Issuu on Google+

JUNGTINĖS KARALYSTĖS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS NEMOKAMAS MĖNESINIS LEIDINYS

2012 Birželis

Nr. 6 (2645) Leidžiamas nuo 1947 07 25

A. Daunoravičius: išvykę lietuviai yra tie patys lietuviai Sekmines Lietuvių sodyboje šventė per 3 tūkst. žmonių Lietuviškas Hamletas Globe teatre Londone Londone vyko tradicinis Jaunųjų talentų konkursas


Bir탑elis 2012


4

AKTUALIJOS

V

asaros pradžia ir daug šventiškos nuotaikos. Gegužės paskutinįjį savaitgalį -puikios Sekminės, šiltos ir saulėtos, sutraukusios į Lietuvių sodybą didžiulę lietuvišką minią, daugiau kaip 3 tūkstančius žmonių. Juos sveikino iš Lietuvos atvykę atlikėjai ir džiaugėsi būdami kartu. Birželio pirmąjį savaitgalį – Deimantinis Karalienės Elizabeth jubiliejus su tūkstantine laivų flotile Temzėje ir milijonu žiūrovų, kurių gretos nusidriekė septynias mylias iš abiejų upės pusių. Plaukimas truko 4 valandas ir visą laiką Karalienė stovėjo laive ir sveikino minią. Švente tapo ir „Globe to Globe“ festivalį užbaigęs „Hamleto“ vaidinimas Globe teatre, kai pilnutėlė salė skandavo aktoriams – ačiū, ačiū, o Andrius Mamontovas ištraukė iš užančio pulsuojančią menamą širdį ir metė į žmonių būrį. Keletas šiltų, meilės kupinų gestų gali daug. Ir žmonių bendruomenės išsilaiko tik tokios šilumos ir artumo dėka. Deja, pasipūtimo ir išskirtinumo deklaravimas labai dažnai viską sugadina, o lietuviškoj aplinkoj to noro pačiam pasirodyti kitus suniekinat pernelyg daug. Tad šiame birželio numeryje keletas straipsnių, kalbančių apie svarbą būti bendruomenės žmogumi, ir apie tai, kas bendruomenes vienija. Ir dar viena – turėtų būti šventė! – vaikų gynimo diena birželio 1-ąją. Ar šventė? Panieka vaikui kaip silpnesniam, kvailesniam bei agresija prieš vaikus lietuviškoj aplinkoj, ar ta aplinka būtų Lietuvoj ar Anglijoj, tebėra įprasta. Psichologinis ar fizinis smurtas prieš silpnesnį – vaiką, neįgalų ar moterį – visiška norma. Psichologė E.Radzevičiūtė šį kartą savo straipsnį ir skiria tikėjimo vaiku, o plačiau kalbant tikėjimo silpnesniu, tikėjimo tuo, kas neturi nei valdžios, nei pinigų, klausimui. Vaikų temą pratęsia reportažas apie Jaunųjų talentų konkursą, kuriame savo gebėjimus atskleidžia kasmet auganti ir gražėjanti, su vis didesniu pasitikėjimu savimi į sceną išeinanti jaunųjų Londono lietuvaičių karta. Bet ar auganti ir pasitikėjimą savimi išsiugdžiusi jaunoji Anglijos lietuvių karta išlaikys pasitikėjimą Lietuva? Ar norės ką nors bendro turėti su šalimi, iš kurios pabėgo jų tėvai? Ir ar nors vienas iš jų ryšis kaip Hamletas ištarti: „sugedusi gadynė ir deja aš gimęs tam, kad pataisyčiau ją“?

© „Britanijos lietuvis“ Leidžiamas kas mėnesį

Redaktorė Zita Čepaitė Tel. +44 7534857093 El. paštas editor@britanijoslietuvis.co.uk

Viršelio nuotrauka www.dreamstime.com Redakcija pasilieka teisę rankraščius trumpinti ir redaguoti. Už spausdinamus laiškus honorarų nemokame. Autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone. Už reklamos ir skelbimų turinį bei kalbą redakcija neatsako. Birželis 2012

BENDRUOMENĖ Lietuvių organizacijos JK – veikla, nauda, prasmė

6 ŠVENTĖS Sekminių Lietuvių sodyboje atgarsiai

12 SUSITIKIMAI Nauja E.Lucaso knyga apie šiuolaikinę Rusiją ne mažiau „rusofobiška“ nei ankstesnioji

Leidėjas: Lithuanian Association UK Ltd Lithuania House 2 Bessborough Gardens, Westminster, London SW1V 2JE

Už DJ pulto: nuo Londono iki Ibizos

15 KULTŪRA Po spektaklio “Hamletas” Globe teatre publika šaukė “ačiū”

16 PSICHOLOGIJA Tikėti vaiku

VERTA ŽINOTI

20 22

26

18 “Creditum” teiks emigrantams teisines paslaugas

Lietuva vilioja jaunimą atgal Verslo taikos premija-lietuviui Informacija: Tel. +44 7534857092 El. paštas info@britanijoslietuvis.co.uk

9 PAŽINTIS

TĖVYNĖJE

Zita Čepaitė

Kontaktai:

A. Daunoravičius: “Išvykę lietuviai yra tie patys lietuviai”

21 KNYGOS Lietuvių jaunimo sąjungos suvažiavimas Apie lietuvių verslo sėkmes Anglijoje Jaunieji talentai auga ir bręsta Londone

INFORMACIJA

Renginiai, anonsai ir kt. naujienos


04

Britanijos lietuvis

AKTUALIJOS

Zita Čepaitė

A. Daunoravičius

Šiandien labai daug pavyzdžių, kad daug žmonių gyvena tokiame tarsi „transnacionaliniame“ būvyje nei ten, nei čia.

IŠVYKĘ LIETUVIAI YRA TIE PATYS LIETUVIAI Interviu su URM Užsienio lietuvių departamento direktorium Arvydu Daunoravičium

Užsienio lietuvių departamentui prie Užsienio reikalų ministerijos A. Daunoravičius vadovauja nuo pat įsikūrimo pradžios, nuo tada, kai buvęs Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas buvo suskaidytas ir tautinių mažumų dalis prijungta prie Kultūros ministerijos, o išeivijos dalis, pervadinta į Užsienio lietuvių departamentą, prijungta prie Užsienio reikalų ministerijos. Tada būta daug ginčų, o ir dabar liko įvairių nuomonių, ar teisingai buvo pasielgta – rezultatus parodys laikas. Nuo ateinančio rudens laukia dar vienas pasikeitimas – lituanistinio švietimo reikalai bus perduoti kuruoti Švietimo ir mokslo ministerijai, o Užsienio lietuvių departamentas susitelks ties Lietuvos politikos užsienio lietuvių atžvilgiu formavimo ir svečiose šalyse gyvenačių mūsų tautiečių ryšio su tėvyne palaikymu. Apie tai – pokalbis su Departamento direktorium A.Daunoravičium , kurį ir pradedame klausimu – kas tie užsienio lietuviai?

Kas yra tie išvykę lietuviai? Kažkada anksčiau egzistavo įsivaizdavimas, kad yra centras, Lietuva, o tie, kas išvyko, jau nežinia kas - vieniems jie emigrantai, kitiems išeiviai, pasaulio ar užsienio lietuviai? Turim patys sau vieną kartą pasakyti, kad išvykę žmonės yra tokie patys lietuviai, kurie dėl vienų ar kitų aplinkybių – politinių, socialinių, ekonominių priežasčių ar dabar jau globalizacijos teikiamų galimybių dėka yra atsidūrę už gegografinės Lietuvos ribų. Bet esam ta pati tauta. Mus vienija istorinė atmintis, kultūra, tai, ką vadinam lietuviška pasaulėjauta, savastis ir tapatybė.

Dabar kalbant apie išvykusius iš Lietuvos vis dažniau vartojamas žodis diaspora? Kas ta diaspora? Anksčiau tas žodis dažniausiai buvo vartojamas kalbant apie žydus. Diaspora yra graikiškas žodis, kuriuo pavadinami graikai, kurie gyvena kažkur kitur, ne Graikijos teritorijoj. Iš tiesų, tas žodis vis labiau įeina į apyvartą Lietuvoj, ir vartojamas kalbant apie tautos dalį, gyvenančią už geografinių valstybės ribų. Kiekvienas į tą žodį turbūt įdeda kiek skirtingą turinį, pavyzdžiui, jūs paminėjote žydus, bet yra ir nemažai kitų tautybių žmonių, kurie kilę iš Lietuvos, bet gyvena svetur. Birželis 2012


AKTUALIJOS

Mūsų šalyje nuo seno gyveno įvairios tautybės - karaimai, ukrainiečiai, lenkai, bet, pavyzdžiui, jei pagal tautybę ne lietuvis, kuris gyveno Lietuvoje, ir iš jos išvyko, ar jis jau užsienio lietuvis? Kažkaip neišeina jo taip vadinti, tai tada vartojamas apibendrinantis žodis – Lietuvos diasporos atstovas. Teisiniuose dokumentuose terminas „diaspora“ vartojamas lygia greta su terminu „užsienio lietuviai“. Aišku, dažniausiai kalbame apie užsienio lietuvius, nes jų daugiausia.

Neretai pasigirsta samprotavimų apie gyvenimą dviejose valstybėse. Pati sutinku žmonių, sakančių – norėčiau pusę laiko gyventi Anglijoje, pusę Lietuvoj. Arba, gyvenu ir liksiu gyventi Anglijoje, bet noriu dalyvauti ir Lietuvos gyvenime. Ar tai realiai įmanoma? Pirmas žingsnis – realybės pripažinimas. Šiandien labai daug pavyzdžių, kad daug žmonių gyvena tokiame tarsi „transnacionaliniame“ būvyje - nei ten, nei čia. Kai atsiduri tokiam virsmo taške, sprendimas gali pasvirti ir į tą, ir kitą pusę.Bet mes visi juk norim, kad nepranyktų Lietuva, ir jeigu bent jau dabartinėmis sąlygomis to protų nutekėjimo proceso negalim paversti susigrąžinimo procesu, tai bent reikia siekti, kad tai būtų ne vienakryptis nutekėjimo, bet bent jau cirkuliacijos procesas. Svarbu, kad išvykęs žmogus neprarastų Lietuvos iš savo akiračio, ir galbūt kada nors jis pamatys tas galimybes, kurių nematė anksčiau.

Santykio klausimas labai daug lemia. Sakoma, kaip šauksi, taip atslieps, arba kaip į mus žiūrima, taip mes žiūrim. Kas į ką blogai žiūri? Išvykusieji į pasilikusius, ar likusieji Lietuvoj į išvykusius? Aš visada duodu pavyzdį iš vieno tyrimo, atlikto, jei neklystu 2009 m. Tyrimą atliko visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Vilmorus“, ir buvo pateikta daug klausimų susijusių su požiūriu į tai, kaip Lietuvos žmonės žiūri į emigraciją kaip procesą ir kaip vertina užsienio lietuvius. Labai įdomūs rezultatai. Galiu suklysti keliais procentais, bet beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų palankiai žiūri į užsienio lietuvius, ir labai panašus procentas nepalankiai žiūri į patį emigracijios procesą. T.y. jie nesmerkia išvykusių žmonių, bet nepritaria emigracijai, nes suvokia, kokios gali būti pasėkmės. Nežiūrint to, kad stengiamasi apie tai daug kalbėti, aš priešiško požiūrio į išvykusius lietuvius nepastebiu. Dovanokit, bepročių visur yra, ypač daug pasislėpusių intrenetiniuose komentruose, bet reali tendencija yra palankus išvykusiųjų vertinimas. Koks yra išvykusiųjų požiūris į pasilikusius Lietuvoj lietuvius, tokio tyrimo daryta nebuvo. Būtų labai įdomu tai pasiaiškinti, nes iš interneto komentarų spręsti negalima. Birželis 2012

Britanijos lietuvis

05

Tačiau žiniasklaidoje egzistuoja gan negatyvus emigranto įvaizdis? Jau minėjau – internetiniai komentarai neatspindi realybės. O ir dėl įvaizdžio nenorėčiau sutikti, kad toks jau negatyvus. Žinoma, žiniasklaida daugiausia rašo apie nelaimes ar nusikaltimus, bet ką padarysi, jei žiniasklaida tokias temas griebia, bet tai nereiškia, kad tai yra siejama su užsienyje gyvenančiais mūsų tautiečiais. Akademiniuose sluoksniuose yra vertinama mokslininkų veikla, medikų tarpe – medikų veikla, rašytojų tarpe yra vertinama rašytojų, poetų veikla.

Atvykote į renginį, kuriame prisistatė lietuviškos J K organizacijos. Kaip atrodo, kokia tų organizacijų ateitis? Ar neatsitiks taip, kad kuo labiau žmonės integruosis, tuo lietuviškų organizacijų veikla menks, kaip ir buvo ankstesnių emigracijos bangų atvejais? Aš visgi laikyčiausi nuomonės, kad integracija nelygu asimiliacijai. Integracija nereiškia, kad žmogus praranda savo tautinį tapatumą, o tai, kad savo tapatumą išlaikydamas žmogus išmoksta ir prisitaiko gyventi svetimoje aplinkoje. Aišku, sudėtinga apie tapatumo išlaikymą kalbėti po penktos kartos, bet kiek turim pavyzdžių, ypač Šiaurės Amerikoje, kur šeimos iš kartos į kartą išsaugojo senovišką lietuvių kalbą, kokią kadaise atsivežė iš to regiono, iš kurio atvažiavo. Kokia lietuviškų organizacijų veikla bus ateityje įmanomi įvairūs scenarijai , tačiau bet kurioj demokratinėj valstybėj visuomeninė veikla yra labai skatinama ir gerbiama, ir tai gali motyvuoti čia gyvenačius lietuvius į lietuvišką veiklą jungtis ir joje dalyvauti. Aišku, norėtųsi, kad to organizuotumo būtų daugiau, kad pavyzdžiui, atsirastų skėtinė organizacija, kuri koordinuotų įvairių organizacijų iniciatyvas, bet jos nėra, nes tai tikrai pragariškai sunkus darbas visuomenininkui, kuris veiklai organizacijoje skiria savo laisvalaikį. O šiandien reikia džiaugtis ir linkėti, kad aktyviai veiktų tos organizacijos, kurios jau susikūrė. Kuo daugiau žmonių įsitraukia, net jei susirenka arbatos išgerti, tai juk irgi lietuviškai pabendrauja, apie Lietuvos reikalus pasišneka, vaikai vieni su kitais lietuviškai gali pasikalbėti. Taip toji lietuviškumo erdvė ir susikuria.

Dovanokit, bepročių visur yra, ypač daug pasislėpusių intrenetiniuose komentruose, bet reali tendencija yra palankus išvykusiųjų vertinimas.


06

Britanijos lietuvis

BENDRUOMENĖ

Zita Čepaitė

Lietuvių organizacijos JK – jų veikla, prasmė ir nauda Į LR ambasadą buvo sukviesti aktyviausiai veikiančių organziacijų atstovai.

LR ambasados duomenimis Jungtinėje Karalystėje šiuo metu veikia apie 40 lietuviškų organizacijų. Vienos jų Britanijoje gyvenančius lietuvius jungia profesiniu pagrindu, kitos veikia kaip pomėgių ar interesų klubai, trečios bando burti jaunimą. Beveik visos jos turi gan nedidelį, bet aiškiai apisibrėžtą veiklos lauką ir nesunkiai randa savo vietą lietuviško gyvenimo erdvėje. Būtent pokalbiui apie lietuviškų organizacijų veiklą ir veiklos galimybes gegužės 19 d. LR ambasada sukvietė maždaug dešimties aktyviausių organizacijų atstovus. Pokalbis iš esmės buvo skirtas organizacijų prisistatymui ir priminė dabar turbūt kiekviename universitete kokią specialybę bestudijuotum privalomas prezentacijos pratybas: kas mes esam, kokie mūsų tikslai ir uždaviniai, kas nuveikta ir kokie planai. Didžioji dalis organizacijų atstovų buvo iš Londono, tačiau buvo svečių net iš Glazgo.

LONDONIEČIAI Londono Sičio lietuvių klubą pristatė prezidentas Daumantas Mockus. Jis prisiminė, kad Londono Sityje dirbančius lietuvius į klubą susijungti paskatino ambasadorium čia dirbęs V. Ušackas ir klubas jau veikia penkeri metai. „Skatiname ryšį su Lietuva ne dėl to, kad saugotume lietuvybę ar puoselėtume emigranto tapatybės dalykus, tam yra kitos organizacijos, mūsų klubo nariai dalyvauja LSLK veikloje, nes tai jiems asmeniškai įdomu ir naudinga.“ Klubas dažniausiai rengia uždarus renginius, skirtus tik klubo nariams, kurių metu bendraujama su verslininkais, valdžios atstovais, politikais. Sičio klubo nariai bendraudami su Lietuvos lyderiais ir su savo darboviečių vadovais skatina investicijas į Lietuvą, siekia skleisti informaciją apie Lietuvą Sityje. Kitas klubo tikslas kažką naudingo nuveikti Sičiui. D. Mockus pasakojo, kad pasisekė padaryti labai svarbų susitikimą su Europos komisaru finansams A. Šemeta, kurio vardas bankininkams yra gerai žinomas dėl to, kad siūlo pakankamai nepopuliarų mokestį finansų srityje. Įvyko labai įdomus pokalbis, kuriame apsilankė JK itin svarbių spaudos leidinių atstovai. Lietuvių Komercijos rūmai Jungtinėje Karalystėje irgi buria žmones pagal interesus, t.y. verslą turinčius ar jį kuriančius lietuvius. LKRJK prezidentė Olga Jachimovič pasakojo, kad ši organizacija siekia skatinti bendradarbiavimą tarp JK ir Lietuvos verslo. LKRJK skatina žmones

imtis verslo ir suteikia jiems reikiamos informacijos. Būtent tuo tikslu bendardarbiaujant su LR ambasada buvo surengtas seminarų ciklas „Pradėk savo verslą. Prisidėk prie Lietuvos eksporto.“ Seminaras sutraukė daug dalyvių. Tradicinis renginys - „Ambasadoriaus taurės“ golfo turnyras, kuriame dalyvauja golfą žaidžiantys lietuvių ir britų verslininkai. Britų - lietuvių draugijos sekretorius Aleksas Vilčinskas teigė, kad šios organizacijos užduotis puoselėti ryšius tarp JK ir Lietuvos. Draugijos veikloje dalyvauja du buvę JK ambasadoriai Lietuvoje. Veikiama dviem kryptimis: kultūrinė veikla, kuri vyksta daugiausia Londone, ir labdaringa veikla, kuri vyksta Lietuvoj. Iš kultūrinių renginių pažymėti pokalbiai įvairiausiomis temomis, kurių surengiama po 6-7 per metus. Praeitais metais Royal Accademy of Music buvo surengtas koncertas Čiurlionio šimtmečiui paminėti. Du kartus per metus Britų lietuvių draugija leidžia žurnalą „Tiltas“ anglų kalba, kuris yra skirtas anglakalbiams skaitytojams. Britų-lietuvių draugijos pastangomis Įsteigtas labdaringas fondas Tiltas trust. Lėšos daugiausia ateina iš BL draugijos narių. Pinigų nedaug, bet jie efektingai išleidžiami britų patirties perdavimui į Lietuvą. Šiuo metu vykdomas projektas, kaip britų patirtį perkelti į Lietuvą pagalbos sergantiems vėžiu srityje. „Anglijoje daug metų veikia Macmillan Cancer Support ir jie turi daug literatūros su patarimais ir sutiko, kad vienas jų leidinių būtų išversBirželis 2012


BENDRUOMENĖ

tas, pritaikytas Lietuvai ir ten išleistas. Tilto fondo dėka tai ir darom,“ – sakė A.Vilčinskas. JKLB (Jungtinės Karalystės Lietuvių bendruomenė) pristatė neseniai išrinkta jos pirmininkė Zita Čepaitė. Ji priminė, kad JKLB yra seniausiai Britanijoje veikianti lietuvių organizacija, ir šiemet šiai organizacijai sukanka 65 metai. Organizacijos tikslas išliko iš esmės toks pat, koks buvo iškeltas organizaciją įkuriant – siekti, kad svečioje šalyje gyvenantys lietuviai puoselėtų savo kalbą ir kultūrą, kad išlaikytų savo lietuvišką tapatybę. Organizacija rengia svarbių valstybinių švenčių paminėjimus, rengia susitikimus su iš Lietuvos atvykstančiais valstybės atstovais, rengia tautines tradicines šventes, tokias kaip Užgavėnės ir Sekminės.

NE TIK IŠ LONDONO Iš Notinghamo atvykęs Lietuvių katalikų centro „Židinys“ sekretorius Dr. Darius Furmonavičius pasakojo, kad „Židinys“ – tai ir koplyčia, kur atliekami sielovadiniai patarnavimai, ir lietuviškas kultūros centras. „Židinyje“ lankėsi žinomi vyskupai, garsūs lietuvių išeivijos intelektualai ir rašytojai. „Židinyje“ veikia lietuviška biblioteka, yra koplyčia ir svečių kambariai, kur kviečiami apsigyventi studentai. Pastatas išlaikomas iš svečių nuomos. Čia dažnai lankosi vienuoliai marijonai, Vely-

Birželis 2012

Britanijos lietuvis

07

kų, Kalėdų proga atvyksta kunigai iš Romos. „Židinys“ tai vieta, kuri ne vieną dešimtmetį Notinghame atlieka lietuviško kultūros centro, švietėjiškos veiklos, tautinio centro ir religinio židinio funkcijas. Tačiau Glazge įsikūrusi Škotijos lietuvių bendruomenė – visiškai nesenas darinys. Jos pirmininkė Lina Madsen sakė, kad bendruomenė jau turi virš 500 narių. „Mes siekiame burti lietuvius ir jiems padėti, kad Škotijos lietuviai galėtų bendrauti lietuviškai ir išsaugoti savo kultūrą gyvendami svečioje šalyje.“ Organizacija siekia, kad informacija apie lietuviškus renginius pasiektų kuo daugiau žmonių, užmezgė ryšius su škotiškomis institucijomis. Bendradarbiaudami su vietine labdaringa organizacija Škotijos lietuvių bendruomenė padeda lietuviams rasti reikalingą informaciją dėl socialinių garantijų ir pan., yra organizuojama žaidimų grupė ikimokyklinio amžiaus vaikmas, jau bręsta planai įkurti lietuvišką mokyklėlę.

JAUNIMAS IR STUDENTAI Vienos aktyviausių JK yra jaunimo organizacijos. Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjungos viceprezidentas Darius Tamauskas pristatė šią organizaciją, kuri jo žodžiais vienija jaunus lietuvius, kurie nori kartu gerai praleisti laiką ir ieško konkrečios naudos, t.y informa-


08

Britanijos lietuvis

BENDRUOMENĖ

Apie savo veiklą pasakoja jaunimas iš Essexo universiteto

cijos susijusios su studijų ar karjeros klausimais. JK jaunimo sąjunga turi 12 skyrių, pasklidusių po Angiją. Daugiausia jie veikia universitetų, kuriuose studijuoja lietuviai, pagrindu. Vienas iš jau tradiciniu tapusių renginių - Baltijos kelias Hyde Parke, kur susirenka, susikimba ratu keli šimtai žmonių, kartu dainuoja ir taip prisimena įspūdingą istorinį įvykį Lietuvos išsivadavimo kelyje. Į susitikimą atvyko ir studentų organizacijos iš Oxfordo, Kembridge bei Essexo universitetų. Oxfordo universiteto lietuvių bendrijos prezidentas Andrius Vaicenavičius sakė, kad jie yra įsikūrę prie universiteto ir savo renginius gali rengti universiteto patalpose. „Mes turim keletą tikslų – vienas jų domėtis esama Lietuvos padėtimi. Bendrija organizuoja kultūrinius, socialinius ir akademinius renginius.“ Kembridge universiteto lietuvių bendrijos prezidentas Karolis Stašinskis pasakojo, kad panašiai kaip ir jų kolegos iš Oxfordo rengia susitikimus su svečiais iš Lietuvos. Jis paminėjo „Idėjų forumą“, kuriame studentai iškėlė daug vertingų idėjų. Essexo universiteto lietuvių sąjungos prezidentas Mantas Svečiulis sakė, kad jų organizacijos tikslas burti lietuvius studentus, kad jie susipažintų ir galėtų bendrauti. Daug studentų sutraukia Kalėdinė vakarienė, kai visi susirenka kaip bendra šeima už vieno stalo. Susitikimas baigėsi istorine gaida. Vytauto Didžiojo universiteto istorikas Kęstutis Raškauskas, kuris yra parengęs knygą apie Kazimiero parapiją, trumpai papasakojo kaip aplink ją 19 a. pabaigoje formavosi lietuvių bendruomenė.

Kodėl verta tapti JKLB nariu ir kaip tą padaryti? Anglijoje šiuo metu gyvena per 200 tūkst. lietuvių. Kai kurie buriasi į organizacijas pagal profesijas ar interesus, kai kurie laikosi pavieniui, kai kurie norėtų ką nors čia gyvenačių tautiečių labui nuveikti, bet nežino kaip. Vienas iš būdų kaip tai padaryti – tapti JKLB nariu. Kas tas JKLB? JKLB (Jungtinės Karalystės Lietuvių Bendruomenė) tai organizacija, kurios tikslas išlaikyti lietuviškas tradicijas ir kultūrą, skatinti ir remti lituanistinį vaikų ir paauglių švietimą, sudaryti sąlygas JK gyvenantiems lietuviams burtis ir bendrauti. JKLB kaip organizacija gyvuoja nuo 1947 m., ją, tada vadintą DBLS (Didžiosios Britanijos Lietuvių Sąjunga), įkūrė po Antrojo pasaulinio karo JK apsigyvenę mūsų tautiečiai. Jie sukūrė organizaciją, kurios pagrindinis valdymo organas yra Centro Valdyba, renkama kasmetiniame Metiniame suvažiavime, ir kuri susideda iš regioninių skyrių, kurie ir yra organizacijos veiklos pagrindas. Pavieniai asmenys, susibūrę į ne mažesnę kaip 3 žmonių grupę gali registruoti savo skyrių, apie jo įkūrimą pranešdami Centro Valdybai. JKLB nariais gali tapti ir jau egzistuojančios organizacijos. Ką veikia JKLB? JKLB iš rėmėjų ar renginių metu sutelkia lėšas ir jas paskui panaudoja svarbiems lietuviškumo palaikymo projektams įgyvendinti. JKLB rengia čia gyvenančių lietuvių pamėgtas šventes, tokias kaip Sekminės, mini tautos istorijo-

je svarbias datas, remia folklorinį ansamblį „Saduto“, leidžia žurnalą „Britanijos lietuvis“, palaiko tnklapį www.jklb.org, kurių pagalba skleidžia informaciją apie lietuviškus renginius ir pasakoja apie lietuvių gyvenimą Britanijoje. Ir jūs kiekvienas galite prisidėti prie šios veiklos paremdami lėšomis, įsijungdami į savanorišką veiklą ar dalyvaudami JKLB renginiuose. Kodėl verta tapti nariu? Įsijungę į vieno ar kito skyriaus pagal gyvenamąją vietą, veiklą, ar sukūrę savo skyrių jūs: - prisijungsite prie jau egzistuojančio būrio žmonių, kurie rūpinasi Lietuvių bendruomene; - paremsite JKLB tikslus ir veiklą; - įgysite teisę būri renkami į JKLB centro valdybą ir savo gebėjimais gerinti organizacijos veiklą; - mėgausitės draugyste ir bičiulyste; - turėsite progą ir galimybę įgyvendinti savo idėjas; - per savanorišką veiklą, kuri JK labai vertinama, įgysite naudingos patirties. Kaip tapti nariu? Tapti nariu nesunku. Tiesiog savo duomenis, nurodydami savo pavardę, gyvenamąją vietovę ir kaip su jumis susisiekti atsiųskite elektroniniu paštu info@jklb.org Birželis 2012


ŠVENTĖS

Britanijos lietuvis

09

Sekminių atgarsiai

Smagus Sekminių koncertas sutraukė publiką iš pamiškio pavėsio į centrą.

Gegužės 27 d. Lietuvių sodyboje vyko tradicinė lietuvių šventė – Sekminės. Oras pasitaikė nuostabus, koncertuoti atvyko mėgstami dainininkai Irena Starošaitė ir Žilvinas Žvagulis. Jaunesniąją publiką linksmino dainininkai Vudis, Bartas ir grupė „DAR“. O prieš tai bent keturias valandas liejosi nesibaigianti JK gyvenančių daininkų ir šokėjų atliekamų dainų ir šokių pynė. Dalyvavo choras „Gausa“, mokykla „Moksliukas“, mokyklėlė „Mano pirmieji mokslai“, muzikos mokykla „Gama“, Edukacinis centras LIGHTHOUSE, tautinių šokių kolektyvas „Jonkelis“, tautinių šokių grupė „Lituanica“, bandonija grojo V.Chockevičius, koncertavo visiems gerai pažįstamas ansamblis „Saduto“, pasirodė pop grupė „Relaxon“ ir roko grupė LADON. Vaikai žaidė, dainavo, savo veidukus margino ir su „Peliuko Aniceto“ autore bendravo Vaikų kieme, kiti suposi ant supynių ar čiužinėjo pripučiamoje čiuožykloje. Visiems užteko įspūdžių. Ačiū puikiems rėmėjams ir džiugu, kad šiemet šventę surengti padėjo „Lituanica“, tik jos paramos dėka visų laukė nuostabus koncertas ir puiki scena. Ačiū visiems prisidėjusiems savo darbu ir parama – daugybė pagrindinį šventės organizatorių - Jungtinės Karalystės Lietuvių bendruomenę (JKLB) pasiekiančių padėkų rodo, kad šventė pavyko.

Ačiū, kad dalyvavot, smagu, jei nenusivylėt!

Birželis 2012


10

Britanijos lietuvis

ŠVENTĖS

Šašlykai per Sekmines – populiarus valgis. Kokios Sekminės be „Saduto“ dainininkų ir šokėjų.

Birželis 2012


ŠVENTĖS

Britanijos lietuvis

11

Dainuoja choras „Gausa“. Nuo saulės teko slėptis po skrybėlėm ir skėčiais. Dovilės Gailiūnienės nuotr. Šventės vinis – I.Starošaitės ir Ž.Žvagulio pasirodymas.

Sekminių mugė – ir pažiūrėti, ir nusipirkti. Vaikų kieme daug vaikiško džiaugsmo.

Birželis 2012

Sekminės Lietuvių Sodyboje –

daug žmonių, puikus oras, džiugi atmosfera!


12

Britanijos lietuvis

PAŽINTIS

Živilė Kasparavičiūtė

Už DJ pulto:

nuo Londono iki Ibizos Be abejonės Povilas (Paul Pure) įpratęs kalbėti garsiai – vos tik jam pasirodžius, rami popietė kavinėje iškart pagyvėjo. Turbūt dar neatsigavo po siautulingos nakties viename garsiausių Londono naktinių klubų „Ministry of Sound“. Tačiau tai ne vienintelė vieta, kur Povilą galima pamatyti už DJ pulto, todėl teiraujuosi, kokiais keliais klajoja jis pats ir jo vadovaujama DJ grupė „Dirty DiscoTech“. Kaip atsidūrei „Ministry of Sound“? Visi sutiksim, jog Londonas yra galimybių miestas, bet be pažinčių ir čia sunkiau judėti į priekį. Visada ieškau tinkamų žmonių, kontaktų, kurie galėtų atverti duris į trokštamus naktinius klubus, kaip, pavyzdžiui, „Ministry of Sound“. Paprastai nepakanka vien į rankas įbrukti savo muzikos kompaktą nepažįstamam vadybininkui ir aš pats, tiesą pasakius, to niekada nedariau. Visuomet stengiuosi plėsti pažinčių ratą ir, aišku, tobulinti savo muziką, programas.

Žinau, kad šis naktinis klubas nėra tavo didžiausias pasiekimas, sausakimši lietuviški vakarėliai Londono centre irgi skamba ne ką prasčiau. Ką gali papasakoti apie lietuvių organizuotą „Spring Awakening“, per kurį driekėsi dviejų valandų eilės? Tiesą pasakius, aš pats jo neorganizavau, bet prisidėjau. Tuomet didžiausia žvaigždė buvo Jazzu, per kurios koncertą šokių salėje turbūt nebuvo laisvo centimetro. Žinoma dalyvavo ir daugiau vokalistų, didžėjų bei mūsų DJ grupė „Dirty DiscoTech“. Jausmas buvo lyg staiga pakliuvus į naktinį Vilniaus gyvenimą, turbūt tik su barmenais nebuvo galima lietuviškai susikalbėti. Tame vakarėlyje ne vienas nustebo sutikęs senų pažįstamų veidų iš Lietuvos. Laukiančiųjų minios įrodo, kad lietuvis nuo lietuvo Londone visai nebėga, atvirkščiai – mes puikiai sugebame linksmintis kartu, todėl „Spring Awakening“ tikrai sulauks tęsinio.

isi.

ei v

dy tro a o bij

ti

ip n kita

s ne

ila Pov

Povilas laisvalaikį leidžia ne klubuose, o mieliau iškylauja su draug ais gamtoje. Birželis 2012


PAŽINTIS

Britanijos lietuvis

13

Didžiausias malonumas - užvaldyti publiką, stebėti, kaip ši reaguoja į mano veiksmus - staiga sumažintą garsą ar netikėtai perjungtą kūrinį.

gė muzikos studiją.

„D

irt

yD

isc oT ec

h“ g

ru pė pr ie

mu zik os

pu lto .

en Savo namuose Povilas įsir

Birželis 2012

Povi lo

scen

inis

vard a

s Pa

ul Pu

re p u

ikuo

jasi

ant

jo m

aršk

inėli

ų.

Girdėjau, jog tavo vakarėliai vyksta ir kur kas karštesnėje aplinkoje nei Londonas. Jachta, keletas didžėjų ir didžiulė vakarėlių liūtų kompanija viduržemio jūrioje netoli Ibizos krantų... Aplinka tikrai kaitinanti. Kartą į metus organizuojame vakarėlius Ibizoje. Jau dabar visi gali planuoti trumpam pasprukti nuo londoniško oro įsigydami kelialapius į rugsėjo 15-22 d. vyksiantį sezono uždarymo vakarėlį. Žinoma, esu kaitinęs šokių aikšteles ir ant kranto - „Es Paradis“, „Cafe del Mar“ ir kituose klubuose.

Ar pasitaikė pavojingų vakarėlių, kai kas nors peržengė ribas besisvaigindamas? Tragiškų istorijų neturėjome. Kai organizuojame vakarėlį mūsų ir naktinio klubo pareiga pasirūpinti apsauga ir aš stengiuosi padaryti viską, kas priklauso nuomanęs. Bet visi žino, kad naktiniai


14

Britanijos lietuvis

Karšti v a

PAŽINTIS

karėliai Ib

izoje.

kūrinį.

Ką kartais sunku pakelti? Kaip tave veikia naktinis gyvenimo ritmas?

klubai neatsiejami nuo narkotikų. Privatūs vakarėliai, skirtingai nuo naktinių klubų, neturi griežtų apsaugos taisyklių, todėl praėjęs pro apsaugą, gali pamiršti daugelį ribų, nes viduje visi daro ką nori: vartoja narkotikus, mylisi, tik muštynės netoleruojamos.

Kokiuose Londono naktiniuose klubuose pats linksminiesi? Man naktiniai klubai yra darbas ir to visiškai pakanka, laisvalaikio ten neleidžiu. Juk didžėjai ir taip linksmybes puikiai suderina su darbu. Vietoj to geriau pasikviečiu būrį bičiulių į gamtą, kur daug erdvės dieninėms pramogoms, iškyloms.

„Dirty DiscoTech“ populiarumas nenustoja traukti naujų pažinčių. Ar sunku rinktis draugus tavo aplinkoje? Neneigsiu - nėra lengva. Labai daug draugų atsirado, kai pradėjau groti garsiuose Londono klubuose, organizuoti vakarėlius. Tuomet atrodo, kad esu visiems reikalingas. Bet tai daugiau draugystės su mano sceniniu vardu, realybėje draugų ratas siauresnis ir pastovesnis. Apskritai, pastebėjau angliškos ir lietuviškos bičiulystės skirtumą, kuris, tikriausiai daugeliui gerai žinomas. Lietuviai yra pavydūs žmonės - bando apžmeižti, supykdyti su kitais. Be to jie nori šlovės tik sau. O anglai elgiasi atvirkščiai: jei jiems gerai sekasi, dar kviečiasi aplinkinius jungtis, dalintis sėkme.

Kokie yra maloniausi privalumai didžėjaus karjeroje? Merginos (juokiasi). O jei rimtai, didžiausias malonumas - užvaldyti publiką, stebėti, kaip ši reaguoja į mano veiksmus - staiga sumažintą garsą ar netikėtai perjungtą

Nesijaučiu per daug jo paveiktas, nes vakarėliai vyksta daugiausia savaitgaliais ir jau vėliausiai antradienį išsiruošiu į darbą. Kai vakarėlyje tenka prie pulto stovėti iki 8val. sekmadienio ryto, atsigauti geriausiai padeda masažinės vonios, pirtys.

Vadinasi muzika nėra tavo pagrindinė veikla? Kuo dar užsiimi? Čia atvažiavau vos baigęs mokyklą užsidirbti pinigų, dar negalvodamas apie didžėjaus karjerą, todėl pradėjau dirbti staliumi. Kai apsisprendžiau, ko noriu, nelengvas darbas padėjo kastis svajonės link - įsigijau muzikos aparatūrą, įsirengiau studiją. Kadangi daug maloniau stovėti už pulto nei kalti vinis į sieną, vos tik muzika padės pakankamai užsidirbti pragyvenimui, visus įrankius sudėsiu į dėžę. Nesu nei pirmas nei paskutinis, pradėjęs nuo sunkių darbų. Skirtumas tas, kad kai kurie iš mūsų čia atvažiavę pamina svajones, pamiršdami nesibaigiančias Londono galimybes, o aš priklausau prie tų, kiekvieną dieną išnaudojančių, kad jas pasiektų.

Ir per šiuos kelerius metus nebuvo akimirkų, kada norėjosi nuleisti rankas? Niekada neabejojau nė akimirkos. Tai mano mylima veikla, kuriai negailiu laiko ir tikrai matau, kur tobulėti. Noriu ateityje užsiimti vien DJ veikla - vakarėlių organizavimu ir reklama, muzika, mėgautis vėlyvais rytais, vaikščioti po parduotuves…

Vadinasi tai tau nėra vien laikinas linksmybes garantuojanti gyvenimo būdas? Kaip ilgai save matai už DJ pulto? Savo karjeroje turiu daug planų ir tai nėra vos kelerių metų darbas. Tik po daugelio metų didžėjai užsitarnauja aukščiausias vietas pasaulio geriausiųjų šimtuke, kuris, aišku, yra ir mano svajonė. Prieš tai norėtųsi užkariauti tokius Ibizos gigantus kaip „Amnesia“ ir stiprinti mūsų ketveriukės „Dirty DiscoTech“ vardą, kad jis kiekvienam reikštų garantuotas linksmybes privačiuose vakarėliuose ir gerai žinomuose naktiniuose klubuose.

Birželis 2012


SUSITIKIMAI

Britų ��urnalistas Edwardas Lucasas gegužės 24 d. LR ambasadoje Londone pristatė naują savo knygą „Apgaulė. Šnipai, melas ir kaip Rusija mulkina Vakarus“ („Deception: Spies, Lies and How Russia Dupes the West“), kurioje analizuoja žymiausias Jungtinėse Valstijose ir Europoje veikusių Rusijos šnipų istorijas, iliustruojančias, kaip smarkiai Kremlius yra apsėstas dėl Vakarų, nors neturi supratimo, kaip moderniai valdyti savo valstybę. Remdamasis išaiškintomis rusų žvalgybos agentūrų veiklos istorijomis E. Lucasas savo naujojoje knygoje gilinasi į Kremliaus munipuliacijų ir ekonominio bei politinio šnipinėjimo žalą ir Vakarams, ir patiems rusams. Autorius stengiasi parodyti, kokia nesaugi Vakarų demokratija yra buvusių KGB darbuotojų valdomos Rusijos akivaizdoje. Londono Sičio lietuvių klubo organizuoto susitikimo pradžioje E.Lucasas prisipažino, kad po pirmosios knygos „Naujas šaltasis karas” išleidimo kai kuriuose sluoksniuose jis pelnė „rusofobo“ vardą, bei pabrėžė, kad jis joks „rusofobas“, nes mėgsta rusų tautą, tačiau kritikuoja ir nepaliaus kritikuoti dabartinio Rusijos režimo, susijusio su kriminaliniu pasauliu ir balansuojančio ant diktatūros ribos. Naujojoje knygoje be kitų sukrečiančių ir karBirželis 2012

Živilė Kasparavičiūtė

NAUJA E. LUCASO KNYGA APIE ŠIUOLAIKINĘ RUSIJĄ NE MAŽIAU „RUSOFOBIŠKA“ NEI ANKSTESNIOJI

E. Lucasas pristato savo knygą.

Britanijos lietuvis

15

tu įspėjančių istorijų E. Lucasas išsamiai išnagrinėjo garsiąją Londone ir Niujorke dirbusios šnipės, dabar Maskvos banko vadovo patarėjos, Annos Chapman istoriją, priminė apie vienos iš režimo aukų - teisininko Sergejaus Magnickio mirtį kalėjime, papasakojo apie šnipinėjimo atvejį Estijoje, kur pagrindinis veikėjas buvo Estijos saugumo ministras Hermanas Simmas. Pirmojoje jo knygoje „Naujas šaltasis karas: Kremliaus keliama grėsmė Rusijai ir Vakarams“ (The New Cold War: How the Kremlin Menaces both Russia and the West) analizuojami grėsmingi Putino politiniai veiksmai, verčiantys sunerimti ne tik Baltijos valstybes, bet Vakarų šalis. Savo studijomis žurnalistas įrodinėja, jog Vakarai neturėtų kartoti istorinių klaidų ir nenuvertinti sovietmečio represijomis dvelkiančio Putino režimo. Ši knyga išversta į keliolika pasaulio kalbų, tarp jų ir lietuvių. E. Lucasas yra savaitraščio „The Economist“ tarptautinio skyriaus redaktorius, apie Rytų Europos politiką ir ekonomiką rašantis nuo 1986 m. ir turintis ypatingą santykį su Lietuva, nes jis pirmasis gavo nepriklausomos Lietuvos vizą, kurią prieš dvejus metus padovanojo Lietuvos nacionaliniam muziejui Lietuvos Nepriklausomybės dvidešimtmečio proga. Prie autografų išsirikiavo eilutė autoriaus gerbėjų.


16

Britanijos lietuvis

KULTŪRA

Zita Čepaitė

Lietuviškas Hamletas Londone Birželio 2-3 d. garsiajame Globe teatre, kuris siejamas su anglų dramaturgijos pasididžiavimo V. Šekspyro vardu, buvo suvaidintas lietuviškas „Hamletas“. Šiuo Eimunto Nekrošiaus režisuotu spektakliu buvo užbaigtas daugiau kaip mėnesį vykęs „Globe to Globe“ festivalis, kuriame buvo parodytos visos 37 Šekspyro pjėsės. Finalinis festivalio spektaklis – lietuviškasis „Hamletas“sutapo su Karalienės Elizabeth Deimantinio jubiliejaus iškilmėmis. Tą dieną Temze praplaukė 1000 laivų flotilija - įspūdingas teatras ant vandens su varpų skambėjimu, orkestru ir choru, su 7 mylias abipus Temzės visa pakrante glaudžiai susispietusia milijonine publika ir pačia Karaliene puošniausiame iš laivų. Šia procesija nuo „Globe“ teatro balkono pasigėrėti galėjo ir “Hamlete” vaidinę aktoriai, kurie po poros valandų panardino žiūrovus nebe į šventinę, o į kruviną karališko gyvenimo dramą. Tiesos ieškantį princą vaidino A. Mamontovas, šį vaidmenį per 15 metų atlikęs daugiau kaip 200 kartų įvairiose šalyse, pačiose garsiausiose pasaulio teatrų scenose. Susitikime su žurnalistais jis sakė, jog jei “Hamletas” po pasirodymo „Globe“ teatre daugiau nebūtų vaidinamas, tai būtų labai graži ir įspūdinga jo pabaiga. „Yra dvi svarbios vietos, kur šį spektaklį būtina suvaidinti. Prieš 10 m. vaidinom Danijoj, Elsinoro pily, ir dabar čia, Šekspyro šventovėj, tai labai simboliška, didelė garbė, juolab, kad ši vieta energetiškai labai miela,” – sake A. Mamontovas. Lietuviškas teatras Anglijoje labai retas svečias, o Londone – tai išvis pirmasis lietuviško teatro pasirodymas. Kartais sakoma, kad lietuviška teatrinė kalba anglams pernelyg sudėtinga? Ką apie tai mano pasaulyje pripažintas režisierius E. Nekrošius? “Nežinau, gal tokia pavienė nuomonė ir egzistuoja, bet aš manau, jie didelė nacija, jiems visko savo gana, jie turi savo menus, savo žmonių, jiems nereikia žvalgytis,”- mano E. Nekrošius.

Bet šis festivalis buvo būtent taip sumanytas – pasižvalgyti į šalis ir surinkti kuo įvairesnius ir įdomesnius Šekspyro pastatymus iš viso pasaulio. Festivalio direktorius Tomas Birdas sakė: “Rengdami festivalio programą mes žinojome, kad E.Nekrošiaus “Hamletas” jau suvaidino didelį vaidmenį Europos šiuolaikinio teatro istorijoje, tad nenuostabu, kad svarstant, ką kviesti vaidinti “Hamletą”, mūsų žvilgsniai nukrypo į lietuvių teatrą. Aš pats lankiausi Vilniuje, žiūrėjau šį spektaklį ir buvau labai sujaudintas, tiesiog be žado nuo patirto įspūdžio. Deja, reikėjo prašyti, kad įspūdingi efektai būtų išimti dėl saugumo reikalavimų ir kad spektaklis būtų sutrumpintas, kadangi nemažai publikos spektaklį žiūri stovėdami, tad reikėjo į tai atsižvelgti, o originalus spektaklis trunka beveik 4 valandas.” Festivalio direktoriaus nuomone sumanymas suvaidinti 37 Šekspyro pjėses skirtingomis kalbomis buvo labai sėkmingas, nes net 80 proc. bilietus pirkusių žmonių niekada anksčiau nebuvo buvę „Globe“ teatre. Festivalio tikslas buvo pasiekti įvairiakalbes Londone gyvenančias bendruomenes ir tai pavyko. Išties, vaidinant “Hamletą” lietuvių kalba skambėjo ir scenoje, ir auditorijoje, o pabaigoje artistai buvo pasveikinti ne tik gausiais plojimais, bet ir šūksniais “Ačiū” ir “Bravo”. “Globe” teatras šiek tiek primena futbolo stadioną – jis yra be stogo ir tik galerijose sėdinys žiūrovai yra apsaugoti nuo lietaus; dalis scenos irgi po atviru dangum. Gertrūda – D.Storyk, Horacijus – S. Dovidauskas, Hamletas - A.Mamontovas. Ofelija – V.Kuodytė ir Klaudijus – V. Rumšas


KULTŪRA

Vaidinant „Hamletą“ lietuvių kalba skambėjo ir scenoje, ir auditorijoje, o pabaigoje artistai buvo pasveikinti ne tik gausiais plojimais, bet ir šūksniais „Ačiū“ ir „Bravo“.

Britanijos lietuvis

17


18

Britanijos lietuvis

PSICHOLOGIJA

Psichologė-psichoterapeutė Edita Radzevičiūtė

TIKĖJIMAS VAIKU Žvelgiant į Lietuvos istoriją ir socialinių sunkumų statistikas (alkoholizmas, depresija, skurdas), kultūrines ištakas bei nuostatas, tikriausiai smurtas ir apleistumas šeimose šiandien irgi yra normalu, nes tokia buvo, drįstu sakyti, daugelio vaikystės patirtis. Birželio 1-oji - vaikų gynimo diena ir ta proga nusprendžiau pamąstyti kartu su jumis apie vaikus. Vaikai yra mano darbas, profesija ir stichija. Aš už juos „sergu”. Žinau iš patirties savo šeimoj, šaly, religijoj, profesijoj, jog vaiku dažnai netikima, jog vaiko dažnai neklausoma arba į jo kalbėjimą, bendravimą, dalijimąsi savo jausmais ir mintimis žiūrima nerimtai. Suaugusieji į vaiką dažnai žvelgia kaip į kvailą mažą padarėlį, kuris nieko nesupranta, kuris yra pilnas užgaidų ir, kurį reikia tramdyti kaip laukinį žvėrelį, kad tik, neduok Dieve, „neužliptų mums ant galvos”, o taip pat ir už jį viską nuspręsti nesivarginant pasiklausti, ką jis mano, nes vistiek jis mūsų supratimu turbūt nieko nemano arba mano labai mums nepalankiai ir nesuvokiamai. Žvelgiant į tokį suaugusiųjų elgesį ir nuostatas kyla prieštaringos mintys. Suaugusieji vaiką laiko mažu kvailu padarėliu, tačiau imasi visų įmanomų priemonių jį tramdyti. Kas vaikuose yra tokio gaivališko, stipraus ir galingo, mums, suaugusiems, keliančio baimę ir nerimą bei poreikį kontroliuoti? Gal dar nesuvaržyta įgimta laisvė būti savimi?.. Gal šioji baimė ir yra pagrindinė kliūtis mums tikėti vaikais? Įdomu, kas būtų, jei į savo vaikus pradėtume žvelgti kitaip ir elgtis su jais kitaip.. Kviečiu pamėgint įsivaizduoti, jog į tai, ką vaikai mums kalba mes žvelgiame rimtai ir su pagarba. Mes išklausome juos visada, o jei esame susierzinę ir juos vienaip ar kitaip įskaudiname, atstumiame (taip kaip ir bet kurį suaugusį, – o gal manome, kad vaiko įskaudinti neįmanoma, nes jis mažas kvailas padarėlis arba kad esam tokie tobuli, jog nieko neikada neskaudiname ir bendrai klaidų nedarome) – atsiprašome. Nieka-

da neišliejame ant jų savo pykčio ir agresijos, neerziname jų, negėdiname ir neterorizuojame, bet kalbamės apie visus iškylančius sunkumus jų nevengdami. Leidžiame savo vaikams patirti savo elgesio, pasirinkimų pasekmes, taip mokydami juos prisiimti atsakomybę ir daryti pasirinkimus mąstant apie padarinius. Mes su jais kalbamės apie visokius rimtus dalykus (žinoma, tinkamus vaiko amžiui), žaidžiame su jais žaidimus pilnai paklusdami jų žaidimo taisyklėms ir būname visiškai nelogiškais – raudonais skraidančiais drambliais, mėlynomis saulėmis ar geltonomis varlėmis. Mes maloniai ir šiltai atsakinėjame į visus vaikų pateiktus vis tuos pačius ar naujus klausimus. Kartu su savo vaikais piešiame guašu, lipdome, kepame sausainius (taip pat ir su berniukais), sodiname gėles ir pomidorus, šokinėjame per balas ir leidžiame jiems išsipurvinti iki ausų galiukų. Apkabiname juos ir paguodžiame, kai jie liūdi, sielvartauja ir verkia (vietoje įprastų teiginių: neverk, kol ženysies užgis; neverk, tu jau didelė; neverk, tu gi vyras; nerodyk čia savo ožių; nustok rėkti; ...). Šokinėjame iš džiaugsmo kartu su jais ir krykštaujame, kai jie džiaugiasi, pavyzdžiui pamatę paukštuką ant palangės tupintį ar malūnsparnį pro šalį skrendantį (vietoje murmtelėjimo „aha”). Susirūpinę bandome ieškoti sprendimų kartu, kai vaikai, pavyzdžiui, nerimauja dėl savo katytės ar šuniuko, o gal minkšto žaisliuko, o gal įsimylėto berniuko ar mergytės klasėje. Einame kartu su savo vaikais į futbolo varžybas ar tiesiog paspardyti kamuolį kieme ar parke, galbūt dar pasikvietę draugų šeimyną. Pasikviečiame savo vaiką kavinėje išgerti puodelį arbatos ar kokakolos ir suvalgyti pyragėlį ar sumuštinį. Pasikviečiame vaiko bendraklasius į savo kieBirželis 2012


PSICHOLOGIJA

mą ir leidžiame jiems pasilaistyti vandeniu. Paskaitome jiems pasaką prieš miegą, apkamšome ir leidžiame jiems užduoti visus jiems rūpimus klausimus, pabūname kartu širdis širdin. Rūpinamės savo fiziniais, emociniais ir socialiniais bendravimo poreikiais, kad iš savo vaikų nereikalautume to, ką tik suaugęs bičiulis, draugas gali duoti ir, kad vaikai iš mūsų galėtų mokytis ir patirti, kas tai yra rūpinimasis savimi. Nebijome, nevengiame ir nesigėdime ieškoti ir paprašyti pagalbos, artimųjų, draugų, profesionalų, kai mums patiems, vaikams ar kitiems šeimos nariams jos reikia, kad mūsų vaikai išmoktų gyventi neužsidarę ir kančioje, bet būdami dalimi socialinės bendruomenės ir pajėgūs susirasti paramą, kai ji reikalinga. Nereikalaujame iš savo vaikų to, ko mes patys negalėjome dėl vienokių ar kitokių priežasčių pasiekti savo gyvenime, bet drąsiname jų potencialius gebėjimus, kad mūsų vaikai jaustųsi vertinami, gerbiami, svarbūs, pasitikintys savimi ir savo gebėjimais. Kokie jausmai užplūsta mus suaugusius pamėginus tai įsivaidzuoti? Vieniems galbūt nei įsivaizduoti nereikia, nes tai yra kasdienybė ir realybė. Kitiems galbūt iškyla savo vaikystės prisiminimai ir ilgesys to buvimo širdis širdin. Dar kitus galbūt apima panika, jog tuomet nebebūtų įmanoma vaikų kontroliuoti. Ar galbūt sukyla didelis pyktis slepiantis kažkur giliai paslėptą meilės ir artimumo netekties skausmą. O gal yra tokių, kurie galvoja - kas čia per nesąmonės ir nerealūs paistymai. Mąstau apie tai, kaip suaugusieji elgiasi su vaikais, savo vaikais, ir galvoju, kad dar daug žmonijai reikia augti ir vystytis, kad mes suaugusieji įsisąmonintume, kas yra vaikas ir kad įsisąmoninimas taptų kiekvieno mūsų sąvastimi. Gražu matyti, kaip mes, žmonija, augame ir palaipsniui atrandame, kas esame ir kaip yra gera būti. Vaikų teisių konvencija pasaulyje gyvuoja dar tik 30 metų (deklaracija – 50), o Lietuvoje – tik 10. Taigi, tikriausiai, natūralu, kad daugiau kaip pusė vaikų pasaulyje gyvena šeimose, kur fizinis ir psichologinis smurtas yra įprastas. Žvelgdama į savo asmeninę ir profesinę patirtį bei mokslinius tyrimus manau, kad mūsų vaikai, o tuo pačiu ir žmonija yra nelaiminga, nes skirtingai suprantame, kas toji Birželis 2012

Britanijos lietuvis

19

gerovė, kurios siekiame sau ir savo vaikams, yra. Deja, toms daugiau nei pusei pasaulio šeimų, tikriausiai, smurtas yra normalu, nes tai yra jų pačių vaikystės patirtis. Žvelgiant į Lietuvos istoriją ir socialinių sunkumų statistikas (alkoholizmas, depresija, skurdas), kultūrines ištakas bei nuostatas, tikriausiai smurtas ir apleistumas šeimose šiandien irgi yra normalu, nes tokia buvo, drįstu sakyti, daugelio vaikystės patirtis. Čia noriu įterpti psichologinio smurto, apie kurį mažiausiai žinome, apibrėžimą, kuris viliuos paskatins susimąstyti apie mūsų pačių suaugusių patirtį vaikystėje bei žvelgti kitaip į savo vaikus. Psichologinis/emocinis smurtas - tai pasityčiojimas iš vaiko, žodinis agresyvus elgesys, žeminimas, įžeidinėjimas, gąsdinimas, grasinimas, vertimas jaustis kaltu, nuolatinis blogos savijautos sukėlimas, parodymas, kad vaikas nėra mylimas, kad yra blogesnis už kitus, aprėkimas, apkalbinėjimas už akių siekiant pažeminti, įžeidžių raštelių, SMS žinučių ar elektroninių laiškų rašymas, privačios informacijos atskleidimas siekiant pažeminti ir t. t. Niekada nevėlu nutraukti smurto ratą ir tai, ko vaikystė mums pašykštėjo ieškoti ir atrasti čia ir dabar. Niekada nevėlu leisti savo vaikams mokyti mus ir įkvėpti žaismingumui, paprastumui, atvirumui, nuoširdumui. Atpažinus, kad patys esame patyrę smurtą ar/ir smurtaujame prieš savo vaikus, kartais be pagalbos gali būti sunku priimti savo patirtį bei keisti įpročius. Nebūkime užsidarę savy. Išdrįskim pasidalint tuo, kas mums kelia nerimą, su artimu žmogum, kuriuo pasitikim, ieškokim profesionalios pagalbos. Jei negalėjom švęsti vaikystės, švęskime savo gyvenimą dabar ir sudarykim sąlygas savo vaikams švęsti vaikystę. Jei perskaitę šį straipsnį, susirūpinote dėl savo pačių emocinių sunkumų ir norėtumėte konfidencialios psichologinės pagalbos, galite kreiptis: therapy.creative@gmail.com, 07748802795. Daugiau informacijos galite rasti: www.unicef.org.uk; www.vaikystebesmurto.lt; www.psyvirtual.lt; www.parentlineplus.org.uk; www.mind.org.uk; http://childdevelopmentinfo.com; www.prieraisiojitevyste.lt; www.therapycreative.co.uk; www.facebook.com/groups/londono.mamytes/.


20

Britanijos lietuvis

VERTA ŽINOTI

Kalbėjos Zita Čepaitė

LIETUVOS ĮMONĖS IEŠKO KLIENTŲ IR TARP UŽSIENIO LIETUVIŲ

Pastaruoju metu vis gausėja Lietuvoje įsikūrusių įmonių, kurios nusitaikė į emigrantus ir siūlo įvairias paslaugas, kurias už išvykusius atliktų Lietuvoje. Viena iš tokių įmonių – teisines paslaugas teikianti bendrovė „Creditum“. Ką ši Kaune įsikūrusi bendrovė gali pasiūlyti Anglijoje gyvenantiems lietuviams? Ir kodėl užsienio lietuviai sudomino kaip klientai? Ar tiesiog kilo idėja pabandyti, ar yra pasitaikę konkrečių atvejų, paskatinusių bendrovės vadovybę atkreipti dėmesį į iš Lietuvos ilgesniam ar trumpesniam laikui išvykusių žmonių poreikius? Apie tai pokalbis su bendrovės direktore Jolita Simanaityte. Kaip žinome, vis daugiau lietuvių šiai dienai emigruoja į svečias šalis, tačiau dauguma iš jų turi sąryšį su Lietuva, joje likusiomis įvairiomis juridinio pobūdžio problemomis. Plėtoti šią idėją ir išeiti į šią rinką išties paskatino konkretus atvejai, tai- klientų bei pažinčių rato atvejai, kuomet tautiečiai grįžę į gimtąją šalį atostogom, turi spręsti iškilusias problemas. Ne paslaptis, kad daugumos Lietuvos institucijų darbo sistema nėra pakankamai lanksti ir yra ganėtai lėta, dėl šių priežasčių žmonės atvykę poilsiui į Lietuvą sugaišta savo atostogų laiką sprendžiant iškilusias problemas. Jūs ketinate teikti nemažai paslaugų susijusių su nekilnojamojo turto klausimais. Neretai išvykę žmonės palieka savo būstus, kuriuos arba išnuomoja arba palieka tuščius ir būna, kad pavyzdžiui nuomininkai nesumoka nuomos ir panašiai. Ar jūs teiktumėte paramą šiais klausimais? Siūlydami savo paslaugą lietuvių bendruomenėms užsienyje labai didelį dėmesį būtent atkreipsime į nekilnojamojo turto administravimo bei priežiūros paslaugą. Šios paslaugos paketą sudarys: nekilnojamojo turto priežiūra išnuomotų butų atžvilgiu - tai bendravimas su nuomininkais, priežiūra dėl laiku sumokamos nuomos bei komunalinių mokesčių, esant reikalui padėsime surasti naujus nuomininkus klientų būstui. Taip pat teiksime administravimo ir būsto priežiūros paslaugą ir nenuomojamiems būstams, pagelbėsime savo klientams laiku bei teisingai susimokėti sąskaitas už susidariusias komunalines paslaugas. Kalbant apie nekilnojamą turtą, žmonės labai bijo tuos reikalus kam nors patikėti, nenori įgalioti kito fizinio ar juridinio asmens veikti jų vardu ir tai suprantama. Kaip jūs užtikrintumėte, kad jūs esate patikimi ir asmuo gali patikėti jums spręsti su turtiniais klausimais susijusias problemas? UAB „Creditum“ savo veiklą Lietuvoje vykdo nuo 1999 metų, tai įmonė, kuri specializuojasi skolų išieškojime ir teisės srityje. Turi didelę praktiką, patikimus užsakovus bei platų spektrą klientų. Lietuvoje esame puikiai įsitvirtinusi savo srities rinkoje įmonė, atstovaujame dideles įmones, tokias, kaip: AB „Kauno energija“, UAB „Kauno vandenys“, UAB „Kauno švara“ ir daugelį kitų, turime ilgametę patirtį bei puikias užsakovų rekomendacijas, gero vardo išlaikymas mums yra labai

svarbus. Teikdami savo paslaugas daug dėmesio skiriame savo klientams, jų poreikių įgyvendinimui, teikiame ne kiekybiškas, bet kokybiškas paslaugas. Norėdami išeiti į tarptautinę rinką norime išsaugoti savo gerą vardą bei garantuoti savo klientui patikimas, aukštos kokybės paslaugas. Taigi prieš pradedami dirbti su savo potencialiais klientais pirmiausiai stengsimės pateikti kuo išsamesnę konsultaciją jų esamoms problemoms išspręsti, bandysime pasiūlyti ne vieną, o kelias alternatyvas, kaip būtų galima išspręsti susidariusią kliento problemą, sekančiai bus paruošiama individuali sutartis, pagal kiekvieno kliento situaciją bei keliamus poreikius, kurioje bus numatyti visi galimi saugikliai apsaugantys mūsų klientų turimus turtinius interesus. Dažnai pasitaiko, kad išvykę į kitą šalį žmonės palieka Lietuvoj vyresnio amžiaus artimuosius, kuriems kartais būna sunku tvarkyti su oficialiomis institucijomis susijusius savo reikalus, ir jiems reikia pagalbos. Ar Creditum galėtų ir tokiu atveju padėti? Taip, šią paslaugą mes suteiksime pagal kiekvieno kliento poreikį. Kartais čia gyvenant žmogui prireikia išrašų ar pažymų iš buvusių darboviečių ar medicinos įstaigų, ir tada reikia pačiam vyksti į Lietuvą ir tų pažymų ieškoti. Ar tokiu atveju jūs galėtumėte ką nors pasiūlyti? Klientams pasiūlysime surasti jų pageidaujamas/ reikiamas pažymas, jiems neišvykus iš gyvenamos šalies, gautas pažymas mes patys pristatysime savo klientui. Kadangi jūs esate Lietuvoje, kokiu būdu žmones galėtų su jumis susisiekti, kad galėtų aptarti jiems rūpimus klausimus? Lietuvoje su mumis būtų galima susisiekti pagal šiuos rekvizitus: UAB „Creditum“ Maironio g. 13-5, LT-44298 Kaunas, Lietuva Tel.: 00 370 37 22 22 39, 00 370 37 22 00 10, Mob. Tel. 00 370 656 08 893, 00 370 640 45974, Faks. 00 370 37 22 22 30, el paštu.: info@creditum.lt Skype: creditum.kaunas Taip pat mūsų įmonės atstovai nuolatos atvyks į Londoną suteikti pirmines nemokamas konsultacijas. Kuriuo metu ir kur bus teikiamos konsultacijos klientams bus informuojama per media priemones. Birželis 2012


TĖVYNĖJE

VERSLO TAIKOS PREMIJĄ PELNIUSĮ LIETUVĮ PASVEIKINO R. BRANSONAS Iškilmingoje ceremonijoje Oslo miesto Rotušėje verslininkui iš Lietuvos Vladui Lašui buvo įteikta Verslo taikos premija. Iš Nobelio taikos premijos laureatų sudaryta komisija verslininkams iš viso pasaulio šį apdovanojimą skiria už pasauliui svarbių problemų sprendimo paieškas, inovacijų sklaidą, už ne tik sėkmingą, bet ir socialiai atsakingą verslą. Šis apdovanojimas laikomas aukščiausiu įvertinimu, kurį už savo veiklą gali pelnyti verslo atstovas. Po ceremonijos Vladą Lašą suskubo pasveikinti Osle lankęsis verslininkas Richardas Bransonas, su kuriuo V.Lašą sieja bičiulystė ir kartu inicijuotas projektas „The Carbon Room“. “Jaučiuosi kaip olimpinėse žaidynėse gavęs verslo aukso medalį. Kai kas laimi olimpiadoje, tai garbė ir sportininko atstovaujamai valstybei, o svarbiausia – paskata jaunimui siekti to paties. Man smagu, kad Lietuvos vardas paminėtas kaip šalies, kurioje yra komandų, pasiekiančių įdomių pasauliui tikslų, kad galime dalyvauti neįtikėtinuose projektuose ir laimėti,“ – apie apdovanojimą kalbėjo Verslo taikos premijos laureatas. Be V. Lašo, Osle Verslo taikos premija apdovanoti dar šeši verslininkai iš Egipto, Argentinos, JAV, Tanzanijos ir Bangladešo. Iš viso šiam apdovanojimui šiemet buvo teikta 90 kandidatų iš 60 šalių. Visiems laureatams įteikta speciali statulėlė, kuri simbolizuoja rankų paspaudimą, paprastai lydintį pasiektą verslo susitarimą. Jei jis pasiekiamas vadovaujantis socialine atsakomybe, tai prisideda prie visuomenių bandos ir tarpusavio supratimo, stiprina taiką. Technikos mokslų daktaras V. Lašas yra UPS Lietuvoje atstovaujančios bendrovės „Skubios siuntos“ vadovas, taip pat „Elintos“, vienos didžiausių pramonės automatizavimo paslaugų bei produktų tiekėjų Lietuvoje, ir „Elin vision“, „GRE Holding“ įmonių bendraturtis ir įkūrėjas. V. Lašas yra pasaulinių TED idėjų konferencijų rėmėjas ir šios konferencijos iniciatorius Lietuvoje. Su grupele kitų naujovėmis besidominčių verslininkų V.Lašas ir Richardas Bransonas įsteigė „The Carbon Room“ - nevyriausybinę organizaciją, kuri ieško sprendimų ir skatina verslininkus įgyvendinti kovos su klimato kaita strategijas, kurios sumažintų anglies dvideginio išmetimą. Kaunietis vyras yra Kosmoso mokslo ir technologijų instituto valdybos pirmininkas ir įvairių kosmoso projektų rėmėjas. Su kolegomis britais jis taip pat įsteigė pasaulinį jaunimo verslo interneto srityje „greitintuvą“ Springboard.com. Prieš keletą metų V. Lašas savo vadovaujamoje bendrovėje sėkmingai įdiegė sistemą „Paskirk sau atlyginimą pats“; šis verslo atvejis dabar aprašomas Europos universitetų vadovėliuose. Plačiajai visuomenei Lietuvoje, ko gero, labiausiai žinomas V.Lašo inicijuotas socialinis projektas „Pakviesk draugą į Lietuvą“. Birželis 2012

Britanijos lietuvis

21

UŽSIENIO MOKYKLAS BAIGĘS JAUNIMAS KVIEČIAMAS KURTI LIETUVAI Lietuvos Respublikos Vyriausybė viešųjų įstaigų „Investuok Lietuvoje“ ir „Versli Lietuva“ iniciatyva pradeda jaunųjų profesionalų programą „Kurk Lietuvai“, kuria sieks sudominti užsienio aukštųjų mokyklų absolventus darbu Lietuvos viešajame sektoriuje. Programos dalyviai – tik labai gerais įvertinimais studijas užsienyje baigę Lietuvos Respublikos piliečiai – galės 12 mėnesių dirbti pasirinktose institucijose ir pritaikyti savo žinias praktikoje pagal įgytą išsilavinimą. „Tai pirmoji tokio pobūdžio programa Lietuvoje, kuri suteikia realią galimybę gabiam jaunimui grįžti į gimtinę ir būti naudingam savo žiniomis“, – sako premjeras Andrius Kubilius. Pasak jo, Lietuva tarptautinėje arenoje giriama už jos žmonių išsilavinimą bei gebėjimus, todėl ypatingai svarbu, jog pažangiausias Lietuvos jaunimas po studijų užsienyje grįžtų į Lietuvą ir pritaikytų savo žinias čia. Milda Dargužaitė, programą inicijavusios VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinė direktorė, sako, jog pristatydama šią programą, Lietuva sprendžia protų nutekėjimo problemą ir konkuruoja su geidžiamiausiais darbdaviais užsienyje: „Tarptautinės korporacijos graibstyte graibsto gabiausius aukštųjų mokyklų absolventus, tačiau mes galime konkuruoti pasiūlydami galimybę dirbti aukščiausių pareigūnų komandoje ir įgyvendinant svarbiausius viešojo sektoriaus projektus Lietuvoje“. Anot M. Dargužaitės, vienas iš programos tikslų – ne tik pritaikyti gabiausių studentų žinias, bet ir padėti pagrindus tolimesnei jų karjerai Lietuvoje: „Vietiniai darbdaviai dažnai atsargiai žiūri į užsienyje išsimokslinusius, bet darbo patirties neturinčius jaunuolius. „Kurk Lietuvai“ papildys jų gyvenimo aprašymus vertinga profesine patirtimi“. Į jaunųjų profesionalų programą jau įsijungė Ūkio, Aplinkos, Finansų, Kultūros, Teisingumo, Švietimo ir mokslo, Užsienio reikalų ministerijos, laukiama patvirtinimo ir iš kitų institucijų. Įveikę atranką „Kurk Lietuvai“ dalyviai metus laiko galės po 4 mėnesius rotuodamiesi dirbti minėtose institucijose, kur jiems bus patikėtos konkrečios užduotys. Pavyzdžiui, ūkio ministras R. Žylius norėtų, jog Ūkio ministeriją darbui pasirinkęs programos dalyvis prisijungtų prie įmonių steigimo spartinimo komandos – ministerija siekia, kad įmonę būtų galima įkurti per vieną, o ne per tris dienas, kaip yra dabar. Ūkio ministras pripažino, kad nepaisant to, kad dalyviams bus mokami atlyginimai, programa yra labiau idėjinio pobūdžio, o ne finansinio. „Šita programa tikrai bus ne dėl atlyginimo, tai yra tam, kad galėtum išsinuomoti būstą ir kažkiek savo poreikius patenkinti. Bet tikrai tai bus patraukli ne finansiškai, o idėjiškai programa“, – aiškino R. Žylius. Ministras taip pat atskleidė, kad minėta programa bus siekiama susigrąžinti iš Lietuvos išvykusius gabius jaunuolius. „Matome galimybę žmonėms, kurie išvažiuoja ir studijuoja 4-6 metus, grįžti į Lietuvą yra sunku, kadangi draugai, pažįstami yra ten (užsieny – Alfa.lt), užsimezgę santykiai yra ten, kur jis studijavo ir parvažiuoti į Lietuvą jam reikia šiokio tokio postūmio, ką ši programa duotų“, – dėstė R. Žylius. Studentų atranką ketinama organizuoti bent trejus ateinančius metus. Šiemet, pirmaisiais programos metais, atrankos komisija dviem etapais išrinks 20 studentų, tačiau išbandžius veikimo modelį, kitąmet dalyvių skaičių ketinama didinti, taip pat įtraukti į programą daugiau viešojo sektoriaus institucijų bei kviesti Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventus.

Parengta pagal Lietuvos spaudą


22

Britanijos lietuvis

MES ANGLIJOJE

Živilė Kasparavičiūtė

Naujoji valdyba su ilgalaikiais organizacijos nariais

Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimas išrinko naują valdybą Gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje Londone įvyko metinis, jau septintasis, Jungtinės Karalystės Lietuvių Jaunimo Sąjungos (JKLJS) suvažiavimas. Jame dalyvavo ne tik ilgalaikiai organizacijos nariai, bet ir nauji į sąjungos veiklą pasiruošę įsitraukti aktyvistsai. Suvažiavimo metu buvo pateikta praėjusių metų valdybos ir 12 skyrių ataskaita, kurioje apžvelgti sėkmingiausi, būrius lietuvių pritraukę metų projektai: „Baltijos kelias“, „JKLJS praktika“, „Lietuviškų idėjų forumas 2011“, „Lietuvos ateitis 2012“, „Lietuviškų filmų naktis“ bei šiais metais itin šauniai pavykęs studentų susitikimas. Taip pat pristatyti du planuojami pasaulio lietuvių suvažiavimai. Į liepą Lietuvoje vyksiantį Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimą tikimasi sukviesti apie 3000 žmonių, kurie per keturias dienas galės ne tik sudalyvauti diskusijose ir kūrybinėse dirbtuvėse, gauti karjeros patarimų, bet ir išvysti žymiausių Lietuvos muzikos atlikėjų pasirodymus. Kitų metų liepą Jungtinėje Karalystėje organizuojamas Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjungos (PLJS) kongresas siūlys kultūros renginius, keliones Jungtinėje Karalystėje, studijų dienas su lektoriais iš Lietuvos ir stovyklą. Antroji suvažiavimo dalis buvo skirta naujos JKLJS valdybos, koordinuosiančios sąjungos veiklą vienerius metus, rinkimams. Naujasis JKLJS prezidentas Vytau-

tas Jackevičius sakėsi stengsiąsis didinti kultūrinių renginių skaičių ir skatinsiąs bendrus JKLJS ir kitose šalyse gyvenančio lietuvių jaunimo renginius. Viceprezidentas Darius Tamauskas žadėjo didesnį dėmesį skirti karjeros planavimo sričiai. Sekretoriumi išrinktas Oksforde psichologiją ir filosofiją studijuojantis Ignas Rubikas, iždininke tapo finansų studentė Greta Kasparavičiūtė, projektų vadovės pareigos atiteko teisę studijuojančiai Linai Radvilavičiūtei, informacijų technologijų specialistu paskirtas inžinerijos srityje dirbantis Domas Zinkevičius, už ryšius su visuomene bus atsakinga Živilė Kasparavičiūtė. Naujai išrinkta valdyba ir toliau tęs ilgalaikius projektus: „Filmų naktis”, „JKLJS praktika”, „JKLJS plėtra”, „Lietuvos Ateitis”, inicijuos tradicinius sąjungos renginius bei stengsis realizuoti naujas iniciatyvas. Taip pat naujoji valdyba tęs parengiamuosius darbus 2013 m. Jungtinėje Karalystėje vyksiančiam Pasaulio lietuvių jaunimo kongresui. Vienydama lietuvių jaunimą, puoselėdama lietuvišką identitetą, kalbą bei pristatydama lietuvišką kultūrą britų visuomenei, JKLJS stengiasi atspindėti tikrąjį jaunų lietuvaičių, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, veidą, jų norus, tikslus ir vizijas. Šiuo metu sąjunga vienija apie 2000 narių, o jos skyriai išsidėstę 12-oje JK miestų: Londone, Edinburge, Glazge, Bradforde, Vorvike, Birmingeme, Jorke, Niukasle, Notingeme, Mančesteryje, Šefilde ir Redinge. Daugiau informacijos apie organizaciją ir jos veiklą galima rasti internetiniame puslapyje adresu www.jkljs.org. Birželis 2012


SKAITYTOJŲ MES ANGLIJOJE LAIŠKAI

Živilė Kasparavičiūtė

Britanijos lietuvis

23

Nuotraukoje: (iš kairės į dešinę) Linas Grikšas, Jurga Žilinskienė, Darius Paškauskas, Remigijus Gagilas.

Ambasadoje lietuvių verslininkai dalijosi sėkmės istorijomis Norint pradėti sėkmingą verslą visai nebūtina ieškoti absoliučiai naujos idėjos. Sėkmę gali garantuoti jau žinomų idėjų tobulesnis įgyvendinimas su kompetetingais, motyvuotais darbuotojais ir nebijančiu priimti rizikingus sprendimus vadovu. Tokį sėkmės receptą paskutiniame renginių ciklo „Pradėk savo verslą. Prisidėk prie lietuviško eksporto plėtros“ seminare „Sėkmės istorijos“ pateikė Fortūną prisišaukę lietuvių verslininkai. Apie savo įmonių įkūrimą ir plėtrą pasakojo Jurga Žilinskienė, vertimų kompanijos „Today Translations“ savininkė, Darius Paškauskas, nekilnojamojo turto agentūros „Zone Residental“ savininkas, Linas Grikšas, Krekenavos agrofirmos direktorius ir Remigijus Gagilas, dujų įrangos montavimo srityje besispecializuojančio autoserviso „LPG Direct Conversions“ savininkas. Šį kartą susirinkusius esamus ir būsimus verslininkus sveikino ne tik ambasadorius dr. Oskaras Jusys, bet ir su delegacija į Londoną atvykęs LR Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Pristatydamas praėjusių metų eksporto rodiklius, ministras ypač akcentavo būtinybę didinti galutinio lietuviško produkto eksportą. Kaip patys diskusijos dalyviai teigė, tradicinė verslo šaka taip pat gali būti kelias į sėkmę. „Nereikia išradinėti dviračio, ypatingai čia, Britanijoje. Neišrastų verslų yra vienetai, aišku išskyrus technologinį tobulėjimą“ – teigė R. Paškauskas, paklaustas apie verslo idėjos vystymą. Būtent naujos technologijos ir tobulesnis įprastų idėjų įgyvendinimas gali padėti įmonę paversti sėkminga ir aplenkti konkurentus. Jų trūkumai įžvalgiems verslininkams paprastai pasitarnauja kaip privalumai, todėl prieš pradedant verslą verta pačiam pabūti kritiško kliento kailyje ir leistis aptarnaujamam konkurentų. Nemaža seminaro dalis buvo skirta darbuotojų kaitos ir motyvacinių sistemų temoms. Dauguma diskusijos dalyvių pabrėžė, kaip svarbu suburti kompetetingą ir lojalią komandą tinkamai motyvuojant darbuotojus. L. Grikšas pasidalijo savo patirtimi: „Mūsų įmonės motyvcinė sistema sukurta taip, kad darbuotojai kontroliuoja vieni kitus ir patys renkasi darbo krūvį. Jei nori dirbti mažiau – įdarbiname daugiau žmonių, jei nori uždirbti daugiau – mažiname darbuotojų skaičių. Pagrindinis tikslas –

Birželis 2012

kiekvieną dieną žinoti, ką už tai gauni.“ Mažesnėse įmonėse ya mažesnis išsamių motyvacinių sistemų poreikis, nes vadovas išlaiko glaudesnį ryšį su darbuotojais, gali dažniau tiesiogiai prisidėti prie darbų vykdymo. R. Gagilas sakėsi negalėtų įsivaizduoti sklandaus darbų proceso, jei pats nepasiliktų automobilių dirbtuvėse ir tiesiogiai neprisidėtų prie kasdienių darbų. J. Žilinskienė savo kompanijos filialą yra atidariusi ir Lietuvoje, todėl galėjo palyginti lietuvių ir užsienio darbuotojų skirtumus. Pasak verslininkės, atidarant biurus lietuviams reikėjo žymiai daugiau smulkiai išdėstytų darbo instrukcijų nei užsieniečiams, kurie dažniau pasitenkina žodiniais susitarimais ir nurodymais. Pavyzdys iliustruoja būtinybę susipažinti su šalies, kurioje plėtojamas verslas, darbo kultūra, įgūdžių įsisavinimo ypatumais. Svarbų vaidmenį versle atlieka rizikos faktorius. L. Grikšas nė nedvejodamas drąsino apie sėkmę svajojančią auditoriją: „Reikia visada statyti ir statymus didinti“. Tačiau kiekvienas žingsnis reikalauja įžvalgumo ir vizijos aiškumo – būtina žinoti kuo rizikuoji ir ką už tai gausi. Drąsiai sprendimus priimančius verslininkus J. Žilinskienė metaforiškai vadino vaikščiotojais ant lyno ir pridūrė, jog rizikuojant reikia turėti apsauginį tinklą, arba planą „B“, kuris išgelbėtų, jei rizikingas žingsnis nepasiteisintų. Nors buvo daug kalbėta apie sėkmę kaip galutinį tikslą, seminaro pabaigoje D. Naravaitė pabrėžė proceso siekiant savo tikslo svarbą. Sutikti žmonės, iškilusios situacijos, susidūrimas su iššūkiais verslininką ugdo kaip asmenybę, pasiryžusią nenuleisti rankų ir įsitikinusią, jog anksčiau ar vėliau galės patekti į sėkmingų verslininkų gretas


24

Britanijos lietuvis

MES ANGLIJOJE

Marius Jankauskas

LONDONO LIETUVIUKAI SVEIKINO MAMAS IR DEMONSTRAVO SAVO TALENTUS Koncertuoja mokyklėlės „Mano pirmieji mokslai“ ansamblis.

Talentų konkurse publikos netrūksta.

Gegužės 5 dieną, Londone, vyko tradicinis, jau septintasis, jaunųjų talentų konkursas, kurį organizavo Edukacinis centras Lighthouse. Renginys pagal lietuvišką tradiciją buvo skiriamas Motinos dienai. Šiemet, kaip ir kasmet, salė buvo sausakimša jaunųjų talentų tėvelių, draugų ir susidomėjusių žiūrovų. Renginys šiek tiek vėlavo, tačiau vaikų entuziazmas, didelis susidomėjimas, malonus laukimas ir jaudulys niekur nedingo. Renginys prasidėjo jumoristine daina „Neikit vaikai į mokyklą“, po kurios scenoje pasirodžiusi jauna mokytoja piktai klausinėjo, kas eis į mokyklą ir kas mokysis, jeigu jūs šitaip darote, ir paragino visu greitai į mokyklą! LR Ambasados JK atstovė ir konkurso komisijos pirmininkė, Gitana Kilinskaitė susirinkusius pasveikino su Motinos diena, sakydama, kad neveltui renginys vyksta pavasarį, nes mama kaip ir žemė rūpinasi savo vaikais ir visa šeima. G.Kilinskaitė akcentavo, kad šioje šventėje pralaimėtojų nėra, nes būtent dalyvavimas ir žiūrovų dėmesys yra didžiausias apdovanojimas. Pro-

jekto vadovė Nijolė Jankauskienė pirmiausia padėkojo visiems, padėjusiems surengti šventę ir visiems palinkėjo geros nuotaikos. Konkursą pradėjo patys mažiausieji, 3-4 metų amžiaus vaikų, EC Lighthouse lituanistinės mokyklos I-os parengiamosios klasės vokalinis ansamblis, kuris iš karto užkariavo žiūrovų širdis. Vėliau sekė „Kodėlčiaus“ mokyklos trio muzikinis pasirodymas, mokyklos „Mano pirmieji mokslai“ mergaičių vokalinio ansamblio pasirodymas, bei kitų lituanistinių mokyklų moksleivių dainos. Netikėttu sceniniu sprendimu visus sudomino Birželis 2012


SKAITYTOJŲ MES ANGLIJOJE LAIŠKAI

Žiūrovus sužavėjo šokis „Raudoni vakarai“.

EC Lighthouse lituanistinės mokyklos trečios klasės instrumentinis ansamblis, sugrojęs ir sudainavęs Klaipėdos krašto tradicijas menančią dainą „Stinta Pukis“. Visus žiūrovus pakerėjo jaunojo EC Lighthouse mokyklos akordeonisto Manto Šmigelsko (12 m.) pasirodymas, tos pačios mokyklos šokėjų Luko Degučio ir Paulinos Urbanavičiūtės tango ir džaivos šokiai. Taip pat, gražiai dvi dainas sudainavo Vesta Balažeckytė, itin gerai buvo įvertintas EC Lighthouse lituanistinės mokyklos berniukų ansamblis, tos pačios mokyklos sportinių šokių grupė bei mergaičių ansamblis, vadovaujamas Martyno Levickio.Tradiciškai renginyje dalyvavo ir svečiai iš Airijos lietuvių bendruomenės, o visiems dalyviams įteiktos LR ambasados JK dovanos. Renginys konkursinis, todėl turėjo būti išrinkti ir geriausi iš geriausiųjų. Pirmiausia buvo įteiktas specialus Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės I-ojo skyriaus apdovanojimas labiausiai sužavėjusiam pasirodymui. Jį laimėjo jaunieji šokėjai – Lukas Degutis ir Paulina Urbanavičiūtė. Toliau sekė LR ambasados diplomais bei EC Lighthouse prizais apdovanojami pasirodymai trijose kategoriBirželis 2012

Britanijos lietuvis

25

Groja jaunasis akordeonistas Mantas Šmigelskis

jose: „Už tautiškumo puoselėjimą“, „Už artistiškiausią pasirodymą“ bei „Už elegantiškiausią pasirodymą“. Tautiškiausio pasirodymo kategorijoje nugalėjo „Kodėlčiaus“ mokyklos trio, elegantiškiausiais buvo pripažinti EC Lighthouse sportinių šokių grupė, o artistiškiausiųjų prizą laimėjo lietuvaitės Ema Macevičiūtė ir Gabija Mataitytė iš Dublino „4 vėjų“ mokyklos. Trys konkurso nugalėtojai buvo apdovanoti specialiai konkursui sukurtais prizais – skulptūrėlėmis – „Gimiau skambėti“. Nugalėtoju instrumentalistu tapo akordeonistas Mantas Šmigelskas, nugalėtojais šokio kategorijoje – Lukas ir Paulina, o geriausiais vokalistais pripažintas EC Lighthouse lituanistinės mokyklos berniukų ansamblis. Bene svarbiausias, „Žiūrovų simpatijų prizas“, buvo įteiktas daugiausia žiūrovų balsų surinkusiai EC Lighthouse sportinių šokių grupei. Renginyje nugalėjo visi, ir dalyviai, ir žiūrovai. Tradicinis ir lietuviškumą puosėlėjantis renginys vyko su dideliu entuziazmu, gera nuotaika, gausiomis ovacijomis ir nuoširdžiu džiaugsmu. Viso renginio metu buvo improvizuoti sveikinimai dalyvių mamytėms, o pats renginys parodė, kad ir išeivijos tarpe yra stiprus lietuviškumo jausmas, noras būti kartu, kurti, džiaugtis ir dalintis.


26

Britanijos lietuvis

INFORMACIJA

RENGINIAI:

Kas: Operos solistės Justinos Gringytės koncertas. Jauna, greit populiarėjanti operos solistė J.Gringytė dainuos populiariojoje rečitalių serijoje “Monday lunchtime recitals“. Programoje skambės Wagner Wesendonck, Britten Cabaret bei italų kompozitorių dainos. Solistė taip pat atliks ištraukas iš Mazarto operų “Cosi fan tutte” ir “Don Giovanni”. Kur: Royal Opera House, Crush room, Adresas: Bow Street, Covent Garden, London WC2E 9DD Kada: birželio 11 d., pirmadienį, 13 val. Įėjimas nemokamas, būtina registruotis. Tel. +44 (0) 20 7304 4000, E-mail: onlinebooking@roh.org.ukDaugiau informacijos: http://imgartists.com/artist/justina_gringyte Kas: Susitikimas su rašytoja Rūta Šepetys Lietuvių kilmės amerikietė rašytoja Rūta Šepetys pristatys romaną jaunimui “Between shades of gray” (liet. “Tarp pilkų debesų”). Tai - istorija apie mergaitę, kuri kartu su savo mama ir jaunesniuoju broliu ištremiama i Sibirą. Knyga yra nominuota Carnegie medaliui. Su vakaro viešnia kalbėsis Romas Kinka (anglų kalba). Renginys nemokamas. Vietų skaičius ribotas, todėl registracija būtina. Registracija iki birželio 5 d. adresu rita.valiukonyte@urm.lt Organizatoriai: LR ambasada ir Puffin Publicity Kur: LR ambasada, 2 Bessborough Gardens, London SW1V 2JE Kada: Birželio 11 d., pirmadienį, 19 val. (įleidimas i salę 18.30 val.). Platesnė informacija: http://www.betweenshadesofgray.com/ Kas: Du lietuvių dokumentiniai filmai. Šefildo dokumentinių filmų festivalyje bus pristatyti du lietuvių filmai: daug dėmesio sulaukęs Amerikos lietuvio Mariaus Markevičiaus filmas apie Lietuvos krepšinį “Kita svajonių komanda” ir režisierės A. Griniūtės dokumentinis filmas „A place we call home“ Laikas, vieta: Birželio 17 d., sekmadienis, Birželio 14 d., ketvirtadienis, 11.30 val. Howard Street Screen 11.45 val. Howard Street Screen „A place we call home“ „A place we call home“ Birželio 15 d., penktadienis, Birželio 15 d., penktadienis, 18.00 val. PBS Library Theatre 11.45 val. Howard Street Screen „The other dream team“ „A place we call home“   Birželio 16 d., šeštadiensis, Birželio 16 d., šeštadienis, 18.30 val. Showroom 2 - „The 13.15 val. Howard Street Screen other dream team“ „A place we call home“ Bilietai: http://sheffdocfest.com/view/buy_tickets Kas: Baltijos gitarų kvartetas. Baltijos gitarų kvartetas grįžta į Jungtinę Karalystę ir pristato programą “Šokis su gitara” net trijuose miestuose: Londone, Esekse ir Hampšyre. Gitaristai – Zigmas Čepulėnas, Sergejus Krinicinas, Saulius S. Lipčius ir Chris Ruebens. Laikas, vieta: Birželio 28 d., ketvirtadienis, 17 val. Valentine’s Mansion & Gardens, Emerson Road, Ilford, Essex, IG1 4XA. Birželio 29 d., penktadienis, 19 val. St James’s Church, 197 Piccadilly, London, W1J 9LL. Birželio 30 d., šeštadienis, 18.30 val. Langrish House, Langrish, Petersfield, Hampshire, GU32 1RN. Bilietai: Incontras International Event Organisers: info@incontras.com arba Lithuanian Chamber of Commerce: info@lithuanianchamber.co.uk Papildoma informacija: www.incontras.com ir www.bgq.lt Kas: Poetas D. Petrošius festivalyje Parnassus. Poetas, eseistas Donatas Petrošius dalyvaus poezijos festivalyje Parnassus, kuriame šiais metais bus pristatyti net 150 poetų iš viso pasaulio. Įėjimas nemokamas. Kur: The Clore Ballroom, South bank, adresas: Clore Ballroom, Southbank Centre, Belvedere Road, London, SE1 8XX http://festival.london2012. com/events/9000961412 Kada: liepos 1d., sekmadienis,13-14 val.

Sąskrydis „Draugystės tiltas Airija 2012“ Dėmesio nusistatykite laikrodžius! Pradedamas skaičiuoti laikas likęs iki nuostabaus, nepakartojamo, fantastiškai įdomaus, aštuntą kartą organizuojamo, tarptautinio lituanistinių mokyklų sąskrydžio „Draugystės tiltas“, kuris vyks birželio 15 – 18 dienomis Airijoje. Korko Airijos lietuvių bendruomenė kviečia šeimas, mokytojus ir mokinius, bei bendruomenių atstovus dalyvauti lituanistinių mokyklų sąskrydyje ,,Draugystės Tiltas – 2012“. „Draugystės tiltas“ šiais metais bus nutiestas per nuostabią, uolėtą Airijos įlanką, Birželio 15-18 dienomis, kviesdamas visus dalyvius apsilankyti „Trabolgan Holiday Centre“, Whitegate, Midleton, netoli Korko (Cork). Šis atostogų miestelis įsikūręs ant jūros kranto siūlo įvairiausius turistinius atrakcionus, nuotykius vaikams, bei suaugusiems. Daugiau informacijos apie šį centrą galite rasti www. trabolgan.com Šių metų „Draugystės tilto“ svečiuose „Klaipėdos lėlių teatras“, kuris ne tik parodys nuostabų spektaklį, bet ir visus pakvies į įdomias lėlių dirbtuvėles. „Draugystės Tilto“ organizatoriai jums siūlo praleisti ne tris, o keturias nuostabias dienas Airijoje: penktadienį, šeštadienį, sekmadienį, bei pirmadienio rytą. Todėl Korko lietuvių bendruomenė jums gali prižadėti daugiau pramogų, daugiau smagiai praleisto laiko su draugais ir bendraminčiais. Kviečiame suplanuoti savo atostogas ir laisvalaikį, taip, kad galėtumėte dalyvauti „Draugystės Tilte – 2012‘‘. Daugiau informacijos el.paštu draugystestiltas2012@alb.ie arba telefonais +353 87 2601862 Inga Girdenytė. +353 86 8130263 Laima Ignatavičienė. Taip pat kviečiame prisijungti prie „Draugystės tilto” puslapio Facebook’e. Laukiame Jūsų visų ir iki malonaus susitikimo!!! „Draugystės tilto 2012“ org. komitetas Birželis 2012


INFORMACIJA

Britanijos lietuvis

27

Baigėte studijas užsienyje? Kviečiame kurti Lietuvai ir dirbti viešajame sektoriuje „Kurk Lietuvai” yra pirmoji viešojo sektoriaus programa Lietuvoje, skirta jauniems profesionalams, baigusiems aukštojo mokslo studijas užsienyje. Programos iniciatoriai, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ ir VšĮ „Versli Lietuva“, kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybe kviečia užsienio aukštųjų mokyklų absolventus dalyvauti Lietuvos gerovės kūrime perteikiant savo įgūdžius ir žinias viešojo sektoriaus institucijoms. Tai puiki galimybė įgyti įdomios profesinės patirties: programos metu dalyviai galės kas 4 mėnesius rotacijos principu dirbti skirtingose viešojo sektoriaus institucijose ir dalyvauti įgyvendinant svarbiausius jų vykdomus projektus užsienio investicijų, verslumo, inovacijų skatinimo, ES paramos ir kt. srityse. Jūsų laukia programos kuratoriai Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, Ūkio ministerijoje, VšĮ „Investuok Lietuvoje“, VšĮ „Versli Lietuva“ ir kitose institucijose.

Kodėl jums verta dalyvauti?

• Turėsite galimybę pritaikyti žinias ir įgūdžius praktikoje pagal savo išsilavinimą • Įgausite įvairios profesinės patirties dirbdami skirtingose institucijose • Susipažinsite su svarbiausiais viešojo sektoriaus projektais Lietuvoje • Dalyvausite susitikimuose su aukščiausias šalies pareigūnais • Išplėsite savo profesinių kontaktų tinklą • Tai puiki galimybė praturtinti savo gyvenimo aprašymą išskirtine patirtimi

Mes tikimės, jog Jūs:

• Gerais arba labai gerais įvertinimais baigėte aukštojo mokslo studijas užsienyje 2010-2012 m. • Laisvai kalbate ir rašote lietuviškai ir bent viena užsienio kalba • Puikiai dirbate kompiuteriu: MS Word, MS Excel, MS Power Point ir kt. biuro programomis • Esate Lietuvos Respublikos pilietis • Aktyviai dalyvaujate visuomeninio pobūdžio projektuose • Domitės Lietuvos politinio ir visuomeninio gyvenimo aktualijomis bei norite jose dalyvauti

Programos pradžia – 2012 m. rugpjūčio mėn. Programos trukmė – 12 mėn. Dalyviams mokamas mėnesinis darbo užmokestis. Jūsų gyvenimo aprašymo, motyvacinio laiško bei 2 rekomendacijų laukiame iki 2012 birželio 30 d. el. paštu gina.sirutaviciute@investlithuania.com. Į tolesnę atranką patekusius dalyvius prašysime pateikti diplomo ir jo priedėlio kopijas. Daugiau informacijos www.investlithuania.com/lt/kurk-lietuvai/ arba tel. (+370) 5 2726554.

Birželio 9 d., šeštadienį, 20 val.

Londono lietuvių šv. Kazimiero bažnyčioje 21 The Oval, London E2 9DT

KLASIKINĖS MUZIKOS KONCERTAS Skirtas bažnyčios 100 m. Jubiliejui Programoje A. Vivaldžio, J. S. Bacho, T. Albinoni, F. Hendelio, H. Perselio ir kt. kompozitorių kūriniai.

Atlikėjai:

Rimantas Vingras, vargonai Virglijus Vaitkus, obojus Kviečiame visus! Birželis 2012



Britanijos lietuvis Nr. 6 2012