Issuu on Google+

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2011 m. rugpjūčio 19–26 d., Nr. 33 (77)

Kaina 1,99 Lt

Laivai sugrįžta į Klaipėdą Didžiųjų burlaivių regata – vienas įspūdingiausių renginių Baltijos jūroje. 5 p.

Lilijos Valatkienės nuotrauka

Istorinės vietos primena apie didingą Onuškio praeitį

Naikintas ir niokotas dvaras keliasi iš griuvėsių 9 p.

12 p.

Stelmužės ąžuolo klonas sužaliuos rudenį 11 p.


2011 m. rugpjūčio 19–26 d., Nr. 33 (77)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Aleksoto funikulierius pragyveno net savo kūrėjus Vieną seniausių Europoje Aleksoto funikulierių mėginama prikelti naujam gyvenimui.

1

Neleis dirbti be atostogų Seime įregistruota Darbo kodekso pataisa, kuri visiems dirbantiesiems draustų neatostogauti. Saulius TVIRBUTAS Kai kurie parlamentarai užsimojo griežčiau reglamentuoti dirbančiųjų teisę atostogauti. Jie siūlo pataisyti Darbo kodeksą taip, kad žmonės dirbti be atostogų galėtų ne ilgiau kaip dvejus metus.

Gediminas STANIŠAUSKAS

Nenori ilsėtis

Daugiau nei septynis dešimtmečius kapitališkai neremontuotas unikalus keltuvas lankytojus pasitiks susigrąžinęs tarpukario „drabužį“, įskaitant net brezentinį stogą.

Vairuotoju ekspeditoriumi didmeninės prekybos įmonėje dirbantis Jonas Karmalavičius, sužinojęs apie parlamentarų kurpiamus planus leisti be atostogų dirbti tik dvejus metus, nesirinko žodžių. „Koks kieno reikalas, kiek aš atostogauju, kodėl valdžia nuolat ką nors nori sujaukti. Man iki pensijos liko mažiau nei ketveri metai ir aš specialiai neinu atostogų, kad išeidamas iš darbo gaučiau pinigų už nepanaudotas atostogas, štai tada ir pailsėsiu, o ne tada, kai liepia valdžia“, – piktinosi vyras. Nedidelėje parduotuvėje dirbanti Roma Jankauskienė teigė, kad atostogauti neinanti dėl mažo atlyginimo. „Gaunu tik šiek tiek daugiau nei minimalią algą, todėl ir atostoginiai nedideli, už juos niekur neišvažiuosi, bet juos vis tiek išleidi, o po atostogų tenka ilgai laukti kito atlyginimo, pragyventi labai sunku“, – guodėsi pardavėja.

Žiojėjo iki pusmetrio ertmės Iki praėjusių metų Kaune veikė du funikulieriai: 1931 m. įrengtas Žaliakalnio keltuvas, kurį eksploatuojanti bendrovė „Kauno liftai“ atnaujino dar prieš kelerius metus, ir Aleksoto funikulierius. Pastarąjį valdanti Kauno troleibusų bendrovė „Autrolis“ užsimojo suremontuoti taip ambicingai, kaip niekas iki tol nesiryžo. „Funikulierius bus atkurtas taip tiksliai, kad Kaunas iš tiesų turėtų didžiuotis prieš svečius“, – „Gimtajam kraštui“ pasakojo AB „Autrolis“ generalinis direktorius Mindaugas Legas. Jo teigimu, apverktinos būklės keltuvui jau seniai reikėjo remonto, nes kapitališkai nebuvo remontuojamas nuo pat 1935 m. „Saugumo sumetimais mes jį apskritai sustabdėme“, – pridūrė M.Legas. Dviejų ekspertizių išvadose teigta, kad daugiau nei 130 m ilgio funikulieriaus kelio betoniniame pagrinde vietomis žiojėjo 50–70 cm gylio ertmės. Betonas tiesiog neatlaikė klimato poveikio. Tyrinėtojai nustatė, kad lietaus nuotekų surinkimo sistema neveikė jau kelis dešimtmečius. Iš pradžių planuojama atnaujinti keltuvo kelią, vėliau – vagonėlius ir viršutinį bei žemutinį paviljonus. Pastarieji bus atnaujinti vėliau, nei pradės kursuoti autentiški vagonėliai.

Nukelta į 2 p.

Prieš metus abu funikulieriaus vagonėliai buvo nukelti, nes apsispręsta kapitališkai suremontuoti ne tik juos, bet ir keltuvo kelią. Autoriaus nuotrauka

Metalas neprarado savybių iki šių dienų Šių metų birželį Aleksoto funikulieriaus kapitalinio remonto konkursą laimėjusi bendrovė „Autokausta“ už 1,26 mln. Lt atnaujino betoninį kelio pagrindą, įrengė naują drenažo sistemą, o netrukus paties ir bėgius. Jais keltuvo vagonėliai kursuos nuo Aleksoto papėdės iki apžvalgos

aikštelės, nuo kurios atsiveria kvapą gniaužianti Kauno senamiesčio, bažnyčių ir Aleksoto tilto per Nemuną panorama. „Visi darbai atliekami prižiūrint Kultūros paveldo departamento ekspertams, todėl ilgiausiai užtrunka įvairūs derinimai“, – pabrėžė „Autokaustos“ direktoriaus pavaduotojas Arūnas Bulovas. Paveldo sargai reikalauja išsaugoti unikalias detales net atnaujinant

tvoros fragmentus. „Aišku, mums sudėtingiausia buvo išlaikyti kelio pasvirimo kampo tikslumą. Per visą jo ilgį paklaida negalėjo būti didesnė nei 2–3 milimetrai“, – pasakojo A.Bulovas. Jis iki šiol stebisi, kokį kokybišką metalą tarpukariu formuojant betoninį pagrindą naudojo statybininkai. Metalas iki šių dienų neprarado savo savybių. Nukelta į 2 p.

Darbo kodekso pataisos netrukus pasieks Seimą. Raimundo Šuikos nuotrauka

Gyventojų santaupos tirpsta kaip ledas Jeigu Vyriausybė skolintųsi Lietuvoje, paskolos ir palūkanos liktų šalyje, o šiuo pinigų nuvertėjimo metu nauda būtų ir valstybei, ir gyventojams.

Lietuviai visais laikais atidėdavo lėšų juodai dienai. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Albinas ČAPLIKAS

Taupome, bet nesutaupome

Lietuviai visais laikais atidėdavo lėšų juodai dienai, gyveno pagal ūkininkų principą – nuėmęs derlių, jo dalį atidėk sėklai. Taigi gal net per genus mūsų tautiečiams perduodamas noras taupyti. Bet ar mokame tai daryti? Bankininkai tikina, kad vartojimo rinka jau atsigauna ir lietuviai vėl pradeda skolintis. Kaip yra iš tikrųjų?

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, šalies gyventojai 2008 m. I ketvirtį bankuose turėjo sukaupę beveik 23 mlrd. Lt. Po metų – 23,5 mlrd. Lt. 2010 m. – 24,5 mlrd. Lt, o šįmet – jau 25,5 mlrd. Lt indėlių (terminuotų ir iki pareikalavimo). Taigi pinigų suma augo, tačiau ar sutaupėme iš tikrųjų?

Nors šalies gyventojų indėliai bankuose siekia trečdalį šalies sukuriamo bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau, palyginti su kitomis ES šalimis, vienam gyventojui tenkanti suma yra nedidelė. Beje, Estijos gyventojų indėliai šiuo metu sudaro 28 proc. BVP. Ar gyventojai linkę labiau taupyti, o ne vartoti, parodo vadinamoji taupymo norma, t. y. kokią dalį visų

gaunamų pajamų šalies gyventojai per metus sutaupo. Pagal šį rodiklį per pastaruosius 15 metų Lietuvoje taupymo norma buvo apie 2 proc. – viena žemiausių ES (ES vidurkis yra 11 proc.). Pagal šį rodiklį lygiuojamės tik su kaimynais latviais ir estais bei lenkiame neturtingiausias ES šalis – Bulgariją ir Rumuniją. Nukelta į 3 p.


2

Gimtasis kraštas

Aktualijos

2011 m. rugpjūčio 19–26 d., Nr. 33 (77)

Aleksoto funikulierius pragyveno net savo kūrėjus Atkelta iš 1 p.

Gamintojai neišsaugojo archyvinės medžiagos Daugiau kaip prieš 70 metų Aleksoto funikulierius tuometinei Kauno valdžiai kainavo apie 200 tūkst. Lt. Anuomet tai buvo labai didelė pinigų suma, nes dabartine verte susidarytų maždaug 2 mln. Lt.

Ekspertai atkreipė dėmesį ir į neįtikėtinai gerai išsilaikiusią vagonėlių kėlimo elektros įrangą, kurią pagamino Šveicarijos bendrovė „Theodor Bell & Cie. AG Kriens“. Pasak ekspertų, šie įrengimai tarnaus dar ne vieną dešimtmetį. Būtent į įmonės „Theodor Bell & Cie. AG Kriens“ teisių perėmėjus kreipėsi UAB „Restauracija“ ekspertai, mėgindami surinkti visą archyvinę medžiagą.

„Deja, ta įmonė jau seniai neegzistuoja, o jos teisių perėmėjai tikino, kad istorinės medžiagos apie Aleksoto funikulierių jie neišsaugojo“, – teigė „Restauracijos“ direktorius Andrius Striūna. Vis dėlto iš istorinių šaltinių ir brėžinių pavyko atkurti net 90 proc. funikulieriaus anuometinio vaizdo. „Kaip įsukti kiekvieną varžtą, tokios medžiagos neturime, bet kaip surinkti vagonėlius ir kur bei kas turi būti, mes žinome labai tiksliai, nes turime brėžinius“, – kalbėjo A.Striūna. Šie vagonėliai 1934 m. į Kauną buvo atvežti dalimis ir tik vėliau surinkti. Juos planuojama iš išorės apkalti dailylentėmis, salonuose įrengti autentišką apšvietimą, stogą uždengti brezentu. Pasak „Restauracijos“ vadovo, Žaliakalnio ir Aleksoto keltuvų vagonėliai savo dizainu visiškai nepanašūs į autentiškuosius. Po 1956 m. sovietų valdžia juos tiesiog apkalė fanera.

Pripažinti kultūros paminklais

Taip iki 1956 metų atrodė autentiški Aleksoto funikulieriaus vagonėliai, kasmet perkeldavę apie 700 tūkst. keleivių. Gedimino Stanišausko nuotraukos

Visoje Europoje veikia keli šimtai funikulierių, bet Kaune esantieji laikomi vienais seniausių. „Tarpukariu statytų funikulierių yra išlikę Vengrijoje, Bulgarijoje ir kitose valstybėse, bet kiekvienas jų buvo statomas atsižvelgiant į unikalias vietovės, klimato, funkcionalumo ypatybes. Tokių funikulierių kaip Kaune kitur vargu ar rasite“, – sakė „Restauracijos“ vadovas A.Striūna. Tarpukariu Aleksoto funikulierius per parą atlikdavo 226 reisus. Tik 1938 m., pavėžinęs 495,3 tūkst. žmonių, keltuvas išsilaikė savo lėšo-

Neleis dirbti be atostogų Atkelta iš 1 p. Jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas Arvydas Dambrauskas mano, kad atostogos yra šventas reikalas ir dėl jų nekiltų jokių diskusijų, jei ne mažos algos. „Pas mus neveikia Europos socialinė chartija dėl teisės į teisingą atlyginimą, – teigė jis. – Mažos algos ne tik skurdina žmones, verčia juos vengti atostogų, bet ir stabdo ekonomikos augimą.“

Atostogos yra šventas reikalas ir dėl jų nekiltų jokių diskusijų, jei ne mažos algos. Siūlo leisti tartis Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius įsitikinęs, kad Darbo kodekso pataisų visai nereikia. „Niekas neabejoja konstitucine žmogaus teise pailsėti, atgauti jėgas, – kalbėjo jis. – Žvalus žmogus bus naudingas ir darbdaviui, o dabartinis Darbo kodeksas pakankamai gerai įtvirtina šią teisę.“

Pasak J.Guzavičiaus susitarti dėl atostogų dažnumo, trukmės užtektų kolektyvinės darbuotojų profesinės sąjungos ir darbdavių sutarties. „Leiskime žmonėms patiems spręsti, kas jiems geriau, o nesistenkime viską reglamentuoti, – mano pramonininkas. – Pavyzdžiui, prieš trejus metus buvo panaikinta teisė gauti kompensacijas tiems, kas turi papildomų atostogų už ilgą darbo stažą. Dabar žmogus būtinai turi eiti ilgesnių atostogų, nors jam gal palankiau susitarti su darbdaviu ir vietoje ilgesnio poilsio termino gauti piniginę kompensaciją.“ O Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas Arturas Mackevičius mano, kad sukauptos nepanaudotos atostogos už daugiau kaip dvejus ar trejus metus yra anomalija. „Per tą laiką ir tie nepanaudotų atostogų pinigai nuvertėja dėl infliacijos, – įsitikinęs A.Mackevičius. – Nepailsėjęs žmogus būna nervingas, daro daugiau klaidų, blogina psichologinį klimatą kolektyve.“

kai tarnautojai, ministerijų darbuotojai, kiti valdžios atstovai, valstybinių įmonių vadovai sugeba pailsėti neidami oficialių atostogų, o paskui po kelerių metų gauna didžiules nepanaudotų atostogų išmokas“, – kalbėjo J.Guzavičius. Pramonininko nuomone, tokios Darbo kodekso suteiktos galimybės daro žalą valstybei. „Juk tarnautojams mokamos algos ir išmokos už mūsų mokesčių pinigus, todėl jiems būtina numatyti griežtesnius atostogų regla-

Jau neegzistuojančios Šveicarijos bendrovės „Theodor Bell & Cie. AG Kriens“ sumontuoti elektros kėlimo mechanizmai iki šiol tarnauja nepriekaištingai.

mis ir net buvo šiek tiek pelningas. 1960-aisiais funikulierius perkėlė 894 tūkst. keleivių. Ilgainiui norinčiųjų keltis srautas sumažėjo iki 100–150 tūkst. Šiuo požiūriu gerokai pelningesnis yra Žaliakalnio funikulierius,

Nukelia į senus laikus Audrys Karalius, architektas

kuriuo kasmet pasikelia apie milijoną keleivių. Abu funikulieriai 2003 m. Vyriausybės sprendimu yra paskelbti kultūros paminklais, o jiems įamžinti po vienų metų buvo išleisti ir pašto ženklai.

Autentiškumas yra didžiausia vertybė Diana Varnaitė, Kultūros paveldo departamento direktorė

Žaliakalnio ir Aleksoto funikulieriai seniai nėra vien tik transporto priemonės. Tai urbanistinis antikvariatas, tapęs Kauno savasties simboliu. Kaip ir senoviniai automobiliai. Kolekcininkui juk ne taip svarbu, ar jie bus greičiausi kelyje Kaunas–Vilnius, todėl ta nuostata, kad funikulierių reikia atnaujinti pagal autentiką, yra labai teisinga. Pamenu, kai mano vaikai dar buvo maži, sąmoningai parinkdavau jiems maršrutą taip, kad į centrą reikėtų nusileisti funikulieriumi, ir suteikdavau vaikams nekasdienę pramogą. Tad funikulierius – tai tam tikra sentimentali ir labai aiški mūsų sąsaja su istorija. Funikulierius mus tarsi nukelia į kitą laiko juostą ir matmenį. Jis ir parodo, kuo Kaunas skiriasi nuo Elektrėnų.

mentus, tačiau privačiame sektoriuje to daryti nereikia. Žinau ne vieną privačios įmonės vadovą, kuris sunkesniais bendrovei etapais tiesiog negalėjo eiti atostogų. Todėl versti juos kenkti sau ir įmonei įstatymais būtų neprotinga“, – tvirtino J.Guzavičius.

Poilsis būtų privalomas Dabar piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį, neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis priklauso nuo nepanaudotų kasmetinių atostogų. Jei darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo

Aleksoto funikulierius yra unikalus ir retas technikos paveldo palikimas. Tokių objektų Lietuvoje turime tik du. Išlikusi autentiška funikulieriaus įranga teikia mums ir būsimoms kartoms vertingos informacijos apie tam tikro laikotarpio techninę ir architektūrinę mintį. Apskritai bet kurio kultūros paveldo objekto autentiškumas yra didžiausia jo vertė. Jeigu tą autentiką pavyko išsaugoti per įvairias istorines audras, tai juo labiau negalima sunaikinti atliekant tvarkybos darbus. Kultūros paveldo departamentas visada labai džiaugiasi, kai šitai suvokia ir esamų paveldosaugos reikalavimų laikosi kultūros paveldo valdytojai, tvarkybos darbus atliekančios įmonės.

suteiktos daugiau kaip už vienus darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas atostogas. Edvardo Žakario, Edmundo Jonylo ir Valerijaus Simuliko pateiktame Darbo kodekso pataisų projekte siūloma, kad darbuotojas vienoje darbovietėje iš viso galėtų neatostogauti ne daugiau kaip dvejus metus. Už šį laikotarpį jis išeidamas iš darbo dar galėtų gauti kompensaciją. Projekte numatoma, kad darbuotojas per metus privalėtų panaudoti visas įstatymo numatytas 28 atostogų dienas. O jei negalėtų to padaryti per vienus metus, turėtų šį likutį išnaudoti ne vėliau kaip per kitus metus.

Įpareigoti reikėtų tik valdininkus J.Guzavičius siūlo nepanaudotų atostogų apribojimus taikyti tik savivaldybių, valstybės, biudžetinių įstaigų tarnautojams. „Nereti atvejai,

Projekte numatoma, kad darbuotojas per metus privalėtų panaudoti visas įstatymo numatytas 28 atostogų dienas. O jei negalėtų to padaryti per vienus metus, turėtų šį likutį išnaudoti ne vėliau kaip per kitus metus. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka


2011 m. rugpjūčio 19–26 d., Nr. 33 (77)

3

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Gyventojų santaupos tirpsta kaip ledas Vartojimas augs iš sutaupytų pinigų

Atkelta iš 1 p.

Kas gali paneigti „atkato“ galimybę? Bankų sąskaitose šalies gyventojai turi gerokai daugiau nei reikia pasiskolinti Vyriausybei, tačiau ši skolinasi užsienio rinkose ir moka dideles palūkanas. „Jeigu Vyriausybė skolintųsi Lietuvoje ir mokėtų tiek, kiek moka už paskolą užsienyje, pavyzdžiui, 5–7 proc., tai visi šie pinigai pasiliktų Lietuvoje – ir paskola, ir palūkanos. Nauda būtų ir valstybei, ir gyventojams, kurių indėliai bankuose šiuo metu tiesiog nuvertėja akyse. Kodėl nesiskolinama vidaus rinkoje? Į šį klausimą man niekas neatsako“, – piktinasi profesorius Rimvydas Jasinavičius. Finansų ministrė ir premjero patarėjai GK ne kartą tikino, kad gyventojai valstybei paprasčiausiai neskolins. Nepasitiki. Baiminasi, kad jų lėšos gali pražūti. „Čia ne pasiaiškinimas. Ar Vyriausybė nors bandė gyventojams aiškinti? Nebandė. Kas kitas, jeigu ne Vyriausybė, turėtų rūpintis žmonių finansiniu išprusimu? Juk akivaizdu, kad iš valstybės gauti nors 5–7 proc. metinių palūkanų yra naudingiau, nei iš bankų gauti tik 1–3 proc. palūkanų“, – aiškina R.Jasinavičius. Regis, visi turėtų būti suinteresuoti žmonių finansiniu švietimu. „Tikrai ne visi suinteresuoti. Žinote, stebėdamas valdininkų veiksmus aš padariau išvadą – kas galėtų paneigti galimybę, kad neveikia „atkato“ sistema? Brangiai skolinantis užsienyje kai kam tikriausiai lieka ne vienas milijonas, o štai jeigu būtų skolinamasi iš žmonių, nebūtų kam mokėti kyšių“, – daro išvadą profesorius.

Bankų sąskaitose šalies gyventojai turi gerokai daugiau nei reikia pasiskolinti Vyriausybei, tačiau ši skolinasi užsienio rinkose ir moka dideles palūkanas. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Pastaraisiais metais vidutinė metinė infliacija Lietuvoje buvo 3–5 proc., o palūkanos perpus mažesnės, todėl per aštuonerius metus žmonių pinigai bankuose nuvertėja beveik perpus.

Lietuviai visais laikais atidėdavo lėšų juodai dienai, gyveno pagal ūkininkų principą – nuėmęs derlių, jo dalį atidėk sėklai. Taigi lietuviams

gal net per genus perduodamas noras taupyti. Bet ar mokame taupyti? „Deja, daugelis žmonių dar nesuvokia, kad šiais laikais taupydamas senais būdais (pinigus laikydamas namuose ar bankuose) ne tik nesutaupysi, bet net ir prarasi. Pinigus reikia investuoti, žinoma, reikia ir mokėti tai daryti“, – sako profesorius. Kokie argumentai? „Jie labai paprasti. Paskaičiuokime. Pastaraisiais metais vidutinė metinė infliacija Lietuvoje buvo 3–5 proc., o palūkanos perpus mažesnės, todėl per

Kitai krizei gyventojai bus pasiruošę geriau

Sparčios paskolų plėtros laikai jau negrįš

Norbertas Žioba, „Danske“ banko Verslo plėtros tarnybos direktorius

Nerijus Mačiulis, banko „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas

Palyginę praėjusių ir šių metų pirmo pusmečio rezultatus matome, kad vartojimas atsigauna, ir man džiugu, jog atsigavimas sveikas, t. y. nėra beatodairiško vartojimo augimo, koks buvo prieš krizę. Krizės pamoka? Tikriausiai. Gyventojai jau dažniau galvoja, kad su pinigais reikia elgtis atsargiai. Manau, kad atėjus kitai krizei (o ji tikrai ateis) gyventojai bus labiau jai pasirengę. O bankai? Neslėpsiu, kad kai kurie bankai stengiasi kuo greičiau susigrąžinti savo buvusius finansų portfelius ir gal pradeda elgtis ne taip griežtai, kaip reikėtų, tačiau daugelis jų neužmiršo diskusijų apie atsakingą skolinimą. Mes pritariame Lietuvos banko raginimui riboti paskolas būstui įsigyti, t. y. laikytis nustatyto paskolos santykio su gaunamomis šeimos pajamomis. Reikalavimai įsigalios nuo šių metų spalio pradžios.

Jeigu lygintume gaunamų pajamų ir paskolų iš bankų santykį, galėtume daryti išvadą, kad lietuviai yra mažiausiai pasiskolinę ES. Nors paskolų augimas buvo labai spartus nuo 2004 iki 2008 m., tačiau visos paskolos šiuo metu sudaro šiek tiek mažiau nei pusę metinių disponuojamų pajamų. Pavyzdžiui, ES rinkoje vidutiniškai – 95 proc. metinių pajamų, o Estijoje skolinamasi dvigubai daugiau, taigi dėl šios priežasties jos ekonomika augo sparčiau, nes namų ūkiai skolinosi daugiau – savo vartojimą finansavo iš skolintų pinigų. Šia prasme mūsų padėtis yra geresnė. Ar lietuviai skolinsis? Manau, kad vartojamosios paskolos augs, tačiau šis augimas bus subalansuotas, neskubus, nes gyventojai dar neužmiršo krizės grėsmės. Kita vertus, ir bankai šiek tiek konservatyviau ir atsargiau vertina galimybes suteikti paskolas.

Per 8 metus pinigai nuvertėja perpus

aštuonerius metus pinigai nuvertėja perpus. Mano žiniomis, nuo lito įvedimo bankai siūlė ir tebesiūlo perpus mažesnes palūkanas nei yra infliacijos koeficientas“, – sako R.Jasinavičius.

ninkai taip pat teigia, kad po kelerių metų pertraukos gyventojai vėl pradėjo imti naujas vartojamąsias paskolas. Kiek jų imama? Šie duomenys labai kuklūs. Neseniai apklausą atlikusi bendrovė „Sprinter tyrimai“ skelbia, kad beveik trečdalis apklaustųjų šiemet ketina imti nedideles vartojamąsias paskolas – nuo 500 iki 5 000 Lt, beveik tiek pat apklaustųjų ketina skolintis nuo 5 iki 10 tūkst. Lt. Apie didesnes sumas galvoja nedaug gyventojų. Pavyzdžiui, daugiau nei 20 tūkst. Lt planuoja skolintis tik 6 proc. apklaustųjų. Beje, pernai tokių buvo 17 proc.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas irgi malšina bankininkų džiaugsmą: „Pastebiu, kad gyventojai daug ko išmoko iš krizės, labai abejoju, jog jie vėl yra linkę skolintis. Rimtai nevertinu pranešimų, kad gyventojai vėl didina vartojimą – ir vartodami, ir skolindamiesi gyventojai išlieka konservatyvūs.“ Gal gyventojai pasimokė iš krizės? Finansų analitikai daro išvadą, kad jeigu ir atsigaus vartojimas, tai naudojant sutaupytus pinigus, o ne skolintus (kaip tikisi bankininkai). Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, vidaus rinka šiuo metu yra vienas iš nedaugelio šviesos spindulių, teikiančių vilties šiemet gyventi geriau nei pernai. Ji atkunta, nors infliacija ir suryja esminę kuklaus vidutinio darbo užmokesčio padidėjimo privačiame sektoriuje dalį, o „įšaldytas“ pajamas gaunančius biudžetininkus, pensininkus ir kitus socialinių pašalpų gavėjus verčia gyventi blogiau.

Vartojamųjų paskolų likučiai bankuose I metų ketvirtį (mlrd. Lt) 2007 m.

2,437

2008 m.

3,076

2009 m.

3,031

2010 m.

3,151

2011 m.

1,721

Šaltinis: Lietuvos bankų asociacija

Per bankus prateka 200 milijardų Ar Vyriausybė gali daryti įtaką bankams? Tiesiogiai – negali. Dar aštriau Lietuvoje veikiančius komercinius bankus kritikuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Vytautas Galvonas. „Analizuodamas bankų veiklą Lietuvoje padariau išvadą, kad bankinis sektorius pasidalijo Rytų ir Vidurio Europą, štai kodėl į Lietuvą ateina tik Skandinavijos šalių bankai, štai kodėl iš esmės nėra konkurencijos. Per Lietuvos bankinę sistemą kasmet prateka apie 200 mlrd. Lt. Taigi vien už elementarias paslaugas bankai uždirba mažiausiai 200 mln. Lt, todėl jiems net nerūpi mūsų valstybės ekonomika“, – sako V.Galvonas. Seimo narys kerta ir Vyriausybei. „Po finansų krizės kitose ES šalyse žmonėms bandoma aiškinti, kaip reikia elgtis su pinigais, tačiau ne Lietuvoje. Kitose šalyse valdžia supranta, kad daugelis žmonių yra neprofesionalūs rinkos dalyviai, todėl jiems reikia pagelbėti“, – rėžia V.Galvonas.

Lietuviai neskuba skolintis Lietuviai skolinasi gerokai mažiau nei kaimynai. Be to, net ir atsigaunant rinkai gyventojai vartojamųjų paskolų ėmė vis mažiau. Tiesa, bankininkai tikina, kad šįmet gerokai sumažėjęs vartojamųjų paskolų likutis bankuose tik parodo, kad gyventojai mažiau skolinosi per krizę, taigi nemažai anksčiau paimtų paskolų neseniai buvo grąžinta. Tačiau banki-

(Užs. 268)

Gimtasis kraðtas Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis,

Reklamos pardavimas Tel. (8 5) 210 0093.

stasys.jokubaitis@gimtasiskrastas.lt

Prenumerata ir platinimas Tel. (8 5) 210 0060.

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė,

Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816

lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110.

Leidėjas – UAB

Žurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Nijolė Baronienė, Vismantas Žuklevičius, Rūta Klišytė. Fotografas Klaudijus Driskius. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.


4 Pasisemti patirties į... Naująją Zelandiją Gimtasis kraštas

Stasys JOKŪBAITIS Tautą vis raginusi veržtis diržus pati Lietuvos valdžia to daryti, atrodo, visai neketina. Dar ne taip seniai klestėjo politinis, o dabar viršų ima valdininkų turizmas. Kol premjeras Andrius Kubilius su savo bendražygiais mynė dviratį vis sukdamas į dešinę ir mėgavosi kitais atostogų malonumais, Ministro Pirmininko pirmasis vicekancleris Giedrius Kazakevičius, į draugiją pasikvietęs žavią kolegę, Ministro Pirmininko tarnybos Strateginio valdymo departamento planavimo ir stebėsenos skyriaus vadovę Eglę

ciją, esą domėjosi, kaip dirba šios valstybės institucijos. Na, tiek jau to, kad mūsų valdininkams atrodo, jog šioje srityje Naujoji Zelandija perspjovė visą senąją Europos demokratiją, iš kurios mums jau nėra, ko mokytis, todėl žinių reikia ieškoti kur kas tolimesnėse šalyse. Jei jie į tokius kvalifikacijos „kursus“ važiuotų savo lėšomis, iš viso nebūtų apie ką kalbėti. Bet jie tam leido Europos Sąjungos paramos pinigus. Ir ne šiaip sau leido, o švaistė. Pasvarstykite patys – kelionei išleista daugiau kaip 40 tūkstančių litų. Vien lėktuvo iš Vilniaus į Naujosios Zelandijos sostinę Velingtoną ir atgal bilietai atsieina kone 20 tūkst. litų. Nesispaudė mūsų valdininkai ir nuvykę į Naująją Zelandiją. Vien už keliavimą kitomis transporto rūšimis – autobusais, traukiniais, taksi, už lydinčio asmens į susitikimus paslaugas paklojo dar apie 17 tūkst. litų. Ir ne kokiame nors studentų ar doktorantų bendrabutyje Naujosios Zelandijos valdymo patirties pasisemti

Sutrikęs dėl tokio švaistūniškumo mūsų skaitytojas jau klausia: nejaugi tie valdininkai patys sugalvojo šią kelionę ir išvažiavo po pasaulį pasižmonėti už ES paramos pinigus? Rimkutę, smagiai leido laiką Naujojoje Zelandijoje. Kiekvieno, nors ir paties aukščiausio valdininko, valia, kur ir su kuo vasarą leisti laiką, tačiau šiuo atveju yra viena „smulkmenėlė“. Jei tikėtume oficialia mūsų valdininkijos versija, Vyriausybės pirmasis vicekancleris G.Kazakevičius Naujojoje Zelandijoje su kelionės palydove visai ne atostogavo, o pagal specialią Vyriausybės programą „Valdymo, orientuoto į rezultatus, tobulinimas“ kėlė kvalifika-

2011 m. rugpjūčio 19–26 d., Nr. 33 (77)

Komentarai

ištroškę mūsų valdininkai apsigyveno, o ištaigingame viešbutyje „James Cook Hotel“, kaip piniguose besimaudantys pasaulio verslininkai. Vargšė Europos Sąjunga – kas nori, tas ją apgaudinėja, ne tik Graikija, bet ir mūsų valdininkėliai. Tačiau ši žinia, atrodo, pribloškė ir Europos socialinio fondo agentūrą. Pamačiusi išlaidų popierius ji iškart atsisakė jas padengti. Sutrikęs dėl tokio švaistūniškumo mūsų skaitytojas tikriausiai jau klausia: nejaugi tie valdininkai patys sugalvojo šią kelionę ir išvažiavo po pasaulį pasižmonėti už Europos Sąjungos paramos pinigus? Ne, pasirodo, taip dar liepos pradžioje nusprendė Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis. Būtent jis sugalvojo, kad valdininkų pora galėtų ten nuvykti už specialios Vyriausybės programos „Valdymo, orientuoto į rezultatus, tobulinimas“ lėšas. Oficialiai skelbiama, kad šios programos tikslas – pasinaudojus sėkmingiausia tarptautine praktika diegti į rezultatus orientuotą valdymą. Programą įgyvendina ne tik Vyriausybė, bet ir Finansų ministerija, o ES lėšomis finansuoja Europos socialinio fondo agentūra. Šiomis dienomis visai šiai istorijai išnirus į dienos šviesą, neapsikentęs Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma paragino savo partijos kolegą premjerą Andrių Kubilių griežtai reaguoti į Ministro Pirmininko tarnybos valdininkų kelionę. Politikas savo socialiniame tinkle Vyriausybės vadovui netgi pasiūlė atsisakyti G.Kazakevičiaus, kaip praradusiojo pasitikėjimą, paslaugų. Principinga pozicija. Neaišku tik viena, kodėl dėl šios švaistūniškos kelionės nesiūloma trauktis pačiam Ministro Pirmininko kancleriui D.Matulioniui, sumaniusiam ir palaiminusiam šią vadinamąją komandiruotę? Gal todėl, kad tradiciškai Lietuvoje kalčiausias būna iešmininkas?

Kol premjeras Andrius Kubilius su savo bendražygiais mynė dviratį vis sukdamas į dešinę ir mėgavosi kitais atostogų malonumais, Ministro Pirmininko pirmasis vicekancleris Giedrius Kazakevičius, į draugiją pasikvietęs žavią kolegę, smagiai leido laiką Naujojoje Zelandijoje. GK archyvo nuotraukos

Ant politinių svarstyklių

Ar jau įveikėme ekonomikos krizę? Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, pagal ekonomikos augimo tempą Lietuva užima antrą vietą Europos Sąjungoje. Šalies ekonomika antrą šių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, pakilo net 5,9 proc. Tačiau ar tikrai jau įveikėme krizę? Juolab kad pirmoje vietoje pagal ekonomikos augimą yra Estija (8,4 proc.), o trečioje – Latvija.

Rimanto Dovydėno piešinys

Krizė mūsų galvose

Valdžia pučia miglą į akis

Kęstutis Glaveckas, Seimo narys, liberalas

Algirdas Sysas, Seimo narys, socialdemokratas

Kol kas įveikėme tik pirmąjį kalnelį, o amerikietiškuose kalneliuose jų yra ne vienas. Juk kartu su likusiu pasauliu verdame viename katile, o tos ekonominės problemos vis kartojasi. Kai kurios šalys buvo priverstos gelbėti bankus, Lietuva tokių dalykų išvengė. Europos valstybės, taip pat ir Jungtinės Amerikos Valstijos per krizę labai daug skolinosi, o mūsų skola, palyginti su kitomis šalimis, išaugo ne tiek ir daug. Be to, pastaraisiais metais elgėmės daug protingiau nei 2008-aisiais. Ekonomikai atleidome virvę, kuri buvo labai stipriai užveržusi kaklą. Bet pati didžiausia problema yra ne finansiniuose instrumentuose ar ekonomikoje, o pirmiausia mūsų pačių galvose. Būtent tai gali sukelti antrą krizės bangą. Kad jos išvengtume, būtina pertvarkyti visą valstybės valdymą, inventorizuoti korumpuotą valdininkiją, reformuoti visą socialinės rūpybos ir pašalpų sistemą. Deja, valdančiojoje koalicijoje kol kas tam trūksta politinės valios.

Lietuva neįveikė jokios krizės. Optimistinę miglą į akis mėgina pūsti valdžia. 2012 m. vyks nauji Seimo rinkimai, todėl dabartiniai valdantieji nori įtikinti žmones, kad per trejus metus viską darė labai gerai. Tai propaganda. Labai daug ką pasako skaičiai. Bedarbių mažėja tik Lietuvos darbo biržos suvestinėse, o „Eurostat“ skelbia, kad nedarbas šalyje siekia 17 proc. Emigracijos mastas irgi nesumažėjo, o naujausi visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad žemiau skurdo ribos gyvena 20 proc. šalies piliečių. Kokia krizė baigėsi, jei „Maisto banko“ paketus gauna beveik pusė milijono žmonių?! Be to, kylant darbo našumui, atlyginimai kažkodėl mažėja. Taigi apie kokį lipimą iš duobės galime kalbėti? Tie, kurie sako, kad krizė baigiasi, tik tyčiojasi iš visuomenės. Sunkmetį įveiksime tik tada, kai žmonės gaus tokias pajamas, kokios buvo iki krizės. Juk net perkamoji galia yra sumažėjusi, nes infliacija šoktelėjo apie 12,5 proc. Tad tai, ką per trejus metus pridirbo konservatoriai, ateityje teks srėbti dar ne vienai Vyriausybei.


2011 m. rugpjūčio 19–26 d., Nr. 33 (77)

Didžiųjų burlaivių regata – vienas įspūdingiausių reginių Baltijos jūroje.

Gimtasis kraštas

Pomėgiai

Laivai sugrįžta į Klaipėdą

Diana RADEJEVAITĖ Savaitgalį uostą papuoš šimtai burių, o Klaipėda sutrauks neregėtas minias žmonių.

Šalies kultūros uostas Rugpjūčio 18–21 dienomis Klaipėdoje vyksta vienas įspūdingiausių buriavimo renginių Baltijos jūroje – „The Culture 2011 Tall Ships Regata“. Po sėkmingo renginio „The Tall Ships’ Races 2009“ Klaipėda 2011 metais vėl priima burinį laivyną. Šiemet svarbiausi regatos renginiai Klaipėdoje bus šventės atidarymas, laivų lankymas, įgulų paradas, kapitonų vakarienė, įgulų vakaras, sportinės varžybos, ekskursijos ir priėmimai laivuose. Klaipėdą keturioms dienoms pavirs tikru šalies kultūros uostu.

Marinistinių festivalių sezonas Tarptautinė buriavimo mokymo organizacija („Sail Training International“ – STI) rengia šią neįprastą regatą, kad pažymėtų Suomijos Turku miesto, kaip Europos kultūros sostinės, metus. „The Culture 2011 Tall Ships Regata“ vyks po „The Tall Ships’ Races 2011“ ir taip pratęs didžiųjų burlaivių festivalių sezoną iki rugsėjo mėnesio. Klaipėda ir Gdynė (Lenkija) sutarė sujungti jėgas su Turku miestu ir surengti du lenktynių etapus, kuriuose svarbus ne vien lenktynių azartas, bet ir šių trijų šalių kultūra ir regatą priimančių miestų savitumas. Didžiųjų burlaivių regata prasidės Klaipėdoje, iš kurios laivynas lenktyniaus iki Turku, o iš ten – iki Gdynės miesto.

Didžiųjų burlaivių regata prasidėjo Klaipėdoje. Nuo čia laivynas lenktyniaus iki Turku, o iš ten – iki Gdynės miesto.

plaukiojusių burlaivių iki šių dienų išliko tik šis vienas. Kaip muziejus, jis nuo 1957 m. stovi sausame doke Grinviče, Londone.

Sportinis ir kultūrinis renginys 1938 m. Stokholme buvo surengtas pirmas mokomųjų burlaivių sąskrydis ir įsteigta Šiaurės Europos mokomųjų burlaivių sąjunga (1936 m. Prancūzijoje įkurtos prestižinės kapitonų draugijos „Amicale Internationale des Capitaines au Long Course Cap-Horniers“ pavyzdžiu). Jos veiklą nutraukė karas, ir tik praėjus 10 metų po karo britų admiralitetas vėl pradėjo darbą: buvo įkurta Mokomųjų burlaivių asociacija

(„Sail Training Association“ – STA), kurią 2002 m. pakeitė Tarptautinė buriavimo mokymo organizacija. 1956 m. STA surengtoje 750 mylių regatoje nuo To Bei įlankos Pietų Anglijoje iki Lisabonos dalyvavo 22 burlaiviai iš 11 šalių. Regata sulaukė didžiulio susidomėjimo, ir jos organizatoriai nusprendė renginį paversti tradicine vasaros švente, vykstančia kas antri metai. 1958 m. lenktynėse iš Bresto (Prancūzija) iki La Korunjos (Ispanija) plaukė 17 laivų iš 12 šalių. STA turėjo rūpintis, kad didieji burlaiviai neišnyktų. Buvo nuspręsta, kad regata turėtų būti ne vien sportinis, bet ir kultūrinis renginys, populiarinantis buriavimą, skatinantis jaunimą išmėginti savo jėgas jūroje ir

Paplito po visą pasaulį Praėjus keleriems metams regata tapo tokia populiari, kad ją pradėta rengti visame pasaulyje. „The Tall Ships’ Races“ laivynas išaugo nuo 22 laivų 1956-aisiais iki daugiau nei 100 dalyvių pastaraisiais metais. „The Tall Ships’ Races“ paskatino nacionalinių buriavimo mokymo asociacijų įkūrimą visame pasaulyje ir daugybės kitų regatų, švenčių bei festivalių, susijusių su buriniais laivais, atsiradimą. Skaičiuojama, kad šiuo metu Europoje kasmet vyksta daugiau nei 200 jūros festivalių, kurių pagrindinis akcentas yra tradiciniai buriniai laivai. Žymiausias iš tokių renginių išlieka „The Tall Ships Races“.

Įspūdinga kulminacija – paradas

„The Tall Ships’ Races“ istorija Regatos „The Tall Ships’ Races“, anksčiau vadintos „Cutty Sark“, istorija siekia 1872 m. Tada į savo pirmą reisą išplaukė legendinis anglų tristiebis burlaivis „Cutty Sark“, tituluojamas greičiausiu XIX a. pabaigos–XX a. pradžios burlaiviu. Jo pasiektas greičio rekordas: iš Australijos į Angliją – per 69 dienas. Burlaivis, kurio korpuso ilgis 85,34 m, plotis 10,97 m, keliamoji galia 2 133 tonos, gabeno arbatą iš Kinijos, vilną iš Australijos, džiutą iš Filipinų ir kitas prekes. Savotiškos burlaivio „Cutty Sark“ ir jo konkurento „Termophylae“ varžybos prasidėjo būtent arbatos ir vilnos keliuose, kai „Cutty Sark“ nuolat lenkdavo savo konkurentą. Kapitonų, laivų savininkų ir paprastų piliečių susidomėjimas burlaivių lenktynėmis tuo metu Anglijoje jau buvo pasiekęs lažybų lygį. Lažintasi dėl greičiausiai į uostą atplauksiančių krovinius gabenančių laivų. „Cutty Sark“ (liet. – trumpi marškinėliai) laivas taip pavadintas škotų kilmės poeto Roberto Bernso epinės poemos „Tomas O‘Šanteris“ vienos iš herojų – jaunos greitos raganos, apsirengusios tik trumpais marškinėliais, – vardu. Iš kelių šimtų XVII–XVIII a.

stiprinantis draugystę tarp įvairių šalių buriuotojų mėgėjų bei profesionalų.

73 metrų ilgio burlaivis „Christian Radich“ aktyviai dalyvauja lenktynėse „Tall ships“ .

Prie burlaivio „Sedovas“ rindos. Lilijos Valatkienės nuotraukos

Priimančio miesto renginio kulminacija tampa įgulų paradas miesto gatvėmis ir uostą paliekančių, į jūrą išplaukiančių, burlaivių paradas. Regatoje dalyvauja įvairių tipų ir amžiaus buriniai laivai (ilgesni nei 9,14 m), kurie skirstomi į kelias klases: A klasė – visi laivai skersinėmis burėmis, ilgesni nei 40 metrų (pvz., barkentinos, brigai, brigantinos ir kt.); B klasė – tradicinio apiburinimo laivai, trumpesni nei 40 m (paprastai su gafelinėmis burėmis); C klasė – modernaus (bermudinio) burių tipo laivai, trumpesni nei 40 m ir nenaudojantys spinakerių; D klasė – modernaus apiburinimo laivai, naudojantys spinakerius.

5

Kasmet – vis kitoje jūroje 2002 m. įkurta Tarptautinė buriavimo mokymo organizacija („Sail Training International“ –STI) vienija daugiau nei 20 nacionalinių organizacijų, atstovaujančių tokioms šalims kaip Australija, Belgija, Kanada, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Airija, Italija, Latvija, Olandija, Norvegija, Lenkija, Portugalija, Rusija, Ispanija, Švedija, JAV, Didžioji Britanija ir kt. Lietuvos buriavimo mokymo asociacija į šią tarptautinę šeimą priimta 2007 metais. STI regatą „The Tall Ships’ Races“ organizuoja kiekvienais metais vis kitose jūrose, tačiau lenktynės visur vyksta trijose atkarpose tarp keturių skirtingų valstybių uostų. Pagrindinis regatos prizas, dėl kurio kovoja kiekvieno laivo įgula, yra sidabrinis burlaivio „Cutty Sark“ modelis, kuris simbolizuoja regatos tikslą – laivų įgulų bendradarbiavimą ir draugystę. Tradiciškai pirmas „The Tall Ships’ Races“ regatos etapas – tai lenktynės tarp dviejų uostų, antras – laisvas perplaukimas į kitą uostą, kurio metu laivai nelenktyniauja, keičiasi įgulų nariais, trečias etapas – lenktynės plaukiant į paskutinį uostą. Kiekviename iš lenktynes priimančių uostų 4 dienas vyksta šventė: susitikimai, priėmimai, koncertai, apdovanojimų ceremonija, sporto varžybos ir kiti renginiai.

Didieji burlaiviai skrodė Baltijos bangas 2009 m. liepos 2–5 d. Gdynėje (Lenkija) prasidėjo pirmas „The Tall Ships’ Races Baltic 2009“ etapas. Joje startavę burlaiviai lenktyniavo plaukdami į antrą „The Tall Ships’ Races Baltic 2009“ regatos uostą – Sankt Peterburgą (Rusija), regatą priėmusį liepos 11–14 d. Nelenktyninis devynių dienų buriavimas vyko iš Sankt Peterburgo į Turku uostą Suomijoje, kuris legendinėmis burėmis mėgavosi liepos 23–26 d. ir iš kurio startavę burlaiviai varžėsi finaliniame varžybų etape Turku–Klaipėda. Liepos 31–rugpjūčio 3 d. Klaipėdą papuošė šimtai burių. 2009-aisias atplaukė 99 laivai: 18 – A klasės burlaivių, apie 20 – B klasės burlaivių, 61 – C ir D klasės jachta. Renginyje dalyvavo apie 3 000 laivų įgulų narių. Klaipėdoje vyko regatos „The Tall Ships’ Races Baltic 2009“ pasitikimo ir išlydėtuvių šventės, miesto svečiai galėjo gėrėtis uostą paliekančių ir į jūrą išplaukiančių burlaivių paradu.

Pagrindinė sąlyga, keliama regatoje dalyvaujančių laivų įguloms, – ne mažiau nei pusę įgulos turi sudaryti jaunimas nuo 15 iki 25 metų. Taip siekiama pagrindinio STI tikslo – buriuojant ugdyti jaunus skirtingų tautybių, religijų ar socialinių sluoksnių žmones, suteikti jiems naujos patirties ir galimybę dirbant komandoje įveikti fizinius, emocinius iššūkius ir skatinti tautų draugystę. Šios STI pastangos buvo įvertintos 2008 m. – organizacija buvo nominuota Nobelio taikos premijai.

Norvegijos ambasadoriumi vadinamame burlaivyje „Christian Radich“ lenktynėse dalyvaujantis įgulos jaunimas krante smagiai leidžia laiką.


6

Gimtasis kraštas

2011 m. rugpjūčio 19–26 d., Nr. 33 (77)

Sportas

Duris atvėrė didžiausia Baltijos šalyse arena

Iškilmingas „Žalgirio“ arenos atidarymas Kaune sutapo su vakar vakare vykusiomis pirmomis draugiškomis Lietuvos ir Europos čempionės Ispanijos rinktinių krepšinio rungtynėmis. • Sporto renginiai: krepšinis (14 502 vietos žiūrovams), tinklinis (13 666), rankinis (13 807), tenisas ir techninės sporto šakos (13 762), bokso varžybos (15 261), mini futbolas (14 110). • Koncertai, vietos žiūrovams: kai scena gale – 11 256 arba 11 200, priklausomai nuo pasirinkto varianto, kai scena centre – 15 160, amfiteatras – 5 539 arba 2 714, priklausomai nuo pasirinkto varianto, cirkas – 15 381. • Žiūrovams įrengtos patalpos: vestibiuliai, rūbinės, tualetai, parodų salė, nuomojamos ložės (48 vnt.), vienkartinės nuomos ložės (9 vnt.), nuomojamos kėdės prie VIP restorano, ložės klubams ir žiniasklaidai (21 vnt.). Kauno pramogų ir sporto rūmuose įrengtos prekybos patalpos: greitojo maisto barai (4 vnt.), maisto išdavimo barai (15 vnt.), VIP restoranas arenoje, restoranas 1 lygyje prie parodų salės, restoranas 4 lygyje, prekių vitrinos.

Antanas Navakauskas ir arenos statybos darbus kuravęs Statybos skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius bylą su valstybinės komisijos parašais padėjo ant mero Rimanto Mikaičio stalo. Nutraukęs atostogas, miesto vadovas džiaugėsi ir dėkojo visiems už atliktus darbus. „Komisija nuodugniai tikrino kiekvieną arenos detalę, po kaulelį išnarstė detaliuosius planus ir brėžinius. Žinome, kokio tai dydžio pastatas ir kiek storų tomų sudaro arenos dokumentacija, todėl nenuostabu, kad visas procesas užtruko“, – Kauno miesto savivaldybės pranešime cituojamas administracijos direktorius A.Navakauskas. Iškilmingas „Žalgirio“ arenos atidarymas ir pirmos draugiškos Lietuvos ir Ispanijos rinktinių krepšinio rungtynės arenoje vyko vakar.

Papuoš neoniniu pavadinimu

Vyks daugybė pramoginių renginių

Daugeliui miestiečių domintis, ar didžiausia Baltijos šalyse arena turės savo vardą, kuris būtų ryškiai matomas, arenos autorius Eugenijus Miliūnas atsako: „Taip“. Pasak žinomo architekto, šiuo metu jis kuria eskizus, kaip galėtų atrodyti „Žalgirio“ arenos pavadinimas. Planuojama, kad jis bus neoninis ir ryškiai švies vakarėjančio Kauno panoramoje. Taip pat artimiausiu metu planuojama uždėti ažūrą ant viršutinio arenos aukšto, kuris pridengs išorėje matomas vidines pastato sistemas.

Kauno pramogų ir sporto rūmai yra vieni didžiausių ir daugiausia lankytojų galinčių priimti pramogų ir sporto rūmų Lietuvoje. Iki šiol Kauno apskrityje pramogų ir sporto rūmų nebuvo. Įvairūs nedideli pramoginiai ir sporto renginiai iki šiol buvo rengiami senutėje Kauno sporto halėje, tačiau ji visiškai netinka 2011 m. Europos krepšinio pirmenybėms rengti. Kauno „Žalgirio“ arenos pastatymas yra strategiškai svarbus žingsnis siekiant didinti regiono patrauklumą ir skatinti atvykstamąjį turizmą. Daugiafunkciai sporto objek-

tai, arenos, kuriose gali vykti įvairūs tarptautiniai kultūriniai, pramoginiai, sporto ir kiti renginiai, pritrauks turistų ar pratęs jų viešnagę, praplės siūlomų turizmo produktų įvairovę. Beje, Kauno arenoje vyks ne tik Europos krepšinio čempionato kovos, naujojo Eurolygos sezono varžybos, bet ir populiarių pasaulyje muzikos atlikėjų pasirodymai. Įspūdingoje naujoje Kauno arenoje dar šiemet apie savo koncertus yra paskelbę JAV dainininkas Lenis Kravicas, britas Džeimsas Blantas, taip pat beprotiško populiarumo šiemet visame pasaulyje sulaukęs popmuzikos duetas HURTS iš Didžiosios Britanijos, elektroninės muzikos legenda iš Prancūzijos Žanas Mišelis Žaras, garsiosios SMOKIE grupės siela Krisas Normanas, išskirtinio balso atlikėja Boni Tailer. Na, o jau kitų metų pradžioje lankysis griausmingieji rokeriai iš Vokietijos „Rammstein“. Kauno arenos atidarymo data buvo atidėliojama bent tris kartus. Kauno arenos statybų baigimo data iš pat pradžių buvo planuojama 2010 m. rugsėjo mėnesį, tačiau ji taip pat ne kartą keitėsi. Bet visa tai jau praeityje, svarbiausia – Lietuva turi dar vieną didžiulę sporto ir pramogų areną, kurioje bus galima rengti svarbius ir prestižinius sporto bei muzikos renginius. Parengta pagal Eltos ir kaunoarena.lt inf.

Robertas SABALIAUSKAS Kaune pastatytos didžiausios Baltijos šalyse „Žalgirio“ sporto arenos patikimumą po ilgai ir kruopščiai vykusių patikrinimų patvirtino Valstybinė statybos užbaigimo komisija. Jai pirmininkavęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiasis specialistas Kastytis Skiečius savo parašu oficialiai patvirtino, kad arena tinkama naudoti.

Nuodugniai tikrino kiekvieną detalę Praėjusį antradienį Kauno savivaldybės administracijos direktorius

Pasiruošta ir teroristiniams antpuoliams Prieš atidarant didžiausią Baltijos šalyse sporto areną buvo surengtos pirmos rimtos specialiųjų tarnybų pratybos. Imituotas teroristinis išpuolis – „nešvarios“ bombos sprogimas per Europos vyrų krepšinio čempionatą. Pratybų tikslas – koordinuoti įvairių specialiųjų tarnybų veiksmus, patikrinti, kaip organizuojama sužeistųjų ir žuvusiųjų evakuacija, pagalbos teikimas sužeistiesiems. Pratybos ir arenos paruošimas įvairiems incidentams specialiųjų tarnybų ekspertų įvertinti labai teigiamai.

Prieš atidarant didžiausią Baltijos šalyse sporto areną buvo surengtos specialiųjų tarnybų pratybos.

Projekto kaina Investicijos į Kauno pramogų ir sporto rūmų statybą sudaro 168 800 270 Lt. Projektas finansuojamas Kauno miesto savivaldybės lėšomis (įskaitant skolintas lėšas), ES struktūrinių fondų paramos pinigais pagal Sanglaudos veiksmų programą ir privačiomis lėšomis. ES paramos lėšos Savivaldybės lėšos Valstybės biudžeto lėšos Skolintos lėšos (savivaldybės) Privačios lėšos Visas finansavimas

iki 2008 04 01 0 1 774 462 0 2 101 646 0 3 876 108

„Baltic Chain Tour“ lenktynėse – antroji G.Bagdono pergalė Pirmųjų daugiadienių dviračių lenktynių „Baltic Chain Tour“ pirmą etapą užvakar po galingo finišo sprinto laimėjo Lietuvos rinktinės narys Gediminas Bagdonas. 25 metų dviratininkas 176,2 km nuvažiavo per 4 val. 2 min. 44 sek. G.Bagdonas antradienį laimėjo ir šių lenktynių prologą. „Buvo nelengva, nes netrūko vėjuotų ruožų. Viso etapo metu kontroliavome padėtį. Šiandien abi Lietuvos komandos susijungė į vieną – visa šalies rinktinė ir Klaipėdos komanda buvo kaip vienas kumštis. O man beliko gerai finišuoti. Konkurencija tikrai buvo didelė, artėjant

finišui buvo net susistumdymų – laimėti norėjo visi. Džiaugiuosi, kad finišo sprinte sėkmė lydėjo mane“, – po varžybų sakė G.Bagdonas. Pirmame etape dviratininkai iš Vilniaus per Širvintas ir Ukmergę važiavo į Panevėžį. Atvykę į Aukštaitijos sostinę, dviratininkai įveikė tris ratus po 9 kilometrus. Antras finišavo 42 metų legendinis Estijos dviratininkas Janas Kirsipu („Champion System“), trečias – latvis Andris Smirnovas („Rietumu-Delfin“). Penktą vietą užėmė lietuvis Vytautas Kaupas („Differdange“), devintą – Darijus Džervus (Lietuvos rinktinė), o dvyliktą – Lietuvos

Eltos nuotraukos

čempionas Ramūnas Navardauskas (Lietuvos rinktinė). 2002 m. „Tour de France“ lenktynių prizininkas Raimondas Rumšas (Lietuvos rinktinė) liko 36-as. Iš 102 dviratininkų klasifikuoti 99. „Etapas buvo tikrai įdomus. Dviratininkai surengė labai daug pabėgimų“, – komentavo į lenktynes svečio teisėmis atvykęs Seulo olimpinių žaidynių čempionas Artūras Kasputis. Bendroje lenktynių įskaitoje pirmaujantis G.Bagdonas antrą vietą užimantį šių metų „Tour de France“ lenktynių dalyvį R.Navardauską lenkia 16 sek. Trečią vietą užima J.Kirsipu. Jis lyderiui pralaimi 17 sek. Antrame etape vakar lenktynių

2008 m. 0 20 000 7 000 000 7 541 382 0 14 561 382

2009 m. 25 000 000 10 000 9 000 000 15 382 780 0 49 392 780

2010 m. 25 000 000 10 000 17 500 000 10 000 000 32 000 000 84 510 000

dalyviai iš Panevėžio per Pasvalį, Pakruojį važiavo į Šiaulius (159,6 km). Trečias etapas bus surengtas Latvijoje – sportininkai važiuos iš Rygos į Siguldą. Paskutinysis, ketvirtas, etapas vyks Estijos mieste Viljandyje. Lenktynės, kurių bendras trasų ilgis – 645 km, baigsis šeštadienį. Varžybų prizų fondą sudaro 15 tūkst. eurų. Nugalėtojui atiteks 1 490 eurų. „Baltic Chain Tour“ daugiadienės lenktynės – didžiausias nuo 1987 m. dviračių sporto renginys, organizuojamas trijose Baltijos šalyse. GK, Eltos inf.

2011 m. 0 25 000 16 500 000 0 0 16 525 000

Iš viso 50 000 000 3 941 108 50 000 000 32 924 162 32 000 000 168 865 270

Bendroje lenktynių įskaitoje pirmaujantis G.Bagdonas antrą vietą užimantį šių metų „Tour de France“ lenktynių dalyvį R.Navardauską lenkia 16 sek. Eltos nuotrauka


2011 m. rugpjūčio 19–26 d., Nr. 33 (77)

Gimtasis kraštas

Užribis

Martyno Vidzbelio nuotraukos

Nusikalstamumas Palangoje didėja Vismantas ŽUKLEVIČIUS Vasarą pasilepinti saule ir vandens malonumais į pajūrį suvažiuoja tūkstančiai poilsiautojų. Tačiau švarūs paplūdimiai ir pramogos traukia ne tik nuo kasdienių rūpesčių pabėgti norinčius tautiečius ir užsienio turistus, bet ir įvairaus plauko nusikaltėlius. Daugiausia nusikaltimų Palangoje padaro panevėžiečiai. Dar visai neseniai buvo paskelbta, kad didžiausias ir populiariausias šalies kurortas kasmet tampa vis sau-

gesnis, tačiau praėjus vos mėnesiui pastebima, kad tam tikrų nusikaltimų, palyginti su praėjusiais metais, čia daugėja. Tai patvirtina ir Palangos policijos komisariato viršininkas Alvydas Katkauskas. „Šiais metais nusikaltimų pobūdis keičiasi. Kol kas tikslių skaičių dar neturime. Vienų nusikaltimų sumažėjo, kitų, atvirkščiai, padaugėjo“, – žiniasklaidai sakė Palangos policijos komisariato viršininkas. Pasak A.Katkausko, kaip ir kasmet, klesti vagystės iš automobilių: nulupamos apdailos detalės, išplėšiamos magnetolos, navigaci-

nė įranga, apstu chuliganiškai besielgiančiųjų tamsiuoju paros metu, girtaujančiųjų viešosiose vietose. Dauguma komisariate užregistruotų nusikaltimų yra įvykdomi šiltuoju metų laiku. Policijos pareigūnai lietuvius, o ypač užsieniečius, kurie dažniausiai mažai saugosi ir taip patraukia nusikaltėlių dėmesį, ragina statyti automobilius saugomose aikštelėse, nesinešioti daug pinigų. Pinigus, skirtus poilsiui ir pra-

Kreivos Raseinių autobusų vėžės Nijolė PETROŠIŪTĖ Raseinių prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalį (didelės vertės svetimo turto iššvaistymas). Ši istorija prasidėjo po vienuolikos rajono tarybos narių kreipimosi į Generalinę prokuratūrą dėl galimų pažeidimų UAB „Raseinių autobusų parkas“.

Politinis pamušalas Savivaldybės kontrolierė Eugenija Petravičienė į autobusų parką įžengė tuomet, kai Raseiniuose, likus keletui mėnesių iki savivaldybių rinkimų, virto valdančioji dauguma – iš mero kėdės buvo išstumtas partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Petras Vežbavičius. Būtent ši partija pagal viešai nedeklaruojamus susitarimus iki tol kuravo transporto ūkį. Tad po perversmo, nelikus politinio užnugario, čia ir apsilankė kontrolieriai. Dalis rajono tarybos narių, išklausę kontrolierės ataskaitą, iškart ragino šią medžiagą perduoti prokurorams ar Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT). Taip buvo ir padaryta. Tačiau Raseinių tyrėjai kovo gale atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Gal tai buvo susiję su tuo, kad po vasario 27-ąją įvykusių savivaldybių tarybų rinkimų į mero kėdę vėl sėdo

Neseniai, prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, savivaldybės mero liaupsintas direktorius Romaldas Valinčius, visų nuostabai, paliko parko direktoriaus postą. Autorės nuotrauka

„Tvarkos ir teisingumo“ partijos atstovas Remigijus Ačas?

Lijo milijonais Autobusai buvo pirkti iš Jonavoje įsikūrusios UAB „Anre“, kuri, kaip įtaria į Generalinę prokuratūrą kreipęsi rajono tarybos nariai, galėjo būti įsteigta tą pačią dieną, kai buvo pasirašyta autobusų pirkimo sutartis, o vienas tos bendrovės steigėjų – pats R.Ačas. Kad bendrovė visiškai nauja, išduoda ir interneto svetainė, kurioje yra užrašas: „Puslapis kuriamas“. Ta-

čiau ikiteisminio tyrimo esmė yra ne „iš ko pirko“, o „už kiek pirko“. Pasak tarybos nario Romaldo Zabielos, pirkdama autobusus, „Raseinių autobusų parko“ vadovybė visiškai nesidomėjo informacija apie bendrovės „Anre“, su kuria buvo

mogoms, pareigūnai pataria padėti keliose vietose, kad vagystės atveju būtų mažiau praradimų. Poilsiautojai vis labiau linkę pinigus laikyti banko kortelėse, tačiau Palangoje dar esama maitinimo įstaigų, kurios neaptarnauja norinčiųjų atsiskaityti ne grynaisiais. nuspręsta pasirašyti keleto milijonų vertės sutartį, patikimumą. Tačiau į kai kuriuos niuansus pirkėjai gilinosi itin smulkmeniškai. Pavyzdžiui, pageidaujamų pirkti autobusų ilgis buvo nustatytas net centimetrų tikslumu. Buvęs autobusų parko direktorius Romaldas Valinčius nė neslėpė, kad perkant transporto priemones buvo atmestas mažiausią kainą (2,9 mln. litų) siūliusios bendrovės pasiūlymas ir pasirinkta kur kas brangesnes (už 3,4 mln. litų be PVM) transporto priemones parduodanti bendrovė. Kaip nurodoma kontrolierės ataskaitoje, šių pirkinių vertė – net „1 milijonu 558 tūkstančiais 86 litais viršijo iki 2010 m. nustatytą tarptautinio pirkimo vertės ribą. O vieną autobusą bendrovė pirko net neskelbdama konkurso ir motyvavo tuo, kad pirkimo kaina neviršijo 30 proc. su „Anre“ sudarytos sutarties pirkinio vertės.“ Kontrolierės ataskaitoje taip pat nurodoma, kad net sutartyje numatytų terminų pardavėjas nesilaikė. Kontrolierė užfiksavo pažeidimų ir perkant degalus. Išaiškinta, kad ir bendrovės turtas naudotas netaupiai,

Dalis Raseinių rajono savivaldybės tarybos narių, išklausę kontrolierės ataskaitą, iškart ragino šią medžiagą perduoti prokurorams ar FNTT.

7

„Geriausia pinigus laikyti banko kortelėje. Tuomet nesimato, daug ar mažai aš jų turiu. O jei ledų ar laikraštį noriu nusipirkti, tai išsiimu kokį 20 litų dienai ir užtenka“, – pasakojo Palangoje poilsiaujanti kaunietė Danutė. „Šiemet jau esame sulaukę 168 pranešimų apie pavogtą asmeninį žmonių turtą, pernai tokių pranešimų buvo 142, pavogtos 43 transporto priemonės (2010 m. – 27), iš jų – 20 automobilių (6)“, – sakė A.Katkauskas. Žvelgiant į statistikos duomenis, daugiausia nusikaltimų Palangos kurorte įvykdo atvykėliai iš Panevėžio. Pasak penktame pagal dydį šalies mieste gyvenančios Monikos, gatvėse iš tiesų mažiau „treninginių“ ir kitų „piktos išvaizdos“ asmenų. O kaunietė Danutė pastebėjo, kad populiariausiame kurorte sportine apranga „pasipuošusių“ kaip niekad daug. Pasak 54 metų moters, tamsiuoju paros metu į miestą geriau neiti. „Apšvietimas vis dar yra labai prastas. Kiek šviesiau pagrindinėse gatvėse, tačiau kitur tamsu. Jaunimas geria alkoholinius gėrimus gatvėse, tuščius butelius mėto į fontaną ar tiesiog palieka. Pasigendu patruliuojančių policininkų“, – skundėsi kaunietė. Dėl lėšų stygiaus šiais metais pakoreguotas Palangos policininkų darbas. Anksčiau buvo daugiau matyti uniformuotų policijos pareigūnų, o šiemet daugiau dėmesio skiriama neviešam patruliavimui, kurį vykdo kriminalinės policijos ir prevencijos padalinių pareigūnai. Policijos komisariato duomenimis, Palangą šiurpina ne tik panevėžiečiai, tačiau ir Kėdainių, Šilutės bei Klaipėdos rajonų nusikaltėliai. Pasak viršininko, dažniausiai tai jauni žmonės, nuo 22 iki 35 metų. Tačiau, anot jo, pasitaiko ir nepilnamečių. Tiesa, šiemet jie policijos pareigūnams įkliūva rečiau. neracionaliai, kai kuriais atvejais ir neteisėtai. Antai Vilniaus gatvėje esantis pastatas privačiai bendrovei parduotas net be aukciono, o tik tiesioginių derybų būdu.

Liaupsino direktorių Be konkurso nuomotas ir bendrovei priklausantis nekilnojamasis turtas. Nuomos sutartys nebuvo užregistruotos Nekilnojamojo turto registre, o patalpų kaina nepagrįsta jokiais skaičiavimais ir akivaizdžiai yra per maža. Atkreiptas dėmesys ir į mažėjantį keleivių vežimo efektyvumą, kuris tik didina parko nuostolius ir reikalauja vis didesnių dotacijų iš savivaldybės biudžeto. Po kontrolierių ataskaitos rajono tarybos Kontrolės komiteto nariams balsavus už tai, kad tyrimo medžiaga būtų perduota prokuratūrai ar FNTT, R.Ačas mūru stojo už direktorių R.Valinčių ir teigė, jog autobusų parkas tapo politikavimo įrankiu. Pasak mero, šiam direktoriui vadovaujant autobusų parkas neatpažįstamai pasikeitė: vairuotojai laiku gauna atlyginimus, degalų, atsarginių dalių tiekėjams nėra skolingas, visur tvarkomasi ūkiškai ir t. t. Tačiau neseniai tas išgirtasis direktorius, visų nuostabai, paliko parko direktoriaus postą. Labai jau keistai tai sutapo su pradėtu ikiteisminiu tyrimu dėl čia aprašytų dalykų.


8

Gimtasis kraštas

2011 m. rugpjūčio 19–26 d., Nr. 33 (77)

Sveikata

Liemenėlės dėvėjimas padidina riziką susirgti krūties vėžiu? Lota BALSYTĖ

Pratęsti anksčiau aprašytų tyrimų mokslininkai keliavo į Fidžį, kur pusė moterų nenešioja liemenėlių. Fidžyje gyvenančioms moterims pradėjus eiti į darbą ir dėvėti liemenėlę, padaugėjo krūties vėžio atvejų. Taip pat mokslininkai, aplankę kaime gyvenančias moteris, pastebėjo, kad 20 kaimo gyventojų, kurioms diagnozuotas krūties vėžys, visos dėvėjo liemenėles. Tyrėjų asociacija nepatvirtina priežasties ir iš mokslinio požiūrio negalima teigti, kad būtent liemenėlės dėvėjimas padidina vėžio riziką. Vis dėlto šio potencialaus rizikos faktoriaus ignoruoti nereikia ir jis turėtų būti geriau ištirtas, o tai paskelbusių mokslininkų nereikėtų išjuokti ir toliau ignoruoti šį faktą. Bet tai nenuostabu, kai krūties vėžio „gydymas“ krauna milijardus farmacininkams, medicinos įstaigoms ir gydytojams. Tereikia prisiminti, kiek laiko užtruko paskelbti, kad rūkymas sukelia plaučių vėžį, kai tai buvo žinoma jau daug anksčiau. Taip pat kiek laiko praėjo, kol pradėta drausti rūkyti viešose vietose. O ką kalbėti apie asbestą, DTT ir kitas kenksmingas medžiagas!

Tokią hipotezę paskelbę mokslininkai iš pradžių buvo išjuokti, nes nebuvo patvirtinančių mokslinių tyrimų. Tačiau 1990-aisiais JAV buvo atlikti tyrimai (jų rezultatai aprašyti knygoje „Dressed To Kill: The Link Between Breast Cancer and Bras“ ir moksliniame žurnale). Tyrimų, kuriuose dalyvavo apie 4 700 moterų, rezultatai buvo šokiruojantys. Moterims, kurios nešiojo liemenėlę daugiau nei 12 valandų per dieną (didelė dalis Rytų Europos ir Vakarų šalių moterų), grėsė gerokai didesnė rizika susirgti krūties vėžiu.

Liemenėlė pavojingesnė nei cigaretės? Liemenėlių nedėvinčioms moterims rizika susirgti krūties vėžiu buvo panaši į vyrų, kuri yra labai maža. Moterys, kurios liemenėlę nešiojo 18–24 val. per parą 100 kartų daugiau rizikuoja susirgti krūties vėžiu, palyginti su moterimis, kurios liemenėlės nedėvėjo. Moterims, dėvinčioms liemenėlę 18–24 val. per parą, kyla 3–4 kartus didesnė rizika susirgti krūties vėžiu nei rūkantiesiems – plaučių vėžiu (palyginti rūkančiuosius su nerūkančiaisiais). Yra nemažai moterų, kurios liemenėlę dėvi kiaurą parą ir nusiima tik prausdamosi po dušu ar sekso metu. Tie patys tyrimai parodė, kad 3 iš 4 moterų, kurios dėvėjo liemenėlę 24 val. per parą, buvo diagnozuotas vėžys. Moterims, kurios dėvėjo liemenėlę daugiau nei 12 val. per dieną (bet ne lovoje), rizika buvo mažesnė – viena iš 7 moterų susirgo krūties vėžiu. Rizika dar labiau sumažėjo, jei liemenėlė buvo dėvima mažiau nei 12 val. per parą – susirgo tik 1 iš 152 moterų. Liemenėlės nedėvinčios moterys ar dėvinčiosios retai susirgti krūties vėžiu rizikuoja 1 iš 168. Tad dėvint liemenėlę kiaurą parą krūties vėžio rizika padidėja 125 kartus. Kitas retas liemenėlių ir susirgimo vėžiu rizika tyrimas taip pat parodė, kad moterys, nenešiojančios lieme-

Moterims, dėvinčioms liemenėlę 18–24 val. per parą, kyla 3–4 kartus didesnė rizika susirgti krūties vėžiu nei rūkantiesiems – plaučių vėžiu. GK archyvo nuotrauka

nėlės, turėjo perpus mažesnę riziką išgirsti krūties vėžio diagnozę. Tiesa, tyrimo autoriai spekuliuoja, kad liemenėlės nedėvinčios moterys buvo lieknesnės ir jų krūtys buvo mažesnės, o tuo galima būtų paaiškinti sumažėjusią riziką. Tarp moterų, dėvinčių liemenėlę, didžiausia krūties vėžio rizika grėsė turinčiosioms dideles krūtis ir antsvorio. Antsvoris yra krūtų ir kitų tipų vėžio rizikos faktorius.

Kodėl liemenėlė padidina vėžio riziką? Visų pirma, krūtyse yra labai daug limfmazgių ir limfagyslių, o liemenėlė apriboja limfinę cirkuliaciją. Ji padidina spaudimą limfagyslėse, o tai vėlgi

dažnai yra suprastėjusios cirkuliacijos rezultatas. Žmogaus limfinė sistema primena savotišką kanalizacijos sistemą organizme, kur iš ląstelių nuteka skysčiai, įvairūs atliekų produktai, kai kurie iš jų yra kancerogeniški (padidina vėžio riziką). Be to, limfinėje sistemoje yra labai daug limfocitų. Jie labai svarbūs neutralizuojant vėžines ląsteles. Pablogėjus limfos cirkuliacijai gali susidaryti limfos stagnacija. Tuomet suprastėja limfinės sistemos veikla: atliekų filtravimas, neutralizavimas ir t. t, taip pat prastai cirkuliuojantys skysčiai yra labai palanki terpė veistis bakterijoms. Kai kurios bakterijos, ypač jų atliekų produktai, yra stiprūs kancerogenai.

Žaibo smūgis ne visada mirtinas Trenkus žaibui į žmogų svarbu kuo skubiau nukentėjusiajam suteikti pirmąją pagalbą.

GK archyvo nuotrauka

Aurelija MEŠKAITĖ Ši vasara – ne tik šilta, bet ir itin audringa. Audrų metu dangų skrodžiantis žaibas – gražus reginys, tačiau niekam nesinorėtų jo pajusti tiesiogiai.

Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinės tarnybos vadovas Vytenis Keršys teigia, kad išgyventi žaibo smūgį – sėkmės dalykas: „Jei trenkia ne į patį žmogų, o kažkur šalia, yra šansų išgyventi.“

Iš Alytaus kilęs Dainius Lubauskas prisimena, kaip prieš keletą metų su drauge ilsėjosi prie Daugų ežero. 35-erių vyras pasakoja, kad žaibus matė tik tolumoje, o pradėjus lyti pasislėpė po netoliese esančiais medžiais. Lemtinga buvo tai, kad kaip

Kita nauda Neskaitant krūties vėžio rizikos, taip pat buvo pastebėta, kad nustojus dėvėti liemenėlę moterims sumažėjo su krūtimis susijusių problemų: išnyko krūtų skausmai ir kietumas, krūties cistos. Gali būti, kad fibrocistinė krūtų liga yra liemenėlių dėvėjimo pasekmė ir net galėtų būti vadinama aptemptos liemenėlės sindromu. Tiesa, kiti faktoriai taip pat gali sukelti šią problemą – tai hormonų disbalansas, jodo trūkumas ir kt. Jungtinėje Karalystėje 2000 m. atliktame tyrime dalyvavo 100 moterų su krūtų cistine fibroze. Moterims buvo liepta 3 mėnesius nenešioti liemenėlės, ir rezultatai buvo stebinantys – daugumai moterų sumažėjo krūtų skausmas. Yra gerai žinoma, kad cistinė fibrozė padidina krūties vėžio riziką. Beje, cistinei fibrozei gytik tuo metu suskambo Dainiaus mobilusis telefonas. Vyras atsiliepė – apie dvi paras savo gyvenimo po šio skambučio jis gali papasakoti tik tiek, kiek sužinojo iš kitų. Į Dainių trenkė žaibas – smūgis teko galvai, o elektra į žemę nutekėjo per kulną. Tačiau jam ir jo draugei pasisekė, nes netoliese ilsėjosi dar viena pora, kuri puolė jų gaivinti, iškvietė medikus. Dainiaus bičiulė nukentėjo mažiau, į ją trenkusi atšaka kiek sutrikdė širdies ritmą, o jį patį ištiko koma. Tokios būklės jis išbuvo dvi paras. „Po komos pakankamai greitai grįžo atmintis. Aišku, paskui apie mėnesį truko reabilitacija, ranka buvo šiek tiek sustingusi, reikėjo daryti fizinius pratimus, buvo atliekami masažai. Kadangi nudegė visas kulnas, turėjo sugyti ir naujai ataugti oda“, – didesnių pasekmių Dainius teigia nepatyręs. Šiuo metu vyras jaučiasi puikiai, o paklaustas, ar neatsirado audros baimė, tik nusišypso: „Tikrai taip nėra. Gal tik kartais akis nuleidžiu į žemę, kai žaibuoja.

dyti labai tinka jodas. Japonų studija parodė, kad liemenėlės dėvėjimas 60 proc. sumažino melatonino lygį, kuris labai svarbus ne tik reguliuojant miegą, bet ir yra stiprus antioksidantas, apsaugantis nuo DNR žalojimo bei mutacijų ir taip sumažinantis vėžio riziką.

Krūtų dydis svyruoja Per menstruacijas ar joms artėjant padidėjęs estrogenų lygis sukelia skysčių sulaikymą, dėl to padidėja limfos kiekis ir krūtys. Bet moterys paprastai dėvi to paties dydžio liemenėlę. Tad per šį periodą dar labiau apribojama limfos cirkuliacija krūtyse. Japonų tyrimas taip pat parodė, kad liemenėlės kenkia autonominei nervų sistemai. Sumažėja parasimpatinės sistemos veikla, kuri atlieka labai svarbų termoreguliacinį vaidmenį. Drabužių (ypač liemenėlės) sukeliamas spaudimas turi neigiamą įtaką autonominės sistemos veiklai bei moterų sveikatai. Kiti du Japonijoje atlikti tyrimai pateikė panašius rezultatus. Beje, Japonijoje moterys liemenėles dėvėti pradėjo tik visai neseniai, kai buvo priimta Vakarų šalių kultūra. Ir galbūt sutapimas, kad Japonija buvo bene vienintelė išsivysčiusi šalis, kurioje dar visai neseniai krūties vėžio susirgimų buvo daug mažiau nei kitose šalyse. Žinoma, negalima visko priskirti vienam faktoriui, tačiau jo ignoruoti taip pat nereikėtų.

Kokią liemenėlę pasirinkti? Dėl visų išvardytų priežasčių ar bent jau dėl atsargumo būtų patartina liemenėlę dėvėti kuo mažiau ir rinktis laisvesnę. Reikia, kad ji būtų minkšta, tinkamo dydžio, neveržtų. O namuose, jei jūsų krūtys nėra labai didėlės, liemenėlė iš viso nereikalinga. Liemenėlė yra daugiau mados reikalas. Susidarė stereotipinės kultūros normos, kad moteris turi dėvėti liemenėlę, norėdama palaikyti krūtų dydį ir formą. Galbūt atėjo laikas sulaužyti dar vieną seną stereotipą? Straipsnis parengtas pagal „Brassiers, Breathing and Breast Cancer“ ir www.buksveikas.net Dabar pasidomėjau, kaip reikia saugotis žaibo, po medžiais jau nebeinu. Ir telefonu turbūt per audrą nebeatsiliepčiau.“ Prof. Juozas Vidmantis Vaitkus aiškino, kad į žmogų trenkus žaibui dažniausiai dėl didelės įtampos elektros srovės gyvybė užgęsta. „Žmogus elektrai laidus, tačiau daug priklauso nuo jo odos būklės. Jei smūgio metu oda drėgna, žmogus suprakaitavęs, didesnė dalis srovės pratekės oda ir pakenks mažiau“, – teigė jis. Gydytojas V.Keršys pabrėžė, kad nutikus nelaimei labai svarbu laiku suteikti pirmąją pagalbą. Anot jo, jei žmogus vandenyje, pirmiausia reikia jį ištraukti, nunešti į saugią vietą, kur pavojus nebegrėstų nei nukentėjusiajam, nei jį gaivinančiajam. Reikia patikrinti, ar yra pulsas, kvėpavimas. Jei nėra, žmogų būtina gaivinti: į plaučius orą pūsti nebūtina, užtenka paspausti krūtinės ląstą apie 100 kartų per minutę. Paskui paguldyti nukentėjėlį ant šono ir kuo greičiau kviesti pagalbą, o jei yra galimybė, vežti pačiam.


2011 m. rugpjūčio 19–26 d., Nr. 33 (77)

tos, kokliai išvogti, bandyta išlupti ir grindis.

Naikintas ir niokotas dvaras keliasi iš griuvėsių

Užtarė buvę samdiniai Kolūkio valdžia susimylėjo, mat Mykolą ir Eleonorą Linkevičius užtarė buvę samdiniai, anuomet jau turėję svarų balsą vietinėje valdžioje. Tremtiniai savo namuose gavo mažą kambarėlį su bendra virtuve, E.Linkevičienė įsidarbino kontoros valytoja ir dirbo iki gilios senatvės. Po tėvų ir brolio mirties prieš dvidešimt vienus metus Antalinos dvaras ne iš karto buvo grąžintas vienintelei paveldėtojai Bronei Linkevičiūtei. Ūkio vadovai delsė ir dvarą nustekeno galutinai. Po vietos gyventojų antplūdžio liko tik tuščios sienos ir kiauri stogai. Antalinos dvaro rūmai sovietų okupacijos metais buvo nusiaubti du kartus. Pirmą kartą po Linkevičių ištrėmimo į Sibirą, antrą – prieš pat nepriklausomybę, 1989 metais. Paveldėtojos šeima dėl lėšų stygiaus negalėjo prikelti apgriauto ir nuniokoto Papilių dvaro rūmų, todėl laikas juos ardė toliau. Prieš dvejus metus dvarą įsigijęs verslininkas Raimondas Černiauskas ėmėsi aktyviai restauruoti rūmus. Atrodo, šį kartą paveldas pateko į geras rankas. R.Černiausko galvoje knibžda daugybė idėjų. Jis nori įpūsti dvarui dau ggyvybės, svajoja, kad čia žmonės iilsėsis ir pramogaus. Netoliese vingiuoja Aukštaitijos siaurojo geležinkelio kelias, tad Surdegio stotelėje išlipę keleiviai galės grožėtis Antalinos dvaro sodyba ir jos apylinkėmis.

Dabar Antalinos dvaro rūmai intensyviai restauruojami.

Ant pietinio Viešintos upelio kranto stūksantis gotikinio ir romantiškojo stiliaus elementų turintis dvaras per 265 egzistavimo metus matė ir pakilimų, ir nuopuolių. Bitė ANDRIJAUSKAITĖ Kas buvo pirmieji Antalinos dvaro kūrėjai ir savininkai, archyviniuose dokumentuose nėra išlikę. Tačiau jo griovėja ir niokotoja – buvusi Anykščių rajono Melioracijos valdyba.

Dvarininkus ištrėmė Manoma, kad mūrinius dvaro rūmus 1879 metais pastatė dvarininkas Vladislovas Durasevičius. Ant bokššto pastato išlikusi ši data. Tačiau Antalinos dvaro klestėjilestėjimo laikotarpis susijęs su darbščiųb jų dvarininkų Mykolo ir Eleonoros Linkevičių gyvenimu. 1925-aisiais Amerikoje užsidirbęs pinigų, M.Linkevičius grįžo į tėviškę ir iš buvusių savininkų nusipirko apleistą dvarą. Metų metus jo ūkis tvirtėjo, valdos išsiplėtė iki 104 hektarų. Pagrindinė žemės ūkio šaka – gyvulininkystė – išgarsino ūkį ir jo šeimininkus. Čia augo riebūs bekonai, buvo melžiamos karvės, iš pieno gaminami sūriai, aruodai lūžo nuo derliaus. Darbininkai buvo gerai maitinami ir rengiami, todėl samdiniai Antalinos dvare išbūdavo ilgai.

Prie rūmų buvo didelis sodas ir parkas 1948 metais dvaro savininkus sovietų valdžia ištrėmė į Krasnojars-

Gimtasis kraštas

Istorijos vingiai

Iš likusių f t atkuriami tk i i fragmentų dvaro fasado puošybos elementai.

ko kraštą. NKVD kareiviai nerado Linkevičių vaikų, kurie dirbo Panevėžyje. Broliui ir sesei pavyko pasislėpti ir išvengti tremties. Kai po aštuonerių tremties metų Linkevičiai sugrįžo į Lietuvą, Papilių kaimo gyventojai juos sutiko nesvetingai. Antalinos dvaro savininkams nebuvo leista apsigyventi savo namuose. Bet ir dvaras tuo metu jau buvo išdraskytas. Likusį turtą po šeimininkų tremties ištampė vietiniai. Visi, kas netingi, grobstė ir pešėsi tarpusavyje dėl vertingesnių daiktų. Savininkų dukra Bronė Linkevičiūtė prisimena, kad dvaras atrodė tarytum po gaisro. Dvidešimtojo amžiaus vandalai iš neapykantos daužė langus, plėšė duris. Krosnys buvo išgriau-

Dvaro savininkams, tremtiniams M. ir E.Linkevičiams atminti 1991-aisiais buvo pastatytas ąžuolinis kryžius. Martyno Vidzbelio nuotraukos

Palatavio piliakalnis mena karalių Mindaugą Jeigu teks važiuoti Anykščių– Troškūnų plentu, priartėję prie Latavos upės neprašokite garsaus Latavos piliakalnio. 1253 ir 1260 m. datuojamuose Mindaugo laiškuose minimas jo dvaras Latava, kuris, matyt, ir buvo ant šio piliakalnio. Ilga lininė staltiesė, tampanti vaišių stalu, kasmet ištiesiama ant Palatavio piliaDaivos Gadliauskaitės nuotrauka kalnio.

Archeologinių kasinėjimų metu jame buvo rasta perdegusių akme-

nų, žalvarinio indo fragmentas, žalvarinis ornamentuotas apkalas bei geležinio peilio viršūnė. Piliakalnis apaugęs tankiu eglynu. Jo šlaitai statūs. Dabar Palatavio piliakalnis sutvarkytas ir pritaikytas turizmui. Ant piliakalnio vyksta įvairūs kultūriniai renginiai. GK inf.

9

Atpažinti Vilniaus universiteto rėmėjus padės istorikai Jolanta MIŠKINYTĖ Puošniausiame ir svarbiausiame Vilniaus universiteto Didžiajame kieme tęsiami fasadų tapybos tyrimai, konservavimo bei restauravimo darbai, bus nudažyti ir patys fasadai.

Vilniaus universiteto Didžiajame kieme buvo atidengta restauruota karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio portretinė figūra. Autorės nuotrauka

Šių metų tvarkybos darbams atlikti numatyta 238 tūkstančiai litų. Pusę šios sumos skyrė Kultūros paveldo departamentas, kitą pusę – Vilniaus universitetas. Praėjusiais metais Didžiajame kieme buvo atidengta restauruota karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio portretinė figūra, o virš jos – jėzuitų ordino emblema IHS. Taip pat buvo atlikti visų trijų fasadų polichrominiai tyrimai. Vakariniame korpuse tuomet pavyko rasti su astronomija susijusių tapybos elementų: „Pamatėme meridianus, astronominių ženklų. Geriau išlikę astronominės tematikos fragmentai bus eksponuojami“, – sakė restauratorius Šarūnas Juršėnas. Šiaurinio fasado pietų korpuse, kur yra universiteto ir kolegijos rėmėjų galerija, buvo atidengti du piliastrai. Viename jų nesunkiai nustatytas Jurgio Radvilos portretas, o kito užrašas iš karto neįskaitytas. „Dabar esame beveik tikri, kad tai – vyskupas Ignotas Masalskis. Ant fasado pavaizduotas jo portretas labai panašus į žinomą vieną oficialiųjų portretų“, – teigė Š.Juršėnas. Restauratorius įsitikinęs, kad daugiau netikėtumų, nei jų atskleidė polichrominiai tyrimai, jau nebebus. Tačiau šalia XVIII a. freskų, įamžinusių vyskupą Valerijoną Protasevičių, didįjį etmoną Joną Karolį Chodkevičių, karalių Augustą III Stiprųjį, yra ir neatpažintų, prastai išlikusių, kaip spėjama, Vilniaus universiteto rėmėjų portretų. Dėl neidentifikuotų freskų ketinama konsultuotis su istorikais. Galbūt daugiau aiškumo suteiks virš nežinomų portretų aptikti herbai. Rėmėjų figūros yra barokinio laikotarpio, tačiau dvisluoksnė tapyba išsaugojo ir Jėzuitų kolegijos laikų pėdsakų. „Kai kuriuose piliastruose išliko XVI a. pab.–XVII a. pr. lentos su užrašais. Deja, jos labai sunykusios“, – apgailestavo restauratorius Š.Juršėnas. Spalio mėnesį bus baigtas antras Vilniaus universiteto Didžiojo kiemo fasadų tvarkybos etapas, o tolesnius darbus restauratoriai pratęs 2012 m.


10

Gimtasis kraštas

2011 m. rugpjūčio 19–26 d., Nr. 33 (77)

Gyvenimas

Ko gero, kiekviena užsienio žvaigždė už savo priaugintą kilogramą gauna po milijoną! Bet vėlgi – ten rūpinamasi jų sveikata, žiūrima, kad „nenukryptų“ kraujotaka, o ir sveikatos draudimai kitokie... Bet aš tikrai gerbiu aktorius, kurie ryžtasi tokiems drastiškiems pokyčiams dėl gero vaidmens. Tokie filmai paskui nepasimiršta dešimtmečius – pavyzdžiui, Roberto de Niro „Taksistas“, kur jis, ruošdamasis vaidmeniui, su savimi darė neįtikėtinus dalykus. Visa tai verta daryti, kai vaidmuo puikus, nes juk aktorystė – misija, o ne vien darbas. Tu dovanoji iliuziją, užkreti kokia nors nuotaika, atveri pasaulį, kurio žmogus galbūt niekada nepatirs. Arba sieki, kad jis pailsėtų, gautų minčių, naują impulsą gyventi. Arba tiesiog atidengi tiesą.

Vis dėlto kokia ji graži – pagalvojau žvelgdama į artėjančią Rasą Samuolytę. Graži visomis prasmėmis: neįprastu „ryžu“ grožiu, subtilumu, nuoširdumu, talentu, pagaliau visišku išpuikimo trūkumu. Išgarsėjusi ne skandalais, o darbu, vaidmenimis. Nesiblaškanti nei po darbovietes, nei šeimoje. Gal toks pastovumas taip pat sudedamoji aktorės sėkmės dalis?

Aktorei nebaisu vaidinti mirtį Irena KAMIČAITIENĖ Rasa, o juk mes su jumis dėl interviu susitikome penktadienį ir dar 13-ąją. Kad jau taip sutapo, paklausiu: ar jūs prietaringa? Taip! Nuo vaikystės turiu tokį juokingą ir gal kitus erzinantį prietarą – prašau, kad man „atmintų“. Jei užminu kam ant kojos, būtinai prašau „atminti“, nes jei „neatmins“ – nesiseks. Įpročio jėga didžiulė, todėl tebesilaikau šio prietaro. Aišku, realus tikėjimas, kad būtent dėl to man nesiseks, turbūt minimalus. Bet man tokie ritualai savaip smagūs. Turiu ir iš mamos paveldėtus sapnus – juose labai bijau kačių. Kai mama dar vaikystėje susapnuodavo katę arba kates, mes (aš arba sesė) – susirgdavome. Ir dabar, jei sapnuoju kates, šeimoje kuris nors suserga. Štai kokį sapną nevidoną turiu. O šiaip su gyvomis katėmis palaikau atstumą – jos sau, aš sau. Gerbiu jas, bet artimai susietos nesame. Šuo – kas kita. Jus režisierius Algimantas Puipa yra pavadinęs aktore su paslaptimi. Ar jaučiatės turinti tokią paslaptį? Ne, niekada taip apie save negalvoju. Bet gal kiti žiūrėdami ką nors mato? Žinote, visi mes turime paslaptį. Štai aš žiūriu į svetimą žmogų, jis man įdomus, toks neatspėtas, nežinia, kas jame slypi... Mėgstu stebėti žmones, klausytis, ką jie kalba. Visada jutau savotišką magneto trauką ir smalsumą kitam asmeniui. Gal tai ir yra paslaptis – kas nori, ją įžvelgia, o kas nenori – ne. Neseniai kalbėjausi su jūsų kolega aktoriumi Ramūnu Rudoku. Jis išsakė mintį, kad nė viena moteris aktorė stipriam aktoriui vyrui niekada neprilygs. Jūs su tuo sutiktumėte? Oho. Na, gal nekomentuosiu šito sapno. Niekada taip negalvojau ir nejaučiau, kad vyras aktorius scenoje ar ekrane energiškai būtų stipresnis už moterį. Yra stiprių aktorių ir tarp vyrų, ir tarp moterų. O kad vyriškosios giminės aktoriai savaime energiškai stipresni... Keista mintis, ir aš, ko gero, jos netęsiu, nes taip nemanau.

Aktoriaus profesija turėtų padėti sparčiai plėsti asmenybės lauką. Juk scenoje patiri realiame gyvenime neįprastų dalykų. Pavyzdžiui – miršti, o paskui atsistoji nusilenkti. Žinoma, sutinku, kad aktorystė praplečia ribas. Kuri, dirbi, stengiesi ir keitiesi – turbūt būtų nenormalu, jei nesikeistum. Ruošdamasi vaidmeniui galvoji apie žmogų, kuris kažkokiose situacijose elgiasi taip, kaip tu niekada nesielgtum, todėl stengiesi jį suprasti, pateisinti, užjausti... Arba tyčiojiesi iš jo, juokiesi, bet vis tiek visada atspirties taškas – įsigilinimas į kitą. Žino-

jaučiamas laukas, kuris, vaizdžiai kalbant, seka aktoriui iš paskos... Aktorius scenoje išgyvena tokias aistras, dramas, istorijas. Ar kasdienis gyvenimas paskui neatrodo pernelyg blankus ir paprastas? Taip nesakyčiau. Gyvenimas pats savaime yra labai gražus. Savo ramybe – jeigu ją jauti. Kartais ją jaučiu, o kartais reikia susikurti. Gyvenimas gražus dar ir tuo, kad auga mano vaikas, o aš galiu į jį žiūrėti ir man tai – dovana. Užgriūva, aišku, ir kasdienybė su visa buitimi ir puodais, bet net

Aktorystė – misija, o ne vien darbas. Tu dovanoji iliuziją, užkreti kokia nors nuotaika, atveri pasaulį, kurio žmogus galbūt niekada nepatirs. ma, tai padidina žmonių charakterių ir tolerancijos amplitudę. Tų žmogiškųjų tipų, savybių sąrašas galvoje vis ilgėja, bet labai jo neanalizuoju. Kartais racionalus analitinis mąstymas trukdo, nes uždaro jautrumą. Gali suprasti, o nieko nebejausti. Emocijas labai svarbu nuolat žadinti, nes toks ir yra aktoriaus darbas – sujaudinti žiūrovą. Nebūtinai virkdyti ar juokinti, bet būtinai paliesti. Tačiau juk pasitaiko, kad nors ir labai stengiesi, spektaklis nenusiseka. Ar labai save dėl to graužiate? Anksčiau labai jaudindavausi dėl nesėkmių: „Oi, nepavyko, blogai vaidinu, negerai, negerai, negerai...“ Prieš pirmuosius spektaklius jausdavau tiesiog žvėrišką baimę. Paskui metams bėgant suvokiau, kad net tuose negerumuose gali atrasti, nuo ko atsispirti. Nereikia atstumti nesėkmės: „Ai, nepasisekė, lipu iš savo smėlio dėžės lauk...“ Klaidos – tai pamokos. Ypač spektaklyje, kuris tarsi gyvas organizmas – jau kitą vakarą gali būti visai kitoks. Kartais aktoriaus nežinojimas, bet pasitikėjimas režisieriumi gali sukurti tą mistinę paslapties aurą, apie kurią kalbėjome. Tas nematomas, tik nu-

tada negalvoju, kad ji mane slegia ir aš, pavyzdžiui, vietoj to norėčiau dabar išrėžti kokį monologą. Kas be ko, kartais tą monologą kartojiesi ir virtuvėje. Beje, kai atėjau į teatrą, atsimenu, galvodavau: „Kaip aktoriai gali cituoti tiek daug tekstų?“ Bet tai pasirodė vienas paprasčiausių dalykų aktorystėje. Tiesiog darbštumas – atsisėdi ir išmoksti. Mano atmintis, pavyzdžiui, regimoji, todėl niekada garsiai nesimokau, tiesiog pasidedu tekstą ir į jį ilgai žiūriu. O vėliau mintinai išmoktas tekstas duoda laisvę – kol jo nemoki, vaikštai su lapu ir negali fantazuoti, kurti. Man visada buvo įdomu, ar scenoje nebaisu mirti? Apie tai prikurta tiek įvairių fantazijų. Nededu lygybės ženklo tarp realybės ir scenos, nors emociškai daug minčių tokiu metu praslenka. Pavyzdžiui, užvakar vaidinau Džuljetą, gulėjau pašarvota... Kai kurie tekstai – tiesiog visų žmogaus baimių sankaupa. Pavyzdžiui, Džuljeta prieš nusinuodydama sako paskutinį monologą ir pradeda labai bijoti mirties. Ji kalba: „O jeigu aš ten uždusiu, tame rūsyje? O jei išsigąsiu? O jeigu mie-

gosiu, ateis Romeo, pagalvos, kad aš mirusi – ir aš tikrai numirsiu? O jeigu...“ O juk Džuljeta tėra įsimylėjusi jauna mergiotė, bet kalba tai, ką tyliai sau pagalvoja kiekvienas – ar man neskaudės? O kas ten bus? Kas manęs ten laukia? Man nebaisu vaidinti mirtį. Na, guli užsimerkusi, kartais, tiesa, mintys „užneša“: „O, guli, aha, įdomu, o kas būtų, jeigu būtų...“ Tačiau nesu prietaringa šiuo klausimu. Nemanau, kad negalima vaidinti skausmo ar mirties. Man šie tabu visiškai neįdomūs. Kas iš jų? Susikursi dar vieną baimę ir paskui su ta baime vaikščiosi? „Oi, ne, ne, aš nemirsiu...“ – visi mes mirsime. Todėl man be galo graži scena „Romeo ir Džuljetoje“, kai jiedu įkrenta į puodą. Mus išsuka tame puode, tu sukiesi su mylimuoju ir matai saulę. O kas bus vėliau – tegul! Tikšt – nutrūko siūlas ir sukrito du kūnai. Bet jie jau buvo išvydę tą šviesą. Svarbu, ką matai ir jauti dabar, o kas bus, juk niekada nežinai. Tiesa, gyventi „čia ir dabar“ man sunkiai sekasi. Taip dažniausiai gyvenu spektakliuose. Holivudo aktoriai dėl vaidmens atlieka neįtikėtinus dalykus – ant trapaus kūno prisiaugina 30 kilogramų, kartais – tiek pat raumenų, kartais nesveikai sublogsta, nusiskuta plikai ir taip toliau. Pas mus tokių dalykų, regis, nebūna.

Nepaisant jūsų dramatiškų vaidmenų, gyvenime atrodote „gerietė“. Ar iš tiesų tokia esate? Baikit, aš esu baisi ir pikta. Kartais. Manyje yra visko ir aš esu visokia. Mane taip pat užplūsta velniai ir bloga nuotaika, pavydas ir pyktis... Aš irgi kaunuosi su savo baimėmis ir blogomis mintimis, o kartais tiesiog stengiuosi išgyventi – ir tada nieko negaliu duoti kitam. Beje, kaip tik dabar vaidiname Maksimo Gorkio „Dugne“ apie dugninius žmones, kurie nieko neturi. Jie sako: „Bet man nieko ir nereikia. Aš – žmogus. O žmogus – tai skamba.“ Man atrodo, kad svarbu savęs nesumenkinti. Tai pati sau primenu. Kartais esu labai didelė pesimistė: „Aš – niekas, nieko negaliu, nesugebu...“ Negalima taip! Tu – unikalus žmogus, su klaidomis, nesėkmėmis. Jei norėsi – tikrai neprieisi aklavietės. Aktoriaus darbo įrankis – jo kūnas. Ar juo pasirūpinti nepamirštate? Oi, ne! Esu švelniai prie jo prisirišusi. Turiu jausti savo kūną ir jo tonusą. Tą pasiekiu kasdiene disciplina, kuri man visiškai net nėra disciplina, o malonumas. Pavyzdžiui, blogai jaučiuosi, jei kokias dvi dienas praleidžiu savąją mankštą. Kūno judrumas nuo vaikystės įaugęs į kraują, todėl man patinka viskas – ir aerobika, ir šokis, ir joga, ir paprastas bėgimas. Štai dabar padariau pažangą – jau galiu išstovėti ant galvos ištisas keturias minutes! Anksčiau neišstovėdavau, o dabar stoviu ir visai patogiai jaučiuosi. Kūnas viską apskaičiuoja, jei tik duodame jam tokį šansą. Siela, beje, mums irgi daug pasakinėja. Pavyzdžiui, jei klausytume gėdos arba, kaip anksčiau sakydavo – sarmatos jausmo, turbūt savuose gyvenimuose išvengtume daug netikusių dalykų. „Gala“

Aktorė Rasa Samuolytė stengiasi kuo daugiau laiko skirti savo sūnui. Martyno Vidzbelio nuotraukos


2011 m. rugpjūčio 19–26 d., Nr. 33 (77)

Gimtasis kraštas

Gamta

Stelmužės ąžuolo klonas sužaliuos rudenį Po trijų mėnesių turėtų sužaliuoti pirmos klonuoto Stelmužės ąžuolo atžalos. Kol kas seniausio Lietuvos galiūno ląstelės vis dar auginamos mėgintuvėlyje. Kristina SAKAITĖ

Mėginį sunaikino gaisras Klonuoti šimtmečius skaičiuojantį Zarasų rajone, Stelmužės kaime, augantį ąžuolą bandoma jau ne pirmą kartą. Iki šiol pastangos nebuvo sėkmingos. „Tai lėti procesai, mėgintuvėlyje auga ląstelės, iš kurių turi regeneruoti ūgliukai. Vasario mėnesį jau susiformavo pumpurėliai. Siekiame susidraugauti su Stelmužės ąžuolu, ir tik laiko klausimas, kada tai padarysime“, – kalbėjo Miškų instituto miško augalų biotechnologijų laboratorijos vedėja dr. Sigutė Kusienė. Nors pasigirsta kalbų, kad žaliąją planetą reikia gelbėti klonuojant senuosius medžius, tokių pavyzdžių Lietuvoje dar nebuvo. Pamatyti, ar klonuoto Stelmužės ąžuolo atžalos bus tokios pat ilgaamžiškumo rekordininkės, bus galima po tūkstanmečio – mažiausiai tiek metų skaičiuoja ilgaamžis „tėvas“. Kai kurie šaltiniai teigia, kad 23 metrų aukščio

Atsigaus Dabikinės upė

ir daugiau nei 13 metrų apimties galiūnas žaliuoja jau dvigubai ilgiau, o sau lygių beveik neturi ir Europoje. Sigutė Kusienė bandymus sukurti identiškus genus Stelmužės ilgaamžiui turintį medį pradėjo 2005-aisiais. Pradžia buvo gana sėkminga, tačiau pirmus mėginius su ūgliais sunaikino laboratorijoje kilęs gaisras. Minties apie klonavimą ji neatsisakė. „Klonuoti ąžuolą dėl jo amžiaus nėra taip paprasta, jeigu kas nors nepavyksta, tenka viską pradėti iš naujo. Jaunų medžių genetiką atkartoti būtų lengviau, tačiau seni medžiai turi genus, kurie yra atsparesni, dėl jų medžiai geriau priešinasi neigiamoms aplinkos sąlygoms. Ilgaamžių augalų genai lemia greitesnę adaptaciją, tokių augalų genetika yra įdomesnė“, – kalbėjo mokslininkė.

Atžalos paveldi ne viską Mažieji stelmužiukai jau auga ne vienoje girininkijoje. Vieni išauginti iš gilių, kiti paskiepyti. Tačiau tokių ąžuoliukų genai nėra identiški senajam ąžuolui. Anot S.Kusienės, iš gilių užaugintuose medžiuose nustatoma labai didelė genetinė įvairovė, o atžala paveldi tik 50 proc. Stelmužės ąžuolo genetikos. Paprasčiau tariant, iš Stelmužės galiūno gilės išaugęs ąžuolas nebūtinai žaliuos kelis šimtus metų, bus įspūdingo dydžio, tvirtas ir atsparus ligoms. Identiška genetika galima tik klonavus ąžuolą. Mokslininkę domina ir stebėtinai į Stelmužės ąžuolą panašus jo antrininkas Girionyse, Kauno rajone. Abu ąžuolai panašūs savo šakų laja, kamienu. Atlikus DNR tyrimus, bus galima nustatyti, kiek jaunajame ąžuole yra Stelmužės galiūno „kraujo“.

Stelmužės ąžuolo „vaikaičiai“ auginami laboratorijoje.

Klonai į gimtinę negrįš? Mintį atkurti senąjį Stelmužės ąžuolą nuo vidurinės mokyklos laikų puoselėjusi S.Kusienė sako, kad pasirinkusi jį, nes tai dalis Lietuvos istorijos ir kultūros. „Pernai, kai nuvažiavau parsivežti šakelių, ten buvusi prižiūrėtoja džiaugėsi, kad ąžuolo priežiūrai pagaliau skirta daugiau dėmesio. Kai kurių miškininkų nuomone, tai bevertis senas ąžuolas, iš kurio nebėra jokios naudos, tačiau aš manau, kad tai ne šiaip medienos išteklius, bet ir mus vienijantis simbolis. Tai lėmė mano pasirinkimą, norėjosi, kad būtent šis ąžuolas išliktų“, – kalbėjo Miškų instituto laboratorijos vedėja.

Lilijos Valatkienės nuotrauka

Dar negalvojama, ar prigijusios klonuoto ąžuolo atžalos vėliau augs gimtinėje, Zarasų rajone. Lietuvoje yra daug įdomių, senų medžių, ir mokslininkė norėtų atsidėti bandymams atkurti jų genetiką, tačiau tam reikėtų daugiau laiko ir pinigų. Lietuvoje yra 26 botaniniai gamtos paminklai. Dešimt seniausių Lietuvos medžių jau praėjusiais metais ėmėsi tvarkyti Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Tarp gelbėjamų yra ir Stelmužės ąžuolas, kurio būklė sudėtinga: laboratorijoje nustatyta, kad medis užsikrėtęs infekcijomis, galiūnas jau ne kartą gydytas, užlopytas skardomis, šakos paramstytos mediniais ramsčiais.

Valgyti žuvį – sveika ir maistinga Žuvis – vienas vertingiausių maisto produktų. Visi žinome, kad žuvies produktuose yra organizmui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir ypač vertingų omega-3 riebalų rūgščių. Vis dėlto svarbu žinoti, kaip žuvį teisingai pasirinkti ir paruošti maistui.

Žuvyje gausu naudingų medžiagų Kauno technologijos universiteto Maisto instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Raimondas Narkevičius teigia, kad ypatingą vietą mitybos racione žuvis turėtų užimti dėl keleto savybių. Žuvyse gausu A, D ir B grupės vitaminų, taip pat mineralų – geležies, kalcio, kalio, fosforo – bei mikroelementų – jodo, fluoro, cinko, vario. Šios medžiagos yra svarbios žmonių sveikatai: mažina cholesterolio lygį kraujyje, tinka galvos ir artrito skausmų profilaktikai. „Žuvų riebalai yra geriausias omega-3 riebalų rūgščių šaltinis. Šios rūgštys mažina kraujospūdį, slopina įvairius uždegimus, gerina širdies veiklą, mažina insulto riziką, be to, jos yra būtinos, kad tinkamai vystytųsi ir funkcionuotų smegenys, regėjimas ir nervų sistema“, – aiškina dr. R.Narkevičius.

Parduotuvėse žuvies produktai – saugūs Anot dr. R.Narkevičiaus, šiuo metu Nacionalinės žuvų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos įmonėse yra įdiegta Rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų sistema, todėl žuvis ir jos produktai į mūsų parduotuves patenka saugūs, tačiau perkant neapdorotą žuvį, ją reikia tinkamai paruošti. Žuvies paruošimo būdų yra išties daug. Ji valgoma virta, kepta, troškinta, virta garuose. Po tokio terminio apdorojimo žuvį valgyti yra saugu, ji tampa minkšta, lengviau virškinama, o žuvyje esančias maisto medžiagas organizmas greičiau įsisavina.

Vis dėlto svarbiausia gaminant patiekalus iš žuvies, rinktis šviežią žuvį. Ar žuvis yra šviežia, galima atpažinti iš jai būdingo atspalvio. Ji būna šiek tiek gleivėta, žiaunos rausvos spalvos, žvynai tvirtai prikibę prie kūno, o akys turi būti skaidrios ir neįdubusios.

Šaldyta žuvis maistine verte nenusileidžia atvėsintai Savo biologine ir maistine verte pati vertingiausia yra gyva ir atvėsinta žuvis. Labai svarbu, kad atvėsinta žuvis būtų geros kokybės, ji visada turi būti laikoma ledo gabalėliuose. Dažniausiai parduodamos atvėsintos žuvys yra kuojos, karšiai, stintos, lydekos, starkiai, vėgėlės,

11

žiobriai, menkės, plekšnės, strimelės, iš importuotų – lašišos ir upėtakiai. Šaldyta žuvis savo kokybe ir maistine verte beveik nenusileidžia gyvai ir atvėsintai. Populiariausias šaldytas žuvies produktas yra filė. Ji dažnai būna padengta plona ledo glazūra, kuri išlaiko mėsoje drėgmę, neleidžia vykti oksidacijos procesui ir padeda išsaugoti vertingas maisto medžiagas. Parduotuvėse galima nusipirkti ir šaldytos skrostos, be galvų žuvies. Ruošiant tokią žuvį, patariama išvalyti pilvo ertmę ir visą ją nuplauti. Specialistai rekomenduoja žuvies produktus valgyti bent 2 kartus per savaitę. Norint gauti pakankamai organizmui reikalingų medžiagų, per dieną reikia suvalgyti apie 200 gramų žuvies. Informacija parengta vykdant projektą pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų programą „Žuvininkystės ir akvakultūros produktų naujų rinkų plėtra ir skatinimo kampanijos“, kuris remiamas Europos Žuvininkystės fondo. NACIONALINĖ ŽUVŲ PERDIRBĖJŲ IR PREKYBININKŲ ASOCIACIJA

Akmenės rajone gilinama ir valoma Dabikinės upės vaga. Septynių kilometrų ruože turėtų atsirasti paplūdimiai, nusidriekti baidarių maršrutai. Bus išvalytas tankiausiai apgyvendintas septynių kilometrų ruožas, kuriame įsikūrusi Akmenė, kelios gyvenvietės, gamtos ir kultūros parkas. Iš upės dugno bus iškelta dešimtys tonų dumblo. Vaga pagilės daugiau kaip metrą. Išvalyta upė bus papildomai įžuvinta. Gamtininkams pritarus į vandenį ketinama paleisti lynų, lydekų, ešerių mailiaus. Sutvarkius pakrantes bus įrengti septyni visuomeniniai paplūdimiai. Bus galima plaukti baidarėmis. Atsiras nauji maršrutai. Į Akmenės rajoną bei šalia esančias saugomas teritorijas, Ventos regioninį parką ir Kamanų valstybinį gamtinį rezervatą tikimasi pritraukti daugiau turistų. Upės ilgis – kiek daugiau nei 37 kilometrai. Dabikinė atiteka iš Latvijos į šiaurės vakarų Lietuvą. Tai dešinysis Ventos intakas. Žemupyje įkurtas Dabikinės kraštovaizdžio draustinis. Dabikinės upės vagos valymo darbams didžiąją dalį lėšų skyrė Europos Sąjungos fondai. Darbus ketinama baigti dar šiais metais. GK inf.

Akmenės rajone gilinama ir valoma Dabikinės upės vaga. GK archyvo nuotrauka

Jei Žemė būtų kubas 1884 metais šveicarų astronomas Arndtas pateko į pirmuosius laikraščių puslapius, kai pareiškė orbitoje už Neptūno atradęs labai keistą kubo formos planetą. Žinoma, net 1884 metais visi suprato, kad tai nesąmonė. Laikraštis „The New York Times“ lapkričio 16 dienos numeryje net išspausdino straipsnį, pavadintą „Kubiška planeta“. Straipsnyje pateikiamas interviu su fiziku T.Vankirku, kuris pirmiausia atmeta kvadrato formos planetos galimybę, o tuomet ima moksliškai kalbėti, į ką toks kubo formos pasaulis būtų panašus. Viskas priklauso nuo traukos. Mūsų rutulio pavidalo Žemėje trauka mus traukia „žemyn“, planetos masės centro link. Taigi lygiame paviršiuje mes stovime tiesiai. Tačiau hipotetiniame kubiškame pasaulyje būtų šeši kvadrato formos paviršiai, o su trauka susidurtumėme tik artėdami šių regionų centro link. Vis labiau artėjant prie krašto, pasijustumėme taip, tarsi koptumėme šlaitu. Be to, būtų vis sunkiau stovėti tiesiai, nes gravitacinė trauka trauktų didžiulio kubo centro link, kuris nebūtų tiesiai po mūsų kojomis. Stovėjimas ant šio kubiško pasaulio „krašto“ primintų stovėjimą ant kalnų grandinės. lrt.lt , GK inf.


12

Gimtasis kraštas

Miesteliai

2011 m. rugpjūčio 19–26 d., Nr. 33 (77)

Istorinės vietos primena didingą Onuškio praeitį Lota BALSYTĖ Onuškio gyvenvietė istoriniuose šaltiniuose minima nuo XV amžiaus. Trakų savivaldybei priklausančio miestelio ir jo apylinkių praeitis labai įdomi, todėl turistų čia netrūksta. Ypač vasarą, kai ežerai vilioja.

Žingsnis po žingsnio 30 km nuo Trakų miesto nutolusį Onuškį galima pasiekti dviem keliais: važiuojant kryptimi Rūdiškės–Dusmenys–Alytus arba Aukštadvario link. Abu keliai vienodai gražūs, vingiuojantys per regioninį parką, apsuptą mišrių miškų, spindinčių ežerų, vingrių upeliukų, telmologinio ir geomorfologinio draustinių. Miestelio veidui solidumo suteikia didžiulė katedra. Ji tokia didinga, kad imi galvoti, jog Onuškis ne seniūnijos, o kokio nemenko rajono centras. Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia, turinti vėlyvojo klasicizmo ir romantizmo bruožų, pastatyta pagal Vilniaus arkikatedrą. Kitas unikalus Onuškio objektas – akmenimis grįsta istorinė Kipro Petrausko aikštė. Nuo senų laikų joje vykdavo šventės, mugės, aplinkui esančiuose namuose veikė smuklės, arbatinės, parduotuvės. 1904–1907 m. Dusmenyse vargonininkavo Miko ir Kipro Petrauskų tėvas. Šalia Bakaloriškių kaimo Petrauskai turėjo sodybą ir žemės gražioje vietoje prie ežero. Ligi šiol ta vieta vadinama Petrauskais. Onuškio miestelio parką puo• 1511 m. minimas Onuškio dvaras (manoma, įkurtas dar XV a. pabaigoje ar XVI a. pradžioje Skundonių kaimo žemėse). 1524 m. LDK didikas Žygimantas Senasis suteikė jo savininkui privilegiją kurti miestelį, rengti savaitinius turgus ir leido veikti smuklėms. Turgūs vykdavo anksti sekmadieniais centrinėje miestelio aikštėje. • 1567 m. Onuškis gavo privilegiją mugėms. • 1613 m. Onuškis pažymėtas LDK žemėlapyje. 1683 m. gavo teisę prekymečiams. • XIX a. veikė didelė spirito varykla, lentpjūvė, pradinė mokykla, vyko turgūs ir prekymečiai. Po 1863 m. sukilimo Onuškio dvaras buvo caro valdžios konfiskuotas ir padovanotas grafui Olsufjevui.

Architektūros paminklai – vėlyvojo klasicizmo, romantizmo bruožų turinti Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia ir šventoriaus vartai.

Onuškio Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia Pirmoji bažnyčia minima 1526 m. Manoma, kad ji XVI a. pabaigoje priklausė evangelikams reformatams, nes Onuškio palivarko savininkas 1611 m. ją grąžino katalikams. 1655 m. bažnyčia sudegė. Ji buvo atstatyta po 1674 m. 1797 m. ji buvo labai sena ir sutrešusi. Šiek tiek remontuota, ramstyta 1823 m. sugriuvo. Toje pačioje vietoje 1823–1829 m. dvarininko K.Šetkevičiaus rūpesčiu buvo pastatyta dabartinė didinga plytų ir akmenų mūro katedra. Gyventojai prašė lietuviškų pamaldų, tačiau 1832 m. vyskupo paskirta komisija nustatė, kad parapijiečiai namuose kalba lietuviškai, bet meldžiasi

lenkiškai, todėl lietuviškos pamaldos nereikalingos. Jos tik iš dalies pradėtos nuo 1893 m. XX a. pradžioje kurį laiką čia vargonininkavo Kipras Petrauskas. 1927–1939 m. klebonavęs Kazimieras Cibas rūpinosi parapijiečių blaivumu, religine ir kultūrine pažanga, rūpestingai tvarkė parapijos ūkį. 1939–1953 m. čia klebonavo Nikodemas Švogždys-Milžinas. Bažnyčia turi vėlyvojo klasicizmo, romantizmo bruožų. Ji – stačiakampio plano, su 6 dorėninių kolonų portiku. Vidus susideda iš trijų navų. Cilindrinius skliautus laiko 4 poros kolonų. Šventorių juosia akmenų mūro ir plytinių stulpelių tvora. Jame yra medinė varpinė.

šia skulptoriaus Juozo Lebednyko skulptūra šv. Rokui. Senosiose Onuškio miestelio kapinėse yra paminklas rezistentams, kitose kapinaitėse stovi antkapiniai paminklai knygnešiams M.Stankevičiui, A.Didikui, S.Banuškevičiui, liudijantys apie šio krašto šviečiamąją veiklą. 1991 m. kapinėse buvo pastatytas paminklinis akmuo su žuvusių pokario metais 63 žmonių pavardėmis, koplyčia ir kryžius (aut. J. ir V.Kasperavičiai). 1941 m. birželio 14 d. trėmimų aukos taip pat pagerbtos kryžiumi.

Vardo kilmė Onuškio miestelis įdomus savo architektūra. Jo senoji dalis – urbanistikos paminklas, saugomas valstybės. Miestelio gatvių tinklas, aikštės planas ir jos tūrinė erdvinė kompozicija, užstatymo fragmentai, viso miestelio panorama liudija apie senųjų laikų svarbą. Onuškio istorinę, architektūros ir urbanistikos raidą nuo seniausių laikų iki šių die-

Onuškyje yra istorinė Kipro Petrausko aikštė, kurioje buriasi prekeiviai, vyksta visos miestelio šventės. Lilijos Valatkienės nuotraukos

lankstas į šiaurę). Šie du kaimai gali būti verčiami kaip Ivano ir Hanuso kaimai (vok. Dorf reiškia „kaimas“) – tai rodo, kad XIV a. pabaigoje šiuose kraštuose jau būta Ivanų ir Hanusų. Hanuso vardo lietuviškas atitikmuo būtų Onusas. Pasakojama, kad dvaro trobesiai XV–XVI a. esą pastatyti ant baudžiauninko Anuso (Hanuso) žemės. Todėl galima teigti, kad bet kuriuo atveju (Ivano ir Hanuso ar Onuso) miestelio vardas kilęs nuo Jonas fonetinio varianto. Tarpukariu miestelis buvo žinomas kaip Oniškis.

Karai neužtemdė šviesos

Bažnyčios šventoriuje buvo perlaidotas žymus kraštietis, Nepriklausomybės akto signataras Donatas Malinauskas.

Onuškio miestelio parką puošia skulptoriaus Juozo Lebednyko skulptūra šv. Rokui.

nų išsamiai išnagrinėjo A.Miškinis monografijoje „Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės“. Bronius Kviklys leidinyje „Mūsų Lietuva“ rašo, kad miestelio pavadinimas – asmenvardinės kilmės. Kryžiuočių karo kelių aprašymuose mi-

nimas Ywanendorf, o netoli jo – ir Hannusdorf. Keista, kodėl šie kaimai minimi pakeliui iš Merkinės pro Perloją link Šalčininkų, nes dabar Onuškis yra pastebimai nutolęs nuo šio kelio (keliaujant palei Merkį šiaurės rytų kryptimi, išeina nemažas

Laiko atspindžiai šmėsteli Onuškio architektūroje. Vietiniai kalba, kad čia kadaise gyveno turtingas vaistininkas.

Kai kurių istorikų nuomone, Onuškio dvaro atsiradimas nebuvo atsitiktinis. Teigiama, kad būtent šioje teritorijoje Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas XV a. buvo apgyvendinęs totorius, kurie turėjo saugoti kelią į Trakus. Šalia dvaro netrukus atsirado gyvenvietė, kuri sparčiai augo ir 1534 m. inventoriuje jau vadinta miesteliu. Šis miestelis labai nukentėdavo įvairių karų ir didikų tarpusavio vaidų metu. Tačiau per visas tas negandas jis išsaugojo aikštę su apie ją stovinčiais pastatais. Bene kiekvienas miestelio gyventojas žino apie 1939–1953 m. Onuškio bažnyčioje klebonavusį žymų kraštotyrininką, bažnyčios istoriką, publicistą, humanistą Nikodemą Švogžlį-Milžiną. Jo palaikai ilsisi Kernavės bažnyčios šventoriuje. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Onuškio bažnyčios šventoriuje buvo perlaidotas žymus kraštietis, Nepriklausomybės akto signataras, lietuvybės skleidėjas, knygnešių globėjas Donatas Malinauskas. Ilgą laiką jis gyveno Jankovicų dvare netoli Onuškio. Šeimos kape ilsisi ir jo žmonos bei sesers palaikai. Onuškis – šviesi seniūnija. Čia veikia 2 bibliotekos: Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Onuškio ir Dusmenų filialai. Onuškio miestelio biblioteka savo veiklos metus skaičiuoja nuo 1937 m. Čia kaupiama saugoma literatūra apie krašto gamtą, istoriją. Biblioteka skleidžia informaciją apie iškilius krašto žmones, pildo ir ruošia naujus teminius bei personalijoms skirtus aplankus, kraštotyros darbus. Kraštotyros fondą sudaro daugybė dokumentų, kartotekoje kaupiami rajono, regioninių bei respublikinių periodinių leidinių kraštotyros straipsnių bibliografiniai aprašai.


2011 m. rugpjūčio 19–26 d., Nr. 33 (77) Rūta KLIŠYTĖ Kuo skiriasi sala nuo žemyno, pasakytų ir pradinukas: palyginti su žemynu, ji gali būti visai mažytė. Tačiau verslininkas Antanas Urbonas tvirtina, kad Graikijoje skirtumas tarp žemyno ir salų kur kas ryškesnis. „Žemyninėje šalies dalyje siautėja krizė, neslūgsta socialinė įtampa, o jos salose ir salelėse gyvenimas teka ramia, palaiminga vaga. Būtent salų gyventojai saugo rimtį ir atkakliai puoselėja tradicines vertybes, prisilietimas prie kurių veikia išties gydomai“, – neabejoja pašnekovas.

Gimtasis kraštas

Kelionės

Egėjo jūros salos – atgaiva kūnui ir sielai

Kaip tapti „makaron“ „Nissos ton Makaron“ (laimingų žmonių sala) – taip senovėje vadino 290 kv. m dydžio Koso salą. Anot A.Urbono, kelionė į ją lėktuvu tiesioginiu reisu iš Kauno labai patogi ir greita. Taigi atskridus į Koso oro uostą nereikės griūti pailsėti, nebent būtų pietų metas, kai visi išsislapsto po tavernas per vidudienio kaitrą. „Siūlyčiau išsinuomoti automobilį ir savarankiškai pasiekti savo viešbutį numatytame miestelyje, juolab kad bene visa sala apvažiuojama automobiliu. Čia paprasta ir nebrangu išsinuomoti dviratį, motorolerį ar keturratį. Sala saugi, keliai geri, paplūdimiai daugiausia laukiniai, o vaizdai tokie, kad jau pirmą dieną pasijunti „makaron“ – laimingas“, – prisimena pašnekovas. Taigi pirmasis psichoterapijos seansas neįsivaizduojamas be gero maisto. A.Urbonas įspėja, kad geidžiantiesiems peno ne tik pilvui, bet ir sielai neverta užsisakyti viešbučio su maitinimu. „Šis bus tikrai puikus, tačiau neteksite malonumo sočiai pavalgyti kaimo tavernoje, atsigaivinti naminiu vynu iš ąsočio, paragauti įstabaus graikiško patiekalo – vienu žodžiu, prarasite progą prisiliesti prie tikro salos gyvenimo, – sako lietuvis. – Net vaisius verta pirkti iš kaimiečių, triūsiančių soduose ir laukuose. O kad jų pintinės ir širdys atsivertų prašalaičiui, svarbu išmokti kodinių žodžių, tokių kaip kalimeros, kalisperos, kalinichtos (labas rytas, laba diena, labas vakaras), eucharistos (ačiū) ir pan. Veik visur susikalbėsite angliškai, tačiau saliečiai dosniai atsiveria ne vartotojui turistui, o tam, kuris parodo pagarbą jų kalbai ir kultūrai.“

Hipokrato tėvynė Koso sala laikoma medicinos tėvo Hipokrato tėvyne. Taigi dėl sielos sveikatos, anot A.Urbono, būtina aplankyti asklepijono – graikų dievo Asklepijaus šventyklos – griuvėsius. O prie modernaus paminklo Hipokratui, žymiosios priesaikos autoriui, palinkėti jo sekėjams, kad šie šventai laikytųsi svarbiausio jos punkto: „Nepakenk.“ A.Urbonas juokauja, kad psichoterapija Dodekanese pagrįsta psichologo A.Maslou žymiosios žmogaus poreikių piramidės principu. Pasak jo, tik patenkinus bazinius poreikius – alkio, troškulio, saugumo, žmogus atsiveria aukštesniems, dvasiniams poreikiams. „Vakarų pasaulyje, o ir Lietuvoje, ši poreikių pira-

13

ropoje. Aukštai kalnuose stūkso didinga šv.Jono Teologo tvirtovė, kur ligi šiol veikia stačiatikių vyrų vienuolynas. XI a. jis buvo įkurtas į Patmą ištremto apaštalo Jono garbei, to paties šventojo, kuris paliko mums Apokalipsės – Apreiškimo – liudijimą. „Ši vieta nedvelkia religiniu fanatizmu, tvyro santaika bei dvasios ramybė: nuaidi cerkvės varpai, vienuolis, pasikaišęs juodą abitą, nubirbia ant motorolerio, išleipę saulėje guli katinai… O nusileidęs į urvą su skilusiu akmeniu, kuriame šv.Joną aplankė regėjimas (graikai tvirtina, kad šioje oloje yra laiptai į dangų), susimąstai apie pasaulio pabaigą“, – pasakoja A.Urbonas.

Orumas aukščiau pinigų

Salų miestai nesipuikuoja prabangių viešbučių kompleksais, čia gerbiama autentika, siekianti antikos laikus.

midė sugriauta, tačiau norima, kad nesaugus, užguitas ir dažnai alkanas tautietis būtų pilietiškas bei dvasingas, – dalijasi įžvalgomis pašnekovas. – Graikijos salose natūraliai suvokiau, kaip svarbu yra paprasta, bet saugi aplinka, šviežias skanus valgis, geras vynas, bendrumo jausmas. Todėl vakare pajutau nenumaldomą dvasinį poreikį: užuot tysojęs paplūdimy, motoroleriu nulėkiau į tolimą Zyjos kaimelį… pasigrožėti įstabiu saulėlydžiu. Tikrai buvo verta!“ Lietuvis siūlo aplankyti dar ke-

lias sielos gydymo požiūriu svarbias salos vietas. „Termoje, kaip sako pats miestelio pavadinimas, išsimaudykite karštoje versmėje, mušančioje iš žemės gelmių, o atsparumą stresui padidins maudynės pakaitomis karštoje vonioje ir vėsioje jūroje. Tingatyje išvysite druskos ežerą, pamėgtą paukščių. Mastichario kaimelyje užsukite į neprilygstamą žuvies taverną. Aštuonkojai čia džiūsta ant virvės tarsi šlapi bikiniai: kad šis padaras taptų minkštas, valgomas, anot vietinių, sugautą reikia 100 kartų trenkti į akmenį, tada raumuo atsipalaiduoja, – juokiasi A.Urbonas. – Dienos kelionė buriniu laiveliu į netolimas salas pripildys jūsų plaučius vėjo, o sielą – ramybės. Aplankykite Kalymną, žvejų bei narų salą, dar antikos laikais garsėjusią jūros

kempinių gavyba. Vietiniai narai jas rinkdavo rankomis: tobulai įvaldę kvėpavimą, nerdavo į gelmę be jokios įrangos. Tačiau pradėję naudoti akvalangus ėmė sirgti vadinamąja narų liga, mat su juo nusileisdavo pernelyg giliai.“

Kokie gi žmonės, po paraliais, gyvena tose Egėjo jūros salose, kurias lietuvis rekomenduoja tautiečiams kaip gydyklą nuo psichiką ardančio gyvenimo būdo? Žinoma, dvasiškai sveiki! O tai reiškia – paprasti, ramūs, lėti, neišpuikę ir, tai svarbu, ne itin turtingi: dvasios sveikatai kenkia turtai ir prabanga. „Sėdėdamas su puikaus vyno taure tavernoje po šiaudiniu stogu, stebi kaimiečius, vakarieniaujančius šeimomis, besidalijančius tradiciniais meze užkandžiais iš vienos lėkštės, ir tavo širdis džiaugiasi“ , – atsidūsta pašnekovas. Anot jo, graikai saliečiai yra mažakalbiai, konservatyvūs, užsispyrę, tačiau galbūt dėl to sugebėjo išsaugoti savo tautinę tapatybę, socialinės bendrystės jausmą. „Net vietinis jaunimas nespiriamas dainuoja liaudies dainas, šoka liaudies šokius ir to nesigėdi: atvirkščiai, didžiuojasi tėvų tradicijomis. Ar tik ne tas prisirišimas prie tradicinių vertybių leidžia saliečiams Graikijos krizės akivaizdoje išlikti ramiems?“ – svarsto A.Urbonas. Jis pastebi, kad vietiniai verslūs, moka derėtis, tačiau orumas čia svarbesnis už pinigus. „Įkyrų Egipto ar Turkijos prekeivį turi pastatyti į vietą, kad šis

Kokie gi žmonės gyvena Egėjo jūros salose? Žinoma, dvasiškai sveiki! O tai reiškia – paprasti, ramūs, lėti, neišpuikę ir, tai svarbu, ne itin turtingi: dvasios sveikatai kenkia turtai ir prabanga. Apokalipsė Patme Taigi priartėjome prie piramidės viršūnės, kuri, anot A.Urbono, sutampa su nediduke kalnuota Patmo sala, dar vadinama Šventąja. Į ją plaukia piligrimai iš viso pasaulio, mat tai viena švenčiausių vietų Eu-

atsikabintų, o čia priešingai: turi pakilti iki saliečio, įgyti jo pasitikėjimą, pasirodyti kultūringu žmogumi, kitaip nebus palankių prekybinių santykių, juolab draugiškumo“, – įspėja lietuvis. Smagu, kad pasaulyje yra šalių, kur pinigai nemainomi į orumą.

Dodekaneso salyną sudaro 12 didesnių ir 150 mažesnių salelių grupė Egėjo jūroje šalia pietvakarinio Turkijos kranto. Iš 163 salų apgyvendintos 26, centras – Rodo sala (teritorija 40,7 kv. km). Be Rodo, žinomiausios yra Koso ir Patmo salos.

Autorės nuotraukos


14

Gimtasis kraštas

2011 m. rugpjūčio 19–26 d., Nr. 33 (77)

Laisvalaikis

Baltijos rifų paslaptys

Trakų salos pilyje – senųjų amatų šventė Evelina GRICIŪTĖ Senųjų amatų šventė Trakų salos pilyje šurmuliuos ateinantį savaitgalį. Savo paslaptimis dalysis ne tik Lietuvos senojo paveldo puoselėtojai, bet ir svečiai iš užsienio. „Šventės lankytojai susipažins net su 20 skirtingų epochų (nuo priešistorės iki XIX a.) amatų, – sako Brigita Balčytienė, Trakų istorijos muziejaus Ryšių su visuomene ir edukacijos skyriaus vedėja. – Plečiasi ir šalių skaičius. Renginyje pirmą kartą dalyvaus studija „Novgorodo tošis“ iš Vakarų Rusijos.“ Anot B.Balčytienės, ši jau beveik du dešimtmečius Novgorode veikianti studija pristatys XVIII–XIX a. tošies dirbinių kopijas, mokys, kaip iš tošies juostelių pinti kraiteles, dėžutes, vyžas ir kitus aksesuarus. Šventėje moterys galės pamėginti verpti verpste, megzti adata. Senovinis mezgimas adata iš storų siūlų galų buvo populiarus vikingų laikais. Kai kuriose Skandinavijos vietovėse jis praktikuojamas iki šiol.

Sulaukti medžiotojų dėmesio tikisi Virginijus Jakubauskas. Jis parodys ir papasakos, kaip senovėje buvo apdorojami avikailiai. „Pamatysite visą avikailių išdirbimo procesą – kaip kailis minkštinamas, skutamas dalgiu ar metaline skrituole ir kaip šukuojamas“, – pasakoja V.Jakubauskas, dalyvaujantis šventėje taip pat pirmą kartą. Abi šventės dienas nuo 10 val. Trakų pilies lankytojai galės sužinoti, kaip ant statulos buvo lipdoma gotikinė keramika, žiedžiami puodai, apdirbamas medis ir gintaras, kaldinamos monetos, siuvami batai. Papuošalų gamybos paslaptimis dalysis ir gražiausius savo darbus pristatys juvelyrai Kazimieras Barišauskas ir Evaldas Babenskas. Savo amato meistrai pristatys vitražą, kalvystę, pynimą, dirbinių iš liepų žievės gamybą, drabužių siuvimą ir siuvinėjimą. Taip pat bus demonstruojami ir daromi senoviniai muzikos instrumentai, o mėgstantieji žvejybą galės daugiau sužinoti apie senuosius žūklės reikmenis. Kaip ir kasmet, muziejaus kulinarinio paveldo entuziastai stengsis

Baltijos aplinkos forumas kviečia į „Café Scientifique“ diskusiją apie Baltijos jūros rifus ir jų apsaugą Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4). Susitikime – rifus tyrinėjantis mokslininkas dr. Darius Daunys iš Klaipėdos universiteto.

Savaitgalį vyksiančioje šventėje žmonės galės gėrėtis viduramžių mūšiais. Organizatorių archyvo nuotrauka

svečius ir šventės dalyvius pavaišinti dar neragautais viduramžių patiekalais. Antai bus virtos duonos, kuri gelbėjo per ilgus karo žygius, ir šv. Jono medžio vaisių sėklomis gardinto deserto. „Šio medžio, dabar dažniau vadinamo saldžiąja ceratonija, sėklos yra natūralus saldiklis, dėl to jų miltai naudojami kepiniams, o skrudintos sėklos – kaip šokolado pakaitalas, – pasakoja Alvyga Zmejevskienė, muziejaus Istorijos skyriaus vedėja. – Kepsime XV a. miestiečių mėgtus kiaulienos ir burokėlių maltinukus, o kasdienį varguolių maistą – kopūstų košę – patieksime kaip garnyrą.“

Neatsiejama šventės dalis – įvairių istorijos klubų pasirodymai. Susirinkusiesiems programas parengė riterių brolija „Viduramžių pasiuntiniai“, lankininkų klubas „Strėlė“, Kauno karo istorijos klubas. Pagal viduramžių Europos dvarų muziką suksis senovinių šokių ir kultūros klubo „Mysteria mundi“ šokėjai, o šokių ir ugnies studija „Čiutyta“ surengs pasirodymą „Ugnies sutartinė“. Neleis nuobodžiauti ir viduramžių muzikos grupė „Cornucopia“ iš Baltarusijos bei ansamblis „Hansanova“. Šeštadienio vakarą visi norintys galės išbandyti rankos taiklumą lankininkų turnyre.

E

Horoskopai

Avino laukia sėkminga savaitė. Verslininkai gali drąsiai imtis perspektyvaus projekto arba pradėti naują darbą. Jis bus ne iš lengvųjų, bet už jį žadami dividendai to verti. Vienas asmuo jums padės moraliai ir materialiai. Paskui nepamirškite jam atsidėkoti.

F

Jaučiui tikrai pasiseks. Jus užgrius pinigų lavina, ir tai garantuos linksmą ir nerūpestingą gyvenimą. Bet paaukštinimo tarnyboje reikės palaukti, tad apsišarvuokite kantrybe. Gerai klosis tiems verslininkams, kurie prekiauja su užsieniečiais. Žurnalistai susipažins su asmeniu, kuris gali daug padaryti jų labui.

G

Dvyniai pasieks naujas karjeros aukštumas. Investicijos į verslą duos gerų dividendų. Bet astrologas pataria daugiausia dėmesio skirti trumpalaikiams kapitalo įdėjimams, kurie greičiau duos rezultatų. Įtempta savaitė laukia politikų. Jie turės rengti svarbius susitikimus ir priimti sunkius sprendimus.

H

Vėžys gali smarkiai susikrimsti, kai iškart neišsipildys jo viltys padaryti puikią karjerą. O komersantų reikalai klosis neblogai, ir jie pagerins savo finansinę padėtį. Tai padaryti leis finansinė banko pagalba, kuri padės suaktyvinti verslą. Netrukus jie turės priimti netikėtą sprendimą, susijusį su kažkuriuo partneriu.

I

Liūtas gali ruoštis atsiimti didelius dividendus, kurių duos pelningas verslo projektas. Gerų rezultatų duos ir investicijos į vertybinius popierius. Kai kurie laikraščių, televizijos ir visuomeninio transporto darbuotojai gali tikėtis didesnio atlyginimo. Svarbų užsakymą gaus sporto inventoriaus pardavėjai.

J Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija.

Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto dalyviai turės galimybę susipažinti su rifų formavimosi istorija ir įspūdingu jūros dugno gyvenimu bei pamatyti unikalių povandeninėmis vaizdo kameromis Lietuvos mokslininkų užfiksuotų vaizdų. Baltijos jūros rifai – tai tikros povandeninės oazės su didele žuvų, bestuburių ir augalų įvairove. Rytinės Baltijos rifai apima teritoriją, prilygstančią visai Suvalkijai – daugiau kaip 8 tūkst. kv. km, tačiau vertingiausi ir gražiausi rifai užima tik nedidelę jos dalį. Mokslininkų teigimu, nykstant rifams bus pažeista jūros ekosistemos pusiausvyra, išnyks tik rifams būdingos rūšys. Forumas prasideda rugpjūčio 19 dieną, 17 valandą. Renginys nemokamas. GK inf.

Mergelė turės kontroliuoti savo nuotaiką. Jūsų santykiuose su aplinkiniais neretai būna staigių permainų, apie jų priežastis reikia rimtai ssusimąstyti. Bet astrologas nenori jūsų pernelyg nuliūdinti. Jis n turi malonių naujienų valstybės tu tarnautojams – jų laukia paskyritar mas į labai svarbų postą. ma

K

Svarstyklės turės mažiau išlaidauti ir kaupti pinigus. Kai kurių iš jūsų laukia netikėtos likimo permainos, naujo darbo paieškos ir kitos aplinkybės, kurios pareikalaus lėšų. Vyriausybinių organizacijų darbuotojai turės parengti svarbų pranešimą. Žiniasklaidos atstovai pasirašys naudingą sutartį.

L

Skorpionas turės daug dirbti be jokios vilties netrukus gauti atlygį. Darbas ne itin seksis, o nuotaika bus prastesnė nei vidutinė. Bet nemeskite to, kas pradėta, ir jokiu būdu neieškokite naujos tarnybos. Tai jums gali patarti kai kurie bendradarbiai, kurie nori užimti jūsų vietą.

M

Šauliai gali sėkmingai sulošti biržoje ir gerai pasipelnyti iš vertybinių popierių prekybos. Astrologas įžvelgia kelionės perspektyvą. Jos metu galėsite ne tik tvarkyti reikalus, bet ir pailsėti. Kai kurie iš jūsų pirmą kartą lankysis užsienyje. Kiti leisis į svečias šalis prekybos reikalais. Valstybės tarnautojai palypės karjeros laiptais.

N

Ožiaragis stovi ant didelių įvykių slenksčio. Turėsite veikti ir rizikuoti. Jūs debiutuosite naujoje verslo srityje ir artimiausiu metu gausite didelę sumą. Pinigai turės įtakos jūsų elgesiui, ir tai nelabai patiks vyresniems giminaičiams. Bet niekam neleiskite kištis į savo darbo reikalus.

O

Vandeniai turės skubiai užbaigti svarbų projektą ir atsispirti naujoms viliojančioms verslo perspektyvoms. Valstybės tarnautojas gaus naujų įpareigojimų ir atitinkamą atlyginimą. Ateityje viskas priklausys nuo jūsų pačių – ir karjera, ir darbo užmokesčio dydis, ir vadovybės malonė.

P

Žuvims ateinanti savaitė bus gana sėkminga. Vyresnybė atkreips dėmesį į jūsų pasiaukojamą darbą ir imsis žygių vertingam darbuotojui paskatinti. Planetos garantuoja, kad finansiniai ir kitokie tikslai bus pasiekti. Jūs palypėsite socialiniais laiptais ir galėsite pakeisti savo gyvenimo būdą į gerąją pusę.


2011 m. rugpjūčio 19–26 d., Nr. 33 (77)

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis

Kražiuose – didieji šv. Roko atlaidai Paulius STONIS Kražiuose rugpjūčio 19–21 d. vyks kasmetiniai šv. Roko atlaidai, jau kelis šimtmečius sutraukiantys ne tik po visą pasaulį pasklidusius kražiškius, bet ir itin daug tikinčiųjų iš visos Lietuvos. Šiais metais piligrimai turės progos pasidžiaugti atgimstančiu Kražių paveldu. LR Kultūros paveldo departamento bei parapijos rūpesčiu toliau yra restauruojama ir Žemaitijos krikšto 600 metų jubiliejui rengiama Švč. Nekaltojo Prasidėjimo Mergelės Marijos bažnyčia. Su atlaidais vykstantis Kražių festivalis primena apie čia šimtmečiais klestėjusią barokinę kultūrą. Šv. Roko, stebuklingojo ligonių globėjo, atlaidai – seniausia ir giliausias tradicijas turinti Kražių parapijos šventė, liudijanti iškiliausias Žemaitijos dvasines tradicijas. Šv. Rokas yra vienas garsiausių šventųjų Lietuvoje ir Bažnyčios yra pagerbiamas kaip visų ligonių globėjas. Šventojo gyvenimo istorija byloja, kad išdalijęs savo turtą jis pasišventė ligonių ir mirštančių žmonių tarnystei. Per amžius iš lūpų į lūpas sklido pasakojimai, kaip šv. Roko užtarimas nutolina nelaimes ir išgydo net visai beviltiškus ligonius.

Penktadienį, rugpjūčio 19 d. 18 val. šv. Mišiomis atlaidus pradės Šiaulių vyskupas Jo Ekscelencija Eugenijus Bartulis. Jų metu vyskupas suteiks Sutvirtinimo sakramentą. Šeštadienį, rugpjūčio 20 d. 9.00 val. – šv. Mišios Šv. Roko koplyčioje. 12.30 val. – Suma. Dalyvauja Jotvingių Kryžiaus riteriai.

15

Pranas Gailius. Mergaitės aktas.

18.00 val. – šv. Mišios Šv. Roko koplyčioje. 19 val. – piligrimus pradžiugins koncertas „Barokas dabar“. Sekmadienį, rugpjūčio 21 d. 9.00 val. – šv. Mišios Šv. Roko koplyčioje. 10.30 val. – votyva. Po šv. Mišių – Švč. Sakramento adoracija. 12.30 val. – iškilmingos šv. Mišios (suma ir procesija).

Abstrakcionistą į Lietuvą atviliojo tautosaka Danguolė RUŠKIENĖ Retrospektyvinėje išeivijos dailininko Prano Gailiaus abstrakčiosios tapybos ir grafikos darbų parodoje „Metamorfozės" – ne tik žinomi, bet ir Lietuvoje dar neeksponuoti autoriaus kūriniai.

Kražiuose vyksiantys kasmetiniai šv. Roko atlaidai sutrauks tūkstančius lankytojų. GK archyvo nuotrauka

Trumpos viešnagės metu Lietuvos visuomenė turės išskirtinę galimybę Palangoje tiesiogiai pabendrauti su vienu ryškiausių pasaulyje modernizmo atstovu (paskutinis išsamesnis jo kūrybos pristatymas buvo 2005 m. LDM Radvilų rūmuose Vilniuje). Trečią kartą po karo Lietuvoje apsilankantis menininkas išreiškė norą pabraidyti po Baltijos jūrą. Susitikimo su visuomene metu jis pažadėjo atskleisti tolesnius savo kūrybos planus, kurie šįkart yra glaudžiai susiję su Lietuva ir jos tautosaka. „Į Lietuvą mane veda noras išgirsti lietuviškai apie Eglę žalčių karalienę pasakojančią Baltijos jūrą, būsimo mano projekto preliudą. Aš noriu fiziškai priartėti prie to projekto šaltinio“, – sakė P.Gailius. P.Gailius gimė 1928 m. Mažeikiuose. Per Antrąjį pasaulinį karą pasitraukė iš Lietuvos. 1945 m. apsigyveno Strasbūre, piešimo mokėsi Taikomosios dailės mokykloje. 1950 m. studijavo F.Ležė meno akademijoje, nuo 1953 m. – Aukštojoje nacio-

nalinėje dailės mokykloje Paryžiuje. Dalyvavo daugelyje parodų užsienyje (Berlyne, Miunchene, Štutgarte, Čikagoje, Tokijuje, Ženevoje ir kt). Šiandien P.Gailius – vienas kūrybingiausių lietuvių išeivijos dailininkų. Savo kūryboje įkūnijo pačią lietuviškosios pasaulėjautos dvasią, suteikė jai modernistinę raiškos formą. Ankstyvojoje tapyboje siekta abstrakčios formos plastinio raiškumo (ciklas „Intrauros“, 1965 m.), vėliau išryškėjo japonų kaligrafijos įtaka, minimalistinė raiška („Šešėliuotos aukštumos“, 1985 m.). Grafikos kūriniai pasižymi kontūro ekspresija, jie aiškių siluetų, dinamiškų linijų. Menininko ieškojimai atvedė į abstrakčias tapybos, akvarelės, grafikos formas. P.Gailius taip pat sukūrė unikalių dailininko knygų, taupia, spontaniška raiška išsiskiriančių piešinių, nuliejo akvarelių. Kūryba turi abstrakčiojo ekspresionizmo bruožų, vyrauja poetinė nuotaika, yra tautodailės įtakos. Rugpjūčio 21 d. (sekmadienį), 17 val., „Ramybės“ galerijoje (Vytauto g. 35, Palanga) – susitikimas su vyresnės kartos išeivijos dailininku, Lietuvos ir Prancūzijos tapytoju, grafiku Pranu Gailiumi (Prancūzija) ir jo personalinės parodos „Metamorfozės“ atidarymas. Renginyje dalyvaus parodos autorius ir rašytojas Rolandas Rastauskas. Paroda veiks iki rugsėjo 11 d.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 14 p., atsakymai: Vertikaliai: Juda. Harmonija. Zuokas. Marius. Mastelis. Kok. Lion. Ekonomija. Serenada. An. Arti. Dik. Arena. Juanis. Vienas. Inga. Majoras. Tit. Amonas. „Niva“. Teises. Pesas. Horizontaliai: Izoliacija. Homo. Got. Vakansija. Ras. Amsterdamas. Einame. Lenkijos. Mimika. Son. Soda. Rat. Jam. Narvas. Eis. Dar. Mane. Ne. Iki. Antis. Kuoja. Aiva. Skanėstas. Pažymėtuose langeliuose: TERMINALAS. Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 15 p., atsakymai: Vertikaliai: Labirintai. Bisa. Uniforma. Kabelis. Garus. Rasis. „Ravak“. Kalama. Saikas. Karūbai. Stalo. Diastema. Ponas. Ošimo. Zarasai. Liūtas. Stasas. Edita. „Kamaz“. Spora. „Arsis“. Tegu. Rami. Horizontaliai: Kamiu. Agatas. Kinai. Snobas. Erikas. Miksodis. Lusaka. Natris. Atrama. „Paok“. Zomša. Aūlas. Tibo. Anais. Tara. Keiksmas. Aslos. Eismo. Aparatūra. Sietas. Sabza. Arti. Gama. Sausis. Pažymėtuose langeliuose: KALIOŠAI.

Pasijuokime

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Keleivinio laivo kapitonas turėjo papūgą. Laive dirbo fokusininkas, kuris linksmino keleivius. Papūgai jo pokštai buvo taip atsibodę, kad ji per jo pasirodymus šaukdavo: – Jis kortą paslėpė rankovėj!!! – Triušis – po stalu!!! – Kepurėje yra skylė!!! Žodžiu, papūga ir fokusininkas vienas kitam didelės meilės nejautė. Kartą kilo audra, laivas paskendo, tik fokusininkas su papūga išsigelbėjo. Plūduriuoja abu vidury vandenyno ant kažkokio rąsto ir tyli. Tyli valandą, dvi... Papūga neiškenčia: – Gerai, gerai, pasiduodu... Greičiau sakyk, KUR LAIVĄ PADĖJAI???

(Užs. 14)

(Užs. 15)

(Užs. 13)


16

Gimtasis kraštas

2011 m. rugpjūčio 19–26 d., Nr. 33 (77)

TV programa LTV2

Rugpjūčio 22, pirmadienis

8.00 8.30 9.00 11.30

12.00 13.00 13.30 14.20 14.35

„Snaiperio taikinyje“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 Savaitės atgarsiai (k.). 11.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.00 Sveikinimų koncertas (k.). 14.15 Žingsnis po žingsnio (k.). 14.30 Savaitė (k.). 15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 16.00 „Makleodo dukterys“. 17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Neskubėk gyventi“. 19.45 Klausimėlis.lt 20.00 Myliu krepšinį. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Bėdų turgus. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 „Dipukai. Žmonės be vietos“. Publicistinių laidų ciklas. 22.45 Vasaros ritmu. Geriausios LRT melodijos 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Snaiperio taikinyje“.

„Bręstantis blogis“.

6.20 „Džekio Čano nuotykiai“ (k.). 6.50 „Geniuko Vudžio šou“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 KK2. (N-7) 9.50 Super KK2 (k.). 10.50 Nuotykių filmas „Juodasis gražuolis“. 12.40 Farai (k). 13.10 „Džekio Čano nuotykiai“. 13.40 „Geniuko Vudžio šou“. 14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 17.40 „Meilė ir kančia“. 18.45 Žinios. 19.10 Farai. (N-7) 21.00 KK2 vasara. (N-7) 21.30 Pričiupom! (N-7) 22.00 Žinios. 22.30 „Specialioji Los Andželo policija“. (N-7) 23.30 „Bręstantis blogis“. (N-14) 0.30 „Grožio peilis“. (N-14) 1.30 „Ozas“. (N-14)

„Simpsonai“.

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Slaptasis agentas Konoras“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Nusivylusios namų šeimininkės“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. (N-7) 10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 11.05 Drama „Atostogos su Dereku“ (2010 m., Kanada). 13.05 Norite – tikėkite, norite – ne! 14.10 „Slaptasis agentas Konoras“. 14.40 „Heraklis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 „Svotai“. 18.45 TV3 žinios. 19.05 Varom už Lietuvą. 19.00 „Kartą Pietų Amerikoje. 2011“. Dokumentinių laidų ciklas. 20.00 Vasara pagal Rūtą. 21.00 Be komentarų. 21.40 TV3 vakaro žinios. 21.55 Varom už Lietuvą. 22.00 „Viešbutis „Babilonas“. 23.10 Fantastinis veiksmo f. „Gyvenama sala“ (2008 m., Rusija). (N-7) 1.35 „Herojai“. (N-14) 2.25 „Pinklės“. (N-14) 3.15 „Eureka“. (N-7)

„Dažasvydis“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos (k.). 8.15 „Miesčionys II“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos. „Rahanas“. 10.00 „Dapkai ir Butkai III“ (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 Tarp miesto ir kaimo. 12.15 Televitrina. 12.45 Sveikinimų koncertas (k.). 14.45 Smagiausios akimirkos. 15.15 Baimės faktorius. 16.20 Nerealios namų šeimininkės. 16.55 „Dapkai ir Butkai III“. 17.35 „Miesčionys II“. 18.20 „Julija“. 19.20 To dar nebuvo... 20.00 Žinios. 20.20 „Liejyklos gatvė“. 21.30 Geras filmas. Veiksmo f. „Dažasvydis“ (2009 m., JAV, Ispanija). (N-14) 23.20 Baimės faktorius (k.). 0.25 „Nacionalinio saugumo agentas VI“ (k.). 1.35 Bamba. (S)

15.00 15.50 16.00 16.30 17.00

17.50 19.05

20.45 21.30 22.00 23.50 24.00 0.30

Tele bim-bam. Gustavo enciklopedija. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės. Fortepijoninė muzika (k.). Mažųjų žvaigždžių valanda (k.). Etnokultūros ratas. Užpustyti kaimai (k.). „Makleodo dukterys“. Tūkstantmečio akimirkos. Teatro instinktas. Dalia Kutraitė kalbina... Kazį Bobelį. 1998 m. (k.). Miesto kodas (k.). Muzika ir poezija. Tele bim-bam. Gustavo enciklopedija. „Visą žmoniją meile apglėbsiu...“ Maironio poezija. 1990 m. „Likimo valsas“. Auksinė Agatos Kristi kolekcija. „Mis Marpl. Paskelbta žmogžudystė“. Grafai Tiškevičiai ir Lietuva (1). Dok. filmų ciklas „Šiaurietiškas būdas“ . Elito kinas. „Nekalti balsai“. Karo drama. (N-14) Prisiminkime. V.Telksnio dainos. Panorama. „Snaiperio taikinyje“.

TV1 8.05 8.40 9.40 10.05 10.30

Teleparduotuvė. Ekomitas. „Blogiukai ir Pabaisa“. „Supermergaitės”. „Deksterio laboratorija”. 11.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 12.00 „Detektyvė Džonson“. 13.00 „Jos vardas Nikita“. Nuotykių serialas.

Žinios šiokiadieniais – 24.00, 1.00, 2.00, 3.00, 4.00, 5.00, 5.30, 6.00, 6.31, 7.00, 7.30, 7.45, 8.00, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00, 23.00.

5.05 Spaudos apžvalga.

LTV2

Rugpjūčio 23, antradienis

8.00 8.25 8.35 9.00 11.30 11.55 12.25 12.55

„Senis“.

„Menantis pikta“.

„Svotai“.

„Tikiuosi, pragare pardavinėja alų“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 Amžininkai. Pirmieji Atgimimo mitingai. 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 Laisvės keliu. Koncertas. 13.30 Dok. f. „Ir ateis ta diena. Baltijos kelias“. 14.00 Dokumentinė apybraiža „Gyvoji grandis“. 15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 16.00 „Makleodo dukterys“. 17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Neskubėk gyventi“. 19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Dok. f. „Raudonasis teroras gintarinėje pakrantėje. Sovietinė okupacija ir Lietuvos pasipriešinimas, 1939–1993 metai“. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Dipukai. Žmonės be vietos. 22.45 Mūsų Lietuva. Koncertas. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Snaiperio taikinyje“.

6.20 „Džekio Čano nuotykiai“ (k.). 6.50 „Policijos akademija“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 KK2. (N-7) 9.50 FTB (k.). 10.40 24 valandos. (N-7) 11.40 KK2 vasara (k.). 12.10 Kitas! (k). 12.40 Pričiupom! (k.). 13.10 „Džekio Čano nuotykiai“. 13.40 „Geniuko Vudžio šou“. 14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 17.40 „Meilė ir kančia“. 18.45 Žinios. 19.10 Farai. 20.10 24 valandos. 21.00 KK2 vasara. (N-7) 21.30 Pričiupom! (N-7) 22.00 Žinios. 22.30 Vesternas „Menantis pikta“ (1992 m., JAV). (N-7) 0.10 „Ozas“.

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Slaptasis agentas Konoras“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Nusivylusios namų šeimininkės“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. (N-7) 10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 11.00 Vasara pagal Rūtą. 12.00 Be komentarų. 12.40 Norite – tikėkite, norite – ne! 13.40 „Katašunis“. Animacinis serialas. 14.10 „Slaptasis agentas Konoras“. 14.40 „Heraklis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 „Svotai“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 „Kartą Pietų Amerikoje. 2011“. 20.00 Ūkininkas ieško žmonos. 21.00 Be komentarų. 21.40 TV3 vakaro žinios. 21.55 Varom už Lietuvą. 22.00 „Vilko bilietas“. 23.00 Fantastinis veiksmo f. „Gyvenama sala 2. Susirėmimas“ (2009 m., Rusija). (N-7) 1.10 „Herojai“. 2.00 „Pinklės“. (N-14) 2.50 „Eureka“. (N-7)

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos (k.). 8.15 „Miesčionys II“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos. „Rahanas“. 10.00 „Dapkai ir Butkai III“ (k.). 10.45 To dar nebuvo... (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 Melodrama „ Širdies sprendimas“ (k.). (N-7) 14.35 Smagiausios akimirkos. 15.15 Baimės faktorius. 16.20 Nerealios namų šeimininkės. 16.50 „Dapkai ir Butkai III“. 17.35 „Miesčionys II“. 18.20 „Julija“. 19.20 To dar nebuvo... 20.00 Žinios. 20.20 „Liejyklos gatvė“. 21.30 Geras filmas. Komedija „Tikiuosi, pragare pardavinėja alų“ (2009 m., JAV). (N-14) 23.40 Baimės faktorius (k.). 0.45 „Nacionalinio saugumo agentas VI“ (k.). (N-7) 1.55 Bamba. (S)

13.15 13.30 14.20 14.30 15.50 16.50 17.50 18.35 19.00 20.30

22.15 23.05 23.35 24.00 00.30

Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir...“ „Pašėlę Tornberiai“. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės. Dainuoja Kastytis Kerbedis. Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena. Lietuvos kronika. 1918–1940 m. Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena. Diplomatijos patriarchas. Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena. Baltijos valstybių ateitis ir dabartis. Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena. Melodija rugpjūty. „Makleodo dukterys“. Muzika ir poezija (k.). Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena. Dar sykį! Lietuva. Trilogija. Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena. Lietuva. Žodžiai į sąžinę. Trilogija. Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena. Lietuva vėl laisva. Trilogija. „Likimo valsas“. Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena. Ir ateis ta diena. Baltijos kelias. Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena. Šaltasis karas – baimės šešėlis. Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena. Mitingas, smerkiantis RibentropoMolotovo paktą 1988 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje, Vingio parke. Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena. Prezidentų likimai. Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena. Po bazilikų skliautais. Koncertas. Pasaulio dokumentika.“ Gamtos formos“. Panorama. „Snaiperio taikinyje“.

14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI“. 15.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi”. 19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. 21.00 „Bandymas apsimesti”. Komedija. (N-14) 23.00 „Detektyvė Džonson”. 24.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”. (N-14)

TV6 10.00 Teleparduotuvė. 10.15 „Angelas“. 11.10 „Flešas Gordonas“. Drama. (N-7) 12.05 „Kastlas“. Kriminalinė drama. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Džipai monstrai. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Flešas Gordonas“. 18.00 „Kastlas“. 19.00 „CSI kriminalistai“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Viena už visus“. Komedija. (N-7) 21.30 „Po 28-ių savaičių”. Siaubo f. (N-14) 23.30 „Pietų parkas“. 0.05 „CSI kriminalistai“. 1.00 Džipai monstrai.

Lietuvos ryto TV 7.54 7.10 7.40 8.40 8.50 9.20 9.45 10.40 11.10

TV parduotuvė. Teletabiai. 24/7. Griūk negyvas! Super L.T. „Pora kaip tvora” (k.). Kas tu toks? Griūk negyvas! Šeimų dvikova „Akropolio” turnyras. 12.05 Šiandien kimba. 12.30 24/7. 13.30 TV parduotuvė. 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30

Su aušra Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai. Laida „112“. Tarp Rytų ir Vakarų. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Namai namučiai. Atsiliepk dainoj. Laida rusų kalba.

9.40 „Blogiukai ir Pabaisa”. Animac. serialas. 10.05 „Supermergaitės“. 10.30 „Deksterio laboratorija”. Animac. serialas. 11.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi”. 12.00 „Detektyvė Džonson”. 13.00 „Jos vardas Nikita”. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai V“. Humoro serialas. (N-7) 15.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi „. (N-7) 19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 „Logano karas. Susaistytas garbės”. Veiksmo f. (N-14) 22.50 „Detektyvė Džonson” (k.). 23.50 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.). (N-7)

TV6 9.25 9.40 10.10 11.10 12.05 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 0.10 1.00

Teleparduotuvė. Tavo augintinis. „Angelas“. „Flešas Gordonas“. „Kastlas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Viena už visus“. Komedija. Teleparduotuvė. Džipai monstrai. „Angelas“. „Flešas Gordonas“. Drama. „Kastlas“. „CSI kriminalistai“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Viena už visus“. Komedija. „Mandžiūrijos kandidatas“. Drama. (N-14) „CSI kriminalistai“. Džipai monstrai.

LTV1

Lietuvos ryto TV

8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Benas Tenas”. 9.10 „Betmenas ir narsuolių komanda”.

6.54 7.10 7.40 8.10

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai.

10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

Laida „112“. Ant svarstyklių. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Litas prie lito. Duetai. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Mažoji studija. Kultūra ir religija.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

14.00 Humoro laida „Naša Raša”. (N-7) 15.00 Super L.T. 15.30 „Pora kaip tvora”. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Naša Raša. 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 TV serialas „Zona”. (N-14) 23.15 Humoro laida „Naša Raša”. (N-7) 0.15 „Pora kaip tvora“ (k.). 0.45 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.20 Federalinis teisėjas. 16.30 Detektyvai. 17.10 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 18.10 TV serialas „Pėdsakas”. 18.55 Tegul kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas „Tai įvyko Kubanėje”. 22.15 Jurijus Nikulinas. 23.30 Lietuvos „Laikas”. 23.40 TV serialas „Pėdsakas”. 0.20 Vaidybinis f. „Tai, ko mes netekome”. 2.00 Naujienos. 2.05 „Tai, ko mes netekome”. 2.20 Detektyvai. 2.55 Naktinis eteris. 17.03 18.10 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48

Antra pavara. Dienos diena. Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.) Tarp Rytų ir Vakarų (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. J.Marcinkevičius. 23.58 LR himnas.

8.50 9.20 9.45 10.40 11.10 12.05 13.00 13.30 14.00 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.20 18.00 18.18 18.20 19.25 20.00 20.25 21.00 21.35 22.15 23.15 0.15 0.45

Super L.T. „Pora kaip tvora” (k.). „Kas tu toks?” Griūk negyvas! Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Skonio reikalas (k.). Reporteris (k.). TV parduotuvė. Naša Raša. (N-7) Super L.T. (k.). (N-7) Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). Žinios. Orai. Kas tu toks? Žinios. Lietuva tiesiogiai. Žinios. Orai. Konkursas „Futbolo virusas”. Naša Raša. Super L.T. 20 minučių. Orai. Griūk negyvas! Reporteris. Lietuva tiesiogiai. „Zona“. (N-14) Naša Raša. „Pora kaip tvora” (k.). Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.30 Federalinis teisėjas. 16.35 Detektyvai. 17.20 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 18.15 TV serialas „Pėdsakas”. 18.55 Tegul kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.05 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas „Tai įvyko Kubanėje”. 22.15 Liudytojai. 23.30 Lietuvos „Laikas”. 23.40 TV serialas „Pabėgimas”. 1.35 TV serialas „Pėdsakas”. 2.05 Detektyvai. 2.35 Naktinis eteris. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48 23.58

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gamta – visų namai (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Ant svarstyklių (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. B.Brazdžionis. LR himnas.


2011 m. rugpjūčio 19–26 d., Nr. 33 (77)

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Rugpjūčio 24, trečiadienis

8.00 8.25 8.35 9.00 11.30

11.45 13.30 14.20 15.10 15.50

Nacionalinė paieškų tarnyba.

24 valandos.

„Griuvėsiai“.

„Pašėlusios medžiotojos“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Neskubėk gyventi“ (k.). 11.00 Toks gyvenimas... 12.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai (k.). 13.30 Pradėk nuo savęs (k.). 14.00 „Su hidžabu ir aukštakulniais“ (k.). 14.30 „Ekologiškiausi pasaulio namai“ (k.). 15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 16.00 „Makleodo dukterys“. 17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Neskubėk gyventi“. 19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Savaitės atgarsiai. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Dipukai. Žmonės be vietos. 22.45 Vasaros ritmu. Geriausios LRT melodijos 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Dok. serialas „Gamtos formos“.

6.20 „Džekio Čano nuotykiai“ (k.). 6.50 „Policijos akademija“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 KK2. (N-7) 9.50 Nuo... Iki... (k.). 10.40 24 valandos. 11.40 KK2 vasara (k.). 12.10 Kitas! (k). 12.40 Pričiupom! (k). 13.10 „Džekio Čano nuotykiai“. 13.40 „Geniuko Vudžio šou“. 14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 17.40 „Meilė ir kančia“. 18.45 Žinios. 19.10 Farai. (N-7) 20.10 24 valandos. 21.00 KK2 vasara. (N-7) 21.30 Pričiupom! (N-7) 22.00 Žinios. 22.30 Krepšinio misterijos. 22.33 Veiksmo f. „Pirmasis „Delta“ būrys“ (2000 m., JAV). (N-7) 0.35 „Grožio peilis“. (N-14) 1.35 „Ozas“. (N-14)

6.45 Teleparduotuvė. 6.55 „Slaptasis agentas Konoras“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Nusivylusios namų šeimininkės“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. (N-7) 10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 11.00 Ūkininkas ieško žmonos. 12.00 Be komentarų. Infošou. (N-7) 12.40 Norite – tikėkite, norite – ne! 13.40 „Katašunis“. 14.10 „Slaptasis agentas Konoras“. 14.40 „Heraklis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 „Svotai“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 „Kartą Pietų Amerikoje. 2011“. 20.00 „Didieji pokyčiai“. Realybės šou. 21.00 Be komentarų. Infošou. (N-7) 21.30 Draugiškos vyrų krepšinio rungtynės. Slovėnija – Lietuva. Tiesioginė transliacija iš Slovėnijos. Pertraukoje – „Varom už Lietuvą“. 23.30 Siaubo trileris „Griuvėsiai“ (2008 m., JAV, Australija). (N-14) 1.10 „Herojai“. 2.00 „Pinklės“. (N-14) 2.55 „Eureka“. (N-7)

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos (k.). 8.15 „Miesčionys II“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos. „Rahanas“. 10.00 „Dapkai ir Butkai III“ (k.). 10.45 To dar nebuvo... (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 Trileris „Taiklusis šaulys“ (k.). 14.30 Smagiausios akimirkos. 15.15 Baimės faktorius. 16.20 Nerealios namų šeimininkės. 16.55 „Dapkai ir Butkai III“. 17.35 „Miesčionys II“. 18.20 „Julija“. 19.20 To dar nebuvo... 20.00 Žinios. 20.20 „Liejyklos gatvė“. 21.30 Geras filmas. Komedija „Pašėlusios medžiotojos“ (2010 m., JAV). (N-14) 23.35 Baimės faktorius 0.40 „Srautas II“. 1.40 Bamba. (S)

16.00 16.25 16.35 17.00 17.50 18.35 19.05 20.40 21.15

22.10 22.40 23.00 23.30 24.00 0.30

Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Pašėlę Tornberiai“. Labas rytas. Istorinė atmintis. Abraomas Kulvietis – lietuvis, įkūnijęs Renesanso idealus (3). Auksinio balso konkursas „Triumfo arka”. 2010 m. (k.). „Makleodo dukterys“. Būtovės slėpiniai (k.). Veidai (k.). Prisiminkime. Šoka Maja Pliseckaja. Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Ragai ir kanopos sugrįžta“. Be pykčio. „Likimo valsas“. Brydė. Rašytojas Henrikas Algis Čigriejus. Europos kinas. „Senųjų laikų pabaiga“. Komedija. (N-7) Gyvenimo ratu. Mamos Gražinos sūriai. Valstybės kino metraštis. „Miškas ošia, verkia, gaudžia... Lietuvos energetika“. Dalia Kutraitė kalbina... Vincą Trumpą. 1999 m. Muzika ir poezija. Vėjas ir šaknys. Pasaulio dokumentika. „Vienuolio pašaukimas“. Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras. Panorama. Gyvenimas yra gražus (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Benas Tenas”. Animac. serialas. 9.10 „Betmenas ir narsuolių komanda”. 9.30 „Blogiukai ir Pabaisa”. Animac. serialas. 10.05 „Supermergaitės”. Animac. serialas.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

LTV2

Rugpjūčio 25, ketvirtadienis

„Makleodo dukterys“.

„Beprotiškas miestas“.

„Mažoji mis“.

„Čarlio Benkso išsilavinimas“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Neskubėk gyventi“ (k.). 11.00 Forumas. 12.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 13.30 Nacionalinė paieškų tarnyba (k.). 14.15 „Tuk tuk Indija“ (k.). 15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. 16.00 „Makleodo dukterys“. 17.00 „Senis“. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Dok. serialas „Myliu Ameriką“. 19.30 Pramoginė informacinė laida „Vasaros spalvos“. Tiesiogiai iš pajūrio. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Dipukai. Žmonės be vietos. 22.45 Dok. f. ciklas „Šiaurietiškas būdas“. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Dok. serialas „Su hidžabu ir aukštakulniais“.

6.20 „Džekio Čano nuotykiai“ (k.). 6.50 „Geniuko Vudžio šou“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 KK2. 9.50 Abipus sienos. 10.40 24 valandos. 11.40 KK2 vasara (k). 12.10 Kitas! (k). 12.40 Pričiupom! (k.). 13.10 „Džekio Čano nuotykiai“. 13.40 „Policijos akademija“. 14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 17.40 „Meilė ir kančia“. 18.45 Žinios. 19.10 Įvykiai, sukrėtę Lietuvą. (N-7) 20.10 24 valandos. 21.00 Farai. 21.30 Pričiupom! (N-7) 22.00 Žinios. 22.30 Trileris „Beprotiškas miestas“ (1997 m., JAV). (N-14) 0.45 „Grožio peilis“. (N-14) 1.45 Sveikatos ABC (k.).

6.45 Teleparduotuvė. 6.55 „Slaptasis agentas Konoras“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Vėl laisvi“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. (N-7) 10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 11.00 Didieji pokyčiai. (N-7) 12.00 Be komentarų. Infošou. (N-7) 12.40 Norite – tikėkite, norite – ne! 13.40 „Katašunis“. 14.10 „Slaptasis agentas Konoras“. 14.40 „Heraklis“. Animac. serialas. 15.10 „Simpsonai“. (N-7) 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 „Svotai“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 „Kartą Pietų Amerikoje. 2011“. 20.00 Nuodėmių dešimtukas. 21.00 Be komentarų. 21.40 TV3 vakaro žinios. 21.55 Varom už Lietuvą. 22.00 „Pagrindinis įkaltis“. 23.00 Komiška drama „Mažoji mis“ (2006 m., JAV) (N-14) 1.05 „Herojai“. 2.00 „Pinklės“. (N-14) 3.40 „Eureka“. (N-7)

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos. 8.15 „Miesčionys II“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos. „Rahanas“. 10.00 „Dapkai ir Butkai III“ (k.). 10.45 To dar nebuvo (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 Melodrama „Mylinčios širdys“ (k.). 14.45 Smagiausios akimirkos. 15.15 Baimės faktorius. 16.20 Nerealios namų šeimininkės. 16.55 „Dapkai ir Butkai III“. 17.35 „Miesčionys II“. 18.20 „Julija“. 19.20 To dar nebuvo... 20.00 Žinios. 20.20 „Liejyklos gatvė“. 21.30 Geras filmas. Drama „Čarlio Benkso išsilavinimas“ (2007 m., JAV). (N-14) 23.30 Baimės faktorius 0.40 „Srautas II“ (k.). (N-7) 1.40 Bamba. (S)

8.00 Gustavo enciklopedija. 8.25 „Kurmis ir...“ 8.35 „Sandokanas, Malaizijos tigras“. Animac. f. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras (k.). 12.00 Valstybės kino metraštis (k.). 12.55 Kaimo akademija. 13.20 Muzika ir poezija (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Krašto garbė (k.). 15.10 Gyvenimo ratu. (k.). 15.45 Tūkstantmečio akimirkos. Teatro instinktas. 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.25 „Kurmis ir...“ 16.35 „Sandokanas, Malaizijos tigras“. 17.00 Mūsų miesteliai. Raguva (2). 17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Mokyklos langas (k.). 19.05 Lietuvos balsai. Nacionalinis chorų konkursas. 2009 m. 20.55 Kuluarai. 21.40 Šalia mūsų. Dailininkas Vytautas Kusas. 22.00 Savęs link. Jurga Ivanauskaitė ir Tibetas. 22.30 Pasaulio dokumentika. „Sindziango žmonės uigūrų tapytojų akimis“. 23.00 Pasaulio dokumentika. „Gyvenimas Pekine“. 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Kamerinės muzikos vakaras. 24.00 Panorama. 0.30 Be pykčio (k.).

10.30 „Deksterio laboratorija”. 11.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi”. 12.00 „Detektyvė Džonson”. 13.00 „Jos vardas Nikita”. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai V”. 15.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”. Nuotykių serialas. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi”. 19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 „Rolerbolas”. Veiksmo f. (N-7) 23.00 „Detektyvė Džonson” (k.). 24.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”.

TV6 9.55 Teleparduotuvė. 10.10 „Angelas“. 11.10 „Flešas Gordonas“. (N7) 12.05 „Kastlas“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 „Viena už visus“. Komedija. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Gordono Ramzio virtuvės košmarai (1). 16.00 „Angelas“. 17.00 „Flešas Gordonas“. (N7) 18.00 „Kastlas“. 19.00 „CSI kriminalistai“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Viena už visus“. Komedija. 21.30 „Nevykėliai vagišiai“. Kriminalinė komedija. (N-14) 23.30 „Pietų parkas“. 0.05 „CSI kriminalistai“. 1.00 Gordono Ramzio virtuvės košmarai (1).

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Teletabiai. 10.31 Laida „112“. 11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Skambanti vasara. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 19.03 Sveikinimų ratas.

15.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”. Nuotykių serialas. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”. Telenovelė. (N-7) 18.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi”. Serialas. 19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 Ketvirtadienio detektyvas „Pavojingasis Deivisas”. (N-14) 22.30 „Detektyvė Džonson” (k.). 23.30 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.).

TV6 10.00 10.15 11.10 12.05 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 23.45 0.40

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Benas Tenas”. 9.10 „Betmenas ir narsuolių komanda“. Animac. serialas. 9.30 „Blogiukai ir Pabaisa”. 10.05 „Supermergaitės“. 10.30 „Deksterio laboratorija“. 11.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi”. 12.00 „Detektyvė Džonson”. 13.00 „Jos vardas Nikita”. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai V”.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

Teleparduotuvė. „Angelas“. „Flešas Gordonas“. „Kastlas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Viena už visus“. Teleparduotuvė. Gordono Ramzio virtuvės košmarai (2). „Angelas“. „Flešas Gordonas“. „Kastlas“. Kriminalinė drama. „CSI kriminalistai“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Viena už visus“. Komedija. (N-7) „Revolveris“. Trileris. (N-14) „CSI kriminalistai“. Gordono Ramzio virtuvės košmarai.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 8.47 8.50 9.20 9.45 10.40 11.10

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai. Saugus eismas. Super L.T. „Pora kaip tvora” (k.). Kas tu toks? Griūk negyvas! Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 12.00 Laida medžiotojams ir gamtos mėgėjams. 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

Laida 112. Forumas. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Sveikata (k.). Atsiliepk dainoj. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti.

7.40 8.10 8.50 9.20 9.45 10.40 11.10 12.05 13.00 13.30 14.00 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.20 18.00 18.18 18.20 19.25 20.00 20.25 21.00 21.35 22.15 23.05 0.05 0.35

17

Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai. Super L.T. „Pora kaip tvora” (k.). Kas tu toks? Griūk negyvas! Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras. Gongo Gangas (k.). Reporteris. TV parduotuvė. Naša Raša. Super L.T. (N-7) „Pora kaip tvora”. Žinios. Orai. Kas tu toks? Žinios. Orai. Lietuva tiesiogiai. Žinios. Orai. Konkursas „Futbolo virusas”. Naša Raša. (N-7) Super L.T. 20 minučių. Orai. Griūk negyvas! Reporteris. Orai. Lietuva tiesiogiai. Ekovizija. Žalioji idėja. Naša Raša. „Pora kaip tvora”. Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.30 Federalinis teisėjas. 16.35 Detektyvai. 17.25 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 18.20 TV serialas „Pėdsakas”. 18.55 Tegul kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas „Tai įvyko Kubanėje”. 22.10 Gyvenamoji aplinka. 23.25 Lietuvos „Laikas”. 23.35 TV serialas 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Žinių amžius (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika V.P.Bložė. 23.58 LR himnas.

12.30 Dok. serialas „Gimę žudyti. Greičiausieji” (k.). 13.00 Reporteris (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 „Naša Raša”. 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Naša Raša. 19.25 Super L.T. 20.00 Reporteris. Orai. 20.30 Numatoma: Europos lygos atrankos varžybos. Tel Avivo „Hapoel”–Panevėžio „Ekranas”. Tiesioginė transliacija iš Tel Avivo. 22.20 Dok. serialas „Didžiausios pasaulio katastrofos”. „Ciklonai – žudikai”. 23.20 „MAD MEN. Reklamos vilkai” (k.). 0.20 „Pora kaip tvora”. 0.50 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.30 Federalinis teisėjas. 16.35 Detektyvai. 17.20 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 18.15 TV serialas „Pėdsakas”. 18.55 Tegul kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas „Tai įvyko Kubanėje”. 22.15 „Pabėgimas”. 23.30 Lietuvos „Laikas”. 23.40 TV serialas „Pabėgimas”. 0.40 TV serialas „Pėdsakas”. 1.10 Detektyvai. 1.40 Žvaigždėlaivis. 2.00 Naktinis eteris. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48 23.58

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Literatūros akiračiai (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Forumas (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. O.Miloszas. LR himnas.


18

Gimtasis kraštas

2011 m. rugpjūčio 19–26 d., Nr. 33 (77)

TV programa LTV2

Rugpjūčio 26, penktadienis

„Gyvatės“.

„Supermenas. Sugrįžimas“.

„Kaimynas šnipas“.

Nerealios namų šeimininkės.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 Pramoginė informacinė laida „Vasaros spalvos“ (k.). 11.00 Akiračiai. 12.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 13.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k.). 14.00 „Snaiperio taikinyje“ (k.). 15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. 16.00 „Makleodo dukterys“. 17.00 „Senis“. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Klausimėlis.lt. 19.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Duokim garo! 22.04 Loterija „Perlas“. 22.07 Duokim garo! 22.45 Premjera. Siaubo trileris „Gyvatės“ (2008 m., JAV). (N-14)

6.20 „Džekio Čano nuotykiai“ (k.). 6.50 „Geniuko Vudžio šou“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 KK2. (N-7) 9.50 Įvykiai, sukrėtę Lietuvą (k.). N-7 10.50 Geriausi LNK koncertai. „Slavianski bazar 2010“ (k.). 12.40 Pričiupom! (k.). 13.10 „Džekio Čano nuotykiai“. 13.40 „Geniuko Vudžio šou“. 14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 17.40 „Meilė ir kančia“. 18.45 Žinios. 19.10 Geriausi LNK koncertai. „Kai švenčia Skorpionai ir Šauliai“. 21.05 Veiksmo f. „Supermenas. Sugrįžimas“ (2006 m., JAV). (N-7) 0.15 Komedija „Labiausiai ieškomas Malibu nusikaltėlis“ (2003 m., JAV). (N-7) 2.00 Siaubo f. „Košmaras Guobų gatvėje. Sapnų vaikas“ (1989 m., JAV). (S)

6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Slaptasis agentas Konoras“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Vėl laisvi“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. (N-7) 10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 11.00 Nuodėmių dešimtukas. 12.00 Be komentarų. (N-7) 13.40 „Katašunis“. 14.10 „Slaptasis agentas Konoras“. 14.40 „Heraklis“. Animac. serialas. 15.10 „Simpsonai“. (N-7) 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 „Svotai“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 „Kartą Pietų Amerikoje. 2011“. 20.00 Veiksmo komedija „Kaimynas šnipas“ (2010 m., JAV). (N-7) 21.50 Komedija „Pakvaišę dėl Merės“ (1998 m., JAV). (N-7) 0.10 Trileris „Šventasis“ (1997 m., JAV). (N-7) 2.20 Parodijų komedija „Buduarinis skaitalas“ (1997 m., JAV). (N-14)

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos. 8.15 „Miesčionys II“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos. „Rahanas“ 10.00 „Dapkai ir Butkai III“ (k.). 10.45 To dar nebuvo... (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 Melodrama „Sunku patikėti meile“ (k.). 15.00 Baimės faktorius. 16.15 Nerealios namų šeimininkės. 16.45 „Dapkai ir Butkai III“. 17.25 „Miesčionys II“. 18.00 „Nuomininkai“. Humoro serialas (Lietuva). 19.20 To dar nebuvo... 20.00 Žinios. 20.20 Amerikos talentai V. 23.00 „Galiūnų čempionų lygos varžybos 2011. II etapas, Suomija. 0.05 Komedija „Tikiuosi, pragare pardavinėja alų“ (k.). (N-14) 2.05 Bamba. (S)

8.00 Tele bim-bam (k.). 8.30 Gustavo enciklopedija (k.). 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). 12.00 Be pykčio (k.). 12.50 Prisiminkime. V.Telksnio dainos (k.). 13.00 Brydė (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Savęs link. Jurga Ivanauskaitė ir Tibetas (k.). 15.05 Negali būti. 15.30 Mokyklos langas (k.). 16.00 Tele bim-bam (k.). 16.30 Gustavo enciklopedija (k.). 17.00 Čiurlionio kodas. 17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Laida S. 19.05 Gruzijos kino klasika. „Keistuoliai“. Komedija. (N-7) 20.25 LNOBT spektaklis. Baletas „Ana Karenina”. 21.55 „Grafai Tiškevičiai ir Lietuva“ (1) (k.). 22.40 „Šypsokis“. Muzik. f. 23.00 Pasaulio dokumentika. „Su hidžabu ir aukštakulniais“. 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Iš LRT archyvų. Muzik. f. „Basso cantante”. 24.00 Panorama. 0.30 Jūros šventė 2011 (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Benas Tenas”. 9.10 „Betmenas ir narsuolių komanda”. 9.30 „Blogiukai ir Pabaisa”. 10.05 „Supermergaitės”. Animac. serialas. 10.30 „Deksterio laboratorija”. Animac. serialas. 11.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi”. 12.00 „Detektyvė Džonson”. 13.00 „Jos vardas Nikita”. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai V”.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

LTV2

Rugpjūčio 27, šeštadienis

„Žinau, kas mane nužudė“.

„Pražūtinga audra“.

„Pavojai gelmėse“.

„Pavojingasis Bankokas“.

8.30 Gimtoji žemė. 9.00 „Pašėlę Tornberiai“. 9.25 „Aviukas Šonas“. 9.35 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 10.00 Gustavo enciklopedija. 10.30 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. 12.00 Pulsas. 12.30 „Čia mūsų namai“ (2). TV filmas. 13.45 Juokis. 15.30 Sveikinimų koncertas. 16.00 Žinios (su vertimu į gestų k.). 16.10 Sveikinimų koncertas. 18.00 Vasaros ritmu. Geriausios LRT melodijos. 18.40 Kine kaip kine. 19.10 Muzikinis vaid. f. „Dičiaus karjera“. (1980 m.). 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Ansamblio „Nerija“ 35-ojo jubiliejaus šventinis koncertas. 23.25 Trileris „Žinau, kas mane nužudė“ (2007 m., JAV). (N-14)

6.30 Animac. f. „Didysis filmukų šou“. 6.55 Animac. f. „Ozis ir Driksas“. 7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris III“. 7.45 Animac f. „Šiupininis“. 8.10 „Šegis ir Skūbis Dū“. 8.35 Animac. f. „Antinas Dafis“. 9.00 Kažkas atsitiko (k.). 9.30 Girių horizontai. 10.00 Kino pusryčiai. Nuotykių f. „Mokykla ant ratų“ (1996 m., JAV). 11.55 Veiksmo komedija „Persirengimo meistras“ (2002 m., JAV). 13.30 Pričiupom! (k.). 13.55 „F. T. Budrioji akis“. 14.55 „Eva Luna“. 17.00 Neišgalvoti gyvenimai. 17.30 Valanda su Rūta. 18.45 Žinios. 19.00 Geriausi LNK koncertai. „Kviečiu šokti 2010”. „Kelionė aplink pasaulį“. 23.20 Veiksmo f. „Pražūtinga audra“ (2000 m., JAV, Vokietija). (N-7)

6.50 Teleparduotuvė. 7.05 Animac. serialas. „Perla“. 7.30 „Ilgoji pertrauka“. 8.00 „Gormitai“. Animac. serialas. 8.30 „Beibleidai. Metalinė kova“. 9.00 „Lūžtanti banga“. 10.00 Komedija „Garfildas“. 11.30 Komedija „Nuleist periskopą!“ (1996 m., JAV). 13.25 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 14.30 Šok su manimi. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Draugiškos vyrų krepšinio rungtynės. Lietuva–Gruzija. Tiesioginė transliacija iš Vilniaus. 21.00 Veiksmo filmas „Pavojai gelmėse“ (2005 m., JAV). (N-14) 23.10 Veiksmo f. „Dangaus karalystė“ (2005 m., JAV, Ispanija, D. Britanija, Vokietija). (N-14) 2.00 Trileris „Žvaigždžių kelias. Atpildas.“ (2002 m., JAV). (N-7)

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 7.40 Ekstrasensų mūšis (k.). 8.40 „Nuomininkai“. Humoro serialas (k.). 10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 Amerikos talentai V (k.). 13.30 „Meilė lieka ta pati“. Koncertas. 15.15 To dar nebuvo (k.). 15.45 Nesėsi – nepjausi. 16.15 Tarp miesto ir kaimo. 16.50 Atvirai su žvaigžde (k.). 17.50 „Srautas II“. 18.50 „Nacionalinio saugumo agentas VI“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 Ekstrasensų mūšis. 21.20 Veiksmo f. „Pavojingasis Bankokas“ (2008 m., JAV). (N-14) 23.20 Galiūnų čempionų lygos varžybos 2011. II etapas, Suomija. 0.25 II Europos sporto žaidynės jakutų imtynės 2011. 1.25 Bamba. (S)

8.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 8.15 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 8.30 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas. 8.45 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė. 9.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 9.15 Krikščionio žodis. 9.30 Šventadienio mintys. 10.00 Mažųjų žvaigždžių valanda. 10.55 Gyvenimas yra gražus (k.). 11.45 Etnokultūros ratas. „Laumė, ragana – legenda ar realybė?” 12.15 Kulinarinės kelionės. 12.40 Keliaukim! 13.05 Čiurlionio kodas (k.). 14.00 Teatro popietė. Augustino Griciaus „Palanga”. 15.40 Visą žmoniją meile apglėbsiu... Maironio poezija. 16.25 Savęs link. Jurga Ivanauskaitė ir Tibetas (k.). 16.55 Kuluarai (k.). 17.35 „Ir ateis ta diena. Baltijos kelias“. Dok. f. (k.). 18.00 „Pro laiko rūką“. LTV videofilmas. 18.30 Pasaulio dokumentika. „Su hidžabu ir aukštakulniais“. 19.00 Muzika gyvai. Festivalis „Sugrįžimai 2011”. 20.45 Prisiminkime. Šoka Maja Pliseckaja (k.). 21.00 „Gyvatės“. Siaubo trileris. (N-14) 22.30 Panorama. 23.00 Lietuvos balsai. Nacionalinis chorų konkursas. 2009 m. (k.).

TV6 10.00 Teleparduotuvė. 10.15 „Angelas“. 11.10 „Flešas Gordonas“. Drama. (N-7) 12.05 „Kastlas“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 „Viena už visus“. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Džipai monstrai. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Flešas Gordonas“. 18.00 „Kastlas“. (N-7) 19.00 „CSI kriminalistai“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Pretendentas”. Drama. (N-7) 22.00 „Kalėjimo bėgliai“. Nuotykių serialas. (N-14) 23.00 „Liudininkai“. Krimin. drama. (N-14) 23.55 „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. Fantastinis nuotykių serialas. 0.50 „Tokia skirtinga Tara“. Komedija. (N-7) 1.25 „Nerealus seksas“. Erotinis f. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 8.50 9.20

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai. Super L.T. „Pora kaip tvora” (k.).

10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

Sankryža. Akiračiai. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Auksinės kolekcijos. Gyvoji istorija. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti.

11.05 „Šunys darbininkai“. Dok. serialas. 12.10 „Mano puikioji auklė”. Humoro serialas. 12.40 „Gyvenimo prieskoniai”. Serialas. 13.40 Sąžinės balsas. 14.05 „Policijos akademija”. Humoro serialas. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo teorija”. Humoro serialas. (N-7) 16.00 „Gražiosios melagės”. Serialas. (N-7) 17.00 „Pasitikėk manim”. 18.00 „Ratuotas riteris”. 19.00 „Majamio ligoninė”. (N-7) 20.00 „Trauma”. Veiksmo serialas. (N-7) 21.00 „Siuvėjas iš Panamos“. Veiksmo trileris. (N-7) 23.15 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 0.15 „Pasitikėk manim”. Serialas. (N-7) 9.45 10.00 10.30 11.10 12.10 12.40 13.35 14.05 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 21.00 22.00

8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Retrospektyva. „Išnykstantis žvėrynas”. 9.10 Sveikatos ABC (k.). 10.05 „Pavojingi kaimynai”. Dok. serialas.

Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Gamta – visų namai. Spaudos apžvalga. Ryto garsai.

23.55 0.50 1.25

9.03 11.03 12.10 13.00 15.03 16.03 16.30 17.03

9.45 Kas tu toks? 10.40 Griūk negyvas! 11.10 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 12.05 Skonio reikalas. 13.00 Reporteris (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Humoro laida „Naša Raša”. 15.00 Super L.T. 15.30 „Pora kaip tvora”. (N-7) 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.13 Ilgai ir laimingai. 18.00 Žinios. Orai. 18.18 Konkursas „Futbolo virusas”. 18.20 Humoro laida „Naša Raša”. 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Vertas kinas. Trileris „Dievo miestas”. (N-14) 0.10 Humoro laida „Naša Raša”. 1.10 „Pora kaip tvora“ (k.). (N-7) 1.40 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.05 Susituokime. 15.15 Detektyvai. 16.00 Lauk manęs. 17.05 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 18.05 TV žaidimas „Stebuklų laukas”. 19.00 Tegul kalba. 20.00 Laikas. 21.00 „Do Re”. Geriausieji. 22.55 Vaidybinis f. „Gyventi”. 1.25 Naktinis eteris. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48 23.58

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gyvoji istorija (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Akiračiai (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. O.Miloszas. LR himnas.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 10.00 11.00 11.30 12.00 13.00 15.00 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.00 21.00 21.15 23.05

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Teletabiai. Griūk negyvas! Dok. serialas „Mitų griovėjai”. Namų daktaras. Reporteris (k.). Skonio reikalas. Dok. serialas „Naikinanti jėga. Potvyniai. Ugnikalniai”. „Pora kaip tvora” (k.). Žinios. Orai. Super L.T. Žinios. Orai. Gongo Gangas. Žinios. Orai. Griūk negyvas! Šeštadienio detektyvas. „Inspektorius Luisas”. (N-7) Žinios. Orai. „Misterio Riplio sugrįžimas”. Trileris. (N-14) „Zona”. (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas

TV6

23.00

TV1

5.05 5.45 6.03 6.30 7.05 7.30

15.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”. Telenovelė. (N-7) 18.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi”. 19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 Penktadienio detektyvas „Tagartas XXII. Premija geriausiam”. (N-14) 22.35 „Detektyvė Džonson” (k.). 23.35 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.).

Teleparduotuvė. Vienam gale kablys. Dar pažiūrėsim... Gordono Ramzio virtuvės košmarai. „Kol mirtis išskirs“. Komedija. (N-7) „Kulinarijos meistras“ (1). Realybės šou. Pakvaišęs sportas. Jokių kliūčių! Aukščiausia pavara. „X mutantai“. Jokių kliūčių! „Kaulai“. „Polė“. Nuotykių f. „Pretendentas“. (N-7) „Kalėjimo bėgliai“. (N-14) „Išvaduotojas“. Drama. (N-14) „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. „Tokia skirtinga Tara“. Komedija. (N-7) „Nerealus seksas“. Erotinis f. (S)

Kultūros savaitė. Sveikata. Sudie, XX amžiau. Lietuvos diena. Baladės. Kaip žmonės gyvena. Laida rusų kalba. Mažoji studija: Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena. 18.10 Sveikinimų ratas.

7.00 7.10 7.25 8.00 8.05 8.45 9.00 9.20 10.00 11.00 11.20 11.55 12.25 13.30 14.35 15.40 16.50 18.20 20.00 20.20 22.10 0.10 1.35 19.03 20.03 20.33 20.45

Naujienos. Top-shop. Noriu žinoti. Animacinis f. Grok, armonika! Ganytojo žodis. Naujienos. Skanėstas. „Bogdanas Stupka. Tai bent pipiras”. Naujienos. Jūrmala. Humoro koncertas. Šeštadienio „Jeralašas”. Gyvenamoji aplinka. Nuosprendis. Vaidybinis f. „Išgelbėti per stebuklą”. Liudytojai. Vaidybinis f. „Kur yra nofeletas?” Šventinis koncertas. Laikas. Vaidybinis f. „Meilė viena”. Vaidybinis f. „Pienė”. Vaidybinis f. „Paskyrimas”. Naktinis eteris.

Auksinės kolekcijos. Vaikų radijo teatras. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. E.Matuzevičius. 23.58 LR himnas.


2011 m. rugpjūčio 19–26 d., Nr. 33 (77)

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Rugpjūčio 28, sekmadienis

„Venecijos pirklys“.

„Saulės ašaros“.

„Naktinis reisas“.

„Šuniškos dienos“.

8.30 Kaimo akademija. 9.00 „Sandokanas, Malaizijos tigras“. 9.25 „Kurmis ir...“ 9.35 „Pašėlę Tornberiai“. 10.00 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 10.30 Gustavo enciklopedija. 11.00 Talentų ringas. 12.30 Dok. f. „Kinijos miškai“. 13.30 Dok. filmų ciklas „Šiaurietiškas būdas“. 14.00 Auksinė Agatos Kristi kolekcija. „Mis Marpl. Žmogžudystės vizija“. 16.00 Žinios (su vertimu į gestų k.). 16.15 Gamtos kodas. 16.45 Pradėk nuo savęs. 17.15 Dok. serialas „Ekologiškiausi pasaulio namai“. 17.45 Popietė su A.Čekuoliu. 18.15 Žingsnis po žingsnio. 18.30 Stilius. 19.30 Bėdų turgus. 20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.15 Detektyvinė melodrama „Prisiminimų karštis“ (2007 m., JAV). 23.00 Elito kinas. Drama „Venecijos pirklys“ (2004 m., JAV). (N-7)

6.30 Animac. f. „Didysis filmukų šou“. 6.55 Animac. f. „Ozis ir Driksas“. 7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris III“. 7.45 „Šiupininis“. 8.10 „Kas naujo, Skūbi Dū?“ 8.35 „Detektyvas Drupis“. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai. Nuotykių f. „Išlaisvinti Vilį“ (1995 m., Prancūzija, JAV). 12.00 Komedija „Prielipa“ (1996 m., JAV). 13.55 „F. T. Budrioji akis“. 14.55 „Eva Luna“. 17.00 Farai. 17.45 Įvykiai, sukrėtę Lietuvą (k). (N-7) 18.45 Žinios. 19.00 Teleloto. 20.00 Super KK2. (N-7) 21.00 Veiksmo filmas „Saulės ašaros“ (2003 m., JAV). (N-14) 23.35 Veiksmo f. „Ašmenys 2“ (1995 m., Vokietija, JAV). (N-14)

6.50 Teleparduotuvė. 7.05 Animac. serialas „Perla“. 7.30 „Ilgoji pertrauka“. 8.00 „Gormitai“. 8.30 „Beibleidai. Metalinė kova“. 9.00 „Lūžtanti banga“. 10.00 Komedija „Garfildas 2“. 11.40 Romantinė komedija „Meilė ir kitos nelaimės“ (2006 m., D.Britanija, Prancūzija). 13.15 Romantinė komedija „Vaiduoklių miestas“ (2008 m., JAV). 15.20 Veiksmo f. „Greitis 2: laivo užgrobimas“ (1997 m., JAV). (N-7) 17.40 „Kobra 11“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Oranžinė manija. Krepšinio apžvalga. 19.30 Lietuvos talentai 2010. 22.20 Trileris „Naktinis reisas“ (2005 m., JAV). (N-14) 24.00 Trileris „Projektas „Monstras“ (2008 m., JAV). (N-7) 1.30 Komedija „Idiokratija“ (2006 m., JAV). (N-7)

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 8.00 Ekstrasensų mūšis (k.). 9.00 Tauro ragas. 9.30 Apie žūklę ir medžioklę. 10.00 Sekmadienio rytas. 11.00 Melodrama „Meilės vardu“ (2006 m., Indija). 13.45 Smagiausios akimirkos. 14.15 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 0803, mob. 8 618 77 654). 16.15 Tarp miesto ir kaimo (k.). 16.50 Atvirai su žvaigžde (k.). 17.50 „Srautas II“. (N-7) 18.50 „Nacionalinio saugumo agentas VI“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 Ekstrasensų mūšis. 21.20 Meilės istorijos. Melodrama „Meilė rudenį“ (2009 m., Vokietija). (N-7) 23.15 Siaubo komedija „Šuniškos dienos“ (2009 m., JAV). (S) 1.00 Bamba. (S)

8.00 Gimtoji žemė. 8.30 Gyvenimo ratu. Mamos Gražinos sūriai (k.). 9.05 Šalia mūsų. Dailininkas Vytautas Kusas (k.). 9.30 Mokyklos langas. 10.00 Miesto kodas. 10.50 Mūsų miesteliai. Raguva (k.). 11.40 Muzika gyvai. Festivalis „Sugrįžimai 2011” (k.). 13.25 Sietynas (k.). 13.55 Būtovės slėpiniai. 14.45 Kine kaip kine. 15.10 „Dičiaus karjera“. Muzik. vaid. f. 16.15 „Nerimo akimirkos“. Muzik. f. 16.50 Dalia Kutraitė kalbina... Vincą Trumpą (k.). 17.15 Krašto garbė. 18.05 Valstybės kino metraštis. „Miškas ošia, verkia, gaudžia... Lietuvos energetika“ (k.). 19.00 Koncertas „Jūra ir krantas”. 20.20 Iš atminties ežerų (k.). 21.00 Trileris „Žinau, kas mane nužudė“. (N-14) 22.45 Panorama. 23.00 Klaipėdos muzik. teatro spektaklis. Opera-fantasmagorija „Frank’Einstainas – XXI amžius”.

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Retrospektyva „Fotografas Audrius Zavadskis”. 9.10 Ekomitas. 10.05 „Pavojingi kaimynai”. Dok. serialas. 11.05 „Šunys darbininkai”. Dok. serialas. 12.10 „Mano puikioji auklė”. 12.34 Kitokie? 12.40 „Gyvenimo prieskoniai”. Serialas. 13.40 Makaliaus kelionės. 14.05 „Policijos akademija”. Humoro serialas. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo teorija”. (N-7)

5.05 5.45 6.03 8.03 9.03

Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Ryto garsų savaitė. Vasaros metą – vasaros dainos.

21.30 val. GERAS FILMAS „Dažasvydis“. Ispanija, 2009 m. Rež. Daniel Benmayor (N-14). Vaidina: Brendan Mackey, Jennifer Matter, Patrick Regis, Iaione Perez, Neil Maskell, Anna Casas, Peter Vives.

TV3 Penktadienis, rugpjūčio 26 d.

TV6 Ketvirtadienis, rugpjūčio 25 d. 21.30 val. Trileris „Revolveris“. Prancūzija, D.Britanija, 2005 m. Rež. Guy Ritchie (N-14). Vaidina: Jason Statham, Ray Liotta, Vincent Pastore, Andre Benjamin, Terence Maynard. Lošėjas ir sukčius Džeikas Grynas visą gyvenimą susidėdavo ne su tais žmonėmis ir galiausiai gavo septynerius metelius kalėjimo. Išėjęs į laisvę Džeikas tampa nenugalimas prie lošimo stalų, mat naudojasi formule, kurią kalėdamas sužinojo iš dviejų kalinių. Dabar jis pasiruošęs atkeršyti Doročiui Mačai, žmogui, dėl kurio kaltės jis buvo priverstas sėsti už grotų.

TV6 9.15 9.30 10.00 10.30 11.10 12.10 12.40 13.35 14.05 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00

21.30 22.00 23.00 23.55 0.50 1.25

Teleparduotuvė. Tavo augintinis. Vienam gale kablys. Dar pažiūrėsim... „Kulinarijos meistras“. Realybės šou. „Kol mirtis išskirs“. Komedija. (N-7) Topmodeliai. Pakvaišęs sportas. Jokių kliūčių! „Aiškiaregys“. Kriminalinė komedija. (N-7) „X mutantai“. Fantastinis nuotykių serialas. Jokių kliūčių! „Pretendentas“. „Formulės-1” pasaulio čempionato Didžiojo Belgijos prizo lenktynės. Vaizdo įrašas. „Šeimos bičas“. Animac. serialas. „Kalėjimo bėgliai“. (N-7) „Išvaduotojas“. (N-14) „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. „Tokia skirtinga Tara“. Komedija. (N-7) „Nerealus seksas“. Erotinis f. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 TV parduotuvė. 7.10 Namų daktaras. 7.40 Teletabiai. 10.03 11.03 12.10 13.03 13.42 14.03 14.28 16.30 17.03 17.30

Tetos Betos viktorina. Muzika Tau. Lietuvos diena. Radijo teatras. Retro. Septynios sporto dienos. Gera girdėti. Laida rusų kalba. Literatūros akiračiai. Atsiliepk dainoj.

8.30 Griūk negyvas! (N-7) 10.00 Dok. serialas „Laukinė gamta. Agresija”. 11.00 Šiandien kimba. 11.30 Dok. serialas „Grobuonys. Gimę medžioti”. (N-7) 12.00 Dok. serialas „Plėšrūno instinktas. Didžiosios katės”. (N-7) 13.00 Šeštadienio detektyvas. „Inspektorius Luisas” (k.). 15.00 Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Ekovizija (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! 19.00 Lietuvos futbolo A lygos čempionato rungtynės: Alytaus „Dainava”– Panevėžio „Ekranas”. Tiesioginė transliacija iš Alytaus. Per pertrauką – Žinios. 21.00 Žinios. Orai. 21.15 24/7. 22.15 „MAD MEN. Reklamos vilkai“. TV serialas. (N-7) 23.20 Naša Raša.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 7.10 7.25 7.55 8.20 9.00 9.20 9.35 10.30 11.00 11.20 11.35 13.55 15.55 17.50 20.00 20.25 21.30 22.30 0.00 1.40

Naujienos. Top-shop. Amerikos žurnalas. Animacinis f. Sveikata. Naujienos. Padriki užrašai. Kol visi namie. Fazenda. Naujienos. Animacinis f. Vaidybinis f. „Moteris su grifu „slaptai”. Vaidybinis f. „Mimino”. Vaidybinis f. „Gyvačių gaudytojas”. Igorio Matvijenko kūrybinis vakaras. Laikas. Didelis skirtumas. „Yesterday live”. Kokie mūsų metai! Vaidybinis f. „Nuotykių ieškotojai”. Naktinis eteris.

18.10 19.03 20.03 20.24 20.45

Laisvai! Vudstoko vaikai. Vaikų radijo teatras. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika. V.Baltuškevičius. 23.58 LR himnas.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

BTV Pirmadienis, rugpjūčio 22 d.

Sunkvežimyje pilna žmonių užrištomis akimis. Jie nepažįsta vienas kito, tačiau turi daug bendro: jie visi didmiesčio darboholikai, kurie trokšta ekstremalių potyrių. Šie žmonės sutiko praleisti nuotykių savaitgalį. Kažkas jiems kvėpuoja už nugarų, jie girdi savo pulsą tyloje, į kraują liejasi adrenalinas. Jie apginkluoti galingais dažasvydžio šautuvais, žemėlapiais ir instrukcijomis. Jų laukia begalė išbandymų: nepažįstamo miško takai ir urvai... Žmonės padalijami į dvi komandas, o nugalėtojas bus tas, kuris liks gyvas... Žaidimo taisyklės staiga pasikeičia ir raudonų dažų dėmės susilieja su krauju...

16.00 „Gražiosios melagės”. Serialas. (N-7) 17.00 „Turtuolių privilegijos” (1). Humoro serialas. (N-7) 18.00 „Ratuotas riteris”. Veiksmo serialas. (N-7) 19.00 „Majamio ligoninė”. Serialas. 20.00 „Trauma”. Veiksmo serialas. (N-14) 21.00 Sekmadienio romantika. Iš Utos Danielos kolekcijos „Žavi vienuolė“. Romantinis f. (N-7) 22.55 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 23.55 „Turtuolių privilegijos” (1) (k.).

19

0.10 val. Trileris „Šventasis“. JAV, 1997 m. Rež. Phillip Noyce (N-7). Vaidina: Val Kilmer, Elisabeth Shue, Rade Serbedzija, Valeri Nikolayev, Henry Goodman. Simonas neturi šeimos, neturi namų ir jo tikrasis vardas nėra Simonas. Jis žinomas kaip Šventasis, nusikaltėlis, kuris tobulai įvaldęs apsimetinėjimo, persikūnijimo meną vedžioja policiją už nosies jau ilgus metus. Simoną pasamdo rusų mafija. Jis turi iš mokslininkės Emos pagrobti šaltosios energijos formulę. Deja, pirmą kartą gyvenime Simonas užduoties negali vykdyti tobulai, nes pamilsta mokslininkę... Dabar jis pats tampa mafijos taikiniu.

Vaidina: Nicolas Cage, Shahkrit Yamnarm, Charlie Yeung, Panward Hemmannee, Nirattisai Kaljaruek, Dom Hetrakul. Džo – profesionalus smogikas, kuris paskirtą užduotį atlieka kitų rankomis. Jis kaskart randa naivuolį, padedantį jam atlikti juodžiausius darbelius, o paskui Džo jį nužudo. Blaškydamasis po pasaulį Džo atsiduria Bankoke, kur susitinka apsukrų gatvės vaikį Kongą. Dar viena užduotis ir dar vienas padėjėjas. Kongas užbėga įvykiams už akių, išsiaiškina, kas iš tiesų yra Džo, ir paprašo jo būti mokytoju. Bankokas Džo pateikia dar vieną staigmeną – jis susižavi vietine kurčia mergina, kurią nori apsaugoti nuo pavojingo nusikaltėlių pasaulio. Tačiau tai dar ne viskas: Džo bosas sulaužo pagrindinę anonimiškumo taisyklę ir pradeda paties pasamdyto smogiko paieškas...

TV3 Sekmadienis, rugpjūčio 28 d. 22.20 val. Trileris „Naktinis reisas“. JAV, 2005 m. Rež. Wes Craven (N-14). Vaidina: Rachel McAdams, Cillian Murphy, Brian Cox, Jayma Mays, Laura Johnson.

BTV Šeštadienis, rugpjūčio 27 d. 21.20 val. Veiksmo filmas „Pavojingasis Bankokas“. JAV, 2008 m. Rež.: Oxide Pang Chun, Danny Pang (N-14). Liza Reizert negali pakęsti skrydžių lėktuvu, tačiau siaubingi išgyvenimai, kurie jos laukia naktį skrendant į Majamį, visiškai nesusiję su skrydžių baime. Praėjus kelioms akimirkoms po lėktuvo pakilimo, Lizos bendrakeleivis Džeksonas pasisako turįs užduotį nužudyti turtingą ir įtakingą verslininką. Žmogžudystę jis ketina įvykdyti Lizos rankomis. Jei moteris atsisakys, siaubingasis bendrakeleivis grasina nužudyti jos tėvą. Įkalinta milžiniškame aukštyje skrendančiame laineryje herojė neturi jokios galimybės padėti savo pasmerktam tėvui...


20

Gimtasis kraštas

Viešėjo Švedijoje

Lietuva per savaitę

2011 m. rugpjūčio 19–26 d., Nr. 33 (77)

Lietuva šventė Žolinę Pirmadienį visa Lietuva šventė Žolinę – Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventę. Katalikų bažnyčiose buvo šventinami naujo derliaus vaisiai, žolynai, gėlių puokštės. Didžiausi atlaidai – Žolinės aštuondienis – tradiciškai prasidėjo Pivašiūnuose (Alytaus r.).

Seimo pirmininkė Irena Degutienė, Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, Europos Parlamento narė Laima Andrikienė, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris pirmadienį dalyvavo Stokholme vykusiuose Baltijos valstybių ir Švedijos diplomatinių santykių atkūrimo dvidešimtmečio renginiuose.

Priėmė jaunimo atstovus

Tarptautinės jaunimo dienos proga Prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė pasaulio lietuvių jaunimo atstovus ir aptarė jiems rūpimus klausimus. Susitikime dalyvavo pasaulio lietuvių jaunimo atstovai iš Belgijos, Švedijos, Anglijos, Ukrainos, Graikijos, Lenkijos, Prancūzijos, Australijos, Rusijos ir kitų šalių.

Seimo narių akcija

Kaip bus nešamas deglas

Seimo nariai Kazimieras Uoka ir Gintaras Songaila antradienio popietę valtimi, kurioje įmontuotas variklis su saulės energijos baterijomis, pradėjo kelionę Nerimi Kauno link. Parlamentarai surengė akciją „Mes už alternatyvius energijos šaltinius“.

Savaitgalio orai

Vilniuje buvo pristatytos Londono 2012 m. olimpinių žaidynių deglo nešimo Lietuvoje sąlygos ir koncepcija. Dalyvavo olimpinių žaidynių partnerio „Samsung Electronics Baltics“ prezidentas Sangho Jo, ugnies nešėjai Stanislovas Lakavičius ir Jonas Varkulevičius, olimpinės čempionės slidininkė Vida Vencienė ir plaukikė Lina Kačiušytė.

Deivės sugrįžo į Plungę

Savaitgalį dangų gaubs debesys, o temperatūra nebus itin aukšta. Šeštadienį visoje Lietuvoje nestipriai lynos, naktį bus 12–14, dieną – 16–18 laipsnių šilumos. Sekmadienį kur ne kur palis, pūs silpnas pietvakarių vėjas. Naktį numatoma 11–13, dieną – 18–20 laipsnių šilumos. Ar jau girdite, kaip laukais ateina ruduo? Pilnatis. Saulė teka 6.01, leidžiasi 20.43.

Šeštadienį

Sekmadienį

Naktį: +12 +14°

Naktį: +11 +13°

Dieną: +16 +18°

Dieną: +18 +20°

Plungės dvaro rūmus restauruojanti bendrovė „Pamario restauratorius“ atliko vieną svarbiausių pastato atkūrimo projekto darbų – ant šiaurinio rūmų rizalito užkėlė ir sumontavo prieš šešetą dešimtmečių sunaikintą trijų deivių skulptūrinę kompoziciją. Ji Žemaitijos versaliu vadinamiems rūmams sugrąžino tikrąjį jų vaizdą. Ilonos Chmieliauskaitės nuotrauka

Parengė Rimantas Dovydėnas, GK, EPA-Eltos inf. ir nuotraukos



Gimtasis kraštas Nr. 77