Page 1

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2010 m. lapkričio 26–gruodžio 3 d., Nr. 40

Kaina 1,99 Lt

Renesanso epochos atspindžiai Siesikų pilies fone

Siesikų dvaro statybos istoriją gaubia daug legendų ir pramanų. 12 psl. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Žvakės pakelėse primena apie beprasmes žūtis 7 psl.

Už kokius tyrimus reikia mokėti? 8 psl.

Vyrų košę visi valgo atsilošę 13 psl.


2010 m. lapkričio 26–gruodžio 3 d., Nr. 40

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Patogius partnerius glaudžia, kitus už nosies vedžioja Visuomenės organizacijos pritarė, kad krizės metu reikia taupyti, bet surašė įpareigojimus Vyriausybei, ką ši turi nuveikti žmonių labui.

1

Sunkmetis biurokratams neegzistuoja Nuolat taupumą pabrėžianti valdžia erzina visuomenę savo išlaidomis. Saulius TVIRBUTAS Pagal gaunamus priedus prie algų, ministerijų, savivaldybių išlaidavimą samdant specialistus matyti, kad tarnautojams ir politikams krizė neegzistuoja. Vidutinis valstybės tarnautojų atlyginimas lenkia privačiame sektoriuje dirbančių žmonių pajamas.

Saulius TVIRBUTAS

Priedų neatsisakė

Kai kurios stambios organizacijos, nedalyvavusios Nacionaliniame susitarime, kritikuoja valdžią, kad ši kviečia tik sau patogius partnerius įgyvendinti nepalankius gyventojams sprendimus. Vyriausybė vėl kviečia pasirašiusias susitarimo dokumentą šalis derėtis dėl naujo susitarimo, nes senojo terminas jau greitai baigsis. Valdžia tokį susitarimą inicijavo pernai po sausį kilusių masinių visuomenės protesto akcijų.

Ne visų valstybės tarnautojų algos mažėjo. Labiausiai buvo smogta policininkams, ugniagesiams, mokytojams. Ministerijų ir jų padalinių klerkai beveik nenukentėjo. Valdžios įstaigų bei įmonių darbuotojams išlaikyti iš biudžeto ir toliau skiriamos ne tik didelės algos, bet ir priedai, vienkartinės išmokos. Seimo Audito komiteto duomenimis, per devynis šių metų mėnesius valstybės institucijų darbuotojų priedams prie algų skirta 302,4 mln. Lt, institucijų vadovams – 5,7 mln. Lt, politinio pasitikėjimo tarnautojams – 803 tūkst. Lt. Statistikos departamento duomenimis, verslo, pramonės įmonėse sunkmečiu vidutinis darbo užmokestis šiemet antrą ketvirtį buvo 1 976 Lt neatskaičius mokesčių, o valstybinėse institucijose ir įmonėse jis didesnis – 2 167 Lt.

Už paramą prikąsk liežuvį Jungtinės profesinės sąjungos ( JPS), kurios jungia Švietimo ir kultūros, Medicinos, Bibliotekininkų, Pramonės, Transporto, savivaldybių darbuotojų profesines sąjungas, narių skaičiumi lenkia kai kurias Nacionaliniame susitarime dalyvaujančias profesines sąjungas – „Solidarumą“, Lietuvos darbo federaciją ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederaciją. Tačiau JPS nepakviestos į Nacionalinį susitarimą. „Valdžiai palankiau derėtis su tomis profesinėmis sąjungomis, kurios gauna valstybės paramą, todėl jas lengviau paspausti. Tai tiesiog valdžiai patogūs partneriai“, – mano JPS pirmininkas Arvydas Dambrauskas. Išties Valstybės kontrolė pernai yra paskelbusi, kad Vyriausybė remdama kai kurias profsąjungas pažeidžia įstatymus. Tačiau tai ir liko tik išvadomis. „Nacionalinis susitarimas yra niekinis, – nukerta A.Dambrauskas. – Ne dėl to, kad jame nedalyvaujame.

Nukelta į 2 psl. Kai kurie pasirašiusieji Nacionalinio susitarimo dokumentą neslėpė nusivylimo neįvykdytais valdžios įsipareigojimais. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Tiesiog nėra įprastos kitose šalyse sutarties ar kito juridinio dokumento su socialiniais partneriais, kuriuo būtų įteisintos lygiavertės nepriklausomų visuomenės grupių derybos. Jose turėtų būti suformuluoti aiškūs tikslai, dėl ko visi sutelktai turime pakentėti.“

Žodis – ne žvirblis Kai kurie pasirašiusieji Nacionalinio susitarimo dokumentą neslėpė nusivylimo neįvykdytais valdžios įsipareigojimais.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos prezidentas Artūras Skardžius priminė, kad valdžia pažadėjo veiksmingai kontroliuoti energetikos monopolijas, skatinti atsinaujinančius energijos šaltinius. „Vietoje to susidūrėme su akivaizdžiais trukdžiais, – teigė jis. – Energetikos ministerija aiškina, kad remti vėjo, vandens energetiką šiuo metu neva per didelė našta vartotojams, bet nepateikiama nė vieno tai pagrindžiančio skaičiaus.“ O asociacija skaičiuoja, kad išlaidos alternatyviai energetikai nesuda-

ro nė dešimtosios cento pagamintai kW. „Didelė našta vartotojams tenka atnaujinti Lietuvos elektrinę, tuo remiant importuojamą žaliavą – dujas, – tvirtino A.Skardžius. – Taip pat didelis akibrokštas buvo, kai be jokių normalių argumentų atmesta šimtai paraiškų gauti ES paramą vėjo energetikos plėtrai.“ Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas pridūrė, kad valdžia neįvykdė ir daugiau įsipareigojimų, kurie svarbūs vidutiniam verslui ir žemdirbiams. Nukelta į 2 psl.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Parlamentaro įvaizdis: raumeningas išsipustęs šokantis demagogas Šalį užvaldė šokio virusas. Jam negali atsispirti visi ištroškusieji populiarumo. Muzikos žvaigždės, mokytojai, namų šeimininkės ir Seimo nariai – visi šoka, kaip moka. Indrė SESARTĖ

Ž.Šilgalis teigė, kad šokių žingsnelių mokosi laisvalaikiu, o Seime rimtai dirba. balsas.lt nuotrauka

Tautos išrinktiesiems stengiamasi užmauti apynasrį, kad dalyvaudami šokių projektuose nesikrautų politinių dividendų. Kas leistina paprastam

mirtingajam, tas neleistina Seimo nariui – taip mano kai kurie parlamentarai. Jie ir užsimojo sutramdyti įsismarkavusius Seimo narius, kad šie nesikraipytų pramoginių šokių ritmu televizijos projektuose.

Dalyvavimas – beveik norma? rui, buvo Nijolės Ambrazaitytės veiViena pirmųjų Seime didelį skandalą sukėlusių istorijų, kuri išprovokavo diskusiją, kuo, be tiesioginio darbo, derėtų užsiimti parlamenta-

kla. 1996–2000 metais Seimo nare dirbanti operos solistė vakarais suspėdavo padainuoti spektakliuose ir už tai gaudavo atlygį. Nukelta į 3 psl.


2

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Patogius partnerius glaudžia, kitus už nosies vedžioja

2010 m. lapkričio 26–gruodžio 3 d., Nr. 40 sime, kad nebūtų tokių žodžių kaip „siekti“, „atsižvelgti į galimybes“ ir panašiai, nes iš jų paprastai nebūna jokios naudos, tik skambūs žodžiai“, – teigė jis.

Skirtingi interesai

Naujam Nacionaliniam susitarimui gali kliudyti ir skirtingi jį pasirašančių šalių interesai.

Atkelta iš 1 psl. „Nesumažėjo verslo kontrolės institucijų, nieko nepadaryta dėl paprastesnio teritorinio planavimo, detaliųjų planų rengimo, – kalbėjo jis. – Daug kur lazdą perlenkė Aplinkos ministerija, kuri bandė įteisinti įvairius ūkinei veiklai trukdančius nutarimus.“

Vien tik tuščias skambesys Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius

Danas Arlauskas mano, kad Nacionalinis susitarimas yra pozityvus mechanizmas kaip galimybė mažiesiems verslo atstovams dalyvauti dialoge su valdžia. „Tačiau daugelis siekių nebuvo įgyvendinti. Taip atsitiko daugiausia dėl to, kad nebuvo numatytas jų įgyvendinimo mechanizmas atskirose ministerijose, – mano jis. – Atrodo, kad ministerijos ir kai kurie viceministrai nelabai supranta susitarimo idėjos ir vangiai į tai žiūri. Nuo šiol reikalausime kiekvieno ministro paaiški-

Per Kūčias dirbsime kaip dirbę Anot Vyriausybės vadovo Andriaus Kubiliaus, lietuviai neturėtų atrodyti kaip tauta, kuri mėgsta tik švęsti, bet ne dirbti. „Jeigu jau norime, kad Kūčios būtų šventė, turėtume siekti vieno dalyko – kad neatrodytume kaip ta tauta, kuri nelabai mėgsta dirbti, bet mėgsta švęsti. Reikėtų atsisakyti kokios nors dabar esančios šventės, o gal net ir ne vienos“, – interviu Lietuvos radijui sakė A.Kubilius.

„Aš tikrai nieko prieš, kad Kūčios būtų šventė, bet reikia galbūt tada svarstyti, kokių švenčių atsisakyti“, – pridūrė Ministras Pirmininkas. Grupės parlamentarų iniciatyva Kūčias – gruodžio 24-ąją – paskelbti ne darbo diena praėjusią savaitę sulaukė pirmojo pritarimo Seime. Jei Kūčios būtų paskelbtos ne darbo diena, tai būtų trylikta oficialiai įteisinta šventė Lietuvoje. GK inf.

Pensininkams suteikė vilčių Seimas pritarė Krikščionių partijos frakcijos siūlymams dėl socialinių išmokų. Ketvirtadienį Seimas po svarstymų pritarė Krikščionių partijos frakcijos Seime siūlymams dėl socialinių išmokų įstatymo pataisų ir siūlo apribojimus išmokoms taikyti ne ilgiau kaip metus, t. y. iki šių metų gruodžio 31 dienos. Šiuo metu galiojantis įstatymas numato, kad sumažintos pensijos ir kitos socialinės išmokos bus mokamos iki 2011-ųjų pabaigos, tačiau Konstitucinis Teismas dar pavasarį priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo, kad pensijos gali būti mažinamos tik vieniems biudžetiniams metams. Šioms pataisoms Seime pritarė 64 parlamentarai. Įstatymo pataisas pateikęs Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis sakė, kad atkūrus sumažintas išmokas išaugtų gyventojų perkamoji galia ir tuo pačiu padidėtų nacionalinis biudžetas. „Vyriausybės vadovui nuolat klausiant, iš kur paimti pinigų pensijoms, siūlau paklausti kitų Europos Sąjungos valstybių, tarp jų ir mūsų artimiausių

kaimynų, kaip jiems pavyksta tvarkyti valstybės reikalus, neskriaudžiant pensininkų. Juk nė vienoje valstybėje pensijos nesumažintos ir siekia Lenkijoje – 437 eurų, Estijoje – 288 eurų, Latvijoje – 258 eurų, o Lietuvoje vos 220 eurų“, – sakė V. Žiemelis. Ekspertų teigimu, gyventojų pajamų sumažinimas tik dar padidino ekonomikos nuosmukį, valstybės iždas prarado daug daugiau nei Vyriausybė tariamai sutaupė, mažindama žmonėms pensijas ir kitas socialines išmokas. Tokį Krikščionių partijos frakcijos siūlymą palaikė ir šiandien svarstyme Seime dalyvavę Lietuvos pensininkų partijos nariai. „Džiaugiuosi tokiu Seimo sprendimu, tai mums suteikia viltį, kad mums bus jaukiau gyventi, o ne nuolat balansuoti ant skurdo ribos. Jeigu šis įstatymas nebus priimtas, tai tikrai Vyriausybės nariams paaukosiu po centą – tegu nusiperka sąžinės“, – sakė partijos pirmininkas Vytautas Kadžys. GK inf.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

nimo, dėl ko stringa kokio nors įsipareigojimo įgyvendinimas. Mums jau neužtenka paprastų susitikimų su premjeru ir abstrakčių kalbų.“ Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos pirmininkas Arturas Mackevičius minėjo, kad valdžia linkusi naująjį Nacionalinį susitarimą pasirašyti be konkrečių įsipareigojimų, apsiribojant apibendrintomis frazėmis. „Tai būtų didelė apgavystė, – įsitikinęs jis. –Mes, smulkieji ir vidutiniai verslininkai, reikalau-

Naujam Nacionaliniam susitarimui gali kliudyti ir skirtingi jame dalyvaujančių šalių interesai. Trys profesinės sąjungos jau paskelbė, kad kitas susitarimas bus įmanomas, jei valdžia padidins minimalią algą. „Iš pradžių kitiems metams siūlysime ją didinti iki 1 tūkst. Lt, – sakė Lietuvos darbo federacijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Kvedaravičius. – Nuo 2012 m. minimumas galėtų didėti iki 1,2 tūkst. Lt. Taip pat reikalausime, kad visuomenei būtų kuo išsamiau pateikiama derybų eiga.“ Verslo ir pramoninkų organizacijos šiems profesinių sąjungų reikalavimams nepritaria ir teigia, kad minimalios algos didinimas tik dar labiau apsunkins verslo sąlygas ir padidins nedarbą. „Sieksime, kad Nacionalinio susitarimo derybose su valdžia tarp likusių partnerių neliktų diskutuotinų vidinių klausimų, – kalbėjo D.Arlauskas. – Dėl minimalios algos dydžio reikia aiškintis Trišalėje taryboje, o ne rengiant Nacionalinio susitarimo dokumentą.“ Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Ma-

karevičienė sako, kad tai ne susitarimas, o tikras diktatas. „Mūsų organizacija iš Nacionalinio susitarimo pasitraukė, kai aiškiai pajutome nepasitikėjimą. Pamatėme, kad daugelis Vyriausybės įsipareigojimų liko popieriuje. Labiausiai socialiai pažeidžiami žmonės gyvenime tebeskriaudžiami. Net pas kaimynus latvius pensijos tiek nebuvo sumažintos, kiek pas mus. O ministerijų valdininkai ir toliau gauna didelius priedus, kitaip švaistomos lėšos. Kokios gali būti derybos ir visuotinis solidarumas, kai valdžia viską krauna ant silpniausiųjų pečių“, – piktinosi G.Makarevičienė.

Energetikos ministrą A.Sekmoką žmonės jau vadina verslo iniciatyvos stabdžiu. Raimundo Šuikos nuotrauka

Sunkmetis biurokratams neegzistuoja Atkelta iš 1 psl. Be to, reta verslo įmonė galėjo mokėti priedus prie algų, o valstybinės institucijos šią tradiciją išlaikė. Taip pat versle per krizę drastiškai sumažėjo darbo vietų, valstybinėse institucijose biurokratinis aparatas sunkmečiu mažintas tik simboliškai.

Kaip pažaboti ministerijų apetitą? Daug lėšų tenka skirti ne tik valdžios darbuotojų algoms bei priedams. Ministerijos, turinčios teisininkų, strateginio planavimo, įvairių analizių padalinių su dešimtimis specialistų, daugybę pinigų skiria advokatams, konsultantams samdyti. Valdininkų apetito už biudžeto lėšas samdyti darbuotojus iš šalies nesutramdė ir krizė. Atvirkščiai, pinigų tam išleidžiama vis daugiau. Valstybės kontrolės duomenimis,

„Valdžios pareigūnų priemokos, priedai – būdas apgauti visuomenę. Geri darbuotojai turi būti skatinami didesniu atlyginimu“, – sako teisininkas Kęstutis Čilinskas. įvairioms paslaugoms, konsultacijoms ar mokslinėms studijoms pirkti 2008 m. ministerijos ir joms pavaldžios įstaigos išleido apie 56 mln. Lt. Pernai, užklupus sunkmečiui, ši suma padidėjo iki 60 mln. Lt, o šiemet šiems tikslams jau planuojama panaudoti net 76 mln. Lt.

Daug lėšų tenka skirti ne tik valdžios darbuotojų algoms, bet ir priedams. Martyno Vidzbelio nuotrauka

„Kai ieškoma būdų sutaupyti kiekvieną litą biudžetui, keista, kad ministerijų išlaidos kasmet vis auga“, – stebėjosi Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Bradauskas. Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė mano, kad sutramdyti ministerijas jau įmanoma tik specialiais įstatymais.

Dirbtinos kliūtys Situaciją, kai valdininkai uždirba daugiau už privataus sektoriaus darbuotojus, nors jų mokesčiai ir išlaiko tarnautojus, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininko pavaduotojas Arturas Mackevičius apibūdina kaip arklio vertimą ne tempti vežimą, o jį stumti. „Per septynerius metus valstybės tarnautojų pagausėjo nuo 19 tūkst. iki 30 tūkst., o jų algos visada 10– 15 proc. lenkė privataus sektoriaus darbuotojų atlyginimus, – stebėjosi A.Mackevičius. – O juk būtent verslas išlaiko valstybės tarnautojų aparatą.“ A.Mackevičius ne kartą yra išsakęs idėją, kad valdininkų vidutinis uždarbis turėtų būti reguliuojamas pagal privataus sektoriaus algų vidurkį ir būti 10 proc. mažesnis. „Jei augtų ekonomika ir algų dydis privačiame sektoriuje, proporcingai galėtų didėti ir valdininkų atlyginimai, bet jie visada turėtų išlikti mažesni, – aiškino verslininkas. – Tada biurokratija būtų suinteresuota ekonomikos augimu ir verslo skatinimu, o dabar į mus žiūri kaip į kokius priešus, kuriamos įvairios dirbtinės kliūtys, o kontrolės institucijos suinteresuotos vien baudų skyrimu. Pagaliau dirbti privačiame sektoriuje būtų patraukliau jaunimui, o dabar, deja, yra atvirkščiai.“


2010 m. lapkričio 26–gruodžio 3 d., Nr. 40

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Parlamentaro įvaizdis: raumeningas išsipustęs šokantis demagogas Atkelta iš 1 psl. Galiausiai ši istorija išblėso, o ir pati dainininkė pasitraukė iš politikos. Tačiau tautos išrinktųjų noras televizijos ekrane pasipuikuoti savo sugebėjimais, treniruotu kūnu, iškiliu biustu ar apdarais ir taip pelnyti rinkėjų simpatijų išaugo keleriopai. Dabar Seimo narių šmėžavimas pramoginiuose komerciniuose projektuose jau tapo kone norma. Žilvinas Šilgalis, Andrius Šedžius, Inga ir Arūnas Valinskai – visi jie žiba pramoginėse televizijos laidose.

Griežti apribojimai „Reikia baigti visą šitą netvarką“, – tvirtina Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas. „Mes nieko blogo nedarome, – jam atsako šokių projekte dalyvaujantis įspūdingus raumenis ir soliariumo įdegį demonstruojantis parlamentaras Žilvinas Šilgalis. – Norėdami suvaržyti mūsų teisę dalyvauti pramoginiuose projektuose kolegos tiesiog parodo, kad pavydi mums populiarumo, nes jų niekas nekviečia, tarkim, šokti.“ Vadovaujantis Seimo statutu, parlamentarams nedraudžiama užsiimti kūrybine, moksline, pedagogine veikla, kai pagrindinis darbas yra Seimo nario pareigų vykdymas. Tačiau pastaruoju metu seimūnų veidus dažniau galima išvysti ne posėdžių salėje, bet pramoginėse laidose. Kai kurių šalių parlamentarams yra draudžiama dalyvauti šou projektuose. Itin griežtos sankcijos galioja Izraelio parlamente. Taip pat griežti apribojimai taikomi Estijoje, Latvijoje, Graikijoje, Italijoje, Ispanijoje, kur parlamento nariai faktiškai gali užsiimti tik moksline, kūrybine, pedagogine veikla ir gauti už tai atlygį, taip pat eiti pareigas visuomeninėse organizacijose.

Taip, anot B.Vėsaitės, „bus panaikinta šiuo metu egzistuojanti situacija, kai Seimo nariai, dalyvaujantys pramoginėse žiniasklaidos laidose ar kituose televizijos šou projektuose daro didžiulę savireklamą“. Seimo etikos sargų vadą A.Salamakiną piktina kolegų viražai televizijos šou. „Seimo nariai turi dirbti savo tiesioginį darbą, kuris atima daug laiko. Žinoma, laisvalaikiu, kai nevyksta plenariniai Seimo, komitetų posėdžiai, susitikimai su rinkėjais, parlamentarai gali sportuoti, užsiimti kūrybine veikla. Bet, atleiskite, šokių projektai tikrai nedera Seimo nariui“, – mano A.Salamakinas. Politologas Lauras Bielinis įsitikinęs, kad draudimas Seimo nariams dalyvauti šou projektuose neužkirs kelio parlamentarams šmėžuoti žiniasklaidoje ir taip didinti savo žino-

Kolegos užsimojo sutramdyti įsismarkavusius Seimo narius, kad šie nesikraipytų pramoginių šokių ritmu televizijos projektuose.

B.Vėsaitė jau užregistravo Seimo statuto straipsnio pakeitimo projektą.

Seimo etikos sargų vadą A.Salamakiną piktina kolegų viražai televizijos šou.

mumą ir populiarumą. „Svarbu yra kas kita – Seimas turi surasti būdą, kaip reglamentuoti parlamentarų dalyvavimą posėdžiuose. Nes dabar yra parlamentarų, kurie praleidžia nemažai posėdžių, o sankcijų nesulaukia“, – tikina politologas. L.Bielinio teigimu, šou parlamentaras gali padaryti ir žinių laidoje. Politologas prisiminė atvejį Rusijoje, kai ekscentriškais poelgiais pagarsėjęs Rusijos Dūmos deputatas Vladimiras Žirinovskis rimtoje debatų laidoje ant pašnekovo užpylė vandens stiklinę. Tai, anot L.Bielinio, įrodo, kad norėdamas sublizgėti politikas visuomet suras būdų, kaip apeiti įvairiausius draudimus. Politikos eksperto manymu, padorumas politikoje nematuojamas draudimais – tai priklauso nuo tautos išrinktojo vertybių.

Įžvelgia pavydo šešėlį

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Šokių projekto televizijoje vedėja Seimo narė I.Valinskienė neįžvelgia „jokio kriminalo“, kad dalyvauja pramoginėse laidose. Parlamente kartu su vyru garsiu pramogų pasaulio atstovu A.Valinsku besidarbuojanti dainininkė labiau garsėja ne naujų teisės aktų siūlymais ar politinėmis iniciatyvomis, o įspūdingo stoto ir suknelių demonstravimu televizijos projektuose. „Jokios grėsmės, kaip kai kurie bando įteigti, Seimo nario statusui aš nekeliu, vesdama šokių projektą, – įsitikinusi I.Valinskienė. – Priešingai nei aš, kai kurie Seimo nariai žiniasklaidoje atsiskleidžia tokiais kampais ir pateikia tokių savo įvaizdžių net nedalyvaudami šokių ar dainų projektuose. Mums, kurie dalyvauja pramoginiuose projektuose, dar yra toli iki jų.“

Rinkėjai negerbia

Seimo narė Inga Valinskienė neįžvelgia „jokio kriminalo“, kad dalyvauja pramoMartyno Vidzbelio nuotraukos ginėse laidose.

Imsis veiksmų prieš klastotes Generalinės prokuratūros prašoma įvertinti, ar viešojoje erdvėje siūlomos diplominių darbų pardavimo paslaugos nepažeidžia visuomenės intereso ir teisės aktų, bei imtis atitinkamų veiksmų. Dėl to į teisėsaugininkus kreipėsi švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

„Negalime toleruoti reiškinio, kai viešai siūloma paslauga – padėti klastoti studijų ir mokslo darbus. Manome, kad tai ne tik prasilenkia su akademine etika. Nesąžiningai įgytas, tikrosios kvalifikacijos neatitinkantis išsilavinimas gali kelti pavojų visuomenei ir valstybei“, – pranešime spaudai cituojamas G.Steponavičius. Reaguodama į išaiškėjusius akademinio nesąžiningumo atvejus, Švietimo ir mokslo ministerija jau anksčiau kreipėsi į aukštąsias mokyklas dėl nepakantumo diplominių darbų klastojimui. Itin svarbia užkarda nesąžiningumui turi tapti

„Prieš kelias dienas Radviliškyje buvau susitikęs su gyventojais, tai jie man ir sako: „Baikit vištgaidžius vaidint.“ Po šio susitikimo Seime lankėsi radviliškiečių vyresniųjų klasių moksleivių grupė. Jie klausinėjo, ar tas Ž.Šilgalis dar ir iš tribūnos kalba. Mat moksleiviai manė, kad jis tik šoka“, – pasakoja A.Salamakinas.

Kreivų veidrodžių karalystė

Daro savireklamą Pasipiktinusi nereglamentuotomis Seimo narių pareigomis dėl dalyvavimo pramoginiuose projektuose, parlamentarė Birutė Vėsaitė jau užregistravo Seimo statuto straipsnio pakeitimo projektą. Jame siūloma įtvirtinti nuostatą, kad „Seimo nario pareigos nesuderinamos su jo dalyvavimu tęstinėse pramoginėse žiniasklaidos laidose“. Tiesa, Seimo nariams būtų leista dalyvauti pokalbių, diskusijų laidose.

3

pačių aukštųjų mokyklų nepakantumas ir nesitaikstymas su akademinėmis apgavystėmis, teigia ministerijos atstovai. Švietimo ir mokslo ministerija yra parengusi aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo tvarką, pagal kurią bus sprendžiama dėl aukštųjų mokyklų akreditacijos. Aukštųjų mokyklų veikla bus vertinama ir pagal tai, ar aukštoji mokykla imasi priemonių kovoti su akademiniu nesąžiningumu, kiek dėmesio skiria galimo klastojimo atvejų aiškinimuisi bei studentų studijų rezultatų patikrinimui. GK inf.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos vadas A.Salamakinas neabejoja, kad pramoginiuose televizijos projektuose parlamentarai yra išnaudojami „tam, kad televizijos užsidirbtų pinigų, todėl tokia Seimo narių veikla yra nepriimtina“. Pašnekovas teigia, jog susidarius tokiam šokančių Seimo narių būriui jau reikia uždėti „apynasrį“, nors jie ir patys turėtų suvokti, kad jiems nedera dalyvauti panašiuose šou. „Nei Salamakinui, nei Kubiliui, nei Degutienei tokia pataisa nereikalinga, bet kai kam ji yra labai reikalinga“, – priduria etikos žinovas. Politikos senbuvis paminėjo neseną atvejį, kai viename televizijos projekte pasirodė moteriškais drabužiais persirengęs Seimo narys Žilvinas Šilgalis.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Ž.Šilgalis sėkmingai dalyvauja televizijos šokių projekte, vis labiau stebindamas netikėtais įvaizdžiais. Tačiau per plenarinius posėdžius jis tampa priešingybe savo savaitgalio įvaizdžiui. „Daugelis Seimo narių giria mano pasirodymus televizijos studijos šokių aikštelėje. O kalbėdami su žurnalistais tie patys kolegos jau kalba taip, kaip jiems politiškai patogu. Į šį dviveidiškumą žvelgiu normaliai, nes Seimas juk yra kreivų veidrodžių karalystė. Seime veidmanystės, cirko ir aktorystės yra labai daug“, – tvirtina į pramoginių šokių paslaptis keletą mėnesių besigilinantis parlamentaras. Ž.Šilgalis teigė, kad šokių žingsnelių mokosi laisvalaikiu, o Seime rimtai dirba. „Rugsėjį, spalį man ir šokių partnerei pasirodymui parengti prireikdavo 10 valandų, o dabar tai padarome per 6 valandas“, – apie pasirengimą šokiams pasakoja parlamentaras. Seimo narys mano, kad draudimais „nieko nepasieksi“, todėl kritiškai vertina iniciatyvą drausti parlamentarams dalyvauti pramoginiuose tęstiniuose projektuose. Ž.Šilgalis įsitikinęs, kad šį Seimo statuto pataisos projektą pateikusi jo kolegė B.Vėsaitė „taip padarė iš pavydo“.

Antireklama seimūno darbui „Nuo to, kad aš šoku televizijos projekte, nei valstybės ekonomika kenčia, nei bendrasis vidaus produktas mažėja, nei korupcija veši. Taigi negatyvių veiksmų neskatinu“, – reziumuoja pašnekovas. Ž.Šilgaliui atsikertanti parlamentarė B.Vėsaitė teigia, kad „Seimo narių dalyvavimas pramoginiuose tęstiniuose projektuose parlamentarams neprideda nei populiarumo Seime, nei solidumo“. Anot Seimo senbuvės, šalies jaunimas gali susidaryti neteisingą nuomonę, kad viena iš parlamentaro funkcijų yra dalyvauti ir save viešinti tokiuose pramoginiuose projektuose, o ne rimtai dirbti. B.Vėsaitė viliasi, kad dar šįmet Seimo posėdyje bus svarstoma jos pateikta statuto pataisa. Taigi audringų debatų Seime, svarstant šį pasiūlymą, tikrai sulauksime.

Gimtasis kraðtas Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110 Žurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Arvydas Jockus, Virginija Barštytė, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Aušra Pocienė, Lina Kazokaitytė, Jurgita Činkienė – korespondentė JAV, jurgita@centras.lt Fotografai: Martynas Vidzbelis, Raimundas Šuika, Klaudijus Driskius.

Leidėjas – UAB Generalinis direktorius Žanas Panovas Pardavimų departamentas Gryta Balserytė Tel. (8 5) 210 0093 Prenumeratos ir platinimo departamentas Rūta Ramonė. Tel. (8 5) 210 0060 Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.


4

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Kaimynai atnaujina draugystės santykius Arvydas JOCKUS Rusijos mokslų akademijos Slavistikos instituto profesorė habil. dr. Tatjana Civjan prisimena, kad Baltijos valstybėms atsiskyrus nuo SSRS nutrūko ir draugiški bei kolegiški ryšiai tarp Lietuvos ir Rusijos mokslininkų. „Su tuo buvo sunku susitaikyti, buvome net sutrikę. Bet padėjo absoliutus kolektyvinės kaltės principas. Pripažinus ne tik sovietų valdžios kaltę, bet ir savo kad ir nevalingą prisidėjimą prie tos kaltės, pripažinus mūsų kolegų teisę laikytis distancijos, viską priėmėme nuolankiai, nors ir buvo skaudu. Mes tai įveikėme ir štai vėl esame kartu“, – teigia maskvietė mokslininkė. Vieno žymiausių pasaulio baltistų prof. Vladimiro Toporovo mokinė „Gimtajam kraštui“ pasakojo apie maskviečių solidarumą su Baltijos šalimis griūvant SSRS bei pastaruoju metu plėtojamus Rusijos ir Lietuvos kultūros ir mokslo ryšius. Profesore, kaip atradote Lietuvą? Sovietmečiu nemažai rusų inteligentų vasarą vaikus nuolat veždavo į Jūrmalą ar į Lietuvos pajūrį. Baltijos šalys, kurios mums visada buvo užsienis, yra mano vaikystės įspūdžių tam tikra dalis.

Vėliau studijuodama aspirantūroje pas V.Toporovą, jam rekomendavus, atvykau į Vilnių. V.Toporovas man davė tikslų Vilniaus planą su nuorodomis, ką turiu pamatyti. Plane buvo kitoks – nesovietinis – Vilnius: Gedimino kalnas, pagoniškų šventyklų liekanos, vienuolynai, bažnyčios, Aušros Vartų Mergelė, stačiatikių cerkvės, totorių, karaimų, žydų Vilnius. Tada vienuolynai buvo uždaryti, surasti juos buvo sunku, bet tuo didesnį įspūdį jie padarydavo. Grįžusi turėjau viską smulkiai papasakoti savo mokytojui. Ar Lietuvoje turėjote draugų? Po pirmos kelionės (beje, tada susipažinau su Tomu Venclova) pradėjau lankyti Vilnių ir Lietuvą dažnai (ir su sūnumi Nikolajumi Michailovu, vėliau tapusiu lituanistu), todėl draugų atsirado. Paskui mūsų institute Viačeslavo Ivanovo ir V.Toporovo iniciatyva buvo rengiamos baltų ir slavų temai skirtos konferencijos. Į jas atvykdavo Zigmas Zinkevičius, Vytautas Mažiulis, Algirdas Sabaliauskas, Aleksandras Vanagas, Norbertas Vėlius ir kiti žymūs mokslininkai. Tada susiformavo mūsų draugų ratelis. Lietuva man visada buvo reikšminga. Kaip Maskvos inteligentai reagavo į 1991 metų sausio 13-osios įvykius?

„Mums, maskviečiams, Vilnius visada atrodė pietietiškas ir šventiškas miestas“, – prisipažįsta dar jaunystėje su Lietuvos sostine susipažinusi Tatjana Civjan. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Mes priklausėme politizuotų, stipriai antisovietiškai nusiteikusių rusų inteligentų sluoksniui. Todėl net neprisimenu, kaip apie tai sužinojau. Tiesiog negalėjau nesužinoti. 1991-aisiais dar buvo likęs gyvas emocinis įspūdis iš 1968 metų Čekoslovakijos įvykių. Prisimenu maudulį ir viltį, kad tai neturi pasikartoti. Taip pat liko atmintyje, kaip stovime su žvakėmis prie Lietuvos ambasados Maskvoje. Visiška tamsa, pastate nedega šviesos, ir maskviečių minia tylėdama stovi senojo Arbato skersgatvyje. Kas dabar jus sieja su Lietuva? Kai Baltijos valstybės atsiskyrė nuo SSRS, mūsų kolegos lietuviai ir latviai mus tarsi pamiršo, nebenorėjo bendrauti, nors anksčiau aktyviai dalyvaudavo baltų ir slavų konferencijose. Buvę asmeniniai draugiški ir moksliniai ryšiai nutrūko. Ar jus tai žeidė? Turbūt kažkiek. Jeigu džiaugiesi kitų pergale, solidarizuojiesi su tautomis, kurios išsikovojo laisvę, daug kartų kartoji „mes su jumis“, šiek tiek apmaudu. Bet mums pakelti nuoskaudą turbūt padėjo ta kolektyvinė kaltė prieš Baltijos valstybes, kurios buvo okupuotos. Maskvoje V.Toporovo iniciatyva daugelį metų leidome serijinį leidinį „Baltų ir slavų studijos“. Iki šiol yra išleista 18 šio leidinio tomų. Leidinio redakcija visada stengiasi, kad šiose studijose publikacijas skelbtų ir Latvijos bei Lietuvos mokslininkai. Jiems netgi teikiama pirmenybė. Mūsų ryšiai atsinaujino, vėl organizuojame konferencijas. Dabar turbūt labiausiai bendrauti kliudo pinigų trūkumas. Viešėdama Lietuvoje buvote susitikusi su Seimo vicepirmininku Česlovu Juršėnu. Apie ką kalbėjotės? Kalbėjomės, kad Seime kitų metų balandžio mėnesį drauge su Rusijos mokslų akademijos Slavistikos instituto Baltų ir slavų tyrimų centru bei Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos ir baltistikos katedra reikėtų organizuoti tarptautinę mokslinę konferenciją „Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos. Akademikui Vladimirui Toporovui atminti“ ir surengti parodą. Tai nebūtų sudėtinga, nes daug V.Toporovo asmeninių daiktų jo dukros perdavė Lietuvių kalbos institutui, kuriame sukurtas memorialinis mokslininko kabinetas ir tiriamas jo mokslinis palikimas. Tikimės, kad konferencija įvyks – šiuo metu su kolegomis iš Lietuvos kuriame jos programą.

2010 m. lapkričio 26–gruodžio 3 d., Nr. 40

Ant politinių svarstyklių

Ar dirbsime per Kūčias? Siekdami stiprinti šeimos tradicijas, puoselėti dvasinį tautos paveldą, Seimo socialdemokratai siūlo Kūčias paskelbti šventine diena. Ar dažnai švęsdami nenustekensime ir taip silpnos šalies ekonomikos?

To prašo žmonės

Švenčių per daug

Edvardas Žakaris, Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narys

Danas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos direktorius

Pagal lietuvių tautos papročius Kūčios yra labai svarbi šventė, švenčiama gruodžio 24 dieną. Tai šeimos santarvės ir pasirengimo Kalėdoms diena. Svarbiausias šventės akcentas – Kūčių vakarienė, į kurią stengiasi susirinkti visa šeima. Namo sugrįžta net ir toliausiai išvykusieji. Susėdę prie stalo namiškiai prisimena ir mirusiuosius. Šiuo senu ir gyvybingu Kūčių šventimo papročiu Lietuva išsiskiria iš kitų šalių. Kūčias paskelbti šventine diena prašo žmonės. Pasirengimas šventei reikalauja daug laiko, todėl nemažai moterų tą dieną oficialiais ir neoficialiais būdais paverčia nedarbo diena. Juk puikiai matome, kaip valstybės įstaigose ar savivaldybėse „dirbama“ tą dieną. Iki pietų – dar dar, o paskui kabinetuose pasilieka tiktai budintieji. Gal būtų geriau sukeisti darbo dienas? Tuomet žmonės turės šventę, o kitą dieną jiems dirbti seksis gerokai našiau. Mes nesiūlome didinti šventinių dienų skaičiaus. Siūlome, kad jeigu Kūčių diena sutampa su darbo diena, ją atidirbti galėtume tų pačių metų gruodžio mėnesio antrą šeštadienį. Šalies ekonomikai tai nekainuos nė vieno cento. Suprantame, kad papildoma šventinė diena biudžetui kainuotų apie 100 milijonų litų. Lietuvoje iš viso yra 12 šventinių dienų, bet vidutiniškai per metus su darbo dienomis sutampa tik penkios. Ir šiemet Kalėdos bus savaitgalį, Naujieji metai – taip pat. Tikrai netiesa, kad pas mus švenčių daugiau nei pas kitus europiečius. Mes suskaičiavome, kad švenčiame mažiau už Europos vidurkį.

Iš esmės pritariame, kad Kūčios būtų paskelbtos švente, nes ypač viešo sektoriaus darbuotojų darbo efektyvumas tą dieną būna labai menkas. Netgi privačiose kompanijose sunku suganyti darbuotojus. Moterys turbūt tik apie šventinį stalą namuose ir tegalvoja. Tačiau siūlome pradėti diskusiją, kad šventinių dienų galėtų būti mažiau. Daugiausia abejonių kelia gegužės 1-oji, Joninės ir Žolinė. Gegužės 1-ąją sugalvojo tais laikais, kai vyko arši klasių kova, proletariatas kovojo su kapitalistais. Dabar darbininkai ir darbdaviai bendradarbiauja. Be to, tai politizuota šventė. Į valdžią atėję kairieji ją įteisina, dešinieji panaikina. Šventė tikrai nevienija Lietuvos žmonių, darnos nesukuria. Jonines nuo seno švenčia latviai. Lietuviams tai nėra jokia ypatinga diena. Kūčios, Vėlinės, Vasario 16oji – tai šventės, kurias švenčiame iš širdies. O Joninės? Kas tai per šventė? Kodėl tada nešvenčiame Onų ar Danų? Jolantos irgi gal nori per savo vardines nedirbti? Esame krikščioniška tauta, bet ne visos konfesijos švenčia Žolinę. Net ir daugumai katalikų ta šventė nėra reikšminga. Galvočiau, kad šios šventės prasmę žino tik vyskupai, kunigai ir patys uoliausi tikintieji. Būtų blogai, jeigu švenčių iš viso neturėtume. Kita vertus, kuo daugiau švenčių, tuo mažesnę pridėtinę vertę sukuriame, žmonės turi mažiau pinigų ir mūsų galimybės konkuruoti atlyginimais ir kainomis pasaulyje darosi mažesnės.

Šaltis smaginsis, plikledis gąsdins Pasiilgote žiemos? Netrukus ji priims jus į savo glėbį. Rugsėjis buvo šiltas, spalio viduryje kai kur pasirodė pirmas šio rudens sniegas, o lapkritis maloniai nustebino. Jis buvo šiltesnis už spalį. Dienomis temperatūra dažnai pašokdavo iki 10–15 laipsnių šilumos. Vos ne kasdien vidutinė paros temperatūra 3–5, o kai kada ir 6–7 laipsniais buvo aukštesnė nei įprasta. Ant kai kurių medžių pasirodė žali pumpurai. Tęsėsi ir grybavimo sezonas. Dar buvo galima pasirinkti žaliuokių ir netgi voveraičių. Artimiausiomis dienomis prisiminsime, kas yra žiema. Ji jau visai šalia

Lietuvos. Kasdien pajusime vis žvarbesnius, šaltesnius orus. Jau rytoj visą parą daug kur išliks neigiama temperatūra. Protarpiais snigs. O vairuotojus ir pėsčiuosius gąsdins plikledis. Savaitgalį sniego bus nedaug. Tačiau po truputį smaginsis šaltis. Sekmadienio naktį kai kur atšals iki 10 laipsnių šalčio. Dienomis irgi laikysis šaltukas. Pirma naujos savaitės naktis bus dar šaltesnė. Temperatūra kai kuriose vietovėse nukris žemiau 10 laipsnių šalčio. Dieną temperatūra lėtai kils. Tačiau orai darysis žvarbesni. Nes iš pietų Europos artės ciklonas. Papūs gūsingas rytinių krypčių vėjas. Pietų Lietuvoje pradėjus snigti galima tikėtis ir pirmų pūgų.

Žiemiški orai mūsų šalyje numatomi ir kitomis dienomis. Lapkričio 27-osios, šeštadienio, naktį vietomis truputį pasnigs, dieną be didesnių kritulių. Plikledis. Rytų, šiaurės rytų vėjas pūs 3–8 m/sek. greičiu. Temperatūra naktį bus 3–8 0C, dieną 1–6 0C šalčio. Lapkričio 28 d., sekmadienį, be didesnių kritulių. Vėjas šiaurės rytų, 4–9 m/sek. Temperatūra naktį 6–11 0C, vietomis iki 14 0C šalčio, dieną pakils iki 3–8 0C šalčio. Lapkričio 29-osios, pirmadienio, dieną pietrytiniuose rajonuose pasnigs, kai kur kils pūga. Šiaurės rytų, rytų vėjas naktį pūs 6–11 m/sek., dieną – 8–13 m/sek. greičiu, daug kur ga-

Martyno Vidzbelio nuotrauka

limi gūsiai 15–20 m/sek. Temperatūra naktį 8–13 0C, dieną 5–10 0C šalčio. Lapkričio 30-osios, antradienio, naktį pietrytiniuose rajonuose pasnigs, kai kur pustys pūga. Dieną be didesnių kritulių. Šiaurės rytų vėjas naktį pūs

7–12 m/sek. greičiu, vietomis galimi gūsiai 15–18 m/sek., dieną – 6–11 m/ sek. Naktį atšals iki 9–14 0C šalčio, dieną numatoma 6–11 0C šalčio. GK ir hidrometeorologijos tarnybos inf.


Mûsø paveldas Priedas apie Lietuvos paveldà 2010 m. lapkrièio 26–gruodþio 3 d., Nr. 6 (40). Redaktorë Lilija Valatkienë, lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

„Gimtasis kraðtas“ sveèiuojasi Ukmergës rajone

Dvaras mena ir dainas, ir ligonių aimanas Užulėnis – vos keleto sodybų kaimas Lėno sengirės kryžkelėje. Jis nepažymėtas jokiame žemėlapyje, tačiau jo svarba Lietuvai – neišmatuojama, nes čia, samanotoje pirkelėje, gimė pirmasis nepriklausomos Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona. Lilija VALATKIENĖ „Užulėnio dvarą, kuriame yra 23 pastatai, Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona kadaise pavadino Užugirio kiemu. Dvaras yra pusantro kilometro nuo A.Smetonos tėviškės. Šis pavadinimas iki šiol gyvas vietos žmonių atmintyje“, – sakė mokytoja Veronika Meilūnienė.

Statybomis rūpinosi moterys Lietuvos ūkininkai ir tarnautojai 1934-aisiais Prezidento 60 metų jubiliejaus proga dovanojo jam 80 ha prie Lėno ežero. Čia buvo Radvilų palivarko likučiai. Dar 25 ha A.Smetona gavo kaip Nepriklausomybės akto signataras. Užulėnyje per trejetą metų

Užulėnio dvaras – A.Smetonos vasaros rezidencija. Prezidentas norėjo dvare įkurti ūkį, kuris vėliau galėtų tapti žemės ūkio mokykla.

išaugo dvaro rūmai. Kad jie neatrodytų vieniši, dvaro teritorijoje pastatyti gyvenamieji darbininkų namai, pirtis, kalvė, rūkykla, grūdų sandėliai, unikalus sandėlis-šaldytuvas, karvidės, arklidės ir kiti ūkiniai pastatai. „Gera buvo dovanėlė, gaila, Prezidentas neilgai čia vasarojo. Tik kelias vasaras nuo 1937 iki 1940 metų. Vietiniai gyventojai kas kartą jį pasitikdavo labai iškilmingai, pastatydavo vartus, papuošdavo juos ąžuolo vaini-

kais ir gėlynais. Už pusantro kilometro jo tėviškėje paruošdavo stalus su vaišėmis, grodavo muzika, visi žmonės susirinkdavo pasipuošę“, – pasakojo žinias apie dvaro istoriją renkanti mokytoja V.Meilūnienė. Vietiniai gyventojai prisimena, kad dvaro statyba nuolat rūpinosi ir su architektu bendravo Prezidento žmona Sofija Chodakauskaitė bei jo jauniausioji sesuo mokytoja Julija Smetonaitė.

„A.Smetona į statybų reikalus nesigilino, jis valstybę valdė. Moterys čia vasarodavo ir šeimininkaudavo. Gerai, kruopščiai tvarkėsi“, – patikslino mokytoja V.Meilūnienė. Dvarą statė vietiniai. Tuo metu žmonės kėlėsi į vienkiemius, jiems labai reikėjo pinigų. Todėl dieną dirbdavo dvare, o kitą paros dalį – prie savo trobesių. Ir, gink Dieve, niekas nevogdavo. Mokytoja V.Meilūnienė, prieš keletą metų užrašiusi Igno Po-

Martyno Vidzbelio nuotrauka

ciūno prisiminimus, teigė, kad dieną jis dirbdavo savo žemę, vakarais važiuodavo į Taujėnus išsipjauti lentų, o naktimis iš Ukmergės arkliuku veždavo plytas dvaro sodybai.

Vaikščiojo be apsaugos Jonas Žudys prisimena, kad Prezidentas buvo labai draugiškas, atviras, labai mylėjo žmones. Nukelta į 10 psl.

Prezidento tėviškę žmonės atranda be žemėlapio Lėno krašte yra senolių, menančių prieškario Lietuvos Prezidento A.Smetonos žingsnius. Tose apylinkėse gyveno ir tebegyvena nemažai žmonių, turinčių Smetonos pavardę.

Atpirko gimtąją sodybą Užulėnis – nedidukas kaimelis, tačiau būtent jis traukia būrius ekskursantų. Čia pat už posūkio yra Užugirio kaimas. Baudžiavos laikais ta vietovė priklausė Taujėnų valdytojams didikams Radviloms. Užugiryje gimė

baudžiauninkas Jonas Smetona, kuris iš tėvo Kazimiero paveldėjo ketvirtį valako žemės ir pusę dūminės pirkios. Jis vedė Julijoną Kartanaitę iš Kartanų kaimo. Kaip teigiama Broniaus Kviklio enciklopediniame žinyne „Mūsų Lietuva“, jaunikis J.Smetona savo nuotaką išsipirko iš Šilų dvaro, sumokėdamas dešimt rublių ir tris gorčius medaus. Smetonų šeima, įsikūrusi Užulėnyje, susilaukė septynių vaikų. Antanas buvo šeštasis, gimė 1874 m. rugpjūčio 10-ąją. Tėvas anksti mirė, todėl Antano mokslais daugiausia rūpinosi vyriau-

siasis brolis Ignas ir motina Julija. 1932-aisiais, pradėjus skirstyti Užulėnį į vienkiemius, A.Smetona atpirko iš brolio Igno gimtąją sodybą ir dažnai joje lankydavosi. Jam nesant, sodybą prižiūrėjo sesuo mokytoja Julija Smetonaitė.

Liko obelys ir šulinys Smetonų sodyba neišliko. 1944 m. neaiškiomis aplinkybėmis ji sudegė. Šiuo metu čia galima pamatyti tik išlietus pamatus, kur kadaise stovėjo pastatai. Nukelta į 10 psl.

Prezidentas Antanas Smetona vasarą atvažiuodavo į savo gimtąją sodybą, susitikdavo su čia gyvenančia seserimi. Užugirio kraštotyros muziejaus nuotrauka


Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje Emigracija

Mūsų paveldas

Ko negalėjo pakeisti, aprašė knygose

Vyrų košę visi valgo atsilošę

Prieš dvidešimt metų į Šveicariją gyventi išvykusios Janinos Survilaitės Kad Nerijus Kriaučiūnas Vilniaus ir Kauno ūkininkų turgeliuose gyvenimo tikslas – tyrinėti ir rašyti apie šios šalies lietuvius, jų gyvenimą prekiauja ekologiška duona, skelbia jo dailiai drožinėtas užrašas „Vyrų duona“. Kepa ją kartu su tėvu Mindaugu. Tačiau nedaug kas ir veiklą. žino, kad Kriaučiūnai verda pasakiško skonio košę.

13

5 Sveikata

Tradicijos

Uždelsto veikimo bomba – cukrinis diabetas

Pergalių ir pralaimėjimų gėrimas

Pasaulyje cukriniu diabetu šiuo metu serga apie 265 mln. žmonių, Mažai likę žmonių, kurie pagal kulinarinio paveldo receptūrą moka pagao po dvidešimties metų, prognozuojama, sergančiųjų bus daugiau minti mūsų protėvių dievinamą gėrimą – midų. Dar mažiau ragavusiųjų nei 330 milijonų. šio nuostabaus iš medaus gaminamo Šiaurės Europos vyno.

17

8 Kelyje

Laisvalaikis

Pagrindiniu greitkeliu važiuosime greičiau Cepelinas pasinaudojo svetimu išradimu Pertvarkius magistralę Vilnius–Kaunas, pagrindinis šalies kelias taps greitkeliu. Tai leistų vasaros sezono metu visoje automagistralėje padidinti greitį nuo 100 iki 110 km/val.

Likimas kartais iškrečia neįtikėtinų triukų. Dovydas Švarcas, iš Vengrijos kilęs žydas, visą gyvenimą svajojo sukonstruoti dirižablį ir išvysti jį skraidantį danguje.

7 19


Gimtasis kraštas Nr. 40  

Tavo krašto naujienos

Advertisement