Britanijos lietuvis Nr.11 2012 by Lithuanian Association UK Ltd JKLB

JUNGTINĖS KARALYSTĖS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS NEMOKAMAS MĖNESINIS LEIDINYS

2012 Lapkritis

Nr. 11 (2649) Leidžiamas nuo 1947 07 25

Rinkimai: emigrantų aktyvumas nebuvo didelis Filmą apie Čiurlionį sukūręs britas Lietuvoje liaupsių nelaukia Dainos „Kur bėga Šešupė“ posmų autoriui – 150

Anglijos romuviečiai paminėjo Vėlines

Lapkritis | 2012

Foto: Gintarė Žaltauskaitė | www.gizfoto.lt

AKTUALIJOS

palis praėjo, rinkimai į Seimą taip pat. Nepaisant aktyvaus PLB, kraštų bendruomenių ir pačių politikų raginimo, užsienio lietuviai buvo gana pasyvūs ir šiuose LR Seimo rinkimuose. Balsavo vos 1000 piliečių daugiau nei 2008 metais, o žinant bent kelis kartus išaugusį emigracijos mąstą per tuos metus tampa akivaizdu, kad procentinis aktyvumas žymiai sumažėjo. Ar tai reiškia kad užsienio lietuviai "sudėjo ginklus", ir kaip piliečiai nebemato perspektyvos ryšių su Lietuva palaikyme? Ar galime sakyti, kad išvykę lietuviai didžiąja dalimi nebetapatina savęs su Lietuvos valstybe. Ar tai ženklas, kad žlunga viltis, jog susiformuos globali diasporinė pilietinė bendruomenė? O gal pati globalios Lietuvos idėja tėra politikų išpūstas tuščias burbulas? Kol Lietuvoje kuriamos globalios idėjos kas nors ne Lietuvoje patyliukais 15 metų darbuojasi, kad pastatytų filmą apie Čiurlionį. Lietuvos valstybė filmui statyti nedavė nė grašio, Druskininkų ir Palangos savivaldybės prisidėjo tik tuo, kad pamaitino ir apnakvyndino filmo kūrėjus. Filmo kūrėjas nesulaukė ne tik materialinės paramos, moralinės irgi nelabai. Kodėl? Ar jis per mažai garsus, kad statytų filmą apie mūsų Čiurlionį? O gal vyrauja nuomonė, kad tik lietuviai turi teisę apie savo kultūrinius herojus knygas rašyti ir filmus statyti? Bet kažkodėl to daryti neskuba. Maironis – dar vienas nacionalinės kultūros herojus, beje, kaip ir Čiurlionis po Svarstyklių ženklu gimęs, kurio 150 gimimo jubiliejus buvo paminėtas spalio mėnesį. Nedidelę dovaną dainos „Lietuva brangi“ posmų autoriui atidavė ir Londono lietuvių bendruomenė, susirinkusi į paminėjimo vakarą šv. Kazimiero bažnyčioje. Kartais atrodo, kad mes gėdimės mūsų kultūros herojų. Nes jie neypatingi, jų vardai neįrašyti į pirmuosius pasaulio muzikos, dailės ar literatūros korifėjų šimtukus. Kai kada gėdimės ir savo „keistų“ tradicijų, tokių kaip kapinių lankymas ir mirusiųjų paminėjimas Vėlinių dieną. Juk visa Amerika, dabar jau ir Europa šėlsta helovyno baisuokliais persirengę. Vis mažiau vietos belieka santūriems, ramiems, senoviniams ritualams. Ir graudžiai gražu, kad yra žmonių, kurie, kur bekeliautų, su savim tas tradicijas nešasi ir jas puoselėja. Zita Čepaitė

Emigrantų prie balsadėžių nepriviliojo net Emigrantų partija

KULTŪRA

Filmo apie Čiurlionį režisierius Lietuvoje liaupsių nelaukia

12 DATOS

Garsiajam Lietuvos dainiui – 150 metų

16 PSICHOLOGIJA Gėdos gniaužtai

LIETUVIAI PASAULYJE Lietuvos bėgikų komanda – garsiajame Čikagos maratone Sovetske aptarti Lituanistinio švietimo Kaliningrado srityje planai Gruzijoje atidarytas Lituanistikos centras

Kontaktai:

Redaktorė Zita Čepaitė Tel. +44 7534857093 El. paštas editor@britanijoslietuvis.co.uk

Viršelio nuotrauka http://www.sxc.hu Redakcija pasilieka teisę rankraščius trumpinti ir redaguoti. Už spausdinamus laiškus honorarų nemokame. Autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone. Už reklamos ir skelbimų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Elektroninį „Britanijos lietuvio“ variantą skaitykite Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės puslapyje Lapkritis | 2012

MES ANGLIJOJE

Informacija: Tel. +44 7534857092 El. paštas info@britanijoslietuvis.co.uk

Anglijos romuviečiai paminėjo Vėlines Mokytojų dieną ieškota lituanistinio švietimo gerinimo būdų

Leidėjas: Lithuanian Association UK Ltd Lithuania House 2 Bessborough Gardens, Westminster, London SW1V 2JE

www.jklb.org

Paramos renginys “Hand in Hand” sugrįžta į Londoną

INFORMACIJA

Renginiai, anonsai ir kt.

Britanijos lietuvis

AKTUALIJOS

Emigrantų prie balsadėžių nepriviliojo net Emigrantų partija Kaip ankstesnieji taip ir šie rinkimai į LR seimą parodė, kad emigrantai, kuriantys gyvenimą ne Lietuvoje, yra atitolę nuo šios šalies politikos arba nesijaučia pakankamai kompetentingi apsispręsti, ką pasirinkti. Nepakankamas emigrantų aktyvumas rinmimuose iš dalies lėmė ir naujos Emigrantų partijos nesėkmę šių metų rinkimuose į Seimą. Kita vertus, daugelis emigrantų – jauni žmonės, įnikę į savo karjeras ir mažiau laiko skiriantys politikai. Ir nors minia rinkėjų prie Lietuvos ambasados Londone tarsi liudijo, kad net išvykę iš gimtosios šalies jos piliečiai nelieka abejingi tam, kas joje vyksta, skaičiai rodo ką kita. Neoficialiais duomenimis Didžiojoje Britanijoje gyvena 200–250 tūkstančių lietuvių, o balsuoti apsisprendė tik apie 4 tūkstančiai, t.y. vos 2 procentai Lietuvos piliečių. Galutiniais duomenimis JK pirmajame rinkimų ture balsavo 2 710, nors užsiregistravusių buvo per 4 tūkstančius rinkėjų. Tai vos trečdaliu daugiau, nei buvo balsuota per ankstesnius rinkimus, kai balsavo apie 1,9 tūkst. rinkėjų.

Spalio 14 d. eilė rodė, kad Lietuvos ambasadai nebuvo lengva susidoroti su tegu ir nelabai dideliu rinkėjų skaičiumi. Balsavimo patalpa ankšta, jokių balsavimui skirtų kabinų su užuolaidomis – savo valią rinkėjai pareiškia prie bendro stalo, vienas nuo kito atskirti simbolinėmis pertvarėlėmis. Balsadėžės funkcijas atliko ant rinkėjų registracijos stalo pastatytas krepšys su rankenomis. Stebėtojai fiksavo pažeidimus Rinkimus Lietuvos ambasadoje Londone stebėjo septyni įvairias partijas atstovaujantys stebėtojai, kurie išreiškė nepasitenkinimą rinkimų organizavimo tvarka ypač akcentuodami, kad nebuvo sudarytos tinkamos

Spalio 14 d., sekmadienį prie daugelio Lietuvos diplomatinių atstovybių užsienyje buvo nutįsusios įspūdingos rinkėjų eilės.

Lapkritis | 2012

Foto: Gintarė Žaltauskaitė | www.gizfoto.lt

Britanijos lietuvis

ir paieškų, paaiškėjo, kad baimintis nėra pagrindo, nes statistika apie rinkėjų aktyvumą priklauso nuo atskirų diplomatinių atstovybių pasirinkimo, kaip organizuoti rinkimus. Pasirodo, diplomatinės atstovybės turi laisvę pasirinkti, ar rinkėjai biuletenius dės į vokus, ar tiesiai į balsadėžę. JK balsavimo organizatorių sprendimu rinkėjai balsavo biuletenius dėdami į vokus, o vokuose

sąlygos balsavimo slaptumui užtikrinti. “Balsavimo pradžioje rinkėjus registravo vos keturi komisijos nariai, todėl nuo pat ryto susidarė vienos – dviejų valandų laukimo eilė, nusidriekusi gerokai už ambasados ribų. Tuo metu ambasados viduje eilės, skirtos iš anksto užsiregistravusiems ir nesiregistravusiems rinkėjams, susimaišė ir sukūrė visišką chaosą. Žmonės nežinojo, kur eiti registruotis, kur eiti balsuoti, vieni kitiems trukdydami tai padaryti. Be to, nė vienas komisijos narys nesistengė tos padėties taisyti, nepaisant to, kad balsuojančiųjų tarpe buvo besilaukiančiųjų ir mamų su mažais vaikais bei kūdikiais, taip pat senyvo amžiaus žmonių ir neįgaliųjų,” – teigiama stebėtojų skunde. Stebėtojų nuomone apibendrinant balsavimo ambasadoje Jungtinėje Karalystėje eigą ir balsų skaičiavimo komisijos darbą galima teigti, jog jis buvo atliktas nepatenkinamai, nekvalifikuotai, neprofesionaliai ir negerbiant Lietuvos piliečių, savo nei kitų laiko. Nesusipratimai dėl balsavimo paštu Beje, nemažai savo valią pareiškusių rinkėjų nustebino Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) interneto svetainėje pateikti duomenys, kad balsadėžėje, kuri per rinkimus stovėjo Lietuvos ambasadoje Didžiojoje Britanijoje, po balsavimo buvo rasta 0 galiojančių ir 0 negaliojančių biuletenių, o visi balsavusieji savo valią išreiškė paštu. Kilo klausimas – kur dingo į ambasada balsuoti atėjusiųjų balsai? Po šiokio tokio subruzdimo Lapkritis | 2012

esantys balsai skaičiuojami kaip balsavusiųjų paštu. Tokia tvarka pasirinkta atsižvelgiant į tai, kad užsienio valstybėse, kur gyvena daug lietuvių, daugelis jų ateina balsuoti iš anksto neužsiregistravę, o tokiu atveju reikėtų sutikrinti, ar tas pats asmuo nėra balsavęs kur nors kitur. Balsuojant į vokus susidaro galimybė rinkėjų sąrašus sutikrinti vėliau, balsavimui pasibaigus. Visų asmenų, kurie savo biuletenius dėjo į vokus – ar tai būtų Lietuvoje, vykstant išankstiniam balsavimui savivaldybėse, ar balsuojant paštu, ar balsuojant diplomatinėse atstovybėse užsienyje – balsai priskaičiuojami kaip atėję paštu. Balsų pirkimo skandalai Šie rinkimai pasižymėjo kaip niekad didele balsų pirkimų skandalų gausa. Tiesa, Londone balsų pirkimo nepastebėta, turbūt net Darbo partijai, kuri buvo dažniausiai linksniuojama balsų pirkimo skandaluose, emigrantų balsai galėjo pasirodyti per brangūs. Tačiau protestų prieš rinkimų pažeidimus ir balsų pirkimą būta ir Londone. “JK lietuviai, ateikime atlikti savo pilietinės pareigos ir taikiai, santūriai išreikšti savo nepritarimą itin gausiems Seimo rinkimų tvarkos pažeidimams – balsų klas-

Britanijos lietuvis

tojimui ir rinkėjų papirkinėjimui. Skandalas veja skandalą, ir tik principinė bei vieninga piliečių pozicija gali iššaukti griežtą reakciją aukščiausiu politiniu lygiu,” - ragino protesto ”Mums ne tas pats” rengėjai. Protestuotojai pareikalavo atsižvelgiant į LR Konstituciją ir Seimo rinkimų įstatymą išnagrinėti visus skundus sąžiningai, nustatyti asmenis, kurie papirkinėjo rinkėjus, paviešinti juos ir užtikrinti, kad jie atsakytų pagal įstatymų numatytą tvarką, taip pat atsižvelgti į rinkėjų

AKTUALIJOS

Balsavimo patalpoje buvo ankšta. (D.Novikovos nuotr.)

valią ir panaikinti Seimo rinkimų daugiamandatėje bei visose vienmandatėse rinkimų apygardose galiojimą ir įstatymų nustatyta tvarka skelbti pakartotinius Seimo rinkimus. Ir nors Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis buvo užfiksuoti keli šimtai rinkimų tvarkos pažeidimo ir balsų pirkimo atvejų, tik vienoje - Zarasų - Visagino - apygardoje rezultatai dėl nustatyto balsų pirkimo ir šiurkštaus Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo pripažinti negaliojančiais. Kairiųjų sėkmė Po pirmojo rinkimų turo daugiamandatėje apygardoje daugiausiai balsų - 19,82 proc. - surinkusi Darbo partija

gavo 17 mandatų Seime. Antri su 18,37 proc. balsų likę socialdemokratai gavo 15 mandatų, o treti esantys konservatoriai su 15,08 proc. balsų užsitikrino 13 mandatų. Po septynis mandatus pasidalijo 8,57 proc. balsų gavęs Liberalų sąjūdis ir 7,99 proc. balsų surinkusi Drąsos kelio partija. Šešis mandatus su 7,31 proc. balsų gavo partija "Tvarka ir teisingumas", penkis mandatus - 5,83 proc. balsų gavusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Kitos partijos neperkopė 5 proc. barjero ir daugiamandatėje apygardoje mandatų dalybose nedalyvauja. Arčiausiai ties 5 proc. riba liko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su 3,88 proc. balsų, Liberalų ir centro sąjunga surinko 2,06 proc. balsų, sąjunga TAIP - 1,76 proc. rinkėjų balsų. Socialistinis liaudies frontas surinko 1,21 proc., Krikščionių partija - 1,2 proc., koalicija "Už Lietuvą Lietuvoje" - 0,94 proc., partija "Jaunoji Lietuva" - 0,63 proc., Demokratinė darbo ir vienybės partija - 0,32 proc., Emigrantų partija - 0,29 proc., Respublikonų partija - 0,27 proc., Lietuvos žmonių partija - 0,25 proc. rinkėjų balsų. 70 Seimo narių Lietuvoje renkami daugiamandatėje apygardoje, 71 - vienmandatėje. Antrasis rinkimų turas laimėtojų pozicijas gerokai pakoregavo. Suskaičiavus antrojo turo rezultatus, socialdemokratai išsiveržė į pirmą vietą, konservatoriai užėmė antrą poziciją, o Darbo partija liko trečioje. Atominės elektrinės statyboms nepritarta Spalio 14 d. kartu su Seimo rinkimais vyko ir konsultacinis (patariamasis) referendumas dėl naujos atoLapkritis | 2012

AKTUALIJOS

Britanijos lietuvis

Galutiniai rezultatai

1 turas

2 turas

Viso

Darbo partija

LSDP (socialdemokratai)

TS-LKD (konservatoriai)

LRLS (liberal sąjūdis)

DK (Drąsos kelias)

PTT(Tvarka ir teisingumas)

LLRA (Lenkų partija)

1 vietą Seime gavo LVŽS atsovė, buvo išrinkti 3 save išsikėlę asmenys.

minės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino sekmadienį Lietuvoje vykusio referendumo dėl naujos atominės elektrinės statybos galutinius rezultatus. Galutiniais VRK duomenimis, gautais iš visų 2017 rinkimų apylinkių, referendumas įvyko, jame dalyvavo 52,58 proc. rinkėjų, negaliojančių biuletenių buvo 3,23 proc.

Lapkritis | 2012

Referendumui teikta nuostata yra nepriimta, ją palaikė tik 34,09 proc. rinkėjų. Galutiniais duomenimis, 62,68 proc. referendume dalyvavusių rinkėjų nepritarė naujos atominės elektrinės statybai Lietuvoje. Klausimas dėl šio referendumo sprendimo įgyvendinimo ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo turi būti svarstomas Seime Seimo statuto nustatyta tvarka.

Britanijos lietuvis

KULTŪRA

Zita Čepaitė

FILMO APIE ČIURLIONĮ REŽISIERIUS LIETUVOJE PAGYRŲ NELAUKIA Spalio 16 dieną Londone The screening room salėje įvyko pirmoji naujo meninio filmo „Laiškai Sofijai“ (Letters to Sofia) peržiūra. Filmas sukurtas, remiantis žymaus lietuvių kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir jo žmonos lietuvių rašytojos, visuomenės veikėjos, literatūros ir meno kritikės Sofijos Kymantaitės gyvenimo faktais. Scenarijaus autorius ir režisierius – Bobas Mullanas, pagrindinius vaidmenis atlieka Rokas Zubovas ir Marija Korenkaitė. Filmas daugiakalbis - lygia greta jame skamba lietuvių, rusų ir lenkų kalbos taip atspindint tuometinę kalbinę Rusijos valdomos ir lenkų kultūros įtakojamos Lietuvos situaciją. Peržiūros metu filmas buvo rodomas su angliškais subtitrais. Bobas Mullanas per pristatymą pabrėžė, kad jo filmas pasakoja ne tik dviejų iškilių asmenybių meilės istoriją, svarbus ir tautinis Lietuvos, tada priklausiusios carinei Rusijai, atbudimas, paremtas lietuvių kalbos puoselėjimu. Priminė žiūrovams, kad „Laiškai Sofijai“ yra vaidybinis filmas ir ne visi jame parodyti įvykiai yra dokumentiškai tikslūs. Rašytojas ir režisierius Bobas Mullanas yra sukūręs 40 dokumentinių filmų, tarp kurių ir tokios tarptauti-

niuose festivaliuose prizais įvertintos kino juostos kaip „Žmogus jūroje“ (The Man under the Sea) apie paskutiniąsias norvegų rašytojo Axelio Jenseno gyvenimo dienas ar „Taiki kelionė namo“ (A Peaceful Journey Home) apie iraniečius, priverstus palikti tėvynę, ir daugybę kitų, tyrinėjančių įvairių šalių kultūrą, tikėjimą, pasakojančių apie žmonių ir tautų likimus. „Laiškai Sofijai“ – pirmasis Bobo Mullano režisuotas meninis filmas. Su režisieriumi kalbėjomės iškart po filmo peržiūros Londone. Kiek žinau, tai pirmoji vieša jūsų filmo peržiūra, ir dabar jau pats galite žvelgti į jį ne kūrėjo, bet žiūrovo akimis. Kaip jums pačiam patiko „Laiškai Sofijai“? Lapkritis | 2012

Britanijos lietuvis

Kadrai iš filmo „Laiškai Sofijai“.

Bob Mullan. Pažiūrėjęs savo pastatytą filmą, visada galvoju, ką būtų buvę galima padaryti geriau. Apmąstau padarytas klaidas, net pačias mažiausias, svarstau, ką galbūt reikėjo pateikti kitaip. Bet iš esmės, manyčiau, išėjo visai neprastas filmas. Kalbėjau su žiūrovais ir ne vienas sakė, kad „Laiškai Sofijai“ juos sujaudino, o kiekvieno filmo tikslas yra emociškai paveikti žiūrovus. Pastatėte filmą apie menininką, kurio vardas nėra traukte traukiantis plačiosios publikos dėmesį. Toks pasirinkimas buvo gana rizikingas. Kuo jus sudomino Čiurlionis? Kai pirmąkart susidūriau su jo kūryba Kaune, nustebau, kaip gali būti, kad pasauliui liko nežinomas žmogus, nutapęs 300 paveikslų, sukūręs tiek daug puikių muzikos kompozicijų per vos 35-erius likimo jam skirtus metus. Jei jis būtų anglas, danas ar vokietis, visi apie jį kalbėtų. Tada pamaniau, kad reikia pastatyti filmą apie Čiurlionį. O išgirdęs Mikalojaus Konstantino meilės Sofijai istoriją, sužinojęs, kad jis mirė nespėjęs išvysti ką tik gimusios dukrelės Danutės, pamaniau – tai puikus siužetas. Ar tai reiškia, kad būtent meilės istorija, turinti galios suvirpinti daugelio širdis, o ne Čiurlionio kūryba, jums rūpėjo labiausiai? Meilės istorija yra universalus dalykas. Jei statomas Lapkritis | 2012

meninis filmas, o tai yra visai kas kita negu dokumentika, kuria domisi palyginti nedaug žmonių, iškart aišku, kad jame negalės būti kalbama vien apie tapybą ir muziką, būtina rasti kokį nors žmogiškai universalų aspektą. O toji meilės istorija, kuri užsimezgė ir brendo tautinio atbudimo aplinkoje, yra labai iškalbinga. Čiurlionis pamilo ir vedė Sofiją – tai labai svarbi filmo linija. Bet ne mažiau svarbus ir dar vienas aspektas – jam labai rūpėjo tėvynė. Taigi, mano filmo pagrindu tapo keturi dalykai: tapyba, muzika, meilė ir Lietuvos nepriklausomybės siekis. Jie visi susiję tarpusavyje. Filmas man pasirodė nepaprastai patriotiškas. Mes patys neleidžiame sau meilės tėvynei ir patriotizmo išreikšti taip atvirai, kaip tas parodyta jūsų filme. Kai filmavome demonstraciją, vykusią Šv. Pranciškaus skvere, vieno ten prakalbą sakiusio žmogaus paklausiau, ar man, statančiam filmą apie 1908-ųjų Lietuvą, vertėtų akcentuoti šalies išsivadavimo iš Rusijos nepriklausomybės temą, juk gyvename 2012 m.? Jis atsakė: „Dabartinė situacija yra visiškai tokia pat, kokia buvo prieš šimtą metų, nes 1908 m. Lietuvą valdė Rusija, o dabar savo nepriklausomybę ir laisvę prarandame dėl to, kad priklausome Europos Sąjungai ir esame skatinami neužsiimti niekuo dau-

Britanijos lietuvis

KULTŪRA

giau, išskyrus lakstymą po parduotuves. Kokia lietuvių kalbos, lietuvių kultūros situacija šiuo metu? Mes panašiai kaip ir 1908-aisiais turime priešintis svetimoms įtakoms ir kovoti už savo tapatumą.“ Jūs sakėte: filmas remiasi faktu, kad Mikalojus Konstantinas ir Sofija pamilo vienas kitą, susituokė, o visa kita yra išgalvota. Tačiau žiūrėdama filmą įsitikinau, kad stengėtės kiek įmanoma tiksliau pavaizduoti tą laikotarpį, pernelyg nenutoldamas nuo žinomų istorinių faktų. Aš stengiausi išlaikyti istorinę tiesą kalbėdamas apie Basanavičių, apie katalikų persekiojimą bažnyčiose, apie paskutines Čiurlionio gyvenimo dienas. Tačiau, jeigu norime kad filmas būtų įdomus, be išmonės neišsiversime. Tą išmonę aiškiausiai atskleidžia kapitono Rostovo personažas. Mano filme jis tarsi įkūnija Rusiją, o Sofija – Lietuvą, mažą ir trapią, kurią labai lengva sunaikinti, sutrypti. Bet Sofija ryžtingai atstumia kapitoną. O Lietuva, kaip žinome, iškovojo nepriklausomybę, nors ji truko neilgai. Filmas kalba ne tik apie Čiurlionį – tai pasakojimas ir apie tautos kovą dėl išlikimo, dėl savo kalbos ir kultūros. Filmas ir prasideda nuo diskusijos apie kalbą, apie jos svarbą kultūrai ir tapatumui. Klausydamasi to karšto pokalbio, pagalvojau: mes klausimo apie kalbos svarbą jau beveik nebesvarstome, mums viskas atrodo tarsi savaime aišku. O ir štai jums pasirodė svarbu panagrinėti kalbos ir kultūros ryšius. Žinote, kad Anglijoje, kitose Europos šalyse šiuo metu gyvena daug lietuvių, ir vis didesnė jų dalis, ypač vaikai, liaujasi vartoję lietuvių kalbą, jie bendrauja angliškai,

ispaniškai, vokiškai. Didesnės šalys turi daugiau galimybių proteguoti ir įtvirtinti savo kalbą. Jeigu Lietuva pati nesirūpins savo kalbos išlikimu, lietuvių kalba mirs. Mirus kalbai, miršta ir kultūra – tai neišvengiama. Matant, kiek pinigų į Lietuvą atkeliauja iš Europos Sąjungos, tampa aišku, kad šalis darosi vis labiau priklausoma, vis mažiau laisva. Juk nuo to laiko, kai buvo leista laisvai judėti darbo jėgai, iš Lietuvos kasmet išvyksta dešimtys tūkstančių žmonių, ir jeigu į tai nebus žiūrima labai rimtai, prarasite viską, už ką kovojote. Kaip suprantu, jūs nuoširdžiai susirūpinęs Lietuvos ateitimi. Kuo mūsų šalis pelnė tokią jūsų simpatiją? Na, tai vienas iš tų dalykų, kurie tiesiog nutinka. Esate maža šalis, lietuviai labai geraširdiški, kalbu ne apie politikus, valdininkus ar verslininkus, bet apie paprastus žmones, apdovanotus tikru širdingumu. Kai rinkau, kas galėtų vaidinti masinėse scenose, buvau sužavėtas žmonių paprastumo ir nuoširdumo. Gaila, kad didelė jų dalis neturi galimybės panaudoti savo talento lietuviškai kultūrai kurti. Kai Puškino muziejuje filmavome vestuvių puotos epizodą su lietuvių liaudies šokiais ir dainomis, vienas iš aktorių man pasiguodė, kad tikrame lietuviškame filme jis vaidina po daugybės metų, nes dažniausiai lietuvių aktoriams tenka nedideli vaidmenys amerikiečių filmuose apie gangsterius, kurie filmuojami Lietuvos kino studijoje. Jis labai džiaugėsi, kad gali vaidinti filme lietuviška tema. Lietuva turi kažką tokio, kas mane labai sujaudino, ir tai viena iš priežasčių, kodėl kitais metais vėl statysiu ten naują filmą. Ar galite atskleisti, apie ką jis bus? Filmas vadinsis „Mano seserys“ – tai filmas apie žydų

Kadrai iš filmo „Laiškai Sofijai“.

Lapkritis | 2012

Britanijos lietuvis

smuikininkę, 1941 m. praradusią savo artimuosius, ir apie tai, kaip ji bando įveikti kaltės jausmą, persekiojantį dėl to, kad ji išgyveno, bet visa šeima žuvo. Ji pradeda suprasti, kad tai, kas ištiko Lietuvos žydus yra labai komplikuota istorija, toli gražu ne tokia paprasta, kaip kartais teigiama, įrodinėjant, esą lietuviai paprasčiausiai vykdė nacių nurodymus. Tai nesąmonė, nes viskas buvo daug sudėtingiau. Jei kas nors pasakytų man, kad išžudys mano šeimą, jei neprisidėsiu prie žydų naikinimo, kaip aš pasielgčiau? Nemažai žmonių buvo įstumta į siaubingą situaciją, ir ši istorijos pusė iki šiol nėra papasakota. Nedaug ką žinome ir apie lietuvius, ištremtus į Sibirą. Filmo herojės bandymai išsiaškinti, kas ir kaip vyko iš tikrųjų, sudarys šios juostos pagrindą. Grįžkime prie filmo „Laiškai Sofijai“, kuriame pagrindinį vaidmenį patikėjote ne profesionaliam aktoriui, o Čiurlionio proanūkiui Rokui Zubovui. Kas lėmė, kad nusprendėte pakviesti būtent jį? Na, mudu esame draugai, o vieną dieną, kai kalbėjomės apie tą filmą, aš pajuokavau: gal galėtum suvaidinti savo prosenelį? O jis ir sako: gerai. Rokas labai padėjo parenkant filmui muziką. Jam, profesionaliam pianistui, pasisekė sukurti įtikinamą muzikanto ir kompozitoriaus paveikslą. Man atrodo, jis puikiai susidorojo su vaidmeniu. O susipažinome mudu Amerikoje. Tuo metu aš ieškojau lėšų filmui ir lankiausi pas vieną lietuvių verslininkų, gyvenančių Vašingtone, šeimą, o Rokas kaip tik tuo metu ten surengė Čiurlionio muzikos koncertą. Tada ir susitikome. Filmas bus pristatytas ir Lietuvoje. Ko tikitės iš žiūrovų? Kritikos. Manau, dauguma lietuvių filmus apie savo is-

Lapkritis | 2012

torines asmenybes įsivaizduoja tik kaip dokumentiką, o ne meninės vaizduotės kūrinį. Tai viena problema, su kuria, manau, teks susidurti. Antroji būtų ta, kad Lietuvoje žmonės gal visai kitaip įsivaizduoja Čiurlionį, negu aš. Visiems neįtiksi. Antra vertus, aš turėjau tikslą sukurti filmą, kuris būtų įdomus ne vien lietuviams. Apie šį talentingą menininką norėjau papasakoti platesniam pasauliui, kad kitų šalių žmonės susidomėtų Čiurlioniu, kad atvyktų į Lietuvą, aplankytų muziejus, pamatytų gamtovaizdžius ir Baltijos pajūrį, o gal net atsikratytų tų paplitusių stereotipų, kurie dažnai visiškai neatitinka tikrovės. Norėjau pastatyti filmą, kuris kai kur remtųsi tikrais faktais, bet turėtų ir lakų vaizduotės sluoksnį, tada jis bus įdomus ir platesnei auditorijai. Lietuviai juk „viską“ žino apie Čiurlionį, o aš norėjau sudominti tuos žmones, kurie apie šį XX a. pradžios vizionierių visai nieko nežino arba žino labai nedaug. Minėjote bendravęs su Čiurlionio tyrinėtoju profesorium Vytautu Landsbergiu. Gal iš jo gavote vertingų patarimų? Labai gerbiu Landsbergį už politinius jo nuopelnus Lietuvai, bet esu tikras, kad mūsų įsivaizdavimas apie Čiurlionį labai skiriasi. Ar tiesa, kad filmo kūrimas užtruko net 15 metų? Na, ne. Prieš 15 m. aš iš tikrųjų pradėjau parengiamuosius darbus, bet supratęs, kad nieko iš to nebus, ėmiausi kitų projektų. Po daugelio metų, kai vėl atsirado galimybė, grįžau prie Čiurlionio, nes tikiu juo ir tikiu Lietuva. Tas tikėjimas buvo svarbus variklis, neleidęs man nuleisti rankų. Dėkoju už pokalbį.

Britanijos lietuvis

DATOS

Garsiajam Lietuvos dainiui - 150 metų

Foto: Maironis. Šimkūno tapytas portretas

Jonas Mačiulis, pasirašinėjęs Maironio slapyvardžiu, gimė 1862 m. spalio 21 d. Raseinių apskrityje, Šiluvos valsčiuje, netoli Tytuvėnų, laisvų nuo baudžiavos, vadinamųjų „karališkųjų“, valstiečių šeimoje. Jo tėvas buvo neraštingas, bet apsukrus turtėjančių kaimo sluoksnių atstovas, jis nesitenkino dviem ūkiais, todėl už suteiktą paskolą jis gavo valdyti gretimą Pasandravio dvarą, kuriame ir gimė būsimasis poetas. Namų aplinkoje buvo vartojama lietuvių kalba, nors tėvai, bendraudami su vietos dvarininkais mokėjo ir lenkiškai. Maironio tematikoje bei eilėdaroje. Kijeve poetas buvo vienerius metus. Čia sustiprėjo Maironio patriotinė nuotaika. Įtakingame to meto rusų laikraštyje „Novoje Vremia“ („Naujasis laikas“), prisidengęs Liaudies Mokytojo slapyvardžiu, jis paskelbė straipsnį lietuvių kalbos teisių gynimo klausimu.

Namie įgijęs pradinių mokslo žinių ir pramokęs lenkų kalbos, Jonas Mačiulis, dokumentuose „subajorintai“ vadinamas Maciulevičium, 1873 m. įstojo į Kauno gimnaziją. Rašyti pradėjo mokydamasis šeštoje klasėje. Pirmuosius eilėraščius jaunasis poetas rašė lenkų kalba; vėliau šiuos bandymus jis sunaikino. Gimnazijoje Maironis susipažino su lenkų poetų – A. Mickevičiaus, J. Kraševskio, J. Slovackio – kūryba, kuri jam padarė didelę įtaką: romantinis patosas, praeities tematika tapo ryškiomis tuometinės ir vėlesnės Maironio poezijos savybėmis. Baigęs gimnaziją 1883 m. Maironis išvyko į Kijevo universitetą studijuoti literatūros. Kijeve naujai atsivėrė A. Puškino, M. Lermontovo ir kitų rusų, taip pat ukrainiečių poetų kūrybos lobiai - klasikinės rusų poezijos įtaka pastebima

Sesute gražuole! Dėl savo vainiko Neskink sau rožytės, kur žydi raudona; Šalin ir žemčiūgą auksiniai geltoną; Nepink į vainiką nei rudo gvaizdiko! (Rūtų vainikas)

Metus studijavęs literatūrą Kijevo universitete, Maironis, atsižvelgdamas į tėvų norą įstojo į Kauno dvasinę seminariją. Lietuvių kalbą ir literatūrą seminarijoje tuo metu dėstė A. Baranauskas. Jaunąjį Maironį stipriai ir teigiamai veikė Anykščių šilelis, taip pat vėlesnis gilus A. Baranausko susidomėjimas lietuvių kalba. Maironis dedikavo A. Baranauskui savo pirmąją poemą “Lietuva”, kuri liko nespausdinta. Maironis tapo aktyviu lietuvių nacionalinio judėjimo dalyviu.

Tuščių skundų, įgrisusių dejonių Gana! per daug, nenuoramos rėksniai! Gana verkšlent jums, milžinai svajonių, Išlepinti ir sotūs tinginiai! (Nuolat verkšlenantiems politikams)

Lapkritis | 2012

Britanijos lietuvis

Pelningai duosnios labdarybės metu Ir kryžkeliais Didžiojo karo Kai kur kai kas Suskubo gudriai komiteto vardu, Kurs gerą visuomenei daro, Pasukt ir į savąją pusę raktu, O trindamas baltas rankas, Prie aukso naudos pasišildęs, Dabar jau pirklys pirmos gildės Nė vienas kai kas. (Kai kam)

Baigęs Kauno dvasinę seminariją, Maironis toliau tęsė mokslus Peterburgo dvasinėje akademijoje (1888 1892). Teologinių studijų metu jis mažai besireiškė poetine kūryba. 1895 m. pasirodė įžymusis Maironio eilėraščių rinkinys Pavasario balsai. 1900 m. prisidėjo kuriant Lietuvos kalbos teisių atkūrimo sąjungą, nors jos nariu ir nebuvo. 1905 m. tapo komisijos Lietuvos kalbos programai Lietuvos mokykloms parengti narys. 1909 m. tapo Kauno kunigų seminarijos rektoriumi. Jam pavyko kiek sulietuvinti ir atnaujinti šią seminariją. 1917 m. dalyvavo Berno konferencijoje kaip Lietuvos delegatas. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, jis buvo profesorius LU Teologijos-filosofijos fakultete. 1922 m profesoriavo Kauno universitete dėstydamas, be kitų dalykų, ir pasaulinės literatūros kursą. Maironis mirė 1932 metais Kaune, palaidotas Katedros kriptoje. Su gyvenimu, su realybe Maironį poetą labiausiai susiejo jo istorinė epocha. Tai tautinio atgimimo laikas, kai arinės Rusijos sudėtyje esančioje Lietuvoje nelegaliai plinta laikraštis „Aušra“, kai knygnešiai platina draudžiamą spaudą lietuvių kalba. Tuo metu šviesuoliai kvietė aukotis tautiečius visuomenės idealams, dirbti tautos labui. Tėvynė ir jos likimas buvo Maironio gyvenimo ir kūrybos kelrodė žvaigždė. Kiekvienas, rodos, žmogus turi tartum įgimtą meilę tėvynei, kiekvienam ji brangi. Bet negalime tikrai ir išmintingai mylėti savo žemės, nežinodami jos praeities ir istorijos. Savo poezija, garsiausiais eilėraščiais – „Kur bėga Šešupė“, „Lietuva brangi“, Maironis buvo ne tik poetas, bet ir istorikas. Primindamas reikšmingus Lietuvos istorijos įvykius, Maironis siekė to paties, pagrindinio savo tikslo – jis mokė mylėti ir ginti tėvynę. Lapkritis | 2012

Patriotinėje lyrikoje svarbi garbingos Lietuvos praeities tema. Kaip įprasta romantikams, ir Maironiui Lietuvos istorija tampa įkvėpimo šaltiniu, skatina mąstyti apie tuometinę varganą Lietuvos padėtį. Vis dėlto, be patriotinių šūkių, kvietimo dirbti tautai, aukotis aukštiems idealams, Maironis savo kūryboje kalba ir apie asmeninius žmogaus išgyvenimus, savitą dvasinę patirtį.Taigi Maironio poezijoje vyrauja dvi temos- visuomeninė ir individo saviraiškos, kurios aprėpia ne tik tai, kas svarbu tautai, visuomenei, kas yra bendra, bet ir tai, kas individualu, asmeniškai ir skausmingai išgyventa. Maironis sukūrė vieną gyvybingiausių lietuvių lyrikos tradicijų. Vėlesnių kartų poetai ne sykį skelbė nusisuką nuo Maironio poezijos, bet melodingos, lietuvių liaudies dainomis paremtos jo lyrikos stilius išlaikė savo vertę ir vėlesniais laikais. Šia tradicija rėmėsi ne vienas lietuvių poetas, pavyzdžiui, Salomėja Nėris, Justinas Marcinkevičius ir kiti. Siekiant paskatinti susidomėjimą didžiojo lietuvių dainiaus kūryba 2012 m. paskelbti Maironio metais. Lietuvoje ir kitur, kur lietuvių gyvenama, vyko nemažai šiai progai skirtų renginių, poezijos skaitymų. Tačiau žinomo šiuolaikinio poeto Marcelijaus Martinaičio nuomone dėmesio lietuvių poezijos klasikui šiandien stinga. “Nesakau, kad Maironį reikia kasdien skaityti kaip šventą raštą. Jį reikia matyti ne vien ant 20 litų banknoto, bet ir knygose, knygynuose, bibliotekose, kaip matome Gedimino pilį su trispalve. Nebėgame tuoj kopti į kalną, o tai darome, kai kas nors mums nutinka, imame giedoti ar skaityti Maironį, kuriame sutelkta tautos atmintis. Maironį šiandien sunku pamatyti, užgožtą visokių miglų, juo labiau kad ir mūsų humanitarinė kultūra yra nustumta į valstybės pašalius, įsigalėjus vadinamajam politiniam ir verslo elitui, apie kurį kadaise taip rūsčiai rašė Maironis. O dar įžūlesnis tas „elitas“ sugrįžo daugiau nei po pusės šimto metų.”

Į Žarėnus miškais nuo Šiaulių Jei pro Luokę kada bekeliausi, Nepamiršk sustabdyti arklių Ir ten kalną užlipti aukščiausį.

(Šatrijos kalnas)

Britanijos lietuvis

PSIHOLOGIJA

Psichologė-psichoterapeutė Edita Radzevičiūtė

Gėdos gniaužtai Gėda yra labai stiprus, daugiasluoksnis bei giliai asmenį žalojantis reiškinys. Gėdą vengė analizuoti netgi psichologijos sritis, nes apie gėdą kalbėti yra gėda. Gėdą yra sunku pripažinti kitiems, o dar labiau – sau. Gėda yra daugiau nei tik jausmas. Tai psichikos būklė, kai žmogus giliai, dažniausiai pasąmoningai, yra įsitikinęs, jog su juo kažkas yra ne taip, jog jis iš esmės yra blogas, niekam tikęs, nevykėlis, nesvarbus, nereikalingas, nepilnavertis, pilnas trūkumų, nepajėgus, nevertas būti mylimas, nevertas būti dalimi žmonijos, jog jis yra kitoks, jog jis yra niekas. Būti tokioje būsenoje žmogui yra labai sunku, beveik nepakeliama, žmogus patiria didelį emocinį skausmą, kančią, emocinį išsekimą ir išvysto nesąmoningas save žalojančias strategijas kaip tą skausmą paslėpti, kaip jo išvengti, kaip jį neutralizuoti.

Aš tikiu, jog priėmimas viso ir visokio savęs su visu savo “šlamštu” su meile ir gailestingumu yra sveika žmogaus nuostata. Jei žmogus geba atleisti sau ir save priimti, save mylėti bei būti sau gailestingas ir atlaidus, jis toks bus ir su kitais žmonėmis. Kaip minėjau, gėda yra daugiasluoksnis reiškinys. Dažniausiai ji yra susijusi su visa eile jausmų: pažeminimu, drovumu, sumišimu, svetimumu, atstumimu, neviltimi, bejėgiškumu, nesaugumu, silpnumu, netikrumu, nepilnavertiškumu, nereikalingumu, poreikiu nuolat gintis, pasimetimu, nevertumu, menkinimu, niekinimu, įžeidimu, kvailumu, keistumu, išskirtinumu, savotiškumu ir kt. Gėda visada yra glaudžiai susijusi su kaltės jausmu. Tačiau, nors šie du reiškiniai yra labai panašūs, jie vis tik skiriasi. Gėda smerkia asmenį, o kaltė tai, ką asmuo daro. Kaltė gali būti brandi ir sveika bei skatinanti atsakomybę, tačiau ji gali būti ir patologiška bei žalojanti. Yra nuomonių, jog gėdą galima naudoti sveikai, tačiau aš labiau pritariu manantiems, kad gėda yra žmogų žaloLapkritis | 2012

Britanijos lietuvis

janti iš šeimos bei visuomenės perimtų bei įsisavintų įsitikinimų visuma. Manau, kad nėra gyvenime dalykų, dėl kurių iš esmės žmogui turėtų būti gėda. Mes galime jaustis nejaukiai dėl kažkokių netinkamų ir nenaudingų pasirinkimų, tačiau jų gėdytis, manau, iš esmės yra nesveika nuostata. Aš tikiu, jog priėmimas viso ir visokio savęs su visu savo “šlamštu” su meile ir gailestingumu yra sveika žmogaus nuostata. Jei žmogus geba atleisti sau ir save priimti, save mylėti bei būti sau gailestingas ir atlaidus, jis toks bus ir su kitais žmonėmis. Tai yra patvirtinta mokslinių tyrimų, šiais tyrimais yra paremta ne tik psichologinė-psichoterapinė praktika, bet taip pat ir socialinis darbas bei komunikavimas bet kurioje etiškoje biznio ar valstybinėje kompanijoje. Jaučiant gėdą mūsų kūnas reaguoja ir mūsų būseną parodo žvilgsnio vengimas, odos paraudimas, lūpų ar liežuvio kramtymas, “dirbtinė” šypsena, nenustygimas vietoje. Gali būti, kad gėdą jaučiantis žmogus aršiai ginasi ir puola, perdeda situaciją, kurioje atsidūrė, arba ją neigia. Kadangi gėda įtakoja mąstymą, žmogus pasimeta, neranda žodžių, jaučiasi taip lyg jo protas būtų visiškai tuščias. Gėda dažniausiai yra patiriama kaip vidinis mus aršiai kritikuojantis balsas, kuris teisia visa, ką bedarytume, kaip bloga, neverta, netinkama. Paprastai mūsų vidinis krikuojantis balsas kartoja mums tai, ką girdėjome ar patyrėme kažkada, dažniausiai vaikystėje, iš savo tėvų, mokytojų, giminaičių, bendraamžių, kolegų. Pavyzdžiui, “tu niekam tikęs”, “geriau tu būtum negimęs”, “su tavim vienas vargas”, “tu visur pastoviai maišaisi”, “tau turėtų būti gėda”, “pažiūrėk, kaip Lapkritis | 2012

tu atrodai”, “tikri vyrai neverkia”, “ir vėl nemalonumai per tave”, “tu niekada nesusitvarkai”, “tu nieko gero nepasieksi”, “geriau tu gyventum su tėvu”, “tu tokia pati kaip ir tavo motina”, “tu niekam verta”, “švelnumą parodyti vienas kitam yra netinkama”, “mylėti yra pavojinga”, “meilės iš viso nėra”, “turėti savo nuomonę ir būti savimi pavojinga” ir t.t. Kiekvienas savo ar pažįstamų šeimose, mus supančioje aplinkoje ne kartą tai girdėjome ar patyrėme ir girdime ar patiriame. Tikriausiai net nesusimąstome, ką tai reiškia ir kokią įtaką tai turi mums, nes tai yra mūsų aplinka, taip esame įpratę. Kiekvienas žmogaus pasirinkimas, elgesys neša kažkokią žinią aplinkai, šalia esantiems. Dažnai, čia išvardinti pavyzdžiai net nebūna ištarti žodžiu, jie perduodami elgesiu. Tačiau net ir šiandien yra daug tėvų, sakančių savo vaikams tu esi kvailas, išdykęs, bjaurus, savanaudis. Vaikai girdėdami ar patirdami šias negatyvias žinias įsisavina savo psichikoje. Tai ir tampa vidiniu kritikuojančiu balsu, kuris nepranyksta net suaugus ir žmogų stipriai kankina. Atsikratyti šio vidinio kritikos balso yra nelengva, tai reikalauja daug ir ilgalaikio darbo su savimi. Vaikuose giliai įsišaknija gėda, jei tėvai nuolat ir pastoviai juos atstumia emociškai ir fiziškai. Pavyzdžiui, nesidomi jų mokymusi, pomėgiais, pasiekimais, palieka vaikus auginti seneliams, giminaičiams, palieka mažus vaikus vienus namuose, užkrauna vyresniems vaikams atsakomybę auginti jaunesniuosius brolius ar seseris, niekada neturi laiko pabūti su vaikais, niekada negirdi, ką vaikai nori jiems pasakyti ir nesupranta, negeba užmegzti ir palaikyti artimo ir saugaus ryšio, patys turi psichologinių ar psichinių sunkumų, neparodo fizinio švelnumo, neapkabina, nesugeba paguosti ir nuramin-

Britanijos lietuvis

PSICHOLOGIJA

ti, baudžia tuomet, kai vaikui reikia nuraminimo, perkelia atsakomybę už savo gyvenimo nesėkmes vaikams. Vaikuose išsiyvysto gili gėda taip pat, jei tėvai stipriai kontroliuoja savo vaikus, yra nežmoniškai griežti, žemina juos, reikalauja per daug, nesupranta jų socialinių poreikių ir draudžia draugystes su bendraamžiais, už juos nusprendžia ateitį bei profesiją, perdėtai saugo neleisdami patiems bandyti, rizikuoti, pasirinkti. Tokiu atveju, vaikas jaučiasi bevertis, nes juo tėvai nepasitiki. Kontroliuojantys tėvai netiki, jog jų vaikai geba ir gali teiisingai pasirinkti. Šis nepasitikėjimas palaužia vaiko asmenybę. Dažniausiai kontroliuojantys tėvai patys slepia savyje didžiulę gėdą ir išoriškai stengiasi atrodyti tobulais. Vaikai tą gėdos jausmą pasąmoningai perima iš tėvų. Tėvai, kurie patys yra labai pasimetę, yra nepasitikintys savimi ir negeba nustatyti sveikų ir aiškių ribų savo vaikams, ugdo juose gilų pasimetimo jausmą bei gėdą būti savimi. Vaikai tuomet nežino, kas yra saugu ir kas ne, kas jiems naudinga ir kas ne, nes patys tėvai to nesuvokia. Dažniausiai tokių tėvų šeimose augantys vaikai išvysto įprotį kontroliuoti ir turi didžiulį per kraštus besiliejantį pyktį – jei tėvai negeba nubrėžLapkritis | 2012

Britanijos lietuvis

ti ribų, tada vaikas pats turi imtis tos atsakomybės ir pasąmoningai pyksta, kad tėvai nepajėgūs būti suaugusiais atsakingais asmenimis. Na ir be abejo tiesioginę prievartą patiriantys vaikai išvystys stipriai iškreiptą savęs vaizdą ir jaus gėdą dėl savęs, dėl to, kas jie yra. Fizinis, seksualinis, emocinis ir žodinis smurtas stipriai sužaloja vaiko psichiką. Vaiko mušimas yra smurtas ir pažeminimas. Bet koks elgesys, keliantis vaikui baimę ir pažeminimą, yra smurtas. Po gėda dažniausiai slepiasi daugelis jausmų, kuriuos mes vengiame jausti, priimti, išreikšti. Angliškas terminas shame, monoma, yra Indo-Europiečių kilmės ir jis reiškia pridengti, paslėpti. Pavyzdžiui, tokie pasakymai “susiimk”, “nebūk lėliukas”, “nustok verkti”, “tau nėra ko bijoti” moko vaikus užgniaužti liūdesį, skausmą, pyktį, baimę. Vaikai tuomet išmoksta jausti gėdą vietoje autentiškai juose kylančių baimės, liūdesio, skausmo, pykčio jausmų, nes tai jausti yra gėda. Taip nuo mažens auginame užsidariusius ir savęs nesuprantančius vaikus, kurie tampa suaugusiais. Suaugę taip pat moko vaikus užgniaužti ir pasitenkinimo savimi, pasididžiavimo, džiaugsmo savimi, laimės, švelnumo jausmą. Pavyzdžiui, “kaip tu kalbi su manim”, “netrukdyk, dabar aš užsiėmus”, “kokias nesąmones čia darai”, “nesikabink” ir t.t. Tuomet vaikai, o vėliau ir suaugę, jaučia gėdą net norėti pasitenkinimo ir laimės, sėkmės, švelnumo santykiuose, jiems nepriimtinas didžiavimasis savimi. Giliai įsišaknijęs gėdos jausmas labai dažnai yra depresijos, priklausomybių, viršsvorio, savęs žalojimo, perfekcionizmo, kontroliavimo, sunkumų intymiuose santykiuose priežastis. Pažeminimo patirtis ir jausmas, gili nuoskauda kelia didelį emocinį skausmą ir gali netgi vesti į savižudybę. Intymiuose santykiuose vienas asmuo gali būti kaustomas gėdos dėl didesnio intymumo poreikio, kitas – dėl kuriamo atstumo. Svarbu kiekvie-

nam įvardyti savo poreikius ir nekritikuoti nei savo nei kito poreikių, bet ieškoti bendro sprendimo. Kaip vaduotis iš gėdos gniaužtų? Pirmiausiai svarbu atpažinti ir įsivardinti mūsų psichikoje glūdinčius įsisavintus kitų mums primestus negatyvius įsitikinimus ir juos keisti. Svarbu suprasti, kad jie nėra mūsų įsitikinimai. Jie susiformavo dėl šalia mūsų esančių nesupratimo ir neteisingo mūsų vertinimo. Svarbu atpažinti ir suprasti kaip konkrečiai gėda pasireiškia individualiame gyvenime. Kiekvienas esam skirtingas ir kiekvienas susikuriam skirtingas išgyvenimo sunkiose emocinėse sąlygose strategijas. Reikėtų atrasti savy drąsos pripažinti sau ir kitiems, jog jaučiame gėdą. Tai mus išlaisvins iš paslapties kalėjimo ir atvers galimybes kitiems mus padrąsinti. Svarbu mokytis atpažinti po gėda slypinčius jausmus ir juos išreikšti. Pykti, mylėti, bijoti, jausti skausmą, liūdėti yra normalu, sveika ir žmogiška. Svarbu nustoti kontroliuoti kitų žmonių jausmus ir elgesį. Kiekvienas turi teisę laisvai pasirinkti kaip elgtis, koks tas elgesys bebūtų. Manau, geriausia energiją sutelkti į savęs pačių pažinimą ir savo pačių jausmus bei elgesį. Tikriausiai mums dar ilgą kelią teks nukeliauti, kol išmoksime savo jausmus atpažinti, juos suvokti, nuoširdžiai išreikšti ir prisiimti atsakomybę neperkeliant jų kitiems. Naudinga gėdą pakeisti sveika brandžia kalte, ne “griaužiančia” mus nuolatiniu nerimu, bet padedančia realiai įvertinti mūsų veiksmus ir pasirinkimus. Svarbu būti sau gailestingiems ir švelniems, mažiau reikalauti iš savęs, mažiau save “plakti”, bet daugiau pasigėrėti savim ir pasididžiuoti. Svarbu susirasti nekritikuojančią, bet drąsinančią aplinką ir būti atviriems kitų padrąsinimui. Linkiu daug daug švelnumo sau, gailestingumo ir meilės.

Jei perskaitę šį straipsnį, susirūpinote dėl savo pačių emocinių sunkumų ir norėtumėte konfidencialios psichologinės pagalbos, galite kreiptis: therapy.creative@gmail.com, 07748802795. Lapkritis | 2012

Britanijos lietuvis

Daugiau informacijos apie knygas rasite internetiniame knygyne www.knygnesys.co.uk Latvėnaitė-Kairienė R. ŠAUKSMAS Eglė R.Latvėnaitės-Kairienės romano „Šauksmas“ centre šiuolaikinės paauglės gyvenimas. Romanas skaitytoją stato į akistatą su žmogaus gyvenimo esmėmis: Dievo Įsakymais ir jų trauka, šėtono gundymais, dvasinėmis kryžkelėmis ir kančiomis, siekiant ir laimės, ir prasmės, ir doros. Ar herojai – silpnos ir bejėgės būtybės prieš šių dienų gyvenimą, nepaliekantį prošvaisčių laimei? Į šį sudėtingą klausimą autorei gali padėti atsakyti patys skaitytojai. Galbūt kai kam šis romanas atrodys tiesiog nelaiminga pasileidusios mergiotės istorija. Tačiau ta „mergiotės istorija“ neišvengiamai susipynusi su šiuolaikinių šeimų problemomis, šiuolaikine mokykla ir su vidinio pasaulio pažinimu – nepaprastai dramatišku. R.Latvėnaitė-Kairienė sugeba iškelti klausimą, kurio esmė tokia: ar gali vaikas visuotinio vertybių degradavimo bei socialinio nihilizmo metu harmoningai su viskuo, kas jį supa, ir natūraliai tenkinti pačius svarbiausius pažinimo poreikius – tiek fiziologinius, tiek dvasinius – ir dar išgyventi. Ir niekas kitas, o tik pagrindinė romano veikėja iš tikrųjų ir išprovokuoja pačias ekstremaliausias savo gyvenimo situacijas. Kiek vaikiškų tragedijų pražiūrėta besidangstant mums „padorumo“ kaukėmis - kiek dėdžių Povilų nepamatyta: tiek giminėse, tiek kaimynuose, tiek mokyklose ar šalia jų... O kiek dar ir nepilnamečių „veronikų“ per juos mūsų negailestingai pasmerkta? Kūrinys nėra nei sociologijos traktatas, nei etikos kodeksas, nei psichologijos studija. Jis nieko nevertina, neteisia, nekeičia. Betgi jis pasaulyje, kur Dievas labai užsiėmęs (p.52), turi daug svarbesnes funkcijas – psichoterapines. Juo labiau kad mažas ir jaunas žmogus labai lengvai susitapatina su knygų veikėjais ir išgyvena tą patį, ką pastarieji išgyvena kūrėjų valia. Todėl sutapęs su knygų personažais jis tiesiog „išklauso psichoterapijos kursą“. Ir yra jis gelbėjamas ne tik nuo savižudybės, bet gal apsaugomas ir nuo viso gyvenimo naktų košmarų – amžinai persekiosiančio kaltės jausmo. O pirmasis klaipėdietės rašytojos N.Latvėnaitės-Kairienės romanas liudija, kad jaunas žmogus kaip tik ir siekia pranešti savo sutrikimą ir skausmą.

Freeman P. ALEKSANDRAS MAKEDONIETIS Tyto Alba „Aleksandras Makedonietis“ – tai įžymiojo karvedžio istorija papasakota lengvu, tarsi romanas stiliumi. Ir vis tik tai nėra literatūrinė istorijos traktuotė. Tai pasakojimas tiems, kurie apie didįjį karvedį nori sužinoti viską nuo pradžių iki galo – nuo paties gimimo iki paskutinio atodūsio ir be pagražinimų. Garsusis Makedonijos valdovas – viena

Martin G.R.R. LEDO IR UGNIES GIESMĖ 1 KNYGA. SOSTŲ ŽAIDIMAS Tyto Alba Rašytojas George‘as R. R. Martinas sukūrė nepaprastą fantasy knygų seriją: jo vaizduotėje gimė iki mažiausių smulkmenų apgalvotas pasaulis. Su sava istorija, mitologija, religija, netgi gamtos dėsniais. Iš pirmo žvilgsnio Septynių karalysčių gyvenimas skaitytojams primins viduramžių feodalinę santvarką: pilyse šeimininkauja lordai, riteriai kaunasi turnyruose, kilmingos damos ištekinamos dar nesulaukusios pilnametystės. Vesterosas, Laisvieji miestai ar Valyrija tiesiog ideali vieta pabėgti, kai už lango nyku ir norisi sielą gaivinančių įspūdžių. Nuo įšalusių miškų iki senovinių miestų, nuo dūžtančių jūrų bangų iki vergų turgaviečių – viskas taip gyva ir tikroviška, kad, regis, užsimerktum, žengtum žingsnį ir tu jau ragauji vasaros vyną Braavose, diskutuoji su alchemikais Oldtauno citadelėje ar stebi riterių turnyrą Kings Lendinge. Magijos nuojauta sklando ore, tačiau įsitraukus į septynių didžiųjų šeimų intrigų verpetą galima ir pamiršti, kad kažkada šiame pasaulyje skraidė drakonai, kad Šiaurėje stūksanti ledo Siena gina Septynias karalystes nuo paslaptingųjų Kitų, o lordo Edardo Starko vaikai augina paskutiniuosius didvilkius. Garbė, šeima, meilė, kova dėl valdžios ir kerštas – svarbiausi Septynių karalysčių kilmingųjų gyvenimo varikliai. Čia nėra baltos ir juodos spalvos, nėra „geriečių“ ir „blogiečių“. Pats nemėgstamiausias personažas verčiant puslapiui darosi vis simpatiškesnis ir žmogiškesnis, o auksinės širdies „geriukas“ parodo ir savo tamsiąją pusę. „Sostų žaidimas“ pakankamai gailestingas skaitytojui – viskas prasideda paprastai, o toliau siužetas lekia tiesiog galvotrūkčiais, intrigų, pavydo ir išdavysčių tiek, kad Bordžijos numirtų iš pavydo. „Amerikietiškuoju Tolkienu“ vadinamo George’o R. R. Martino knygomis susidomėjo ir televizijos gigantė HBO. Buvo sukurtas 2011 m. metų sensacija tapęs televizijos serialas „Sostų žaidimas“.

žymiausių ir reikšmingiausių pasaulio istorijos figūrų. Genialius jo karybos metodus studijavo ir iš jų mokėsi ir Hanibalas, ir Napoleonas, jie aktualūs ir dabar, praėjus dviem tūkstantmečiams. Aleksandras mirė sulaukęs vos trisdešimt trejų metų, tačiau jis spėjo sukurti imperiją, kurios teritorija plytėjo nuo Jonijos jūros iki Himalajų kalnų, užkariauti didžiules valstybes ir pats tapti legenda. Philipas Freemanas vaizdingai, išsamiai ir įtaigiai aprašo Aleksandrą Makedonietį ir kaip išskirtinę asmenybę, ir kaip genialų karvedį, stipriai paveikusį tolesnę pasaulio istoriją. Philip Freeman - klasikinių kalbų katedros profesorius, mokslų daktaras, klasikinių bei keltų kalbų ir literatūros specialistas. Aistringas senovės istorijos gerbėjas ir populiarintojas, septynių istorinių knygų autorius; 2009 m. lietuvių kalba išleista jo knyga apie Julijų Cezarį Lapkritis | 2012

Britanijos lietuvis

Daugiau informacijos apie knygas rasite internetiniame knygyne www.knygnesys.co.uk Daujotytė V. LAISVOJO MĄSTYMO PROPERŠOS Tyto Alba Viktorija Daujotytė-Pakerienė (g. 1945 m. spalio 1 d. Keiniškėje, Varnių valsčius) – habilituota humanitarinių mokslų daktarė, profesorė, Lietuvos mokslų akademijos tikroji narė, literatūros tyrinėtoja, daugybės monografijų, studijų bei straipsnių autorė. „Laisvas mąstymas – lyg visą laiką dūzgianti sąmonė, aktyvus fonas, į kurį kas nors įsirašo, persirašo, persikeičia. Nieko būtino, privalomo. Įgimta ir priprasta būti mąstymo situacijose, skendėti kažko prisodrintame sąmonės vandeny. Neturint tikslų, uždavinių, tik fiksuojant, kas pasirodo, iškyla tarpuose tarp darbų, įsipareigojimų.“ Kaip papasakoti tai, kas iš esmės nepapasakojama? Kaip aprašyti tai, kas neaprašoma? Kaip parodyti savo įžvelgtus ženklus kitiems – galbūt jau pasirengusiems juos pamatyti. Nėra nei formulių, nei receptų, nėra būdų išmokti pastebėti šviesos žybtelėjimus kasdienybės pilkumoje. Nebent – žiūrėti ir stengtis pamatyti, klausytis ir girdėti. „Laisvojo mąstymo properšos“ padės įsiklausyti ir įžvelgti. „Laisvojo mąstymo properšos“ – knyga apie anapusybės blyksnius, tiesos suvokimą kasdienybėje. Šios knygos niekaip negali pavadinti literatūros studija. Tai – tiesiog ilga, rami ir šviesi meditacija.

Kazragytė D. RAUDONI SANDALIUKAI Tyto Alba „...Prisiminimai – viso gyvenimo, iki smulkiausių daiktų, kvapų, žmonių – gyvena savo laisvą gyvenimą ir sklando kažkokių tau, žmogau, nepavaldžių pasaulių erdvėse, ir nori tu ar nenori – ateis, užklups, įsiskverbs, prisiglaus, palies kada nori, kur nori: gatvėj, laukuose, pievose, mieste, parduotuvėj, šaltam kambary, naktį, paryčiais. Štai kas yra išsilaisvinęs tavo praėjęs gyvenimas. Jis bet kada gali grįžti.“ „Raudoni sandaliukai“ – septintoji Doloresos Kazragytės autobiografinės eseistikos knyga. Tai atvirumu kerintis aktorės žvilgsnis į save, dviejų esybių – senstančio kūno ir senatvę neigiančios sielos, gyvenimo patirties įsitvėrusio proto ir vilties ieškančios širdies dialogas.

Navalinskas A. Pranaitis D. Rakutis D. ŽVEJO ABC Šviesa Mėgėjų žūklė – vienas populiariausių aktyvių ( kai kas gali dėl to ginčytis ) laisvalaikio leidimo būdų, sutraukiantis prie upių ir ežerų šimtus entuziastų. Jei iki šiol teko žvejoti tik vaikystėje gaudant žuvis savadarbe meškere, tai dabar nuėjus į parduotuvę akys apraibsta nuo skirtingų dydžių ir kainų meškeLapkritis | 2012

Bach R. VIENA Trigrama Biografija? Fantazija? Metafizika? Savigalbos knyga? Romanas? O gal filosofija? Šiai knygai perskaityti Ričardas Bachas siūlo daugybę būdų. „Viena” – Leslės ir Ričardo skrydis į už laiko ir erdvės plytinčią sritį, į begalinį pasaulių ir gyvenimų labirintą, ten, kur suvokiama, jog viskas yra VIENA. Skaičiusiems „Džonataną Livingstoną Žuvėdrą“ ar kitas Bach‘o knygas, tai bus dar vienas kvietimas susitikti su savimi. Pasakojimas prasideda tuo, kad Leslė ir Ričardas skrenda savo „Urgzliu“, ruošiasi tūpti. Netikėtai juos apgaubia gintarinė šviesa ir jie atsiduria virš nežinomos jūros su daugybe mažų srovelių joje. Čia pora pradeda savo kelionę kitoje tikrovėje, kurioje kiekvienas gali gyventi visai kitokį gyvenimą nei Žemėje. Toje kelionėje kartais juos aplanko gidė Pai, paaiškinanti, kas ir kaip. Kaskart nuleidę lėktuvą ant vandens, Ričardas ir Leslė atsiduria vis kitoje vietoje ir sutinka vis kitokius žmones, ir galiausiai save pačius, pasirinkusius kitokius likimus. Visuose sutiktuose žmonėse pora įžvelgia save, ir tai jiems padeda suprasti, jog viskas, visi žmonės yra Vienas. Supratę, jog pasiekti namus jie gali tik padedami meilės, ja ir pasikliauja. Galiausiai sugrįžę į žemę, tiesa, ne iš pirmo karto, jie stebisi, kad mato pasaulį kitaip. Nuvyksta į Springhilą, kur vyksta šviesiausių protų susitikimas ir paskelbia savo temą, apie kurią kalbės – VIENAS.

Picardie J. COCO CHANEL. LEGENDA IR GYVENIMAS Didlaukiai Mados kūrėjos, fatališkos moters Coco Chanel, kurios dviguba C raidė ant drabužių, rankinių, aksesuarų, matyt, pažįstama visoms pasaulio moterims, gyvenimas domina ne tik smalsuolius ar gerbėjus. Gausybė intriguojančių faktų, legendų, melų, pramanų ir tiesų – visą tai rasite rašytojos Justine Picardie knygoje „Coco Chanel: legenda ir gyvenimas“ . Tai nuostabi dovana kiekvienam, norinčiam suprasti kas ir kodėl yra madinga. O taip pat norinčiam suvokti, kokia asmenybė buvo pati madmuazel ir kokios asmenybės ir įvykiai ją formavo, kaip atsirado Chanel Nr.5 ir kiti dalykai be kurių neįsivaidzduojame šiuolaikinio pasaulio. Coco Chanel – tai ne tik suknelės, kostiumėliai, rankinukai – tai legenda. rių, ir kitokio inventoriaus, kurio paskirties nelabai gali atspėti. Visa tai ženklas, kad be rimto vadovo pagalbos neapsieisi, ši knyga tam ir skirta. Knygoje supažindinama su mėgėjų žūklės tvarka, žvejybos apribojimais Lietuvoje, gaudomų žuvų rūšimis. Aprašoma, kaip pasirinkti žūklės įrankius ir masalus. Aptariama, kokie meškerių tipai tinkami žūklei stovinčio ir tekančio vandens telkiniuose, pateikiama masalų ir jaukų pasigaminimo pavyzdžių, duodama patarimų, kaip pasirinkti žūklavietę, žvejoti plūdine, dugnine, museline meškerėmis ir spiningu. Skiriama visiems, kurie mėgsta leisti laisvalaikį gamtoje, dar tik pradeda žvejoti ar nori išbandyti įvairius žvejybos būdus.

Britanijos lietuvis

LIETUVIAI PASAULYJE

Generalinio konsulato suburta Lietuvos bėgikų komanda puikiai pasirodė garsiajame Čikagos maratone Kartu su 45 tūkst. bėgikų iš viso pasaulio spalio 7 dieną vykusiame Čikagos maratone bėgo ir 16 Lietuvos generalinio konsulato Čikagoje į vieną komandą suburtų atletų, kuriuos nuo pat ankstyvo ryto palaikė gausus Vėjų miesto centre susirinkusių lietuvių būrys. Užsienio reikalų ministerijos remiama tautinė sporto akcija prasidėjo maratono dalyviams prieš startą susirinkus generaliniame konsulate, kur juos pasveikino ir ištvermės linkėjo Lietuvos generalinis konsulas Čikagoje Marijus Gudynas, o lietuvių įmonės „Lina Embroidery“ atstovai bėgikams įteikė suvenyrinius tautinius marškinėlius. Lietuvių ekipos dvasią kurstė trasoje įrengtas geltona, žalia ir raudona spalvomis pasipuošęs sirgalių punktas. Čia skambėjo lietuviška muzika, restoranas „Kunigaikščių užeiga“ ir įmonė „Food

M. Gudynas su vyrų bėgikais.

Depot International“ tautiečius vaišino tradiciniais lietuviškais užkandžiais. Visi lietuvių komandos nariai sėkmingai įveikė daugiau kaip keturias dešimtis kilometrų. Greičiausi vyrai – Mindaugas Gudelis ir Egidijus Jakštas – finišą pasiekė per kiek daugiau nei tris, Vilija Geležiūtė ir Laura Freedman – nei keturias valandas. Restorane „Kunigaikščių užeiga“ surengtoje vakaronėje bėgikus sveikino M. Gudynas, medalius įteikė Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos atstovas Rimantas Dirvonis. 2009 metais minint Lietuvos vardo tūkstantmetį pradėta akcija „Lietuviai Čikagos maratone“ sėkmingai surengta jau ketvirtą kartą iš eilės.

Konsulate Sovetske aptarti lituanistinio švietimo Kaliningrado srityje vystymo planai

Kalba Kaliningrado srities lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininkas A. Bartnikas.

Lietuvos konsulate Sovetske spalio 9-ąją švietimo klausimus užsienyje kuruojančių Lietuvos institucijų atstovai bei diplomatai su Kaliningrado srityje dirbančiais lietuvių kalbos ir etnokultūros mokytojais ieškojo lituanistinio švietimo Karaliaučiaus srityje stiprinimo būdų. Susitikime dalyvavo Užsienių reikalų ministerijos (URM) Užsienio lietuvių departamento direktorius Arvydas Dau-

noravičius, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, Lietuvos generalinis konsulas Kaliningrade Vaclavas Stankevičius, Lietuvos konsulė Sovetske Liuda Kleimionova ir Kaliningrado srities lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininkas Aleksas Bartnikas. Su Karaliaučiaus srities mokytojais jie ieškojo lituanistinio švietimo plėtros būdų ir tarėsi, kaip iki 2013-ųjų sklandžiai įgyvendinti šiuo metu URM vykdomų neformaliojo švietimo užsienyje funkcijų perdavimą Švietimo ir mokslo ministerijai. A. Daunoravičius padėkojo pedagogams už nuoširdų kasdienį darbą, kurio vaisiai akivaizdūs, ir įteikė URM užsakymu išleistą knygą „Lietuvos istorija“. Susitikimo dalyviai pabrėžė pastaruoju metu sparčiai plėtojamą Lietuvos ir Kaliningrado srities mokyklų bendradarbiavimą, ženkliai padidėjusį susidomėjimą lietuvių kalba bei etnokultūra Karaliaučiaus bendrojo lavinimo įstaigose ir su tuo susijusį nuolatinį lietuvių kalbos mokytojų poreikį šiame krašte. 850 Karaliaučiaus srities mokinių 24 įstaigose lietuvių kalbos ir etnokultūros šiuo metu moko 17 mokytojų, su kuriais URM yra pasirašiusi neformaliojo švietimo paslaugų teikimo lietuvių bendruomenėse užsienyje sutartis. Lapkritis | 2012

Britanijos lietuvis

Gruzijoje atidarytas lituanistikos centras Lietuvos ambasadorius Tbilisyje Jonas Paslauskas spalio 16 dieną dalyvavo iškilmingame Lituanistikos centro atidaryme Gruzijos technikos universitete. Sveikindamas Tbilisio akademinę bendruomenę ambasadorius pabrėžė ne tik kultūrinę ir istorinę, bet ir praktinę lietuvių kalbos mokymosi reikšmę. „Gruzijai įstojus į Europos Sąjungą, jauni specialistai, kalbantys oficialiomis ES kalbomis, turės daugiau karjeros galimybių. Tegul viena iš šių kalbų būna seniausia gyvoji indoeuropietiška kalba – lietuvių“, – sakė ambasadorius.

Pasak čia dėstysiančio Lietuvos edukologijos universiteto profesoriaus Vido Kavaliausko, Lituanistikos centro durys atviros ir kitų Gruzijos universitetų studentams. Kadangi susidomėjimas didelis, tikėtina, kad kitais metais įstaiga išaugs į didesnį – Baltistikos – centrą. Šiuo metu lietuvių kalbos kursus Tbilisyje lanko 57 studentai. Planuojama, kad penki geriausi kurso klausytojai kitais metais dalyvaus lietuvių kalbos vasaros kursuose Lietuvoje.

Akimirka iš Lituanistikos centro atidarymo.

URM SKELBIA UŽSIENIO LIETUVIŲ ORGANIZACIJŲ 2013 METŲ PROJEKTŲ ATRANKOS KONKURSĄ Užsienio reikalų ministerija skelbia užsienio lietuvių organizacijų 2013-ųjų metų projektų atranką ir kviečia teikti projektų paraiškas. Konkursas vykdomas pagal Užsienio lietuvių organizacijų projektų rėmimo tvarkos aprašą. Bus remiami užsienio lietuvių organizacijų, ugdymo ir kultūros įstaigų projektai, kuriais siekiama įtraukti užsienio lietuvius į Lietuvos politinį, visuomeninį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą, stiprinti bendruomeniškumą, puoselėti lietuvių kalbą ir kultūrą, remti užsienio lietuvių žiniasklaidą, paminėti Lietuvai reikšmingas sukaktis. Užpildyta projekto paraiškos forma (originalas su parašais, 1 egz.) su joje nurodytais priedais turi būti pateikta iki 2012 m. gruodžio 1 d. adresu Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamentas, J. Tumo-Vaižganto g. 2, LT-01511 Vilnius. Išsami informacija apie Užsienio reikalų ministerijos teikiamą paramą užsienio lietuvių organizacijoms skelbiama URM internetinės svetainės skiltyje Lietuviai pasaulyje/Ryšiai su užsienio lietuviais/Parama užsienio lietuvių organizacijomis. URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamentas

Lapkritis | 2012

Britanijos lietuvis

MES ANGLIJOJE

Anglijos – Romuva

Vėlinės – Ilgės Atėjo metas, kai medžiai ruošiasi žiemos poilsiui, o Lietuviai senoviniu papročiu buriasi prie ugnelės paminėti visų išėjusiųjų, kurių dėka mes esame šioje Žemėje. Tą pačią dieną, kai laikrodžiai valanda sukosi atgal įvesdami visus į tamsųjį žiemos metą, Lietuvos ambasadoje Londone sužibo Vėlinių žvakelės, skambėjo senosios lietuviškos giesmės, kanklės, būgnai, Labanoro dūdmaišiai. Vakarą vedė iš Lietuvos pasikviesti romuviai: Vilniaus Romuvos vaidilė Vėtra Trinkūnaitė bei lietuvių apeiginio folkloro kolektyvo ''Kūlgrinda'' nariai Šarūnas Mikelionis ir Ignas Šatkauskas. Lyg būtų tyčia užmanyta, viskas vyko rūsyje esančioje salėje - arčiau vėlių, atgulusių Žemėj. Tai buvo tikra šventė, nes viskas joje buvo šventa: kalba, dainos, bendros vaišės, bendravimas su Protėviais ir išėjusiais artimaisiais. Žvakių šviesoje skendėjo ramūs ir šviesūs Lietuvių veidai. Protėvių atminimą pradėjome skambant kanklėms. Susibūrę aplink aukurą užkūrėme ir pagerbėme Šventąją Ugnį bei Pirmuosius Vandenis, senuosius mūsų Dievus, Praamžių ir Veliną, iš kurių atsiradome ir mes. O apie mūsų prigimtinę pasaulėžiūrą ir vertybes papasakojo Šarūnas ir Ignas; apie Pirmuosius Vandenis, kurie simbolizuoja visko pradžią, Praamžių, pirmajį mūsų protėvį, gyvasties pradininką, kaip ir Veliną, kuris yra svarbiausias šiuo metu, nes sujungia gyvuosius bei mirusius į vieną erdvę. Pasaulis yra amžinas. Jis nuolatos kuriamas amžinųjų dieviškų jėgų, o pagal lietuviškąjį įsivaizdavimą pasaulį kuria ir perkuria bent du - šviesos ir tamsos, kūrimo ir griovimo Dievai - Praamžis ir Velinas. Jų sąveika arba prieštaravimai kuria darną ir gyvąją būtį. O už savo buvimą, už Kalbą, už Tėvynę mes esame dėkingi protėviams. Todėl turime nuolatos prisiminti juos ir reikšti pagarbą. Tam ir buvo sukurtos apeigos bei papročiai, atkeliavę pas mus iš seniausiųjų laikų. Šis senasis mūsų tikėjimas vienija visus tikinčiuosius - gyvuosius ir mirusiuosius. Mirtis yra dėsningas gamtos Lapkritis | 2012

SKAITYTOJŲ LAIŠKAI

virsmas. Mirštant kūnui, siela gali išlikti pereidama į kitą pavidalą. Po mirties velionis patenka tarp mirusiųjų giminaičių, o per apeigas gyvieji ir mirusieji vėl susitinka. Tad prisiminėm ir pagarbinom ne tik išėjusius savuosius protėvius, bet ir didžiuosius Tautos ir Dvasios vedlius: Simoną Daukantą, Vincą Kudriką, Vydūną, Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, pagerbėm juos bei palaiminom, palinkėjom Ramybės, pasižadėjome laikytis jų priesakų bei kelio. Paminėjome pasiaukojusiuosius Tautos laisvei. Sausio 13-ąją išėjusiuosius pagerbėme "Tautiška giesme", taip pat prisiminėme Protėvius, žmones, pasitraukusius iš gyvenimo ne sava valia... Daugybė giesmių bei sutartinių buvo sugiedota šį nepaprastai jaukų ir intymų vakarą. Tyliai, tvirtai, ramiai, iškilmingai. Palikę atviras duris Vėlelėms, dalinomės namine lietuviška Duona, gėrėm girą iš vieno kaušo ir gardžiavomės vaišėmis susėdę prie vieno stalo taip, kaip mums įprasta nuo seno. Blizgančiomis drėgnomis akimis stebėjome degančių žvakių lipsneles ir klausėmės vienas kito pasakojimų, prisiminimų apie išėjusiuosius artimuosius: tėvelius, senelius, prosenelius, draugus... Ir buvo galima justi tvyrantį tvirtą tikėjimą, vaišingumą, jausmingas dainas, bendruomeniškumą, vienas kito palaikymą, tą tikrąjį lietuviškumą. Ne kartą per kūną pagaugai ėjo užtraukus išvien iki sielos gelmių įsiskverbiančią sutartinę ar giesmę. Gyvas tikėjimas, kad taip nutinka, kai tave aplanko Vėlė... O jos šioje šventėje pamatė tikrą Lietuvą - dorus, geraširdžius stiprius žmones - Lietos Vyrus ir Moteris, jaunus ir senus, sulietus į bendruomenę. Vakaro pabaigoje jau ritualu tapusi visų Lietuvių švenčių daina "Rimo rimo tūto" sujungė visus aplink šventąją ugnį į vieningą būrį. Apsikabinę ilgai nenorėjome skirstytis, atrodė esame tokie artimi, nors dauguma matėmės pirmą kartą. Džiaugėmės, nes buvo gera, nes buvo Sutariela. Ramios ir mūsų Vėlelės, matydamos mus tokiais. Daugiau apie Vėlines – Ilges skaitykite: http://alkas.lt/2010/10/31/j-vaiskunas-veliniu-dvasia/

Lapkritis | 2012

Britanijos lietuvis

MES ANGLIJOJE

Mokytojų dieną ambasadoje Londone lietuvių pedagogai ieškojo lituanistinio švietimo gerinimo būdų Lietuvos ambasadoje Londone spalio 7-ąją minint Tarptautinę mokytojų dieną, Jungtinėje Karalystėje dirbantys pedagogai dalinosi darbo su į naują šalį atvykusiais vaikais patirtimi, tarėsi dėl konkrečių glaudesnio bendradarbiavimo ir lituanistinio švietimo JK vystymo būdų. Lietuvos ambasadorius Londone Oskaras Jusys pasveikino mokytojus su profesine švente ir pabrėžė kompetentingų bei atsidavusių pedagogų svarbą lietuvių tautos ir valstybės raidai. Užsienio lietuvių švietimo centro vedėja ir Vilniaus viduri-

nės mokyklos „Lietuvių namai“ darbuotoja Asta Turskienė su kolegomis dalinosi praktine darbo su iš viso pasaulio į Lietuvą atvykstančiais vaikais patirtimi, išdėstė aktualiausius lituanistinio ugdymo iššūkius. Didelis dėmesys susitikimo metu skirtas vienam svarbiausių vaiko prisitaikymo naujoje šalyje aspektų – kvalifikuotos psichologinės pagalbos teikimui. JK gyvenantis psichologas Gintaras Parutis mokytojus supažindino su psichologine tokio vaiko būkle, aptarė dažniausias jo patiriamas problemas ir veiksmingiausius jų sprendimo būdus.

Paramos renginys “HAND IN HAND” sugrįžta į Londoną Sotus neužjaučia alkano, sveikas – sergančio. Ar tikrai yra taip, kaip teigia šis žinomas posakis? Jaunų ir veiklių lietuvių organizacija jau antrus metus iš eilės griauna šį požiūrį ir vėl kviečia ne tik linksmintis, bet ir dovanoti šviesesnę vaikystę sergantiems Lietuvos vaikams. Kasmetinis renginys “Hand in Hand” – “Coronet” klube Londone jau lapkričio 24 dieną! Paramos organizacija “United Lithuanian Promotions Ltd”, įkurta 2011 metais, vėl pristato labdaros renginį Londone. Pernai rudenį įvykusių pirmųjų “Hand in Hand” labdaros renginių Londone bei Kaune tikslas buvo įvykdytas su kaupu. Projekto metu surinktų lėšų užteko ne tik Kauno klinikinės ligoninės Vaikų ligų II-ojo skyriaus dviejų palatų atnaujinimui, bet ir kompiuterių klasės-bibliotekėlės įrengimui. Projektu patenkinti liko ne tik labdaros gavėjai, bet ir renginyje apsilankę svečiai. Į “Hidden” klubą Londone pasiklausyti garsių Lietuvos atlikėjų – Vaido Baumilos, Soliario, Radistų, bei pulko DJ’ų, sugužėjo daugiau nei 700 žmonių. Bilieto kaina į šį renginį buvo simbolinė – tik 5 svarai, o paremti sergančius vaikus kiekvienas galėjo savo nuožiūra. Lapkritis | 2012

SKAITYTOJŲ LAIŠKAI

Mokytojų renginyje ambasadoje taip pat įkurtas pedagogų klubas, telksiantis JK dirbančius lietuvių pedagogus, skleisiantis informaciją apie lituanistinį švietimą ir prisidėsiantis prie įvairių profesinių renginių organizavimo. Vakaro svečiams koncertavo Londono karališkosios muzikos akademijos studentas smuikininkas Algirdas Galdikas, šoko Londone gyvenančių vaikų šokių klubo „Lighthouse“ nariai. Lietuvos ambasados Londone duomenimis, šiuo metu Jungtinėje Karalystėje veikia daugiau nei 30 neformalaus lituanistinio švietimo įstaigų, kuriose mokosi apie 1 tūkst. lietuvių.

Lietuvos ambasadorius Londone Oskaras Jusys pasveikino mokytojus su profesine švente.

Šiemet organizatoriai nusprendė tęsti pradėtą darbą ir toliau remti Kauno klinikinės ligoninės Vaikų ligų II-ajį skyrių. “Priežastis labai paprasta: valstybė palatų renovacijai neskiria finansavimo, o kai kurios palatos - kritinės būklės. Pernai sutvarkėme dvi palatas ir bibliotekėlę, o šiemet kitos dvi palatos buvo uždarytos dėl pavojingų sąlygų vaikams. Nutarėme suremontuoti šias palatas”, - teigė organizatoriai. Kadangi didžioji dalis klinikos biudžeto skiriama brangiems vaistams ir medicininei technikai, tokiems dalykams, kaip palatų atnaujinimas, pinigų nelieka. „Šiose palatose langai, grindys bei sanitariniai mazgai nėra keisti nuo ligoninės pastatymo. Per langų plyšius pučia vėjas, linoleumas vietomis tokios būklės, kad užkliuvęs vaikas gali pargriūti. Nuo sienų byra tinkas“, - dabartinę palatų, kurias renginio organizatoriai tikisi atnaujinti, būklę apibūdino ligoninės skyriaus vedėja Dalia Steponavičienė. Jau kasmetiniu tapęs paramos renginys “Hand in Hand” į Londoną sugrįžta lapkričio 24 dieną. Šiemet renginio organizatoriai tikisi suburti dar daugiau žmonių, kurie galės prisidėti prie kilnaus tikslo ir bent šiek tiek pagerinti sąlygas sergantiems vaikams ligoninėje. “United Lithuanian Promotions Ltd” žada, kad šiemet vietos užteks visiems. Renginys vyks istoriniame “Coronet” naktiniame klube, kuriame anksčiau buvo teatras. Renginys vyks trijose salėse, kurios talpina daugiau nei 2000 žmonių. Renginio metu žadami kelių valandų trukmės gyvo garso Jurgos Šeduikytės bei MuseIQ pasirodymai pagrindinėje klubo salėje. Renginio vedėjas – grupės Skamp atlikėjas Viktoras Diavara, kuris pristatys ir savo programą “No Djs”. Susirinkusius kilnaus tikslo vardan iki 5 valandos ryto linksmins garsūs DJ’ai: Martynas M, Flaxen Beats ir dar keliolika Anglijoje reziduojančių DJ’ėjų. Renginio metu išvysite net tris madų bei šukuosenų šou, specialų “3D Video Mapping Show”, kurį pristatys DJ Samsas ir Irie Pixel. O foninius vaizdus pateiks Onika ir Vizuali Terapija. Renginio metu vyks loterija, kurioje bus galima laimėti vertingų prizų. Kiemelyje ištroškę galės atsigaivinti lietuviška gira, o išalkę - pasistiprinti karštais lietuviškais patiekalais. Lapkritis | 2012

Britanijos lietuvis

Prisidėti prie šios gražios akcijos ir skirti savo paramą sergantiems vaikams galima šiais būdais: • Įsigyjant bilietą į renginį • Pavedimu į oficialią organizacijos “United Lithuanian Promotions Ltd.” sąskaitą: HSBC bank Account name: United Lithuanian Promotions LTD Account number: 00003247 Sort Code: 40-43-65 • “Paypal”: info@handinhand.lt • Renginio metu stovės speciali dėžė aukoms. Renginio laikas: lapkričio 24 diena, nuo 20:00 iki 5:00 val. Adresas: “Coronet “, 28 New Kent Road, Elephant & Castle, London, SE1 6TJ Bilietai: £10 Daugiau informacijos: www.handinhand.lt http://www.facebook.com/ handinhandlt Kontaktai: info@handinhand.lt

Britanijos lietuvis

INFORMACIJA

LIETUVIŠKI RENGINIAI ANGLIJOJE Džiazas Lapkričio 17 d., šeštadienį, 20.30 val. Londono klube ,,The Vortex‘‘ koncertuos džiazo atlikėjas bei kompozitorius Liudas Mockūnas ir estų gitaristas Jaak Sooäär. Šio dueto atliekama muzika bus tikra atgaiva improvizacinio džiazo muzikos mėgėjams – neveltui koncertas yra įtrauktas į kasmetinį Londono Džiazo festivalį. Daugiau informacijos rasite čia: http://www.londonjazzfestival.org.uk Adresas: VORTEX, 11 Gillett Square, London N16 8AZ, Mokytojų seminaras Lapkričio 18 d., sekmadienį, 8:30 val. Lietuvos Respublikos ambasadoje Londone rengiamas tradicinis septintasis Jungtinės Karalystės lituanistinių mokyklų mokytojų tobulinimosi seminaras, kuriuo siekiama stiprinti Jungtinės Karalystės lituanistinių mokyklų veiklą, padėti išsaugoti gimtąją kalbą, kultūrą, tapatybę. Renginyje pranešimus skaitys dr. O. Norkutė, dr. V. Bagdonavičienė, prof. L. Sajienė, dr. I. Tendzegolskienė, Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. J. Zabarskaitė, dailininkė S. Ach. Seminare bus pristatytos naujausios lietuvių kalbos mokymo priemonės ir metodika, daugiakalbystės ir vaikų pažintinės raidos sąsajos bei jų įtaka mokymosi sėkmei, daugiakultūrinio pasaulio iššūkiai mokytojams, vyks praktiniai vaikų vaizduotės lavinimo užsiėmimai, diskusijų metu bus apsikeista gerąją darbo patirtimi. Bus išduoti kvalifikacijos pažymėjimai. Mokyklų darbuotojams, atvykstantiems iš kitų miestų ar rajonų, bus apmokėtos kelionės ir, esant reikalui, nakvynės išlaidos. Seminarą rengia Kauno Vytauto Didžiojo universitetas ir Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenė drauge su LR ambasada Londone; seminarą remia Užsienio lietuvių departamentas prie LR URM. Maloniai kviečiame registruotis iki 2012 m. lapkričio 15 d. el. paštu svietimas@jklb.org arba tel. 07534857092. Seminaras apie laimę Lapkričio 21 d. norintys jaustis laimingesni, turės progą atskleisti laimės paslaptis išskirtinai lietuvių bendruomenei skirtame asmeninio tobulėjimo seminare ,,Be baimės link laimės’’. Seminarą ves ,, Menas būti laimingam" autorė, sąmoningo gyvenimo koučerė Elada Eimaitė Elurija. Seminaro metu sužinosite konkrečių būdų, kaip gyventi pilnavertį, laimingesnį gyvenimą.

Seminaras vyks Pimlico Academy, SW1V 3AT. Renginio kaina £10. Registruotis: elurija@sviesossauja.com, tel: 0753 2250180. Vietų skaičius ribotas. Labdaros vakarienė Lapkričio 22 d., ketvirtadienį, 18.30 – 1.00 val. prašmatniame The Berkeley Hotel įvyks jau tradicine tapusi Kalėdų labdaros vakarienė, kurioje šiemet dalyvaus ypatingas svečias – visą pasaulį nustebinusi Olimpinė čempionė Rūta Meilutytė. Lietuvos komercijos rūmai JK ir Lietuvos Respublikos Ambasada kviečia ne tik maloniai praleisti laiką mėgaujantis išskirtine vakaro programa, bet ir susivienyti kilniam tikslui – šių metų šventinio vakaro metu surinktos lėšos bus skirtos “The Tiltas Trust” labdaros fondui, kuris rūpinasi vėžiu sergančiais pacientais ir jų šeimomis. Renginį ves visiems gerai pažįstama TV laidų vedėja ir kulinarė Beata Nicholson ir vienas talentingiausių Lietuvos tenorų E. Montvidas. Vakaro dalyviai renginį pradės su šampano taure ir puikia vakariene, mėgausis lietuviška opera, o vakaro pabaigoje turės puikią progą pašėlti šokių aikštelėje. Žinoma, svarbiausias akcentas vakaro metu bus skiriamas lėšų rinkimui – parama „The Tiltas Trust“ fondui bus renkama tradicinio aukciono ir loterijos metu. Šių metų Kalėdinėje vakarienėje apsilankys Europos Sąjungos misijos Afganistane vadovas V. Ušackas ir jo žmona L. Ušackienė. Bilietai: £160 (£140 LCCUK, BLS nariams bei svečiams rezervuojantiems 10 vietų staliukus) Norėdami įsigyti bilietus aplankykite www.lithuanianchristmasball.co.uk arba rašykite info@lithuanianchamber.co.uk Adresas: The Berkeley Hotel, Wilton Place, Knighstbridge, London SW1X 7RL Paramos renginys Lapkričio 24 d., šeštadienį, 20.00 – 5.00 val įvyks jau kasmetiniu tapęs paramos renginys „Hand in Hand“. Šiais metais surinktos lėšos bus skiriamos Kauno klinikinės ligoninės Vaikų ligų II-ajam skyriui. Renginys vyks istoriniame „Coronet“ naktiniame klube; organizatoriai „United Lithuanian Promotions ltd“ žada kelių valandų gyvo garso Jurgos Šeduikytės bei MuseIQ pasirodymus, renginį ves – Viktoras Diawara, kuris pristatys ir savo programą „No Djs“. Iki 5 val ryto linksmins garsūs DJ‘ai: Martynas M, Flaxen Beats ir kt. Bus demonstruojami madų bei šukuosenų šou, rodoma speciali “3D Video Mapping Show”, kurį pristatys DJ Samsas ir Irie Pixel, o foninius vaizdus pateiks Onika ir Vizuali Terapija. Renginio metu vyks loterija. Kiemelyje ištroškę galės atsigaivinti lietuviška gira, o išalkę - pasistiprinti karštais lietuviškais patiekalais. Bilietai: £10. Adresas: “Coronet “, 28 New Kent Road, Elephant & Castle, London, SE1 6TJ Daugiau informacijos: www.handinhand.lt, http://www.facebook. com/handinhandlt. Kontaktai: info@handinhand.lt Meninė akcija Lapkričio 26 – 30 d., Prestone vyks Tarptautinis kultūrinių renginių ciklas „Deadpan Exchange VII“, 2007 m. prasidėjo Vokietijoje ir Danijoje. VII-ojoje tęstinio projekto dalyje Didžiojoje Britanijoje pristatoma septynių Lietuvos menininkų kūryba. Prestono Hanover galerijoje eksponuojami darbai yra reakcija ir atsakas į Makedonijos menininkų kūrybą, 2011 m. pristatytą Lietuvoje (Galerijoje „Kairė – Dešinė“, Vilnius) „Deadpan Exchange VI parodoje.

Kiekvieno „Deadpan Exchange“ pasirodymo metu menininkai iš skirtingų šalių keičiasi sausojo humoro (angl. deadpan) sąmojais. Sausasis humoras – tai humoro forma, kuomet sąmojis žiūrovui yra pateikiamas be emocijų ar veido išraiškos pasikeitimų, kalbant monotonišku balsu. Tokį humorą yra sudėtinga interpretuoti bei sunkiau suprasti, ar matyta scena buvo komedijos ar tragedijos žanro. Daugiau informacijos: http://hanoverproject.wordpress.com J.Mekas Serpentine galerijoje Gruodžio 5 d. – 2013 m. sausio 27 d. Londono Serpentine galerijoje galėsite išvysti bene žymiausio lietuvių kilmės filmo kūrėjo, kritiko, poeto ir menininko Jono Meko darbus. Visiems tiems, kam nesvetimas šiuolaikinio meno ir kino pasaulis, kūrėjo pristatinėti nereikia: š. m. gruodžio 24 d. devyniasdešimtmetį švęsiantis Jonas Mekas dažnai pristatomas kaip amerikietiško avangardo kino krikštatėvis. Daugiau informacijos apie renginius rasite čia: http://www.serpentinegallery.org Susitikimas su E.Mildažyte Gruodžio 6 d., ketvirtadienį LR ambasadoje Londone įvyks susitikimas su išskirtinės knygos apie Lietuvą autore žurnaliste, prodiusere ir laidų vedėja Edita Mildažyte. Gausiai retomis nuotraukomis iliustruotas leidinys pasakoja apie esminius Lietuvos istorijos įvykius, įdomybes, kuo Lietuva iš tikrųjų yra unikali. Pateikiamas pasaulyje garsiausių lietuvių penketukas ir kompaktinė plokštelė (sud. Viktoras Gerulaitis) su pagrindiniais lietuvių muzikos ženklais ir atlikėjais. Pokalbį apie knygą moderuos leidyklos „Tyto alba“ vadovė L. Varanavičienė. Adresas: LR ambasada Londone, 2 Bessborough Gardens, Westminster, SW1V 2JE Registracija būtina, vietų skaičius ribotas. Norėdami dalyvauti, rašykite amb.uk@urm.lt iki lapkričio 30 d., penktadienio. E. Puzaitės koncertas Gruodžio 8 d., šeštadienį, 7 val. kviečiame į pianisčių Emilijos Puzaitės ir Grace Mo labdaringą klasikinės muzikos koncertą „Keturios rankos, du fortepijonai“. Surinktos lėšos bus skirtos leukemijos bei limfomos tyrimams paremti. Šiais metais Puzaitė debiutavo prestižinėje Niujorko Carnegie Hall, kur buvo šiltai sutikta tiek klausytojų, tiek kritikų. Renginio metu skambės Čaikovskio, Rachmaninovo, Listo bei pačios Emilijos Puzaitės kūryba. Atlikėja ragina apsilankyti koncerte ir paremti tuos, kuriems reikia mūsų pagalbos. Renginys vyks Michael Croft Theatre, Alleyn's School, Townley Road, East Dulwich SE22 8SU. Bilietų kainos £7; £10. Daugiau informacijos: http://www.michaelcrofttheatre.org.uk