JUNGTINĖS KARALYSTĖS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS NEMOKAMAS MĖNESINIS LEIDINYS
2012 Rugpjūtis | Rugsėjis
Nr. 8-9 (2647) Leidžiamas nuo 1947 07 25
Seimo rinkimai 2012 – kas norės, tas ateis, kam įdomu, tas susiras „Lituanicos“ žygis į šalį, iš kur kilo lėktuvas
„Lituanica“ Vilmos
Londono gidas Lietuviai rinkosi į
Baltijos kelią Hyde parke
Rugpjūtis-Rugsėjis | 2012
Foto: Gintarė Žaltauskaitė | www.gizfoto.lt
4
V
asara baigiasi, rinkimai prasideda. Ką ten skaičiuoja rudenį? Lietuvoje rudenį skaičiuojami ne tik viščiukai, bet ir Seimo nariai. Daug kas vadina juos seimūnais. Pagal kalbos logiką – taisyklinga, pagal prasmę – ne, nes ji pilna paniekos. Ir sunku pasakyti, kas kuria tą abipusės paniekos atstumą tarp sąžiningų žmonių ir nešvarios politikos, tarp seimūnais vadinamų asmenų ir liaudies. Bet atstumas yra. Ir kai ateina laikas balsuoti, t.y. kažkaip rinktis, kažkaip bandyti įtakoti, kokia, per mūsų išrinktuosius žmones, kuriems patikime valstybės vairą, bus Lietuvos ateitis, kyla klausimas, kaip pažinti žmones, kurie to atstumo dar nėra sukūrę. Ir gal atvirkščiai, norėtų jį mažinti. Iš darbų? Kaip, jei tų darbų rezultatai vis ištirpsta rūkuose. Iš kalbų? Bet jie ne patys kalba, dažniausiai tai viešųjų ryšių specialistų nudailintos frazės. Sugebėsi susigaudyti iš to, kas pateikiama žiniasklaidoje? Bet tas informacijos srautas toks gausus ir prieštaringas, kad daugiau suklaidina, negu paaiškina. Dabar tokia giesmelė paplito Lietuvoj – dėl visų politikų bėdų kalti rinkėjai. Vieni, kad visai nebalsavo, kiti, kad ne už tuos balsavo. Politikų atsakomybė už jų veiksmus ir už tai, kad aprūpintų rinkėjus laiku, teisinga ir tinkamai parengta informacija , ką jie darys patekę į valdžią, visiškai ištrinta.
AKTUALIJOS
Seimo rinkimai 2012 – kas norės, tas ateis, kam įdomu, tas susiras
8
BENDRUOMENĖ „Lituanicos“ žygis į šalį, iš kur kilo lėktuvas „Lituanica“
11 PAŽINTIS Vilmos Londono gidas
Tad nesunku suprasti JK gyvenančių lietuvių nusiteikimo – gerai, eisiu, balsuosiu, bet kaip man žinoti, už ką. Pati nežinau, bet turiu porą patarimų - nepasitikėkit saldžialiežuviautojais, nes šiandien suokia, o rytoj įkąs, ir nepasikliaukit tais, kurių gyvenimas rožėmis klojosi ir prie sovietų, ir Lietuvai nepriklausoma tapus. Apie Seimo narių skaičiavimą daugokai pakalbėjau, dabar reikia šį tą pridurti ir apie viščiukus, t.y. apie mūsų, paprastų žmonių darbus ir rūpesčius. Smagu sužinoti ir kitiems papasakoti, kad Londone jau metai puikiai gyvuoja greta „Saduto“ ir „Jonkelio“ dar vienas tautinių šokių kolektyvas „Lituanica“, kuris vasarą buvo pakviestas į lietuviškų šokių šventę Bostone. Gera naujiena ir tai, kad Londone jau 11 metų gyvenanti žurnalistė Vilma Anusaitė sėdo, parašė ir išleido vadovą po Londoną lietuviškai. Puiku, kad po pasaulį išsibarstęs jaunimas jau po truputį viliojamas į Lietuvą – jei ne gerais uždarbiais, tai bent galimybe gauti geras pozicijas vyriausybės aparate. Malonu, kad olimpiadai skirta paroda „Pasaulis Londone“ neapsiėjo ir be Antano Sutkaus nuotraukos, ir kad nepaisant lietaus buvo pratęsta „Baltijos kelio“ tradicija Hyde Parke. Tradiciniame psichologijos skyrelyje – pokalbis apie pasitikėjimą savimi ir savęs vertinimą, ir kaip svarbu tai ugdyti savyje ir kituose. Ir džiugu žinoti, kad žmonių, kurie turi stiprų savivertės geną yra – pažvelkit į olimpinę aukso medalininkę Rūtą Meilutytę ir sužinosit, kaip tas pasitikėjimas savimi atrodo: turėti tikslą, dirbti, nepasiduoti savigailai, kovoti, laimėti ir kartu su kitais tuo laimėjimu pasidžiaugti. Ačiū, Rūta! Zita Čepaitė Kontaktai:
© „Britanijos lietuvis“ Leidžiamas kas mėnesį
Redaktorė Zita Čepaitė Tel. +44 7534857093 El. paštas editor@britanijoslietuvis.co.uk
Viršelio nuotrauka www.dreamstime.com Redakcija pasilieka teisę rankraščius trumpinti ir redaguoti. Už spausdinamus laiškus honorarų nemokame. Autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone. Už reklamos ir skelbimų turinį bei kalbą redakcija neatsako.
Elektroninį „Britanijos lietuvio“ variantą skaitykite Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės puslapyje Rugpjūtis-Rugsėjis | 2012
Informacija: Tel. +44 7534857092 El. paštas info@britanijoslietuvis.co.uk
Leidėjas: Lithuanian Association UK Ltd Lithuania House 2 Bessborough Gardens, Westminster, London SW1V 2JE
www.jklb.org
JAUNIMAS Mitus griaunanti programa
15
Konfliktų sprendimas – kūrybiškai
PSICHOLOGIJA Nepasitikėjimas savimi arba ką daryti, kai nerimaujame, ką kiti pagalvos
18 LIETUVIAI PASAULYJE
Vilniuje posėdžiavo Pasaulio lietuvių bendruomenės seimas Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas: lūkesčius viršijome su kaupu
20 MES ANGLIJOJE Baltijos kelio metinės Hyde parke
23
Paroda „Pasaulis Londone“ neapsiėjo be lietuvių
26
INFORMACIJA
Renginiai, anonsai ir kt.
4
Britanijos lietuvis
AKTUALIJOS
Zita Čepaitė
SEIMO RINKIMAI 2012 –
kas nori, tas ateis, kam įdomu, tas susiras Lietuva ruošiasi rinkimams, kurie įvyks 2012 m. spalio 14 d. Kartu vyks ir referendumas dėl to, ar reikia statyti naują atominę elektrinę. Apie pasiruošimą rinkimams interviu su Lietuvos Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku Zenonu Vaigausku. Šiuo metu skaičiuojama, kad bene pusė milijono lietuvių gyvena užsienyje. Didžioji jų dalis turi balsavimo teisę. Kaip planuojate juos paskatinti balsuoti? Ir apskirtai, ar turit žinių, kaip rinkėjai yra pasiskirstę, kur jie išsisklaidę, ir ar turit planą, kaip tai sužinoti? Emigracija tikrai didelė. Bet reikia atsižvelgti į tai, kad mūsų valstybėje neegzistuoja privalomas konsulinis registravimas, kaip, pavyzdžiui, kitų valstybių atveju, kai į užsienį išvykęs žmogus privalo pranešti savo konsulatui toje šalyje savo adresą. Tai reiškia, kad mūsų žmonės yra pakankamai laisvi judėti, ir labai nemažai yra tokių, kurie niekam nepraneša, nei kad išvyksta, nei kur. Tad turim tokią situaciją – 188 tūkst. mūsų piliečių yra oficialiai pranešę, kad išvyko iš Lietuvos, kai kurie jų yra nurodę į kokią konkrečiai šalį, bet ne didesniu tikslumu. Tad rinkimams turime registruoti per ambasadas ir konsulatus tuos, kurie patys pareiškia norą dalyvauti rinkimuose. Yra speciali anketa, kurią galima gauti ambasadoje, kai kurios ambasados sukūrė galimybę apie savo norą balsuoti pranešti internetu. Norintys balsuoti paštu gali prašyti, kad rinkimų biuleteniai būtų atsiųsti paštu, norintys balsuoti ambasadose prane-
ša, kad planuoja atvykti balsuoti į ambasados ar konsulinio skyriaus patalpas. Beje, balsuoti ambasadose bus galima ne vieną dieną, kaip anksčiau, bet visas dešimt dienų iki rinkimų. Žinoma, turim ankstesniuose rinkimuose balsavusių adresus, tokių žmonių yra 18 tūkst., tačiau žmonės išvyksta iš vienos šalies į kitą arba pakeičia gyvenamąją vietą, tad iš tų adresų naudos ne tiek daug. Nuo ko priklauso, kad emigrantai rinkimuose dalyvauja vangiai? Nuo žmonių noro – nori jie dalyvauti rinkimuose, susiras viską, ko reikia, kad galėtų balsuoti. Prieš keletą metų ambasadorius V.Ušackas labai ėmėsi iniciatyvos paskatinti gausesnį dalyvavimą rinkimuose, papildomi balsavimo punktai buvo įsteigti, tam reikėjo nemažai papildomų finansų, ir visgi didelio rinkėjų padidėjimo nebuvo. Kokiais būdais jūs stengiatės informuoti rinkėjus užsienyje, juk tam, kad norėtum eiti į rinkimus, reikia apie tai žinoti. Ar jūsų nuomone užsienyje gyvenančius rinkėjus ta informacija pasiekia? Aktyvumas priklauso ne vien nuo to, ar rinkėjai informuoti. Kas nori, tą informaciją suras. Žinau, kad daugelis palaiko ryšį su namiškiais Lietuvoje, per juos sužino. Skaipas, internetas – daugybė priemonių, per kurias galima susirasti informaciją. Bet aktyvuZenonas Vaigauskas po ilgų diskusijų liko Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr. Rugpjūtis-Rugsėjis | 2012
Britanijos lietuvis
mas mažas. Ar jiems nepatinka kandidatai, ar galvoja, kad ir be jų išrinks, ar nepatinka, kad visi balsai skaičiuojami tik vienoje apygardoje, sunku pasakyti. Gal reikėtų balsavimo priemonių ratą išplėsti, pavyzdžiui, įteisinti internetinį balsavimą, bet kol kas taip nėra. Kodėl? Politikai stabdo įstatymą, bijodami, kad gali balsuoti kitas žmogus, kad balsavimo rezultatai kaip nors gali būti iškreipti, bet aš manau, kad yra tam tikras netikėjimas išvykusiais, nes politikų, kurie sako, kad jei žmogus išvyko, atitrūko nuo Lietuvos, jiems išvis nebereikėtų suteikti teisės balsuoti. Internetiniam balsavimui techniškai yra pasiruošta, tačiau nėra politinio sprendimo, nėra įstatymo, nors kai kuriose pasaulio šalyse jau balsuojama internetu. Pasaulio Lietuvių Seime buvo diskutuojama dėl rinkimų ir galimybės balsuoti, ir girdėjosi tokių nuoskaudų, kad Lietuvoje egzistuoja štai toks požiūris į išeivius – jūs siųskit mums savo pinigus, perduokit žinias ir savo profesinius ryšius, bet nesikiškit į šalies politinį gyvenimą. Tai visgi egzistuoja tokia nuostata? Na, aš esu rinkimų komisijos pirmininkas, galiu įgyven-
Rugpjūtis-Rugsėjis | 2012
5
dinti įstatymus, siūlyti įstatymų pataisas, bet kritikuot politikus, dalyvaut rinkiminėje kompanijoje neturiu teisės. Mes esam pasiūlę berods prieš dešimt metų balsavimo internetu koncepciją, jai buvo Seime pritarta. Pagal tą koncepciją mes ėmėmė vystyti techninį projektą, Vyriausybė sudarė komisiją, kuri parengė visas sąlygas tam projektui įgyvendinti, beliko tik priimti atatinkamą įstatymą, kuris buvo pateiktas Seimui, bet Seimas jį „palaidojo“. Seimas į internetinį balsavimą žiūri labai atsargiai. Tarp išvykusiųjų dažnai girdėti tokie samprotavimai, kad nėra prasmės balsuoti, nes vistiek visi balsai eina į vieną apygardą ir tai reiškia, kad nesvarbu, balsuosi ar ne, tavo balsas nieko nelemia. Ar buvo galvota apie kitus variantus, pavyzdžiui, atskirą apygardą išeiviams arba, kad žmonės galėtų balsuoti toje apygardoje, iš kurios jie išvyko į užsienį? 1992 m. žmonės taip ir balsavo - toje apygardoje, iš kurios išvažiavo. Tačiau tas nepasiteisino, daug problemų, nes anksčiau išvykusieji dažnai nebežinojo, kuriai apygardai jie priklauso. Pavyzdžiui, sako, gyvenau Kaune prieš bažnyčią ir norėčiau dabar toje pačioje apygardoje balsuoti. Kaunas labai per tuos metus pasikeitė.
6
Britanijos lietuvis
AKTUALIJOS
Be to, tų kelių išvykusiųjų skaičius toje ar kitoje rinkimų apygardoje nedidelis ir įtakos rinkimų rezultatams negali padaryti, o darbo daug. Aišku, dabar emigrantų daug daugiau negu 1992 m., atsirado norinčių balsuoti savose apygardose ir internetinis balsavimas tą problemą išspręstų. Atsirado per tą laiką dar kita idėja, kad reikėtų sudaryti atskirą apygardą, kurioje išvykusieji balsuotų. Šis projektas irgi yra Vyriausybės darbo planuose, bet kol kas taip ir guli stalčiuose. Kartais sakoma, kad per mažai žmonių apygardai sudaryti, bet mano galva turėtų pakakti. Gal ateity tai ir atsitiks, bet kada – sunku pasakyti. Priklauso nuo Seimo. Dabar apie kandidatus į Seimą. Šiemet tas kandidatų būrys itin margas, daug naujų žmonių, naujų politinių darinių, sunku susigaudyti. Kieno pareiga būtų informuoti rinkėjus užsienyje apie kandidatus ir pažiūras, nes juk jei žmonės neturės informacijos apie kandidatus, jie neis balsuoti? Informacija yra pateikiama Lietuvos spaudoje, ją talpiname Vyriausiosios rinkimų komisijos tinklapyje, prisideda ir televizija. Kartais tos informacijos ir net perdaug, ir jei ta informacija per prievolę kišama, jos niekas ir nenori. Aš čia ne pasiteisindamas sakau, bet tas, kas ieško, tą informaciją gali lengvai rasti. Daugelis
išvykusiųjų palaiko ryšius su Lietuva, prieinami internetiniai ir partijų puslapiai, ir dienraščiai, kurie detaliai nušviečia partijų pozicijas ir kandidatus. Gal konkrečiai užsienyje platinamos tos informacijos ir mažoka. Bet yra internetas ir mūsų internetiniame puslapyje viską galima rasti. Koks jūsų tinklapio žinomumas, iš kur žmonės žinos, kaip jūsų puslapį rasti? Na bandom platinti informaciją ir kitais kanalais, bet visko aprėpti neįmanoma. Galiausiai neturim tiek lėšų. Tačiau mūsų puslapyje skelbiama medžiaga laisvai prieinama ir ją gali kopijuoti ir platinti visi emigrantų leidiniai už dyka. Be to, kol kas informaciją apie kandidatus tik renkama. Kai ji bus parengta, konsulatų ir ambasadų puslapiuose turėtų būti nuroda į Vyriausios rinkimų komisijos puslapį. Be to, patys kandidatai tikiuosi patys apie save pateiks daug informacijos. Bet jau minėjau – kas nori, tas suras. Vyriausioji rinkimų komisija - www.vrk.lt Lietuvos ambasados JK
www.lithuanianembassy.co.uk
Gerbiami Lietuvos Respublikos piliečiai, Informuojame, kad š.m. spalio 14 d. organizuojami eiliniai Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai kartu su konsultaciniu (patariamuoju) referendumu dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje. Tam, kad savo valią Jūs galėtumėte pareikšti balsuodami ambasadoje arba paštu, kviečiame iki š.m. rugsėjo 15 d. per Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Karalystėje interneto svetainę pateikti rinkėjo registracijos anketą internetu. Išsami informacija apie Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus yra skelbiama Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos internetinėje svetainėje http://www.vrk.lt Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Karalystėje balsavimo komisija
Rugpjūtis-Rugsėjis | 2012
BENDRUOMENĖ
Britanijos lietuvis
Michael Thomas Cornish gimė 1944 m. gruodžio 11 d. Rochdale miestelyje, motinos Frances’ gimtinėje, o užaugo Londone, tėvo Michael Thomo vyresniojo gimtajame mieste. Michaelio mama dirbo medvilnės fabrike, o tėvas, kuris mirė, kai sūnui tebuvo vos šešiolika, dirbo dažytoju ir dekoratorium. Įvairiais amžiaus tarpsniais darytose Michaelio nuotraukose matyti, kad tai buvo gyvenimu patenkintas vaikas. Jo tėvai labai rūpinosi savo vieninteliu sūnum ir šiek tiek jį lepino. Tiesą sakant, gana smarkiai lepino.
MICHAEL THOMAS CORNISH 1944 - 2012
Jaunystėje Michaelis labai mėgo plaukioti banglente ir daug savaitgalių praleisdavo Newquay miestelyje, Cornwalle. Jaunų vaikinų kompanija pakliuvusi į keblią situaciją visada siųsdavo Michaelį, kad išspręstų kilusias problemas. Jis tapo neoficialiu banglentininkų grupės reikalų atstovu. Tai paskatino jį domėtis teise. Jis įsidarbino teisinės firmos klerku, vėliau tapo juridiniu konsultantu, po to studijavo ir tapo advokatu. Jam buvo pasiūlytas geras darbas su dideliu atlyginimu, bet jis norėjo įkurti savo firmą. Jo pirmieji susitikimai su klientais vyko mūsų namuose, kol galiausiai pavyko užsidirbti tiek pinigų, kad galėjo išsinuomoti atskiras patalpas. Jis dirbdavo nuo ryto iki vėlaus vakaro, o savaitgaliais abu tvarkydavome ofisą. Mokslus jis buvo baigęs tik prieš 6 mėnesius, o pagal
įstatymą savarankiškai teisinę firmą įsteigti galėdavo tik asmenys, turintys mažiausiai dviejų metų praktiką teisės srityje, tad Michaeliui teko samdyti Oksfordo universiteto išsilavinimą turintį kompanioną. Ši partnerystė ilgai nesitęsė, tačiau po to Teisėjų asociacija suteikė Michaeliui teisę toliau tęsti savarankišką veiklą. Po keleto metų Michaelis atidarė ofisą Gibraltare ir Marbeloje (Ispanija), kur iki neseniai dirbo konsultantu. Mums susituokus Michaelis įsitraukė į lietuvių bendruomenės gyvenimą. Jis tapo dažnu svečiu Sodyboje, lankydavosi lietuviškose klubuose Notting Hille ir Bethnal Greene. Laikui einant bendruomenės nariai ne kartą kreipėsi į Michaelį pagalbos įvairiais su Sodybos tvarkymu susijusiais klausimais. Visą savo gyvenimą Michaelis savo teisines žinias naudojo tam, kad padėtų žmonėms spręsti jų problemas ir nebūtinai vien už pinigus. Jo širdis buvo didelė ir labai dosni, viską, ką jis turėjo, mielai dalindavosi su kitais. Tegu ilsisi ramybėje.
Rugpjūtis-Rugsėjis | 2012
Gina Cornish
7
8
Britanijos lietuvis
BENDRUOMENĖ
„Lituanica“ kolektyvas didžiuliame lietuvių šokėjų būryje Bostone
Kristina Baranovaitė
„LITUANICOS“ ŽYGIS Į ŠALĮ, IŠ KUR KILO LĖKTUVAS „LITUANICA“ XIV- oje Lietuvių tautinių šokių šventėje Bostone „Lituanicos“ šokių grupė buvo sutikta šiltai ir maloniai. Visi jautėsi labai laukiami. Britanijos lietuviai tapo trečiuoju šokių kolektyvu, po Lietuvos ir Lenkijos, į kas ketverius metus Bostone vykstančią šokių šventę atvykusiu iš Europos.
Naujas kolektyvas Londono Lietuvių Krikščionių Bažnyčios tautinių šokių grupė „Lituanica“ susikūrė 2011 metų liepos mėnesį grupelės šokio entuziastų dėka. Kolektyve šoka tiek nemažą šokio patirtį turintys šokėjai, tiek visai pradedantieji, šokėjų amžius - nuo 30-ties iki 60-ties metų. Visus jungia bendra meilė šokiui ir savo tautinei kultūrai. Kolektyvui vadovauja choreografė Teresė Burdinaitė. Anot „Lituanicos“ vadovės, kolektyvo tikslas visų pirma yra galimybė žmonėms, mėgstantiems šokti, išreikšti save, o taip pat ir galimybė aktyviai įsijungti ir dalyvauti Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės veikloje. „Lituanicos“ kolektyvo patirtis dar labai maža: be Bostono Lietuvių tautinių šokių šventės sudalyvauta ve-
lykiniame renginyje Lietuvių krikščionių bažnyčioje, senjorų vakarėlyje „Duokim garo“, taip pat Sekminių šventėje Lietuvių Sodyboje.
Įspūdžiai iš „svajonių šalies“ Pakeliui į Bostoną šokių kolektyvas pabuvojo Niujorke bei Vašingtone, aplankė rytinę pakrantę, mat atvyko savaitė prieš šokių šventę. Visiems didelį įspūdį paliko Niujorkas - miestas, kuris niekuomet nemiega. Kolektyvo vadovė Teresė pasakojo, jog nesvarbu dabar 12 val. dienos ar nakties - Time skveras ir Brodvėjus sausakimši žmonių. Šokėjas Paulius papildė: „Gyvendamas Londone, galvojau kad gyvenu „busy“ mieste, bet Niujorkas pranoko visus lūkesčius: beprotiškas eismas, taksi automobilių signalai, minios žmonių.“ Besilankydami Rugpjūtis-Rugsėjis | 2012
Britanijos lietuvis
9
„Lituanica“ kolektyvas susikūrė vos prieš metus, bet jaučiasi drąsiai
Niujorko paplūdimyje šokėjai sužinojo, jog netoliese kilo S. Dariaus ir S. Girėno lėktuvas „Lituanica“. Vašingtonas kolektyvo nariams pasirodė labai ramus. Čia jie aplankė Baltuosius Rūmus, Pentagoną bei keletą muziejų. Jaudinančius prisiminimus paliko kelionės išsinuomotuose automobiliuose Atlanto vandenyno pakrantėmis ir miestais. Kalnai, karštosios versmės, saulė, vandenyno gaiva, laisvės ir erdvės pojūtis - visa tai išliko kolektyvo atmintyje ir, žinoma, vilios vėl sugrįžti...
Susilaukė daug dėmesio Lietuvių tautinių šokių šventė Bostone vyko pirmą sykį. Čia Bostono Amerikos lietuvių bendruomenė priėmė net 47 iš visų pasaulio kampelių atkeliavusias lietuvių tautinių šokių grupes. Organizatoriai džiaugiasi, jog tokiose šventėse dalyvauja vis daugiau šokių grupių, siekiami rekordiniai skaičiai. Bostone lietuviai buvo sutikti lietuvišku „labas“, ištartu viešbučio darbuotojų, iš anksto laukusių lietuvakalbių svečių. Organizatorių buvo viskuo pasirūpinta, beliko tik džiaugtis repeticijom, vakarėliais ir mėgautis Amerika. Amerikoje žurnalistai rodė didelį susidomėjimą iš Jungtinės Karalystės atvykusiai šokių grupei. Jiems labai patiko tautinai kolektyvo drabužiai - vis klausinėjo iš kur Rugpjūtis-Rugsėjis | 2012
lietuviai atvykę ir fotografavo šokėjus iš visų pusių. Nemažai kolektyvo daliai šokių šventė buvo ir puiki proga sutikti senus pažįstamus. Šokėjas Gintas stebėjosi netikėtu susitikimu su seniai pažinotu lietuviu šokėju iš Toronto. Pastarasis priėjo prie „Lituanicos“ šokėjo ir tarė pažįstąs jį. Išsikalbėjus paaiškėjo, jog abu lietuviai mokėsi toje pačioje Kybartų „K. Donelaičio“ vidurinėje mokykloje ir drauge dalyvaudavo įvairiose šokių bei dainų programose.
Scenos virpulys Atmosfera buvo pakili, truputį jaudinanti - vis tik pirmas „Lituanicos“ vizitas už jūrų marių. Daugeliui „Lituanicos“ šokėjų tai buvo ir pirmas pasirodymas didelėje scenoje. Šokėja Danguolė pasakojo: „Jaudinanti buvo eisena į sceną prasidėjus šventei - gerklėje stovėjo „gumuliukas“ ir nesupratau - ar čia verkti iš džiaugsmo ar juoktis?!“ Labai stiprūs išgyvenimai lankė kolektyvą per visas 3 šventės dienas. Kokia galinga jėga yra vienybėje! Visi sujungti vieno tikslo - išreikšti meilę Lietuvai ir iš savo širdžių atiduoti tai, ką turi brangiausio... Didžiulis plotas arenoje, daugybė žmonių ir bendri brėžiniai baugino daugelį, tačiau ir privertė bendradarbiauti su greta esančiais kolektyvais. „Stebėjausi meno vadovų ir choreografų kantrybe ir ištverme bandant
10
Britanijos lietuvis
BENDRUOMENĖ
suvaldyti beveik 2000 šokėjų lygiavimą ir brėžinius“, pasakojo „Lituanicos“ vadovė Teresė.
Amerikos lietuviai puoselėja lietuvišką kultūrą Šokių grupės narius sužavėjo, jog Amerikoje liaudiškus lietuvių šokius šoka labai daug jaunimo. Tautinių kolektyvų veikloje aktyviai dalyvauja vaikai, paaugliai ir jaunimas. Dalyvaudami tokiose šventėse bei matydami platesnį lietuviško tautiškumo paveikslą paaugliai užsidega noru šokti ir išlaikyti savo lietuviškumą. Būtent todėl savo lietuviškas šaknis išlaiko net jau nebekalbantys lietuviškai. „Lituanicos“ narė Birutė pastebėjo, jog išeiviai lietuviškai bendravo savitu akcentu, įterpdami amerikietiškus žodžius. Kolektyvą stebino tai, kad čia sutiko daug šokėjų, karta iš kartos gimusių Amerikoje. Net iš mišrių šeimų kilę tėvynainiai, vis tiek laiko save lietuviais. Anot šokėjos Dalios, visus jaudino begalinis Amerikos lietuvių troškimas išlaikyti lietuvybę, jos kultūrą ir meilę Lietuvai. Šokėjas Andrius, ne pirmos panašios šventės dalyvis, teigė suprantantis, kad dainomis ir šokiais emigrantai nori savo giminėms papasakoti apie Lietuvą, jos istoriją. Suvokimas, jog Amerikos lietuviai, gyvendami labai toli nuo savo tėvynės, taip stengiasi išsaugoti lietuvybę, turėtų paskatinti ir Britanijos lietuvius puoselėti savo tautiškumą.
Susidraugavo Bostono šokių šventės rengėjai nuoširdžiai padėkojo visiems dalyvavusiems ir ragino prisijungti sekančioje šokių šventėje po 4 metų. Labiausiai kolektyvas susidraugavo su Los Andželo šokių kolektyvu, kuris pakvietė „Lituanicą“ sudalyvauti jų mieste kasmet vykstančiose Lietuvių dienose. Visą šokių šventę vainikavo vakare įvykęs didžiulis banketas, kurio metu kolektyvas linksminosi, bendravo su
tautiečiais iš įvairių Amerikos kampelių bei pasikeitė kontaktiniais duomenimis. O tie, kuriems dar užteko jėgų galėjo šokti ir trypti diskotekoje iki ryto. Kelionė paliko neblėstantį įspūdį visų širdyse ir atmintyje. Kolektyvo narys Žydrūnas apibendrino: „Labai patiko Amerika, nauja patirtis, išgyvenimai, galimybė pažinti vienas kitą artimiau, emocijos.“
Ateitis - šokiai Tautinių šokių grupės ateities planai: toliau tęsti veiklą, ruošti naujus šokius, dalyvauti vietiniuose lietuviškuose renginiuose. Kolektyvo vadovė Teresė pabrėžė, jog „Lituanica“ kitiems metams yra pakviesta į Kalifornija, o tai bus geras paskatinimas šokėjams neaptingti, toliau dirbti, stropiai ruoštis ir atstovauti Londono lietuvius užsienyje. Kolektyvo vadovė pasidžiaugė: „Man, kaip vadovei be galo smagu dirbti su žmonėmis, kurie mėgsta šokti, ir tai galiu pastebėti repeticijų metu. Šokėjai yra geranoriški padėti vieni kitiems, ir jaučiamės kaip viena didele šeima“.
Kviečia šokti kartu „Lituanicos“ nariu galima tapti paprasčiausiai prisijungiant prie kolektyvo repeticijų. Nuo rugsėjo vėl pradedamos repeticijos, planuojamos jau dvi grupės: jaunesnio ir vyresnio amžiaus. Kolektyvas repetuoja Canning Town‘e, Rytų Londone. Dėl išsamesnės informacijos galima skambinti kolektyvo vadovei Teresei (tel. 07779148142). Šokių grupės narys Aleksas paragino ir kitus prisijungti prie šokančių, pridurdamas, jog šokdami žmonės kuria šventę, o kiekvienas iš mūsų yra kūrėjas tam tikroje savo sielos kertelėje. Šokis - sielos ir kūno prisilietimas prie meno, prie grožio. Tai daro žmones gražesniais, tauresniais.
Iki pasimatymio, svetingoji Amerika!
Rugpjūtis-Rugsėjis | 2012
PAŽINTIS
Britanijos lietuvis
11
Sum
anym as ti gid ą gim gana ė vie nyk ną ų ir liū pilką d nai pirm vaka adie n rą in io pask tern aičiu ete s st apie raip s Lon doną nį . rašy
as po Tai gid mylimą mano ną Londo
Londonas toks ir didelis, toks senas . Čia ypatingas miestas s įvairiausios istorijo eno slepiasi ant kiekvi kampo. bai Juk la ti skaity u m o įd inėti ir tyr , torijas is ų n rajo tinių tis vie y s u la k ir ojimų k a s a p ijų, endac m o k re se naujuo is t y e lank ėgtos m a p ir jau se, ranuo resto ti ragau met niekuo autų nerag alų ir patiek ti alyvau d , ų gėrim e usiuos įvairia iuose… in g n e r Rugpjūtis-Rugsėjis | 2012
12
Britanijos lietuvis
PAŽINTIS
Zita Čepaitė
VILMOS LOND Autorė Vilma Anusaitė. Nuotr. Juditos Kuniskytės
Daugelis Londone ir aplink jį gyvenančių lietuvių esame nemažai po šį didžiulį miestą paklajoję, turim savo pamėgtus kampelius, kurie jau nebėra vien turistinio žavesio objektai, bet ir asmeninius prisiminimus keliančios vietos. Bet nežinia, ar daug kas ryžtųsi rašyti apie Londoną knygą, ir visų pirma dėl to, kad pats miestas yra galima sakyti neaprėpiamas. Visko čia atrodo pernelyg daug ir pernelyg įvairu. Jau vienuolika metų Londone gyvenanti Vilma Anusaitė pasirinko papasakoti apie savą Londoną, tą jo dalį, prie kurios ji priprato ir kuria ji mėgaujasi.
„Sumanymas rašyti gidą gimė vieną gana nykų ir liūdnai pilką pirmadienio vakarą internete paskaičius straipsnį apie Londoną. Pagalvojau, kad po vienuolikos metų šiame mieste galiu parašyti ne tik krūvą straipsnių, bet ir visą knygą,“ – prisipažįsta Vilma. Londoną daugelis tariasi pažįstantys, ar netrikdė jausmas, kad kai kas gali sakyti – kam ta knyga, aš viską geriau žinau ir daugiau galiu papasakoti? Žinoma, kad šiek tiek trikdė, juk dažniausiai ir yra sunkiausia rašyti apie gerai žinomas vietas, nes apie jas žmonės visada turi ir turės tvirtą nuomonę. Tačiau aš manau, kad toks pasakymas kaip ‚viską žinau geriau‘ tėra pasipūtimo ir riboto mąstymo ženklas. Aš taip pat tikrai neteigiu, kad viską žinau geriau už kitus. Tai gidas po mano mylimą Londoną, apie dalykus kurie man įdomūs ir vietas, kurios man patinka. Esu daugelyje vietų pati buvusi ir išbandžiusi, ir pačiomis geriausiomis noriu pasidalinti su tautiečiais. Apie Londoną esu skaičiusi ne vieną knygą, ir tikiuosi, kad tikrai dar ne vieną paskaitysiu. Labai norėčiau sužinoti ir apie kitų lietuvių mylimas Londono vietas, tad
Knyga gausiai iliustruota turistų pamėgtų Londono vietų vaizdais.
Rugpjūtis-Rugsėjis | 2012
Britanijos lietuvis
ONO GIDAS jei žmonės mano, kad žino geriau, tegul man parašo į Savas Londonas Facebooko puslapį, būtinai jų rekomendacijas patikrinsiu ir išbandysiu. Labai tikiuosi, kad tokiu būdu Savas Londonas taps dar savesnis. Kritikuoti galima viską ir visada, tačiau bekritikuojant reikėtų siūlyti geresnius variantus. Knyga buvo išleista prieš pat olimpiadą, ar į Olimpines žaidynes atvykę lietuviai ja naudojosi, gal teko matyti ją naudojantis? Tikiuosi, kad žmonės atvažiavę į Olimpiadą spėjo šią knygą nusipirkti, nes ji išleista tikrai pačią paskutinę minutę. Per Olimpiadą po Londoną bėgiojau tik darbiniais reikalais, tad su tautiečiais teko nedaug bendrauti. Ar buvo prašymų iš lietuvių delegacijos, kad pravestum jiems ekskursiją po “savą Londoną”? Ne, nebuvo. Aš net nežinau, ar jie yra apie mano gidą girdėję, nes tikriausiai buvo be galo užimti sportiniais reikalais. Ką pati atradai naujo ir netikėto pati sau Londone rašydama minėtą knygą? Atradau daugybę naujų dalykų, istorijų ir įdomybių. Juk Londonas toks didelis, toks senas ir ypatingas miestas. Čia įvairiausios istorijos slepiasi ant kiekvieno kampo. Man labai įdomu skaityti ir tyrinėti rajonų istorijas, klausytis vietinių
ą Jei nori apie miest ar šalį parašyti knygą, turi ten ir nors kurį laiką pagyventi.
Rugpjūtis-Rugsėjis | 2012
13
d , ka u a j ino eno Než ard G ent ra Cov lis y o b d sim , ka s a ’e nas own , ana T den nos aga Cam r tėjo šiais t siau e ar n a ir d galim s i i laika kyt n a l i aps laikų s o j i or ėje Vikt acin r e op
14
Britanijos lietuvis
PAŽINTIS
V. Anusaitė knygą pristatė Didžiosios Britanijos ambasadoje Vilniuje. Autorę pasveikino ir pats Didžiosios Britanijos ambasadorius Lietuvoje.
pasakojimų ir rekomendacijų, lankytis naujuose ir jau pamėgtose restoranuose, ragauti niekuomet neragautų patiekalų ir gėrimų, dalyvauti įvairiausiuose renginiuose… Nežinojau, kad Covent Gardeno simbolis yra ananasas, kad Camden Town’e siautėjo raganos, ir dar net šiais laikais galima apsilankyti Viktorijos laikų operacinėje arba jau dabar užsisakyti bilietus į kitąmet duris atversiančią observatoriją aukščiausiame Europos pastate Shard. Ar planuoji tapti profesionalia knygų apie miestus rašytoja? Ne, neplanuoju, nes daugiau jokio kito miesto taip gerai nepažįstu. Manau, kad jei nori apie miestą ar šalį parašyti knygą, turi ten ir nors kurį laiką pagyventi. Ar tu įsimylėjusi Londoną ir kaip ta meilė pasireiškia? Man Londone tikrai labai patinka gyventi. Su ta meile – visko būna… kartais miesto dydis, brangumas ir blogai veikiantis transportas gadina nervus ir atima nemažai laiko. Tad būna, kad vieną dieną myli, o kitą jau nepakenti. Tikiuosi, kad ta mano meile pasireiškia pačiame gide, nes jei man šiame mieste nepatiktų būti, tai knygos tikrai nebūčiau rašiusi. Taip pat nesuprantu žmonių, kurie Londoną ar kitus miestus bei šalis keikia ir kritikuoja, tačiau vis tiek iš ten nesikrausto ir gyvena. Jai nepatinka, tai kam save kankinti?
Beata Nicolso ne tik n gražia i prist kolegė atė s bei d raugės knygą, pareng bet ir tą pavaiš pristat in o ymą s į usirink svečiu usius s trad iciniais pačios anglišk gamint ais, ais gar dėsiais . Dirbai Olimpiadoje amerikiečių televizijoje, kokie įspūdžiai? Įspūdžiai patys geriausi, Olimpiada buvo bene vienas smagiausių darbinių projektų. Londonas ir Didžioji Britanija suspindėjo pačiomis nuostabiausiomis spalvomis: tvarka, humoru, torelancija ir puikia sportine dvasia, kuomet žiūrovai plojo ir pralaimėjusiems, ir kitų šalių sportininkams. Oras buvo puikus, neblogai veikė transporto sistema ir visa šalis nuoširdžiai džiaugėsi atletų pergalėmis. Apie britų laimėjimus net pranešė metro traukinių vairuotojai ir švieslentės stotelėse. Juk tik Londone paplūdymio tinklinis gali būti žaidžiamas promenadoje prie Raitosios Gvardijos rūmų, tik čia plaukikai gali varžytis viduryje miesto esančiame Serpentino ežeriuke, o dviratininkai važinėti aplink XVI amžiuje statytus Hamptono dvaro rūmus. Rugpjūtis-Rugsėjis | 2012
JAUNIMAS
Britanijos lietuvis
15
Rūta Avulytė Moreira
Mitus griaunanti programa Informacijos sraute/ triukšme dažnai pasiekiama riba, kai populiari mintis, mitas ar gandas tampa neginčijamu faktu ir mažai kas gali atsekti tos (dez)informacijos šaltinį/-ius. Ėmus ieškoti šios informacijos pagrindimo, nelauktai atskleidžiamos priešingos tendencijos. Taip nutiko ir su keliais mitais, įvardijančiais emigraciją bei valstybinių institucijų neveiksnumą: jaunimas bėga iš Lietuvos ir neatsigręždamas integruojasi į palankesnes jų žinioms ir patirčiai globalias rinkas; ir visos valstybinės institucijos dirba neefektyviai ir sunkiai pasiduoda originalioms mintims bei idėjoms. Lietuvos Respublikos Vyriausybė viešųjų įstaigų „Investuok Lietuvoje“ ir „Versli Lietuva“ iniciatyva šį rugsėjį pradeda Jaunųjų profesionalų programos (JPP) „Kurk Lietuvai“, kuria siekia sudominti užsienio aukštųjų mokyklų absolventus, Lietuvos Respublikos piliečius, darbu Lietuvos viešajame sektoriuje. Tai pirmoji tokio pobūdžio programa Lietuvoje, kuri suteikia realią galimybę gabiam jaunimui grįžti į gimtinę ir būti naudingam savo žiniomis. Kitas programos tikslų – suteikti galimybę padėti pagrindus tolimesnei karjerai šalyje. Lietuva tarptautinėje arenoje giriama už jos žmonių išsilavinimą bei gebėjimus, tačiau vietiniai Lietuvos darbdaviai dažnai atsargiai žiūri į užsienyje išsimokslinusius, bet darbo patirties neturinčius jaunuolius. JPP papildys jų gyvenimo aprašymus vertinga profesine patirtimi. Milda Dargužaitė, programą inicijavusios VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinė direktorė, sako, jog pristatydama šią programą, Lietuva sprendžia protų nutekėjimo problemą ir konkuruoja su geidžiamiausiais darbdaviais užsienyje: „Tarptautinės korporacijos graibstyte graibsto gabiausius
Ar čia sėdi būsimoji Vyriausybė? Programos „Kurk Lietuvai“ dalyviai susitikime su Finansų ministre I.Šimonyte.
aukštųjų mokyklų absolventus, tačiau mes galime konkuruoti pasiūlydami galimybę dirbti aukščiausių pareigūnų komandoje ir įgyvendinant svarbiausius viešojo sektoriaus projektus Lietuvoje“. Taip vienas mitas, kad valstybinėms institucijoms trūkstas inovatyvumo siekiant aiškaus rezultato, buvo sugriautas. Antras mitas, kad išvykęs jaunimas nenori grįžti, žlugo gavus 125 paraiškas iš dvidešimtyje šalių studijas baigusių jaunuolių vos per vieną mėnesį nuo programos paskelbimo. Dvidešimt gabiausių jaunuolių - 10 merginų ir 10 vaikinų iš 10-yje pasaulio valstybių baigusių aukštąsias studijas – buvo atrinkti po nuodugnios paraiškų peržiūros bei individualių intervių. Jaunuoliai yra įvairiausių sričių – aplinkosaugos, inžinerijos, kultūros ir švietimo, teisės, finansų, politikos ir kt. specialistai. Baigę bakalauro, magistro ir aukštesnių pakopų studijas jie į Lietuvą grįžta po 2 – 5 ir daugiau metų gyvenimo užsienyje. Dominuojančios šalys, kuriose gyveno, mokėsi ar dirbo jaunuoliai yra Jungtinė Karalystė, JAV, Nyderlandai, Švedija, Danija, Vengrija, Australija, Norvegija, Vokietija. Programos originalumas ir unikalumas grįstas dar ir tuo, kad jaunieji profesionalai per metus rotacijos principu kas 4 mėnesiai dirbs (bus skolinami;
Programos „Kurk Lietuvai“ dalyviams atviri aukščiausios Lietuvos valdžios koridoriai ir kabinetai.
Rugpjūtis-Rugsėjis | 2012
16
Britanijos lietuvis
JAUNIMAS
Į programą „Kurk Lietuvai“ iš 125 paraiškovų buvo atrinkta 20 užsienyje studijas baigusių jaunuolių.
angl. seconded) 13-ai programoje dalyvaujančių viešojo sektoriaus įstaigų. Šiais metais dalyvauja Ministro Pirmininko tarnyba, Aplinkos, Finansų, Krašto apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Susisiekimo, Švietimo ir mokslo, Ūkio ministerijos, Investuok Lietuvoje, Konkurencijos tarnyba, Pasieniečių mokykla, Versli Lietuva, ir Seimas. Norą bendradarbiauti programos socialinėje veikloje išreiškė Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga ir Vilniaus Rotaract Klubas. Priklausomai nuo jų išsilavinimo ir turimos darbo patirties, jaunuoliai dirbs su įvairiausiais valstybinio masto projektais, kaip, pavyzdžiui, smulkaus ir vidu-
tinio verslo skatinimas, užsienio rinkų analizė, modernių biotechnologijų naudojimas ir vystymas Lietuvoje, degalų rinkos analizė Lietuvoje, jaunimo pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymas, „Strategija 2030” įgyvendinimas ir daugybe kitų. Studentų atranką į ES lėšomis finansuojamą „Kurk Lietuvai“ programą ketinama organizuoti bent trejus ateinančius metus. Kitas atrankos etapas prasidės 2013 pavasarį. Išbandžius veikimo modelį, kitąmet dalyvių skaičių ketinama didinti, taip pat įtraukti į programą daugiau viešojo ir privataus sektoriaus institucijų bei kviesti Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventus. Jau dabar į programą „Kur Lietuvai“ neatrinktais kandidatais susidomėjo kai kurios privataus kapitalo įmonės bei nevyriausybinės organizacijos. Kristina Baranovaitė
Konfliktų transformacija kūrybingai Konfliktai - žmogaus prigimties dalis. Jie neišvengiami ir netgi būtini, tačiau labai svarbu yra išmokti juos suprasti ir valdyti. Būtent šiuo tikslu grupelė žmonių iš 10 skirtingų šalių susitiko Loughborough miesto koledže, Jungtinėje Karalystėje. Susitiko ne šiaip, o dalyvauti projekte „Konfliktų transformacija: Būk pokytis“ (Conflict Transformation: Be the Change). Projekto dalyviai atvyko iš Vokietijos, Rumunijos, Bulgarijos, Lietuvos, Italijos, Graikijos, Turkijos, Kroatijos bei Jungtinės Karalystės. Tuo tarpu mokymus rengė profesionalūs treneriai iš Lenkijos. Ši labai marga kompanija drauge praleido visą savaitę. Konfliktų vaizdavimas pasitelkiant kėdes
Britanijos lietuvis
Mokydamiesi vieni iš kitų, kartu atlikinėdami įvairiausias užduotis ir pamažu suvokdami konfliktų prigimtį projekto dalyviai suprato, jog nėra tokie skirtingi, kaip manė iš pradžių. Palengva išsirutuliojo ir europinio identiteto, apjungiančio visus europiečius, idėja. Projekto dalyviai suvokė, kad konfliktai labai dažnai kyla dėl to, kad žmogus yra linkęs iškelti save virš kitų. Pabrėžiant skirtybes tarp žmonių ir nepastebint begalės panašumų kyla konfliktai. Konfliktui įsiliepsnojus susitaikyti tampa sudėtinga, todėl labai svarbu neleisti konfliktams įsibėgėti, mokytis jų sprendimų būdų. Mokymų metu buvo naudojami įvairiausi konfliktų valdymo ir transformacijos metodai, buvo aplankyti Loughborough mieste esantys žmogaus teisių gynimo ir bendruomenės centrai. Vienas sėkmingiausių metodų - Forumo teatras, sukurtas žymaus konfliktų transformacijos specialisto Augusto Boal’o. Remiantis šia metodika Loughborough koledžo auditorijoje buvo rengiami Forumo teatro mini vaidinimai: dalyviai, pasiskirstę grupelėmis, turėjo savo kūnais, nejudėdami ir nenaudodami žodžių, pavaizduoti konfliktą. Tuo tarpu likę nariai, atidžiai apėję visas statulas, po vieną perstatydami sustingusias figūras, galėjo pavaizduoti priimtiniausią konflikto sprendimo būdą. Tokiu būdu pasyvūs žiūrovai galėjo tapti esminiais veikėjais, diskutuojančias ir sprendžiančiais scenoje matytą konfliktą. Paskutiniąją mokymų dieną projekto dalyviai sužinojo daug informacijos apie Europos Sąjungos programos „Veiklus jaunimas“ teikiamas galimybes rengti ir įgyvendinti projektus. Susiskirstę grupėmis visi turėjo galimybę parašyti po savo projektą, kuris, galbūt, taps pagrindu tolimesnėms jaunimo iniciatyvoms. Daugiau informacijos, visi besidomintys apie Europos Sąjungos remiamus jaunimo projektus, gali rasti šiuose puslapiuose: salto-youth.net bei coe.int/youth. Viena iš svarbiausių pamokų, išmoktų šiame projekte - supratimas jog socialinis mobilumas mažina konfliktų tikimybę, stiprina toleranciją ir pagarbą kitokiai nuomonei. Stebėdami kultūrinius skirtumus tarp dalyvių ir taip praplėtę savo akiratį, projekto dalyviai galėjo ne tik dalintis patirtimi, bet ir linksmai drauge leisti vakarus. „Konfliktų transformacija: Būk pokytis“ projekto dalyviai
17
Akimirkos iš kultūrinio vakaro: Jungtinės Karalystės prisistatymas
Konfliktų transformacija remiantis Augusto Boal’o Forumo teatro metodika
Projekto dalyviai nuolat dirbo multikultūrinėse grupelėse
18
Britanijos lietuvis
PSICHOLOGIJA
Psichologė-psichoterapeutė Edita Radzevičiūtė
Nepasitikėjimas savimi arba ką daryti, kai nerimaujame ką kiti pagalvos Vasara baigiasi, dauguma mūsų – išskyrus tuos, kas nugriebė gerus rudeniškus atostogų pasiūlymus - grįžtame į darbus ir kasdienybės rutiną. Galvojau gal kažką lengvo parašyti po vasaros atsipūtimo, bet su šypsena supratau, kad nekabinti giliau man neišeina. Pradedant naują darbo sezoną nusprendžiau pažvelgti į mūsų pasitikėjimą savimi, savęs vertinimą. Yra daugybė populiariosios psichologijos leidinių pilnų patarimų kaip ugdyti teigiamą savęs vertinimą. Daugelis tų patarimų labai puikūs ir gali būti naudingi, tačiau tik suvokus savo pačių gyvenimo istoriją ir atvirai sau pripažinus kas esame, iš kur ateiname ir kuo norime būti.
Foto: Gintarė Žaltauskaitė | www.gizfoto.lt
Nepasitikėjimo savimi ženklai gali būti įvairūs: drovumas, sunkumai bendravime, socialinė izoliacija, aktyvus ar pasyvus agresyvumas kitų atžvilgiu (sarkazmas, cinizmas, žeminimas,..), besaikis plepėjimas ir negebėjimas klausytis kitų, darboholizmas bei kitos priklausomybės. Nepasitikinčiam savimi žmogui dažniausiai yra labai sunku būti jautriu šalia esančiam, dalintis savo silpnumu bendravime, susirasti ir dirbti mėgstamą darbą, kurti savo gerbūvį ir skaidriai mąstyti, nes visa jo energija nukreipta į savo vertės saugojimą, gynimą ir kovą už ją. Tuo tarpu asmuo, kuris žino giliai savo viduje, kad jis yra vertingas toks koks yra, – su savo privalumais ir trūkumais – kurio vertingumas yra jo savasties dalis, savo energiją gali laisvai kreipti savirealizacijos link. Tokio žmogaus ryšiai su kitais yra gilesni ir artimesni, nes jis gali laisvai smalsauti ir domėtis kitu žmogum, girdėti ir adekvačiai atsiliepti, realiai vertinti situacijas. Savimi pasitikinčiam žmogui nereikia savęs nuolat ginti, nes jis žino savo esybės gelmėje, kad jo vertė nepriklauso nuo kitų žmonių reakcijų, nuomonių, pastebėjimų, elgesio, pasirinkimų. Ir patyrus nesėkmę tokiam žmogui žymiai lengviau pakilti ir toliau siekti užsibrėžtų tikslų. Dar gyvendama Lietuvoje ir pradėjusi keliauti po kitas šalis pastebėjau kaip labai mes lietuviai skiriamės nuo vakariečių. Pagrindinis skirtumas, kurį pastebėjau ir buvo - pasitikėjimas savimi. Atsidarius geležiniams sovietų vartams ir išplaukus į pasaulio vandenis jautėmės keistai. Pamatę skirtumą tarp to, kaip savyje jaučiasi žmonės svetur, ir kaip jaučiamės mes, ėmėme suprasti kokias pasekmes mūsų asmeninei brandai turėjo gyvenimas sovietiniame režime. Tautos istorija, ekonominė, politinė, geografinė padėtis turi įtakos kiekvieno iš mūsų savivokai ir savivertei. Lietuva – mažytė šalis, nuolat kovojusi už savo laisvę, identitetą, teritoriją, galimybę kalbėti sava kalba. Mažumas yra ir kiekvieno iš mūsų savasties dalis. Dar ir dabar galime sutikti pasaulyje žmonių nežinančių, kur Lietuva yra. Kaip tai įtakoja kiekvieno iš mūsų buvimą ir pasitikėjimą savimi? Manau, visų pirmiausiai, tai atneša didžiulį pasimetimą ir daug klausimų. Tikriausiai ir Rugpjūtis-Rugsėjis | 2012
Britanijos lietuvis
šiuolaikinis reiškinys emigracijoje, kai tėvai nebesusikalba su savo vaikais dėl to, kad nemokė jų lietuviškai, o patys nemoka angliškai, yra pačių vidinio pasimetimo pasekmė. Toliau mąstat apie kultūrinius mūsų savivertės aspektus, negaliu nepaminėti ir religijos. Beveik 80% lietuvių laiko save Romos katalikais. Kokie savo vaikus krikštijančių tėvų motyvai bebūtų, jie visgi pasirenka šią religinę apiegą atlikti. Keliu klausimą, kokios įtakos mūsų savivertei bei savivokai turi Romos Katalikų bažnyčios nuostatos apie tai, kas gali ir kas ne priimti komuniją (kažkas yra mažiau vertingas nei kitas), žmogiškų klaidų vadinimas nuodėmėmis (klysdamas žmogus auga ir pažįsta save, nusidėdamas – užsitraukia bausmę, kuri atleidžiama arba ne), skatinimas ignoruoti savo jausmus bei emocinius poreikius, tai yra taip pat ir save (pyktis, neapykanta, celibatas, ..), išpažintimi skatinamas vengimas atsakomybės spręsti asmeninius bei santykių sunkumus, kišimasis į asmens intymų gyvenimą, pasirinkimą su kuo ir kaip gyventi, ir t.t. Visais šiais atvejais žmogus, mano manymu, yra skatinamas jausti gėdą, kaltę, baimę ir manyti, kad jis yra nieko vertas (apeigų metu tariame žodžius „nesu vertas..“) Tikriausiai retai susimąstome apie tai, kiek ir kaip kultūrinė aplinka, kurioje užaugome įtakoja mūsų vertingumo savivoką ir pasitikėjimą savimi. Nei patys nepastebime, kaip dažnai nesąmoningai gyvename ir tikime tos kultūrinės aplinkos įsitikinimais. Visgi didžiausią ir esminę įtaką mūsų savęs suvokimui bei pasitikėjimui savimi daro mūsų šeima, kurioje užaugome. Žmogaus asmenybė formuojasi vaikystėje. Taip, kaip jaučiamės suaugę esmingai priklauso nuo to, kaip jautėmės ir ką patyrėme būdami vaikai. Jei tėvai mumis didžiavosi, grožėjosi, pastebėjo mūsų mažus vaikiškus pasiekimus, pasitikėjo mumis ir leido mums būti savarankiškais, o kartu ir rūpinosi mūsų fiziologiniais, socialiniais ir emociniais poreikiais, mes būdami suaugę jausimės gerai ir tvirtai savyje, mūsų nekankins nuolatiniai klausimai, ar gerai ir teisingai darome, renkamės arba mums nereikės tų klausimų slėpti po agresyvumo ar kietumo kauke. Tačiau jei tėvai mūsų nevertino ir nesuprato mūsų poreikių, jei jie šaukė ir keikė mus už mažiausią mūsų klaidą, jei reikalavo iš mūsų būti suaugusiais, kai buvome vaikais, jei nuolat kvailino ir žemino, tyčiojosi iš to, kas mums vaikams buvo brangu ir svarbu, jei neleido bandyti ir rizikuoti, tai būdami suaugę jausimės niekam tikę ir nieko verti, nuolat lyginsime save su kitais, būsime pilni atviro ar užslėpto ir nepripažinto pykčio ir neapykantos savo tėvų atžvilgiu, nerimo, baimės, gėdos, kaltės. Nemokėsime bendrauti su žmonėmis, kurie mus gerbia ir vertina, taip pat pasirinkti juos draugais gali būti sunku, nes tai mums neįprasta. Galbūt skamba baugiai. Tačiau, kaip jau minėjau anksčiau, nesuvokus ir neįvardinus, kaip mūsų vaikystės ir šeimos patirtis įtakoja, kas esame šiandien, saviįtaigos ir pozityvumo patarimai gali būti naudingi tik laikinai. MaRugpjūtis-Rugsėjis | 2012
19
nau, kad veiksmingiausia padėti sau švelniai pripažįstant savo poreikius, ypač emocinius (supratimo, pasitikėjimo ir tikėjimo jumis, išklausymo, pagarbos, pripažinimo, meilės, atvirumo, padrąsinimo, paguodos, palaikymo, įgalinimo, laisvės pasirinkti..), kurių tėvai nepajėgė atliepti, patenkinti. Pripažinti ignoruojamus savo poreikius, reiškia pripažinti, kad neturėjome tėvų supratimo ir netekome to, ko mums labai reikėjo. Pripažinti netektį, reiškia leisti sau gedėti to, ko netekome; reiškia leisti netekties skausmui mus pasiekti ir jį pilnai išgyventi, išjausti nebėgant nuo jo ir nesislepiant. Tai gali reikšti leidimąsi į giliausius ir tamsiausius savo vidaus slėnius. Leisdami sau išgyventi skausmą, mes įteisinam savo skaudžią praeities realybę. Kitaip sakant paskelbiam sau pirmiausiai, jog tai, ką patyriau, buvo skaudu ir sunku, tačiau tai yra dalis manęs, nuo kurios aš daugiau nebebėgu. Mes pripažįstam realybę apie save. Tai savaime mums suteikia labai didžiulį pasitikėjimą savimi, nes mums negėda daugiau savo praeities ir savęs, mes nebesijaučiam kalti. Mūsų praeitis nebegarma kaip požeminė upė grąsinanti prasiveržti ne vietoj ir ne laiku. Ji yra sąmoninga mūsų gyvenimo dalis. Mes ramiai galime žvelgti atgal ir sąmoningai pasirinkti, ką norime keisti savy ir savo gyvenime, o kas yra vertinga ir kuo didžiuojamės. Mes galime sąmoningai ir ramiai pasirinkti, kokius tėvų ir kultūrinės aplinkos įsitikinimus, nesąmoningai tapusius mūsų savastimi, mes norime pasilikti ir kokius išmesti. Atpažinę ir pripažinę savo emocinius poreikius, mes galime ieškoti būdų kaip juos patenkinti. Visame šiame savęs, savo realybės priėmimo procese labai svarbu būti sau švelniais ir mylinčiais. Dažniausiai tai yra gan sunku dėl įgytų savęs smerkimo įpročių. Todėl labai svarbu turėti šalia artimų žmonių, kas supranta, palaiko, padrąsina ir padeda mums nuolat keisti kryptį iš savęs smerkimo į meilę sau.Niekada nėra per vėlu susitikti su savimi dar giliau ir augti savo vertingumo suvokime. Negalėjome pasirinkti šeimos ir aplinkos, kurioje augome, tačiau dabar galime rinktis, kuo tikime ir kas mums svarbu, su kuo ir kaip gyvename, ką ir kaip veikiame. Galėjimas daryti laisvus sąmoningus pasirinkimus, prisiimant atsakomybę už jų pasekmes bei leidžiant sau rizikuoti, įgalina mus dar daugiau ir dar labiau sutvirtina mūsų pasitikėjimą savimi. Be abejo, yra žymiai daugiau faktorių, nei čia išvardijau, kurie įtakoja mūsų pasitikėjimą savimi kasdienybėje. Tačiau šie yra esminiai. Jei pažinsime save šeimos ir kultūros atžvilgiu, bus žymiai lengviau atskirti kas įtakoja mūsų pasitikėjimą savimi kasdienybėje ir savimi tinkamai pasirūpinti. Gražios rudens pradžios ir dar daugiau pilnatvės gyvenime būnant savimi! Jei perskaitę šį straipsnį, susirūpinote dėl savo pačių emocinių sunkumų ir norėtumėte konfidencialios psichologinės pagalbos, galite kreiptis: therapy.creative@gmail.com, 07748802795.
20
Britanijos lietuvis
Zita Čepaitė
LIETUVIAI PASAULYJE
URM viceministrė A.Skaisgirytė Liauškienė (kairėje) su naująja PLB pirmininke D.Navickiene
Vilniuje posėdžiavo (PLB) pasaulio lietuvių bendruomenės seimas Rugpjūčio 7–10 d. Vilniuje surengtame PLB Seime dalyvavo 150 delegatų iš daugiau kaip 40 valstybių veikiančių lietuvių bendruomenių. Pirmasis PLB Seimas 1958 m. sušauktas Niujorke. Čia priimta PLB konstitucija ir išrinkta pirmoji valdyba. Vėliau renginys kas penkerius metus pakaitomis vykdavo JAV ir Kanadoje. Nuo 2000-ųjų Seimas kas trejus metus posėdžiauja Vilniuje. Šis posėdis buvo keturioliktas. PLB Seimą pasveikino prezidentas V. Adamkus bei Seimo pirmininkė I. Degutienė. Per penkias PLB Seimo darbo dienas buvo išklausyta gausybė pranešimų, perskaitytų tiek Lietuvos institucijų atstovų, tiek aktyvių pasaulio lietuvių bendruomenės narių. Užsienio reikalų viceministrė A. Skaisgirytė Liauškienė rugpjūčio 8 d. posėdyje, skirtame Lietuvos institucijų ir užsienio lietuvių bendruomenių bendradarbiavimui aptarti, teigė, kad Lietuvos ir diasporos ryšių puoselėjimas yra strateginis tikslas, kurio įgyvendinimui būtinos naujos efektyvios priemonės. PLB seimo metu buvo diskutuota dėl ateinančių LR seimo rinkimų, dėl žurnalo „Pasaulio lietuvis“ leidybos, svarstytos ir priimtos PLB konstitucijos pataisos. Kaip ankstesniame Seime taip ir šį kartą buvo daug diskutuota dėl dvigubos pilietybės ir priimta šiuo klausimu rezoliucija, raginanti pataisyti Pilietybės įstatymą taip, kad Lietuvos pilietybę galėtų išsaugoti kitos valstybės pilietybę turintys asmenys, kurių vienas iš prosenelių yra gimęs Lietuvos teritorijoje iki 1940 m. birželio 15 d. Užsienio lietuviai buvo paraginti balsuojant per Seimo rinkimus atsižvelgti į politikų požiūrį dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Rugpjūčio 10 d. posėdyje buvo išrinkta nauja PLB valdyba. Jos pirmininke tapo Danguolė Navickienė iš JAV. Naujosios PLB pirmininkės nuomone išeiviai jaučia Lietuvos valdžios dėmesio trūkumą. „Mes rūpinamės Lietuva ir norėtume, kad ir Lietuva šiek tiek mumis rūpintųsi ir mus pripažintų tikrais lietuviais, nesvarbu, kur mes gyvename“, - interviu BNS sakė prieš savaite pirmininke išrinkta D.Navickienė. 68-erių metų D.Navickienė iš Los Andželo sakė, kad vienas iš būdų, kaip Lietuva galėtų rodyti dėmesį užsienyje gyvenantiems lietuviams, - įsteigti atskirą instituciją, kuri kuruotų tik jų klausimus. Tokį prašymą Lietuvos institucijoms suformulavo Vilniuje posėdžiavęs Pasaulio lietuvių bendruomenės seimas. „Kad tai nebūtų prisiglaudusi prie kokios nors ministerijos institucija, kuriai tas yra gal kaip ir antraeilis dalykas, kad būtų pirmos
eilės institucija, kurios vienintelis darbas ir būtų rūpinimasis užsienio lietuviais. Vietoj to, kad būtų kažkokio poskyrio poskyris. Čia nėra priekaištas, bet reikia, kad būtų tobulesnė sistema ir aiškesnis būdas pareikšti savo rūpesčius, savo norus Lietuvos valdžiai. Tiesesnis kelias, kitais žodžiais“, - aiškino D.Navickienė. Jos teigimu, išvykusiųjų ryšiai su Lietuva stiprėtų ir išsprendus dvigubos pilietybės klausimą. Kaip ir ankstesnė PLB pirmininkė R.Narušienė, D. Navickienė laikosi nuomonės, kad šios problemos negalima spręsti referendumu keičiant Konstituciją. Iš tolimiausių pasaulio kampelių į Vilnių susirinkę ir 5 dienas Seimo darbui skyrę pasaulio lietuviai šį kartą labiausiai liko nepatenkinti valdžios dėmesio stoka. Venesueliečiui Tadui Garšvai tai buvo ne tik pirmasis dalyvavimas PLB Seime, bet ir pirmasis apsilankymas Lietuvoje. Jis džiaugėsi galimybe susitikti su lietuviais iš viso pasaulio ir galimybe parodyti, kad Venesuelos lietuviai vis dar gyvi ir kovoja, kad ta lietuvybė nepranyktų. Atstovo iš Lenkijos T. Bagdonavičiaus nuomone anksčiau PLB narių retorika buvo kitokia, o dabar šiek tiek jaučiasi noras pamokyti, kažkokios pretenzijos, ko reiktų vengti. „Ankstesni Seimai buvo daugiau konstruktyvūs, bet ir Lietuvos valstybės dėmesys kokybiškai buvo kitoks.“ JAV bendruomenės pirmininkas V. Maciūnas teigė, kad šiame Seime nauja tai, jog kyla diskusijos, kaip išlaikyti organizaciją ir kaip ją perorganizuoti, kad ji taptų demokratine ir labiau dinamiška. „Pagaliau pradedame tuos esminius dalykus užkabinti, pradėta kalbėti, kaip pasiekti, kad viso pasaulio lietuviai šioje organizacijoje būtų tinkamai reprezentuojami.“ Australijos bendruomenės pirmininkas S. Varnas nuomone PLB veikla gerokai silpnesnė negu anksčiau. „Sunku kalbėti apie bendruomenės ateitį, kai bendruomenė neatsinaujina. Australijos patirtis rodo, kad naujai atvykę trečiabangiai lietuviai dažniausiai į bendruomenę nesijungia, nes šiuolaikinės komunikacijos priemonės leidžia jiems bendrauti su draugais ir artimaisiais, kurie likę Lietuvoje.” Jis prisiminė ankstesnius PLB seimus, kai dalyvavo Lietuvos respublikos prezidentas, LR ministras primininkas, Atkuriamojo Seimo pirmininkas, nemažai Seimo narių. „Šiais metais buvo tik Seimo pirmininkė ir atėjo tik dėl to, kad pasaulio lietuviai yra jos rinkiminės apygardos rinkėjai. Tai rodo, kad PLB Seimo reikšmė yra aiškiai sumažėjusi.” Rugpjūtis-Rugsėjis | 2012
Britanijos lietuvis
21
Toma Kumžienė
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas: lūkesčius viršijome su kaupu Šių metų liepos 12-15 dienomis Lietuvoje vykusiame Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime dalyvavo 3500 žmonių iš daugiau nei trisdešimties pasaulio valstybių. Jaunimas iš JAV, Pietų Amerikos, Kanados, Australijos, Rusijos, Europos ir Azijos šalių keturias dienas klausėsi pranešimų, diskutavo mokslo, verslo, politikos ir kultūros temomis. Festivalyje apsilankė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjeras Andrius Kubilius, pranešimus skaitė Prezidentas Valdas Adamkus, buvęs Kosta Rikos Prezidentas J.M.Figuerez, profesorius M.Mainelli, iliustratorius Ray Bartkus, visuomenė veikėjas Algirdas Kaušpėdas ir dar daugiau nei šimtas iškilių žmonių iš Lietuvos ir viso pasaulio. „Lūkesčius viršijome su kaupu. Žmonių skaičius gerokai viršijo planuotą, diskusijos lūžo nuo dalyvių skaičiaus. Į renginį susirinko labai motyvuoti žmonės, kurie aktyviai dalyvavo diskusijose. Nors Visuomenės harmonizavimo parke nuolat buvo apie 3500 žmonių, apsaugai dirbti nebuvo sunku – i festivalį atvyko norintys bendrauti ir bendradarbiauti, o ne ieškantys konfliktų žmonės“, – sako festivalio organizatorė Ieva Davydenko. Puikus oras taip pat garantavo šventinę nuotaiką – visoje Lietuvoje siaučiant liūtims ir vėjui, festivalyje Prienų rajone beveik visą laiką švietė saulė. „Gimiau ir gyvenu JAV, į Lietuvą stengiuosi atvažiuoti kasmet, tačiau anksčiau jausdavausi čia kitokia – iš Amerikos. Šiame festivalyje pirmąsyk pasijutau tikra Lietuvos dalimi – tokia, kaip ir kiti lietuviai“, – įspūdžiais dalijosi Erika iš JAV. Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimą organizavo Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga – nepriklausoma, nepolitinė, savanoriškumo pagrindu veikianti jaunimo organizacija, kurios pagrindinis tikslas – atstovavimas pasaulio lietuvių jaunimo interesams. Organizatorių komandoje dirbo 25 žmonės, jiems talkino 160 savanorių, atrinktų iš 800 aplikavusių. Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime keturias dienas veikė dešimtys erdvių, kuriose buvo skaitomi pranešimai, vyko diskusijos verslo, mokslo, kultūros, politikos temomis, veikė kūrybinės dirbtuvės, sporto Rugpjūtis-Rugsėjis | 2012
turnyrai, susitikimai su garsiais žmonėmis, kontaktų bei karjeros mugės, o vakarais vyko pramoginė programa – kinas, teatras, koncertai, mados pristatymai. Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas svečius pasitiko ne tik plačia konferencine programa, diskusijomis, teatro, kino pasirodymais ir šiuolaikinių gupių koncertais, bet ir tradicinėmis lietuviškomis dainomis ir šokiais. Į Visuomenės harmonizavimo parke vyksusį smagų vakaronės pasišokimą kvietė, gražius lietuviškus šokius ir žaidimus rodė Lietuvos edukologinio universiteto folkloro ansamblis „Poringė“. Rūpindamasis, kad lietuviškos tradicijos išliktų ne tik tautosakos rinkiniuose ar senelių pasakojimuose Lietuvos liaudies kultūros centras parengė kultūrinę programą, kuria siekė sudominti iš viso pasaulio susirinkusius tautiečius. Buvo rodomi serijos „Gyvoji tradicija“ filmai, supažindinantys žiūrovą su visų Lietuvos regionų XIX-XX a. pr. liaudies drabužiais, dėvėsenos ypatybėmis, taip pat – verpstėmis, rateliais, staklėmis, kuriomis per savo gyvenimą dažna moteris nuausdavo šimtus metrų lininių drobių patalynei, rietimus lininių, vilnonių audinių, matysime kaip kuriami trapūs dirbiniai – sodai, margučiai, verbos, kaip žiedžiami puodai, kokie ornamentai ant jų buvo raižomi ir tai, kad kaimo kalviai kaldavo ne
22
Britanijos lietuvis
LIETUVIAI PASAULYJE
tik vinis, sklendes, vyrius, užraktus ir kaustė arklius. Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime sulaukėme mūsų šalį Europoje ir už Atlanto garsinančių lietuvių. Šeštadienį, liepos 14 dieną, į verslo, mokslo, politikos ir kultūros festivalį atvyko žymi Niujorko dizainerė Aura Taylor. A.Taylor jau aštuonerius metus sukasi JAV mados industrijoje. Dabar lietuvė dirba Niujorke, kur dar studijuodama pristatė savo kurtą kolekciją Niujorko mados savaitėje. „Jau seniai nebesistebiu garsių kompanijų, vadovų ar kūrėjų sąrašuose išvydusi lietuvišką vardą - tokiais atvejais visada užplūsta malonaus pasididžiavimo banga. Būtent tai parodo, kad mūsų mažytėje šalyje tikrai netrūksta talentų, galinčių ir sugebančių konkuruoti pasaulinėje scenoje. Mes esame mažos šalies piliečiai, bet ne su mažomis idėjomis, todėl privalome išnaudoti atviras pasaulio sienas“, - sako jau aštuonerius metus JAV kurianti dizainerė. A.Taylor yra mados dizaino vadovė lyderiaujančioje Niujorko prekės ženklų kūrimo agentūroje „Art Zulu“. A. Taylor Visuomenės harmonizavimo parke dalyvavo susitikime „Nauji vėjai Lietuvos kultūroje“. Menininkė kartu su choreografu Pauliumi Šinkūnu, aktoriumi, režisieriumi ir muzikantu Vidu Bareikiu bei kitais garsiais lietuviais ieškojo lietuvių kūrybiškumo geno. Kūrėjai, kuriuos vienija Lietuva ir neišsemiama fantazija kūryboje, diskutavo apie jauną požiūrį į madą, šokį, muziką ir teatrą. Renginyje dalyvavęs dar vienas Amerikoje daug pasiekęs lietuvis Ray Bartkus festivalio metu kūrė provokuojančią instaliaciją, simbolizuojančią Lietuvos atvirumą Pasauliui. „Jaunimas susirenka su pasaulyje įgyta patirtimi, kuri gali labai praversti Lietuvai. Lietuviškoje abėcėlėje neegzistuojančios raidės kaip tik tą pasaulinę patirtį ir simbolizuoja“, – sako Ray Bartkus. Dailininkas, kuriantis viršelius tokiems leidiniams kaip „The New
York Times“, „Harper‘s“, „Wall Street Journal“ mano, kad meninė provokacija suteikia progą ieškoti atsakymų į keblius klausimus. Instaliacijos kūrime galėjo dalyvauti visi, atvykę į festivalį - juk Lietuvai reikalingos visų mūsų pastangos. Ray Bartkus festivalio metu taip pat skaitė pranešimą „Kultūrą diktuoja tradicija ar idėjų laisvė“ ir dalyvavo diskusijoje apie nacionalinės kultūros išsaugojimą globalizacijos amžiuje. Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime buvo galima išklausyti ir kitų žymių pranešėjų bei padiskutuoti apie kultūros iššūkius ir problemas Lietuvoje. Kartu su Ray Bartkumi diskutavo poetas Antanas A. Jonynas ir architektas Algirdas Kaušpėdas, kuris festivalyje taip pat skaitė pranešimą „Tau, Martynai, mėlynas dangus“. Kiek Lietuvos kultūros genas yra lietuviškas, analizavo eseistas Rolandas Rastauskas, filosofas Kristupas Sabolius bei istorikas Egidijus Aleksandravičius. Liepos 12 - 15 dienomis Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime buvo pristatytas ypatingas specialiai dizainerio Juozo Statkevičiaus Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimui sukurtas aksesuarą. J.Statkevičius Pasaulio lietuviui sukūrė trispalvę odinę apyrankę, kurią galėjo įsigyti festivalio dalyviai ir svečiai. „Manau, kad toks susitikimas labai naudingas po visą pasaulį pasklidusiai lietuvių tautai. Jaunimas nori ir turi bendrauti, bendradarbiauti. Džiaugiuosi, kad galiu prisidėti kuriant šį bendrumo jausmą - kartais reikia visai nedaug, kad taptum išskirtiniu ir ypatingu - Pasaulio lietuviu“, - sako Juozas Statkevičius. Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime keturias dienas veikė dešimtys erdvių, kuriose buvo skaitomi pranešimai, vyko diskusijos verslo, mokslo, kultūros, politikos temomis, veikė kūrybinės dirbtuvės, sporto turnyrai, susitikimai su garsiais žmonėmis, kontaktų bei karjeros mugės, o vakarais vyko pramoginė programa – kinas, teatras, koncertai, mados pristatymai.
Rugpjūtis-Rugsėjis | 2012
MES ANGLIJOJE SKAITYTOJŲ LAIŠKAI
Živilė Kasparavičiūtė
Britanijos lietuvis
23
Iškylos akimirkos
Lietuviai, latviai ir estai Hyde parke paminėjo Baltijos kelio metines
Rugpjūčio 25-ąją, paskutinį vasaros šeštadienį, estai, latviai ir lietuviai susirinko į Baltijos kelio iškylą, organizuotą Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjungos (JKLJS). Nors į įprastas vėžes grįžę Londono orai privertė pledus pakeisti skėčiais, kai kuriems žmonėms tai nesumažino noro pasipuošti tautine atributika ir susiburti Hyde parke, kad padainuotų Baltijos kelio dainą „Bunda jau Baltija“ ir pasidalintų pačių atsineštomis vaišėmis. Renginyje dalyvavo daugiausiai lietuviai, pasirodė du estai ir du latviai, tarp jų - Latvijos ambasadorius Eduards Stiprais ir Nacionalinės latvių tarybos Didžiojoje Britanijoje pirmininkė Lilija Zobens. Nepaisydami oro išdaigų, susirinkusieji spinduliavo gera nuotaika. Baltijos kelio daina buvo sudainuota pliaupte pliaupiant lietui ir netgi nugriaudėjus griaustiniui. Kai lietus nurimo, susirinkusieji skanavo namuose keptų pyragaicių su Baltijos šalių vėliavomis, vaikai po pievą gainiojo ryškiaspalvius balionus. „Turbūt tais laikais už Geležinės uždangos gyvenusieji nelabai ir žinojo, kas yra tas Londonas. O štai mes kiekvieną dieną valgome iš lėkštės, kurią užpildė kiti. Žmonės svajojo ir kovojo dėl savo ir mūsą ateities, todėl jiems turėtumėme būti be galo dėkingi. Mums, pabaltijo gyventojams, Baltijos kelias padėjo atverti duris į laisvę ir atsidurti čia, kur dabar visi mes esame, turėti pasirinkimo Rugpjūtis-Rugsėjis | 2012
laisvę gyventi, kur ir kaip norime, puoselėti savo kultūrą. Mes visi esame čia, kad pagerbtume savo tautų vienybę, padėkotume stovėjusiems Baltijos kelyje už valią, begalinį ir jaudinantį laisvės troškimą“, - į iškylos dalyvius kreipėsi JKLJS prezidentas Vytautas Jeckevičius. Į iškylą žmonės nenustojo rinktis visą popietę, kai kurie nueidavo sušilti netoli buvusioje kavinėje. Nuo pat pradžių lietingoje iškyloje dalyvavusi Ilona džiaugėsi laiką praleidusi su naujais pažįstamais: „Nesvarbu, kad buvo lietingas oras, susirinko nemažai lietuvaičių, praplėčiau pažinčių ratą. Lietui įsismarkavus, kavinėje mėgavausi kava draugiškoje kompanijoje: susitikau su daugiau lietuvių, sujungėm stalus, išsipasakojom, kaip gyvenam, padiskutavom apie rudenį vyksiančius Seimo rinkimus. Lietui nustojus grįžome į parką, vėl susikibome rankomis ir dar kartą padainavom „Bunda jau Baltija“, pasidžiaugėme pagaliau pasirodžiusia saule.“ Pirmą kartą Baltijos kelio iškyla buvo surengta prieš ketverius metus, sumanius paminėti dvidešimtąsias Baltijos kelio metines. Į ją kasmet susirenka ne tik vyresnioji karta, prisimenanti prieš dvidešimt trejus metus vykusį Baltijos kelią, bet ir daug jaunimo, kuriam šis istorinis įvykis siejasi su pagarba savo šaliai ir yra būdas draugiškai praleisti dieną su tautiečiais.
24
Britanijos lietuvis
MES ANGLIJOJE
Kristina Baranovaitė
Praėjusią liepą ir rugpjūtį londoniečiai ir miesto svečiai galėjo aplankyti tarptautinę fotografijų parodą po atviru dangumi „Pasaulis Londone“ (The World In London). Ji buvo eksponuojama net dvejuose gausiai lankomuose Londono objektuose: Viktorijos parke bei Parko name (Park House) esančiame Oksfordo gatvėje. „Pasaulis Londone“ - ambicingas projektas, siekęs atskleisti Londono gyventojų kultūrinę įvairovę ir fotomenininko vaidmenį ją perteikiant. Būtent todėl kiekvieną iš 204 parodoje pristatomų fotografijų atliko vis kitas profesionalus ar tik pradedantis fotografijos meistras - viso 204 Londono Fotografų galerijos
Lietuvės Tomos Grybauskaitė portretas - rumunų fotografės Danos Popos darbas
PARODA „PASAULIS LONDON
sukviesti fotomenininkai, neatlygintinai dovanoję savo darbus. Paroda, sutapusi su Londono Olimpinėmis ir Parolimpinėmis žaidynėmis, apjungė iš 204ių žaidynėse dalyvavusių šalių kilusių žmonių portretus. Tuo pačiu buvo atskleisti ir įvairių tautybių, amžiaus grupių ir visuomenės sluoksnių londoniečių gyvenimai, išryškintas šiame globalėjančiame pasaulyje itin aktualus emigracijos klausimas. Šio projekto įgyvendinimui prireikė pastarųjų trejų metų. Nepaisant intensyvių paieškų, Maršalo Salų, Amerikos Samojų, Palau, Guamo, Nauru, Mikronezijos Federacijos tautybės londoniečių portretų vietos parodoje liko neužpildytos.
Antano Sutkaus sukurtas juodkalniečio Nicola Pejovic portretas
Rugpjūtis-Rugsėjis | 2012
SKAITYTOJŲ LAIŠKAI
Britanijos lietuvis
25
NE“ NEAPLENKĖ IR LIETUVIŲ
„Pasaulis Londone“ iš Oksfordo gatvės
Paroda Viktorijos parke
Kiekvienos tautybės žmogų fotografavo skirtingi fotomenininkai iš Jungtinės Karalystės bei svečių šalių. Fotografiją šioje parodoje pristatė ir pripažintas lietuvių fotografas Antanas Sutkus, garsėjantis savo unikaliu meniniu braižu. Fotomenininko darbe vaizduojamas iš Juodkalnijos kilęs Nicola Pejovic gyvenantis Londone nuo 1992 metų. Antano Sutkaus įamžintas vyras teigė pamilęs Londoną dėl knygų ir filmų, muzikos bei ankstyvojo roko. Parodoje taip pat buvo galima išvysti rumunų fotografės Danos Popos sukurtą Londone gyvenančios lietuvės Tomos Grybauskaitės portretą. Fotografė įamžino lietuvaitę jos kieme.
Anot „Pasaulis Londone“ parodos lankytojų, ši paroda įkūnijo pačią Londono esmę ir tai kas jį daro didžiu pasaulio miestu - įvairių tautybių žmones, savo prakaitu sukūrusius Londono šlovę. Parodoje sutikta londonietė Kathy paragino Londono gyventojus didžiuotis savo miestu, sutraukusiu žmones iš visų pasaulio kampelių. Paroda „Pasaulis Londone“ išliko atvira internetinėje erdvėje. Paieškos laukelyje įvedus The World In London galima išvysti visas parodoje demonstruotas fotografijas bei pasiskaitinėti nuotraukose įamžintų žmonių bei jų portretus kūrusių fotomenininkų istorijas.
Paroda Parko name
Rugpjūtis-Rugsėjis | 2012
26
Britanijos lietuvis
INFORMACIJA
LIETUVIŠKI RENGINIAI ANGLIJOJE Lietuviai Liverpoolio bienalėje Rugsėjo 13 d., ketvirtadienis 18:00 val. Šiuolaikinio meno centras (ŠMC) dalyvaus šių metų Liverpulio bienalės „CityStates“ („Miestų-valstybių“) programoje ir pristatys lietuvių menininkų ir architektų Audriaus Bučo bei Valdo Ozarinsko projektą „Black Pillow“. Ši paroda atstovaus Vilniaus miestą, kuris bus lygiateisis programos dalyvis kartu su pasaulinės reikšmės miestais Niujorku, Kopenhaga, Honkongu, Lisabona, Stockholmu ir kitais. Paroda veiks rugsėjo 14 - lapkričio 25 dienomis. Daugiau informacijos http://www.biennial.com/.
P. Gailiaus paroda Londone Rugsėjo 19 d. dailininkas, tapytojas, grafikas, knygų iliustratorius Pranas Gailius pirmą kartą Londone pristatys savo grafikos darbų parodą. Pranas Gailius (1928 m.), per antrą pasaulinį karą pasitraukęs iš Lietuvos, 1945 m. apsigyveno Strasbūre, kur Taikomosios dailės mokykloje mokėsi piešimo, vėliau studijavo modernaus meno legendos Fernardo Ležė (Fernard Lèger) meno akademijoje ir Aukštojoje nacionalinėje dailės mokykloje Paryžiuje. Dalyvavo daugelyje parodų užsienyje. Trečiadienį, rugsėjo 19 d., 19 val. Lietuvos Respublikos ambasada Londone, 2 Bessborough Gardens, London SW1V 2JE. N.B. Dėl riboto lankytojų skaičiaus registracija būtina. Prašome pranešti apie savo dalyvavimą el. paštu events@uk.mfa.lt iki rugsėjo 17 d., pirmadienio.
Susitikimas „Knygnešio“ knygyne Rugsėjo 20 d. Knygyne Knygnesys.co.uk kviečiame jaukioje aplinkoje pabendrauti su įžymiu išeivijos dailininku Pranu Gailiumi. Tai vienas kūrybingiausių lietuvių išeivijos dailininkų, subrendusių Paryžiaus meninėje aplinkoje. Rugsėjo 20 d., ketvirtadienis, 19 val. Knygynas Knygnesys.co.uk, Lituanica prekybos centras, Becton Retail Park, Alpine Way, London E6 6LA
V. Miškinio kūrinys skambės Londone Rugsėjo 21 d. The Elgar Chorale atliks kompozitoriaus Vytauto Miškinio kūrinį “Time is Endless” ir Vilniuje gimusio kompozitoriaus César Cui (1835-1918) kūrinį “Bagatelle and Causerie”. Koncertas skirtas paminėti 25-tąsias City of Worcester Twinning metines, jo metu taip pat bus galima išgirsti Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos kompo-
zitorių kūrinius. Vytautas Miškinis (g.1954) pasižymi nepaprastu originalumu. Rugsėjo 21 d. 19:30, The Guildhall, High Street, Worcester. Bilieto kaina – £8, koncerto svečiai bus vaišinami vynu.
A. Mamontovo turas Anglijoje Rugsėjo 30 – spalio 3 d. vyks A. Mamontovo 2012-ųjų koncertinis turas Anglijoje. Aktorius, dainininkas, kompozitorius, visuomenės veikėjas, ordino už nuopelnus Lietuvai gavėjas, kandidatas gauti Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją, gatvės muzikos dienos idėjinis vadas - Andrius Mamontovas į sceną grįžta su naujausiu albumu ,,Elektroninis dievas", kurio pristatomieji koncertai įvairiuose Anglijos miestuose vyks rugsėjo-spalio mėnesiais. Pasirodymuose klajos ,,Rudeninis vėjas" bei šiluma ir nuoširdumu kvepiantys tiek nauji, tiek visiems jau girdėti kūriniai. Rugsėjo 30 d. – Londonas, The Indigo2 at O2 Peninsula Square, London, SE10 0DX. Spalio 2 d. – Leeds, Left Bank Leeds (buvusi Šv. Margaritos Antiochietės, angl. St Margaret of Antioch, bažnyčia) Cardigan Rd, Leeds, LS6 1LJ. Spalio 3 d. - Birmingham, HMV Institute, 78 Digbeth High Street, Digbeth, Birmingham, B5 6DY Daugiau informacijos www.pibox.lt
Menininkas D.Mikšys Velse Spalio 6 – sausio 13 d. veiks Artes Mundi 5 paroda Velse. Konceptualaus meno kūrėjas Darius Mikšys bei dar šeši tarptautiniai menininkai, nominuoti į Artes Mundi premiją, pristatys savo darbus plačiajai publikai. Darius Mikšys pirmąją savo parodą surengė 2011-tųjų Venecijos bienalėje, kur pristatė savo projektą “Behind the White Curtain“. Paroda vyks nuo spalio 6 iki 2013 sausio 13 d. Wales‘ National Museums of Art. Lankymo valandos 10:00 – 17:00 nuo antradienio iki sekmadienio.
E. Dragūno koncertas Spalio 21 d. Londone koncertuos grupė SEL su Egidijumi Dragūnu priešakyje. SEL, šiais metais švenčianti kūrybinės veiklos dvidešimtmetį, šį jubiliejų pažymės net dvylikoje miestų, tarp jų ir Londone. Spalio 21 dieną, 18:00 val. Indigo2, Greenwich. Bilietai parduodami: http://www.ticketmaster.co.uk/SEL20-London-tickets/artist/5053164 Rugpjūtis-Rugsėjis | 2012
LAISVAI SAMDOMI VERTĖJAI: ANDRIŪNAITĖ INGA 07852 343575, ingaandriunaite@yahoo.co.uk ANUSAITĖ AISTĖ (London) 07788 533497, aiste_anusaite@yahoo.co.uk ARNOLD JURGA 07814 476877,
kentdahlia@yahoo.co.uk
BUDINAS SAULIUS 07787 226640, info@consult-ants.co.uk ČEPAITĖ ZITA 07912 516626,
zitacepaite@yahoo.com
GRAINIENĖ VAIDĖ (London), www.vertimai.co.uk 07791 962366, info@vertimai.co.uk GRIGALIŪNAITĖ LINA 07809 573075, grilina@hotmail.co.uk GRINIŪTĖ UGNĖ 07742 189180,
ugnegriniute@yahoo.com
GUDAITĖ GERTRŪDA 07810 807057, tpkonsultacijos@gmail.com ILGŪNAITĖ ŽIVILĖ (London) 07949 150854, zivileilg@yahoo.com JODONYTĖ EDITA (London), www.edija.com 07721 777538, info@consult-ants.co.uk JOKUBAUSKĖ INGA 07843 586462, ingasp@yahoo.com JOKUBAUSKIENĖ LINA 07783 791938, vertimams@yahoo.com JONES LINA (Redhill) 07757 116745, maillina@ntlworld.com KADYTĖ LINA 07762 946989,
linakadyte@yahoo.com
KAIRYTĖ GRETA MARYTĖ, www.vertejailondone.com 07540 321275, vertejai.londone@yahoo.com KATAUSKAITĖ DIANA 07895 261846, katauskaite@gmail.com KINDURYTĖ DAIVA, www.d-lingua.co.uk 07727 679747, info@d-lingua.co.uk KRANAUSKAITĖ AGNĖ 07784 313725, agnekranauskaite@gmail.com KVIETKUTĖ AUDRONĖ 07828 600750, audronekvietkute@yahoo.com MAJAUSKIENĖ MONIKA, www.fita.me.uk 07511 27526, fitavertimai@gmail.com MEGVINIENĖ GITANA 07810 261872, gmegvin@yahoo.co.uk NEVERAUSKIENĖ EDITA (Somerset) 07598 321547, editanev@talktalk.net PETRAUSKAITĖ VITA (vertimai tik žodžiu) 020 7284 1194, 07961 367026 PLEINYS REMIGIJUS 07786 242896, rpleinys@finansec.co.uk POCEVIČIENĖ AGILĖ 07835 154960, agile.poceviciene@gmail.com PUKYTĖ PAULINA,
07960 878521
RADAVIČIUS RYTIS (London) 07540 987315, rytis.radavicius@gmail.com RUSAKOVIENĖ JOLANTA 07729 115375, jolanta.rusakoviene@gmail.com SINGH ERIKA 01205 310004,
erika@pabtranslation.co.uk
TAMAŠAUSKIENĖ MANTĖ 07766 252655, mante@tamasauskas.com TAMOŠAITĖ JURGITA (Kent) 07813 127685, adomajurga@hotmail.com TUMELIONYTĖ AUŠRA 07869 688204, ausra.rendering@gmail.com TREČIOKIENĖ MARGARITA (London) 07525 751977, margarita.tre@gmail.com TRIČYS PAULIUS (London) 020 8866 8738, paul@tricys.demon.co.uk Rugpjūtis-Rugsėjis | 2012
VAVILOVA NATALIJA 07936 001123, natalija.vavilova@gmail.com