Issuu on Google+

JUNGTINĖS KARALYSTĖS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS NEMOKAMAS MĖNESINIS LEIDINYS

2012 Spalis

Nr. 10 (2648) Leidžiamas nuo 1947 07 25

Emigracijos mastai ir demografinės pasėkmės Lietuvai

Dailininko P. Gailiaus įkvėpimo šaltinis – Lietuva Paliatyvinės slaugos dvasia sujungė Lietuvą ir Angliją Nuotaikingi „Saduto“ šokiai džiugino turkus


Spalis | 2012

Foto: Rytis Garliauskas


4

AKTUALIJOS

V

isą rugsėjį iki pat spalio vidurio Lietuvos politikai plušėjo iš peties bandydami kiek įmanoma gražiau pasirodyti bei išsakyti savo nuomonę aktualiausiais politiniais ir ekonominiais klausimais. Kartais atrodo, kad politikai praregi prieš pat rinkimus, ir per porą savaičių užsimoja kalnus nuversti. Vienas iš tų kalnų – emigracija. Ši tema viena pagrindinių jau trečiuose rinkimuose į Seimą, ir atrodo, tokie dalykai, kaip išvykimo iš Lietuvos priežastys jau galėtų ir nebebūti diskutuojamos. Negi dar neaišku? Jau laikas būtų pereiti prie kito etapo, prie šnekos, ką daryti, kad Anglijos ar kitose šalyse gimę lietuviškų šeimų atžalos lietuvių kalbą mokytųsi ir ja kalbėti norėtų, ir Lietuvą nors per atostogas aplankytų. Nes emigracijos mastai ir toliau auga, Lietuva pirmauja Europoje išvykstančiųjų vienam tūkstančiui gyventojų skaičiumi, išvažiuoja daugiausia jauni, jau nepriklausomoj Lietuvoj užaugę žmonės, kurių pagrasinimais, kad jei jūs išvažiuosit, įsivešim darbo jėgos iš Rytų, nesulaikysi. Kas ir kur daugiausia emigruoja, sužinosite perskaitę detalų Lietuvos statistikos departamento darbuotojos D. Ambrozaitienės straipsnį, kuriame apžvelgiama pastarųjų metų emigracijos raida. Jei šios, pastaruoju metu vyraujančios tendencijos išliks šnekos apie Lietuvos nykimą nepasirodys perdėtos. Bet gal iš tikrųjų atėjo laikas gyventi ten, kur patinka, dirbti ten, kur tavo darbas vertinamas, ir jei dar šiek tiek lietuviu jautiesi, to visiškai gana. Štai parodą Londone atidaręs Pranas Gailius laiko save ir tikru paryžiečiu, ir tikru lietuviu. Įkvėpimo jis semiasi iš Lietuvos, tačiau paveiksluose ar grafiniuose piešiniuose pasitaikantys tekstai daugiausia prancūziški. Ir nieko, viskas kuo puikiausiai dera. Tačiau emigruojama ne vien iš Lietuvos. Štai kai kurie geri sumanymai iš Anglijos „emigruoja“ į Lietuvą. Taip nutiko su paliatyvinės slaugos idėja, kuri vieno entuziasto iš Anglijos nugabenta į mūsų tėvynę ten vis labiau įsitvirtina.

Lietuvos gyventojų migracija ir demografiniai pokyčiai

9

PAŽINTIS Dailininko P. Gailiaus įkvėpimo šaltinis - Lietuva

12

SUSITIKIMAI Kaip Lietuvoje rūpinamasi gyvenimo kelią baigiančiųjų slauga

14

SPORTAS

Anglijos kriketo legenda žaisti kriketą ragina ir lietuvius

16

PSICHOLOGIJA

Amžiaus tarpsnių psichologija – savęs ir artimųjų pažinimas

19

Reikia tikėtis, kad ta idėjų ir žmonių apykaita kada nors duos vaisius. Ir kad kaip teigia ambasadorė užsienio lietuviams Gintė Damušytė, kiekvienas sąžiningai ir dorai dirbantis, savo profesinių aukštumų pasiekęs lietuvis garsins Lietuvą.

© „Britanijos lietuvis“ Leidžiamas kas mėnesį

Redaktorė Zita Čepaitė Tel. +44 7534857093 El. paštas editor@britanijoslietuvis.co.uk

Viršelio nuotrauka www.dreamstime.com Redakcija pasilieka teisę rankraščius trumpinti ir redaguoti. Už spausdinamus laiškus honorarų nemokame. Autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone. Už reklamos ir skelbimų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Elektroninį „Britanijos lietuvio“ variantą skaitykite Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės puslapyje Spalis | 2012

Kiekvienas lietuvis garsina Lietuvą

21

Zita Čepaitė

Kontaktai:

LIETUVIAI PASAULYJE

Informacija: Tel. +44 7534857092 El. paštas info@britanijoslietuvis.co.uk

2013 m. vyks IX Pasaulio lietuvių sporto žaidynės

24

MES ANGLIJOJE Išeivijos studijų dienos 2012

Leidėjas: Lithuanian Association UK Ltd Lithuania House 2 Bessborough Gardens, Westminster, London SW1V 2JE

www.jklb.org

„Saduto“ šokiai džiugino turkus

26

INFORMACIJA

Renginiai, anonsai ir kt.


4

Britanijos lietuvis

AKTUALIJOS

Dalia Ambrozaitienė

Emigracijos mastai ir demografinės pasėkmės Lietuvai Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2004–2011 m. iš Lietuvos emigravo 330 tūkst. gyventojų , iš jų savo išvykimą į Jungtinę Karalystę deklaravo 92,1 tūkst., arba 28 procentai visų emigrantų. Lietuvos statistikos departamentas tarptautinės migracijos statistiką rengia pagal Europos Sąjungos (ES), nacionalinius teisės aktus ir Jungtinių Tautų rekomendacijas. ES nacionalinės statistikos tarnybos naudoja vieningas apibrėžtis tarptautiniams migrantams skaičiuoti. t.y. emigrantais laikomi asmenys, kurie išvyksta į kitą valstybę ir ketina joje apsigyventi nuolat arba ne trumpiau kaip 12 m., o imigrantais – asmenys, kurie atvyksta į šalį ir ketina joje apsigyventi nuolat arba ne trumpiau kaip 12 mėn. Jeigu asmuo išvyksta arba atvyksta į kitą šalį trumpesniam negu 12 mėn. laikotarpiui, jis migracijos statistikoje neapskaitomas. Lietuvos statistikos departamentas demografinei ir migracijos statistikai rengti (įvertinti deklaruotus migracijos srautus) naudoja Gyventojų registro tarnybos duomenų centrinės bazės duomenis. Be to, 2006–2010 m. kasmet buvo atliekamas statistinis tyrimas nedeklaruotos emigracijos apimtims įvertinti. Tyrimo rezultatai parodė, kad tik kas antras – trečias emigrantas deklaravo savo išvykimą iš Lietuvos. Jungtinė Karalystė – pagrindinė Lietuvos gyventojų emigracijos kryptis. Per pastaruosius penkerius (2007– 2011) metus Jungtinę Karalystę tikslo šalimi rinkosi vis daugiau emigrantų - 2008– 2009 m. į ją emigravo kas ketvirtas, o 2010 ir 2011 metais – kas antras emigrantas. Airija buvo antroji (10 proc. visų emigrantų) valstybė, o trečioji – Norvegija (7 proc.).

Emigrantai pagal būsimą gyvenamąją vietą (valstybę) 2011 m.

Spalis | 2012


Britanijos lietuvis

Nagrinėjant emigrantų sudėtį pagal amžių nustatyta, kad į užsienį išvyksta jauni žmonės. Antai 2011 m. beveik pusė (42,8 proc.) visų emigrantų buvo 20–29 metų amžiaus jaunimas, po penktadalį (22 proc.) 20–24 ir 25–29 metų amžiaus asmenys. Kas aštuntas emigrantas buvo 30–34 metų, kas dvyliktas – 35–39 metų amžiaus atitinkamai. 40–59 metų amžiaus gyventojai sudarė 17 procentų visų emigrantų. Daugiau negu pusę (55 proc.) pernai emigravusių 18 metų ir vyresnio amžiaus moterų sudarė nesituoku-

5

sios, beveik trečdalį (28 proc.) - ištekėjusios. Emigravę niekada santuokoje negyvenę šio amžiaus vyrai sudarė 56 procentus. Atkreiptinas dėmesys, kad jauni žmonės gal būt pirmojo darbo ieškoti vyksta į užsienį. 15-19 amžiaus grupėje tik 7 proc. emigrantų turėjo darbo patirties Lietuvoje. Iš bendro 15 metų ir vyresnio amžiaus emigrantų skaičiaus 2011 m. 82 procentai prieš išvykdami iš šalies nedirbo vienus metus ir ilgiau. Ši dalis sumažėjo – 2010 m. sudarė 85 proc.

Emigrantai iš Lietuvos pagal amžiaus grupes

Galima pateikti statistinio emigranto, 2011 m. išvykusio iš Lietuvos portretą: tai jaunas 20–29 metų amžiaus žmogus (vyras ar moteris), niekada negyvenęs santuokoje, pagrindinė išvykimo tikslo valstybė – Jungtinė Karalystė, prieš išvykdamas nedirbo metus ir ilgiau. Kasmet didėja Lietuvos Respublikos piliečių, studijuojančių užsienio valstybėse, skaičius*: nuo 6,9 tūkst. 2007 m. iki 10,6 tūkst. 2010 m. (išaugo 1,5 karto). 2010 m. Jungtinėje Karalystėje studijavo 4,9 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių, arba kas antras studijuojantis užsienyje. Per keturis metus, nuo 2007 m. studijuojančių Spalis | 2012

Jungtinėje Karalystėje lietuvių skaičius padvigubėjo. Apie emigracijos mastus galima spręsti ir iš emigrantų perlaidų savo šeimoms ir artimiesiems, kurios kasmet auga. Lietuvos banko duomenimis, 2011 m. gautos darbo pajamos ir privačių asmenų pervedimai iš užsienio sudarė 4842 mln. litų, tai 470 mln. litų daugiau nei 2010 m. ir 35 proc. daugiau nei 2007 m. Gautų darbo pajamų ir privačių asmenų perlaidų dalis, palyginti su bendruoju vidaus produktu (BVP), 2011 m. sudarė apie 5 procentus (2007 m. – 3 proc.).


6

Britanijos lietuvis

AKTUALIJOS

Privačių asmenų pervedimai iš užsienio Lietuvos banko mokėjimų balanso duomenys, mln. Litų

Grįžtančių į tėviškę daugėja Pastebima, kad grįžtančių Lietuvos piliečių skaičius ir dalis bendrame imigrantų skaičiuje didėja. Štai 2011 m. į Lietuvą grįžo 14 tūkst., tai sudarė 89 proc. visų imigrantų, arba buvo 3 kartus daugiau negu 2010 2012 m. tendencija išliko ta pati: sausio - liepos mėn. imigravo 12,4 tūkst. žmonių, iš jų 10,9 tūkst. (88 proc.) – Lietuvos Respublikos piliečiai. 2007- 2010 m. per metus vidutiniškai grįždavo daugiau nei 5 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių.

Grįžę (reemigravę) Lietuvos Respublikos piliečiai pagal buvusią gyvenamąją vietą (valstybę) 2011 m.

Pernai beveik pusė (6,4 tūkst.) visų grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių atvyko iš Jungtinės Karalystės (2010 m. – 1,4 tūkst., 2007 – 1,8 tūkst.).

2011 m. daugumą (71 proc.) visų reemigrantų sudarė 20–39 metų amžiaus Lietuvos Respublikos piliečiai (2010 m. – atitinkamai 63 proc., 2007 m. – 60 proc.). Spalis | 2012


AKTUALIJOS

Neto tarptautinė migracija ES valstybėse narėse 2011 m.

Spalis | 2012

Britanijos lietuvis

7


8

Britanijos lietuvis

AKTUALIJOS

Dideli emigracijos iš Lietuvos srautai bei sąlyginai nedidelė emigracija įtakoja darbingo amžiaus, tuo pačiu ir dirbančių gyventojų mažėjimą. Nors tiek emigrantų, tiek imigrantų struktūroje darbingo amžiaus asmenys sudaro daugumą (80-90 proc.), tačiau jų skaičius labai skirtingas: 2011 m. darbingo amžiaus emigrantų skaičius maždaug keturis kartus viršijo imigrantų skaičių (o 2007 m. - 3 kartus). Migracija, ypač emigracija, labai

įtakoja Lietuvos gyventojų amžiaus struktūrą, visuomenės senėjimą. Ypač vaizdžiai pastebimas jaunų žmonių praradimas, lyginant atskirai visų gyventojų, emigrantų ir imigrantų amžiaus struktūros skirtumus. Visų gyventojų amžiaus struktūra yra maždaug tolygi, o migrantų dauguma – jauni, iki 44 metų amžiaus asmenys.

Lietuvos gyventojų, emigrantų ir imigrantų amžiaus struktūra

Gyventojų surašymai – pagrindinis šaltinis gyventojų ir migrantų skaičiui ir sudėčiai nustatyti Lietuva, kaip ir visos ES valstybės narės, 2011 m. atliko visuotinį gyventojų ir būstų surašymą. Surašymas užfiksavo, kiek Lietuvoje 2011 m. kovo 1 d. buvo nuolatinių gyventojų, kokios jų demografinės, socialinėsekonominės, kultūrinės charakteristikos, kokie namų ūkiai, kaip jie apsirūpinę būstais, kokia jų kokybė. Be to, remiantis galutiniais surašymo rezultatais, bus įvertintos ir nedeklaruotos emigracijos apimtys, t.y., kiek gyventojų per dešimtmetį, nuo 2001 m., išvyko iš Lie-

tuvos. Galutiniai Lietuvos statistikos departamento paskelbti rezultatai rodo, kad Lietuvoje trijų milijonų nebėra; 2011 m kovo 1 d. užfiksuota 2 mln. 988 tūkst. gyventojų. 2014 metais Lietuvos statistikos departamentas, pasinaudodamas kitų pasaulio valstybių gyventojų surašymų duomenimis, konsultuodamasis su pasaulio lietuvių bendruomenėmis, mokslininkais ir ekspertais, bandys įvertinti, kiek lietuvių gyvena pasaulyje. Spalis | 2012


PAŽINTIS

Britanijos lietuvis

9

P. Gailius parodos atidaryme.

Zita Čepaitė

Dailininko P. Gailiaus įkvėpimo šaltinis – Lietuva Pasaulyje žinomas, Paryžiuje jau daugiau kaip 60 metų gyvenantis tapytojas Pranas Gailius jaučiasi tikru paryžiečiu, nors gimė Lietuvoje, Mažeikių rajone. Per Antrąjį pasaulinį karą pasitraukė į Vakarų Europą. 1945 m. apsigyveno Strasbūre, piešimo mokėsi Taikomosios dailės mokykloje. 1950 m. studijavo F. Léger meno akademijoje, nuo 1953 m. – Aukštojoje nacionalinėje dailės mokykloje Paryžiuje. Rugsėjo 19 d. LR ambasadoje Londone atidaryta Prano Gailiaus darbų paroda – tai pirmoji pasaulyje žinomo menininko paroda Londone. Ji atsirado Aistės Anusaitės iniciatyvos dėka, sumanymą parėmė ambasadorius O. Jusys, ir žinomo dailininko darbai, eksponuoti daugybėje pasaulio šalių, galiausiai atkeliavo ir į Britanijos sostinę. Lietuvoje su Prano Gailiaus kūryba meno mėgėjai pirmą kartą susipažino 2004 m., kai Kauno Čiurlionio daiSpalis | 2012

lės muziejuje buvo surengta retrospektyvinė jo darbų paroda. Ir nors pats dailininkas subrendo prancūziškos kultūros aplinkoje, širdyje jis išlaikė ryšį su Lietuva. “Man iš tiesų Lietuvos niekada netrūko. Mano vaikystė prabėgo Lietuvoj ir tie vaizdai iki šiol maitina mano kūrybą. Išmokau tapybos Paryžiuje, bet mano įkvėpimo šaltinis – Lietuva,”- teigia dailininkas, kuris Lietuvą pirmą kartą aplankė 2005 m.


10

Britanijos lietuvis

PAŽINTIS

Ar svečiuodamasis Lietuvoje aplankėte savo gimtinę? Buvau savo gimtinėje, žinoma. Bet po tiek metų… Mane kai kurie Amerikos lietuviai, jau patys tą patyrę, perspėjo, sako: “Pranai, geriau negrįžk”. Kadangi tikrai, verkt norisi, po tiek metų viskas pasikeitę. Pelkes visas išdžiovino, viskas kitaip, jokio ženklo. Tik atminty tie tė-

kalbą, jo kraują, jo širdį. Poetai labai svarbūs kraštui. Bet jūsų darbai labai poetiški… Jie ne tik poetiški, aš savo tapybą rašau… Esu kažkaip širdyje pasilikęs poetu, kadangi mano poezijos niekas nesiklausė, tapau tapytoju, bet poeto dvasia pasiliko.

viškės vaizdai beišlikę. Kaip jūsų gyvenime atsirado tapyba? Kai buvau gimnazijoje, buvau poetas. Buvau poetas šimtu procentų. Strasbure dar irgi rašiau eiles ir skaitydavau jas. Susirinkdavo lietuviai, bet niekas manęs nesiklausė, juokinga buvo. Skaitau garsiai, pakeltu balsu, bet niekas nesiklauso. Kai tapau dailininku, esu šimtu procentų dailininkas. Nes rašyti poeziją lietuviškai, kai nedaug kas ją skaito, labai liūdna. Kai buvau jaunas, buvau mokiniu vienoje architektų studijoje, maniau, kad būsiu architektas, bet man sako, jei nori būti architektu reikia išmokti piešti. Įstojau į meno mokyklą ir tą popietą pasidariau dailininku. Tapybai nereikia vertimo, o poezija yra grynai tautinis dalykas. Poeto svarba yra nepaprasta, nes poetas palaiko savo krašto

Kokia buvo jūsų kūrybinio kelio pradžia? Pradėjęs studijuoti Paryžiuje dirbau pas tokį lietuvį, kuris gamino žaislus, tai anksti iš ryto išnešiodavau užsakymus, o paskuji eidavau į akademiją. Nes reikėjo ne tik pragyvenimui užsidirbti, reikėjo ir už mokslą mokėti. Paryžius traukia dailininkus iš visų kraštų, nemažai ten gyveno ir dailininkų iš Lietuvos. Ar jūs susitikdavot, bendraudavot? O taip. Kai tik nuvykau į Paryžių, pirmiausia apsilankiau pas dailininką Kasiulį ir iš pradžių mes dažnai matydavomės, paskui jau rečiau. Bendravau ir su skulptorium Mončiu, su kitais, bet kai įsigijau dirbtuvę Pietų Prancūzijoj, ten daug laiko praleisdavau, tai bendravimas nebebuvo toks intensyvus. Be to, dailininkai į kitas šalis išsivažinėjo, ir vienu metu jų buvo likę gana nedaug. Paskui, kai sienos atsidarė, nemažai vėl iš Lietuvos atvyko, bet jau kita karta, jie kitaip dirba, ir mažai aš su jais turiu kontaktų. Gyvenu daugiausia ne Paryžiuje, ir Spalis | 2012


PAŽINTIS

į parodas mažiau bevaikštau, aš tiek daug jau jų esu matęs… Be to, tapyba dabar nemadinga. Aš turėjau laimės patekti į Paryžių tada, kai tapyba buvo aukštumoj, tai buvo viso kultūrinio gyvenimo lokomotyvas. Dabar daro kitokius menus, kitos išraiškos priemos, tai tapyba nustumta… bet dėl to nieko blogo, galima labiau ties kūryba susitelkti. Visais laikais iš meno gyventi nebuvo lengva. Kaip jums sekėsi? Lengva nebuvo, bet aš nieko kito nesu daręs. Baigęs akademiją pasakiau sau – esu dailininkas ir turiu gyventi iš meno. Tuomet valgydavau tokioj studentų valgykloje ir ten ateidavo mano draugų, pažįstamų, ir aš vienam kitam pasisiūliau padaryti portretą, ir taip pradėjau po truputį užsidirbti. Aišku, gyveni kaip gyveni, bet kai esi jaunas, esi turtingas. Ir tai buvo periodas, kaip jau minėjau, palankus tapybai, ir aš iš ryto su piešiniais su akvarelėm išeidavau ir keliaudavau per galerijas, kurių Paryžiuje daug, ir per pusdienį aš jau turėdau pinigų savaitei gyventi. Galerijos pirkdavo darbus, o 1957 m. surengiau pirmą parodą. Bet aš nenorėjau jokio kontrakto, nenorėjau prisirišti prie galerijos, norėjau būti nepriklausomas menininkas. Dar gimnazijoje aš buvau apie dailininką susidaręs tokį įvaizdį ir man pavyko pagal tą įvaizdį gyventi. Tai didelis mano pasiekimas. Kai dabar žiūrit į savo anksčiau darytus darbus, ar jie jums patinka? Mano darbai man patinka. Patinka dėl to, kad jie turi tęstinumą, aš esu dailininkas kurio darbai susiję, vienas darbas pagimdo kitą, ir tai teikia pasitenkinimą. Laimingiausias esu kai esu savo dirbtuvėje, savo darbų apsuptyje. Amerikoje gyveno nemažai lietuvių dailininkų, ar palaikėte su jais ryšius? Aš dažnai važiuodavau į Ameriką, nes mano motina ten gyveno. Bendraudavau su tenykščiais lietuviais dailininkais, esam rengę kartu parodas. Nemažai Amerikoj parodų surengiau. Dirbau su viena Čikagoje, Mičigano aveniu įsikūrusia galerija, kuri eksponuodavo ir parduodavo mano darbus, bet aš negalėjau priprasti prie Amerikos. Ten kaip dailininkas būčiau turėjęs geras galimybes, bet negalėjau priprasti. Man trūko paprastų kasdienos dalykų, aš norėjau kavinėj atsisėsti, kavos išgert, laikraštį pavartyti, pasivaikščioti, bet tais laikais Amerikoje to nebuvo, visi su mašinom važinėjo, kavinių nebuvo. Kai kurie užsienyje gyvenę lietuviai dailininkai grįžta į Lietuvą, kitų darbai į Lietuvą parkeliauja. Ar jūsų niekas neragina į Lietuvą grįžti? Būna visokių minčių… Aš esu labai užimtas tai nedaug Spalis | 2012

Britanijos lietuvis

11

toms mintims laiko skiriu, bet kartais kyla klausimas – kur norėtum mirti, kokiame pasaulio krašte? Buvo toks “durnas” momentas, kai kilo toks klausimas. Bet praėjo. O kalbant apie grįžimą į Lietuvą – tikrai gali pasitaikyti proga, įsimylėsiu kokią lietuvaitę ir važiuosiu į Lietuvą, bet turbūt jau per vėlu… (Juokiasi) O jeigu rimtai, tai manęs Lietuvoj niekas nelaukia. Ten pilna dailininkų. Ir gerų. Ar negalvojat rašyti atsiminimus? Na, tada reikia, kad nustočiau tapyti. Bet kita vertus, biografiniai pasakojimai įdomūs tada, kai rašoma apie didžiuosius dailininkus, pavyzdžiui Pikaso. Žmones labiau domina jo gyvenimas, jo meilės ir jo išsiskyrimai negu jo tapyba. Aš manau, kad jeigu kam įdomi biografinė dalis, tai tu rask ją darbe. Mano visi darbai yra biografiški. P. Gailius su parodos organizatore A.Anusaite. P. Gailiaus tapyba pasigėrėti galima užsukus į LR ambasadą Londone.


12

Britanijos lietuvis

SUSITIKIMAI

Kaip Lietuvoje rūpinamasi gyvenimo kelią baigiančiųjų slauga St Luke’s Hospice yra nepriklausomi, labdaringu pagrindu veikiantys slaugos namai, kurie aptarnauja du šiaurės vakarų Londono rajonus (Harrow & Brent). St.Luke’s slaugos ligoninė jau aštuoneri metai broliaujasi su panašaus pobūdžio įstaiga Kaune, o pats Michael Coward ne kartą lankėsi Lietuvoje pasidalinti patirtimi. Praeitą vasarą Lietuvoje jis lankėsi jau trečią kartą. Nuo pat pirmos kelionės į Lietuvą 2004 m. jis stebėjo, kaip Lietuvoje pamažu bet sėkmingai prigyja paliatyvinės globos idėja. Nuo 2006 m. M.Coward yra Britų-lietuvių asociacijos narys tad grįžęs iš kelionės po Lietuvą asociacijos narius jis supažindino su kelionės įspūdžiais ir pastebėjimais apie mirtinai sergančių ligonių slaugą Lietuvoje. Michael Coward

Kadaise teko susipažinti Lietuvos sveikatos ministerijos 2006/07 m. metine ataskaita ir joje apie gyvenimo kelią baigiančiųjų slaugą nebuvo net užsiminta. Nepaisant tos srities specialistų pastangų paliatyvinė slauga tebebuvo Pelenės vietoj. Šio vizito metu pastebėjau didžiulį progresą mirtinai sergančių ligonių priežiūros srityje. Dabar keli žodžiai apie tai, kas yra toji paliatyvinė slauga bei ką mes vadiname žodžiu „hospice“? Bendriausia prasme “hospice” (lietuviškas atitikmuo būtų slaugos namai) yra institucija ar organizacija, kuri rūp;inasi profesionalia mirtinai sergančių ir savo paskutines dienas gyvenančių ligonių priežiūra. „Hospice“ užduotis padėti jiems visavertiškai nugyventi paskutines savo gyvenimo dienas. Tokia institucija taip pat padeda ligonio šeimoms ir jo slaugytojams. Dažnai sakoma, kad paliatyvinė slauga susideda iš 4 dalykų – dvasinės, fizinės, emocinės ir socialinės globos. Tokia slauga nebūtinai susijusi su pastatu, JK

Skaitytojų dėmesiui pateikiame susitikimo metu skaityto pranešimo santrauką. šiuo metu paliatyvinė slauga yra teikiama ir namuose, ir įvairiose globos įstaigose. Norėčiau pabrėžti, kad paliatyvinė slauga nėra pastatai, tai slaugymo filosofija. Ir esmė čia ne mirtis ar marinimas, o gyvenimas, t.y. priešmirtinio gyvenimo kokybė. Paliatyvinė slauga nėra gydymas, tai pagalba žmogui medikamentais kontroliuoti ligos simtomus ir kiek įmano-

ma išvengti skausmo. Tai pagalba žmogui suvokti ir susitaikyti su savo situacija siūlant jam dvasinę ar jei pageidaujama religinę paramą. Mirtis turi būti pripažįstama kaip natūrali gyvenimo dalis ir svarbu suteikti žmogui galimybę numirti kaip įmanoma taikiau, oriau ir jeigu tai įmanoma, mirštančiojo pasirinktoje vietoje. Slaugos namų istorija JK yra susijusi su labdaros tradicija. Ši tradicija pasireiškia tuo, kad šios ligoninės išlaikomos ir labadringų lėšų – mano Spalis | 2012


Britanijos lietuvis

vadovaujamos ligoninės 70 proc. lėšų sudaro labdaringi įnašai. Likusioji dalis ateina iš nacionalinės sveikatos apsaugos sitemos. Tačiau labdara – ne vien pinigai. Labai svarbus ir savanorių darbas. Mano ligoninėje dirba 750 savanorių, atliekančių pačius įvairiausius darbus. Kai pirmojo vizito į Lietuvą metu 2004 m. paminėjau, kiek turiu savanorių, daugeliui atvipo žandikauliai. Nuo to laiko situacija Lietuvoje pasikeitė ir atsiranda vis daugiau žmonių, kurie supranta savanorystės idėją. Nekokia situacija ir su finansavimu, bet guodžia tai, kad valstybė pradėjo skirti šiek tiek lėšų. Paliatyvinės slaugos veiklą nemažai remia Rotary bei Liūtų klubai. Vizito metu man didžiausią įpūdį padarė pirmojo lietuviško hospiso – Palaimintojo M. Sopocko hospiso atidarymas birželio 6 d. Jis įkurtas vietoj buvusių Šv. Vincento vienuolyno griuvėsių, kurie Vilniaus arkivyskupo Kardinolo Bačkio sprendimu buvo perduoti Dievo gailestingumo seserims. Pirmuosius pacientus čia žadama priimti nuo rugsėjo mėnesio. Čia bus priimami suaugusieji ir vaikai, visi, kas serga nepagydomomis vėžio formomis. Šiuo metu minėtoje slaugos įstaigoje dirba 70 savanorių. Tiesa, nepagydomai sergančio slauga Lietuvoje suprantama kiek kitaip negu JK. Lietuvoje akcentuojami mirštančiojo poreikiai ir pasirengimas mirti oriai ir su meile širdyje. JK nepagydomai sergančių slauga orientuojama į gyvenimo kokybę ir pavyzdžiui St.Luke’s šūkis skamba taip – stiprinti gyvenimo kokybę. Tai rodo, kad būtina atsižvelgti į skirtingas Lietuvos ir JK kultūras. Lietuva yra katalikiškas kraštas ir mano minėtas „hospisas“ buvo pastatytas ir įkurtas katalikų bažnyčios. Tad nenuostabu, kad religija čia taps labai reikšminga paliatyvinės slaugos dalimi. Vizito metu iš daugybės paliatyvinės slaugos srityje dirbančių žmonių aš girdėjau, kokie jie dėkingi St Luke’s Hospice už pagalbą ir paramą. Buvau pamalonintas išgirdęs, jog daugelio manymu būtent mano susitikimas su Kardinolu Bačkiu paskatino jį skirti bažnyčiai priklausiusią žemę Vilniaus hospisui. Ir nors šie pagyrimai labai glosto ausį, negaliu nuvertinti diddžiulio ir pasiaukojančio mano kolegų lietuvių darbo. Palyginus su tuo, kas buvo 2004 m. matyti didžiulis žingsnis pirmyn. Naujai atidarytas lietuviškas hospisas neatkartos angliškojo modelio, bandymų ir ieškojimų būdu teks ieškoti, kas geriausiai tinka Lietuvai. Negaliu nepastebėti, kad nepaisant jog buvo nustatyti nacionaliai slaugos patarnavimų tarifai bei priimti atatinkami įstatymai, visoje sistemoje dar labai trūksta koordinacijos. Lietuvos paliatyvinės slaugos asociacija labai stengiasi informuoti šios srities specialistus apie pasikeitimus ir naujoves, ir glaudžiai bendradarbiauja su kitomis šalimis. Tačiau turint omeny, kad Sveikatos apsaugos ministerijoje yra tik vienas darbuotojas atsakingas už paliatyvinę slaugą, nenuostabu, jog naujųjų Vilniaus slaugos namų atidarymas nebuvo plačiau pristatytas visuomenei ir liko tik bažnyčios ir miesto vidaus reikalu. Įdomu pastebėti, kad paliatyvinė slauga įteisinta įstatymu. Man ne kartą buvo aiškinama, kad slauga turi būti suteikiama taip kaip numato įstatymas. Matyt, jaunai demokratijai vis dar besivaduojančiai iš vos pries 20 metų nusimestos sovietų okupacijos įtakos, poreikis steigti naujas institucijas ir reguliuoti veiklą, atrodo labai svarbus – ne mažiau svarbus negu Olimpinis aukso medalis. Išties, pirmieji žodžiai, kuriuos po įprasto pasisveikinimo išgirdau atvykęs į Vilniaus oro uostą, buvo šie – Lietuva laimėjo aukso medalį. Kai kuriose srityse pasistūmėta net toliau negu JK. Pavyzdžiui, Lietuvoje nustatytas tam tikras įstatymo ginamas paslaugos įkainio tarifas, ir nors finansavimas visiškai neadekvatus, pats principas yra įtvirtintas. Pirmojo vizito metu lankydamas Kauno slaugos ligoninę girdėjau pasakojimus, kaip per keletą mėnesių pasibaigus finansams, pacientai turėdavo palikti ligoSpalis | 2012

13

ninę, jei jų šeimos neišgalėdavo už slaugą sumokėti. Dabar tokių dalykų nebepasitaiko. Išties, tai pažanga. Aš kartais svarstau, kaip stipriai pagerėtų paliatyvinė slauga visoje šalyje, jei koordinacija ir informacijos apykaita būtų geresnė. Viename iš ankstesnių savo raportų sakiau, kad matyt reikia paliatyvinės slaugos rungties čempiono ir tada reikalai greit pajudėtų pirmyn. Tą patį galiu pasakyti ir šiandien. Negalima neatsižvelgti ir į tai, kad labdaros koncepcija Lietuvoje yra visiškai kitokia nei JK, ir iš esmės yra susijusi su religija. Man susidarė įspūdis, kad bažnyčia vaidina svarbų vaidmenį skatinant ir praktiškai organizuojant paliatyvinę slaugą, kai tuo tarpu valstybė nustatinėja tarifus ir teikia ligonių gydymo paslaugas. Labdaringos organizacijos dar tik kuriasi, gimimo stadijoje ir savanorystės kultūra. Prireiks laiko, kad tie daigai užaugtų ir taptų svarbia visuomenės gyvenimo dalimi. Daugybę kartų ir pačiose įvairiausiose situacijose man buvo minėta, kaip geros iniciatyvos ir sumanymai patenka į biurokratines pinkles, yra sužlugdomi valdininkų neveiklumo arba tarpusavyje konkuruojančių interesų grupių bei korupcijos. Nežinau, kaip tai pakeisti, tik galiu paploti žmonėms, kurie nepaisant minėtų problemų, dirba ir pasiekia, kad slaugos namai kurtųsi ir veiktų.


14

Britanijos lietuvis

SPORTAS

A. Stewart (kairėje) į spaudos konferenciją susirinkusius žurnalistus pakvietė į treniruotę.

Zita Čepaitė

Anglijos kriketo legenda žaisti kriketą ragina ir lietuvius Nuo rugsėjo 17 d. visos vidurinės Jungtinės Karalystės mokyklos kviečiamos dalyvauti konkurse, kurio tikslas paskatinti mokinius žaisti kriketą. Konkurso metu bus atrinktos keturios mokyklos, kurias aplankys gyva Anglijos kriketo legenda Alec Stewart.

Konkurse gali dalyvauti bet kuri J K veikianti vidurinė mokykla. Pateikti paraišką dalyvauti konkurse paprasta, užtenka įeiti į internetinį puslapį www.moneygram.com/cricket ir nusiųsti konkurso rengėjams 500 žodžių esė, kurioje būtų išdėstyta, kodėl būtent ši mokykla turėtų būti viena iš keturių išrinktųjų. Paraiškos konkursui turi būti pateiktos iki spalio 17 d.

A.Stewart apsilankys konkursą laimėjusiose mokyklos, suteikdamas mokiniams galimybę susipažinti su garsiausiu Anglijos kriketo žaidėju, užduoti jam klausimus, kartu nusifotografuoti ar gauti autografą. “Vaikai labai mėgsta sporto didvyrius, bet retai kada gauna galimybę gyvai susidurti su visų laikų geriausiu

žaidėju,” – projekto pristatymo metu kalbėjo MoneyGramo viceprezidentas atsakingas už rinkodarą Juan Agualimpia. – Susižavėjimas kriketu atsiranda vaikystėje ir šis konkursas pagelbės mokiniams priartinti savo svajonę tapti Anglijos kriketo žaidėju.” Mokiniams iš laimėjusių mokyklų bus suteikta galimySpalis | 2012


Britanijos lietuvis

15

Žongliravimas dviem ar net trim kamuoliukais irgi svarbi treniruotės dalis.

Smagu, kai kriketo žvaigždė įvertina pastangas.

bė apsilankyti Anglijos kriketo komandos persirengimo kambariuose, susipažinti su garsiausių kriketo aikščių infrastruktūra ir treniruotis kartu su kriketo legenda. Projektą vainikuos tarpmokyklinis turnyras ir nugalėtojai bus apdovanoti MoneyGramo įsteigtu prizu. “Panašiai kaip daugelis vaikų iš pradžių aš žavėjausi kriketu kaip žaidimo fanas, o vėSpalis | 2012

liau ir pats pradėjau žaisti, - pabrėžė A.Stewart dalyvavęs projekto pristatymo spaudos konferencijoje. – MoneyGramo sumanyto projekto metu aš tikiuosi būsimiems kriketo žaidėjams suteikti nepakartojamų įspūdžių.” Unikalaus MoneyGram projekto ambasadoriumi tapęs kriketo legenda A.Stewart į spaudos konferenciją susirinkusius žurnalistus pakvietė trumpai kriketo treniruotei. Su žvaigžde treiniruotis smagu net ir tiems, kas apie kriketą nieko neišmano. Beje, konkurse dalyvauti gali ir tos mokyklos, kurios kriketo komandų neturi, nes projektu norima paskatinti didesnį susidomėjimą šiuo puikiu žaidimu. A.Stewart “Britanijos lietuviui” sakė, jog jis labai norėtų, kad kriketas rastų kelią ir į tas šalis, kur šis žaidimas niekada nebuvo žaidžiamas. “Žinoma yra šalys, kurios nuo seno kriketą žaidžia, kaip Anglija, Pakistanas, Indija, tačiau norisi, kad šis puikus žaidimas paplistų , būtų mėgstamas ir kitose šalyse. Ir tai vyksta. Gal ir Lietuvoj kada nors pamatysim kriketą, manau, kad lietuviai turi talentą kriketui. Gal ateis toks laikas, kai kriketas taps ir olimpine sporto šaka,” – sakė vienu geriausių visų laikų kriketo žaidėju laikoma garsenybė. Daugiau informacijos www.moneygram.com/cricket


16

Britanijos lietuvis

PSICHOLOGIJA

Psichologė-psichoterapeutė Edita Radzevičiūtė

Amžiaus tarpsnių psichologija - savęs ir savo artimųjų pažinimas Nusprendžiau pasidalinti su jumis žmogaus vystymosi psichologijos žiniomis. Psichologai mano, kad kiekviename amžiaus tarpsnyje žmogus vystosi skirtingai ir išskiria būtent tam amžiui svarbius aspektus. Amžiaus tarpsnių psichologijos pažinimas padeda mums labiau suprasti savo, savo vaikų, tėvų ir šalia esančių augimą ir keitimąsi, suprasti bei atliepti konkrečiame amžiaus tarpsnyje svarbius poreikius. Esu pastebėjusi, kad kartais tėvai ar seneliai pyksta ant savo vaikų dėl to, kas vaikams ar jaunuoliams tame amžiaus tarpsnyje yra visiškai normalu ir natūralu. Dažniausiai taip atsitinka tuomet, kai patys suaugę nepažįsta savo mąstymo, kūno, bendravimo ar emocinių poreikių.

Daugelis psichologų mano, kad per pirmuosius tris žmogaus gyvenimo metus susiformuoja esminiai asmenybės bruožai, nuostatos, ryšio su savimi ir kitais įpročiai, įsitikinimai. Todėl labai svarbu tėvams suprasti kūdikio fiziologinio, pažintinio, emocinio bei socialinio vystymosi poreikius.

Žmogaus vystymasis vyksta visuose jo esybės sluoksniuose: fiziologiniame (žmogaus kūnas), pažintiniame (mąstymo procesai) ir psichosocialiniame (ryšys su savimi ir kitais). Į individualų žmogų negalime žvelgti atskirtai ir visi šie sluoksniai žmogaus vystymosi istorijoje yra labai artimai susiję. Tačiau kalbant bendrai, norėčiau daugiau pasidalinti apie žmogaus psichosocialinį vystymąsi skirtinguose amžiaus tarpsniuose. Psichosocialinės vystymosi teorijos pradininkas yra Erikas Eriksonas. Jis teigė, jog kiekviename amžiaus tarpsnyje žmogus išgyvena krizę. Sėkmingo ir pilnavertiško žmogaus vystymosi atveju problema yra išsprendžiama bei krizė yra įveikiama. Manoma, kad tuomet žmogus yra pasirengęs perėjimui į kitą vystymosi stadiją, pasirengęs tolimesniam augimui ir keitimuisi.

Kūdikystė (iki 1m) Svarbiausia kūdikystėje sprendžiama žmogaus vystymosi problema yra saugumas-nesaugumas. Jei tėvai supranta kūdikio poreikius ir juos tinkamai atliepia, jei kūdikis jaučiasi saugus, jame vystosi esminis gebėjimas pasitikėti, kuris yra pagrindas tolimesniam jo asmenybės vystymuisi, santykiams, bendravimui, gyvenimo kūrimui. Jei tėvai nesupranta kūdikio emocinių, pažintinių, fiziologinių poreikių, negeba užmegzti ir palaikyti ryšio, nuolat emociškai atstumia bei nesirūpina juo, kūdikio suvokime vystosi nepasitikėjimas aplinka ir pasauliu, įtarumas. Kūdikis įgyja gilią baimę ir pasąmoningą įsitikinimą, jog pasaulis ir žmonės yra nepatikimi ir nenuspėjami, jog žmonėmis negalima pasitikėti. Britų psichologas psichoterapeutas J. Bowlby, prieraišumo

teorijos pradininkas, teigia, jog priklausomai nuo motinos ryšio su kūdikiu ir nuo to, ar saugus kūdikis jaučiasi, žmogus išvysto saugų arba nesaugų prieraišumo, kitaip sakant, santykių užmezgimo ir palaikymo, stilių, kuriuo jau būdamas suaugęs vadovaujasi savo gyvenime. Prieraišumo teoriją nagrinėję psichologai pastebėjo, jog ilgesniam laikui nuo tėvų atskirtas kūdikis pirmiausiai stipriai protestuoja, verkia ir šaukiasi pagalbos, vėliau giliai nusivilia, užsisklendžia, jaučiasi nelaimingas. Tėvams vėl sugrįžus, vaiko elgesys jau būna pasikeitęs. Vaikas ignoruoja savo tėvus, vengia emocinio ryšio, bet kartu ir stengiasi būti tarsi “prisiklijavęs” prie savo tėvų, taip bandydamas save apsaugoti nuo kito išsiskyrimo. Jei išsiskyrimo laikotarpis nebuvo ilgas, kūdikio nerimas palaipsniui silpnėja ir pasitikėjimo bei saugumo jausmas Spalis | 2012


Britanijos lietuvis

sugrįžta. Ilgo išsiskyrimo atveju vaikui ar vėliau jaunuoliui arba jau suaugusiam žmogui bus reikalinga ilgalaikė terapija atstatyti pasitikėjimo bei saugumo jausmą. Daugelis psichologų mano, kad per pirmuosius tris žmogaus gyvenimo metus susiformuoja esminiai asmenybės bruožai, nuostatos, ryšio su savimi ir kitais įpročiai, įsitikinimai. Todėl labai svarbu tėvams suprasti kūdikio fiziologinio, pažintinio, emocinio bei socialinio vystymosi poreikius. Jei patys tėvai užaugę pasitikėjimo pilnoje saugioje aplinkoje, jie dažniausiai natūraliai kūdikio poreikius atpažins ir žinos kaip atliepti. Tačiau didžioji dauguma mūsų esame užaugę šeimose, kuriose tikrai labai trūko pasitikėjimo bei saugumo, ypač emocinio. Todėl mums svarbu domėtis, skaityti ir stengtis suprasti pirmiausiai savo pačių saugumo ir pasitikėjimo poreikius, kad galėtume saugumą ir pasitikėjimą suteikti savo vaikams. Ankstyvoji vaikystė (1-3m) Šiame amžiaus tarpsnyje žmogus sprendžia autonomiškumo-gėdos problemą. Vaikas mokosi autonomiškumo, mokosi rūpintis savimi: naudotis tualetu, valgyti, kalbėti, vaikščioti. Patirdamas, kad gali daryti tai, ko anksčiau negalėjo, vaikas natūraliai didžiuojasi ir gėrisi savimi ir viską nori daryti pats. Šiame amžiaus tarpsnyje dažnai girdime iš savo vaikų „ne“. Tai jokiu būdu nėra nepagarba tėvams ar moralizavimo reikalingas reiškinys. Sakydamas „ne“ vaikas pradeda suvokti, jog jis yra atskiras asmuo nuo savo tėvų ir tokiu būdu savo suvokimu su tėvais dalijasi. Jei tėvai supranta, kad šioje amžiaus stadijoje vaikui yra svarbu išmokti autonomiškumo ir jį drąsina bei palaiko, sudaro jam galimybes bandyti bei juo didžiuojasi, vaikas išvystys savyje tvirtą pasitikėjimą savo galimybėmis, savimi, jausis saugus bei gebantis tinkamai valdyti savo norus, veiksmus, aplinką. Jei tėvai nuolat savo vaikus kritikuoja, žemina, įžeidinėja, kaltina, tyčiojasi, iš jų juokiasi, jiems draudžia bandyti, yra jais pastoviai nepatenkinti, vaikuose išsivystys gėdos bei nepasitikėjimo savimi, nepilnavertiškumo jausmas. Vaikus žlugdome nuolatos sakydami jiems „nelipk, neimk, nebėk, netrukdyk, nerėk, nekvailiok, t.t.“ Manoma, jog šiame amžiaus tarpsnyje neįgijus savarankiškumo, bus sunku tapti savarankišku paauglystėje ir suaugus. Ne vienas tikriausiai esame atpažinę savyje ar kituose suaugusį vaiką pilną neadekvaSpalis | 2012

17

taus nerimo bei nepasitikėjimo savimi. Vėlyvoji vaikystė (3-4/5m) Iniciatyvumo arba kaltės problema sprendžiasi šioje amžiaus stadijoje. Vaikas pradeda stebėti suaugusius, jų veiksmus, mokosi juos mėgdžioti. Pagrindinė vaiko veikla šiame amžiuje yra žaidimas. Per žaidimą vaikas mokosi bendrauti, suprasti kitą, keistis idėjomis. Labai svarbu šiame amžiaus tarpsnyje, kad mūsų vaikai turėtų bendraamžių su kuriais galėtų žaisti, mokytis bendrauti, klysti, taisyti klaidas, kurti planus, spręsti situacijas, vykdyti užduotis, daryti tinkamus pasirinkimus, naudoti savo nuomonę. Vaikai vysto savo vaizduotę bei kūrybiškumą šiame amžiuje. Jei tėvai skatina vaikus tyrinėti aplinką, žaisti, būti kūrybingais, vaikai išmoks atpažinti bei naudoti savo iniciatyvumą. Jei tėvai kontroliuos savo vaikus, nesukurs jiems galimybių žaisti, nežais patys su jais nusileisdami iki jų lygio būdami „kvailais“ (taip daugeliui ir dažnai mums, patiems nepatyrusiems laisvės bei kūrybinio skleidimosi, atrodo normalūs vaikiški žaidimai ir norai), vaikai išvystys kaltės ir gėdos jausmą, nepilnavertiškumą, bijos siūlyti savo nuomonę, taps per daug priklausomi nuo kitų. Mokyklinis amžius (5/6-11m) Šiame amžiaus tarpsnyje vaikas arba įgyja gebėjimą būti darbščiu ir sėkmingu, arba laiko save nevykėliu ir menkaverčiu. Kitaip sakant žmogus sprendžia kompetencijos-menkavertiškumo probemą. Pradėjus lankyti mokyklą, vaikas siekia būti sėkmingu ir kompetetingu. Vaikai pradeda suvokti savo gebėjimus ir pasiekimus. Labai svarbu šiame amžiuje vaikams patirti sėkmę. Būtent todėl vaikų pasiekimai pradinėse mokyklose nėra vertinami balais. Vertinimo sistema paremta drąsinimu ir pastebėjimu mažiausių vaiko gebėjimų bei pastangų. Jei vaikas patiria tėvų ir mokytojų padrąsinimą ir sėkmę, jis įgis pasitikėjimą savo įgūdžiais ir gebėjimais. Jei jis bus nuolat kritikuojams ar iš jo bus reikalaujama to, ką padaryti jis nėra pajėgus, vystysis menkavertiškumas, nusivylimas bei nepasitikėjimas savo gebėjimais. Paauglystė (12-18 m.) Paauglys sprendžia tapatumo-sumaišties dilemą. Šiame amžiaus tarpsnyje vystosi asmens tapatumo suvokimas. Paauglys ieško savo požiūrio apie save, santykius, vertybes, pasaulį. Pagrindinis paauglystės uždavinys yra pervertinti savo tėvų pažiūras, įsitikinimus, vertybes


18

Britanijos lietuvis

PSICHOLOGIJA

bei pasirinkti ką atmesti, ką pasilikti, ką naujo integruoti – tai yra pereiti prie individualios, asmeninės, unikalios pažiūrų sistemos. Paauglystė yra savęs tyrinėjimo bei eksperimentavimo metas. Šiame amžiaus tarpsnyje – perėjime iš vaikystės į suaugystę – paaugliai gali jaustis pasimetę bandydami suprasti save. Kartais jie elgiasi kaip vaikai, o kartais jie nori būti suaugusiais. Labai svarbu tėvams šią realybę suprasti, tai švelniai ir kantriai priimti ir išlaukti. Taip pat svarbu neužmiršti, kad didelė dalis emocinės sumaišties yra sukeliama didžiulių pokyčių kūne. Mums, susugusiems, svarbu gerbti savo paauglius vaikus, juos palaikyti ir mylėti, jų klausytis, nevaržyti jų nuomonės bei nepamiršti rūpintis jų saugumu. Nors paaugliai ir nori būti suaugusiais, jie taip pat nori, kad jais būtų rūpinamasi. Jiems taip pat reikia pagarbos, meilės, priėmimo ir supratimo, kaip ir bet kuriam kitam amžiaus tarpsnyje. Paaugliai, kuriems leidžiama eksperimentuoti saugiai bei tapti savimi, įgyja tvirtą pasitikėjimą savimi, jaučiasi nepriklausomi ir savarankiški, geba daryti jiems naudingus pasirinkimus, prisiimti atsakomybę, valdyti savo pačių gyvenimą. Paaugliai, kurių ieškojimas savęs yra varžomas, kurie yra kritikuojami, kontroliuojami, negerbiami, nesuprasti, taip ir lieką pasimetę, nežinantys, kas jie iš tiesų yra, jie būna pilni priešiškumo, agresijos, nusivylimo, depresijos. Paaugliai, kurių tėvams sunkiai sekasi suprasti savo vaikus, dažnai atsiduria įvairių priklausomybių, psichinių ligų, nusikalstamumo rizikoje. Dažnai tėvai pradeda matyti savo pačių auklėjimo klaidas, kai jų vaikai tampa paaugliais. Paauglystėje išryškėja viso vaikystės auklėjimo pasekmės. Kaip tėvai vertino savo vaikus, tai paaugliai vertins savo tėvus. Liūdna kartais matyti, kai tėvai reikalauja pagarbos sau iš savo vaikų patys jų nei suprasdami, nei gerbdami. Jaunystė-suaugystė (19-40m) Jaunas suaugęs žmogus sprendžia intymumo-izoliacijos problemą. Šiame amžiaus tarpsnyje svarbu užmegzti ir palaikyti artimą gilų intymų ryšį, draugystę. Manoma, kad jei paauglystėje žmogui pavyko atrasti savo tapatumą ir jaustis pilnavertišku asmeniu, tai toks žmogus jaus poreikį artimo gilaus ryšio su kitu. Psichologiniai tyrimai rodo, jog nepasitikintys savimi, nepilnavertiškai besijaučiantys, nepriimantys savęs, patyrę nesaugų ryšį su tėvais kūdikystėje ir vaikystėje asmenys jausis emociškai izoliuoti, vieniši, bus didesnės depresijos rizikos,

užmegs nesaugius santykius. Sėkmingo vystymosi šiame amžiaus tarpsnyje pasekmė – pasitikėjimu, įsipareigojimu, meile ir pagarba grįsti artimi santykiai. Branda (40-65 m.) Šioje vystymosi stadijoje žmogus paprastai jau yra pasiekęs jam svarbių tikslų ir aktyviai gyvena savo paties pasirinktą gyvenimą. Tai gali būti mėgstamas darbas, karjera, šeima, vertingas ir išliekantis indėlis visuomenei. Esminis žmogaus poreikis šiame amžiaus tarpsnyje „palikti pėdsaką“, padaryti kažką naudingo ir išliekamo visuomenėje. Gali būti, kad žmogus yra likęs psichologiniame sustingime, vis dar užstrigęs paauglystėje bei sprendžiantis kitus vidinius konfliktus, nežino kokie jo troškimai, siekiai, kas jam svarbu ir neranda būdo, kaip būti naudingu visuomenei, kaip realizuoti save pasaulyje. Kitaip sakant žmogus šioje vystymosi stadijoje sprendžia veiksnumo-stagnacijos problemą. Senatvė (virš 65 m.) Senatvė - žmogaus gyvenimą vainikuojantis apmąstymų laikas. Šiame amžiuje žmogus arba didžiuojasi savimi, džiaugiasi nugyventu savo gyvenimu bei pasiekimais, geba atleisti sau už padarytas klaidas, mėgaujasi poilsiu ir jaučia pasitenkinimą arba yra pilnas nevilties ir pykčio dėl „nenusisekusio“ gyvenimo. Tikriausiai kiekvienas esame sutikę spindinčių ramybe bei išmintimi senukų ir taip pat piktų ir nuolat bumbančių bei viskuo nepatenkintų. Šiame amžiuje žmogus sprendžia integracijos-nevilties problemą. Tikriausiai pastebėjote, kad žmogaus vystymuisi būdingas stabilumas ir taip pat nuolatinis pokytis. Žmogaus augimui reikia ir stabilumo ir atvirumo pastoviam keitimuisi. Skyriau daugiau dėmesio ir vietos vaikystei, nes joje yra mūsų asmenybės pagrindai. Tačiau svarbu suvokti, kokie svarbiausi mūsų poreikiai ir suaugystės amžiaus tarpsniuose, kad sąmoningai įvardinę savo nesėmes ir sunkumus galėtume daryti mums naudingus ir vertingus pasirinkimus. Nesėkmingai įveikta asmenybės vystymosi pakopa visada šauksis mūsų dėmesio ir supratimo bei problemos sprendimo. Nei vienas amžiaus tarpsnis nėra tam per vėlyvas. Stabilumo ir saugumo linkiu visiems, o taip pat ir atvirumo bei drąsos pokyčiams. Jei perskaitę šį straipsnį, susirūpinote dėl savo pačių emocinių sunkumų ir norėtumėte konfidencialios psichologinės pagalbos, galite kreiptis: therapy.creative@gmail.com, 07748802795. Spalis | 2012


LIETUVIAI PASAULYJE

Britanijos lietuvis

19

G. Damušytė: kiekvienas lietuvis garsina Lietuvą Š.M. rugpjūčio mėnesį glaudesniems ryšiams su Pasaulio lietuvių bendruomene palaikyti Lietuvos vyriausybė įsteigė naują ambasadoriaus ryšiams su Pasaulio lietuvių bendruomene postą ir paskyrė į jį Gintę Damušytę. Naujoji ambasadorė įsitikinusi, kad kiekvienas lietuvis, kuris save teigiamai realizuoja užsienyje – darbštumu, kūrybingumu, profesionalumu – garsina Lietuvos vardą. Pateikiame “Delfi” portale skelbtą sutrumpintą interviu su ambasadore. Jungtinėse Amerikos Valstijose, lietuvių šeimoje 1956 m. gimusi jūs ne tik išsaugojote lietuvišką tapatybę , bet aktyviai dirbote Lietuvai. Dvylika metų vadovavote Lietuvių informacijos centrui Niujorke, palaikėte ryšius su Lietuvos persitvarkymo sąjūdžiu, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę įstojote į Lietuvos diplomatinę tarnybą ir atstovavote Lietuvai įvairiose pasaulio šalyse, buvote pirmoji moteris ambasadorė NATO istorijoje. Per 30 m. trunkančią profesinę karjerą daugelyje pasaulio šalių bei didžiausiose pasaulinėse organizacijose jums teko sutikti skirtingų tautų patikėtinių. Kokių atsiliepimų ar vertinimų dažniausiai tenka išgirsti apie Lietuvą, kokia gi mūsų šalis žvelgiant į ją skirtingų užsienio šalių atstovų akimis? Lietuva sulaukia nemažai komplimentų. Stojant į Jungtines Tautas, Lietuvą sveikino, kad taikiai atkūrė Nepriklausomybę. Stojant į NATO ir ES, pripažino gerai parengtas karines pajėgas ir įgyvendinamas demokratines reformas. Lietuva yra keliama kaip sektinas fiskalinės drausmės modelis įveikiant globalinės finansų krizės padarinius. Kanadoje, kurioje ėjau ambasadorės pareigas pastaruosius 4,5 Spalis | 2012

metų, labai vertinama Lietuvos patirties perdavimas Rytų kaimyninėms šalims, teikiama pagalba Afganistanui, konstruktyvus bendradarbiavimas gynybos ir saugumo srityje bei daugiašalėse organizacijose. Kanada labai teigiamai atsiliepė ir apie Lietuvos pirmininkavimą ESBO (2011 m.) ir Demokratijų bendrijai (2010– 2011 m.). Artėja Seimo rinkimai. Pagal šiuo metu galiojančią rinkimų sistemą, užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai yra įrašomi į vienmandatės Nau-


20

Britanijos lietuvis

LIETUVIAI PASAULYJE

jamiesčio rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus ir savo politinę valią išreikšti gali balsuodami paštu arba nuvykę į Lietuvos ambasadą savo šalyje. Kad ši sistema neišpildo užsienio lietuvių lūkesčių patvirtina nesenai vykusio Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Seimo rezoliucija, kurioje prašoma įteisinti balsavimą internetu ir įkurti daugiau Seimo rinkimų apygardų, skirtų užsienyje gyvenantiems lietuviams. Kokia Jūsų nuomonė apie lietuvių diasporos įtraukimą į Lietuvos politinį gyvenimą? Ar užsienyje gyvenantiems lietuviams suteikiamos teisės adekvačios kitų valstybių analogiškos praktikos kontekste? Gerai, kad užsienio lietuviams rūpi Lietuva ir jos ateitis. Rimtesnį susirūpinimą keltų dėmesio stoka. Globalios Lietuvos idėja yra konkretus įrodymas, kad ir Lietuvai rūpi užsienio lietuviai ir jų ateitis, kurią siekiama susieti su Lietuva. Eidama ambasadorės pareigas įvairiose šalyse vadovavausi nuostata, kad bendruomenė yra natūrali Lietuvos diplomatijos partnerė, kuri ne tik domisi šalies laimėjimais ir siekiais, bet geranoriškai talkina pristatant šalį užsieniui. Nemanau, kad lietuvių diasporos įsitraukimas į valstybės gyvenimą priklauso vien nuo valdžios programų ar strategijų. Pagrindinis faktorius yra asmeninis apsisprendimas. Prisimenu JAV Prezidento Johno Kennedy žodžius: „Neklausk, ką tau gali duoti valstybė, klausk, ką tu gali jai duoti“ arba, kaip sakė poetas Justinas Marcinkevičius: „Neliks duonos su druska – liks tėvynė.“ Kiekvienas lietuvis, kuris save teigiamai realizuoja užsienyje – darbštumu, kūrybingumu, profesionalumu – garsina Lietuvos vardą. O kai buriamasi į organizacijas ir asociacijas, įtaką galima didinti, tuo pačiu įtvirtinant tapatybę bei plečiant bendruomeninę dvasią. Rugpjūčio mėn. Hiutenfelde dalyvavau Europos lietuvių kultūros centro ir VDU konferencijoje „Demokratija ir diaspora“, kurioje Lietuva dalinosi patirtimi su posovietinių kraštų atstovais, gyvenančiais užsienyje. Lietuvos diaspora, turinti gilias tradicijas ir ilgametę bendradarbiavimo su tėvyne patirtį, buvo pristatoma kaip pavyzdys kitų šalių atstovams, siekiantiems įsitraukti į savo kilmės šalių visuomeninį gyvenimą, pilietinės visuomenės kūrimą, demokratijos skatinimo procesus. Lietuvos demokratijos vystymuisi padėjo ilgametis diasporos Europoje bei JAV darbas. Manau, kad užsienio

lietuvių potencialas įsitraukti į Lietuvos gyvenimą šiandien nėra pakankamai išnaudojamas. Ne paslaptis, jog apie dabartinė institucinę bendradarbiavimo sistemą užsienio lietuviai dažnai atsiliepia ne itin teigiamai. Kritikos sulaukia Užsienio lietuvių departamentas (ULD) prie Užsienio reikalų ministerijos, esą darbuotojų skaičiumi ir reikšmingumu jis nėra adekvati institucija ryšiams su užsienio lietuvių bendruomenėmis ir organizacijomis kuruoti. 2012 m. PLB Seimas savo rezoliucijoje kreipėsi į prezidentę, Seimą ir Vyriausybę, atsižvelgiant į didėjantį už Lietuvos ribų gyvenančių lietuvių reikalais. Kodėl, Jūsų nuomone, pasaulio lietuviams vis dar kyla ši būtinybė jau egzistuojant ULD, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijai bei Užsienio lietuvių koordinavimo komisijai? Kritikos visada buvo ir bus, ypač siekiant tikslo. Turbūt tik tie, kurie nieko nedaro, išvengia kritikos. Žmogiškoji tendencija yra priimti status quo (žinomybę) ir priešintis pokyčiams (nežinomybei). Šią tendenciją pajutome labai tiesiogiai Lietuvių informacijos centre, kai jau darėsi aišku, kad Lietuva eina nepriklausomybės atkūrimo link. Viešoje erdvėje nuolat gynėme Lietuvą prieš tarptautinius ekspertus, kurie argumentavo, kad sovietinio socializmo griūtis ir Lietuvos nepriklausomybė atneš nestabilumą pasaulinėje santvarkoje. Lyginimas žinoma netolygus, nes struktūriniai pokyčiai užsienio lietuvius kuruojamose valstybinėse institucijose nėra tokie dramatiški. Bet manau, kad įvardinti mechanizmai suteikia galimybę taikliau sąveikauti. Tos sąveikos kokybė ir efektyvumas priklausys nuo mūsų visų – Lietuvos ir diasporos – ryžto, galimybių ir noro bendradarbiauti, viens kitam padėti. Asmeniškai esu įsitikinusi, kad privalome keistis, būti lankstesniems, veikti ne pagal tradicinius veiklos metodus, o dabartines sąlygas ir galimybes. Turime būti kūrybingesni įgyvendinant bendrus projektus, planuojant veiksmus ir veiklos kryptis, taip pat atsižvelgti į kiekvienos šalies bendruomenės ir valstybės realias galimybes. Kai lūkesčiai viršija galimybes, per greitai nusiviliame, o veiklos terpė didelė, toli gražu neišnaudojama siekiant glaudesnio, abipusiškai naudingo Lietuvos ir diasporos bendradarbiavimo. Spalis | 2012


Britanijos lietuvis

21

2013 m. vyks IX Pasaulio lietuvių sporto žaidynės IX pasaulio lietuvių sporto žaidynės (PLSŽ) vyks 2013 m. birželio 27–30 d. Klaipėdoje, o kalnų slidinėjimo varžybos – 2013 m. rugpjūčio 1–14 d. Australijoje. PLSŽ skiriamos S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 80 metų ir I Lietuvos tautinės olimpiados 75 metų jubiliejams paminėti. PLSŽ siekiama skatinti užsienio lietuvius įsitraukti į Lietuvos sporto gyvenimą, tęsti tautinio bendravimo, jaunosios išeivių kartos lietuvybės išsaugojimo tradicijas, padėti po visą pasaulį pasklidusiems lietuviams susitikti, išsamiau pažinti šalies kultūrą, puoselėti sporto tradicijas, ugdyti tautiškumą. PLSŽ dalyvauja tik neprofesionaliojo sporto atstovai − bet kokio amžiaus lietuviai iš visų pasaulio žemynų, Lietuvos sportininkai mėgėjai, neįgalūs žmonės, pageidaujantys pagal savo sugebėjimus pasivaržyti vienos ar kitos žaidynių programoje numatytos sporto šakos varžybose. Užsienio šalies sportinių žaidimų komandoje 1/3 žaidėjų gali būti ne lietuvių kilmės, bet turi būti žaidžiantys jų sporto klubų komandose.

Varžybose dalyvaujantys sportininkai turi turėti gydytojo leidimą sportuoti. PLSŽ dalyviai, atvykę iš kitų valstybių, turi turėti sveikatos draudimą. Šalies sportininkus į varžybas pagal amžiaus grupes atrenka atitinkamas varžybas vykdančios sporto šakų federacijos. Užsienio valstybių lietuviams atrankinių varžybų principas netaikomas, jie dalyvauja finalinėse varžybose. Užsienyje gyvenančių lietuvių sporto organizacijos, bendruomenės ir Lietuvos sporto organizacijos pirmines paraiškas (1 priedas) pateikia Lietuvos sporto federacijų sąjungai (Žemaitės g. 6, Vilnius, LT-03117, Lietuva) iki 2013 m. kovo 1 d., o galutines vardines paraiškas (2 arba 3 priedas) ir specialią anketą akreditacijai (4 arba 5 priedas) – iki 2013 m. birželio 1 d. el. paštu: info@lsfs.lt PLSŽ globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė PLSŽ iškilmingas atidarymas – 2013 m. birželio 28 d. 20.00 val. Klaipėdoje.

URM SKELBIA UŽSIENIO LIETUVIŲ ORGANIZACIJŲ 2013 METŲ PROJEKTŲ ATRANKOS KONKURSĄ Užsienio reikalų ministerija skelbia užsienio lietuvių organizacijų 2013-ųjų metų projektų atranką ir kviečia teikti projektų paraiškas. Konkursas vykdomas pagal Užsienio lietuvių organizacijų projektų rėmimo tvarkos aprašą. Bus remiami užsienio lietuvių organizacijų, ugdymo ir kultūros įstaigų projektai, kuriais siekiama įtraukti užsienio lietuvius į Lietuvos politinį, visuomeninį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą, stiprinti bendruomeniškumą, puoselėti lietuvių kalbą ir kultūrą, remti užsienio lietuvių žiniasklaidą, paminėti Lietuvai reikšmingas sukaktis. Užpildyta projekto paraiškos forma (originalas su parašais, 1 egz.) su joje nurodytais priedais turi būti pateikta iki 2012 m. gruodžio 1 d. adresu Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamentas, J. Tumo-Vaižganto g. 2, LT-01511 Vilnius. Išsami informacija apie Užsienio reikalų ministerijos teikiamą paramą užsienio lietuvių organizacijoms skelbiama URM internetinės svetainės skiltyje Lietuviai pasaulyje/Ryšiai su užsienio lietuviais/Parama užsienio lietuvių organizacijomis. URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamentas

Spalis | 2012


22

Britanijos lietuvis

MES ANGLIJOJE

Rimantas Vingras

Išeivijos studijų dienų rengėjai ir dalyviai

Išeivijos studijų dienos 2012 Rugsėjo 8-9 dienomis „Lietuvių sodyboje“ Headley Parke įvyko Išeivijos studijų dienos (ISD). Londono Santaros Šviesos klubo organizuotame renginyje pranešimus skaitė Dr. Rasa Žukienė, Dr. Dalia Kuizinienė, Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos viceministrė Asta Skaisgirytė- Liauškienė, išeivijos veikėjas Romas Kinka, menotyrininkė Raminta Bumbulytė, pianistas Rimantas Vingras, rašytoja Mari Poisson, pasisakė dramaturgė iš Vokietijos Arna Aley, taip pat įvyko aktorės Živilės Šlekytės – Roche kūrybai skirtas vakaras. Išeivijos studijų dienose dalyvavo Pasaulio lietuvių bendruomenės Europos reikalų komisijos pirmininkė Dalia Henkė (Vokietija), bei Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Caspersen. Rugsėjo 7 d. Londone Lauderdale House salėje santariečiai paminėjo kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus 80-metį. Anglų kalba vykusiame vakare dalyvavo dirigentas Gregory Rose, muzikos kritikas, leidėjas, leidybi-

nės kompanijos „Toccata Reccords" įkūrėjas Martinas Anderson’as. Kompozitoriaus kūrinius „Trys metamorfozės" (1966), „Rhythmus-Arhythmus" (1993), bei “Aštuonios Stasio miniatiūros” (2002) atliko Orpheus Spalis | 2012


SKAITYTOJŲ LAIŠKAI

Britanijos lietuvis

23

Studijų dienose dalyvavo ir paskirtoji Lietuvos ambasadorė JK Asta Skaistgirytė-Liauškienė

Papafilippou (smuikas), Andrea Mundy (violončelė) ir Rimantas Vingras (fortepijonas). Renginį vedė Romas Kinka. Šių metų Išeivijos studijų dienos tema - “Išeivijos kūrėjų ir Lietuvos kultūros santykis”. Ši tema pasirinkta neatsitiktinai. Praėjusį rudenį Barbikano menų centre Londone, Šv. Egidijaus (St. Giles) bažnyčioje santariečiai surengė "Čiurlionio maratoną", kuriame dalyvauti pakvietė Anglijoje gyvenančius lietuvių pianistus. Atsišaukė netoli dvidešimties. Akivaizdu, jog tokios „pianistinės“ pajėgos nenusileidžia Vilniui ar Kaunui. Tačiau tas pats sakytina ir apie užsienyje reziduojančius lietuvių rašytojus, dailininkus, kitų meno sričių atstovus. Kaip panaudoti tas pajėgas lietuviškumo, Lietuvos kultūros sklaidai? Juolab, kad tarp kultūros administratorių gajus suvokimas, jog Lietuvos kultūra baigiasi ties valstybės sienomis. Suprantama, kiekvienas pranešėjas šią temą interpretavo savaip: užsienyje gyvenančių lietuvių dabar kuriamą literatūrą apžvelgė Dr. Dalia Kuizinienė, Dr. Rasa Žukienė analizavo kelių užsienyje kuriančių lietuvių dailininkų požiūrius į nacionalinio tapatumo ir kultūrinės priklausomybės klausimus, Romas Kinka kalbėjo apie iškilius Didžiosios Britanijos lietuvių kultūros veikėjus – Kazimierą Barėną, Rostį Baublį ir Eleną Gaputytę, Asta Skaisgirytė- Liauškienė aptarė daug diskusijų sukėlusią Globalios Lietuvos programą. Skirtingi požiūSpalis | 2012

riai atsiskleidė ne vien tik įvairiose temos interpretacijose, bet ir dikusijose – jų buvo daug ir įdomių. Kai kurie pranešimai bus atpausdinti, du pranešimai - Dr. Dalios Kuizinienės ir Dr. Rasos Žukienės - bus paskelbti per Lietuvos Radijos programą „Radijo paskaita“. Norėčiau pasidalinti keliais pastebėjimais apie Išeivijos studijų dienas 2012. Man atrodo, jog esminis pokytis, lyginant su praėjusiais metais yra tas, jog Londono santariečiai tapo aktyvesni – jie sugeba teigti tam tikras vertybes, jų pagrindu išsikelti tikslus ir juos įgyvendinti. Be abejo, smagu girdėti į diskusijas įsijungiančius naujus balsus, atsirandančius naujus ir kvalifikuotai išsakomus požiūrius. Smagu matyti ir požiūrių įvairovę. Gali būti, jog kai kam ji primena „gergždžiančią‘ dodekofoninę muziką, tačiau Išeivijos studijų dienos juk nėra bažnyčios choras – čia nėra „harmoningo balsų kontroliavimo“. Man taip pat atrodo, jog mintis rengti vieną renginį Londone, kuriame anglų kalba gaėtume pristatyti vieną ar kitą ryškų Lietuvos kūrėją ar lietuvių kultūros reiškinį, verta tąsos: tokiu būdu į pokalbį apie Lietuvą ir lietuviškumą įjungiame Londono kultūrinę aplinką – aplinką, kurioje gyvename. Na, o paskutinis pastebėjimas būtų tas, jog, mano įsitikinimu, turinys apsrendžia formą, ne atvirkščiai, todėl mąstant apie Išeivijos studijų dienas 2013, siūlyčiau neprisirišti prie formos rituališkumo.


24

Britanijos lietuvis

Ingrida Žalalienė

MES ANGLIJOJE

SADUTO ODISĖJOS

Rugsėjo 9-16 dienomis Londono lietuvių folkloro ansamblis Saduto viešėjo Turkijoje. Į šią svetingą šalį jis buvo pakviestas dalyvauti Ortakent-Jaši tarptautiniame folkloro festivalyje. Šis festivalis, remiamas Bodrum miesto savivaldybės, organizuojamas jau 7-ąjį kartą. Tai labai spalvingas, nuotaikingas, ekspresyvus ir veržlus festivalis, į kurį, siekiant įvairovės, kolektyvai kviečiami tik vieną kartą. Šiais metais jame dalyvavo 12 kolektyvų iš Europos bei Azijos šalių- Suomijos, Bulgarijos, Ukrainos, Kipro, Turkijos, Lietuvos. Festivalis vyko 3 dienas ir organizatoriai neapsiribojo tik viena scena, šventinės eisenos ir koncertai išsibarstė per

visą kurortinio Bodrum regiono pakrantę. Šis miestas - tai daugelio nuostabių kurortinių miestelių, išsidėsčiusių Egėjo jūros įlankų pakrantėmis, administracinis centras. Festivalyje tvyrojo ypatiga atmosfera su rytų kultūros dvelksmu. Sadutiečiai turėjo progos susipažinti su rytų šalių kultūros dalimi, netgi išmokti turkiškų šokių. Nepaisant intensyvios renginių programos, ansambliečiai spėjo ir pailsėti, ir pasidžiaugti pažintinėmis kelionėmis, susipažinti su turtingais istoriniais ir kultūriniais šios žemės klodais. O pamatyti tikrai yra ką. Žmonės

Spalis | 2012


SKAITYTOJŲ LAIŠKAI

Britanijos lietuvis

25

Lituanistinių mokyklėlių mokytojų seminaras šiose žemėse gyvena nuo neatmenamų laikų. Ši žemė apipinta legendomis, čia tebestūkso antikiniai miestai su didingų pastatų griuvėsiais, tyvuliuoja mėlynoji Egėjo jūra, kuria kadaise plaukiojo Odisėjas... Ir tai nenuostabu, juk vien nuo 20a pr.m.e. čia kėlėsi ir krito kelios dešimtys civilizacijų, kurių paskutinė - Osmanų (Otomanų) imperija, gyvavusi nuo 13 a. ir 1923m., idėjinio vado Mustafos Kemal Otto Tiurk reformuota į Turkijos demokratinę Respubliką. Sadutiečiai spėjo pamilti šią šalį, jos nuoširdžius, svetingus žmones, pamėgti jų virtuvę, susižavėti jų kultūra ir tikisi vėl čia sugrįžti. Šie lūkesčiai – ne tušti. Jau turime pakvietimą į kitą folkloro festivalį, vyksiantį gražiausiu metų laiku – gegužės mėnesį, čia pat - į saulėtąjį Bodrum miestą.

Lapkričio 18 d., sekmadienį, LR ambasdoje Londone vyks tradicinis Jungtinės Karalystės Lituanistinių mokyklėlių mokytojų seminaras, skirtas susipažinti su lituanistinio mokymo užsienio šalyse situacija ir galimybėmis. Seminare pranešimus skaitys VDU dėstytojai bei projekto „Lituanistinis modelis“ rengėjai ir vykdytojai. Dr. Odeta Norkutė kalbės apie naują modelį skirtą užsienyje gyvenančių vaikų lituanistiniam mokymui, Lietuvių kalbos instituto direktorė J. Zaborskaitė kalbės apie iššūkius, kylančius lietuvių kalbos mokymui, lektorių pranešimuose bei diskusijose bus aptariama lituanistinio ugdymo užsienio šalyse patirtis ir situacija. JK dirbantys mokytojai keisis gerąja patirtim, o redakcijos „Nieko rimta“ atstovai pasidalins žiniomis, kaip lavinti vaikus pasitelkiant žaidimus ir meną. Seminarą išklausiusiems bus įteikti kvalifikaciniai pažymėjimai. Atvykusiems iš kitų miestų bus apmokėtos kelionės ir nakvynės išlaidos. Dalyvių registracija nuo 9 val. Seminaro pradžia – 10.00 Registruotis prašome adresu svietimas@jklb.org

Registracija vyks iki lapkričio 12 d. Spalis | 2012


26

Britanijos lietuvis

INFORMACIJA

LIETUVIŠKI RENGINIAI ANGLIJOJE Krepšinis Spalio 13-20 d. visi, besidomintys krepšiniu, kviečiami į Krepšinio turnyro “Ambasadoriaus Taurė 2013” atrankinį etapą. Dalyvaus 16 komandų. Atrankinis etapas vyks spalio 13 d., o finalinis etapas - spalio 20 d. Abiejų etapų varžybų laikas dar tikslinamas. Didžiosios Britanijos Lietuvių Krepšinio lygos centras, Sydney Russel Leisure centre, Parsoles Avenue, Dagenham, RM9 5QT.

istoriją, pačioje pradžioje animacijos srityje Lietuvos kūrėjai buvo tarp pasaulio lyderių - čia būtų galima prisiminti ir savamokslį filmų kūrėją Vladislavą Starevičių. Šimto meto laikotarpį apžvelgianti retrospektyva, pristatoma istorikės Dasos Vanovos, supažindins jus su lėlių, piešimo ranka, karpinių, šešėlių teatro bei kompiuterine technikomis, o animacijai būdingas juodasis humoras neleis nuobodžiauti. Renginio pabaigoje Dasa Vanova bei šiuolaikinė kūrėja Urtė Budinaitė, kurios filmą ,,Nepriklausomybės diena‘‘ taip pat išvysite, mielai atsakys į jūsų klausimus. Daugiau informacijos:http://www.barbican.org.uk/film/event-detail. asp?ID=13868. Bilietai: £10.50 internetu/£11.50 prieš renginį

Šventė šeimoms Spalio 14 d. 14 val. Švento Kazimiero Bažnyčia Londone kviečia į šventę šeimoms. 14 val. Šv. Mišios – padėka Dievui už šeimas, po Šv. Mišių – bendravimas, pasidalijimai, asmeninis šeimos palaiminimas, vaišės (prie kurių dalyvaujantys gali prisidėti), ypatingas dėmesys vaikams. Adresas: 21 The Oval, London E2 9DT.

Vėlinių paminėjimas Spalio 27 d. 15 val. ,,Anglijos Lietuvių Romuva’’ visus širdingai kviečia į LR Ambasadą Londone, kur vyks pagoniškomis tradicijomis paremtas Vėlinių paminėjimas. Specialiai šiai progai iš Lietuvos atvyksta grupė ,,Kūlgrinda‘‘, kuri ir ves vakarą bei pasirūpins, jog netrūktų sutartinių Vėlių pagerbimui bei šventinių dainų prie šviesiųjų suneštinių vaišių stalo. Renginys nemokamas, tačiau busime dėkingi visiems, kas galės prisidėti prie lėšų surinkimo “Kūlgrindos” kelionei į Londoną. Visus, kurie nori pagerbti protėvių tradicijas, stebėti aukuro ugnies uždegimą bei išgirsti Londone skambant Labanoro dūdmaišius, būgnus, bei kankles, kviečiame registruotis: romuva@london.com

Maironio 150 gimimo metinių minėjimas Spalio 20 d. 20 val. poeto Jono Mačiulio-Maironio 150 gimimo metinių minėjimas Švento Kazimiero Bažnyčioje Londone. Adresas: 21 The Oval, London E2 9DT. Egidijus Dragūnas Londone Spalio 21 d. Londone koncertuos grupė SEL su E. Dragūnu priešakyje. SEL, šiais metais švenčianti kūrybinės veiklos dvidešimtmetį, šį jubiliejų pažymės net dvylikoje miestų, tarp jų ir Londone. Spalio 21 d., 18:00 val. Indigo2, Greenwich. Bilietai: http://www.ticketmaster. co.uk/SEL-20-London-tickets/artist/5053164 Akustinis šou Spalio 22 dieną visus tuos, kurie mėgsta alternatyvią muziką, kviečiame į Londone gyvenančios lietuvės, pasivadinusios Johanna Glaza, akustinį šou. Mergina atliks savo kūrybos dainas, kuriose bus galima rasti baroko, psichodelinio folk, neoklasikinės, o taip pat pagoniškos muzikos įtakos. Išgirsite daininkę grojančią ukulele bei pianinu; taip pat jai akompanuos kviestiniai muzikantai, grojantys gitara, bandža, armonika, ar užsiimantys beatbox’u. Renginys vyks ,,The Queens Head‘‘ klube Londone. Daugiau informacijos http://www.theoldqueenshead.com/. J. Glazos dainas išgirsite čia: http://soundcloud.com/johannaglaza. Lietuviška animacija Barbikane Spalio 27 d. Lietuvos animacijos retrospektyva. Lietuvos animacija turi šimtmečio senumo

Baltijos talentų koncertas Spalio 28 d., sekmadienį Karališkojoje muzikos akademijoje (Royal Academy of Music) David Josefowitz salėje vyks kasmetinis Baltų tarybos organizuojamas Baltijos talentų koncertas, kuriame dalyvaus Londone studijuojantys Estijos, Latvijos ir Lietuvos jaunieji muzikantai. Koncerte gros klarnetistas A. Makštutis, smuikininkė U. Tiškutė ir kt. Bilietai prie įėjimo. Kaina £10. Į bilieto kaina įeina vaišės po koncerto. Storpirščių duetas Spalio 28 d. 14 val. Gedimino ir Ainio Storpirščių programa visai šeimai „Kartu po 15 metų“. Turbūt vienas garsiausių šeimyninių duetų Lietuvoje vėl grįžta į muzikinę sceną. Skambės autorinės dainos, skirtos ir vaikams, ir jų tėveliams. Renginys vyks Šv. Kazimiero Bažnyčioje Londone. Adresas: 21 The Oval, London E2 9DT.


D. Galvydytė ir M. Levickis Wigmor Hall Lapkričio 5 d., Vigmoro koncertų salėje (Wigmor Hall) Londone koncertuos Diana Galvidytė (smuikas), Martynas Levickis (akordeonas), bei Christopher Guild. Bus atliekamas Bacho, Jono Matulionio, bei kitų kompozitorių kūriniai. Tokie Didžiosios Britanijos laikraščiai kaip Independent on Sunday bei The Times negailėjo pagirų šiems jauniems ir talentingiems Lietuvos muzikantams. Daugiau informacijos: http://www.wigmore-hall. org.uk/whats-on/productions/diana-galvydyteviolin-christopher-guild-piano-martynas-levickisaccordion-3118, Bilietai: £8, £10, £13, £15 R.Tumino “Dėdė Vania” Londone Lapkričio 5-10 d. vieno iš garsiausių bei talentingiausių Lietuvos režisierių, R. Tumino, gerbėjai trauks į Noel Coward teatrą, mat Londone bus rodomas jo vadovaujamos Maskvos Vachtangovo teatro trupės spektaklis pagal Antono Čechovo dramą ,,Dėdė Vania’’. Būtent už šį spektaklį visoje Europoje žinomas režisierius buvo apdovanotas garbingiausiu Rusijos teatro apdovanojimu- ,,auksine kauke’’. Daugiau informacijos: http://www.delfontmackintosh.co.uk/Tickets/UncleVanya/UncleVanya.asp, Bilietai: £12.50-£100 K. Vaiginis džiazo klube “606” Lapkričio 6 d. 19:30 val. žymiajame ,,606‘‘ džiazo klube Londone koncertuos vienas garsiausių Lietuvos saksofonistų Kęstutis Vaiginis su grupe. Taip pat su juo koncertuos tokie pripažinti Lietuvos muzikantai kaip pianistas D. Golovanov, gitaristas E. Kanevičius bei būgnininkas M. Aleksa. Daugiau informacijos apie renginį ,,606‘‘ klubo tinklapyje: http:// www.606club.co.uk/, Bilietai: £10 A. Jonkaitytės plokštelės pristatymas Lapkričio 10 d. 20 val. giesmių kūrėjos ir atlikėjos Angelės Joknytės naujos kompaktinės plokštelės pristatymas Šv. Kazimiero Bažnyčioje Londone. Adresas: 21 The Oval, London E2 9DT. L. Mockūnas džiazo klube ,,The Vortex‘‘ Lapkričio 17 d. Londono klube ,,The Vortex‘‘ kartu su Keith & Julie Tippet bei Jaak Sooaar koncertuos pūtikas bei kompozitorius Liudas Mockūnas. Jų muzika bus tikra atgaiva aukšto lygio džiazo muzikos mėgėjams- neveltui koncertas yra įtrauktas į kasmetinį Londono Džiazo festivalį. Daugiau informacijos: http://www.londonjazzfestival.org.uk/event/keithjulie-tippett-jaak-soo-r-liudas-mockunas, bilietai: £16



Britanijos lietuvis Nr.10 2012