Gimtasis kraštas Nr. 75 by Gimtasis kraštas

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2011 m. rugpjūčio 5–12 d., Nr. 31 (75)

Kaina 1,99 Lt

Kas laimi kovoje už erdvesnį paplūdimį? 11 p.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Kai doleris sloguoja, euras ir litas serga 1–2 p.

Pasikinkę vėją 6 p.

Dainavos girios laisvūnas 12 p.

2011 m. rugpjūčio 5–12 d., Nr. 31 (75)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Kai doleris sloguoja, euras ir litas serga

ekonomikos pakilimo metais išlaidavo, o užklupus krizei taupė tokiais tempais, kad net nustebino Briuselį. Lietuva pasirinko sunkesnį, gyventojus ir verslą kankinantį ekonomikos gaivinimo būdą. Lietuviai buvo kantrūs, tačiau amerikiečiai šia savybe nepasižymi.

Didėjantis eksportas didina ir importą

Europos šalių ekonomika pamažu pradeda atsigauti, tačiau, krizei plykstelėjus JAV, sunkumų neišvengtų nei Europos Sąjunga, nei vis daugiau produkcijos eksportuojanti Lietuva. Albinas ČAPLIKAS Garsusis Nobelio premijos laureatas Jozefas Stiglicas šiomis dienomis nuramino europiečius. JAV ekonomistas pareiškė, kad Europa padarė būtinas išvadas ir eina tei-

Pagrindinė pasaulio valiuta išgyvena ne pačius geriausius laikus.

singu keliu – ES ekonomika pasveiks ir Senajam žemynui pavyks nuo nemalonumų išgelbėti eurą. Tokiu keliu turėtų eiti ir amerikiečiai. Stabilumas, kaip niekada, labai reikalingas ir vis didinančiai eksportą Lietuvai.

Lietuviai buvo kantrūs Nobelio premijos laureatas neatsitiktinai pagyrė europiečius, iš esmės sugebėjusius susitarti dėl pagalbos į didelę bėdą patekusiai Graikijai. Buvo suvokta, kad tai ne tik Graikijos, bet ir kiekvienos ES šalies problema. Matyt, įžymusis ekonomistas taip savo tautiečius paragino skubiai susitarti dėl valstybės skolos limito padidinimo.

Kitaip, pasak JAV prezidento Barako Obamos, šaliai iškiltų bankroto pavojus, pasaulį sudrebintų dar viena finansų krizė. Kai kurie ekonomistai amerikiečius ragina mažinti išlaidas, kaip tai darė kai kurios ES šalys, pavyzdžiui, Lietuva, Latvija ir šiuo keliu pradedanti eiti Graikija, tačiau J.Stiglicas siūlo ne tik taupyti: „Pirmiausia mes turėtume amerikiečiams duoti daugiau darbo – taip į biudžetą surinktume daugiau mokesčių.“ Būtent 2000-aisiais, kai J.Stiglicas dirbo JAV vyriausybėje, amerikiečiai laikėsi tokios ekonominės politikos: per recesiją valstybė turi investuoti, o pelningais laikais – taupyti. Kaip žinome, Lietuva viską darė atvirkščiai –

Ar Lietuva bei ES gali kaip nors išvengti ekonominės krizės, jeigu ji kiltų JAV? Finansų analitikai kalba vienu balsu – praktiškai krizės būtų neįmanoma išvengti. Priežastys labai paprastos, nes Lietuva dabar labiau priklausoma nuo užsienio rinkų negu buvo priklausoma prieš krizę, pavyzdžiui, 2007-aisiais. Dabar eksportas siekia naujų rekordų, todėl susvyravusi paklausa pasaulinėse rinkoje skaudžiai paliestų ir Lietuvą. Tačiau nesiraukime plaukų anksčiau laiko. Nors negerai, kad esame pažeidžiami pasaulinės ekonomikos svyravimų, tačiau augantis eksportas leidžia Lietuvai kurti konkurencingesnę ekonomiką, atsiranda galimybių šalyje daugiau gaminti, taigi ir sukurti daugiau darbo vietų. Kai pasaulinėje rinkoje bus ekonomikos pakilimas, Lietuvos ekonomika galės augti sparčiau. Tačiau Lietuvos ekonomika daug priklauso ir nuo vartojimo vidaus rinkoje – daug daugiau nei kaimyninių Baltijos šalių. Štai, „Swedbank“ analitikų duomenimis, Estijos BVP namų ūkio vartojimas sudaro apie 50 proc., o Lietuvos – apie 65 proc. Kita vertus, Lietuva vis dar nesugeba eksportuoti daugiau nei importuoti. Kokios priežastys? Importuojame visus gamtinius išteklius, todėl, net eksportui sparčiai augant, ne mažiau sparčiai kyla ir importas, juk reikia įsivežti ne tik žaliavų, naftos, bet ir įrengimų, mašinų, padedančių gaminti produkciją eksportui.

Nijolė PETROŠIŪTĖ Žinia, kad miesto savivaldybė skubos tvarka ruošiasi atiduoti buvusį J.Laužiko mokyklos pastatą beveik nežinomai religinei organizacijai labdaros ir paramos fondui, ant kojų sukėlė net pačius kantriausiuosius.

Su bendruomene miesto valdžia nesitarė Visų nelaimėlių globa ir labdaringa veikla garsėjanti verslininkė Bronelė Urbonavičienė, išgirdusi, kad buvusiame mokyklos pastate, jos kavinės kaimynystėje, ketinama

įkurti dienos centrą narkomanams ir buvusiems kaliniams, neslėpė susijaudinimo: „Jau ir taip šiame kvartale kaip niekur kitur gausu narkomanų. Net kavinėje vidury baltos dienos mane buvo užpuolę. Vienas mane laikė, o kitas vogė.“ Nukelta į 2 p.

KGB bylos vis dar neviešos Gediminas STANIŠAUSKAS Praėjusių metų birželį Seimas priėmė Liustracijos įstatymo pataisas, kurios atvėrė kelią viešai skelbti visus Lietuvos ypatingajame archyve saugomus SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus. Tačiau plačiai išreklamuotas KGB dokumentų viešas skelbimas taip ir nepasistūmėjo į priekį.

Įpareigojo skelbti, bet neskyrė pinigų Ilgai žadėtas ir nuo kovo 1 dienos politikų „pradėtas“ KGB dokumentų išslaptinimas aiškiai įstrigo – iki šiol nesukurta net speciali interneto svetainė, iki liepos tam nebuvo skirta pinigų. Gegužę paskelbtas šimtų tūkstančių Lietuvos gyventojų likimus sulaužiusio SSRS Valstybės saugumo komiteto (KGB) dokumentų viešinimas užbuksavo. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) direktorė Teresė Birutė Burauskaitė pripažino, kad iki liepos mėnesio centras nebuvo gavęs pinigų, todėl nieko iš esmės ir nepadaryta, kad būtų galima skelbti KGB ir kitų slaptųjų tarnybų dokumentus. Tik liepos viduryje Vyriausybė iš Privatizavimo fondo centrui pervedė 210,8 tūkst. Lt saugykloms įrengti ir jau minėtai visavertei svetainei sukurti. Kol vyksta viešųjų pirkimų konkursas, neaišku, kiek kainuos sukurti šią svetainę. Nukelta į 3 p.

Tikrasis darbas dar tik prasideda ES finansų ekspertai atkreipia dėmesį, kad ES spauda demonstruoja visuotinį džiūgavimą, o apie tai, kad priekyje dar laukia didžiulis darbas, kalbama tik užkulisiuose. Tik Vokietijos užsienio reikalų ministras G.Vestervelis atsargiai užsimena, kad tikrasis darbas dar tik prasideda. Pirma būtina sąlyga – finansinė drausmė planuojant valstybės išlaidas. O juk su drausme, ypač finansine, euro zonoje visada buvo problemų.

Šiauliečiai kratosi buvusių kalinių ir narkomanų kaimynystės Šiaulių miesto Žemaitės gatvės gyventojai sukilo prieš mažai žinomos religinės bendruomenės ketinimus miesto centre įkurti buvusių kalinių ir narkomanų prieglaudą.

Nukelta į 2 p.

Bendradarbiavę su KGB prisipažino 1 589 asmenys, todėl duomenys apie juos saugomi įstatymo. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Buvusios J.Laužiko mokyklos pastatas gali tapti puolusių žmonių priebėga. Autorės nuotrauka

Gimtasis kraštas

2011 m. rugpjūčio 5–12 d., Nr. 31 (75)

Aktualijos

Šiauliečiai kratosi buvusių kalinių ir narkomanų kaimynystės Atkelta iš 1 p.

Daugelis Europos šalių kaltina Graikiją dėl bręstančio euro kritimo.

GK archyvo nuotrauka

Kai doleris sloguoja, euras ir litas serga Atkelta iš 1 p. Vokietijos ekonomikos tyrimų instituto skaičiavimais, Graikijai, Airijai ir Portugalijai paskelbus defoltą (bankrotas, kai valstybė nebegali išmokėti skolų), vokiečių mokesčių mokėtojai prarastų beveik 71 mlrd. eurų. Tiesa, tyrėjai rėmėsi prielaida, kad antroji pagalbos Graikijai programa sudarys 120 mlrd. eurų. Ekonomistai apskaičiavo, kad net ir tuo atveju, jeigu skolininkai visiškai atsiskaitytų su savo kreditoriais, Vokietija prarastų beveik 13 mlrd. eurų.

Lietuva viską darė atvirkščiai – ekonomikos pakilimo metais išlaidavo, o užklupus krizei taupė tokiais tempais, kad net nustebino Briuselio aukštus pareigūnus. Bonos universiteto profesorius M.Neumanas mano, kad silpnosios šalys turėtų palikti euro zoną. Į euro glėbį jos galėtų sugrįžti tik atkūrusios savo ekonomiką ir finansus. Profesoriaus nuomone, tokiu atveju graikai, išstoję iš euro zonos, vėl įsivestų savo

Mums naudingiausia stabili pasaulinė rinka

Žlugus doleriui sunkumų neišvengtų ir Lietuva

Jekaterina Rojaka, DnB Nord banko vyriausioji ekonomistė

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas

Per pastaruosius kelis mėnesius po ilgos pertraukos ES prekybos balansas tapo neigiamas. Itin baimintis dar nevertėtų, padėtį galima pataisyti. Tačiau jeigu šis deficitas pradėtų augti, tai ir ES tektų suvaržyti vartojimą, o tai atsilieptų ir Lietuvai, nes mes vis daugiau eksportuojame. Jeigu mažės vartojimas visame pasaulyje, tai pamažu turės mažėti ir žaliavų, taigi ir naftos kainos. Daugelis apsidžiaugtų, tačiau neužmirškime, kad dėl šios priežasties gerokai sumažėtų ir eksporto apimtys. Be to, sumažėjus naftos kainai, ir mūsų kaimynai, NVS šalys, patektų į sudėtingą padėtį. Jos nevykdė ir nevykdo reformų, kurios leistų produktyviai didinti gamybos apimtis. Taigi ir joms tektų mažinti išlaidas, o toks pasirinkimas Lietuvos eksportuotojams nebūtų naudingas. Mums naudingiausia, kai pasaulinėje rinkoje yra stabili padėtis. JAV neturi kito pasirinkimo – tik padidinti skolinimosi limitą. Tačiau visi supranta, kad ateityje teks smarkiai mažinti išlaidas. Manau, šių veiksmų JAV imsis nuo 2013-ųjų. Tada sudėtinga padėtis bus ne tik JAV, bet ir ES.

Jeigu JAV politikai būtų nesugebėję susitarti dėl skolos limito padidinimo, pasekmes pajustų visas pasaulis, neišvengtų sunkumų ir Lietuva. Koks doleris naudingesnis Lietuvos ekonomikai – silpnas ar stiprus? Dabar, kai Lietuvos pramonės augimas paremtas eksportu, mums naudingiau, jeigu euras silpnėtų dolerio atžvilgiu. Tada mums būtų lengviau eksportuoti už ES ribų. Tačiau kai euras silpnesnis – brangesni ir gamtiniai ištekliai, kuriuos importuojame, taigi ir didesnė infliacija šalyje. Gamintojams tokiu atveju lyg ir gerai, jie konkurencingesni pasaulinėje rinkoje, tačiau blogai vartotojams, nes jie perka brangesnę užsienio produkciją. Šįmet JAV prognozuojamas10 proc. biudžeto deficitas yra vienas didžiausių pasaulyje, o JAV – didžiausias nuo Antrojo pasaulinio karo. Taigi artimiausioje ateityje JAV tikriausiai bus didinami mokesčiai. Tikėtina, kad amerikiečiams teks susiveržti diržus, kaip tai 2009-aisiais patyrė Lietuva ir Latvija ir per artimiausius dvejus metus turės išgyventi Graikija.

senąją drahmą, ją devalvuotų ir taip padidintų graikiškų prekių konkurencingumą. Gyventojai patirtų nuostolių, tačiau padidėtų gamyba, atsirastų naujų darbo vietų, daugiau įplaukų patektų į biudžetą.

Pingant doleriui nafta nebūtinai brangsta Pasak Investuotojų asociacijos valdybos nario Artūro Milevskio, šiandien praktiškai nė viena išsivysčiusi šalis negalėtų išgyventi be naftos, todėl šios žaliavos kainų pokyčiai labai smarkiai veikia pasaulio infliacinius lūkesčius. Daugelis mano, kad pingant doleriui brangsta degalai. Nebūtinai. Jeigu doleris pinga euro atžvilgiu, bet tuo pačiu metu nafta, kuri skaičiuojama JAV doleriais, pabrangsta, tai mes, pirkėjai, parduodami brangesnius eurus ir pirkdami pigesnius dolerius, kad galėtume nusipirkti naftos, galime nepajausti jokio pokyčio. Kitaip yra JAV – kai doleris pinga, amerikiečiams nafta brangsta. Neigiama naftos priklausomybė nuo JAV dolerio kainų ryškiausiai pastebėta 1970-aisiais, kai smunkantis JAV doleris paskatino naftos gamintojus tiesiog perskaičiuoti jos kainas. Taip siekta išlaikyti pinigų, gautų iš naftos pardavimo, perkamąją galią. Pingantis JAV doleris skatino naftos kainų augimą, tai „užsukdavo“ infliacinę spiralę ir galiausiai ekonominį nuosmukį, arba recesiją. Siekdamas kovoti su infliacija, JAV federalinis rezervų bankas didindavo bazines palūkanų normas, o tai anksčiau ar vėliau vėl grąžindavo JAV dolerio patrauklumą, ir pastarasis pradėdavo brangti.

Verslininkė sako, kad ne kartą teko gelbėti ir gatvėje stovėjusius automobilius, o ji pati į darbą automobiliu nė nevažiuoja, nes nenori patirti nereikalingų nuostolių, kurie čia yra neišvengiami. Dėl narkomanų ji buvo priversta įsirengti stebėjimo kameras ir nuolat su savimi nešiojasi pultelį, kurį spustelėjus bemat prisistato policija. „O kas bus, kai čia oficialiai įsikurs narkomanai ir kalėjimo universitetų auklėtiniai?“ – klausė B.Urbonavičienė. Parašus prieš tokią kaimynystę puolę rinkti gyventojai savo rašte teigė, kad tokias aktualias ir opias socialines problemas būtina aptarti su miesto bendruomene. Juo labiau kad teistų ir išėjusių iš įkalinimo įstaigų žmonių globa užsiimti ketinantis labdaros ir paramos fondas „KRIS – Šiaurės Vakarų Lietuvoje“, pasak visuomenininkės Irenos Vasinauskaitės, žmonėms yra nežinomas.

Kodėl taip skubėta? Įtarimų į pasipriešinimo kovą pakilusiems šiauliečiams sukėlė ir tai, kad buvusios mokyklos pastatą V.Karpovo vadovaujamam fondui norėta perduoti labai paskubomis. Šis klausimas į miesto tarybos darbotvarkę buvo įtrauktas likus kelioms dienoms iki posėdžio, tarsi tyčia, kad neliktų laiko diskusijoms. Atiduoti pastatą V.Karpovo fondui pasiūlė savivaldybės Patalpų skyrimo komisija, vadovaujama administracijos direktoriaus Vlado Damulevičiaus. Dar labiau įtartinas atrodo pastato atlaisvinimas. Dar visai neseniai šiame pastate veikė negalią turinčių vaikų mokykla, kurią sujungus su „Ringuvos“ mokykla, iškart gimė sprendimas patalpas atiduoti fondui. Ar ne dėl fondo ir buvo skubėta atlaisvinti pastatą?

Naudojasi ES parama „KRIS – Šiaurės Vakarų Lietuvoje“ (kaip ir mūsų skaitytojams jau žinoma „Agapao“, krikščionių mokytojų organizacija „Liekma“, viešoji įstaiga „Mūsų draugas“) yra susijusi su religine organizacija, kurią V.Karpovas vadina evangelinio tikėjimo krikščionių bažnyčia ir yra jos pastorius. V.Karpovą ir jo šeimą sieja ryšiai su ne viena organizacija, gausiai remiama iš ES fondų ir savivaldybės biudžeto. Antai vien „Agapao“ gavo 4 mln. Lt ES paramos. Jos tikimasi ir ketinamam steigti narkomanų dienos centrui. Įdomu tai, kad milijonų nešykštintys paramos davėjai net nepa-

Įtarimų sukėlė ir tai, kad buvusios mokyklos pastatą V.Karpovo vadovaujamam fondui norėta perduoti labai paskubomis.

Vladimiro Karpovo veikla yra įvairialypė. Nijolės Petrošiūtės nuotrauka

sidomėjo, o kiek narkomanų ir kitaip puolusiųjų per V.Karpovo organizacijas sugrįžo į gyvenimą. Niekas nė nelygino V.Karpovo veiklos su valdiškomis tokiomis įstaigomis, nesigilino, kur iš tikrųjų plaukia milijonai. Žurnalistei pavyko išsiaiškinti, kad V.Karpovui patalpos dienos centrui buvo pasiūlytos Šiaulių nakvynės namuose, bet jis tų patalpų atsisakė. Jam patalpų reikia būtent miesto centre. Tiesa, tas patalpas jis kol kas nuomotųsi, tačiau su šiuo piliečiu ir su juo susijusiais valdininkais jau turima karčios patirties – Ramučių mokykla taip pat iš pradžių buvo tik išnuomota, bet šiandien jau yra privatizuota.

Nuo narkomanų iki našlaičių V.Karpovo veikla itin įvairialypė. Jį domina ir narkomanai, ir alkoholikai, ir teistieji, ir našlaičiai. Prieš porą metų V.Karpovas su savo globojamais alkoholikais ketino įsikurti ant Juodlės ežero kranto Kelmės rajone. Čia V.Karpovas planavo įkurti reabilitacinį mokomąjį centrą norintiesiems pabėgti nuo narkotikų ir kitokių psichiką veikiančių medžiagų. Tuomet V.Karpovas veikė kaip labdaros ir paramos fondo „Agapao“ direktorius. Kad toks centras galėtų pradėti savo veiklą, prireikė vietinės bendruomenės pritarimo. O šaukėniškiai pasakė griežtą „ne“. Tačiau V.Karpovas, žlugus pirmam jo sumanymui, rankų nenuleido ir netrukus į Šaukėnus atvyko kaip Lietuvos krikščioniškojo labdaros fondo centro „Samarija“ atstovas. Šįsyk jis sakė norįs steigti užuovėją našlaičiams, vaikų globos namų auklėtiniams, kurie, atbuvę „kadenciją“ vaikų globos namuose, neturi kur eiti, nežino ką daryti su valstybės skiriama našlaičių įsikūrimo pašalpa. Kartu su V.Karpovu atvykęs Gintaru prisistatęs vyriškis kalbėjo, kad vaikų globos namų auklėtinių problemos prasideda būtent nuo 18-os metų. Tad jie ir padės vaikams susiorientuoti ir įgyti profesiją. Žinia, jog atvykėliai ketina steigti namus iš vaikų globos įstaigų išėjusiems jaunuoliams ir pasirūpinti jiems valstybės skiriama našlaičių įsikūrimo pašalpa, šaukėniškius itin papiktino. Žmonės tikino, kad našlaičiai bus apgauti dar kartą, iš jų bus tik išviliota valstybės skirta pašalpa, ir atvykėlį išvadino šarlatanu. Bendruomenei atrodė neįtikėtina, kaip gali našlaičiams išsilavinimą suteikti žmogus, kuris pats yra tik misionierius. Sukilus visuomenei, Šiaulių miesto taryba nesiryžo atiduoti pastato V.Karpovui.

2011 m. rugpjūčio 5–12 d., Nr. 31 (75)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

KGB bylos vis dar neviešos

Ministrams jau ne sunkmetis

Atkelta iš 1 p.

Fonde apie milijonas dokumentų LGGRTC vadovė teigė, kad centras iki šiol negavo lėšų ir darbo užmokesčiui už KGB dokumentų viešą skelbimą. „Mūsų atlyginimai nėra dideli. Neatskaičius mokesčių jie siekia 1 300–1500 Lt, todėl labai tikimės, kad vienuolikai žmonių Vyriausybė kitais metais skirs, kaip žadėjo, apie 250 tūkst. Lt“, – vylėsi T.B.Burauskaitė. Eksperimentinę svetainę centras kūrė iš turimų lėšų, bet, pasak T.B.Burauskaitės, viešai skelbiant dokumentus yra daug techninio darbo. „Bylos yra sudėtingos, jas reikia kruopščiai peržiūrėti, kad į viešumą nepatektų prisipažinusiųjų bendradarbiavus su KGB pavardės, jų šeimų narių duomenys“, – sakė T.B.Burauskaitė. Bendradarbiavę su KGB prisipažino 1 589 asmenys, todėl duomenys apie juos saugomi įstatymo.

Paskelbti KGB dokumentus reikėjo jau prieš 20 metų. LGGRTC vadovė aiškino, kad centras privalo peržiūrėti apie milijoną dokumentų lapų. Jei lapai būtų sudėti vienas ant kito, jie pasiektų 40 aukštų dangoraižio stogą.

Atskleisti visų pavardes – neįmanoma Žurnalisto paklausta, ar LGGRTC skelbs visų buvusių KGB bendradarbių vardus ir pavardes, T.B.Burauskaitė tikino, kad tai padaryti bus neįmanoma. „Mes nežinome visų agentų pavardžių, nes iš dokumentacijos matyti, kad dažnai jie turėdavo kodinius vardus, – sakė T.B.Burauskaitė. – Visgi iš dokumentuose esančių aplinkybių žinantieji atkurs, kas juos sekė ir rašė ataskaitas KGB.“ Daug dokumentų iš Lietuvos išsivežė okupacinė kariuomenė, bet, pasak T.B.Burauskaitės, likę dokumentai padės labai tiksliai atskleisti, kaip veikė ši represinė struktūra, paaiškės ir nemažai KGB bendradarbių pavardžių. „Esu įsitikinusi, kad viešai skelbti reikėtų viską be išimties ir mes pa-

Partijos „Jaunoji Lietuva“ lyderis Stanislovas Buškevičius teigė, kad viešai skelbiant KGB dokumentus nederėtų taikyti jokių išlygų.

sistengsime tai padaryti, – kalbėjo T.B.Burauskaitė. – Suprantama, išlygos bus taikomos tik laisva valia prisipažinusiesiems.“

Prilygino Augijo arklidėms Socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis teigia, kad šalyje įgyvendinama nevykusi mintis viešai skelbti KGB dokumentus. „Aš pats KGB buvau tardomas du kartus, o vieną kartą suimtas ir tik vėliau sužinojau, kas mane įskundė, – pasakojo V.P.Andriukaitis. – Kalbėdamasis su tuo agentu „Pranu“, padariau išvadą, kad jis buvo tiesiog išprievartautas ir todėl apie mane prirašė įvairiausių niekų. Bet taip elgtis KGB išprievartavo daugumą savo bendradarbių.“ Pasak parlamentaro, KGB korta politikų nuolat eskaluojama be pagrindo, nes dauguma jų nebuvo suimti „ir nežino, ką reiškia būti tardymo izoliatoriuje“. „Su KGB reikia pasielgti kaip su Augijo arklidėmis – paleisti jas srove į giliausius pragarus ir daugiau nebeprisiminti“, – palyginimais kalbėjo V.P.Andriukaitis.

Socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis mano, kad šalyje įgyvendinama nevykusi mintis viešai skelbti KGB dokumentus. GK archyvo nuotraukos

tik viešai būtų paskelbtos pavardės, yra labai menkutė.“ Nuo KGB nukentėjęs Kovo 11-osios nepriklausomybės akto signataras Algirdas Patackas irgi mano, kad jokių išimčių neturėtų būti. Užsislėpusius buvusius KGB bendradarbius, kurie iki šiol neprisipažino ir neatgailavo dėl savo veiksmų, jis prilygino pūliniams, kurie gali ir toliau kenkti Lietuvai.

Prireiks ne vienų metų Pasak LGGRTC vadovės T.B.Burauskaitės, šiuo metu yra viešai paskelbtos 15 neprisipažinusių KGB agentų pavardės. Prie kai kurių jų yra ir nuotraukos. Anksčiau ji sakė, kad KGB agentūriniam fondui viešai paskelbti prireiks ne vienų metų. „Šios nuostatos

Skelbti reikėjo daug anksčiau

Partijos „Jaunoji Lietuva“ lyderis Stanislovas Buškevičius teigė, kad viešai skelbiant KGB dokumentus nederėtų taikyti jokių išlygų. „KGB buvo represinė okupacinė struktūra, nukreipta prieš Lietuvos valstybę ir lietuvių tautą. Todėl KGB tarnavę žmonės už savo klaidas, abejingumą ir nusikaltimus privalo sumokėti visą kainą, – neabejoja S.Buškevičius. – O ta kaina, kad

Daug anksčiau visuomenę reikėjo supažindinti su KGB dokumentais, bet jei jie iki šiol nepateikti, reikia labai gerai pagalvoti, kaip KGB agentūrinį fondą reikėtų paskelbti, nes šiuo žingsniu galime ne tik padėti, bet ir pakenkti Lietuvos ateičiai ir dabarčiai. Pavyzdžiui, jei Kazimieros Prunskienės bendradarbiavimas būtų buvęs viešai paskelbtas iš karto, šiandien nei ji, nei visuomenė neturėtų problemų su „Šatrijos raganos“ istorija.

Konservatoriai Kaune nori grįžti į valdžią Kauno miesto meras Rimantas Mikaitis įsitikinęs, kad konservatoriai, dėl su Kauno šilumos ūkio problemų inicijavę trečiadienio mitingą prie savivaldybės, po tokiomis spekuliacijomis slepia savo politinius interesus. Svarbiausias iš jų – opozicijoje atsidūrusių konservatorių noras bet kokia kaina sugrįžti į valdžią. „Prisidengus Kauno piliečių bei visuomeninių organizacijų vardu visuomenė gąsdinama „oligarchais“, „krabais“, didėsiančiomis šilumos kai-

nomis, „Gazprom“ diktatu. Tačiau ką šie konservatorių lozungai turi bendro su tikrove? Primenu, kad Kauno termofikacinė elektrinė (KTE) rusų koncernui „Gazprom“ buvo parduota 2003 metais, o vieni aktyviausių šio proceso dalyvių buvo tuometiniai miesto tarybos nariai konservatoriai. Sutartyje buvo įtvirtinta vergiška sąlyga: Kaunas įsipareigojo iki 2018 metų 80 proc. visos miestui reikalingos šilumos energijos pirkti iš Kauno termofikacinės elektrinės. Dėl šios priežasties kauniečiams tenka neš-

nepakeičiau ir dabar. Jei finansavimas nestrigs, visus dokumentus paskelbsime viešai per trejus metus“, – tikino T.B.Burauskaitė. Neseniai Seime nebuvo patvirtinta 2010 m. LGGRTC ataskaita. Šiam centrui nemažai priekaištų dėl autorinių sutarčių sudarymo turėjo ir Valstybės kontrolė. „Šio centro veikloje yra labai daug problemų ir beveik niekas nepasikeitė nuo 2010 m., kai šiaip ne taip patvirtinome 2009 m. ataskaitą“, – sakė Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka. Be to, pasak jo, steigiant LGGRTC buvo manyta, kad jo veikla bus laikina, o šiuo metu jis veikia jau kaip atskira institucija, bet kažkodėl neišnaudojami Lietuvos muziejų žmogiškieji ir finansiniai ištekliai.

Žmonės laikomi įkaitais Algis Krupavičius, politologas

Lauras Bielinis, politologas

Netoleruoja jokių išlygų

ti didžiulę mokesčių kuprą“, – teigia viešai išplatintame laiške mitingo organizatoriams Kauno savivaldybės vadovas R.Mikaitis. Dar 2009 metais tuometinis Kauno meras konservatorius A.Kupčinskas aktyviai palaikė naujos elektrinės statybą. Žurnalistai jį užklupo slapta susitikinėjant su Rusijos koncerno „Gazprom“ vadovais. Po rinkimų atsidūręs opozicijoje politikas greitai „pamiršo“, ką kalbėjo, ir ėmė kaltinti naująją Kauno valdžią, neva ji tarnaujanti oligarchų interesams. Eltos inf.

KGB korta Lietuvoje eskaluojama nuo 1990 metų ir visą tą laiką visuomenė yra priešinama. Paskelbti tuos dokumentus reikėjo jau prieš 20 metų, o ne laikyti su KGB bendradarbiavusius žmones savotiškais įkaitais. Vien todėl manau, kad informacija turėtų būti kruopščiai atrenkama. Suprantama, kad daugumą dokumentų reikėtų atskleisti, bet jie neturėtų būti naudojami kaip įrankis politinėje kovoje, o būti aktualesni istorikams. Ypač šia korta naudojasi konservatoriai ir krikščionys demokratai.

Šiemet valdžia nerado pinigų padėti labiausiai skurstantiems, o daugelio ministerijų vadovų atlyginimams jų nertrūko. Antrą šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, vidutinis mėnesio darbo užmokestis, įskaitant priedus ir priemokas, padidėjo beveik pusei ministrų. Vyriausybės atstovai teisinasi, kad didėjo ne alga, o priedai už stažą ir gerą darbą. Tačiau ar labai svarbu, kokia forma didinami ministrų atlyginimai? Pavasarį karštai diskutuota dėl minimalios 800 litų algos padidinimo bent 100 litų. Tuomet Vyriausybė pareiškė, kad algos didinimą ketinama sieti su kitų metų biudžetu, nes šiemet pinigų tam nėra. Tačiau valstybės tarnyboje atlyginimai ir toliau kyla. Daugiausia, 423 litus, atlyginimas padidėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrui – jis dabar siekia pusdešimto tūkstančio litų. Užsienio reikalų ir susisiekimo ministrų atlyginimai padidėjo daugiau nei 100, ūkio ministro – daugiau nei 200 litų, energetikos ministro – 31 litu. Ministro Pirmininko kanclerį pavaduojantis pareigūnas sako, kad ministrų pareiginė alga yra 8 480 litų ir ji nesikeitė jau kelerius metus, o ministrai gauna skirtingus atlyginimus dėl skirtingų priedų. Taip jau dešimtmetį atlyginimai didėja ne tik valstybės tarnautojams, bet ir politikams, teisėsaugos pareigūnams. Ministro Pirmininko kanclerio pirmojo pavaduotojo Giedriaus Kazakevičiaus teigimu, šiandien iš tikrųjų egzistuoja tokia sistema: nors pati alga už pareigas ir nedidinama, tačiau dėl turimo stažo gaunami priedai lemia, kad atlyginimas kas treji metai išauga. Antrą metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, padidėjo ir viceministrų bei ministerijų kanclerių darbo užmokesčtis. Ypač ryškiai šių pareigūnų atlyginimai išaugo Socialinės apsaugos ir darbo bei Aplinkos ministerijose – jie esą gavę priedus už gerą darbą. Pajamų padidėjimo nepajuto tik Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai. Vyriausybė pripažįsta, kad sistema, kai atlyginimas didėja nuo darbo stažo ir priedų, yra viena iš silpnųjų šiandieninės valstybės tarnybos apmokėjimo sistemos vietų. Ją ketinama keisti. GK, lrt inf.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gimtasis kraðtas Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis,

Reklamos pardavimas Tel. (8 5) 210 0093.

stasys.jokubaitis@gimtasiskrastas.lt

Prenumerata ir platinimas Tel. (8 5) 210 0060.

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė,

Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816

lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110.

Leidėjas – UAB

Žurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Nijolė Baronienė, Vismantas Žuklevičius, Aurelija Meškaitė, Rūta Klišytė. Fotografas Klaudijus Driskius. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

4 Vyriausybei vienodai kalti – ir vilkas, ir ėriukas Gimtasis kraštas

Albinas ČAPLIKAS Kada žmonės skundžiasi, kad darbdaviai jiems moka atlyginimą nelegaliai? Paprastai tada, kai netenka darbo. Kaip vertinti tokius vėlyvus praregėjimus? Neseniai į redakciją kreipėsi šiaulietis Antanas. Darbdavys ilgus metus jam atlyginimą mokėjo iš dviejų dalių. Vienas atlyginimas buvo oﬁcialus, o kitas, šiek tiek didesnis, nelegalus. Pastarąjį darbdavys Antanui mokėdavo į rankas. Ir štai vieną dieną darbdavys sumanė keisti veiklos kryptį ir Antanui darbo neliko. Jam paskyrė įstatymuose numatytą kompensaciją, tačiau ją skaičiavo tik nuo oﬁcialaus atlyginimo. Dabar Antanas pasipiktinęs – reikalauja, kad laikraštis aprašytų šitą istoriją arba priverstų darbdavį sumokėti kompensaciją ne tik nuo legalaus, bet ir nuo nelegalaus atlyginimo. Kaip tik tuo metu rengiau straipsnį apie Socialinės apsaugos ir darbo

Komentarai

ministerijos siūlomą nelegalaus darbo draudimo įstatymo projektą. Be kita ko, projekte numatytos sankcijos ne tik nelegaliai žmogų įdarbinusiam darbdaviui, bet ir nelegaliai dirbusiam darbuotojui. Tiesa, pastarajam skirtinos baudos yra gerokai mažesnės. Yra numatytas atvejis, kai apie nelegalų darbą pranešęs darbuotojas atleidžiamas nuo atsakomybės. Tačiau akivaizdu, kad Antano atveju tokios išlygos negalima pritaikyti. Juk žmogus skundžiasi ne todėl, kad jam buvo mokamas nelegalus atlyginimas. Jeigu darbdavys būtų jam skyręs kompensaciją nelegaliais pinigais, Antanas niekam nebūtų skundęsis. Todėl taikant kol kas dar tik siūlomą priimti įstatymą Antanas ne tik neišsikovotų didesnės kompensacijos, bet dar ir būtų nubaustas nuo 500 iki 1 000 litų bauda.

pasinaudojo. O dabar Vyriausybė siūlo bausti ne tik darbdavį, bet ir Antaną. Tačiau pasvarstykime, ar galime darbdavį ir darbuotoją vadinti lygiaverčiais partneriais ir dėl nelegalaus darbo bausti abu. Jau nuo Romos imperijos laikų darbo teisėje ﬁksuojama, kad darbuotojas yra silpnoji, o darbdavys – stiprioji darbo pasidalijimo grandinės dalis. Romėnai buvo ir yra teisūs, juk darbdavys, o ne Antanas pasiūlė pasirašyti jau parengtą darbo sutartį ir laikytis visų slaptųjų protokolų, darbdavys moka mokesčius ir atlyginimą, darbdavys sudaro darbo sąlygas, kurios gali būti ir geros, ir nepakenčiamos. Akivaizdu, kad daugeliu atvejų darbuotojas Lietuvoje yra įvarytas į kampą, todėl ir sutinka dirbti nelegaliai. Žmogus neturi realaus pasirinkimo. Neteko girdėti, kad darbuotojas

Akivaizdu, kad daugeliu atvejų darbuotojas Lietuvoje yra įvarytas į kampą, todėl ir sutinka dirbti nelegaliai. Žmogus neturi realaus pasirinkimo. Tačiau neskubėkime Antano smerkti. Jis dirbo sunkų darbą ir buvo tikrai nusipelnęs gauti didesnį nei oﬁcialų atlyginimą. Akivaizdu, kad žmogus nelabai susigaudo įstatymų labirintuose – tuo darbdavys ir

Įstatymo rengėjai ir realiai rinkoje dirbantys žmonės tuos pačius dalykus mato skirtingai. Valdininkai skaičiuoja, kiek praranda valstybė, o rinkoje dirbantys ir su realiomis problemomis susiduriantys žmonės svarsto konkrečiai – ar taip dirbdamas išsilaikysiu, ar bankrutuosiu. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

savo darbdaviui pats pasiūlytų mokėti jam atlyginimą nelegaliai, nemokant mokesčių. Sakysite, kad žmogus turi būti sąmoningas ir sąžiningas? Taip, tokiais turėtume būti visi. Tačiau neužmirškime ir aplinkybių – Antanas turi išlaikyti ne tik save, bet ir bedarbę žmoną bei tris mokyklą lankančias dukreles. Kita vertus, ar galime iš darbuotojo reikalauti, kad jis būtų sąžiningas, kai Vyriausybė jo neapsaugo nuo nesąžiningų darbdavių keršto, juk pranešdamas apie nelegalų darbą žmogus rizikuotų prarasti bet kokį darbą. Labai dažnai darbuotojas paprasčiausiai neturi kito pasirinkimo – arba dirbsi pagal darbdavio numatytas sąlygas, arba tavo vietoje dirbs kiti. Pabandykime išgirsti ir darbdavių argumentus ir atsakyti į klausimą, kiek nelegalus darbas susijęs su noru apgauti valstybę, ir kiek – norint išsilaikyti rinkoje. Gal tai atsitiktinumas, tačiau dažnas kalbintas verslininkas neoﬁcialiame pokalbyje prisipažįsta neretai pažeidžiantis įstatymus – legaliai dirbdamas jis neišsilaikytų rinkoje, bankrutuotų. Sunku patikėti, kad darbdavys savo noru rizikuotų. Kaip yra iš tikrųjų? Deja, įstatymo rengėjai ir realiai rinkoje dirbantys žmonės tuos pačius dalykus mato skirtingai. Valdininkai skaičiuoja, kiek praranda valstybė, o rinkoje dirbantys ir su realiomis problemomis susiduriantys žmonės svarsto labai konkrečiai – ar taip dirbdamas išsilaikysiu, ar bankrutuosiu. Jeigu kyla grėsmė, tada žmogus imasi nelegalių veiksmų ir juos vadina būtinybe. Nelegalaus darbo draudimo įstatymo projektui Vyriausybė jau pritarė. Darbo inspekcija ruošiasi mūšiui – bus formuojamos nelegalaus darbo kontrolės grupės, kurios bendradarbiaus su VMI, policija, FNTT ir kitomis institucijomis. Tokios kontrolierių grupės šukuos sektorių po sektoriaus ir imsis pačių griežčiausių priemonių.

2011 m. rugpjūčio 5–12 d., Nr. 31 (75)

Ant politinių svarstyklių

Kaip reikėtų reaguoti į Rusijos planus Karaliaučiuje dislokuoti priešlėktuvinės gynybos sistemas? Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“ pranešus, kad iki šių metų pabaigos Rusijos Federacija dislokuos Karaliaučiaus srities Baltijos laivyne dvi moderniausias priešlėktuvinės gynybos sistemas S-400, Lietuvos krašto apsaugos ministerija išreiškė susirūpinimą dėl „nedemokratinių kaimynų ginklavimosi šalia Lietuvos sienų“. Kai kurie politikai teigia, kad ministerijos klerkai pernelyg jautriai reaguoja į kiekvieną Rusijos žingsnį, todėl įtampa tarp abiejų valstybių niekaip neatslūgsta. Kiti teigia, kad, būdami NATO nariai, privalome duoti atkirtį tokiems planams. Kaip turėtų būti iš tikrųjų?

Karinėmis galimybėmis Rusija neprilygsta NATO

Priešlėktuvinė gynyba – ne tik Lietuvos reikalas

Arvydas Anušauskas, Seimo narys

Valentinas Mazuronis, Seimo narys

Karaliaučiaus sritį Rusija laiko savo priešakine baze, nukreipta prieš NATO. Mūsų nerimas būtų didesnis, jei tai sietųsi su kokia nors papildoma priešraketine gynyba arba branduolinio ginklo dislokavimu. Bet mes situaciją stebime ir žinome, kad labai dažnai Rusijos planai ir galimybės prasilenkia. Ir net šiuo metu visa tai panašu į jau įprastą šios šalies elgesį. Pamenate, Rusija buvo paskelbusi apie savo kariuomenės modernizacijos tris etapus? Pradėjusi pirmą etapą ir jo neužbaigusi, Rusija paskelbė jau pradedanti antrąjį. Nenustebčiau, jei netrukus kaimynai praneštų, kad vyksta ir trečias modernizacijos etapas, nors neįgyvendino nei pirmo, nei antro. Tad ne visada derėtų rimtai priimti viską, kas tik atsklinda iš Rusijos. Ši šalis neretai pasitelkia žiniasklaidą tik propagandai, nes realiai karinėmis galimybėmis nė iš tolo neprilygsta NATO.

Nemanau, kad į kiekvieną dvelksmą iš Rusijos reikėtų reaguoti isteriškai, bet derėtų išlaikyti ir budrumą. Viena vertus, visi žinome, kad Karaliaučiuje yra sukaupta daugybė Rusijos ginkluotės ir karinių dalinių. Ši sritis ribojasi su mūsų valstybe, todėl pateisinčiau nuolatinį stebėjimą ir susirūpinimą naujomis priešlėktuvinės gynybos sistemomis. Juolab kad šias laikais ribos tarp gynybos ir puolimo beveik nėra. Šie dalykai pernelyg glaudžiai surišti. Antra vertus, nereikėtų daryti ir toli žengiančių išvadų. Viską derėtų pasverti solidžiai ir bet kurią panašią informaciją reikėtų aiškintis kartu su partneriais NATO, dalytis turimais duomenimis ir vėliau reaguoti. Priešlėktuvinės gynybos elementai, manau, yra jau ne tik Lietuvos reikalas, bet ir visos NATO, todėl būtų gerai, jei sulauktume reakcijos ir iš mūsų atstovo šiame Šiaurės Aljanse, ką jis nuveikė, siekdamas išsiaiškinti situaciją.

Rimanto Dovydėno piešinys

2011 m. rugpjūčio 5–12 d., Nr. 31 (75) Justė ŠEMETAITĖ Po nuožmaus lietaus vėl pažeme ridinėjasi saulė. Traukdama namo po įprasto šeštadieninio „apsišopinimo“ lenkiu dešinės rankos pirštus skaičiuodama namus, kuriuose (esu įsitikinusi) jaukiai įsikūrę broliai lietuviai. Tikrai nereikia jokių ypatingų galių, kad įmintum tokią mįslę: užtenka žvilgtelėti į ramiai aukštyn vilnijantį dūmelį ir įkvėpti čirškančio šašlyko aromato, kad suprastum, kas tame name gyvena. Šypteliu pati sau pagalvojusi, jog alus ir nuo mėsos lūžtantys iešmai – neatsiejami lietuvio gyvenimo atributai. Automatiškai tarsi kulkos viena po kitos ima piltis panašios mintys. Taigi kas iš tikrųjų išduoda lietuvį?

Išvaizda Pirma į galvą atėjusi mintis – išvaizda. Neišpasakytomis gražuolėmis ir vienomis iš seksualiausių pasaulio moterų tituluojamos lietuvės Jungtinėje Karalystėje turi dar didesnes galimybes pasirūpinti savo išvaizda: įsigyti garsiausių dizainerių drabužių bei avalynės už prieinamą kainą, naudoti tiktai kokybišką kosmetiką, mėgautis įvairiomis grožio procedūromis, lankytis prašmatniuose mados bei dizaino renginiuose. Vyrai, žinoma, gyvena tomis pačiomis sąlygomis, ir jiems atsiveria tos pačios galimybės, tačiau ne paslaptis, kad jie suranda kur kas, anot jų, vyriškesnių pramogų. Vis dėlto tenka pripažinti, kad gatvėje gali sutikti taip „nusidabinusių“ tautiečių, jog nebežinai, ką ir daryti – verkti ar juoktis. Iš toli šviečiantys peroksido „pakąsti“ plaukai, siekiantys juosmenį, vinies „storumo“ kulniukai, kone smingantys į asfaltą, į kairę ir dešinę išsišovę dubens kaulai bei oranžinio atspalvio pudra – tik pagrindiniai lietuvių atpažinimo bruožai. Tokie veiksniai kaip delno dydžio D&G, GUCCI ar kitų garsių (ir, aišku, brangių) ﬁrmų pavadinimai, išsiuvinėti, išgraviruoti ar kitais būdais pritvirtinti prie akinių kojelių, marškinėlių, džinsų bei rankinių, atlieka itin svarbią funkciją atpažinimo pro-

Kaip atpažinti lietuvį? Neišpasakytomis gražuolėmis tituluojamos lietuvės Jungtinėje Karalystėje turi dar didesnes galimybes pasirūpinti savo išvaizda: įsigyti garsiausių dizainerių drabužių bei avalynės už prieinamą kainą, naudoti tiktai kokybišką kosmetiką, mėgautis įvairiomis grožio procedūromis.

cese. Gaila, kad dauguma tų drabužių bei aksesuarų atkeliauja ne iš kur kitur, o iš visų mylimos Kinijos. Rytų europietės mėgsta tai, kas blizga ir kuria turtingos moters įvaizdį. Nė kiek nuo silpnosios lyties šiuo klausimu neatsilieka ir vyrai, nevengiantys dėvėti atseit dizainerių šedevrų ir, be kita ko, papuošti plačias savo krūtines piršto storumo aukso grandinėmis. Sunku patikėti, kad yra tokių ne vien tik madai, bet ir savikritikai atsparių žmonių. Būtų kvaila tvirtinti, kad taip atrodo visi Anglijoje gyvenantys lietuviai ir lietuvės, tačiau tai – tipinis vaizdelis. Galbūt dėl to, kad stilingai ir skoningai atrodantys lietuviai dažniausiai nėra panašūs į lietuvius ir negali paneigti susiformavusios nuomonės, jog mūsų tauta smarkiai prasilenkia su vyraujančiomis mados tendencijomis. Apmaudu, bet ant lietuvaičių krinta slogus beskonybės šešėlis.

Ko tik nepamatysi važinėdamasis po angliška žeme: apstu garsiausių lietuviškų bei užsienio romanų, populiariausių žurnalų, receptų knygų, o retkarčiais pasitaiko netgi poezijos ar rusų klasikos. mums už tai mokėtų. Ties tuo punktu man ir norisi sustoti – juokas. Kad ir į kokią kavinę, prekybos centrą ar metro stotį užklystum, ausį būtinai pasieks garsiakalbių lietuvių balsai. Paradoksalu, tačiau dauguma Anglijos lietuvių, priešingai nei likusieji Tėvynėje, nesidrovi garsiai juoktis viešose vietose. Nesidrovi jie, deja,

Iškart suskumbu teisinti mus ir jus, bandydama surasti teigiamų savybių, kuriomis akivaizdžiai išsiskiriame iš pilkos masės. Žinoma, tai nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, netgi atvirkščiai – mes nevažinėjame prastais automobiliais, niekada neklausome muzikos tyliai, nesibodime keliauti Tėvynėn mikroautobusais ir juokiamės tik tiek, lyg

juoktis ir vieni iš kitų. Na, o tokie pokštai dažniausiai nelieka nepastebėti policijos pareigūnų (pabūti angliškoje areštinėje, pasirodo, irgi pramoga). Nepaisant visko, anglai mus pažįsta kaip nepailstančius vakarėlių liūtus (t. y. pakeliančius išgerti daugiau nei jie) ir kaip nepaprastai linksmus žmones. Matyt, nėra „tamsta lietuvis“ toks kietaodis: gyvenimas kitokioje kultūroje (ar tiksliau „kultūrų katile“) verčia keistis ir prisitaikyti. Moteriškės lakuotomis kurpaitėmis bei vyriškiai blizgančiomis sportinėmis kelnėmis nebesigrūda į autobusus ir traukinius pirmieji, nesimuša dėl vietos eilėje, automobilių spūstyse užleidžia kitus vairuotojus ir svarbiausia – garsiai juokiasi, tarsi būtų grynaveisliai laimingi europiečiai.

Uniformos

GK archyvo nuotraukos

Bėgimas iš Lietuvos tęsiasi Pernai gimė 35,6 tūkst. kūdikių, tai 1,1 tūkst. kūdikių mažiau negu 2009 metais. Žemiausią lygį gimstamumas pasiekė 2002 metais – 1000 gyventojų teko 8,6 gimusiojo, kitus septynerius metus – didėjo iki 11 gimusiųjų 2009 metais, o 2010 metais vėl sumažėjo iki 10,8. Per pastaruosius dešimt metų gimė 324,1 tūkst. kūdikių. Vidutinis gyvų gimusių vaikų, kuriuos moteris pagimdytų per vaisingą savo gyvenimo laikotarpį, skaičius 2010 metais buvo 1,55, tuo tarpu prieš dešimt metų šis rodiklis siekė 1,39. Gyventojų reprodukcijai

karienės ar minkšto krėslo priešais televizoriaus ekraną, o knyga – pats geriausias būdas išeiti į kitą pasaulį. Ko tik nepamatysi važinėdamasis po angliška žeme: apstu garsiausių lietuviškų bei užsienio romanų, populiariausių žurnalų, receptų knygų, o retkarčiais pasitaiko netgi poezijos ar rusų klasikos. Taigi lietuviškas skaitalas pilkų kostiumų fone yra pats patikimiausias lakmuso popierėlis beieškant emigravusio tautiečio ir, žinoma, tai – neatsiejama darbo uniformos dalis.

Elgesys

Juokas

Viename didžiausių Europos miestų Londone be vargo sutiksi brolius lietuvius.

Per pastaruosius dešimt metų emigravo 204,7 tūkst. Lietuvos gyventojų. Daugiausia – 83,2 tūkst. – žmonių emigravo 2010 metais. Tai beveik 4 kartus daugiau negu 2009 metais, rodo Statistikos departamento duomenys. Migracija yra viena pagrindinių gyventojų skaičiaus mažėjimą Lietuvoje lėmusių priežasčių, kita – mažas gimstamumas, teigiama Statistikos departamento pranešime. 2001–2010 metais 140,5 tūkst. daugiau žmonių emigravo negu imigravo ir 101,9 tūkst. daugiau žmonių mirė negu gimė kūdikių.

Gimtasis kraštas

Emigracija

užtikrinti šis rodiklis turėtų būti ne mažesnis nei 2,1. 2010 metais mirė 42,1 tūkst. žmonių, 1000 gyventojų teko 12,8 mirusiojo. Aukščiausią lygį mirtingumas buvo pasiekęs 2007 metais – 1000 gyventojų teko 13,5 mirusiojo, kitus dvejus metus mirtingumas mažėjo. Per pastaruosius dešimt metų mirė 426 tūkst. žmonių. 2011 metų pradžioje mūsų šalyje gyveno 3 mln. 244,6 tūkst. gyventojų. Per pastaruosius dešimt metų gyventojų sumažėjo 242,4 tūkst., arba 7 procentais. Per dešimtmetį imigravo 64,2

Viešasis transportas nėra didžiausias Londono privalumas, jeigu jis apskritai papuola į tą sąrašą. Tačiau piko valandą keliauti metro, traukiniu ar autobusu gali būti neįtikėtinai įdomu, jeigu išsikovoji kelių centimetrų dydžio plotelį (kad užtektų abiem kojoms pastatyti) ir turi pakankamai erdvės pasukti galvą į kairę ir dešinę. Tai pats geriausias laikas susipažinti su tautiečiais! O juos atpažinti labai paprasta: tereikia dairytis dažais, betonu ar purvu apdrėbtų batų ar kuprinių bei anksčiau minėtų aprangos detalių ir (svarbiausia!) lietuviškos knygos rankose. Ilgos kelionės namo ne vieną priverčia prasimanyti priemonių, kaip nukreipti mintis nuo sočios vatūkst. žmonių. 2010 metais daugumą – 4,2 tūkst., arba 79,7 procento, imigrantų sudarė grįžę Lietuvos Respublikos piliečiai, 2001 metais jų buvo 714, arba 15,2 procento.

Anksčiau ar vėliau tektų pasakyti, kad lietuvį lengva atpažinti, nes jis trokšta būti atpažintas. Jaunoji karta, susiformavusi jau emigracijoje, gėdijasi savo tautybės ir ją slepia, tuo tarpu vyresnieji nevengia dėvėti marškinėlių, kepuraičių ar šalikų, papuoštų lietuviška simbolika. Galbūt tokia yra jų meilės Tėvynei ir ilgesio namams išraiška, o gal tai tik desperatiškos pastangos išsiskirti iš minios. Bet kokiu atveju geltona-žalia-raudona visuomet traukia akį, tad yra puikus lietuvio atpažinimo bruožas. Anglų kalbos ignoravimą taip pat pavadinčiau viena fenomenaliausių mūsų tautiečių elgesio formų. Pati esu ne kartą mačiusi ir girdėjusi, kaip paprastas pilietis iš Lietuvos prekybos centre, kino teatre, metro stotyje ar kitoje viešoje vietoje kreipiasi į anglus darbuotojus lietuviškai ir didžiai stebisi, kaip jo nesupranta. Neiškentęs „persijungia“ į rusų kalbą, o kai ir toji negelbsti, pasitelkia visuomet naudingą pirštų ženklų abėcėlę. Kai galų gale gauna ko norėjęs, o kuris nors iš darbuotojų pasiteirauja, iš kur jis esąs, pastarasis visuomet sugeba susizgribti, apie ką kalbama, ir išdidžiai pareikšti – iš Lietuvos! Kalbai pasisukus apie viešąsias vietas, reikėtų paminėti ir oro uostus, kuriuose (be jokios abejonės) visuomet surasi lietuvių. Na, o kad netektų ilgai ieškoti, tiesiu taikymu sukame prie „Ryanair“ linijų terminalo, nes, kaip teigia „Veidaknygė“ (angl. Facebook), lietuviai „skrenda pigiai su „Ryanair“. Aišku, tai tik įrodo, jog mes žinome, kada ir kaip galima sutaupyti, tačiau ryškiausia lietuvį oro uoste išduodanti detalė yra jo lagaminas! Atrodo, nieko nesiveži, o jis visada kaip pilnas, taip pilnas... Reikia tik pasidžiaugti, kad pažiūrėjus į tokio dydžio bagažą pasidaro aišku, kad mes jau priklausome Vakarams. Pabaigai norisi pridurti, kad šios lietuvio atpažinimo gairės labiau reikalingos užsieniečiams, nes mes, vos žvilgtelėję vieni į kitus, galime patvirtinti: „Lietuvis! Ant kaktos parašyta...“ tiesa.com

Per pastaruosius dešimt metų vidutiniškai kasmet nuolatinę gyvenamąją vietą šalyje keitė mažiau nei 2 proc. (37–59 tūkst.) šalies gyventojų. GK, Eltos inf.

Dažnas Lietuvos provincijai vaizdelis – tik vaikai ir seneliai. Darbingoji žmonių dalis paprasčiausiai emigravusi. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Gimtasis kraštas

2011 m. rugpjūčio 5–12 d., Nr. 31 (75)

Pomėgiai

dividualiai. Tai trunka mažiausiai 5 valandas“, – sakė jėgos aitvarų mokyklos instruktorius ir pridūrė, kad mokymosi trukmė labai priklauso nuo fizinio pasirengimo bei patirties.

Pasikinkę vėją

Rodas – aitvarininkų rojus

Banglenčių su aitvarais sportas – tai plaukimas vandens paviršiumi su specialia lenta, kurią tempia aitvaras, pasinaudodamas vėjo galia.

Daugelis jėgos aitvarus pirmą kartą išbando ieškodami būdų atsikratyti įtampos.

Vismantas ŽUKLEVIČIUS „Tai geriausia iškrova – tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Svarbiausia čia vėjas, vanduo ir noras gauti daug teigiamų emocijų. Vanduo taip išskalauja galvą, kad neturi kada galvoti apie darbus ar kažkokius kitus dalykus“,– sakė Martynas Garjonis, „Surfhouse“ parduotuvės vadybininkas, tiesiog dievinantis ekstremalią sporto šaką – jėgos aitvarus.

Pamišę dėl jėgos aitvarų Banglenčių su aitvarais sportas – vis labiau populiarėjanti bei įgaunanti didžiulį visuomenės susidomėjimą sporto šaka. Ji gimė sujungus vandens slidžių, kai sportininkas stovėdamas ant lentos tempiamas paskui katerį vandens paviršiumi, banglenčių, kai sportininkas, naudodamasis tik lenta bei bangos jėga čiuožia vandens paviršiumi, buriavimo burlente, kai sportininkas skrieja pasinaudodamas vėjo jėga bei naudodamasis specialiai šiam sportui pritaikyta lenta, sujungta su bure, sporto šakas. Banglenčių su jėgos aitvarais sportui naudojama speciali maždaug 140 cm ilgio ir apie 40 cm pločio lenta, kurią tempia aitvaras, pasinaudodamas vėjo galia. Šio sporto didelis pri-

valumas tas, kad jėgos aitvarą galima naudoti ne tik ant vandens, bet ir ant žemės. Martynas jau seniai mėgsta aktyvų sportą. Prieš 3 metus jis pirmą kartą išbandė ir susižavėjo jėgos aitvarais. „Draugai tada nusivežė į turbūt žinomiausią Lietuvos banglentininkų su aitvarais vietą – Svencelę (kaimas Klaipėdos rajone, Kuršių marių pakrantėje). Kai pamačiau, kaip viskas atrodo, supratau, kad ir pats noriu išmokti užsiimti šia sporto šaka“, – sakė Martynas. Dabar Martynas ne tik pats mėgaujasi jėgos aitvarais, bet ir šio malonumo moko pradedančiuosius. „Mūsų komanda pamišusi dėl banglenčių su aitvarais, taip pat ir dėl burlenčių, tad populiarinti šias sporto šakas visada yra malonu – norisi turėti daugiau bendraminčių“, – sakė aitvarininkas.

Aukštakulnius laiko bagažinėje Dainius jėgos aitvarus pirmą kartą išbandė norėdamas atsikratyti streso ir, kaip jis pats sako, ieškodamas savęs. „Esu šokęs su parašiutu, sėdėjęs raunančio į padebesius sklandytuvo kabinoje, kelis sezonus slidėmis „drožiau“ Alpių šlaitus, o mažas adre-

nalino dozes gana reguliariai gaunu kartodrome. Turiu prisipažinti – esu priklausomas nuo adrenalino. Dar vieną dalyką taip pat privalau pripažinti – siaubingai bijau visų pavojingų sportų. Bet būtent tos pirminės, savisaugos instinktu paremtos baimės įveikimas man ir sukelia nerealią euforiją“, – savo internetiniame dienoraštyje rašo vaikinas. Dainiui didžiausią įspūdį padarė žmonės, kurie užsiima jėgos aitvarų sportu. „Ne savo triukais, o tuo, kaip jie moka dalytis džiaugsmu, aistra vėjui. Jei susirandi tinkamą kompaniją pirmiesiems žingsniams – pasijauti

Eltos nuotraukos

lyg būtum šeimos narys. Ir tai labai padeda. Kiekviename žingsnyje savęs klausiau – ar tai tie žmonės, su kuriais man pakeliui? Ir atsakymai buvo – taip“, – naujų gerų draugų kompanija džiaugiasi Dainius. Šiais metais išbandžiusi jėgos aitvarus kaunietė Simona sako, kad keičiasi ne tik laisvalaikis, bet ir visas gyvenimo būdas, taip pat ir aprangos stilius. Anksčiau per Laisvės alėją kaukšėjusi aukštakulniais, dabar mergina juos vežiojasi bagažinėje ir nenori jų net matyti. „Dabar mano apranga yra laisva ir patogi, ir dėl to man visai neskauda galvos. Išbandžiusi jėgos aitvarus atradau naują, daug įdomesnį gyvenimą. Nesistengiu slėpti mėlynėmis „išgražintų“ kojų, atvirkščiai – vaikštau su šortais. Man tai pasididžiavimas, tačiau tą jausmą supras tik aitvarininkai“, – apie pasikeitusį gyvenimo būdą pasakojo Simona. Merginai pritaria ir kiti aitvarininkai. Daugelis jų pradėjo sportuoti, daugiau keliauti, triukšmingus miesto vakarėlius iškeitė į Kuršių marių pakrantę, kur laukia jaukus kempingas, gerų draugų būrys, na ir, žinoma, jei pučia palankus vėjas, – banglentės su aitvarais. Paklausus, ką daryti susidomėjusiam, bet dar niekada jėgos aitvarų neišbandžiusiam žmogui, Martynas sako, kad visų pirma reikia paskambinti ir pasakyti: „Noriu išmokti, kaip aitvarininkai sako, kaituoti (angl. kite – aitvaras). „Reikia tartis dėl laiko, domėtis orų prognozėmis, kad vėjas tinkamas pūstų. Žmogų apmokome in-

Pasak Martyno, jėgos aitvarų mokykla veiklą pradėjo šiais metais. „Sekasi puikiai, daug norinčiųjų mokytis. Mokome Kuršių mariose, nes jos yra seklios, tad naujokams suklydus lengviau vėl atsistoti ant lentos. Jūroje tą padaryti gerokai sunkiau, ypač numetus jėgos aitvarą. Be to, Kuršmarėse pučia palankūs vėjai“, – pasakojo Martynas. „Kai pirmą kartą mane vandenyje gerokai truktelėjo, aš pamaniau, kad tuoj „prikrausiu“ hidrokostiumą. Susikaupiau ir leidau jėgos aitvarui mane truktelėti dar kartą. Suvokęs, kad galiu jį valdyti taip, kaip noriu, pradėjau staugti iš džiaugsmo!“ – įspūdžiais dalijosi Dainius. Nors jėgos aitvarų įranga šiandien yra gana saugi ir smarkiai patobulėjusi, derėtų nepamiršti, kad tai vis dėlto yra ekstremalus sportas. Tad prieš pradedant užsiiminėti juo, derėtų kreiptis į specialistus, kurie supažindins ir pamokys šios sporto šakos ypatumų. Jėgos aitvarų instruktorius sako, kad naujokams nereikėtų gailėti pinigų pradžiamoksliui. „Būtina gauti tiek teorinių, tiek ir praktinių žinių iš jau patyrusių specialistų. Buvo ir tragiškas įvykis: prieš ketverius metus užsimušė mokantis plaukti žmogus“, – pasakojo M.Garjonis. Lietuviai aitvarininkai ypač pamėgo Egėjo jūroje esančią Graikijos salą Rodą. Didžiausia Dodekaneso salyno sala poilsiautojus vilioja ne tik karšta saule, paplūdimiais, į Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktu viduramžišku Rodo senamiesčiu, bet ir pramogų gausa. Viena iš jų – palankios sąlygos jėgos aitvarams Prasonisio vietovėje, nutolusioje nuo Rodo miesto 92 km. „Ten yra sezonas, kai visuomet pučia tolygus vėjas. Prasonisis yra smėlio juosta, vienoje jos pusėje pučiant vėjui į krantą susidaro bangos, o kitoje pusėje pučiant nuo kranto – lygus vanduo. Lygus jūros vanduo pučiant vėjui – retas reiškinys. Todėl Rodo saloje yra idealios sąlygos jėgos aitvarų sportui“, – sakė Martynas.

Geriausia vieta lietuviams išbandyti jėgos aitvarus – Kuršių marių pakrantė. „Surfhouse“ nuotrauka

2011 m. rugpjūčio 5–12 d., Nr. 31 (75)

tų gal kviesti iš Tibeto kokius žmones, kad jų smegenis atpalaiduotų ir sukoncentruotų teisinga linkme (juokiasi).

Legendinį krepšininką Šarūną Marčiulionį nustebino buvusio jo bendražygio Arvydo Sabonio ketinimas dalyvauti šį rudenį vyksiančiuose Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidento rinkimuose.

Jūsų laikais tokio spaudimo nebuvo? Dabar sudėtingiau. Mums buvo atsakomybė. 1992 metais pirmą kartą pasirodėme kaip atskira valstybė. Visa tai užauginome ir jiems ant pečių užkrovėme. Dabar isterija ir ažiotažas Lietuvoje – ta atsakomybė tikrai didelė.

Eltos nuotrauka

Atsakomybė, slegianti mūsų rinktinę, – didžiulė „Kalbų girdėjau, bet negirdėjau oficialių sprendimų. Tai gana ryžtingas sprendimas. Mūsų kartą toks pasiryžimas maloniai nustebino“, – duodamas interviu sakė 47 metų Šarūnas MARČIULIONIS. Jau anksčiau ambicijų taip pat užimti šį postą neslėpęs vienas geriausių mūsų šalies krepšininkų neatskleidė, ar pats nesirengia kelti savo kandidatūros per LKF prezidento rinkimus: „Dar negalvojau apie tai. Pažiūrėsime, kas čia darysis. Pasitarti reikia su aplinka dėl tų dalykų.“ Dabartinio LKF prezidento Vlado Garasto kadencija baigsis po Europos čempionato. Naujojo prezidento rinkimai vyks spalio 24 d. Pats V.Garastas prasitarė, kad savo įpėdiniu norėtų matyti A.Sabonį.

Gimtasis kraštas

Sportas

Ką galvojate apie A.Sabonio kandidatūrą į LKF vadovo postą? Reikėtų Arvydui nerti į krepšinį, keltis iš Ispanijos į Lietuvą, keisti gyvenimo būdą. Jeigu gyvenimo būdas liks toks, koks anksčiau, tai bus nelengva suderinti tuos dalykus. Jeigu keis gyvenimo būdą, tai suprantama. Tai laiko klausimas. Kažko naujo išmokti niekad nėra vėlu, teisingai? Su kokiais sunkumais jam tektų susidurti? Čia tikriausiai ne konkurentai, o praeities iškuopimas būtų sunkiausias dalykas. Tai tarpžingsnis šio etapo, kuris gana nelengvas. 3–4 metus vyko pasirengimas Europos čempionatui, o paskui reikės suvedinėti visus galus. Ne kiekvienas ryšis juos

suvedinėti. Jeigu aš planuočiau kandidatuoti, man didžiausias iššūkis būtų to etapo užbaigimas ir naujo pradėjimas. Apie būsimą Europos čempionatą Lietuvoje kalbama kaip apie vieną geriausių istorijoje. Ką apie tai manote? Labai gerai susiklostė, kad prasidėjo NBA lokautas. Tikrai nemanau, kad į Lietuvą būtų atvykęs Dirkas Novickis, jeigu vyktų pasirengimas naujam sezonui. Atvažiuoja žvaigždės, tai tikrai bus smagu. Bet ar bus smagu mūsų rinktinei? Reikės žaisti ir laimėti, nes tauta nesupras. Reikės daug laimės ir psichologinės energijos. Vaikinams tikrai nepavydžiu, dar visas mėnuo, spaudimas toks... Reikė-

Daugelis dar gyvena praėjusių metų Lietuvos rinktinės sėkme pasaulio čempionate, tačiau nuo nesėkmės niekas neapdraustas. Atvažiuoja stiprūs žaidėjai, dėl to patenkinti gerbėjai ir ekspertai. Klausimas – kiek vyriokai atlaikys. Tiek rungtynių žaisti! Rinktinei nesuklupti pagal visus dėsnius bus sudėtinga. Tik kur tas suklupimas bus – grupėje ar vėliau. Duok Dieve, kad ne ketvirtfinalyje. Rinktinės strategas K.Kemzūra įrodė savo vertę pernai, atvedęs komandą ant planetos pirmenybių prizininkų pakylos. Ar jis gali tai padaryti sėkmingai ir Lietuvoje? Visi yra ką nors įrodę. Antanas Sireika laimėjo Europos čempionatą, bet paskui jį „suvalgė“. Lygiai tas pats buvo ir su Jonu Kazlausku. Tokių įrodymų čia pas mus Lietuvoje... Jie geri treneriai, ir K.Kemzūra geras, bet ne viskas nuo jų priklauso. Koks Europos čempionatas jūsų karjeroje labiausiai įstrigo į atmintį?

Didžiausias nusivylimas – 1989 metais Zagrebe. Tuomet į rinktinę suvažiavo 1988 metų Seulo olimpiados čempionai, o pralaimėjome graikams ir likome treti. Kas atsitiko? Visi buvo sotūs. Buvo pasirašinėjamos sutartys, pats pasirašiau kontraktą NBA. Tas sotumo jausmas atpalaidavo. Įdomu, kiek mūsų šalies rinktinė dabar alkana? Nuo to daug kas priklauso. Jeigu „alkanas“, bėga daug greičiau. Serbas Aleksandras Džordževičius 1995 metų Senojo žemyno pirmenybių finalą Lietuva–Jugoslavija pavadino geriausiu visų laikų. Sutinkate? Kad įsimintiniausias man – taip. Įsivaizduokite 20 tūkst. graikų atsistoja ir skanduoja „Lietuva“. Tokio dalyko niekur nebuvo. Ar gera finalo kokybė, negaliu spręsti. A.Džordževičiui tas finalas tikrai buvo geriausias (juokiasi). Šįmet du lietuviai žengė platų žingsnį į NBA – J.Valančiūnas Naujokų biržoje buvo pašauktas 5-u, o D.Motiejūnas – 20-u. Kokie jų šansai prasimušti už Atlanto? Pirmas etapas – pinigai ir visa kita išsisprendė, tai gerai. Kitas etapas – nežinomybė. Ta situacija dabar ne mūsų vaikių naudai. Aišku, yra programos ir visa kita, bet jiems tai laiko išbandymas. Gerai, kad jie lieka Europoje šį sezoną – gaus žaisti, dar įgis patirties. Abu NBA labai tinka pagal žaidimo stilių ir charakterį – nepasipūtę, ant žemės vaikšto, supranta, kad reikia praeiti pro tuos pragaro vartus. Manau, jie bus geri žaidėjai. GK, balsas.lt inf.

Visi yra ką nors įrodę. Antanas Sireika laimėjo Europos čempionatą, bet paskui jį „suvalgė“. Lygiai tas pats buvo ir su Jonu Kazlausku. Tokių įrodymų čia pas mus Lietuvoje...

„Ekrano“ futbolininkų Turtingiausios pasaulyje sportininkės viltis sudaužė baltarusiai Daugiausia uždirbančių Europos futbolo klubų Čempionų lygos atrankos varžybų trečio etapo atsakomosiose rungtynėse Lietuvos čempionė Panevėžio „Ekrano“ komanda svečiuose 1:3 (1:2) nusileido Borisovo BATE (Baltarusija) futbolininkams ir nepateko į lemiamą atrankos etapą. 18-ą min. Vitalijus Radionovas išvedė BATE ekipą į priekį 1:0. 22-ą min. Andrius Velička išlygino rezultatą 1:1. 35-ą min. aikštės šeimininkus į priekį išvedė brazilas Renanas Bresanas. Jis 40-ą min. už antrą geltoną kortelę buvo pašalintas iš aikštės. Tačiau panevėžiečiams nepavyko išlyginti rezultato, o 89-ą min. Michailas Gordeičiukas įtvirtino Borisovo komandos pergalę 3:1. „Prieš rungtynes sakiau, kad turime šansų. Kaip parodė mačas, turėjome pavojingų momentų ir vieno žaidėjo persvarą. Gaila, bet nesugebėjome žaisti taip, kaip norėjosi, ypač varžovų baudos aikštelėje, – sakė „Ekrano“ vyriausiasis treneris Valdas Urbonas. – Galimybių

Tenisininkė iš Rusijos Marija Šarapova sportuodama uždirbo mažiau nei pozuodama.

įmušti įvartį buvo ne taip daug, nors tose situacijose, kurias sukūrėme, galėjome tikėtis geros pabaigos. Bet nieko nepadarysi. Baigiantis rungtynėms, buvome priversti rizikuoti. Gaila, kad viskas taip baigėsi.“ Pirmos rungtynės Panevėžyje baigėsi lygiosiomis 0:0. Dabar Panevėžio „Ekranas“ dalyvaus paskutiniame Europos lygos atrankos varžybų etape. GK, Eltos inf.

EPA-Eltos nuotrauka

Rusė Marija Šarapova lieka daugiausia uždirbančia sportininke pasaulyje. Buvusiai pasaulio teniso reitingo lyderei septintus metus iš eilės finansiniu atžvilgiu niekas iš moterų negali prilygti. Žurnalas „Forbes“ duomenimis, 24 metų M.Šarapova per metus uždirba 25 mln. JAV dolerių (60 mln. Lt). Tai yra dvigubai daugiau nei savo sąskaitą per tą patį laiką papildo dabartinė

pirma pasaulio raketė danė Karolinė Vozniacki. Įdomu, kad M.Šarapovos didžiąją pajamų dalį sudaro pelningi reklamos kontraktai. Nuo 2008 m. rusė nelaimėjo nė vieno Didžiojo kirčio turnyro. Daugiausia uždirbančių sportininkių dešimtuke net septynios tenisininkės. Likusios trys – automobilių lenktynininkė, golfo žaidėja ir dailiojo čiuožimo atstovė. GK, balsas.lt inf.

sportininkių dešimtukas 1. Tenisininkė Marija Šarapova (Rusija) – 25 mln. JAV dolerių (60 mln.Lt), 2. Tenisininkė Karolinė Vozniacki (Danija) – 15,2 mln. JAV dolerių (30 mln. Lt), 3. Lenktynininkė Danika Patrik (JAV) – 12 mln. JAV dolerių (28,8 mln. Lt), 4. Tenisininkė Venus Viljams (JAV) – 11,5 mln. JAV dolerių (27,6 mln. Lt), 5. Tenisininkė Kim Kleisters (Belgija) – 11 mln. JAV dolerių (26,4 mln. Lt), 6. Tenisininkė Serena Viljams (JAV) – 10,5 mln. JAV dolerių (25,2 mln. Lt), 7. Dailiojo čiuožimo atstovė Kim Yu-na (Pietų Korėja) – 10 mln. JAV dolerių (24 mln. Lt), 8. Tenisininkė Li-Na (Kinija) – 8 mln. JAV dolerių (19,2 mln. Lt), 9. Tenisininkė Ana Ivanovič (Serbija) – 6 mln. JAV dolerių (14,4 mln. Lt), 10. Golfo žaidėja Paula Krimer (JAV) – 5,5 mln. JAV dolerių (13,2 mln. Lt).

Gimtasis kraštas

Sveikata

2011 m. rugpjūčio 5–12 d., Nr. 31 (75)

Padaugėjo genetiškai modifikuotų produktų Tomas ZABULIS Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) vykdo genetiškai modifikuotų maisto produktų kontrolę, tikrina naudojamų genetiškai modifikuotų žaliavų ženklinimą, jų atsekamumą, atlieka rizikos vertinimą. Dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) nustatymo tiriami iš trečiųjų šalių importuojami sojų, kukurūzų, rapsų, medvilnės, bulvių ir kiti produktai.

Saldumynų mėgėjams neramu Per pirmąjį šių metų pusmetį VMVT maisto produktų inspektoriai iš importuojamų produktų atrinko 71 maisto produktų mėginį genetinei modifikacijai nustatyti (šokoladinių saldainių, šokoladų, miltinių konditerijos gaminių, sojos, kukurūzų, ryžių, bulvių, makaronų produktų, maisto papildų, sojos lecitino, vaikų maistelio iš Rusijos, Indijos, JAV, Kanados, Korėjos, Izraelio, Tailando, Turkijos, Ukrainos, Baltarusijos, Kinijos, Taivano, Argentinos, Kambodžos, Italijos, Švedijos, Vokietijos, Danijos, Olandijos, Lenkijos, Bulgarijos). Atlikus tyrimus, buvo nustatyti trys pažeidimų atvejai. Sojos izoflavonų, importuotų iš Izraelio (25 kg) ir skirtų maisto papildų

Iš viso per šių metų pirmąjį pusmetį į rinką nepateko 26 055 kg nepaženklintų, genetiškai modifikuotų maisto produktų, Klaudijaus Driskiaus nuotrauka importuotų iš trečiųjų šalių.

gamybai, sausame ekstrakto „Solgen 40“ mėginyje buvo nustatyta daugiau nei 5 proc. genetiškai modifikuotų sojų produktų. Šių žaliavų lydinčiuose dokumentuose ir ženklinimo etiketėse GMO nebuvo nurodyta. Žaliavų realizavimas sustabdytas, gamintojui nurodyta teisės aktų nustatyta tvarka perženklinti produkciją. Pažeidimų buvo nustatyta ir dviejuose saldumynų, importuotų iš Turkijos (26 030 kg), mėginiuose. Saldumynuose nustatyta genetiškai modifikuotos sojos, viršijančios ES

teisės aktais nustatytą ženklinimo ribą (0,9 proc.). Apie tai nebuvo nurodyta šių saldumynų ženklinimo etiketėse ar kituose siuntą lydinčiuose dokumentuose. Buvo sustabdytas šių saldumynų realizavimas ir nurodyta importuotojui juos perženklinti teisės aktų nustatyta tvarka.

Ženklinimo klaidos Iš viso per šių metų pirmąjį pusmetį į rinką nepateko 26 055 kg nepaženklintų, genetiškai modifikuotų

maisto produktų, importuotų iš trečiųjų šalių. Vykdant rinkos kontrolę, iš parduotuvių buvo atrinkti 6 mėginiai maistelio, skirto kūdikių ir mažų vaikų mitybai, kurių sudėtyje nurodyti sojų produktai. Atlikus laboratorinius tyrimus, vaikų maistelyje, importuotame iš Lenkijos, Švedijos, Olandijos ir Slovakijos, GMO nebuvo nustatyta. VMVT inspektoriai per pirmąjį 2011 metų pusmetį patikrino 693 negyvūninių ir 212 gyvūninių maisto

VMVT nuolat rengia ir teikia informaciją visuomenei GMO klausimais internetiniame puslapyje (www.vmvt.lt). Šiuo metu patikslinti prekyboje esančių maisto produktai, kurių sudėtyje yra GMO: 26 pavadinimų genetiškai modifikuoti augaliniai aliejai, pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių, arba kurių sudėtyje yra aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių, – Tautas, Aukselis, Grace, Jasmine, Brolio, Optima linija, Luccia, Omili, Huilor, Sodžiaus, Kolumbo, Saulutė, Augalinis, Oilio, Perla, Tė-

viškės, Caroli, Dolores, Lankų, Flarina, Karolina, Cento, Kooperacijos aruodai, Virtuosso, Olira, Pakelė. 7 pavadinimų margarinai, tepūs riebalų mišiniai, kurių sudėtyje yra aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių, – Aukselis, Optima linija, Aima, tepūs riebalų mišiniai Sodžiaus, Aiwa, Luxua light, 25 proc.% riebumo riebalų tepinys. 43 pavadinimų saldumynai, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų produktų, – šokoladiniai kiaušiniai su siurprizu: ANL Heros, Toy Toy, Dino, Turto, ANL Hanny, Elvan, ANL My Chick, ANL Space, ANL Formula, Jungle, Focus, saldainiai su žaisliuku Chik&Duck, saldainiai „Truﬄe“ su pūstų ryžių ir braškių, lazdyno riešutų kremo ir karamelės įdarais, korėtoji saldžioji plytelė „Schock“, „Safari“, „Chocair“, dražė su kakava, kramtomi saldainiai „Toﬃx“ su vaisiniu įdaru, saldainiai „Extrime“ braškių, riešutų, kokoso skonio, saldainiai „Prestij Napolitan“, šokoladiniai saldainiai su ryžių trapučiais „Olivija“, šokoladiniai saldainiai „Tvist“, Volcano caramel“, „Wonderfull“, „Dream Coconut“, „Extra Princh“, „Miško voveraitė“, „Vakaro premjera“, „Pralito“, „Vaikiška

karuselė“, „Kara-Kum-Lasošči“, „Haloween“, sausainiai su pertepimu „Prens Strawbery“, pieniškas, juodasis desertinis, korėtasis šokoladas „Poltava“. 1 pavadinimo majonezas, kurio sudėtyje yra sojų aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių, – Sodžiaus, Provanso (Vokietija). 2 pavadinimų skrudinta duona, kuri buvo kepta sojų aliejuje, pagamintame iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių, – kepta duona su česnaku, kepta duona su sūriu ir majonezu. 97 pavadinimų kulinariniai gaminiai, kurių gamybai naudojamas aliejus, pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių, – mini varškės spurgos, puošti žagarėliai, varškės spurgos, čeburekai su mėsa, spurgos su daržovėmis, spurgos su mėsos įdaru, spurgos su džemu, spurgos su daržovėmis, kepti pyragėliai su grybais, beliašai, čeburekai, kibinai, „Kijevo“ kotletai, kotletai: „Jūratė“, „Astra“, lietiniai su džemu, lietiniai su varške, su faršu, lietiniai su vištienos krūtinėle, su džemu, su plikytu kremu, vištienos blynai, kepta vištienos filė, vištienos vėrinukai, vištienos kepe-

nėlių kepsneliai, pievagrybiai su žiediniais kopūstais, vištienos kotletukai su džiovintomis slyvomis ir abrikosais, kalakutienos maltinis, kiaulienos šnicelis, keptas karbonadas, naminiai balandėliai, rauginti kopūstai su dešrelėmis, egzotiškas kepsnys, įdaryti baklažanai, pakepinta kiauliena su svogūnais, užkepėlė „Mano mėgstamiausia“, keptos kepenėlės, fermentinio sūrio kepsnys, kepsnys „Kelmas“, netikras zuikis, „Šeduvos“ muštinis, maltinukas su sūriu, bulviniai laiveliai: su faršu, su daržovėmis, lazanija, plovas, krabų lazdelės tešloje, žemaitiškas blynas, tinginio cepelinas, bulvių plokštainis, vėdarai, salotos su špinatais, aštriosios morkų salotos, brokolių ir žiedinių kopūstų salotos, Pekino kopūstų, pupelių salotos, burokėlių salotos, krabų salotos su ryžiais, kaimiškos silkių salotos, morkų kopūstų salotos, brokolių ir žiedinių kopūstų salotos, gaivinančios salotos, egzotiškos salotos, lęšių salotos, salotos su rūkytomis kiaulių ausimis, salotos „Vasarėlė“, „Itališkos“ salotos, salotos „Gaiva“, salotos „Ruduo“, „Pavasarinės“ salotos, „Gardžiosios“ salotos, salotos „Svaja“, „Meksikietiškos“ salotos, šviežių daržovių salotos.

produktų gamybos įmonių bei 231 viešojo maitinimo įmonę dėl genetiškai modifikuotų žaliavų (sojų aliejaus) naudojimo gamyboje, produktų ženklinimo reikalavimų laikymosi. Buvo nustatyti 4 pažeidimų atvejai. J. Juodienės turizmo sodyboje „Tėviškė“ (Kailinių k., Veisiejų sen., Lazdijų r.) viešojo maitinimo patiekalų gamybai buvo naudojamas augalinis aliejus „Tėviškė“, pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių, nors šis aliejus nebuvo įtrauktas į gaminamų patiekalų receptūras. Atsakingam asmeniui buvo skirta administracinė nuobauda. UAB „Norfos mažmena“ (Veiverių g. 142, Kaunas) mėsinėje „tradicinių kiaulienos šašlykų“ gamybai buvo naudojamas sojų aliejus, pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių, nors ženklinimo etiketėse apie tai nebuvo nurodyta. Įmonė pateikė trūkumų šalinimo planą ir įsipareigojo tokio aliejaus daugiau nenaudoti. Žemės ūkio kooperatyvo „Agromatas“ (Kintai, Šilutės r.) duonos, pyrago ir miltinės konditerijos gaminių kepimo įmonė gamino kreminius konditerijos gaminius, nors tokiai veiklai neturėjo tinkamų patalpų ir maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo. Pagamintų keksų ženklinimo etiketėse nebuvo nurodyta, kad šio produkto sudėtyje yra augalinio aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių. Šilutės VMVT uždraudė įmonei gaminti kreminės konditerijos gaminius bei tiekti į rinką keksus. Atsakingam darbuotojui skirta 500 Lt bauda.

Sąrašas nuolat keičiamas „Šis genetiškai modifikuotų maisto produktų sąrašas nėra baigtinis, jis nuolat keičiamas, nes gamintojai sukuria vis naujų maisto produktų, kurių sudėtyje naudojamos genetiškai modifikuotos žaliavos ar produktai. Prekyba produktais, kurių sudėtyje yra GMO, tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių vyksta be apribojimų, tačiau galima prekiauti tik ES įteisintų augalų veislių maisto produktais. Pagal ES galiojančius reikalavimus, kurių privaloma laikytis ženklinant produktus, informacija apie GMO neturi būti išskirta, pvz., paryškintomis raidėmis. Taip pat teisės aktai nereglamentuoja, kad genetiškai modifikuoti maisto produktai parduotuvėse būtų laikomi specialiose jiems skirtose lentynose“, – teigė VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vida Jarošienė.

Kiek laiko žindyti kūdikį? Pasaulinė žindymo savaitė, minima 170 pasaulio valstybių, neaplenkė ir Lietuvos. Pasaulinis aljansas už žindymą kiekvienais metais paskelbia skirtingą žindymo savaitės temą. Šių metų tema: ,,Pasikalbėkime! Žindymas – 3D patirtis“. Savaitė skirta bendravimui ir dalijimuisi patirtimi tarp skirtingų kultūrų, kartų, lyčių. Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Noros Ribokienės, šiandien medikai neabejoja ilgalaikio žindymo privalumais. „Ilgalaikis žindymas – tai visavertė kūdikio mityba, imuninės sistemos stiprinimas, tvirtas emocinis ryšis tarp kūdikio ir motinos. Tai duota gamtos, patikrinta tūkstantme-

čiais, tačiau, deja, kartais dėl gyvenimo tempo ar madų vėjų, reklamos įtakos, bandoma nepaisyti ilgos žmonijos patirties“, – sako N. Ribokienė. Siekdama užtikrinti optimalų kūdikių augimą, vystymąsi ir sveikatą, Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja pirmus šešis gyvenimo mėnesius kūdikius tik žindyti. Sulaukusiems 6 mėnesių kūdikiams turi būti pradėta duoti ir papildomo maisto, o žindymas tęsiamas iki 2 metų ar ilgiau. Sveikatos apsaugos viceministrė N. Ribokienė sako, kad, siekiant saugoti kūdikių ir mažų vaikų sveikatą ir įgyvendinti kūdikių žindymo skati-

nimo iniciatyvas Lietuvoje, dar 2004 m. patvirtintos Stacionarių asmens sveikatos priežiūros įstaigų vertinimo pagal naujagimiams palankios ligoninės reikalavimus laikinosios taisyklės. „Būtent pirmomis dienomis po gimdymo gydymo įstaigose motinos įgytos žinios apie maitinimą krūtimi, jo įtaką vaikelio raidai, dažniausiai nulemia žindymo trukmę“, – sako N.Ribokienė. Naujagimiams palankios ligoninės vardas jau yra suteiktas 8 Lietuvos ligoninėms: Vilniaus gimdymo namams, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei, Kauno klinikoms, Kauno klinikinei ligoninei,

Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Noros Ribokienės, šiandien medikai neabejoja ilgalaikio žindymo privalumais. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Kauno ligoninės filialui Krikščioniškiesiems gimdymo namams, Respublikinei Panevėžio, Marijampolės, Pasvalio, Vilkaviškio ligoninėms. Pasaulinė žindymo savaitė vyksta nuo 1992 m. Ji paskelbta atsižvel-

giant į Pasaulio sveikatos organizacijos ir UNICEF inicijuotą ir priimtą Innocenti deklaraciją dėl kūdikių žindymo apsaugos, skatinimo ir rėmimo. Sveikatos apsaugos ministerijos inf.

2011 m. rugpjūčio 5–12 d., Nr. 31 (75)

Gimtasis kraštas

Sodo lapas

Vanduo kaip krištolas Šulinio vandens kokybė priklauso nuo šulinio vietos parinkimo, jo įrengimo ir priežiūros. Rapolas TAMOŠIŪNAS Šulinį geriausia kasti aukštesnėje vietoje, nuo kurios galėtų lengvai nutekėti polaidžio ir lietaus vanduo. Tvartas, tualetas, tręšiami daržai, sąvartynai ir kiti taršos šaltiniai turi būti žemiau šulinio. Įrengiant šulinį būtina užtikrinti, kad į jį nepatektų krituliai, prie jo nesikauptų paviršiniai vandenys, todėl jį reikia uždengti stogeliu arba dangčiu ir įrengti ventiliacijos angą. Žemės paviršiaus nuolydis nuo šulinio turi būti ne mažesnis kaip 5º. 70–80 cm spinduliu aplink šulinį reikia įrengti 1,5 m storio plūkto molio sluoksnį, o virš jo užpilti apie 20 cm storio žvyro sluoksnį. Šachtinio šulinio apsaugos zona turi būti apželdinta daugiametėmis žolėmis arba dekoratyviniais krūmais. Kartą per metus rekomenduojama išvalyti šulinio dugne susikaupusį dumblą, nuvalyti rentinio sieneles ir patikrinti jo sandarumą. Tam tikslui išsemkite šulinio vandenį, įsitikinkite, kad rentiniai sandarūs. Rentinius nuplaukite chlorkalkių skiediniu, paskui – švariu vandeniu. Iškabinkite ant dugno susikaupusį dumblą, pripilkite žvyro ar smėlio su skalda. Po valymo šulinį reikia dezinfekuoti griežtai laikantis nustatytų higienos reikalavimų. Vandens dezinfekcijai naudojamas chlorkalkių skiedinys (vienam rentiniui vandens – 0,5 kg chlorkalkių, kurios ištirpinamos 10 litrų drungno vandens). Paruoštą chlorkalkių skiedinį supilkite į šulinį, po paros visą šulinio vandenį išsemkite ar išpumpuokite. Tik naujai prisirinkęs vanduo bus tinkamas naudoti. Kiekvieną pavasarį, nutirpus sniegui, rekomenduojama ištirti šulinio vandens kokybę laboratorijoje. Parengta pagal spec.lt

Įrengiant šulinį, būtina laikytis šių reikalavimų: • Vietą šuliniui parinkite aukštesnėje žemės sklypo dalyje, toliau nuo taršos šaltinio. Žemiau šulinio esantis taršos šaltinis turėtų būti ne arčiau kaip 20–30 m, o aukščiau esantis – ne arčiau kaip 80–100 m. Nuo gyvenamojo namo atstumas – 7 m, nuo ūkinių patalpų bloko, garažo, šiltnamio – 10 m, nuo kanalizacijos tinklų – 15 m, nuo tvarto, lauko tualeto, kompostavimo aikštelės, kanalizuojamų vandenų rezervuaro – 25 m. Eksploatuojant šulinį, saugokite jį ir supantį dirvožemį nuo užteršimo. • Šulinio sienos turėtų būti daromos iš vandeniui nepralaidžių medžiagų. Geriausiai tinka betono žiedai, kuriuos įrengiant kruopščiai užcementuojamos jų sandūros. Viršutinėje šulinio dalyje būtinai padaroma molio užtūra (molio „spyna“). Ji ir turi sulaikyti paviršinį vandenį, kad nepatektų tiesiog į šulinį arba į vandeningąjį grunto sluoksnį. • Kasant šulinį ir jau 2–5 m gylyje pasirodžius vandeniui, negalima jo naudoti. Šis vanduo yra paviršinis ir gerti netinkamas, nes dažniausiai būna užterštas. Geresnis vanduo yra randamas prakasus pirmą ir, dar geriau, antrą arba trečią vandeniui nelaidų (molio) sluoksnį. • Viršutinė šulinio dalis turi būti apsaugota nuo galimo teršalų patekimo į vande-

Kodėl agurkai bevaisiai

Konsultuoja biologė Regina KAZLAUSKIENĖ Kartais agurkai augina tik vyriškuosius žie-dus, o tokie vaisių nemezzga. Tačiau šią bėdą galima ima

•

Įrengiant šulinį būtina užtikrinti, kad į jį nepatektų krituliai, prie jo nesikauptų paviršiniai vandenys. Raimundo Šuikos nuotrauka

Tai įdomu

Nė vienais metais nėra buvę taip, kad nemegztų agurkai. Žydi gausiai, bet visi žiedeliai tušti. Gal kalti karščiai, o gal trūksta mikroelementų? Taip pat paaiškinkite, ką daryti su agurkų ūgliais. s. Kai jų daug, ranka nekyla išpjauti auti. Kaip laistyti agurkus? Teresėė Baciškių k., Biržų r.

•

nį. Tam geriausia įrengti stogelį. Stogelyje padaromos durelės, kad būtų patogu vandenį semti kibiru. Viršutinis šulinio rentinys turi būti iškilęs virš žemės ne mažiau, kaip 0,8 m. Aplink viršutinį šulinio rentinį įrengiama 2 m gylio ir 0,7–1 m pločio plūkto molio aikštelė. Būtų dar geriau, jei ji siektų pirmą vandeniui nelaidų sluoksnį, tuomet į šulinį nepateks paviršinis vanduo. Molio sluoksnis užpilamas žvyru, o dar geriau išbetonuojamas, padarant nuo šulinio rentinio einantį nuolaidumą, kuriuo galėtų nutekėti atsitiktinai išsiliejęs ar kritulių vanduo. Vandeniui semti reikia naudoti vieną kibirą. Jeigu kiekvienas sems savo kibiru, kils pavojus šulinio vandenį užteršti mikroorganizmais (dizenterijos, vidurių šiltinės it kt.). Geriausia būtų šulinio viršų sandariai uždaryti, o vandenį pumpuoti siurbliu. Šulinio rentiniai turi būti pagaminti iš geriamajam vandeniui neigiamos įtakos neturinčių medžiagų. Rentiniuose ir jų tarpuose neturi būti plyšių bei kiaurymių, per kurias į šulinį galėtų patekti lietaus ir polaidžio vanduo, ūkinės nuotekos. Šulinio viršus turėtų būti ne mažiau kaip 80 cm aukščiau žemės paviršiaus, o dugne – 30–40 cm smėlio, žvirgždo ir gargždo sluoksnis.

nesunkiai išspręsti. Jei agurkai gausiai augina vyriškuosius (tuščiuosius) žiedus, jų ūglį virš 4–5 lapelio nugnybkite, kad agurkai išleistų šoninius ūglius, užauginsiančius moteriškuosius žiedus. ž Skinkite agurkus Skin atsargiai, nes šio atsar augalo stiebai aug yra yr labai trapūs ir lengvai p lūžta. Tvarkomų agurkų ūglius palikite įprastoje vietoje. Dažniausiai ūglių lapai ū auga au į šviesą,

Aromatingiausi bazilikai žydėjimo pradžioje, todėl tuo metu ir pjaunami. GK archyvo nuotrauka

Lepieji bazilikai Nijolė GIEDRAITYTĖ Bazilikų būna įvairių. Jie skiriasi lapų dydžiu, spalva (šviesiai žalia, tamsiai žalia ir tamsiai violetinė), lapijos gausumu, taip pat kvapu ir jo stiprumu. Vienų bazilikų kvapas panašus į gvazdikėlių, kitų – į lauro lapelių arba muskato riešutų. Todėl bazilikai gali pakeisti šiuos prieskonius. Versline daržininkyste užsiimantis ir itin daug dėmesio prieskoniniams augalams skiriantis Evaldas Macevičius sakė, kad bazilikams reikia parinkti šiltą, saulėtą, nuo vėjų apsaugotą vietą. Jie gerai auga derlingoje priesmėlio arba priemolio dirvoje. Rudenį, prieš ją ariant arba kasant, į 10 kv. m išberiama 600 g superfosfato, 400 g kalio chlorido. Pavasarį į ruošiamą dirvą, prieš sodinant daigus, išberiama 100–200 g amonio salietros. „Bazilikai auginami iš daigų. Sėjami balandžio pirmą dekadą šiltadaržyje arba kambaryje į dėžutes 5 cm tarpueiliais 0,5–1 cm gylyje. 10 kv. m apsodinti reikia 0,5–1 g sėklų. Sėklos sudygsta po 7–10 dienų. Kai pradeda formuotis tikrasis lapelis, daigai retinami, eilutėje tarp daigų paliekant 5 cm. Išrauti daigai pikuojami į dėžutes 5×5 cm atstumu. Daigams augant, dieną palaikoma 18–20°C temperatūra, naktį – 15°C“, – aiškino daržininkas.

Išretintus ir prigijusius naujai pasodintus daigus patariama tręšti mineralinių trąšų tirpalu: 10 g amonio salietros, 20 g superfosfato, 10 g kalio chlorido 10 l vandens. „Bazilikai labai jautrūs šalnoms, todėl į dirvą sodinami, pradėjus žydėti erškėčiui (birželio 7–22 d.). Daigai sodinami lysvėse 40 cm tarpueiliais, 20–30 cm atstumais tarp daigų. Prigijus daigams, į 10 kv. m išberiama 100–150 g amonio salietros. Keletą bazilikų galima išsiauginti balkone dėžutėje arba ant palangių puodeliuose“, – sakė E.Macevičius. Per visą vegetaciją, pasak jo, dirva turi būti puri, nepiktžolėta. Žydinčius bazilikus gausiai lanko bitės. Sausrų metu juos būtina laistyti. Aromatingiausi bazilikai žydėjimo pradžioje, todėl tuo metu ir pjaunami. Nupjauti augalai džiovinami gerai vėdinamoje, nesaulėtoje patalpoje. Išdžiovintus bazilikus reikia laikyti sandariai uždarytuose induose. „Žalia ir džiovinta bazilikų žole paskaninamos sriubos, daržovių salotos ir kiti įvairūs mėsos, žuvies, varškės, tarkuotų bulvių patiekalai, konservai. Todėl verta nepatingėti ir užsiauginti šių prieskonių patiems. O jei nėra galimybių auginti, galima nusipirkti bazilikų vazonėliuose parduotuvių daržovių skyriuose“, – tikino daržininkas profesionalas.

todėl, pakeitus jų padėtį, jie gręžiasi atgal. Po tokių pastangų gali nustoti derėti visas netinkamai sutvarkytas augalas. Agurkai – drėgmę mėgstantys augalai, todėl kas 2–3 dienas juos būtinai paliekite vasarošilčiu vandeniu. Jokiu būdu agurkų neliekite šaltu šulinio vandeniu, nes augalai, kaip ir žmonės, serga peršalimo ligomis. Jei temperatūra šiltnamyje, kur auginami agurkai, pakyla daugiau nei 30 laipsnių, augalus galima atvėsinti apliejant lapus. Jei kartais truputį palyja ir dirva nėra perdžiūvusi, augančių lysvėse agurkų, patariama nelieti tol, kol jie ims megzti vaisius. Drėgmės perteklius stabdo agurkų žydėjimą. Kai agurkai ima derėti, juos vėl reikia gausiai lieti, kad dirva permirktų 15–20 cm gylyje. Agurkus patariama laistyti silpna vandens srove. (Užs. 268)

Gimtasis kraštas

Rūta KLIŠYTĖ „Nesu jokia atlikėja. Visada pataisau, kai taip mane pavadina. Aš ne atlieku dainą, o dainuoju! Esu dainininkė“, – pabrėžia Veronika.

Vaikystė be svajonių Veronika kilusi iš Kareivonių kaimo, ranka pasiekiamo iš Kapčiamiesčio. „Vis aplankau savo gimtinę, kai turiu sveikatos, ir mano vaikai čia mėgsta pabūti, nors dauguma maniškių jau mirę, išėję, išvažinėję, – sako pašnekovė. – Liko mano pamotėlės namai ten pat, kur stovėjo sudegę. Su pusseserėmis atsisėdam sodybėlėj, pasišnekam, padainuojam.“ Veronikos gyvenimo aušros niekaip nepavadintum laiminga. „Savęs mažos net neprisimenu, gal dėl to, kad mano mama mirė labai anksti, buvau tik dvejų su puse. Tėvelis vedė kitą, tačiau su pamotėle vaikų nebuvo. Vyresnėlis broliukas mirė man dar negimus, antrasis – kartu su mama, gimdymo metu, – tyliai vardija netektis. – Mano pamotėlė buvo gera moteris, nors ir griežta. Ir tėvas mane labai mylėjo, augau apsupta rūpesčio.“ Anot Veronikos, vaikystė nuostabi tuo, kad jos nuoskaudos greitai pasimiršta. O gal buvo išdainuotos, nelaikytos širdyje? Ji nesupranta atlikėjams ar solistams užduodamų klausimų – „Kada pradėjote dainuoti?“, „Ar nuo vaikystės svajojote tapti dainininke?“, „Kas jus mokė dainų?“ Pagūžčioja pečiais, kantrai aiškina: „Ne, jokia senelė nemokė – pati. Dainuoti nepradėjau, nes visąlaik dainavau, kiek save atsimenu. Kaimuose tada visi dainuodavo susirinkę – per balius, per atlaidus: tai buvo natūralu. Dabar man juokinga, kai kviečia: „Oi, ateikit, dainuos gyvai, bus gyvas garsas!“ Gyvas garsas mane lydėjo visą gyvenimą. Ir mokykloje mes, kaimo vaikai, dainuodavom, nebūtinai liaudies dainas. Buvo tokia mada, juolab retas turėjo radijo aparatą. Ir jokia dainininke tapti nesvajojau. Tuomet kaimo žmogui rūpėjo kita, kitokios vertybės buvo. Visų pirma – išgyventi. Laikai buvo neramūs. Mano tėvas tarpukariu dirbo pasienio policijoje, taigi sovietmečiu mums teko palikti namus, slapstytis po Lietuvą“, – primena pa-

Gyvenimas

2011 m. rugpjūčio 5–12 d., Nr. 31 (75) Veronikos balsas, regis, visiškai nesensta, į jį neįsirašo nei biograﬁjos skauduliai, nei jos ligos istorija. „Galbūt tai genai. Štai kiti geria ir gerai atrodo, – šypsosi dainininkė. – O balsas vis dėlto pavargsta, ir aš pavargstu. Apsukos lėtėja, o kvietimų, reikalų nemažėja.“ Ji užsimena savo gyvenimą dalijanti perpus: iki ligos ir po jos. Įveikusi piktybinę ligą, susigyvenusi su kitomis, iš paskos besivelkančiomis, ištvėrusi begalę kankinamų procedūrų, šiandien ši stipri moteris į kalbas apie savijautą nesileidžia, o apie likimą kalba ramiai, be sentimentų.

Veronika Povilionienė, vos išėjusi į sceną, sukelia ovacijas, liudijančias publikos meilę ir džiugų laukimą. O juk ši moteris nesiruošia nei nustebinti, nei priblokšti, tik padainuoti liaudies dainą.

Viena visoje Lietuvoje

Išdainuotos nuoskaudos šnekovė sunkmetį, nepaisiusį vaikų svajonių. – Jau daug vėliau, pabaigusi mokyklą, norėjau tapti girininke. O mano tėvai labai norėjo, kad būčiau medicinos sesele, mat ji žmonėms labai reikalinga.“ Veronika nė nesiima aiškinti, kodėl po mokyklos baigimo atvykusi į sostinę įstojo mokytis lietuvių kalbos ir literatūros Vilniaus universitete. „Mano lietuvių kalbos mokytoja buvo labai gera. Pirmame kurse pasiūlė pereiti mokytis vokiečių kalbos, mat mano tartis tam tiko. Tai vis ačiū mažutei Kapčiamiesčio mokyklėlei, kurios visi mokytojai buvo puikūs. Tarp jų ir mokinių nebuvo jokio antagonizmo, apie kurį dabar vis girdžiu. Jei mokytojas vaiko nerasdavo savo pamokose, suprasdavo: padeda tėvams nukasti bulves, ir dėl bažnyčios lankymo nutylėdavo“, – prisimena Veronika. Tačiau apsigyvenusi sostinėje mergina iš Dzūkijos pajuto šiurkštesnį spaudimą bei mies-

Veronika pabrėžia esanti ne dainų atlikėja, o dainininkė.

Su tom dainom paprasta. Nei tu sukūrei, nei tu ką: gavai palikimą. Todėl turi ne save rodyti, o perteikti dainos grožį. to pretenzijas. Pasirodo, ji kalba pernelyg garsiai, o skambus jos balsas labai jau „liaudiškas“! „Liaudiško“ Veronikos balso Akademinis choras nesugadino, o liaudies dainininkės karjerą ji pradėjo … išmokusi sutartinių. „Kartą mano draugė Audronė pakvietė mus į savo tėvo, teisininko, nuosavus namus Antakalnyje padainuoti, – prisimena moteris. – Čia pirmąkart išgirdau sutartines iš kupiškietės lūpų. Dzūkijoje šios jau buvo pamirštos, nebedainuojamos. Taigi susirinkdavome pas Audronę, iš pradžių koks dešimtukas, paskui tik kelios paliko: Audronė Jakulienė, Marytė Razmukaitė ir aš. Pirmąkart sutartines viešai dainavome Vydūnui skirtame minėjime. Ten buvo J.Čiurlionytė, po mūsų pasirodymo pribėgusi visas išbučiavo, o Ragevičienei, tuometei chormeisterei, prisakė: „Tik nepaleisk tų mergaičių!“ Ilgainiui mūsų būrelis pairo, tačiau žiedas liko. Tai ir buvo „Ratilio“ pradžia“, – pasakoja viena ansamblio įkūrėjų.

Darbo bitė Klystate, jei manote, kad uždainavusi nuo scenos Veroni-

Nesenstanti liaudies daina suburia įvairiausių žanrų muzikantus. Martyno Vidzbelio ir Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

ka buvo apiberta dosniais honorarais ir pelningais pasiūlymais. Ji ne iš tų mūsų žvaigždžių, kurios giriasi burną praveriančios tik už didelius pinigus. Vestuvėse taip pat neuždarbiaudavo, liaudies daina negalėjo būti jos pragyvenimo šaltinis, tad visą gyvenimą jai teko dirbti, dūgzti kaip bitei. Pirmąja jos darboviete tapo Vilniaus universiteto biblioteka bei Jaunimo teatras, kur dirbo pedagoginės dalies vedėja. Ta „pedagoginė dalis“, anot pašnekovės, buvo tik pezėjimas, užtat ją supo puikūs žmonės, meniška aplinka. „Perėjusi dirbti į Folkloro teatrą, įsikūrusį po tuo pačiu Jaunimo teatro stogu, sutikau Povilą Kebliką. Jis labai gražiai aranžuodavo liaudies dainas, išsaugodamas jų dvasią. Sakydavo man: „Tu, Veronika, dainuok laisvai, nesilaikyk įsikibus ritmo, turėk savąjį.“ Man, visiškai muzikos beraštei, Povilas davė labai daug, išugdė nuovoką bei skonį“, – prisimena dainininkė savo gyvenimo konservatorijas. Nutekėjusi į Kauną (Veronikos vyras – signataras Vidmantas Povilionis, buvęs politinis kalinys) dirbo Etnokultūros centre. Paskutinė jos darbovietė – Mokytojų namai, pareigos – kultūros renginių vadybininkė. Dirbo ten iki užgriuvo sveikatos bėdos.

Veronika susimąsto išgirdusi priekaištą, kad didžiausia jos bėda – nepakeičiamumas. Juk ji neturi nei lygiaverčių konkurentų, nei mokinių. Viena tokia visoje Lietuvoje, todėl ir kenčia… Be apsimestinio kuklumo, dalykiškai išklauso liaupses ir pripažįsta: „Aš irgi vis pagalvodavau apie tai. Manęs dažnai klausia, ar turiu, kas mane pakeis. Galbūt iš tikrųjų niekas, juk dainuoju savaip. Tačiau kodėl taip nutiko? Nei veržiausi dainuoti, nei broviausi į sceną, niekam nieko neįrodinėjau. Kai ką suprantu tik prisiminusi kompozitorių Feliksą Bajorą. Kai dirbau Jaunimo teatre, jis buvo ten muzikinės dalies vedėju. Vis žiūrėdavo taip keistai į mane, mačiau, nori kažką pasakyti, ir kartą pasakė: „Veronika, esi labai gera dainininkė, tačiau turi didelę ydą. Dainuojant kiekvienam yra nepatogių natų, per aukštų ar per žemų, kur balsas ne taip skamba. Tu, Veronika, negalvok apie tą natą, kaip tu ją apeisi. Negalvok apie save: galvok tik apie tai, kokia graži šita daina. Dainuok taip, kad žmonės atsimintų ne tave, o dainą.“ Parėjusi namo net apsiverkiau iš to širdies skausmo. Buvau jauna, tad kaip čia taip – negalvoti apie save? Manęs neprisimins? Tada mane giliai užgavo Felikso žodžiai, tačiau dabar tariu jam – labai ačiū. Jeigu nebūtų man šito pasakęs pakankamai anksti, dar neaišku, kaip ten su manim būtų buvę.“ O buvo nesuskaičiuojami koncertai po Lietuvą ir visą pasaulį, unikalūs džiazo ir roko projektai, įrodę, kad archajiška lietuviška daina nesensta, įsimintini vaidmenys lietuviškoje operoje... Visų mūsų laimei, Felikso Bajoro pastaba giliai įkrito Veronikai į širdį. „Man sekėsi sutikti žmones, kurie tiesą gebėdavo pasakyti nuoširdžiai, neužgauliai. O su tom dainom paprasta. Nei tu sukūrei, nei tu ką: gavai palikimą. Todėl turi ne save rodyti, o perteikti dainos grožį“, – baigia interviu Veronika, juolab kad paskambina vyras pasiteirauti, ar žmona pagaliau ilsisi.

2011 m. rugpjūčio 5–12 d., Nr. 31 (75)

Gimtasis kraštas

Gamta

Palangos priekrantės maitinamos smėliu

Klimato kaitos sąlygomis uraganų aktyvumas dar labiau stiprės. Todėl kyla skubus poreikis ieškoti priemonių, kaip apsaugoti krantus. Martyno Vidzbelio nuotraukos

Prof. Ramūnas POVILANSKAS Europos pakrančių ir jūrų sąjungos (EUCC) Baltijos biuro direktorius

Siaubūnai uraganai Štormų sezonas suaktyvina žiniasklaidos dėmesį Palangos paplūdimiams, o mokslininkai mėgina išsiaiškinti tikrą tiesą apie kurorto paplūdimių tvarkymo poreikį, priemones ir jų efektyvumą. Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geograﬁjos instituto mokslininkų G. Žilinsko, D. Jarmalavičiaus ir P. Šinkūno duomenimis, Lietuvos pajūryje ardomų krantų ilgis nuo 15 km 1947 m. padidėjo

Efektyviausias būdas išsaugoti kurorto paplūdimius ar smėlio pilstymas iš tuščio į kiaurą? iki 25 km 2007 m. Šių grėsmingų pokyčių priežastis – dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos dažnėjantys štormai. Anksčiau uraganai, kai vėjo greitis viršija 33 m/s, nusiaubdavo Baltijos pakrantes Lietuvoje vos kartą per šimtmetį, o dabar jie kartojasi bent kartą per 10–20 metų. Per pastaruosius 15 metų mūsų pakrantę nusiaubė bent du katastroﬁ-

niai uraganai – 1999 m. „Anatolijus“ ir 2005 m. „Ervinas“. Kadangi mūsų pajūrio krantai yra smėlėti, tokie uraganai čia pridaro gerokai daugiau žalos negu, tarkime, uolėtoms Airijos pakrantėms. Vien „Anatolijus“ padarė žalos Palangos ir Šventosios paplūdimiams daugiau kaip už 2 mln. litų. 24 km ilgio pakrantėje buvo visiškai nuplauta apie 1 mln. kub. m smėlio, sugriautas Palangos tiltas, sunaikintas apsauginis pajūrio kopagūbris.

Bangolaužių žala Klimato kaitos sąlygomis uraganų aktyvumas dar labiau stiprės. Todėl kyla skubus poreikis ieškoti priemonių, kaip apsaugoti mūsų krantus. Pasaulyje nuo seno jūros krantai būdavo tvirtinami siekiant apsaugoti uostus, pajūrio kurortus ir švyturius nuo ardymo. Buvo statomi mediniai, paskui – akmeniniai, dar vėliau – betoniniai bangolaužiai. Tačiau ilgainiui paaiškėjo, kad tokios priemonės ne tik neapsaugo pakrantės objektų nuo ardymo, bet ir sukelia šį procesą gretimuose kranto ruožuose. Mat bangos ardo krantus, o priekrantės srovės perneša nuardytas sąnašas į gretimus kranto ruožus. Apsaugojus krantus bangolaužiais vienoje vietoje, dėl priekrantės nešmenų pernašos ypatumų neišvengiamai sukeliamas krantų ardymas kaimynystėje. Pavyzdžiui, pietryčių Baltijos priekrantės nešmenų pernaša driekiasi nuo Sembos pusiasalio (Rusijos Karaliaučiaus sritis) palei Lietuvos krantus iki pat Rygos įlankos Latvi-

Zebriuko prieraišumas Kinų zoologijos sodo darbuotojui klausimas „O kaip rengtis šiandien?“ nekyla. Pasirinkimas, švelniai tariant, mažas – tik juodai balti dryžuoti marškinėliai. Ir kaltas čia visai ne nuobodus skonis ar keistas įprotis. Tiesiog jo prižiūrimas zebriukas, praėjus vos kelioms dienoms po savo pirmosios gimimo dienos, prarado mamą. Tuo tarpu zebras tėtis pernelyg didelės atsakomybės ir prieraišumo savo atžalai nejaučia – kaskart jį nuspiria nuo savęs kuo toliau.

Netekęs tėvų, zebriukas nejučia pajuto artumą savo prižiūrėtojui ir maitintojui Chen Nongui. Turbūt taip įvyko dėl lemtingo sutapimo – tomis dienomis, kai Ch.Nongas pradėjo rūpintis zebriuku, jis vilkėjo dryžuotais marškinėliais – mažasis zebras jį pradėjo laikyti savo tėčiu. Kaskart pamatęs dryžuotai apsivikusį Ch.Nongą, gyvuliukas ypač nudžiugdavo. Dabar prižiūrėtojas yra priverstas kasdien vilktis dryžuotai, nes tik šitaip apsirengęs gali pamaitinti vienišą zeb-

joje. Jei rusai imtų tvirtinti savo krantus betoniniais bangolaužiais, gana greitai netektume Nidos paplūdimių. Lygiai taip pat, jei mėgintume saugoti nuo ardymo Olando kepurės skardį (kai kam šauna ir tokia mintis), netektume Karklės, Nemirsetos ir net Palangos paplūdimių. Jei tvirtintume krantus Palangoje, netektume Šventosios, jei sutvirtintume krantus ir Šventojoje, perkeltume šį galvos skausmą latviams. Taigi siekiant suderinti skirtingus interesus kranto zonoje ir apsaugoti visą pietryčių Baltijos pakrantę nuo ardymo būtinas visų kaimyninių šalių bendradarbiavimas. Nyderlandų krantotvarka turi seniausias tradicijas pasaulyje. Nenuostabu, nes apie trečdalį visos šalies yra žemiau jūros lygio ir apsaugota nuo užliejimo pylimais arba kopomis. Būtent olandai pirmieji pastebėjo, kad brangiai kainuojantis krantų sutvirtinimas betonu neduoda norimo ilgalaikio poveikio. Itin taupūs olandai apskaičiavo, kad kur kas labiau apsimoka kasmet iš naujo atkurti žiemos štormų metu nuardytus paplūdimius pilant smėlį priekrantėje, negu visą šalies pakrantę „nusagstyti“ betoniniais bangolau-

riuką. Mat šis atsisako pieno, jei jį bandoma maitinti apsirengus kitaip. Pramintas Mažuoju Penketu (pas mamą aptvare jam teko praleisti vos penketą dienų), jis tapo tikru džiaugsmu, bet kartu ir iššūkiu zoologijos sodo darbuotojams, mat, kaip teigia atstovas spaudai, jų zoologijos sode dar nėkart nebuvo bandyta išauginti zebrų mažylio dirbtinai, be tėvų. Belieka tikėtis, kad tai jiems pavyks, o Mažojo Penketo draugystė su rūpestingu dryžuotu prižiūrėtoju bus ilga ir laiminga. GK inf.

žiais. Pildamas smėlį vos vienoje ar keliose priekrantės vietose, žmogus pasinaudoja vėjo, jūros bangų ir srovių energija paplūdimiams ir pajūrio kopagūbriams dideliame pakrantės ilgyje natūraliai atkurti. Tuo tarpu bangolaužiai padeda atsispirti tik milžiniškam štorminių bangų energijos srautui ir neturi jokio „kuriančiojo“ potencialo. Dabar šią olandų patirtį perima ir kitos pajūrio tautos. Pasaulio bankas, Europos pakrančių ir jūrų sąjunga, Europos Komisija, Šiaurės jūros ir Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos rekomenduoja tik du pajūrio krantų apsaugos nuo ardymo kelius: 1) jei yra galimybė, atitraukti namus ir kelius saugiu atstumu nuo kranto; 2) pajūrio kurortuose taikyti reguliarų paplūdimio atkūrimą pilant smėlį priekrantėje ir puoselėjant apsauginį pajūrio kopagūbrį. Apsauginis pajūrio kopagūbris yra tas smėlio „bankas“, kuris papildo rudens ir žiemos štormų nuskalautą paplūdimį smėliu. Tik ten, kur yra tikrai neišvengiama būtinybė, pavyzdžiui, uostų ar švyturių atveju, galima taikyti ribotas „kietos“ krantosaugos priemones – bangolaužius, geotekstilę ir panašiai. Lietuva – viena iš lyderiaujančių Europos Sąjungos šalių, diegiant Europos Komisijos rekomenduotas pažangiausias krantotvarkos priemones. Dar 2002

m. Seimas priėmė Lietuvos pajūrio juostos įstatymą, kuris įtvirtino Lietuvos Baltijos pajūrio darnios krantotvarkos principus. Remdamasi šiuo įstatymu, Aplinkos ministerija 2003 m. patvirtino nacionalinę krantotvarkos programą. Ji rėmėsi dviem esminiais šiuolaikinės darnios krantotvarkos principais – natūralių krantinių procesų apsaugos prioritetu ir krantotvarkos priemonių taikymu atsižvelgiant į vietinius krantų dinamikos ypatumus. Palangos priekrantės reguliarus maitinimas smėliu ir kruopštus apsauginio pajūrio kopagūbrio puoselėjimas yra logiškiausios ir moksliškai pagrįstos abiejų darnios krantotvarkos principų taikymo priemonės. Ir efektyviausios tiek ekonominiu, tiek ekologiniu atžvilgiu. Mat Lietuvos Baltijos pakrantė pasižymi ne tik dideliu „jautrumu“ neigiamam štormų poveikiui, bet ir ypatingu „imlumu“ priekrantės maitinimui smėliu. Nyderlanduose ar kitose pasaulio šalyse vos 40 proc. priekrantėje išpilto smėlio maitina paplūdimius, o likusioji dalis išsisklaido jūroje, o Lietuvoje, dr. G. Žilinsko ir dr. D. Jarmalavičiaus duomenimis, net 70 proc. priekrantėje išpilto smėlio pasiekia paplūdimius. Taigi Palangos priekrantės maitinimas smėliu anaiptol nėra smėlio pilstymas iš tuščio į kiaurą.

Erdvesnis krantas – daugiau poilsiautojų Kad šie argumentai atrodytų įtikimesni, galime bent apytikriai palyginti kasmetines smėlio pylimo Palangos priekrantėje išlaidas su ekonomine nauda. Palangos priekrantės maitinimas smėliu 2011 m. kainavo 14 mln. litų. Tai rekordinė investicija, nes smėlis buvo siurbiamas ir vežamas iš jūros dugno ties Kuršių nerija. Tačiau netgi ji atsiperka per vieną vasaros sezoną. Smėlio pylimas priekrantėje net tris kartus paplatina Palangos paplūdimius. Taigi vasaros piko metu čia gali tilpti tris kartus daugiau poilsiautojų. Tarkime, kad dėl erdvesnio paplūdimio Palangą kasdien vasaros piko metu gali aplankyti 20 tūkst. žmonių daugiau (tikrovėje šis skaičius gerokai didesnis), o kiekvienas iš jų palieka apie 50 litų per dieną (tikrovėje šis skaičius irgi didesnis). Tuomet nesunku apskaičiuoti, kad dėl erdvesnio paplūdimio kurorto paslaugų teikėjai per 50 vasaros piko dienų gauna papildomai 50 mln. Lt uždarbio. Palyginkime šį skaičių su vos 14 mln. litų, skirtų priekrantės maitinimui smėliu.

GK archyvo nuotrauka

12 Dainavos girios laisvūnas Gimtasis kraštas

Neparadinė Lietuva

vienas, vienišiaus ir laisvūno gyvenimas jo neliūdina. Jis pritaria Dalai Lamos minčiai, kad daug liūdėti – beprasmiška, svarbiausia yra rūpintis mirusiojo norų išpildymu. Ši nuostata skatina Vygandą rūpintis dailininkės kūrybiniu palikimu, archyvo tvarkymu. Po G.Didelytės išėjimo Anapilin, Vygandas Čaplikas išleido tris knygas (ruošiama ketvirtoji) . Pirmoji – „Gražina Didelytė mūsų atminty“ (2008). Joje amžininkų, draugų, bičiulių atsiminimai apie dailininkę ir pluoštas jos darbų, ekslibrių. Antroji (2009) – apie Tautos ąžuolyną ir dailininkės darbus, susijusius su ąžuolais. Trečioji – „Andeinė–Dainavos girių galerija“ (2011). Ji pasakoja apie pačios didžiausios dailininkės svajonės įgyvendinimą – galerijos įkūrimą, apie jos gamtinį tikėjimą, tolesnę darbų sklaidą. G.Didelytei esant gyvai, buvo įrengtas tik vienas galerijos kambarėlis. Darbus tęsia Vygandas. Nors nei sodyba, nei galerija muziejaus statuso neturi, lankytojų netrūksta. Ją suranda dailininkės gerbėjai, meno mylėtojai.

Veržlus Dainavos girios šaltinių upelis – Skroblus.

Regina JASUKAITIENĖ „Viskas – iš vandens! – šypsosi Vygandas Čaplikas, sostinę iškeitęs į atsiskyrėlio gyvenimą miške. – Visa, kas gyva, atsirado iš vandens.“

Vandens jėga Kiekvieną rytą jis pradeda maudynėmis Skrobluje, veržliame Dainavos girių šaltinių upelyje. Nesvarbu, ar būtų ankstyvas pavasaris, ar pagėlus ruduo. „Ilgai būti tokiame šaltame vandenyje nesveika. Užtenka keletą kartų pūkštelėti į srovę ir pasijunti lyg naujai gimęs“, – teigia V. Čaplikas, einantis 74-uosius. Jokios ligos prie jo nekimba. Prie pat kranto V.Čaplikas pasistatė pirtelę. Dailininkė Gražina Didelytė pavadino ją „Meleta“. Čia pat yra šio reto pauštelio uoksas. Meleta nemėgsta triukšmingų kaimynų, pasirodžius svetimiems, garsiai meletuoja. To paties upelio vandenį Vygandas naudoja ir gėrimui. O jei po lietaus vanduo būna susidrumstęs, jis patraukia prie šaltinėlio, besiveržiančio iš kalvų. Per eglių ir pušų šaknis atitekėjęs šaltinėlis tyras lyg ašara. Ir sveikas. Jo vandenį galima gerti net nevirintą. Šaltinio vanduo semiamas moliniu puodeliu, neskubant, pasigrožint gamtos ramybe ir tyrumu. Tai tampa tarsi ritualu.

leisdavo šienauti, kol jie neperžydės ir nesubers sėklų atgal į žemę. Gražiausios Vygandui – laukinės gėlės. Prieš pat builius mėlynavo veronikų darželis. „ Čia nenutrūkstamos gėlių šventės! – džiaugėsi Vygandas. – Vienos keičia kitas.“ O prie aukuro, ant kalvelės, šimtametės liepos pilnos bičių dūzgesio ir kvepiančio medaus. Viena jų – trikamienė. Senovėje tikėta, kad tokie medžiai neša laimę.

Meilė ąžuolams Iš visų medžių garbingiausias – ąžuolas. Vygando meilė ąžuolams – atskira tema. Ji susijusi su baltiškuoju tikėjimu, Tėvynės ir tautos stiprybe. V.Čaplikas ir G.Didelytė buvo ir Tautinio atgimimo ąžuolyno sumanytojai, vėliau susikūrė ir iniciatyvinė grupė. Apie dailininkės G.Didelytės kūrybą, susijusią su ąžuolais, ir apie savo meilę šiems medžiams Vygan-

das parašė knygą „Atgimimo ąžuolynas ir ąžuolų dailininkė“ , ta tema Gyvenimas kaip diena jis yra surengęs porą seminarų, o šiuo metu ruošiamasi pasauliniam „Gyveni taip, kaip mąstai,– šypąžuolų bičiulių forumui. sosi V.Čaplikas, – o mąstai taip, kaip Vygandas džiaugiasi, kad Rud- valgai.“ nelės kaime kiekvienoje sodyboje Svarbiausia – saikas. Tai – kulošia ąžuolas. Ypač išlakūs rašytojo tūros požymis. Negalima maisto išKazio Sajos ir poetės Zitos Mažeikaitės-Sajienės kieme. Vygan- Vilnių iškeitė į girią do sodyboje ąžuoliukai dar nediVygandas Čaplikas – Tūkstantmečio deli, pasėti iš gilių, kurias Gražina žmogus, socialinių mokslų daktaras, Etniparsivežė iš savo tėvelio tėviškės. nės kultūros globos tarybos prie LR Seimo Vygandas ir Gražina šventes, o narys ekspertas, Dzūkijos etninės kultūypač Naujuosius metus mėgdavo ros globos tarybos narys, Lietuvos ir Suosutikti prie ąžuolų. Tuos senus, ga- mijos draugijos narys, laikraščio „Suomilingus Dainavos milžinus Vygan- ja“ redaktorius, Lietuvos tautinio atgimidas dabar lanko vienas. Tai – susi- mo ąžuolyno J. Basanavičiaus gimtinėje kaupimo, savistabos, susimąstymo pasodinimo sumanytojas. Vilnių jis iškeitė į Dainavos girios kaivalandos. Ąžuolas, kaip ir šaltinis, melį. Rudnelėje jiedu su dailininke Graskleidžia ypatingą energiją.

Rūpinasi norų išpildymu Nors po ištikimos draugės dailininkės G.Didelytės mirties (2007) Vygandas sodyboje liko

žina Didelyte nusipirko kaimišką trobelę. Tualetas – prie svirno, vietoj vonios – pirtelė, senovinė krosnis atstoja centrinį šildymą, o čia pat tekantis Skroblus – nuostabiausias vandentiekis ir amžinos gyvybės šaltinis. Po dailininkės mirties V.Čaplikas Dainavos girioje nusprendė įgyvendinti savo gyvenimo moters svajas.

Gražiausios – pievų gėlės Antrasis, ne mažiau svarbus, ritualas – saulės pasveikinimas. „ Kokia diena beišauštų, ją reikia priimti su džiaugsmu, – sako Vygandas. – Džiugus nusiteikimas suteikia žmogui papildomos energijos. Kiekvienas gali išmokti valdyti savo nuotaikas. Kaip iš ryto nusiteiksi, taip ir klosis visi dienos darbai. Teigiamos emocijos stiprina žmogų. Mūsų mintys kuria gyvenimą.“ Anot Vygando, kiekviena diena savaip žavi : ar rudeniškai paskendusi migloje, ar vaiski, kleganti paukščių balsais. Gamtoje nėra monotonijos, tik prašalaičiui čia gali būti nuobodu. Dabar visą slėnį puošia žydintys gauromečiai, ką tik sodyba skendėjo baltose builių pusnyse. Dailininkė G.Didelytė labai mėgo jų žydėjimą, netgi pievos ne-

2011 m. rugpjūčio 5–12 d., Nr. 31 (75)

„Kokia diena beišauštų, ją reikia priimti su džiaugsmu“, – sako Vygandas Čaplikas.

Po dailininkės Gražinos Didelytės mirties „Andeinės“ galerija ir sodyba rūpinasi jos draugas V.Čaplikas.

mesti, jo reikia pagaminti tiek, kiek gali suvalgyti. Labai svarbu maitintis sveikai. To jį mokė dėstytoja K.Vaištarienė, kai dar abu dirbo Vilniaus universitete. „Gamtoje yra visko, ko mums reikia. Pavasarį mane atgaivina dilgėlės, garšvos, pienių lapai. Nors žiedai dar maistingesni už lapus. Iš jų galima virti džemus, prilygstančius medui. Vygandas mėgsta salotas. Būtinai į jas įdeda kopūsto, obuolio, laiškinio česnako. Kiekvienąkart skonis vis kitoks, nes keičiasi ir sudedamosios dalys, ir jų proporcijos. Pusryčiaudamas Vygandas negeria kavos. „Esu nuo nieko nepriklausomas, – juokiasi Laisvūnas. – Nuo kofeino taip pat.“ Po pusryčių Vygandas būtinai išklauso žinių, tačiau daugiausia informacijos gauna iš knygų. Jis mėgsta tylą. Rudnelė – tylos ir ramybės, natūralios gamtos oazė. Kai seniūnas pažadėjo pastatyti stulpus su lauko lempomis, abu su kaimynu K.Saja patarė to nedaryti, nesimatys naktį žvaigždžių. Po pusryčių, anot Vygando, tinkamiausias laikas protiniam darbui: rašyti ir skaityti knygas, tvarkyti archyvą. Tačiau saikingumas būtinas ir dirbant. Girioje gyvendamas Vygandas nevirto atsiskyrėliu. Jo įsitikinimu, kiekvienas žmogus tam tikrą duoklę turi atiduoti bendruomenei. Toks buvęs senovės graikų reikalavimas. Bendruomeninė veikla – viena iš sąlygų valstybei suklestėti. Prie tautos gerovės turi prisidėti kiekvienas. Reikia ne verkšlenti, o keisti tai, kas jau atgyvenę. Tam reikia veržlumo, kurio Vygandui niekada netrūko. „Viskas priklauso nuo paties žmogaus. Likimas visuomet leidžia rinktis. Tad dėl savo nesėkmių kiekvienas pats kaltas“, – įsitikinęs V.Čaplikas. Ramybė ir pasitikėjimas sklinda nuo šito žmogaus, vidine harmonija panašaus į graikų ﬁlosofus. Sokratas – Vygando mėgstamiausias. Anot šio ﬁlosofo, gyvenimas be tyrinėjimo nevertas gyventi. Mokslo pažangą vyriškis sieja su dvasingumu, kuris visų pirma atsiremia į meilę gamtai ir prigimtinę doros sampratą. Anot jo, reikia gyventi taip, kad kiekviena diena atneštų džiaugsmą. Visur ieškoti gėrio, tobulinti visuomenę ir nuolat žvelgti į ateitį. Prieš miegą būtina išeiti pasivaikščioti, pakelti galvą į žvaigždes ir pajusti, kad esame amžinojo Kosmoso dalis. „Mano Dievas – Visatos protas“, – V.Čaplikas primena Sokrato teiginį. Per ilgus metus jis yra pastebėjęs vieną dėsningumą: kaip praleidžiame dieną, taip praleidžiame ir gyvenimą. Tad renkamės patys, ar išgerti jį ligi dugno, ar iššlakstyti po lašą, mėgautis kiekviena diena ar skęsti savigraužoje ir nemeilėje.

Autorės nuotraukos

2011 m. rugpjūčio 5–12 d., Nr. 31 (75)

Gimtasis kraštas

Istorijos vingiai

Piliakalniai

Spragsi žvakės, kvepia „babkos“

MERKINĖS PILIAKALNIS

„Prisimenančių, kaip žvakes lieja, yra daugiau, bet turinčių darbo įrankius ir tebeliejančių yra vos penki. Visų meistrų darbo principas tas pats“, – aiškina etnografė Ona Drobelienė.

Ties Merkio ir Nemuno santaka, kairiajame Stangės upelio krante, nupjauto kūgio formos kalvoje stūkso piliakalnis. Kalvą iš trijų pusių juosia Nemuno ir Stangės slėniai, o iš šiaurės jį gili dauba atskiria nuo gretimų aukštumų. Kalvos šlaitai gana statūs, nuo Nemuno pusės iki 30 m aukščio. Išlikusioje 5x7 m dydžio piliakalnio aikštelės dalyje (didesnė jos dalis nuslinko į Stangės slėnį) pietiniame ir rytiniame krašte yra iki 1,5 m aukščio nuo aikštelės paviršiaus pylimo liekanų. Merkinės pilis greičiausiai pastatyta XIII a. antroje pusėje. XIV–XV a. pr. tapo svarbiausiu panemunės kariniu ir strateginiu centru kovose su Livonijos ordinu. Strateginis trikampis Vilnius–Kaunas–Merkinė tuo metu sudarė pagrindinę krašto gynybos sistemą. Nuo 1377 m. kryžiuočių kronikos pilį dažnai mini Merkenpille ir Merkenpil vardais. 1391 m. lapkričio 30 d. kryžiuočiai pilį paima, o 1394 m. pilies įgula traukdamasi pati ją sudegina. Dar kartą pilis buvo sudeginta kryžiuočių 1403 m.

Lilijos Valatkienės nuotraukos

Prie darbo – su daina Kai kur dar ir dabar svečias, užklydęs į kaimus per javapjūtę, gali išvysti rugių gubas, dzūkų gražiai vadinamas „mendeliais“. Kaimuose daug senolių, kurie pina krepšius, vyžas, iš jų mokosi ir šį verslą perima jaunimas. Moterys kepa grikines „babkas“, nuo kurių pakvimpa visas kaimas. Girnas suka, krosnį kursto, košę skanina, lašinukus spirgina, tradicinį skanėstą kepa ir jaunos merginos, susirinkusios į edukacinę popietę. Moterys sėdasi už stovų, audžia įvairiaspalves lovatieses, „dirvonus“. Kraštą garsina dainorėliai – etnograﬁniai ansambliai, kurių turi kiekvienas didesnis kaimas.

Norite išmokti lieti žvakes?

Marcinkonių bažnyčia turi neogotikos bruožų, stačiakampio plano, dvibokštė, su 2 bokšteliais. Šventoriuje stovi medinė varpinė.

Dzūkijoje dar gyvuoja senoviniai kaimai, juose – senoviniai amatai ir verslai. Monika PIPIRAITĖ Dzūkijos nacionalinio parko darbuotojai skatina Dainavos krašto etnokultūrą. Ji gali būti gyva tik tada, kai senelio dainai pritaria šalia almantis šaltinis.

Siauros gatvelės, šiaudiniai stogai Pačiame Dzūkijos pakraštyje apsupti žaliuojančių pušynų – Marcinkonys, vienas gražiausių Lietuvos kaimų. Sakoma, kad dar XX a. pradžioje, kai aplink kaimą plytė-

jo didesni dirbamos žemės plotai, papūtus vėjui kildavo tikros smėlio audros. Smėlį sustabdė tik miškai, augantys žolynai. Apylinkėse buvo gyvenama nuo gilios senovės, čia randama akmens amžiaus gyvenviečių. Kaimui pradžią davė miško žvalgų gyvenvietė, minima 1637 metais, kai buvo statoma pirmoji bažnyčia. Šalia bažnyčios, kuri laikui bėgant buvo perstatyta, išsidėsčiusi seniausia Marcinkonių kaimo dalis, vietinių vadinama Sodžiumi. Čia yra išlikusios siauros gatvelės su tradicinės architektūros sodybomis, likę keli šiaudais dengti kluonai, langų ornamentika. Marcinkonys pradėjo sparčiai vystytis nutiesus carinės Rusijos geležinkelį Sankt Peterburgas–Varšuva. Stoties pastatas išlikęs iki šių dienų. Marcinkonių kaime nemažą dalį gyventojų sudarė žydai, kurie vertėsi medienos ir miško gėrybių

Marcinkonių apylinkėse gausu koplytstulpių. Martyno Vidzbelio nuotraukos

perpardavinėjimu. Kaimą supantys miškai maitino, rengė ir glaudė nuo pavojų šilinius dzūkus. Miškuose dar išlikusios drevės, kuriose bitininkai laikė bites.

„Dzūkijoje jos liejamos „su lanku“. Tai senas būdas (manoma, kad nuo XIV a.), išlikęs šilinių dzūkų kaimuose. Ištirpintas vaškas statomas su dubeniu ant karštų bulvių ar burokų katilo. Ant kiekvieno kriukelio kariamas siūlalis ir vaškas pilamas ant siūlo. Apsukus ratą, procedūra kartojama“, – aiškina etnografė Ona Drobelienė. Iki XX a. vidurio bitininkystės verslas Dzūkijoje buvo primityvus, o apžiūrinėjant išlikusius žvakių liejimo įrankius ir stebint darbo procesą, galima galvoti, kad ir procesas, ir įrankiai labai mažai kito. Dabartinių žvakių liejikų, gyvenančių Dzūkijos nacionaliniame parke, pagrindinė žaliava vaškui gauti yra seni koriai, sudegusios žvakės arba paraﬁnas. Meistrai šio darbo paslapčių išmoko ir įrankius paveldėjo iš savo tėvų, artimųjų, giminaičių, kurie praeityje yra laikę bites. Žvakių liejikų, kaip ir dievdirbių, buvę mažai. Tai greičiau pomėgis, o ne verslas, nors žvakės visada turėjusios paklausą ir savo vertę. Kraštas, kuris iškentė lenkų, o vėliau sovietų okupacijas, yra sustiprėjęs ir labiausiai išsaugojęs lietuvybę. Myli jį dzūkai, didžiuojasi juo. O jau vaišingumas, o jau dainingumas... Pabūni valandą kitą ir norisi pasilikti visam laikui.

LIŠKIAVOS PILIAKALNIS Į pietvakarius nuo miestelio kairiajame Nemuno krante stūkso Pilies kalnas. Tai ilga masyvi kalva, kurios pietinis ir pietrytinis 30 m aukščio šlaitai leidžiasi į Nemuną. Rytiniame jos gale esanti iki 17 m gylio dauba skiria Pilies kalną nuo gretimos, Bažnyčios kalnu vadinamos, kalvos. Viršuje yra apie 100 m ilgio ir 45–50 m pločio aikštelė. Žmonės čia gyveno jau I m. e. tūkstantmetyje. Masyvios, aukštos, Bažnyčios kalnu vadinamos kalvos viršuje yra apie 150 m ilgio aikštelė. Čia buvo aptikti XV a. antros pusės 12x20 m dydžio bažnyčios pamatai, XVII a. pastato liekanų ir nemažai to laikotarpio žiestos keramikos, koklių, kitų daiktų. Ties Bažnyčios kalnu Nemune rastas mitologinis akmuo su „jaučio pėda“.

LIŠKIAVOS ALKAKALNIS Pagoniška šventvietė, kurioje buvo atliekamos religinės apeigos, aukojama dievams.

Martyno Vidzbelio nuotraukos

Gimtasis kraštas

2011 m. rugpjūčio 5–12 d., Nr. 31 (75)

Laisvalaikis

Muzika ir ekologija Lota BALSYTĖ Dešimt Lietuvos miestų aplankęs projektas „Rūšiuok linksmai“ savo „gastroles“ baigs rugpjūčio 5–6 d. Zarasuose vyksiančiame festivalyje „Galapagai/Roko naktys 2011“ . Kaip iš tualetinio popieriaus ir senų kompaktinių diskų pasigaminti kaleidoskopą, o iš plastikinių butelių suraityti meniškas gėles? Tokių atliekų panaudojimo triukų bus galima išmokti festivalyje „Galapagai / Roko

Pirmą kartą festivalyje išdygsiančią ekosceną pristatys keliones po Lietuvą baigiantis projektas „Rūšiuok linksmai“.

naktys 2011“ įrengtoje ekoscenoje. Kūrybinės dirbtuvės, improvizacinis repas, „chill out“ zona, filmai aplinkosaugos tema, grojantys konteineriai – tai tik keletas pramogų, kurios lankytojams bus pasiūlytos laisvu nuo koncertų laiku. Pirmą kartą festivalyje išdygsiančią ekosceną pristatys keliones po Lietuvą baigiantis projektas „Rūšiuok linksmai“. Pagrindinis jo akcentas – trys spalvingi šiukšlių rūšiavimo konteineriai, kurie, įmetus šiukšlę, skleidžia įvairius muzikinius garsus: dėkoja, ošia gausiais plojimais, juokiasi ir griaudėja palaikymo šūksniais. Simbolinėmis konteinerių padėkomis projekto rengėjai skleidžia žinias apie linksmą ir paprastą šiukšlių rūšiavimą ir populiarina šį ekologinį įprotį. „Mūsų projektas glaudžiai siejasi su muzika ir ekologija. Jei žinome, kuo skiriasi rokas nuo popso, tai turėtume žinoti ir kuo skiriasi plastikas nuo stiklo. Neabejoju, jog šios idėjos artimos daugeliui festivalio lankytojų, todėl ekoscena susilauks didelio dėmesio“, – sakė „Galapagų / Roko naktų“ prodiuseris ir projekto „Rūšiuok linksmai“ vadovas Algirdas Barniškis-Blėka.

Garsiausia „Roko naktų 2011“ grupė – rokeriai iš Vokietijos „Guano apes“. Organizatorių archyvo nuotraukos

Palapinėje įrengta ekoscena pradėjo šurmuliuoti nuo penktadienio vidurdienio. Prie jos lankytojus pasitiks originalios skulptūros – gitara, pagaminta iš popieriaus, plastikinis saksofonas ir iš stiklo sumeistrauta pianino klaviatūra. „Tai simboliai, vizualiai parodantys, kad iš pirmo žvilgsnio nebereikalingos atliekos gali būti panaudotos menui kurti. Muzikiniai instrumentai iš antrinių žaliavų įkūnija mūsų idėją, kad ir šiukšlės gali suteikti smagių akimirkų, jei tik jos panaudojamos tinka-

mai, apgalvotai ir kūrybiškai“, – sakė skulptūrų autorė menininkė Genutė Straigytė. Jos teigimu, atliekų prikėlimo antram gyvenimui triukų galės išmokti kiekvienas norintis. „Kadangi festi-

valyje neišvengiamai susikaupia nemažai šiukšlių, pasistengsime įrodyti, kad nebūtina jų visų mesti į buitinėms atliekoms skirtą konteinerį. Kūrybinėse dirbtuvėse pademonstruosime, kaip paprasčiausias tualetinis popierius ir kompaktinės plokštelės gali virsti įstabius vaizdus rodančiais kaleidoskopais, o plastikiniai buteliai – gėlėmis ar peleninėmis. Svarbiausia, kad to išmokti gali visi, nepriklausomai nuo amžiaus. Tad kviesime ir kurti, ir rūšiuoti“, – apie ekoscenos akcentus pasakojo G.Straigytė. Ekoscenoje skambės ir muzika. Muzikinius garsus skleis ne tik grojantys konteineriai, bet ir tikri muzikantai. Grupės Jama&W nariai išsiskirs tuo, kad scenoje kurs dainas repo ritmu, o įkvėpimo jiems suteiks žiūrovų pasiūlyti daiktai. Palapinėje taip pat bus demonstruojami su ekologija susiję filmai. Norintieji sužibėti ekologinėmis žiniomis galės dalyvauti viktorinoje ir laimėti prizų. Pavargusiems nuo festivalinio šurmulio ekoscena suteiks prieglobstį – jie galės atsipūsti foteliuose, pagamintuose iš padangų.

Aplinkos ministerijos duomenimis, per metus šalyje susikaupia 1,5 mln. tonų komunalinių atliekų. Prognozuojama, kad jų kiekis kasmet didės 2–4 proc. Vienam gyventojui tenka 400 kg buitinių atliekų, net 35 proc. jų sudaro popierius, plastikas, stiklas bei metalas. Tik kiek daugiau nei dešimtadalis visų šiukšlių Lietuvoje yra išrūšiuojamos ir patenka į perdirbėjų rankas, o tarpu kitose Europos Sąjungos valstybėse šis rodiklis sudaro ketvirtadalį.

Horoskopai E

Avinų laukia labai palankus ir produktyvus laikotarpis. Visi reikalai bus tvarkomi greitai ir lengvai. Kita savaitė bus svarbus jūsų karjeros etapas. Tiems, kurie šią vasarą dar neatostogavo, vertėtų pagalvoti apie poilsį, juk vasaros dienų lieka vis mažiau. Jaučiams kita savaitė suteiks galimybę išsiaiškinti daugelį klausimų, kurių sprendimui jums dėl įvairių priežasčių vis trūko laiko. Tai jums leis ateityje išvengti kliūčių tvarkant svarbius reikalus. Ateinančiomis dienomis įsigysite seniai planuotus pirkinius namams. Dvyniams garantuota sėkmė visur kur. Kitą savaitę po šiuo Zodiako ženklu gimusių žmonių nuojauta bus itin gera. Tai teigiamai atsilieps visoms jų veiklos sritims. Jums suteikiama galimybė atskleisti savo potencialą, realizuoti beveik visus planus. Ypač vaisingi bus susitikimai su draugais ir kolegomis.

Šauliai, kaip visada, bus kupini jėgų ir energijos. Galėsite drąsiai kurti ateities planus, apgalvoti visas su darbu susijusias idėjas. Kita savaitė jums leis viską ramiai pasverti ir numatyti tolesnio žengimo į priekį strategiją. Artimi žmonės būtinai parems jūsų siekius.

Liūtai kitą savaitę turi imtis daug energijos ir fizinės ištvermės reikalaujančių darbų. Jūs pajusite didžiulį jėgų antplūdį. Entuziazmas ir aktyvumas pravers ir buityje: sutvarkykite namus arba imkitės remontuoti sugedusią buitinę techniką.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija.

Skorpionai turės įsigilinti į darbą ir sustiprinti santykius su vadovybe, nes nuo to priklausys jūsų sumanymų realizavimas. Nesikarščiuokite ir nebūkite pernelyg aktyvūs. Jūs turite solidų teorinių žinių bagažą ir daug patirties, tai leidžia tvirtai jaustis darbe.

Vėžiai neturėtų pamiršti, kad sąžininga pažiūra į darbą yra jo sėkmės laidas. Artimiausios dienos bus palankios novatoriškoms idėjoms ir išradimams. Galimas dalykas, kad turėsite ginti savo pozicijas nuo skeptikų. Jūs sėkmingai su tuo susitvarkysite, jeigu remsitės savo didele patirtimi.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Svarstykles kitą savaitę lydės sėkmė, jūs lengvai išspręsite visus iškylančius klausimus, įgyvendinsite savo karštą svajonę. Daug džiaugsmo ir teigiamų emocijų suteiks bendravimas su giminėmis ir bičiuliais.

Mergelėms kitą savaitę seksis visos visose be išimties srityse. Darbe jjūs išspręsite organizacinius klausimus. Tai leis efektyviai planuoti savo laiką ir pradėti p realizuoti visus seniai puoselėre jamus planus. Artimiausiomis ja dienomis galite gauti papildodie mų pajamų.

Ožiaragių laukia materialiniu požiūriu palanki savaitė, kuri jiems suteiks didelę finansinę laisvę. Tikriausiai gausite premiją arba darbo užmokesčio priedą, o gal jums bus grąžinta sena skola, kurią jau beveik pamiršote. Neplanuotas pajamas galima skirti pirkiniams, apie kuriuos seniai svajojote. Vandeniams kitą savaitę savitvarda ir nuojauta padės rasti išeitį iš kebliausių situacijų, kurių gali pasitaikyti jūsų kelyje. Stenkitės nebendrauti su mažai pažįstamais asmenimis ir būkite pakantesni aplinkiniams, pirmiausia – artimiems žmonėms. Tai apsaugos jūsų namus nuo nereikalingų kivirčų ir konfliktų.

Žuvys gaus pasiūlymą dalyvauti įdomiame darbe, susijusiame su jūsų pagrindine veikla. Šis projektas jums duos didelę finansinę naudą, bet gali šiek tiek pablogėti santykiai su kolegomis. Tačiau tai neturės neigiamų padarinių tolesnei jūsų karjerai.

2011 m. rugpjūčio 5–12 d., Nr. 31 (75)

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis

Fanfaros drebina senąją Lietuvos sostinę Justina ORLOVSKYTĖ

asociacijos narys, tarptautinės mokyklos Briuselyje muzikos mokytojas Lucas Vertommenas (Belgija). Daug praktikos dirbant su tarptautiniais orkestrais turintis muzikantas, meistriškumo kursų metu veda ir grojimo kornetu pamokas. Džiazo ansamblio, ritmikos ir improvizacijos užsiėmimus ves modernaus ir laisvojo džiazo atstovas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas pianistas Dmitrijus Golovanovas.

Trakų meno mokyklos septintą vasarą organizuojamas festivalis „Mes sveikinam Trakus“ ir meninis edukacinis projektas „Trakų fanfarinė savaitė“ laikui bėgant kito, tobulėjo ir sparčiai peraugo į tarptautinį projektą. Šių metų vasaros meistriškumo mokykla senojoje Lietuvos sotinėje suteikia galimybę muzikuojančiam jaunimui mokytis pas geriausius Lietuvos ir užsienio atlikėjus bei pedagogus, koncertuoti patiems ir dalyvauti žinomų atlikėjų koncertuose.

Koncertų gausa ir įvairovė

Rekordinis dalyvių skaičius Projekto organizatoriai Neringa ir Arvydas Mišeikiai džiaugiasi bendro darbo ir idėjų vaisiaus branda. „Šiemet edukaciniame projekte užsiregistravo apie šimtą dalyvių iš Lietuvos, Austrijos, Šveicarijos. Visą dieną truksiančios pamokos – fanfarų orkestro repeticijos, bendri ir individualūs užsiėmimai – vyksta Trakų meno mokykloje ir Trakų kultūros rūmuose. Kiekvieną vakarą po pamokų meistriškumo mokyklos dalyviai, svečiai turi išskirtinę galimybę išgirsti profesionalių atlikėjų koncertus. Neatsitiktinai šiemet yra pasirenkamos naujos

Projekto angelu sargu tapęs Stevenas Meadas iš Didžiosios Britanijos koncertuos „Trakų Galvėje“.

ir jau išbandytos koncertinės erdvės: Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia, kavinė „Salos“, verslo ir laisvalaikio centras „Trakų Galvė“, „Apvalaus stalo klubas“ , Trakų meno mokykla, Verslo, sveikatingumo ir pramogų centro „Trasalis“ salė“, – pasakojo N.Mišeikienė.

Vasaros mokyklos mokytojai Projektas veikia ypatinga energija. Visi praėjusių ir šių metų „Trakų

fanfarinės savaitės“ mokytojai – tikri savo srities profesionalai – susiplanuoja darbotvarkę taip, kad rugpjūčio pradžioje būtinai atvyktų į Trakus. Bene gražiausias pavyzdys – projekto angelu sargu tapęs ir pirmuoju pasaulio eufonininku tituluojamas Stevenas Meadas iš Didžiosios Britanijos. Nepakartojamas savo bendravimu, ugdomąja veikla, užburiantis savo grojimu – be jo neįsivaizduojamas nė vienas „Trakų fanfarinės savaitės“ projektas. Natūralu, kad norinčiųjų tobu-

lintis pas profesorių atsiranda tikrai daug. Šiais metais jam talkinti pakviestas jaunas perspektyvus Lietuvos tūbininkas Laimonas Masevičius. Meistriškumo grojant saksofonu moko charizmatiškasis saksofonininkas, kompozitorius ir grupių lyderis Jan Maksimovič. Pirmą kartą meistriškumo mokykloje dirba trombonininkas Tobiasas Schiessleris – Hanoverio muzikos, šokio ir teatro aukštosios mokyklos dėstytojas, grojantis daugelyje Vokietijos kamerinės muzikos kolektyvų. Vis didesnio susidomėjimo sulaukia mušamųjų instrumentų specialybė. Šiųmečiuose meistriškumo kursuose – net du jais mokantys groti mokytojai: Bo Hakansonas (Švedija), Malmės aukštosios muzikos mokyklos dėstytojas, Malmės simfoninio orkestro muzikantas, ir Trakų meno mokyklos mokytojas, mušamųjų instrumentų ansamblio „Giunter Percussion“ narys Tomas Kulikauskas. Orkestro dirigentą Bertą Langelerį iš Nyderlandų šiais metais pakeitė dirigentas, aranžuotojas, pasaulinės simfoninių orkestrų ir ansamblių

Festivalio „Mes sveikinam Trakus“ metu klausytojai galės džiaugtis koncertais, pasižyminčiais žanrų, stilių ir atlikimo sudėčių įvairove. Pirmą festivalio dieną klube „Salos“ buvo pristatyta programa „Pažinkime Lietuvą per liaudies dainą, muziką ir šokį“, kurioje dalyvavo Justina Orlovskytė, Mantas Karpovičius, Aistė Bružaitė ir Algirdas Jedemskij. Tai unikali proga svečiams iš užsienio išgirsti lietuvių liaudies instrumentus, pabandyti pamuzikuoti patiems, išvysti šokamus šokius ir smagiai patrypti kartu, paskanauti tradicinių lietuviškų valgių. Festivaliui artėjant prie pabaigos, klausytojai galės džiaugtis dviem koncertais per dieną. Rugpjūčio 6 d. 19 val. Trakų meno mokykloje skambės meistriškumo mokyklos „Trakų fanfarinė savaitė“ mokinių atliekami kūriniai. Tą pačią dieną 21 val. verslo, sveikatingumo ir pramogų centro „Trasalis“ „Galvės“ salėje – mušamųjų instrumetų virtuozų „Giunter Percussion“, Bo Hakansonas, Tomo Kulikausko ir meistriškumo mokyklos mokinių koncertas. Baigiamasis šventės akcentas – nuo 21 val. vyksiantis džiazo muzikos vakaras restorane „Kybynlar“. Visi koncertai nemokami.

Orkestro dirigentą Bertą Langelerį iš Nyderlandų šiais metais pakeitė dirigentas, aranžuotojas, tarptautinės mokyklos Briuselyje muzikos mokytojas Lucas VerDanos Buinickaitės nuotraukos tommenas (Belgija). Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 14 p., atsakymai: Vertikaliai: Yla. Krematoriumas. Aralijos. Sutana. Peripatetikai. Simona. Ule. LG. Na. „Kikas“. Širvėna. Mata. Mėsa. Jakas. Sasna. Kritika. Aptiko. Mostu. Ne. Orais. Tvartas. Kopa. Pataisė. Sa. Horizontaliai: Krapikas. Ek. Eremitas. Marokas. Op. Alina. Nara. Tipas. Apa. Koja. Tip. Rotušė. Isa. Biselis. Terakota. Amsi. Vi. Auklėjimas. Stagnatorė. Ai. Akist. Aktas. Agava. Sausa. Pažymėtuose langeliuose: GRETA GARBO.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 15 p., atsakymai: Vertikaliai: Navaga. Virimo. Lošimas. Jašinas. Katana. Urna. Gili. Aklė. Basa. Sitė. Salietra. Vivat. Masės. Parma. Patna. Laras. Užsakovas. Atkarpose. Patale.Anam. Timas. Šitom. Šakės. „Inka“. „CSKA“. Jota. Horizontaliai: Talija. Raisa. Voratinklis. Lašiša. „Alita“. Giminę. Mamona. Papila. Alavas. Rusas. Pritarė. Sakramentas. Gana. „Tata“. Karta. Kompiliacija. Omen. Stok. Kokotė. Narsa. Esla. Amas. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: KREPŠINIS.

(Užs. 14)

(Užs. 15)

(Užs. 13)

Gimtasis kraštas

2011 m. rugpjūčio 5–12 d., Nr. 31 (75)

TV programa LTV2

Rugpjūčio 8, pirmadienis

8.00 8.30 9.00 11.30 12.00 13.00 13.30 14.20 14.35

„Volkeris, Teksaso reindžeris“.

Aš myliu Lietuvą.

„Ar būsi mano?“

„Mėnulis ir žvaigždės“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 Savaitės atgarsiai (k.). 11.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.00 Sveikinimų koncertas (k.). 14.15 Žingsnis po žingsnio (k.). 14.30 Savaitė (k.). 15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 16.00 „Makleodo dukterys“. 17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Neskubėk gyventi“. 19.45 Klausimėlis.lt. 20.00 Myliu krepšinį. 2011 m. Europos krepšinio čempionatui artėjant. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Bėdų turgus. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Vasaros ritmu. Geriausios LRT melodijos 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Snaiperio taikinyje“.

6.20 „Superdidvyrių komanda“ (k.). 6.50 „Policijos akademija“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 KK2. (N-7) 9.50 Super KK2 (k.). (N-7) 10.50 Nuotykių filmas šeimai „Berniuko Rykliuko ir Lavos mergaitės nuotykiai“ (2005 m., JAV) (k.). 12.40 Farai (k.). 13.10 „Džekio Čano nuotykiai“. 13.40 „Policijos akademija“. 14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 16.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 „Dabar ir visada VII“. 18.45 Žinios. 19.10 Nuo... Iki... 20.10 „Aš myliu Lietuvą“. Realybės šou. (N-7) 21.00 KK2 vasara. 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.30 „Specialioji Los Andželo policija“. 23.30 „Bręstantis blogis“. (N-14) 0.30 „Grožio peilis“. (N-14) 1.30 „Ozas“.

6.55 „Simpsonai“. 7.25 „Hana Montana“. 7.55 „Nusivylusios namų šeimininkės“. 8.55 „Meilės sūkuryje“ (N-7). 10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 11.10 Komedija „Ar būsi mano?“ (2006 m., JAV). 12.40 Norite – tikėkite, norite – ne! 13.40 „Katašunis“. 14.10 „Hana Montana“. 14.40 „Heraklis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 „Svotai“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Farai. 20.00 Vasara pagal Rūtą. 21.00 „Be komentarų“. Infošou. (N-7) 21.40 TV3 žinios. 22.00 „Viešbutis „Babilonas“. (N-7) 23.10 Mokslinės fantastikos f. „Skruzdėlynas“ (2008 m., JAV). (N-14) 1.00 „Išgelbėk mane“. 2.00 „Pinklės“. (N-7) 2.50 „Eureka“ (1). Drama. (N-7)

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos (k.). 8.15 „Miesčionys II“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos. „Šaolino vaikai“. 10.00 „Dapkai ir Butkai“ (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 Tarp miesto ir kaimo. 12.15 Televitrina. 12.45 Sveikinimų koncertas (k.). (N-7) 14.45 Smagiausios akimirkos. 15.15 Baimės faktorius. 16.15 „Linksmasis našlys“. 16.50 „Dapkai ir Butkai III“. 17.35 „Miesčionys I“. 18.20 „Julija“. 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 „Liejyklos gatvė“. Kriminalinis serialas. 21.30 Geras filmas. Drama „Mėnulis ir žvaigždės“ (2007 m., Vengrija, Italija, D.Britanija). (N-7) 23.30 Baimės faktorius (k.). 0.30 „ Mentai. Sudužusių žibintų gatvės „ (k.). 1.40 Bamba. (S)

15.05 16.00 16.30 17.00

17.50 18.35 19.05

20.45 21.20 21.50 23.30 24.00 0.30

TV1 8.05 8.40 9.30 10.05 10.30

Teleparduotuvė. „Ekomitas”. „Blogiukai ir Pabaisa“. „Supermergaitės”. „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi”. 11.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos“. 12.00 „Detektyvė Džonson“. 13.00 „Jos vardas Nikita“. Nuotykių serialas.

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00. 5.05 Spaudos apžvalga.

LTV2

Rugpjūčio 9, antradienis

8.00 8.25 8.35 9.00 11.30 12.00 12.55 13.30 14.20 15.10 15.50

„Senis“.

„Užmiršti“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Neskubėk gyventi“ (k.). 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 Jūros šventė 2011. Rokenrolo fiesta (k.). 14.30 Myliu krepšinį. 2011 m. Europos krepšinio čempionatui artėjant (k.). 15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 16.00 „Makleodo dukterys“. 17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Neskubėk gyventi“. 19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Stilius. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Vasaros ritmu. Geriausios LRT melodijos. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „24 valandos“.

6.20 „Džekio Čano nuotykiai“ (k.). 6.50 „Policijos akademija“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 KK2. (N-7) 9.50 FTB (k.). 10.40 „24 valandos“. 11.40 KK2 vasara (k). 12.10 Kitas! (k). 12.40 Pričiupom! (k). 13.10 „Džekio Čano nuotykiai“. 13.40 „Policijos akademija“. 14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 16.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 „Dabar ir visada VII“. 18.45 Žinios. 19.10 Nuo... Iki... 20.10 Aš myliu Lietuvą. (N-7) 21.00 KK2 vasara. 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.30 Kriminalinis trileris „Užmiršti“ (2004 m., JAV). (N-7) 0.20 „Grožio peilis“. 1.20 „Ozas“.

„Hibridas“.

6.40 6.55 7.25 7.55 8.55 10.00 11.10 12.05 12.40 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 17.40 18.45 19.10 20.00 21.00 21.40 21.55 22.00 23.00

0.50 1.45 2.35

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Nusivylusios namų šeimininkės“. „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) Vasara pagal Rūtą. „Be komentarų“. Infošou. Norite – tikėkite, norite – ne! „Katašunis“. Animacinis serialas. „Hana Montana“. „Heraklis“. „Simpsonai“. „Aurora“. (N-7) „Marinela“. (N-7) „Svotai“. (N-7) TV3 žinios. Farai. Ūkininkas ieško žmonos. Be komentarų. Infošou. TV3 vakaro žinios. Varom už Lietuvą. „Vilko bilietas“. Mokslinės fantastikos filmas „Hibridas“ (2007 m., JAV, Kanada). (N-14) „Herojai“. „Pinklės“. (N-14) „Eureka“. (N-7)

Tele bim-bam. Gustavo enciklopedija. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). Mažųjų žvaigždžių valanda (k.). Etnokultūros ratas (k.). „Makleodo dukterys“. Tūkstantmečio akimirkos. Teatro instinktas. Dalia Kutraitė kalbina... Andrių Meškauską (k.). Miesto kodas (k.). Tele bim-bam. Gustavo enciklopedija. Pasaulio dokumentika. „Juanming Juanas – Kinijos imperatoriaus sodas“. „Likimo valsas“. Sietynas. Auksinė Agatos Kristi kolekcija. „Mis Marpl. Žmogžudystė klebonijoje“. (N-7) Ingeborga. Esame jauni tik vieną kartą... (k.). Dok. f. ciklas „Šiaurietiškas būdas“. Elito kinas. „Apvogti vagį“. Veiksmo komedija. (N-14) Muzikos pasaulio žvaigždės. Folkloro vakaras. Panorama. „Snaiperio taikinyje“. (N-7)

„Ačiū, gal galima dar?“

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos (k.). 8.15 „Miesčionys II“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos. „Rahanas“. 10.00 „Dapkai ir Butkai“ (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 Melodrama „Meilės potvyniai“ (k.). (N-7) 14.30 Smagiausios akimirkos. 15.15 Baimės faktorius. 16.15 „Linksmasis našlys“. 16.50 „Dapkai ir Butkai III“. 17.35 „Miesčionys II“. 18.20 „Julija“. 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 „Liejyklos gatvė“. 21.30 Geras filmas. Komedija „Ačiū, gal galima dar?“ (2010 m., JAV). (N-7) 23.30 Baimės faktorius (k.). 0.30 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“ (k.). (N-7) 1.40 Bamba. (S)

16.00 16.25 16.35 17.00 17.50 18.35 19.05 20.35 21.10 23.00 23.30 24.00 0.30

Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir...“ „Pašėlę Tornberiai“. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). Miesto kodas (k.). Sietynas (k.). „Makleodo dukterys“. Čiurlionio kodas (k.). Ingeborga. Esame jauni tik vieną kartą... (k.). Prisiminkime. Sidabriniai balsai (1). Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir...“ „Pašėlę Tornberiai“. Gyvenimas yra gražus. „Likimo valsas“. TV serialas. Kaimo akademija. LTV aukso fondas. „Valdovas“ (1). TV filmas. Veidai. Auksinio balso konkursas „Triumfo arka”. 2010 m. Pasaulio dokumentika. „Įkyrių minčių nelaisvėje“. Muzikos pasaulio žvaigždės. Kamerinė muzika. Panorama. „Grįžk į savo šalį“ (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. Animac. serialas. 9.10 „Betmenas ir narsuolių komanda”. Animac. serialas. 9.30 „Blogiukai ir Pabaisa”. Animac. serialas. 10.05 „Supermergaitės“. 10.30 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi”. Animac. serialas. 11.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos”. 12.00 „Detektyvė Džonson”. 13.00 „Jos vardas Nikita”. 14.00 Teleparduotuvė.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI“. 15.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai“. 18.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos”. 19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. 21.00 „Netikėta meilė”. Romantinė komedija. (N-7) 23.10 „Detektyvė Džonson”. 0.10 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.).

TV6 9.55 Teleparduotuvė. 10.10 „Angelas“. 11.10 „Kobra 11“. Nuotykių serialas. (N-7) 12.05 „Kastlas“. Kriminalinė drama. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Džipai monstrai. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Kobra 11“. 18.00 „Kastlas“. 19.00 „CSI kriminalistai“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Viena už visus“. Komedija. (N-7) 21.30 „Projektas „Monstras”. Trileris. (N-14) 23.10 „Pietų parkas“. 23.50 „CSI kriminalistai“. 0.45 Džipai monstrai.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.40 8.50 9.20 9.45 10.40 11.10

TV parduotuvė. Teletabiai. 24/7 (k.). Griūk negyvas! Super L.T. (N-7) „Pora kaip tvora”. Kas tu toks? (k.) Griūk negyvas! Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 12.05 Šiandien kimba. 12.30 24/7 (k.). 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30

Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai Spaudos puslapiai. Laida „112“. Tarp Rytų ir Vakarų. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Namai namučiai. Atsiliepk dainoj. Laida rusų kalba.

14.30 „Draugai VI“. Humoro serialas. (N-7) 15.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos”. Veiksmo serialas. (N-7) 19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 „Labiausiai ieškomas žmogus”. Trileris. (N-14) 23.00 „Detektyvė Džonson” (k.). 24.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.). (N-7)

TV6 9.25 9.40 10.10 11.10 12.05 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 23.20 23.55 0.50

Teleparduotuvė. Tavo augintinis. „Angelas“. „Kobra 11“. „Kastlas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Viena už visus“. Komedija. Teleparduotuvė. Džipai monstrai. „Angelas“. „Kobra 11“. „Kastlas“. „CSI kriminalistai“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Viena už visus“. Komedija. „Bibliotekininkas. Likimo ieties beieškant“. Nuotykių f. (N-7) „Pietų parkas“. „CSI kriminalistai“. Džipai monstrai.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 8.50 9.20 9.45 10.40 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai. Super L.T. „Pora kaip tvora” (k.). „Kas tu toks?” Griūk negyvas! Laida „112“. Ant svarstyklių. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Litas prie lito. Duetai. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Mažoji studija. Kultūra ir religija.

13.30 14.00 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.20 18.00 18.20 19.25 20.00 20.25 21.00 21.35 22.15 23.15

TV parduotuvė. Naša Raša. Super L.T. (N-7) „Pora kaip tvora”. Žinios. Orai. Kas tu toks? Žinios. Orai. Lietuva tiesiogiai. Žinios. Orai. Naša Raša. Super L.T. 20 minučių. Orai. Griūk negyvas! Reporteris. Orai. Lietuva tiesiogiai. „Zona”. (N-14) „Naša Raša”. Humoro laida. (N-7) 0.15 „Pora kaip tvora” (k.). 0.45 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Moterų žurnalas. 14.30 Susituokime. 15.30 Moterų žurnalas. 15.40 Federalinis teisėjas. 16.45 Detektyvai. 17.30 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 18.25 TV serialas „Pėdsakas”. 19.05 Tegul kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas „Paskutinis susitikimas”. 22.10 Sunki maršalo Timošenkos duktė. 23.25 Lietuvos „Laikas”. 23.35 TV serialas „Pabėgimas”. 0.35 TV serialas „Pėdsakas”. 1.05 Detektyvai. 1.40 Naktinis eteris. 17.03 18.10 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48 23.58 24.00

Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Tarp Rytų ir Vakarų (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika A.Marčėnas. LR himnas. Nakties programa.

11.10 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 12.05 Skonio reikalas (k.). 13.00 Reporteris (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Naša Raša. (N-7) 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Naša Raša. 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 „Zona“. (N-14) 23.15 Naša Raša. 0.15 „Pora kaip tvora” (k.). 0.45 Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.30 Moterų žurnalas. 15.40 Federalinis teisėjas. 16.45 Detektyvai. 17.25 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 18.20 TV serialas „Pėdsakas”. 19.00 Tegul kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas „Paskutinis susitikimas”. 22.10 Liudytojai. 23.20 Lietuvos „Laikas”. 23.30 TV serialas „Pabėgimas”. 0.35 TV serialas „Pėdsakas”. 1.05 Detektyvai. 1.40 Naktinis eteris. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gamta – visų namai. Mažoji studija. Dievo žodis. Ant svarstyklių (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. V.Kaziela. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

2011 m. rugpjūčio 5–12 d., Nr. 31 (75)

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Rugpjūčio 10, trečiadienis

8.00 8.25 8.35 9.00 11.30

11.45 13.30 14.20 15.10 15.40

„Neskubėk gyventi“.

„Pelikano byla“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Neskubėk gyventi“ (k.). 11.00 Toks gyvenimas... 12.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai (k.). 13.30 Gustavo enciklopedija (k.). 14.00 Dok. serialas „Su hidžabu ir aukštakulniais“ (k.). 14.30 Dok. serialas „Ekologiškiausi pasaulio namai“. (k.). 15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 16.00 „Makleodo dukterys“. 17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Neskubėk gyventi“. 19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Savaitės atgarsiai. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Vasaros ritmu. Geriausios LRT melodijos. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Dok. serialas „Įkyrių minčių nelaisvėje“.

6.20 „Džekio Čano nuotykiai“ (k.). 6.50 „Policijos akademija“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 KK2. (N-7) 9.50 Nuo... Iki... (k.). 10.40 24 valandos. 11.40 KK2 vasara (k.). 12.10 Kitas! (k). 12.40 Pričiupom! (k). 13.10 „Džekio Čano nuotykiai“. 13.40 „Policijos akademija“. 14.10 „ Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 16.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 „Dabar ir visada VII“. 18.45 Žinios. 19.10 Nuo... Iki... 20.10 Aš myliu Lietuvą. (N-7) 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.30 Drama „Pelikano byla“ (1993 m., JAV). (N-7) 1.25 „Ozas“.

„Išradimas“.

6.40 6.55 7.25 7.55 8.55 10.00 11.10 12.10 12.40 13.35 14.00 14.30 15.00 15.30 16.30 17.30

19.30 19.10 20.00 21.00 21.40 22.00 22.05 23.05

0.50 1.45 2.35

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Nusivylusios namų šeimininkės“. „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) Ūkininkas ieško žmonos. Be komentarų. (N-7) Norite – tikėkite, norite – ne! „Katašunis“. „Hana Montana“. „Heraklis“. „Simpsonai“. „Aurora“. (N-7) „Marinela“. (N-7) Draugiškos vyrų krepšinio rungtynės. Rusija– Lietuva. Tiesioginė transliacija iš Rusijos. TV3 žinios. Dar pažiūrėsim... „Didieji pokyčiai“. Realybės šou. Be komentarų. Infošou. (N-7) TV3 žinios. Vikingų loto. „Melo teorija“. Mokslinės fantastikos f. „Išradimas“ (2008 m., JAV). (N-14) „Herojai“. „Pinklės“. (N-14) „Eureka“. (N-7)

„Nužudyk mane švelniai“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos (k.). 8.15 „Miesčionys II“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos. „Rahanas“. 10.00 „Dapkai ir Butkai“ (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 Drama „Mėnulis ir žvaigždės“ (k.). 14.40 Smagiausios akimirkos. 15.15 Baimės faktorius. 16.15 „Linksmasis našlys“. 16.50 „Dapkai ir Butkai III“. 17.35 „Miesčionys II“. 18.20 „Julija“. 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 „Liejyklos gatvė“. 21.30 Geras filmas. Romantinė drama „Nužudyk mane švelniai“ (2002 m., JAV, D.Britanija). (N-14) 23.30 Baimės faktorius 0.30 „Srautas II“. 1.30 Bamba. (S)

„Oušeno dvyliktukas“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Neskubėk gyventi“ (k.). 11.00 Forumas. 12.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 13.30 Nacionalinė paieškų tarnyba (k.). 14.15 „Tuk tuk Indija“ (k.). 15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. 16.00 „Makleodo dukterys“. 17.00 „Senis“. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Dok. serialas „Tuk tuk Indija“. 19.30 Pramoginė informacinė laida „Vasaros spalvos“. Tiesiogiai iš pajūrio. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.07 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.45 Dok. f. ciklas „Šiaurietiškas būdas“. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Dok. serialas „Su hidžabu ir aukštakulniais“.

6.20 „Džekio Čano nuotykiai“ (k.). 6.50 „Policijos akademija“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 KK2. 9.50 Abipus sienos. 10.40 24 valandos. 11.40 KK2 vasara (k). 12.10 Kitas! (k). 12.40 Pričiupom! (k.). 13.10 „Džekio Čano nuotykiai“. 13.40 „Policijos akademija“. 14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 16.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 „Dabar ir visada VII“. 18.45 Žinios. 19.10 Įvykiai, sukrėtę Lietuvą. (N-7) 20.10 FTB. 21.00 Farai. 21.30 Pričiupom! (N-7) 22.00 Žinios. 22.30 Kriminalinė komedija „Oušeno dvyliktukas“ (2004 m., JAV). (N-7) 1.10 Sveikatos ABC (k.).

„Auklė“.

6.40 6.55 7.25 7.55 8.55 10.00 11.00 12.00 12.40 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 17.40 18.45 19.10 20.00 21.00 21.40 22.00 23.00 0.50 1.45 2.35

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Nusivylusios namų šeimininkės“. „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) Didieji pokyčiai. (N-7) Be komentarų. Infošou. (N-7) Norite – tikėkite, norite – ne! „Katašunis“. „Slaptasis agentas Konoras“. „Heraklis“. Animac. serialas. „Simpsonai“. (N-7) „Aurora“. (N-7) „Marinela“. (N-7) „Svotai“. TV3 žinios. Dar pažiūrėsim... Nuodėmių dešimtukas. Be komentarų. (N-7) TV3 vakaro žinios. „Pagrindinis įkaltis“. (N-7) Mistinė drama „Auklė“ (2007 m., JAV). (N-14) „Herojai“. „Pinklės“. (N-14) „Eureka“. (N-7)

19.05 20.40

21.20 22.15 22.45 23.00 23.30 24.00 0.30 1.20

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. 9.10 „Betmenas ir narsuolių komanda”. 9.30 „Blogiukai ir Pabaisa”. Animac. serialas.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai.

LTV2

Rugpjūčio 11, ketvirtadienis

„Tuk tuk Indija“.

16.00 16.25 16.35 17.00 17.50 18.35

Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Pašėlę Tornberiai“. Labas rytas. Istorinė atmintis. Abraomas Kulvietis – lietuvis, įkūnijęs Renesanso idealus (1). Auksinio balso konkursas „Triumfo arka”. 2010 m. (k.). „Makleodo dukterys“. Būtovės slėpiniai (k.). Veidai (k.). Muzika ir poezija. R.Keturakio eiles skaito A.Koverka. Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Pašėlę Tornberiai“. Be pykčio. „Likimo valsas“. Brydė. Rašytojas Liudas Dovydėnas. 1996 m. Europos kinas. „Vieversiai ant siūlų“. Komedija. (N-7) Gyvenimo ratu. Gyvenimo druska brolių Černiauskų fotografijose. Valstybės kino metraštis. „Visos dienos, visos naktys...“ 2005 m. Dalia Kutraitė kalbina... Vincentą Sladkevičių. 1999 m. Muzika ir poezija. R.Keturakio eiles skaito A.Koverka (k.). Pasaulio dokumentika. „Vienuolio pašaukimas“. Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras. Panorama. Gyvenimas yra gražus (k.). „24 valandos“.

„Susitiksime rugsėjį“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos. 8.15 „Miesčionys I“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos. „Rahanas“. 10.00 „Dapkai ir Butkai“ (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 Komedija „Ačiū, gal galima dar?“ (k.). 14.40 Smagiausios akimirkos. 15.15 Baimės faktorius. 16.15 „Linksmasis našlys“. 16.50 „Dapkai ir Butkai III“. 17.35 „Miesčionys II“. 18.20 „Julija“. 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 „Liejyklos gatvė“. 21.30 Geras filmas. Romantinė komedija „Susitiksime rugsėjį“ (2010 m., JAV). (N-7) 23.30 Baimės faktorius 0.20 „Srautas II“ (k.). (N-7) 1.20 Bamba. (S)

8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 „Sandokanas, Malaizijos tigras“. Animac. f. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras (k.). 12.00 Valstybės kino metraštis. „Visos dienos, visos naktys...“ (k.). 12.55 Kaimo akademija. 13.20 Prisiminkime. Sidabriniai balsai (2). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Krašto garbė (k.). 15.10 Gyvenimo ratu. (k.). 15.45 Tūkstantmečio akimirkos. Teatro instinktas (k.). 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.30 „Sandokanas, Malaizijos tigras“. 17.00 Mūsų miesteliai. Luokė (2). 17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Mokyklos langas (k.). 19.05 Lietuvos balsai. Nacionalinis chorų konkursas. 2009 m. 20.55 Kuluarai. 21.35 Šalia mūsų. Laimės pasaga. 21.55 Savęs link. Mandala. 22.40 Salomėja Nėris. Eilėraščiai. 23.00 Pasaulio dokumentika. „Skirtumų įvairovė. Vaizdo terapijos ir psichodramos patirtis naujojoje Europoje“. 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Orkestro muzikos vakaras iš LRT archyvų. 24.00 Panorama. 0.30 Be pykčio.

TV6 9.55 10.10 11.10 12.05 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30

23.15 23.50 0.45

Teleparduotuvė. „Angelas“. „Kobra 11“. (N-7) „Kastlas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Viena už visus“. Komedija. Teleparduotuvė. Džipai monstrai. „Angelas“. „Kobra 11“. (N-7) „Kastlas“. „CSI kriminalistai“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Viena už visus“. Komedija. „Bibliotekininkas 2. Sugrįžimas į karaliaus Saliamono kasyklas“. Nuotykių f. (N-7) „Pietų parkas“. „CSI kriminalistai“. Džipai monstrai.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 8.50 9.20 9.45

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai. Super L.T. „Pora kaip tvora” (k.). Kas tu toks?

10.03 Spaudos puslapiai. 10.31 Laida „112“. 11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Skambanti vasara. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema.

13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00

22.35 23.35

„Jos vardas Nikita”. Teleparduotuvė. „Draugai VI”. „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”. Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. „Keršto bučiniai”. Telenovelė. (N-7) „Terminatorius. Saros Konor kronikos”. Veiksmo serialas. „Detektyvė Džonson”. „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) Ketvirtadienio detektyvas „Pavojingasis Deivisas”. (N-14) „Detektyvė Džonson” (k.). „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.).

TV6 9.55 10.10 11.10 12.05 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 23.50 0.25 1.20

Teleparduotuvė. „Angelas“. „Kobra 11“. „Kastlas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Viena už visus“. Teleparduotuvė. Džipai monstrai. „Angelas“. „Kobra 11“. „Kastlas“. Kriminalinė drama. „CSI kriminalistai“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Viena už visus“. Komedija. (N-7) „Aš, kitas aš ir Irena“. Komedija. (N-14) „Pietų parkas“. (N-14) „CSI kriminalistai“. Džipai monstrai.

Lietuvos ryto TV

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. 9.10 „Betmenas ir narsuolių komanda“. 9.30 „Blogiukai ir Pabaisa”. 10.05 „Supermergaitės“. 10.30 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“. 11.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos“. 12.00 „Detektyvė Džonson”.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

10.05 „Supermergaitės”. Animac. serialas. 10.30 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi”. 11.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos”. 12.00 „Detektyvė Džonson”. 13.00 „Jos vardas Nikita”. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI”. 15.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos”. Veiksmo serialas. 19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 „Ašmenys”. Veiksmo f. (N-14) 22.25 „Detektyvė Džonson” (k.).

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

6.54 7.10 7.40 8.10 8.50 9.20 9.45 10.40 11.10

10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai. Super L.T. „Pora kaip tvora” (k.). Kas tu toks? Griūk negyvas! Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Laida 112. Forumas. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Sveikata (k.). Žalioji banga. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti.

10.40 Griūk negyvas! 11.10 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras. 12.05 Gongo Gangas (k.). 13.00 Reporteris. 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Naša Raša. 15.00 Super L.T. (N-7) 15.30 „Pora kaip tvora”. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Naša Raša. (N-7) 19.00 Draugiškos nacionalinių futbolo rinktinių rungtynės: Lietuva–Armėnija.Tiesioginė transliacija iš Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadiono. Per pertrauką – Žinios. 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 Ekovizija. Žalioji idėja. 23.05 Naša Raša. 0.05 „Pora kaip tvora”. 0.35 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.25 Federalinis teisėjas. 15.40 Detektyvai. 16.25 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 17.25 TV serialas „Pėdsakas”. 18.00 Futbolas. Rusija– Serbija. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas „Paskutinis susitikimas”. 22.05 Gyvenamoji aplinka. 23.20 Lietuvos „Laikas”. 23.30 TV serialas „Pabėgimas”. 0.35 TV serialas „Pėdsakas”. 1.05 Detektyvai. 1.35 Naktinis eteris. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48 23.58 24.00

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Žinių amžius (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika E.Mieželaitis. LR himnas. Nakties programa.

12.00 Girių takais. 12.30 Dok. serialas „Gimę žudyti“. „Savigyna“ (k.). 13.00 Reporteris (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 „Naša Raša”. 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 „Naša Raša”. Humoro laida. 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 Dok. serialas „Didžiausios pasaulio katastrofos”. „Suskaldytos žemės“. „Žemės drebėjimai“. 0.15 „Pora kaip tvora”. 0.45 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.35 Animacinis f. 15.40 Federalinis teisėjas. 16.50 Detektyvai. 17.30 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 18.25 TV serialas „Pėdsakas”. 19.05 Tegul kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas „Paskutinis susitkimas”. 22.05 Žmogus ir įstatymas. 23.20 Lietuvos „Laikas”. 23.30 TV serialas „Pabėgimas”. 0.35 TV serialas „Pėdsakas”. 1.05 Detektyvai. 1.35 Žvaigždėlaivis. 1.50 Naktinis eteris. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Literatūros akiračiai (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Forumas (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. G.Dabrišius. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

Gimtasis kraštas

LTV2

Rugpjūčio 12, penktadienis

„Aukštuomenės žmogžudystė“.

„Kerštas“.

„Keistuolis Deivas“.

Amerikos talentai V.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 Pramoginė informacinė laida „Vasaros spalvos“ (k.). 11.00 Akiračiai. 12.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 13.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k.). 14.00 „Snaiperio taikinyje“ (k.). 15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. 16.00 „Makleodo dukterys“. 17.00 „Senis“. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Klausimėlis.lt. 19.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Duokim garo! 22.04 Loterija „Perlas“. 22.07 Duokim garo! 22.45 Premjera. Trileris „Aukštuomenės žmogžudystė“ (2006 m., Australija). (N-14)

6.20 „Džekio Čano nuotykiai“ (k.). 6.50 „Policijos akademija“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 Įvykiai, sukrėtę Lietuvą (k.). (N-7) 9.50 Tarptautinis šlagerių festivalis „Palanga 2011“ (k). 12.40 Pričiupom! (k). 13.10 „Džekio Čano nuotykiai“. 13.40 „Policijos akademija“. 14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 17.40 „Meilė ir kančia“. 18.45 Žinios. 19.10 Geriausi LNK koncertai. „Kai švenčia Šauliai“. 21.10 Veiksmo f. „Kerštas“ (2002 m., JAV). (N-7) 23.25 Komedija „Kitoks parodijų filmas“ (2001 m., JAV,). (N-14) 1.10 Siaubo f. „Poilsio vieta“ (2006 m., JAV). (N-14)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Slaptasis agentas Konoras“. 7.55 „Nusivylusios namų šeimininkės“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. (N-7) 10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 11.00 Nuodėmių dešimtukas. 12.00 Be komentarų. Infošou. (N-7) 12.40 Norite – tikėkite, norite – ne! 13.40 „Katašunis“. 14.10 „Slaptasis agentas Konoras“. 14.40 „Heraklis“. Animac. serialas. 15.10 „Simpsonai“. (N-7) 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 „Svotai“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Farai. 20.00 Fantastinė komedija „Keistuolis Deivas“ (2008 m., JAV). 21.50 Kriminalinė komedija „Ar gali būti blogiau?“ (2001 m., JAV). (N-7) 23.50 Parodijų komedija „Kiečiausi Spartos vyrai“ (2008 m., JAV). (N-14) 1.20 Komedija „Savigynos mokykla“ (2006 m., JAV). (N-14)

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos. 8.15 „Miesčionys I“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos. „Rahanas“. 10.00 „Dapkai ir Butkai“ (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 Romantinė komedija „Susitiksime rugsėjį“ (k.). 14.30 Smagiausios akimirkos. 15.10 Baimės faktorius. 16.10 „Linksmasis našlys“. 16.40 „Dapkai ir Butkai III“. 17.25 „Miesčionys II“. 18.00 „Nuomininkai“. Humoro serialas (Lietuva). 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 Amerikos talentai V. 22.10 Galiūnų čempionų lygos varžybos 2011. Vokietija. 24.00 Romantinė drama „Nužudyk mane švelniai“ (k.). (N-14) 1.55 Bamba. (S)

„Pirmasis riteris“.

8.30 Gimtoji žemė. 9.00 „Pašėlę Tornberiai“. 9.25 „Aviukas Šonas“. 9.35 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 10.00 Gustavo enciklopedija. 10.30 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. 12.00 Pulsas. 12.30 „Čia mūsų namai“ (1). TV filmas. 13.45 Juokis. 15.30 Sveikinimų koncertas. 16.00 Žinios (su vertimu į gestų k.). 16.10 Sveikinimų koncertas. 18.00 Vasaros ritmu. Geriausios LRT melodijos. 18.30 Kine kaip kine. 19.00 „Strazdanota vasara“. Vaid. f. (1988 m.). 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Ansamblio „Nerija“ jubiliejinis koncertas. 23.30 Premjera. Drama „Mažosios Holivudo aktorės išpažintis“ (2008 m., JAV). (N-14)

6.30 Animac. f. „Didysis filmukų šou“. 6.55 Animac. f. „Ozis ir Driksas“. 7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris III“. 7.45 Animac f. „Šiupininis“. 8.10 „Šegis ir Skūbis Dū“. 8.35 Animac. f. „Antinas Dafis“. 9.00 Kažkas atsitiko (k.). 9.30 Pričiupom! 10.00 Kino pusryčiai. Fantastinė komedija „Gremlinai 2. Nauja gauja“ (1990 m., JAV). 12.05 Premjera. Nuotykių f. „Baltasis drakonas“ (2005 m., Honkongas). (N-7) 13.55 „F. T. Budrioji akis“. 14.55 „Eva Luna“. 17.00 Neišgalvoti gyvenimai. 17.30 Valanda su Rūta. 18.45 Žinios. 19.00 Nuotykių f. šeimai „Pirmasis riteris“ (1995 m., JAV). (N-7) 21.50 Premjera. „Ledų šventė“. Koncertas. 24.00 Siaubo f. „Laivas vaiduoklis“ (1997 m., JAV). (N-14) 1.50 Melodrama „Kur nuneša sapnai“ (1998 m., . JAV, N.Zelandija). (N-7)

„Paskutinis tamplierius“.

6.50 Teleparduotuvė. 7.05 Animac. serialas. „Perla“. 7.30 „Ilgoji pertrauka“. 8.00 „Gormitai“. Animac. serialas. 8.30 „Beibleidai. Metalinė kova“. 9.00 Mistinė drama „Paviršius“ (2005 m., JAV). 10.00 Animac. komedija „Ledynmetis“. 11.30 Komedija „Ponia Dautfajė“ (1993 m., JAV). 13.55 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 15.00 Šok su manimi. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Nuotykių filmas „Paskutinis tamplierius“ (2008 m., JAV). (N-7) 22.30 Draugiškos vyrų krepšinio rungtynės. Ispanija–Lietuva. Tiesioginė transliacija iš Ispanijos. 0.30 Veiksmo trileris „Asas“ (1999 m., JAV). (N-14) 2.10 Nuotykių f. „Paplūdimys“ (2000 m. JAV,). (N-14)

8.00 Tele bim-bam (k.). 8.30 Gustavo enciklopedija (k.). 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). 12.00 Be pykčio (k.). 12.55 Brydė. Rašytojas Liudas Dovydėnas (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Savęs link. Mandala (k.). 15.05 Negali būti. 15.30 Mokyklos langas (k.). 16.00 Tele bim-bam (k.). 16.30 Gustavo enciklopedija (k.). 17.00 Čiurlionio kodas. 17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Laida S. 19.05 Gruzijos kino klasika. „Nelaimė“. Komedija. (N-7) 22.30 Kompozitoriaus Miko Vaitkevičiaus 80-osioms gimimo metinėms. Kūrybos jubiliejinis vakaras „O kur jūs, mano mokiniai?” 22.40 Prisiminkime. Sidabriniai balsai (k.). 22.50 Pasaulio dokumentika. „Su hidžabu ir aukštakulniais“. 23.20 Muzikos pasaulio žvaigždės. Simfoninės muzikos vakaras. 24.00 Panorama. 0.30 LTV aukso fondas. „Valdovas“ (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. 9.10 „Betmenas ir narsuolių komanda”. 9.30 „Blogiukai ir Pabaisa”. 10.05 „Supermergaitės”. Animac. serialas. 10.30 „Deksterio laboratorija” (1) . Animac. serialas. 11.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos”. 12.00 „Detektyvė Džonson”. 13.00 „Jos vardas Nikita”. 14.00 Teleparduotuvė.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

LTV2

Rugpjūčio 13, šeštadienis

„Nerijos“ jubiliejinis koncertas.

2011 m. rugpjūčio 5–12 d., Nr. 31 (75)

TV programa

„Nenugalimasis 3: išpirkimas“.

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 7.40 Ekstrasensų mūšis (k.). 8.40 „Nuomininkai“. Humoro serialas (k.). 10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 Amerikos talentai V (k.). 13.35 „Muzikinė vaivorykštė“. Koncertas (k.). 15.15 Be recepto (k.). 15.40 Nesėsi – nepjausi. 16.15 Tarp miesto ir kaimo. 16.45 Atvirai su žvaigžde (k.). 17.50 „Srautas II“. 18.50 „Nacionalinio saugumo agentas VI“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 Ekstrasensų mūšis. 21.20 Veiksmo f. „Nenugalimasis 3: išpirkimas“ (2010 m., JAV). (N-14) 23.10 Galiūnų čempionų lygos varžybos 2011. Vokietija (k.). 0.30 II Europos sporto žaidynės. 1.30 Bamba. (S)

8.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 8.15 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 8.30 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas. 8.45 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė. 9.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 9.15 Krikščionio žodis. 9.30 Šventadienio mintys. 10.00 Mažųjų žvaigždžių valanda. 10.55 Gyvenimas yra gražus. 11.45 Etnokultūros ratas. „Apie medžioklę praeityje ir dabar”. 12.15 Kulinarinės kelionės. 12.40 Keliaukim! 13.05 Čiurlionio kodas (k.). 14.00 Teatro popietė. LTV videofilmas. „Pabudimas“. 16.25 Kuluarai (k.). 17.05 Savęs link. „Mandala“ (k.). 17.50 Pasaulio dokumentika. „Su hidžabu ir aukštakulniais“ (k.). 18.20 Šokio garbei. 19.00 Muzika gyvai. „Piano.lt” vasaros festivalio atidarymo koncertas. 20.30 V.M.Putinas. Eilėraščiai. Skaito Rimanta Krilavičiūtė. 21.00 „Aukštuomenės žmogžudystė“. Trileris. (N-14) 22.30 Panorama. 23.00 Lietuvos balsai. Nacionalinis chorų konkursas. 2009 m. (k.).

TV1

TV6 9.55 Teleparduotuvė. 10.10 „Angelas“. 11.10 „Flešas Gordonas“ (1). Drama. (N-7) 12.05 „Kastlas“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 „Viena už visus“. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Džipai monstrai. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Flešas Gordonas“ (2). 18.00 „Kastlas“. (N-7) 19.00 „CSI kriminalistai“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Pretendentas”. Drama. (N-7) 22.00 „Kalėjimo bėgliai“. Nuotykių serialas. (N-14) 23.00 „Liudininkai“ (1). Krimin. drama. (N-14) 0.30 „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. Fantastinis nuotykių serialas. 1.20 „Tokia skirtinga Tara“. Komedija. (N-7) 2.00 „Nerealus seksas“. Erotinis f. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 8.50 9.20

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai. Super L.T. „Pora kaip tvora” (k.).

10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

Sankryža. Akiračiai. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Auksinės kolekcijos. Gyvoji istorija. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti.

11.05 „Šunys darbininkai“. Dok. serialas. 12.10 „Mano puikioji auklė”. Humoro serialas. 12.40 „Gyvenimo prieskoniai”. Serialas. 13.40 Sąžinės balsas. 14.05 „Policijos akademija” (1). Humoro serialas. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo teorija”. Humoro serialas. (N-7) 16.00 „Gražiosios melagės”. Serialas. (N-7) 17.00 „Pasitikėk manim”. 18.00 „Skaičiai”. 19.00 „Majamio ligoninė”. (N-7) 20.00 „Rubikonas”. (N-7) 21.00 „Visados kaip pirmą kartą“. Romantinė komedija. (N-7) 22.45 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 24.00 „Pasitikėk manim”. Serialas. (N-7)

TV6 9.45 10.00 10.30 11.10 12.10 12.40 13.40 14.05 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 21.00 22.00 23.00

8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Retrospektyva. „Kino režisierius Marijonas Giedrys”. 9.10 Sveikatos ABC (k.). 10.05 „Pavojingi kaimynai”. Dok. serialas.

5.05 5.45 6.03 6.30 7.05 7.30

14.30 „Draugai VI”. 15.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”. Telenovelė. (N-7) 18.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos”. 19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 Penktadienio detektyvas „Tagartas XXII. Atgimęs”. (N-14) 22.35 „Detektyvė Džonson” (k.). 23.35 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.).

Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Gamta – visų namai. Spaudos apžvalga. Ryto garsai.

24.00 0.55 1.30

9.03 11.03 12.10 13.00 15.03 16.03 16.30 17.03

9.45 Kas tu toks? 10.40 Griūk negyvas! 11.10 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 12.05 Skonio reikalas. 13.00 Reporteris (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Humoro laida „Naša Raša”. 15.00 Super L.T. 15.30 „Pora kaip tvora”. (N-7) 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Ilgai ir laimingai. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Naša Raša. 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Vertas kinas. „Fanatikas”. Drama. (N-14) 23.35 Humoro laida „Naša Raša”. 0.35 „Pora kaip tvora“ (k.). (N-7) 1.05 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.05 Moterų žurnalas. 14.15 Susituokime. 15.30 Detektyvai. 16.10 Lauk manęs. 17.15 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 18.15 TV žaidimas „Stebuklų laukas”. 19.05 Tegul kalba. 20.00 Laikas. 20.35 Viktoro Cojaus koncertas. 21.55 Viktoras Cojus filme „Adata Remix”. 0.40 Vaidybinis f. „Paslaptis jų akyse”. 2.40 Naktinis eteris. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48 23.58 24.00

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gyvoji istorija (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Akiračiai (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. E.Juodvalkė. LR himnas. Nakties programa.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 10.00 11.00 11.30 12.00 13.00 15.00 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 21.00 21.15 23.15

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Teletabiai. Griūk negyvas! Dok. serialas „Mitų griovėjai”. Namų daktaras. Reporteris (k.). Skonio reikalas. Dok. serialas „Naikinanti jėga”. „Gaisrai“. „Uraganas“. „Pora kaip tvora” (k.). Žinios. Orai. Super L.T. Žinios. Orai. Gongo Gangas. Žinios. Orai. Griūk negyvas! Šeštadienio detektyvas. „Inspektorius Luisas”. (N-7) Žinios. Orai. Trileris „Devynios dešimtosios“. (N-14) „Zona”. (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas Teleparduotuvė. Vienam gale kablys. Dar pažiūrėsim... Džipai monstrai. „Kol mirtis išskirs“. Komedija. (N-7) „Džeimis Oliveris Amerikoje“. Kulinarinis šou. Pakvaišęs sportas. Jokių kliūčių! Aukščiausia pavara. „X mutantai“. Jokių kliūčių! „Kaulai“. „Egipto princas“. Animac. f. „Pretendentas“. (N-7) „Kalėjimo bėgliai“. (N-14) „Išvaduotojas“. Drama. (N-14) „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. „Tokia skirtinga Tara“. Komedija. (N-7) „Nerealus seksas“. Erotinis f. (S)

Kultūros savaitė. Sveikata. Sudie, XX amžiau. Lietuvos diena. Baladės. Kaip žmonės gyvena. Laida rusų kalba. Mažoji studija: Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena. 18.10 Sveikinimų ratas.

7.00 7.10 7.25 8.00 8.05 8.45 9.00 9.20 10.00 11.00 11.25 12.30 13.35 14.50 15.50 16.55 19.00 20.00 20.20 22.00 23.55 1.35 19.03 20.03 20.26 20.45 21.03 23.48 23.58 24.00

Naujienos. Top-shop. Noriu žinoti. Animacinis f. Grok, armonika! Ganytojo žodis. Naujienos. Skanėstas. Marina Diuževa. Naujienos. Gyvenamoji aplinka. Liudytojai. Nuosprendis. Žmogus ir įstatymas. Kristina Orbakaitė. Motinos duktė. Kristinos Orbakaitės koncertas. Jis jums meluoja! Laikas. Vaidybinis f. „Kompensacija”. Linksmųjų ir išradingųjų klubas. Vaidybinis f. „Reikalai Briugėje”. Naktinis eteris. Auksinės kolekcijos. Vaikų radijo teatras. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. D.Jazukevičiūtė. LR himnas. Nakties programa.

2011 m. rugpjūčio 5–12 d., Nr. 31 (75)

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Rugpjūčio 14, sekmadienis

„Zuikis beausis“.

„Persikėlimas“.

„Padavėja“.

Tauro ragas.

8.30 Kaimo akademija. 9.00 „Sandokanas, Malaizijos tigras“. 9.25 „Kurmis ir...“ 9.35 „Pašėlę Tornberiai“. 10.00 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 10.30 Gustavo enciklopedija. 11.00 Talentų ringas. 2009 m. superfinalas. 12.30 Dok. f. „Kinijos miškai“. 13.30 Dok. filmų ciklas „Šiaurietiškas būdas“. 14.00 Auksinė Agatos Kristi kolekcija. „Mis Marpl. 4.50 iš Padingtono“. 16.00 Žinios. 16.15 Gamtos kodas. 16.45 Pradėk nuo savęs. 17.15 Dok. serialas „Ekologiškiausi pasaulio namai“. 17.45 Popietė su Algimantu Čekuoliu. 18.15 Žingsnis po žingsnio. 18.30 Stilius. 19.30 Keliaukime po Lietuvą. 20.00 300 ežerų ralis. Tiesioginė transliacija iš Zarasų. 20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.15 Dok. f. „Oranžinė legenda“. 21.30 300 ežerų ralis. Apdovanojimų ceremonija ir šventinis koncertas. 23.00 Elito kinas. Romantinė komedija „Zuikis beausis“. (N-14)

6.30 Animac. f. „Didysis filmukų šou“. 6.55 Animac. f. „Ozis ir Driksas“. 7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris III“. 7.45 „Šiupininis“. 8.10 „Kas naujo, Skūbi Dū?“ 8.35 „Antinas Dafis“. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai. Fantastinis nuotykių f. „Raganos“ (2010 m., D.Britanija). 12.05 Komedija „Papūsk man į uodegą“ (1988 m. JAV). (N-7) 13.55 „F. T. Budrioji akis“. 14.55 „Eva Luna“. 17.00 Farai. 17.45 Įvykiai, sukrėtę Lietuvą (k). (N-7) 18.45 Žinios. 19.00 Teleloto. 20.00 Super KK2. (N-7) 21.00 Kriminalinis trileris „Persikėlimas“ (2009 m., JAV). (N-14) 23.20 Veiksmo trileris „Tinklas 2“ (2006 m., JAV). (N-7)

6.50 Teleparduotuvė. 7.05 Animac. serialas „Perla“. 7.30 „Ilgoji pertrauka“. 8.00 „Gormitai“. 8.30 „Beibleidai. Metalinė kova“. 9.00 „Lūžtanti banga“. 10.00 Animacinis f. „Ledynmetis 2. Eros pabaiga“. 11.40 Romantinė komedija „Tokia kaip ir tu“ (2001 m., JAV). 13.35 Romantinė komedija „Padavėja“ (2007 m., JAV). (N-7) 15.40 Fantastinis nuotykių f. „Eragonas“ (2006 m., JAV). (N-7) 17.40 „Kobra 11“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Oranžinė manija. Krepšinio apžvalga. 19.30 Lietuvos talentai 2010. 0.05 Siaubo drama „Nepažįstamieji“ (2008 m., JAV). (N-14) 1.40 Mistinė drama „Abejonė“ (2008 m., JAV). (N-7)

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 8.00 Ekstrasensų mūšis (k.). 9.00 Tauro ragas. 9.30 Apie žūklę ir medžioklę. 10.00 Sekmadienio rytas. 11.00 Melodrama „Meilė be atsako“ (2004 m., Indija). 13.25 Smagiausios akimirkos. 14.15 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 0803, mob. 8 618 77 654). 16.15 Tarp miesto ir kaimo (k.). 16.50 Atvirai su žvaigžde (k.). 17.50 „Srautas II“. (N-7) 18.50 „Nacionalinio saugumo agentas VI“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 Ekstrasensų mūšis. 21.20 Meilės istorijos. Melodrama „Mylinčios širdys“ (2008 m., Vokietija). (N-7) 23.15 Veiksmo f. „Pabėgusi Džein“ (2001 m., JAV). (N-14) 1.00 Bamba. (S)

BTV Pirmadienis, rugpjūčio 8 d. 21.30 val. GERAS FILMAS „Mėnulis ir žvaigždės“. Vengrija, Italija, Jungtynė Karalystė, 2007 m. Rež. John Irvin (N-7). Vaidina: Jonathan Pryce, Alfred Molina, Catherine McCormack, Andras Balint, Rob David, Rupert Friend, Joeanna Scalan.

8.00 Gimtoji žemė. 8.30 Gyvenimo ratu. Gyvenimo druska brolių Černiauskų fotografijose (k.). 9.05 Šalia mūsų. „Laimės pasaga“ (k.). 9.30 Mokyklos langas. 10.00 Miesto kodas. 10.50 Mūsų miesteliai. Luokė (k.). 11.40 Muzika gyvai. Vienos filharmonijos simfoninio orkestro vasaros koncertas Šėnbrune. 13.10 V.M.Putinas. Eilėraščiai. Skaito Rimanta Krilavičiūtė. 13.40 Būtovės slėpiniai. 14.30 Kine kaip kine. 15.00 „Strazdanota vasara“. Vaidybinis f. 16.05 Prisiminkime. Sidabriniai balsai (2). 16.15 Dalia Kutraitė kalbina... Vincentą Sladkevičių. 1999 m. (k.). 16.45 Krašto garbė. 17.40 Valstybės kino metraštis. „Visos dienos, visos naktys...“ (k.). 18.35 Auksinės melodijos. Koncertuoja Arina ir „Veto Bank”. 1996 m. 19.40 Vakaras Rašytojų klube. Sigitas Geda. „Geležinis karys palei Dievo pasaulio duris“. 21.00 Drama „Mažosios Holivudo aktorės išpažintis“. (N-14) 22.30 Panorama. 22.45 Klaipėdos muzikinio teatro spektaklis. Z.Liepinio opera „Paryžiaus katedra”.

TV1 8.05 8.40 9.10 10.05

Teleparduotuvė. Etnos. Eko mitas. „Pavojingi kaimynai”. Dok. serialas. 11.05 „Šunys darbininkai”. Dok. serialas. 12.10 „Mano puikioji auklė”. 12.40 „Gyvenimo prieskoniai”. Serialas.

5.05 5.45 6.03 8.03 9.03

Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Ryto garsų savaitė. Vasaros metą – vasaros dainos.

BTV Trečiadienis, rugpjūčio 10 d. 21.30 val. GERAS FILMAS „Nužudyk mane švelniai“. JAV, Jungtinė Karalystė, 2002 m. Rež. Chen Kaige (N-14). Vaidina: Heather Graham, Joseph Fiennes, Natascha McElhone, Ulrich Thomsen, Ian Hart, Jason Hughes, Kika Markham. Elis turėjo viską – puikiai besiklostančią mokslinę karjerą,

TV6 9.15 9.30 10.00 10.30 11.10 12.10 12.40 13.35 14.05 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 21.00 21.30 22.00 23.00 24.00 0.55 1.30

Teleparduotuvė. Tavo augintinis. Vienam gale kablys. Dar pažiūrėsim... Džeimis Oliveris Amerikoje. „Kol mirtis išskirs“. Komedija. (N-7) Topmodeliai. Pakvaišęs sportas. Jokių kliūčių! „Aiškiaregys“. Kriminalinė komedija. (N-7) „X mutantai“. Fantastinis nuotykių serialas. Jokių kliūčių! „Kaulai“. „Galaktikos gelbėtojai”. Komedija. (N-7) „Simpsonai“. Animac. serialas. „Šeimos bičas“. Animac. serialas. „Kalėjimo bėgliai“. (N-7) „Išvaduotojas“. (N-14) „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. „Tokia skirtinga Tara“. Komedija. (N-7) „Nerealus seksas“. Erotinis f. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Namų daktaras. 10.03 11.03 12.10 13.03 13.30 14.03 14.28 16.30 17.03 17.30 18.10

Tetos Betos viktorina. Muzika Tau. Lietuvos diena. Radijo teatras. Retro. Septynios sporto dienos. Gera girdėti. Laida rusų kalba. Literatūros akiračiai. Atsiliepk dainoj. Laisvai!

7.40 Teletabiai. 8.30 Griūk negyvas! (N-7) 10.00 Dok. serialas „Laukinė gamta“. „Kalba“. (N-7) 11.00 Šiandien kimba. 11.30 Dok. serialas „Grobuonys”. „Slaptieji agentai”. (N-7) 12.00 Dok. serialas „Plėšrūno instinktas”. „Baltųjų ryklių beieškant”. (N-7) 13.00 Šeštadienio detektyvas. „Inspektorius Luisas” (k.). 15.00 Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Ekovizija (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! 19.00 Lietuvos futbolo A lygos čempionato rungtynės: Panevėžio „Ekranas”–Vilniaus „Žalgiris” Tiesioginė transliacija iš Panevėžio. Per pertrauką – Žinios. 21.00 Žinios. Orai. 21.15 24/7. 22.15 „Reklamos vilkai“. TV serialas. (N-7) 23.20 Humoro laida „Naša Raša.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 7.10 7.25 7.55 8.20 9.00 9.20 9.35 10.30 11.00 11.25 13.45 18.10 20.00 20.25 21.30 22.20 23.40 1.35 19.03 20.03 20.26 20.45 21.03 23.48 23.58 24.00

Naujienos. Top-shop. Laida kariams. Noriu žinoti. Sveikata. Naujienos. Padriki užrašai. Kol visi namie. Fazenda. Naujienos. TV serialas „Naikinamoji galia”. TV serialas „Teismo kronika”. S.Michailovo koncertas. Laikas. Didelis skirtumas. „Yesterday live”. Kokie mūsų metai! Vaidybinis f. „Laikų ryšys”. Naktinis eteris. Vudstoko vaikai. Vaikų radijo teatras. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. A.Miškinis. LR himnas. Nakties programa.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

ateities planus, ištikimus draugus ir namus, kuriuose laukia mylimas vyras. Tačiau vieną dieną gatvėje ji patiria magnetizuojantį mėlynų akių žvilgsnį... Greitas, aistringas, atsitiktinis seksas – štai ko labiausiai trūko Elis ir ji atsisako ramaus gyvenimo dėl beprotiškos aistros... Ji palieka savo sužadėtinį, nes naujasis meilužis – jos gyvenimo meilė. Iš pradžių jų santykiai atrodo labai romantiški, bet ilgainiui Elis pastebi, kad naujasis draugas pernelyg žiaurus: iš pradžių tik su aplinkiniais, o paskui ir su ja. Moteris ima gauti anoniminius laiškus, įspėjančius, kad jis yra prisidėjęs prie savo buvusios žmonos mirties...

TV3 Šeštadienis, rugpjūčio 13 d.

Italijoje karaliauja dučė, o Europą siaubia Antrasis pasaulinis karas. Žymus Italijos filmų prodiuseris Davidas Rieti iš visų jėgų stengiasi baigti paskutinį savo filmą – adaptuotą „Toskos“ versiją... Pinigų stygius – mažiausia problema, homoseksualus žydas – kur kas didesnė. Jis tampa lengviausiu fašistų taikiniu. Tarptautinė filmo komanda filmavimo aikštelėje susikuria savą pasaulį, kuris kaip diena ir naktis skiriasi nuo gyvenimo anapus kino studijos sienų – karo gyvenimo, dvelkiančio krauju, žiaurumu ir neviltimi. Iki filmo sukūrimo pabaigos lieka vos kelios savaitės, aikštelėje mezgasi meilės romanai ir, rodos, režisierius netrukus ištars: „Nufilmuota“. Tačiau prodiuseriui liepiama filmą užbaigti per vieną naktį. Įspūdinga režisieriaus Džono Irvino juosta apie meilę, išlikimą ir pašaukimą.

13.40 Makaliaus kelionės. 14.05 „Policijos akademija” (2). Humoro serialas. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo teorija”. (N-7) 16.00 „Gražiosios melagės”. Serialas. (N-7) 17.00 „Pasitikėk manim”. 18.00 „Skaičiai”. (N-7) 19.00 „Majamio ligoninė”. Serialas. 20.00 „Trauma” (1). Veiksmo serialas. (N-14) 21.00 Sekmadienio romantika. Iš Utos Danielos kolekcijos „Plazdančios svajonės“. Romantinis f. 22.50 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 23.50 „Pasitikėk manim”.

10.00 val. Animacinė komedija „Ledynmetis“. JAV. 2002 m. Rež. Chris Wedge, Carlos Saldanha. Prieš dvidešimt tūkstančių metų įstabiame neįtikėtiname pasaulyje gauruotas aštraus proto mamutas, neišauklėtas, nieko negerbiantis žinduolis tinginys ir vadovauti mėgstantis tigras intrigantas imasi trise rimto uždavinio – žmonių šeimai grąžinti pasimetusį kūdikį. Tačiau mamutas ir tinginys nežino, kad tigras veda juos į spąstus. Ir štai pasirodo ketvirtas priešistorinis gyvūnas, vardu Skratas. Nesutaikoma ketveriukė pradeda veikti kartu. Jų laukia nepaprasti priešistoriniai nuotykiai!

TV3 Šeštadienis, rugpjūčio 13 d. 0.30 val. Veiksmo trileris „Asas“. JAV. 1999 m. Rež. Anthony Hickox (N-14). Vaidina: Dolph Lundgren, Mystro Clark, Jon Pennel, Robert Miano, Yvonne Zima. Džekas Holovėjus – vienintelis asmuo, galintis pilotuoti moderniausią amerikiečių reaktyvinį lėktuvą. Teroristinį iš-

puolį Vašingtone ketinanti surengti grupuotė nusprendžia priversti pilotą asą dirbti jiems. Per vieną naktį Džekas ne tik tampa valstybės priešu, bet ir turi rasti būdą, kaip išgelbėti teroristų įkaite paimtą dukterį...

TV6 Sekmadienis, rugpjūčio 14 d. 19.00 val. Komedija „Galaktikos gelbėtojai“. JAV. 1999 m. Rež. Dean Parisot (N-7). Vaidina: Tim Allen, Sigourney Weaver, Alan Rickman, Tony Shalhoub, Sam Rockwell. Amerikoje ilgą laiką viešpatauja labai populiarus televizijos serialas „Galaktinis gelbėtojai“. Štai jau daugelį metų jo herojai džiugina tiek mažus, tiek didelius žiūrovus, ekrane gelbėdami Visatą. O kai televizijos vadovams serialas pabosta, aktoriai netenka darbo. Bebaimius astronautus vaidinę artistai keliauja po Ameriką vaidindami muilo operas... Kol vieną gražią dieną per spaudos konferenciją prie jų prieina keisti žmonės ir prisistato esą... ateiviai. Pasirodo, tolimos galaktikos gyventojai yra nusprendę, kad televizijos serialas „Galaktikos gelbėtojai“ – dokumentinis filmas apie Žemės planetą. Ateiviai pagal serialą yra sukūrę tobulą galaktikos karų techniką ir kosminius laivus. Ateiviai atvyko todėl, kad jiems gresia žūtis. Juos užpuolė galingos pabaisos iš kitos planetos. Jie atvyksta pas aktorių, vaidinusį komandorą, ir kviečiasi jį į kosminį laivą. Ateiviai įsitikinę, kad serialo aktoriai – tikrieji kovotojai su blogiu ir nuo jų priklauso visos galaktikos ateitis. Kovoti su piktais agresoriais yra priversta vykti visa aktorių komanda...

Gimtasis kraštas

Siekiama referendumo

Lietuva per savaitę

2011 m. rugpjūčio 5–12 d., Nr. 31 (75)

Paminėtos Medininkų tragedijos metinės Sekmadienį paminėtos Medininkų tragedijos 20-osios metinės. Aukų pagerbimo ceremonija įvyko Medininkuose prie memorialo ir Antakalnio kapinėse.

Iniciatyvinės grupės nariai, siekiantys surengti Kaliningrade referendumą dėl naujos elektrinės statybos, sako, kad tai yra ne tik Kaliningrado srities, bet viso makroregiono problema: ir Lietuvos, ir Lenkijos, ir Baltarusijos. „Kai elektrinė bus pastatyta, gali nukentėti ir Lietuva. Atominė energetika nėra vienos šalies reikalas“, – pirmadienį Seimo Europos informacijos biure vykusioje spaudos konferencijoje sakė referendumo iniciatyvinės grupės pirmininkas Michailas Kostiajevas.

Jūros šventė

Klaipėdoje savaitgalį į daugiau kaip šimtą įvairiausių renginių pakvietė tradicinė Jūros šventė, šįmet surengta jau 52 kartą. Šių metų šventės šūkis „Atrask savo lobį“ kvietė istoriškai susitapatinti su seniausiais jūrinės laivybos personažais – geografais, keliautojais, jungomis ir net jūrų piratais.

VST ruošiasi čempionatui

Artėjančiam Europos vyrų krepšinio čempionatui ypač kruopščiai rengiasi tiek iš daugelio šalių atvyksiančių sportininkų, tiek sirgalių saugumu turėsiančios rūpintis Viešojo saugumo tarnybos (VST) pajėgos. VST prie Vidaus reikalų ministerijos vadovas generolas Sergejus Madalovas interviu naujienų agentūrai ELTA žadėjo, kad to dėmesio netrūks.

Savaitgalio orai

URM medalis – A.Vinkui

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis rugpjūčio 2 dieną Nidoje Užsienio reikalų ministerijos medaliu „Už nuopelnus Lietuvos diplomatinėje tarnyboje“ apdovanojo ambasadorių Antaną Vinkų, šiuo metu vadovaujantį Neringos savivaldybei.

„Aš už Lietuvą basomis kojomis!“

Šeštadienį, buvę palyginti ramūs orai, pamažu keisis, nors lietaus dar nenumatoma. Pietryčių vėjas pūs 3–8 m/sek. greičiu. Temperatūra naktį bus 9–14, dieną – 22–27 laipsniai. Sekmadienį pajusime ciklono įtaką. Daugelyje rajonų numatomi trumpi lietūs, kai kur su perkūnija. Pūs vidutinis pietų, pietvakarių vėjas. Temperatūra naktį svyruos nuo 12 iki 17, dieną – 22– 27 laipsnių. Kol dar pas mus vasara, džiaukimės ja! Jaunatis. Saulė teka 5.36, leidžiasi 21.27.

Šeštadienį

Sekmadienį

Naktį: +9 +14

Naktį: +12 +17°

Dieną: +22 +27

Dieną: +22 +27°

Aistringiausi Lietuvos krepšinio sirgaliai trečiadienio rytą rinkosi Vilniaus „Akropolyje“ prie „Sportland“ parduotuvės, kur vyko akcija „Aš už Lietuvą basomis kojomis!“ 100 ištikimiausių aistruolių turėjo galimybę laimėti trispalve papuoštus „Nike Zoom Hyperdunk 2011“ batelius – tokius pačius, kokiais Europos vyrų krepšinio čempionato metu avės Lietuvos rinktinės krepšininkai. Raimundo Šuikos nuotrauka

Parengė Rimantas Dovydėnas, GK, EPA-Eltos inf. ir nuotraukos