GINTARO LAŠAI
Jaučio galva Alma RIEBŽDAITĖ
Ant mano krūtinės išaugo spyglys. Buvau rožė su milžiniško dydžio spygliu. Turėjau vieną labai didelį ir aštrų spyglį. Vieną vienintelį spyglį. Iš sapno pažadino pertusino kvapas. Supratau, kad tai – prisiminimas iš vaikystės.
Kambaryje, kuriame gyvena vaiduokliai, sklandė stiprus pertusino kvapas. Sąmonė nutolo į garsus už lango ir dėmesys prisitvirtino prie kažkokio bruzdesio ir mašinos garsų gatvėje. Skausmas aprimo, o visą dieną jaučiamas fizinis smegenų spaudimas atlėgo. Kiek turėjau konsultacijų, atrodo, kol kas tris, visose juokiausi. Nepavyksta kalbėtis nesijuokiant.
Tai pernelyg beprotiška. Savo juoku plazdu lyg būčiau drugelis, svilinamas karštos ugnies. Kas manęs laukia toliau? Pertusinas. Jis atklydo iš vaikystės. Pertusinas buvo pirmoji dalelė, vaikystės prisiminimų atplaiša, kosminiu vakuumu atskridusi į dabartį. Tai buvo pirmoji nuskendusių atlantidų atplaiša. ►
Alma Riebždaitė. Išsigandęs. Piešinys.
55
