TEATRAS
Tai permanentinė akcija, į kurią jungiasi vis daugiau žmonių. „Mums svarbus valdžios požiūris į kultūrą. Šis sudėtingas laikotarpis menininkams tapo tikru iššūkiu. Mes vis dar negavome jokios paramos“, – mintimis dalijosi akcijos dalyvė, Klaipėdos jaunimo teatro aktorė Marija Žemaitytė (cituoju lrt.lt publikuotą tekstą „Flashmobu primename kultūros svarbą ir medituojame“). Šiandien teatro žmonės tikrai gyvena labai sunkiai, bet juos galima vadinti laimėtojais. Jie išlieka kantrūs ir orūs, tikintys savo darbu ir kuriantys. Kūrybingi. Laike „po karūnos ženklu“ jie be fanfarų, šmaikščiai išsidalijo „Padėkos kaukės“ apdovanojimus, be pompastikos šventė ir Kultūros dieną.
◄
Teatras gyvas ir net labai gyvas. Gal kai kurie pavadinimai trumpam nešmėžuoja virtualioje erdvėje, bet juk darbai vyksta. Pavadinkime, atsinaujinimo darbai, sistemos perinstaliavimas.
Teatro mūzos be publikos nuobodžiauja.
6
Jie išlieka socialiai aktyvūs ir atsakingi, apmąstantys visuomenės ateities pokyčius jau dabar, čia pat, karantino metu, laikantis visų karantino reikalavimų ir dėvint apsaugines priemones. Čia kalbu apie Šeiko šokio teatro pristatytą videofilmą „Šokis į ateitį“ (idėja „Dancer“).
Šokis į ateitį Tai tikrai informatyvus, (visuo)meniškas filmas, kuriame sociologai, ekologai, ekonomistai, filosofai, menininkai futuristai ir šokėjai tyrinėja Klaipėdos ir pasaulio ateities vizijas. Filmo kūrėjai formuluoja tokius kino juostoje nagrinėjamus klausimus: „Kokį miestą norėsime kurti į jį sugrįžę? Ar būsime sąmoningesni, bendruomeniškesni, gyvensime tvariau? Šiandien, visai žmonijai išgyvenant kolektyvinę patirtį – globalinę pandemiją, vis labiau jaučiama senosios pasaulio tvarkos pabaiga ir girdimi įvairūs ateities svarstymai.“ Nuoširdžiai rekomenduoju šį filmą jo dar nemačiusiems žmonėms – akyse tebestovi šokėjų improvizacijos pajūryje ir ant grindinio, patrauklios užsklandos, atmosferinė
Kristijono Lučinsko ir Žilvino Bačkaus muzika. Vertingas darbas jau aktyviai rašomai „karantino istorijai“. Sulaukus atitinkamų laikų, bus įdomu pasižiūrėti tą „laiko kapsulę“ vėlei. Vis linksniuoju Šeiko šokio teatrą, bet kitaip nepavyksta – jis yra aktyvus, jis yra esamajame laike, jis reprezentuoja miestą. Tai patvirtina ir gauti apdovanojimai už 2019 metus: miesto „Padėkos kauke“ jis įvertintas kaip Klaipėdos metų teatro reiškinys, dar du apdovanojimai teko šio teatro vadovei Agnijai Šeiko – Vitos Mozūraitės premija už šiuolaikinio šokio bendruomenės palaikymą Klaipėdoje, tęstinius tarpdisciplininius projektus ir dėmesį socialinės atskirties grupėms, taip pat Šiuolaikinio šokio asociacijos įsimintiniausio choreografo apdovanojimas už pripildymą šiuolaikiniu šokiu visas uostamiesčio erdves. Panašu, kad Agnijai pavyko realizuoti tikslą – paversti Klaipėdą šiuolaikinio šokio centru. Koronos tornadas, žinoma, privertė perorganizuoti ir šio teatro veiklas, bet vargu ar nors vienas mano nepaminėtas teatras išties yra pasiėmęs kūrybines atostogas. Dar nutylėjau apie Apeirono teatro kuriamas „Šiurpes karantine“. Bet pašiurpinsiu kitąkart.
Gretos Rudytės nuotr.
