Gimtasis kraštas Nr. 74 by Gimtasis kraštas

Gimtasis kraštas Savaitraštis visai Lietuvai. Išeina penktadieniais. 2011 m. liepos 29–rugpjūčio 5 d., Nr. 30 (74)

Kaina 1,99 Lt

Skaudi sukaktis Po Medininkų žudynių prabėgo 20 metų, tačiau už grotų – tik vienas nusikaltėlis. 1–2 p.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Jie sugrįžo į Lietuvą 5 p.

Elgetų mažėtų, jei jiems toks gyvenimo būdas būtų nepatrauklus 10 p.

Šalis, nepaliaujanti stebinti turistus 13 p.

2011 m. liepos 29–rugpjūčio 5 d., Nr. 30 (74)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Skaudi sukaktis

Verslininkai turi tik vieną teisę – mokėti

Prabėgo 20 metų po šiurpių Medininkų žudynių, tačiau už grotų – tik vienas nusikaltėlis.

Druskininkų savivaldybės įvestą mokestį už naudojimąsi miesto viešąja infrastruktūra kurorte dirbantys verslininkai prilygino duoklei carui.

Vismantas ŽUKLEVIČIUS

Vida TAVORIENĖ

1991 m. liepos 31 d. apie 5 val. ryto Medininkų pasienio poste sovietų milicijos ypatingosios paskirties būrio OMON smogikai iš Rygos užpuolė Lietuvos pasienio darbuotojus. Praėjus 20 metų po šiurpių žudynių, Rusija neišduoda kelių įtariamųjų. Nuteistas tik vienas OMON pareigūnas.

Kurorto verslininkai piktinasi, kad ant jų galvų staiga užgriuvęs „pagalvės“ mokestis pablogins pastaruosius metus nuostolingai dirbusių SPA centrų, sanatorijų, viešbučių padėtį. Anot jų, tokiam sprendimui pasirinktas netinkamas metas, be to, jis priimtas ignoruojant vietos verslo bendruomenę. Grupė Seimo narių ir Vyriausybės atstovas Alytaus apskrityje suabejojo Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimo dėl rinkliavos teisėtumu ir kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Gyvas išliko tik vienas Prieš 20 metų netekome septynių išsilavinusių ir darbui Lietuvai gyvenimą paskyrusių vyrų: muitininkų Antano Musteikio ir Stanislovo Orlavičiaus, policijos būrio „Aras“ pareigūnų Algimanto Juozako ir Mindaugo Balavako, kelių policininkų Juozo Janonio ir Algirdo Kazlausko. Laikrodis ant Algirdo Kazlausko rankos sustojo 3 val. 40 min. Praėjus mėnesiui po šių žudynių, ligoninėje mirė sunkiai sužeistas policininkas Ričardas Rabavičius. Gyvas išliko tik muitininkas Tomas Šernas. Nebaigtos bylos duomenimis, kraupią žmogžudystę Medininkuose įvykdė Rygos OMON pareigūnų grupė, kurioje buvo Konstantinas Michailovas, Andrejus Laktionovas ir Aleksandras Ryžovas. Įtariama, kad jiems įvykdyti nusikaltimą liepė jų vadas Česlavas Mlynikas. Tik vienintelis K.Michailovas 2007 metais buvo sulaikytas Latvijoje ir perduotas Lietuvai. Generalinė prokuratūra Medininkų žudynių bylą tyrė 17 metų. Prokurorų teigimu, tyrimas dėl kitų įtariamųjų – būrio vado Č.Mlyniko ir šio būrio milicininkų A.Laktionovo bei A.Ryžovo – yra atskirtas ir tęsiamas toliau. Rusija atsisako išduoti įtariamuosius žmogžudyste.

Guls ant verslo pečių

Medininkuose vienintelis gyvas likęs žudynių liudininkas Tomas Šernas duos startą tradicinio estafetinio bėgimo Medininkai–Vilnius dalyviams. Eltos nuotrauka

Lietuvai spaudžiant 2008 metais Europos Sąjunga sutiko Medininkų žudynių klausimą įtraukti į derybų su Rusija mandato priedą. Tad tik 17-osios šios tragedijos metinės buvo minimos sulaukus tarptautinės paramos. „Pagal mūsų Baudžiamąjį kodeksą ir pagal visus tarptautinės teisės parametrus tai buvo svetimos valstybės kariškių įvykdyta Lietuvos valstybės pareigūnų žmogžudystė – jiems nesipriešinant, juos paėmus į nelaisvę, nuginklavus, paguldžius ant grindų ir peršovus galvas“, – prieš keletą metų lrt.lt sakė Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis. Šių metų gegužės 11 d. dėl Medininkų žudynių buvęs OMON

pareigūnas K.Michailovas nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Per paskutinę savo kalbą teisme K. Michailovas priekaištavo pareigūnams, tiriantiems bylą, bei Policijos departamentui.

Rusija neišduoda įtariamųjų „Esu vadinamas kraujo ištroškusiu žudiku, pavojingu nusikaltėliu. Niekada nedalyvavau jokiose slaptose operacijose, Lietuvos pasienyje nebuvau“, – teisme balandžio mėnesį tikino K. Michailovas. Policijos departamento darbuotojai tuomet taip pat sulaukė priekaištų: „Jie nuolat verčia mane prisipažinti, o aš to nedarysiu niekada,

nes prisiekiau Tėvynei – SSSR ir sau.“ 43 metų Latvijos pilietis, anksčiau turėjęs Nikulino pavardę, taip pat turės atlyginti valstybei 2,3 mln. litų žalą. K.Michailovas yra vienintelis nuteistasis Medininkų byloje. Įtariamieji A.Laktionovas, A.Ryžovas ir Č.Mlynikas šiuo metu gyvena Rusijoje. Pareigūnams žinoma jų gyvenamoji vieta, namų telefono numeriai, darbovietės. „Visi duomenys pateikti Generalinės prokuratūros prokurorams, tačiau Rusija savo piliečių neišduoda. Tai padarė tik Latvija“, – teigė Policijos departamento paieškos tarnybos komisaras Igoris Ksendzovas. Nukelta į 2 p.

Nuo birželio 1 dienos Druskininkų kurorto svečiai už kiekvieną naktį, praleistą viešbučiuose, sanatorijose, SPA centruose, svečių namuose ir kitose apnakvindinimo paslaugas teikiančiose įstaigose, turi sumokėti po 2 litus. Kai kurie verslininkai tvirtina, kad ši rinkliava guls ant jų pečių, nes ji įvesta nepalankiu laiku – metų viduryje, kai jau paskelbtos kainos ir sudarytos sutartys. Nukelta į 2 p.

Druskininkų verslininkai pasipiktino miesto valdžios sprendimais. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Globojamiems vaikams viena ranka duoda, kita – atima Valdžia oficialiai deklaruoja siekianti, kad be tėvų priežiūros likę vaikai būtų globojami ne vaikų globos namuose, o kitose šeimose, tačiau sudaryti tam palankių sąlygų neskuba. Vida TAVORIENĖ

2010 m. pabaigoje šalyje buvo per 11 tūkst. globojamų vaikų. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Pastaraisiais metais mažinamas vaikų globos namuose augančių auklėtinių skaičius, bet jų globa

šeimose neskatinama. Svetimus vaikus priglausti pasiryžusios šeimos už globotinius gauna kur kas mažesnę sumą nei vaikų priežiūros įstaigos ar tokius vaikus glaudžian-

čios šeimynos. Pastarosios po prieš metus priimto Šeimynų įstatymo taip pat jaučiasi suvaržytos. Nukelta į 3 p.

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Skaudi sukaktis

Lietuvai spaudžiant 2008 metais ES sutiko Medininkų žudynių klausimą įtraukti į derybų su Rusija mandato priedą. Tad tik 17-osios šios tragedijos metinės buvo minimos sulaukus tarptautinės paramos. Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Atkelta iš 1 p. Vienintelis likęs gyvas žudynių liudininkas T.Šernas po teismo nuosprendžio pasakė, kad bausmė iki gyvos galvos atitinka nusikaltimo lygį, ir pasidžiaugė Lietuvos teisėtvarka, kad ši sugeba padaryti tinkamus sprendimus, teisybė anksčiau ar vėliau turi nugalėti. Nužudytų pasieniečių laidotuvėse garbės sargyboje stovėjęs policijos pareigūnas Dainius Ž. sakė, kad Lie-

tuva neturėtų sustoti, o tvirčiau spaussti Rusiją dėl kitų nusikaltėlių išdaviimo. „Vieno žudiko nuteisimas nėraa laimėjimas. Negalima sustoti ir tuoo didžiuotis. Privalome eiti toliau, kol teisybė paims viršų“, – sakė policijos pareigūnas.

Žada teisti už akių Generalinė prokuratūra siekia už akių nuteisti Medininkų žudynių bylos įtariamuosius, kurių neišduo-

2011 m. liepos 29–rugpjūčio 5 d., Nr. 30 (74) Prokurorai tikina, kad taip nenutiks – įtariamieji yra padarę daugiau nusikaltimų, todėl senaties terminas jiems pailgės. Be to, senatis negaliotų ir tuo atveju, jei Medininkų žudynės būtų pripažintos karo nusikaltimu. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas sprendžia, ar tris buvusius Rygos OMON pareigūnus A.Ryžovą, Č.Mlyniką ir A.Laktionovą pripažinti įtariamaisiais nusikaltimais žmoniškumui. Tuomet jų veikos būtų perkvalifikuotos pagal 100-ąjį Baudžiamojo kodekso sstraipsnį ir vėl būtų kreiptasi dėl ka kardomojo suėmimo ir prašoma išduoti naują Europos šom arešto orderį. Mykolo Romerio universiteto Baudžiamojo proceso katedros vvedėjas Raimundas Jurka aabejoja, ar teismo procesas už akių būtų įmanomas. Jis u tikina, kad įtariamiesiems tik privaloma įteikti pranešimą pri apie įtarimus. Anot prokuapi rorų, kol kas jį yra gavęs tik rorų vienas iš Rusijoje gyvenančių vien įtariamųjų. įtaria

Vyks daug renginių da Rusija. Suėjus senaties terminui šiuo metu besislapstantys įtariamieji gali išvengti bausmės.

Šį sekmadienį se Lietuva minės 20-ąsia Medininkų tragedijos 20-ąsias metines. Šiai skaudžiai sukakčiai paminėti šią savaitę vyks renginiai

Vilniuje, Medininkuose ir kituose šalies miestuose. Penktadienį vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis su muitinės, policijos, pasienio tarnybų vadovais susitiks su Medininkuose ir Krakūnuose žuvusių pareigūnų artimaisiais. Sekmadienį iškilmingi renginiai vyks Vilniuje ir prie Medininkų memorialo. Vilniaus arkikatedroje bus aukojamos šv. Mišios, Medininkuose vienintelis gyvas likęs žudynių liudininkas Tomas Šernas duos startą tradicinio estafetinio bėgimo Medininkai–Vilnius dalyviams. Pagarba žuvusiesiems bus atiduota Vilniaus Antakalnio kapinėse. Muitinės muziejuje Vilniuje veiks ekspozicija „Gyvi mūsų širdyse“, skirta Medininkų tragedijos 20-osioms metinėms paminėti.

Lietuva turėtų tvirčiau spausti Rusiją dėl kitų Medininkų nusikaltėlių išdavimo.

Verslininkai turi tik vieną teisę – mokėti

„Viešbučiai, pastaruosius metus dirbę nuostolingai, dar neatsigavo. Jie neinvestuoja į gerinimo sąlygas, darbuotojams sumažinti atlyginimai. Atsiradus naujam mokesčiui, vėl reikės mažinti arba atlyginimus, arba darbuotojų skaičių“, – aiškino „SPA Vilnius Sana“ vadovas.

prieš kažkokį kurorto mokestį, tačiau manome, kad rinkliava už naudojimąsi infrastruktūra turi būti renkama iš tuo besinaudojančių asmenų. Dabar jis teko apgyvendinimo paslaugas teikiantiems ūkio subjektams. Tai nelogiška. Žiemą ar rudenį mūsų klientai dažnai net į miestą neišeina ir ta infrastruktūra nesinaudoja“, – samprotavo V.Trinkūnas. Kurorto verslininkai apmaudauja ir dėl to, kad rinkliava įvesta nepasitarus ir nepadiskutavus su jų bendruomenės atstovais. „Jei mokestis įsigaliotų nuo metų pradžios, tuomet būtų galima jį įtraukti į kainas. O dabar viskas staiga sumanyta. Blogiausia tai, kad naujas mokestis nuleistas kaip caro lažas iš viršaus. Mažesnieji verslininkai bijo ir pasipriešinti“, – tvirtino Druskininkų sveikatinimo įstaigų asociacijos prezidentas. Dėl Druskininkuose įvesto „pagalvės“ mokesčio teisėtumo suabejojo ir parlamentarai. Seimo vicepirmininkas Algis Čaplikas, frakcijų seniūnai Jurgis Razma, Valentinas Mazuronis ir Erikas Tamašauskas bei Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Antanas Baura kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kad šis nustatytų, ar Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimas dėl rinkliavos atitinka teisės aktus. „Tegu teismas išsiaiškina, kad nekiltų problemų, nes tokias rinkliavas gali pradėti taikyti ir kitos savivaldybės. Vis dėlto tai nemaži pinigai. Smaugti verslo papildomais mokesčiais dabar nereikėtų“, – sakė A.Čaplikas. Anot A.Bauros, savivaldybėms nederėtų priiminėti sprendimų be verslo, kitų socialinių partnerių pritarimo.

Nei tarėsi, nei diskutavo

Neišgirdo verslininkų

Verslininkai abejoja, ar naujas mokestis yra pagrįstas. „Mes nesame

Druskininkų vicemerė Kristina Miškinienė pripažino, kad su kai ku-

Atkelta iš 1 p. „To mokesčio iš žmonių nerenkame, nes tai būtų nepadoru. Jau sudarytos sutartys su agentūromis, klientai žino, kiek turi mokėti. Negalime dabar pasakyti poilsiautojams, atvažiavusiems iš Rusijos, Vakarų Europos, kad meras sugalvojo naują mokestį ir jiems reikės primokėti. Štai iš 4 asmenų šeimos, apsistojusios 10 dienų, reikėtų papildomai paprašyti 80 litų“, – teigė Druskininkų sveikatinimo įstaigų asociacijos prezidentas, „SPA Vilnius Sana“ vadovas Valdas Trinkūnas. Anot V.Trinkūno, nauja rinkliava įmonėms sudarys ženklias sumas. „Eglės sanatorijai“ tai atsieis apie 0,5 mln. litų, mažesnėms įstaigoms – apie 200 tūkst. litų per metus. Be to, kainuos ir šio mokesčio administravimas.

Dėl Druskininkuose įteisinto „pagalvės“ mokesčio teisėtumo suabejojo ir parlamentarai.

čiau dabar šis mokestis – kaip perkūnas iš giedro dangaus. Reikėjo labiau įsiklausyti į verslininkų nuomonę. Kažkoks mokestis kurortui reikalingas, tačiau ne tokiu metu“, – aiškino D.Mizaras.

Iš „pagalvės“ mokesčio Druskininkų savivaldybė planuoja surinkti iki 1,5–2 mln. litų lėšų per metus. Apie kurorto rinkliavas pasvarsto ir Birštono politikai, tačiau kol kas jų įtvirtinti neketinama. „Klausimas nenaujas – prieš 2–3 metus diskutavome su viešbučių, sanatorijų savininkais. Bet kol situacija nėra lengva nei verslui, nei žmonėms, rinkliavų neįvedame“, – sakė Birštono merė Nijolė Dirginčienė. Tačiau savivaldybės vadovė pastebėjo, kad kurorto rinkliavos reikalingos ir naudingos. „Jei daugiau lėšų galėtume investuoti į infrastruktūrą, gėlynus, miestas būtų dar patrauklesnis turistams. Nedidelė rinkliava nesudarytų problemų ir svečiams bei viešbučiams ir sanatorijoms. Tačiau būtina tam pasiruošti ir, tik sutarus su verslo bendruomene, priimti atitinkamus sprendimus“, – įsitikinusi Birštono merė. Kaip iš poilsiautojų surinkti kurorto rinkliavą ir papildyti savo biudžetą, nuolat suka galvą ir Palangos savivaldybė. Dabar šiame kurorte tenka mokėti už automobilių statymą.

Prievolę permetė kitiems

Trūksta lėšų reklamai

Algimantas Pipiras, Vyriausybės atstovas Alytaus apskrityje

Jurgita Kazlauskienė, Lietuvos kurortų asociacijos direktorė

Savivaldybė turi teisę nustatyti rinkliavą, tačiau jos administravimą privalo pati susitvarkyti, o ne permesti tai kitiems subjektams. Dabar prievolė primesta juridiniams asmenims, o faktiškai deklaruojama, kad rinkliavą moka fiziniai asmenys, t.y. poilsiautojai. Mes parašėme savivaldybei teikimą, tačiau jo nevykdė. Tuomet kreipėmės į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Savivaldybėms gerokai sumažinti biudžetai, trūksta lėšų reklamai, rinkotyrai. Daug metų Druskininkai investavo, kad apie juos sužinotų ir užsienyje. Kad išlaikytų tokį lygį, jiems trūksta lėšų. Kurorto mokestis yra daug kur. Štai į Jūrmalą yra įvažiavimo mokestis. Vakaruose ne vieno viešbučio sąskaitoje matome kurorto mokestį. Tad ar verta smerkti Druskininkus?

Druskininkų kurorto svečiai už kiekvieną naktį, praleistą viešbučiuose, sanatorijose, SPA centruose, svečių namuose ir kitose apnakvindinimo paslaugas teikiančiose įstaigose, turi sumokėti po 2 litus. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

riomis verslininkų pastabomis galima sutikti. „Tenka atsiprašyti, kad nebuvo iš anksto informuoti. Vėliau mes patys išsiuntėme pranešimus agentūroms, kad renkamas toks mokestis. Pritaikėme daugybę lengvatų. Mes pasiruošę lanksčiai žiūrėti ir spręsti iškilusias problemas. Juk tas mokestis tarnautų ir verslui. Trūksta lėšų rinkodarai, infrastruktūros, kuri ir sukurta poilsiautojams, priežiūrai. Tokia praktika egzistuoja daugelyje pasaulio kurortų“, – teigė K.Miškinienė. Vicemerė tikino, kad verslininkų, priešiškai nusiteikusių prieš naują rinkliavą, nėra daug. „Dauguma pildo deklaracijas ir moka mokesčius. Sako, klientai nesipriešina. Net ir smulkieji verslininkai moka šį mokestį ir nekelia jokių problemų“, – pareiškė vicemerė. Druskininkų tarybos narys Donatas Mizaras tvirtino, kad tokiam mokesčiui nepritarė ir už sprendimą nebalsavo. „Apie kurorto rinkliavas buvo kalbėta prieš penketą metų, ta-

2011 m. liepos 29–rugpjūčio 5 d., Nr. 30 (74)

Gimtasis kraštas

Aktualijos

Globojamiems vaikams viena ranka duoda, kita – atima Atkelta iš 1 p.

globėjų sąjungos pirmininkė uteniškė Stasė Morkūnienė. Globėja tvirtino, kad tam tikrų vilčių įkvėpė neseniai vykęs susitikimas su Prezidente Dalia Grybauskaite. Šalies vadovė nežadėjo didesnių išmokų, tačiau iškart pripažino, kad svetimus vaikus auginančios motinos neturi būti nustumtos į socialinį užribį. Mat dabar ne po vieną globotinį auginančios moterys yra atitrūkusios nuo darbų ir likusios be socialinių garantijų bei darbo stažo.

Mažina vaikų globos namus Pagal 2007 m. parengtą vaikų globos įstaigų optimizavimo programą nuo kitų metų jose turėtų augti ne daugiau kaip 60 vaikų. Šių įstaigų vadovai nuogąstauja, kad taip „optimizuojant“ daugybė šalies vaikų vargs ir kentės nesaugioje aplinkoje. „Kol vaikas nepadarys nusikaltimo ar nebus apleistas iki kraštutinumo, į vaikų globos namus jo neveš“, – liūdnas pasekmes prognozuoja vaikų globos įstaigų vadovai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) tikina, kad vaikų globos namų auklėtinių skaičius nebus mažinamas dirbtinai. „Bus siekiama jų sumažinti gerinant prevencinį darbą su šeimomis, padedant ugdyti darnius santykius šeimoje, rengiant kursus būsimiems globėjams“, – tikina SADM atstovai. Tačiau Lietuvos vaikų globos įstaigų direktorių asociacijos prezidentas Viešvilės vaikų globos namų ( Jurbarko r.) direktorius Algimantas Liaudaitis skeptiškai vertina deklaruojamus siekius. „Nerealu, kad bent per artimiausius 10 ar 20 metų Lietuvai nereikėtų vaikų globos įstaigų. Daugybė vaikų šalyje skursta, yra skriaudžiami savo namuose. Tikėtis, kad vienas socialinis darbuotojas padės keliasdešimčiai rizikos šeimų seniūnijoje, būtų gana naivu“, – įsitikinęs A.Liaudaitis. Savivaldybių vaikų teisių apsaugos specialistai puse lūpų prasitaria, kad jiems pranešta į vaikų priežiūros įstaigas siųsti kuo mažiau vaikų.

Piktina politikų svaičiojimai Anot vaikų globos įstaigų vadovų, mūsų šalis seka kitų Europos šalių pavyzdžiu, tačiau neatsižvelgia į dar gana skirtingas tų valstybių ir Lietuvos ekonomines ir socialines aplinkybes. „Teko susipažinti su Vokietijos, Lenkijos, Belgijos ir kitų šalių patirtimi. Ten skatinamos šeimynos, kuriami SOS vaikų kaimai, bet yra ir vaikų globos namų, nes be jų ne-

Vaikų išmokas skiria mokesčiams

Vaikų globos įstaigų direktorių asociacijos prezidentą piktina politikų svaičiojimai, kad vaikus geriau globoti šeimose nei vaikų priežiūros įstaigose. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

išsiverčiama. Pas mus problemos dar aštresnės. Štai iš 70 Viešvilės vaikų globos namų auklėtinių šeimos galėtų paimti globoti gal tik 10 vaikų. Daug yra psichiškai neįgalių, nesuvaldomų vaikų. Jei šeimos paima tokius globotinius per atostogas, po kelių dienų grąžina. Tokia yra realybė“, – aiškino A.Liaudaitis. Lietuvos vaikų globos įstaigų direktorių asociacijos prezidentą piktina politikų svaičiojimai, kad vaikus geriau globoti šeimose nei vaikų priežiūros įstaigose. „Be jokios abejonės, tai tiesa. Tačiau, ar skatinamos vaikus globojančios šeimos? Kai viename posėdyje paklausiau, kas iš moralizuojančių politikų ir valdininkų pasiėmė globoti nors vieną svetimą vaiką, nė vienas nepakėlė rankos“, – sakė du globotinius su žmona išauginęs A.Liaudaitis.

Šiemet šeimynos vėl išgyvena stresą. Mat siūloma visiems globojamiems vaikams skirtas išmokas diferencijuoti pagal amžių.

Nustūmė į užribį SADM duomenimis, 2010 m. pabaigoje šalyje buvo per 11 tūkst. globojamų vaikų. Daugiausia jų (6 654) globojama šeimose, 303 vaikai auga šeimynose ir 4 175 vaikai yra globos įstaigų auklėtiniai. Daugiausia be tėvų priežiūros likusių vaikų auga svetimose šeimose, tačiau jiems išlaikyti skiriama mažiausia suma. Prieš dvejus metus dvigubai (iki 1 040 Lt) padidinus mėnesinę išmoką šeimynose globojamiems vaikams nuošalyje paliktos šeimos, kurios neturi šeimynos statuso, tačiau augina svetimus vaikus. Jiems liko tokio pat dydžio išmoka, patvirtinta dar maždaug prieš dešimtmetį, – 540 Lt. Į Našlaičių vaikų globėjų sąjungą susivieniję globėjai siekė, kad jų globotiniai nebūtų finansiškai diskriminuojami, tačiau jų pastangos buvo bevaisės. „Daug rašėme raštų, aiškinome, tačiau gaudavome vis tą patį atsakymą – kol kas nėra galimybės vienodai aprūpinti visus globojamus vaikus“, – apgailestavo Našlaičių vaikų

Neįgaliesiems žada palengvinti gyvenimą Teisę į kompensaciją lengvajam automobiliui įsigyti siūloma suteikti ne tik tėvams (įtėviams), auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d. visiška negalia), bet ir vyresniems nei 18 metų tokios pat negalios asmenims. Tokį patobulintą Transporto lengvatų įstatymo pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistra-

vo Seimo narys Edvardas Žakaris. Pasak jo, projekto tikslas – skiriant kompensaciją lengvajam automobiliui įsigyti panaikinti sunkią negalią turinčių asmenų diskriminaciją dėl amžiaus, padėti šeimoms, prižiūrinčioms šiuos asmenis, spręsti įvairias socialines problemas. Priėmus siūlomą įstatymo pataisą, taip pat bus suderinti reikalavimai norintiesiems gauti kompensaciją lengvajam automobiliui įsigyti.

Vaikų globėjai nesidžiaugia prieš metus įsigaliojusiu nauju Šeimynų įstatymu, pagal kurį steigėjais tapo patys tėvai, o anksčiau buvo savivaldybės. Vaikų globėjams nebemokami atlyginimai, kaip buvo iki tol, tačiau savivaldybės šeimoms moka už teikiamas paslaugas, o vaikams išlaikyti lėšos skiriamos iš valstybės biudžeto. „Buvome globėjai, o dabar tapome verslo įmonių steigėjai. Deklaruojama, kad palengvino šeimynų gyvenimą, o mums atrodo, kad atsitiko atvirkščiai. Mums nepriklauso atostogos, susirgus negauname nedarbingumo pažymėjimo, perpus sumažėjo atlyginimas. Maža to, iš vaikams skirtų pinigų turime sumokėti mokesčius „Sodrai“, ligonių kasoms. Jaučiamės pažeminti“, – sakė jau dvidešimt metų Panevėžio rajone vaikus globojanti Gražina Grigaliūnienė. Naujo įstatymo trūkumus pajuto ir vaikų globėja iš Kupiškio rajono Aldona Jatužienė. „Dabar mes neįdarbinti, tad negalime pasinaudoti lizingo paslaugomis. Bijome, kad nesulūžtų skalbyklė ar šaldytuvas, nes būtų sudėtinga įsigyti naują“, – dėl atsiradusių naujų rūpesčių kremtasi dešimtmetį gyvuojančios šeimynos globėja. Pasak SADM Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos pavaduotojos Linos Burbaitės, socialinę globą teikiantiems šeimynų dalyviams (taip dabar vadinami globėjai – aut. pastaba) yra suteikiamos išlaikymo pajamos, jie draudžiami visai pensijai, o privalomos įmokos „Sodrai“ yra sumažintos (37,5 proc.). Jos sumokamos iš vaiko globos išmokos dalies. „Šeimynų dalyviai nebuvo patenkinti tuo, kad nuo jų išlaikymo pajamų atskaitomas gyventojų pajamų mokestis (GPM). Tad šiemet pakeitus paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodiką, pritarta, jog ir šeimynos dalyvių GPM būtų moka-

mas iš vaiko globos išmokos dalies“, – aiškino SADM atstovė. Anot L.Burbaitės, atsižvelgiant į prižiūrimų vaikų skaičių, vieno šeimynos dalyvio gaunamos pajamos per mėnesį sudaro nuo 800 iki 1 170 Lt, jei 2 dalyviai – atitinkamai nuo 1 638 Lt iki 2 340 Lt. Šeimynoje globojamam vaikui yra skiriama 1 040 Lt per mėnesį. Joje gali augti nuo 6 iki 12 vaikų, tad globos išmokų mėnesio suma sudaro nuo 6 240 iki 12 480 Lt. Teisės aktais nustatyta, kad šeimynoje, kaip ir kitur, tiesioginiams globojamo vaiko interesams turi būti skiriama ne mažiau nei 520 Lt. Kita suma gali būti naudojama šeimynos dalyvių socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokoms mokėti, įdarbinamų darbuotojų darbo užmokesčiui, kvalifikacijai kelti. Šiemet šeimynos vėl išgyvena stresą. Mat siūloma visiems globojamiems vaikams skirtas išmokas diferencijuoti pagal amžių: vaikui iki 7 metų skirti 520 Lt, nuo 7 iki 14 metų – 840 Lt ir nuo 14 iki 18 metų – 1 040 Lt. Tokie pokyčiai būtų nenaudingi šeimynoms, tačiau palankesni vaikus globojančioms šeimoms, neturinčioms šeimynų statuso.

Didinti išmokas nėra iš ko Rimantas Jonas Dagys, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas

Vaikų globos namų neatsisakysime, tačiau mažinti vaikų skaičių juose reikia pamažu. Šeimynoms iš esmės pagerėjo sąlygos, dvigubai padidėjo išmokos vaikams, tad reikšti nepasitenkinimo nėra pagrindo. Vaikus globojančios šeimos gauna perpus mažesnes išmokas, bet kol kas jas padidinti nėra iš ko. Tai reikės daryti, bet šių metų biudžete tas nenumatyta.

Pažeistų teisėtus lūkesčius Rima Baškienė, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narė

Komitetas nepritarė siūlymui išmokas globojamiems vaikams diferencijuoti pagal amžių. Šeimynoms jau patvirtintos išmokos, jos susiplanavusios savo veiklą, todėl dabar jas mažinti būtų neteisinga. Taip padarius būtų pažeisti teisėti lūkesčiai, ir šeimynos galėtų kreiptis į teismus. Verčiau reikėtų svarstyti, kaip padidinti šeimose globojamiems vaikams skirtas pinigų sumas.

Gimtasis kraðtas Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis,

Reklamos pardavimas Tel. (8 5) 210 0093.

stasys.jokubaitis@gimtasiskrastas.lt

Prenumerata ir platinimas Tel. (8 5) 210 0060.

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Lilija Valatkienė,

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Manoma, kad įstatymo pataisų įgyvendinimas pareikalaus iš biudžeto apie 600 tūkst. Lt kasmet. GK, Eltos inf.

Tiražas 5 000 egz. ISSN 2029-4816

lilija.valatkiene@gimtasiskrastas.lt

Spausdina UAB „Lietuvos rytas“ spaustuvė.

Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110.

Leidėjas – UAB

Žurnalistai: Meilė Taraškevičienė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Nijolė Baronienė, Vismantas Žuklevičius, Aurelija Meškaitė, Rūta Klišytė. Fotografas Klaudijus Driskius. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

4 Nesvarbu, ką sugebi, svarbiausia – savas Gimtasis kraštas

Stasys JOKŪBAITIS Beveik po kiekvienų rinkimų, keičiantis valdžiai, ministerijose, įvairiose žinybose ir savivaldybėse kurį laiką tvyro nerimo, savotiško sutrikimo ir laukimo nuotaikos. Kodėl – jokia paslaptis. Daugelis puikiai supranta, kad naujai išrinktieji rinksis ir naujus darbuotojus. Nebūtinai geresnius, tačiau savus, lojalius, iš savo partijos narių ar rėmėjų rato. Būdų, kaip atsikratyti senųjų darbuotojų, yra įvairiausių. Vienas populiariausių – reorganizacija. Reorganizuoti galima viską ir visaip: sujungti, atskirti, pakeisti įstaigų pavadinimus, funkcijas ir taip toliau. Tačiau iš tiesų tai, kaip neseniai pripažino vienas Seimo dabartinės valdančiosios daugumos politikas, yra ne kas kita kaip „politinis valymas“ siekiant atsikratyti ankstesnės valdžios į įvairius postus susodintų žmonių. Niekas nesidomi, kaip jie dirbo, kokia jų kvaliﬁkacija, sugebėjimai. Svarbiausia, kad jie – ne savi, vadinasi, ir nepatikimi. O ką reiškia būti nepatikimam? Gali opozicijai nutekinti, švelniai tariant, negerą informaciją, trukdyti naujai atėjusiesiems vykdyti savo partijos politinę programą ir netgi juos sabotuoti. Tokių atvejų iš tiesų gali būti, tačiau šiuo atveju niekas nesigilina: ne savas – vadinasi, nereikalingas. Apmaudžiausia, kad tokie „reformatoriai“ nieko bloga savo veiksmuose neįžvelgia net tada, kai į svarbius postus skiria draugus, pažįstamus, dažnai neturinčius nei reikiamos kvaliﬁkacijos, nei patirties. Taip nutiko energetikos sektoriuje.

Komentarai

„Na, ir kas, kad jie yra draugai ar giminaičiai, – tikina kai kurie „reformatoriai“ . – Svarbiausia – rezultatas. Jie juk privalės vykdyti paskirtas užduotis, o už klaidas ir nesėkmes atsakys juos paskyrę politikai.“ Ar verta paskui stebėtis, kad Lietuvoje taip sunkiai sekasi įveikti korupciją, piktnaudžiavimą tarnyba, kad niekaip neišvengiama pažeidimų derinant valstybės ir asmeninius interesus, kad nepavyksta atsikratyti kitų jau du dešimtmečius šalį kamuojančių blogybių? Atėjusieji į valdžią dažniausiai planuoja joje likti amžiams, todėl paprastai žvelgia toli į ateitį – į kitus rinkimus, kai paslėptai politinei rinkimų agitacijai reikės pasitelkti savivaldybių administratorius, seniūnus, departamentų, skyrių vadovus, stambias valstybines ar savivaldybių įmones. Per rinkimų kampaniją juk visko reikia – ir žmonių, ir transporto, ir ﬁnansinių bei materialinių resursų. Kas tada padės, jei ne savi, ant trumpo partijos pavadėlio laikomi darbuotojai? Todėl kiekviena partija ir stengiasi pasistatyti kuo aukštesnę valdžios piramidę – nuo

Ne vienoje savivaldybėje artėjant rinkimams seniūnai, kultūros, švietimo ir kitų įstaigų vadovai įrašomi į partijos sąrašus ir verčiami agituoti už partijas. Jei juos per rinkimus išrenka, jie dažniausiai atsisako mandatų ir lieka toliau dirbti seniūnais, mokyklų direktoriais, kultūros centrų ar įmonių vadovais, užleisdami vietas kitiems partijai reikalingiems žmonėms. Kurį laiką jie gali būti ramūs, net apsnūdę, neiniciatyvūs, nes saviškiai, esantys politinėje viršūnėje, jų neskriaus – juk padėjo laimėti rinkimus. Socialdemokratai savo valdymo metais buvo sumąstę savotišką sistemą, kaip išsaugoti kuo didesnę dalį valdžios ir įtakos ministerijose, jei valdžia atitektų kitoms partijoms. Buvo įsteigti ministerijų sekretorių etatai. Juos užėmę žmones buvo nepolitinio pasitikėjimo specialistai. Tad jie, kaip karjeros tarnautojai, galėjo likti postuose, nesvarbu, kokios būtų rinkėjų nuotaikos. Ne viena ministerija tada turėjo net iki penkių tokių sekretorių. Po dešimtmečio pertraukos į valdžią sugrįžę konservatoriai iškart pareiškė, kad kairieji jau tiek sustiprino savo įtaką ministerijose, kad, norint

2011 m. liepos 29–rugpjūčio 5 d., Nr. 30 (74)

Ant politinių svarstyklių

Kur yra riba tarp ekstremizmo ir nacionalizmo? Šaltakraujiškas 76 žmonių žudynes Norvegijos Utiojos saloje surengęs Andersas Behringas Breivikas internete paskelbtame manifeste liejo pyktį ant musulmonų, esą jei europiečiai nieko nedarys, Europos Sąjunga virs Eurabija. Lietuvoje irgi neretai pasigirsta raginimų išvaryti iš šalies kitataučius. Tokiais pareiškimais pasižymi radikalių pažiūrų nacionalistiniai judėjimai ir grupuotės. Tad kur Lietuvoje yra ta riba tarp ekstremizmo ir nacionalizmo?

Reorganizacijos dažniausiai yra ne kas kita kaip „politinis valymas“ siekiant atsikratyti ankstesnės valdžios į įvairius postus susodintų žmonių. seniūnų ar net seniūnaičių, savivaldybių iki Seimo. Galime pasiguosti nebent tuo, kad šia liga serga ne tik Lietuvos politika ir valdžia. Panašių dalykų yra ne vienoje pasaulio valstybėje ir netgi senosios demokratijos šalyse. Blogiausia, kai, anot parlamentaro Kęstučio Masiulio, administracija susitapatina su politikais ir pradeda veikti kaip politinė grupė, siekianti, kad rinkimus laimėtų būtent jos politinė partija. Logika paprasta – jeigu jos partija laimės, dauguma ir toliau išsaugos šiltas kėdes, į kurias buvo susodinti.

ką nors nuveikti konservatoriško, būtina kuo skubiau grįžti prie politinio pasitikėjimo pavaduotojų – viceministrų. Taip ir sukasi valdininkų kaitos ratas. Šį rudenį Seime žadama svarstyti naują valstybės tarnybos įstatymą. Akivaizdu, kad dabartinis, ne sykį lopytas ir taisytas, jau neatitinka nūdienos reikalavimų, neužkerta kelio „švogerizmui“ ir įvairiems piktnaudžiavimams. Tačiau kad ir kaip stengtumėmės viską reglamentuoti, vargu ar tai pavyks, nes gyvenimas margesnis už visus mūsų įstatymus.

Beveik po kiekvienų rinkimų, keičiantis valdžiai, ministerijose, įvairiose žinybose ir savivaldybėse kurį laiką tvyro nerimo, savotiško sutrikimo ir laukimo nuotaikos. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Rimanto Dovydėno piešinys

Problemos – mūsų mentalitete

Musulmoniškoje Lietuvoje nepriklausomybė neturėtų prasmės

Vytenis Povilas Andriukaitis, Seimo narys

Stanislovas Buškevičius, partijos „Jaunoji Lietuva“ lyderis

Ekstremistiškai nusiteikusių nacionalistinių judėjimų Lietuvoje yra ne vienas. Anksčiau labai domėjausi ir kairiuoju, ir dešiniuoju ekstremizmu, todėl suprantu, apie ką kalbame. Jei šiandien parlamente pasiklausytumėte nemažos dalies Seimo narių pasisakymų ir juos palygintumėte su kraštutinių nacionalistinių lyderių – Josifo Stalino, Adolfo Hitlerio, Vladimiro Lenino – kalbomis, savo pačių nuostabai atrastumėte daugybę sutapimų. Galėtumėte tuo įsitikinti ir kitaip. Tereikia iš A.Hitlerio knygos „Mein Kampf“ arba J.Stalino raštų surašyti atskiras citatas ir jas duoti įvertinti Seimo nariams. Pamatytumėte, kad toms citatoms nemaža dalis politikų pritartų. Todėl klausiu, kiek politikų, jei juos nukeltume į 1940-uosius, papildytų baltaraiščių gretas, pasisakydami už tai, kad reikia išnaikinti žydus ir gėjus. Tad tos problemos nenumiršta ir nesensta. Jos glūdi mūsų mentalitete. Klasikinis yra Mindaugo Murzos nacionalistinis judėjimas. Daug peno mintims suteikia Petro Gražulio ir Kazimiero Uokos pasisakymai.

Socializmas, liberalizmas ir kitos ideologijos yra visuotinai pripažintos. Demokratinėje visuomenėje jos turi teisę egzistuoti. Kur kas blogiau, kai šioms ideologijoms taikomi kraštutiniai, radikalūs požiūriai, todėl bet koks radikalizmas priveda prie pačių ideologijų naikinimo ir diskreditavimo. Pavyzdžiui, kraštutinis socializmas veda į komunizmą, kraštutinis tautiškumo perlenkimas – į šovinizmą ir panašiai. Jaunalietuviai irgi yra tautiškai nusiteikę, bet tokiu atveju reikėtų uždrausti ir visus socialdemokratus, nes kadaise dalis jų Lietuvoje buvo komunistai. Šūkį „Lietuva – lietuviams“ suprantu šiek tiek kitaip. Gal greičiau mano šūkis turėtų būti: „Jei Lietuva nebus lietuviška, tai jos nepriklausomybė neturės prasmės.“ O jeigu Lietuva būtų musulmoniška? Tai jos nepriklausomybė irgi neturėtų jokios prasmės. O dėl A.B.Breiviko poelgio, tai manau, kad tas žmogus tiesiog yra išprotėjęs. Koks jis gali būti krikščionis, kai vienas svarbiausių Dievo įsakymų yra „Nežudyk.“

2011 m. liepos 29–rugpjūčio 5 d., Nr. 30 (74)

Gimtasis kraštas

Emigracija

Ingrida MAČIULAITYTĖ

Ekonomistai pabrėžia, kad Išvykstančiųjų skaičius penkis kartus didesnis už imigrantų.

Darbo ir studijų patirties užsienyje įgiję ir gimtinėn grįžę lietuviai skeptikams sutardami atkerta – Lietuvoje gyventi galima. Savaitraštis „Ekonomika.lt“ pakalbino iš užsienio į gimtinę dirbti ir gyventi grįžusius, aukštuose postuose įsitvirtinusius ir sėkmingai versle besisukančius lietuvius.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Parviliojo jaunystė Beveik devynerius metus mokslams ir darbui JAV atidavusi Ieva Vozbutaitė šiandien sukasi viešųjų ryšių versle, vadovauja agentūrai „Euro RSCG PR“. Būdama penkiolikos ji laimėjo Atviros Lietuvos fondo stipendiją ir iš gimtojo Joniškio išvažiavo tęsti mokslų į JAV. Baigusi privačią mokyklą, studijas tęsė Filadelﬁjos universitete, krimto ekonomikos ir tarptautinių santykių teorijas, paskui dirbo didžiausioje JAV laboratorinių tyrimų kompanijoje „Quest Diagnostics“. Dabar jau aštuonerius metus karjerą Lietuvoje tęsianti moteris nesigaili grįžusi. „Parviliojo jaunystė. Baigiau universitetą, dirbau, bet neturėjau rimtesnių įsipareigojimų. Grįžau apsidairyti, pakeliauti ir iš naujo pažinti namus“, – prisiminė ji. Moteris, nors gali dalytis tik amerikietiška darbo ir studijų patirtimi, patikino, kad verslo aplinka ir visuomenė ten labai skiriasi. Pasak jos, JAV darbo rinkoje yra aiškios taisyklės: baigus bakalauro studijas didelėje organizacijoje galima eiti tik tam tikras pareigas.

Lietuva – karjeristams? Pasak verslininkės, tokia kartelė sistemai suteikia aiškumo. „Niekam nekyla iliuzijų, nes ir būdamas genijus dirbdamas „Google“ ar „Microsoft“ turėsi perkopti tą kartelę. Lietuvoje kaip jaunas specialistas gali būti pastebėtas daug greičiau – ši šalis karjeristams daug palankesnė“, – įsitikinusi verslininkė. Jos teigimu, tarptautinė patirtis asmenybei suteikia labai daug. „Karjera ar studijos užsienyje leidžia žiūrėti plačiau, žinoti daugiau, neapsiriboti savo smėlio dėže, – kalbėjo į Lietuvą grįžusi verslininkė. – Čia galima dirbti ir būti proceso širdyje. Tai save norinčiam išreikšti jaunam specialistui turėtų būti didžiausia paskata.“ Vertindama šalies siekius susigrąžinti svetur nutekėjusius protus pašnekovė patikino, kad tai priklauso nuo išvykusio žmogaus. „Mes neturėtume žiūrėti, ar Lietuva jau pasiren-

Jie sugrįžo į Lietuvą gusi, ką ji mums duos. Reikia klausti: o ką galime mes? Ar tikrai išmokome, ar praplėtėme savo akiratį tiek, kad dabar galėtume su didžiule energija ir pozityvumu grįžti ir viską pritaikyti čia“, – pabrėžė pašnekovė.

Ten geriau ne visada Panašia patirtimi dalijosi ir ūkio viceministro pareigas jau beveik metus einantis Daumantas Lapinskas. „Mačiau, kokios galimybės čia atsiveria, mačiau, kur gali nueiti valstybė ir kaip galima jai padėti. Prisidėjo ir padėtis tose užsienio šalyse, kur tada dirbau, – grįžimo į Lietuvą priežastis vardijo D.Lapinskas ir patikino, kad ir Lietuvoje galima daug pasiekti: – 12 metų pragyvenęs

kolektyvuose, pažinau įvairių šalių mentalitetą, verslo kultūrą.“

Reikia palaikyti ryšį Jis teigiamai vertino dabartinės vyriausybės siekius susigrąžinti svetur karjeros siekiančius lietuvius ir priminė, kad svetur dirbantys tautiečiai net atveda čia investuotojų. „Ieškoma lietuvių užsienio kompanijose. Štai „Western Union“ investicija buvo inicijuota ten dirbančio lietuvio, – džiaugėsi D.Lapinskas ir priminė, kad išlaikyti ryšį su užsienio lietuviais būtina. – Jie nebūtinai ﬁziškai turi čia būti, bet savo investicijomis, verslo ar akademiniais interesais perteikti Lietuvai žinias.“

„Karjera ar studijos užsienyje leidžia žiūrėti plačiau, žinoti daugiau, neapsiriboti savo smėlio dėže“, – kalbėjo į Lietuvą grįžusi verslininkė. užsienyje galiu sakyti, kad ne visada ten geriau ir taip gerai, kaip žmonės įsivaizduoja.“ Brandeiso universitete ( JAV ) įgijęs tarptautinės ekonomikos ir ﬁnansų magistrą studijomis jis neapsiribojo – stažavosi JAV, dirbo Europos rekonstrukcijos ir plėtros banke Londone bei jo biure Maskvoje, buvo įkūręs nuosavą verslą Gruzijoje. Pašnekovas džiaugėsi įgavęs naudingos patirties užsienyje. „Mano esminės veiklos sritys buvo ﬁnansų inžinerija, investicijų pritraukimas, – vardijo viceministras. – Tam reikia išsamių žinių apie užsienio rinkas. Be to, dirbau tarptautiniuose

Valstybės tarnyboje karjeros laiptais kopia ir daugiau užsienyje dirbusių lietuvių. Praėjusią savaitę ūkio ministro patarėjos pareigas pradėjo eiti buvusi vieno didžiausių JAV bankų „Goldman Sachs“ privataus kapitalo valdymo viceprezidentė Milda Dargužaitė, premjerui Andriui Kubiliui talkina buvęs investicinio banko „Barclays Capital“ kylančių kapitalo rinkų specialistas Mykolas Majauskas.

Mažesnė konkurencija Trejų metų darbo patirtį kompanijos „Procter & Gamble“ Lon-

dono skyriuje turintis verslo plėtrą Lietuvoje skatinančios organizacijos „Versli Lietuva“ generalinis direktorius Paulius Lukauskas į Lietuvą su šeima grįžo dėl to, kad tvirtai nusprendė vaikus auginti čia. „Lietuvoje yra puikios galimybės daryti karjerą, konkurencija čia mažesnė nei užsienyje, esi savoje aplinkoje, – Lietuvos teigiamus dalykus vardijo pašnekovas, bet kartu paragino išbandyti gyvenimą užsienyje. – Tame nematau nieko blogo, tik pozityvius dalykus.“ Jis teigė, kad ir grįžus į Lietuvą yra daug galimybių dirbti tarptautinėse kompanijose, bendrauti su užsienio rinkomis. „Mūsų rinka yra labai maža ir žmonės, norintys gauti tarptautinio lygio algą, turi veikti daugiau, ieškoti ryšio su užsienio kapitalu“, – kalbėjo P. Lukauskas. Lietuvos verslumą skatinančios organizacijos vadovas teigė, kad, norint prisikviesti svetur laimės ieškančius lietuvius, reikia su jais palaikyti ryšį. „Reikia kalbėti apie švietimą, kuris skatintų žmonių patriotizmą, nes kuo toliau, tuo labiau pasaulis globalės, darbo vieta nebebus tokia svarbi – ar tu Lietuvoje, ar Londone“, – sakė pašnekovas.

Norėjo pamatyti šaknis Skrydžių bendrovės „airBaltic“ viceprezidentas ir generalinis direktorius Lietuvoje Tadas Vizgirda gimė JAV lietuvių šeimoje ir pirmą kartą į Lietuvą atvyko atkūrus nepriklausomybę. „Atvykau šešiems mėnesiams, pasižiūrėti. Užaugau kaip lietuvis, lankiau lietuvišką mokyklą, žinau kultūrą, kalbą“, – su vos juntamu amerikietišku akcentu kalbėjo versli-

Išvažiuoja tūkstančiai, grįžta tik dešimtys Statistikos duomenimis, daugėja iš užsienio sugrįžtančių tautiečių. Valdžia tai laiko valstybės ekonomikos atsigavimo ženklu. Tačiau ekspertai ilgalaikės grįžimo tendencijos nemato, kol nebus ilgalaikės imigracijos strategijos. 26-erių Jokūbas Kunigėlis grįžo į Lietuvą po dvejų metų, praleistų Didžiojoje Britanijoje. Jis sako, kad užsienyje sunku susirasti darbą pagal specialybę dėl kultūrinių ir kalbos skirtumų. Dabar Lietuvoje sėkmingai dirbantis jaunuolis džiaugiasi nepabijojęs niūrios nedarbo statistikos ir grįžęs į gimtinę, kurioje jaučiasi laimingesnis.

„Tikriausiai pagrindinė priežastis ta, kad savoje šalyje jautiesi labiau savu negu bet kurioje kitoje šalyje“, – tvirtina vaikinas. Statistika rodo: į Lietuvą šiemet jau grįžo kone 6 tūkstančiai emigrantų. Tai yra tiek, kiek pernai per visus metus. Valdininkai sako, kad tai – Lietuvos ūkio atsigavimo ženklas. Esą žmonės patikėjo, kad krizė praeityje. „Manau, kad jauniems žmonėms visą laiką atsiras galimybių įsitvirtinti. Kartais tik mes patys per daug panikuojame, sutirštindami spalvas“, – mano Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas Rimantas Dagys. Tačiau ekspertai optimizmu netrykšta. Jie pirštu rodo į rekordinį,

didesnį nei 17 proc., nedarbą, o po truputį gerėjantys ekonominiai rodikliai – nepakankama priežastis grįžti. Esą padidėjusios imigracijos priežastys – tik iliuzija. „Labai sunku vertinti, ar juda žmonės, ar juda popieriai, tai yra, ar tai nebus deklaracijos. Nes pernai ypač didelis emigracijos padidėjimas buvo „popierių judėjimas“. Žmonės buvo jau seniai išvykę, tiesiog tik dabar deklaravo savo išvykimą“, – aiškino Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Aušra Sipavičienė. Ekonomikos ekspertai pabrėžia, kad išvykstančiųjų vis tiek penkis kartus daugiau nei imigrantų.

Tačiau visada atsiranda neprisitaikančiųjų ir grįžtančiųjų. Norint emigraciją sustabdyti, anot ekspertų, reikia ilgalaikės valstybės strategijos. Pasak politikų, dėl ﬁnansų krizės jos taip ir nepavyko parengti. Todėl jei žmonės ir grįžta, neaišku, kiek ilgai jie pasiliks. Iš Lietuvos per du dešimtmečius jau emigravo 230 tūkst. žmonių, imigravo tik 70 tūkstančių. Tai reiškia, kad Lietuva jau neteko tiek žmonių, kiek šiuo metu gyvena Klaipėdoje. LRT inf.

ninkas, Lietuvoje su šeima gyvenantis jau 19 metų. T.Vizgirda teigė, kad Amerikoje norėdamas daug uždirbti turi dirbti gerokai sunkiau nei Lietuvoje. „Čia jeigu labai sunkiai dirbi ir žinai, ko nori, gali uždirbti tiek pat, kiek ir JAV. Tai priklauso nuo pastangų, ne nuo rinkos“, – konstatavo jis ir pabrėžė, kad JAV yra kur kas didesnė konkurencija, daugiau žmonių, lipančių kitiems per galvas. Verslininkas sakė nenusivylęs Lietuva, tačiau bijo, kad atėjus pensijos amžiui teks kelti sparnus.

Į Lietuvą – iš Baltųjų rūmų Kitas JAV gimęs lietuvis, šiandien sėkmingai plėtojantis savo verslą, Arūnas Pemkus į Lietuvą 1993 metais atkeliavo visai atsitiktinai – iki tol dirbęs Baltuosiuose rūmuose, prezidento Džordžo Bušo vyresniojo administracijoje, diplomatas sulaukė konsultacijų įmonės KPMG kvietimo tapti privatizacijos konsultantu Lietuvoje. „Po poros metų, kai privatizavimas buvo pristabdytas, teko rinktis. Nusprendžiau likti Lietuvoje“, – prisiminė 12 metus viešųjų ryšių agentūrą „Integrity PER“ su žmona valdantis verslininkas. „Kai pragyveni 10–12 metų, pasidaro sunku žiūrėti kitur“, – šypsojosi A.Pemkus. Vertindamas verslo aplinką Lietuvoje ir JAV A.Pemkus teigė, kad pastarojoje ir biurokratiniai, ir mokestiniai klausimai yra gerokai paprastesni. „Gali užsiimti bet kuo, jeigu turi pakankamai gerų idėjų, daug dirbi, prasimuši“, – kalbėjo jis ir pabrėžė, kad Lietuvoje jam tenka susidurti su įvairiais biurokratiniais nelogiškumais. Ekonomika.lt

Daugiausia lietuvių emigravo į Didžiąją Britaniją. GK nuotrauka

Gimtasis kraštas

Kelyje

Prekyba automobiliais atsigauna

Antrą šių metų ketvirtį į Lietuvą atkeliavo beveik 43 tūkst. automobilių, iš jų tik dešimtadalis – nauji. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Vismantas ŽUKLEVIČIUS Lietuviai vėl perka tiek pat automobilių, kiek iki prasidedant ekonomikos krizei 2008-aisiais, tik vietoj naujų mašinų dažniau renkasi naudotas. Mažėjant pirkėjų srautui iš Rytų, mažėja ir automobilių kainos, tačiau šalies turguose jos nesikeičia. Antrą šių metų ketvirtį į Lietuvą atkeliavo beveik 43 tūkst. automobilių, iš jų tik dešimtadalis – nauji. Naujų mašinų šiais metais parduodama kone dvigubai daugiau negu pernai, tačiau, palyginti su 2008-aisiais, jų įregistruojama beveik perpus mažiau. Ekspertų nuomone, tokią situaciją lemia ne tik suprastėjusios gyventojų ekonominės galimybės, bet ir bankų ﬁnansavimo sąlygos – dažnas pirkėjas, nesutaręs dėl išperkamosios nuomos banke, nusprendžia įsigyti pigesnę naudotą mašiną.

Ralis nuo Juodosios jūros iki Baltijos

Naujų automobilių pardavimas pastaruoju metu auga, tačiau 51 proc. mažesnis nei 2008 m. Retas lietuvis gali išleisti tris dešimtis tūkstančių ar daugiau naujam automobiliui, pavyzdžiui, nauja „Dacia Logan“ automobilių salonuose kainuoja apie 27 tūkst. Lt, „Škoda Octavia“ – 60 tūkst. Lt. Perkamiausių naujų automobilių sąrašo viršuje – „Nissan Qashqai“ ir „Nissan Juke“. Lietuviai vis dar ištikimi „VW Golf“. Taip pat perkami nauji „Peugeot 3008“, „Škoda Octavia“ ir „VW Passat“. Populiariausi Lietuvoje yra 6–10 metus naudoti automobiliai. Net pirkdami tokias mašinas vairuotojai po truputį jaunina šalies automobilių parko amžiaus vidurkį, kuris siekia 14,4 metų ir yra vienas seniausių Europoje. Net 8 iš 10 pirmų vietų pagal pardavimą užėmė „Volkswagen“, „Audi“ ir „Opel“ gamintojų automobiliai.

mažėjo senesnių nei 16 metų kledarų. Bet lygintis su Vakarų Europa dar sunku – vidutinis automobilių amžius Europoje siekia 8,2 metų. Tokiais automobiliais važinėja vokiečiai, prancūzai, belgai, tačiau nė viena Europos šalis neprilygsta Liuksemburgui – šioje šalyje vienam gyventojui tenka daugiausia automobilių ir jų amžiaus vidurkis – vos 3,8 metų. Liepos 1 d. įsigaliojusi Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano bendra muitų sąjunga lėmė Lietuvos automobilių rinkos pokyčius. Pagrindinis jų – stipriai sumažėjęs tranzitinių automobilių skaičius. Atslūgus pirkėjui bumui iš Rytų šalių, jau pirmomis liepos dienomis parduotų automobilių vidutinė kaina, palyginti su antru šių metų ketvirčiu, interneto svetainėse ir turguose smuktelėjo nuo 2 iki 8 proc. Vadinasi, įsigyti automobilį lietuviams dabar yra palankesnės galimybės nei pastaruosius du ketvirčius. O automobilių perpardavinėjimu užsiimantis kaunietis Egidijus sako, kad kainos nesikeičia. „Nė kiek kainos nekrenta, nes nėra iš kur atvežti mašinų. Tiesiog jų stinga. Juk dabar vasaros vidurys, kai visi užsienio aikštelių savi-

Pusę visų naudotų automobilių lietuviai parsiveža iš Vokietijos. Kitos populiarios tarp pirkėjų šalys „donorės“ – Italija, Prancūzija, Belgija ir Olandija. Pusę visų naudotų automobilių lietuviai parsiveža iš Vokietijos. Kitos populiarios tarp pirkėjų šalys „donorės“ – Italija, Prancūzija, Belgija ir Olandija. Lietuvoje šiek tiek padaugėjo iki 10 metų senumo automobilių ir su-

ninkai atostogauja. Tad lietuviai pigių automobilių dar gali nesitikėti, na bent jau šalies turguose. Skelbimuose galbūt pigiau, bet dažnas taip permoka dar daugiau“, – sakė Kauno automobilių turguje naudotais automobiliais prekiaujantis vyras.

Asfaltuojami žvyrkeliai į vaizdingas Lietuvos vietoves

Lazdijų rajone asfaltuojamas kelio Veisiejai–Viktarina 5 km ruožas padės lengviau pasiekti Snaigyno ir Trikojo ežerus, kuriais driekiasi populiarus vandens turizmo maršrutas. Tęsiant ES lėšomis ﬁnansuojamus darbus, Panevėžio rajone šiemet toliau asfaltuojamas per Pašilių mišką einantis kelias Ramygala–Krekenava. Sutvarkytu keliu bus patogiau nuvykti į Pašilių stumbryną, kuris yra vienas iš įspūdingiausių ir labiausiai lankomų Panevėžio girių turtų. Nemuno deltos regioniniame parke asfaltuojamas kelio Rusnė– Uostadvaris–Švyturys ruožas. Panaudojant Europos regioninės plėtros fondo paramą, visoje šalyje buvo išasfaltuota 737 km žvyrkelių. Dažniausiai žvyrkeliai driekiasi užmiesčiuose, atokesniuose regionuose arba sudaro kaimų, priemiesčių gatves. GK, Susisiekimo ministerijos inf.

GK archyvo nuotrauka

„Iki spalio pabaigos asfalto danga šiemet padengs beveik 62 km žvyrkelių. Nemaži darbai vyksta vaizdingose Lietuvos vietovėse, todėl sutvarkyti keliai bus patogūs ne tik vietos gyventojams, bet ir poilsiautojams“, – pranešė Susisiekimo ministerija.

Pietų Ukrainos Chersono mieste sekmadienį, liepos 31 d., prasidės automobilių ralis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėmis. Lietuvos garbės konsulo Viktoro Popovo inicijuotas ir Lietuvos ambasados remiamas automobilių ralis „Nuo Juodosios iki Baltijos jūros“ tęsis 23 dienas.

Ministerijos duomenimis, šiuo metu asfaltuojama visuose Lietuvos regionuose, iš viso aštuoniolika rajoninių kelių. Ilgiausias ruožas – 11,5 km asfaltuojamas kelyje Raseiniai–Paupys–Eržvilkas. Vyksta darbai ir trumpesniuose ruožuose, kurių ilgis – nuo 0,6 iki 5,7 km. Išasfaltavus kelią netoli gyvenan-

Ralio tikslas – priminti bendrą Lietuvos ir Ukrainos istoriją Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpiu ir paskatinti istorinį turizmą Lietuvoje, teigiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime. Renginyje dalyvaus vietos gyventojai ir lietuvių kilmės Ukrainos piliečiai. Ralio dalyviai sudarys istorinį turistinį maršrutą „Lietuva–Ukraina: epochų paveldas“, kurs dokumentinį ﬁlmą apie Lietuvos ir Ukrainos kultūros ir istorijos ryšius. Parsivežtą medžiagą ketinama rodyti Chersono kultūros centre „Ukraina–Lietuva“ ir Ukrainos aukštosiose mokyklose. GK, Eltos inf.

Auto.plius.lt duomenimis, perkamiausi 15 metų senumo „VW Passat“, 16 metų senumo „VW Golf“ ir net 20 metų senumo „Audi 80“. Taip pat populiarūs 12 metų senumo „Audi A6“, „Opel Astra“ ir „Audi A4“ bei net 21 metų senumo „Audi 100“.

2011 m. liepos 29–rugpjūčio 5 d., Nr. 30 (74)

tiems žmonėms pagerėja susisiekimas, sutrumpėja kelionės laikas, sumažėja triukšmas ir dulkėtumas. Be to, geresni rajoniniai keliai skatina vietinį turizmą, padeda lengviau pasiekti poilsiavietes prie ežerų, regioninius parkus. Telšių rajone asfaltuojamas kelias Žarėnai–Kegai veda per Minijos ištakų hidrograﬁnį draustinį, netoli Varnių regioniniame parke esančių Didovo, Pluotinalio ir Ilgio ežerų. Netoli Platelių ežero, Plungės rajone, asfaltavimo darbai vyksta 4,2 km ilgio ruože kelyje Gintališkė–Medsėdžiai. Šakių rajone prie pietinės Nemuno pakrantės priartės kelio Gelgaudiškis–Gerdžiūnai asfaltuojamas 2 km ruožas.

Ministerijos duomenimis, šiuo metu asfaltuojama visuose Lietuvos regionuose, iš viso aštuoniolika rajoninių kelių. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Trumpai Per krepšinio čempionato kelionėms teks pasirinkti laiką ir maršrutą. Iki varžybų išvakarių, t.y. iki 2011 m. rugpjūčio 29 d, rengiamasi pabaigti kelio A16 Vilnius−Prienai−Marijampolė ruožo nuo 78,16 iki 85,21 km pagrindinius remonto darbus. Čempionato metu šioje kelio vietoje gali prireikti apriboti transporto priemonių greitį (apie tai keliaujančiuosius šiuo keliu informuos įspėjamieji kelio ženklai). Kelyje A9 Šiauliai–Panevėžys čempionato dienomis didesnių trukdžių vairuotojams neturėtų būti. Kelio ruožuose nuo 66,2 iki 67 km (tarp Šniūraičių ir Gudelių gyvenviečių) ir nuo 73,3 iki 75,4 km (tarp Kairių ir Aleksandrijos gyvenviečių) dėl kelio darbų greitis bus apribotas iki 50 km/val. Eismo požiūriu daug sudėtingesnė situacija išliks kelyje A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Karaliaučius. Šiame kelyje per trumpą laiką turi būti rekonstruotas 15 km (nuo 105 iki 119,8 km) ruožas. Todėl ir čempionato metu ten bus intensyviai dirbama, eismą gali tekti reguliuoti laikinais šviesoforais, kurių tame ruože prireiks iki 6. Vairuotojams, kurie planuoja rinktis šį maršrutą, kelininkai pataria pasinaudoti alternatyviais keliais: pvz., važiuojantiesiems iš Šiaulių į Kauną rinktis maršrutą Šiauliai–Šeduva– Kėdainiai–Kaunas, o keliaujantiesiems iš Šiaulių į Vilnių – važiuoti per Panevėžį.

Efektyviau kovos su gabenančiaisiais vogtus automobilius. Pasieniečiai įsigijo modernią transporto priemonių identifikacinių numerių tyrimo laboratoriją. Tikimasi, kad ji padės efektyviai kovoti su bandymais gabenti vogtus automobilius per Lietuvos sieną. Naujoji laboratorija – tai įrenginiai, skirti transporto priemonių apžiūrai siekiant nustatyti numerių klastojimą ir patikrinti automobilių dokumentų autentiškumą. Laboratorija taip pat bus naudojama pasienio kontrolės punktuose ir VSAT pareigūnų kvalifikacijai kelti. Lietuvos automobilių vagys – rūpestis latviams. Pasak latvių žiniasklaidos, brangių automobilių vagystes Latvijoje dažniausiai organizuoja Lietuvos automobilių mafija. Rygos regiono policijos administracijos vadovas Intas Kuzis sakė, kad Lietuva tapo vogtų automobilių pervežimo centru. Latvijoje pavogti automobiliai vežami skirtingomis kryptimis, įskaitant Rytus. Dažniausiai automobiliai gabenami į Kazachstaną, Tadžikistaną, Kirgiziją ir Uzbekistaną. Pastaruoju metu daug vogtų automobilių iš Latvijos vėl išgabenama į užsienį. Be to, pavogtus automobilius savininkams pasiūloma išsipirkti. Šiuos nusikaltimus vykdo Lietuvos automobilių mafija. Per pirmus šešis šių metų mėnesius Latvijos policija sulaukė 435 pareiškimų dėl dingusių automobilių, daugiausia VW markės. Pernai iš viso buvo užregistruota 1 251 pranešimas apie automobilių vagystes. GK, Eltos inf.

2011 m. liepos 29–rugpjūčio 5 d., Nr. 30 (74)

Olimpiniame festivalyje – trys apdovanojimai lietuviams

Bėgikė Modesta Morauskaitė iškovojo aukso medalį. Eltos nuotraukos

Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Lietuvos atstovai jau iškovojo aukso, sidabro ir bronzos medalius. Trabzone (Turkija) vykstančio XI Europos jaunimo (14-17 metų) vasaros olimpinio festivalio merginų

400 m bėgimo varžybose Lietuvos atstovė Modesta Morauskaitė iškovojo aukso medalį. 15-metė lietuvė finale nuotolį įveikė per 54,07 sek. ir pasiekė asmeninį rekordą. Sidabro medalį iškovojo belgė Kimberlė Efoni ( 54,30 sek.), o bronzos apdovanojimą – ispanė Barbara Kamblor (55,03 sek.). M.Morauskaitė atrankos varžybose tarp 21 dalyvės taip pat buvo pirma (54,31 sek.). Tai jau trečiasis Lietuvos sportininkų iškovotas medalis olimpiniame festivalyje. 100 m plaukimo laisvuoju stiliumi varžybose Rūta Meilutytė iškovojo bronzos medalį. Plymute (Anglija) nuo praėjusių metų vasaros gyvenanti ir besitreniruojanti R.Meilutytė ﬁnale distanciją įveikė per 56,41 sek. ir 0,16 sek. pagerino Lietuvos rekordą, kurį pasiekė atrankos varžybose. 14-metė lietuvė pirmavo didžiąją dalį distancijos. Nugalėjo vokietė Ana Stefa-

E.Česnauskiu susidomėjo anglai Lietuvos futbolo rinktinės krašto saugas Edgaras Česnauskis gali atsidurti antros pagal pajėgumą Anglijos lygos „Portsmouth“ klube. Anot „Sport Ekspress“, derybos dėl 27 metų saugo su „Rostov“ vyksta intensyviai ir gali būti baigtos jau kitą savaitę. „Taip, dėmesys yra, tačiau visa tai labai šviežia, tad negaliu plačiau komentuoti“, – dienraščiui sakė lietuvis. Informacijos nepaneigė ir jo agentas Olegas Artemovas, kuris kitą savaitę vyks į Angliją tęsti pokalbių. Praėjusį sezoną Portsmuto ekipa tarp 24 komandų užėmė 16 vietą. GK, Eltos inf.

Gimtasis kraštas

Sportas

ni Dyterlė (55,85 sek.), o sidabro medalį pelnė rusė Marija Baklanova (56,09 sek.). Lietuvė atrankos varžybose tarp 27 dalyvių buvo antra (56,57 sek.). „Esu labai patenkinta savo rezultatais ir pasiektais rekordais. Nesitikėjau, kad plauksiu taip greitai. Turbūt tai lėmė sunkios treniruotės. Padariau viską, ką galėjau“, – sakė Rūta. Ji pažymėjo, kad tikrai neliūdi, jog nepavyko būti pirmai, ir pripažino, jog aukso medalis buvo labai arti, tačiau iki jo pritrūko jėgų. R.Meilutytė, kurios pirmas treneris – Giedrius Martinonis, dar plauks 50 m laisvuoju stiliumi ir 100 m krūtine. Pastaroji rungtis yra Rūtos mėgstamiausia. Lietuvė, kurią dabar treniruoja britas Džonatanas Rudas, sakė, kad ji tikisi iškovoti medalius ir likusiose rungtyse. Rūta galėjo dalyvauti ir šių metų pasaulio suaugusiųjų čempionate, tačiau nusprendė vykti į festivalį ir kovoti dėl medalių. „Bus dar tų čempionatų“, – teigė medalinin-

kė R.Meilutytė, kuriai labai nedaug trūksta iki olimpinio A normatyvo. Priminsime, kad Trabzone vykstančio XI Europos jaunimo (14–17 metų) vasaros olimpinio festivalio vaikinų 200 m plaukimo nugara varžybose Lietuvos atstovas Danas Rapšys iškovojo sidabro medalį. Lietuvis nuotolį įveikė per 2 min. 4,01 sek. ir nusileido tik britui Neitanui Teodorisui (2 min. 2,54 sek.). Bronzą pelnė danas Mortenas Hansenas (2.04,86). GK, Eltos inf.

Plaukikas Danas Rapšys Turkijoje laimėjo sidabro medalį.

Futbolo rinktinė pasaulio reitinge išliko 58-a Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) paskelbtoje pasaulio futbolo rinktinių reitingų lentelėje Lietuvos nacionalinė komanda išliko 58-a. Mūsų šalies rinktinė turi 526 taškus.

E.Česnauskis tikriausiai žais Anglijoje. Eltos nuotrauka

Tarp 53 Europos šalių rinktinių Lietuva yra 31-a. Kitas reitingas bus paskelbtas rugpjūčio 24 dieną. GK, Eltos inf.

M.Pocius žais Madrido „Real“ klube Lietuvos krepšinio čempiono Kauno „Žalgirio“ gynėjas Martynas Pocius keliasi į Madrido „Real“ (Ispanija) klubą. Kaip skelbiama Kauno komandos interneto svetainėje, 25-erių 196 cm ūgio krepšininkas nusprendė du ateinančius sezonus žaisti Ispanijoje. M.Pocius praėjusį sezoną su „Žalgiriu“ tapo Lietuvos čempionu, iškovojo Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) taurę ir triumfavo Baltijos krepšinio lygos (BBL) turnyre. 2010 m. pasaulio vyrų krepšinio čempionato bronzos medalio laimėtojas M.Pocius praėjusį sezoną Eurolygos varžybose per rungtynes pelnydavo po 10,9 taško, atkovodavo po 2,7 kamuolio ir atlikdavo po 2,3 rezultatyvaus perdavimo. Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) M.Pociaus pelnytų taškų vidurkis buvo 10,7, o atkovotų kamuolių ir rezultatyvių perdavimų – 2,1. GK, Eltos inf. FIFA liepos 27 d. reitingas (skliaustuose – vieta ankstesniame reitinge) 1. (1) Ispanija – 1 588 tšk., 2. (2) Olandija – 1 542 tšk., 3. (3) Vokietija – 1 305 tšk., 4. (5) Brazilija – 1 202 tšk., 5. (18) Urugvajus – 1 156 tšk., 6. (4) Anglija – 1 146 tšk., 7. (7) Portugalija – 1 076 tšk., 8. (6) Italija – 1 059 tšk., 9. (8) Kroatija – 1033 tšk., 10. (10) Argentina – 1013 tšk.

Estijos komanda (399 tšk.) išliko 79-a, o Latvijos rinktinė (388 tšk.) iš 72-os vietos nukrito į 83-ią. Reitingo lydere išliko pasaulio ir Europos čempionė Ispanijos rinktinė (1 588 tšk.). Antrą vietą ir toliau užima pasaulio vicečempionė Olandijos komanda (1 542 tšk.), o trečią – Vokietijos futbolininkai (1 305 tšk.). Iš viso klasiﬁkuojamos 207 rinktinės.

Eltos nuotrauka

Čempionatą stebės beveik pusė Lietuvos Trys favoritai

Lietuvoje vyksiantis čempionatas jau sulaukė didžiulio susidomėjimo. Eltos nuotrauka

Artėjančio Europos vyrų krepšinio čempionato Lietuvoje rungtynes žada žiūrėti beveik pusė (48 proc.) šalies gyventojų. Daugiau nei ketvirtadalis, arba 28 proc., apklaustųjų nurodė, kad tiesiogiai rungtynių nestebės, bet seks jų rezultatus. 25 proc. sakė, kad krepšinio čempionatas jų visiškai nedomina. 88 proc. gyventojų, ketinančių stebėti čempionato rungtynes, planuoja tai daryti namuose, 16 proc. – svečiuose, 12 proc. – kavinėje ar bare. Mažesnė dalis, t. y. 9 proc., krepšinio sirgalių už nacio-

nalinę rinktinę „sirgti“ ketina sporto arenose, o 6 proc. – specialiai tam parengtose vietose, pavyzdžiui, aikštėse prie vaizdo projektorių ir pan. 38 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad jų gyvenime sportas yra svarbus, tačiau daugiau nei trečdalis šalies gyventojų visai nesportuoja. Sportas populiaresnis tarp vyrų, jaunesnio – iki 29 m. – amžiaus žmonių. Tai parodė specialus rinkos tyrimų kompanijos TNS LT atliktas pirkimo ir vartojimo įpročių tyrimas „TNS Atlas“. Tyrimo duomenimis, bent kartą per savaitę sportuoja beveik kas tre-

čias, arba 31 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų, o 30 proc. tai daro retai. Sakančių, kad visiškai nesportuoja, šalyje yra 38 proc. Vertinant pagal miestus, daugiausia sporto gerbėjų gyvena Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose. Kalbant apie sportą kaip laisvalaikio leidimo būdą ar pomėgį, paaiškėjo, kad populiariausia sporto šaka tarp šalies gyventojų, kurie bent retkarčiais sportuoja, yra važiavimas dviračiu. Tokį laisvalaikio praleidimo būdą renkasi net 36 proc. sportuojančiųjų, ketvirtadalis labiausiai mėgsta plaukimą, 20 proc. žaidžia krepšinį, 13 proc. – bėgioja, o 11 proc. – žaidžia futbolą. Mažiausiai populiarios sporto šakos Lietuvoje – slidinėjimas, plaukimas baidarėmis, kanojomis ir pan., tenisas, joga bei kovos menai. Važiavimas dviračiu, plaukimas ir bėgiojimas Lietuvoje yra vienodai mėgstamas abiejų lyčių, o krepšinį ir futbolą kur kas dažniau renkasi vyrai, jaunesni – iki 29 m. – asmenys, taip pat kaimo vietovių ar mažesnių miestelių gyventojai. GK, Eltos inf.

Ispanas Chavis, argentinietis Lionelis Mesis ir portugalas Kristianas Ronaldas pretenduoja laimėti pirmą UEFA geriausio Europoje rungtyniaujančio futbolininko apdovanojimą. Nugalėtoją, kuris paaiškės rugpjūčio 25 d. per Čempionų lygos grupių etapo burtų traukimą, rinks 53-ų UEFA narių šalių sporto žurnalistai. Favoritu laikomas L.Mesis, kuris praėjusį sezoną per 55 rungtynes įmušė 53 įvarčius ir padėjo komandai „FC Barcelona“ triumfuoti Ispanijos pirmenybėse bei Čempionų lygoje. Visgi nenurašomi ir aikštės vi-

Argentinietis Lionelis Mesis.

Ispanas Chavis.

Eltos nuotraukos

durio maestro Chavis bei Kristianas Ronaldas, Ispanijos aukščiausioje lygoje varžovų vartininkus nuginklavęs net 40 sykių. GK, Eltos inf.

Portugalas Kristianas Ronaldas.

Gimtasis kraštas

2011 m. liepos 29–rugpjūčio 5 d., Nr. 30 (74)

Sveikata

Žaibo smūgis ne visada mirtinas Aurelija MEŠKAITĖ Trenkus žaibui į žmogų svarbu kuo skubiau nukentėjusiajam suteikti pirmąją pagalbą. Ši vasara – ne tik šilta, bet ir itin audringa. Audrų metu dangų skrodžiantis žaibas – gražus reginys, tačiau niekam nesinorėtų jo pajusti tiesiogiai. Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinės tarnybos vadovas Vytenis Keršys teigia, kad išgyventi žaibo smūgį – sėkmės dalykas: „Jei trenkia ne į patį žmogų, o kažkur šalia, yra šansų išgyventi, o kai trenkia tiesiogiai, žmogui beveik nelieka vilties likti gyvam – tokių istorijų nedaug.“ Iš Alytaus kilęs Dainius Lubauskas prisimena, kaip prieš keletą metų su drauge ilsėjosi prie Daugų ežero. 35erių vyras pasakoja, kad žaibus matė tik tolumoje, o pradėjus lyti pasislėpė po netoliese esančiais medžiais. Lemtinga buvo tai, kad kaip tik tuo metu suskambo Dainiaus mobilusis telefonas. Vyras atsiliepė – apie dvi paras savo gyvenimo po šio skambučio jis gali papasakoti tik tiek, kiek sužinojo iš kitų. Į Dainių trenkė žaibas – smūgis teko galvai, o elektra į žemę nutekėjo per kulną. Tačiau jam ir jo draugei pasisekė, nes netoliese ilsėjosi dar viena pora, kuri puolė jų gaivinti, iškvietė medikus. Dainiaus bičiulė nukentėjo mažiau, į ją trenkusi atšaka kiek sutrikdė širdies ritmą, o jį patį ištiko koma. Tokios būklės jis išbuvo dvi paras.

GK archyvo nuotrauka

„Po komos pakankamai greitai grįžo atmintis. Aišku, paskui apie mėnesį truko reabilitacija, ranka buvo šiek tiek sustingusi, reikėjo daryti fizinius pratimus, buvo atliekami masažai. Kadangi nudegė visas kulnas, turėjo sugyti ir naujai ataugti oda“, – didesnių pasekmių Dainius teigia nepatyręs. Šiuo metu vyras jaučiasi puikiai, o paklaustas, ar neatsirado audros baimė, tik nusišypso: „Tikrai taip nėra. Gal tik kartais akis nuleidžiu į žemę, kai žaibuoja. Dabar pasidomėjau, kaip reikia saugotis žaibo, po medžiais jau nebeinu. Ir telefonu turbūt per audrą nebeatsiliepčiau.“ Prof. Juozas Vidmantis Vaitkus aiškino, kad į žmogų trenkus žaibui dažniausiai dėl didelės įtampos elektros srovės gyvybė užgęsta. „Žmogus elektrai laidus, tačiau daug priklauso nuo jo odos būklės. Jei smūgio metu oda drėgna, žmogus suprakaitavęs, didesnė dalis srovės pratekės oda ir pakenks mažiau“, – teigė jis. Gydytojas V.Keršys pabrėžė, kad nutikus nelaimei labai svarbu laiku suteikti pirmąją pagalbą. Anot jo, jei žmogus vandenyje, pirmiausia reikia jį ištraukti, nunešti į saugią vietą, kur pavojus nebegrėstų nei nukentėjusiajam, nei jį gaivinančiajam. Reikia patikrinti, ar yra pulsas, kvėpavimas. Jei nėra, žmogų būtina gaivinti: į plaučius orą pūsti nebūtina, užtenka paspausti krūtinės ląstą apie 100 kartų per minutę. Paskui paguldyti nukentėjėlį ant šono ir kuo greičiau kviesti pagalbą, o jei yra galimybė, vežti pačiam.

Išvirta musmirė yra skani, graži, be pašalinio kvapo, todėl valgant nieko negalima įtarti.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Neverta susigundyti mažai žinomais grybais Grybautojai turėtų būti atsargūs ir rinkti tik gerai pažįstamus jaunus grybus. Vida DUBINSKIENĖ, edukologė Dėl palankių grybams augti sąlygų jau dabar miškuose gausu grybautojų. Valgomieji grybai – vertingas ir skanus maisto produktas, pagal cheminę sudėtį ir baltymų kiekį artimas mėsai. Grybai turi žmogaus organizmui reikalingų maisto medžiagų, baltymų, B grupės vitaminų, mineralinių medžiagų – geležies, magnio, cinko, jodo, fosforo. Juose daug ląstelienos, jų sudėtyje randamas licitinas neleidžia kauptis cholesteroliui. Grybuose gausu fermentų, gerinančių virškinimą ir medžiagų pasisavinimą, o aromatinių prieskoninių medžiagų, skatinančių skrandžio sulčių išsiskyrimą, grybuose daugiau negu daržovėse ir vaisiuo-

Kaip elgtis su grybais: • Rinkti ir vartoti maistui galima tik gerai pažįstamus grybus, nes valgomieji ir nuodingieji grybai kartais būna tokie panašūs, kad net ir patyrę grybautojai sunkiai gali juos atskirti. • Nereikėtų pamiršti, kad galima apsinuodyti ir valgomaisiais grybais, jei jie renkami seni, ištižę, sukirmiję. Juose gali būti susikaupę organizmui kenksmingų medžiagų. Pavojinga rinkti ir vartoti maistui stipriai šalnų pakąstus grybus. • Grybai linkę kaupti sunkiuosius metalus, todėl negalima grybų rinkti priemiesčiuose, pramonės rajonuose, pakelėse, miestų parkuose. Grybauti reikėtų miškuose, kurie nutolę nuo kelių, plentų, geležinkelio nuo 200 iki 500 metrų. Daugiau teršalų sukaupia rudakepuris aksombaravykis, paprastasis kelmutis, raukšlėtasis gudukas (kalpokas), gelsvarudis baltikas (guotė). • Paruoštų valgymui grybų negalima palikti kitai dienai, o konservuotus reikėtų suvartoti per pusmetį, juos laikant šaldytuve ar vėsiame rūsyje 0–6° C temperatūroje. Grybų vartoti negalima, jei išpūstas stiklainio dangtelis, įtartina spalva. • Valgant grybus negalima vartoti svaigiųjų gėrimų.

se. Tačiau grybų ląsteliena padengta chitinu (funginu), sunkinančiu virškinimą, todėl grybų nerekomenduojama valgyti žmonėms, sergantiems virškinamojo trakto, inkstų, kepenų ligomis, taip pat vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms, kurių skrandžiai yra jautresni. Tradicinėje lietuvių virtuvėje yra gausybė patiekalų, į kurių sudėtį įeina grybai, tačiau užtenka vieno nuodingo grybo puode, kad apsinuodytų visa šeima. Lietuvos miškuose auga apie

60 rūšių nuodingų grybų. Tam tikros grybų rūšys gali sukelti nervų sistemos, virškinimo organų sutrikimus, o kai kuriuose grybuose yra ir haliucinacijas sukeliančių medžiagų. Mūsų miškuose randama nuodingų grybų, kurių kenksmingos medžiagos neišnyksta juos verdant. Nuodingiausios yra žalsvoji ir smailiakepurė musmirės. Taip pat – nuodingasis ir rausvasis nuosėdis, rausvėjančioji plaušabudė, rudeninė ir eglinė kūgiabudė, kurią dažniausiai grybautojai sumaišo su

Maudytis po liūčių – pavojinga Atvirų vandens telkinių vanduo gali būti užterštas po smarkių liūčių. Su lietumi į upių ir ežerų vandenį patenka paukščių ir gyvulių, naminių augintinių išmatos, netvarkingų lauko tualetų, šiukšliadėžių turinys, o su juo – įvairūs mikroorganizmai, galintys sukelti žarnyno infekcijas, įvairias odos alergijas. Įšilusiame vandenyje susidaro palanki terpė įvairiems mikrobams veistis, pavyzdžiui, kirminų (askaridžių, toksokarų, echinokokų) kiaušinėliai vandenyje gali išsilaikyti kelis mėnesius. Paprastai ligų sukėlėjai į žmogaus organizmą patenka per burną: maudydamasis žmogus neretai gurkšteli vandens, todėl jei vandenyje yra virusų, bakterijų ar parazitų, jie patenką į žarnyną ir gali sukelti ūmias žarnyno infekcines ligas. Maudymasis užterštame vandenyje ypač pavojingas vaikams, pagyvenusiems ir silpnesnį imunitetą turintiems žmonėms. Kartais po maudymosi sekliuose stovinčiuose vandenyse (tvenkiniuose ar ežeruose), kuriuose gyvena

Kartais po maudymosi sekliuose stovinčiuose vandenyse išberia odą. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

ar plaukioja vandens paukščiai, išberia odą. Dažniausiai tai įvyksta dėl to, kad į žmogaus odą prasiskverbia vandens paukščių (ančių, žuvėdrų, gulbių ir kt.) išskiriamos šistosomų (siurbikių) lervos – cerkarijos. Suaugusios kirmėlės gyvena paukščių organizme. Parazitų kiaušinėliams su paukščių išmatomis patekus į vandenį, iš jų išsirita lervos, kurios plaukioja vandenyje. Žmogus užsikrečia kontaktuodamas

su vandeniu, kuriame yra cerkarijų. Maudantis, žuvaujant, plaunant skalbinius cerkarijos prasiskverbia į odą ir sukelia odos uždegimą. Pažeidimo vietoje jaučiamas dilgsėjimas, deginimas, odos niežulys, atsiranda bėrimai. Šie simptomai atsiranda praėjus 10– 15 minučių po kontakto su užterštu vandeniu ir išnyksta po kelių valandų, rečiau – po kelių dienų. GK inf.

kelmučiais. Jų sukelti apsinuodijimai dažniausiai būna mirtini. Prie nuodingų grybų priskiriami ir aršioji bei nuodingoji tauriabudės (panaši į baltos spalvos pievagrybius), margoji ir gelsvoji musmirės, Paturajo plaušabudė, stambioji gijabudė, paprastoji musmirė, samaninis piengrybis, baltarudis baltikas, pilkoji skydabudė, rašalinis mėšlagrybis ir kt. Žalsvoji musmirė – nuodingiausias grybas pasaulyje. Ji miško paklotėje pasirodo rudens pradžioje. Žalsvoji musmirė auga pavieniui ir grupėmis, dažniausiai lapuočių miškuose, tačiau aptinkama ir šiluose. Žalsvąją musmirę lengva supainioti su pilksvažale ūmėde. Musmirės kotas yra su žiedu ir gumbiškai sustorėjusiu pamatu, apgaubtu balta ar žalsva plėvele, vadinama išnara. Suvalgius žalsvųjų musmirių sutrinka kepenų funkcija, pradeda skaudėti pilvą ir krūtinę, žmogus vemia, viduriuoja. Išgelbėti tokį apsinuodijusį ligonį retai pavyksta. Išvirta musmirė yra skani, graži, be pašalinio kvapo, todėl valgant nieko negalima įtarti. Apsinuodijimo grybais pasekmės priklauso nuo to, kokių grybų žmogus valgė ir kaip skubiai jam buvo suteikta pirmoji pagalba. Visais atvejais grybais apsinuodijęs žmogus turi būti kuo greičiau vežamas į ligoninę. Apsinuodijus grybais būdingas pykinimas ir vėmimas, smarkus vandeningas viduriavimas, pilvo skausmai, mieguistumas, galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimas, ašarojimas, gausus prakaitavimas, haliucinacijos, pakitęs pulsas, kvėpavimas, sąmonės praradimas, traukuliai. Jei apsinuodijęs žmogus yra sąmoningas, paklauskite, kada valgė grybų. Jei ką tik, duokite išgerti stiklinę šilto vandens ir patarkite pirštais sudirginti liežuvio šaknį, kad sukeltų vėmimą. Jei simptomai atsirado daugiau kaip po 6 valandų, nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą arba patys kuo skubiau vežkite apsinuodijusįjį į ligoninę. Jei nukentėjusysis nesąmoningas, atverkite kvėpavimo takus ir nustatykite, ar kvėpuoja, jei reikia, pradėkite atlikti dirbtinį kvėpavimą. Tuomet žmogų reikėtų paguldyti į stabilią šoninę padėtį, kad vemdamas neužspringtų, ir skubiai kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Kaip išvengti ligų per užterštą vandenį: • Po stiprių liūčių atviruose vandens telkiniuose nepatartina maudytis bent parą, nes labai padidėja vandens užterštumas. • Reikia saugoti vandenį nuo užteršimo žmonių bei gyvūnų fekalijomis. • Susirgus žarnyno užkrečiamąja liga, dvi savaites po ligos nereikėtų maudytis atviruose vandens telkiniuose, nes ligonis, net ir neturėdamas klinikinių požymių, dar kurį laiką su išmatomis išskiria sukėlėjus. • Maudantis ežeruose, upėse, baseinuose stengtis, kad į burną nepatektų vandens. • Negerti vandens iš atvirų vandens šaltinių ir šulinių. Efektyvi priemonė yra filtrai, tačiau geriausia vandenį pavirinti (bent 1 minutę). • Neplauti daržovių, vaisių ar indų vandeniu iš ežerų ar upių. Geriausiai tam naudoti geriamąjį vandenį. • Išlipus iš vandens iš karto energingais judesiais nusitrinti kūną rankšluosčiu. Odos paviršiui nuvalyti naudoti skysčius, turinčius alkoholio. Kadangi cerkarijų prisitvirtinimą stimuliuoja odos lipidai, prieš lipant į vandenį kūną nuvalyti spiritiniu losjonu ar nusiplauti su muilu.

2011 m. liepos 29–rugpjūčio 5 d., Nr. 30 (74)

Gimtasis kraštas

Sodo lapas

Nereiklūs žydintys krūmai

čias lapų pažastyse. Kitaip krūmai sutankės, prasčiau praleis šviesą, lėčiau bręs vaisiai. Norint neapkrėsti virusinėmis ligomis, šakutės ne kerpamos, o aplaužomos. Laužiama vietoje, kur galima suimti pirštais, nepažeidžiant stiebo ir lapelio. Stiebelis paliekamas 2–3 centimetrų, geriausia procedūrą atlikti ryte. Žemaūgių pomidorų genėti nereikia.

Daugelis nori, kad pasodinti dekoratyviniai augalai džiugintų puošniais žiedais. Tačiau ne visi turi laiko jais rūpintis. karpyti nužydėjusius žiedynus galima tiek rudenį, tiek pavasarį. Per žiemą palikti nužydėję žiedynai atrodo gana dekoratyviai.“

nForzrzitiitija Rapolas TAMOŠIŪNAS Ypatingos priežiūros nereikalauja žydintys krūmai, tačiau jei norite, kad vieną žydintį krūmą keistų kitas, turite tinkamai juos parinkti. Žinoma augalų kolekcininkė Onutė Čeponienė nesunkiai išvardija nereikliausių žydinčių lapuočių krūmų penketuką. „Anksčiausiai, tik nutirpus sniegui, pražysta FORZITIJOS (Forsythia intermedia), – sakė pašnekovė. – Šie krūmai džiugina ryškiai geltonais žiedeliais. Jų žydėjimas įspūdingas, nes žiedai pražysta dar nepasirodžius lapams. Krūmai užauga maždaug iki 2 m aukščio. Puikiai tinka kaip fonas. Nereikalauja ypatingos priežiūros. Tik po žydėjimo galima apkarpyti netinkamai išaugusias šakas.“ Antrasis penketuko augalas, pasak O.Čeponienės, VEIGĖLOS (Weigela). Jų yra begalė rūšių ir veislių. Dominuoja rausvai žydinčios veislės. Visos krūmų veislės ir rūšys ypač gausiai žydi. Retai auginamos baltažiedės ir margalapės veigėlos. Jos šiek tiek jautresnės šalčiams, tačiau po žiemos apkarpius apšalusių ūglių galus puikiai auga ir žydi. „Į vasarą mus palydės įspūdingas pilkųjų LANKSVŲ ‘GREFSHEIM’ žydėjimas. Baltais žiedeliais pasidabinusios ilgos, nulinkusios šakos papuoš kiekvieną dekoratyvinių augalų kompoziciją. Tai vienas tinkamiausių krūmų nekarpomoms, laisvos formos gyvatvorėms. Užauga iki 3 m aukščio. Visiškai nereiklūs. Po žydėjimo galima apkarpyti ne vietoje išaugusias šakas“, – aiškino augalų kolekcininkė.

Lanksvas O.Čeponienė išskiria kaip ypač vertą dėmesio augalą. Vasarą, pasak jos, džiugina JAPONINIŲ LANKSVŲ (Spirea japonica) žiedai. Dažniausiai auginama ‘Little Princess’ veislė. Visos japoninės lanksvos priskiriamos žemesnių krūmų grupei. Jos užauga iki 50–80 cm aukščio ir puikiai papildys nereiklių žydinčių krūmų kompoziciją. Japoninės lanksvos yra nereiklios ir atsparios šalčiams, – pastebi O.Čeponienė. – Ap-

Vida ALIUKONIENĖ Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato termino, per kurį pastatytas statinys ir nuosavybės teisės į jį turi būti užregistruotos, ir nenustato prievolės tai atlikti. Norint registruoti statinį, Nekilnojamojo turto registrų centrui kartu su prašymu būtina pateikti statinio kadastro duomenų bylą ir statybos užbaigimą patvirtinantį dokumentą (registruojant nebaigtą statyti statinį, kurio statybai privalomas statybą leidžiantis dokumentas, – Valstybinės teritorijų planavimo

Pasirinkę šiuos krūmus ir susodinę į bendrą kompoziciją, savo sodybos aplinką puoselėjantys žmonės galės nuo pavasario iki rudens gėrėtis žydėjimu ir džiaugtis, kad penketuke išvardytiems augalams nereikia ypatingos priežiūros.

qJaponninėnė lanannksksvvaa

oVeigigėlėla rSidabrbrakakrūrūmmisis

Svarbu nepertręšti

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Apgenėti pomidorai būna didesni Augustė JOTAUTAITĖ Norint džiaugtis gausiu pomidorų derliumi, reikia žinoti, kas šiems augalams tinka, o kas ne.

Pažastinius ūglius šalinti būtina Dažnai ginčijamasi, kaip formuoti pomidorus, kad derlius būtų didesnis. Agronomė Laimutė Makauskienė teigia, kad yra keli šių augalų formavimo būdai. „Formuojant vienstiebį krūmą, pašalinamos visos šoninės ataugos, paliekamos 5–6 žiedinės šakutės, viršutinė virš 3 lapelių nukerpama. Dvistiebiame krūme paliekama atšaka, esanti po pirma žiedine šakute. Pagrindiniame stiebe paliekamos 4 žiedinės šakos, viršutinė žiedinė šakutė nukerpama virš 3 lapelių, – aiškino pašnekovė. – Antrame stiebe paliekamos 2 žiedinės šakutės. Tristiebio krūmo pagrindiniame stiebe paliekamos 3 žiedinės šakutės, ataugose – po 2 žiedines šakutes. Stiebas nukerpamas palikus 2–3 lapelius virš viršutinės žiedinės šakelės.“ Pasak specialistės, apkarpyti pomidorai būna didesni, vaisiai prisirpsta anksčiau ir būna skanesni. Visu vegetacijos laikotarpiu reikia šalinti šonines šakeles, išaugan-

„Pirmą kartą tręšti galima praėjus 2 savaitėms po pasodinimo, antrą – pradėjus vaisiams bręsti, o trečią – dar po 2–3 savaičių, – pataria agronomė. – Tarp pirmo ir antro karto praeina ilgesnis laikotarpis, nes žiedų formavimosi tarpsniu pomidorų verčiau netręšti, mat azoto trąšų perteklius stabdo žiedynų formavimąsi. Pirmą kartą tręšiant daromas mišinys iš 10 l vandens, 15–20 g amoniako salietros, 60–80 g superfosfato, 40–50 g kalio druskų, 40–50 g amonio fosfato. Tręšiant antrą ir trečią kartą nenaudojamos azoto trąšos. Pirmą kartą rekomenduojama tręšti karvės mėšlo tirpalu (1:5), pilant 1 litrą augalui. Gerų rezultatų sulaukiama tręšiant per lapus“. Laistyti pomidorus patariama vieną ar du kartus per savaitę, tačiau gausiai, sudrėkinant dirvą. Laistoma nesušlapinant stiebo pirmoje dienos pusėje šiltu (20–25 laipsnių) vandeniu. Dirvą po augalais galima išpurenti, mulčiuoti.

Reikia vėdinti „Pomidorai savidulkiai, tačiau jei norima gausaus derliaus, žydėjimo metu priešpiet kas 3–4 dienos sukrutinamas stiebas, kad žiedadulkės iš viršutinių žiedų nukristų ant apatinių. Po tokio apdulkinimo pomidorus reikia palaistyti arba apipurkšti vandeniu žiedelius. Pradėjus žydėti antrai ir trečiai šakelei, apipurškiama boro rūgšties tirpalu (1 g:1 l). Tinka ir augimo stimuliatoriai“, – sakė L.Makauskienė. Viename šiltnamyje kartu auginti agurkus ir pomidorus, pasak agronomės, nerekomenduojama. Jei jau taip daroma, reikėtų pomidorus ir agurkus perskirti plėvelės siena. Pomidorai itin nepakantūs kondensaciniams lašams, todėl šiltnamyje turėtų būti įrengtas tinkamas vėdinimas. Vėdinama per šiltnamio šonuose viršutinėje dalyje įrengiamus langelius.

efshe heim im‘ pLanksvva ‘G‘Grerefs

Kaip įregistruoti sodo namą Skaitytojai teiraujasi, kokie numatyti terminai sodo namui įregistruoti ir kokių dokumentų reikia.

Penketuko pabaigoje – SIDABRAKRŪMIAI (Potentila fruticosa). Pašnekovė tikino, kad jie išskirtinai nereiklūs ir ilgai žydi. „Sidabrakrūmiai žydi visą vasarą – nuo birželio iki pat šalnų. Jų veislės stebina spalvine žiedų įvairove: nuo baltų, dramblio kaulo, įvairių atspalvių geltonų iki oranžinių ar rausvų. Vienintelis reikalavimas – kad būtų saulėta vieta. Kuo daugiau saulės, tuo gausiau sidabrakrūmiai žydės. Svarbu nepamiršti nukarpyti bent trečdalį visų šakų kovo pabaigoje–balandžio pradžioje“, – perspėjo pašnekovė.

ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) statytojui išduotą pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas). Sodo namas priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams (didžiausias aukštis – 8,5 m, didžiausias plotas (pastato visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma, neįskaičiuojant rūsio ploto) – 80 kv. m), todėl jo statybai nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas ir neprivalomos statybos užbaigimo procedūros. Norėdamas šiuo atveju registruoti statinį, statytojas užpildo statybos užbaigimo deklaraciją ir kartu su prašymu bei statinio kadastro duomenų byla pateikia Nekilnojamojo

turto registrų centrui. Tačiau Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo nustatyta tvarka statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą ir jo priklausinius nerengiant teritorijų planavimo dokumentų galima, jei nekeičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir nepažeidžiami trečiųjų asmenų teisėti interesai. Priklausomai nuo gyvenamojo namo techninių parametrų jo statybai reikalingas atitinkamas projektas ir statybą leidžiantis dokumentas, o pastačius atliekamos statybos užbaigimo procedūros surašant deklaraciją apie statinio statybos užbaigimą. Norėdamas registruoti vienbutį gyvenamąjį namą, statytojas Inspekcijos patvirtintą ir užregistruotą jo užpildytą deklaraciją apie statybos užbaigimą kartu su prašymu bei namo kadastro duomenų byla pateikia Nekilnojamojo turto registrų centrui. (Užs. 268)

Gimtasis kraštas

2011 m. liepos 29–rugpjūčio 5 d., Nr. 30 (74)

Užribis

Elgetų mažėtų, jei jiems toks gyvenimo būdas būtų nepatrauklus

Raimundo Šuikos nuotrauka

Kauno miesto savivaldybės įsteigtų nakvynės namų direktorė Zita VERBAVIČIENĖ sakė pažįstanti kone visus miesto centre pinigų iš praeivių prašančius kauniečius, tačiau prisipažino, kad patikimo recepto, kaip išgyvendinti elgetavimą – miestui ir valstybei garbės nedarantį reiškinį, nežinanti. Vienas visuomeniškai aktyvus kaunietis, susirūpinęs Vilniaus gatvėje, prie požeminės pėsčiųjų perėjos, nuolat elgetaujančio jauno vyro, kaip jis teigia, sunkia materialine padėtimi, net kreipėsi į Seimo narį, kad šis įtaisytų nelaimėlį į globos įstaigą. Esą elgetaujantis vyriškis neturi pastogės, nakvoja po tiltu ir niekam iš valdžios jo vargana dalia nerūpi. Ar galėtų, tarkim, Jūsų vadovaujami nakvynės namai priglausti tą bedalį? Žinoma, galėtų, jeigu tik jis pats to norėtų. Žiemą apgyvendinti pas mus žmogų būna sunkiau, o vasarą visada turime laisvų vietų. Tik pirmiausia vertėtų išsiaiškinti, ar pats žmogus pageidauja nakvynės namuose apsigyventi. Ypač kai jie – Petrašiūnuose, kone Kauno pakraštyje, ir miesto centrą kasdien pasiekti būtų kebloka, nes atsirastų papildomų transporto išlaidų. Tuos, kurie elgetauja Vilniaus gatvėje ar jos prieigose, Laisvės alėjoje, prie Teismo rūmų, aš beveik visus pažįstu. Labai gerai žinau kiekvieno jų gyvenimo istorijas. Dar galiu pridurti, kad savivaldybė ne kartą bandė tiems žmonėms padėti, bet sudėtinga pagelbėti, jeigu žmogus to nenori. Kai ne gyvenimo aplinkybės nulėmė, bet jis savanoriškai pasirinko tokį gyvenimo būdą, kuris galbūt šokiruoja visuomenę. Juk už kitą žmogų jo gyvenimo nė vienam iš mūsų neduota nugyventi ir ne kiekvienas, deja, leisis paprotinamas gyventi padoriau. Tarkim, kauniečiai ir miesto turistai gal tikrai atkreipia dėmesį į vieną jauną, tiesa, labai nevalyvą, vyriškį, kuris ištiesta ranka kasdien sėdi jau minėtoje požeminėje pėsčiųjų perėjoje Vilniaus gatvėje. Du kartus teko padėti jam susitvarkyti neįgalumo dokumentus, kad gautų valstybės skiriamas išmokas. Kai būna šalta, jis pasiprašo į nakvynės namus. Arba dar geriau sugalvoja: krinta gatvėje, tarsi sąmonę būtų praradęs, tuoj pat atsiranda jautrių praeivių, iškviečia greitą-

ją medicinos pagalbą. Greitoji kaip taksi nuveža jį į ligoninę, paskui paaiškėja, kad vyras nei sužeistas, nei staiga susirgęs sunkia gyvybei pavojinga liga, vadinasi, būtinosios pagalbos jam nereikia. Kur toliau? Į nakvynės namus. Ir kiekvieną vargetą Jūs skubate priimti po sava pastoge, ar einant į nakvynės namus pirmą kartą, tarkim, reikia kokį siuntimą iš savivaldybės neštis? Mūsų įstaiga išlaikoma Kauno miesto savivaldybės biudžeto lėšomis, todėl ji skirta padėti kauniečiams, o ne kitų savivaldybių teritorijose gyvenantiems žmonėms. Todėl reikia pateikti gyvenamosios vietos deklaraciją. Arba pažymą, kad nakvynės prašantis žmogus Kauno savivaldybėje įrašytas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą. Žinoma, reikia pateikti ir asmens dokumentą, neįgalumą liudijantį dokumentą, jeigu toks žmogui buvo išduotas.

Kiek vietų yra Jūsų vadovaujamuose nakvynės namuose, ar jų pakanka, kai akivaizdžiai benamių vis daugėja? Moterų skyriuje yra 20 vietų. Šiuo metu visos jos užimtos. Tačiau kai kam tenka ne savo noru išsikraustyti iš nakvynės namų. Žinoma, dėl vienkartinio nustatytos tvarkos pažeidimo tokių griežtų sankcijų nesiimame, bet jei kokia moteris pastoviai girtauja ir nereaguoja į nakvynės namų darbuotojų prašymus liautis, mes neturime kitos išeities, – esame priversti tokią gyventoją iškeldinti, kad netrikdytų kitų ramybės. Vyrams skirtame mūsų įstaigos padalinyje yra 88 vietos. Vasarą maždaug 10–15 tų vietų būna neužimtos. Vyrai nakvynės namuose taip pat privalo laikytis tvarkos.

Ir kiek ilgiausiai nakvynės namuose galima gyventi? Iki pusantrų metų. Būna gyventojų, kurie pas mus sugrįžta pakartotinai. Tarkim, atsėdi teismo paskirtą bausmę ir vėl apsigyvena nakvynės namuose, nes nėra kur kitur eiti. Tačiau manoma, jog per pusantrų metų, kol pas mus gyvena, žmogus gali išmokti savimi geriau pasirūpinti ir susirasti kitą, labiau į įprastus namus panašų, būstą. Tiesa, turime priglaudę keletą senolių, kuriems būsto paieškos tikrai ne pagal jų jėgas. Seni, niekieno žmonės, pamiršti artimųjų (o gal jų ir nebeturintys), negi tokius varysi į gatvę? Tačiau kai kurie vaikšto po gatves, rėkauja, keikiasi, užkabinėja kitus ir elgiasi taip, tarsi protą

Elgetų nemažai galima pamatyti ir kur kas už Lietuvą turtingesnėse šalyse. Mūsiškiai bedaliai nakvynei renkasi apleistas statybas, sandėliukus, šilumines trasas, nenaudojamas pašiūres.

Vargetos šiltuoju metų laiku nakvynei dažnai pasirenka apleistas sodybas, pašiūres.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

būtų kažkur pametę, pragėrę ar iš viso jo neturėję? Iš tikrųjų sudėtinga nugabenti žmogų, jeigu jis pats nesutinka, pas psichiatrus, kad šie nustatytų ligą ir padėtų suruošti dokumentus apgyvendinti vienišą, benamį beprotį pensionate, net jeigu jis elgiasi neadekvačiai. Esu girdėjusi gydytojus klausinėjant, ar tas ligonis agresyvus, ar ką pripjovė, pasmaugė, kam nors grasina. Jei ne, tai kam jam pensionatas? Tegul žmogus vaikšto laisvas ir gyvena taip, kaip išmano. Tarkim, Laisvės alėjos kavinėse dažnai labai įžūliai ir įkyriai pinigų iš lankytojų prašo du psichikos ligoniai – tėvas ir duktė. Kurį laiką jie glaudėsi nakvynės namuose. Bet tai buvo ne šiemet ir ne pernai. Tėvas, žinau, susirado moterį vienoje Vilijampolės lindynėje. Smarkiai išgeriančią septynių vaikų mamą. Gyvena pas ją. Kur dabar gyvena to vyro duktė, nežinau. Iš nakvynės namų ji pabėgo ir dabar praeiviams girta būdama pasakoja graudžias istorijas, kaip ištisas dienas negauna pavalgyti ir neturi kur prisiglausti. Būna, dažną sugraudina, gauna pinigėlių. Prageria, ir vėl išlenda iš kokios pavartės, elgetauja toliau. Atrodo, lyg ir nėra išeities iš situacijos – mums niekaip nepavyks išgyvendinti elgetavimo. Tad visuomenei tenka su tuo susitaikyti ir nesipiktinti tais, kurie dvokia, platina ligas ir dar reikalauja duoti jiems pinigų, nes toks jau jų gyvenimo stilius? Elgetų nemažai galima pamatyti ir kur kas už Lietuvą turtingesnėse šalyse. Ten, beje, mačiau po tiltu miegančių žmonių. Lietuvoje tokio vaizdo regėti kol kas neteko. Mūsiškiai bedaliai nakvynei renkasi apleistas statybas, sandėliukus, šilumines trasas, nenaudojamas pašiūres. Tiesa, kurį laiką, žinau, viename apleistame Vilijampolės kioske net keturi benamiai sau „liuksą“ buvo įsirengę, kol kažkas to kiosko nepadegė. Televizija ne kartą rodė ir su žmona susipykusį garbaus amžiaus kaunietį, kuris apsigyveno sename automobilyje prieš savo buvusio buto langus. O kas jam uždraus? Mūsų visuomenė jautri ir neabejinga svetimai bėdai. Ir tai gerai. Vienas kaunietis žurnalistas, pamenu, prieš kurį laiką labai atkakliai rūpinosi surasti senyvai moteriškei pastogę, kad jai daugiau niekada netektų elgetauti Senamiestyje. Padėjo bobulytei apsigyventi nakvynės namuose, bet ji tik vieną naktį pas mus pernakvojo. Vėl sugrįžo į savo „darbo vietą“ ir sėdi ištiesta ranka. Kai kas nors paklausia jos, kodėl ji čia, gatvėje, sėdi, tai pasakoja tokias ašaringas istorijas, kad belieka apsiverkti drauge su ja. Bet iš tikrųjų ta moteris gauna kas mėnesį apie 700 Lt pensiją, kurią, deja, prageria drauge su ja gyvenantis sandėliuke Kauno centre jos veltėdis anūkas. Maistui močiutė prisielgetauja kitų pinigėlių. Sutinku, kad elgetavimas – garbės miestui nedarantis reiškinys. Galbūt bendromis savivaldybės administracijos, globos, sveikatos priežiūros įstaigų ir, žinoma, visuomenės pastangomis jį nors kiek sumažinti mums ir pavyktų. Reikia tik sutelkti jėgas, sutarti kartu siekti tokio tikslo. Telieka viltis, kad ilgai to laukti neteks. GK, Eltos inf.

2011 m. liepos 29–rugpjūčio 5 d., Nr. 30 (74)

Gimtasis kraštas

Gamta

Lankytojus žavi Kalifornijos jūrų liūtų jauniklis Ekologinė

Kalifornijos jūrų liūtų pasirodymai Klaipėdos jūrų muziejuje kasmet sulaukia tūkstančių suaugusiųjų ir vaikų dėmesio. Alfonso Mažūno ir Lietuvos jūrų muziejaus archyvo nuotraukos

Nika PUTEIKIENĖ Lietuvos jūrų muziejaus lankytojai turi retą galimybę iš arti pasigrožėti Kalifornijos jūrų liūtų jaunikliu. Kol delfinariumas rekonstruojamas, ši jūrų liūtų šeimyna laikinai apsigyveno muziejuje. Jauniklis juodu žvilgančiu kailiuku – guvus, žvalus ir nė per plauką nesitraukia nuo savo rūpestingos mamos Lijos, kuri jį prižiūri ir maitina. Mamos pienu mažylis mis iki pusės

metų, vėliau jo, kaip ir tėvų racioną, ną, sudarys žuvys. Mažylio tėtis dvidedešimtmetis Henris kol kas gyvena atskirai nuo šeimos. Jis ir Lija į Lietuvos vos jūrų muziejų atkeliavo 1996 metais tais iš Duisburgo (Vokietija) zoologijos sodo. Septyniolikmetė Lija – jau patyrusi mama, tad savo mažylį augina pati ir nenoriai prisileidžia žmones. Jauniklis dabar jau sveria apie 10 kilogramų. Jis – septintas gausios muziejaus Kalifornijos jūros liūtų šeimos narys.

Jauniklis juodu žvilgančiu kailiuku – guvus, žvalus ir nė per plauką nesitraukia nuo savo rūpestingos mamos Lijos, kuri jį prižiūri ir maitina.

Per amfiteatre po atviru dangumi rengiamus Kalifornijos jūrų liūtų pasirodymus netrūksta lankytojų.

Treneriai, pristatydami linksmus ir meilius gyvūnus, stengiasi ne tik pademonstruoti jų išskirtinius gebėjimus, bet ir suteikti žiūrovams gamtos mokslo žinių. Kalifornijos jūrų liūtai yra nesunkiai prisitaikantys ir palyginti draugiški gyvūnai, todėl dažnai yra laikomi zoologijos soduose ir dalyvauja pasirodymuose. Gamtoje jie paplitę Ramiajame vandenyne prie Kalifornijos ir Meksikos krantų. Gyvena didelėmis kolonijomis šimtais ar kartais net tūkstančiais. Gausiausios grupės susidaro veisimosi la laikotarpiu. Didžiąją laiko dalį šie gyvūnai praleidžia m medžiodami jūroje, į kran išlipa pailsėti. krantą Kalifornijos jūrų lliūto kūnas yra cilindro formos, todėl gyvūnas labai vikrus vandenyje ir sugeba greitai jjudėti net sausuma. Skleidžia lojimą, S riaumojimą ir staugiriau mą pr primenančius garsus. Minta žuv žuvimis, galvakojais moliuskais. Gyven moliuskais Gyvenimo trukmė – 10– 15 metų, nelaisvėje – iki 20 metų. Patinai lytiškai subręsta 5–7, patelės – 4–5 metų, patinai užauga iki 2,4 m, patelės – 1,8 m, sveria atitinkamai: 280–300 ir 90–100 kilogramų. Nėštumas trunka 11 mėnesių, jauniklis motinos pienu maitinamas iki pusės metų.

Pirksime ekologiškus autobusus, mažinsime šilumos išlaidas Povilas PETKUS Netrukus Lietuvoje turėtų pasirodyti ekologiški autobusai, o mokyklose bei ligoninėse bus įrengti biokuro katilai. Jie bus sumontuoti ir rajoninėse centralizuoto šilumos tiekimo įmonėse: sumažės energijos sąnaudos, o gyventojai mažiau mokės už šildymą.

Beveik 500 milijonų litų Visiems šiems dalykams, suprantama, reikia didelių pinigų. Iš kur jų gauti, kai visi aplink tik ir rėkia, kad valstybės biudžetas – kiauras kaip rėtis? Pasirodo, vis dėlto įmanoma gauti. Šiuo atveju pinigų uždirbo Aplinkos ministerija, pardavusi nustatytosios normos vienetų (NNV), arba vadinamųjų taršos leidimų, perteklių. Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas jau pasirašė keturias sutartis – su Liuksemburgu ir Ispanija bei Japonijos ir Šveicarijos įmonėmis. Bendra sandorių vertė siekia 476 mln. litų.

Aplinkos ministerijos jau pasirašytos keturios sutartys. Bendra sandorių vertė siekia 476 mln. litų.

Dalis lėšų, kaip pranešė Aplinkos ministerija, bus skirta visuomeninių pastatų energetiniam efektyvumui didinti (renovacijai) ir atsinaujinantiems energijos šaltiniams. Kita dalis – ekologiškiems autobusams pirkti. Likusieji pinigai – biokuro katilams įrengti. Dokumentuose tai skamba taip: biomasės katilų iki 500 kW galingumo įrengimas visuomeninės paskirties pastatuose. Lėšų gavėjai – mokyklų, ikimokyklinio ugdymo įstaigų, ligoninių, kitų viešųjų pastatų, kuriuose nevykdoma ūkinė komercinė veikla, išskyrus rajono administracijos pastatus, administratoriai. Taip pat biomasės katilų nuo 500 kW iki 5 MW galingumo įrengimas ūkinę komercinę veiklą vykdančiose įmonėse. Pinigų gavėjai šiuo atveju – centralizuoto šilumos tiekimo įmonės, aptarnaujančios gyvenamuosius ir visuomeninius pastatus rajonų savivaldybėse. Tikimasi, kad, įrengus biomasės katilus ar pakeitus dabartinius naujais, sumažės energijos sąnaudos, vadinasi, vartotojams reikės ma-

žiau mokėti už šildymą.

Yra kur kas daugiau nei reikia Tad kas gi tie NNV, arba taršos leidimai, kuriuos pardavus atsiveria tokios galimybės? Ir kodėl iki šiol apie juos lyg ir nieko nebuvo girdėti? Aplinkos ministerijos specialistų teigimu, tai – viena iš kelių taršos leidimų rūšių. Kita rūšis – apyvartiniai taršos leidimai, arba vadinamieji ATL, kuriais prekiauja ne valstybė, o įmonės. Mums, žinoma, kur kas labiau rūpi pirmieji – NNV, nes būtent juos pardavus naudos gali tikėtis paprasti gyventojai. Prekyboje NNV dalyvauja valstybės ir Japonijos įmonės. Rinka nėra reglamentuota, sandorių labai mažai ir jie slapti. Tad kainos yra žinomos kone iš gandų.

Tikėtina, kad pardavus mums kol kas nereikalingus taršos leidimus bent daliai visuomenės bus sudaryta galimybė gyventi geriau ir pigiau. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Jokio oficialumo. Be to, verta paminėti ir tai, kad taršos leidimų pasiūla gerokai viršija paklausą. Skaičiuojama, kad pasaulinėje rinkoje yra apie 7 mlrd. NNV, o jų paklausa šiandien – tik apie 2 mlrd. vienetų. 2008 metais buvo išanalizuota, kad Lietuva 2008–2012 metais turės apie 50 mln. NNV perteklių. 2010 metais, patikslinus šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekio prognozes ir atsižvelgus

į tai, kad apie 50 proc. elektros energijos importuojama, perteklinis NNV kiekis gali sudaryti nuo 50 iki 80 mln. Pagal Kioto protokolą valstybės savo perteklinius taršos leidimus gali perleisti šalims, kurioms pagal tarptautinius klimato kaitos įsipareigojimus jų trūksta. Pagrindinė prekybos sąlyga – kad valstybės būtų įtvirtinusios sistemą, pagal kurią visos lėšos, gautos iš prekybos taršos leidimais, būtų panaudojamos aplinkos

stovykla

Liepos 29 – rugpjūčio 2 dienomis Vilniuje, Pavilnių regioniniame parke, jau antrus metus iš eilės įsikurs ekologinė stovykla. Ją rengia jaunimo iniciatyvinė grupė „Eko karta“ ir jos draugai „Rūpi“. Pasak projekto vadovės Ievos Malaiškaitės, stovykloje prieš galvodamas, kaip perdirbti atliekas, jaunimas apmąstys, kaip išvengti jų susidarymo, o jau susidariusias atliekas mokysis paversti žaliava. Prieš pirkdami ekoženklu pažymėtus maisto produktus stovyklos dalyviai mokysis, kaip net neauginant gauti švaraus ir sveiko maisto. Prieš gaudydami žuvį stovyklautojai mokysis ją paleisti ir rūpinsis, kad prieš artėjantį nerštą žuvys atplauktų į švaresnius vandenis. Stovyklos dalyvių laukia diskusijos sveikos natūralios mitybos, klimato kaitos ir aplinkos taršos temomis, jaunuoliai diskutuos, ar visada galima tikėti „ekoetikete“, ir žais žaidimus, kuriuose trumpam patys virs aplinkos ministrais. Be to, visos stovyklos metu bus kuriamos rekomendacijos verslui ir politikams, kurios bus pristatytos stovyklos pabaigoje. Daug daugiau dėmesio stovyklos metu šįmet žadama skirti praktikai ir kūrybinėms dirbtuvėms, iš kurių jaunimas išsiveš naujų įgūdžių ir idėjų. GK,Eltos inf.

taršą mažinantiems projektams. Tarp jų – šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekio mažinimo projektams ar priemonėms.

Pensijoms nepanaudosi Kad galėtų parduoti savo turimą NNV perteklių, Lietuva iš pradžių turėjo sukurti vadinamąją žaliąją investavimo sistemą (ŽIS). Būtent joje numatoma, kur ir kokioms priemonėms, kokiais kiekiais bus investuojami iš prekybos gauti pinigai. Kaip minėta, jie negali būti skirti bet kam (pavyzdžiui, pensijoms didinti ar pašalpoms mokėti) – tik priemonėms, kurios padeda sumažinti taršą, energijos sąnaudas ir pan. Ši sistema baigta kurti praėjusių metų pradžioje. Tada mūsų šalis ir pradėjo prekybą taršos leidimais tarptautinėje rinkoje. Rezultatą, kurį turime šiandien, jau minėjome: keturios sutartys, beveik pusė milijardo uždirbtų litų. Aplinkos ministerija pabrėžia, jog ŽIS struktūra nėra reglamentuota tarptautiniais susitarimais, tad prekiaujančios valstybės turi laisvę pasirinkti, kokią sistemą sukurti. Dažnai jos numato paprastą instrumentą, remiantis kuriuo pinigai, gauti iš prekybos taršos leidimais, yra panaudojami projektams finansuoti subsidijų būdu. Pavyzdžiui, Latvijoje lėšomis už parduotus NNV finansuojami energetinio efektyvumo didinimo projektai viešuosiuose ir daugiabučiuose gyvenamuosiuose pastatuose. Perleidus NNV baigiasi ir pačios ŽIS gyvavimas, tačiau Lietuvoje sukurtas ilgalaikis finansinis instrumentas, remiantis kuriuo lėšos gali būti papildomos ne tik iš NNV, bet ir kitų taršos leidimų, (jau minėtųjų ATL) prekybos. Taigi mūsų sistema kur kas pažangesnė ir novatoriškesnė. Pagal Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymą 40 proc. iš NNV pardavimų gautų lėšų turi būti panaudojama energetiniam efektyvumui, kiti 40 proc.– atsinaujinančiai energijai, o likusieji – vadinamiesiems „kietiesiems“ klimato kaitos projektams. Investavimo sritys yra susietos su Vyriausybės prioritetais ir ilgalaike klimato kaitos strategija.

Gimtasis kraštas

Gyvenimas

2011 m. liepos 29–rugpjūčio 5 d., Nr. 30 (74) tas prasideda „slepas@…“ Ar čia juoktis, ar nusilenkti?

Šlepikas iš Videniškių gali užsiimti tuo, kuo nori Rūta KLIŠYTĖ Vaikšto tekintojo žingsniais, o veidas – inteligento. Kuria rimtą poeziją ir veda idiotiškus televizijos šou. Vizitinėje kortelėje parašyta „direktorius“, o povyza – bedarbio poeto. Tai Alvydas Šlepikas, dar jaunas žmogus, o jau pražilęs. Išleido dvi eilėraščių knygas, novelių rinkinį, režisavo ne vieną spektaklį, teatre sukūrė keliolika vaidmenų. Dainų autorius, humoro šou vedėjas, serialo „Nekviesta meilė“ režisierius, aktorius. Dažnai slepiasi už serialų titrų kaip režisierius ir scenaristų vadovas. Ar tiesa, Alvydai, kad buvote šaltkalviu, tekintoju? Teko. Dirbau „Elfoje“ baigęs Vilniuje technikos mokyklą. Sunku net patikėti. Tiesa, mūsų fotografui pozavote pro sukąstus dantis, nusišypsojote tik pagyrus, kad nuotraukoje gražiai atrodys dryžuoti Jūsų marškinėliai. Patikinote: „Kainavo tik 17 litų!“ Televizijos žmonėms tai nebūdinga. Matyt, vis dar esu tekintojas. Ne, cecho viršininku nebūčiau tapęs, nes

Taip, esu vedęs ir turiu vaikų (šypsosi). Žmona – ta pati mergina, paskatinusi stoti į aktorinį.

„Humoras padeda nepasiusti nuo perdėto aukštaitiško rimtumo“? Jūsų žodžiai. Daug dalykų yra juokingi iš esmės, bet nebūtina to prikišamai rodyti. Man patinka, kai humoras iškart nepastebimas, nebado akių.

Šlepikas iš Videniškių (juokiasi). Jų apylinkėse ši pavardė nereta. Videniškės – mažas Aukštaitijos miestelis Molėtų rajone, niekuo neypatingas, nebent didžiulėmis liepomis ir klevais, baltais jazminais. Vaikystės laikas buvo ten labai šviesus ir geras. Mano tėvai – paprasti žmonės, mama kultūros namuose dirbo valytoja, tėtis – kolūkyje. Pokariu, kad išvengtų sovietų armijos, jis slapstėsi miške. Pusė Videniškių vyrų tuomet sėdėjo miškuose nenumanydami, kuo jiems tai pasibaigs. Laimei, dauguma buvo amnestuoti. Sovietmečiu nieko apie tai nežinojau, vėliau senelė prasitarė puse lūpų. Jaunas tekintojas iš Videniškių pirmu mėginimu įstoja mokytis prestižinės aktorystės sostinėje... Kas čia ypatinga? Vaidinau nuo mažens, mokykloje. Viena mergina, dabar ji mano žmona, sužinojo stojimo į Konservatoriją sąlygas ir paakino mane. Nuėjęs pasiklausiau už durų, pretendentai skaitė eiles – et, ir aš galiu, gal net geriau. Mūsų grupės vadovais buvo Dalia Tamulevičiūtė, Rimas Tuminas. O tas „blatas“ pernelyg sureikšmintas tarp negabių žmonių. Mano kurso draugas buvo Andrius Bialobžeskis. Ar jį priėmė dėl to, kad jis K.Kymantaitės anūkas? Andrius – puikus aktorius. Tačiau Jūs, Alvydai, įgijęs aktoriaus bei dramos režisieriaus specialybes, pasukote į literatūrą. Taip, įsidarbinau savaitraščio „Literatūra ir menas“ skyriaus redaktoriumi. Paskui laimėjęs konkursą ketverius metus dirbau vyriausiuoju redaktoriumi, pakeičiau Vladą Braziūną, atrodo, 1994–1998 metais.

„Elfos“ jau nebėra. Pusė mano klasės draugų, pabaigę Videniškių aštuonmetę, mokėsi Veprių kaimo profesinėje technikos mokykloje, kur buvo rengiami traktorininkai. Taigi nesu išskirtinis.

Priklausote poetų kartai, pasižymėjusiai almanachu „Svetimi“. Nesijautėte svetimas tarp literatų? Nesijaučiau. Literatūra ir teatras nėra nutolę. Literatui nereikia išeiti ypatingų mokslų, kitaip nei, tarkim, kompozitoriui ar dailininkui. Dirbu vis tą patį: rašau, vaidinu, režisuoju.

Šaltkalvis, poetas, aktorius, redaktorius, režisierius, scenaristas, televizijos šou vedėjas…Kas gi iš tikrųjų Jūs esate?

Įstrigo Jūsų žodžiai, ištarti, rodos, prieš penketą metų: „Viliuosi, kad tai, kas asmeniška, yra visuotina. Knyga leidžiama ne sau pasigrožėti,

Serialų kūrimas, numanau, panašesnis į beprotybę... Tai nėra vien tavo paties kūryba. Kaip ir spektaklis, tai nėra asmeniškas reikalas, o kolektyvinis triūsas, priklausantis nuo daugelio dalykų: paklausos, užsakovo, kuris sprendžia, ko reikia žmonėms… Ne, juo negaliu abejoti, kitaip negalėčiau prisidėti prie ﬁlmo kūrimo. Tai labai greitas darbas kūrybine prasme, ne kiekvienam įkandamas. Tarsi bėgimas: šiandien nuﬁlmuota, ryt – rodoma, poryt – užmiršta. Negali sustoti ir pagalvoti, tačiau gali išmėginti įvairias kūrybines priemones. Susiduri su daugybe žmonių, kurie tave pakrauna. Esate laisvas žmogus be laisvalaikio? Taip, nes man gyvenime labai pasisekė. Galiu užsiimti tuo, kuo noriu. Na, gal ne visais šimtu procentų.

Kūrybos direktorius nesureikšmina savo posto, elgiasi kaip bedarbis poetas. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

tačiau viliuosi, kad mano asmeniškumas, perskaitytas kito žmogaus, gal taps ir jam nesvetimas, primins asmenines patirtis“. Ar vis dar rašote tokias knygas? Vieną turėčiau pristatyti leidyklai rugpjūtį. Dar neparašiau, bet parašysiu. Nesu tradicinis rašytojas, bet ir postmodernistu savęs nelaikau. XXI amžiuje gyvendamas negali būti neveikiamas XX amžiaus prancūzų romano ar S.Beketo. Kuri ne tik iš savo, o iš visų patirčių, kurios į tave sukrinta. Nebeatskiri, ar čia iš tavo paties gyvenimo, ar iš V.Bložės poezijos. Svarbu yra kalbos alsavimas ir sakinys. Dažnai žmonės nemoka sakinio parašyti, nors ir turi ką pasakyti. Svarbu stiliaus pojūtis – literatūroje nieko daugiau ir nėra. Tai galima pavadinti ir tokiu banaliu žodžiu kaip grožis. Jis ir skiria kūrybą nuo šiaip teksto, kelia pasigėrėjimą, džiaugsmą, pilnatvę. Perskaitai, ir pasišiaušia plaukai, sujuda pamatai:

taip geba rašyti Andrejus Platonovas, Solženicynas. Tai rašytojai, įvaldę nebe stilių, o pačią kalbos substanciją. Aukščiausias lygis: atrodytų, jiems neegzistuoja jokios gramatikos taisyklės. Man tokie yra ir Juozas Aputis, Šatrijos Ragana. Gilinatės į aukštas materijas, o kuriate ir televizijos serialus. Sakykit atvirai – ar tai Jums tik pragyvenimo šaltinis? Tai mano amatas. Tikiuosi, esu neblogas amatininkas. Nelaukiu įkvėpimo, nepaisau nuotaikų. Reikia parašyti, ir rašau. Reikia pastatyti spektaklį, ir statau. Darbas, kaip ir visi kiti. Tiesa, jau senokai pats nerašau scenarijų. Vadovauju tiems, kurie rašo, tai daro daug žmonių. Prašom, mano vizitinė kortelė… Čia aktorius A.Šlepikas netikėtai persikūnija į solidų poną ir įteikia juodą vizitinę, kur baltu ant juodo parašyta: „Alvydas Šlepikas. Kūrybos direktorius. „Metrovideo“. Tačiau elektroninis paš-

Kitas klausimėlis… Taip, esu vedęs ir turiu vaikų (šypsosi). Žmona – ta pati mergina, paskatinusi stoti į aktorinį. O mūsų vaikai nenori, kad apie juos kalbėčiau. Neminėsim jų vardų nei pavardžių… Galiu patikinti, kad visų jų pavardės tokios pat kaip mano (kvatoja). Ar jūsų vaikai skaito knygas? Jie aštuoniolikmečiai, taigi negaliu jų versti. Skaito, bet ne tiek, kiek norėčiau. Suprantu, negali visi skaityti tiek, kiek aš. Man natūralu kiekvieną dieną pradėti nuo skaitymo ir skaitymu ją užbaigti. Jei to nedarau, parandu kažką svarbaus. Jaučiu diskomfortą. Žmona, spėju, mato Jus rečiau nei žiūrovai ar aktoriai. Suprantu, kad esate jai dėkingas už teisingai parinktą specialybę. Gal dar už kažką? Už tai, kad gyvena su manim.

2011 m. liepos 29–rugpjūčio 5 d., Nr. 30 (74)

Gimtasis kraštas

Kelionės

Rūta KLIŠYTĖ

zažai išties įstabūs. „Gamta čia itin mylima, branginama, gal dėl to, kad miestuose jos labai mažai. Už pasigrožėjimą peizažu sumokėsite kur kas daugiau nei už įėjimą į muziejų. Man labai patiko parkai, kurių čia daug. Kad atsipalaiduotų, kinai gamtoje ne alkoholį vartoja, o šoka ir dainuoja, užsiima tai či. Susigėdome – buvome čia vienintelės su alaus buteliukais“, – prisimena lietuvė.

Tipiški senovės kinų architektūrai būdingi bokštai puošia šalies pietų gamtovaizdį.

Kinija lietuvę pavergė trimis dalykais: grožiu, saugumu ir neišsemiamomis staigmenomis.

Kultūrinis šokas lėktuve 13-os valandų tiesioginį skrydį Helsinkis–Šanchajus Elena vertina dešimčia balų, tačiau jau lėktuve sako patyrusi kultūrinį šoką. „Į saloną sugužėjo tuntas kinų ir įkūrė čia mini Kiniją su jos kvapais, klegesiu, papročiais. Tik svetur kinai tylūs ir kuklūs, o tarp savų tampa net labai triukšmingi. Stebėjausi, kad jie viską darė kartu: visiems vienu metu prabudo apetitas, o susiruošę gulti užmigo tarsi pagal komandą. Kai vienas „vertėjas“ kalbino mane, bene vienintelę keleivę iš Vakarų, pokalbio klausėsi visas salonas. Nuo kvapų maišalynės ne juokais svaigo galva, mat kinai nesureikšmina gamtinių reikalų: priešais mane mamytė sodino sūnelį „ant puoduko“, t. y. ant kelių patiestos servetėlės. Šanchajuje išlipau jau užsigrūdinusi, tačiau didžiausias šalies miestas pasirodė labai vakarietiškas, kosmopolitinis“, – pasakoja Elena. Šanchajus, turintis 13,27 milijono gyventojų, kaip šalies prekybos, pramonės, turizmo centras rungiasi su sostine Pekinu. Megapolyje yra įvairiausių tautų, aukštų dangoraižių gausa primena Niujorką, tačiau yra ir egzotikos: vien žymusis Šanchajaus turgus, šurmuliuojantis šalia Mingo dinastijos laikų šventyklos, ko vertas! Per parą čia apsilanko daugiau nei 200 000 žmonių.

Kinai – smulkučiai, bet valgo daug Elena pataria į skelbiamas ar užrašytas kainas turguje, parduotuvėje ar nedideliame viešbutyje nekreipti dėmesio. „Privalote kantriai žodžiais arba gestais derėtis ir su-

Gyvena be pykčio

Šalis nepaliaujanti stebinti turistus Retam tautiečiui pasitaiko proga išvysti neturistinę Kiniją. Elenai Sakalauskaitei pasisekė – į tolimą ir nepigią kelionę šį pavasarį pakvietė draugė, Nandžingo mieste studijuojanti kaligrafijos meną ir jau šiek tiek mokanti kinų kalbą. mokėsite trigubai mažiau, – tikina patyrusi keliautoja. – Čia įprasta be jokių skrupulų pelnytis iš patiklių vakariečių. Labai gerai, kad mano draugė mokėjo kinų kalbą ir išmanė tradicijas, kitaip keliaudamos būtume išleidusios nepalyginti daugiau. Taksistai stengėsi sutaupyti neprivežę iki sutarto objekto, taigi dažnai tekdavo pėdinti dar ir pėsčiomis. Taip pasielgė net simpatiškas senučiukas. Jis pasisiūlė mo-

pedu pavėžinti iki stoties ir sustojo nuo jos per puskilometrį, neva toliau jo transporto priemonė nepravažiuos.“ Tačiau maistas Kinijoje palyginti nebrangus. „Smulkučiai kinai labai daug valgo, jiems įprastas porcijas sunkiai įveikdavome, – prisimena pašnekovė. – Maistas – tik garintas, virtas arba keptas. Kaip konservantas naudojamas cukrus, patiekalams suteikiantis būdingo salsvumo. Visi ingredientai patiekiami vienoje lėkštėje, smulkiai supjaustyti, tad ne visada supranti, ką valgai. Deriniai keistoki: tarkime, ragavome kinų mėgstamus ryžių makaronus, kur primaišyta mėsos su žuvimi.“

Ilga kelionė į šalies gilumą

Kinijoje itin populiarūs dviračiai ir motoroleriai.

Iš Vilniaus patekti į Šanchajų pasirodė paprasčiau nei iš Šanchajaus nuvykti į Guiliną, žymų kurortą šalies pietuose, kur lietuvės ketino apsistoti. Kinijoje įprasta stovėti ilgiausioje eilėje ir negauti bilietų į traukinį ar autobusą. Tai nutiko ir lietuvėms. Tačiau būtent ilga ir varginanti kelionė leido joms pamatyti neparadinę šalį, tikrą eilinių

Kinija Eleną pavergė trimis dalykais: grožiu, saugumu ir neišsemiamomis staigmenomis. Mergina tikina, kad dviem jaunoms užsienietėms keliauti po šalį visiškai nepavojinga. „Gintis teko tik nuo įkyrių turgaus prekeivių. Vyrai čia paslaugūs, peršasi padėti net nemokėdami užsienio kalbos, atvirai reiškia smalsumą ir simpatiją. Jų kūno kalba labai natūrali, jokio šiurkštaus vyriškumo demonstravimo. Naktį mane su drauge į autobusų stotį negyvenama dykviete vedė du nepažįstami vyrukai – kitoje šalyje tokiam nuotykiui nesiryžtumėme“, – prisimena lietuvė. Jai nuostabu, kad itin tankiai gyvenamoje šalyje taip maža agresijos, egoizmo. „Žmonių visur kaip skruzdžių, tačiau jokių pykčių, rietenų, nesusipratimų. Laikomasi devizo: „Gyvenk ir leisk gyventi kitiems.“ Norėtųsi šito iš jų pasimokyti“, – kinų pakantumu žavisi lietuvė. Jai pasirodė, kad oﬁcialioji „vieno vaiko“ šeimos politika čia tyliai apeinama, o atžalas meiliai niurko ir motinos, ir tėvai.

Prasta Vakarų įtaka

Komunizmo palikimas Kinijoje, ant Nandžingo tilto.

kinų gyvenimą. „Keliavome neįtikėtinais „miegamaisiais“ autobusais su gultais, į kuriuos įsispraudi tik susirietęs, apsistodamos mažuose miesteliuose“, – sako Elena. Tokioje kelionėje ji pataria turėti nuosavą miegmaišį, nes keturių žvaigždučių viešbutyje patalynę galite rasti nekeistą. Pagaliau lietuvės pasiekė kurortinį Guiliną. Čia tekanti Liczian upė yra švariausia šalyje, o pei-

Menotyrininkei Elenai į akį krito ryškūs kinų mados skirtumai. „Vyresnės moterys dėvi stilizuotus nuostabių spalvų ir ornamentų tautinius drabužius iš šilko ar medvilnės, o jaunoji karta seka Vakarų mada. Džinsai, marškinėliai, sportiniai bateliai – tipiška jaunų išsilavinusių merginų „uniforma“, tačiau nustelbia turgaus „mada“: timpės po mini sijonėliais, smailakulniai, pigūs papuošalai ir blizgučiai, vienodos trumpos šukuosenos“, – pastebi Elena. Pasak jos, Vakarų įtaka čia pasireiškia blogiausia prasme, darko Kinijos grožį. Net parkuose retai išvysi natūralų kraštovaizdį – visur prikabinėta spalvotų lempelių, prikaišiota dirbtinių gėlyčių. Komunistinis režimas pakeitė kinų santykį su religija. „Kinai nėra religingi. Budizmo šventyklose svarbiausia yra susimokėti už įėjimą. Tačiau ši šalis nepaliauja stebinti. Jos negali nei perprasti, nei priprasti prie jos“, – apibendrina lietuvė ir tikisi dar kada nors aplankyti šią šalį.

Kinija lietuvę pavergė trimis dalykais: grožiu, saugumu ir neišsemiamomis staigmenomis. Mergina tikina, kad dviem jaunoms užsienietėms keliauti po šalį visiškai nepavojinga.

Asmeninio archyvo nuotraukos

Gimtasis kraštas

2011 m. liepos 29–rugpjūčio 5 d., Nr. 30 (74)

Laisvalaikis

Jūros šventė prasidėjo muziejuje

Net tokiame galingame traleryje kartais buvo naudojama ir burė.

Nika PUTEIKIENĖ Vakar, likus dienai iki oficialaus Jūros šventės atidarymo, Lietuvos jūrų muziejuje, istoriniame Nerijos forte, surengta iškilminga vėliavų pakėlimo ceremonija, nuaidėjo patrankos šūvis. Paskui muziejaus kieme, prie paminklo „Lietuvai jūrą atvėrusiems“, buvo pagerti Lietuvos jūrininkai.

Po ceremonijos Karinių jūrų pajėgų orkestras pakvietė į vidutinį žvejybos tralerį „Dubingiai“. Jame atidaryta paroda „Dingusio laivyno liudininkas“, skirta šio laivo penkias-

Ta plunksna jūrininkai vadina peleką, kuris yra po laivugaliu ir naudojamas vairuojant. Pasak muziejaus direktorės Olgos Žalienės, ekspozicija gimė beveik atsitiktinai. „Mintį pakišo Neringos žuvininkystės ūkis, – pasakojo Olga Žalienė. – Ūkis, neturėdamas kur dėti nurašyto mažojo žvejybos tralerio, sugalvojo padovanoti jį muziejui. Nesiryžome dovanos atsisakyti, nes žinojome, kad tai paskutinis Lietuvos jūrų žvejybos laivyno laivas mediniu korpusu. Netrukus šalia jo aikštelėje atsistojo ir plieninis tralbotas. Na, o jūrų galiūno „Dubingiai“ iškėlimas į sausumą tapo didžiausiu galvosūkiu.“

Šis traleris sveria daugiau nei 360 tonų. Okeaninį žvejybos laivą, išmaišiusį Atlantą nuo Niūfaundlendo iki Pietų Georgijos salos, iš vandens iškėlė ir tiesiai į vietą aikštelėje nuleido Suomijoje pastatytas tūkstanttonis kranas „Stanislav Judin“. Plaukiojantis galiūnas „Stanislav Judin“ buvo skirtas povandeniniams laivams Tolimuosiuose Rytuose kilnoti, o į Klaipėdą, į Vakarų laivų remonto įmonę, jis atplaukė iš Kaliningrado pasitvarkyti prieš kelionę. Tam, kad šis kranas galėtų priplaukti arčiau kranto ir iškelti „Dubingius“, žemsiurbė turėjo pakeisti uosto vidinės akvatorijos farvaterio kryptį ir pagilinti jį.

dešimtmečiui. Traleris, daugiau kaip 18 metų skrodęs vandenynų ir jūrų bangas, 1980 metais buvo perduotas Jūrų muziejui ir 1986 metais įkurdintas sausumoje – senųjų žvejybos laivų aikštelėje. Lankytojus, traukiančius iš kelto į muziejų, ir pasitinka šioje aikštelėje išrikiuoti laivai, pirmaisiais pokario dešimtmečiais pradėję pramoninę žūklę Lietuvoje. Tai – patys didžiausi muziejaus eksponatai. Niekur kitur lankytojai nepamatys jūrų laivo nuo kilio iki stiebų viršūnių, negaus pačiupinėti jo sraigto ar vairo plunksnos.

1986 m. „Dubingiai“ buvo iškelti iš vandens ir įkurdinti žvejybos laivų aikštelėje. Algimanto Kalvaičio ir Jūrų muziejaus archyvo nuotraukos

GK archyvo nuotrauka

Originali paroda Sostinės Mėsinių gatvėje esančioje dailės galerijoje „Šofar“ atidaryta iki rugpjūčio 16 d. veiksianti paroda „Kabantis miestas“. Joje pristatomi jauno vilniečio dailininko Konstantino Navasaičio tapybos ir skulptūros darbai. K.Navasaitis yra baigęs skulptūros ir restauracijos specialybes Vilniaus dailės akademijoje. 2003 m. sukurta jo skulptūra „Rodyklės“ šiuo metu stovi Vilniuje, Pasakų parke. Pirmoji skulptoriaus tapybos paroda įvyko 2004 m. „Meno gildijos“ galerijoje. Vėliau dailininkas kelerius metus kūrė ir eksponavo savo darbus Danijoje. Būtent šioje šalyje ir kilo „Kabančio miesto“ idėja. Paroda „Šofar“ galerijoje nėra didelė – joje eksponuojami 9 menininko darbai, tačiau jie labai ryškūs, išraiškingi, sužavi neįprasta miesto architektūros interpretacija. GK, Eltos inf.

Horoskopai E

Jaučiai artimiausiomis dienomis turi būti itin apdairūs. Nepasikliaukite tik nuojauta, paisykite žmonių, kuriais jūs pasitikite, nuomonės. Kitą savaitę būtų naudinga šiek tiek apriboti bendravimą su verslo partneriais: menkniekis gali nutraukti daug žadančius ryšius, kurie jums labai reikalingi.

Dvyniai kitą savaitę galės sėkmingai įgyvendinti savo sumanymus. Ateinančiomis dienomis daugelis šio Zodiako ženklo atstovų pasieks užsibrėžtą tikslą, jeigu realiai įvertins savo jėgas. Savaitės pabaigoje įvyksiančios derybos su verslo partneriais bus labai vaisingos, dėl to smarkiai išaugs jūsų autoritetas.

Vėžius kažkas provokuos išsiaiškinti santykius, bet neteikite tam reikšmės. Stenkitės nekonfliktuoti, tai beprasmiška. Bet kuriomis aplinkybėmis išlikite ramūs ir taktiški, tuomet jums pavyks išvengti skandalų ir sušvelninti kylančius prieštaravimus.

Avino laukia tikrai įdomūs ir naudingi dalykiniai susitikimai. Jums suteikiama puiki galimybė imtis su darbu susijusių rimtų projektų. Be to, dabar tinkamas metas pradėti kokius nors naujus darbus, kuriems anksčiau nepakako laiko.

H I

Liūtams vertėtų tvarkyti kasdienius reikalus ir negalvoti apie globalius tikslus. Jūs būsite aktyvūs ir ryžtingi, tai leis išspręsti visus iškilusius uždavinius. Būkite atidesni ir atlaidesni artimiems žmonėms, neakcentuokite jų trūkumų ir silpnybių.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija.

Mergelės sumanys dar kartą apmąstyti svarbius planus, kuriuos numatoma įgy įgyvendinti iki šių metų pabaigos. JJūsų finansinė padėtis stabili, tai leidžia realiai vertinti savo ggalimybes. Priimdami sprendimus, neklausykite bičiulių pam tarimų. Jeigu reikia ką nors apta svarstyti, kliaukitės artimu žmosva gumi. gum

Svarstyklės lengvai ir greitai tvarkys visus reikalus. Jūs pajusite energijos antplūdį. Tai leis spręsti iškilusius uždavinius. Jeigu norite ką nors padaryti – darykite, ir galite neabejoti, kad jums be jokių kliūčių pavyks užbaigti šį darbą. Jūsų optimizmas ir mokėjimas bendrauti bus deramai įvertinti. Skorpionai turi daug dirbti. Būkite sau reiklesni, netgi griežti. Šios pastangos ir palankiai susiklosčiusios aplinkybės artimiausiu metu jums leis gerokai pažengti į priekį ir pasiekti profesines aukštumas, apie kurias anksčiau tik svajojote. Artimieji didžiuosis jūsų laimėjimais. Šauliai neturėtų tvarkyti visų reikalų iškart. Pasirinkite tai, kas jums šiuo metu svarbiausia, ir skirkite tam visą savo laiką ir jėgas. Paklausykite šio patarimo, ir tikslą pasieksite netgi greičiau nei tikėjotės. Ateinančiomis dienomis galite smarkiai išplėsti savo akiratį ir pasisemti žinių daugeliu klausimų. Ožiaragiams nepatariama megzti naujų dalykinių ar asmeninių santykių. Jūsų emocinė būsena ateinančiomis dienomis bus prasta, todėl kažin ar jums pavyks padaryti reikiamą įspūdį potencialiems kompanionams ir draugams. Bendraudami su aplinkiniais mėginkite įveikti bręstančius nesutarimus.

Vandeniai šiomis dienomis turės susumuoti pirmo pusmečio rezultatus, rengti nuveikto darbo ataskaitas. Jeigu ko nors nespėjote atlikti, pasistenkite tai užbaigti artimiausiu metu, kitaip neišspręstų problemų našta labai trukdys žengti į priekį.

Žuvims svarbu tramdyti neigiamas emocijas, neleisti joms prasiveržti, nes dėl to galite prikrėsti tokių dalykų, kad vėliau teks smarkiai gailėtis, o ištaisyti susiklosčiusią situaciją bus nelengva. Darbe pasieksite neblogų rezultatų. Jūsų iniciatyvoms bus pritarta.

2011 m. liepos 29–rugpjūčio 5 d., Nr. 30 (74)

Gimtasis kraštas

Laisvalaikis

Muzikinis rugpjūtis pajūryje Trečiadienio vakarą Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelyje prasidėjo XIV tarptautinis operos ir simfoninės muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“. Festivalis šiemet alsuoja itališka dvasia, pagerbti iškilūs Lietuvos muzikai – dirigentai Juozas ir Stasys Domarkai, klaipėdietis kompozitorius Alvidas Remesa, operos dainininkas Eduardas Kaniava. Laukiama pianistų dueto iš Italijos. Festivalio naujovė – Operos naktis. Rugpjūčio 12 d. bus rodomas naujausias Klaipėdos muzikinio teatro spektaklis Henrio Perselio opera „Didonė ir Enėjas“, o po jos žiūrovai galės panaktinėti Operos kino teatre, žiū-

Festivalis alsuoja itališka dvasia, pagerbti iškilūs Lietuvos muzikai – dirigentai Domarkai, operos dainininkas Eduardas Kaniava. Martyno Vidzbelio nuotrauka

rėdami pagal gražiausias italų operas sukurtus kino filmus. Atkuriama graži festivalio tradicija – žiūrovus pakviesti į premjerinius pastatymus. Šį kartą tai italų kompozitoriaus Džakomo Pučinio dvi vienaveiksmės operos „Sesuo Andželika“ ir „Džanis Skikis“ bei vieno veiksmo šokio spektaklis „Meilės uostas“, kuris bus rodomas netradicinėse erdvėse – Laikrodžių muziejaus kiemelyje ir Juodkrantės L.Rėzos kultūros centro lauko estradoje. Festivalyje svarbią vietą užims romantiški populiariosios vokalinės ir kamerinės muzikos koncertai, kurie skambės Frydricho pasaže Klaipėdoje, Giruliuose, Palangoje, Nidoje, Preiloje, Šilutėje, taip pat – Muzikuojančiame kelte. Išskirtinis koncertas vyks rugpjūčio 14 d. Nidos katalikų bažnyčios amfiteatre. Čia pirmą kartą skambės klaipėdiečio kompozitoriaus Alvido Remesos VI simfonija „Prisikėlimas“ (2011) chorui ir orkestrui. Šiuo koncertu bus paminėtas autoriaus 60-ies metų jubiliejus ir kūrybinės veiklos 40-metis. Pirmą kartą daugelis festivalio renginių, išskyrus premjerinius spektaklius teatre ir du koncertus, bus rodomi nemokamai. GK, Eltos inf.

Fotografijos parodoje galima išvysti įspūdingų Sacharos dykumos vaizdų.

Lietuvių turistų fotografijose – netikėti svečių šalių vaizdai Tinklais jūroje žuvį gaudantys turkų žvejai, asiliuko ir gervės susitikimas Egipte, Tailande žvejojančio vaiko portretas, Maroko dykumų grožis – šie ir panašūs netikėti lankomos šalies vaizdai vyravo turistų iš Lietuvos meninėse fotografijose. Kelionių organizatorius „TEZ TOUR Lietuvoje“ surengė nuotraukų konkursą, kuriame keliautojai buvo pakviesti pasidalyti gražiausiais savo kelionių svečiose šalyse įspūdžiais. 18 atrinktų geriausių meninių fotografijų bus eksponuojama didžiuosiuose šalies miestuose.

Kad įspūdingas fotografijas gali padaryti ne tik profesionalus fotomenininkas, įrodė ne vienas keliauti mėgstantis lietuvis. Net 2000 nuotraukų buvo pateikta konkursui socialiniame tinkle, iš jų balsavimu internete 1872 atrinktos kitam konkurso etapui. Buvo renkamas geriausias „atostogų įspūdis“ iš kelionių į Turkiją, Graikiją, Egiptą, Ispaniją, Austriją, Tailandą ir kitas šalis. Septyniems nugalėtojams įteikti 1000 litų vertės nuolaidų sertifikatai būsimoms kelionėms. „Konkurse dalyvavome, nes susiviliojome prizu. Abu su žmona dieviname keliones. Grįžti iš vienos ir

Pasijuokime Du kišenvagiai išeina iš baro. Vienas klausia: – Ar matei auksinį barmeno laikrodį? Kitas: – Ne, parodyk. •••

Čiukčiai siunčia Kinijai pareiškimą: – Skelbiame karą. Turime penkis tankus ir 221 kareivį. Kinų atsakymas: – Sutinkame. Turime 18 tūkst. tankų ir 5 milijonus kareivių. Čiukčiai: – Karo paskelbimą atšaukiame. Neturime pakankamai lovų karo belaisviams... •••

Kirminas klausia tėčio: – Tėti, ar mes galėtume gyventi obuolyje? Tėtis atsako: – Taip, sūnau. – O slyvoje ar galėtume? – Taip, – vėl atsako tėtis. – Tėti, tai kodėl mes gyvename šūduose? – Tėvynė, sūneli, Tėvynė... Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 14 p., atsakymai: Vertikaliai: Puaro. Sol. Monetos. NSO. Utena. Sadutė. Nevada. Si. Alisa. Drama. Tuokti. Km. Mui. Ukmergė. Raida. Otava. Gan. Laikinoji. Ilgi. Ošti. Nilo. Inkilai. Atšauk. Galais. Ūsas. Viso. Horizontaliai: Munduras. Poteriai. IL. Neva. Ikona. Senamadiški. Tada. Antis. Oil. Psi. Tuoj. Aū. Suktinis. Aksioma. Kevalas. Ondatra. Ot. Sulig. Šv. Soti. Ėgliai. Ėsk. Ag. Us. Li. Amoniako. Pažymėtuose langeliuose: DERVIŠAS.

Atsakymas – skaičiais pažymėtuose langeliuose. Jį sužinosite kitame GK numeryje.

GK archyvo nuotrauka

Kryžiažodžio, išspausdinto praėjusiame GK numeryje, 15 p., atsakymai: Vertikaliai: Metodu. „Sigmos“. Tarp. Puotavo. Tuopos. Tesla. Lipte. Sauna. Kaatinga. Suole. Imuninis. Vėją. Irisas. Andai. Testo. Išsiautos. Nevaidina. Antras. Intakai. Tema. Luvras. Kaukė. Link. Anga. „Aisa“. Horizontaliai: Peripatetika. „Cosmopolitan“. Gurus. Pau. Duot. Pameta. Nuosavo. Vėsinant. Ringe. Sienoj. Indas. „Asia“. Savi. Žinant. Asilo. Atiteks. Kurdama. Lava. Taikau. INRI. Kongas. Bosna. Aibė. Kasa. Skaičiais pažymėtuose langeliuose: MĖNULIS.

jau lauki kitos“, – sakė Valdas, vienas iš internautų konkurso nugalėtojų, vykęs į Kretą ir konkursui atsiuntęs įspūdingą paprastučiu fotoaparatu darytą šeimos nuotrauką. Komisija taip pat atrinko 18 meninio pobūdžio fotografijų, kurios po atviru dangumi bus eksponuojamos Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje. Sostinėje paroda jau atidaryta. Fotografijos eksponuojamos prie prekybos centro „Flagman“ fasado (iš Vilniaus g. pusės). Klaipėdoje paroda bus pristatyta rugpjūčio 1–2 dienomis. GK inf. •••

Statybininkų šefas savo mūrininkams: – Turime pastatyti 50 metrų aukščio kaminą. Darbininkai imasi darbo. Kai 45 metrai kamino jau stovi, staiga vėl pasirodo šefas ir suriaumoja: – Sustot! Aš suklydau, planą laikiau atvirkščiai. Tai turėjo būti šulinys... •••

Aluje tikriausiai yra labai daug moteriškų hormonų. Jei jo per daug išgeri, pradedi kalbėti kvailystes. Be to, pastatyti automobilio atbulai taip pat nepavyksta. •••

Teisėjas kaltinamajam: – Kaip jums kilo mintis pavogti automobilį? – Matote, automobilis stovėjo prie kapinių, tad aš pamaniau, kad savininkas nuo šiol gyvens čia. •••

Gražuolė blondinė pareina namo ir savo miegamajame randa 10 vyrų. Ji dūsauja: – Aš tokia pavargusi, vaikinai. Du iš jūsų turės išeiti!

(Užs. 14)

(Užs. 15)

(Užs. 13)

Gimtasis kraštas

2011 m. liepos 29–rugpjūčio 5 d., Nr. 30 (74)

TV programa LTV2

Rugpjūčio 1, pirmadienis

8.00 8.30 9.00 11.30 12.00 13.00 13.30 14.20 14.35

„Makleodo dukterys“.

„Bręstantis blogis“.

„Pašėlęs greitis“.

„Stebėtoja“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 Teisė žinoti (k.). 11.00 Tarp Rytų ir Vakarų. 12.00 Sveikinimų koncertas (k.). 14.15 Žingsnis po žingsnio (k.). 14.30 Savaitė (k.). 15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 16.00 „Makleodo dukterys“. 17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Komisaras Reksas“. 19.45 Klausimėlis.lt. 20.00 Myliu krepšinį. 2011 m. Europos krepšinio čempionatui artėjant. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Bėdų turgus. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Vasaros ritmu. Geriausios LRT melodijos 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Snaiperio taikinyje“.

6.20 „Superdidvyrių komanda“ (k.). 6.50 „Policijos akademija“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 KK2. (N-7) 9.50 Super KK2 (k.). (N-7) 10.50 Komedija „Ponas auklė“ (k.). 12.40 Farai (k.). 13.10 „Superdidvyrių komanda“. 13.40 „Policijos akademija“. 14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 16.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 „Dabar ir visada VI“. 18.45 Žinios. 19.10 FTB. 19.40 „Pavogta laimė“. 20.10 „Aš myliu Lietuvą“. Realybės šou. (N-7) 21.00 PREMJERA. KK2 vasara. 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.30 „Specialioji Los Andželo policija“. 23.30 „Bręstantis blogis“. (N-14) 0.30 „Vampyro dienoraščiai“. (N-14) 1.30 „Ozas“.

6.55 „Hana Montana“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Nusivylusios namų šeimininkės“. 8.55 „Meilės sūkuryje“ (N-7). 10.00 „Moterys meluoja geriau“. (N-7) 10.30 „Širdys paklydėlės“. 11.10 Komedija „Popžvaigždė“ (2005 m., JAV). 13.10 Norite – tikėkite, norite – ne! 14.10 „Hana Montana“. 14.40 „Heraklis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Aurora“. (N-7) 16.40 „Marinela“. (N-7) 17.40 „Svotai“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Dar pažiūrėsim... 20.00 Vasara pagal Rūtą. 21.00 „Pasirink mane“. Pasimatymų šou. (N-7) 21.40 TV3 žinios. 22.00 „Viešbutis „Babilonas“. (N-7) 23.10 Veiksmo f. „Pašėlęs greitis“ (2008 m., JAV). (N-14) 0.45 „Išgelbėk mane“. 1.40 „Kaltės kaina“. (N-7) 2.40 „Eureka“ (1). Drama. (N-7)

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos (k.). 8.15 „Miesčionys I”(k.). 9.00 Valio! Atostogos. „Šaolino vaikai“. 10.00 „Dapkai ir Butkai“ (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 Tarp miesto ir kaimo. 12.15 Televitrina. 12.45 Sveikinimų koncertas (k.). (N-7) 14.30 Smagiausios akimirkos. 15.15 Baimės faktorius. 16.20 „Linksmasis našlys“. 16.50 „Dapkai ir Butkai III“. 17.35 „Miesčionys I“. 18.20 „Julija“. 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 „Liejyklos gatvė“. Kriminalinis serialas. 21.30 Geras filmas. Siaubo trileris „Stebėtoja“ (2008 m., Kanada). (N-14) 23.30 Baimės faktorius (k.). 0.30 „Liejyklos gatvė“ (k.). 1.35 Bamba. (S)

15.05 16.00 16.30 17.00

17.50 18.35 19.05

20.40 21.20 21.50 0.50 1.20

TV1 8.05 8.40 9.40 10.05 10.30 11.00 12.00 13.00 14.00 14.30 15.00

Žinios šiokiadieniais – 5.02, 5.30, 6.00, 6.30, 7.00, 7.15, 7.30, 7.45, 8.00, 8.15, 8.30, 8.45, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00. 5.05 Spaudos apžvalga.

8.00 8.25 8.35 9.00 11.30 12.00 12.55 13.30 14.20 15.10

„Šaltakraujis“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Komisaras Reksas“ (k.). 11.00 Ant svarstyklių. 12.00 Jūros šventė 2011. Atidarymo koncertas „Klaipėda – supermiestas“ (k.). 14.20 Klausimėlis.lt (k.). 14.35 Myliu krepšinį. 2011 m. Europos krepšinio čempionatui artėjant (k.). 15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 16.00 „Makleodo dukterys“. 17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Neskubėk gyventi“ (1). TV serialas. 19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Stilius. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Vasaros ritmu. Geriausios LRT melodijos. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „24 valandos“.

6.20 „Džekio Čano nuotykiai“ (k.). 6.50 „Policijos akademija“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 KK2. (N-7) 9.50 FTB (k.). 10.40 „24 valandos“. 11.40 KK2 vasara (k). 12.10 Kitas! (k). 12.40 Pričiupom! (k). 13.10 „Džekio Čano nuotykiai“. 13.40 „Policijos akademija“. 14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 16.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 „Dabar ir visada VI“. 18.45 Žinios. 19.10 FTB. 20.10 Aš myliu Lietuvą. (N-7) 21.00 PREMJERA. KK2 vasara. 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.30 Veiksmo trileris „Šaltakraujis“ (1995 m., JAV). (N-14) 0.20 „Vampyro dienoraščiai“. 1.20 „Ozas“.

„Abejonių šešėlis“.

6.40 6.55 7.25 7.55 8.55 10.00 10.30 11.10 12.05 12.40 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 17.40 18.45 19.10 20.00 21.00

23.00 0.40 1.35 2.20

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Nusivylusios namų šeimininkės“. „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. Vasara pagal Rūtą. „Pasirink mane“. Pasimatymų šou. Norite – tikėkite, norite – ne! „Katašunis“ (1). Animac. serialas. „Hana Montana“. „Heraklis“. „Simpsonai“. „Aurora“. (N-7) „Marinela“. (N-7) „Svotai“. (N-7) TV3 žinios. Dar pažiūrėsim... Ūkininkas ieško žmonos. Draugiškos vyrų krepšinio rungtynės. Lietuva–Latvija. Tiesioginė transliacija iš Klaipėdos.Pertraukoje – 21.45 „Varom už Lietuvą“. Trileris „Abejonių šešėlis“ (2007 m., JAV). (N-14) „Išgelbėk mane“. „Pinklės“ (1). Detektyvinis serialas. (N-14) „Eureka“. (N-7)

Teleparduotuvė. „Ekomitas”. „Blogiukai ir Pabaisa“. „Supermergaitės”. „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi”. „Terminatorius. Saros Konor kronikos“. „Detektyvė Džonson“. „Jos vardas Nikita“. Nuotykių serialas. Teleparduotuvė. „Draugai VI“. „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”.

LTV2

Rugpjūčio 2, antradienis

Nacionalinė paieškų tarnyba.

Tele bim-bam. Gustavo enciklopedija. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). Mažųjų žvaigždžių valanda (k.). Etnokultūros ratas (k.). „Makleodo dukterys“. Tūkstantmečio akimirkos. Teatro instinktas. Dalia Kutraitė kalbina... Juozą Domarką (k.). Miesto kodas (k.). Tele bim-bam. Gustavo enciklopedija. Pasaulio dokumentika. „Juanming Juanas – Kinijos imperatoriaus sodas“. „Likimo valsas“. Sietynas. Auksinė Agatos Kristi kolekcija. „Mis Marpl. Lavonas bibliotekoje“. (N-7) Septynios Kauno dienos. Dok. f. ciklas „Šiaurietiškas būdas“. „Nibelungų žiedas“. Veiksmo drama. (N-7) Panorama. „Snaiperio taikinyje“. (N-7)

„Čarlio Bartleto išdaigos“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos (k.). 8.15 „Miesčionys I“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos. „Šaolino vaikai“. 10.00 „Dapkai ir Butkai“ (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 Komedija „Čarlio Bartleto išdaigos“ (k.). (N-7) 14.40 Smagiausios akimirkos. 15.15 Baimės faktorius. 16.15 „Linksmasis našlys“. 16.50 „Dapkai ir Butkai III“. 17.35 „Miesčionys I“. 18.20 „Julija“. 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 „Liejyklos gatvė“. 21.30 Geras filmas. Romantinė komedija „Pasiklydę meilėje“ (2005 m., Jungtinė Karalystė, Graikija). (N-7) 23.35 Baimės faktorius (k.). 0.35 „Liejyklos gatvė“ (k.). (N-7) 1.40 Bamba. (S)

15.50 16.00 16.25 16.35 17.00 17.50 18.35 19.05 20.15 21.10 23.00 23.30 24.00 0.30

Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir...“ „Pašėlę Tornberiai“. Labas rytas. Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). Miesto kodas (k.). Sietynas (k.). „Makleodo dukterys “. Čiurlionio kodas. (k.). Septynios Kauno dienos. Vienas eilėraštis. Gustavo enciklopedija. „Kurmis ir...“ „Pašėlę Tornberiai“. Gyvenimas yra gražus. „Likimo valsas“. TV serialas. Kaimo akademija. LTV aukso fondas. „Devyni nuopuolio ratai“ (2). TV filmas. Veidai. Auksinio balso konkursas „Triumfo arka”. 2010 m. Pasaulio dokumentika. „Įkyrių minčių nelaisvėje“. Muzikos pasaulio žvaigždės. Kamerinė muzika. Panorama. Dirigento Juozo Domarko 75-mečiui. Groja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (k.).

TV1

TV6 10.00 Teleparduotuvė. 10.15 „Angelas“. 11.10 „Kobra 11“. Nuotykių serialas. (N-7) 12.05 „Kastlas“. Kriminalinė drama. 13.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 14.00 Pakvaišęs sportas. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 Džipai monstrai. 16.00 „Angelas“. 17.00 „Kobra 11“. 18.00 „Kastlas“. 19.00 „CSI Niujorkas“. 20.00 „Vedęs ir turi vaikų“. 21.00 „Viena už visus“. Komedija. (N-7) 21.30 „Žurnalistai“. Humoro laida. 21.35 „Svetimas prieš Grobuonį“. Siaubo f. (N-14) 23.30 „Pietų parkas“. 24.00 „CSI kriminalistai“. 0.50 Džipai monstrai.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.40 8.50 9.20 9.45 10.40 11.10

TV parduotuvė. Teletabiai. 24/7 (k.). Griūk negyvas! Super L.T. (N-7) „Pora kaip tvora”. Kas tu toks? (k.) Griūk negyvas! Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 12.05 Šiandien kimba. 12.30 24/7 (k.). 13.30 TV parduotuvė. 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai Spaudos puslapiai. Laida „112“. Tarp Rytų ir Vakarų. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Namai namučiai. Atsiliepk dainoj. Laida rusų kalba. Antra pavara.

14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI“. Humoro serialas. (N-7) 15.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos”. Veiksmo serialas. (N-7) 19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 „Pasiekiamas taikinys”. Veiksmo f. (N-14) 22.45 „Detektyvė Džonson” (k.). 23.45 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.). (N-7)

TV6 9.30 9.45 10.15 11.10 12.05 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30

8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. Animac. serialas. 9.10 „Betmenas ir narsuolių komanda”. Animac. serialas. 9.30 „Blogiukai ir Pabaisa”. Animac. serialas. 10.05 „Supermergaitės“. 10.30 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi”. Animac. serialas. 11.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos”. 12.00 „Detektyvė Džonson”. 13.00 „Jos vardas Nikita”.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai“. 18.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos”. 19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. 21.00 „Barono Miunhauzeno nuotykiai”. Nuotykių filmas šeimai. 23.30 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.).

21.35 23.30 24.00 0.50

Teleparduotuvė. Tavo augintinis. „Angelas“. „Kobra 11“. „Kastlas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Viena už visus“. Komedija. Teleparduotuvė. Džipai monstrai. „Angelas“. „Kobra 11“. „Kastlas“. „CSI kriminalistai“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Viena už visus“. Komedija. „Žurnalistai“. Humoro laida. „Iksmenai“. Veiksmo f. (N-7) „Pietų parkas“ „CSI kriminalistai“. Džipai monstrai.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 8.50 9.20 9.45 10.40 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai. Super L.T. „Pora kaip tvora” (k.). „Kas tu toks?” Griūk negyvas! Laida „112“. Ant svarstyklių. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Litas prie lito. Duetai. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Mažoji studija. Kultūra ir religija.

14.00 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.20 18.00 18.20 19.25 20.00 20.25 21.00 21.35 22.15 23.15

Naša Raša. Super L.T. (N-7) „Pora kaip tvora”. Žinios. Orai. Kas tu toks? Žinios. Orai. Lietuva tiesiogiai. Žinios. Orai. Naša Raša. Super L.T. 20 minučių. Orai. Griūk negyvas! Reporteris. Orai. Lietuva tiesiogiai. „Zona”. (N-14) „Naša Raša”. Humoro laida. (N-7) 0.20 „Pora kaip tvora” (k.). 0.50 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Moterų žurnalas. 14.30 Susituokime. 15.30 Moterų žurnalas. 15.40 Federalinis teisėjas. 16.45 Detektyvai. 17.25 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 18.25 TV serialas „Pėdsakas”. 19.05 Tegul kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas „Paskutinis susitikimas”. 22.05 „Lietaus žmonės”. 23.20 Lietuvos „Laikas”. 23.30 TV serialas „Pabėgimas”. 0.30 TV serialas „Pėdsakas”. 1.05 Detektyvai. 1.35 Naktinis eteris. 18.10 18.30 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48

Dienos tema. Gera girdėti. Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Tarp Rytų ir Vakarų (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. J. Marcinkevičius. 23.58 LR himnas.

11.10 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 12.05 Skonio reikalas (k.). 13.00 Reporteris (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Naša Raša (N-7) 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Naša Raša. 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 „Zona“. (N-14) 23.15 Naša Raša. 0.20 „Pora kaip tvora” (k.). 0.50 Reporteris.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.35 Federalinis teisėjas. 16.40 Detektyvai. 17.20 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 18.15 TV serialas „Pėdsakas”. 18.55 Tegul kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas „Paskutinis susitikimas”. 22.05 Liudytojai. 23.20 Lietuvos „Laikas”. 23.30 TV serialas „Pabėgimas”. 0.35 TV serialas „Pėdsakas”. 1.05 Detektyvai. 1.35 Naktinis eteris. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48 23.58 24.00

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gamta – visų namai. Mažoji studija. Dievo žodis. Ant svarstyklių (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. J.Aistis. LR himnas. Nakties programa.

2011 m. liepos 29–rugpjūčio 5 d., Nr. 30 (74)

Gimtasis kraštas

TV programa LTV2

Rugpjūčio 3, trečiadienis

8.00 8.25 8.35 9.00 11.30 11.45

„Senis“.

„Nuopuolis“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Neskubėk gyventi“ (k.). 11.00 Toks gyvenimas... 12.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai (k.). 13.30 Gustavo enciklopedija (k.). 14.00 Pasaulio dokumentika. „Karo šešėlyje“ (k.). 15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. (N-7) 16.00 „Makleodo dukterys“. 17.00 „Senis“. (N-7) 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 „Neskubėk gyventi“. 19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Savaitės atgarsiai. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.05 Vasaros ritmu. Geriausios LRT melodijos. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „24 valandos“.

6.20 „Džekio Čano nuotykiai“ (k.). 6.50 „Policijos akademija“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 KK2. (N-7) 9.50 Nuo... Iki... (k.). 10.40 24 valandos. 11.40 KK2 vasara (k.). 12.10 Kitas! (k). 12.40 Pričiupom! (k). 13.10 „Džekio Čano nuotykiai“. 13.40 „Policijos akademija“. 14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 16.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 „Dabar ir visada VI“. 18.45 Žinios. 19.10 FTB. 20.10 Aš myliu Lietuvą. (N-7) 21.00 Kitas! (N-7) 21.30 Pričiupom! 22.00 Žinios. 22.30 Kriminalinė drama „Nuopuolis“ (1998 m., JAV). (N-14) 1.10 „Grožio peilis“. 2.10 „Ozas“.

„Mirties ringas“.

6.40 6.55 7.25 7.55 8.55 10.00 10.30 11.10 12.10 12.45 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 17.40 18.45 19.10 20.00 21.00 21.40 22.00 22.05 23.05 0.40 1.35 2.20

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Nusivylusios namų šeimininkės“. „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) „Širdys paklydėlės“. Ūkininkas ieško žmonos. Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. Norite – tikėkite, norite – ne! „Katašunis“. „Hana Montana“. „Heraklis“. „Simpsonai“. „Aurora“. (N-7) „Marinela“. (N-7) „Svotai“. TV3 žinios. Dar pažiūrėsim... „Didieji pokyčiai“. Realybės šou. „Pasirink mane“. Pasimatymų šou. TV3 žinios. Vikingų loto. „Melo teorija“. Kriminalinė drama „Mirties ringas“ (2008 m., JAV). (N-7) „Išgelbėk mane“. „Pinklės“. (N-14) „Eureka“. (N-7)

„Karalius Gijomas“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos (k.). 8.15 „Miesčionys I“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos. „Šaolino vaikai“. 10.00 „Dapkai ir Butkai“ (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 Romantinė komedija „Pasiklydę meilėje“ (k.). 14.40 Smagiausios akimirkos. 15.15 Baimės faktorius. 16.15 „Linksmasis našlys“. 16.50 „Dapkai ir Butkai III“. 17.35 „Miesčionys I“. 18.20 „Julija“. 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 „Liejyklos gatvė“. 21.30 Geras filmas. Komedija „Karalius Gijomas“ (2009 m., Prancūzija). (N-7) 23.20 Baimės faktorius. 0.20 „Srautas II“. 1.200 Bamba. (S)

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 „Neskubėk gyventi“ (k.). 11.00 Forumas. 12.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 13.30 Nacionalinė paieškų tarnyba (k.). 14.15 „Šilko kelias“ (k.). 15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. 16.00 „Makleodo dukterys“. 17.00 „Senis“. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Dok. serialas „Tuk tuk Indija“. 19.30 Pramoginė informacinė laida „Vasaros spalvos“. Tiesiogiai iš pajūrio. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.04 Loterija „Perlas“. 22.07 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.45 Dok. f. ciklas „Šiaurietiškas būdas“. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 Dok. serialas „Su hidžabu ir aukštakulniais“.

„Malibu pakrantės rykliai“.

6.20 „Džekio Čano nuotykiai“ (k.). 6.50 „Policijos akademija“ (k.). 7.20 „ Tomas ir Džeris“ (k.). 7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 KK2. 9.50 Abipus sienos. 10.40 24 valandos. 11.40 KK2 vasara (k). 12.10 Kitas! (k). 12.40 Pričiupom! (k.). 13.10 „Džekio Čano nuotykiai“. 13.40 „Policijos akademija“. 14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 16.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 „Dabar ir visada VII“. 18.45 Žinios. 19.10 Įvykiai, sukrėtę Lietuvą. (N-7). 20.00 Karališkas KK2. Speciali laida. 21.00 Farai. 21.30 Pričiupom! (N-7). 22.00 Žinios. 22.30 Premjera. Veiksmo trileris „Malibu pakrantės rykliai“ (2009 m., Australija, Kanada). (N-14) 0.20 Sveikatos ABC (k.).

„Voratinklyje“.

6.40 6.55 7.25 7.55 8.55 10.00 11.00 12.00 12.40 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 17.40 18.45 19.10 20.00 21.00

21.45 23.00

0.50 1.40 2.25

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Nusivylusios namų šeimininkės“. „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) Didieji pokyčiai. (N-7) „Pasirink mane“. Pasimatymų šou. Norite – tikėkite, norite – ne! „Katašunis“. „Hana Montana“. Heraklis“. Animac. serialas. „Simpsonai“. (N-7) „Aurora“. (N-7) „Marinela“. (N-7) „Svotai“. TV3 žinios. Dar pažiūrėsim... Nuodėmių dešimtukas. Draugiškos vyrų krepšinio rungtynės. Lietuva–Slovėnija. Tiesioginė transliacija iš Klaipėdos. Pertraukoje – „Varom už Lietuvą“. Trileris „Voratinklyje“ (2007 m., JAV) (N-14) „Išgelbėk mane“. „Pinklės“. (N-14) „Eureka“. (N-7)

19.05 20.40 21.15

22.15 22.55 23.25 24.00 0.30 1.20

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. Animac. serialas. 9.10 „Betmenas ir narsuolių komanda”. 9.30 „Blogiukai ir Pabaisa”. Animac. serialas. 10.05 „Supermergaitės”. Animac. serialas. 10.30 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi”.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

LTV2

Rugpjūčio 4, ketvirtadienis

„Tuk tuk Indija“.

13.30 14.20 15.10 16.00 16.25 16.35 17.00 17.50 18.35

Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Pašėlę Tornberiai“. Labas rytas. Kultūros paveldas. Liuteroniški kryžiai. Auksinio balso konkursas „Triumfo arka”. 2010 m. (k.) „Makleodo dukterys“. Būtovės slėpiniai (k.). Veidai (k.). Tele bim-bam. „Aviukas Šonas“. „Pašėlę Tornberiai“. Be pykčio. „Likimo valsas“. Dalia Kutraitė kalbina... Andrių Meškauską. 1998 m. Europos kinas. „Romeo, Džiuljeta ir tamsa“. Drama. (N-7) Gyvenimo ratu. Ervinas Prūsas ir nėgių žvejyba. Valstybės kino metraštis. Europos laive. Pirmieji metai. Lietuvos kelio beieškant. Brydė. Trys debiutai. Pasaulio dokumentika. „Vienuolio pašaukimas“. Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras. Panorama. Gyvenimas yra gražus (k.). „24 valandos“.

„1941-ųjų pavasaris“.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos. 8.15 „Miesčionys I“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos. „Šaolino vaikai“. 10.00 „Dapkai ir Butkai“ (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 Komedija „Karalius Gijomas“ (k.). 14.30 Smagiausios akimirkos. 15.15 Baimės faktorius. 16.15 „Linksmasis našlys“. 16.50 „Dapkai ir Butkai III“. 17.35 „Miesčionys I“. 18.20 „Julija“. 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 „Liejyklos gatvė“. 21.30 Geras filmas. Drama „1941-ųjų pavasaris“ (2008 m., JAV, Lenkija, Izraelis). (N-7) 23.30 Baimės faktorius. 0.30 „Srautas II“ (k.). (N-7) 1.30 Bamba. (S)

8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 „Sandokanas, Malaizijos tigras“. Animac. f. 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Džiazo vakaras (k.). 12.00 Valstybės kino metraštis. Europos laive. Pirmieji metai. Lietuvos kelio beieškant (k.). 13.00 Dainuoja Sergejus Larinas. 1999 m. 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Krašto garbė (k.). 15.10 Gyvenimo ratu. (k.). 15.40 Tūkstantmečio akimirkos. Teatro instinktas (k.). 16.00 Gustavo enciklopedija. 16.30 „Sandokanas, Malaizijos tigras“. 17.00 Mūsų miesteliai. Luokė (1). 17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Mokyklos langas (k.). 19.05 Lietuvos balsai. Nacionalinis chorų konkursas. 2009 m. 20.55 Kuluarai. 21.35 Šalia mūsų. Kalavijų vartai. 22.00 Savęs link. Meditacija, harmoningas gyvenimas. 22.30 Pasaulio dokumentika. „Mąstantis automobilis“. 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Orkestro muzikos vakaras iš LRT archyvų. 24.00 Panorama. 0.30 Be pykčio. 1.20 „24 valandos“.

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. 9.10 „Betmenas ir narsuolių komanda“. Animac. serialas. 9.30 „Blogiukai ir Pabaisa”. 10.05 „Supermergaitės“. 10.30 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi“. 11.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos“.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

11.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos”. 12.00 „Detektyvė Džonson”. 13.00 „Jos vardas Nikita”. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI”. 15.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”. Nuotykių serialas. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”. 18.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos”. Veiksmo serialas. 19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 „Šaltas kaip plienas“. Trileris. (N-14) 22.45 „Detektyvė Džonson” (k.). 23.45 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.).

14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.30 23.30 24.00 0.50

Teleparduotuvė. „Angelas“. „Kobra 11“. (N-7) „Kastlas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Viena už visus“. Komedija. Teleparduotuvė. Džipai monstrai. „Angelas“. „Kobra 11“. (N-7) „Kastlas“. „CSI kriminalistai“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Viena už visus“. Komedija. „Iksmenai. Žūtbūtinis mūšis“. Trileris. (N-7) „Pietų parkas“. „CSI kriminalistai“. Džipai monstrai.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 8.50 9.20 9.45

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai. Super L.T. „Pora kaip tvora” (k.). Kas tu toks?

11.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite. 12.10 Muzikinis vidudienis. 13.00 Lietuvos diena. 15.05 Skambanti vasara. 16.03 Žinių amžius. 16.30 Laida rusų kalba. 17.03 Antra pavara. 18.10 Dienos tema. 19.03 Sveikinimų ratas.

12.00 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 22.35 23.35

„Detektyvė Džonson”. „Jos vardas Nikita”. Teleparduotuvė. „Draugai VI”. „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”. Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. „Keršto bučiniai”. Telenovelė. (N-7) „Terminatorius. Saros Konor kronikos”. Veiksmo serialas. „Detektyvė Džonson”. „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) Ketvirtadienio detektyvas „Pavojingasis Deivisas”. (N-14) „Detektyvė Džonson” (k.). „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.).

TV6 10.00 10.15 11.10 12.05 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 21.35 23.30 24.00 0.50

Teleparduotuvė. „Angelas“. „Kobra 11“. „Kastlas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Viena už visus“. Teleparduotuvė. Džipai monstrai. „Angelas“. „Kobra 11“. „Kastlas“. Kriminalinė drama. „CSI kriminalistai“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Viena už visus“. Komedija. (N-7) „Šešios dienos, septynios naktys“. Komedija. (N-7) „Pietų parkas“. (N-14) „CSI kriminalistai“. Džipai monstrai.

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10 8.50 9.20 9.45 10.40 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

10.40 Griūk negyvas! 11.10 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras. 12.05 Gongo Gangas (k.). 13.00 Reporteris. 13.30 TV parduotuvė. 14.00 Naša Raša. 15.00 Super L.T. (N-7) 15.30 „Pora kaip tvora”. 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Naša Raša. (N-7) 19.25 Super L.T. (N-7) 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 Ekovizija. Žalioji idėja. 23.05 Naša Raša. 0.05 „Pora kaip tvora”. 0.35 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas

TV6 10.00 10.15 11.10 12.05 13.00 14.00

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai. Super L.T. „Pora kaip tvora” (k.). Kas tu toks? Griūk negyvas! Laida 112. Forumas. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Sveikata (k.). Žalioji banga. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti.

7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.35 Animacinis f. 15.40 Federalinis teisėjas. 16.45 Detektyvai. 17.30 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 18.25 TV serialas „Pėdsakas”. 19.05 Tegul kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas „Paskutinis susitikimas”. 22.05 Gyvenamoji aplinka. 23.15 Lietuvos „Laikas”. 23.30 TV serialas „Pabėgimas”. 0.30 TV serialas „Pėdsakas”. 1.05 Detektyvai. 1.35 Naktinis eteris. 20.03 Vakaro pasaka. 20.20 Žinių amžius (k.). 20.45 Mažoji studija. Dievo žodis (k.). 21.03 Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite (k.). 22.10 Žvaigždės žiūri į žemę. 23.48 Vidurnakčio lyrika K.Boruta. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

11.10 Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). 12.05 Dok. serialas „Laukinė gamta” (k.). 13.00 Reporteris (k.). 13.30 TV parduotuvė. 14.00 „Naša Raša”. 15.00 Super L.T. (k.). (N-7) 15.30 „Pora kaip tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Kas tu toks? 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Naša Raša. 19.25 Super L.T. 20.00 20 minučių. Orai. 20.25 Griūk negyvas! 21.00 Reporteris. Orai. 21.35 Lietuva tiesiogiai. 22.15 Dok. serialas „Didžiausios pasaulio katastrofos”. „Siaubingieji potvyniai”. „Kalnų sniego griūtys”. 0.15 „Pora kaip tvora”. 0.45 Reporteris. Orai.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.00 Naujienos. 14.20 Susituokime. 15.35 Moterų žurnalas. 15.45 Federalinis teisėjas. 16.50 Detektyvai. 17.30 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 18.25 TV serialas „Pėdsakas”. 19.05 Tegul kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos „Laikas”. 21.00 Sporto naujienos. 21.05 TV serialas „Paskutinis susitkimas”. 22.05 Žmogus ir įstatymas. 23.15 Lietuvos „Laikas”. 23.25 TV serialas „Pabėgimas”. 0.30 Vaidybinis f. „Išėjusieji”. 2.35 Žvaigždėlaivis. 2.50 Naktinis eteris. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Literatūros akiračiai (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Forumas (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. G.Dabrišius. 23.58 LR himnas. 24.00 Nakties programa.

Gimtasis kraštas

LTV2

Rugpjūčio 5, penktadienis

„Pažadas“.

„Jau atvažiavom“.

6.00 Labas rytas. 9.00 „Makleodo dukterys“ (k.). 10.00 Pramoginė informacinė laida „Vasaros spalvos“ (k.). 11.00 Akiračiai. 12.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 13.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k.). 14.00 „Snaiperio taikinyje“ (k.). 15.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. 16.00 „Makleodo dukterys“. 17.00 „Senis“. 18.15 „Šiandien“. Aktualijų laida (su vertimu į gestų kalbą). 18.45 Klausimėlis.lt. 19.00 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Duokim garo! 22.04 Loterija „Perlas“. 22.07 Duokim garo! 22.45 Premjera. Vesternas „Pažadas“ (2008 m., JAV). (N-14)

6.20 „Džekio Čano nuotykiai“ (k.). 6.50 „Policijos akademija“ (k.). 7.20 „Tomas ir Džeris“. 7.50 „Meilės sparnai“. 8.50 Įvykiai, sukrėtę Lietuvą (k.). (N-7) 9.55 Geriausi LNK koncertai. Muzikos festivalis „Laumės juosta 2011“ (k). 12.40 Pričiupom! (k). 13.10 „Džekio Čano nuotykiai“. 13.40 „Policijos akademija“. 14.10 „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Drakonų kova Z“. 15.40 „Elenos paslaptis“. 16.40 „Meilė ir kančia“. 17.40 „Dabar ir visada VII“. 18.45 Žinios. 19.10 Nuotykių komedija „Jau atvažiavom“ (2005 m., JAV, Kanada). 21.00 Tarptautinis šlagerių festivalis „Palanga 2011“. Pirmoji diena. 24.00 Romantinė komedija „Amerikietiškas pyragas 2“ (2001 m., JAV,). (N-14) 2.10 Siaubo f. „Vis dar žinau, ką veikei aną vasarą“ (1998 m., JAV). (N-14)

2011 m. liepos 29–rugpjūčio 5 d., Nr. 30 (74)

TV programa

„Tavo, mano ir mūsų“.

6.40 6.55 7.25 7.55 8.55 10.00 11.00 12.00 12.40 13.40 14.10 14.40 15.10 15.40 16.40 17.40 18.45 19.10 20.00

21.45 23.40 1.35

Teleparduotuvė. „Hana Montana“. „Simpsonai“. „Nusivylusios namų šeimininkės“. „Meilės sūkuryje“. (N-7) „Moterys meluoja geriau“. (N-7) Nuodėmių dešimtukas. Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. Norite – tikėkite, norite – ne! „Katašunis“. „Hana Montana“. „Heraklis“. Animac. serialas. „Simpsonai“. (N-7) „Aurora“. (N-7) „Marinela“. (N-7) „Svotai“. TV3 žinios. Dar pažiūrėsim... Romantinė komedija „Tavo, mano ir mūsų“ (2005 m., JAV). Veiksmo f. „Taksi“ (2004 m., JAV, Prancūzija). (N-7) Veiksmo komedija „Galingasis Stenas“ (2007 m., JAV). (N-14) Komedija „Žinių filmas“ (2008 m., JAV). (N-7)

Smagiausios akimirkos.

6.45 Televitrina. 7.15 Smagiausios akimirkos. 8.15 „Miesčionys I“ (k.). 9.00 Valio! Atostogos. „Šaolino vaikai“ 10.00 „Dapkai ir Butkai“ (k.). 10.45 Be recepto (k.). 11.15 „Julija“. 12.15 Televitrina. 12.45 „Šventinis Domino“. Koncertas (k.). 14.45 Smagiausios akimirkos. 15.10 Baimės faktorius. 16.10 „Linksmasis našlys“. 16.40 „Dapkai ir Butkai III“. 17.25 „Miesčionys II“. 18.00 „Nuomininkai“. Humoro serialas (Lietuva). 19.20 Be recepto. 20.00 Žinios. 20.20 Amerikos talentai V. 22.10 Galiūnų čempionų lygos varžybos 2011. I etapas, Suomija. 23.15 Siaubo trileris”Stebėtoja“ (k.). (N-14) 1.00 Bamba. (S)

8.00 Tele bim-bam (k.). 8.30 Gustavo enciklopedija (k.). 9.00 Labas rytas. 11.30 Muzikos pasaulio žvaigždės (k.). 12.00 Be pykčio (k.). 12.50 Brydė. Trys debiutai (k.). 13.30 „Makleodo dukterys“. 14.20 Savęs link. Meditacija, harmoningas gyvenimas (k.). 14.50 Kultūros paveldas. „Liuteroniški kryžiai“ (k.). 15.05 Negali būti. 15.30 Mokyklos langas (k.). 16.00 Tele bim-bam (k.). 16.30 Gustavo enciklopedija (k.). 17.00 Čiurlionio kodas. 17.50 „Likimo valsas“. 18.35 Laida S. 19.05 Gruzijos kino klasika. „Chareba ir Gogija“. Istorinė drama. (N-7) 21.25 Šoka Sankt Peterburgo valstybinio teatro baleto artistai. 1998 m. 22.25 Prisiminkime. Antanas Miškinis skaito prieškario lyriką. 22.30 „Baltijos vaivorykštė“. Muzik. f. 23.00 Pasaulio dokumentika. „Su hidžabu ir aukštakulniais“. 23.35 Muzikos pasaulio žvaigždės. Vokalinės muzikos perlai. 24.00 Panorama. 0.30 LTV aukso fondas. „Devyni nuopuolio ratai“ (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Tazmanija”. 9.10 „Betmenas ir narsuolių komanda”. 9.30 „Blogiukai ir Pabaisa”. 10.05 „Supermergaitės”. Animac. serialas. 10.30 „Nenugalimieji. Kovos tęsiasi”. Animac. serialas.

5.05 5.15 5.45 6.03 6.30 10.03

Spaudos apžvalga. Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Gimtoji žemė. Ryto garsai. Spaudos puslapiai.

LTV2

Rugpjūčio 6, šeštadienis

„Laimi tik dideli“.

„Įsimylėjusi keturiasdešimtmetė“.

„Sachara“.

„Rembo IV“.

8.30 Gimtoji žemė. 9.00 „Pašėlę Tornberiai“. 9.25 „Aviukas Šonas“. 9.35 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 10.00 Gustavo enciklopedija. 10.30 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. 12.00 Pulsas. 12.30 „Petras Kurmelis“. TV filmas. 13.45 Juokis. 15.30 Sveikinimų koncertas. 16.00 Žinios (su vertimu į gestų k.). 16.10 Sveikinimų koncertas. 18.00 Vasaros ritmu. Geriausios LRT melodijos. 18.30 Kine kaip kine. 19.00 „Riešutų duona“. Tragikomedija. (1977 m.). 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Jūros šventė 2011. Rokenrolo fiesta. 23.30 Premjera. Komedija „Laimi tik dideli“ (2008 m., JAV). (N-7)

6.30 Animac. f. „Muča Luča“. 6.55 Animac. f. „Ozis ir Driksas“. 7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris III“. 7.45 Animac f. „Šiupininis“. 8.10 „Šegis ir Skūbis Dū“. 8.35 Animac. f. „Antinas Dafis“. 9.00 Kažkas atsitiko (k.). 9.30 Pričiupom! 10.00 Kino pusryčiai. Animacinis f. „Kelionė į Vakarus. Laimingojo Luko nuotykiai“. 11.50 PREMJERA. Nuotykių f. „Odisėjas ir Ūkanų sala“ (2008 m., D. Britanija, Kanada). (N-7) 13.50 „Nepaprastoji istorija“. 14.55 „Eva Luna“. 17.00 Neišgalvoti gyvenimai. 17.30 Valanda su Rūta. 18.45 Žinios. 19.00 Romantinė komedija „Įsimylėjusi keturiasdešimtmetė“ (2008 m., JAV). (N-7). 21.00 Tarptautinis šlagerių festivalis „Palanga 2011“. Antroji diena. Tiesioginė transliacija. 24.00 Veiksmo f. „Absoliuti valdžia“ (1997 m., JAV). (N-14)

6.50 Teleparduotuvė. 7.05 Animac. serialas. „Perla“. 7.30 „Ilgoji pertrauka“. 8.00 „Gormitai“. Animac. serialas. 8.30 „Beibleidai. Metalinė kova“. 9.00 Mistinė drama „Paviršius“ (2005 m., JAV). 10.00 Animac. komedija „Skūbis Dū ir ateiviai“. 11.25 Komedija „Išdykėlis Danstonas“ (1996 m., JAV). 13.05 Drama „Amžini draugai“ (2008 m. JAV). (N-7) 14.55 Šok su manimi. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Draugiškos vyrų krepšinio rungtynės. Lietuva–Čekija. Tiesioginė transliacija iš Klaipėdos. 19.45 Pertraukoje – „Varom už Lietuvą“. 21.00 Veiksmo komedija „Sachara“ (2005 m., JAV, Ispanija, Vokietija). (N-7) 23.25 Veiksmo f. „Derybininkas“ (1998 m., JAV, Vokietija). (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 7.40 Ekstrasensų mūšis (k.). 8.40 „Nuomininkai“. Humoro serialas (k.). 10.00 Šeštadienio rytas. 11.00 Amerikos talentai V (k.). 12.50 Baimės faktorius (k.). 13.50 Anykščių miesto ir vyno šventė. 2007 m. 15.40 Nesėsi – nepjausi. 16.15 Tarp miesto ir kaimo. 16.50 Atvirai su žvaigžde (k.). 17.50 „Srautas II“. 18.50 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 Ekstrasensų mūšis. 21.20 Veiksmo drama „Rembo IV“ (2008 m., JAV, Vokietija). (N-14) 23.10 Galiūnų čempionų lygos varžybos 2011. I etapas, Suomija (k.). 0.15 II Europos sporto žaidynės. 1.15 Bamba. (S)

8.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 8.15 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 8.30 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas. 8.45 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė. 9.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 9.15 Kelias. 9.30 Šventadienio mintys. 10.00 Mažųjų žvaigždžių valanda. 10.55 Gyvenimas yra gražus. 11.45 Etnokultūros ratas. „Mitai ir archeologija”. 12.15 Kulinarinės kelionės. 12.40 Keliaukim! 13.05 Čiurlionio kodas (k.). 14.00 Teatro popietė. Panevėžio dramos teatro spektaklis. Augusto Strindbergo „Mirties šokis”. 16.15 Ingeborga. „Esame jauni tik vieną kartą...” 1996 m. 16.50 Kuluarai (k.). 17.30 Savęs link. „Meditacija, harmoningas gyvenimas“ (k.). 18.00 Pasaulio dokumentika. „Su hidžabu ir aukštakulniais“. 18.35 „Grįžk į savo šalį“. 20.35 „Baltijos vaivorykštė“. Muzik. f. 21.05 „Pažadas“. Vesternas. (N-14) 22.30 Panorama. 23.00 Lietuvos balsai. Nacionalinis chorų konkursas. 2009 m. (k.).

TV1 8.05 Teleparduotuvė. 8.40 Retrospektyva. „Kompozitorius Anatolijus Šenderovas”. 9.10 Sveikatos ABC (k.). 10.05 „Gyvūnų pasaulis su Džerodu Mileriu”. Dok. serialas. 11.05 „Šunys darbininkai“. Dok. serialas.

5.05 5.45 6.03 6.30 7.05 7.30

Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Gamta – visų namai. Spaudos apžvalga. Ryto garsai.

11.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos”. 12.00 „Detektyvė Džonson”. 13.00 „Jos vardas Nikita”. 14.00 Teleparduotuvė. 14.30 „Draugai VI”. 15.00 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai”. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Keršto bučiniai”. Telenovelė. (N-7) 18.00 „Terminatorius. Saros Konor kronikos”. 19.00 „Detektyvė Džonson”. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai”. (N-7) 21.00 Penktadienio detektyvas „Tagartas XXII. Daryk arba mirsi”. (N-14) 22.30 „Detektyvė Džonson” (k.). 23.30 „Naujieji Robino Hudo nuotykiai” (k.).

8.50 9.20 9.45 10.40 11.10 12.05 13.00 13.30 14.00 15.00 15.30 16.00 16.05 17.00 17.10 18.00 18.20 19.25 20.00 20.25 21.00 21.35

TV6 10.00 10.15 11.10 12.05 13.00 14.00 14.30 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 20.00 21.00 22.00 23.00 23.55 0.45

Teleparduotuvė. „Angelas“. „Kobra 11“. „Kastlas“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Viena už visus“. Teleparduotuvė. Džipai monstrai. „Angelas“. „Kobra 11“. „Kastlas“. (N-7) „CSI kriminalistai“. „Vedęs ir turi vaikų“. „Pretendentas”. Drama. (N-7) „Kalėjimo bėgliai“. Nuotykių serialas. (N-14) „Vilko bilietas“. Krimin. drama. (N-14) „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. Fantastinis nuotykių serialas. „Erotinės istorijos“. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.10

TV parduotuvė. Teletabiai. Reporteris (k.). Lietuva tiesiogiai.

10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30 17.03 18.10 18.30

Sankryža. Akiračiai. Muzikinis vidudienis. Lietuvos diena. Auksinės kolekcijos. Gyvoji istorija. Laida rusų kalba. Antra pavara. Dienos tema. Gera girdėti.

12.10 „Mano puikioji auklė”. 12.40 „Gyvenimo prieskoniai”. Serialas. 13.40 Sąžinės balsas. 14.05 „Senosios Kristinos nutikimai”. Humoro serialas. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Didžiojo sprogimo teorija”. Humoro serialas. (N-7) 16.00 „Gražiosios melagės”. Serialas. (N-7) 17.00 „Pasitikėk manim”. 18.00 „Skaičiai”. 19.00 „Majamio ligoninė”. (N-7) 20.00 „Rubikonas”. (N-7) 21.00 „Operacija „Pikaso gaidukas“. Veiksmo f. (N-14) 23.05 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 0.05 „Senosios Kristinos nutikimai“.

TV6 8.45 9.00 9.30 11.10 12.10 12.40 13.40 14.05 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 21.30 22.00 23.00 23.55 0.50

Teleparduotuvė. Vienam gale kablys. Robinzonai. Lietuva. Džipai monstrai. „Kol mirtis išskirs“. Komedija. (N-7) Džeimis Oliveris Amerikoje. Pakvaišęs sportas. Jokių kliūčių! Aukščiausia pavara. „X mutantai“. Jokių kliūčių! „Kaulai“. „Gilus sukrėtimas“. Veiksmo f. „Simpsonai“. Animac. serialas. „Kalėjimo bėgliai“. (N-14) „Išvaduotojas“. Drama. (N-14) „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. „Erotinės istorijos“. (S)

Lietuvos ryto TV

0.35 1.35 2.05

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 Labas rytas. 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30 Naujienos. 10.00 Gyventi sveikai! 11.00 Naujienos. 11.15 Top-shop. 11.30 Noriu žinoti. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 Suprasti. Atleisti. 14.05 Moterų žurnalas. 14.15 Susituokime. 15.30 Detektyvai. 16.10 Lauk manęs. 17.15 TV serialas „Sutuoktuvių žiedas”. 18.10 TV žaidimas „Stebuklų laukas”. 19.05 Tegul kalba. 20.00 Laikas. 20.35 Žvaigždžių fabrikas. 22.10 Vaidybinis f. „Sūnelis”. 1.25 Naktinis eteris. 19.03 20.03 20.20 20.45 21.03 22.10 23.48 23.58 24.00

Sveikinimų ratas. Vakaro pasaka. Gyvoji istorija (k.). Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Akiračiai (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. A.Blokas. LR himnas. Nakties programa.

8.30 Griūk negyvas! 10.00 Dok. serialas „Mitų griovėjai”. 11.00 Namų daktaras. 11.30 Reporteris (k.). 12.00 Skonio reikalas. 13.00 Dok. serialas „Naikinanti jėga”. „Ugnikalniai”. „Tornadas”. 15.00 „Pora kaip tvora” (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Gongo Gangas. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! 19.00 Šeštadienio detektyvas. „Inspektorius Luisas”. (N-7) 21.00 Žinios. Orai. 21.15 Europos krepšinio karštligė. Europos jaunimo (vaikinų iki 16 m.) krepšinio čempionato rungtynės. Pusfinaliai. Transliacija iš Čekijos. 0.30 „Zona”. (N-14)

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 7.10 7.25 8.00 8.05 8.45 9.00 9.20 10.00 11.00 11.20 11.35 13.45 15.00 16.05 17.15 19.00 20.00 20.20 21.45 23.30

6.54 TV parduotuvė. 7.10 Reporteris (k.). 7.40 Teletabiai.

1.20

9.03 11.03 12.10 13.00 15.03 16.03 16.30 17.03

19.03 20.03 20.29 20.45

Kultūros savaitė. Sveikata. Sudie, XX amžiau. Lietuvos diena. Baladės. Kaip žmonės gyvena. Laida rusų kalba. Mažoji studija: Popiežius ir pasaulis, Septintoji diena. 18.10 Sveikinimų ratas.

Super L.T. „Pora kaip tvora” (k.). Kas tu toks?” Griūk negyvas! Šeimų dvikova – „Akropolio” turnyras (k.). Skonio reikalas. Reporteris (k.). TV parduotuvė. Humoro laida „Naša Raša”. Super L.T. „Pora kaip tvora”. (N-7) Žinios. Orai. Kas tu toks? Žinios. Orai. Ilgai ir laimingai. Žinios. Orai. Humoro laida „Naša Raša”. Super L.T. 20 minučių. Orai. Griūk negyvas! Reporteris. Orai. Vertas kinas. „Prarastas miestas”. Drama. (N14) Humoro laida „Naša Raša”. „Pora kaip tvora“ (k.). (N-7) Reporteris. Orai.

2.45

21.03 23.48 23.58 24.00

Naujienos. Top-shop. Noriu žinoti. Animacinis f. Grok, armonika! Ganytojo žodis. Naujienos. Skanėstas. Vera Vasiljeva. Naujienos. „Jeralaš”. Gyvenamoji aplinka. Liudytojai. Nuosprendis. Žmogus ir įstatymas. A.Serovo koncertas. Mėsėdžiai prieš žolėdžius. Laikas. Kokie mūsų metai! Linksmųjų ir išradingųjų klubas. Vaidybinis f. „Grinbergas”. Vaidybinis f. „Asmeninis ginklas”. Naktinis eteris. Auksinės kolekcijos. Vaikų radijo teatras. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. A.Bukontas. LR himnas. Nakties programa.

2011 m. liepos 29–rugpjūčio 5 d., Nr. 30 (74)

LTV2

Rugpjūčio 7, sekmadienis

„Apvogti vagį“.

„Kaulų kolekcininkas“.

„Durininkas“.

„Rakštis“.

8.30 Kaimo akademija. 9.00 „Sandokanas, Malaizijos tigras“. 9.25 „Kurmis ir...“ 9.35 „Pašėlę Tornberiai“. 10.00 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 10.30 Gustavo enciklopedija. 11.00 Talentų ringas. 2009 m. superfinalas. 11.30 Pasaulio dokumentika. „Juanming Juanas – Kinijos imperatoriaus sodas“. 13.30 Dok. filmų ciklas „Šiaurietiškas būdas“. 14.00 Auksinė Agatos Kristi kolekcija. „Mis Marpl. Žmogžudystė klebonijoje“. 16.00 Žinios (su vertimu į gestų k.). 16.15 Gamtos kodas. 16.45 Dok. serialas „Ekologiškiausi pasaulio namai“. 17.15 Pulsas. 17.45 Popietė su Algimantu Čekuoliu. 18.15 Žingsnis po žingsnio. 18.30 Stilius. 19.30 Bėdų turgus. 20.30 Panorama. 20.45 Savaitė. 21.15 Iš Noros Roberts kolekcijos. „Angelo ežeras“. Romantinis trileris (2007 m., JAV). (N-7) 23.00 Elito kinas. „Apvogti vagį“. Veiksmo komedija. (N-14)

6.30 Animac. f. „Muča Luča“. 6.55 Animac. f. „Ozis ir Driksas“. 7.20 „Mažieji Tomas ir Džeris III“. 7.45 „Šiupininis“. 8.10 „Šegis ir Skūbis Dū“. 8.35 „Antinas Dafis“. 9.00 Sveikatos ABC. 10.00 Kino pusryčiai. Nuotykių f. „Berniuko Rykliuko ir Lavos mergaitės nuotykiai“ (2005 m., JAV). 11.45 Komedija „Mis Slaptoji agentė“ (2000 m. JAV). (N-7) 13.55 „F. T. Budrioji akis“. 14.55 „Eva Luna“. 17.00 Farai. 17.45 Įvykiai, sukrėtę Lietuvą (k). (N-7) 18.45 Žinios. 19.00 Teleloto. 20.00 Super KK2. (N-7) 21.00 Trileris „Kaulų kolekcininkas“ (1999 m., JAV). (N-7) 23.25 Veiksmo komedija „Gaujos vyrukai“ (2001 m., JAV). (N-14)

6.50 Teleparduotuvė. 7.05 Animac. serialas „Perla“. 7.30 „Ilgoji pertrauka“. 8.00 „Gormitai“. 8.30 „Beibleidai. Metalinė kova“. 9.00 „Paviršius“. 10.00 Animacinis f. „Skūbis Dū kompiuteriniame žaidime“. 11.25 Nuotykių komedija visai šeimai „Naktis muziejuje“ (2006 m., JAV, D. Britanija). 13.35 Komedija „Ar būsi mano?“ (2006 m., JAV). (N-7) 15.15 Nuotykių f. „Durininkas“ (2006 m., Italija, Prancūzija). (N-7) 17.10 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 17.40 „Kobra 11“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 Oranžinė manija. Krepšinio apžvalga. 19.30 Lietuvos talentai 2010. 23.45 Romantinė komedija „Dviese prie jūros“ (1996 m., JAV). (N-14) 1.25 Nuotykių komedija „Būrys Amerika. Drebėk, pasauli!“ (2004 m., JAV). (N-14)

6.30 Televitrina. 7.00 Smagiausios akimirkos. 8.00 Ekstrasensų mūšis (k.). 9.00 Tauro ragas. 9.30 Apie žūklę ir medžioklę. 10.00 Sekmadienio rytas. 11.00 Melodrama „Meilė pagal scenarijų“ (2007 m., Indija). 13.30 Smagiausios akimirkos. 14.15 Sveikinimų koncertas (tel. (8 5) 278 0803, mob. 8 618 77 654). 16.15 Tarp miesto ir kaimo (k.). 16.50 Atvirai su žvaigžde (k.). 17.50 „Srautas II“. (N-7) 18.50 „Mentai. Sudužusių žibintų gatvės“. (N-7) 20.00 Žinios. 20.20 Ekstrasensų mūšis. 21.20 Meilės istorijos. Melodrama „Meilės potvyniai“ (2008 m., Vokietija). (N-7) 23.15 Fantastinis f. „Rakštis“ (2008 m., JAV). (N-14) 0.55 Bamba. (S)

TV6 Pirmadienis, rugpjūčio 1 d. 21.35 val. Siaubo filmas „Svetimas prieš Grobuonį“. JAV, Kanada, Vokietija, Čekija, D.Britanija, 2004 m. Rež. Paul W.S. Anderson (N-14). Vaidina: Sanaa Lathan, Raoul Bova, Lance Henriksen. Giliai po Antarktikos ledu stūkso piramidė. Nepaprastą radinį aptinka turtingo nuotykių ieškotojo ir tyrinėtojo Čarlzo Veilando vadovaujama archeologų ekspedicija. Keistame statinyje mokslininkai randa šiurpiai sudarkytų žmonių griaučių. Netrukus tyrinėtojai išsiaiškina, kas nutiko nelaimėliams. Pasirodo, jauni grobuonių rūšies ateiviai atvyksta į piramidę atlikti savotiško brandos ritualo. Vienas išbandymų – susirėmimas su klaidžiuose milžiniško statinio koridoriuose tūnančiomis kraupiomis pabaisomis – svetimais.

TV3 Ketvirtadienis, rugpjūčio 4 d. 23.00 val. Trileris „Voratinklyje“. JAV, 2007 m. Rež. Terry Winsor (N-14). Vaidina: Sohrab Ardeshir, Cian Barry, Emma Catherwood, Lance Henriksen, Rajesh Latkar, Lisa Livingstone. Amerikiečių turistai Džina, Džonas, Steisė, Džeraldina ir Filas su gidu Brajanu keliauja pėsčiomis Indijos miškais. Džeraldinai įkanda nuodingas voras, ir grupė nusprendžia draugę nugabenti pas amerikietį gydytoją, kuris gyvena džiunglių gentyje. Kol daktaras slaugo Džeraldiną, Brajanas ir Steisė gyvena gentyje, o kiti draugai grįžta į Indijos miestelį. Laukdami, kada Džeraldina atsigaus, Brajanas ir Steisė išsiruošia aplankyti įdomios šventyklos ir, prie jos nuėję, sužino neįtikėtiną paslaptį apie daktarą.

Gimtasis kraštas

TV programa 8.00 Gimtoji žemė. 8.30 Gyvenimo ratu. Ervinas Prūsas ir nėgių žvejyba (k.). 9.05 Šalia mūsų. „Kalavijų vartai“ (k.). 9.30 Mokyklos langas. 10.00 Miesto kodas. 10.50 Mūsų miesteliai. Luokė (k.). 11.35 „Grįžk į savo šalį“ (k.). 14.10 Būtovės slėpiniai. 15.00 Kine kaip kine. 15.25 „Riešutų duona“. Tragikomedija. 16.35 Dalia Kutraitė kalbina... Andrių Meškauską. 1998 m. (k.). 17.05 Krašto garbė. 18.00 Valstybės kino metraštis. Europos laive. Pirmieji metai. Lietuvos kelio beieškant (k.). 19.00 Auksinės melodijos. Bijau rudens. 19.40 Donato ir Raimondo Banionių kūrybos vakaras Palangos gintaro muziejaus terasoje. 21.00 Komedija „Laimi tik dideli“. (N-7) 22.30 Panorama. 22.45 Kauno valstybinio muzikinio teatro spektaklis. Operetė „Marica”.

TV 1 8.05 8.40 9.10 10.05 11.05 12.10 12.40 13.40 14.05 15.00 15.30 16.00

5.05 5.45 6.03 8.03 9.03

Teleparduotuvė. Etnos. Eko mitas. „Pavojingi kaimynai” (1). Dok. serialas. „Šunys darbininkai”. Dok. serialas. „Mano puikioji auklė”. „Gyvenimo prieskoniai”. Serialas. Makaliaus kelionės. „Senosios Kristinos nutikimai“. Humoro serialas. Teleparduotuvė. „Didžiojo sprogimo teorija”. (N-7) „Gražiosios melagės”. Serialas. (N-7)

Su aušra. Mažoji studija. Dievo žodis. Rytas su muzika. Ryto garsų savaitė. Vasaros metą – vasaros dainos.

17.00 „Pasitikėk manim”. 18.00 „Skaičiai”.(N-7) 19.00 „Majamio ligoninė”. Serialas. 20.00 „Rubikonas”.(N-7) 21.00 Sekmadienio romantika. Iš Utos Danielos kolekcijos “Geriausios draugės sužadėtinis“. Romantinis f. (N-7) 22.50 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 23.50 „Senosios Kristinos nutikimai”.

TV6 9.15 9.30 10.00 10.30 11.10 12.10 12.40 13.35 14.05 15.00 16.00 17.00 18.00 19.00 21.30 22.00 23.00 23.55 0.50 1.20

Teleparduotuvė. Tavo augintinis. Vienam gale kablys. Dar pažiūrėsim... Džeimis Oliveris Amerikoje. „Kol mirtis išskirs“. Komedija. (N-7) Topmodeliai. Pakvaišęs sportas. Jokių kliūčių! „Aiškiaregys“. Kriminalinė komedija. (N-7) „X mutantai“. Fantastinis nuotykių serialas. Jokių kliūčių! „Kaulai“. „Pelės medžioklė”. Nuotykių f. (N-7) „Simpsonai“. Animac. serialas. „Kalėjimo bėgliai“. (N-7) „Išvaduotojas“. (N-14) „Žvaigždžių kelias. Erdvėlaivis“. „Tokia skirtinga Tara“. Komedija. (N-7) „Nerealus seksas“. Erotinis f. (S)

Lietuvos ryto TV 6.54 7.10 7.40 8.30 10.00 10.30

TV parduotuvė. Namų daktaras. Teletabiai. Griūk negyvas! (N-7) Girių takais. Dok. serialas „Gimę žudyti”. „Savigyna”. (N-7) 11.00 Šiandien kimba. 10.03 11.03 12.10 13.03 13.37 14.03 14.28 16.30 17.03 17.30

Tetos Betos viktorina. Muzika Tau. Lietuvos diena. Radijo teatras. Retro. Septynios sporto dienos. Gera girdėti. Laida rusų kalba. Literatūros akiračiai. Atsiliepk dainoj.

11.30 Dok. serialas „Grobuonys”. „Nepasislėpsi”. (N-7) 12.00 Dok. serialas „Plėšrūno instinktas”. „Azijos Ramiojo vandenyno regionas”. (N-7) 13.00 Šeštadienio detektyvas. „Inspektorius Luisas” (k.). 15.00 Serialas „Pora kaip tvora“ (k.). 16.00 Žinios. Orai. 16.05 Super L.T. 17.00 Žinios. Orai. 17.10 Ekovizija (k.). 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Griūk negyvas! 19.00 Lietuvos futbolo A lygos čempionato rungtynės: Vilniaus „Žalgiris”– Marijampolės „Sūduva”. Tiesioginė transliacija iš Vilniaus. Per pertrauką – Žinios. 21.00 Žinios. Orai. 21.15 24/7. 22.15 Europos krepšinio karštligė. Europos jaunimo (vaikinų iki 16 m.) krepšinio čempionato rungtynės. Finalas. 23.45 Humoro laida „Naša Raša“.

Pirmasis Baltijos kanalas 7.00 7.10 7.25 7.55 8.20 9.00 9.20 9.35 10.30 11.00 11.20 12.30 15.30 16.35 18.20 20.00 20.25 21.30 23.20 0.10 1.55 18.10 19.03 20.03 20.39 20.45 21.03 23.48 23.58 24.00

Naujienos. Top-shop. Laida kariams. Noriu žinoti. Sveikata. Naujienos. Padriki užrašai. Kol visi namie. Fazenda. Naujienos. Mūsų kino dainos. Vaidybinis f. „Karnavalas”. Išgijimo stebuklai. TV serialas „Teismo kronika”. Retro FM legendos. Laikas. Didelis skirtumas. Vaidybinis f. „Dingimas”. Yesterday live. Vaidybinis f. „Skarda”. Naktinis eteris. Laisvai! Vudstoko vaikai. Vaikų radijo teatras. Autorinė daina. Mažoji studija. Dievo žodis (k.). Žvaigždės žiūri į žemę. Vidurnakčio lyrika. V.Bložė. LR himnas. Nakties programa.

Už galimus televizijos ir radijo programų pasikeitimus redakcija neatsako.

Lietuvos ryto TV Penktadienis, rugpjūčio 5 d. 21.35 val. Vaidybinis filmas „Prarastas miestas“. JAV, 2006 m. Rež. E.Garcia (N-14). Vaidina: Andy Garcia, Dustin Hoffman, Bill Murray, Nestor Carbonell. Filmo veiksmas vyksta 1958 m. Havanoje. Vieniems tai puikus miestas, kitiems – diktatoriško Batistos režimo tvirtovė. Kol revoliucionieriai bando užimti miestą, apolitiškas Fiko – madingiausio muzikinio klubo mieste savininkas – bando išsaugoti šeimą ir neprarasti mylimosios Auroros. Jis nė nenumano, kad jo klubas bus ne tik populiari laisvalaikio vieta. Visa tai stebi rašytojas emigrantas. Jo akivaizdoje Kubos revoliucija pakeičia ir šalies kultūrą, ir pačius žmones. O Fiko išgelbsti jo meilė kubietiškai muzikai.

BTV Šeštadienis, rugpjūčio 6 d. 21.20 val. Veiksmo drama „Rembo IV“. JAV, Vokietija, 2008 m. Rež. Sylvester Stallone (N-7). Vaidina: Sylvester Stallone, Julie Benz, Matthew Marsden, Graham McTavish, Reynaldo Gallegos, Jake La Botz.

TV3 Šeštadienis, rugpjūčio 6 d. 21.00 val. Veiksmo komedija „Sachara“. JAV, Ispanija, Vokietija, 2005 m. Rež. Breck Eisner (N-7). Vaidina: Penelope Cruz, Matthew McConaughey, Jude Akuwidike, Mark Aspinall, Rakie Ayola. Šiaurės Afrikoje pasklinda naujas pragaištingas virusas. Jis stumia vietinius gyventojus į beprotybę ir kanibalizmą. Ištirti siaubingą virusą pasiunčiama daktarė Eva Rochas. Tyrimai parodo, kad šios ligos priežastimi tapo didelio masto ekologinis užterštumas. O blogiausia tai, kad užterštas plotas sparčiai plečiasi. Daktarei Evai prieš akis atsiveria liūdna perspektyva – jei nebus imtasi atitinkamų priemonių, Žemei gresia ekologinė katastrofa, kurios padarinius sunku net įsivaizduoti.

Rembo jau kurį laiką ramiai gyvena Tailande. Viskas pasikeičia, kai pagalbos paprašo misionierių grupė, Birmoje patekusi į siautėjančių kariškių nelaisvę. Į gelbėjimo operaciją su samdiniais išvyksta Rembo... Šio filmo režisierius, scenarijaus autorius ir pagrindinio vaidmens atlikėjas Sylvesteris Stalone teigia, kad tai geriausias jo sukurtas kino projektas. Holivudo žvaigždė prisipažino, kad dėl pernelyg ekstravagantiškų veiksmo scenų, prieš 20 metų pastatytas trečias filmas apie kareivį Rembo jam nepatiko.

BTV Sekmadienis, rugpjūčio 7 d. 23.15 val. Fantastinis filmas „Rakštis“. JAV, 2008 m. Rež. Toby Wilkins (N-14). Vaidina: Charles Baker, Jill Wagner, Paulo Costanzo, Shea Whigham, Rachel Kerbs, Laurel Whitsett. Jauna pora iškylaudama miškuose sugadina savo palapinę ir tikisi rasti pigų motelį nakvynei. Pakeliui jie sutinka du nusikaltėlius, sprunkančius nuo persekiotojų... Užsukę į nuošalią pakelės degalinę visi jie papuola į spąstus – tampa keisto gyvio grobiu. Įsimylėjėliai ir nusikaltėliai priversti susivienyti, kad įveiktų zombių armiją ir išneštų sveiką kailį.

Gimtasis kraštas

Išaugo gyventojų indėliai

Lietuva per savaitę

2011 m. liepos 29–rugpjūčio 5 d., Nr. 30 (74)

Uostamiestyje atidaryta naujoji „Švyturio arena“ Vakar Klaipėdos gyventojams ir miesto svečiams duris atvėrė pirmasis daugiafunkcinis sporto ir pramogų kompleksas „Švyturio arena“. Universalios arenos atidarymo iškilmėse koncertavo legendinė britų roko grupė „Smokie“ ir simfoninis orkestras. Keturių aukštų, apie 23 tūkst. kv. m „Švyturio arenoje“, atsižvelgiant į renginio tipą, tilps nuo 1800 iki 7000 žiūrovų. Arenos valdytojai prognozuoja, jog nuo atidarymo per ateinančius metus naujoji uostamiesčio arena sulauks apie 200 tūkst. lankytojų. Į naująją uostamiesčio areną investuota apie 60 mln. litų.

Pirmąjį šių metų ketvirtį šalies bankuose laikomi klientų indėliai mažėjo, o antrąjį ketvirtį šiek tiek padidėjo. Šių metų liepos 1 d. gyventojų indėliai sudarė 26,12 mlrd. Lt. Antrąjį ketvirtį klientų indėliai bankuose padidėjo 0,2 proc. ir liepos 1 d. sudarė 44,8 mlrd. Lt. Indėliams litais išaugus 72,7 mln. Lt, o užsienio valiuta padidėjus 10,9 mln. Lt, nacionaline valiuta laikomų indėlių dalis ūgtelėjo iki 64,9 proc. (balandžio 1 d. buvo 64,8 proc.).

Prie Prezidentūros – „vergai“

Nepolitinis intelektinis kairiosios pakraipos judėjimas „Naujoji kairė 95 (NK95)“ kartu su profsąjungomis S.Daukanto aikštėje prie Prezidentūros surengė akciją, kurios metu „prekiavo“ vergais. Taip buvo siekiama atkreipti Prezidentės ir kitų aukščiausių šalies pareigūnų dėmesį į žmonių išnaudojimą ir vergiškas darbo sąlygas Lietuvoje.

Pagerbė vokiečių karius

Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai pagerbė per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus Lietuvoje žuvusius vokiečių karius, padėdami vainikus ant karių kapų kapinėse prie Vingio parko Vilniuje.

Savaitgalio orai

Sostinė mažina skolas

Vilniaus savivaldybė padengė didžiąją dalį skolų, susidariusių iki praėjusių metų gruodžio 31-osios. Už kreditu gautus 127,1 mln. Lt bus dengiami įsiskolinimai įmonėms SĮ „Susisiekimo paslaugos“, UAB „Stebulė“, UAB „Grinda“, UAB „Tiltuva“, UAB „Keluva“, UAB „Naujamiesčio būstas“ ir kt.

J.Kubilius šventė jubiliejų

Šeštadienį dieną vietomis trumpas lietus. Vėjas pietų, 4–9 m/sek. Temperatūra naktį numatoma 12–17, dieną – 20–25 laipsniai šilumos. Sekmadienį daug kur palis, vietomis perkūnija. Vėjas nepastovios krypties, 4–9 m/sek. Temperatūra naktį bus 13–18, dieną – 21–26 laipsniai šilumos.Pirmadienį ir antradienį išliks panašūs orai, kai kur palis. Delčia. Saulė teka 5.23, leidžiasi 21.27.

Šeštadienį

Sekmadienį

Naktį: +12 +17

Naktį: +13 +18°

Dieną: +20 +25

Dieną: +21 +26°

Ilgametis Vilniaus universiteto rektorius, tikimybinės skaičių teorijos pradininkas Jonas Kubilius liepos 27-ąją šventė 90-metį. Lietuvoje ir svetur žinomas mokslininkas, rektoriumi išbuvęs trisdešimt trejus metus, o savo laikais vadintas jauniausiu pasaulyje, sako, kad šiandien jam svarbiausia – galimybė užsiimti mėgstama veikla. J.Kubilius rašo matematikos istoriją, yra įvairių mokslo draugijų pirmininkas. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Parengė Robertas Sabaliauskas, GK, EPA-Eltos inf. ir nuotraukos