Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės nemokamas mėnesinis leidinys
2012 Liepa
Nr. 7 (2646) Leidžiamas nuo 1947 07 25
Išpopuliarėjęs R. Šepetys romanas pristatytas ir Londone
Pirmieji mokslai su dizainere Jolanta Rimkute
G. Paškevičius Londono lietuvių nenuvylė
Rasos šventė Epingo miške
Kitas nume ris rugsė jo mėne sį
Liepa 2012
Aktualijos
A
tėjus vasarai lietuvių bendruomenės gyvenimas JK gerokai aprimsta. Juk reikia ir paatostogauti, ir artimuosius Lietuvoje aplankyti. Be to, Olimpiada, ir nors didelių vilčių į lietuvių sportininkus atrodo niekas nededa, visgi smagu bus bent per televizorių žaidynes pasižiūrėti. Nors neabejotinai yra tokių, kurie nusipirko bilietus, nesvarbu, ar dėl aistros sportui ar dėl smalsumo. Kadangi bilietų į Londono olimpines žaidynes įsigijimo schema buvo labai sudėtinga, tai net nebandžiau, nors prisipažįstu, įtakos turėjo ir bilietų kainos. Iškart po Olimpinių žaidynių, Lietuva šoks į Seimo rinkimų trasą. Finišas – spalio 14 d. Čia, atvirkščiai negu Olimpinėse, moka tie, kas trasoje, t.y. partijos ir kandidatai į Seimo narius, o žiūrovams, šiuo atveju rinkėjams, nieko nekainuoja, tereikia ateiti ir pabalsuoti. Tačiau dalyvavimo rinkimuose sistema gyvenantiems užsienyje atrodo ne mažiau komplikuota, nei bilietų į Londono olimpiadą pardavimo schema. Išbandžiau tą schemą, pavyko, ir 4-5 šio žurnalo numeryje kitiems papasakoju, kaip tą padaryti. Aš jau rinkėjų sąraše. Pabandykit ir jūs. Tiesa, laiko dar yra, nes užsiregistruoti reikia iki rugsėjo 19 d. Jeigu kas paklaustų, kodėl balsuoju kiekvienuose rinkimuose, gal turiu išsirinkusi politinę jėgą, kurią palaikau ir noriu, kad ateitų į valdžią, prisipažinsiu – ne. Tačiau yra pareiga palaikyti viltį tų, kurie siekia ir tikisi ką nors pakeisti. Kol tokių žmonių bus, tol pareiga balsuoti yra prasminga. Ir tiesą sakant, pareiga dažnai iš apyvartos išstumiama, bet labai svarbi visuomenės gyvenime. Nemanau, kad į kasmetinį tremties metinių paminėjimą Londone žmones sutraukia malonumas ar noras, juos suveda pareigos prisiminti tas praeities kartas, kurioms teko daugiau kančių nei mūsiškei, jausmas. Įdomu, kad to paties pareigos papasakoti pasauliui apie lietuvių tautos likimą jausmo vedama, lietuviškas šaknis turinti amerikietė ėmėsi rašyti romaną apie tremtį. Romanas išverstas į 25 kalbas, išleistas 30 šalių, daug kur įtrauktas į mokyklines programas. Pareigos jausmas buvo tas akstinas, kuris padėjo atverti pasauliui dramatišką Lietuvos patirtį. Lituanistinis švietimas irgi nemaža dalimi pareigos jausmo ir rūpesčio, kad JK gimusios atžalos neprarastų ryšio su Tėvyne, nulemtas. Na, o tai, kad lituniastinėse mokyklėlėse pamokos gali būti ne vien reikalingos, bet ir įdomios, sužinosite atsivertę pasakojimą apie „pirmuosius mokslus“ su dizainere Jolanta Rimkute. Tęstinis Europos lituanistinio švietimo renginys „Draugystės tiltas“, šį kartą vykęs Airijoje, irgi neapsieina be šio projekto tęstinumui įsipareigojusių žmonių. O ten, kur pareiga sutampa su troškimu, rezultatas išties geras. Ne viskas šiame gyvenime pareiga, yra ir pramoga. Kaip sako rusai – sdelal delo, guliaj smelo. (Padarei darbą, linksminkis kiek telpa) Šį kartą su Gyčiu Paškevičium. Na o „Britanijos lietuvio“ bendradarbiams irgi reikia ne vien pareigą kas mėnesį išleisti po žurnalą atlikti, bet ir pasilinksminti. Tad pranešame džiugią naujieną – rugpjūčio mėnesį žurnalo nebus, atostogaujame. Kitas numeris pasirodys rugsėjo mėnesį. Iki susitikimo rudenį. Zita Čepaitė
Kontaktai:
© „Britanijos lietuvis“ Leidžiamas kas mėnesį
Redaktorė Zita Čepaitė Tel. +44 7534857093 El. paštas editor@britanijoslietuvis.co.uk
Viršelio nuotrauka www.sxc.hu Redakcija pasilieka teisę rankraščius trumpinti ir redaguoti. Už spausdinamus laiškus honorarų nemokame. Autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone. Už reklamos ir skelbimų turinį bei kalbą redakcija neatsako. Liepa 2012
Artėjant Seimo rinkimams – kam rūpi emigrantų balsai?
4 Bendruomenė Iškilmės St. James bažnyčioje tremties į Sibirą aukoms atminti
6 Pažintis R. Šepetys savo išpopuliarėjusį romaną apie tremtį pristatė ir Londone
9 Švietimas
10 Pramogos Gerbėjai Londone Gytį Paškevičių sveikino su rožėmis ir išlydėjo su dainomis
17
Pasakų medžiai su dizainere Jolanta Rimkute
12 Knygos Skaitiniai laisvalaikiui ir ne tik
Psichologija Kodėl bijome ir kaip nebijoti?
18
Lietuviai pasaulyje
„Draugystės tiltas“ sukvietė Europos lietuvius
20
Berlyne pirmasis Vokietijos lietuvių studentų suvažiavimas
Mes Anglijoje
Informacija: Tel. +44 7534857092 el. paštas info@britanijoslietuvis.co.uk
Tarptautiniame folkloro festivalyje Eastbourne pasirodė ir „Saduto“ Rasos šventė Epingo miške
22
Verta žinoti Leidėjas: Lithuanian Association UK Ltd Lithuania House 2 Bessborough Gardens, Westminster, London SW1V 2JE
Didždvario gimnazija mokytis kviečia užsienio lietuvius
26
25 Informacija
Renginiai, anonsai ir kt.
4
britanijos lietuvis
aktualijos
Zita Čepaitė
Artėjant Seimo rinkimams –
kam rūpi emigrantų balsai? Iki spalio 14 d. įvyksiančių Lietuvos Seimo rinkimų atrodytų dar toli, net trys mėnesiai – visa liepa, rugpjūtis ir rugsėjis. Atrodo lietuvių liaudies išmintis, kad roges reikia ruošti vasarą, o vežimą – žiemą, visiškai pamiršta. Pamiršta ir kita gera patarlė, kad skubos darbą velnias renka. Na, buvę nebuvę su tom patarlėm, bet emigrantai kaip didelė rinkėjų bazė atrodo visiškai užmiršti. Į skaičiavimus perdaug nesiveliant, naudojantis vien gyventojų surašymo duomenimis, teigiančiais, jog Lietuvoje šiuo metu gyvena ne daugiau kaip 3 mln. žmonių (kadaise buvo 3,7 mln.) galima spėti, jog užsienyje gyvena maždaug šeštadalis tautos. Teisę balsuoti šie žmonės turi. Klausimas – kokios galimybės, t.y. kur yra ta dėžė, į kurią galėtum įmesti savo balsą, ir kur gauti informaciją, kuri padėtų apsispręsti, už ką balsuoti? Dėl dėžės ir galimybės į ją įmesti balsavimo biuletenį nėra labai sudėtinga. Toji dėžė paprastai būna ambasadoje. Tai privaloma. Norint gali būti ir daugiau. Per porą praeitų rinkimų rinkiminės apygardos buvo organizuojamos ne vien ambasados pastate – vien Londone buvo bent kelios, įsikūrusios tirštai lietuvių apgyventuose rajonuose. Buvo ir kitose vietovėse – pavyzdžiui, Nottinghame ir Peterboroughe. Ar pasiteisino? Vargu. Nes didžiausias per paskutinius rinkimus balsavusių skaičius buvo per tris tūkstančius piliečių, o kainavo, kaip teigia Vyriausioji rinkiminė komisija, neproporcingai daug. Tad panašu, kad šiemet bus grįžtama prie įprasto modelio – balsavimo ambasadoje. Kartais duriama pirštu į JK lietuvių bendruomenę, esą ji galėtų imtis iniciatyvos ir atsakomybės dėl papildomai organizuojamų rinkiminių apygardų. Bendruomenė visada aktyviai dalyvaudavo ir visur, kur tik būdavo organizuojamos rinkiminės apygardos, į rinkimines komisijas buvo įtraukti bendruomenės nariai. Tačiau užsiimti organizavimu ir agitavimu – kas turi tam laiko ir galimybių? Tad apie artėjančius Seimo rinkimus šiuo metu įmanoma pateikti tik tokią skurdžią informaciją, kokią išplatino
Užsienio reikalų ministerija. „Užsienio reikalų ministerija pradeda pasirengimą balsavimui spalio 14 dieną vyksiančiuose Seimo rinkimuose ir ragina užsienyje gyvenančius bei rinkimų dieną užsienyje būsiančius Lietuvos piliečius, pageidaujančius būti įtrauktais į atstovybių rinkėjų sąrašus, pateikti užpildytą rinkėjo anketą atitinkamai Lietuvos ambasadai ar konsulinei įstaigai. Anketą pateikti galima asmeniškai, paštu ar elektroniniu paštu. Atstovybėse į rinkėjų sąrašus įrašyti Lietuvos piliečiai savo valią rinkimuose galės pareikšti atvykę į atstovybę ne tik Seimo rinkimų dieną, bet ir išankstinio balsavimo metu. Taip pat bus galima balsuoti paštu. Balsavimo organizavimo atstovybėse laikas, vieta, rinkėjo anketa bei kita papildoma informacija skelbiama atstovybių interneto svetainėse.“ Kaip sakoma - nori kitam patarti, pirma pats išbandyk. Taigi, pradedam. Pirmas klausimas – ar noriu balsuoti? Na, sakysim, noriu. (Nenorintys toliau nebeskaito). Antras klausimas – gyvenu JK ir noriu balsuoti, tai kaip tą padaryti. Lietuvoj tai vaikšto žmonės ir lapelius į pašto dėžutes įmeta. O čia? Žiūrim URM instrukciją – „pateikti užpildytą rinkėjo anketą atitinkamai Lietuvos ambasadai ar konsulinei įstaigai“. Trečias klausimas – kur tą anketą gauti? Žiūrim instrukciją – „rinkėjo anketa skelbiama atstovybių interneto svetainėse“. Liepa 2012
britanijos lietuvis
Lietuvos ambasados Londone svetainės adresas www. lithuanianembassy.co.uk Sėdu prie kompiuterio ir spaudžiu klavišą „įeiti“. Dešinėje pusėje randu langelį Seimo rinkimai 2012, o jį atidariusi skaitau: „Siekdami sudaryti tikslų rinkėjų, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, sąrašą, kviečiame Jus užpildyti ir pateikti ambasadai rinkėjų registracijos anketą. Tai galite padaryti internetu, anketą taip pat galite atsisiųsti, užpildyti Jums priimtinu būdu ir ją grąžinti el. paštu rinkimai. uk@urm.lt, faksu 020 7592 2864 arba paštu Embassy of Lithuania, Lithuania House, 2 Bessborough Gardens, London SW1V 2JE.“ Spusteliu ties žodžiu „atsisiųsti“ ir rinkėjo anketa greit atsiduria mano kompiuterio ekrane. Belieka ją užpildyti. Tiesa, yra vienas „tricky“ dalykėlis – norint anketą užpildyti reikia lapo viršuje paspausti lentelę „enable editing“. (Beje, anketą galima pildyti ir ne kompiuteryje, o atsispausdinti tuščią ir ranka užpildyti. Bet ir atsispausdinti norint reikia paspausti „enable editing“) Įrašau reikalaujamus duomenis – vardas pavardė, paso arba asmens tapatybės kortelės duomenys, adresas, kontaktiniai duomenys, parašas. Ketvirtas klausimas – ką su ta užpildyta anketa daryti?
Liepa 2012
5
Toji anketa iki rugsėjo 19 d. turi pasiekti ambasadą. Būdai trys. 1. Siųsti paštu ambasados adresu Embassy of Lithuania, Lithuania House, 2 Bessborough Gardens, London SW1V 2JE . 2. Siųsti faksu 020 75922864 3. Užpildytą ir pasirašytą anketą nuskanuoti ir nusiųsti elektorininiu paštu rinkimai.uk@urm.lt Kad tai sklandžiai padarytum reikia minimalių biuro darbuotojo įgūdžių ir minimalios biuro įrangos, bet daug kas tą įrangą turi ir ja naudotis moka. Jei ne – turi draugai, o blogiausiu atveju – galima pasinaudoti internetine kavine. Penktas klausimas – kas toliau? Ambasados darbuotojai, gave jūsų anketą įtrauks jus į rinkėjų sąrašus ir jūsų nurodytu adresu prieš rinkimus jums bus išsiųstas balsavimo biuletenis, kurį turėdami galėsite balsuoti arba paštu, arba atvykę į ambasadą. Štai tokia procedūra reikalinga, kad jūsų balsas atsidurtų balsavimo dėžėje. Nėra sudėtinga. Sunkiau turbūt apsispręsti, už ką balsuoti. Bet čia jau tų, kurie nori būti išrinkti, reikalas. Galėtų daugiau pasistengti dėl emigrantų. Bet gal rugsėjo mėnesį sukrus? Nes partijų daugėja, o žmonių Lietuvoj mažėja.
6
britanijos lietuvis
Bendruomenė
Zita Čepaitė
Iškilmės St. James bažnyčioje tremties į Sibirą aukoms atminti Birželio 17 d. kaip kiekvienais metais taip ir šiemet Baltų taryba sukvietė latvius, estus ir lietuvius į St.James bažnyčią tremties į Sibirą metinėms paminėti. Atminimo mišių pradžioje buvo įneštos Estijos, Latvijos bei Lietuvos vėliavos, šių šalių ambasadoriai prie kiekvienos vėliavos uždegė atminimo žvakutes. Tai buvo jungtinės mišios, kurioms bendrai vadovavo pastorius B. Schunemann, pastorė E.Zikmane ir kunigas A. Simonaitis. Pamokslą sakė St.James bažnyčios pastorė Lucy Winkett. Tarp maldų lietuvių latvių ir estų kalbomis skambėjo giesmės ir himnai bei mažųjų atlikėjų atliekamos dainos. Iškilmėse dainavo Latvių mokyklos Londone vaikai bei choras „Moksliukas“ vadovaujamas Ritos Gužauskienės. Tai ilgalaikė ir prasminga tradicija sukviečianti 1940 m. bendrą tragediją patyrusių trijų Baltijos šalių žmones prisiminti tragiškus įvykius ir pagerbti trėmimų aukas.
Nuotraukose: Į atminimo pamaldas rinkosi Londone gyvenantys lietuviai, latviai ir estai. Dainuoja choras „Moksliukas“. Į bažnyčią įnešamos tautinės vėliavos.
Liepa 2012
Pažintis
britanijos lietuvis
7
Zita Čepaitė
Rūta Šepetys savo knygą „Tarp pilkų debesų“ pristatė ir Londone Į 25 kalbas išversta, į daugelio šalių mokyklines programas įtraukta lietuvių kilmės amerikietės Rūtos Šepetys knyga atkeliavo ir į Londoną. Tiesa, lietuvišką vertimą, kuris vasario mėnesį buvo pristatytas Vilniaus knygų mugėje, jau anksčiau buvo galima įsigyti lietuviškame knygyne „Knygnešys“, o anglišką, garsios „Penguin“ leidyklos išleistą variantą – visuose didžiausiuose Londono knygynuose, pati autorė į susitikimus su skaitytojais atvyko tik birželio vidury. JK jau septyniolikta šalis, kurią jai teko aplankyti pristatant greit išpopuliarėjusį romaną ne itin populiaria – lietuvių deportacijos į Sibirą tema. Pristatymo LR ambasadoje metu Rūta prisipažino, kad ji buvo labai kvaila, imdamasi rašyti apie tai, apie ką ji nieko iki tol nežinojo, juolab, kad tai buvo jos pirmasis literatūrinis bandymas. Ji sakė, kad rašymas užtruko porą metų, o tekstą perrašyti teko net 17 kartų. „Britanijos lietuvio“ skaitytojams pateikiame interviu su knygos autore . Jūsų knyga buvo pristatyta Vilniuje per knygų mugę ir buvo labai gerai sutikta. Ar tai jus nustebino? Aš labai dėkinga Lietuvos žmonėms, nes tikrai knyga buvo labai gerai priimta, labai laukiama, jaučiuosi labai pamaloninta. Knygoje „Tarp pilkų debesų“ pasakojama apie į Sibirą deportuotus lietuvius. Kodėl pasirinkote būtent šią temą? Gal kam iš jūsų šeimos narių ar artimųjų teko patirti tremties sunkumus? Mano tėvas paliko Lietuvą 1940 m. kartu su šeima, nes jo tėvas buvo karininkas ir Sovietų Sąjungai užėmus Lietuvą buvo aišku, kad Lietuvos karininkams kilo pavojus būti sunaikintiems. Mano tėvo šeima devynis metus gyveno Vokietijoje, pabėgėlių stovykloje ir į Ameriką atvyko 1950 m. Ir maždaug tik tiek aš žinojau apie savo šeimos praeitį. Kartą lankydamasi Lietuvoje užsukau pas tėvo pusbrolį, gyvenantį Panevėžy ir paklausiau, gal jis turi mano tėvo, kai buvo mažas, nuotraukų, nes niekad jo vaikystės nuotraukų nebuvau mačiusi. Ir jis man paaiškino, kad po to, kai jų senelis, Lietuvos kariuomenės karininkas su šeima pabėgo iš Lietuvos, jie turėjo sudegingti visas nuotraukas, kad niekas neaptiktų pėdsakų, reikėjo slėpti, jog jie yra giminės, nes to būtų buvę gana, kad jie būtų ištremti į Sibirą. Aš buvau šokiruota – štai aš, nešioju tokį lietuvišką vardą Rūta Šepetys, ir net nežinau Lietuvos istorijos. Pajutau gėdą, kad nežinau nieko, kas susiję su mano šeima, ir tada supratau, kad turiu apie tai parašyti, nes buvau įsitikinusi, jog daugybei amerikiečių bus įdomu sužinoti apie tai. Aš nežinojau, kad tiek daug lietuvių Liepa 2012
8
britanijos lietuvis
Pažintis
buvo ištremta, įskaitant ir tolimesnius mano senelio gimines. Lietuvoje išleista daugybė tremtį išgyvenusių žmonių memuarų. Ar rašydama savo romaną skaitėte buvusių tremtinių atsiminimus, o gal buvote su jais susitikusi, bandėte surinkti informaciją apie gyvenimo Sibire sąlygas? Aš nekalbu lietuviškai, o daugybė atsiminimų parašyti lietuvių kalba, tačiau aš aptikau vieną knygą Dalios Grinkevičiūtės atsiminimus, kuri buvo išleista angliškai. Nusipirkau tą knygą Vilniuje, pradėjau ją skaityti ir nuo to prasidėjo mano gilinimasis į tremtinių temą. Ieškojau daugiau medžiagos, susitikau su žmonėmis, kurie tai išgyveno, su jais kalbėjausi per vertėją ir daug iš jų sužinojau. Ir iš tiesų, yra daug lietuviškai parašytų tremties laikų atsiminimų, ir tai yra tikra patirtis. Mano knyga yra grožinė literatūra, ir manau, kad ji padės atverti duris ir paskatins žmones domėtis tikromis istorijomis, tremtį patyrusių ir išgyvenusių žmonių pasakojimais. Tikiuosi, kad man pavyks surasti leidėją, kuris norėtų tas istorijas išversti ir išleisti angliškai. Kadangi dabar mano knyga yra įtraukta į mokykloje perskaityti privalomų knygų sąrašą, mokytojai dažnai teiraujasi papildomos medžiagos, jie nori daugiau ir tikrai pasistengsiu, kad keletas tikrų istorijų būtų išverstos į anglų kalbą. Amerikoje daug mokytojų ir netgi koledžų dėstytojų, perskaitę mano knygą, rašo man laiškus, sakydami, kad nieko apie tai nebuvo girdėję, net neįsivaizdavo, kad tokie dalykai galėjo nutikti. Ir nors Lietuva maža šalis, aš manau, kad jos istorijoje yra tokių momentų, iš kurių gali pasimokyti ir kitos šalys. Apie tai kalbamės su mokiniais, su kuriais susitinku pristatydama savo knygą, ir per savo poros dienų vizitą JK aš susitiksiu su maždaug 5 tūkstančiais mokinių.
Jūsų knyga skirta jaunai auditorijai, paaugliams, kurių, kaip visi žinome, praeitis nelabai domina, ir ypač jei tai yra knyga, o ne filmas ar videožaidimas. Bet jūsų romanas tapo labai populiarus. Kur paslaptis? Kai buvau paauglė, aš irgi istorija perdaug nesidomėjau, bet savo knygoje skaudžią tremgties istoriją aš pateikiau kaip grožinį pasakojimą, kaip romaną apie jaunų žmonių meilę ir jiems tekusius išbandymus ir jaunimui tai įdomu. Beje, rašiau specialiai jaunimui, nes žinojau, kad knyga pateks į moktyklų programas ir bibliotekas, ir tai, kad knyga tapo mokymo programos dalimi, yra fantastika, nes mokiniai per tai sužino tokios nepažįstamos šalies kaip Lietuva, istoriją. Pagrindiniu charakteriu aš pasirinkau penkiolikametę mergaitę vardu Lina ir per jos šeimą atskleidžiau to laikotarpio dramą. Kiek suprantu, jūs sukūrėte planą, kaip pasiekti jauną auditoriją? Tai padarė mano knygos leidėjai. Man labai pasisekė, kad mano knygą išleido tokia žinoma leidykla kaip „Penguins“, kurie leidžia knygas ir Amerikoje, ir Britanijoje ir dabar knyga jau išleista 30 šalių, iš- versta į 25 kalbas, tad Lietuvos istorija jau plačiai pasklido. Aš pati jau aplankiau 17 šalių, pristatinėdama savo knygą, ir būtent leidyklos planas buvo orientuoti knygą į jaunimą. Ar sunki buvo jūsų tėvams emigrantiško gyvenimo pradžia Amerikoje? Integracija buvo sunki. Pirmiausia jie atsidūrė Brukline. Mano tėvas nė trupučio nekalbėjo angliškai. Bet mano senelis gavo inžinieriaus darbą automobilių gamykloje Detroite, nes nors buvo karinin-
Liepa 2012
britanijos lietuvis
kas, jo specialybė buvo inžinierius, tad jo išsilavinimas labai pravertė, ir visa šeima išsikėlė į Detroitą. Galima sakyti, kad jiems labai pasisekė. Mano abu seneliai labai aktyviai dalyvavo Detroito lietuvių bendruomenės veikloje, mano tėvas vedė amerikietę, tad štai kodėl aš neišmokau lietuviškai, nes namuose kalbėdavome angliškai. Ar jaučiatės susijusi su Lietuva ir kaip tas sąsajas išlaikyti nemokant kalbos? Aš jaučiu labai stiprią sąsają su Lietuva, tai mano tapatybės dalis. Augant JAV su tokiu vardu kaip mano – Rūta Šepetys, amerikiečiai manęs nelaikė amerikiete. Jeigu sakydavau, kad aš gimusi Amerikoje, man sakydavo, ne ne, tavo vardas rodo, kad esi lietuvė. Bet Lietuvoje aš laikoma amerikiete, tad tam tikra prasme niekur neturiu tikros vietos. Bet širdyje labai stipriai jaučiu ryšį su lietuviškomis šaknimis, ir tai susiję su mano vardu. Be to, aš nepaprastai mėgstu lietuvišką maistą. Ir mano mama mėgsta lietuvišką maistą. Mums augant ji išmoko ir stengdavosi dažnai gaminti cepelinus, koldūnus, balandėlius, mes švęsdavome Kūčias, mes išlaikėme lietuviškas tradicijas. Ir išties, aš jaučiuosi labai laiminga ir dėkinga, kad esu lietuvė. Šiuo metu vyksta didžiulė lietuvių emigracija į kitas šalis, ir dažnai tai suprantama kaip negatyvus dalykas. O kas gali būti pozytivu? Aš matau gerų pusių. Pavyzdžiui, teko sutikti Globalios Lietuvos lyderius, ir ši organizacija palaiko ryšius su žmonėmis, kurie yra išvykę į įvairiausias šalis ir jų tikslas yra išlaikyti su jais ryšį, vykdyti bendrus projektus. Beje, aš dabar dirbu su šia organizacija ties projektu, kuris susijęs su lietuviu alpinistu Vladu Vitkausku ir bandome padėti jam išleisti Amerikoje jo knygą. Bet noriu pasakyti, kad kiekvieną kartą, kai aš lankausi Lietuvoje, aš galvoju, kokia nuostabi tai vieta, ir liūdna, kad žmonės išvyksta iš Lietuvos. Išvykus nelengva išlaikyti lietuvišką tapatybę ir prisitaikyti prie aplinkos? Gal galėtumėte ką nors patarti? Aš supratau vieną dalyką – žmonės, kurie priima ir stengiasi išlaikyti savo lietuvišką tapatybę, būtent juos ir lydi sėkmė. Jei išvykęs į kitą šalį, pavyzdžiui Britaniją, nebandai pasidaryti Į susitikimą R.Šepetys sutraukė daug jaunimo. R.Valiukonytės nuotr.
Liepa 2012
9
britu, tačiau priimi savo kultūrą, savo paveldą, tai padeda sėkimingai įsikurti. Pavyzdžiui, aš sutikau lietuvius Los Angeles, kurie įkūrė savo verslą, orientuotą į savo bendruomenę, į ten apsigyvenusius lietuvius ir jiems gerai sekasi. Užsienio reikalų ministras A.Ažubalis suteikė jums Lietuvos ambasadorės vardą. Ką jums tas vardas reiškia? Aš buvau labai pamaloninta, kad man buvo suteiktas Lietuvos ambasadorės vardas. Tačiau nuoširdžiai sakau, aš tik turėjau galimybę papasakoti šitą istoriją, ir jaučiu, kad darbuojuosi Lietuvos istorijos naudai, bandau Lietuvos praeitį atverti plačiajam pasauliui. Lietuvos įvaizdis dažnai naudojamas popkultūroje. Kartais žiūri filmą ir girdi - o mano draugė iš Lietuvos. Lietuva vaizduojama kaip kažkokia tolima, nelabai aiš-
ku kur esanti šalis, ir aš noriu, kad žmonės daugiau žinotų apie Lietuvą ir jos praeitį. Ir kai žmones perskaito mano knygą ir paskambina ar parašo ir sako - o dabar supratau, kad Lietuva yra daug daugiau negu vien krepšinis, aš jaučiuosi išdidi. Esu labai dėkinga už ambasadorės vardą, ir jaučiuosi Lietuvos istorijos ambasadore. Bet jūsų išsilavinimas neturi nieko bendra su istorija ar literatūra? Tikrai ne, ir labai keista, kad ėmiausi rašyti. Aš studijavau tarptautinius finansus ir jau 20 metų dirbu muzikos industrijos srityje su tikrai garsiais atlikėjais. Ir man tas darbas patinka. Bet kilo ūpas papsakoti apie trėmimus ir sumaniau parašyti knygą. Dabar toliau tęsiu ir savo darbą muzikos industrijoje ir nesustojau rašyti. Jau netrukus, kitų metų vasario mėnesį turėtų pasirodyti knyga apie gyvenimą pokario Amerikoje, o kita bus apie Antrąjį pasaulinį karą, ir kaip karui baigiantis lietuvių šeima bando išsigelbėti nuo sovietų okupacijos. Jie drauge su kitais pabėgėliais sėda į laivą, kuris išplaukęs nuskęsta. Tai ne mažiau dramatiška istorija, negu Titaniko.
10
britanijos lietuvis
Švietimas
Simona Smirnova
Pasakų medžiai su dizainere Jolanta Rimkute Jau penktus metus Dagenhame gyvuojanti lituanistinė mokykla „Mano pirmieji mokslai“ kasmet sulaukia ne tik didesnio tėvų ir mokinių dėmesio, tačiau ir naujų veidų dirbančiame kolektyve. Mokykla pritraukia įvairius Lietuvos menininkus, kurie su didžiuliu entuziazmu dalinasi savo patirtimi, požiūriu ir kūrybine šiluma su mokyklos auklėtiniais. Kadangi mokykla stipriai orientuota į kūrybinę jėgą, į išraišką, į vaiko individualybės vystymąsi – naujų menininkų veidai vaikus inspiruoja ir pritraukia. Mažieji auklėtiniai visad džiaugiasi sulaukę naujo mokytojo arba svečio. „O jūs visada svajojote tapti dizainere?“, - klausė vaikai naujausios viešnios Jolantos Rimkutės. „Nuo vaikystės labai daug siuvau, nuo to viskas ir prasidėjo“, - dalinosi savo mintimis garsi Lietuvos rūbų dizainerė, spektaklių kostiumų dailinininkė ir „StudijaLT“ vadovė J.Rimkutė. Šių metų birželio 9-ąją dieną Jolanta aplankė „Mano pirmųjų mokslų“ mokyklą Dagenhame. Šis bendradarbiavimas užsimezgė kasmetinėse Lietuvoje vykstančiose pasaulio lietuvių menininkų kūrybinėse dirbtuvėse “Migruojantys paukščiai” kurių autorė ir vadovė yra Jolanta. Į penktąsias dirbtuves atvyko mokyklos įkūrėja ir direktorė Simona Staputienė, kur ir prasidėjo diskusija apie lietuvišką edukaciją užsienio šalyse, lietuviško sąmoningumo diegimą jaunajai kartai poreikį ir formas. Iš šių (jau šeštus metus vyksiančias) kūrybinių dirbtuvių nemaža bendradarbiaujančių veidų atsiranda „Mano pirmųjų mokslų“ mokykloje. Ilgą laiką mokytojavęs jaunasis scenografas Manvydas Džiaugys, neseniai atvykusi dalinNuotraukose: tis muzikine ir teatrine patirtimi džiazo Dizainerė Jolanta Rimkutė dainininkė Simona Smirnova – tai „Miužsiėmimų metu. gruojančių paukščių“ bendradarbiavimo Štai mano pasakų medis! rezultatas. Ateityje tikimasi svečiuose Dizainerio darbas reikalauja daug dėmesio ir susikaupimo. sulaukti dailininkės Eglės Gelažiūtės, filoVaikai su didžiausiu noru piešė sofijos mokslų daktaro ir poeto Liutauro ir klijavo pasakų medžius. Degėsio. Tai daug nuveikę kūrėjai, kurie Liepa 2012
britanijos lietuvis
11
taip pat „Migruojančių paukščių“ suvažiame išreiškė dėmesį lietuviškai edukacijai užsienio šalyse. Vaikai meninikų visad randa ko paklausti, noriai su jais dalinasi savo mintimis ir kartu kuria bendrus kūrybinius darbus. Taigi, natūralu, kad nuolat besidominti lietuvybės tema dizainerė Jolanta Rimkutė viešėdama Londone visą dieną praleido su mokyklos auklėtiniais. Su vaikais buvo kalbama apie tai, kaip jie supranta savo identitetą, kas jiems svarbu, kas jiems labiausiai patinka, ką jie labiausiai vertina Lietuvoje ir savyje. Mitologinio „Gyvybės medžio“ tematika buvo kuriami vaikų „Pasakų medžiai“, kuriuose gyveno jų mylimiausi gyvūnai ir gėlės, augo įvairiausi vaisiai o prie medžių glaudėsi šeimos nariai ir patys artimiausi žmonės. Vaikų pasakų medžiai nestokojo fantazijos ir spalvų: juose augo geltonos braškės, vienaausės lapės saugojo skraidančius namus, o iš ąžuolo lapų augo bananai. Kiekvienas darbas ir spalva buvo aptarti bei pristatyti. „Mano pirmųjų moklų“ mokykloje vaikai nuolat mokomi vaizdžiai pristatyti savo darbelius ir pagrįsti savo argumentus. Taip pat buvo kūrybiškai piešiamas žodis LIETUVA ir kalbama apie tai, ko vaikai pasiilgsta iš Lietuvos, ką labiausiai prisimena ir kas jiems brangiausia. Vaikų mintys ir fragmentiški prisiminimai iš viešnagių Lietuvoje – patys įvairiausi ir keisčiausi. Daugeliui vaikų žinoma Lietuva neatsiejama nuo naminių gyvūnelių, močiučių, miškų, sniego, lietaus, ryškiai matomų žvaigždžių. O kažkam Lietuva primena dantukų fėją, nes būtent ten jį ar ją aplankė dantukų fėja ir po pagalve paliko pinigėlį. Berniukai dažnai Lietuvą gretina su krepšiniu, žaidimais kieme su savo pusbroliais ar pusseserėmis. Kiekvienas vaikas turi nedidelę laiko atkarpą tam, kad spėtų rasti savo santykį su gimtinę, tad nuolatinė diskusija apie ilgaamžes vertybes ir grožį, susijusius su Lietuva, mokyklos požiūriu yra būtina. Žinoma, vaikams svarbus ne tik bendras kūrybinis darbas, tačiau ir pats bendravimas. J.Rimkutė taip pat sulaukė ir didelio klausimų gūsio apie savo darbą ir kūrybą apie tai, kaip gimsta idėjos ir kaip jos tampa realybe. Dizainerė pasakojo apie savo specailybės subtilybes: „Neužtenka tik kurti. Reikia mokėti ir siūti ir piešti ir spalvas pajausti“, - sakė ji drabužių modeliavimu susidomėjusioms mergaitėms. Toks susitikimas ne tik labiau supažindino mokinius su savimi tačiau ir įkvėpė pagalvoti apie savo svajonių profesiją bei veiklą. „Tokie susitikimai būtini ir svarbūs, nes ryškių asmenybių atvykimas į mokyklą vaikams primena ir įrodo, kad Lietuva yra stiprių ir kūrybingų žmonių šalis“, - sako mokyklos direktorė Simona Staputienė. Liepa 2012
12
britanijos lietuvis
Pramogos
tė
Živilė Kasparavičiū
i ja ė rb e g e n Londo
ške a P į Gyt r i s i m ė ž o r su sv e i k i n o s i m o n i a d su i šly d ė j o
k š
v e
sos efektų
alvingų švie “ salę, kur vyko sp m ru Fo V M „H į jo lietuvių sugužė ncertas. Birželio 9 d. būriai ės „Crazy Crow“ ko up gr ir us ia ič ev šk lydimas Gyčio Pa
s i t
dainos atliško ir nuoširdaus bi ky ko ie pr a ed daina, sid santūriai sėdimas asmeninis ryšys su o žių an ad m pr a, iš om u in et „Ž m kimo? Koncerto pradėjo entų“, - nedveviai neilgai trukus sudaro gal 10 proc tu te lie an ę m a ėm ik už bl pu as si et ko vi as daininine su o lietuvių numylėt ą, įsisiūbavo, sukt in en šk sc ai k pa lin as ap m s da oti jo su Lonbūriu os dainos viduryje sąsają jis pats turįs en ą vi ki i tg ko ą, ne , sim je lė au te kl Į sajų kas. šokių aikš puokštę. Tą vakė: „Ne, jokių są sa žių at ro s ė iu et ič m ev is šk m Pa jo donu, G. atlikėjui po ko jaunos, Ir labai gaila, solidžios ponios, ir yra muzikos Meka. ir as si on ko nd su Lo ai . ili ra da nė į ją žiūri pa karą gerbiantys žmonės ncertą užsukusios ą ko ik į uz ą m e ub kl on nį nd kti Lo orius i kad prieš na tokį darbą operat ko jauni ir vyresn už šo e ai oj ng uv gi et er Li en s. jų tu pro pirš nelės, šalia atsivežti savo . Štai dabar aš turiu as ist le at tų i. bū ra - kalbėjo vy dirbtų su grupe”, publid su ka , vo s“ ra riu nd so be fe ne ro ų mu„p r daug damas dėl vietini . au nti st G. Paškevičius pe bi al ile ak ga pr ap ar s, ti ka in in dainin pralinksm ka, nesistengė jos rbo kokybės. dė, jog diįro ja ci ak re ų ėj zikos operatorių da rb ge ių us ut ja įsi rbėjai iTačiau linti autografų, ge nto slypi pačiose da da le s ta žiu o ėj od lik sir at pa šio ui is Atlikėj džioji dalis iai bandė kamerom kl šyje su publika. Tą ry ka e at m ir ia po tin su en ap om glaudžiai nose, o ne m eno atbėjo „Tau vėą. Iš jų lūpų skam palietė bene kiekvi i m ki ia dž siti žo su ų ti in žin da m rą įa es mirštami vaka ė vos uždainavus „M dalužė“ ir kiti nepa oš ia al ės „D on , s“ žm : ky dį sa šir at jas ėjusiojo vo malonu šitiek metų...“, bu šlageriai. rka vėl susitikom po kė stoję trau su ai irtino, jog ūr m g ly i ra ti su atlikėju patv bū ėk pa yl stebėti, kaip vy s m ra e, no an ų m ėj tas, Gerb mane, mylėk ne tik nėra pamirš e on . nd rą Lo jū tu su Gyčiu „Mylėk s iu lių ič se ev ie G. Pašk G. Paškeviuvėliais sukėlė šv ant pjedestalo. Ką ms as mane...“, su žiebt da yt or at ak st pa os ir in t da be išsibarsčiuskutinės ia po svečias šalis išk pa i Nuskambėjus pa re a am ik yd uz aš m pr s au vo či ų, sakė: o ir skanda a, viena iš gerbėj in Al s? žmonės trypė, ploj am vi tu lie kusiems si su Lietuva. Kai ja sie i ba la kartoti. an m „Jo dainos Mes be jų neškevičius lia tėvynės ilgesį. i laukiamas, G. Pa ke ės su ut ja ač ar yp , jų as s st rio au s , pagal vę Pakl ų Kalėdų ar Velykų jog kiekvienas bu en ė, vi ūr id nė pr m ir ja uo p“ ai izd įsiva atsakė „t omu, kiek r gimtadienius.“ pastebėti. Visgi įd i linksminamės pe ta as pr pa s ja ipr salėje turėjo tai a dain s atlikėjo ryšys su publika ir kiek patie
a P
y
Liepa 2012
s u ų i č i v i ške č i v britanijos lietuvis
s
nesistengia G.Paškevičius balti ine apranga – išsiskirti scen ir , ra ta gi nsai ir marškiniai, dži nai. ai d ai m atlieka visas dėmesys
Koncerto Lon done metu atlikėjas tiesio g šėlo scenoje .
Liepa 2012
13
14
britanijos lietuvis
Pramogos
row“
pė „Crazy C
vičius ir gru Gytis Paške
kvieno ie k e n e b ė t e li a p i odžia Tą vakarą dainų ž s „Mes u v a in a d ž u s o v ė š onės o atėjusiojo širdį: žm alonu m o v u b , .“ .. ų t e m itiek vėl susitikom po š kartu su ė k u ra t ję o t s u s i lyg mūra e...“. stebėti, kaip vyrai n a m k lė y m , e n a e, mylėk m n a m k lė y M „ iu č y G Liepa 2012
britanijos lietuvis
15
autė į G. Publika įsij s muziką. Paškevičiau uotr. iliūnienės n Dovilės Ga
Gerbėjai buvo ištroškę autografų.
Liepa 2012
britanijos lietuvis
17
Daugiau informacijos apie knygas rasite internetiniame knygyne www.knygnesys.co.uk Šį mėnesį pristatome: R. Židžiūnas Gyvenimo kūrėjas Obuolys R. Židžiūnas – emocinio ir dvasinio intelektų lavinimo specialistas, mokymų projektų Social Games įkūrėjas ir vadovas, asmeninio efektyvumo treneris, sukaupęs 15 metų mokymų vedimo ir asmeninio konsultavimo patirtį, jau daug metų veda seminarus apie savo gyvenimo kūrimą. Kad seminaruose nereikėtų kiekviena kartą kartoti to paties, pagrindinius principus jis surašė knygoje. Ją skaitę žmonės, o ir pats autorius, teigia, jog gali knygą skaityti daug kartų ir kiekvieną jų rasi vis kitus, naujus, dalykus. Knygos viršelis skelbia – „ Knyga turinti tokį poveikį, kaip „Vienuolis, kuris pardavė Ferrari”. Joje autorius sujungia teoriją ir praktinius patarimus, kaip tobulėti ir augti visose sferose, nuo kurių priklauso gyvenimo kokybė. Šioje knygoje neaprašomos nuobodžios tiesos, kurias žino kiekvienas „sėkmės filosofijos“ knygų skaitytojas. Tai praktinis vadovas, padėsiantis jums keisti savo gyvenimą. Neužtenka žinoti, reikia ir taikyti žinias!
M. Achmedova Mirtininkės dienoraštis. Chadiža Metodika Marina Achmedova baigusi žurnalistikos studijas ir pradėjusi dirbti vieno Maskvos leidinio specialiąja korespondente ne sykį vyko į komandiruotes ten, kur ne kiekvienas vyras išdrįstų. „Mirtininkė užrašus“ Marina parašė grįžusi iš vienos komandiruotės Dagestane, kurios metu ieškojo mirtininkių. Buvo praėję visai nedaug laiko po dviejų mirtininkių surengto teroro akto Maskvos metro. Marina buvo tikra, kad tokių merginų, pasiryžusių dėl kažkokių priežasčių mirti, yra nemažai. Tereikėjo jas surasti ir pakalbinti. Reportažuose, kuriuos ji rašė savo leidiniui ne viskas tilpo, o knygoje galėjusi surašyti viską, ko nori, be to nėra cenzūros. Idėja apie meilės apakintą dagestanietę mirtininkę Chadižą gimė, kai į rankas pateko negrabiai, su klaidomis prirašyti mirtininkės čečėnės užrašai, kuriuos ji rašė prieš susiprogdindama Maskvos Tušino oro uoste. Saugumo tarnybos po jos drabužiais rado raštelį, kuriame ji rašė atsisveikinimo laišką žmogui, kurį mylėjo. Man šitas faktas padarė įspūdį ir tik dar kartą įrodė, kad meilė – pats svarbiausias jausmas žemėje. Pagrindinė knygos „Mirtininkės dienoraštis. Chadiža“ herojė – tai mergina, patekusi į salafitų rankas, kurie ją paverčia mirtininke. „Bendravau su tokiomis merginomis, bendravau su salafitais ir kovotojais. Negaliu pasakyti, kad įsiskverbiau į jų gyvenimą, bet tikrai daug žinau. Esu įsitikinusi, kad moterų ir merginų neprievartauja, nemuša. Manau, kad tam jos parengiamos psichologiškai.“ Knygoje smulkiai aprašyti ne tik mirtininkės Chadižos išgyvenimai, bet ir specialiosios operacijos, per kurias rusų smogikai valo apylinkes nuo vadinamųjų kovotojų.
M.D. Parmelee Kerėpla. Mano gyvenimas su IS Alma Littera Daugybė žmonių aprašo knygose nuostabius savo nuotykius svečiose šalyse, stebuklingas gyvenimo patirtis, meilės istorijas. Taip pat pasielgė ir jauna, ambicinga ir talentinga amerikietė mergina Marla Donato Parmelee atvykusi is Niujorko ir apsigyvenusi Londone, aprašydama ankstyvoje jaunystėje patirtą niekada nesibaigsiantį ,,nuotykį" – išsėtinę sklerozę. Išsėtinė sklerozė (IS) – nepagydoma liga, kuria serga daugybė žmonių visame pasaulyje. Daugiau kaip trys tūkstančiai – Lietuvoje. Šia liga dažniausiai serga jauni, darbingi žmonės, tad labai svarbu yra laiku išgirsti pavojaus signalą, diagnozuoti ir pradėti gydymą naujausiais medikamentais“. ,,Kerėpla” – patirties romanas, parašytas su neišsenkančiu humoru ir optimizmu. Jauna mergina juokiasi iš ligos jai suteikiamo nerangumo ir nelaimių, tiesa, dažnai – juokiasi per ašaras. Rasime šioje knygoje visko – ir meilės, ir baimės, ir kančios tad atsiversti ją turėtų būti įdomu ne tik gyvenantiems su IS, jų artimiesiems, bet ir visiems mėgstantiems skaityti. ,,Na ir kas, kad sergu, vistiek gerai atrodau,” – kvatojasi Marla, užsiriša piratišku raiščiu apakusią akį, lipa į sceną, daro karjerą, linksminasi su draugais ir džiaugiasi pilnaverčiu gyvenimu su mylimu vyru, pasiryžusi narsiai kovoti su ją užklupusia liga.
N. Roca Sraigės nežino, kad jos sraigės Tyto Alba Nuria Roca (Nurija Roka; g. 1972 m.) – populiari ispanų televizijos laidų vedėja, trijų knygų autorė, trijų vaikų mama. Greta įspūdingos televizinės karjeros Nuria Roca rašo šmaikščias ir nenuobodžias knygas, pagrįstas savo gyvenimiška patirtimi. „Sraigės nežino, kad jos sraigės“ – pirmasis autorės romanas lietuvių kalba. Susipažinkite: Klara Garsija Sans. Gyvena Madride. Dirba televizijos laidų prodiusere, laisvalaikiu – fotografe. Du sūnūs. Išsiskyrusi. Ką tik palaidojo staiga mirusią mylimą seserį Mariją ir nežino, kaip gyventi be jos. Dar Klara turi tėvus, su kuriais jos santykiai, žinoma, komplikuoti, buvusį vyrą ir kitų vyrų, kurie jai kelia vien rūpesčius. Autorė apie pagrindinę romano veikėją : man patinka Klara: ji nėra nei nepaprastai intelektuali, nei ypatingai graži, neturi nei išskirtinio socialinio statuso, nei išpuoselėto stiliaus, tačiau paperka natūralumu ir tikrumu. Ji kalba nuoširdžiai ir paprastai apie savo kasdienį gyvenimą ir darbą, apie įvairius vaidmenis, kuriuos įvairiose gyvenimo situacijose jai tenka suvaidinti. Dar noriu papasakoti apie seseriškos meilės stebuklą, apie tai, kad auklėjant vaikus labai svarbu nepadaryti klaidų lemiamais jų raidos momentais, apie absurdiškas klišes, formuojančias šiuolaikinės televizijos laidų tendencijas. Skaitytojas lydi Klarą tarp dviejų lemiamų jos gyvenimo įvykių. Pastangos įveikti sielvartą dėl sesers mirties Klarą padaro ramesnę, suteikia išminties ir pasitikėjimo savimi, sakyčiau, padaro labiau savimi.
18
britanijos lietuvis
Psichologija
Psichologė-psichoterapeutė Edita Radzevičiūtė
Kodėl bijome ir kaip nebijoti? Baimė yra natūrali žmogaus reakcija į realų ar nujaučiamą pavojų, grėsmę. Natūralu, kad baimės jausmas dingsta, pavojui ar grėsmei praėjus. Tačiau kartais žmogų baimė gali kamuoti ilgai ir stipriai.Kai kada baimė gali tapti gyvenimą užgožiančia kančia. Baimė yra viena iš intensyvių žmogaus emocijų, instinktyviai kylanti esant realiam ar įsivaizduojamam pavojuj. Reali baimė padeda žmogui išgyventi bei pasirūpinti savo saugumu. Pavyzdžiui, kilus gaisrui, žmogus instinktyviai reaguoja ir gelbėja save bei tai, kas jam svarbu. Arba, pastebėję žmogų turintį polinkį smurtauti, vengsime santykio su juo. Baimė yra natūrali žmogaus emocija. Tačiau kas lemia, kad baimė kartais tampa gyvenimą užgožiančia kančia, įtakojančia žmogaus socialinę izoliaciją, ribojančia rūpinimąsi narūraliais kasdieniais savo poreikiais? Dažniausiai baimė tampa kliūtimi, kai ji yra ne reali, o įsivaizduojama, kitaip sakant, ji reali yra tik žmogaus fantazijoje, įsivaizdavime, įsitikinimuose. Žmogus įstringa įsivaizuojamoje baimėje dažniausiai patyręs kokias nors traumines patirtis. Gali būti, kad po trauminės patirties, jei su trauma susiję jausmai nebuvo išgyventi saugioje aplinkoje, bet nustumti į pasąmonę, žmogaus pasąmonėje tebegyvuoja traumos metu užfiksuota programa – “pavojus!”. Tokiu atveju, kiekviena situacija gyvenime, kuri bent kažkuo panaši į kadaise išgyventą traumą, kels mumyse baimės jausmą bei nerimą, nors realiai toji situacija ir nėra grėsminga. Dažniausiai tokių situacijų pasąmoningai vengiama. Ypač stipriai mūsų suaugusių gyvenimą veikia vaikystėje išgyventos ir niekada negydytos, giliai palaidotos psichologinės traumos. Pavyzdžiui, jei vaikas buvo nuolat kaltinamas dėl jo nesėkmių, gali ir būdamas suaugusiu bijoti prisiimti atsakomybę, rizikuoti, daryti sprendimus. Arba jei vaiko tėvai išsiskyrė, kai jis buvo mažas, arba jie nuolat smurtavo, vaikas gali bijoti eiti į mokyklą, kad nedingtų jo mama ar tėtis, o vėliau jau būdamas suagusiu bijoti užmegzti ir palaikyti gilius artimus santykius. Suaugusieji patyrę partnerio išdavystę gali bijoti pasitikėti kitais žmonėmis, patyrę autoavariją - vairuoti automobilį ir t.t.
Stipriausiai mus valdančios ir daugiausiai kančių sukeliančios baimės yra atmetimo bei nežinomybės. Kviečiu pažvelgti į abi šias baimes truputį iš arčiau. Atmetimo baimė yra baimė, jog kiti nepriims mūsų tokių, kokie esame. Kai žmogus giliai bijo atmetimo, visi jo veiksmai yra kontroliuojami šios baimės. Tuomet yra sunku būti savimi, sakyti, ką iš tiesų galvojame, daryti sau naudingus ir svarbius sprendimus. Žmogus bijantis atmetimo išnaudoja labai daug energijos įtikti kitiems, išvengti konflikto, nuomonių išsiskyrimo. Žmogui stipriai bijančiam atmetimo labai sunku būti atviru ir nuoširdžiu, nes visa jo energija pasąmoningai yra nukreipta į savęs tobulo įvaizdžio kūrimą, įtikimą kitiems. Žmogus tuomet daro pasirinkimus nukreiptus ne į savo gerovę ir poreikius, bet į kitų. Kadangi žmogiški mūsų poreikiai niekur nedingsta net jei mes juos dėl vienokių ar kitokių priežasčių neigiame, žmogus siekia savo poreikių patenkinimo išnaudodamas kitus (nes atvirai savo poreikius patenkinti tokiam žmogui atrodo pavojinga, negalima, baisu, gėda). Atmetimo bijantis žmogus santykiuose dažniausiai yra nerimastingai prisirišęs prie partnerio, labai bijo jį prarasti. Dėl atmetimo baimės nesidalina tikrais savo jausmais, ignoruoja savo poreikius. Dėl šios baimės gali būti sunku eiti į pasitikėjimu bei įsipareigojimu paremtus artimus romantinius ar draugiškus santykius. Atmetimo baimė yra įsivaizduojama, Liepa 2012
britanijos lietuvis
kažkada giliai pasąmonėje mūsų įsitikinimų užprogramuota. Tai nėra reali baimė, nes dažniausiai tie, kurių bijome, neturi intencijos mus atstumti. Atmetimo baimė išsivysto ankstyvoje vaikystėje, kai tėvai ar kiti reikšmingi suaugusieji nepaiso vaiko poreikių, patys turi rimtų bendravimo sunkumų ir dažnai emociškai atstumia savo vaikus. Vaikui tėvai yra saugumo garantas ir visas pasaulis. Jei vaikas patiria tėvų atstumimą dažnai ir pastoviai, jo pasąmonėje įsirėžia įsitikinimas – savimi būti pavojinga ir bloga. Šis įsitikinimas gali būti įgytas ir patyrus prievartą, priekabiavimą. Šis įsitikinimas žmoguje gali veikti ir būti stipria jėga iki pat žmogaus gyvenimo pabaigos. Atmetimo patirtis kelia didelį vidinį skausmą, todėl žmogus linkęs neigti atmetimo faktą. Tačiau tik suprasta, pripažinta ir priimta skaudi patirtis gali mus išlaisvinti iš atmetimo baimės.
Kita mums visiems aktuali baimė – tai nežinomybės baimė. Žmogus natūraliai bijo to, ko nežino. Nežinomybės baimė yra taip pat labai stipri, nes yra susijusi su mūsų egzistencija. Mes nežinome, kas mūsų laukia po mirties. Tai kelia nerimą, dažnai ir baimę. Religijos bando vienaip ar kitaip į šį klausimą atsakyti, tačiau jei esame sau sąžiningi, suvokiame, jog ištiesų garantuoto atsakymo nėra. Taigi, žmogus vienui vienas atsiduria akistatoj su nežinomybės realybe. Tiems, kurie yra įpratę ir išmokę natūraliai rizikuoti, būti savimi, pilnavertiškai gyventi savo gyvenimą ir juo džiaugtis, būti artimų mylinčių ir mylimų artimujų apsuptyje, - nežinomybės realybę priimti yra žymiai lengviau ir paprasčiau. Tiems, kurie yra pilni nerimo ir kuriems sunku atrasti pasitenkinimą ir prasmę gyvenime, kurie ignoruoja savo poreikius ir nedrįsta klausti klausimų ir ieškoti atsakymų, nežinomybė gali būti labai bauginantis dalykas. Tokiam žmogui gali būti labai sunku ir keistis pačiam, ir priimti aplinkos pasikeitimus, nes bet koks pokytis yra tiesiogiai susijęs su nežinomybe. Juk atsisakę įprasto gyvenimo būdo, mes niekada negalime tiksliai žinoti, kas mūsų laukia apsiprendus gyventi kitaip. Todėl tam, kad imtum keisti savo gyvenimą reikia daug vidinės drąsos, pasitikėjimo savim ir kitų palaikymo. Bet kuo daugiau žmogus turi ryžto pokyčiams, tuo lengviau nežinomybę priimti. Nežinomybės patirtis yra artimai susijusi su santykių patirtimi. Eidami į santykį su kitu žmogumi nežinome, kur tai nuves. Jei mumyse yra didelė nežinomybės baimė, sunku bus rizikuoti, kurti naujus santykius. Nežinomybės baimė, manau, yra tiesiogiai susijusi ir su savęs, savo jausmų, buvimo savimi baime. Kai nepažįstame savęs, kai vengiame pripažinti bei priimti savo pačių šešėlius, silpnumus, ribotumus, kai nepažįstame savo pačių jausmų ir jų bijome, kai nepriimame savęs su savo Liepa 2012
19
stiprybėmis ir silpnybėmis – tuomet nežinomy¬¬¬bės yra mūsų pačių gyvenimo paneigta realybė. Tuomet bandome kontroliuoti ne tik mus supantį, bet ir savo vidinį pasaulį, tvirtai užspaudę dangtį ant mus bauginančių jausmų virdulio. Toji kontrolė atima iš mūsų daugybę energijos ir stripriai išvargina. Kad baimė mūsų nevaldytų, svarbu ne ignoruoti sunkias savo gyvenimo patirtis, bet leisti sau išgyventi visus su tomis patirtimis susijusius jausmus: baimę, gėdą, nusivylimą, pažeminimą, skausmą, netektį, bejėgiškumą, nesaugumą, abejonę, pyktį, neapykantą ir t.t. Leisdami sau jausti, paliekame išgyventą patirtį ar perkeliame, jei ji buvo seniai praeityje, iš pasąmonės į sąmonę. Kad baimė prarastų jėgą mus valdyti, turime atrasti savy drąsos pažvelgti jai į akis, įvardinti ją, su ja susidraugauti. Dažniausiai tai padarę atrandame, kad ne tokia ji ir baisi ir, kad mes esame stipresni už savo baimes bei pajėgūs jas kontroliuoti. Atpažinus savyje glūdinčias gilias baimes, kurios įtakoja mūsų santykius bei pasirinkimus naudinga: • • • • • • • •
pasidomėti daugiau apie tai kaip sau padėti jas įveikti; pastebėti kokiose konkrečiose situacijose baimė mums labiausiai kliudo, kaip mes tada elgiamės, ką galvojame ir kaip jaučiamės; pamėginti atpažinti iš kur mūsų baimės kyla; stengtis nuoširdžiai įvardinti savo jausmus ir patirtis bei juos priimti; pasikalbėti apie tai su artimu žmogum; pabandyti išpiešti, išgroti, išlipdyti, iššokti, iššsakyti, iškvėpti, iššrašyti savo baimes; būti sau gailestingu ir atlaidžiu; bandyti rizikuoti ir keisti mums patiems nenaudingus savo įpročius.
Gera yra nežinoti, kas mūsų laukia, nes tada gyvenimas yra įdomus ir pilnas netikėtumų. Gera yra priimti savo skausmą ir perkeisti jį į pozityvią energiją, nes tada tampame labai turtingais. Gera yra leisti sau būti netobulais, nes tada esame pačiais savimi. Gera suprasti, kad nėra nieko už mane stipresnio ir didesnio, nes tada galiu NEBIJOTI.
Jei perskaitę šį straipsnį, susirūpinote dėl savo pačių emocinių sunkumų ir norėtumėte konfidencialios psichologinės pagalbos, galite kreiptis: therapy.creative@gmail.com, 07748802795.
20
britanijos lietuvis
Lietuviai pasaulyje
Berlyne pirmasis Vokietijos lietuvių studentų suvažiavimas Vokietijos lietuvių jaunimo sąjunga birželio 30 dieną Berlyne surengtas pirmasis Lietuvos užsienio reikalų ministerijos remiamas Vokietijos lietuvių studentų suvažiavimas, kurio metu šioje šalyje studijuojantys tautiečiai diskutavo su sėkmingai dirbančiais verslininkais, menininkais, diplomatais, dalyvavo įvairių sričių specialistų vedamose paskaitose ir užsiėmimuose. Didelėse įmonėse Vokietijoje dirbantys lietuviai supažindino su galimybėmis siekti karjeros viešajame ir privačiame sektoriuje, pristatė Vokietijoje populiarius profesinius-socialinius tinklus. Tarp suvažiavimo temų - ir socialinis verslas, jo samprata ir vaidmuo sprendžiant sociopolitines problemas. Taip pat vyko verslo idėjų įgyvendinimo ir projektų rašymo dirbtuvės. Profesinėmis ir kūrybinėmis žiniomis dalinosi patyrę rašytojai bei žurnalistai. Renginį užbaigė talentų vakaras ir grupės „Kamanių šilelis“ koncertas.
Žana Jermakovaitė
Airija 2012
Draugystės tiltas sukvietė europos lietuvius
Šių metų draugystės laivelio kelionė buvo itin trumpa – atsišvartavęs nuo Dublino krantų mėlynasis laivelis plaukė tik iki uolėtojo Trabolgano, esančio Korko apylinkėse. Antrus metus iš eilės organizuoti sąskrydį „Draugystės tiltas“ apsiėmė Airijos lietuviai, o laivelio kapitonais tapo Airijos lietuvių bendruomenės Korko skyrius ir Korko lituanistinė mokykla „Banga“.
„Draugystės tiltas“ – kasmetinis renginys, suburiantis į vieną vietą išsiskirsčiusius lyg žuvėdros lietuvius Europoje ir už Atlanto, kuriems yra aktualus ir įdomus lituanistinis švietimas. Sąskrydis suteikia galimybę įvairių Europos šalių lituanistinių mokyklų moksleiviams susipažinti su savo bendraamžiais tautiečiais iš įvairių Europos valstybių, jų tėvams pabendrauti vaikų auklėjimo klausimais, o mokytojams pasidalinti savo patirtimi, aptarti esminius lituanistinio ugdymo aspektus. Ir be abejo visiems kartu smagiai praleisti laiką bendraminčių būryje. Šiemet į sąskrydį susirinko virš 200 dalyvių iš įvairiausių Europos valstybių: Islandijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Švedijos, Šveicarijos, Vokietijos. Ir be abejo iš Airijos įvairių kampelių – dalyvavo delegacijos iš Dublino, Monahano, Kastlebaro, Karikmakroso ir Korko mokyklų. Renginį aplankė ir lituanistinio švietimo atstovai iš JAV bei Kanados. „Draugystės tilte“ dalyvavo ir įvairių Lietuvos institucijų atstovai – su užsienyje dirbančiais pedagogais bendradarbiavimo kontaktų užmegzti atvyko Vytauto Didžiojo ir Kauno technologijos universitetų atstovai, o su mokiniais bei jų tėvais pabendrauti iš Vilniaus atvažiavo Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos delegacija. Svečių teisėmis sąskrydyje dalyvavo ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovė. Birželio 15 dienos, penktadienio vakarą vykusį šventinį atidarymą pradėjo Lietuvos Respublikos ambasadoriaus Airijoje Vidmanto Purlio sveikinimo kalba. Susirinkusiuosius organizatorių vardu pasveikino Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Arūnas Teišerskis ir Airijos lietuvių bendruomenės Korko skyriaus vadovė Inga Girdenytė. Po oficialių kalbų sąskrydyje dalyvaujančių mokyklų atstovai trumpai ir žaismingai pristatė savo mokyklas – kas padainavo Liepa 2012
britanijos lietuvis
savo mokyklų himnus, kas eilėraštuką padeklamavo, kas pašoko, kas parodė mini spektaklius, o kas pristatė savo mokyklų veiklos akimirkas. Kai kurių šalių mokyklų delegacijos iš minios išsiskyrė spalvingais ir originaliais marškinėliais su mokyklų logotipais, leidusiais pajusti komandų vieningumą. Didžiausią įspūdį visiems paliko gausią mokinių delegaciją atsivežusios Londono „Švyturiuko“ mokyklos trumpa programa, kurios metu londoniečiai moksleiviai atliko net tris šokių kompozicijas. Šventinį atidarymo vakarą pabaigė smagus Airijos lietuvių muzikantų koncertas. Šeštadienį sąskrydžio dalyviai galėjo apžiūrėti visų sąskrydyje dalyvavusių lituanistinių mokyklų nuotraukų galerijas stenduose bei turėjo įvairių užsiėmimų pagal jų interesų sritis. Pedagogai dalyvavo kvalifikacijos kėlimo seminare, kurį pravedė Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojai. Seminare buvo nagrinėjamos dvikalbių vaikų raidos problemos, taip pat buvo pristatytas naujas projektas, skirtas užsienio lituanistinių mokyklų metodikų ruošimo plėtotei bei pedagogų kvalifikacijos tobulinimui. Moksleivių tėveliai diskutavo ir klausė paskaitos vaikų psichologijos ir ugdymo klausimais, o patys vaikai galėjo pasirinkti jiems labiausiai patinkantį užsiėmimą – teatrą, šokius ar meno darbelius. Po užsiėmimų vaikų iki septynerių metų grupė pateikė savo piešinius ir iš molio nulipdytus paukštelius, o vyresnieji – pastatytą šokio kompoziciją. Vakare vyresni vaikai ir suaugę galėjo dalyvauti viktorinoje, kurią sudarė penkios pakopos, apimančios klausimus iš įvairių sričių bei sporto estafetėje, kur buvo tikrinamas vikrumas, drąsa ir ištvermė. Mažiausius sąskrydžio dalyvius spektakliu „Trys paršiukai“ pradžiugino specialiai į „Draugystės tiltą“ atvykusi Klaipėdos lėlių teatro aktorių trupė, kurios
Liepa 2012
21
nariai vėliau su vaikais pravedė lėlių gamybos pamokėlę. Paskutinę sąskrydžio dieną, sekmadienį pradėjo rytinės Šv. Mišios, kurias laikė Airijos lietuvių katalikų misijos kunigas-kapelionas Egidijus Arnašius, palinkėjęs susirinkusiems lietuviams tęsti švietėjišką veiklą ir palaikyti savo bei savo vaikų lietuviškumą. Po mišių vyko iškilmingas sąskrydžio uždarymas, kurio metu Europos lituanistinių mokyklų pedagogams buvo įteikti kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai, o „Draugystės tilto“ vėliava, pasitelkus salės pagalbą ir spėliojant kur kitais metais vėl visi susitiks, buvo perduota Italijos lietuvių bendruomenės atstovei Nijolei Semionovai. Perėmusi sąskrydžio vėliavą, Nijolė padėkojo šiemetinio sąskrydžio organizatoriams bei pakvietė visus susirinkusius kitąmet atvykti į Italiją, o konkrečiau į Sardinijos salą, kur ir planuojamas rengti devintasis „Draugystės tilto“ sąskrydis. Sąskrydžio organizatoriai nuoširdžiai dėkoja renginio rėmėjams: Lietuvos užsienio reikalų ministerijai, Tarptautinei teisės ir verslo aukštajai mokyklai, prekybos tinklui „Lituanica“, duonos kepyklai „Dublin duona“, Lietuvos Respublikos ambasadai Airijoje, pinigų pervedimo kompanijai „MoneyGram“, firmoms „Gurman‘s“, „Link Road Motors“, „Quick & Save“, „Illusion“ bei informaciniam rėmėjui – laikraščiui „Lietuvis“. Taip pat didelis ačiū visiems žmonėms, prisidėjusiems prie šio renginio organizavimo ir pravedimo, bei visiems, kurie dalyvavo renginyje. Ačiū už Jūsų visų paramą, pagalbą bei dėmesį ir iki susitikimo Italijoje! Nuotraukas ir filmuotą medžiagą iš „Draugystės tilto 2012“ galite peržiūrėti „Draugystės tilto“ Facebook puslapyje.
22
britanijos lietuvis
Mes Anglijoje
Ingrida Žalalienė
Tarptautiniame folklorinio šokio festivalyje Eastbourne pasirodė ir „Saduto“ Gegužės mėnesį pietinės Anglijos pakrantės mieste Eastbourne vyko tradicinio šokio festivalis. Tai jau 37-tasis festivalis, sukviečiantis šokio entuziastus iš Jungtinės Karalystės, Amerikos bei Europos kraštų. Šiais metais buvo pakviestas ir prieš septynetą metų Londone susikūręs lietuvių folkloro ansamblis Saduto ( vadovė Ligita Malinauskienė). Festivalio programa labai plati, apimanti ne tik ansamblių ar grupių koncertus, bet ir šokių mokymus. Saduto kolektyvas paruošė įspūdingą pasirodymą su energingais šokiais, rateliais ir žaidimais, supažindino su lietuvių liaudies papročiais, pristatė instrumentus bei įvairių regionų kostiumus. Festivalio dalyviai buvo sužavėti, mielai šoko kartu, su nuostaba lietė kostiumus, stebėjosi senas audimo tradicijas išlaikiusių Lietuvos meistrų darbsčių rankų darbu. Užsimezgė nuoširdūs , draugiški ryšiai.
Liepa 2012
Skaitytojų laiškai
Liepa 2012
britanijos lietuvis
23
24
britanijos lietuvis
Mes Anglijoje
Rasos šventė Epingo miške Birželio 16 - 17d. Epingo miške vyko Anglijos Lietuvių Romuvos suorganizuota Rasos šventė.
Liepa 2012
INFORMACIJA Skaitytojų laiškai
britanijos lietuvis
25
Janina Dombrovskienė Šiaulių Didždvario gimnazijos liet.k. mokytoja metodininkė, projekto „Lituanistinis modelis“ ekspertė
Kviečiame mokytis Šiaulių Didždvario gimnazijoje Lankydamasi Londone gegužės 23-29 dienomis ir vykdydama projektą „Integruoto modelio, skirto užsienyje gyvenantiems bei iš užsienio atvykusiems lietuvių ir kitų šalių vaikų lituanistiniam ugdymui bei su jais dirbančių pedagogų ir specialistų kvalifikacijos tobulinimui, sukūrimas ir išbandymas (Lituanistinis modelis)“,skirtą sukurti informacinę sistemą, kuri padėtų sustiprinti lietuviškumo ugdymą bei gauti informacijos apie mokymosi galimybes, pastebėjau, jog daugelis teiraujasi apie galimybes, grįžus į Lietuvą, mokytis bendrojo lavinimo mokyklose, kai lietuvių kalbos gebėjimai sumenkę. Šiaulių Didždvario gimnazija gali suteikti galimybę užsienio lietuvių jaunimui (15-18 metų) dvejiems metams atvykti į Lietuvą mokytis pagal Tarptautinio bakalaureato diplomo programą ir įgyti visame pasaulyje pripažįstamą diplomą, kuris yra tiesioginis kelias į norimą universitetą. Tarptautinio bakalaureato organizacija – tai Europos Tarybos pripažįstama nevyriausybinė ir nepelno organizacija, bendradarbiaujanti su UNESCO. Tai aukštus akademinius reikalavimus kelianti programa, ugdanti kritinį ir kūrybinį mąstymą, pabrėžianti kalbų mokymosi svarbą, bendruomeniškumą ir savanorystę. Nuo 1969 m. veikiančios TB organizacijos tikslas – įgalinti švietimo įstaigas suteikti itin aukštos kokybės išsilavinimą, pagrįstą šiuolaikinės demokratinės visuomenės principais. Tarptautinio bakalaureato diplomo programa (TB DP) Diždvario gimnazijoje dėstoma nuo 2005 metų. Jau išleistos TB DP abiturientų 6 laidos, programą baigę mokiniai sėkmingai studijuoja socialinius, biomedicinos bei inžinerijos mokslus tiek užsienio, tiek Lietuvos universitetuose. Be Didždvario gimnazijos, ši programa dėstoma Vilniaus licėjuje, o dar trys mokyklos rengiaLiepa 2012
si akreditacijai. TB DP gali mokytis mokiniai, baigę pagrindinio ugdymo programą ir išlaikę anglų kalbos testą bei matematikos patikrą. TB DP ugdymo turinį sudaro 6 dalykų grupės (gimtoji kalba, užsienio kalbos, gamtos mokslai, socialiniai mokslai, matematikos ir kompiuterijos mokslai bei menai). Didždvario gimnazijoje siūlome mokytis lietuvių ir rusų kalbas (gimtųjų kalbų grupė), anglų, rusų ir vokiečių kalbas (užsienio kalbų grupė), biologiją, chemiją ir fiziką (gamtos mokslų grupė), istoriją ir ekonomiką (socialinių mokslų grupė), matematiką ir kompiuterių mokslą (matematikos ir kompiuterijos mokslų grupė). Individualų mokinio mokymosi planą sudaro 6 dalykai (po vieną iš kiekvienos dalykų grupės); kadangi menų nesiūloma, mokinys gali rinktis dar vieną dalyką iš bet kurios kitos dalykų grupės. Be to, kiekvienas TB DP mokinys privalo mokytis integruotą epistemiologijos pagrindų kursą, parašyti išplėstinę esė ir atlikti kūrybišumo, veiklos ir pagalbos programą. Egzaminų sesija visose šiaurės pusrutulio TB mokyklose, taip pat ir Lietuvoje, vysta gegužės mėnesį, o rezultatai skelbiami liepos mėnesį. Mokiniai, pasirinkę studijas užsienio universitetuose, jau gerokai prieš baigiamuosius egzaminus sužino kur ir ką studijuos, kai kurie gauna stipendijas ar atleidžiami nuo studijų mokesčio. Didždvario gimnazija kviečia gabiausius lietuvių mokinius mokytis Didždvario gimnazijos TB DP klasėse, įgyti visuotinai pripažįstamą vidurinį išsilavinimą bei sudaryti išvykusiam gabiam jaunimui integruotis į Lietuvos visuomenę, mokytis gimtąją kalbą, istoriją, kultūrą bei tradicijas. Jei šis pasiūlymas Jus sudomino, daugiau informacijos galite rasti www.ibo.org; www.dg.su.lt; .
26
britanijos lietuvis
INFORMACIJA
Renginiai: Liepos 19 d. Londono karališkosios operos Jette Parker jaunųjų artistų programos absolventai suburs dabartinius narius ypatingam Gioachino Rossini's Il viaggio a Reims pasirodymui. Premjeroje pasirodys 14 žymių operos dainininkų, kuriems akomponuos Anglijos nacionalinės operos orkestras, diriguos Daniele Rustioni. Renginyje pasirodys trys garsūs Lietuvos dainininkai: Edgaras Montvidas (Cavalier Belfiore), Kostas Smoriginas (Don Alvaro) ir Justina Gringytė (Maddalena). Visi bilietai išparduoti, tačiau renginio dieną bus papildomai skiriami 67 bilietai. Nuo 10 valandos jų bus galima įsigyti Karališkosios operos kasoje, perkant tik po vieną bilietą. Liepos 19 d., ketvirtadienis 19.30 val. Pagrindinė salė, Royal Opera House, Bow Street, Covent Garden, London, WC2E 9DD. Daugiau informacijos http://www.roh.org.uk/events/calendar/2012/07/19 Liepos 21 d. Trafalgaro aikštėje koncertuos „The Brazz Sisters”. Grupės sudėtyje gros Indrė Krikščiūnaitė (valtorna). Taip pat programoje – grupės iš Bosnijos, Prancūzijos, Rusijos, Skandinavijos ir kitų šalių. Liepos 21 d. šeštadienis 12 val. EUROPE Stage, Trafalgar square, London WC2N 5D BilietaI http://www.ticketmaster.co.uk/packages/btriverofmusic.html Rugsėjo 7 d. , penktadienį Londono SantarosŠviesos klubas rengia vakarą, skirtą vieno žymiausio šiuolaikinių lietuvių kompozitorių Broniaus Kutavičiaus 80-mečiui paminėti. Renginys vyks anglų kalba. Rugsėjo 7 d., penktadienį, pradžia – 19.00 Renginio vieta: Lauderdale House, Waterlow Park, Highgate Hill, London N6 5HG Liepa 2012
Esate profesionalus žurnalistas? O gal tiesiog mėgstate rašyti?
Žurnalas „Britanijos lietuvis“ laukia kūrybingų žmonių!
Visus, kuriems rūpi šio leidinio ateitis, kviečiame bendradarbiauti su mūsų redakcija, siūlyti savo temas, idėjas, taip pat prenumeruoti žurnalą! Nelaukite, rašykite dabar Liepa 2012
info@britanijoslietuvis.co.uk