Gimtasis kraštas Nr. 76 by Gimtasis kraštas

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2011 m. rugpjūčio 12–19 d., Nr. 32 (76)

Kaina 1,99 Lt

Pivašiūnus

išgarsino atlaidai Nediduką Dzūkijos bažnytkaimį Alytaus rajone per Žolinę užplūsta tūkstančiai tikinčiųjų. 5 p.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

V.Malinauskas dainuoja meilę gyvenimui 10 p.

Nenugalimasis vilkas 11 p.

Kosta Rika – turtingas krantas 13 p.

2011 m. rugpjūčio 12–19 d., Nr. 32 (76)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Kauno senamiesčio širdyje bręsta permainos Mieste gyvenantys entuziastai kviečia teikti siūlymus, kaip rekonstruoti Rotušės aikštę.

bantis Rotušės rūmuose įsikūrusiame Civilinės metrikacijos biure, taip pat minėjo, kad transporto srautai, automobilių statymas aikštėje turėtų būti pertvarkytas. „Dabar čia automobiliai statomi chaotiškai, dažnai jie paliekami ir pėsčiųjų zonose prie Rotušės, taip pat gatvė aplink aikštę tapo tranzitine jungtimi važiuojantiesiems iš Vilijampolės į Aleksotą, o dar kai ir šalikelėse pristatyta daug automobilių, turistams kartais net sudėtinga patekti prie Rotušės rūmų“, – kalbėjo K.Ignatavičius. Pasak ceremonmeisterio, miesto širdies nepuošia ir aplūžinėję suoliukai, seno grindinio įdubos, kuriose po lietaus iškart susidaro balos. „Reikia atnaujinti ir inžinerinius tinklus, pašalinti peraugusius medžius, kurie užgožia architektūrinius paminklus“, – įsitikinęs jis. K.Ignatavičius apgailestauja, kad praeitame dešimtmetyje atnaujinus ir išgražinus Rotušės rūmus, kitų aikštės statinių fasadai atrodo dar labiau aptriušę.

Siūlo neišlaidauti

Autoriaus nuotrauka

Saulius TVIRBUTAS

Nepatogi verslui

Į Rotušės aikštės draugiją susibūrę Kauno senamiesčio verslininkai ir gyventojai mano, kad istorinė miesto vieta jau seniai turi būti atnaujinta: pakeistas grindinys, kur dabar po lietaus nuolat telkšo balos, nutiesti nauji inžineriniai tinklai, numatytos prekyviečių vietos. Taip pat kviečiama diskutuoti, kaip būtų galima pakeisti transporto srautus aplink aikštę, kaip šią vietą padaryti patrauklesnę verslui. Miesto valdžia kitais metais žada tik parengti techninį rekonstrukcijos projektą, nes dar laukia kiti brangūs miesto atnaujinimo darbai.

Kauno Rotušės aikštės draugijos narys ir kavinės savininkas Ąžuolas Gaižutis teigė, kad senamiesčio gyventojai ir čia verslą kuriantys žmonės aplankė ne vieną užsienio aikštę. „Pabuvojome Italijos miestų aikštėse, žiūrėjome, kaip jos apsodintos medžiais, kokie inžineriniai tinklai į jas atvesti, tyrinėjome grindinius ir panašiai“, – pasakojo Ą.Gaižutis. Verslininkas minėjo, kad pagrindinei aikštei labai svarbu turėti stacionarų vandentiekį, kanalizaciją, prie kurių galėtų jungtis laikinai per šventes ar vasaros metu įsikūrusios kavinės, prekyvietės. „Nenumatyta ir nuolatinė vieta jungčiai su elektros

tinklu, kai rengiami koncertai“, – pastebi Ą.Gaižutis. Daug metų kavinę Rotušės aikštėje turintis, o vasarą ir lauko barą įrengiantis verslininkas mano, kad ši vieta jau virto viso senamiesčio automobilių statymo aikštele. Pasak Ą.Gaižučio, Vilniaus gatvėje eismas draudžiamas, todėl atvykusieji į centrą dažniausiai mašinas palieka erdvioje aikštėje, o mokslo metais čia automobilius stato netoliese esančių aukštųjų mokyklų studentai.

Verkiant reikia permainų Kauno ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius, priklausantis Rotušės aikštės draugijai ir daug metų dir-

Urbanistas Rimvydas Palys prieš 15 metų yra rengęs Rotušės aikštės atnaujinimo projektą. „Bet jis taip ir liko tik brėžiniuose, – pasakojo urbanistas. – O dabar aš jau abejoju, ar verta labai plačiai užsimoti ir išleisti tam daugybę lėšų. Kol kas ši aikštė visai gražiai atrodo. Tiesa, reikėtų sutvarkyti tą architektūrinį jovalą, kai vasarą pristatoma įvairių tarpusavyje nedarančių laikinų lauko kavinių palapinių, kitų statinių. Taip pat galima atnaujinti grindinį, kad jis būtų lygus.“ R.Palys mano, kad įgyvendinti brangiai kainuojančias Laisvės alėjos ir Rotušės aikštės vizijas, kuriomis siūloma daug ką iš esmės pakeisti, šiuo metu Kaunui nevertėtų. „Pas tikrą aristokratą ir rūmai, ir arklidės būna stilingos, gražios, o plikbajoris daug pinigų skiria tik paradinei pusei, bet kitur viską palieka apšnerkšta. Neturėtume eiti šiuo keliu – išblizginti vieną ar dvi vietas, o šalia esančius pastatus palikti apleistus. O kur dar daugiabučių mikrorajonų rūpesčiai, duobėtos įvažos, ankšti kiemai, – kalbėjo urbanistas. – Pirmiau sutvarkykime kasdieninę aplinką, kurioje gyvename, o tada leiskime lėšas prabangiam grožiui.“ Nukelta į 2 p.

Vienas dirba – du kontroliuoja Per atkurtosios nepriklausomybės metus pristeigus 80 verslą kontroliuojančių įstaigų, dabar Vyriausybė jau suka galvą, kaip sumažinti verslo prievaizdų skaičių. Gediminas STANIŠAUSKAS Ekonomikos krizės įkarštyje valdžia žadėjo palengvinti dalią naktinės mokesčių reformos prispaustam verslui ir iki 2011 m. sumažinti verslą kontroliuojančių institucijų nuo 150 iki 8–9 įstaigų. Tačiau kol kas neatrodo, kad šie pažadai greitai bus ištesėti. Tam gali prireikti net dviejų dešimtmečių.

Subliūškę užmojai Beveik prieš dvejus metus tuometis ūkio ministras Dainius Kreivys ir teisingumo ministras Remigijus Šimašius spaudos konferencijoje verslininkams pranešė džiugią žinią – iki 2011 m. verslą kontroliuojančių institucijų sumažės nuo 150 iki devynių ar net aštuonių įstaigų, tai yra įmonės bus tikrinamos rečiau. „Įsukdami verslą kontroliuojančių įstaigų pertvarkos smagratį tikimės esminio dalyko – ne susilpninti verslo kontrolę, o padaryti ją stiprią, skaidrią ir efektyvią“, – tuomet žadėjo D.Kreivys. Nukelta į 3 p.

Kai kurios kontroliuojančios institucijos sumažintos tik popieriuje. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Bedarbio pašalpa – mielesnė už varganą atlyginimą Valdžiai vis dažniau trimituojant apie ekonomikos atsigavimą, darbo rinkoje nesijaučia optimizmo – Lietuvoje tebeturime per 200 tūkst. bedarbių. Saulius TVIRBUTAS

Konkurentas – pašalpos

Atsigaunant ekonomikai, nedarbo lygis mažėja tik dėl emigracijos. Žmonės priprato gyventi iš pašalpų, nes darbas šiuo metu tampa bevertis. Daug kur jau trūksta darbo rankų, bet norinčiųjų dirbti mažėja.

Kupiškio miškų urėdijos urėdas Dainius Stonkus stebisi, kai statistikai skelbia, kad Lietuvoje daug bedarbių: miškų ūkiams nuolat trūksta darbininkų. „Mūsų rangovai skundžiasi darbuotojų stygiumi, miške apstu darbų, o norinčiųjų įsidar-

binti atsiranda labai mažai“, – teigė urėdas. Statistika skelbia, kad Kupiškio rajone nedarbo lygis šiuo metu sudaro 12,8 proc. (visoje šalyje – 11 proc.). „Matyt, darbščiausieji emigravo, o likusieji priprato gyventi iš pašalpų“, – svarstė D.Stonkus. Nukelta į 2 p.

Nors Lietuvos ekonomika ir atsigauna, nedarbo problema išliks aktuali ne tik šiais, tačiau ir kitais metais. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

2 Kauno senamiesčio širdyje bręsta permainos Gimtasis kraštas

2011 m. rugpjūčio 12–19 d., Nr. 32 (76)

Aktualijos

niai raštu kreipėsi į Kauno merą Rimantą Mikaitį ir prašė „asmeniškai pasirūpinti, kad Motiejaus Valančiaus paminklas būtų perkeltas į tinkamesnę vietą, pavyzdžiui, prie Arkikatedros bazilikos“. A.Kubilius teigia gavęs M.Valančiaus blaivystės sąjūdžio ir Lietuvai pagražinti draugijos prašymus iškelti skulptūrą, kuri dabar yra esą mažiau garbingoje vietoje, prie kunigų seminarijos sienos. Dar daugiau aistrų kilo, kai vietos dienraštis paskelbė, kad draugija siūlo iš aikštės iškelti M.Valančiaus ir Maironio skulptūras. Pastaroji yra prie rašytojo vardo literatūros muziejaus ir jo buvusio namo. Kauniečiai ėmė skambinėti į savivaldybę ir muziejų protestuodami dėl tokių idėjų, o kai kurie net siūlė rengti mitingus. K.Ignatavičius teigė, kad tai buvo iš piršto laužta informacija, niekas tokių pasiūlymų draugijoje nepateikinėjo.

Valdžia neskubės

Kauno Rotušės aikštė jau virto viso senamiesčio automobilių statymo aikštele.

Atkelta iš 1 p. Urbanistas būgštauja, kad šiuolaikinės miestų rekonstrukcijos dažniausiai jiems nesuteikia nei estetinės, nei materialinės kokybės. „Pavyzdžiui, Palangos J.Basanavičiaus gatvėje per rekonstrukciją iškirtus medžius neliko iki tol ten tvyrojusios romantikos, o Gedimino prospekto pertvarka Vilniuje parodė, kaip galima iššvaistyti milijo-

nus pigioms ir nekokybiškoms medžiagoms, – sakė R.Palys. – Štai todėl atsargiai žiūriu į įvairias rekonstrukcijas.“

Kvies diskutuoti K.Ignatavičius teigė, kad Rotušės aikštės draugijos tikslas yra atkreipti valdžios ir visuomenės dėmesį į miesto širdimi vadinamą aikštę. „Spalį rengsime konferenciją, kur

Sauliaus Tvirbuto nuotrauka

savo nuomonę galės pasakyti architektai, kiti specialistai, politikai, – dėstė K.Ignatavičius. – Įvairiais laikotarpiais ši aikštė turėjo įvairią paskirtį: čia buvo turgus, taip pat vieta, kur paskelbiami magistrato nutarimai, tarpukariu prie Rotušės buvo rekreacinė zona su gėlynais. Laikas apsvarstyti, kokia ši vieta turėtų būti dabar.“ Karštų diskusijų kyla ir dabar. Antai premjeras Andrius Kubilius nese-

Kauno vicemeras Povilas Mačiulis teigė, kad šiuo metu būtina įgyvendinti kitus projektus. „Parengtas techninis projektas atnaujinti Laisvės alėją ir tikimės kitais metais pradėti ten darbus, todėl tikėtis kokių nors darbų dar ir Rotušės aikštėje nėra realu, – tvirtino vicemeras. – Per kitus metus reikėtų parengti techninį projektą, o paskui ieškoti lėšų. Per tą laiką specialistai ir visuomenė galės siūlyti idėjas, kaip turėtų atrodyti aikštė. Pavyzdžiui, reikia apsispręsti, koks bus čia esančių medžių likimas. Kiti miestai negali pasigirti tokiu dideliu skaičiumi senų medžių savo aikštėse, bet jie jau užstoja pastatus.“

P.Mačiulis sako, kad įdomus ir Kauno tarybos nario Visvaldo Matijošaičio pasiūlymas atgabenti į aikštę senus tašytus akmenis iš rekonstruojamo A.Juozapavičiaus prospekto. O R.Palys mano, kad atkasti istoriniai daiktai turi likti arti savo buvusios vietos.

Miesto ceremonmeisteris K.Ignatavičius teigė, kad Rotušės aikštės draugijos tikslas yra atkreipti valdžios ir visuomenės dėmesį į miesto širdimi vadinamą aikštę. „Suprantama, kad gatvėje tų akmenų nepaklosi, bet jais galima išgrįsti šaligatvius, šalikelės ruožus, o gabenti jų kitur nevertėtų“, – mano urbanistas. XVI amžiuje pastačius Rotušės rūmus, aplink juos susiformavo pagrindinė miesto aikštė. Ten vyko turgūs, mugės, veikė 9 vaško krosnys. Čia išlikę daug architektūros paminklų. Paskutinį kartą aikštė rekonstruota prieš daugiau kaip 40 metų.

Bedarbio pašalpa – mielesnė už varganą atlyginimą Atkelta iš 1 p. Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas Arturas Mackevičius irgi mano, kad socialinės pašalpos, bedarbio išmokos, įvairios lengvatos, kaip, pavyzdžiui, nemokamas maitinimas, mokesčių už komunalines paslaugas kompensacijos mažas pajamas turinčioms šeimoms, neskatina ieškotis darbo, sudaro konkurenciją verslui. „Šios išmokos santykinai nedaug skiriasi nuo mažų atlyginimų. Žmonės moka skaičiuoti ir mato, kad 200 Lt skirtumas tarp išmokų, pašalpų ir algos jam visai nepatrauklus – juk kainuos transportas, pietūs darbe, o turimos lengvatos jam tuojau pat nubraukiamos, – aiškino A.Mackevičius. – Deja, darbo vietos apkrautos labai dideliais mokesčiais, tad didinti algas, o tuo labiau konkuruoti su emigrantams patraukliomis šalimis vidutiniam verslui yra neįmanoma.“ A.Mackevičius pridūrė, kad didelę konkurenciją sąžiningam verslui ir nedarbo lygiui turi nelegalus darbas.

Darbas nuvertėjo Sociologas Romas Lazutka įsitikinęs, kad esant tokiai situacijai jokiu būdu negalima mažinti socialinių pašalpų, lengvatų, išmokų. „Jei atimtume ir tuos varganus pinigus, tik paskatintume vagystes, kitus nusikaltimus, o ar sugrąžintume motyvaciją dar-

bui, niekas tikrai nežino“, – kalbėjo mokslininkas. Jo nuomone, socialinė parama mažina norą dirbti tik dėl to, kad žmogus nemato didelio skirtumo tarp minimalios algos ir išmokų. „Ilgainiui jis pripranta tenkinti tik minimalius poreikius, atpranta nuo darbo režimo, – sakė R.Lazutka. – Ilgalaikė bedarbystė didina socialinę atskirtį, nes darbas yra vienas pagrindinių būdų integruotis į visuomenę, išreikšti save, bendrauti. Ilgai nedirbant prarandami ir kvalifikaciniai įgūdžiai.“ Pasak mokslininko, valstybei daugiau kainuoja, kai žmogui tenka rinktis tarp darbo ir išmokų. „Ekonominė situacija tokia, kad tikėtis didelių algų daug kam yra neįmanoma, bet jeigu socialinė parama išliktų ir įsidarbinus, nustačius uždarbio ribas iki kurios dar mokamos išmokos, būtų daugiau norinčiųjų dirbti net ir už minimumą, – mano jis. – Valstybei tai būtų mažesnė našta, nes dirbantis žmogus mokėtų mokesčius. O dabar sunkiai besiverčiantis priverstas rinktis vien išlaikytinio dalią.“ R.Lazutka įsitikinęs, kad būtina grąžinti išmokas ir už paaugusius vaikus, kaip buvo iki krizės, bei nemokamą maitinimą mokyklose. „Nieko baisaus, jei kartu nemokamai maitinsis ir neskurstančių tėvų atžalos, juk šios šeimos prisideda prie bendros paramos mokesčiais“, – tvirtino R.Lazutka.

Socialinė parama mažina norą dirbti tik todėl, kad žmogus nemato didelio skirtumo tarp minimalios algos ir išmokų.

loginius ir fizinius mokslus netgi sumažėjo. O socialinius mokslus rinkosi daugiau kaip pusė stojančiųjų. „Akivaizdu, kad valstybė šioms studijų programoms turėtų didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių, o socialiniams mokslams atvirkščiai – mažinti, – įsitikinęs A.Francas. – Jei žmogus labai nori būti nepaklausus rinkoje teisininkas ar vadybininkas, tegul už šias studijas moka pats.“

Birža – menkas pagalbininkas

Darbo biržos darbuotojams krizė jau baigėsi. Šiais metais direktoriaus alga iki mokesčių padidėjo nuo 4 218 iki 4 475 Lt. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Bedarbių kalvės Konsultacijų ir įdarbinimo bendrovės „Strategic Staffing Solutions International“ vadovas Lietuvoje Andrius Francas pasigenda bendros darbo rinkos strategijos. „Tai būtina daryti dėl to, kad valstybės finansuojamos studijų vietos kainuoja visai visuomenei, – teigė jis. – O dabar niekam neįdomu, kad ir toliau vidurinių mokyklų absolventai masiškai stoja į teisę ir vadybą, nors šių specialistų jau pakankamai turime geram dešimtmečiui.“

Pasak įdarbinimo įmonės vadovo, dabar rinkoje paklausiausios finansų apskaitos ir informacinių technologijų specialybės. „O jei toks specialistas dar moka kurią nors skandinavų kalbą, jis garantuotai ras gerą darbą ir Lietuvoje. Taip pat niekada nepražus kvalifikuotą darbininkišką profesiją turintis žmogus“, – tvirtino A.Francas. Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentė Ieva Dičmonaitė minėjo, kad pernai valstybės išleisti 600 tūkst. Lt populiarinti valstybės poreikiams svarbias studijų kryptis universitetuose ir kolegijose rezultatų nedavė – besirenkančiųjų techno-

Netekusiam darbo žmogui neretai tenka keisti nepaklausią specialybę. „Kiekvienam bedarbiui, registruotam darbo biržoje, sudaromi individualios užimtumo veiklos planai. Juose bedarbis nurodo pageidaujamą specialybę, kvalifikaciją, kurią norėtų įgyti“, – sakė Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jankauskienė. Mokymo metu bedarbiui mokama mokymo stipendija – 560 Lt per mėnesį, kompensuojamos viešojo transporto nuvykimui į mokymus išlaidos. Maksimali bedarbio išmoka yra 650 Lt, minimali – 350 Lt. Lietuvos laisvosios rinkos institutas yra skelbęs, kad tokie biržos kursai neefektyvūs, geriau tai darytų viešo konkurso būdu atrinktos privačios bendrovės ar mokyklos. Akivaizdžiausias neefektyvaus lėšų mokymams panaudojimo pavyzdys – pernai rengti kursai Panevėžio teritorinėje darbo biržoje. Ten 24 savaites 12 bedarbių buvo mokomi keramikos amato. Įdomu, kad tarp kursų klausytojų buvo ir keramikė, kuri dėl padidėjusių mokesčių ir menkos paklausos atsisakė šio verslo ir atėjo į biržą.

2011 m. rugpjūčio 12–19 d., Nr. 32 (76)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Vienas dirba – du kontroliuoja Atkelta iš 1 p. Ministrai kalbėjo, kad bendroves turi tikrinti ne šimtai kontrolierių, o tik vieną ar du kartus per metus, institucijos privalo derinti apsilankymus įmonėse, kuo mažiau trikdydamos verslininkų darbą. „Iniciatyva tikrai buvo labai sveikintina, nes kiekvienas bet kurios įstaigos tikrintojo apsilankymas paprastai sujaukia visą įmonės darbą“, – sako banko DnB NORD vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis. – Tikrintojui reikia skirti ypatingą dėmesį, bendrauti su juo. O jūs įsivaizduokite, kas būna, jei tokių prievaizdų per metus ateina dvidešimt ar daugiau.“

Sumažino tik popieriuje Kaip iki 2011 m. vidurio įgyvendinami pažadai, kai per tą laiką D.Kreivys skandalingai atsistatydino iš ministro posto, pats įsivėlęs į neskaidrias Europos Sąjungos pinigų dalybas savo motinos įmonei, o R.Šimašius, į ministro postą patekęs po 13 metų darbo Lietuvos laisvosios rinkos institute (iš kurių 2006–2008 m. buvo jo prezidentu), tyliai ir ramiai vadovauja Teisingumo ministerijai? Visgi šis bei tas nuveikta, tiesa, daugiau teoriškai, o ne praktiškai.

liuojančios įstaigos nesuinteresuotos bendradarbiauti. Kiekviena iš jų į įmonę nori ateiti atskirai“, – sako R.Rudzkis. Ministrų paskelbta reorganizacija irgi pažengė ne ką toliau.

Biurokratiniai barjerai neišnyko Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) generalinis direktorius Danas Arlauskas tikina, kad iš pradžių verslininkus labai nudžiugino ministrų iniciatyva, bet ilgainiui ja buvo nusivilta. „Gaila, bet tie pažadai žarstomi jau 20 metų! Aišku, negali sakyti, kad viskas visai blogai, nes jaučiame, kad, pavyzdžiui, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinės veterinarijos bei maisto tarnybos pareigūnai pagaliau suvokė, kad būtent verslas tempia visą Lietuvos ekonomiką ir jei vien bausi verslininkus, tai visi kartu ir nugarmėsime į dugną“, – kalbėjo D.Arlauskas. Jo žodžiais, „bendrame kontekste šių žygių vis tiek nepakanka ir reikia, kad verslo naudą suprastų dar ir ministerijos bei politikai“. „Deja, D.Kreivys dirbo ne verslui, o savo paties reklamai. Mes jam siūlėme daugelį dalykų, kad ir statybų lei-

Per 2009–2011 m. verslą kontroliuojančių institucijų realiai sumažėjo tik septyniomis, o beveik visi panaikintų įstaigų darbuotojai buvo įdarbinti naujai įsteigtoje institucijose. Ūkio ministerija „atsijojo“ 150 institucijų nurodydama, kad verslą tiesiogiai kontroliuoja tik 79. Jos buvo popieriuje suskirstytos į devynias sritis. Daugiausia prievaizdų verslas turi produktų saugos srityje – 19 kontroliuojančių įstaigų. Šiek tiek mažiau jų yra aplinkos apsaugos (17) ir visuomenės bei sveikatos saugos (15) srityse. Po daugybės posėdžių ministerija institucijas išskirstė į devynias kontroliavimo sritis, tad teoriškai D.Kreivio ir R.Šimašiaus pažadai „sumažinti“ kontrolierių skaičių tarsi ir įvykdyti. Deja, ekspertai praktikoje mato ką kita. Banko DnB NORD vyriausiasis analitikas R.Rudzkis pabrėžia, kad savo pažadus valdžia pamiršo, nes niekas nepasikeitė. „Ir toliau yra piktnaudžiavimų, renkamos „duoklės“, nes kontro-

dimų išdavimo kelią nuo A iki Z, bet buvome ignoruojami, o biurokratijai mažinti siūlėme pritaikyti JAV Teksaso valstijos modelį, kai elementari komisija naikina bet kokias kliūtis verslui“, – pasakojo D.Arlauskas. LVDK vadovas teigia, jog versle viską lemia greitis, todėl dėl biurokratinių barjerų Lietuva ir nepritraukia užsienio investicijų.

Panaikino vienuolika, įsteigė keturias Ūkio ministerijos atstovė Asta Ramoškaitė „Gimtajam kraštui“ teigė, kad įgyvendinant „D.Kreivio ir R.Šimašiaus planą“ buvo sujungta 11 institucijų, jas reorganizavus į 4, o šiemet planuojama sujungti dar 9 institucijas, jų vietoje bus 3.

Daugiausia prievaizdų verslas turi produktų saugos srityje – 19 kontroliuojančių įstaigų.

Ji negalėjo pasakyti, ar valstybė apskritai pasiekė bent kokį ekonominį efektą, nes „Ūkio ministerija turi informaciją tik apie savo srities reguliavimo institucijas“. Keista, nes Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma sakė pats savo akimis matė minėtų reorganizavimų „ekonominį pagrindimą“. „Gimtasis kraštas“ suskaičiavo, kad per 2009–2011 m. verslą kontroliuojančių institucijų realiai sumažėjo tik septyniomis, o beveik visi panaikintų įstaigų darbuotojai buvo įdarbinti naujai įsteigtoje institucijoje. Sujungus Valstybinę tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą bei Narkotikų kontrolės departamentą į Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą buvo atleisti tik 5 darbuotojai. Išeitinėms išmokoms skirta 113,6 tūkst. Lt. Šių metų balandį į departamentą buvo priimti 3 nauji tarnautojai. Panašus „efektas“ pasiektas ir Valstybinėje miškų tarnyboje (VMT), į kurią buvo sujungtos Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnyba, Miško sanitarinės apsaugos tarnyba ir Valstybinė miškotvarkos tarnyba. Pasak VMT direktoriaus pavaduotojo Pauliaus Zolubo, finansinis reorganizacijos efektas siekė apie 520 tūkst. Lt. Tačiau tarnautojų VMT beveik nesumažėjo. Šiuo metu tarnyboje dirba 65 darbuotojai, o iki reorganizacijos jų buvo 70.

Priešinasi reorganizacijoms Didžiausia pažanga pasiekta įsteigus Valstybinę augalininkystės tarnybą vietoje panaikintų Valstybinio augalų veislių tyrimo centro, Valstybinės augalų apsaugos tarnybos ir Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos. Čia kontrolierių realiai sumažėjo net 84. Jiems atleisti išmokė-

Prieš lenkiškus užrašus bejėgis net teismas Pirmadienį Mostiškėse apsilankę Vilniaus rajono savivaldybės valdininkai gyventojams perskaitė teismo nutartį, įpareigojančią nukabinti nelietuviškų gatvių pavadinimų lenteles.

GK archyvo nuotrauka

Tačiau paaiškėjo, kad niekas net nesiruošia kreipti dėmesio į teismo nurodymą. Vilniaus rajono savivaldybė, gavusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, įpareigojančią per mėnesį pakeisti Valstybinės kalbos įstatymo neatitinkančias gatvių pavadinimų lenteles, vykdyti ją ėmėsi paskutinę dieną. Ir tai tik Mostiškėse, nors nelietuviškų gatvių pavadinimų yra septyniose Vilniaus rajono gyvenvietėse. Tačiau ir vieninteliame kaime, kurį aplankė valdininkai, niekas nesutiko nukabinti lentelių.

Į Mostiškes atvykęs Vilniaus rajono savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Tadeušas Buiko kiemuose gyventojams tik perskaitydavo teismo nutartį. Valdininkas teisinosi kitokių priemonių taikyti negalįs – Administracinių teisės pažeidimų kodeksas neįpareigoja rašyti protokolų. Jam jau užėjus į pirmą kiemą iš visų pusių ėmė rinktis Mostiškių gyventojai. Jie perskaitytus žodžius sutiko priešiškai, šaukdami, kad patys lentelių tikrai neplėš. GK, Eltos inf.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

ta kompensacijų už 623 tūkst. Lt. Seimo narys J.Razma akcentuoja, kad ministrų planas nebuvo įgyvendintas ir todėl rudenį bus kalbamasi su Vyriausybe, kaip paspartinti procesą, nes dalis institucijų vadovų priešinasi reorganizacijoms. „Jie visuomet randa daugybę užtarėjų Seime, todėl nėra taip lengva įgyvendinti užsibrėžtus tikslus“, – sakė J.Razma. Jo teigimu, kad ir kaip būtų, bet per tuos dvejus metus valstybės požiūris į verslą jau pasikeitė. Šiais metais reformos laukia vartoto-

jų teises tarsi turinti užtikrinti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), kurios vadovė Diana Korsakaitė šią savaitę viešai verkšleno dėl esą per mažo finansavimo. VKEKK planuojama su Ryšių reguliavimo tarnyba ir Valstybine energetikos inspekcija sujungti į Infrastruktūrų reguliavimo tarnybą. Nesunku paskaičiuoti, kad jei ir toliau tokiais tempais kaip iki šiol bus pertvarkomos verslą kontroliuojančios institucijos, tam prireiks ne mažiau kaip dešimties metų.

Biurokratai visada pateisins savo veiklą

Kontrolieriai priešinasi reformoms

Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas

Kęstutis Daukšys, Seimo narys, buvęs ūkio ministras

Bendras fonas išlieka toks pat ir jis niekada nebuvo palankus verslui. Įmonių vadovai nuolat pabrėžia, kad yra per daug kontroliuojančių institucijų, pakibusių jiems virš galvos – pradedant lietuvių kalbos kontrole ir baigiant visais kitais. Tad šia prasme net po ministrų iniciatyvos, kuri tarsi žadėjo tam tikrą revoliuciją po dvejų metų, niekas nepasikeitė. Jei ir įvyko kas nors, tai vertinčiau tik kaip tam tikrą, niekieno nepastebėtą evoliuciją. O juk atsižvelgiant į gyventojų skaičiaus mažėjimą, galima drąsiai sakyti, kad biurokratų padaugėjo. Manau, kad esminis lūžis įvyktų tuomet, jei sumažėtų būtent tų kontrolierių, kurie visuomet sugalvoja, kaip pateisinti savo veiklą, todėl ir prikuria įvairiausių kontrolės mechanizmų ir vis naujų taisyklių. Juk pakaktų tik pritaikyti Didžiosios Britanijos, Airijos, kitų šalių patirtį, ir valstybinis reguliavimas būtų gerokai sustambintas, o ne išskaidytas į smulkias institucijas, kurioms vis trūksta pinigų išgyventi.

Verslo kontrolę reikėtų keisti iš pagrindų. Pavyzdžiui, stambioms įmonėms, kuriose naudojami ne tik sudėtingesni įrengimai, bet ir apskritai yra aukštesnio lygio verslo santykiai, reikėtų daugiau kontroliuojančių institucijų, o smulkesniam verslui reikėtų visiškai atskiros sistemos. Jam kontroliuoti gal net pakaktų specialios inspekcijos, kuri atliktų šiuo metu 10–20 kontroliuojančių institucijų funkcijas. Kad į įmonę ateitų tik vienas inspektorius, kuris patikrintų ir darbų saugą, ir maisto saugą, ir priešgaisrinę sistemą. Suprantama, kad toks inspektorius turėtų būti labai kvalifikuotas, bet kitos išeities nematau. Blogiausia tai, kad visoms įmonėms reikalavimai yra vienodi, nesvarbu, didelė ar maža įmonė. Bet juk ne visų įmonių galimybės yra vienodos ir ne visuomet reikia iš įmonių reikalauti aukščiausių standartų. Bėda ta, kad kiekviena iš kontroliuojančių institucijų nori būti reikšminga ir iš paskutiniųjų priešinasi reformoms.

Gimtasis kraðtas Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis,

Reklamos pardavimas Tel. (8 5) 210 0093.

stasys.jokubaitis@gimtasiskrastas.lt

Prenumerata ir platinimas Tel. (8 5) 210 0060.

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė,

Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816

lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110.

Leidėjas – UAB

Žurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Nijolė Baronienė, Vismantas Žuklevičius, Rūta Klišytė. Fotografas Klaudijus Driskius. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

4 Amžiaus statybos ir politinės intrigos Gimtasis kraštas

Saulius TVIRBUTAS Šiomis dienomis apsispręsta bent pajudinti mirties taške užstrigusias Valdovų rūmų statybas. Vilniaus pilių direkcija pasirašė 1,3 mln. Lt vertės sutartį su Panevėžio statybos trestu (PST) ir tikrąja ūkine bendrija „Vilniaus papėdė“. Už šias lėšas teks perbraižyti elektros laidų, vamzdynų ir kitų inžinerinių tinklų išdėstymą, atskiriant juos nuo neįrengtos rūmų dalies. Mat ankstesniame projekte viskas buvo numatyta vienam pastatui, o dabar norima pabaigti bent pusę Valdovų rūmų. Ir tam reikės ne mažiau kaip 30 mln. Lt. Likusios rūmų dalies likimas vis dar neaiškus, bet akivaizdu, kad užspringome savo užmojais ir Vilniaus širdyje dar ilgus metus turėsime pastatą vaiduoklį. Deja, pildosi prieš dešimtmetį skambėjusių skeptikų balsai, kad gal neverta užsiimti gigantiškomis, abejotinos istorinės vertės statybomis. Juk neišlikę nei tikrų brėžinių, nei išsamių techninių aprašymų, tik pavienės dailininkų graviūros. Bet valdžia tada buvo politiškai valinga. Tuo labiau kad palaikymo sulaukta ir iš didelės dalies visuomenės, išeivijos. Įkurtas fondas, ieš-

Komentarai

kantis rėmėjų ir aukotojų, kai kurie verslininkai pradėjo gaminti produktus, kuriuos pirkdami galėjome paremti statybas. Nuspręsta nepagailėti 114 mln. Lt ir iki Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio 2009 m. pastatyti rūmus, kurie taptų didinga valstybės reprezentacine vieta ir muziejumi. Dabar ta suma jau neatrodo milžiniška. Netgi juokinga, kai palygini su jau išleistais 230 mln. Lt ir dar reikalingais 110 mln. Lt. To ir didžiausi skeptikai nesitikėjo. O kur dar vienas po kito pasipylę skandalai: ekspertai suabejojo, ar už milijonus perkami antikvariniai daiktai tikrai atitinka savo vertę, o kai kurie istorikai pareiškė, kad pirkiniai išvis nesusiję su Lietuvos istorija. Paskui įsižiebė aistros dėl išlaidų statybų darbams. Valstybės kontrolė atlikusi auditą konstatavo, kad darbai vyko neskaidriai, naujoms statyboms taikyti restauraciniai įkainiai. Žodžiu, tipiškas lietuviškas scenarijus, kuris kartojasi ten, kur pradedami leisti valstybės pinigai.

įmanoma atsekti visus galus. Rangovas PST savo ruožtu teigia, kad kaltas nenuoseklus finansavimas. Dėl to statybos užtruko, o per tą laiką gerokai pabrango statybinės medžiagos ir darbo jėga, nes prasidėjo nekilnojamojo turto bumas. Tad gal tiksliau būtų pavadinti šį objektą paminklu subliuškusiems užmojams. Kad ir kaip ten buvę, burtas jau mestas ir apgailestauti dėl to, kad esame neatsparūs gigantomanijai, dabar jau ne laikas. Būtina ieškoti lėšų ir tęsti darbus. Tačiau Vyriausybė tik nutraukė procesą ir be kritikos ankstesnei valdžiai nieko daugiau nesugalvoja. Dėl nuvilnijusių skandalų neišvengiamai retėja ir rėmėjų gretos. Pavyzdžiui, saldainių „Valdovų rūmai“ gamintojai, nuo kiekvienos parduotos saldumynų dėžutės rūmų statyboms skyrę po litą ir iš viso šiam reikalui pervedę 300 tūkst. Lt, teigia, kad dabar šios prekės paklausa smarkiai nukrito. Sužlugus planams atidaryti rūmus 2009 m., tikimasi bent pusę jų

Akivaizdu, kad užspringome savo užmojais ir Vilniaus širdyje dar ilgus metus turėsime pastatą vaiduoklį. Kai kurie aštrialiežuviai skambiai pavadino statomus rūmus korupcijos muziejumi. Generalinė prokuratūra turės atsakyti, ar šis sarkastiškas pavadinimas pagrįstas. Nors mažai tikėtina, kad dabar

Sužlugus planams atidaryti rūmus 2009 m., tikimasi bent pusę jų užbaigti iki 2013 m., kai Lietuva pirmininkaus ES ir ten galės rengti įvairius tarptautinius renginius, posėdžius. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

užbaigti iki 2013 m., kai Lietuva pirmininkaus ES ir ten galės rengti įvairius tarptautinius renginius, posėdžius. Valdovų rūmų paramos fondo pirmininkas Algirdas Vapšys abejoja, kad tai pavyks net ir pradėjus naujus muziejaus projektavimo darbus. Pasak jo, iki šiol nepanaudotas nė vienas litas iš paskirtų šiems metams 16 mln. Lt. Pasak jo, jei vietoje tuščių kalbų, diskusijų ir trypčiojimo tęstume darbus bent muziejaus patalpose, per šiuos ir kitus metus pirmas etapas būtų baigtas. Dabar gi teks dirbti paknopstomis ir rizikuoti statinio kokybe arba nukelti muziejaus atidarymą tolesniam laikotarpiui. Kita rūmų dalis, kurioje pastatytos tik sienos ir uždengtas stogas, kelia dar daugiau rūpesčių. Praėjusią žiemą ten jau skilinėjo tinkas. Kai kurie kaltina statybininkus, kad jie pridarė broko, o šie aiškina, jog tai tik dėl to, kad statybos nevyksta kaip priklauso, statinys nešildomas. Galima tik spėlioti, kaip pastatas atrodys po ateinančios žiemos ir ką galėsime dėl to kaltinti – valdžią ar statybininkus. Aišku viena – išsipūtusi sąmata dar augs ir augs, nes teks daug ką perstatyti, remontuoti, vėl perprojektuoti. Greičiausiai turėsime amžinas statybas, jas lydinčias politines intrigas arba užkonservuotą statinį, kitaip tariant, dar vieną miesto vaiduoklį. Mūsų valdovai, jei galėtų pamatyti, ką išdarinėjame su jų atminimo vieta, tikriausiai primygtinai patartų atidžiau ir racionaliau pasverti kitą gigantišką, daug brangesnį projektą, kuriam vėl optimistiškai užsimojome – atominės elektrinės statybą. Ar neužspringsime ir ja?

2011 m. rugpjūčio 12–19 d., Nr. 32 (76)

Ant politinių svarstyklių

Ar išdavusi Baltarusijos opoziciją Lietuva susigrąžins demokratinių jėgų pasitikėjimą? Praėjusį ketvirtadienį Lietuvą supurtė skandalas, kai paaiškėjo, kad talkinant Teisingumo ministerijai Baltarusijos režimas sulaikė vieną žmogaus teisių gynimo organizacijos „Vesna“ lyderių Alesių Beliackį. Baltarusijos demokratinės jėgos išreiškė susirūpinimą, kad jiems tapo jau nesaugu ir Lietuvoje, kur iki šiol jie rasdavo užuovėją finansuoti savo veiklą. Ar šis Teisingumo ministerijos akibrokštas pakenks Lietuvos, kaip demokratinės valstybės, reputacijai, ar vis dėlto nerimauti nėra dėl ko?

Trenkėme lyg šlapiu skuduru per veidą

Įžvelgiu absoliutų valstybės struktūrų neatsakingumą

Jurgis Razma, Seimo narys

Saulius Stoma, Seimo narys

Neįsivaizduoju nė vieno žmogaus Lietuvoje, kuris pasakytų, kad šis skandalas nepakenkė mūsų valstybės moraliniam veidui. Aišku, kad pakenkė, ir stipriai. Klausimas, kaip stipriai pakenkė. Manau, kad kitų valstybių ir demokratinių jėgų požiūris į mus labiausiai priklausys nuo tolesnių veiksmų – kaip Lietuvos valdžios institucijos sugebės išsiaiškinti situaciją ir ar principingai nubaus kaltus asmenis. Šiuo atveju nerimą kelia Teisingumo ministerijos elgesys, kai ji neskuba visko išsiaiškinti, o juk būtent ji tapo A.Beliackiui sufabrikuotos baudžiamosios bylos dalyve, suteršusia Lietuvos vardą. Tad nuo tos reakcijos į skandalą ir priklausys, ar mūsų valstybė verta pasitikėjimo. Neabejoju, kad Baltarusijos opozicijai simpatizuojantys piliečiai kol kas jaučiasi tikrai nesmagiai. Juolab kad šis įvykis sutapo su Lietuvos reiškiamais priekaištais Austrijai dėl sausio 13-osios byloje kaltinamo Michailo Golovatovo paleidimo. Tad šį kartą, manau, trenkėme lyg šlapiu skuduru per veidą.

Baltarusijos demokratų įdavimas diktatoriškam režimui neabejotinai pakirto Lietuvos, kaip valstybės, mėginančios apsaugoti savo partnerius, reputaciją. Įžvelgiu absoliutų valstybės struktūrų neatsakingumą šioje istorijoje ir, matyt, visoje veikloje. Didžiausia kaltė tenka Teisingumo ministerijai, kuri iki šiol nepripažįsta padariusi nedovanotiną klaidą. Be abejo, ne ką mažiau kaltas ir Valstybės saugumo departamentas, kuris privalėjo sukontroliuoti situaciją ir įspėti valstybės institucijas dėl galimo pavojaus Baltarusijos opozicinėms jėgoms. Juk ne paslaptis, kad tiek VSD, tiek kitos teisėsaugos institucijos puikiai žino, kokie ir kiek Baltarusijos demokratų gyvena Lietuvoje, todėl privalėjo imtis tam tikrų prevencinių priemonių. Manau, kad dabar bus gana sunku garantuoti tam tikrą santykių su partneriais demokratinėse valstybėse slaptumą. Gali būti, kad duomenų nutekinimo istorijoje aktyviai dalyvavo ir Rusijos slaptosios tarnybos. Ir jeigu mes taip lengvai pasidavėme vienai provokacijai, tai tik parodo mūsų valstybės nebrandumą.

Rimanto Dovydėno piešinys

2011 m. rugpjūčio 12–19 d., Nr. 32 (76)

Gimtasis kraštas

Miesteliai

Pivašiūnus išgarsino atlaidai

Akį traukiantis Pivašiūnų piliakalnis yra paskelbtas Lietuvos Respublikos kultūros paminklu.

vašiūnams istorinė data. Pirmą kartą miesteliui suteiktas herbas ir regalijos – vėliava bei antspaudas. Bažnyčios šventoriaus kapinaitėse matyti medinių senųjų dzūkiškų kryžių. Greta varpinės stovi menininkės Leokadijos Belvertaitės sukurta (1945–1948 m.) Švč. Mergelės Marijos su kūdikėliu Jėzumi skulptūra. Pivašiūnus nuo seno garsina šventovė – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo Į Dangų bažnyčia ir buvusi Senųjų Trakų benediktinų rezidencija. Bažnyčios perlas – joje esantis maloningas Dievo Motinos su kūdikiu paveikslas. Pivašiūnų bažnyčios fundatorius – Kauno stalininkas, Seimo narys, Medilo seniūnas Jonas Klockis. Jis Senųjų Trakų benediktinams 1633 m. surašytu testamentu paliko nemažai pinigų ir Pivašiūnų palivarką. Benediktinai Pivašiūnų bažnyčia rūpinosi daugiau nei du šimtmečius, iki pat vienuolyno uždarymo. Benediktino Celestino Sorakos rūpesčiu 1825 m. pastatydinta ir dabartinė ant kalno stovinti lotyniško kryžiaus formos medinė bažnyčia.

Maldininkai per Žolinės atlaidus keliais eis ne tik apie altorių, bet ir stačiais Lilijos Valatkienės nuotraukos akmenų laiptais.

Lota BALSYTĖ Pivašiūnai, nedidukas Dzūkijos bažnytkaimis Alytaus rajone, garsėja savo Šv. Mergelės Marijos atlaidais per Žolinę. Tuo metu gyvenvietę užplūsta tūkstančiai tikinčiųjų.

Bažnyčia – traukos centras Jauki ir labai tvarkinga gyvenvietė įsikūrusi vaizdingoje kalvotoje vietovėje, šalia didžiulio Pivašiūnų-Gineitiškių miško ir Ilgio ežero. Manoma, kad Pivašiūnų pavadinimas siejamas su netoliese tekančia Pievėsos upe. Pivašiūnai rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti tik įpusėjus XVII amžiui, nors istorikų teigimu, žmonių čia gyventa daug anksčiau. Senovėje maždaug šioje vietovėje ėjo vienintelis kelias iš Punios ir Alytaus į Trakus ir Vilnių. Yra duomenų, kad Lietuvoje plintant reformacijai netoli dabartinių Pivašiūnų veikė reformatų kirchė.

Miestelį puošia paminklas Lietuvos tarybos nariui, Vasario 16-osios nepriklausomybės akto signatarui kunigui Alfonsui Petruliui, kuris Pivašiūnų bažnyčioje klebonavo nuo 1911 iki 1927 metų. Netoli bažnyčios, tik perėjus kelią, galima pakilti į Pivašiūnų piliakalnį. Netoli miestelio centro šalia Ilgio ežero įrengta poilsio zona su apžvalgos aikštele, suoliukais, pavėsinėmis, sporto aikštele, geriamojo vandens fontanėliais ir paplūdimiu. Tarpukariu Pivašiūnuose veikė pašto agentūra, policijos punktas, girininkija, malūnas, lentpjūvė, vėliau ir kavinė-parduotuvė, pieninė, netgi bankelis. 1905 m. atidaryta pradžios mokykla, kurioje dirbo du mokytojai. 2005 m. Pivašiūnų mokykla atšventė solidų šimto metų jubiliejų. Po mokyklos stogu glaudžiasi kaimo biblioteka ir kultūrinės veiklos klubas, kuriame suburta nemažai meno kolektyvų. Įkurti parapijos globos namai. 2006 m. rugpjūčio 15 d. – Pi-

Suteiktas Nuliūdusiųjų Paguodos titulas Stebuklais garsėjantis Dievo Motinos paveikslas sietinas su bažnyčios fundavimu. Šio vertingo paveikslo užsakovas galėjo būti Jonas Klockis. Užsakyti jį galėjo ir Senųjų Trakų benediktinai, juolab kad Pivašiūnų Dievo Motinos paveikslas itin artimas Senųjų Trakų Švč. Mergelės paveikslui. Daugybė maldininkų visais laikais prie šio paveikslo patirdavo sielą ir kūną gaivinančių Dievo malonių. Pagerbdamas Dievo Motiną ir dėkodamas Viešpačiui už jos užtarimu gautas malones kardinolas Vincentas Sladkevičius 1988 m. Pivašiūnų Mergelę su Kūdikiu vainikavo popiežiaus Jono Pauliaus II dovanotomis karūnomis ir suteikė jai Nuliūdusiųjų Paguodos titulą. Bažnyčia yra įtraukta į Jono Pauliaus II piligrimų kelią Lietuvoje. Pivašiūnai garsėjo Mergelės Marijos Dangun Ėmimo – Žolinės, Marijos Gimimo ir Šv. Jono Krikštytojo atlaidais. Ilgainiui pagrindiniais atlaidais tapo bažnyčios titulinės iškilmės – Marijos Dangun Ėmimas.

Žolinės atlaidai Bene daugiausia piligrimų Pivašiūnuose apsilanko per didžiuosius Marijos Dangun Ėmimo atlaidus – Žolinę. Ji čia švenčiama visą aštuondienį. Atlaidų dalyviai, įvykdę Bažnyčios nustatytas sąlygas, gauna visuotinius atlaidus. Marijos Ėmimo Į Dangų iškilmės oktava galutinai įsitvirtino kaip pagrindiniai Pivašiūnų atlaidai tik nuo 1988 m., kai Žolinės išvakarėse buvo vainikuotas garsusis Dievo Motinos paveikslas. Nuo 1988-ųjų kiekvieno mėnesio 15 diena švenčiama kaip išskirtinė Pivašiūnų Marijos Nuliūdusiųjų Paguodos pagerbimo diena. Jos dalyviai gauna visuotinius atlaidus. Iki sovietmečio garsėjo Pivašiūnių Marijos Gimimo atlaidai, švenčiami tris dienas, vykdavo keturiasdešimties valandų adoracija. Per atlaidus nuo XVIII a. miestelyje, greta bažnyčios, vykdavo mugės, kuriose būdavo galima nusipirkti maisto, religinių daiktų. Žydai ir totoriai daugiausia prekiaudavo agurkais, kriaušėmis, obuoliais, uogomis. Ištroškusieji galėdavo atsigerti šventoriuje Pivašiūnų šaltinių vandens, supilto į jam skirtas specialias statines. Per didžiuosius atlaidus Pivašiūnuose meldžiamasi už šeimas, jaunimą, ligonius ir apleistuosius, misionierius, mokytojus ir mokinius, žemdirbius, meldžiama apsaugos gyvybei, pašaukimų ir taikos. Per atlaidus rengiamos katechezės, vyksta programa jaunimui. Pasimelsti Pivašiūnų Mergelei per atlaidus suvažiuoja Lietuvos vyskupai.

Paveikslo tapyba ir aptaisai Menotyrininkų nuomone, Pivašiūnų Marijos paveikslas – aukšto meninio lygio kūrinys, datuotinas XVII a. viduriu. Jame ant bukmedžio lentelių nutapyta švelnaus žvilgsnio juodbruvė Mergelė Marija, apsisiautusi mantija. Ji apglėbusi dešine ranka ant jos kelių sėdintį kūdikį, o kairėje laiko skeptrą. Marija vaizduojama vienplaukė, tai liudija vakarietišką šio paveikslo kilmę, mat toks vaizdavimo būdas nebūdingas bizantiškajai tradicijai. Kūdikis kairėje rankutėje laiko simbolinį pasaulio rutulį, o dešine laimina prilenkęs du paskutinius pirštus, t. y. vadinamuoju lotyniškuoju būdu. Paveikslas yra Dexiokratusa ikonografinio tipo. Menotyrininkė Regimanta Stankevičienė teigia Pivašiūnų paveikslą esant garsiausio Senųjų Trakų benediktinų bažnyčios Švč. Mergelės paveikslo kopija. R.Stankevičienė taip pat pastebi sąsajų tarp Simno bažnyčios Dievo Motinos atvaizdo ir pivašiūniškio. Menotyrininkė Laima Šinkūnaitė pabrėžia Pivašiūnų Dievo Motinos ir Užuguosčio bei Deltuvos Marijos paveikslų panašumus. Vainikuotos Marijos su kūdikiu atvaizdas simbolizuoja Dangaus Valdovę su Pasaulio Išganytoju. Maždaug XVII a. aštuntame dešimtmetyje Švč. Mergelė ir Kūdikėlis Jėzus buvo pagerbti karūnomis. 1750 m. jų atvaizdas papuoštas auksuoto sidabro ornamentuotais aptaisais, vos keleri metai po menamo bažnyčios gaisro (1745 m.) dar nepastačius naujos bažnyčios. Tai liudija, kad jau anuomet paveikslas garsėjo stebuklais. Taigi išlikęs per bažnyčios gaisrą paveikslas tikriausiai jau kabėjo ir pirmojoje Pivašiūnų bažnyčioje.

Pivašiūnų bažnyčios perlas – Dievo Motinos su kūdikiu paveikslas. Gyvenvietės puošmena – ant kalno pastatyta Pivašiūnų bažnyčia. Naktį didingai apšviesta ji matoma apylinkėse beveik 5 km spinduliu, o šviesos pašvaistės siekia beveik 10 km atstumu nutolusias vietoves.

Gimtasis kraštas

2011 m. rugpjūčio 12–19 d., Nr. 32 (76)

Sportas

Lietuviams teko pripažinti rusų pranašumą

Rungtynėse su Rusijos krepšininkais mūsiškiai buvo gerokai lėtesni tiek puolime, tiek ir gynyboje. Eltos ir sport-express.ru nuotraukos

Vismantas ŽUKLEVIČIUS Trečiadienį Maskvos priemiestyje Chimkuose antrą nesėkmę draugiškų rungtynių cikle prieš artėjantį Europos vyrų krepšinio čempionatą patyrė Lietuvos rinktinė. Kęstučio Kemzūros treniruojami nacionalinės komandos kandidatai rezultatu 76:91 pralaimėjo Rusijos ekipai.

TRUMPAI NKL čempionate – 15 komandų. 2011–2012 m. sezono Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) čempionate dalyvaus 15 klubų. Galutinis dalyvių sąrašas buvo patvirtintas trečiadienį Pasvalyje. Antroje pagal pajėgumą šalies lygoje kitą sezoną varžysis: Pakruojo „Meresta“, Pasvalio „Pieno žvaigždės“, Joniškio „Delikatesas“, Klaipėdos „Nafta-Universitetas“, Šilutės „Šilutė“, Mažeikių „Mažeikiai“, Vilniaus „Akademija“, Vilniaus „Perlas“, Kauno „LKKA Atletas“, Kauno „Žalgiris – A.Sabonio krepšinio centras“, Jonavos „Triobet“, Radviliškio „Radviliškis“, Šiaulių „Abro Universitetas“, Gargždų „Gargždai-Bremena“ ir Molėtų „Ežerūnas karys“. Prašymą suspenduoti savo veiklą lygai pateikė Kauno „Erelitos KTU“ klubas.

GK archyvo nuotrauka

Jaunieji šalies tenisininkai pateko į aštuntfinalį. Lietuvos tenisininkai Julius Tverijonas ir Lukas Mugevičius pateko į Slovakijoje vykstančio Tarptautinės teniso federacijos (ITF) jaunių (iki 18 metų) IV kategorijos turnyro „Žilina Junior Open 2011“ vaikinų vienetų varžybų aštuntfinalį. 17-metis J.Tverijonas, kuris pasaulio jaunių reitinge užima 163-ią vietą, antrame rate 6:3, 6:4 įveikė savo bendraamžį slovaką Tomą Kmetko (1 030-a pasaulio jaunių raketė). J.Tverijonas, kuriam pirmame rate kovoti nereikėjo, aštuntfinalyje susitiks su 15-mečiu lenku Piotru Lomackiu (724). 16-metis L.Mugevičius (183) į aštuntfinalį pateko be kovos. Pirmame rate lietuvis varžovo neturėjo, o antrame rate 18-metis slovakas Martinas Dubjelis (1 252) žaisti atsisakė. Lukas aštuntfinalyje susitinka su savo bendraamžiu rusu Nikita Lisu. GK, Eltos inf.

Mačo pradžia buvo numatyta 17.30 val., tačiau vykdami į areną Lietuvos krepšininkai įstrigo kamštyje, todėl susitikimo startas vėlavo pusvalandį. Varžyboms Lietuvos rinktinės treneris galėjo registruoti visus 14 žaidėjų. Rusai mačui pasitelkė net 15 krepšininkų. Lietuvos rinktinė susitikimą pradėjo tokiu penketu: Mantas Kalnietis, Rimantas Kaukėnas, Simas Jasaitis, Paulius Jankūnas ir Robertas Javtokas. Rusų komandoje pirmieji į aikštelę išbėgo Sergejus Bykovas, Andrejus Voroncevičius, Dmitrijus Chvostovas, Andrejus Kirilenka, Timofejus Mozgovas. Pirmuosius taškus pelnė S.Jasaitis,

tačiau jau rungtynių pradžioje rusai atitrūko 9:2, o 7-ą min. įgijo jau 11 taškų pranašumą – 15:4. Lietuviai sumažino atsilikimą iki šešių taškų 10:16, 12:18. Po pirmojo ketvirčio mūsiškiai turėjo devynių taškų deﬁcitą 14:23.

Per tris kontrolinius mačus Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė kol kas iškovojo tik vieną pergalę.

Antro kėlinio pradžioje Rusijos krepšininkai susigrąžino dviženklį pranašumą 26:16, tačiau lietuviai ėmė po truputį artėti prie varžovų. 14-ą min. komandas skyrė septyni taškai – 20:27, o įpusėjus kėliniui skirtumas sumažėjo iki penkių taškų – 29:34. Tada rusai vėl atitrūko ir, likus 35 sek. iki ilgosios pertraukos, įgijo 14 taškų persvarą – 47:33, o po pirmosios susitikimo pusės pirmavo 49:36. Trečiame kėlinyje lietuviai buvo sumažinę atsilikimą iki šešių taškų – 48:54, bet Rusijos rinktinė laimėjo atkarpą net 16:2, ir skirtumas pasiekė 20 taškų ribą – 70:50. Iki ketvirčio pabaigos mūsiškiai sumažino atsilikimą trimis taškais. Per

likusį rungtynių laiką vyko apylygis žaidimas, ir skirtumas iki ﬁnalo sirenos išliko beveik nepakitęs – Rusijos krepšininkai šventė solidžią pergalę. Lietuvos ekipai rungtynių pabaigoje beveik visus taškus rinko S.Jasaitis. Lietuvos rinktinei P.Jankūnas pelnė 15 taškų, Jonas Valančiūnas – 14, Darius Songaila – 12, S.Jasaitis – 11, Darjušas Lavrinovičius ir Martynas Pocius – po 7, R.Kaukėnas – 4, Šarūnas Jasikevičius – 3, Tomas Delininkaitis – 2, R.Javtokas – 1. M.Kalnietis ir Mindaugas Lukauskis taškų nepelnė, o Kšištofas Lavrinovičius ir Marijonas Petravičius aikštėje nepasirodė. Rusijos komandoje Timofejus Mozgovas surinko 18 taškų, Andrejus Kirilenka – 17, Vitalijus Fridzonas – 14, o Antonas Ponkrašovas – 12. Per tris kontrolinius mačus mūsiškiai kol kas iškovojo tik vieną pergalę – Klaipėdoje praėjusią savaitę 94:73 nugalėjo čekus. Dar viename susitikime uostamiestyje Lietuvos rinktinė 70:72 nusileido slovėnams. Kitas draugiškas rungtynes lietuviai žais šeštadienį Madride su Senojo žemyno čempione Ispanijos komanda.

Šalies futbolo rinktinė sutriuškino armėnus Vismantas ŽUKLEVIČIUS Sporto aistruoliams trečiadienio vakaras po krepšinio varžybų su Rusija, atrodė, bus liūdnas, tačiau susirinkę į Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadioną futbolo sirgaliai džiūgavo pergalingu rinktinės žaidimu su Armėnija. Draugiškose rungtynėse rezultatu 3:0 triumfavo lietuviai. „Turime sukurti kuo daugiau pavojingų progų ir pasistengti pelnyti įvartį“, – pagrindinį uždavinį dar prieš rungtynes nurodė vyriausiasis Lietuvos rinktinės treneris Raimondas Žutautas. Trenerio keltas uždavinys įvykdytas. Varžybas Lietuvos rinktinė pradėjo tokios sudėties: Žydrūnas Karčemarskas, Arūnas Klimavičius, Andrius Skerla, Marius Žaliūkas, Deividas Česnauskis, Deividas Šemberas, Sau-

lius Mikoliūnas, Edgaras Česnauskis, Kęstutis Ivaškevičius, Arvydas Novikovas, Tadas Labukas. Pirmą įvartį 8-ą min. įmušė A.Klimavičius. Jis kamuolį į varžovų vartus nukreipė galva po kampinio smūgio, kurį atliko E.Česnauskis. Pastarasis 75-ą min. baudos smūgiu pelnė antrą įvartį. Po Edgaro perdavimo 78-ą min. kamuolį į vartus pasiuntė antrame kėlinyje aikštėje pasirodęs Ričardas Beniušis. 59-ą min. mūsų šalies komanda įgijo ir žaidėjų pranašumą – iš aikštės buvo pašalintas antrą geltoną kortelę išvydęs Armėnijos rinktinės gynėjas Varadatas Haroyanas. Draugiškose rungtynėse su Armėnijos nacionaline komanda rezultatu 3:0 triumfavo lietuviai. Abiem ekipoms šis mačas buvo pasirengimo rudenį toliau vyksiančioms atrankos

Lietuvos futbolininkai į armėnų vartus įmušė net tris įvarčius.

į 2012 m. Europos čempionatą varžyboms dalis. „Padėjo greitas įvartis ir antrame kėlinyje pašalintas Armėnijos žaidėjas. Tai suteikė pasitikėjimo savimi, buvo lengviau žaisti“, – po varžybų Kaune sakė Lietuvos futbolo rinktinės vartininkas Ž.Karčemarskas. Ramiai užbaigę susitikimą Lietuvos futbolininkai ne tik džiaugėsi pergale, bet ir teigiamas emoci-

Eltos nuotrauka

jas dovanojo visiems stebintiems varžybas Kaune bei prie televizorių ekranų. „Visi kovojome kaip kumštis – kažkas išėjo. Visi patenkinti, visiems šventę padarėme“, – šypsodamasis po varžybų kalbėjo Lietuvos futbolo rinktinės puolėjas R.Beniušis. FIFA reitinge Lietuvos komanda užima 58-ą vietą, o Armėnija yra 70-a.

Daugiadienėse lenktynėse dalyvaus R.Navardauskas Rugpjūčio 16–21 dienomis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vyksiančiose daugiadienėse dviračių lenktynėse „Baltic Chain Tour“ dalyvaus ir šių metų Lietuvos čempionas bei „Tour de France“ lenktynių dalyvis Ramūnas Navardauskas (nuotraukoje). JAV komandos „Garmin-Cervelo“ narys Lietuvos rinktinei atstovaus kartu su Raimondu Rumšu, Gediminu Bagdonu, Darijumi Džervumi, Aurimu Varna ir Mariumi Bernatoniu.

23 metų R.Navardauskas pakeitė Žydrūną Savicką, kuris lenktynėse atstovaus Klaipėdos komandai. „Baltic Chain Tour“ dviračių lenktynėse dalyvaus 18 komandų, kurias sudarys po šešis dviratininkus. Mūsų šaliai atstovaus 2 komandos su 14 dviratininkų: L i e t u vo s nacionalinė ir KlaiEltos nuotrauka pėdos.

„Kiekvieno sportininko dalyvavimas „Baltic Chain Tour“ lenktynėse Lietuvos dviračių sporto federacijai (LDSF) yra labai svarbus. Dviratininkai visus metus aktyviai treniruojasi ir lenktyniauja užsienio komandose, o lenktynių tvarkaraščius planuoja gerokai iš anksto. Labai džiaugiamės, kad Ramūnas kartu su kitais lenktynininkais atstovaus nacionalinei šalies komandai. Taip pat bus labai džiugu „Baltic Chain Tour“ lenktynėse matyti ir kitus žinomus dviratininkus iš įvairių Europos šalių“, – sakė LDSF generalinis sekretorius Vaclovas Šiugždinis. „Baltic Chain Tour“ lenktynėse dalyvaus komandos iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Bulgarijos, Suomi-

jos, Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos ir Liuksemburgo. Rugpjūčio 16 dieną prasidėsiančios „Baltic Chain Tour“ daugiadienės lenktynės – didžiausias nuo 1987 m. dviračių sporto renginys, organizuojamas trijose Baltijos šalyse. Pirmame etape dviratininkai iš Lietuvos sostinės per Širvintas ir Ukmergę važiuos į Panevėžį, o antrame etape – iš Panevėžio per Pasvalį, Pakruojį į Šiaulius. Trečias etapas bus surengtas Latvijoje – sportininkai važiuos iš Rygos į Siguldą. Ketvirtas etapas vyks Estijos mieste Viljandyje, o penktame etape dviratininkai važiuos iš Viljandžio į Taliną. Lenktynės baigsis rugpjūčio 21 dieną. GK, Eltos inf.

2011 m. rugpjūčio 12–19 d., Nr. 32 (76)

Gaisrai pirtyse pasiglemžia ir žmonių gyvybes Per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje užsiliepsnojo net 113 pirčių.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Vismantas ŽUKLEVIČIUS Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien paskutinį liepos savaitgalį šalyje užregistruoti 4 gaisrai, o pernai ugniagesiams teko gelbėti net 191 pirtį.

Netvarkomos krosnys Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento statistika rodo, kad šiemet net 71 kartą gaisrai pirtyse kilo dėl to, kad buvo pažeistos krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės. Po 9 gaisrus sukėlė elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nepaisymas bei elektros instaliacijos gedimai, taip pat neatsargus žmonių elgesys. Keturis kartus pirtys buvo padegtos tyčia, du kartus jas uždegė žaibas, po kartą gaisras kilo neatsargiai rūkant ir nesaugiai eksploatuojant elektros prietaisus. Šiuose gaisruose buvo suniokoti ne tik pastatai, bet nukentėjo ir žmonės. Šiemet traumas patyrė 4 gyventojai, pernai – du. Ankstesniais

metais buvo užregistruota ir žuvusių žmonių. Liepos 29 d. Vilniuje, Žirmūnų gatvėje, užsidegė medinė pirtis. Per gaisrą išdegė ir buvo išardytas pastato stogas, apdegė sienos. Nuo ugnies buvo apgintas vos už 2 metrų stovintis medinis gyvenamasis namas. Liepos 30 dieną Kauno rajone, Gervėnupio sodų bendrijoje, nuo alkoholio apsvaigę jaunuoliai sugalvojo pirtyje pamiegoti. Atsitempę čiužinius, 17–21 metų vaikinai užsirūkė, vieno jų neatsargiai numesta cigaretė sukėlė gaisrą. Laimei, kiti blaivūs vakarėlio dalyviai greitai pajuto dūmų kvapą ir spėjo liepsną užgesinti.

Sudegė dvidešimtmetis Neretai nuo pirčių ugnis persimeta į aplinkinius pastatus arba net pareikalauja žmonių gyvybių. Gaisras Alytaus rajono Gailiakiemio kaime visiškai sunaikino pirties pastatą, jo metu apdegė du paaugliai, kurie buvo gydomi Alytaus S.Kudirkos ligoninėje. Jaunuolių linksmybės vienoje Plungės rajono sodybų baigėsi tragiškai – apde-

gė aplinkiniai ūkiniai pastatai, o sudegusioje pirtelėje buvo rastas dvidešimtmečio lavonas. Pasak ugniagesių, dažniausiai gaisrai pirtyse kyla neatsargiai elgiantis su ugnimi, esant netvarkingai krosniai, kaminui, pertvaroms ar stogo dangai. Pasak ugniagesių gelbėtojų, pirties medžiagoms ir įrangai taikomi griežti reikalavimai. „Jei pirtis įrengta gyvenamajame name, perdanga virš pirties patalpos turi būti iš didesnio atsparumo ugniai medžiagų ir turi atitikti 45

Keturis kartus pirtys buvo padegtos, du kartus uždegė žaibas, po kartą gaisras kilo rūkant ir nesaugiai eksploatuojant elektros prietaisus.

Iškirstas svetimas miškas prokurorės nesudomino Varėnos rajono apylinkės prokuratūra ištisus metus tyrė, kodėl Diržamenių kaime be gailesčio buvo išguldytas brandus miškas. Tokia savivalė pašiurpino daugelį žmonių, bet prokurorė Živilė Gecevičienė nusikaltimo neįžvelgė. Prieš metus Varėnos rajono Diržamenių kaime per kelias dienas buvo iškirsti keturi hektarai svetimo miško. Įspėti kaltininkai tada teisinosi supainioję sklypų numerius, bet kirsti nenustojo. Taip pasielgė bendrovės „Miško turtas“ savininkas Audrius Narbutas. Jis legaliai nusipirko vieną miško plotą, o iškirto – kitą. Sklypo savininkas 80-metis tremtinys Edmundas Zalieckas vos nenumirė iš sielvarto, kai išvydo, kad beveik šimtą metų jam šventas buvęs miškas sunaikintas. Lietuvos televizijos operatorius Gediminas Zaliec-

kas spėjo nuﬁlmuoti, kaip niokojamas tėvo miškas. Nors vyras įrodinėjo, kad miškas naikinamas neteisėtai, kirtėjai nekreipė dėmesio ir toliau guldė medžius. Varėnos prokurorė Ž.Gecevičienė stojo nusikaltėlių pusėn. Ji patikėjo A.Narbuto aiškinimu, kad šis apsirikęs. Tačiau, pasak liudininkų, sklypų forma ir plotas aiškiai skiriasi – E.Zaliecko sklypas visu hektaru didesnis, miškas jame brandesnis. Dar viena detalė, išduodanti tyčinę nusikalstamą veiką, – verslininkas A.Narbutas slėpė sklypo planą. Arūnas Grikšas, miško kirtimo projektą rengęs bendrovės „Deforta“ atstovas, teigia iš A.Narbuto miško sklypo plano negavęs. Miškotvarkos projektą šis specialistas kažkodėl rengė pasikliaudamas tik kadastro žemėlapiu, nors tai draudžia įstatymai. Žemėlapyje

Gimtasis kraštas

Užribis

sklypų ribos pažymėtos apytiksliai. Šie faktai buvo žinomi ir prokurorei Ž.Gecevičienei. Ji pati juos išdėstė nutarime, kuriuo pranešė, kad nusikaltimo sudėties nerado. Tuo metu A.Narbutas, teigęs, kad nekaltai apsiriko, po mėnesio ramia sąžine iškirto mišką ir tame sklype, kurį iš tikrųjų nusipirko iš Z.Olechnovič. Paaiškėjo, kad ir tam

min. atsparumo ugniai klasę“, – pasakojo Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesys Andrius. Pasak Andriaus, kilus gaisrui, perdanga turi nesugriūti 45 minutes ir nepraleisti tuo metu karščio bei dūmų į kitas patalpas. „Pirties vidinės pertvaros ir durys turi nesugriūti ir nepraleisti karščio bei dūmų bent pusvalandį“, – sakė gelbėtojas ir pridūrė, kad pagal naujus reikalavimus daugiabučių namų rūsiuose ir cokoliniame aukšte draudžiama įrengti bet kokią pirtį.

Gelbėja perspėjimo sistema Pirčių kaitinimo įrangai taikomi įprasti krosnims keliami reikalavimai. „Aplink kietojo kuro krosneles saugiu atstumu negali būti jokių degių apdailos medžiagų, išskyrus tuos atvejus, kai krosnelės išorinės sienelės izoliuotos šilumai silpnai laidžiomis medžiagomis, kurios mažai įkaista. Tada galima vadovautis krosnelės gamintojo pateiktomis saugos taisyklėmis“, – rašoma ugniagesių interneto svetainėje. „Virš krosnelių saugiu atstumu taip pat neturi būti medinių konstrukcijų ar apdailos elementų iš degių medžiagų. Patartina virš krosnelės pakabinti šilumą atspindintį skardos lakštą, kad jis šilumos spindulius nukreiptų atgal į patalpą, o tarp šio lakšto ir lubų turi būti oro tarpas“, – teigiama departamento pranešime. Pasak Andriaus, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas pirties kaminui. „Geriausia dūmtraukius statyti iš molio plytų ir kitų patikimų sertiﬁkuotų statybinių medžiagų. Tose vietose, kur kaminas kerta perdangą, jis turi būti praplatintas bent iki 38 cm, skaičiuojant nuo dūmų kanalo vidinės dalies, o kur kerta stogą ar kitas medines konstrukcijas – praplėstas iki 25 cm“, – apie kamino svarbą pasakojo ugniagesys. Gaisrininkai gelbėtojai statantiesiems naujas pirtis rekomenduoja įrengti autonominę perspėjimo apie gaisrą sistemą, kuri praneša apie pirtyje kilusį pavojų viduje esantiems žmonėms ir aplinkiniams gyventojams. Tik taip, pasak Andriaus, bus galima išvengti ar bent sumažinti pirčių gaisrų skaičių, o nelaimės atveju artimieji galės operatyviau padėti žmonėms ir dar greičiau iškviesti ugniagesius. plotui iškirsti verslininkas neturėjo leidimo. Už tai buvo nubaustas juokinga 500 litų bauda. Padažnėjusios medienos vagystės – opi miškingų savivaldybių, tokių kaip Varėnos, Druskininkų, Švenčionių, Rietavo, miškų urėdijų problema. Užkirsti kelią neteisėtiems miško kirtimams ir medienos grobimui urėdijų valdomose miškų teritorijose padeda patruliuojančios mobiliosios grupės, įpareigotos užtikrinti tvarką miškuose. Už savavališką miško kirtimą taikomos piniginės baudos. Minimali – 200 litų – bauda taikoma už labai nedidelį kiekį pasisavintos medienos. GK, Eltos inf.

Padažnėjusios medienos vagystės – opi miškingų savivaldybių, tokių kaip Varėnos, Druskininkų, Švenčionių, Rietavo, miškų urėdijų problema. Raimundo Šuikos nuotrauka

ĮVYKIAI TRUMPAI Pasieniečiai išgelbėjo jachtoje plaukiančius žmones. Trečiadienį vakare Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnai gavo pranešimą, kad Kuršių mariose pagalbos šaukiasi jachtoje „Jugnė“ plaukiantys penki žmonės. Stiprus vėjas plaukiojimo priemonę nuo kranto ties Nidos upių uostu nunešė apie 3–4 kilometrus. Informacija apie įvykį nedelsiant buvo perduota Neringos užkardos pasieniečiams, kurie į nurodytą nelaimės vietą iš laivo „Madeleine“ pasiuntė greitaeigį katerį „Boomeranger“. Netrukus jo įgula už maždaug 4 kilometrų nuo Nidos uosto aptiko jachtą „Jugnę“. Paaiškėjo, kad 51 metų Kauno gyventojui priklausanti plaukiojimo priemonė patyrė avariją – stiprus vėjas jai nulaužė stiebą, ir ši tapo visiškai nevaldoma. Tuo metu Kuršių mariose pūtė 16 metrų per sekundę vakaris, kilo maždaug pusantro metro bangos. Pareigūnai, atsižvelgdami į oro sąlygas ir bangavimą, nusprendė, kad artintis prie nevaldomo laivo ir iš jo į katerį perkelti žmones būtų rizikinga. Kapitonui ir kartu su juo plaukiantiems pramogautojams medikų pagalbos nereikėjo, todėl buvo nuspręsta avariją patyrusią jachtą lynu partempti į krantą. Gelbėjimo operacijos metu žmonės nenukentėjo.

VSAT nuotrauka

Kvaišalų platintojai taranavo policijos automobilius. Kauno policijos pareigūnai sulaikė du kvaišalų platintojus. D.L. ir E.M. įtariami neteisėtų narkotinių, psichotropinių medžiagų platinimu. Bandydami išvengti sulaikymo, prabangiu 2007 m. laidos BMW automobiliu jie taranavo policijos automobilius, priešinosi pareigūnams. Panaudojus specialiąsias priemones, vyrai buvo sulaikyti ir uždaryti į policijos areštinę. Įtariamųjų automobilyje pareigūnai rado pakelius su milteliais, kurių sudėtyje, kaip įtariama, yra narkotinių medžiagų. Atlikus kratą vieno iš įtariamųjų namuose, rastas didelis kiekis grynųjų pinigų – 60 tūkst. litų, kaip įtariama, gautų iš neteisėto kvaišalų platinimo.

GK archyvo nuotrauka

Per gaisrą fabrike žuvo du žmonės. „Marijampolės pieno konservų“ bendrovėje kilus gaisrui žuvo du žmonės. Bendrasis pagalbos centras apie gaisrą buvo informuotas ketvirtadienio rytą, 10.17 val. Gaisras kilo remontuojamame šaldymo įrenginių ceche. Pirminiais duomenimis, liepsnojo apšiltinimo medžiagos. Apie 13.00 val. gaisras buvo užgesintas, tačiau išgelbėti dviejų vyrų nepavyko. Gaisrą gesino keturios Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos autocisternos ir trys savivaldybės ugniagesių komandos autocisternos. Žvyro krūvoje aptiko žmogaus kaulus. Vilniaus soduose žvyro krūvoje buvo aptikti žmogaus kaulai. Apie netikėtą radinį Balsių sodų 6-ojoje gatvėje policijai pranešė vietos gyventojai. GK, VSAT, Eltos inf.

Gimtasis kraštas

Sveikata

Ką rodo kraujo tyrimas?

Kraujo mėginiui paimti naudojamas vienkartinis sterilus instrumentas.

Julija KIŠKO Nė vienas žmogus gyvenime neaplenkia kraujo tyrimų kabineto. Vaikams mėginiai dažnai imami iš piršto, o suaugusiesiems tenka iškęsti dūrį į veną. Kam reikalingi kraujo tyrimai ir kaip suprasti gydytojų diagnozes?

Užkoduota informacija Sveiko žmogaus ląstelinė kraujo sudėtis dažniausiai nekinta. Dėl to įvairūs jos pokyčiai, atsirandantys dėl susirgimų, gali turėti labai svarbią diagnostinę reikšmę. Pats paprasčiausias, informatyviausias ir dažniausiai taikomas yra bendrasis klinikinis kraujo tyrimas. Jis parodo įvairių uždegimų, alergijų, kraujo ligas. Būna atvejų, kai pirmi ligos požymiai išryškėja pokyčiais kraujyje. Dėl to šis tyrimas dažnai atliekamas proﬁlaktiniais tikslais. Atlikus pakartotinius tyrimus, galima įvertinti gydymo efektyvumą. Įprastas bendrasis kraujo tyrimas gali parodyti hemoglobino ir leukocitų kiekį, eritrocitų nusėdimo greitį, o išplėstinis: eritrocitų skaičių, dydį, formą ir hemoglobino kiekį jų sudėtyje, hematokritą – plazmos (skystosios kraujo dalies) apimties santykį su bendru kraujo ląstelių kiekiu, leukocitų skaičių ir atskirų jo formų pro-

centinį santykį, trombocitų kiekį ir eritrocitų nusėdimo greitį. Jei reikia, šis tyrimas gali būti dar detalesnis.

Pirmas kartas Dažniausiai pirmas bendrasis kraujo tyrimas atliekamas trijų mėnesių vaikams. Tokiame amžiuje kyla didelė geležies stokos anemijos grėsmė. Geležies stokos anemija – liga, kurią sukelia nepakankamas geležies

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

nebūtina. Kraujo mėginiui paimti naudojamas vienkartinis sterilus instrumentas. Laborantas, imantis kraujo tyrimą, privalo užsimauti pirštines, kurios dezinfekuojamos po kiekvieno tyrimo. Taip pat jis gali dirbti su vienkartinėmis pirštinėmis. Dažniausiai kraujas imamas iš ketvirto kairės rankos piršto, kuris patepamas spiritu, paskui specialia adata į piršto pagalvėlę praduriama

Kraujo mėginyje galima aptikti ne tik lytinių, skydliaukės hormonų, bet ir vėžinių ar infekcinių ligų pėdsakų. kiekis organizme, tuomet mažėja hemoglobino ir eritrocitų kiekis kraujyje. Dažnai ši liga diagnozuojama tik remiantis tyrimo rezultatais. Be to, nuo trijų mėnesių vaikai proﬁlaktiškai skiepijami, o tam reikia išankstinio tyrimo. Skiepijamas mažylis turi būti sveikas, o kraujo tyrimų duomenys – atitikti vaiko amžiaus normą.

Kaip tai vyksta? Vyresniems vaikams prieš kraujo tyrimą draudžiama valgyti, tačiau jei vaikas maitinamas krūtimi, ši sąlyga

maždaug 2–3 mm dydžio skylutė. Pirmas kraujo lašas nuvalomas vata, sudrėkinta eteriu. Iš pradžių kraujas surenkamas hemoglobino, vėliau – eritrocitų ir leukocitų kiekiui nustatyti. Suaugusieji, eidami duoti kraujo, taip pat turėtų būti nevalgę. Geriausia – 8–12 valandų, todėl dažniausiai kraujo tyrimams paimama ryte. Taip pat patariama 1–2 dienas prieš tyrimą negerti alkoholio ir 1–2 valandas nerūkyti. Tai gali pakeisti kai kuriuos rezultatus. Prieš procedūrą rekomenduojama

2011 m. rugpjūčio 12–19 d., Nr. 32 (76) nusiraminti, neįsitempti, nepatirti ﬁzinio krūvio.

Bendrojo kraujo tyrimo rodmenys Tiriant kraują plazma atskiriama nuo kraujo ląstelių. Kraujo mėginyje galima aptikti ne tik lytinių, skydliaukės hormonų, bet ir vėžinių ar infekcinių ligų pėdsakų. Jeigu tyrimas parodė, kad sumažėjo hemoglobino kiekis, tai galėjo nutikti dėl anemijos, kraujavimo, piktybinių kaulų čiulpų, inkstų ir kitų organų ligų. Jei tyrimas parodė, kad sumažėjo eritrocitų kiekis kraujyje, tai taip pat galėtų būti dėl anemijos, kraujavimo arba chroniško uždegimo. Jei eritrocitų kiekis kraujyje padidėjo, jums – eritrocitozė. Ji kyla dėl didelio vandens kiekio pašalinimo iš organizmo, kai sumažėja skystoji kraujo dalis. Taip pat šia liga galite susirgti dėl įgimtų sutrikimų hemoglobino struktūroje (hemoglobinopatijos), kai eritrocitų kiekis kraujyje padidėja, o dėl pasikeitusio hemoglobino kraujui sunku pernešti pakankamą kiekį deguonies. Eritrocitozė gali būti patologinio kraujavimo pasekmė. Trombocitų trūkumas (trombocitopenija) gali parodyti, kad jums pasireiškė kraujo krešėjimo sutrikimas – hemoﬁlija arba kraujavimas. Taip pat šių ląstelių deﬁcitas atsiranda susirgus virusinėmis, bakterinėmis ar infekcinėmis ligomis, kai kurių rūšių anemija, vartojant antibiotikus ar vaistus nuo alergijos, nuskausminamuosius. Jei kraujo tyrimas parodė, kad padidėjo trombocitų kiekis kraujyje (trombocitozė), gali būti, jog sergate chroniškų uždegimų ligomis (pavyzdžiui, tuberkulioze), kai kuriomis anemijos rūšims, atsirado piktybinių navikų ir t. t. Leukocitų kiekis galėjo padidėti (leukocitozė) dėl uždegimo, bakterinės infekcijos, apsinuodijimo, alergijos, kepenų ir kraujo (leukozės) ligų. Taip pat jų gali padidėti po ilgalaikio vaistų vartojimo, pavalgius, sportuojant, kai aktyviai mankštinami raumenys, dėl skausmo. Leukocitų sumažėti (leukopenija) gali dėl įvairių virusinių susirgi-

mų. Neinfekcinė leukopenija susijusi su radioaktyvaus fono padidėjimu, spinduline liga. Eozinofilų kiekis gali padidėti (eozinofilija) dėl alerginių ir parazitinių ligų, kai sergama vaikiškoms infekcijomis (skarlatina) ar vartojant kai kuriuos vaistus (antibiotikus, sulfanilamidą). Bazofilų kiekis (bazofilija) gali padidėti dėl alerginių reakcijų, chroniškų uždegimų ar kraujo ligų (aštrios leukozės). Bazofilų kiekis sumažėja (bazopenija) dėl stiprių infekcijų, stresų, hormonų vartojimo. Limfocitų perteklius (limfocitozė) pastebimas, kai sergama virusinėmis infekcijomis, tuberkulioze, vartojant nuskausminamuosius vaistus. Limfocitų deficitas (limfopenija) atsiranda dėl hormoninių vaistų vartojimo, radiacijos, vystantis piktybiniams navikams ir imunodeficito virusui. Monocitų kiekis padidėja (monocitozė), kai pasveikstama po sunkių infekcinių ligų arba susirgus kraujo ligomis (pavyzdžiui, leukoze, tuberkulioze). Monocitų trūksta (monocitopenija) dėl virusų sukeltų ligų, vartojant hormoninius vaistus. Eritrocitų nusėdimo greitis padidėja dėl uždegimo, lėtinės infekcijos, apsinuodijimo, anemijos, kraujavimo arba alergijos. Eritrocitų nusėdimo greitis sumažėja praradus daug skysčių viduriavimo ar vėmimo metu.

Kraujo struktūra Kraujas – tai vienas iš žmogaus organizmo audinių, tik jis, skirtingai nei raumenys ar oda, skystas. Jį gamina kaulų čiulpai, blužnis, užkrūčio liauka ir limfmazgiai. Išskiriamos šios pagrindinės kraujo sudedamosios dalys: eritrocitai, leukocitai, trombocitai. Eritrocitai perneša deguonį iš plaučių į audinius ir anglies dvideginį iš audinių į plaučius. Jie suteikia kraujui raudoną spalvą. Leukocitų paskirtis – kova su infekcijomis, imunologinės informacijos kaupimas, atmintis žmogaus ligų istorijai. Trombocitai lemia kraujo krešėjimą. Kraujo plazma – skystoji kraujo dalis, kurioje yra vandens, baltymų, organinių ir neorganinių medžiagų.

Cheminių medžiagų pėdsakai piene Parduotuvėje įsigyto pieno mėginiuose galima aptikti įspūdingą, net iki 20-ies įvairiausių nuskausminamųjų, antibiotikų ir augimo hormonų kokteilį, tvirtina mokslininkai. Naudodami ypač jautrius matavimo prietaisus, tyrėjai tiek karvių, tiek ožkų, tiek moters piene aptiko galvijų ir žmonių gydymui vartotų medikamentų pėdsakų. Laimei, cheminių preparatų likučiai piene buvo pernelyg menki, kad darytų kokį nors poveikį geriančiajam pieną. Tačiau tyrimo rezultatai rodo, kaip gausiai nūdienos mitybos grandinėje yra paplitusios žmogaus sukurtos cheminės medžiagos. Daugiausia medikamentų pėdsakų aptikta karvių piene. Tyrėjai įsitikinę, kad kai kurie medicininiai preparatai ir augimą skatinantys hormonai į pieną patenka dėl to, jog jų yra tiesiog duodama galvijams, jų yra galvijų pašaro sudėtyje arba jais užteršti ūkiai, kuriuose auginami galvijai.

Bendra Ispanijos ir Maroko mokslininkų grupė ištyrė dvidešimt karvės pieno rūšių, pirktų Ispanijos ir Maroko maisto prekių parduotuvėse. Mokslininkai taip pat tyrė ožkų ir moters pieno mėginius. Žurnale „Journal of Agricultural and Food Chemistry“ publikuoti tyrimo rezultatai atskleidžia, kad karvių piene aptikta trijų rūšių priešuždegiminių vaistų likučių. Be jų, jame rasta ir hormono 17-beta-estradiolo – lytinio hormono estrogeno atmainos. Kilograme pieno aptiktos trys miminėto lijonosios gramo minėt ėtoo hormono. Priešuždegiminio Prie Pr iešu ie šužd šu ždeg žd eggim imin inio in io p preparato reep paara rato to nifl nifl iflu uu

mo rūgšties (angl. niﬂumic acid) siekė kiek mažiau nei vieną milijonąją gramo dalį kilograme. Tai didžiausia piene aptikta medikamentų likučių koncentracija. Niﬂumo rūgšties buvo aptikta ir ožkų piene. O štai moters pieno mėginiuose rasta nuskausminamųjų ibuprofeno ir naprokseno, antibiotiko triklosano ir kai kurių hormonų pėdsakų. Evaristo Balesteroso vadovaujama tyrėjų grupė tvirtina, kad jų tyrimų metodika galėtų būti sėkmingai taikoma ir tiriant kitų maisto produktų sudėtį. Anot mokslininkų, jų sukurta vos 30 minučių užtrunkanti analizės procedūra yra jautriausia ir tiksliausia iš panašių procedūrų. „Esame įsitikinę, kad naujoji tyrimo metodologija yra kur kas efektyvesnė tyrinėjant, kiek pieno ir kituose produktuose yra tokių cheminių medžiagų, – tvirtina E.Balesterosas. – Maisto kokybės laboratorijos galėtų taikyti šią metodiką ir aptikti medikamentus iki to momento, kai jų likučiai patenka į mitybos grandinę. Tai

Pieno tyrimo rezultatai rodo, kaip gausiai nūdienos mitybos grandinėje yra paplitusios žmogaus sukurtos cheminės medžiagos. Martyno Vidzbelio nuotraukos

didins vartotojų pasitikėjimą ir leis jiems žinoti, kad jų vartojami maisto produktai iš tiesų yra nekenksmingi,

gryni, naudingi sveikatai ir be toksinių priemaišų.“ Parengta pagal technologijos.lt

2011 m. rugpjūčio 12–19 d., Nr. 32 (76)

Gimtasis kraštas

Sodo lapas

Žydintys krūmai džiugina nuo pavasario iki rudens Rapolas TAMOŠIŪNAS Daugelis nori, kad pasodinti dekoratyviniai augalai džiugintų puošniais žiedais. Tačiau ne visi turi laiko jais rūpintis. Ypatingos priežiūros nereikalauja žydintys krūmai, tačiau jei norite, kad vieną žydintį krūmą keistų kitas, turite tinkamai juos parinkti. Žinoma augalų kolekcininkė Onutė Čeponienė nesunkiai įvardija nereikliausių žydinčių lapuočių krūmų penketuką. „Anksčiausiai, tik nutirpus sniegui, pražysta forsitijos (Forsythia intermedia), – sakė pašnekovė. – Šie krūmai džiugina ryškiai geltonais žiedeliais. Jų žydėjimas įspūdingas, nes žiedai pražysta dar nepasirodžius lapams. Krūmai užauga maždaug iki 2 m aukščio. Puikiai tinka kaip fonas. Nereikalauja ypatingos priežiūros.

Tik po žydėjimo galima apkarpyti netinkamai išaugusias šakas.“ Antrasis penketuko augalas, pasak O.Čeponienės, veigelės (Weigela). Jų yra begalė rūšių ir veislių. Dominuoja rausvai žydinčios veislės. Visos krūmų veislės ir rūšys ypač gausiai žydi. Retai auginamos baltažiedės ir margalapės veigelės. Jos šiek tiek jautresnės šalčiams, tačiau po žiemos apkarpius apšalusių ūglių galus puikiai auga ir žydi. „Į vasarą mus palydės įspūdingas pilkųjų lanksvų ‘Grefsheim’ žydėjimas. Baltais žiedeliais pasidabinu-

GK archyvo nuotraukos

sios ilgos, nulinkusios šakos papuoš kiekvieną dekoratyvinių augalų kompoziciją. Tai vienas tinkamiausių krūmų nekarpomoms, laisvos formos gyvatvorėms. Užauga iki 3 m aukščio. Visiškai nereiklūs. Po žydėjimo galima apkarpyti ne vietoje

Daugiabučių renovacija: tik skaičiai ir faktai Kiek ir iš kur

Daugiabučių renovacija – geriausia išeitis tiems, kurie nori gyventi pigiau, šilčiau ir komfortiškiau. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros nuotrauka

Kartais, įsivėlus į diskusijas apie daugiabučių renovacijos programos perspektyvas Lietuvoje ir su ja susijusius politinius aspektus, užmirštama programos esmė, paprastai kalbant, ko šia programa siekiama ir kokią naudą ji duoda žmonėms. „Gimtojo krašto“ skaitytojams šįkart primenama būtent tai. Be emocijų, politikos, išvedžiojimų ir panašių dalykų. Tik skaičiai ir faktai paprasta kalba. Birutė JONAITIENĖ

Kam ir kodėl Apie 96 proc. daugiabučių namų Lietuvoje pastatyti iki 1993 m. Dauguma šių namų yra ekonomiškai neefektyvūs, t. y. jie švaisto energiją. Didelę dalį jos išleidžia per kiaurą stogą, išorės sienas, nesandarius langus ir duris. Žodžiu, užuot šildžius patalpas, šildomas oras. Savaime suprantama, tai lemia ir didesnes energijos sąnaudas. Žmonėms tai reiškia tik viena – dideles sąskaitas už šildymą. Beje, kuro kainos nepaliaujamai kyla, tad sąskaitos auga kartu su

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa skaičiais 120 45 22 5

bendrijų ruošia investicinius planus bendrijos ruošia techninius projektus bendrijos perka rangos darbus bendrijos atlieka darbus

jomis. Šilumos tiekėjai sako, kad jos didės ir ateityje. Natūralu, kad reikia imtis priemonių sąskaitoms – o kartu ir energijos sąnaudoms – sumažinti. Tam ir skirta Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa. Dalyvaujantieji joje renovuoja pasenusius daugiabučius. Dažniausiai žmonės šiltina namo stogą ir sienas, keičia butų, laiptinių ir rūsių langus, stiklina balkonus, keičia arba modernizuoja šildymo sistemas ir pan. Tą atlikus per metus galima sutaupyti iki 40, 50, 60 proc. ar net daugiau energijos. Atitinkamai tiek pat mažiau žmonės moka už šildymą. Tai ir yta esminis renovacijos privalumas.

Daugiabučių renovacijos programa pagal JESSICA finansinį modelį gyventojams siūlo kompensacijas už dalį įgyvendinamų priemonių. Taigi valstybė dalį pinigų sumoka už žmones. Programos pradžioje kompensacijos siekė 15 proc., tačiau vėliau programa buvo gerokai patobulinta. Dabar kompensacijos siekia apie 50 proc. Tačiau toks valstybės paramos dydis galios ne amžinai, o tik tiems namams, kurie bus atnaujinti iki 2013 metų pabaigos. Tad tie, kuriems pabodo kosminės sąskaitos už šildymą, turėtų paskubėti. Beje, reikia pažymėti vieną svarbų dalyką: nepasiturinčiai gyvenantiems asmenims renovacija išvis nieko nekainuoja. Visas išlaidas už juos padengia valstybė. Dalis lėšų kompensacijoms skiriama iš valstybės biudžeto. Renovacija Lietuvoje iš dalies finansuojama ir Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „JESSICA Kontroliuojantysis fondas“. Ką tai reiškia? Labai paprastą dalyką: jei ne ES 2007–2013 metų struktūrinė parama, renovacija žmonėms kainuotų kur kas brangiau.

Ar tikrai verta

išaugusias šakas“, – aiškino augalų kolekcininkė. Lanksvas O.Čeponienė išskiria kaip ypač vertą dėmesio augalą. Vasarą, pasak jos, džiugina japoninių lanksvų (Spirea japonica) žiedai. Dažniausiai auginama ‘Little Princess’ veislė. Visos japoninės lanksvos priskiriamos žemesnių krūmų gru-

pei. Jos užauga iki 50–80 cm aukščio ir puikiai papildys nereiklių žydinčių krūmų kompoziciją. „Japoninės lanksvos yra nereiklios ir atsparios šalčiams, – pastebi O.Čeponienė. – Apkarpyti nužydėjusius žiedynus galima tiek rudenį, tiek pavasarį. Per žiemą palikti nužydėję žiedynai atrodo gana dekoratyviai.“ Penketuko pabaigoje – sidabrakrūmiai (Potentila fruticosa). Pašnekovė tikino, kad jie išskirtinai nereiklūs ir ilgai žydi. „Sidabrakrūmiai žydi visą vasarą – nuo birželio iki pat šalnų. Jų veislės stebina spalvine žiedų įvairove: nuo baltų, dramblio kaulo, įvairių atspalvių geltonų iki oranžinių ar rausvų. Vienintelis reikalavimas – kad būtų saulėta vieta. Kuo daugiau saulės, tuo gausiau sidabrakrūmiai žydės. Svarbu nepamiršti nukarpyti bent trečdalį visų šakų kovo pabaigoje–balandžio pradžioje“, – perspėjo pašnekovė.

Pirtis už keliolika litų Vasarą labai malonu pasilepinti pirtelėje. Deja, kol kas neturiu tiek lėšų, kad galėčiau ją pasistatyti. Tačiau girdėjau, kad galima įsirengti laikiną pirtį, kurioje gal mažiau patogumų, bet malonumą galima patirti kaip tikroje pirtyje. Jei patartumėte, kaip tai padaryti, būčiau labai dėkingas. Feliksas Pataria Vincas Velkaitis Paprastai pastatoma ir vos keliolika litų kainuojanti pirtis vadinama indėniška pirtimi. Ji niekuo nenusileidžia tradicinėms pirtims. Tokios pirties statybai reikalingos medžiagos ir įrankiai nesunkiai telpa ant dviračio bagažinės, baidarėje ar automobilyje. Didžiausias privalumas, kad ją galite statyti ten, kur norite. Idealiausia vie-

ta – prie tekančio vandens ar ežero, į kurio vėsų vandenį bus smagu pasinerti išlindus iš garų palapinės. Pirmiausia pastatomas ugniakuras. Atviroji ugniakuro pusė, kuri gali būti statoma iš plytų ar akmenų, turėtų būti atsukta prieš vėją. Ugniakuro statybai reikia iš anksto pasirūpinti keliais metaliniais strypais. Jie pravers dėliojant akmenis viršutinėje ugniakuro dalyje. Šalia ugniakuro surenčiamas paprasčiausias suolas, nes sėdint kaitintis patogiau. Sudeginus paskutines malkas, iškasamos žarijos. Aplink ugniakurą surenčiama kaitinimosi patalpa. Tai daroma iš karčių sukonstruojant 2x2x1,5 m rėmus, ant kurių vėliau užmetamas polietileno ar brezento gabalas (jo kraštai prispaudžiami prie žemės). Tokioje pirtyje per vakarą galima kaitintis 2–4 kartus, kartais ir daugiau.

Rimanto Dovydėno piešinys

Gyventojai dažnai klausia, ar tikrai verta prasidėti su renovacija, skolintis iš banko ir t. t. Atsakymas paprastas: verta. Specialistai yra apskaičiavę, kad po renovacijos, gyvendami atnaujintame name, mokėdami įmokas už lengvatines paskolas bankui ir sąskaitas už šildymą, žmonės vis tiek moka mažiau nei tie, kurie gyvena nerenovuotuose namuose ir moka tik už šildymą. Tad renovacija padeda ne tik gyventi šilčiau ir patogiau, ji padeda ir sutaupyti. O šiuos pinigėlius galima išleisti kitoms reikmėms arba tiesiog savo malonumui. Publikacija finansuota iš Sanglaudos fondo lėšų

(Užs. 564)

(Užs. 268)

10 V.Malinauskas dainuoja meilę gyvenimui Gimtasis kraštas

Gyvenimas

V.Ganelinas išvedė jus iš tiesaus estrados greitkelio. Ar nesate nukentėjęs dėl džiazo? Muzikos technikumo studentams buvo draudžiama groti džiazą. Kaip tada nenorėjau tos estrados! Troškau groti tik džiazą… Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, dauguma džiazo muzikantų buvo žydai. Deja, daugelis jų išvyko iš Lietuvos, taip pat ir V.Ganelinas. 1974 metais likimas vėl mus suvedė. Viačeslavas jau rašė muziką legendinei „Velnio nuotakai“.

Jo balso niekaip nesupainiosi su kitų. Tai šio dainininko vizitinė kortelė, garantavusi ilgą, daugiau kaip 40-ies metų, sceninę karjerą nuo „Vilniaus aidų“ ansamblio solisto, „Vilniaus bokštų“ konkurso laureato iki šių dienų.

„Baltaragio daina“, veikiau rauda, išgarsino ir Jus. Tada kalbėta: ar vyrui dera balsu raudoti, kad ir savo vaiką pardavus kipšui? Niekas nebandė Jūsų kopijuoti, suprato, kad neištemps. Kodėl gi, ją perdainavo ir Povilas Meškėla, ir Česlovas Gabalis.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Rūta KLIŠYTĖ Su Viktoru smagu bendrauti. Jis apie viską kalba šviesiai, vertina atlaidžiai ir atvirai džiaugiasi gyvenimu – net ir pragariškai tvankią dieną.

Mamai patiko akordeonistai Viktorai, esate palangiškis. Pajūrio vyrai labai dainingi: Stasys Povilaitis, Edmundas Kučinskas... Ir Alfredas Macius kilęs iš Palangos, lankėme tą pačią muzikos mokyklą. Nenorėjau aš tos muzikos, veržiausi sportuoti. Tačiau mama labai norėjo, kad išmokčiau groti akordeonu. Tuo metu tai buvo pats madingiausias instrumentas, ir vyresnėlis brolis, ir pusbrolis jį tampė. Muzikos mokyklą lankiau be entuziazmo – berniukai paprastai mokosi muzikos tik pagrasinus uždrausti žaisti futbolą. Dainavau ir chore – boso partijas. Mano balsas buvo žemas nuo vaikystės, toks tapo persirgus stygų uždegimu. Gydymo tuo metu tinkamo nebuvo. Norite pasakyti, kad aksominis balso tembras – komplikacijos pasekmė? Maniau, kad Jūsų balsą grūdino Baltija. Gal tas jodas balsui irgi sveika... Dainavimu užsikrėčiau nuo anglų dainininko Tomo Džonso, išgirsto per radiją. Įstojau į Klaipėdos muzikos technikumą, grojau kontrabosu, o balsą man išlavino Klaipėdos liaudies operos studija. Šis teatras išugdė puikių vokalistų, čia susipažinau su Eugenijumi Vasilevskiu, Benediktu Gadeikiu, Simonu Donskovu. Profesionalai duodavo mums neįkainojamas vokalo pamokas, o rimtai dainuoti pradėjau 1969 metais Filharmonijoje. Jaunytėje esame maksimalistai, veržiamės į aukštumas. Man tokia aukštuma tapo vokalinis instru-

mentinis ansamblis „Vilniaus aidai“. Tačiau mano gyvenimą pakeitė pažintis su Viačeslavu Ganelinu, dabar gyvenančiu Izraelyje.

Džiazas buvo keiksmažodis Buvote ryškiausias to meto džiazo dainininkas. Jūsų balsas atrodė sukurtas šiai „supuvusio amerikietiško imperializmo kakofonijai“. Džiazas tuo metu buvo keiksmažodis. Jokių džiazų, jokių saksofonų! Jaunajai kartai tai sunku suprasti, bet buvo tokie laikai. Groti džiazą reiškė užsiimti nelegalia, beveik antisovietine, gadinančia jauno žmogaus moralinį veidą bei reputaciją veikla.

Meilė yra narkotikas, neištikimybė – matyt, taip pat. Ar ją įmanoma suplanuoti? Niekada nesakyk „niekada“. Ar džiazo vėjai atpūtė Jus į sostinę? Viačeslavas pasiūlė man pereiti iš Klaipėdos muzikos technikumo filialo į Vilnių. Buvo 1966 metai. Muzikuodavau su šiuo puikiu meistru džiazo klubuose, grodavau kontrabosu. Tų džiazo klubų tuomet buvo nedaug, vienas geriausių glaudėsi legendinėje „Literatų“ kavinėje Gedimino prospekte. Deja, netrukus jį uždarė – kažkas tyčia padegė šiukšliadėžę. To pakako džiazą susieti su netvarka: dar padegs tie džiazmenai kavinę!

Bet kai TV konkurse „Švieski man vėl“ neseniai sudainavote tą lopšinę, surinkote visus balus. Joks vėliau sukurtas miuziklas nepranoko filmo „Velnio nuotaka“. O juk jo įrašymas reikalavo ir maratono bėgiko ištvermės. Tuometinių įrašymo technikos galimybių nepalyginsi su dabartinėmis, kai viską gali sulipdyti iš gabalų, dirbtinai išdailinti. Turėdavai viską padainuoti ištisai, neišėjo – dar kartą ir dar, iki apdujimo… Mudu su velioniu Vytautu Kernagiu paromis neišeidavome iš įrašų studijos Sereikiškių parke. Legendinė Zinutė būdavo už mamą, paruošdavo sumuštinių. Užtat muzikoje galima pajusti tikrą jausmą, netgi pasiaukojimą... Viačeslavas gebėjo rašyti tokią. Mažai kas žino, kad jo baladė „Praeitis“ 1968 m. sąjunginiame kompozitorių kūrybos Arno Oito vardo konkurse Taline laimėjo pirmąją premiją. Baladę sudainavau aš, mat kiekvienas kompozitorius – o jų buvo daug ir labai iškilių – vežėsi savo solistą. Pirmoji premija atiteko Lietuvai, o „Komjaunimo tiesoje“ apie tai tebuvo dvi eilutės.

2011 m. rugpjūčio 12–19 d., Nr. 32 (76)

Tuomet tarnavau sovietų armijoje, privalėjau dėvėti uniformą. O kaip Jums, Viktorai, atkurtieji „Vilniaus bokštai“? Butaforiniai. Švelniai tariant, šitas konkursas – visiškas nesusipratimas. Finaliniame ture mūsų sena gera kompanija padainavo M.Racevičiaus „Atsiliepk dainoj“ . Vieno tokio seno šlagerio neatiduočiau už aštuoniolika naujų konkurso „kūrinių“.

Gyvenimas ir kinas Bet ar visur jaučiate saiką? Minėjote, kad Jus vadina lovelasu... Šis epitetas prilipo po M.Giedrio kino „Perskeltas dangus“ (juokiasi). Gavau tokio Aurimo vaidmenį, kažkodėl režisierius nusprendė, kad tinku, turėjau dainuoti ir groti gitara: „Kada tu gatvėje praeini po šalį, tave palydi šimtai akių…“ Taigi dainuoju žaviai Onutei Valiukevičiūtei, o telefonu skambina aktorė Ingrida Kilšauskaitė: „Aurimai, ar atvažiuoji?“ – „Jau jau važiuoju!“ O ar Jūsų gyvenime nebūdavo kaip kine? Neneigsiu, nesu abejingas dailiajai lyčiai. Juk tai gražiausia vyrų gyvenimo dalis.

papila vandens į ugnį: „Kodėl jis tavęs neveda? Gal nemyli?“ Abudu su Elena nusprendėme: ko čia laukti, sugyventinių statusas mudviem netinka. Bet ar lovelasą gali supančioti vedybos? Gali, jei tas pagaliau subrendo. Matyt, man tai nutiko 50-ies. Tokio amžiaus ir sutikau Eleną, kantrią moterį. Štai kokia Jūsų jaunatviškumo priežastis... Atrodote laimingas. O ką atsakytumėte jaunuoliui, išgyvenančiam dėl tėvų skyrybų? Man vienas šiandien uždavė šį klausimą. Sunku atsakyti, nors klausimas liečia mane asmeniškai. Stengiuosi padėti septyniolikmečiam sūnui su tuo susitaikyti. Yra tėčių, kurie ir kartu gyvendami nesirūpina vaikais. Džiaugiuosi, kad Teodoras rimtai sportuoja, žaidžia krepšinį. Sportas ir man kadaise labai padėjo. O ką atsakyčiau tam jaunuoliui? Nenusivilti, nekartoti tėvų klaidų, atleisti jiems. Kai mano tėvai išsiskyrė, pasilikau su tėvu. Buvau, regis, vienuolikos.

Neseniai trečiąkart vedėte. Geltonajai spaudai suteikėte puikią progą, tačiau susituokęs viešai atėmėte malonumą filmuoti slapčia. Ko čia slapstytis? Ar nuo savęs pasislėpsi?

Ar tokio amžiaus berniukui netrūko mamos? Žinoma, trūko. Tačiau į tėvų skyrybas anuomet buvo reaguojama šalčiau: ne vaikų tai reikalas. Dabar vaikai skaudinami, kai jų tėvų skyrybos aprašinėjamos spaudoje: dviejų suaugusių žmonių sprendimą aptarinėja ir komentuoja visi, kas netingi.

Meilė yra akla, spontaniška, nesąmoninga. O neištikimybė? Meilė yra narkotikas, neištikimybė – matyt, taip pat. Ar ją įmanoma suplanuoti? Niekada nesakyk „niekada“. Nemanyk, kad tai nutinka tik kitiems, kad esi apsidraudęs.

Anksti tapote savarankiškas? Teko išmokti visko, kas vyrui būtina: gaminti valgį, skalbti, lyginti. Duktė iš pirmosios santuokos taip pat labai savarankiška, įgijo kelis aukštojo mokslo diplomus, sėkmingai dirba, augina dvi dukreles.

Ar nebaisu vesti šešiasdešimties? Galėjote tyliai ramiai gyventi susimetę. Vedybų iniciatorės dažniausiai būna moterys. Vyrams gerai ir susimetus, bet joms – ne, draugės vis

Džiazo muzikantai, palyginti su kitais, yra nepataisomi optimistai. Džiazuodami išreiškia meilę gyvenimui. Mat kaip? Būtent tai ir jaučiu dainuodamas...

„Vilniaus bokštai“ sugriuvo Griovėte sovietinius scenos kanonus, buvote maištininkas, įžūlus stileiva. Puikiai prisimenu, kaip septintame ano amžiaus dešimtmetyje šokiravote publiką: ryškiai avietinis kostiumas, šviesus perukas... Gal ir turėjau avietinį kostiumą, neprisimenu (juokiasi). O po peruku slėpiau skustą šauktinio pakaušį: publika dar pagalvos, kad dainininkas gavo parų. Dabar tai madinga šukuosena. Išgarsėjote dar jaunas: išėjo į sceną šauktinis ir nušluostė visiems nosis. Su Teisučio Makačino daina „Mes vėliau atėjom“ ir Mindaugo Tamošiūno „Aš beržas“ laimėjote „Vilniaus bokštus“.

V.Malinauskas dainuoja ir „Žvaigdžių kvartete“, tačiau pavadintas žvaigžde Eltos nuotrauka tik nusijuokia.

2011 m. rugpjūčio 12–19 d., Nr. 32 (76)

Gimtasis kraštas

Gamta ciją ir palengvindami kitų gyvūnų gyvenimą.

Ūkininkai vilkus laiko savo priešais

Nenugalimasis vilkas Vilkai moka išlikti. Jie visada gyveno Baltijos valstybių miškuose, tačiau šiais laikais Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje jie baigiami išmedžioti. Algirdas PETRAUSKAS Vilkų ateitis šiuose kraštuose priklauso nuo žmonių geros valios ir supratimo. Nepaisant pasipriešinimo, vilkai turi galimybę išlikti.

Nykstančių vilkų oazė Vilkai – laukiniai plėšrūnai – visada gyveno Baltijos valstybių miškų platybėse. Protingų ir lengvai prisitaikančių gyvūnų pagrindinis grobis – medžiojamieji gyvūnai: stirnos, šernai, elniai, briedžiai. Kažkada vilkai gyveno visoje Europoje, tačiau tarp XVII ir XX amžiaus buvo beveik visiškai išnaikinti. Jie išliko tik Rytų Europoje. Nepaisant to, vilkai nepasiduoda, jie netgi bando sugrįžti į savo gyventas vietas, jeigu tik susidaro tokia galimybė. Baltijos šalyse dėl žmonių poveikio vilkų skaičius svyruoja. Miškai čia užima tarp pusės ir trečdalio viso ploto. Vilkams ir kitiems mėsėdžiams gyvūnams tai puikūs medžioklės plotai.

Mūsų kraštuose vilkų mažėja Vilkai gyvena tik keli kilometrai nuo žmonių gyvenviečių, todėl kyla konfliktų. Jie medžioja tuos pačius gyvūnus kaip ir žmonės. Ūkininkai ir atokių kaimų gyventojai baiminasi dėl gyvulių saugumo. Kelia baimę ir išpūsti pasakojimai apie vilkus žmogėdras. Vilkai kovoja dėl išlikimo. Jei medžiotojai iššaudo vilko rują ir jam tenka palikti teritoriją, vienišas vilkas ilgai neišgyvena. Atsiskyrėlis būna pasmerktas badui ir naujos teritorijos paieškoms. Vilkui reikia maždaug 2 kg mėsos per dieną. Būdamas labai alkanas, jis gaudo viską, ką tik gali pagauti.

Medžiotojai ardo vilkų rujas Ne tik badas gresia alkaniems plėšrūnams. Tik gera uoslė ir atsar-

gumas padeda vilkams išvengti brakonierių paspęstų spąstų. Spąstai ir žabangos Baltijos šalyse – neteisėti įrankiai, tačiau brakonieriai juos dažnai naudoja. Dar didesnį pavojų vienišam vilkui kelia kiti vilkai. Ruja staugimu gyvenamą teritoriją skelbia šventa nuosavybe. Jei vienišas vilkas pastebimas svetimoje teritorijoje, jo laukia mirtis, todėl tenka pasišalinti. Ruja – tai viena didelė šeima. Giminę pratęsia tik viena pora – pirmoji patelė ir pirmasis patinas. Likę vilkai yra paskutinių dvejų metų jaunikliai. Jie medžioja kartu ir dalijasi laimikiu. Didesnei rujai lengviau pagauti didelį grobį, pavyzdžiui, briedį, tačiau dėl intensyvios medžioklės Baltijos valstybėse didesnės negu 4–5 vilkų rujos tampa retenybe.

jų, kad ir kiek vilkų nušautum, jų vietą užims atvykėliai. Teigiama, kad vilkai migruoja per užšalusius ežerus Estijos ir Rusijos pasienyje. Latvijos ir Lietuvos rytuose nėra kliūčių vilkams judėti. Bet ar šios istorijos atitinka tikrovę? Pastarosiomis žiemomis Estijos ir Latvijos pasieniečiai kartu su mokslininkais stebėjo, ar vilkai atkeliauja iš rytų. Iškritus šviežiam sniegui, siena buvo patruliuojama, ieškoma vilkų migracijos požymių. Vilkai keliauja vienas kito pėdomis, todėl jas stebint lengvai galima suklysti. Pasieniečiai buvo mokomi pažinti ir suprasti vilkų pėdsakus. Tyrimas parodė, kad žiemos metu Estijos ir Latvijos rytinę sieną kerta ne daugiau kaip 20 vilkų. Tai paneigia tvirtinimus apie vilkų invaziją iš rytų.

Baimė slypi tautosakoje

Medžioja bebrus ir usūrinius šunis

Paprastai vilkai laikosi atokiai nuo žmonių, bet vienišas, neturintis savo medžioklės teritorijos vilkas priverstas rizikuoti. Jį kartais galima pamatyti prie vietinio sąvartyno, kur yra maisto atliekų. Nepaisant įsišaknijusių prietarų, vilkai vengia ir bijo žmonių. Dauguma per pastaruosius dešimtmečius žmones užpuolusių vilkų buvo pasiutę. Šiuo metu pasiutligė tarp vilkų – tikra retenybė. Mūsų baimės šaknys slypi tautosakoje, kuri mažai ką turi bendro su tikrove.

Mitas apie vilkų invaziją iš rytų Baltijos valstybėse vilkų medžioklė leidžiama. Privilioti skerdiena prie medžioklės bokštelio vilkai tampa lengvu taikiniu. Šiuo metu Baltijos šalyse sumedžiojama šimtai vilkų, kartais tai sudaro daugiau nei trečdalį populiacijos. Medžiotojai, pateisindami tokio masto žudynes, tikina, kad vilkai gausiai migruoja į Baltijos valstybes iš Rusijos ir Baltarusijos. Anot

Beveik visiškai išnykę bebrai vėl išplito ir pelkėtuose miškuose tapo vilkų grobiu – pakrantėse medžius kertančius bebrus lengva pagauti. Šiais laikais bebrai sudaro trečdalį vilkų vasaros raciono. Pelkėse kelia pavojų paukščiams įsibrovėliai plėšrūnai – usūriniai šunys. Jie puikiai plaukia, todėl šeimininkauja pelkėje. Usūriniai šunys kilę iš Rusijos, Kinijos ir Japonijos. 1948 metais buvo atgabenti į Latviją kailininkystės pramonei. Iš Rusijos ir Baltarusijos jie išplito po visas Baltijos šalis. Usūriniai šunys, atsivedantys iki 10 jauniklių, dabar mažiau medžiojami dėl kailių. Iš kai kurių vietų jie baigia išstumti lapes. Šie plėšrūs žvėreliai naikina smulkius gyvūnus ir perinčius paukščius, platina pasiutligę. Usūriniai šunys naikina balų vėžlius. Tai ypač reti Šiaurės Europos gyvūnai. Mažytė jų populiacija Lietuvoje gali neišlaikyti usūrinių šunų persekiojimo. Vilkai medžioja usūrinius šunis, taip reguliuodami jų populia-

Vilkai žudo laukinius gyvūnus, jeigu jų yra pakankamai, tačiau nėra nė vieno įrodymo, kad vilkai mažintų medžiojamųjų žvėrių populiaciją. Vilkų daugėja, kai medžiojamųjų gyvūnų yra daug. Ir nyksta, kai nyksta jų grobis. Kai žmonės sumedžioja per daug gyvūnų, dažniausiai apkaltinami vilkai. Alkis priverčia vilkus imtis veiksmų, piktinančių žmones. Naminiai gyvuliai, ypač jų jaunikliai, gali tapti lengvu vilkų grobiu. Tik patyręs žvilgsnis gali atskirti vilkų puotos pėdsakus nuo sulaukėjusių šunų užpuolimo. Vilkai užpuola naminius gyvūnus, ypač kai moko jauniklius medžioti, bet tai labai reti atvejai. Tačiau Baltijos šalių ūkininkams nuostoliai gali būti nepakeliami. Tik nedaugelis jų gali apdrausti gyvulius, be to, prieš išmokant kompensacijas reikalingas veterinarinis patikrinimas. Nuo didelių nuostolių galima būtų apsisaugoti tveriant tvoras, uždarant gyvulius nakčiai. Bet vilkai vis tiek kels rūpesčių, todėl žmonės reikalauja kontroliuoti jų populiaciją. Per daug ūkininkų ir medžiotojų laiko vilkus priešais, kad juos būtų galima apsaugoti.

Mirties vėliavėlės Pirmasis sniegas vilkams tampa tikru prakeiksmu. Šviežias sniegas leidžia medžiotojams sekti vilkų pėdomis. Kai medžiotojams pavyksta aptikti zoną, iš kurios nebeveda pėdsakai, vilkai pakliūva į spąstus. Kai vėliavėlių žiedas apsupa mišką, medžiotojo ragas kelia vilkus ant kojų. Varovai varo juos į priekį. Tolumoje tyliai laukia medžiotojai. Paskui prasideda vėliavėlių žaidimas. Vilkai žiūri į jas kaip į neperžengiamą barjerą ir ieško išėjimo, kurio nėra. Kartais taip iššaudoma visa ruja. Bet ne visada. Jei vilkas išdrįsta peršokti vėliavėlių barjerą, jis niekada nebepateks į šiuos spąstus.

Vilkams reikia draugų Apklausos Baltijos šalyse rodo, kad vilkai įgyja vis daugiau draugų. Tik nedidelė mažuma siekia juos išnaikinti. Dauguma pasisakė prieš spąstus ir medžioklę dauginimosi metu. Europos vilkams vis dar gresia pavojus išnykti. Kokia šių išdidžių plėšrūnų ateitis? Net ir pas mus vilkų rujas medžiotojai išblaškė didžiuliuose plotuose. Liko tik vieniši vilkai. Bet jie moka susirasti partnerių. Vilkų sugebėjimas daugintis padėjo išlikti nepaisant alinančių praeities medžioklių. Kažkada Europoje buvo nepalyginti daugiau vilkų nei dabar. Prieš tūkstančius metų jie laisvai klajojo po miškus, rujomis medžiodami grobį. Šimtmečiais persekiojami vilkai išliko, nors ir buvo išstumti į pačius Europos pakraščius. Jų galimybė gyventi laisvėje dabar priklauso tik nuo mūsų pastangų. Vilkai – protingi ir socialūs gyvūnai – išlieka, jei užtenka maisto ir nėra beatodairiškai medžiojami. Jie gali gyventi kartu su mumis, jei tik sudarysime sąlygas. Vis griežtesnis medžioklės reguliavimas Baltijos šalyse leis išlikti esamoms populiacijoms. Dabar, kai mes geriau suprantame vilkus, jų žiaurus persekiojimas Europoje neturėtų pasikartoti. Parengta pagal dokumentinį filmą „Nenugalimasis vilkas“

Pusę tonos sveriantis grybas išaugo Kinijoje Lietuvoje šių metų vasarą – šilti ir drėgni orai, tad grybų sezonas prasidėjo anksčiau nei pernai. Tiesa, tokį egzempliorių, kokį neseniai aptiko Kinijos mikologai, Lietuvoje neįmanoma ne tik rasti, bet ir, ko gero, įsivaizduoti. Jei kas pasigirtų, kad šile užtiko 10 metrų ilgio pusę tonos sveriantį grybą, pagalvotume, jog žmogui ne visi namie. Tačiau būtent tokių matmenų grybų karalystės supergigantą tyrėjai netyčia rado Kinijoje. Po medžio kamienu surastas kolosalaus dydžio grybas pripažintas didžiausiu grybu pasaulyje. Grybo vaisiakūnis siekia maždaug 10,85 m ilgio, 82–88 cm pločio ir 4,6–5,5 cm storio. Toks grybas sveria apie pusę tonos, tad nieko stebėtino, kad aplenkė ankstesnį grybą rekordininką, kuris 2003 m. buvo išaugęs ne kur nors Azijoje, o „Kew Gardens“ soduose Didžiojoje Britanijoje. Tiesa, britiškasis rekordininkas, palyginti su kolega iš Kinijos, buvo ganėtinai kuklus – vos 1,5 metro skersmens ir 425 cm perimetro. Beje, naujasis rekordininkas kepurėtųjų grybų amžiaus masteliu – toli gražu nebe jaunuolis: grybui gigantui dabar yra mažiausiai 20 metų. Milžiniški grybo egzemplioriai užsimezga ir bręsta po nuvirtusiais medžiais, iš kurių ir ima maisto medžiagas. Apskaičiuota, kad surastas didžiausias pasaulyje grybas gali turėti apie 450 mln. sporų. Pirmasis kerpinės rūšies grybas Kinijoje surastas dar 2008 m. Grybas rekordininkas aptiktas tik pernai, kai buvo ieškoma medienos puvimo procesuose dalyvaujančių organizmų. „Tuo metu šios rūšies grybų neieškojome. Nė neįtarėme, kad jie gali išaugti tokie didžiuliai, – pasakojo paieškose dalyvavę mikologai, vadovaujami profesoriaus Yu-Cheng Dai. – Kai aptikome tokį radinį, buvome kaip reikiant nustebinti. Iš pradžių nesupratome, kad tai – grybas, nes radinys buvo tiesiog per didelis.“ Daugiametis poliporinis kerpinis grybas Fomitiporia ellipsoidea (angl. „perennial polypore“ arba „bracket fungus“) auga daugybę metų, todėl yra milžiniškas. Parengta pagal Giant fungus discovered in China

Mikologo rankose – gigantiško (10 metrų ilgio ir 0,5 tonos sveriančio) gryGK archyvo nuotrauka bo fragmentai.

12 Ne pagirios – pachmielas be kabučių Gimtasis kraštas

Neparadinė Lietuva

Gydytojas Alvydas REPEČKA Kai nuotaika gera, dažnokai sau tariu, kad kai užaugsiu, būsiu gruzinas. Juk negėda būtų pasimokyti iš gruzinų, dvasiškai sveikos ir kultūringos tautos. Šiuokart kalbu apie alkoholio vartojimo kultūrą.

Gruzinų berniuko įšventinimas į vyrus Mano geras draugas gruzinas pasakojo, kaip jį vaikystėje senelis mokė gerti vyną. Dvylikos metų berniukų įšventinimo į vyrus apeigos labai paprastos, bet iškilmingos. Susirenka giminės, garbingiausi kaimo žmonės. Stalas nukraunamas vyno ąsočiais, garuoja skalsus maistas. Vaikas, pasidabinęs „džigitka“, pasodinamas šalia visų gerbiamo vyro, kuris lyg netyčia padeda puikų brangakmeniais inkrustuotą kinžalą. Berniukas prisimena mamos perspėjimus, kad durklo nepaliestų, nepradėtų žaisti. Jo senelis pakelia ragą su vynu ir sako tostą: – O dabar tu tapsi vyru. Tai reiškia, kad tu ginsi moterį, tu ginsi Tėvynę. Garbė telydi tave visą gyvenimą. Tada vaikas kelia mažą ragą su jaunu vynu (iš tikrųjų su sultimis) ir išgeria. Muzikantai užgroja, nuskamba daugiabalsė daina. Vyrai, keldami bokalus, sako išminties kupinus tostus. Visi šoka ir dainuoja. Vakare šventė baigiasi – nė vieno girto.

Šventė su bambaliu O štai dažnokas lietuviškas vaizdelis. Paauglys smalsiai stebi prie apšnerkšto stalo vykstančią šventę – paskutinis savaitės trečiadienis. Tėvai su draugeliais geria pilstuką. Tostas po tosto: „Nu“, vėl tostas – „Nu“. Akys spangsta, nuotaika gerėja. Pavėpę tėveliai jau nebara vaikų. Kažin ko susipyksta – vyras užvožia žmonai, bet vėl tostas – „Nu!“ Greitai susitaiko ir visi uždainuoja: „Oi, Zuzana, širdis mana, koks gyvenimas gražus“, bet bambalis į pabaigą. Berniuką siunčia pas bobutę į „tašką“. Šventė tęsiasi – „televizorius šoka, radijas dainuo-

Mes turime beviltišką antialkoholinę reklamą, kad „vartodami alkoholį, rizikuojate savo sveikata“, kurios žmonės nei pastebi, nei girdi.

ja“. Kažkas „nulūžo“ pastalėje. Apgirtęs dėdė paslapčiomis įpila taurelę. Vaikas makt – „ot vyras!“ Kitą rytą pagiringas tėvas skubina sūnų parnešti alaus, sako, kad reikia atsipagirioti. To nemato gruzinų vaikai.

Paveldėti ir svetimi papročiai Ilgus šimtmečius mus su Gruzija siejo bendra istorija. Kentėme carizmo jungą, sovietinę okupaciją. Išlikome kaip tautos, nes gynėme žemę, branginome kalbą, saugojome papročius. Ypač svarbūs iš protėvių paveldėti papročiai, nes juose įsikūnija reikšmingiausios vertybės: dora, darna ir garbė. Gruzinai išsaugojo švenčių tradicijas, todėl niekada nežinojo, kas yra blaivyklos, nežino nei senelių prieglaudų, nei vaikų namų, retos ten savižudybės, skyrybos.

Daugelis norinčiųjų alkoholį vartoti saikingai net nesuvokia, kad yra tapę įkaitais tų, kuriuos vadinu „pachmelnikais“. Vidmanto Balkūno nuotrauka

Lietuviai įsileido svetimą paprotį – „pachmielą“, išreiškiantį vadinamąją rusų liaudies išmintį – kuo susirgai, tuo ir gydykis. Carizmo laikais kaip užkratas įsiskverbęs pragaištingas „pachmielo“ paprotys palaipsniui, o ypač išsikerojęs sovietmečiu, daugeliui tautiečių tapo tiesiog „liaudies išmintimi“. Netrukus sulaukėme pasekmių. Smuko dora: nepagarba vyresniesiems, nesirūpinimas mažaisiais, ištvirkavimas. Nyko darna šeimose, bendruomenėse, menko garbė, užleisdama vietą nepasotinamam gobšumui, pagiežai, pykčiui ir pavydui. Daugelis jaučia, kad tauta serga, bet retas suvokia, kad sudėtingose įvairių reiškinių sąsajose didžia dalimi paliegusios tautos būvį lemia žalingiausia tradicija – „pachmielas“.

Pagirios ir „pachmielas“ Kaip uoga degtinės butelyje susiraukšlėja, taip alkoholis iš organizmo ištraukia skysčius. Padauginus išvakarėse alkoholio, visi jaučia pagirias. Tai būsena, kai grąžinami skysčiai, todėl geriame girą, kopūstų sunką ar vandenį iš šulinio, bet jei geriamas alkoholis – tai jau ne pagirios, o „pachmielas“. Atsipagirioti alumi – tai kaip žaizdą siūti skalpeliu. Abu teiginiai vienodai absurdiški. Kalbame apie du visiškai priešingus veiksmus. Bet kalbininkai nuolat primena, kad žodis „pachmielas“ nevartotinas.

2011 m. rugpjūčio 12–19 d., Nr. 32 (76)

Paradoksali situacija – išskirtinai ydingas, išsikerojęs tautoje reiškinys yra, o jį nusakančio žodžio net didžiajame Lietuvių kalbos žodyne nėra. Mums siūloma pagiriomis vadinti ir tai, kas tikrai yra pagirios, ir tai, kas logiškai negali būti pagiriomis. Kartą radijo laidoje pasiūliau naujadarą „pagirčios“, kaip priešingą žodžiui „pagirios“. Gal kas pasiūlys geresnį, tinkamai sudarytą lietuvišką atitikmenį. Dar reikia laiko, kad naujadaras prigytų. Juk retas suaugęs žmogus Lietuvoje nežino žodžio „pachmielas“ reikšmės. Nuo šiol sąmoningai nusižengiu skyrybos taisyklei, kai vartodamas nenorminį žodį nededu jo į kabutes. Darant, bet nevadinant to pachmielu ar gerai sudarytu lietuvišku atitikmeniu, sujaukiamas priežastingumas, negalima suprasti virsmo, kaip jaunuoliai, be problemų vartojantys alkoholį, ilgainiui tampa priklausomi. Žodis pachmielas būtinas ne tik šnekamojoje lietuvių kalboje, o gal kaip senasis skolinys ir lietuvių kalboje apskritai. Neištaisę klaidos kalboje, tai yra pachmielą vadindami pagiriomis, paliksime brangiai kainuojančią elgesio ir sprendimų klaidą. Sutinku, kad žodis pachmielas yra barbarizmas, bet juk ir procesas barbariškas. Gal ne nuodėmė būtų pachmielą palikti lietuvių kalboje, kaip ir kitus barbarizmus, turinčius neigiamą prasmę. Vienoje gretoje turi būti: pachmielas, sovietinis, enkavedistas, lageris, kolchozas, kagėbistas ir pan.

rijos, nelaimės, savižudybės. Tiek sergančiųjų alkoholizmu, tiek turinčiųjų problemų dėl daugiadienio alkoholio vartojimo (vadinamieji maratonininkai) vargų ir artimiesiems keliamų rūpesčių bendras vardiklis – pachmielas. Nė vienas netapo alkoholiku ar maratonininku prieš tai neišmokęs taisyti sveikatos alkoholiu. Žmonių sąmonėje įsitvirtino klaidinga, bet nepajudinama nuostata – kaltas alkoholis. Kovoti su alkoholiu – tai lyg bergždžiai skabyti piktžolės lapus – daržininkai žino, kad piktžolė tik labiau vešės. Kad akivaizdžiai sumažėtų dėl alkoholio vartojimo kylančių bėdų, pirmiausia būtina įvardyti, tada išrauti blogybių šaknį – pachmielą. Deja, ir tie, kuriuos delegavome spręsti svarbiausių tautos klausimų, turi tą pačią nuostatą – kovoti su alkoholiu. Kokia tai „sėkminga“ kova, rodo mūsų buvimas pirmaujančiųjų gretose Europoje pagal išgeriamo alkoholio kiekį, smurtą, „girtas“ avarijas, savižudybes. Tikrieji kaltininkai yra pachmielo „viruso“ nešiotojai. Vienus dar galima permokyti, su kitais elkimės pagal budistinį principą: „Nekovok, bet padėk“, o trečius pagal išgales gydykime. Lengviau neišmokti, nei vėliau permokyti. Kalbu apie ateinančią kartą. Veiksmingi ir ilgalaikiai gali būti tik tie sprendiniai ir iš jų kylantys veiksmai, kurie nukreipti prieš pachmielą kaip reiškinį.

Alkoholio įkaitai

Garbingi žmonės skolą grąžina

Beje, tik pachmielo kaip papročio palaipsnis įsitvirtinimas lėmė bendrą alkoholio vartojimo kultūros būvį. Apie kadaise saikingą alkoholio vartojimą sužinome iš tautosakos. Pasakose randame: „Ir aš ten buvau,

Kad akivaizdžiai sumažėtų dėl alkoholio vartojimo kylančių bėdų, pirmiausia būtina įvardyti, tada išrauti blogybių šaknį – pachmielą. alų, midų gėriau, per barzdą varvėjo, burnoj neturėjau“, dainose – „negerk, broleli, negerk trečios“. Bendruomenė gerbdavo darbštų ir tvarkingą, pašiepdavo padauginusį. Sovietmetis – laikas, keitęs alkoholio vartojimo papročius (įpročius). Pamatinę vertybę – saiką – dėl vis platesnio pachmielo įsigalėjimo keitė šaunus prisigėrimas, girtas „lėbavimas“. Juk jau buvo gelbėjimo ratas – kuo susirgai, tuo ir gydykis. Kuo daugiau žmogus įveikdavo alkoholio, tuo labiau buvo gerbiamas. Ir, kas baisiausia, tai stebėdami mokėsi vaikai, paskui ir jų vaikai. Mūsų tautoje vis didėjo žmonių skaičius, kuriems pachmielo darymas tapo savastimi, kuriems net nesuvokiama, kad gali būti kitaip. Tai lėmė ir lemia pakitusį visos bendruomenės elgesį švenčių metu. Daugelis norinčiųjų ir galinčiųjų alkoholį vartoti saikingai net nesuvokia, kad yra tapę įkaitais tų, kuriuos vadinu „pachmelnikais“.

Pilieti, pagiriokis, nedaryk pachmielo Nė vienas netapo alkoholiku ar maratonininku prieš tai neišmokęs taisyti sveikatos alkoholiu.

Raimundo Šuikos nuotraukos

Seimas priėmė įstatymo pataisą, leidžiančią alkoholį pardavinėti iki 22 val. Šimtą kartų naudingesnis būtų įstatymas, leidžiantis parduotuvėse prekiauti alkoholiu tik

Visi kenčiame nuo negandų, kylančių dėl girtavimo: smurtas, ava-

nuo 14 val. Tai realiai drausmintų linkusiuosius padauginti, tada gerokai sumažėtų traumų ir avarijų, o svarbiausia – nesišlaistytų pamokų, pertraukų metu girtaujantys moksleiviai. Mes turime beviltišką antialkoholinę reklamą, kad „vartodami alkoholį, rizikuojate savo sveikata“ ir t. t., kurios žmonės nei pastebi, nei girdi. Antipachmielinė kampanija, sutelkus jėgas, būtų tikrai veiksminga. Būtina iš savų alkoholio gamintojų išsireikalauti, kad ant kiekvieno butelio etiketės būtų užrašas, rekomenduojantis alkoholį vartoti saikingai, ir kad alkoholis nevartotinas dvi dienas paeiliui. Tam yra svarių argumentų. Protingi žmonės įsiskaitys ir supras, kad vaikus mokome savo pavyzdžiu. Kiti pasišaipys, jiems verta priminti N.Gogolio herojaus frazę: „Iš ko šaipotės? Iš savęs“. Gal gana šaipytis iš savęs – atsitokėkime. Žodis pachmielas yra skolinys. Garbingi žmonės skolą grąžina. Tad žodį vartokime, suvokdami, ką turime išgyvendinti, kad sugrįžtume į dorą, darnią ir garbingą Lietuvą.

2011 m. rugpjūčio 12–19 d., Nr. 32 (76)

Gimtasis kraštas

Kelionės

Kaimynės Kosta Rikai gali pavydėti ir socialinės rūpybos. Mokslas čia iki 15-os metų nemokamas, sveikatos apsaugai valstybė skiria beveik ketvirtį biudžeto lėšų. Gyvenimo trukmė yra ilgiausia Centrinėje Amerikoje – 76 metai. Šalis apdairiai atsisakė kariuomenės, kad išvengtų karinių perversmų ir diktatūrų.

Juros periodo parkas

Kosta Rika – turtingas krantas Mažutė Kosta Rika didžiuojasi turinti priėjimą prie dviejų vandenynų.

Asmeninio archyvo nuotraukos

vaisvandenių ir mišinėlių vaikams gamyba. Nemažą eksporto dalį sudaro ir modernių technologijų produkcija – stabili šalis pritraukia investuotojus.

Rūta KLIŠYTĖ Kosta Rika ispanų kalba reiškia turtingas krantas. Jei pritartume tvirtinimui, kad gamta – didžiausias mūsų turtas, mažutė Kosta Rika iš tikrųjų būtų turtingiausia šalis pasaulyje, o jei suskaičiuotume visus jos gyvius, laimėtų ir tankiausiai gyvenamos titulą.

Ne bananų respublika

Lankomiausia Centrinės Amerikos valstybė Chordana Gonsales Krus, ispanų kalbos dėstytoja, seniai gyvenanti Lietuvoje, – tikra kostarikietė. Ar nostalgija leis jai objektyviai papasakoti apie tėvynę? Jos vyras filosofas Dalius Jonkus, ne kartą lankęsis žmonos karšte, padės. Amžina švelni vasara – taip trumpai galima apibūdinti Kosta Rikos klimatą, kuris labai vilioja užsieniečius. Vasarą gaivina lietūs, o kalnai užstoja vėjus ir kuria puikų mikroklimatą. „Čia visada apie 25 laipsnius šilumos, nors klimatas, tiesa, įvairuoja kalnuose ar vandenynų pakrantėse. Vieną šalies pakrantę skalauja Ramusis vandenynas, kitą – Karibų jūra, jos skiriasi klimatu ir augmenija. Kosta Rika yra lankomiausia Centrinės Amerikos valstybė, per metus sulaukianti beveik 2 milijonų užsienio turistų. Dauguma gyventojų – baltaodžiai kreolai, ispanų užkariautojų palikuonys.

Žvėrių ir paukščių rojus Chordana juokiasi vaikystėje maniusi, kad tikrieji jos šalies gyventojai yra varlės ir driežai, žmonės – tik jų įnamiai. Klimato švelnumas ir švarių vandens telkinių gausa, matyt, ypač palankūs šaltakraujėms reptilijoms. „Varlių čia rasite visokių – nuo bitės iki katės dydžio, visų vaivorykštės spalvų. Tačiau jei sutiksite mažuliukę oranžinę varlytę, bėkite šalin: ryški spalva perspėja, kad ši nuodinga, – įspėja pašnekovė. – Gyvūnų spalvos čia itin ryškios. Kolibriai laigo tarp žiedų kartu su drugeliais, parkuose juos gaudyti griežtai draudžiama.“ Nacionalinių parkų, saugomų teritorijų čia gausybė, o pavadinimai daug pasako apie juos: štai Tortegjero nacionalinis parkas reiškia vėžlių

Saloje gausu nacionalinių parkų, saugomų teritorijų.

parkas. Šalies valdžia pačiu laiku susirūpino gamtosauga. Uždraudusi kirsti miškus kavos plantacijų plėtrai, padėjo išlikti jų gyventojams. Griežta gamtosaugos politika paskatino čia ypač populiarų ekologinį turizmą. „Orchidėjos čia auga natūraliai, tarsi ramunės Lietuvoje. Tačiau nerasi nė vienos panašios, tiek skirtingų rūšių“, – prisimena Chordana, savo virtuvėje Vilniuje prižiūrinti orchidėjas. Vyras pritaria žmonai: gamtos įvairovė ten stulbina. „Atrodo, lyg šiame žemės lopinėlyje vyksta nuolatinis floros ir faunos festivalis. Lagūnose tūno krokodilai, tropiniame miške ūbauja beždžionės, dangų raižo papūgų būriai, Ramiojo vandenyno pakrantėje tam tikru metų laiku galima stebėti banginių paradą“, – prisimena Dalius.

maitinasi sveikiau, o vandens neiškeitė į koka kolą.“ Tačiau neprašykite kostarikietės lyginti savosios ir lietuviškos virtuvių. Didžkukuliai, akivaizdu, pralaimės prieš platų jūros gėrybių, daržovių ir vaisių asortimentą. „Skanesnių vaisių kokteilių niekur nesu gėręs, – tikina Dalius. – Mangas, papaja, ananasas tavo akyse sugrūdami su ledais, jei pageidauji, įpilama pieno.“ Ne veltui laisvojoje ekonominėje zonoje klesti

Vieną šalies sostinės San Chosė aikščių puošia modernus paminklas… kavos pupelei. Daugiau nei šimtas metų kava ir bananai yra pagrindinė eksporto prekė. Kostarikietiška kava laikoma viena geriausių pasaulyje. „Vietiniai geria tik kavą, arbata čia – ligoniams, alus – turistams, – pasakoja lietuvis. – Gėrimas paruošiamas tradiciškai, be jokių aparatų: kava užplikoma ir perkošiama per natūralaus audinio koštuvą.“ Kava ir bananais ši Centrinės Amerikos šalis užverčia viso pasaulio prekystalius. Bananų derlius įspūdingas, apie pustrečio milijono tonų per metus! Tačiau bananų respublika Kosta Rikos nepavadinsi: net 96 proc. jos gyventojų yra raštingi. Tai aukščiausias rodiklis Centrinėje Amerikoje! „Dėl to ten mūsų vyrai pravardžiuojami gėjais, o moterys neva yra laisvo elgesio, – juokiasi Chordana. – Pavydima, kad mūsų vyrai išsilavinę, nėra išpuikėliai mačo, o moterys – nepriklausomos.“

Suraskite 10 panašumų Chordana tvirtina, kad Kosta Rika panaši į Lietuvą. Gyventojų turi milijonu daugiau, ploto – penktadaliu mažiau. Ją pirmąkart šalies istorijoje valdo moteris prezidentė (Laura Šinšila – red. past.). „Mano tėvynainiai – taip pat katalikai. Santūrūs ir darbštūs, nes nori gyventi kaip amerikiečiai: namas, mašina, sąskaita banke, – šaiposi pašnekovė, kritiškai nusiteikusi amerikietiškų vertybių atžvilgiu. – Belieka džiaugtis, kad JAV įtaka ten silpnesnė nei Puerto Rike, kuris penimas dotacijomis ir užverstas pigiomis amerikietiškomis prekėmis. Mano kraštiečiai nėra tiek nutukę, nes

Turistus hipnotizuoja užgesusio ugnikalnio krateryje atsivėrusi ežero akis.

Žemės drebėjimai vietos gyventojams – ne naujiena. Kosta Rika yra seismiškai aktyvioje zonoje, o šalies viduryje stūkso ugnikalniai, aukščiausias – 3 431m. „Dauguma jų veikiantys. Tą supranti naktį pamatęs jų žioruojančias viršūnes“, – prisimena Dalius. Kopimas į užgesusį ugnikalnį paliko lietuviui neišdildomų įspūdžių. „Lyg Juros periodo parke pabuvojau. Įkopti į daugiau nei 3 km aukštį, o dar ir nusileisti – menki juokai, ypač kai statmenas takelis po liūties tampa šniokščiančiu upeliu. Užkopėme suplukę, todėl labai apsidžiaugiau išvydęs ugnikalnio krateryje ežerą. Nuplaukęs iki jo vidurio atsikvošėjau: aplinkui – priešistorinis miškas, tirštas rūkas, atrodo, iš tankmės tuoj išlįs dinozauras… Laimei, rūkas išsisklaidė, krante pamačiau žmones ir sėkmingai sugrįžau iš Juros periodo“, – juokiasi vyras. O Chordana prisipažįsta besiilginti nuostabių gimtinės krioklių, krentančių tarsi iš paties dangaus. „Kostarikiečiai maudosi triskart per parą, o jų vonia ir dušas yra po atviru dangumi – tai neapsakomo grožio ir aukščio kriokliai bei ežerai“, – pristato nacionalinius higienos ypatumus pašnekovė.

Anot Chordanos Gonsales, jos tautiečiai panašūs į lietuvius.

Gimtasis kraštas

2011 m. rugpjūčio 12–19 d., Nr. 32 (76)

Laisvalaikis

Pleneras skiriamas garsiam litvakų ekspresionistui

Senųjų amatų dienos Neringoje Toliausiai į vakarus nutolęs ir legendomis apipintas Lietuvos kraštas – Neringa – iki šiol saugo kuršių tradicijas ir puoselėja dabartinių gyventojų vertybes. Rugpjūčio 13–14 dienomis čia įvyks senųjų amatų dienos.

Lietuvos dailininkų sąjunga keturioliktą kartą rengia tarptautinį dailininkų plenerą „Soutine dienos 2011“. Šio tęstinio renginio organizatorių pastangomis į Lietuvos kultūros kontekstą grąžintas pasaulinio garso tapytojas ekspresionistas Chaimas Soutinas. Jis XX amžiaus pradžioje studijavo Vilniuje. Lota BALSYTĖ

Chaimas Soutinas. „Autoportretas“.

Tradiciniu tapęs pleneras „Soutine dienos“ rengiamas siekiant prisiminti ir pagerbti didį litvakų kilmės tapytoją Chaimą Soutiną (1893–1943 m.). Jis iš pradžių dailės mokėsi Vilniuje, kur tuomet buvo garsi piešimo mokykla. Čia jis apsisprendė tapti dailininku. Ch.Soutino pavardė sutinkama kiekvienoje meno enciklopedijoje šalia P.Pikaso, M.Šagalo, A.Modiljanio. Kaip rašė menotyrininkas prof. Antanas Andrijauskas, talentingiausias iš gausybės į Paryžių atvykusių litvakų dailininkų buvo Ch.Soutinas. Jo talentą labai vertino Pablas Pikasas, Žoržas Rou ir daugelis kitų didžiųjų modernistinio meno korifėjų. Tai buvo tapytojas iš prigimties. Jis turėjo unikalų formos, kompozicijos, spalvos, faktūros jausmą. Pasaulinės tapybos istorijoje mažai kas

Projekto „Soutine dienos“ vadovas, tapytojas Aleksandras Vozbinas keturioliktą kartą sukvietė dailininkus į tarptautinį plenerą. Lilijos Valatkienės nuotraukos

galėjo jam prilygti emocinga potėpio įtaiga, sudėtingų formų perteikimo meistriškumu. Kūrybinis tapybos simpoziumas, skirtas Ch.Soutino atminimui, vyksta rugpjūčio 10–15 d. Molėtuose (kūrybinė stovykla). Dailininkai bendrauja ir kuria, diskutuodami apie didžiojo ekspresionisto kūrybą. Pasak plenero iniciatoriaus tapytojo Aleksandro Vozbino, Ch.Soutinas – europietiško universalumo įsikūnijimas, tapęs kultūrinio bendrumo simboliu. Didysis tapytojas tvirtai įspaudė Vilniaus vardą pasaulio metraščiuose. Šiais metais plenere dalyvauja dailininkai iš Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos: Svajūnas Armonas,

Antanas Beinaravičius, Aistė Černiūtė, Lina Dieninė, Piotras Dondajevskis, Rūta Eidukaitytė, Aleksandras Ksendzovas ir Aleksandras Vozbinas. Kviestiniai dailininkai priklauso įvairioms meno mokykloms, skiriasi jų tapybinis braižas, tačiau meno kalba – universali. Galimybė bendrauti, keistis idėjomis, drauge kurti suteikia dailininkams naujų kūrybinių postūmių, dar kartą paliudija, kad kultūra yra nedaloma. Tarptautinio plenero „Soutine dienos 2011“ kūrinių parodos atidarymas – rugpjūčio 15 d., 14 val. Molėtų dailės galerijoje (Inturkės g. 4, Molėtai).

Darbo ieškantys Jaučiai gaus gerą žinią. Naujas verslas bus pelningas, jeigu skirsite jam ilgalaikių investicijų. Vyriausybės politikos pokyčiai privers reorganizuoti jūsų kompanijos darbą. Studentams bus suteikta finansinė parama, ir ji tikrai pravers. Kai kurie iš jų važiuos į užsienį mokytis.

Dvyniai turės nelėtinti pasirinkto tarnybinės ir darbinės veiklos tempo. Nuo jūsų energijos dabar daug kas priklauso. Stenkitės nepriekaištingai įvykdyti visus vyresnybės įpareigojimus, o jeigu reikės, tai dirbkite ir viršvalandžius. Tik neapsiimkite atlikti to, kas jums aiškiai per sunku.

Vėžiui astrologas pataria priimti verslo partnerių užsieniečių pasiūlymus. Bendradarbiavimas su jais bus sėkmingas ir pelningas. Verslininkų ir komersantų laukia susitikimas su specialistu, kurio pagalba pravers sprendžiant finansines problemas. Kitą savaitę tikriausiai vyksite į keliones darbo reikalais.

Liūtams pavaldiniai pateiks vertingų pasiūlymų, kaip suaktyvinti verslą. Kompanijų vadovams teks nuodugniai apsvarstyti naują projektą. Nuo darbo gali atitraukti brolio ar sesers vizitas – jie atvažiuos spręsti šeiminės problemos. Kuriam laikui jūs tapsite vyriausiu šeimoje.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija.

Senųjų amatų dienos į Neringą sutraukia kuršių tradicijas ir paveldą puoselėjančius žmones. Lilijos Valatkienės nuotrauka

Horoskopai

Avinas entuziastiškai imsis bet kurio darbo ir sėkmingai jį atliks. Jums bus tiesiog ankšta įprastuose rėmuose. Tad užsiimkite rinkodara, prekyba, žodžiu, viskuo, kas jums kol kas yra nauja. Pats metas pademonstruoti visus savo sugebėjimus, ir dar taip, kad juos pastebėtų reikalingi žmonės.

Dviejų dienų šventėje, kuri šurmuliuos Nidos prieplaukos aikštėje, muzikuos liaudiškos muzikos kapelos, vyks duonos kepimo ant akmenų, senosios alaus gamybos, siūlų dažymo augaliniais dažais, žalvario liejinių, baltų šarvuotės ir ginkluotės pristatymas, parodomosios kovos ir kt. Veiks Lietuvos tautodailininkų ir amatininkų dirbtuvės, kulinarinio paveldo puoselėtojai svečius vaišins įvairiais patiekalais. GK inf.

Mergelės ateinančią savaitę į verslą turės in investuoti daug pinigų. Astrologo nuomone, dabar tam tinkamas metas. Jūsų finansinė padėtis iir taip gera, bet ją galima sustiprinti. Didelį nerimą gali sukelti p paštu gauta žinia, kurios jūs seniai pa laukėte. Artimieji jus neapsakomai lau nudžiugins brangia dovana. nud

Svarstyklės darbe susidurs su sunkumais. Juos reikės įveikti savo jėgomis. Astrologas įspėja, kad gali tekti aiškintis teisme arba tardytojo kabinete. Šiems reikalams turėsite skirti itin daug dėmesio, bet juk tai aišku ir be astrologo pranašysčių. Be ilgų svarstymų priimkite pasiūlymus dėl nekilnojamojo turto.

Skorpiono, dirbančio Valstybinėje įstaigoje, laukia sėkminga savaitė ir didesnis atlyginimas. Vyresnybė ketina jus paaukštinti, o kol kas pasiūlys atlikti svarbią užduotį. Tai bus paskutinis jūsų jėgų patikrinimas. Verslininkai turės atidėti naujo projekto įgyvendinimą – tam gali pritrūkti pinigų.

Be darbo vargstantys Šauliai gaus pasiūlymą įsidarbinti, kurio nereikėtų atsisakyti. Romantiški nuotykiai ir širdies reikalai padės neprarasti geros nuotaikos. Meilės kerams neįstengs atsispirti net ir ištvermingiausi Šauliai. Bet nepervertinkite situacijos. Viską iškart prarasite, jeigu pradėsite forsuoti įvykius.

Ožiaragis gaus gerų žinių apie pajamų padidėjimą ir kitus malonius įvykius savo gyvenime. Tie, kurie užsiima užsienio prekyba ir tarptautiniu turizmu, netrukus patys išvyks dirbti į užsienį. Bet prieš tai jie turės darbo reikalais pavažinėti po gimtąją šalį. Kitą savaitę jūs pagaliau baigsite rengti svarbų projektą.

Vandeniai turės unikalią galimybę įgyvendinti tuos savo sumanymus, kuriuos aplinkiniai laiko fantastiniais ir tiesiog nerealiais. Jums nusišypsos retai pasitaikanti sėkmė, tad veikite drąsiai. Bus galima pradėti šturmuoti naujas karjeros aukštumas arba imtis veiklos anksčiau nežinomoje srityje. Jums viskas seksis.

Žuvys pradės dirbti kartu su gana įtakingu asmeniu. Jis jums padės kopti karjeros laiptais ir tvarkyti įvairius svarbius reikalus. Meilės fronte bičiulių jums nereikės. Ir be jų pagalbos netrukus sužinosite apie švelnius jausmus, kuriuos jums jaučia vienas drovus, bet nuostabus žmogus. Jūsų laukia audringas romanas.

2011 m. rugpjūčio 12–19 d., Nr. 32 (76)

Juokiasi net ir tuomet, kai verkti norisi

Šių metų „Juokio“ šventės atradimas – „SubMarinai“.

Vaclovas VAIČYS Tryliktą kartą rengiamas humoro festivalis „Juokis“ žada parodyti naują skaudžiai ironišką programą. Žiūrovus juokins penki humoro kolektyvai iš Dzūkijos, Suvalkijos ir Aukštaitijos. Žemaičių garbę gins humoristas Vaclovas VIČIUS, buvęs skuodiškis iš Vilniaus. Koncertus paįvairins sudegusio teatro artistė Apolionija ZIZIRSKIENĖ. Dzūkijai atstovaus du garsūs kolektyvai iš Varėnos rajono: SPANGUOLĖ iš Marcinkonių (vad. Rimutė Avižinienė, Natalja Čaplikienė) ir MTV iš Matuizų (vad. Irena Čeplikienė). Marcinkoniškiai programoje

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis

GK archyvo nuotrauka

„S.O.S.“ su graudžia ironija žvelgs į mažo žmogaus pastangas kaip nors išgyventi, o „Matuizų televizija“ juoksis iš moterų pastangų bet kokia kaina surasti savo laimę. Abu dzūkų kolektyvai džiugina originaliais scenarijais, raiškia, šaržuota vaidyba. Iš Suvalkijos atvyks taip pat du kolektyvai. Estrados teatras „Kanapa“ iš Šakių r. Kudirkos Naumiesčio (vad. Laima Mockevičienė) pristatys linksmų istorijų pynę „Stebuklinga kėdė“. Tokios istorijos nutinka, kai žmogus pradeda kalbėti tai, ką galvoja... „02“ iš Vilkaviškio policijos komisariato (vad. Jonas Pranas Paspirgėlis) – tai vienintelis kolektyvas Lietuvoje, kuriame juokauja vien pareigūnai. Programoje „Gyvenimo grimasos“ juokiamasi iš

žmonių (tarp jų – ir policininkų) perdėto turto bei garbės troškimo. Suvalkiečiai išsiskiria muzikalumu ir santūriu, kultūringu humoru. Aukštaitijos atstovai festivalyje – šių metų „Juokio“ šventės atradimas – „SubMarinai“ iš Joniškio žemės ūkio mokyklos (vad. Vanda Šalkauskienė). Šis studentų kolektyvas pristatys skaudžiai ironišką programą „Smegenėlių e-migracija“ apie jauno žmogaus pastangas susivokti šiame vis žiaurėjančiame pasaulyje. Jaunieji artistai stebina ne tik aktoriniu meistriškumu, bet ir pilietiškumu, atvirumu, nuoširdumu. Taigi juoko bus ne tik daug (koncertas truks daugiau nei 2 val.), bet ir įvairaus. Vieni kolektyvai labiau akcentuos politines ir socialines aktualijas, kiti juoksis iš žmogaus ydų ir silpnybių. Nors festivalis 13-asis, bet rengėjai tikisi, kad jis bus laimingas, o žiūrovai karštais plojimais paliudys, kad pamario žmonės moka ne tik dirbti, bet ir juoktis. Juokimės kartu! Koncertai vyks: rugpjūčio 12 d., penktadienį, 18 val. Šilutės kultūros ir pramogų centre, rugpjūčio 13 d., šeštadienį, 19 val. Salantų kultūros centre (Kretingos r.), rugpjūčio 14 d., sekmadienį, 19 val. Kretingos kultūros centre.

Tautodailininkai plenere „Kultūros suolelis“ dirbs prie Radviliškio miesto kultūGK archyvo nuotrauka ros centro.

Dovanok suolelį miestui Rugpjūčio 15–25 dienomis Radviliškio miesto kultūros centras organizuoja 10 dienų tarptautinį medžio skulptorių ir kalvių plenerą „Kultūros suolelis“, kuriame dalyvaus tautodailininkai iš Lietuvos, Rusijos ir Lenkijos. Lietuvos Respublikos Seimui 2011-uosius paskelbus Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metais, stilizuotais suoliukais bus įamžintas žuvusių Lietuvos menininkų atminimas. Projektas aktualus plėtojant tarptautinius kultūrinius ryšius ir bendradarbiavimą, puoselėjant kalvystės bei medžio drožybos meną, skatinant visuomenę domėtis šalies ir krašto istorija. Planuojama, jog kalvių ir medžio skulptorių rankomis sukurti stilizuoti suoliukai pagyvins ir paįvairins Radviliškio miesto erdvę. Tikėtina, kad ateityje suoleliai taps miesto gyventojų susibūrimo ir įvairių paminėjimų vietomis. Pleneras vyks prie Radviliškio miesto kultūros centro po atviru dangumi. Gyventojai ir miesto svečiai galės susipažinti su meistrais, jų darbų

Pasijuokime •••

Tamsi šilta naktis. Antra valanda nakties. Profesoriaus butas. Staiga pasigirsta telefono skambutis. Apsimiegojęs profesorius pakelia telefono ragelį: – Alio... – Tai, ką miegi? – Mmm... O ką? – O mes tai mokomės! – pasigirsta balsas iš ragelio. •••

Čiukčis daužo granatą akmeniu. Prieina kareivis ir nustebęs rėkia: – Nedaužyk, gali sprogti! – Nieko tokio, turiu dar vieną.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 14 p., atsakymai: Vertikaliai: Opa. Šakalas. Ruletė. Mokytojas. Lažas. Vakaris. Dinaras. Ralis. Kanapa. Pasakos. Sėti. Ves. Ant. Ostija. Arimas. Arau. Mantisė. Ir. Ali. Gal. Lenta. Isla. Statinė. Kiras. As. Horizontaliai: Omas. Amaras. Kokas. Anga. Pakala. Tat. Lyrika. Ili. Patisonas. SOS. Strėlė. Pradas. Mink. Ausinė. Arti. Natos. Ar. Belapis. Tara. Talis. Rėža. Viris. Asveja. La. Bus. Sausas. Pažymėtuose langeliuose: LENKTYNĖS.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 15 p., atsakymai: Vertikaliai: Artelė. Veteranai. Laša. Juosta. Kišenėse. Padėsime. Liga. Tapetai. Patalpa. Vakar. Gija. Žinoti. Tona. Minias. Stojus. Kaaba. Urmas. Ižas. Ilgu. Kola. Horizontaliai: „Ariel“. Unija. Seleš. Tapo. Stepė. Lira. Tanas. Vapėti. Jėga. Anga. Esam. Sirija. Aikštele. Moku. Artimas. Tarpininko. Šiam. Žalioj. Ūbas. Bala. Galu. Sausas. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: KARŠTA ŠIRDIS.

vizijomis, išsirinkti labiausiai patinkantį suolelį. Šie suoleliai bus parduodami aukcione, o surinkti pinigai skirti projektui įgyvendinti. Aukcionas vyks rugpjūčio 22 d. 19.00 val. prie Radviliškio miesto kultūros centro. Dalyvauti aukcione ir suolelį Radviliškio miestui padovanoti galės visos norinčios įstaigos, organizacijos, privatūs asmenys. Dosniausias aukciono dalyvis suolelį galės pastatyti savo išrinktoje viešoje miesto vietoje. Prieš pirkėjams pradedant siūlyti kainas, skulptūrų autoriai trumpai pristatys savo kūrinį. Aukcioną laimėjusio dalyvio duomenys bus iškalti ant suolelio. Po aukciono Radviliškio kultūros ir poilsio parke bei kitose viešosiose erdvėse puikuosis Radviliškio gyventojams ir miesto svečiams rėmėjų dovanoti suoleliai. Aukciono dalyviai registruojami iki 2011 m. rugpjūčio 18 d. 15.00 val. Radviliškio kultūros centro administracijoje, telefonu 8 611 411 61. Kviečiame prisijungti prie mūsų ir dalyvauti nuotaikingame aukcione bei dovanoti suolelį savo miestui. •••

Nuvažiuoja autobusas. Iš paskos bėga moteris ir šaukia: – Palaukit! Sustokit! Aš į darbą vėluoju! Keleiviai vienas per kitą susišnabžda ir perduoda vairuotojui, kad sustotų. Moteris įlipa: – Aaaaaaa… – atsikvepia. – Ačiū Dievui, suspėjau… O dabar, mielieji, rodykite savo bilietukus. •••

Petriukas tėvui: – Šitas dėdė tikriausiai mokytojas. – Kodėl taip manai? – Todėl, kad prieš atsisėsdamas jis atidžiai apžiūrinėjo kėdę.

(Užs. 14)

(Užs. 15)

(Užs. 13)

Gimtasis kraštas

2011 m. rugpjūčio 12–19 d., Nr. 32 (76)

TV programa LTV2

Rugpjūčio 15, pirmadienis

„Elžbieta Pirmoji“.

„Vagis policininkas“.

„Džonui Takeriui – mirtis!“

„Dapkai ir Butkai III“.

8.00 Animac. f. „Kurmis ir...“ 8.15 Animac. f. „Kurmis ir erelis“. 8.45 Animac. f. „Sapnas apie Kurmį“. 9.15 Nuotykių komedija „Frenkas“ (2007 m., JAV). 11.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.00 Žolinės atlaidai Pivašiūnuose. Šv. Mišių tiesioginė transliacija. 13.45 „Karolis“. Miuziklas apie popiežių Joną Paulių II. 15.30 Dok. serialas „Ekologiškiausi pasaulio namai“ (k.). 16.00 „Makleodo dukterys“. 17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.30 Biografinė drama „Elžbieta Pirmoji“ (1) (2005 m., JAV). 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Biografinė drama „Elžbieta Pirmoji“ (2) (2005 m., JAV). Pertraukoje – 22.04 Loterija „Perlas“. 23.15 Vakaro žinios. 23.15 „Snaiperio taikinyje“.

6.20 „Linksmosios pėdutės“. 8.15 „Lukas Skruzdėliukas“. 9.50 „Batuoto katino kelionė aplink pasaulį“. 11.20 Nuotykių filmas šeimai „Šuo Bingo“. 13.05 PREMJERA. Nuotykių komedija „Tėtė iš afišos“ (1998 m., JAV). 14.55 Romantinė komedija „Keistas išradimas“ (1985 m., JAV). 16.45 PREMJERA. Drama „Kristaus gimimo istorija“ (2006 m., JAV). 18.45 Žinios. 19.00 Veiksmo f. „Vagis policininkas“ (1999 m., Vokietija). (N-7) 21.05 Veiksmo trileris „Da Vinčio kodas“ (2006 m., JAV). (N-7) 0.10 Veiksmo f. „Operacija „Pikaso gaidukas“ (1988 m., JAV). (N-14)

6.10 Teleparduotuvė. 6.25 Nuotykių f. „Flika“ (2006 m., JAV, Didžioji Britanija). 8.00 Komedija „Storulis Albertas“. 9.50 Komedija visai šeimai „Šuniškas gyvenimas“. 11.35 Animac. komedija „Ragai ir kanopos“. 13.10 Fantastinė komedija „Mano mielas marsietis“. 15.00 Veiksmo komedija „Šuo karatistas“. 16.45 Komedija „Undinė“. 18.45 TV3 žinios. 18.55 Varom už Lietuvą. 19.00 Bitėlandas 2011. 21.30 Romantinė komedija „Džonui Takeriui – mirtis!“ (2006 m., JAV, Kanada). (N-7) 23.15 Veiksmo filmas „Nuotykių ieškotojas“ (1996 m., JAV). (N-7) 1.05 „Herojai“. (N-14) 1.55 „Pinklės“. (N-14) 2.40 Drama „Eurika“ (2008 m., JAV). (N-7)

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos (k.). 8.15 „Miesčionys II“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos. „Rahanas“. 10.00 „Dapkai ir Butkai III“ (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 Tarp miesto ir kaimo. 12.15 Televitrina. 12.45 Sveikinimų koncertas (k.). 14.45 Smagiausios akimirkos. 15.10 Baimės faktorius. 16.15 „Linksmasis našlys“. 16.50 „Dapkai ir Butkai III“. 17.35 „Miesčionys II“. 18.20 „Julija“. 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 „Liejyklos gatvė“. Kriminalinis serialas. 21.30 Geras filmas. Kriminalinis trileris „Dvi valandos dvidešimt dvi minutės“ (2008 m., Kanada). (N-14) 23.40 Baimės faktorius (k.). 0.45 „Nacionalinio saugumo agentas VI“ (k.). 1.55 Bamba. (S)

8.00 Mažųjų žvaigždžių valanda (k.). 9.00 J.Tamulionio opera „Bruknelė“. 10.35 „Kinijos miškai“ (1). Dok. f. 11.25 „Šiaurietiškas būdas“. 11.55 Etnokultūros ratas (k.). 12.20 Žolinė. 12.50 „Iš atminties ežerų“. Dalyvauja G.Apanavičiūtė, V.Daunoras, P.Skirmantas. O.Milašiaus eiles skaito V.Podolskaitė ir E.Skerstonas. 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Dalia Kutraitė kalbina... Vincentą Sladkevičių. 1999 m. (k.). 14.45 Koncertas „Susirinko sveteliai į žvejo kiemelį”. 17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Sietynas. 19.05 Auksinė Agatos Kristi kolekcija. „Mis Marpl. 4.50 iš Padingtono“. (N-7) 20.40 Rašytojo Jokūbo Josadės 100-osioms gimimo metinėms. Jokūbas Josadė filme „Iliuzijos”. LKS dok. f. 21.05 Elito kinas. „Zuikis beausis“. Romantinė komedija. (N-14) 23.00 Panorama. 23.30 Koncertas „Vėjo! Vėjo! Vėjo!” (1). 1.10 „Snaiperio taikinyje“. (N-7)

TV1 8.05 8.40 9.30 10.05 10.30

Teleparduotuvė. Eko mitas. „Blogiukai ir Pabaisa“. „Supermergaitės”. „Deksterio laboratorija”. 11.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos“. 12.00 „Detektyvė Džonson“.

Žinios šiokiadieniais – 24.00, 1.00, 2.00, 3.00, 4.00, 5.00, 5.30, 6.00, 6.31, 7.00, 7.30, 7.45, 8.00, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00, 23.00.

LTV2

Rugpjūčio 16, antradienis

8.00 8.25 8.35 9.00 11.30 12.00 12.55 13.30 14.20 15.10 15.50

„Snaiperio taikinyje“. 6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 Savaitės atgarsiai (k.). 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 Sveikinimų koncertas (k.). 14.15 Nacionalinė paieškų tarnyba (k.). 15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 16.00 „Makleodo dukterys“. 17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Neskubėk gyventi“. 19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Stilius. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Vasaros ritmu. Geriausios LRT melodijos. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Snaiperio taikinyje“.

„Besaikė jėga“.

„Šuo karatistas“.

„Surasti Lenį“.

6.20 „Džekio Čano nuotykiai“ (k.). 6.50 „Policijos akademija“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 KK2. (N-7) 9.50 FTB (k.). 10.40 Veiksmo komedija „Vagis policininkas“. (N-7) 12.40 Kitas! (k). 13.10 „Džekio Čano nuotykiai“. 13.40 „Policijos akademija“. 14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 17.40 „Meilė ir kančia“. 18.45 Žinios. 19.10 Abipus sienos. 20.10 24 valandos. 21.00 KK2 vasara. (N-7) 21.30 Pričiupom! (N-7) 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo f. „Besaikė jėga“ (2004 m., JAV). (N-7) 0.15 „Grožio peilis“. 1.15 „Ozas“.

6.10 Teleparduotuvė. 6.25 „Ragai ir kanopos“. 7.55 „Nusivylusios namų šeimininkės“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. (N-7) 10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 11.00 Veiksmo komedija „Šuo karatistas“. 12.40 Norite – tikėkite, norite – ne! 13.40 „Katašunis“. Animacinis serialas. 14.10 „Slaptasis agentas Konoras“. 14.40 „Heraklis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 „Svotai“. (N-7) 18.45 TV3 žinios. 19.10 Paskutinė instancija. 20.00 Ūkininkas ieško žmonos. 21.00 Be komentarų. 21.40 TV3 vakaro žinios. 21.55 Varom už Lietuvą. 22.00 „Vilko bilietas“. 23.00 Kriminalinė drama „Juodasis penktadienis“ (2007 m., JAV). (N-14) 0.40 „Herojai“. 1.35 „Pinklės“. (N-14) 3.10 „Eureka“. (N-7)

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos (k.). 8.15 „Miesčionys II“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos. „Rahanas“. 10.00 „Dapkai ir Butkai III“ (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 Melodrama „Mylinčios širdys“ (k.). (N-7) 14.35 Smagiausios akimirkos. 15.10 Baimės faktorius. 16.15 „Linksmasis našlys“. 16.50 „Dapkai ir Butkai III“. 17.35 „Miesčionys II“. 18.20 „Julija“. 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 „Liejyklos gatvė“. 21.30 Geras filmas. Komedija „Surasti Lenį“ (2009 m., JAV, Pietų Afrikos Respublika). (N-7) 23.30 Baimės faktorius (k.). 0.35 „Nacionalinio saugumo agentas VI“ (k.). (N-7) 1.45 Bamba. (S)

16.00 16.25 16.35 17.00 17.50 18.35 19.05 20.40 21.10 23.00 23.30 24.00 0.30 1.15

Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir...“ „Pašėlę Tornberiai“. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). Miesto kodas (k.). Sietynas (k.). „Makleodo dukterys“. Čiurlionio kodas. (k.). Šokio garbei. Rež. Vytenis Pauliukaitis. 1988 m. (k.). Prisiminkime. Groja A.Livontas. Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir...“ „Pašėlę Tornberiai“. Gyvenimas yra gražus. „Likimo valsas“. TV serialas. Kaimo akademija. LTV aukso fondas. „Valdovas“ (2). TV filmas. Veidai. Auksinio balso konkursas „Triumfo arka”. 2010 m. Pasaulio dokumentika. „Įkyrių minčių nelaisvėje“. Muzikos pasaulio žvaigždės. Vokalinė muzika. Panorama. „Snaiperio taikinyje“. Muzika gyvai. Vienos filharmonijos simfoninio orkestro vasaros koncertas Šėnbrune (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Benas Tenas”. Animac. serialas. 9.10 „Betmenas ir narsuolių komanda”. Animac. serialas. 9.30 „Blogiukai ir Pabaisa”. Animac. serialas. 10.05 „Supermergaitės“. 10.30 „Deksterio laboratorija”. Animac. serialas. 11.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos”. 12.00 „Detektyvė Džonson”.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

13.00 „Jos vardas Nikita“. Nuotykių serialas. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI“. 15.00 „Pramuštgalviai”. Animac. f. 16.30 „Mažylis”. Nuotykių komedija. 18.15 „Velniška sėkmė”. Nuotykių komedija. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. 21.00 „Nėra kur bėgti”. Veiksmo f. (N-14) 23.10 „Doom”. Trileris. (N-14)

TV6 10.00 Teleparduotuvė. 10.15 „Angelas“. 11.10 „Flešas Gordonas“ (2). Drama. (N-7) 12.05 „Kastlas“. Kriminalinė drama. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Džipai monstrai. 16.00 „Angelas“. 17.00 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 17.30 Aukščiausia pavara Vietname. 19.00 „CSI kriminalistai“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Viena už visus“. Komedija. (N-7) 21.30 „Paranoja”. Drama. (N-14) 23.35 „Pietų parkas“. 0.10 „CSI kriminalistai“. 1.05 Džipai monstrai.

Lietuvos ryto TV 7.24 7.40 8.10 8.40

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). „Princas ir aš. Karališkosios vestuvės”. Romantinė komedija. 10.30 2011 m. Amerikos muzikos „Grammy” apdovanojimai. 13.25 „Mergina vaikino kelnėse”. Komedija. 5.05 5.45 6.03 6.30 7.30 10.03 11.03 12.10 13.00 14.05 16.30 17.03

Spaudos apžvalga. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Rytas su muzika. Ryto garsai. Žalioj dainų lankoj. Tarp Rytų ir Vakarų. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Muzikos kaleidoskopas. Laida rusų kalba. Antra pavara.

13.00 „Jos vardas Nikita”. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI“. Humoro serialas. (N-7) 15.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos”. Veiksmo serialas. (N-7) 19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. 21.00 „Deimantų pjaustytojas”. Veiksmo f. (N-14) 22.45 „Detektyvė Džonson” (k.). 23.45 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.). (N-7)

TV6 9.15 9.30 10.15 11.00 12.30 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 23.40 0.15 1.05

Teleparduotuvė. Tavo augintinis. „Angelas“. Aukščiausia pavara Vietname. Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. „Vedęs ir turi vaikų“. „Viena už visus“. Komedija. Teleparduotuvė. Džipai monstrai. „Angelas“. „Flešas Gordonas“. Drama. „Kastlas“. „CSI kriminalistai“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Viena už visus“. Komedija. „Asai“. Veiksmo f. (N-7) „Pietų parkas“ „CSI kriminalistai“. Džipai monstrai.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 8.47 8.50 9.20 9.45

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Griūk negyvas! Saugus eismas. Super L.T. „Pora kaip tvora” (k.). „Kas tu toks?”

10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

Laida „112“. Ant svarstyklių. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Litas prie lito. Duetai. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Mažoji studija. Kultūra ir religija.

15.25 Super L.T. (N-7) 16.00 Žinios. 16.05 Konkursas „Mis Lietuva 2011” (k.). 18.00 Žinios. 18.05 „Mis Pasaulis 2010”. Transliacija iš Kinijos (k.). 19.57 Saugus eismas. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.30 „Devintam danguj”. Komedija. (N-7) 23.20 „Vilkolakė”. Siaubo f. (S)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Moterų žurnalas. 14.30 Susituokime. 15.30 Moterų žurnalas. 15.40 Federalinis teisėjas. 16.45 Detektyvai. 17.30 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 18.25 TV serialas „Pėdsakas”. 19.05 Tegul kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.00 TV serialas „Tai įvyko Kubanėje”. 23.05 Apmirk, numirk, atgimk. 23.25 Lietuvos „Laikas”. 23.35 TV serialas „Pabėgimas”. 0.35 TV serialas „Pėdsakas”. 1.05 Detektyvai. 1.40 Naktinis eteris. 18.10 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.07 23.48 23.58 24.00

Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.) Tarp Rytų ir Vakarų (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. L.Andriekus. LR himnas. Nakties programa.

10.40 Griūk negyvas! 11.10 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 12.05 Skonio reikalas (k.). 13.00 Reporteris (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Naša Raša (N-7) 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 „Pora kaip tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Naša Raša. 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 „Zona“. (N-14) 23.15 Naša Raša. 0.15 „Pora kaip tvora” (k.). 0.45 Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.30 Moterų žurnalas. 15.40 Federalinis teisėjas. 16.45 Detektyvai. 17.25 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 18.20 TV serialas „Pėdsakas”. 19.00 Tegul kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas „Tai įvyko Kubanėje”. 22.10 Liudytojai. 23.20 Lietuvos „Laikas”. 23.30 TV serialas „Pabėgimas”. 0.35 TV serialas „Pėdsakas”. 1.05 Detektyvai. 1.40 Naktinis eteris. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gamta – visų namai (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Ant svarstyklių (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. H.Radauskas. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

2011 m. rugpjūčio 12–19 d., Nr. 32 (76)

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Rugpjūčio 17, trečiadienis

8.00 8.25 8.35 9.00 11.30

11.45 13.30 14.20 15.10 15.40

Nacionalinė paieškų tarnyba.

„Pripažintas nekaltu“.

„Juodos gyvatės dejonė“.

„Holivudas ir vynas“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Neskubėk gyventi“ (k.). 11.00 Toks gyvenimas... 12.00 Jūros šventė 2011. Koncertas „Saulės miesto dovanos“ (k.). 14.15 Žingsnis po žingsnio (k.). 14.30 Pradėk nuo savęs (k.). 15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 16.00 „Makleodo dukterys“. 17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Neskubėk gyventi“. 19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Savaitės atgarsiai. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Vasaros ritmu. Geriausios LRT melodijos. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Dok. serialas „Įkyrių minčių nelaisvėje“.

6.20 „Džekio Čano nuotykiai“ (k.). 6.50 „Policijos akademija“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 KK2. (N-7) 9.50 Nuo... Iki... (k.). 10.40 24 valandos. 11.40 KK2 vasara (k.). 12.10 Kitas! (k). 12.40 Pričiupom! (k). 13.10 „Džekio Čano nuotykiai“. 13.40 „Policijos akademija“. 14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 17.40 „Meilė ir kančia“. 18.45 Žinios. 19.10 Abipus sienos. 20.10 24 valandos. 21.00 KK2 vasara. (N-7) 21.30 Pričiupom! (N-7) 22.00 Žinios. 22.30 Kriminalinė drama „Pripažintas nekaltu“ (1990 m., JAV). (N-7) 1.15 „Ozas“.

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Slaptasis agentas Konoras“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Nusivylusios namų šeimininkės“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. (N-7) 10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 11.00 Ūkininkas ieško žmonos. 12.00 Be komentarų. Infošou. (N-7) 12.40 Norite – tikėkite, norite – ne! 13.40 „Katašunis“. 14.10 „Slaptasis agentas Konoras“. 14.40 „Heraklis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 „Svotai“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Paskutinė instancija. 20.00 „Didieji pokyčiai“. Realybės šou. 21.00 Be komentarų. Infošou. (N-7) 21.40 TV3 žinios. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Melo teorija“. 23.05 Drama „Juodos gyvatės dejonė“ (2006 m., JAV). (N-7) 1.10 „Herojai“. 2.00 „Pinklės“. (N-14) 2.45 „Eureka“. (N-7)

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos (k.). 8.15 „Miesčionys II“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos. „Rahanas“. 10.00 „Dapkai ir Butkai III“ (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 Komedija „Surasti Lenį“ (k.). 14.40 Smagiausios akimirkos. 15.10 Baimės faktorius. 16.15 „Linksmasis našlys“. 16.50 „Dapkai ir Butkai III“. 17.35 „Miesčionys II“. 18.20 „Julija“. 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 „Liejyklos gatvė“. 21.30 Geras filmas. Komedija „Holivudas ir vynas“ (2010 m., JAV). (N-7) 23.35 Baimės faktorius 0.40 „Srautas II“. 1.40 Bamba. (S)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Neskubėk gyventi“ (k.). 11.00 Forumas. 12.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 13.30 Nacionalinė paieškų tarnyba (k.). 14.15 „Tuk tuk Indija“ (k.). 15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. 16.00 „Makleodo dukterys“. 17.00 „Senis“. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Dok. serialas „Tuk tuk Indija“. 19.30 Pramoginė informacinė laida „Vasaros spalvos“. Tiesiogiai iš pajūrio. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.07 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.45 Dok. f. ciklas „Šiaurietiškas būdas“. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Dok. serialas „Su hidžabu ir aukštakulniais“.

„Apgalvota žmogžudystė“.

6.20 „Džekio Čano nuotykiai“ (k.). 6.50 „Policijos akademija“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 KK2. 9.50 Abipus sienos. 10.40 24 valandos. 11.40 KK2 vasara (k). 12.10 Kitas! (k). 12.40 Pričiupom! (k.). 13.10 „Džekio Čano nuotykiai“. 13.40 „Policijos akademija“. 14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 17.40 „Meilė ir kančia“. 18.45 Žinios. 19.10 Įvykiai, sukrėtę Lietuvą. (N-7) 20.10 24 valandos. 21.00 Farai. 21.30 Pričiupom! (N-7) 22.00 Žinios. 22.30 Kriminalinis trileris „Apgalvota žmogžudystė“ (2002 m., JAV). (N-14) 1.05 Sveikatos ABC (k.).

„Į dienos šviesą“.

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Slaptasis agentas Konoras“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Nusivylusios namų šeimininkės“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. (N-7) 10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 11.00 Didieji pokyčiai. (N-7) 12.00 Be komentarų. Infošou. (N-7) 12.40 Norite – tikėkite, norite – ne! 13.40 „Katašunis“. 14.10 „Slaptasis agentas Konoras“. 14.40 Heraklis“. 15.10 „Simpsonai“. (N-7) 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 „Svotai“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Kauno „Žalgirio“ arenos atidarymas. 20.10 Paskutinė instancija. 21.00 Draugiškos vyrų krepšinio rungtynės. Lietuva– Ispanija. Tiesioginė transliacija iš Kauno. Pertraukoje – „Varom už Lietuvą“. 23.00 Nuotykių f. „Į dienos šviesą“ (1987 m., D.Britanija). (N-14) 1.30 „Herojai“. 2.20 „Pinklės“. (N-14) 3.10 „Eureka“. (N-7)

19.05

20.45 21.20

22.10 22.40 22.55 23.25 24.00 0.30

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Benas Tenas”. Animac. serialas. 9.10 „Betmenas ir narsuolių komanda”. 9.30 „Blogiukai ir Pabaisa”. Animac. serialas.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

LTV2

Rugpjūčio 18, ketvirtadienis

„Tuk tuk Indija“.

16.00 16.25 16.35 17.00 17.50 18.35

Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Pašėlę Tornberiai“. Labas rytas. Istorinė atmintis. Abraomas Kulvietis – lietuvis, įkūnijęs Renesanso idealus (2). Auksinio balso konkursas „Triumfo arka”. 2010 m. (k.) „Makleodo dukterys“. Būtovės slėpiniai (k.). Veidai (k.). Salomėja Nėris. Eilėraščiai (k.). Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Pašėlę Tornberiai“. Be pykčio. „Likimo valsas“. Brydė. Poetas Alfonsas Nyka-Niliūnas. Europos kinas. „Kruvinas romanas“. Siaubo nuotykių filmas. (N-7) Gyvenimo ratu. Dzūkijos partizanų dainos. Valstybės kino metraštis. „Sielovada-I. Per kančias į žvaigždes...“ Dalia Kutraitė kalbina... Kazį Bobelį. 1998 m. Prisiminkime. Groja A.Livontas (k.). Pasaulio dokumentika. „Vienuolio pašaukimas“. Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras. Panorama. Gyvenimas yra gražus (k.).

„Gidas, kaip atpažinti savo nuodėmes“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos. 8.15 „Miesčionys II“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos. „Rahanas“. 10.00 „Dapkai ir Butkai III“ (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 Komedija „Holivudas ir vynas“ (k.). 14.40 Smagiausios akimirkos. 15.10 Baimės faktorius. 16.15 „Linksmasis našlys“. 16.50 „Dapkai ir Butkai III“. 17.35 „Miesčionys II“. 18.20 „Julija“. 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 „Liejyklos gatvė“. 21.30 Geras filmas. Drama „Gidas, kaip atpažinti savo nuodėmes“ (2006 m., JAV). (N-7) 23.35 Baimės faktorius 0.40 „Srautas II“ (k.). (N-7) 1.40 Bamba. (S)

8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 „Sandokanas, Malaizijos tigras“. Animac. f. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras (k.). 12.10 Valstybės kino metraštis. „Sielovada-I. Per kančias į žvaigždes...“ (k.). 13.00 Kaimo akademija. 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Krašto garbė (k.). 15.10 Gyvenimo ratu. (k.). 15.45 Tūkstantmečio akimirkos. Teatro instinktas (k.). 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.30 „Sandokanas, Malaizijos tigras“. 17.00 Mūsų miesteliai. Raguva (1). 17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Mokyklos langas (k.). 19.05 Lietuvos balsai. Nacionalinis chorų konkursas. 2009 m. 20.55 Kuluarai. 21.35 Šalia mūsų. Dailininkas J.Rustemas. 21.55 Savęs link. Aiškiaregystė. 22.40 Pasaulio dokumentika. „Pažintis su Sindziangu“. 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Griežia Lietuvos kvartetas. 24.00 Panorama. 0.30 Be pykčio (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Benas Tenas”. 9.10 „Betmenas ir narsuolių komanda“. 9.30 „Blogiukai ir Pabaisa”. 10.05 „Supermergaitės“. 10.30 „Deksterio laboratorija“. 11.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos“. 12.00 „Detektyvė Džonson”. 13.00 „Jos vardas Nikita”. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI”. 15.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

10.05 „Supermergaitės”. Animac. serialas. 10.30 „Deksterio laboratorija”. 11.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos”. 12.00 „Detektyvė Džonson”. 13.00 „Jos vardas Nikita”. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI”. 15.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”. Nuotykių serialas. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos”. Veiksmo serialas. 19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 „Raudonasis drakonas”. Kriminalinis trileris. (N-14) 23.25 „Detektyvė Džonson” (k.).

TV6 10.00 10.15 11.10 12.05 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 23.15 0.15 1.05

Teleparduotuvė. „Angelas“. „Flešas Gordonas“. (N-7) „Kastlas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Viena už visus“. Komedija. Teleparduotuvė. Džipai monstrai. „Angelas“. „Flešas Gordonas“. (N-7) „Kastlas“. „CSI kriminalistai“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Viena už visus“. Komedija. „Žvaigždžių dulkės“. Nuotykių f. (N-7) „Pietų parkas“. „CSI kriminalistai“. Džipai monstrai.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 8.50

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai. Super L.T.

10.31 Laida „112“. 11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Skambanti vasara. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema.

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”. Telenovelė. (N-7) 18.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi”. Serialas. 19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 Ketvirtadienio detektyvas „Pavojingasis Deivisas”. (N-14) 22.30 „Detektyvė Džonson” (k.). 23.30 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.).

TV6 10.00 10.15 11.10 12.05 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 23.35 0.15 1.05

Teleparduotuvė. „Angelas“. „Flešas Gordonas“. „Kastlas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Viena už visus“. Teleparduotuvė. Džipai monstrai. „Angelas“. „Flešas Gordonas“. „Kastlas“. Kriminalinė drama. „CSI kriminalistai“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Viena už visus“. Komedija. (N-7) „Pakartota žmogžudystė“. Drama. (N-14) „Pietų parkas“. (N-14) „CSI kriminalistai“. Džipai monstrai.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 8.47 8.50 9.20 9.45 10.40 11.07 11.10 12.05 13.00 13.30 14.00 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai. Saugus eismas. Super L.T. „Pora kaip tvora” (k.). Kas tu toks? Griūk negyvas! Saugus eismas. Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Dok. serialas „Laukinė gamta”. „Kalba” (k.). Reporteris (k.). TV parduotuvė. „Naša Raša”. Laida 112. Forumas. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Sveikata (k.). Atsiliepk dainoj. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti.

9.20 9.45 10.40 11.10 12.05 12.47 13.00 13.30 14.00 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.20 18.00 18.20 19.25 20.00 20.25 21.00 21.35 22.15 23.05 0.05 0.35

„Pora kaip tvora” (k.). Kas tu toks? Griūk negyvas! Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras. Gongo Gangas (k.). Saugus eismas. Reporteris. TV parduotuvė. Naša Raša. Super L.T. (N-7) „Pora kaip tvora”. Žinios. Orai. Kas tu toks? Žinios. Orai. Lietuva tiesiogiai. Žinios. Orai. Naša Raša. (N-7) Super L.T. 20 minučių. Orai. Griūk negyvas! Reporteris. Orai. Lietuva tiesiogiai. Ekovizija. Žalioji idėja. Naša Raša. „Pora kaip tvora”. Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.25 Federalinis teisėjas. 15.40 Detektyvai. 16.25 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 17.25 TV serialas „Pėdsakas”. 18.00 Futbolas. Rusija–Serbija. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.00 TV serialas „Tai įvyko Kubanėje”. 22.05 Gyvenamoji aplinka. 23.20 Lietuvos „Laikas”. 23.30 TV serialas „Pabėgimas”. 0.35 TV serialas „Pėdsakas”. 1.05 Detektyvai. 1.35 Naktinis eteris. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48 23.58 24.00

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Žinių amžius (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. J.Juškaitis. LR himnas. Nakties programa.

15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 „Naša Raša”. Humoro laida. 19.00 Europos lygos atrankos varžybos. Panevėžio „Ekranas”–Tel Avivo „Hapoel”. Tiesioginė transliacija iš Panevėžio. Per pertrauką – Žinios. 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 Dok. serialas „Didžiausios pasaulio katastrofos”. „Cunamis – žudančios bangos”. 23.15 „MAD MEN. Reklamos vilkai” (k.). 0.15 „Pora kaip tvora”. 0.45 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.35 Animacinis f. 15.40 Federalinis teisėjas. 16.50 Detektyvai. 17.30 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 18.25 TV serialas „Pėdsakas”. 19.05 Tegul kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas „Tai įvyko Kubanėje”. 22.05 Žmogus ir įstatymas. 23.20 Lietuvos „Laikas”. 23.30 TV serialas „Pabėgimas”. 0.35 TV serialas „Pėdsakas”. 1.05 Detektyvai. 1.35 Žvaigždėlaivis. 1.50 Naktinis eteris. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Literatūros akiračiai (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Forumas (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. A.Kazanavičius. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

Gimtasis kraštas

LTV2

Rugpjūčio 19, penktadienis

„Vasarnamis“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 Pramoginė informacinė laida „Vasaros spalvos“ (k.). 11.00 Akiračiai. 12.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 13.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k.). 14.00 „Snaiperio taikinyje“ (k.). 15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. 16.00 „Makleodo dukterys“. 17.00 „Senis“. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Premjera. Dok. f. „Šaltasis karas – baimės šešėlis“. 19.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Duokim garo! 22.04 Loterija „Perlas“. 22.07 Duokim garo! 22.45 Premjera. Trileris „Vasarnamis“ (2008 m., Kanada, JAV). (N-14)

„Mano žmona – ragana“.

6.20 „Džekio Čano nuotykiai“ (k.). 6.50 „Policijos akademija“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 Įvykiai, sukrėtę Lietuvą (k.). (N-7) 9.50 Įvykiai, sukrėtę Lietuvą (k.). N-7 10.50 „Ledų šventė“. Koncertas (k.). 12.40 Pričiupom! (k). 13.10 „Džekio Čano nuotykiai“. 13.40 „Geniuko Vudžio šou“. 14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 17.40 „Meilė ir kančia“. 18.45 Žinios. 19.10 Geriausi LNK koncertai. „Kai švenčia Avinai“. 21.25 Romantinė komedija „Mano žmona – ragana“ (2005 m., JAV). (N-7) 23.35 PREMJERA. Melodrama „Normalus jaunatviškas elgesys“ (2007 m., JAV). (N-14) 1.30 PREMJERA . Siaubo f. „10 Biblijos prakeiksmų“ (2007 m., JAV). (N-14)

2011 m. rugpjūčio 12–19 d., Nr. 32 (76)

TV programa

„Mano superbuvusioji“.

„Meilė be atsako“.

6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Slaptasis agentas Konoras“. 725 „Simpsonai“. 7.55 „Nusivylusios namų šeimininkės“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. (N-7) 10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 11.00 Bitėlandas 2011. Koncertas. 12.00 Be komentarų. Infošou. (N-7) 13.40 „Katašunis“. 14.10 „Slaptasis agentas Konoras“. 14.40 „Heraklis“. 15.10 „Simpsonai“. (N-7) 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 „Svotai“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Dok. f. „Kelionė į Zambiją“. 20.30 Draugiškos vyrų krepšinio rungtynės. Lietuva– Rusija. Tiesioginė transliacija iš Panevėžio. 22.30 Komedija „Mano superbuvusioji“ (2006 m., JAV). (N-7) 0.20 Komedija „Kelyje 2. Alaus tenisas“ (2009 m., JAV). (N-14) 2.00 Komedija „Negyvėlis studentų miestelyje“ (1998 m., JAV). (N-14)

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos. 8.15 „Miesčionys II“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos. „Rahanas“. 10.00 „Dapkai ir Butkai III“ (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 Melodrama „Meilė be atsako“ (k.). 15.05 Baimės faktorius. 16.10 „Linksmasis našlys“. 16.40 „Dapkai ir Butkai III“. 17.25 „Miesčionys II“. 18.00 „Nuomininkai“. Humoro serialas (Lietuva). 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 Amerikos talentai V. 22.10 „Tauras“ Lietuvos galiūnų čempionatas 2011. IV etapas, Visaginas. 24.00 Drama „Gidas, kaip atpažinti savo nuodėmes“ (k.). (N-14) 2.00 Bamba. (S)

8.00 Tele bim-bam (k.). 8.30 Gustavo enciklopedija (k.). 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). 12.00 Be pykčio (k.). 12.55 Brydė. Poetas Alfonsas Nyka-Niliūnas (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Savęs link. Aiškiaregystė (k.). 15.05 Negali būti. 15.30 Mokyklos langas (k.). 16.00 Tele bim-bam (k.). 16.30 Gustavo enciklopedija (k.). 17.00 Čiurlionio kodas. 17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Laida S. 19.05 Gruzijos kino klasika. „Nailoninė eglutė“. Liūdna komedija. (N-7) 20.10 „Agresija“. LTV dok. f. 21.05 LNOBT spektaklis. Baletas „Gulbių ežeras”. 23.05 Pasaulio dokumentika. „Su hidžabu ir aukštakulniais“. 23.35 Muzikos pasaulio žvaigždės. Fortepijoninė muzika. 24.00 Panorama. 0.30 LTV aukso fondas. „Valdovas“ (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Benas Tenas”. 9.10 „Betmenas ir narsuolių komanda”. 9.30 „Blogiukai ir Pabaisa”. 10.05 „Supermergaitės”. Animac. serialas. 10.30 „Deksterio laboratorija”. Animac. serialas. 11.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi”. 12.00 „Detektyvė Džonson”. 13.00 „Jos vardas Nikita”. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI”. 15.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

LTV2

Rugpjūčio 20, šeštadienis

„Mafijos mergina“.

„Amerikos prezidentas“.

„Atostogos su Dereku“.

„Taiklusis šaulys“.

8.30 Gimtoji žemė. 9.00 „Pašėlę Tornberiai“. 9.25 „Aviukas Šonas“. 9.35 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 10.00 Gustavo enciklopedija. 10.30 Dok. f. „Lemtingas rugpjūtis. 1991 m.“. 11.15 Dok. f. „LRT – mūsų namai“. 11.45 Amžininkai. Pavogtos 222 dienos. 12.30 „Čia mūsų namai“ (2). TV filmas. 13.45 Juokis. 15.30 Sveikinimų koncertas. 16.00 Žinios (su vertimu į gestų k.). 16.10 Sveikinimų koncertas. 18.00 Klausimėlis.lt 18.15 Kine kaip kine. 18.45 Drama „Sūnus palaidūnas“ (1984 m.). 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 LRT 50-mečio koncertas. 23.30 Premjera. Kriminalinė drama „Mafijos mergina“ (2008 m., JAV). (N-14)

6.30 Animac. f. „Didysis filmukų šou“. 6.55 Animac. f. „Ozis ir Driksas“. 7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris III“. 7.45 Animac f. „Šiupininis“. 8.10 „Šegis ir Skūbis Dū“. 8.35 Animac. f. „Antinas Dafis“. 9.00 Kažkas atsitiko (k.). 9.30 Pričiupom! 10.00 Kino pusryčiai. Nuotykių komedija „Banglentininkai nindzės“ (1993 m., JAV). 11.45 PREMJERA. Komedija „Karalius Ralfas“ (1991 m., JAV). (N-7) 13.50 „F. T. Budrioji akis“. 14.55 „Eva Luna“. 17.00 Neišgalvoti gyvenimai. 17.30 Valanda su Rūta. 18.45 Žinios. 19.00 Geriausi LNK koncertai. „Slavianskij bazar 2010“. 21.00 Romantinė komedija „Amerikos prezidentas“ (1995 m., JAV). (N-7) 23.20 Veiksmo trileris „Sala“ (2005 m., JAV). (N-7)

6.50 Teleparduotuvė. 7.05 Animac. serialas. „Perla“. 7.30 „Ilgoji pertrauka“. 8.00 „Gormitai“. Animac. serialas. 8.30 „Beibleidai. Metalinė kova“. 9.00 „Lūžtanti banga“. 10.00 Animac. f. „Viščiukas Cypsius“. 11.30 Komedija „Daktaras Dolitlis“ (1998 m., JAV). 13.05 Drama „Atostogos su Dereku“ (2010 m., Kanada). 14.55 Šok su manimi. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės sutiktuvės iš 2010 m. pasaulio vyrų krepšinio čempionato. 21.00 Draugiškos vyrų krepšinio rungtynės. Lietuva–Latvija. Tiesioginė transliacija iš Panevėžio. 23.00 Veiksmo f. „Jokių stabdžių!“ (2008 m., Vokietija). (N-14) 2.30 Nuotykių f. „Paplūdimys“ (1996 m. JAV,). (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 7.40 Ekstrasensų mūšis (k.). 8.40 „Nuomininkai“. Humoro serialas (k.). 10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 Amerikos talentai V (k.). 13.30 „Sidabrinės melodijos“. Koncertas. 15.15 Be recepto (k.). 15.45 Nesėsi – nepjausi. 16.15 Tarp miesto ir kaimo. 16.50 Atvirai su žvaigžde (k.). 17.50 „Srautas II“. 18.50 „Nacionalinio saugumo agentas VI“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 Ekstrasensų mūšis. 21.20 Trileris „Taiklusis šaulys“ (1999 m., JAV). (N-7) 23.10 Tauras“ Lietuvos galiūnų čempionatas 2011. IV etapas, Visaginas. 0.05 II Europos sporto žaidynės. Totorių imtynės 2011. 1.10 Bamba. (S)

8.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 8.15 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 8.30 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas. 8.45 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė. 9.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 9.15 Kelias. 9.30 Šventadienio mintys. 10.00 Mažųjų žvaigždžių valanda. 10.55 Gyvenimas yra gražus (k.). 11.45 Etnokultūros ratas. „Užpustyti kaimai”. 12.15 Kulinarinės kelionės. 12.40 Keliaukim! 13.05 Čiurlionio kodas (k.). 14.00 Teatro popietė. Kauno dramos teatro spektaklis. J.Montvilos „Didysis geismas”. 16.10 Auksinės melodijos. Koncertuoja Arina ir „Veto Bank” (k.). 17.05 Savęs link. „Aiškiaregystė“ (k.). 17.50 Kuluarai (k.). 18.30 Jūros šventė 2011. Džiazo orkestro „City Jazz Big Band” (Latvija) koncertas. 21.00 „Vasarnamis“. Trileris. (N-14) 22.30 Panorama. 23.00 Lietuvos balsai. Nacionalinis chorų konkursas. 2009 m. (k.).

TV1

TV6 10.00 Teleparduotuvė. 10.15 „Angelas“. 11.10 „Flešas Gordonas“. Drama. (N-7) 12.05 „Kastlas“. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 „Viena už visus“. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Džipai monstrai. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Flešas Gordonas“. 18.00 „Kastlas“. (N-7) 19.00 „CSI kriminalistai“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Pretendentas”. Drama. (N-7) 22.00 „Kalėjimo bėgliai“. Nuotykių serialas. (N-14) 23.00 „Liudininkai“ (2). Krimin. drama. (N-14) 24.00 „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. Fantastinis nuotykių serialas. 0.55 „Tokia skirtinga Tara“. Komedija. (N-7) 1.30 „Nerealus seksas“. Erotinis f. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 8.50 9.20 9.45

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai. Super L.T. „Pora kaip tvora” (k.). Kas tu toks?”

10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

Sankryža. Akiračiai. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Auksinės kolekcijos. Gyvoji istorija. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti.

14.05 „Policijos akademija”. Humoro serialas. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo teorija”. Humoro serialas. (N-7) 16.00 „Gražiosios melagės”. Serialas. (N-7) 17.00 „Pasitikėk manim”. 18.00 „Skaičiai”. 19.00 „Majamio ligoninė”. (N-7) 20.00 „Trauma”. Veiksmo serialas. (N-7) 21.00 „Ratuotas riteris“ (1). Veiksmo serialas. (N-7) 22.40 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 23.40 „Pasitikėk manim”. Serialas. (N-7)

TV6 9.45 10.00 10.30 11.10 12.10 12.40 13.40 14.05 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 21.00 22.00 23.00

8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Retrospektyva. „Dailininkė Gražina Didelytė”. 9.10 Sveikatos ABC (k.). 10.05 „Pavojingi kaimynai”. Dok. serialas. 11.05 „Šunys darbininkai“. Dok. serialas. 12.10 „Mano puikioji auklė”. 12.40 „Gyvenimo prieskoniai”. Serialas. 13.40 Sąžinės balsas.

5.05 5.45 6.03 6.30 7.05 7.30

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”. Telenovelė. (N-7) 18.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi”. 19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 Penktadienio detektyvas „Tagartas XXII. Įstatymas”. (N-14) 22.35 „Detektyvė Džonson” (k.). 23.35 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.).

Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Gamta – visų namai. Spaudos apžvalga. Ryto garsai.

24.00 0.55 1.30

Teleparduotuvė. Vienam gale kablys. Dar pažiūrėsim... Džipai monstrai. „Kol mirtis išskirs“. Komedija. (N-7) „Džeimis Oliveris Amerikoje“. Kulinarinis šou. Pakvaišęs sportas. Jokių kliūčių! Aukščiausia pavara. „X mutantai“. Jokių kliūčių! „Kaulai“. „Gamtos jėgos“. Romantinė komedija. (N-7) „Pretendentas“. (N-7) „Kalėjimo bėgliai“. (N-14) „Išvaduotojas“. Drama. (N-14) „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. „Tokia skirtinga Tara“. Komedija. (N-7) „Nerealus seksas“. Erotinis f. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 9.03 11.03 12.10 13.00 15.03 16.03 16.30 17.03

TV parduotuvė. Reporteris (k.). Teletabiai. Griūk negyvas!

Kultūros savaitė. Sveikata. Sudie, XX amžiau. Lietuvos diena. Baladės. Kaip žmonės gyvena. Laida rusų kalba. Mažoji studija: Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena. 18.10 Sveikinimų ratas.

10.40 Griūk negyvas! 11.10 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 12.05 Skonio reikalas. 13.00 Reporteris (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Humoro laida „Naša Raša”. 15.00 Super L.T. 15.30 „Pora kaip tvora”. (N-7) 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Saugus eismas. 17.13 Ilgai ir laimingai. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 „Naša Raša”. 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Vertas kinas. Vaid. f. „Trūkstama grandis”. (N-14) 24.00 „Naša Raša”. 1.00 „Pora kaip tvora“ (k.). (N-7) 1.30 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.05 Moterų žurnalas. 14.15 Susituokime. 15.30 Detektyvai. 16.10 Lauk manęs. 17.15 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 18.15 TV žaidimas „Stebuklų laukas”. 19.05 Tegul kalba. 20.00 Laikas. 20.35 Premjera. „Rytoj viskas bus kitaip”. 21.50 Vaidybinis f. „Satisfakcija”. 0.50 Vaidybinis f. „Blogio meilė”. 2.00 Vaidybinis f. „Kelias prie jūros”. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gyvoji istorija (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Akiračiai (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. A.A.Jonynas. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

10.00 Dok. serialas „Mitų griovėjai”. 11.00 Namų daktaras. 11.30 Reporteris (k.). 12.00 Skonio reikalas. 13.00 Dok. serialas „Naikinanti jėga”. „Dykuma”. „Žaibas”. 15.00 „Pora kaip tvora” (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Gongo Gangas. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! 19.00 Šeštadienio detektyvas. „Inspektorius Luisas”. (N-7) 21.00 Žinios. Orai. 21.15 „Triukšmas”. Kriminalinė komedija. (N-7) 23.05 „Zona”. (N-14) 0.05 Dok. serialas „Naikinanti jėga”. „Žaibas” (k.)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 7.10 7.25 8.00 8.05 8.45 9.00 9.20 10.00 11.00 11.20 11.55 13.00 13.55 15.00 16.00 18.05 20.00 20.20 22.10 0.30 2.15 19.03 20.03 20.24 20.45 21.03 23.48 23.58 24.00

Naujienos. Top-shop. Noriu žinoti. Animacinis f. Grok, armonika! Ganytojo žodis. Naujienos. Skanėstas. Nona Mordiukova. Naujienos. Jūrmala. Humoro koncertas. Gyvenamoji aplinka. Nuosprendis. Liudytojai. Žmogus ir įstatymas. Vaidybinis f. „Meilė be taisyklių”. Nuotykių f. „Maltos kryžius”. Laikas. Vaidybinis f. „Kaukazas”. Vaidybinis f. „Nenugalimasis”. Detektyvas. Naktinis eteris. Auksinės kolekcijos. Vaikų radijo teatras. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. E.Matuzevičius. LR himnas. Nakties programa.

2011 m. rugpjūčio 12–19 d., Nr. 32 (76)

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Rugpjūčio 21, sekmadienis

„Nekalti balsai“.

„Pagrobti ir perduoti“.

„Načas Libras“.

„Mirusiųjų sąraše – devyni“.

8.30 Kaimo akademija. 9.00 „Sandokanas, Malaizijos tigras“. 9.25 „Kurmis ir...“ 9.35 „Pašėlę Tornberiai“. 10.00 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 10.30 Pasaulio jaunimo dienos Madride. 13.00 Alta Maremos virtuvė. 13.30 Dok. filmų ciklas „Šiaurietiškas būdas“. 14.00 Auksinė Agatos Kristi kolekcija. „Mis Marpl. 4.50 iš Padingtono“. 16.00 Žinios (su vertimu į gestų k.). 16.15 Gamtos kodas. 16.45 Pradėk nuo savęs. 17.15 Dok. serialas „Ekologiškiausi pasaulio namai“. 17.45 Popietė su Algimantu Čekuoliu. 18.15 Žingsnis po žingsnio. 18.30 Stilius. 19.30 Premjera. Dok. f. „Menas būti nepriklausomiems. 1991-ųjų rugpjūtis. Latvija gręžiasi į Europą“. 20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.15 Romantiškas vesternas „Montanos dangus“ (2007 m., JAV). 23.00 Elito kinas. Karo drama „Nekalti balsai“. (N-14)

6.30 Animac. f. „Didysis filmukų šou“. 6.55 Animac. f. „Ozis ir Driksas“. 7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris III“. 7.45 „Šiupininis“. 8.10 „Kas naujo, Skūbi Dū?“ 8.35 „Detektyvas Drupis“. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai. Nuotykių f. „Juodasis gražuolis“ (1994 m., JAV, D.Britanija). 13.55 „F. T. Budrioji akis“. 14.50 „Eva Luna“. 17.00 Farai. 17.45 Įvykiai, sukrėtę Lietuvą (k). (N-7) 18.45 Žinios. 19.00 Teleloto. 20.00 Super KK2. (N-7) 21.00 PREMJERA. Veiksmo trileris „Pagrobti ir perduoti“ (2007 m., JAV). (N-14) 23.35 Veiksmo f. „Persekiojamasis“ (1995 m., JAV). (N-7)

6.50 Teleparduotuvė. 7.05 Animac. serialas „Perla“. 7.30 „Ilgoji pertrauka“. 8.00 „Gormitai“. 8.30 „Beibleidai. Metalinė kova“. 9.00 „Lūžtanti banga“. 10.00 Animacinis f. „Tomas ir Džeris. Stebuklingas žiedas“. 11.10 Nuotykių f. „Andų paslaptis“ (1999 m., JAV). 13.10 Romantinė komedija „Sidnė“ (2007 m., JAV). (N-7) 15.20 Veiksmo f. „Greitis“ (1994 m., JAV). (N-7) 17.40 „Kobra 11“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Oranžinė manija. Krepšinio apžvalga. 19.30 Lietuvos talentai 2010. 0.25 Komedija „Načas Libras“ (2006 m., JAV). (N-7) 2.00 Komedija „Alfis“ (2004 m., JAV, D.Britanija). (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 8.00 Ekstrasensų mūšis (k.). 9.00 Tauro ragas. 9.30 Apie žūklę ir medžioklę. 10.00 Sekmadienio rytas. 11.00 Melodrama „Sunku patikėti meile“ (2004 m., Indija). 13.25 Smagiausios akimirkos. 14.15 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 0803, mob. 8 618 77 654). 16.15 Tarp miesto ir kaimo (k.). 16.50 Atvirai su žvaigžde (k.). 17.50 „Srautas II“. (N-7) 18.50 „Nacionalinio saugumo agentas VI“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 Ekstrasensų mūšis. 21.20 Meilės istorijos. Melodrama „Širdies sprendimas“ (2009 m., Vokietija). (N-7) 23.15 Siaubo trileris „Mirusiųjų sąraše – devyni“ (2010 m., JAV). (S) 1.15 Bamba. (S)

TV3 Pirmadienis, rugpjūčio 15 d. 21.30 val. Romantinė komedija „Džonui Takeriui – mirtis!“ JAV, Kanada. 2006 m. Rež. Betty Thomas (N-7). Vaidina: Jesse Metcalfe, Brittany Snow, Ashanti, Sophia Bush.

8.00 Gimtoji žemė. 8.30 Gyvenimo ratu. Dzūkijos partizanų dainos (k.). 9.05 Šalia mūsų. Dailininkas J.Rustemas (k.). 9.30 Mokyklos langas. 10.00 Miesto kodas. 10.50 Mūsų miesteliai. Raguva (k.). 11.40 Jūros šventė 2011. Džiazo orkestro „City Jazz Big Band” (Latvija) koncertas (k.). 14.10 Būtovės slėpiniai. 15.00 Kine kaip kine. 15.30 „Sūnus palaidūnas“. Drama. 16.55 Krašto garbė. 17.50 Valstybės kino metraštis. „Sielovada-I. Per kančias į žvaigždes...“ (k.). 18.40 Koncertas „Vėjo! Vėjo! Vėjo!” (2). 20.20 Iš atminties ežerų (k.). 21.00 Kriminalinė drama „Mafijos mergina“. (N-14) 22.30 Panorama. 22.45 LNOBT spektaklis. Dž. Verdis. Opera „Aida”.

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Retrospektyva „Fleitistas Algirdas Vizgirda”. 9.10 Eko mitas. 10.05 „Pavojingi kaimynai”. Dok. serialas. 11.05 „Šunys darbininkai”. Dok. serialas. 12.10 „Mano puikioji auklė”. 12.40 „Gyvenimo prieskoniai”. Serialas. 13.40 Makaliaus kelionės. 14.05 „Policijos akademija”. Humoro serialas. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo teorija”. (N-7) 16.00 „Gražiosios melagės”. Serialas. (N-7) 17.00 „Pasitikėk manim”. 18.00 „Ratuotas riteris” (1). Veiksmo serialas. (N-7)

5.05 5.45 6.03 8.03 9.03

Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Ryto garsų savaitė. Vasaros metą – vasaros dainos.

19.00 „Majamio ligoninė”. Serialas. 20.00 „Trauma”. Veiksmo serialas. (N-14) 21.00 Sekmadienio romantika. Iš Utos Danielos kolekcijos „Žiūrėti su tavim į žvaigždes“. Romantinis f. (N-7) 22.50 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 23.50 „Pasitikėk manim”.

TV6 9.15 9.30 10.00 10.30 11.10 12.10 12.40 13.35 14.05 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.35 21.30 22.00 23.00 24.00 0.55 1.30

Teleparduotuvė. Tavo augintinis. Vienam gale kablys. Dar pažiūrėsim... Džeimis Oliveris Amerikoje. „Kol mirtis išskirs“. Komedija. (N-7) Topmodeliai. Pakvaišęs sportas. Jokių kliūčių! „Aiškiaregys“. Kriminalinė komedija. (N-7) „X mutantai“. Fantastinis nuotykių serialas. Jokių kliūčių! „Kaulai“. „Skruzdėliukas Z”. Animac. nuotykių f. „Simpsonai“. Animac. serialas. „Šeimos bičas“. Animac. serialas. „Kalėjimo bėgliai“. (N-7) „Išvaduotojas“. (N-14) „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. „Tokia skirtinga Tara“. Komedija. (N-7) „Nerealus seksas“. Erotinis f. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 10.00 10.30

10.03 11.03 12.10 13.03 13.30 14.03 14.28 16.30 17.03 17.30

11.00 Šiandien kimba. 11.30 Dok. serialas „Grobuonys”. „Išlikimas”. (N-7) 12.00 Dok. serialas „Plėšrūno instinktas”. „Bitės-žudikės”. (N-7) 13.00 Šeštadienio detektyvas. „Inspektorius Luisas” (k.). 15.00 Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Ekovizija (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! 19.00 Lietuvos futbolo A lygos čempionato rungtynės: Marijampolės „Sūduva”–Alytaus „Dainava”. Tiesioginė transliacija iš Panevėžio. Per pertrauką – Žinios. 21.00 Žinios. Orai. 21.15 24/7. 22.15 „MAD MEN. Reklamos vilkai“. TV serialas. (N-7) 23.20 Humoro laida „Naša Raša.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 7.10 7.25 7.55 8.20 9.00 9.20 9.35 10.30 11.00 11.20 13.30 14.25

TV parduotuvė. Namų daktaras. Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Girių takais. Dok. serialas „Gimę žudyti”. „Savigyna”. (N-7)

18.10 20.00 20.25 21.30 22.20 23.40

Tetos Betos viktorina. Muzika Tau. Lietuvos diena. Radijo teatras. Retro. Septynios sporto dienos. Gera girdėti. Laida rusų kalba. Literatūros akiračiai. Atsiliepk dainoj.

18.10 19.03 20.03 20.29 20.45 21.03 23.48

1.35

Naujienos. Top-shop. Laida kariams. Genijai ir piktadariai. Sveikata. Naujienos. Padriki užrašai. Kol visi namie. Fazenda. Naujienos. TV serialas „Naikinamoji galia”. TV serialas „Kaukazas”. Premjera „Ir prie jų prisiplakęs Šepilovas”. S.Rotaru koncertas. Laikas. Didelis skirtumas. „Yesterday live”. Kokie mūsų metai! Vaidybinis f. „Šou tik merginos”. Naktinis eteris.

Laisvai! Vudstoko vaikai. Vaikų radijo teatras. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. A.Miškinis. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

Keilo sieloje randą paliko autoavarija, kurioje žuvo jo tėvas. Įsiūčio apimtas vaikinas užpuola mokytoją, netinkamai prabilusį apie šį įvykį. Keilas išvengė kalėjimo, tačiau negali nutolti nuo namo daugiau nei per 30 metrų. Iš nuobodulio jis pradeda šnipinėti kaimynus. Jam padeda žavi kaimynė Ešli. Tai, kas prasideda kaip nekaltas žaidimas, staiga įgauna visai kitą pobūdį, kai jaunuoliai ima įtarti, kad vienas iš jų kaimynų gali būti serijinis žudikas.

BTV Trečiadienis, rugpjūčio 17 d.

Džonas Takeris – išvaizdus, populiarus, turtingas, be to, mokyklos krepšinio komandos kapitonas. Nenuostabu, jog kone visos vyresniųjų klasių merginos svajoja su juo susitikinėti. Tačiau trys iš jų trokšta... Džono mirties. Sirgalių komandos vyresnioji Hiter, seksualioji Betė ir geriausia mokyklos televizijos reporterė Kerė – visos šios gražuolės buvo įsitikinusios, kad tik joms Džonas skiria visą savo dėmesį ir meilę. Todėl galima įsivaizduoti merginų nuostabą, nusivylimą ir įsiūtį paaiškėjus, kad šis gražuolis susitikinėjo su jomis trimis iš karto!

TV6 Pirmadienis, rugpjūčio 15 d. 21.30 val. Drama „Paranoja“. JAV., 2007 m. Rež. D.J.Caruso (N-14). Vaidina: Shia LaBeouf, Sarah Roemer, Carrie-Anne Moss.

21.30 val. GERAS FILMAS „Holivudas ir vynas“. Komedija. JAV, 2010 m. Rež.: Matt Berman, Kevin P.Farley (N-7). Vaidina: Nicky Whelan, Pamela Anderson, Vivica A. Fox, Leslie Easterbrook, Jeremy London. Ką daryti, jei esi fantastiškai graži ir galėtum būti filmų superžvaigždė, bet esi panaši į nusivalkiojusią šou karalienę? Turbūt iš nevilties saujomis ryti spragėsius, šokoladukus ir traškučius... Dianai teko tikrai nelengva užduotis – atrankoje pagrindiniam vaidmeniui filme nurungti išsišokimais pagarsėjusią ir be galo populiarią Džeimi Stefens. Negana to, Dianos vaikinas ir bendradarbis įsivelia į nemalonią situaciją su mafijos bosu, o problemas tenka spręsti Dianai. Jai tikrai teks gerai pasukti galvą, kad ištrauktų savo draugužį už ausų ir tuo pat metu suspėtų tapti Holivudo garsenybe.

TV3 Penktadienis, rugpjūčio 19 d. 22.30 val. Komedija „Mano superbuvusioji“. JAV., 2006 m. Rež. Ivan Reitman (N-7). Vaidina: Uma Thurman, Luke Wilson, Anna Faris ir kiti. Kai jaunas niujorkietis Metas susipažįsta su nuostabiąja Džene Džonson, atrodo, jog pagaliau jis rado tiesiog tobulą merginą. Ji žavi, seksuali, turi idealią figūrą ir puikų humoro jausmą. Tačiau laikui bėgant paaiškėja, kad tai, kas taip ryškiai spindėjo, visai nėra auksas. Kuo ilgiau Metas bendrauja su Džene, tuo daugiau neigiamų „svajonių merginos“ savybių išryškėja. Ji pernelyg reikli, valdinga, pavydi ir siekianti kontroliuoti savo vaikino gyvenimą. Vieną gražią dieną Meto kantrybės taurė persipildo, ir jis ryžtasi nutraukti santykius su diktatoriškų įpročių negalinčia atsikratyti drauge. Tačiau tai padaryti, pasirodo, ne taip paprasta. Paaiškėja, kad Dženė – ne paprasta, o... supermergina. Tiksliau tariant, superherojė, apdovanota nepaprastomis galiomis. Ir ji nedvejo-

dama pradeda jomis naudotis, siekdama žūtbūt susigrąžinti savo buvusį vaikiną. Dženės įtūžis dar labiau sustiprėja sužinojus, kad Metas užmezgė romaną su savo kolege Hana.

TV3 Šeštadienis, rugpjūčio 20 d. 13.05 val. Drama „Atostogos su Dereku“. Kanada. 2010 m. Rež. Michael McGowan. Vaidina: Ashley Leggat, Michael Seater, Jordan Todosey ir kiti. Derekas ir jo sesuo Keisi nesitikėjo, kad jų atostogos su tėvais pas močiutę prie nuostabaus grožio ežero gali virsti bent kiek įdomesniu nuotykiu. Tačiau kai Keisi susipažino su gražuoliu šokėju, dirbančiu padavėju vietinėje kavinėje, o Derekas įkliuvo į turtingos merginos viliones, šeimos atostogos tapo ganėtinai karštos.

TV6 Sekmadienis, rugpjūčio 21 d. 19.00 val. Animacinis nuotykių filmas „Skruzdėliukas Z“. JAV., 1998 m. Režisierius. Eric Darnell. Vaidina: Woody Allen, Sharon Stone, Sylvester Stallone ir kiti. Skruzdėliukas Z-4195 – tik viena iš milijono skruzdžių. Bet jo norai ne tokie jau paprasti. Jis seniai myli nuostabiąją princesę Balą ir ketina žūtbūt su ja susipažinti. Pasipiktinęs sustabarėjusia skruzdėlyno luomų santvarka, skruzdėliukas Z kreipiasi pagalbos į geriausią savo draugą skruzdę-kareivį Vyverį, kad šis jam padėtų patekti pas princesę. Nelauktai skruzdėliukas Z gyvenimas visiškai pasikeičia – iš paprasto darbininko jis tampa skruzdžių kolonijos didvyriu.

Gimtasis kraštas

Protesto mitingas

Lietuva per savaitę

2011 m. rugpjūčio 12–19 d., Nr. 32 (76)

,,Meilės žygis Valdovų keliu“ Devyni Lietuvos raiteliai pirmadienį nuo Valdovų rūmų buvo išlydėti į „Meilės žygį Valdovų keliu“ Krokuvos link. Ištvermingaisiais žemaitukais keliaudami po buvusias Abiejų Tautų Respublikos žemes žygeiviai planuoja atgaivinti bendrą Lietuvos ir Lenkijos istoriją, priminti legendinį Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės kelią ir suaktyvinti darnų kaimyninių šalių bendravimą.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Vilniaus skyrių sueiga kartu su Liberalų sąjūdžiu pirmadienį surengė protesto mitingą prieš Rusijos veiksmus Gruzijoje. Mitingas vyko skverelyje prie Rusijos ambasados. Anot mitingo iniciatorių, pasaulis tylėdamas stebi, kaip rengiama dirva okupuotų Gruzijos teritorijų aneksijai, t. y. visiškam prijungimui prie Rusijos. Todėl mitingo rengėjai kviečia parodyti, kad mes nepamiršome ir neleisime pasauliui pamiršti šio grobikiško karo bei besitęsiančių jo padarinių, ir išreikšti solidarumą su broliška Gruzija.

Įamžintas poetės atminimas

Vilniuje, skvere prie Šv. Kotrynos bažnyčios, atidengtas poetės Juditos Vaičiūnaitės (1937–2001 m.) atminimui skirtas įamžinimo ženklas – skulptoriaus Henriko Orakausko sukurta skulptūrinė kompozicija.

Didžiausias krepšinio krepšys

Vilnius Europos krepšinio gerbėjus nustebins projektu „TV bokštas – didžiausias krepšinio krepšys“. 170 m aukštyje bus sumontuotas 34,7 m skersmens ir 109 m ilgio lankas, ant kurio iš 2 560 metrų šviesos kabelio ir 545 lempučių bus pakabintas 40 m aukščio tinklas.

Savaitgalio orai

Žaliojo tilto skulptūros

Vilniaus savivaldybės įmonė „Grinda“ paskelbė apklausą Žaliojo tilto skulptūroms restauruoti, neatmesdama galimybės, kad gali prireikti jas nulieti iš naujo. Tačiau Kultūros paveldo departamento atstovas kategoriškas – apie naujas skulptūras negali būti nė kalbos.

Mirė poetas Valdemaras Kukulas

Šeštadienį daug kur numatomi trumpi lietūs. Vietomis galima perkūnija. Temperatūra naktį – 10–15, dieną – 22–27 laipsniai šilumos. Sekmadienį kai kur prognozuojami trumpi lietūs, galima perkūnija. Temperatūra naktį – 12–17, dieną – 23–28 laipsniai šilumos. Ilgasis Žolinės savaitgalis bus lietingas, bet džiugins ir šiluma.

Priešpilnis. Saulė teka 5.48, leidžiasi 20.59.

Šeštadienį

Sekmadienį

Naktį: +10 +15°

Naktį: +12 +17°

Dieną: +22 +27°

Dieną: +23 +28°

Šeštadienį Vilniuje, savo namuose, eidamas 53-iuosius metus mirė poetas, vienas žymiausių lietuvių literatūros kritikų, eseistų ir publicistų, Rašytojų sąjungos narys V.Kukulas. Raimundo Šuikos nuotrauka

Parengė Rimantas Dovydėnas, GK, EPA-Eltos inf. ir nuotraukos