Vyno žurnalas nr.42. 2022 m. gruodis

40 2021 gruodis NR.

skirta tik alkoholio verslo specialistams

WSET Level 3 Award in Wines

Norintiems įgyti išsamių žinių apie vyną bei gauti tarptautinį pažymėjimą.

Redaktoriaus žodis

Ar galima patriotizmą išreikšti per vyną? Italai tai patiria, ispanai, portugalai, prancūzai – neabejotinai. Kroatijoje, Graikijoje ar Vengrijoje 90 proc. išgeriamo vyno – vietinis. Net ir Rusijoje dabar siaučia vietinio vyno mada. Rusai turi tam specifinių – išorinių – šio reiškinio priežasčių. Bet ar patriotizmu be jokios prievartos spinduliuojame mes Lietuvoje? Ar didžiuojamės vietinės „Monikos“ ar „St. Pepin“ buteliu? „Dar nespėjome paragauti“, – daugelis atsakytų. Tačiau turiu pastebėti, kad bent jau mano pažįstami ne itin ir stengiasi. Ir be reikalo – lietuvių vynininkų bendruomenė auga labai sparčiai ir kasdien vis labiau tobulėja, todėl šiandien yra istorinis momentas užaugti kartu su ja. Ragauti ir lietuviškai kalbėtis, iš ko ir kaip vynas padarytas. Dalintis nuomonėmis apie vykusį ar prastą skonį, gausią rūgštį ar nedidelius taninus ir laukti kitų metų, kol vyndarys padarys išvadas ir skonį pagerins. O gal kartu su juo

stebėti debesis, saulę, lietų ir vėją ir išmokti orus sieti su vyno skoniu.

Keliu taurę už patriotizmą, padėsiantį mums užaugti.

Arūnas Starkus „Vyno žurnalo“ vyr. redaktorius

turinys

vynas ir vyno regionai

10 psl. ‘Nebbiolo’ keliu, arba Rūkų vynuogių kilmės beieškant. Aidas Šemežys

24 psl. Mozelis ir Reinas: kaip upė keičia „Riesling“ vyno skonį. Arūnas Starkus

vyno kultūra, ekonomika ir mokslas

14 psl. Someljė čempionė Kamilė Bartusevičiūtė apie bendruomenės svarbą ir vyno mokslus. Agnė Dovydaitytė

16 psl. Kur link juda someljė. Arūnas Starkus

26 psl. Ar taromatus maitinsime vyno buteliais?

42 psl. Kaip Lietuvoje per 17 metų pasikeitė vyno mėgėjo įpročiai. Ernesta Bilinskaitė

46 psl. Meteorologinės sąlygos Lietuvoje auginti vynuoges 2018–2022 metais. Asta Ramaškevičienė

50 psl. Malolaktinis virsmas – užburiantis ir įdomus. Karolina Buivydaitė, Deividas Zaikovskis ir Domas Burnickis

lietuviškas vynas

4 psl. Lietuviškos baltosios ‘Varduva’. Arūnas Starkus ir Paulius Kovas

ne tik vynas

20 psl. Kuo skiriasi žalio ir pasterizuoto pieno sūriai. Audrius Jokubauskas

28 psl. „Wine + Dessert Lietuva 2022”

38 psl. Indulgencijos skoniai. Linas Vaitulevičius

2022

Lietuvos vyno čempionatas

54 psl. Čempionato rezultatai

Lietuviškos baltosios ‘Varduva’

Mieganti gražuolė – A. Gailiūno išvesta lietuviška ‘Varduva’ mūsų dėmesio centre atsirado tik šiemet, nes LSA Lietuviško vyno čempionate net trys šių vynuogių 2021 m. derliaus vynai buvo įvertinti sidabro medaliais. Todėl pasinaudojome proga palyginti ‘Varduvos’ vynuogių vynus ir pabandyti sukurti dar vienos lietuviškos vynuogių veislės paveikslą.

Arūnas Starkus ir Paulius Kovas

Sukvietėme vyndarius su savo pagamintais vynais, išsiaiškinome, kad „Varduvos“ vynas daromas ir Latvijoje, degustavome, vertinome ir aptarinėjome. Tikimės, kad sukauptos žinios padės padaryti dar geresnį „Varduvos“ vyną ateityje.

ATSPARUMAS LIGOMS IR KENKĖJAMS

Dažniausiai minima ‘Varduvos‘ priešė – miltligė. Jei ji paplinta vasaros pradžioje, sunaikina ne tik lapus, bet ir uogas – jos nudžiūsta (Dainius Noreika). Tačiau, anot Audriaus Vinsko, vėlyva miltligė uogų nepažeidžia. Todėl Remigijus Mockus nuo šios ligos nė nepurškia jokiais preparatais. Kiti purškia 1–3 kartus per vasarą.

Vienam iš vynuogininkų pasirodė, kad kompaktiška, tanki kekė jautri puviniui. Kiti tokio pavojaus nepastebėjo. Tačiau paukščius ir širšes mini visi. Nuo zylių iki strazdų – visi mėgsta pageltusias uogas, tačiau kiaunė doroja tik pasiekusias 20 °Brix.

SODINUKŲ PARDAVĖJŲ NUOMONĖ

Vynmedžių sodinukų internetinėse parduotuvėse ‘Varduva‘ apibūdinama

kaip vedanti labai tankias, 170–300 g sveriančias

kekes (uogos svoris 2,5–3 g) su vienu sparnu. Cukraus kaupia per 20–24 proc. (vynmedziusodinukai.lt), rūgščių 5–9 g/l, skonis tropinių vaisių, muskatinis. Mėsingos. Vynuogės gali ilgai kabėti ant krūmo neprarasdamos skonio (manovynuoges.lt).

Atsparios šalčiui (iki –30 °C) ir ligoms. Reikia riboti kekių kiekį, kitaip šakos blogai sumedės ir kentės kitų metų derlius (Aida Gaigalaitė-Valatkevičienė).

GERIAUSIA SKINTI ANKSTI

Vynininkai patvirtins, kad apskritai vynuoges reikia skinti prinokusias. Tačiau ‘Varduva‘ nokdama neskuba kaupti cukraus. Jai pastaraisiais metais (2018–2021 m., Asta Ramaškevičienė)

būdingi 16–18 °Brix – nedaug, palyginti su ‘Solariu’ – 22–24 °Brix (Asta Ramaškevičienė). Sunokusiose vynuogėse lieka palyginti nedaug rūgšties – 5,2–5,8 g/l. Palikus uogas kaboti vynuogyne, jos kiekis dar mažėja, anot vyndarių, uogos minkštimas darosi drebutiškas, o aromatai silpsta. Sako, kad tai būdinga daugeliui

amerikietiškos vitis lambrusca genų turinčių vynuogių, todėl jas patartina skinti anksčiau. Iš ragautų vynų vienintelio Audriaus Vinskaus uogos buvo išlaikytos vynuogyne 5 savaitėmis ilgiau už kolegų. Tačiau jo gamybos būdas – 3 mėn. maceracija, kompensavo dėl ilgo nokinimo galėjusius atsirasti vyno struktūros trūkumus.

MIRKYMAS

SU ŽIEVELĖMIS IR LAIKO VEIKSNYS

Su žievelėmis laikytas baltasis vynas – retenybė. Visgi pusės ragautų vynų gamyboje buvo 2–7 dienų maceracijos periodas. Ką jis duoda, nežinia, nes akivaizdų skonio pokytį buvo sunku pajusti. Negalime ignoruoti fakto, kad 2 dienas maceruota Dainiaus Noreikos „Varduva“ laimėjo šių metų LSA Lietuviško vyno čempionatą. Tačiau šiandien kiek geriau atrodė vaisiškesnis „Uždrausto sodo Varduva 1“ vynas.

Su laiku vaisiškumas nyksta. Tai pajutome ragaudami trejų metų senumo Remigijaus Mockaus vyną. Ne itin skoniui atsiskleisti padėjo ir su „Uždrausto sodo Varduva 2“ vykdyta malolaktinė fermentacija.

KVAPAS IR SKONIS

Apibendrindami degustaciją matome gana patrauklų, tačiau neišbaigtą „Varduvos“ vyno paveikslą. Neišbaigtą, nes daugiausia degustavome vėsių 2021-ųjų metų, kurie, atrodo, buvo tinkami ‘Varduvai‘, vynus. Vynuogės nepernoko, taigi vynuose jautėme žalių obuolių, žaliųjų citrinų, gėlių, žoliškus aromatus, kuriuos papildė nokesni kriaušių, persikų aromatai. Poroje vynų jutome foxy užuomazgų. Apie šiltų metų „Varduvą“ iš ragautų pavyzdžių sunku spręsti. Tačiau akivaizdu, kad bręsdamas vynas gana greitai oksiduojasi – pakvimpa juoda duona, migdolais, džiovintais obuoliais, oda. Vėsūs metai, matyt, lėmė ir tai, kad vyne daug rūgšties. Ją mažinti malolaktinio virsmo būdu gal nėra geriausia, tačiau subalansavimas nedideliu likutinio cukraus kiekiu – vykęs sprendimas.

TIOLIAI IR MIELĖS

Vyndariai naudojo įvairias mieles: „Vinoferm Blanc“, CY17, „Steinberger“, „Jeres“, „Excellence STR“, BV7, „Aroma White“, „Bioferm Blanc“ ir kt. Apie jų galimą poveikį vyno aromatams pasakoja Karolina Buivydaitė:

Tioliai – gan siaura aromatinių junginių klasė. Pagrindiniai tioliniai aromatai yra tropinių vaisių, citrusų, žoliški buksmedžio ir juodųjų serbentų pumpurų. Tioliai vynuogėse arba misoje dažniausiai yra nematomi, tiksliau, neužuodžiami. Tačiau tam tikrų, „tiolinių“ veislių misoje yra tiolių prekursorių 1 .

Tereikia rasti raktą, kuriuo tie nejuntami aromatiniai dariniai tarsi atrakinami: pakitus cheminei tiolio prekursoriaus

formulei, jis iš nelakaus tampa lakus, ir vyne atsiranda iki tol nejuntamas kvapas. Matyt, žinomiausia „tiolinė“ vynuogių veislė yra ‘Sauvignon Blanc’. Taip pat ‘Cataratto’, ‘Chardonnay’, ‘Chenin Blanc’, ‘Colombard’, ‘Gewürztraminer’. „Raktai“, naudojami specifiniams tioliniams aromatams „ atrakinti“,

yra tam tikros mielės ir enzimai. Pernai darant vynus iš ‘Varduvos‘, jau kilo įtarimas, kad ši veislė gali turėti tiolių prekursorių. Vienintelis būdas tai patikrinti – pabandyti juos „atrakinti“ su specifinėmis mielėmis. Tai šiemet ir padarėme. Jau įpusėjus fermentacijai, pauostę misą, neabejotinai pajautėme, kaip į orą lekia tioliai! Ypač aiškiai jautėsi 4MMP (žoliškas, šaltas, serbentų pumpurų, net pušų spyglių), o dėl kitų dviejų – 3MH ir 3MHA – per sudėtinga tiksliai pasakyti, katras iš jų ten galėtų būti, nes tiek vienas, tiek kitas (3MHA yra pirmojo acetatas) pasižymi citrusiniais, greipfrutiškais, pasiflorų kvapais.

Pridursiu, kad jokios mielės negali sukurti tiolių iš nieko, jei misoje nėra jų prekursorių. Todėl mums šis atradimas labai įdomus. ‘Varduva‘, pasirodo, turi tiolių prekursorių! Žoliška, citrusinė, gaivi – tokią „Varduvą“ tariamės atradę dabar, tokia ji mums pasirodė bei būtent tokios mes jos norėtume visada turėti vieną kitą butelaitį.

1 Prekursorius – pirmtakas organinėje chemijoje, medžiaga, cheminis junginys, kuriam reaguojant gaunamas kitas cheminis junginys. (Vikipedija)

VYNAS GAMYBOS YPATUMAI APRAŠYMAS ĮVERTINIMAS (BALAI)

Artūro Ramaškevičiaus „Dvaro baltasis“, 2018, 10 %, Šakių raj.

Andriaus Vinsko ‘Varduva‘ ir ‘Einset Seedless‘, 2021

40 % ‘Varduva, 40 % ‘Solaris‘, 20 % ‘Supaga‘. Rugsėjo 10 d. skinant uogas ‘Varduvai‘ iki sunokimo trūko savaitės. Visos veislės fermentuotos kartu 20 °C temperatūroje. Maceracija su žievelėmis – 3 paros.

70 % ‘Varduva‘ ir 30 % ‘Einset Seedless‘ Skinta spalio 21 d.: 19° (Varduva)-21° (Einset Seedless) Brix1. Uogų žievelė buvo žalia, nors kauliukai sunokę. Fermentuota etapais metus, mažinant temperatūrą iki 3–4 °C. 3 mėnesiai su žievelėmis.

Blyški citrinų spalva. Muskatiniai citrinų, persikų ir gėlių aromatai, kriaušės. Labai sausas, gausios rūgšties. Mažoka vaisiškumo. Vos karsteli. Šiek tiek fenoliškas. Burnoje kvapus. Aliejiškas. 84

Blyški gintaro spalva. Oksidaciniai oranžinio vyno aromatai: šakelės, džiovinti obuoliai, natūralus žalumas, ledinukai. Sausas, labai gaivus ir drauge aliejiškas.

Varankevičių šeimos „Varduva“, 2021, Aukštadvario apylinkės Sulčių 14° Brix. Fermentuotas 18–20 °C temperatūroje. Vidutinio intensyvumo citrinų spalva. Kvepia ledinukais, kriaušėmis, burnoje atsiskleidžia citrusiniai, žoliški, gėliški aromatai. Gaivus. Kiek vandeningas.

Remigijaus Mockaus „Varduva“, 2019, 11,8 % Fermentuota 20–23°C temperatūroje. 7 dienos su žievelėmis. Blyški aukso spalva. Brandos požymiai – migdolų, juodos duonos, mielių kvapai. Labai sausas ir rūgštus, su vos pastebimais taninais.

Karolinos Buivydaitės, Domo Burnickio, Deivido Zaikovskio „Uždraustas sodas“, ‘Varduva 1‘, 2021, 11 % , Mažeikių raj.

Karolinos Buivydaitės, Domo Burnickio, Deivido Zaikovskio „Uždraustas sodas“, ‘Varduva 2‘, 2021, 11 %, Mažeikių raj.

Dainiaus Noreikos „Varduva“, 2021, 12 %, Vilniaus raj.

Rugsėjo 18 d. skintų uogų sultys – 16,2 °Brix. Šaptalizuota. Fermentacija 17 °C temperatūroje. BV7 mielės.

Rugsėjo 18 d. skintų uogų sultys – 16,2 °Brix. Šaptalizuota. Fermentacija 17 °C temperatūroje. CY17 mielės. MLF.

Rugsėjo 17 d. skintų uogų sultys –16 °Brix. Šaptalizuota. Fermentacija 20–22 °C temperatūroje. 2 dienų maceracija. Buvo 16 °Brix, iki 22 °Brix pakelta cukrumi. Mielės – „Bioferm Blanc“.

Irmanto Benekeraičio „Varduva“, 2021, Marijampolės raj. Skinta rugsėjo 12 d. 7 dienos su žievelėmis.

Kužums Winery, „Vārduve“, 2021, 13 %, Latvija, Bauskas novads

Mazburku Vīna Darītava, „Vārduve“, 12 %, Tukuma nov.

86

85

86

Vidutinio intensyvumo citrinų spalva. Kvepia persikais, citrinomis, geltonomis gėlėmis. Burnoje juntamas žolės, žaliųjų citrinų, žalių obuolių skonis. Subalansuotas. Labai gaivus, citrininės rūgšties, vidutinio svarumo (10 g/l cukraus).

Vidutinio intensyvumo citrinų spalva. Kvepia skrebučiu, dūmu, vos oksiduotas, su juodos duonos užuomazgomis. Šiek tiek putojantis, tai suteikia gaivumo. Minkšta tekstūra (7 g/l cukraus).

Blyški gintaro spalva. Oranžinio vyno stilius: džiovinti vaisiai, šakelės, gėlės, oda. Truputį foxy, vidutinės rūgšties. Burnoje nedaug vaisiškumo. Geras balansas.

Blyški citrinų spalva. Kvepia persikais, kriaušėmis. Burnoje gėliškas, subalansuotas, pusiau sausas.

Blyški aukso spalva. Intensyvus gėlių, rožių, persikų, bananinių ledinukų aromatas. Sausas, vidutinės rūgšties, klampus, ilgai išliekančio migdolų ir melionų poskonio.

Vidutinio intensyvumo citrinų spalva. Mangai, bananai, akacijos, žemuogės, truputį foxy. Gaivus, pusiau saldus, su vos juntamu putojimu burnoje (panašu, kad dėl antrinės fermentacijos). Ilgai išliekantis poskonis.

87

86

86

87

87

87

Degustacijos dalyviai: Irmantas Benekeratis, Arūnas Starkus, Vidas Varankevičius, Paulius Kovas, Remigijus Mockus, Dainius Noreika, Domas Burnickis, Karolina Buivydaitė, Andrius Vinskas.

1 °Brix – paplitęs cukraus koncentracijos matavimo vienetas, nusakantis ištirpusių kietųjų medžiagų (cukraus) masės ir tirpalo tūrio santykį. Todėl gana artimas g/l – Brix laipsnių skaičių padauginę iš 10, gausime apytikslį cukraus kiekį 1000 ml sulčių. Pvz., 16 °Brix=16 x 10 = 160 g cukraus litre.

„VYNO KLUBE“, KAIP ŠVĘSI SAVO DVIDEŠIMTMETĮ?

2023-aisiais „Vyno klubo“ parduotuvės minės savo dvidešimties veiklos metų jubiliejų. Nuo 2003 m. labai atidžiai plėtėme asortimentą: rinkomės geriausius vyndarius, savo regiono, šalies lyderius, pirmuosius, geidžiamiausius, įdomiausius, vežėme vyną, kuris jau populiarus pasaulyje, bet dar nežinomas Lietuvoje, kuris atspindi naujausias gastronomines, ekologines ar socialines tendencijas. Lankydami vyndarius ne vieną kartą apkeliavome aplink pasaulį. Ir to vis tiek nepakanka, nes labai sunku žodžiais, vaizdais, dirvožemio pavyzdžiais perteikti konkrečios šalies, regiono, vynuogyno atmosferą, terroir, kuriame ir gimsta vynas.

Todėl 2023-aisiais keičiame judėjimo kryptį – pakvietėme „Vyno klubo“ vyndarius į Lietuvą. Tegul savo vyno istorijas jie pasakoja patys. Kartais jie lankysis per vyno festivalius, kai lauksime Jūsų savo parduotuvėse atkimšę dešimtis butelių ir pasiruošę neformaliai atsakyti į visus klausimus. Kartais su jais rengsime vakarienes restoranuose arba mūsų rūsyje. Gali būti, kad vyndariai skaitys paskaitas ar ves seminarus. Juk jie turi ką papasakoti ne tik tiems, kas geria vyną, bet ir tiems, kas jį jau daro Lietuvoje.

Apie programą skelbsime svetainėje www.vynoklubas.lt ir naujienlaiškyje. Prisijunkite ir tapkite „Vyno klubo“ dalimi.

‘Nebbiolo’ keliu, arba Rūkų vynuogių kilmės beieškant

Aidas Šemežys, ieškantis autentikos ir vietinio ritmo su „Local Vibes“

„Už mūsų santarvę, vienybę ir Italijos klestėjimą!“ –1870-aisiais sušuko Quintinas Sella, pirmasis suvienytos Italijos finansų ministras, keldamas taurę „Lessonos“ vyno. Bendražygiai, išvarginti ilgo Atgimimo (it. Risorgimento ) periodo, jam pritarė vildamiesi lengvesnio gyvenimo. Tačiau pačiam Quintinui Sellai šie žodžiai nebuvo atsitiktiniai. Tai iš kartos į kartą perduodamas šeimos kredo: Parsimonia , Lavoro , Concordia – taupumas, darbas ir santarvė.

Quintinas Sella (Quintino Sella) gimė ir užaugo kilmingoje Šiaurės Italijos šeimoje, kilusioje

iš Bielos miestelio, kukliai pasislėpusio Alpių kalnų Monte Rozos masyvo šešėlyje. Tad, kaip ir visa jo šeima, buvo tikras kalnietis –uždaras, tačiau ryžtingas. Jis tapo garsiausiu šeimos vertybių įkūnytoju, kurį italai juokaudami prisimena ne tik kaip pirmąjį suvienytos

Italijos finansų ministrą, bet ir kaip paskutinį, prie kurio Respublikos

balansas buvo teigiamas. Simbo -

liška, tačiau būtent „Tenute Sella“

yra viena seniausių Pjemonto

vyninių, oficialiai gaminančių

elegantiškus „Nebbiolo“ vynus nuo 1671-ųjų. Nieko nuostabaus, kad šeimos, pernai minėjusios 350 vyndarystės metų jubiliejų, vynas pripildė Quintino ir jo bendražygių taures už Italijos santarvę: „Lessona“ taurėse reiškė daugiau nei putojantis vynas – santarvę su savimi ir tradicijomis. Tačiau kur tos tradicijos prasideda ir kiek giliai jos įsišakniję?

ĮVAIROVĖ – ILGOS EVOLIUCIJOS LIUDYTOJA

„‘Nebbiolo’ ir ‘Lessona’? Kaip jos susijusios?” – stebisi daugelis vyno mėgėjų, tokio vyno dažnai nė negirdėjusių. Jeigu jiems tektų bendrauti su vietiniais iš Aukštutinio Pjemonto (it. Alto Piemonte ), greičiausiai nesuprastų, kad kalbama apie ‘Nebbiolo’, nes vietiniai šias vynuoges vadina ‘Spanna’. Galima išgirsti ir kitų autentiškų pavadinimų, pvz., ‘Bolla’, ‘Picoutener’, ‘Prunent’, ‘Nebiolius’, ‘Nibola’, ‘Martesana’, ‘Marchesana’, ‘Melasca’, ‘Chiavennasca’. Be to, kartais ‘Nebbiolo’ vadinamos tiesiog senųjų vyndarystės miestelių vardais: ‘Lessona’, ‘Gattinara’, ‘Ghemme’ ar ‘Pinerolese’. ‘Nebbiolo’ vardas čia girdimas retai, jau nekalbant apie jos klonų vardus iš Langės kalvų – ‘Lampia’, ‘Michet’ bei ‘Rosa’.

Lengva pasiklysti vardų gausoje, juk jų iš viso priskaičiuojama net 98. Tačiau būtent ši klonų ir mutacijų įvairovė, nenutolstanti nuo vienijančio genotipo PN40024, liudija turtingą šių vynuogių evoliucijos istoriją. Šiandien jau ir moksliniais tyrimais patvirtinta, kad ‘Nebbiolo’ – viena seniausių nepakitusių (todėl prestižinių) vynuogių veislių. Visi klonai sudaro septynis genotipus, o juos jungia PN40024, užtikrinantis atsparumą ligoms, tvirtą vyno struktūrą, jautrumą dirvožemio ir klimato

skirtumams, ilgą ciklą – ankstyvą sprogimą balandžio pradžioje ir vėlyvą brandą spalio pabaigoje. Šios savybės nekinta keičiantis mažiau svarbioms, kaip uogos dydis, cukraus kaupimo faktorius, kekės kompaktiškumas, odelės storis ir spalva. Vynai iš įvairių augaviečių derliaus gali skirtis, tačiau juos vienija elegancija, svarumas, tvirta struktūra, ilga evoliucija, kol pasiekiamos labiausiai vertinamos savybės.

Tiksli ‘Nebbiolo’ vynuogių kilmė nėra žinoma, tačiau šiandien jos asocijuojasi su garsiomis Langės denominacijomis – Barolo ir Barbaresco . Tai gali būti ir tiesa, ir didžiausias mitas, kurį reikia sugriauti, kadangi DNR ir genomo tyrimai pasitelkiant dirbtinį intelektą iš dalies patvirtino, kad ‘Nebbiolo‘ kilo iš Valtelinos slėnio Lombardijoje.

‘NEBBIOLO’ KILMĖS LEGENDA

Kartais paaiškinti pasaulio tvarką bei reiškinius daug paprasčiau pasitelkiant legendas ir mitus, nei ieškant istorinės tiesos metraščiuose ar vykdant mokslinius tyrimus. ‘Nebbiolo’ irgi turi savo legendą! Ji pasakoja apie vienuolį atsiskyrėlį, labai mylėjusį savo mažąjį vynuogyną, augantį Alpių kalnų papėdėje. Kasdien jis eidavo apžiūrėti vynmedžių ir gėrėjosi vynuogių kekėmis, jas uždengdavo nuo kaitrios saulės svyrančiomis vynmedžio šakomis arba, atvirkščiai, atidengdavo. Tačiau vieną rudens rytą, atėjęs į vynuogyną, vienuolis rado tokį tirštą rūką, kad negalėjo įžiūrėti nei išpuoselėtų kekių, nei paties vynuogyno. Jis labai susikrimto pamanęs, kad užrūstino Viešpatį, ir šis užleido tirštą rūką primindamas, kam derėtų skirti visą savo dėmesį – maldai ir darbui (lot. ora et labora ). Taigi, vienuolis užsidarė celėje atgailai ir šlovino Viešpatį malda. Po atgailos laikotarpio vėl aplankęs savo vynuogyną, jis pamatė, kad rūkas neišsisklaidė, bet tirštai nusėdo ant vynuogių kekių, atspindėjusių saulę it snieguotos kalnų viršūnės. Tuo gėrėdamasis, vienuolis praminė vynuoges ‘Nebbiolo’ – rūkų vynuogėmis (it. nebbia – rūkas).

AUKŠTUTINIO PJEMONTO PRAEITIS IR DABARTIS

Kalbant apie ‘Nebbiolo’, garsiausiai skamba vynų karaliaus ir karalienės – „Barolo“ ir „Barbaresco“ – vardai. Tačiau XIX a. ir XX a. sandūroje buvo kitaip. Aukštutiniame Pjemonte ‘Nebbiolo’ vynuogynai sudarė daugiau nei 40 000 ha, o vynai puikavosi populiarumu. Dar senesniuose šaltiniuose teigiama, kad Aukštutiniame Pjemonte ‘Nebbiolo’ sudarė net 110 000 ha. Įspūdinga?

Tikrai taip. Juk šiandien 11 Barolo kaimelių užima vos 2000 ha, o 3 Barbaresco kaimeliai - vos 700 ha. Tačiau šiandien praktiškai užmirštos Aukštutinio Pjemonto denominacijos yra nykštukinės net ir jų kontekste. Pavyzdžiui, elegantiškosios ‘Lessona’ sudaro vos 17 ha. Struktūriška bei geležinga ‘Gattinara’ – 64 ha, ‘Ghemme’ – 25,7 ha, ‘Bramaterra’ – 26 ha, ‘Boca’ – 9,6 ha. Tik ‘Chiavennasca’ izoliuotame pietinės ekspozicijos Valtelinos slėnyje užima 850 ha. Kartu su kitomis ‘Nebbiolo’ augavietėmis visoje Italijoje šios veislės vynmedžiais apsodinta vos apie 4 700 ha.

Kas gi nutiko, kad garsios augavietės ėmė ir beveik išnyko?

Atsakymai du – tekstilė ir filoksera. XIX a. Bielos Alpių priekalnėse įsibėgėjo tekstilės ir itališkos mados industrija, varoma sraunių kalnų upių – Červo, Stronos ir Sesijos. Taigi, vyndarių šeimos rinkosi turtingesnį gyvenimą. Didelė dalis

vilų ir šimtamečių vynuogynų buvo apleisti, ilgainiui apaugo mišku. Tik itin principingos šeimos, išlaikiusios pagarbą tradicijoms ir protėvių darbui, tęsė vyndarystės amatą regione. Viena tokių – jau anksčiau minėta Sellų šeima. Nei tekstilė, nei bankininkystė neprivertė jų atsisakyti vyndarystės. Priešingai, keičiantis madoms ir enologams, šeima išsaugojo nekintantį butelio, etiketės ir vyno stilių. XIX a. pabaigoje regioną užklupusi filoksera sunaikino daugelį dar neapleistų vynuogynų, tad ieškodamos stabilesnės veiklos, vyndarystę apleido ir principingos šeimos, susikoncentruodamos ties daug žadančia tekstilės, vilnos ir mados pramone.

KLIMATO KAITA – KATALIZATORIUS PRASIDEDANČIAM

ATGIMIMUI

Šiandien Aukštutinio Pjemonto vyndarystė pastebimai atsigauna. Atgaivinami senieji ir kuriasi nauji vyno ūkiai, bandoma atkurti senuosius garsius vynuogynus ir augavietes. Tam įtakos turi dėl pramonės iškėlimo į Aziją regione sumenkusi tekstilės ir kita pramoninė veikla. Žmonių rūpestis gamta ir atsigręžimas į regiono tradicijas tampa itin svarbiais veiksniais ieškant naujojo identiteto.

O istoriškai svarbi vyndarystė – tai šansas regionui ir vėl sužibėti.

O štai pietiniame Pjemonte, Langėje, jaučiami šylančio klimato padariniai. Dažnais metais vyrauja sausi ir karšti orai vasarą, žiemą nebūna sniego, o pavasarį nepakanka kritulių. Tai trikdo ilgos evoliucijos suformuotą ‘Nebbiolo’ vynuogių ciklą, ir sezono viduryje vynmedžiai, rodos, negali apsispręsti: ar jų tikslas – sunokinti vaisius, ar tiesiog išgyventi išjungiant mitybos režimą lapijai ir kekėms.

‘Nebbiolo’ vynuogėms itin svarbi lėta rudeninė kekių branda, kada temperatūrų svyravimai tarp dienos ir nakties užtikrina efektyvų fenolinį nokimą, itin svarbų garsiajai vyno struktūrai ir ilgaamžiškumui. Vasaros karštis ir lietaus trūkumas per greitai sunokina kekes. Norėdami išvengti aukšto cukringumo, per daug svarių vynų, vyndariai renka derlių anksčiau, nelaukdami, kol idealiai sunoks fenoliai. Tai gali iš esmės pakeisti „Nebbiolo“ vynų stilių.

Alpių pašonėje daugiau gaivos ir kritulių, tad šie rūpesčiai nekamuoja Aukštutinio Pjemonto vyndarių. Aišku, čia gausu netikrumo dėl stichijų, ypač audrų ir krušos, kuri gali sunaikinti ir visą derlių, tačiau jei jų išvengia, vyndariai sukuria elegantiškų, vidutiniškai svarių, itin ilgaamžių „Nebbiolo“ vynų. Tai tampa šio regiono atgimimo priežastimi bei pritraukia ne tik vyno mėgėjų dėmesį, bet ir turtingų vyndarių iš pietinio Pjemonto investicijų.

GARSIAUSIOS AUKŠTUTINIO PJEMONTO DENOMINACIJOS

Šio regionas išsiskiria ypatinga terroir sandara – Monte Rozos masyvo papėdės mikroklimatas ir niekur pasaulyje daugiau neegzistuojanti labai skirtingos kilmės dirvožemio struktūra, liudijanti apie čia buvusį svarbių geologinių įvykių epicentrą. Tarp Ticino ir Stronos upių aptinkame ilgą kalvų grandinę su vaizdu į Po upės slėnį. Šią kalvų grandinę perpus dalina Sesijos upės slėnis, atskiriantis skirtingos geologinės sandaros zonas. Būtent čia neseniai geologai po žeme aptiko prieš 300 mln. metų išsiveržusį supervulkaną. Jo išsiveržimas paskatino Eurazijos ir Afrikos tektoninių plokščių judėjimą, kurio intensyvumas vis kito. Dėl tokio judėjimo dirvožemiai iš dalies susimaišė, o pats įspūdingiausias to įrodymas – garsusis Materhorno kalnas, kurio pagrindą sudaro afrikinis dirvožemis, kai visur aplink plyti vien eurazinės kilmės uolienos. Tektoninių plokščių judėjimas sukėlė daugybinius Gibraltaro sąsiaurio atsivėrimus ir užsivėrimus, 30–5 mln. metų prieš mūsų erą praktiškai visa šiaurinė dabartinės Italijos teritorija buvo užlieta Padano jūros. Na, o vėliau, ledynmečiais, iš Alpių slinkę ledynai stūmė riedulius ir mineralus, kurie čia ištirpo ir liko.

Šie geologiniai procesai toje pačioje vietoje suformavo tris skirtingos kilmės dirvožemius. Pirmiausia, tai itin senas ir sudūlėjęs vulkaninės kilmės porfyras, atsiradęs po supervulkano išsiveržimo. Porfyras – tai magmos dariniai, smulkus juodos, raudonos ar oranžinės spalvos žvyras ir akmenys, magminės uolienos. Vėliau, atslūgus Padano jūrai, kai kur liko jos dugno pliažai, tiek birūs, tiek kompaktiški smėlio ir nuosėdinių uolienų mišiniai. Galiausiai, ledynmečiai čia paliko gausias terasas ledynų sąnašinio, riedulinio dirvožemio, kur vos pusmetrio gylyje plyti itin kietos uolienos pagrindas, o jame gausu integruoto granito luitų bei smulkių geležies dalelių, sukuriančių raudonos žemės įspūdį.

Taigi, Aukštutinis Pjemontas – tai reto geologinio koncentrato teritorija. Iš joje augančių struktūriškųjų ‘Nebbiolo’ vynuogių galima gaminti subtilios teritorinės išraiškos vynus. Verta paminėti, kad

šiuose vynuose dažnai rasime ir kitų tradicinių vynuogių veislių, su kuriomis vyndariai kuria savo vyno stilių ir ieško papildomos išraiškos. Pavyzdžiui, ‘Vespolina’ dažniausiai naudojama dėl tvirtesnės struktūros, bet mažesnio svarumo. O štai ‘Croatina’ suteikia vynui daugiau rubino spalvos, kurios stokoja ‘Spanna’. Raudonų uogų vaisiškumą sustiprina ‘Uva Rara’. Kiekvienas stilius – savaip žavus. Tad verta susipažinti su pačiomis svarbiausiomis denominacijomis.

GHEMME DOCG

Rytiniame Sesijos upės krante, pačioje kalvų papėdėje, yra mažas Gemės miestelis. Iš ‘Spannos’ čia gaminamas unikalus, išskirtinio balanso, švelniai druskingas, geležingas ir neįtikėtinai ilgaamžis vynas. „Ghemme“ vynui būdinga rubino raudonio spalva su granatų atspindžiais. Dominuoja intensyvūs eteriniai aromatai – žolelių ir pušies spyglių, eukaliptų. Burnoje sausas, taniniškas, daugiau gėliškas nei vaisiškas, turintis oksiduotų braškių, pikantiškų, druskingų, „medicininių“ natų, maloniai kartaus poskonio, aksominis ir harmoningas.

BOCA DOC

Taip pat rytiniame Sesijos upės krante, šiek tiek į šiaurę nuo Ghemme, yra Boca denominacijos kalvos, kurių šlaituose auginama „vulkaninė“ ‘Spanna’. ‘Boca’ yra itin svarbi, kadangi jos dirvožemį sudaro supervulkano sprogimo nuosėdos ir pelenai, kuriems yra maždaug 300 mln. metų. ‘Spanna-Nebbiolo’ šiame dirvožemyje yra vidutiniškai struktūriška, tačiau „Vespolina“ tiesiog sprogsta nuo traškių taninų, rūgšties ir mikroelementų gausos. „Boca“ pasižymi rubino raudonio spalva su granato atspindžiais. Dominuoja subtilūs eteriniai žolelių ir pušų spyglių aromatai. Burnoje sausas, taniniškas, gausus pikantiškų, druskingų ir eterinių natų, tačiau harmoningas.

GATTINARA DOCG

Vakariniame Sesijos upės krante, pačioje kalvų papėdėje, yra Gatinaros miestelis. Mišrus sąnašinis ir vulkaninis dirvožemis suteikia šiam vynui druskingo geležingumo, rūdžių pojūčio. „Gattinarai“ būdinga granato spalva su šviesiai oranžiniais atspalviais. Dominuoja švelnūs aviečių, raudonų gėlių aromatai, maloniai pikantiški, neabejotinai minerališki ir rūdžių kvapai.

Burnoje sausas, harmoningas, būdingo kartaus poskonio su itin gerai integruotais aksominiais taninais. Ragaudamas šį vyną, tiesiog išgyveni derliaus metus su visais jų pranašumais ir trūkumais.

BRAMATERRA DOC

Taip pat vakariniame Sesijos upės krante, į šiaurės vakarus nuo Gatinaros, plyti aukštesnės Alpių priekalnės. Tai „Bramaterros“ vyno teritorija, kur dominuoja stambesnės magmos uolienos, prisodrintos geležies ir mikroelementų, o jas epizodiškai keičia itin retas reiškinys – mantijos bazinė uoliena. ‘Spanna’ čia įgauna itin griežtą struktūrą, tad vynui dažnai naudojama gan daug švelnesnės struktūros ‘Croatinos’. Struktūrai pagyvinti dažnai naudojama ‘Vespolina’, leidžianti sumažinti svarumą ir suteikti gaivaus traškumo. Dėl ‘Croatinos’ vynas itin malonus ir jaunas, tačiau mažiau nei „Boca“, kadangi pelenų, žemės pojūtis, pikantiškumas trukdo mėgautis iškart ir reikalauja laiko evoliucijai, tačiau garantuoja ilgaamžiškumą. „Bramaterra“ pasižymi rubino raudonio spalva su granato atspindžiais. Dominuoja intensyvūs eteriniai žolelių ir pušies spyglių aromatai su pelenų, grafito ir juodžemio natomis. Burnoje sausas, maloniai kartus, labiau gėliškas nei vaisiškas, turintis pelenų, grafito ir žemės poskonių, harmoningai taniniškas.

LESSONA DOC

Į vakarus nuo Bramateros yra mažas Lesonos miestelis. „Lessona“ – tai švelniausia ir elegantiškiausia ‘Spannos’ vynuogių išraiška iš visų Aukštutinio Pjemonto denominacijų. „Lessonos“ vynas primena garsiuosius Barolo vynus iš La Moros kalvos, tačiau yra menkesnio svarumo, elegantiškesnis. „Lessona“ itin rafinuotai iškelia vieną rečiausių terroir į absoliučias kokybines aukštumas. Plonas šafrano geltonumo senovinio jūrinio smėlio sluoksnis, padengtas blizgančiomis mineralinėmis dalelėmis, suteikia burną užpildančios aksominės tekstūros. Ją sunku nupasakoti, tačiau būtent šis aspektas vyno mėgėjų tarpe tampa „Lessonos“ vizitine kortele. „Lessonai“ būdinga raudona granatų spalva su oranžiniais atspalviais. Dominuoja žibuoklių, intensyvūs raudonų gėlių, žemuogių ir aviečių aromatai. Burnoje sausas, maloniai taniniškas, druskingas, prieskoniškas, ilgai išliekantis ir evoliucionuojantis skonis.

SKAITYTI DAUGIAU

Someljė čempionė Kamilė

Bartusevičiūtė

apie bendruomenės svarbą ir vyno mokslus

Agnė Dovydaitytė

ių metų rugsėjo mėnesį vyko kasmetinis Lietuvos someljė čempionatas, kurio nugalėtoja pirmą kartą tapo moteris someljė Kamilė Bartusevičiūtė (vyno baras „Somm“). Nors pergalė jau rankose, Kamilė ketina ir ateityje dalyvauti čempionatuose, nes mato juos kaip bendruomenės šventę, o ne tik varžybas, kurias laimėjus dalyvauti būtų nebeįdomu. Susipažinkime su Kamile iš arčiau.

STUDIJAVO POLITIKOS MOKSLUS

Iš Kauno į Vilnių Kamilė atsikraustė studijuoti tarptautinių santykių ir politikos mokslų Vilniaus universitete. Kaip ir daugelis studentų, dar pirmame kurse mergina įsidarbino restorane. Skirtumas toks, kad Kamilei ši studentiška darbinė patirtis greičiausiai pakeitė visą gyvenimą.

„Skonis mane domino visada. Maistas, vynas, vynas ir maistas... Tad atėjusi dirbti į restoraną radau aplinką, kurioje galėjau atskleisti šią savo aistrą. Dirbti man buvo nuoširdžiai įdomu.“

Tam tikru metu Kamilė nusprendė pasiimti akademines atostogas ir pailsėti nuo mokslų. Paskatinta draugų ir įkvėpta kolegos iš restorano „Trinity“, mergina nutarė išbandyti jėgas vyno pasaulyje. Prasidėjo jos darbas specializuotame vyno bare „Somm“.

APIE VYNĄ IŠMOKSTAMA MOKANTIS

Pradėjusi dirbti vyno bare Kamilė greitai suprato, jog žinios apie šimtus skirtingų vynų, reikalingos dirbant tokiame restorane, pačios neateis. Reikia mokytis aktyviai ir gana akademiškai.

Pradžioje apie vyną Kamilė mokėsi pati, jai padėdavo ir kolegos, o vėliau kalendoriuje atsirado ir Someljė mokyklos kursai. Čia

Kamilė baigė visus tris „Someljė PRO“ kurso trimestrus, o kitąmet planuoja išsilaikyti WSET 3 lygio egzaminą ir įgyti tarptautiniu mastu pripažįstamą kvalifikaciją.

Nuolatinis noras mokytis Kamilei kyla ne tik iš natūralaus smalsumo, bet, kaip pati sako, ir iš negebėjimo suktis iš situacijos pasakojant klientui išgalvotas istorijas. „Tai tiesiog ne aš. Jei klientas ko nors klausia, atsakymą turiu žinoti. Pilstydama iš tuščio į kiaurą neišsisuksiu“, – šypsosi Kamilė.

Galiausiai, nuolat dirbdama su tokiomis asmenybėmis, kaip Lietuvos someljė asociacijos prezidentas Arminas Darasevičius ir Narimantas Miežys (abu daugkartiniai someljė čempionatų nugalėtojai), Kamilė nuo pat pradžių buvo sužavėta jų žiniomis, tai motyvavo ją žinoti dar daugiau, pasirodyti dar geriau. Taip išugdomi čempionai.

Be oficialių studijų ir darbo restorane, mergina neslėpė, jog mokosi ir savarankiškai. „Kartais mokausi žemėlapius. Pavargusi nuo jų, sprendžiu testus. Kai atsibosta šie, paskaitau kokį straipsnį ar žiūriu video… Savęs per daug nespaudžiu, kad neperdegčiau, bet mokausi nuolatos“, – prisipažįsta Kamilė.

KAIP PASIRUOŠTI ČEMPIONATUI IR… JĮ LAIMĖTI?

Apie dalyvavimą someljė čempionatuose daugkartinis čempionas Narimantas Miežys su Kamile pradėjo kalbėtis vos tik jai pradėjus dirbti vyno bare „Somm“.

„Viena vertus, čempionate tam tikra prasme dalyvauju kas kartą aptarnaudama klientą prie stalo. Tad pasiruošimas tikrajam čempionatui vyksta kiekvieną dieną. Kita vertus, to nepakanka.“

Ieškodama daugiau informacijos apie čempionatą Kamilė dar savo karjeros pradžioje atrado pasaulio someljė čempionato vaizdo įrašą, kai ant scenos lipo tokie garsūs someljė, kaip Raimundas Tomsonas (Latvijos ir Europos someljė čempionas) bei Markas Almertas (Vokietijos ir pasaulio čempionas).

„Aš įdėmiai klausiausi, ką jie šneka, ir nesupratau, kaip galima vyno taurėje atrasti tiek daug dalykų. Tai mane paskatino ieškoti ir stengtis dar labiau. Juk jei kažkam tai pavyksta, vadinasi, gali pavykti ir man“, – apie pirmąsias ambicijas dalyvauti čempionatuose kalbėjo K. Bartusevičiūtė.

2022-aisiais, kai laimėjo Lietuvos someljė čempionatą, Kamilė jame dalyvavo jau trečią kartą. Bet ties pergale mergina nesustos. Jai šis čempionatas yra daugiau bendruomenės šventė, kurią someljė turėtų švęsti tiesiog dalyvaudami ir skatindami vienas kitą tobulėti.

„Mūsų someljė bendruomenė nėra didelė, o čempionatas yra bendruomenės šventė. Nesuprantu, kaip galima nešvęsti,“ –kalbėjo ji.

2022-aisiais Kamilė laimėjo atranką ir išvyko į „ASI bootcamp“ –Tarptautinės someljė asociacijos stovyklą Azijoje. Ji, anot merginos, buvo vienas įsimintiniausių patyrimų jos karjeroje. Aklos degustacijos ir skirtingos paskaitos kiekvieną dieną, tarptautinė someljė bendruomenė ir užsimezgusios pažintys – tokie dalykai nutinka kartą gyvenime.

SKONIO VERTINIMAS ATĖJO IŠ ŠEIMOS

Kamilė pasakoja, jog jos susižavėjimas skoniais ir juos kuriančiais bei atrandančiais žmonėmis – ne naujiena nei jos draugams, nei šeimai. Mat jos šeimoje visuomet buvo vertinamas skonis,

maisto gaminimas ir valgymas. Maistas niekada nebuvo skirtas tik energijai gauti, bet kai kas daugiau – pasimėgavimas, kažko naujo atradimas.

„Man maistas nėra tik kuras. Nesakau, kad kas dieną turime valgyti prabangiai. Net kiaušinienė iš ryto gali būti ypatinga, jei jai skirsime truputėlį daugiau dėmesio. Skonis, maistas, gėrimai, kaip ir muzika, gali būti tiek patyrimas, tiek tiesiog fonas“, – pasakoja ji.

Nors tėvams buvo netikėta, jog studijuoti politikos mokslų į Vilnių išvykusi Kamilė nusprendė karjerą tęsti aptarnavimo srityje, šiandien abu tėvai ją palaiko ir skatina daryti tai, kas jai patinka labiausiai ir suteikia daugiausiai džiaugsmo.

– sako Kamilė Bartusevičiūtė, Lietuvos someljė mokyklos absolventė, vyno baro SOMM someljė ir 2022 m. Lietuvos someljė čempionato nugalėtoja.

TRUMPI KLAUSIMAI

Jei visą gyvenimą reikėtų gerti tik vienos vynuogių veislės vyną, kokią rinktumeisi?

Pasirinkčiau vynuoges, iš kurių gaminamas vynas gali būti labai skirtingas – kad neatsibostų. Manau, tai būtų ‘Riesling’ vynuogės. Jei eitum į vestuves, kokį gėrimą dovanotum?

Šampano vintažą. Gal magnumą, jei leistų piniginė ir tuoktųsi labai geri draugai (šypsosi).

JEI NEBŪTUM SOMELJĖ, KUO NORĖTUM BŪTI?

Kartais pagalvoju… Žinau, kad politike būti nenorėčiau, nors tai studijavau. Bet iš tikro, nė nenoriu įsivaizduoti kažko kito. Man patinka tai, ką darau dabar, ir tuo džiaugiuosi.

3 geriausios vietos atsigerti ar pavalgyti Vilniuje... „Somm“, „Gaspar‘s“ ir „Alchemikas“.

Ko palinkėtum pradedantiesiems someljė?

Būti smalsiems ir atrasti sau patrauklų būdą mokytis.

„Mūsų someljė bendruomenė nėra didelė, o čempionatas yra bendruomenės šventė. Nesuprantu, kaip galima nešvęsti,“

Kur link juda someljė

Arūnas Starkus

Pastabos po 2022 m. Lietuvos, Latvijos bei Baltijos someljė čempionatų

Žinios ar praktiniai įgūdžiai, vyrai ar moterys, rūpestis ar lyderystė, vynas ar kokteiliai, o gal alus ir sakė – po šio rudens nacionalinių (Latvijos – rugsėjo 29 d., Lietuvos – rugsėjo 19 d.) ir regioninio („Baltijos Vana Tallinn GP“ – spalio 7–8 d.) someljė čempionatų galvoje sukasi daugybė klausimų. Atsakymuose į juos slepiasi artimiausių metų someljė darbo pobūdžio pokyčiai ir tai, kokie žmonės atstovaus profesijai.

Visokio rango someljė čempionatuose teisėjauju ir dalyvauju juos organizuojant nuo 2005-ųjų, kai įkūrėme Lietuvos someljė asociaciją1 ir iš kaimynų, kurie šioje srityje dirbo jau anksčiau (latviai nuo 2002-ųjų, estai nuo 2001-ųjų) sužinojome, kad someljė meistriškumas geriausiai ugdomas ruošiantis ir dalyvaujant varžybose. Pasiruošimas, treniruotės, studijos visus metus, o tada – nacionalinis, regioninis, Europos, pasaulio čempionatai. Varžybų užduotys atspindi vyno madas ir aktualijas, kitų svaigalų svarbos kitimą, aptarnavimo tendencijas. Iš dalyvių aktyvumo gali spręsti apie someljė profesijos populiarumą, apie tai, kokie žmonės ją renkasi. Ir visa, kas išvardinta, lemia aptarnavimo kokybę ir stilių restoranuose, taigi mūsų visų gastronominio gyvenimo gelmę.

SKAITYTI(,) NEGALIMA(,) ATSIPALAIDUOTI

Malonu matyti, kad teorinių žinių svarba someljė varžybose nemažėja. Atrankiniuose turuose, pusfinaliuose, finaluose teorijos testo atsakymai lemia 40–45 proc. visų balų. Ir antakiai kilnojasi, kai vis pasitaiko vienas kitas varžybų dalyvis, gebantis atsakyti į 80 proc. pateiktų klausimų. Deja, tik vienas kitas. Baltijos someljė čempionate toks buvo čempionas Mikkas Parre, surinkęs 223 taškus iš 260 galimų. Po jo sekė lenkas Arkasiuszas Kurowskis (160) ir kitas estas Aleksejus Pogrebnoi’us (150). Geriausias lietuvių rezultatas – 95 taškai (Kristijonas Valančiūnas). Akivaizdžiai per mažai skaitome knygų, per mažai skiriame dėmesio studijoms, žinių kaupimui. Iš kitos pusės, someljė funkcionieriai – Tarptautinės someljė asociacijos Techninio komiteto, atsakingo už varžybų užduotis, nariai bei Someljė magistrų tarybos (Court of Master Sommeliers) nariai linkę klausti apie dalykus, kurie nesusiję nei su vyno kokybe, nei su stiliumi, nei su kaina. Pavyzdžiui, pasaulio čempionato pusfinalio klausimas:

„Nurodykite šių vynų kilmės šalį: „Château Roslane Premier Cru“, „Monsoon Valley Shiraz Special Red“, „Siam Vineyards“, „Maha -

rashtra“, „Cabernet-Sauvignon ‘Jogi’“, „Château Indage“, „Cheval des Andes“, „Chardonnay Lidio Carraro Dadivas“, „Grenache Blanc de Noirs“, „Sahara Vineyards“. Arba šių metų Baltijos someljė čempionato „Vana Tallinn Grand Prix“ klausimas, užduotas kolegų estų: „Nurodykite šių vynuogių veislių motinines veisles: ‘Tempranillo’, ‘Merlot’, ‘Zweigelt’, ‘Pinotage’, ‘Rubin’, ‘Sangiovese’, ‘Carménère’, ‘Syrah’, ‘Gamay Noir a jus Blanc’, ‘Malbec’.“ Neišsigąskite, būsimieji varžybų dalyviai, nes yra lengvesnių klausimų. Susimąstyti turėtų tie, kas kuria klausimus. Someljė neturi būti kvailas, tačiau, tikėkimės, neprivalės ilgainiui tapti vaikščiojančia enciklopedija.

DEGUSTUOTI NE BET KAIP

Atrankiniuose turuose dar tenka degustuoti vyną, stipriuosius gėrimus (25 proc. visų taškų) ir atlikti kokią nors praktinę užduotį (30–35 proc. visų taškų). Anksčiau didžiausias iššūkis būdavo vyno aprašymo tvarka, mat ji gali būti visokia – kiekviena šalis, mokykla sudeda savus akcentus. Laimei, Tarptautinė someljė asociacija (ASI) pastaruoju metu yra paskelbusi vyno degustavimo standartus, ir visi dalyviai turėtų jų laikytis, jei nori rinkti taškus. Prisimenant Baltijos someljė čempionatą, reikia pasidžiaugti, kad geriausiai vyną degustavo Lietuvos čempionė Kamilė Bartusevičiūtė, neseniai grįžusi iš ASI studijų stovyklos Malaizijoje. Nedaug atsiliko Nikita Zaičenkovas iš Latvijos. Įdomi, bet nelengva aklojo degustavimo užduotis buvo Latvijos čempionato pusfinalyje. Dalyviai ragavo du šampanus – „Jacquesson 745“ ir „Henri Guiraud Hommage au Pinot Noir“.

Finale visada pasitaikanti degustavimo užduotis taip pat ilgainiui keičiasi. Vis dažniau reikia ne techninių degustavimo įgūdžių, o gebėjimo greitai susieti tai, ką jauti taurėje, su savo patirčių bagažu. Pavyzdžiui, Latvijos čempionate dalyviams buvo duoti trys vynai, ir po 60 sek (!) jie turėjo susieti kiekvieną vyną su Latvijos vyno čempionato teisėjais: Michaeliu Schusteriu, Raimondu Tomsonu, Janiu Kalkiu. Finale teko degustuoti penkis putojančius vynus, papasakoti apie jų gamybą ir išsirinkti vieną, kuris galėtų būti pagamintas Latvijoje. Baltijos čempionate dalyviams teko atpažinti ‘Sauvignon Blanc’ vynuoges, ragaujant natūralųjį sanserą, padarytą „Sebastien Riffault“, bordo „L‘Esprit de Chevalier“ ir klasikinį sanserą iš „Domaine Chateillan“.

1 Arūnas Starkus vadovavo Lietuvos someljė asociacijai 2007–2016 metais. Buvo Tarptautinės someljė asociacijos (ASI – Association de la Sommellerie Internationale) edukacinio komiteto narys. Dešimtmetį teisėjavo pasaulio ir Europos čempionatuose Šiuo metu Lietuvos someljė asociacijos viceprezidentas, LSA organizuojamo Lietuviško vyno čempionato komisaras.

l Lietuvos someljė čempionato „Codorniu Zero“ teisėjus Narimantą

Miežį, Martyną Pravilonį, Raimondą Tomsoną ir Arūną Starkų aptarnauja būsimas vicečempionas Edgaras Kazokaitis.

Latvijos someljė čempionato „Pasqua Cup 2022“ nugalėtojas Dmitrijus Sinkevičius

l Lietuvos čempionė Kamilė Bartusevičiūtė

Klasikinė vynuogių veislė, tačiau daugelis sprendė apie ją iš oksiduoto natūraliojo vyno ir nuklydo į ‘Pinot Grigio’ lankas, taigi visai kitą šalį. Vienintelis estas Aleksejus Pogrebnoi’us atpažino vynuoges ir surinko nemažai taškų.

PRAKTIKA REIKALAUJA IŠMANYTI AKTUALIJAS

Praktinės užduotys pusfinalyje varijuoja nuo elementaraus vyno dekantavimo, baltojo vyno aeravimo iki alaus patiekimo ar pasenusio vyno atpažinimo. Alų Baltijos čempionate geriausiai

patiekė Latvijos čempionas Dmitrijus Sinkevičius ir pernykštis

Lietuvos čempionas Kristijonas Valančiūnas. Dmitrijus buvo geriausias ir dekantavimo rungtyje. Lietuviams čia sekėsi ne taip gerai: sėkmingiausiai pasirodžiusios Kamilės Bartusevičiūtės rezultatas buvo tik 7-as.

Finale aptarnavimo užduotys darosi labai kompleksiškos, pilstomi vis didesni buteliai, aptarnaujama vis daugiau svečių. Dalyviams duodama daug laiko, tačiau užduotis reikalauja veiksmų susiplanavimo. Neretai atliekant užduotį atsiranda papildomų pageidavimų, išmušančių iš vėžių. Pavyzdžiui, paprašoma nealkoholinės alternatyvos, putojančio vyno taurės arba kokteilio. Seniau pakakdavo ko nors paklausti, dabar someljė siunčiamas ką nors papildomai padaryti. Vyno ir maisto derinimas taip pat evoliucionuoja: Lietuvos someljė čempionato finalo dalyviams pasirodo Ukrainos vyndarys Andryjus Kommisarovas ir prašo pasiūlyti ukrainietiškų patiekalų prie vietinių ‘Telti Kuruk’ ir ‘Alibernet’ veislių vyno. Su šia užduotimi geriausiai susidorojo varžybų naujokas Edgaras Kazokaitis. Bet buvo finalininkų, kurie nesurinko nė balo.

MIKSOLOGIJA – UŽ DURŲ

Someljė čempionato finale nėra laiko nuodugniai tikrinti teorines žinias. Tačiau ir atsipūsti dalyviams laiko nebūna. Būdų liepti padaryti ką nors netikėto – apstu. Vienas iš netikėtumų yra

kokteilio užduotis. Ji atsirado daugelyje varžybų. Latvijoje buvo prašoma padaryti „French 75“ ( Long sour tipo kokteilis iš džino, šampano, citrinų sulčių ir sirupo), Baltijos čempionate Vilniuje teko sukurpti „Old Fashioned“ kokteilį, vietoj burbono panaudojant „Vana Tallinn“. Deja, tenka pripažinti, kad dauguma kokteilių būdavo nesėkmingi, o atlikimo grakštumas paprastai būdavo vidutinis. Ši užduotis tikrai neišnyks. Teks mokytis miksuoti.

KOMERSANTAS, DRAUGAS IR BE SMOKINGO

Miksuoti ir mokytis komercijos, nes someljė varžybose vis dažniau prašoma patarti dėl vyno investicijų, pasakyti vyno rinkos kainą. Arba, kaip Latvijoje, per tris minutes suskaičiuoti, kiek butelių vyno reikia nusipirkti restoranui visai vasarai: „Jūs esate Rygos senamiestyje įsikūrusio restorano, kuris dirba 7 dienas per savaitę ir aptarnauja 100 svečių per dieną, someljė. Paragaukite penkių putojančių vynų ir išsirinkite du, kuriuos pardavinėsite visą vasarą taurėmis. Pagrįskite, kiek kurio vyno pirksite ir suskaičiuokite, kiek butelių jums prireiks trims vasaros mėnesiams, turint omenyje, kad į taurę pilate 150 ml.“ Uuh. Gerai, kad davė skaičiuotuvą.

Ar po tokios užduoties someljė turės jėgų šypsotis svečiams ir atspėti visus jų norus? O gal pastarąjį dešimtmetį dominavusios someljė profesinės savybės – kuklumas ir paslaugumas – nebėra tokios svarbios? Jei jau kalbamės apie investicijas ir plakame kokteilį, gal galima nusimesti juodą smokingą ir pasiraitoti rankoves, kad matytųsi tatuiruotės? Someljė aprangos kodo klausimas, man regis, tvyro ore. Latvijos čempionate dvi merginos iš penkių dalyvių buvo pasidabinusios kreminės spalvos kostiumėliais, viena – elegantišku melsvu. Atrodė geriau nei su privalomomis prijuostėmis Baltijos čempionate. Gal moterys, kurių varžybose dalyvauja vis daugiau, pralauš konservatyvios someljė aprangos ledus? Someljė profesijai keičiant turinį, forma neturi atsilikti.

Baltijos someljė čempionato „Vana Tallinn Grand Prix“ (2022 m. spalio 7–8 d.) dalyviai: Julienas Schweighartas (DE), Kevinas Lilelehtas (EE), Peteris Vaskis (LV), vicečempionas Dmitrijus Sinkevičius (LV), Nikita Zaičenkovas (LV), čempionas Mikkas Parre‘as (EE), trečios vietos laimėtojas Aleksejus Pogrebnoi’us (EE), Edgaras Kozokaitis (LT); Elisa Vokk (EE), Olha Hirman (UKR), Kamilė Bartusevičiūtė (LT), Kristijonas Valančiūnas (LT), Linda Karpenko (LV), Arkasiuszas Kurowskis (PL), Gytis Pečiulis (LT).

Per 700 Vilniaus gyvavimo metų nutikusias kulinarines istorijas dailininkas Antanas Dubra sudėjo į portugališko vyno etiketę.   2023 m. sausio 25 d. Vilnius minės 700-ąjį gimtadienį. Prisidėti prie šventės ir garsinti Vilniaus vardą savo darbais norime ir mes, eiliniai vilniečiai. Net ir persona non grata statuso nešiotojai – vyno profesionalai. Taip, mes egzistuojame, esame Vilniaus dalis, lankomės Vilniuje dygstančiose vyno krautuvėse ir baruose, kai kas iš mūsų net patys gamina vyną Vilniuje. O dabar turėsime ir Vilniaus vyną.   Apie produkto turinį kalbėti nevalia, tad kalbėsime apie šio miesto virtuvę. Taip, taip, apie Vilniaus miesto patiekalus ir maisto produktus, kurie taip glaudžiai susiję su jo istorija, jog net tapo istorinės vyno etiketės „Vilnius 700“ dalimi. Net ne dalimi, o centru.

Kulinariniai ir istoriniai Tomo Venclovos, Vlado Liepuonio, Anželikos Laužikienės ir Rimvydo Laužiko, Arūno Starkaus pasakojimai dailininko Antano Dubros rankose virto informatyviu ir šiek tiek šmaikščiu meno kūriniu, atspindinčiu daugiakultūrę Vilniaus virtuvės istoriją. Taigi, ką slepia kiekvienas piešinys?

01 KODĖL ŠV. KRISTOFORAS BRAIDŽIOJA ŠALTIBARŠČIŲ JŪROJE?

Kiekvienas vilnietis šioje iliustracijoje nesunkiai atpažins Vilniaus miesto herbą – šv. Kristoforą. Jo diena minima liepos 25-ąją.

Būtent tada, karšiausiomis vasaros dienomis, Vilniaus ir visos Lietuvos kavinių stalai tiesiog švyti nuo gaivių šaltibarščių lėkščių ir garuojančių bulvių.

Ir nors šaltibarščiai, kaip ir pats šv. Kristoforas, nėra tik vilnietiškas simbolis, manoma, jog pirmąkart šaltibarščiai paminėti 1662 m. Jano Chryzostomo Paseko memuaruose kaip batvinių sriuba, kurios būtina paragauti Vilniuje. Tad ko gi ne vilnietiškas patiekalas?!

03 KARAIMAI IR KIBINAI EINA KOJA KOJON

Nors kibinus į Lietuvą atvežę karaimai dažniausiai siejami su Trakais, mat čia jie buvo apgyvendinti pirmiausia, tačiau maždaug XIX a. viduryje, pradėję siekti išsilavinimo ir didesnių ekonominių galimybių, karaimai ėmė keltis ir į Vilnių.

kalu. Kaip gerai, kad nuolat keliaujantys karaimai pas mus apsistojo!

04  ŠALTANOSIAI – NOSTALGIŠKOS VIRTUVĖS DALIS

Manoma, jog šaltanosiai, kartu su koldūnais, virtiniais bei skryliais, dar XIV–XV a. į Lietuvą atkeliavo iš Azijos ir čia pasiliko. Šaltanosiai, arba virtiniai su mėlynėmis, šiandien yra laikomi nacionalinės virtuvės dalimi.

07 AGURKAI, VYTAUTAS IR TOTORIAI

Įsivaizduokite, kad esate Lukiškių aikštėje LDK klestėjimo metais XVI a. vidury. Vilniaus priemiestis, kurio pavadinimas, manoma, kilęs nuo totoriaus Luko Petravičiaus, kuriam LDK valdovas Vytautas XIV a. pabaigoje ar XV a. pradžioje čia paskyrė didelį žemės sklypą. Ką daro neturtingi totoriai Lukiškėse? Ogi augina agurkus. Veža juos į turgų parduoti, tiekia miestui ir šviežius, ir raugintus. Iš Lietuvos agurkai išplito į Livoniją, Šiaurės šalis.

09 „TINGINYS“ IR VILNIAUS SENAMIESČIO GATVĖS?

„Tinginio“ tipo desertas, manoma, pirmiausia atsirado Australijoje. Anglakalbėse šalyse jis vadinamas „Akmenuotu keliu“ (angl. Rocky road). Tai iliustracijos autoriui priminė Vilniaus senamiesčio grindinį – taip „Tinginys“ atsidūrė kulinarinėje Vilniaus etiketėje.

Kulinarinės vyno etiketės „Vilnius 700“ autorius – Antanas Dubra. Kino (animacijos) ir teatro dailininkas 2022-aisiais jaunojo menininko kategorijoje buvo apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“. Kuria scenografijas Vilniaus „Lėlės“ teatre, piešia plakatus, iliustruoja knygas, rengia parodas. Dažnai šmaikščias ir ironiškas iliustracijas kuriančio menininko kūrybą galima pamatyti ir ant Vilniaus sienų kaip grafičius. Tai buvo pirmoji Antano piešta vyno etiketė, tačiau ne pirma maisto tematika kurta iliustracija. A. Dubra į Vilniaus istoriją ir lietuviškus patiekalus bei čia gyvenusias tautas pažvelgė naujomis akimis. Šias iliustracijas bus galima įsigyti ir plakatų, lipdukų bei kitos atributikos pavidalu.

AGNĖ DOVYDAITYTĖ

Kuo skiriasi žalio ir pasterizuoto pieno sūriai

Apie žalio ir pasterizuoto pieno sūrius paprašėme papasakoti Audriaus Jokubausko – Sūrių festivalio ir Sūrių čempionato organizatoriaus, sūrinės „Varinis puodas“ bendrasavininkio.

Audrius Jokubauskas

Iš šiandien prieinamos archeologinės informacijos žinome, kad žmonės sūrius valgyti pradėjo prieš 7500 metų. Būtent sūrius, nes pieno cukrui, arba laktozei, perdirbti organizmas gamina specialų fermentą – laktazę. Išaugus iš kūdikio amžiaus nutrūksta ir laktazės gamyba, organizmas pereina prie suaugusiųjų mitybos. Todėl akmens amžiaus žemdirbiai, prisijaukinę pirmuosius gyvulius, negalėjo vartoti šviežio pieno. Pieno riebalų likučiai neolito laikotarpio perforuotuose molio induose rodo, kad ankstyvieji piemenys pieną raugino ir gamino tai, ką galėtume vadinti sūriu. Pieno rūgšties bakterijos, būtinos rauginant pieną, perdirba laktozę, ir produktas tampa lengvai įsisavinamas akmens amžiaus žmogui.

Pieno vartojimas atspindi ypatingą abipusį žmonių ir gyvulių ryšį. Ir vieniems, ir kitiems tas ryšys suteikė akivaizdžių evoliucinių pranašumų. Auginant gyvulius susiformavo kultūrinis kraštovaizdis su specifinėmis ekosistemomis. Pieno vartojimo kultūra, atitinkanti evoliuciškai pasitvirtinusias praktikas, yra mūsų planetai palankus žmonių gyvenimo būdas.

Šiais laikais, kai jau nebesame pradedantieji neolito žemdirbiai, keliame klausimą dėl pieno vartojimo tikslingumo. Yra žmonių, sakančių, kad turime pakankamai technologijų, kurios leidžia išgyventi ir neprisidedant prie gyvūnų išnaudojimo.

Yra ir tokių, kurie sako, kad pienas yra nepakeičiamas, tačiau, siekiant subalansuoti gaunamą naudą ir galimas rizikas, jį būtina termiškai apdoroti.

Diskusija apie pirmosios grupės argumentus būtų įdomi ir reikalinga, aprėpianti daug plačiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, tačiau tai nėra šio rašinio tikslas.

Toliau pateiksiu šiek tiek argumentų už pieno pasterizavimą ir kai kurias nepasterizuoto pieno suteikiamų galimybių iliustracijas iš skonių pasaulio.

Kam reikalingas pasterizavimas?

Pirmiausia reikia atsakyti į klausimą, kas yra pasterizavimas ir kam jis reikalingas. Pasterizavimas – tai produkto kaitinimas, kad žūtų mikroorganizmai. Toks žaliavos apdorojimas remiasi prielaida, kad piene esantys mikroorganizmai gali pakenkti produkto kokybei, taip pat ir žmonių sveikatai.

Esama beveik ideologinės priešpriešos tarp pasterizuoto ir žalio pieno gynėjų. Pirmieji į pieną žiūri per maisto medžiagų ir energetinės vertės prizmę, o antrieji labiau vertina gerųjų mikroorganizmų teikiamą naudą. Pirmasis požiūris paremtas maksimalios kontrolės koncepcija: žmogus sprendžia, kur, kam ir kaip gyvuoti. Antrasis požiūris remiasi tikėjimu, kad gamta klaidų nedaro, ir kartais krypsta į savanorišką procesų nevaldymą.

Nors gamybos iš pasterizuoto pieno šalininkai dominuoja pramonėje, o iš žalio pieno – amatininkiškoje gamyboje, tačiau tokios griežtos skirties daryti nereikėtų. Tarp abiejų tipų gamintojų yra visokių požiūrių. Pavyzdžiui, garsiausieji, visame pasaulyje populiarūs sūriai, kaip „Parmigiano Reggiano“, turi būti gaminami iš žalio pieno pagal saugomos kilmės vietos nuorodos reikalavimus. Reikia pasakyti, kad labiau paplitęs yra pirmasis požiūris, t. y. siekis kontroliuoti, kurį skatina ir valstybinių institucijų skleidžiama informacija apie potencialų žalio pieno keliamą

Protégée – saugomos kilmės vietos nuoroda.

pavojų. Ypač ten, kur nėra senų žalio pieno sūrių gamybos tradicijų, kaip Šiaurės Amerikoje ir Šiaurės Europoje. Su žalio pieno vartojimu susijusi rizika sveikatai nėra menama. Yra keletas bakterijų, kurios galėtų rimtai pakenkti, ypač žmonėms su silpnesniu imunitetu. Tai yra galvijų tuberkuliozę ir bruceliozę sukeliančios bakterijos, taip pat Echerichia Coli , Listeria Monocytogenes ir Staphylococcus Aureus . Pirmosiomis dviem ligomis sirgti gali patys galvijai ir keliais būdais jas perduoti žmogui, tačiau Lietuvoje protrūkių nebūta jau kelis dešimtmečius, o ir visoje Europos Sąjungoje šios ligos yra gerai kontroliuojamos. Likusias tris bakterijas galime aptikti ant galvijų kūno ir susiklosčius itin palankioms sąlygoms jos gali atkeliauti iki mūsų stalo. Būtina pasakyti, kad, pavyzdžiui, JAV per pieną ar jo produktus išplitusios ligos sudaro 1,3 proc. visų maisto sukeliamų infekcijų. Apibendrinus galima teigti, kad į gamybą iš pasterizuoto pieno orientuota politika yra grįsta labai maža rimtų susirgimų tikimybe.

Pasterizuojant sūrių gamybai naudojamą pieną išsprendžiamos dvi problemos. Pirma, eliminuojama nepageidaujamų mikroorganizmų įtaka produkto gamybai. Antra, vartotojai apsaugomi nuo užkrečiamų ligų. Antrojo argumento logika atrodo aiški, o štai pirmąįj verta išnarstyti smulkiau.

Ne žudyti, o „ganyti“

Sūrininko darbas – tai piene gyvuojančių mikroorganizmų „ganymas“. Visi procesai – pieno šildymas, pieno sutraukos pjaustymas, maišymas ir antrinis pašildymas, presavimas, patalpų temperatūros kontrolė, papildomų ingredientų naudojimas – yra skirti mikroorganizmų poreikiams tenkinti. Kiekviename gamybos etape sūrininkas stengiasi sukurti palankesnes sąlygas konkrečiai bakterijai ar jų grupei. Tolesniame etape meistras išnaudoja nusigalavusių bakterijų atiduotus enzimus, kurie „pagamins“ maisto kitoms bakterijoms. Ir taip toliau.

Piene gyvenantys mikroorganizmai esant panašioms sąlygoms gali konkuruoti dėl maisto. Ir kokia nors laukinė bakterija pasirodys esanti gyvybingesnė už tikslingai sūrininko įdėtą laboratorinę. Tada laiku nebus pagamintas sūriui reikalingas aromatinis junginys, ir darbo rezultatas nebūtinai nudžiugins. Sūrininkui palankiau būtų ne žaisti tokį pokerį, o pačiam dalinti kortas ir nuspręsti, kada kuri korta bus metama.

Taip galima paaiškinti, kodėl iš pasterizuoto pieno gaminamo sūrio skonį galima numatyti. O štai žalio pieno sūrio skonis skirsis priklausomai nuo metų laiko, tos dienos oro. Maža to, pramonės įmonėse pienas dar ir dezodoruojamas, standartizuojamas ir homogenizuojamas. Viso to nedarydamas sūrininkas iš savo rankų paleidžia dar daugiau kortų.

Tačiau kodėl aukščiausioje sūrių lygoje dominuoja sūriai, pagaminti iš nepasterizuoto pieno? Dar daugiau, gaminti „Camembert“, „Parmigiano Reggiano“, „Comté“ ar „Emmental“ sūrius iš pasterizuoto pieno yra draudžiama pagal saugomos kilmės vietos nuorodos reikalavimus. Arba, tiksliau, vadinti savo pagamintą sūrį šiais ir kitais pavadinimais galima tik tada, kai gamyba atitinka griežtus AOP 1 reikalavimus, tarp kurių ir privalomas žalio pieno naudojimas.

1 Pranc. Appellation d’Origine

Laužėnų kaimo sūrinės įkūrėjas Mantas Baršys atsiima „Sūrių festivalio“ Grand Prix už minkštąjį žalio pieno sūrį „Ožka pataluose“. Iš kairės: Audrius Jokubauskas, LR ŽŪM ministras Kęstutis Navickas, Arūnas Starkus, Paulius Jurkevičius, Mantas Baršys, Mindaugas Vizgaitis.

Šių metų lapkričio 2 d. Velse, Niuporto mieste, įvykusiame sūrių konkurse „World Cheese Awards“ nugalėjo šveicariškas „Gruyère“. Tai vienas iš tų sūrių, kurie privalomai gaminami iš žalio pieno. Per kelerius pastaruosius metus šiame konkurse laimi tiek žalio, tiek pasterizuoto pieno sūriai. Į tokius pasaulinius konkursus sūriai atsiunčiami likus bent dviem savaitėms iki degustacijos. Ilga kelionė ir sūrio saugojimas iki degustacijos suteikia sąlyginį pranašumą sūriams iš pasterizuoto pieno prieš daug jautresnius, subtilesnius ir gležnesnius žalio pieno sūrius. Bet, kaip matome iš šių metų rezultato, ilgai brandintas kietasis

Alpių sūris šias kliūtis įveikia be priekaištų.

Sūrio skonio kompleksiškumą lemia įvairūs veiksniai: mikroorganizmai, pieno cheminės sudėties pokyčiai, mechaninės manipuliacijos, tam tikri priedai. Gerą rezultatą sūrininkas pasieks tik suvaldęs visus šiuos veiksnius. Arba kai kuriuos meistriškai suvaldęs, o kitus nukenksminęs, neleidęs jiems padaryti nepageidaujamos įtakos.

Jau aptarėme, kokiu būdu šis suvaldymas pasiekiamas pramoninėje gamyboje. Akivaizdu, kad dirbant su žaliu pienu veiksnių yra žymiai daugiau ir geram rezultatui pasiekti reikalingas nepalyginamai didesnis meistriškumas. Pasitaiko atvejų, kai ragautojai nusivilia sūriais iš nepasterizuoto pieno – jie gali būti prastos išvaizdos, aitraus ar kartaus skonio, pernelyg stipraus kvapo. Kaip žinia, tam tikrus skonius tiesiog reikia išmokti vertinti, tačiau, pripažinkime, pasitaiko ir pradedančiojo sūrininko „autentiškų“ eksperimentų.

Galėtume atlikti eksperimentą ir pagaminti du identiškus

sūrius: vieną – iš pasterizuoto pieno, o kitą – iš žalio. Jei žalias pienas bus puikios kokybės – sūriai bus labai panašūs, sunkiai atskiriami. Skirtumas išryškėja sūriams pasiekus brandos piką. Sūris iš pasterizuoto pieno turi ribotą skonio vystymosi potencialą. Tiksliai sureguliuotos pieno savybės, patikimi mikroorganizmai ir aiškiai apribota jų įvairovė tam tikru brendimo metu

l 2022 m. spalio 2 dieną Vroclave vykusiame IV Lenkijos sūrių konkurse „Wielkie Serwowanie“ „Grand Prix“ laimėjo žalio pieno kietasis ilgai brandintas sūris „Viržinis“ iš Lietuvos sūrinės „Varinis puodas“. Konkurso komisija iš kairės: Marekas Witkowskis, Arnaud Sperat Czaras, Débora De Carvalho Pereira Sperat Czar, Sylwesteris Wanczykas, Bartoszas Wilczyńskis, Pawełas Kuca (vertėjas).

būna atlikę savo užduotį ir pagaminę skonį „pagal receptą“. O sūris iš nepasterizuoto pieno, visoms tikslingai panaudotoms bakterijoms jau atlikus savo darbą ir pasiekus puikių rezultatų „pagal receptą“, iš rankovės išsitraukia dar keletą kozirių. Jie sūriui suteikia papildomos jėgos.

Tuos papildomus veiksnius lemia ūkiai, iš kurių atkeliauja pienas. Tai ir gyvulių veislė, ir pašarai, ir vietovė, ir ūkininkavimo būdai – viskas turi reikšmės. Vieni dalykai turi didesnę įtaką cheminei pieno sudėčiai, kiti – mikrobiologinei. Todėl žalias pienas nelygus žaliam pienui. Jis gali būti puikaus produkto prielaida, tačiau, kaip jau minėta, gali būti ir potencialiai kenksmingas.

Vis labiau pasitikima gamintojais

Taigi, pagaminti skanų sūrį galima ir iš pasterizuoto, ir iš žalio pieno. Tačiau kartais būdavo siekiama vienaip ar kitaip riboti produktų iš žalio pieno gamybą. Laimei, įstojus į Europos Sąjungą, reikalavimai gyvūninės kilmės maisto gamybai ūkiuose tolydžio paprastėjo. Pradėjome nuo to, kad buvo sukurtos supaprastintos taisyklės perdirbti iki 200 kg ūkyje primelžto pieno per parą. Iki tol smulkiems gamintojams buvo taikomi tokie pat reikalavimai, kaip ir pramonei. Dabar leidžiamas perdirbti kiekis padidintas iki 1000 kg.

Druskininkų Sūrių festivalio konkurse 2022 m. rugpjūčio 14 d. dalyvavo 33 lietuviški, latviški ir lenkiški sūriai, iš kurių 6 buvo pagaminti iš pasterizuoto pieno.

Gaminius iš žalio pieno maisto ir veterinarijos tarnyba traktuodavo kaip ir patį žalią pieną: buvo taikomas reikalavimas suvartoti per 24 valandas nuo pagaminimo. Vėliau atsirado galimybė tinkamumo vartoti terminą pagrįsti laboratoriniais tyrimais. Šiuo metu, pagal veterinarijos tarnybos direktoriaus rekomendacijas, „tinkamumo vartoti terminą gyvūninio maisto tvarkymo subjektas turi nurodyti remdamasis atliktais maisto produktų laboratoriniais tyrimais arba moksliškai pagrįstais terminais atskiriems maisto produktams ar jų grupėms“. JAV galioja kiek griežtesni reikalavimai. Ten visi parduodami sūriai turi būti pagaminti iš pasterizuoto pieno, nebent sūris yra brandintas ne mažiau kaip 60 dienų.

Reikalavimai artėja prie gyvenimo, tai rodo, jog įsitvirtina sveikesnis požiūris į maistą. Atrišti rankas gamintojams ir orientuotis į tikslus, o ne smulkmeniškai reguliuoti – nors nedidelis, bet laimėjimas prieš vyraujančią tendenciją kuo labiau viską reglamentuoti.

Meistrai, dirbantys su žaliu pienu, vadovaujasi principu –nesugadinti puikios medžiagos. Jie lyg juvelyrai, kurie stengiasi išryškinti ir pabrėžti unikalias brangakmenio savybes. O juk pasaulyje yra vietos ir tiems, kurie daugybę ne tokių brangių akmenų nušlifuoja pagal vieną trafaretą. Tik vieni išsaugo įgimtą grožį, o kiti į jį nekreipia dėmesio.

Mozelis ir Reinas: kaip upė keičia „Riesling“ vyno skonį

Kodėl „Riesling“ vyno krašte vynuogynai glaudžiasi arčiau upių ir ar upės dydis lemia vyno skonį, paklausėme vyndarių Theresos Breuer iš Reingau (Reinas) ir Michaelos Bollig iš Mozelio (Mozelis, Ruveris ir Saras).

Arūnas Starkus

l Berg Schlossberg

Ir Mozelis, ir Reingau yra ties šiaurine ‘Riesling’ auginimo arealo riba. Todėl nuo seno čia gaudomas kiekvienas saulės spindulėlis ir šilumos laipsnis: vynuogynai sodinami ant pietinių šlaitų, kuo statesnis – tuo geriau, nes saulė šioje Europos dalyje net ir vasaros vidury šviečia kiek įkypai. Šlaitus skalūninėje dirvoje formuoja upės. Taigi, ir vynuogynai išsidėstę palei upes. Tačiau tai dar ne viskas – saulės šviesa atsispindi ir nuo vandens paviršiaus. Todėl, anot „Georg Breuer“ vyninę valdančios

Theresos Breuer, prie jos gimtojo plataus Reino vynuogės sunoksta labiau, pakvimpa persikais, kriaušėmis, akacijomis, vynas iš jų kiek svaresnis. Todėl kai kurie ant stačiausių šlaitų augančių vynuogynų vynai 10 mėn. brandinami didelėse ąžuolo statinėse – tai suteikia daugiau svarumo pojūčio burnoje. Kiti vyndariai tuos stačiuosius vynuogynus palei upę vadintų Grand Cru ( Grosse Lage ). Ir nors šviesios atminties Theresos tėvas

Bernhardas Breueris buvo vienas iš Grosse Lage sistemos kūrėjų Vokietijoje, sausojo „Riesling“ atgimimo judėjimo „Charta“ iniciatorius, vyninė ilgainiui atsisakė vartoti terminą Grosse Lage dėl per daug nuleistos bendros nacionalinės GG ( Grosses Gewachsts – vynas padarytas iš vynuogių, augančių Grosse Lage ) kokybės kartelės. Šiandien šios vyninės vynų etiketėse nurodoma augavietė vadinama tiesiog Berg (kalnas): „Berg Roseneck“, „Berg Rottland“, „Berg Kaisersteinfels“, „Berg Schlossberg“. Mozelis – labiau į šiaurę nutolusi ir kiek siauresnė upė, tačiau prie jos augančių vynuogynų vynas atrodo gana galingas, lyginant su nedidelio Ruverio, Mozelio intako, slėnyje pagamintu

vynu. „Reichsgraf Von Kesselstatt“ prekybos vadovė Michaela Bolling Ruverio vyną apibūdina kaip itin gaivų, su žalių obuolių, slyvaičių, citrinų ir baltų gėlių aromatų sluoksniais ir ryškiu vaisiškumu, nestelbiamu plieniniu minerališkumu. Platesnio Mozelio slėnio vynai skleis ne tik žalių, bet ir prinokusių obuolių, nektarinų, obelų žiedų ir šiek tiek liepžiedžių aromatą. Anot vyndarių, Mozelio vynas yra elegantiškesnis, „glotnesnis“ ir todėl anksčiau tinkamas gerti. O Saro dirvožemis prasčiausiai sugeria kritulių vandenį, todėl vynas yra prieskoniškas, kvepia abrikosais, truputį primena Elzaso vyną, yra sūrus, o jo minerališkumas primena aplytas skalūno uolas. Dažnai cituojama nežinomo vietinio poeto Mozelio vyno metafora gana tiksliai apibūdina tai, apie ką kalbėjo vyndariai: „ saulės ugnis, žvaigždžių auksas, šalta mėnesiena“ ( Sonnenfeuer, Sternengold, Kühlen Mondlichtschein).

Ir aišku, kad toks vynas yra labai ilgaamžis. „Riesling“ bręsdamas formuoja nuostabią medaus, žemuogių, dyzelino natas primenančią aromatų puokštę. Rūgštis – puikus konservantas.

Labai dažnai ją lydi nedidelis cukraus kiekis, kuris subalansuoja vyno skonį ir suteikia papildomų saldžių natų vynui bręstant.

Ragaujame „Reichsgraf von Kesselstatt Josephshofer Monopol Spatlese 2003“ (pietų–pietvakarių ekspozicija, šlaitų statumas 44–53°): medus, dyzelinas, persikų džemas, karamelė. Vynas pusiau saldus (84 g/l cukraus) ir labai gaivus, ilgai trunkančio poskonio.

l Theresa Breuer –„Georg Breuer“ vyninės savininkė

Rasa Starkus, Michaela Bollig ir „Reichsgraf von Kesselstatt“ direktorius dr. Karstenuas Weynadas

Mozelio, Saro ir Ruverio skalūnas.

Ar taromatus maitinsime vyno buteliais?

Nors Lietuvoje vis efektyviau veikia konteinerinė stiklo taros surinkimo sistema, LR Seimo Aplinkos apsaugos komitete yra gimęs LR Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 11 straipsnio pakeitimas, pagal kurį į taros užstato sistemą (taromatus) būtų įtraukti ir vyno buteliai. Vos kelių žodelių įstatyme pakeitimas vyno mėgėjų ir profesionalų gyvenimą gana stipriai pakeistų.

JAUNO BOŽOLĖ ŠVENTĖS IR VYNO KELIAUSIME PAS KAIMYNUS

Taros užstato brūkšninio kodo gavimo tvarka yra tokia ilga, kad vynams, kurie rinkoje atsiranda ankstyvą rudenį ir yra perkami labai trumpą laiką, susitvarkyti formalumus gali neužtekti laiko. Pavyzdžiui, „Beaujolais Nouveau“ prekyba prasideda trečiąjį lapkričio ketvirtadienį, o pagaminamas jis spalio mėn. pabaigoje. Jau dabar sutvarkyti formalumus (akcizo banderolės klijavimas, lietuviškos informacijos lipduko klijavimas) platintojams vos užtenka laiko. Vynas paruošiamas prekybai paskutinę dieną. Jei taros brūkšninio kodo teks laukti dar papildomas 14 dienų, net ir teoriškai suspėti iki lapkričio vidurio neįmanoma.

VYNO PASIRINKIMAS MAŽĖS

Pagal dabartinę sistemą (ji galioja vandens, alaus ir nealkoholinių gėrimų tarai), visus butelius reikia užregistruoti Užstato sistemos administratoriaus (USAD) įmonėje, priduodant 3 tuščius butelius su kamšteliais. Daugybę geriausių vynų platintojai gauna mažais kiekiais – 1, 3, 6, 12 butelių. Ar bus verta 3 vynus išpilti į kriauklę tam, kad butelius priduotume USAD? Jų kainą turės kompensuoti likę buteliai. Taigi, užregistravus juos kaip užstatą, vyno buteliai bus dvigubai brangesni. Todėl  ir atsivežti tokio vyno nelieka jokios prasmės. Pirksime užsienyje.

NEBELIKS GRAŽIAI Į POPIERIŲ SUPAKUOTŲ BUTELIŲ

Pagal užstato sistemą, buteliai turi būti žymėti specialiu brūkšniniu kodu, kurį, pridavus butelius, suteikia USAD. Tas brūkšninis kodas turi atsirasti ant butelio (lipdukas). Tačiau daugybė puikių vynų yra įvynioti į popierių, susukti į celofaną, sudėti į dėžutes – gamintojo pakuotė. Kai kuriems vynams pakuotė yra vienintelė apsauga nuo ultravioletinių spindulių. Antai skaidrūs „Cristal“ arba „Ca’ dei Bosco“ buteliai yra suvynioti į oranžinį UV spindulius sulaikantį celofaną. Vieną kartą atvyniojus (prilipdyti lipdukui), taip pat gražiai apvynioti nebeįmanoma. O ir kas gi norėtų dovanoti butelį, kurio pakuotė pažeista.

KONTEINERIŲ VIS TIEK REIKĖS

Butelį taromatas priima tik su nepažeistu barkodu. Tačiau dėl baltojo ir putojančio vyno saugojimo ir patiekimo specifikos iki 30 proc. lipdukų būna pažeisti: prieš patiekimą vyną vėsinant ledų kibirėlyje, lipdukas nusilupa, ištęžta ir neretai nukrenta nuo butelio. Tas pats atsitinka ir vyno butelį ištraukus iš vėsaus šaldytuvo. Laikant butelius drėgname rūsyje lipdukas nusilupa, apipelija, pasidaro neįskaitomas. Buteliai su neperskaitoma etikete keliaus į konteinerius. Ar reikia dviejų lygiagrečiai veikiančių stiklo taros surinkimo sistemų?

Daugiau apie vyno butelių įtraukimą į taros užstato sistemą skaitykite www.vynozurnalas.lt.

Šarūno Jakšto piešiniai

“Wine + Dessert Lietuva 2022”

Lietuvos vyno ir desertų derinių čempionato

rezultatai

2022 m. lapkričio 7 d. „Vaidilos“ teatre įvyko dvyliktasis

Vyno ir desertų derinių čempionatas „Wine + Dessert Lietuva 2022“, kurį organizuoja Lietuvos someljė mokykla su Lietuvos someljė asociacija ir Lietuvos vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija. Pristatome nugalėtojus ir dalyvius.

Fotografai: Robertas Daškevičius ir Vygintas Skaraitis

I VIETA IR LENGVIAUSIAS ČEMPIONATO DERINYS

„Grand Hotel Kempinski Vilnius“ restoranas „Telegrafas“: Martynas Pravilonis, Ignatijus Semionovas, Vilius Ručinskas, Milena Levaškevičiūtė.

Medaus parfė ir saldusis vynas iš Vokietijos „Markus Molitor Wehlener Sonnenuhr Riesling Auslese Mosel 2018“.

II VIETA IR VILNIETIŠKIAUSIAS DERINYS

„Senatorių pasažo“ vyno baras „Taurės“: Matteo Covacci, Simonas Laukaitis.

Crème caramel su šaltalankiais ir natūralusis vynas „MicroBio Alma-Zen“.

III VIETA, LENGVIAUSIAS ČEMPIONATO DERINYS IR GERIAUSIAS

ČEMPIONATO VYNAS

„Vila komoda“ ir „Vyno klubas“: Gabrielė Stulgaitė, Martynas

Mičiulis, Daiva Mumgaudienė.

Desertas su foie gras ir šampanas „Champagne Louis Roederer Carte Blanche Demi-Sec“.

IV VIETA, ŽIŪROVŲ SIMPATIJŲ PRIZAS

Restoranas „Amandus“: Rita

Ramanauskaitė, Dovydas Dokšas, Pavelas Matvekas, Kristijonas

Valančiūnas. Šokoladinis desertas

„Miškas rudenį“ ir baltasis portas

„Andresen 20 YO“.

NETIKĖČIAUSIAS DERINYS

Restoranas „Old Town Grill“: Ivona Cibulskienė, Miglė Sabaliauskienė ir Roberta Blekaitienė. Juodos duonos pudingas su svarainių drebučiais ir vynas „Braida Brachetto d‘Acqui 2021“.

LIETUVIŠKIAUSIAS VARŽYBŲ DESERTAS

Komanda „Draugystės gatvėje“: Andželika Norkuvienė ir Enrika Norkutė. Morkų pyragas su riešutų kremu „Tikrume“ ir vynas „Castello di Volpaia Chianti Classico DOCG 2015“.

V VIETA

Restoranas „Dia“: Augustinas Bimbiris ir Šarūnas Grėsius. Desertas „Podiumas“ ir vynas „Masi Angelorum Recioto della Valpolicella Classico DOCG“.

VI VIETA

„Želvė Village & Spa“: Vladimiras Zajacas, Sonata Krauleidytė ir „Vyno klubo“ vyno ekspertas Giedrius Simutis. Desertas „Ruduo

Želvėje“ ir vynas „Moscadello di Montalcino Vendemmia Tardiva DOC 2017“.

Kauno technologijų centro komanda „Aš toks kaip ir tu“: Grytė Bezarienė, Tomas Butkus, Vytautas

Laibinis, Giedra Sadauskienė. Desertas „Aš toks kaip ir Tu, pastebėk mane tarp kitų“ ir nealkoholinis vynas „Pierro Zero Chardonnay“.

Komanda „Paimk mane į šiaurę“: kepyklos „Biržų duona“ technologė Eglė Punytė ir gėrimų ekspertas Lukas Palubinskas. Desertas

„Paimk mane į šiaurę“ ir vynas „Condado Pedro Ximenez Jerez DO“.

Duonos kepyklos

„Mantinga“ ir „Your plate sommelier“ komanda:

Viktorija Vyšniauskaitė, Irma Seiliuvienė ir Enrika Norkutė. Desertas su agurkais

„Vasaros takais“ ir vynas

„Tokaji Furmint 2017“.

Kauno kolegijos komanda ir vyninė

„Roksala“: Sigita Malinauskienė ir Lukas

Nagelė. Desertas „Sodo spalvos“ ir lietuviškas agrastų vynas „Roksala“.

„Ararat ir Gadara“ komanda: restorano „Ararat“ konditerė Hripsime Dauginienė ir „Gadaros“ vyno ekspertai

Garnikas Kazarianas ir Ignas Stonkus.

„Foie Gras Crème Brûlée“ ir „Voskevaz

Muscat Rosali“ vynas.

UŽ KĄ TEIKIAMI PRIZAI

Varžybose renkamas Geriausias vyno ir deserto derinys – vyno taurė ir patiekalas, kuriuos komanda turi paruošti, suporuoti iš anksto. Varžybų vertinimo komisija, rinkdama nugalėtoją, vertina ne tik skonio, aromato ir išvaizdos derėjimą. Taškų pelnyti padeda deserto estetika ir derinio pristatymas bei pagrindimas.

Daugiausia balų surinkę deriniai išrikiuoti nuo pirmos iki šeštos vietos viršuje. Pirmąsias tris vietas užėmusias komandas nemokamai „apsipirkti“ savo parduotuvėje pakvietė pagrindinis čempionato rėmėjas „Sangaida“.

Publika, t. y. varžybas stebėję žiūrovai, savo favoritu išsirinko restorano „Amandus“ (Vilnius) šokoladinio deserto „Miškas rudenį“ ir baltojo porto „Andresen 20 YO“ derinį. Publikos simpatijos prizo steigėja Lietuvos someljė mokykla komandą pakvietė

dalyvauti atvirosiose paskaitose apie kavą, arbatą, valgomuosius augalus ir šokoladą.

Dėl Geriausio čempionato vyno teisėjai balsuoja, nominuodami iki trijų kandidatų. Šiųmečiam laimėtojui – saldžiam šampanui „Louis Roederer Carte Blanche“ („Vila Komoda“ ir „Vyno klubas“, Palanga) teko „Coravin“ vyno pylimo neatkemšant butelio įrenginys. Šampanui rimtą konkurenciją sudarė ispaniškas natūralusis iš ‘Vedejo’ vynuogių „Microbio Alma Zen“ („Taurės“, Vilnius).

Renkant vyną diskusijų nebūna daug. Kaip ir renkant

Lietuviškiausią desertą. Teisėjai dažniausiai nominuoja iš lietuviškų ingredientų, nostalgiškus desertus, nevertindami, iš kur deserto idėja yra atėjusi. Šių metų Lietuviškiausio deserto prizu, kurį įsteigė Pakruojo dvaro bravoras ir spirito varykla, apdovanotas morkų pyragas („Draugystės gatvėje“, Mažeikiai) primena anglosaksišką virtuvę, tačiau jo sudėtyje, be namuose išaugintų morkų, – žemės

riešutų, vanilės ir karamelės kremas. Artimiausias jo konkurentas

– moliūgo formos „Ruduo Želvėje“ („Želvė Village & Spa“, Palanga)

– padarytas iš jogurto, baltojo šokolado namelakos, moliūgo, svarainių, salyklo ir avižų. Teisėjai ne kartą tarp nominantų minėjo ir desertą iš lietuviškų vaisių „Sodo spalvos“ (Kauno kolegija) bei juodos duonos pudingą su svarainių geliu („Old town grill“, Birštonas).

Pastarojo deserto derinys su lengvu rožiniu putojančiu „Braida Brachetto d‘Acqui“ vertinimo komisiją nustebino labiausiai, todėl buvo apdovanotas Netikėčiausio derinio prizu, kurį įsteigė buitinės technikos gamintojas „Neff“. Netikėtas pasirodė ir deserto iš eukaliptų arbatos, muskatų riešutų putėsių, juodųjų serbentų karamelės „Podiumas“ („Dia“, Kaunas) derinys su itališku saldžiu raudonuoju vynu „Masi Recioto della Valpolicela“.

O štai dėl Lengviausio derinio prizo įtempta kova vyko tarp trijų komandų. Čempionato vandens „Vittel“ įsteigtas prizas vis dėlto atiteko dviem iš jų.

Restorano „Telegrafas“ (Vilnius) medaus parfė su baltajame vyne troškinta kriauše ir levandomis buvo lengvas, purus, vaisiškas desertas, o prie jo priderintas vynas „Markus Molitor

Wehlener Sonnenuhr Riesling Auslese

Mosel 2018“ – gaivus, ne perdėm saldus ir labai lengvas. Panašiai galima būtų

apibūdinti ir kitą Lengviausio derinio

prizo laimėtoją „Foie Gras“ derinį su

šampanu „Louis Roederer Carte Blanche“

(„Vila Komoda“ ir „Vyno klubas“, Palanga)

– nors deserto sudėtyje romas, foie gras ,

razinos, morengas, tačiau jie buvo ledų ir miuso pavidalu, o šampano saldumas vos prilygo gaiviai rūgščiai. O štai nominuotas, bet neapdovanotas deserto „Vasaros takais“ ir vyno „Chateau Dereszla Tokaji Frumint Late Harvest 2017” („Mantinga“ ir „Your plate sommelier“) derinys patraukė agurkų ir svarainių drebučių gaivumu, primenančiu šviežius agurkus su medumi ir gausia, gaivia vyno rūgštimi.

Daugiausia diskusijų sukėlė Vilnietiškiausio derinio prizas, kurį Vilniaus 700-ojo jubiliejaus proga įsteigė „Vyno žurnalas“. Teisėjams atrodė, kad Vilnių gali apibūdinti daugybė idėjų, kurias jie įžvelgė vynuose, desertuose ir komandų sudėtyse: modernus, elegantiškas, gotikiškai ažūrinis, raudonaplytis, laisvas, drąsus, paprastas, bet ne prastas, pašėlęs, kosmopolitiškas, tautų katilas, daugianacionalinis, su gera istorija... Du deriniai surinko

daugiausia taškų, tačiau, aplenkusi „Telegrafo“ komandą, prizą išsivežė „Taurių“ restorano komanda už italo konditerio pagamintą Vilniaus senamiestį primenantį itališką desertą, prie kurio vilnietis someljė priderino ir lietuviškai pristatė ispanišką vyną.

DALYVAVO NEĮPRASTA KOMANDŲ ĮVAIROVĖ

Šiais metais čempionate dalyvavo 13 komandų, tarp kurių buvo ne tik profesionalai iš

restoranų („Telegrafas“, „Dia“, „Vila

Komoda“, „Old Town Grill“, „Želvė

Village & SPA“, „Taurės“, „Ararat“, „Amandus“), bet ir Lietuvoje

visiems gerai pažįstamos įmonės, kaip „Biržų duona“ bei „Mantinga“.

Renginyje varžėsi ir dvi mokymo

įstaigos – Kauno kolegija bei

Kauno profesinio mokymo

centras ir vienas šeimyninis

duetas – konditerė Andželika

Norkuvienė ir jos dukra, someljė

Enrika Norkutė.

Renginio organizatorė

Ernesta Bilinskaitė džiaugėsi, jog

po dvejų karantino metų, kuomet

čempionatas vyko tik uždarame

rate, šiais metais industrijos

šventėje lankėsi beveik 200

desertų mėgėjų: „Per 12 metų

išaugome iš gana nišinio renginio

į tikrą gurmanų bendruomenės ir restoranų profesionalų šventę.

Pastebime, kad čempionatas tikrai keičia desertų ir saldaus vyno kultūrą Lietuvoje, todėl manome, kad pats laikas idėjas pradėti skleisti ir užsienyje.“

KITAIS METAIS – ČEMPIONATAS LATVIJOJE, LENKIJOJE IR KITUR

Čempionate vyno ir desertų derinius vertino kompetentinga

komisija: čempionato sumanytojas, Lietuvos someljė mokyklos bei „Vyno klubo“ įkūrėjas ir „Vyno žurnalo“ vyriausias redaktorius

Arūnas Starkus; televizijos laidų vedėja ir kulinarinių knygų autorė Beata Nicholson, „Desertų klubo“ įkūrėja Asta Petrus, Someljė mokykos ir „Vyno klubo“ įkūrėja Rasa Starkus, „Vyno žurnalo“ autorius Linas Vaitulevičius, „Gero skonio“ redaktorė Rasa Ščeponienė, Lietuvos someljė asociacijos prezidentas ir 2021 m. metų Vyno ir desertų derinių čempionato nugalėtojas

Arminas Darasevičius bei Latvijos someljė asociacijos atstovė Linda Karpenko.

Linda Karpenko yra viena iš Latvijoje kitais metais vyksiančio Vyno ir desertų derinių čempionato organizatorių. „Renginys mane pribloškė“, – komentavo ji. „Dabar esu dar labiau pasiryžusi rengti tokio pobūdžio čempionatą Latvijoje, žinoma, iš karto galvodama ir apie potencialų visų Baltijos šalių čempionatą. Įdomu, kad apie kai kuriuos desertus iš pradžių maniau, jog jiems kažko trūksta, bet paragavusi ir prie jų priderinto vyno maloniai nustebdavau supratusi, koks stiprus yra dviejų dalių derinys.“   Varžybos kitąmet vyks ne tik Lietuvoje, Latvijoje, bet ir Estijoje, Lenkijoje bei kitose Europos šalyse.

Čempionato rėmėjai

Renginį kartu su Lietuvos someljė mokykla organizuoja Lietuvos someljė asociacija ir Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija.

Indulgencijos skoniai

Lino Vaitulevičiaus įspūdžiai iš Vyno ir desertų derinių čempionato

Prabėgus kelioms dienoms po XII-ojo Lietuvos vyno ir desertų derinių čempionato, kuriame vėl teko laimė paragauti ir įvertinti visus 13 konkursinių derinių, vakarieniavau viename Rygos žuvies restorane. Ilgesingai žvelgdamas į lėkštę, kurioje ką tik traškia plutele viliojo šefo ypatinguoju būdu iškeptas sterkas, pakeitęs joje neužsibuvusią jūrų ešerio sevičę, garsiai samprotavau su savo geresniąja puse apie staiga nubudusį troškimą dažniau pagarbinti jūrų gėrybes. Prisiekinėjau galįs taip maitintis kasdien... Ir vis dėlto iki laimės viršūnės kažko trūko. Be abejo, deserto.

Smeigdamas desertinę šakutę į šilta karamele aplietą tąsų ir sultingą toffee pudding mąsčiau, kas yra geras desertas. Tąkart toptelėjo, kad desertas yra artimiausias dalykas kadaise praktikuotai bažnytinei indulgencijai – atlaidumui ir malonei, kurią restoranas mums suteikia už pinigus kaip atpildą už ilgos dienos vargus, už discipliną, už sunkų darbą biure, už valdžios baimę, už nuolatinę savistabą ir bandymą gyventi sveikai, sportuojant ir maitinantis pagal naujausią (tiesa, nuolat kintantį) britų mokslininkų žodį. Geras desertas privaląs būti viso to vargo kompensacija, tyliau svarsčiau. Tarsi privati Saturnalijų šventė, kuomet galima pro pirštus pažiūrėti į moralines normas ir leisti sau šiek tiek nusidėti.

O štai indulgencijos efektą daug lengviau išgauti derinant desertą su vynu. Vynas ne tik suteiks šventinio rituališkumo, smarkiai pagerins instagramo nuotraukas, bet ir sustiprins skonį ar net jį perkonstruos – dažnai visai netikėtai ir maloniai, – bei ištęs poskonį, taip sukeldamas didžiausią įmanomą pasitenkinimą ragautojui.

Man asmeniškai geras desertas yra toks, kurio truputį gailiu net ir mylimam žmogui. Kurio nenoriai duodu ragauti, o tada su

baime stebiu, ar nepasmeigs per daug, nors iš visų jėgų bandau to neparodyti. Kasdienybėje deserto gerumui įvertinti šio vienintelio kriterijaus beveik ir pakaktų, bet čempionate prieš ragaudami derinius papildomai vertiname dar ir patiekimo ant stalo profesionalumą, estetiką, derinio su vynu idėją ir istoriją. Žmonėms patinka istorijos, nes sužadina vaizduotę, atgaivina prisiminimus ir tarsi priderina regimuosius lūkesčius prie būsimos juslinės patirties. Pristatydami vyno ir deserto derinį būtinai turėkite paruošę istoriją ir pasistenkite ją gerai papasakoti: apie bičių avilius ant viešbučio stogo („Telegrafas“), apie vaikystėje mamos darytus skaniausius pasaulyje duonos sumuštinius su svarainių uogiene, įkvėpusius sukurti desertą („Old Town Grill“), apie netikėtą italo pažintį su lietuviškais šaltalankiais („Taurės“) ir t. t. Pasakodami stenkitės nenukrypti į dalykus, mažai susijusius su pristatomu deriniu, pavyzdžiui, nepersistenkite reklamuodami savo viešbutį, restoraną arba neperdozuokite smulkios techninės informacijos

apie vyną, nebent to būtinai reikia paaiškinti neįprastam vyno pasirinkimui.

Kalbant apie vynus, šiemet nebuvo nė vieno derinio su sausuoju vynu, jei neskaitysime „Aš toks kaip ir tu“ komandos derinio su nealkoholiniu „Pierre Zero“ pusiau vynu. Kiek esu iki šiol dalyvavęs čempionatuose, būtinai pasitaikydavo vienas kitas sausasis (pavyzdžiui, yra buvę derinių su sausuoju šampanu ir raudonuoju vynu). Atrodo, grįžtame prie laiko patikrinto desertinio vyno kanono, ir man tai patinka. Sausajam vynui ir be šio čempionato netrūksta dėmesio, žmonės jį noriai perka. O į dienos šviesą reikia ištempti stulbinančią desertinio vyno įvairovę, kurios netrūko ir čempionate: nuo nesauso šampano „Champagne Louis Roederer Carte Blanche Demi-Sec“ („Vila Komoda“), neleidusio pasireikšti foie gras riebumui ir padėjusio laimėti Lengviausio derinio titulą, iki labai lengvo „Braida Brachetto d’Acqui“ („Old Town Grill“), kuris – tarsi ant smilgos suvertas žemuogių tiltas – sujungė rupią ir klampią deserto duonos tekstūrą su gaivia svarainių rūgštimi. O kur dar mūsų vietinės gamybos gaiviai jaunas ir saldžiarūgštis „Roksalos“ agrastų vynas, kuriam teko labai nelengva užduotis sujungti skonių ir tekstūrų įvairovę margoje lėkštėje, įskaitant šaltalankių įdarą ir karamelizuotus pušų

kankorėžius! Net pati vyno spalva derėjo su žalsvomis biskvitinėmis „samanomis“. Dėmesys vietiniams ingredientams (įskaitant vyno agrastus) galėtų būti puiki šio derinio reklama restorano klientams.

Geriausiu čempionato vynu pripažintas mįslingas ispaniškas natūralusis vynas pretenzingu pavadinimu „MicroBio Alma-Zen“.

Anot someljė Simono Laukaičio, šio vyno vynmedžių šaknys per stebuklą išvengė vynuoginės filokseros epidemijos, kuri nuniokojo per 90 proc. Europos vynuogynų. Nustebino, kaip gerai lakaus aromato vynas „sukibo“ su desertu ir koks vientisas, sodrus skonis gimė. Tokių derinių paprastai gailiesi nesuvalgęs iki galo. Vaikystėje tiek kartų susibadęs pirštus rinkdamas šaltalankius, iki šiol nenorėjau į juos žiūrėti, bet štai po gerų 35 metų išdygsta šefas iš Italijos Matteas Cova ir per kelias minutes reabilituoja keistąsias lietuviškas uogas mano akyse. Nuostabu, nesustokite! Beje, derinio eklektika, jo atsiradimo istorija ir margos žmogiškos aplinkybės lėmė, kad jis pelnė dar ir Vilnietiškiausio deserto titulą.

Pirmosios vietos laimėtoja „Telegrafo“ restorano komanda už sėkmę turėtų padėkoti someljė Martynui Praviloniui, prie medaus parfė meistriškai priderinusiam saldųjį vyną „Markus Molitor Wehlener Sonnenuhr Riesling Auslese Mosel 2018“. Šis vynas neužgožė patiekalo, o priešingai – sulydė į vientisą skonį, išryškindamas medaus, kriaušių ir cukatų natas. Man šiame deserte didmeistriškas „ėjimas žirgu“ buvo sprendimas įvesti gėliškas levandų natas. Kaip visada tokiais atvejais, laimėjo išvaizdos, aromato, skonio ir tekstūrų visuma. Panašiai kaip prêt-à-porter drabužiai yra paruošti dėvėti, taip šis desertas yra išbaigtas ir paruoštas klientams.

Toliau žvelgdamas pro vyno įtakos derinio sėkmei prizmę, norėčiau išskirti dar keletą derinių. Pirmiausia „Amandus“ restorano deserto „Miškas rudenį“ derinį su „Andresen 20YO“ baltuoju portu.

Porto įspūdis neblėso ilgai ir sukūrė, rodos, begalinį poskonį, kuris nenutrūkstamai tęsėsi nuo pirmo deserto kąsnelio iki paskutinio (gaila, jų buvo tik du – dėl suprantamų priežasčių daugiau prisiverčiau nevalgyti). Komandai pavyko subalansuoti alkoholį (visgi pastiprintas vynas!), saldumą ir išgauti tobulą šokoladinio deserto tekstūrą. Privalomas šou elementas (šįkart tai buvo „liepsnosvaidis“)

jau tampa „Amandus“ vizitine kortele, bet publikai šou patinka – ne veltui pelnė publikos prizą! Taigi, jei tam tikrus patiekalus vadiname comfort food (paguodos maistu), tai čia buvo vakaro comfort dessert – depresiją gydantis ir nuotaiką keliantis desertas.

Kitas mano dėmesį dėl vyno patraukęs derinys – šeimyninio dueto desertas „Tikrume“ su vynu „Castello di Volpaia Vin Santo del Chianti Classico DOC 2015“. Atskirai paimtas „Vin Santo“ jau pats savaime yra nuostabus desertinis vynas, kurio paragauti rekomenduoju visiems. Paaiškėjo, kad jis puikiai dera ir su deserto morkomis, riešutais bei riebesne tekstūra. Šis vynas atspindėjo ir daugybę kitų deserto skonių – džiovintų slyvų, degintų morkų, cinamono, čiobrelių. Tikrai vykęs derinys, kurio rusva lakoniška išvaizda buvo keliskart kuklesnė už sukurtą juslinę patirtį.

Ir paskutinis čempionato dalyvis – „Ararat ir Gadara“ komanda su desertu „Foie Gras Crème Brûlée“ ir vynu „Voskevaz Muscat Rosali“. Armėniškasis desertinis muskatas buvo tikra aromato ir skonio bomba. Medaus, žemės, jodo, cinamono ir kitų prieskonių, rožių, razinų, karamelės ir ąžuolo natos varžėsi su desertu – kas ką nurungs. Antra vertus, toks ryškus vynas gelbėjo padedant suvaldyti ir prislopinti sunkoką, riebų žąsų kepenėlių indėlį ir grąžinti patiekalą į deserto kategoriją, iš kurios jis tarsi taikėsi pabėgti. O vos juntamas figų poskonis vyne buvo pabrėžtas šviežių figų kąsneliais. Siūlau išmėginti. Pabaigoje pasidalinsiu labai subjektyviu įspūdžiu apie vieną įdomesnių ir drąsesnių derinių „Vasaros takais“, kuriame vengriškasis „Tokaji Furmint 2017“ bandė prakalbinti kuklios išvaizdos desertą su agurkais ir... špinatais. Šiam deriniui apibūdinti tiktų daug kas, ką kadaise rašiau apie 2018 metų laimėtoją „Brazdas“: „tai nėra supersaldus smaližių desertas ir juo labiau tai nėra desertas, skirtas paguosti po sunkios darbo dienos ar santykių nesėkmės“; ir dar: „[šio deserto] sudėtines dalis visi iki skausmo pažįstame, tačiau tik dabar pradedame išmokti jomis didžiuotis“. Tąkart „Brazdas“ laimėjo pagrindinį prizą, o šiemet „Vasaros takais“ liko be prizo. Tačiau, patikėkite, jis neliko nepastebėtas! Daliai komisijos desertas paliko labai gerą įspūdį dėl gaivaus lengvumo ir naujoviškos skonių dermės. Kitai daliai (ir man) trukdė keistoka aromatų puokštė, kurioje buvo galima užuosti tegul ir labai gaivų, tačiau žuvišką (!) stintos aromatą (agurkų su špinatais indėlis?). Vynas taip pat nebuvo parinktas tobulai: lyg ir pritrūko saldumo, vynas atsitraukdavo taip ir nesugebėjęs paslėpti jau minėtų keistų aromatų. Visgi pritarčiau komisijos nariui Arminui Darasevičiui, kad šiek tiek padirbėjus su šiuo deriniu būtų galima sukurti kai ką neįprasto ir puikaus. Ačiū organizatoriams, dalyviams ir žiūrovams už nuostabias emocijas!

Kaip Lietuvoje per 17 metų pasikeitė vyno mėgėjo įpročiai

Kiekvienais metais vykstanti tarptautinė paroda „Vyno dienos“ pritraukia didžiulį būrį labai skirtingų žmonių, turinčių vieną bendrą savybę – meilę vynui. Per 17 metų tokių žmonių vis daugėja – tai džiugi žinia. Pažiūrėkime, kaip keičiasi jų įpročiai renkantis vyną.

DEMOGRAFIJA

Pagal apklausos duomenis, daugiausia parodos lankytojų –25–35 metų amžiaus, iš jų 60–70 proc. – moterys. Moterys ne tik noriau lankosi socialiniuose susibūrimuose, bet ir dažniau išbando naujienas, o vėliau jas integruoja į savo pirkinių krepšelį, skatina išmėginti ir savo bičiulius, kolegas. Nuo 2007 m. parodoje apsilankė per 35 000 unikalių lankytojų. 2018 m. Lietuvoje alkoholio vartotojo amžių pakėlus iki 20 metų žymiai sumažėjo jauniausių parodos lankytojų dalis, tačiau paaugo vyresniųjų skaičius.

„Vyno dienose“ lankytojai praleidžia vis daugiau laiko (2010 m. – apie 1 val., 2019 m. – apie 4 val.)

„Vyno dienų“ lankytojai turi žinių apie vyną: bent 30 proc. yra baigę vienokius ar kitokius mokslus apie vyną; daugiau nei 60 proc. yra bent kartą dalyvavę degustacijoje apie vyną, neįtraukiant „Vyno dienose“ vykstančių degustacijų.

Vis labiau populiarėja programėlės, skirtos vyno mėgėjams sekti ragaujamą vyną, jį aprašyti ir vertinti. Tokių programėlių populiarumas tarp apklaustųjų išaugo beveik ketvirtadaliu.

KIEK

PERKAMA VYNO

Didžiausia parodos lankytojų dalis per mėnesį perka 3–5 butelius vyno. Alkoholio skyriuje jie apsilanko kartą per savaitę.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2009 m. ypač išaugo (nuo 16 proc. 2008-aisiais iki 38 proc. 2022-aisiais) specializuotų parduotuvių pirkėjų skaičius. Taigi, vis dažniau vyno vartotojas atsieja savo maisto ar buities reikmenų pirkinius nuo vyno. Vis mažiau vyno

mes parsivežame iš užsienio (nuo 29 proc. sumažėjo iki 8 proc.). Tam įtakos turėjo padidėjęs ir beveik visas pasaulio šalis apimantis vyno pasirinkimas Lietuvoje. Nuo 2013–2014 m. pirkdami vyną pradėjome naudotis ir internetinėmis prekybos vietomis: pradžioje taip apsipirkinėdavo pavieniai vyno vartotojai, šiandien internetu (elektroninėse parduotuvėse, ne aukcionuose) vyną perka apie 27 proc. visų vartotojų (tiesa, nematuotas santykis su tuo, kokią dalį įprasto vartotojo apsipirkimo sudaro pirkimas internetu.

ŠAMPANAS IR SALDUS VYNAS – TARP MADOS AR BAIMĖS

Daugėjant burbuliukų mėgėjų, įdomu stebėti šampano ir putojančio vyno mėgėjų pokyčius. Įprastu ekonominiu laikotarpiu daugiau negu 50 proc. respondentų teigia mėgstantys ir geriantys šampaną, o štai kriziniu laikotarpiu (pvz., 2008–2009 m. ekonominės krizės ir 2020–2021 m. pandemijos) –šampano mėgėjų būrys sumažėja iki 20 proc. Kadangi klausimas nediferencijuotas, nežinia, ar turimas omeny visas putojantis vynas, ar tik šampanas. Įdomu, ar mes jau išmokome atskirti skirtingus burbuliukus, ar vis dar šampanu klaidingai vadiname visą putojančių vynų kategoriją?

Kitaip yra su desertiniu ir saldžiuoju vynu – jų populiarumas mažėja. Štai XX a. pirmojoje pusėje desertinis vynas buvo vienas populiariausių aperityvų, o šiandien cukraus ir saldumo baimė, deja, užgožia gėrėjimąsi skirtingais desertinio vyno stiliais. Iš naujo atrasti desertinį vyną vartotojams padeda restoranai ir konditerijos: vis dažniau jį ne tik įtraukia į savo vyno meniu, bet ir pasiūlo vyno derinį su desertu.

Ernesta Bilinskaitė

RAGAUJAM, KUR KELIAUJAM?

Pagaliau Lietuva – vyno kraštas! 2021 m. gruodį ES pripažino Lietuvą vėsiausios vynuogių auginimo zonos Europoje dalimi. Nuo nulinio susidomėjimo Lietuvos vyndariais vartotojų interesas pakilo iki 3 proc. Kitų šalių populiarumo dinamiką lėmė įvairios priežastys.

REKLAMA

Taip, ta, kuri buvo galima iki 2018 m. sausio 1 d. 2007 m. leistina alkoholio reklama sukosi net ir didžiausių televizijos kanalų programose, todėl žymūs prekiniai ženklai buvo mus pasiekdavo pirmiausia per televiziją. Taip Čilė, vėliau Argentina, Ispanija, PAR, Naujoji Zelandija tapo matomomis šalimis vyno pasaulyje. Ir kaip netaps – juk didžiojo penktadienio filmo metu sukosi reklamos būtent apie čilietišką vyną.

TURIZMAS

Keliaudami į svečias šalis susipažįstame ne tik su istoriniais paminklais, muziejais ar gamtos grožybėmis, bet drauge pamėgstame tų šalių maisto ir gėrimų kultūrą. Tad matydami lietuvių turistinių kelionių kryptis ir gretindami jas su vartotojų mėgstamo vyno kraštais, pastebime visišką koreliaciją: Italija, Prancūzija, Ispanija nuolatos atsiduria labiausiai lankomų šalių dešimtuke ir nuo 2007 iki 2022 metų yra nepajudinamos mėgstamiausių vyno šalių trejete. Nereiktų ignoruoti ir fakto, kad šios šalys kartu sudėjus pagamina pusę viso pasaulio vyno, o jų vyndariai „Vyno dienose“ dalyvauja aktyviausiai.

Šampanas ir saldus vynas – tarp mados ar baimės

Burbuliukų mėgėjų augimo metu įdomu stebėti šampano ir putojančio vyno mėgėjų pokyčius. Įprastu ekonominiu laikotarpiu daugiau negu 50 proc. respondentų teigia mėgstantys ir geriantys šampaną, o štai kriziniu laikotarpiu (pvz., 2008–2009 m. ekonominės krizės ir 2020–2021 m. pandemijos) –šampano mėgėjų būrys sumažėja iki 20 proc. Kadangi klausimas nediferencijuotas, nežinia, ar turimas omeny visas putojantis vynas, ar tik šampanas. Įdomu, ar mes jau išmokome atskirti skirtingus burbuliukus, ar vis dar šampanuą klaidingai vadiname naudojame kaip bendrinį žodį visąsai putojančių vynų kategorijąai pavadinti?

GEOPOLITINIAI SANTYKIAI IR AMBASADŲ ĮTAKA

Diplomatiniai santykiai ir šalių bendrystė taip pat prisideda ir prie atvykstančio prekių srauto. Dėl pasirašytų dvišalių ekonominių susitarimų didėjantis skirtingų prekių importas iš konkrečių šalių kartu didina ir prekių įvairovę – taip tarp vartotojų mėgstamų šalių atsiduria Vokietija. Nuo 2006 m. importas iš Vokietijos į Lietuvą auga, drauge auga ir įvežamo vyno kiekis. Be to, Vokietijai keletą metų buvo gerai atstovaujama „Vyno dienose“: buvo surengta puikių seminarų ir degustacijų, veikė

Kitaip yra su desertiniu ir saldžiuoju vynu – jų populiarumas mažėja. Štai XX a. pirmojoje pusėje desertinis vynas buvo vienas populiariausių aperityvų, o šiandien cukraus ir saldumo baimė, deja, užgožia gėrėjimąsi skirtingais desertinio vyno stiliais. Iš naujo atrasti desertinį vyną vartotojams padeda restoranai ir konditerijos: vis dažniau jį ne tik įtraukia į savo vyno meniu, bet ir pasiūlo vyno derinį su desertu.

Italija Prancūzija Ispanija Čilė Australija Argentina Vokietija PAR Naujoji Zelandija Lietuva Kitos

Vyno tipų populiarumo pokytis

ROŽINIO, PUTOJANČIO, DESERTINIO VYNO POPULIARUMAS

Rožinis vynas Desertinis vynas Šampanas

Ragaujam, kur keliaujam?

Parengė Ernesta Bilinskaitė, tarptautinės parodos „Vyno dienos“ organizatorė ir vadovė. Analizė atlikta remiantis „Vyno žurnalo“ apklausų, atliktų 2007–2022 m. vykusių „Vyno dienų“ metu, ir Lietuvos statistikos departamento duomenimis.

Pagaliau Lietuva – vyno kraštas! 2021 m. gruodį ES pripažino Lietuvą vėsiausios vynuogių auginimo zonos Europoje dalimi. Nuo nulinio susidomėjimo Lietuvos vyndariais vartotojų interesas pakilo iki 3 proc. Kitų šalių populiarumo dinamiką lėmė įvairios priežastys.

 Reklama

Taip, ta, kuri buvo galima iki 2018 m. sausio 1 d. 2007 m. leistina alkoholio reklama sukosi net ir didžiausių televizijos kanalų programose, todėl žymūs prekiniai ženklai buvo mus pasiekdavo pirmiausia per televiziją. Taip Čilė, vėliau Argentina, Ispanija, PAR, Naujoji Zelandija tapo matomomis šalimis vyno pasaulyje. Ir kaip netaps – juk didžiojo penktadienio filmo metu sukosi reklamos būtent apie čilietišką vyną.

nacionalinis stendas. Dėl tų pačių priežasčių parodoje pasirodo daugiau Sakartvelo, Armėnijos ar Vengrijos vyno.

 Turizmas

Stebint vyno mėgėjo paveikslą, peršasi išvada, kad lietuvis yra smalsus, besikeičiantis vyno vartotojas. Pradžioje jam užteko reklamos televizijoje, o šiandien norisi kelionių neišeinant iš namų, ekspertinių žinių, edukacijų ir galimybės rinktis iš didelio asortimento. Rinkoje nuolat atsiranda kas nors naujo, importuotojai bei vyndariai vis aktyviau prisistato per „Vyno dienas“. 2023-aisiais bus tas pats ir dar daugiau. Susitikime 2023 m. gegužės 5–6 d. „Litexpo“ ir tuo įsitikinsime.

Keliaudami į svečias šalis susipažįstame ne tik su istoriniais paminklais, muziejais ar gamtos grožybėmis, bet drauge pamėgstame tų šalių maisto ir gėrimų kultūrą. Tad matydami lietuvių turistinių kelionių kryptis ir gretindami jas su vartotojų mėgstamo vyno kraštais, pastebime visišką koreliaciją: Italija, Prancūzija, Ispanija nuolatos atsiduria labiausiai lankomų šalių dešimtuke ir nuo 2007 iki 2022 metų yra nepajudinamos mėgstamiausių vyno šalių trejete. Nereiktų ignoruoti ir fakto, kad šios šalys kartu sudėjus pagamina pusę viso pasaulio vyno, o jų vyndariai „Vyno dienose“ dalyvauja aktyviausiai.

 Geopolitiniai santykiai ir ambasadų įtaka

Diplomatiniai santykiai ir šalių bendrystė taip pat prisideda ir prie atvykstančio prekių srauto. Dėl pasirašytų dvišalių ekonominių susitarimų didėjantis skirtingų prekių importas iš konkrečių šalių kartu didina ir prekių įvairovę – taip tarp vartotojų mėgstamų šalių atsiduria Vokietija. Nuo

SKAITYTI DAUGIAU

Meteorologinės sąlygos Lietuvoje auginti vynuoges 2018–2022 metais

Žemės ūkio mokslų daktarė Asta Ramaškevičienė

Pastaraisiais metais Lietuvoje gana sparčiai plečiasi vynuogynai – nuo kelių vynmedžių prie namo ar kelių valgymui skirtų vynmedžių šiltnamyje iki kelių hektarų vynuogynų. Tačiau vis dar mažai ištyrinėta, kokias veisles sodinti, kokios kokybės uogas bus galima užauginti ir ką tikslingiau būtų iš jų gaminti. Bet kurio žemės ūkyje auginamo augalo derlingumą ir derliaus kokybę lemia daug skirtingų veiksnių: maisto medžiagų prieinamumas augalui, drėgmės ir temperatūros režimas vegetacijos metu, dirvožemio granuliometrinė sudėtis, augavietės reljefas ir mikroklimatas, ligų ir kenkėjų paplitimas ir t. t. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip pastaraisiais metais (2018–2022) keitėsi keturių Lietuvoje paplitusių vynuogių veislių – 'Monikos', 'Leon Millot', 'Solario' ir 'Varduvos' –skoninės savybės, keičiantis meteorologinėms sąlygoms.

l Evaldo Mikalajūno vynuogynas prie Karklės

METEOROLOGINIŲ SĄLYGŲ LIETUVOJE APŽVALGA

Per pastaruosius penkerius metus augalų vegetacijos periodai buvo gana skirtingi. Turėjome porą gana sausų ir karštų sezonų, porą labai vidutiniškų sezonų, o paskutinis 2022 metų augalų vegetacijos sezonas išsiskyrė labai vėsiu pavasariu bei vasaros pradžia bei gana ankstyva rudens pradžia. Apžvelkime detaliau, kokią įtaką tokios augimo sąlygos turėjo Lietuvoje auginamiems vynmedžiams.

Vynmedžiai yra šilumamėgiai augalai, todėl jų vegetacija prasideda, kai vidutinė paros temperatūra pakyla virš 10 0C. Aktyviai jauni ūgliai pradeda augti, kai paros temperatūra perkopia 15 0C. Tokiomis temperatūromis išsiskyrė 2018 ir 2019 m. gegužės mėnuo, kai vidutinė mėnesio temperatūra siekė atitinkamai 17,23 ir 12,97 0C. Toks šiltas visas gegužis buvo 2018 m., o 2019 m. tik antra ir trečia mėnesio dekados. Tačiau abejais metais kritulių kiekis šį mėnesį buvo nuo dviejų iki trijų kartų mažesnis, palyginti su daugiamečiu vidurkiu. Praktiškai tai buvo labai sausringi laikotarpiai. Tačiau vynmedžiams drėgmės trūkumo pastebėta nebuvo. Matyt, šaknys pasiekė drėgmę, po žiemos susikaupusią gilesniuose dirvožemio sluoksniuose, o aukštesnė nei įprasta oro temperatūra skatino spartų ūglių augimą. Tai lėmė ir gana ankstyvą vynmedžių žydėjimą, ypač 2018 m. – vynmedžiai pradėjo masiškai žydėti jau apie birželio 13–15 d., nors birželio mėnuo tais metais nebuvo įspūdingai karštas, temperatūros buvo artimos daugiamečiam vidurkiui. 2019 m. sezonas taip pat buvo gana ankstyvas. Tačiau tolesni trys pavasariai (2020, 2021, 2022 m.) buvo žymiai vėsesni. Vėsiausias gegužis buvo 2020 m., kai vidutinė mėnesio temperatūra vos perkopė 10 0C. Labai panašios temperatūros fiksuotos ir 2022 m. gegužę. Tačiau 2020 ir 2021 m. birželio mėnesiai buvo gerokai šiltesni, vidutinė mėnesio temperatūra siekė 19 0C ir daugiau. Tai leido vynmedžių vegetacijai pasivyti įprastus terminus, ir augalai jau apie birželio 20–23 d. masiškai žydėjo. Tačiau 2022 m. po labai vėsaus gegužės mėnesio sekė tikrai vėsus birželis, ypač pirmosios dvi dekados, kai vidutinė paros temperatūra vos siekė daugiametį vidurkį (12 0C). Ryškus atšilimas prasidėjo tik trečią dekadą. Tokia žema temperatūra vegetacijos pradžioje stipriai stabdė vynmedžių augimą, ir augalai pražydo tik liepos pirmą dekadą.

Paprastai Lietuvoje vynuogės pradeda keisti spalvą rugpjūčio mėn. Ankstyvosios veislės – mėnesio pradžioje, o vėlyvesnės – mėnesio viduryje ar pabaigoje. Vynuogių nokimo laikotarpiu

svarbu ne tik palankus temperatūrinis režimas, bet ir kritulių kiekis. Augimo periodu kritulių gali būti ir daugiau, tačiau pradėjus uogoms nokti geriau, kai kritulių kiekis nėra per didelis. 2018 m. liepos mėn. taip pat išsiskyrė labai aukštomis temperatūromis, ypač antra ir trečia dekados, o vidutinė mėnesio temperatūra buvo daugiau kaip 20 0C. Kritulių taip pat buvo pakankamai, ypač mėnesio viduryje. Tai sudarė labai palankias sąlygas vynuogių augimui, ir mėnesio pabaigoje jau pradėjo keisti spalvą ankstyviausių veislių uogos. Panašiai tokia karšta liepa buvo ir 2021 m., kai intensyviam vynmedžių augimui temperatūra taip pat buvo labai palanki (vidutinė mėnesio temperatūra fiksuota daugiau kaip 22,5 0C). Tačiau kritulių kiekis buvo perpus mažesnis už daugiametį vidurkį. O štai 2022 m. liepos mėnesį vidutinė temperatūra buvo netgi šiek tiek žemesnė už daugiametį vidurkį ir nesiekė 18 0C, o kritulių kiekis buvo artimas daugiamečiam vidurkiui. Taigi, pastarieji metai pasižymėjo labai vėluojančiu vynmedžių vystymusi. Tačiau būtent 2022 m. rugpjūtis išsiskyrė labai aukštomis temperatūromis, vidutinė mėnesio temperatūra siekė 20,88 0C ir buvo net 4 laipsniais aukštesnė už daugiametį vidurkį, o kritulių kiekis išskirtinai mažas (siekė vos 38 mm). Bet tai jau nebepadėjo augalams pasivyti įprasto išsivystymo lygio, ir tik pačių ankstyviausių veislių uogos mėnesio pabaigoje pradėjo keisti spalvą.

Vynuogių nokimui palankiausias rugpjūtis buvo 2018 ir 2019 m., kai temperatūra buvo pakankama (18–20 0C), o mėnesio kritulių kiekis gerokai mažesnis už daugiametį (66–68 mm). Nors 2020 ir 2021 m. temperatūra vegetacijos periodu buvo daugiau ar mažiau palanki, tačiau labai didelis kritulių kiekis rugpjūtį gadino uogų kokybę.

Vėlyvesnių veislių vynuogės Lietuvoje sunoksta rugsėjo mėn. Todėl labai svarbu, kad rugsėjį nebūtų ankstyvų stiprių šalnų ir oro temperatūra bent jau pirmąsias dvi dekadas laikytųsi pakankamai aukšta ir dieną, ir naktį. Vidutinė daugiametė rugsėjo temperatūra yra apie 12 0C, tačiau vynuogės dar gana gerai noksta, jei vidutinė paros temperatūra yra daugiau nei 15 0C. Taigi, kuo ilgiau išsilaiko panašios temperatūros, tuo kokybiškesnį galima gauti ir vėlyvesnių veislių derlių. Tokį palankus rugsėjis buvo 2018 ir 2020 m. Deja, 2022 m., kai vynmedžių vystymasis ir taip jau gerokai vėlavo, rugsėjo pradžioje užklupo gana stiprios šalnos. Labai didelės žalos jos nepadarė, tačiau cukraus kaupimąsi labai sulėtino. Nors spalio mėn. buvo gerokai šiltesnis už daugiametį vidurkį ir vynuogės šiais metais buvo skinamos net keliomis savaitėmis vėliau nei įprastai, deja, cukraus sukaupė gerokai mažiau.

1 pav. Vidutinė paros temperatūra Lietuvoje skirtingais metais (Kauno meteorologinės stoties duomenys). Pastaba: I, II, III – mėnesio dekados, M – mėnesio vidutinė paros temperatūra, DVV – paros temperatūros daugiametis vidurkis. Temperatūrų diagramas nuo 2017 m. publikuojane internetinėje straipsnio versijoje www.vynozurnalas.lt.

l 2 pav. Mėnesio kritulių kiekis Lietuvoje skirtingais metais (Kauno meteorologinės stoties duomenys).

Pastaba: I, II, III – mėnesio dekados, M – suminis mėnesio kritulių kiekis, DVV – mėnesio kritulių kiekio daugiametis vidurkis. Lietaus diagramas nuo 2017 m. publikuojame internetinėje straipsnio versijoje www.vynozurnalas.lt.

CUKRAUS KIEKIS VYNUOGĖSE, SUKAUPTAS SKIRTINGAIS METAIS

Vynuogių kokybę parodo daug rodiklių: sukauptas tirpių sausųjų medžiagų (cukraus) kiekis, bendras rūgščių kiekis ir jų kompozicija, fenolinių junginių ir taninų kiekis ir kt. Kai kurie iš minėtų rodiklių labai priklauso nuo vynmedžio veislės ir paskirties. Nors sukaupiamas tirpių sausųjų medžiagų kiekis tiesiogiai priklauso nuo vynmedžio veislės, bet jis taip pat ir vienas geriausių rodiklių šiauriniuose regionuose, parodantis uogų sunokimo laipsnį. Be to, jį nesunku pamatuoti, nes yra gana daug nesudėtingų šio rodiklio matavimo metodų, ir jie pakankamai tikslūs. Taip pat pagal tirpių sausųjų medžiagų kiekį paskaičiuojamas ir potencialus būsimo alkoholio kiekis vyne. Tirpių sausųjų medžiagų kiekis buvo vertintas dviejose vyno gamybai skirtose vynuogių veislėse – ‘Solaris’ (žalios spalvos uogos) ir ‘Leon Millot’ (mėlynos uogos), bei lietuviškų veislių ‘Varduva’ (žalios spalvos uogos) ir ‘Juodupė’ bei ‘Monika’ (mėlynos uogos) vynuogėse. Dvi pastarosios veislės labai panašios, ir dažnai sunku jas atskirti, todėl duomenys apie jas sujungti ir paskaičiuotas vidurkis. Lentelėje pateikiamas vynuogių derliaus nuėmimo laikas skirtingais metais. Kaip rodo duomenys, ankstyviausios veislės yra ‘Juodupė’ ir ‘Monika’, vėliau sunoksta ‘Solaris’. O štai ‘Varduva’ ir ‘Leon Millot’ dažniausiai sunoksta panašiu metu.

Tirpių sausųjų medžiagų kiekio rezultatai parodė, kad lietuviškos vynuogės visais metais cukrų kaupia gana sunkiai, ypač ankstyviausios ‘Juodupė’ ir Monika’. Net pačiais geriausiais metais be papildomo saldinimo iš šių vynuogių galima būtų pagaminti vyną, turintį vos 9 proc. alkoholio. ‘Varduvos’ vynuogių saldumas iki 10 proc. alkoholio taip pat gana sunkiai pasiekiamas, nes veislė, palyginti su ‘Juodupe’, gerokai vėliau subręsta, o tuo metu Lietuvoje oras dažniausiai jau gerokai atvėsta, todėl gerai prinokti šiai veislei pavyksta tikrai ne kiekvieną sezoną.

Visai kitokia situacija yra su vyninėmis veislėmis. Tiek ‘Solaris’, tiek ir ‘Leon Millot’ nesunkiai sukaupia tiek saldumo, kad be vargo Lietuvoje galima pagaminti 11–12 proc. alkoholio stiprumo vyną. Net ir prastesniais derliaus metais galima tikėtis 10–11 proc. stiprumo vyno. Išimtis buvo šie metai, 2022-ieji, kai cukrus vynuogėse kaupėsi labai sunkiai, ir nepriklausomai nuo to, kaip vėlai buvo nuimtas derlius, įprastinio tirpių sausųjų medžiagų kiekio vynuogės nesukaupė iš viso.

l 3 pav. Tirpių sausųjų medžiagų (cukraus) kiekis vynuogių misoje.

IŠVADOS

3 pav. Tirpių sausųjų medžiagų (cukraus) kiekis vynuogių misoje.

Išvados

Apibendrinant gautus rezultatus, galima teigti, kad lietuviškų veislių ‘Juodupė’ ir ‘Monika’ vynuogės Lietuvos sąlygomis gerai sunoksta kiekvienais metais, tačiau be pridėtinio cukraus iš jų galima pagaminti tik gana silpną vyną, kuriame dominuoja vitis labrusca aromatai. Vynmedžiai puikiai medėja ir puikiai žiemoja.

derlius tikrai ne kasmet bus gausus.

Apibendrinant gautus rezultatus, galima teigti, kad lietuviškų veislių ‘Juodupė’ ir ‘Monika’ vynuogės Lietuvos sąlygomis gerai sunoksta kiekvienais metais, tačiau be pridėtinio cukraus iš jų galima pagaminti tik gana silpną vyną, kuriame dominuoja vitis labrusca aromatai. Vynmedžiai puikiai medėja ir puikiai žiemoja.

3 pav. Tirpių sausųjų medžiagų (cukraus) kiekis vynuogių misoje.

Išvados

Vyninės veislės ‘Leon Millot’ vynuogės iš visų tirtų penkerių metų normaliai nesunoko tik šiais 2022 m. Visais kitais metais derliaus kokybė buvo gera arba vidutinė. Vynmedžiai neblogai medėja ir žiemoja. Tačiau asmeniškai pastebėjau, kad jaunus ūglius labai pažeidžia sraigės.

Lietuviškos veislės ‘Varduva’ vynuogės kokybiškai sunoksta ne kiekvienais metais, todėl gali reikėti papildomai saldinti misą, tačiau baltojo malonaus muskatinio aromato vyno gamybai tikrai tinkamos. Vynmedžiai puikiai medėja ir puikiai žiemoja.

Vyninės veislės vynuogės yra vienos iš labiausiai tinkamų balto vyno gamybai Lietuvoje. Bet šios veislės vynmedžių metiniai ūgliai gana sunkiai medėja, ypač jei vėluoja vegetacijos sezonas arba turime ankstyvas rudenines šalnas. Kadangi per žiemą daug šakų nušąla, tai labai paveikia kitų metų derlių. Todėl ‘Solario’ derlius tikrai ne kasmet bus gausus.

Vyninės veislės ‘Leon Millot’ vynuogės iš visų tirtų penkerių metų normaliai nesunoko tik šiais 2022 m. Visais kitais metais derliaus kokybė buvo gera arba vidutinė. Vynmedžiai neblogai medėja ir žiemoja. Tačiau asmeniškai pastebėjau, kad jaunus ūglius labai pažeidžia sraigės.

Lietuviškos veislės ‘Varduva’ vynuogės kokybiškai sunoksta ne kiekvienais metais, todėl gali reikėti papildomai saldinti misą, tačiau baltojo malonaus muskatinio aromato vyno gamybai tikrai tinkamos. Vynmedžiai puikiai medėja ir puikiai žiemoja.

Apibendrinant gautus rezultatus, galima teigti, kad lietuviškų veislių ‘Juodupė’ ir ‘Monika’ vynuogės Lietuvos sąlygomis gerai sunoksta kiekvienais metais, tačiau be pridėtinio cukraus iš jų galima pagaminti tik gana silpną vyną, kuriame dominuoja vitis labrusca aromatai. Vynmedžiai puikiai medėja ir puikiai žiemoja.

Lietuviškos veislės ‘Varduva’ vynuogės kokybiškai sunoksta ne kiekvienais metais, todėl gali reikėti papildomai saldinti misą, tačiau baltojo malonaus muskatinio aromato vyno gamybai tikrai tinkamos. Vynmedžiai puikiai medėja ir puikiai žiemoja.

'Solaris' vynuogės yra vienos iš labiausiai tinkamų baltojo vyno gamybai Lietuvoje. Bet šios veislės vynmedžių metiniai ūgliai gana sunkiai medėja, ypač jei vėluoja vegetacijos sezonas arba turime ankstyvas rudenines šalnas. Kadangi per žiemą daug šakų nušąla, tai labai paveikia kitų metų derlių. Todėl ‘Solario’

Vyninės veislės vynuogės yra vienos iš labiausiai tinkamų balto vyno gamybai Lietuvoje. Bet šios veislės vynmedžių metiniai ūgliai gana sunkiai medėja, ypač jei vėluoja vegetacijos sezonas arba turime ankstyvas rudenines šalnas. Kadangi per žiemą daug šakų nušąla, tai labai paveikia kitų metų derlių. Todėl ‘Solario’ derlius tikrai ne kasmet bus gausus.

Vyninės veislės ‘Leon Millot’ vynuogės iš visų tirtų penkerių metų normaliai nesunoko tik šiais 2022 m. Visais kitais metais derliaus kokybė buvo gera arba vidutinė. Vynmedžiai neblogai medėja ir žiemoja. Tačiau asmeniškai pastebėjau, kad jaunus ūglius labai pažeidžia sraigės.

2018 Juodupė, Monika Solaris Varduva Leon Millot

2019 Juodupė, Monika Solaris Varduva Leon Millot

2020 Juodupė, Monika Solaris Varduva Leon Millot

2021 Juodupė, Monika Solaris Varduva Leon Millot

2022 Juodupė, Monika Solaris Varduva Leon Millot

3 SAVAITĖ 4 SAVAITĖ 1 SAVAITĖ 2 SAVAITĖ 3 SAVAITĖ 4 SAVAITĖ 1 SAVAITĖ 2 SAVAITĖ 3 SAVAITĖ 4 SAVAITĖ

1 lentelė. Vynuogių derliaus skynimo datos Lietuvoje

SKAITYTI DAUGIAU

Malolaktinis virsmas – užburiantis ir įdomus

Karolina Buivydaitė, Deividas Zaikovskis ir Domas Burnickis

„Uždrausto sodo“ vyninės vyndariai pasakoja apie biologinį būdą sušvelninti rūgščiai vyne – malolaktinį virsmą: jo tikslą, aplinkybes bei praktinę patirtį.

l Malolaktinė fermentacija „Uždrausto sodo“ raudonajame vyne iš ‘Maréchal Fosh’ vynuogių: raudoni, apvalūs, didesni objektai – mielės; smulkūs, pailgi, lazdelės formos objektai – pienarūgštės bakterijos Oenococcus oeni. 1000 kartų padidinta.

Gintarės Jansonaitės nuotrauka (Vilniaus universitetas, Gyvybės mokslų centras)

Pažvelgę į vyną atidžiau, pamatysime, kad jame vyksta galybė procesų – tiek cheminių, tiek biologinių. Tai tarsi galinga chemijos laboratorija, kurioje verda daugybė cheminių reakcijų: įvairūs elementai tirpsta vieni kituose, sudaro junginius, iškrenta nuosėdomis, ir šiam vyksmui tarsi nėra galo. Gimstant vynui, dalyvauja ir galybė gyvų organizmų: įvairios mielės, bakterijos palieka savo pėdsaką ir galop sukuria vyno skonį bei aromatą.

Šįkart dėmesį sutelkėme ties vienais vyno gyventojais ir vienu vyndarystės etapu.

Malolaktinis virsmas, arba fermentacija, dar vadinama antrine vyno fermentacija. Šioji yra kur kas subtilesnė nei pirminė, alkoholinė fermentacija. Pirminės fermentacijos metu dirba mielės, antrinės – bakterijos.

Malolaktiniam virsmui

(toliau – MLF) vyndariai

leidžia įvykti kone

visuose raudonuosiuose

vynuose, taip pat kai

kuriuose baltuosiuose bei putojančiuose vynuose.

Tai svarbus vinifikacijos

etapas, darantis didelę

įtaką būsimajam vynui:

mažinantis vyno rūgštingumą, formuojantis

jo aromatą bei skonį ir stabilizuojantis vyną.

Taigi, apie kiekvieną iš šių poveikių išsamiau.

Vyne yra daugybė

skirtingų rūgščių. Gausiausios yra vyno, obuolių ir citrinų rūgštys. Mums

dabar įdomiausia obuolių

rūgštis, nes būtent ji yra

reikalinga malolaktiniam virsmui. Obuolių rūgšties

koncentracija vynuogėse

priklauso nuo daugelio veiksnių: veislės, nokumo, klimato. Šaltesnio klimato regionų vynuogėse obuolių rūgštis yra dominuojanti. Šiltame

klimate MLF naudojama

kaip kosmetinė priemonė – pagražinti vyno aromatinei puokštei bei kiek sušvelninti skoniui, o štai vėsiame klimate MLF tampa ginklu kovoje su per dideliu rūgšties kiekiu vyne. Ji pranašesnė už cheminius bei daugiau manipuliacijų vyne reikalaujančius būdus, nes yra visiškai natūralus, biologinis būdas, tinkantis dabar populiarėjantiems natūraliesiems bei neintervenciniams vynams.

MLF metu aštroka ir intensyvi obuolių rūgštis, esanti vyne, virsta malonesne, švelnesnio skonio pieno rūgštimi. Rūgšties kiekis vyne beveik nepasikeičia, tačiau pakinta rūgšties pobūdis. MLF metu vynas įgauna ir specifinių aromatų. Raudonajame vyne jie primena grietinėlę ar grietinę, o baltajame – sviesto, riešutų kvapą. Šį virsmą atlieka pienarūgštės bakterijos. Tik jos,

kaip minėjome, labai jau subtilios ir lepios: itin jautrios sulfitams, temperatūrų kaitai vyne, pH rodikliams.

Reiktų paminėti, kad bakterijų, metabolizuojančių obuolių rūgštį bei naudojamų vyno gamyboje, yra daug ir skirtingų, pavyzdžiui,  Oenococcus Oenii ,  Lactobacillus ,  Pediococcus . Skiriasi jų „darbinės“ temperatūros, toleruojamas pH, fermentacijos trukmė, sulfitų tolerancija ir vynui suteikiamos organoleptinės savybės: nors dažniausiai jos visos suteikia vynui silpnesnio ar stipresnio grietinėlės bei sviesto aromato, tačiau jau yra ir tokių, kurios nesuteikia vynui jokių sviestiškų kvapų, nes neskaido citrinų rūgšties ir negamina iš jos diacetilo –  medžiagos, suteikiančios to specifinio sviesto aromato, kurį, pavyzdžiui, galima pajusti daugelyje ąžuolo statinėse brandintų „Chardonnay“ vynų.

Kaip MLF stabilizuoja vyną? Vynas, jei tik jis nepasterizuotas, yra gyvas, ir jame yra šiokių tokių mažyčių vyno „gyventojų“, kartais galinčių iškrėsti ką nors netikėto. Prisimenate galvosūkį apie vilką, ožką ir kopūstą valtyje? Jei valtininkas suklys perkeldamas gyvūnus valtimi į kitą krantą, tai kažkas kažką būtinai suės.

Mūsų atveju galvosūkyje dalyvauja pienarūgštės bakterijos, obuolių rūgštis, laikas ir sulfitai. Pienarūgštės bakterijos norės suėsti obuolių rūgštį, o sulfitai trukdys tai padaryti. Tačiau laikui bėgant sulfitų kiekis vyne natūraliai mažėja, o kartu didėja rizika, kad kada nors bakterijos vis dėlto ims ėsti obuolių rūgštį. 100 mg/l obuolių rūgšties pakanka, kad prasidėjusi MLF išstumtų kamštį iš vyno butelio.

Vyno papildymas sulfitais kaip būdas užkirsti kelią MLF dažniausiai taikomas gaiviems bei aromatingiems baltiesiems vynams, pavyzdžiui, „Riesling“ ar „Gewurztraminer“.

Vis dėlto turėti vyną su nekonvertuota obuolių rūgštimi yra šiek tiek rizikinga. Todėl obuolių rūgščiai virtus pieno rūgštimi grėsmė šiam procesui įvykti kada nors vėliau tiesiog išnyksta, ir vynas įgauna mikrobiologinio stabilumo.

Neįmanoma apibrėžti, nuo kada šis vinifikacijos būdas taikomas vyndarystėje.

Mat šis procesas vynuose prasideda ir įvyksta natūraliai. Tad galima drąsiai teigti, kad MLF yra tokia pat sena, kaip ir pats vynas. Kad ir kaip būtų, šio virsmo, kaip suprasto ir kontroliuojamo būdo, kelias buvo ilgas. Prireikė pusantro šimto metų,

krūvos tyrimų bei būrio mokslininkų. MLF pirmą kartą paminėta 1837 m., kuomet austrų vynuogininkystės tyrinėtojas Augustas Wilhelmas von Babas aprašė kai kuriuose vynuose pavasarį, orams šylant, įvykstančią antrinę fermentaciją. Jis primygtinai rekomendavo nelaikyti vyno su nuosėdomis bei dėti sulfitų, kad būtų išvengta šio reiškinio. 1866 m. prancūzų mokslininkas

Louis Pasteuras pirmą kartą aptiko bei ištyrė bakterijas, esančias vyne. Deja, tuomet dar visos be išimties bakterijos buvo laikytos vyną gadinančiais organizmais. 1891 m. šveicarų tyrinėtojas

Hermannas Mülleris-Thurgau pirmasis įžvelgė, kad rūgšties sumažėti vyne gali dėl bakterijų veiklos. 1939 m. žymus prancūzų enologas Émile’is Peynaud atskleidė, kad MLF daro įtaką vynų aromatui bei spalvai. Pasak jo, be MLF vargu ar išvis turėtume puikių Bordo regiono raudonųjų vynų.

Nors MLF funkcijos buvo daugmaž išsiaiškintos, tačiau prireikė dar nemažai pastangų, kol šį procesą pavyko sukontroliuoti. Mat kartais MLF vykdavo sklandžiai ir greitai, kartais lėtai arba išvis nesiteikdavo prasidėti. Tai, kad pats šio virsmo principas nebuvo iki galo suprastas, gerai iliustruoja ir sarkastiškas praeito

šimtmečio vidurio vyndarių juokelis: „Ką daryti, kad MLF prasidėtų? Išpilstykite vyną į butelius.“

Apie 1960 m. MLF jau imta taikyti kaip sąmoningas ir kontroliuojamas vinifikacijos etapas. Strategijų šiam virsmui atlikti yra

įvairių: MLF galima pradėti dar vykstant alkoholinei fermentacijai, jai baigiantis arba jau pasibaigus. Vieno teisingo kelio čia nėra: kiekviena strategija turi savų minusų ir pliusų. Didelėms vyninėms svarbu trumpinti vinifikacijos trukmę bei pašalinti kuo daugiau galimų rizikos veiksnių. Tuomet geriausia, kai MLF prasideda dar vykstant AF. Šitaip greičiau stabilizuojamas vynas, sumažinama vyno sugedimo rizika bei efektyviau naudojamos vyninės erdvės bei resursai, pavyzdžiui, greičiau atlaisvinamos fermentavimo talpos bei trumpėja samdomų darbuotojų įdarbinimo laikas.

Tačiau gyvuoja ir kita nuomonė, kad vėlesnė MLF pradžia, pirma leidus pasibaigti AF, duoda kokybiškesnį rezultatą bei raiškesnį galutinį vyno skonį. Kaip visada, greitis ir kokybė neišsitenka vienoje vyno taurėje.

Vis daugiau vyndarių dabar renkasi kontroliuojamą MLF, kuriai naudoja komercines pienarūgštes bakterijų kultūras. Jos padeda sumažinti nutrūkusios ar nepasibaigusios MLF riziką bei kasmet išgauti panašų, mažai kintantį vyno skonį – toks stabilumas dažnai ir yra vyno gamintojų siekiamybė.

Ryškėja ir kita tendencija – vinifikacija pasitelkiant vietinius vynuogyno mikroorganizmus, natūraliai esančius aplinkoje. Siekiant didesnės terroir išraiškos vyne bei pasitikint natūraliais vinifikacijos procesais, naudojama ne tik spontaninė alkoholinė fermentacija, bet ir po jos vykstanti spontaninė malolaktinė fermentacija.

MŪSŲ

PATIRTIS

Pirmais pažinties su MLF metais mes naudojome tik komercines MLF bakterijas. Įsigijome bakterijų su skirtingomis savybėmis: vienas „grietinėliškas“, kitas – suteikiančias gaivių vaisiškų aromatų be jokių sviestiškų kvapų. Pastarąsias norėjome išbandyti baltuosiuose vynuose. Mums nepatinka, kai baltajame vyne yra sviestiškų, sunkių, riebių aromatų, tačiau norisi suminkštinti rūgštį pasitelkus MLF.

Beje, pieno rūgštis – tai tik vienas iš bakterijų metabolizmo produktų. Šie vyno „gyventojai“ yra skirstomi į vyriškąsias ir moteriškąsias metabolizmo bakterijas. Vyriškosios pagamina

tik pieno rūgštį, o štai moteriškosios savo gyvybės ciklo metu prigamina ištisą puokštę įvairių komponentų, tokių kaip diacetilas, acto rūgštis, įvairūs lakieji fenoliai, acetoinas bei daugybę kitų, priklausomai tiek nuo bakterijų porūšio, tiek ir nuo jų nuotaikos bei aplinkos sąlygų. Neįtiks temperatūra ar pH arba ras dar mielių nesuskaidyto cukraus – supyks ir prigamins, tarkim, acto rūgšties, nuo kurios vynas įgaus acto skonio. Tad jei jau kviečiamės į savo vyną šiuos įnoringus svečius, reikia žinoti, ko galime iš jų tikėtis. Norint kuo labiau sumažinti nemalonių siurprizų tikimybę, saugiau yra rinktis specialiai atrinktas bakterijų kultūras su aiškiai gamintojų nurodomomis savybėmis.

Šįkart MLF vykdėme penkiems savo vynams: keturiems raudoniesiems ir vienam baltajam. Po alkoholinės fermentacijos, perpylę vynus, dėjome specialaus bakterijų maisto ir pačias bakterijas. Ir... pradėjome laukti veiksmo. Beveik visų mūsų vynų pH nėra tobulas – 2,7–3.3. O MLF bakterijoms noras džiaugtis gyvenimu atsiranda tik nuo 3.0 pH ir daugiau. Norint bakterijų gyvenimo sąlygas pagerinti, tenka kelti vyno temperatūrą, kad ir kaip to daryti nesinori. Štai ir kyla dilema. Juk vyne, be šių mūsų pageidaujamų bakterijų, ganosi  ir daugybė kitokių „gyvūnėlių“, kurių veikla mums anaiptol nereikalinga. Visus šiuos padarus kaipmat nuramintų nedidelė sulfitų dozė. Tačiau jei dėsime sulfitų, pritvosim ir pienarūgštes bakterijas, o tuomet apie MLF teks pamiršti. Taigi, norint, kad vyktų MLF, po alkoholinės fermentacijos į vyną nededama sulfitų, jis paliekamas tokio šiek tiek pavojingo būvio, kai galima visokeriopa bakterinė veikla: po fermentacijos pakilęs pH ir savo darbą jau atlikę, negyvi mielių kūneliai yra ideali terpė naujai gyvybei – bakterijoms. Kuo bus šilčiau, tuo bakterijoms bus smagiau. Tačiau kad tik nebūtų per smagu. Čia jau tenka apsišarvuoti tikėjimu, kad gėris nugalės blogį ir kad vynuose ims daugintis ir gyventi būtent tai, kas mums dabar reikalinga. Tai laikas, kai tenka mokytis tiesiog pasitikėti vynu, nes kito pasirinkimo nebeturime. Galime jį stebėti, o kartais net ir kalbėtis su juo. Taip, taip – kalbėtis su vynu! Nesijuokite, mes tikrai manome, kad pakalbintas jis būtinai atsako. Vynas nėra abejingas gėrimas.

Išbandyti spontaninę fermentaciją, kai pasitikima procesu ir leidžiama veikti bakterijoms, kurios natūraliai gyvena ant vynuogių, iš kurių yra daromas vynas, ryžtamės tik trečiaisiais vyndarystės metais. Spontaninė MLF vyksta taip pat sklandžiai. Atrodo, kad be reikalo baiminomės, – vis labiau įsitikiname, kad pasitikėti vynu išties galima.

Vykstant MLF, tykiai tykiai iš butelio dugno į viršų kyla mažulyčiai burbuliukai. Vynas palaipsniui vis labiau drumsčiasi, išsikerodamas keisčiausiais marmalų debesimis bei bakteriniais ūkais ir galaktikomis. Vaizdas toks užburiantis ir malonus, kad galėtume žiūrėti į tuos kylančius burbuliukus valandų valandas (tai ir darėme). Spėjame, kad turbūt dėl panašaus terapinio poveikio žmonės namie įsirengia akvariumus. Betgi vyną, skirtingai nei akvariumo vandenį, po to dar bus galima ir ragauti. Kai po dviejų su puse mėnesio burbuliukai nustojo kilti ir vynai (raudonieji) ėmė skleisti MLF būdingą grietinėlės deserto aromatą, supratome, kad procesas yra baigtas.

Po malolaktinės fermentacijos vynai keliauja į vėsų rūsį „mąstyti“ ir bręsti. Turės praeiti dar ne vienas mėnuo, kol galėsime jų paragauti ir sužinoti, kokių savybių MLF bus suteikusi vynams. Taip jau yra, kad daugelis vyno gamybos etapų, deja, deja, vyksta ilgai. Kol kas atrodo, kad iš visų vyndarystės paslapčių, kurias siekiame išmokti bei perprasti, kantrybės yra sunkiausiai išmokstama.

SVARBIAUSIA PADĖTI

Bordex vyno lentynos Nuo 43 Eur

Louis Roederer

Ledo kibirėliai Nuo 79 Eur

Lietuvos someljė asociacija

2022 m.

Lietuvos vyno čempionatas

Geriausi kategorijoje

Geriausias vintažinis šampanas

NICOLAS FEUILLATTE COLLECTION

VINTAGE BRUT 2012

Blyški šiaudų spalva, intensyvus kreidos, apelsinų, baltųjų serbentų, šlapio akmens aromatas. Harmoningas, kompleksiškas, ilgai trunkančio, duonos natų turinčio poskonio.

BALMERK LITHUANIA

Geriausias vintažinis šampanas

TAITTINGER MILLESIME BRUT 2015

Intensyvus baltų žiedų, migdolų, grietinėlės aromatas. Minerališkas, struktūriškas, ilgai išliekančio poskonio.

EUGESTA LIETUVA

Geriausias multivintažinis šampanas

CHARLES HEIDSIECK RESERVE BRUT CHAMPAGNE

Obuolių, baltų kaulavaisių, baltų gėlių aromatas su lengvu skrebučio, mielių niuansu. Ryški, labai švari rūgštis, ilgai išliekantis gaivus, švarus poskonis.

MV GROUP

Geriausias tradicinio metodo putojantis

GRAMONA III LUSTROS GRAN

RESERVA BRUT NATURE 2013

Kvepia medumi, grybais, džiovintais vaisiais, skrebučiu. Burnoje ryškus, ilgai išliekančio poskonio.

VYNO KLUBAS

Geriausias tradicinio metodo

putojantis

PAUL HUMBRECHT CREMANT

VIVIANE ALSACE BIODYNAMIC BRUT

NATURE 2014

Švelnus, dūmiškas minerališkumas, kvepia žaliais obuoliais, baltomis gėlėmis, abrikosais, kriaušių limonadu. Sausas, gaivus, ilgai išliekančio poskonio.

WINEMAKER

Geriausias Charmat metodo

putojantis

BOTTEGA GOLD PROSECCO

BRUT NV

Kvepia prinokusiu melionu, geltonais kaulavaisiais, salsvu obuoliu. Gaivi rūgštis, gana tvaraus poskonio.

TRIDENS

Geriausias Pet Nat putojantis

LUNARIA PINOT GRIGIO BRUT

NATURE PETNAT 2021

Lašišos spalva. Kvepia braškėmis, kriaušėmis, obuoliais. Gaivus, sausas.

SOMMELIER PARTNERS

Geriausias Prancūzijos raudonasis

CHATEAU HAUT BERGEY

PESSAC-LEOGNAN 2010

Kvepia šokoladu, tabaku, juodaisiais serbentais. Svarus, aksominių taninų, ilgai išliekančio poskonio.

HEDONISTA

Geriausias Prancūzijos raudonasis

CHATEAU LAROQUE SAINT EMILION

GRAND CRU 2014

Kvepia tabaku, gervuogėmis, vanile. Gaivus, aksominės tekstūros, „energingas“.

IKI LIETUVA

Geriausias Italijos raudonasis

FRESCOBALDI MORMORETO

TOSCANA IGT 2017

Sodri rubino spalva su purpuriniu krašteliu. Kvepia trešnėmis, avietėmis, saldymedžiu, oda, slyvomis, ančiuviais. Aksominių taninų, vidutinio svarumo, gaivus, ilgo poskonio ir puikaus balanso vynas.

AMBER DISTRIBUTION LITHUANIA

Geriausias Ispanijos raudonasis

TORRES MAS LA PLANA PENEDES DO 2017

Rubino spalva. Juodųjų serbentų, spanguolių, subtilios ąžuolo statinių, kedro, žemiškos aromato natos. Vidutinio svarumo, labai koncentruotas, šilkinių taninų vynas su ilgai trunkančiu poskoniu.

AMBER DISTRIBUTION LITHUANIA

Geriausias Portugalijos raudonasis

CROOKED VINES DOURO 2016

Kvepia mėlynėmis, gervuogėmis, našlaitėmis, vyšniomis. Svarus, gausių taninų vynas su ryškiu vaisių poskoniu.

HEDONISTA

Geriausias Naujojo Pasaulio raudonasis

PENFOLDS BIN 138 SGM 2018

Kvepia avietėmis, gervuogėmis, vyšniomis, pipirais, ąžuolo statinių prieskoniais. Tankios tekstūros vynas.

PRIKE LIETUVA

Geriausias „Pinot Noir“

WEINGUT KNIPSER KIRSCHGARTEN

SPATBURGUNDER GG 2017

Aromatas tamsus: uogos su prieskoniais, dūmų nata, kedriškumas. Burnoje svarus, uogiškas, ilgai trunkančio skonio. Juntamas brandinimo ąžuolo statinėse poskonis. SOMM

Geriausias kitų kraštų raudonasis

AURORE FETEASCA NEAGRATEMPRANILLO  2018

Kvepia vyšniomis, juodaisiais pipirais, sausais lapais ir našlaitėmis. Ilgai trunkantis poskonis.

MEDINUKAI

Geriausias natūralusis raudonasis

CLOSERIE SAINT ROC 2016

Vidutinio intensyvumo rubino spalva. Serbentų lapų, grietinėlės, saldžių raudonų ledinukų, raudonų vyšnių, vyšnių šakelių, sakų aromatas. Geras rūgšties balansas, smulkūs taninai, ilgai išliekantis poskonis.

VYNO KLUBAS

Geriausias natūralusis baltasis

JAROSLAV OSIČKA CHARDONNAY 2016

Citrusų, žalių obuolių, medaus, vaško, prieskonių aromatas. Svarus, tekstūriškas vynas.

SURKUFAS

Geriausias „Chardonnay“

LOUIS LATOUR PULIGNYMONTRACHET SOUS LE PUITS 2020

Kompleksiškas ir elegantiškas: citrusai, gėlės, ąžuolas – viskas puikiai integruota. Subtilu. Burnoje gaivi rūgštis, puiki tekstūra ir ilgai išliekantis minerališkas poskonis. Puikus brandos potencialas.

EUGESTA LIETUVA

Geriausias „Riesling“

J.J.PRUM WEHLENER SONNENUHR

KABINETT 2020

Labai intensyvaus saldaus aromato: medus, kepti obuoliai, tropiniai vaisiai. Pusiau sausas, lengvas burnoje.

LIVIKO

Geriausias kitų veislių baltasis

VIGNOBLES MARIE MARIA NOVEL

2018

Aukso spalva. Kvepia kiviais, žaliosiomis citrinomis, obuoliais, medumi, ličiais. Burnoje sirpus, minerališkas, ilgai trunkančio poskonio.

SOMMELIER PARTNERS

Geriausias rožinis

FOURNIER PERE & FILS SANCERRE

ROSE 2021

Kvepia persikais, arbata, šiek tiek raudonomis uogomis. Gana lengvas.

BALTIC XL

Geriausias „Sauvignon Blanc“

DOMAINE HENRI BOURGEOIS

SANCERRE D‘ANTAN TERROIR DE SILEX 2018

Žaliųjų citrinų, austrių kiautų, titnago, citrinų, džiovintų jazminų žiedų aromatas. Klampus, tankus, minerališkas.

VYNO KLUBAS

Geriausias kitų veislių baltasis

TOKAJI OREMUS MANDOLAS

FURMINT 2019

Blyški aukso spalva. Kvepia obelų žiedais, citrusais, kaulavaisiais, vanile. Gaivus, harmoningas, vos karstelinčio poskonio.

AMBER DISTRIBUTION LITHUANIA

Geriausias saldusis

SCHLOSS GOBELSBURG GRÜNER

VELTLINER TBA 2015

Sodri aukso spalva. Sudėtingas, brandus, koncentruotas medaus, džiovintų abrikosų aromatas. Skonis labai sodrus. Tvarus ir labai koncentruotas poskonis.

EUGESTA LIETUVA

Geriausias saldusis

CHATEAU DERESZLA TOKAJI ASZU

6 PUTTONYOS 2009

Tamsi aukso spalva. Vėlyvojo skynimo natos pikantiškoje spektro pusėje: bičių pikio, figų. Labai intensyvus, puikiai tekstūriškai sukonstruotas vynas, kupinas bičių pikio natų. Labai tvarus. Tinkamas ragauti dabar ir per artimiausią dešimtmetį.

VYNO KLUBAS

Geriausias portas

ANDRESEN VINTAGE PORTO 2011

Kvepia raudonomis uogomis, gėlių žiedais, oda, kedro mediena, gvazdikėliais. Burnoje itin smulkūs gausūs taninai, ilgai išliekantis harmoningas poskonis.

VINO DIVINO

Geriausias pastiprintas

LUSTAU PEDRO XIMENEZ JEREZ DO

Tamsi, beveik šokoladinė spalva. Neapsakomas džiovintų vaisių, saldymedžio, šviežiai išdirbtos odos ir rudens lapų aromatas. Maksimaliai tirštas. Tvaraus skonio ir stulbinamai gaivus vynas.

MV GROUP

METŲ VYNINĖ –ČEMPIONATE LAIMĖJUSI DAUGIAUSIAI AUKSO MEDALIŲ

ŠALIS PAVADINIMAS PLATINTOJAS

AUSTRIJA Schloss Gobelsburg Eugesta Lietuva

MEDALIS PLATINTOJAS Egly-Ouriet Les Premices Brut Champagne

Aukso Vyno klubas

VINTAŽINIS ŠAMPANAS. AUKSO MEDALIŲ LAIMĖTOJAI

Bruno Paillard Assemblage Millesime Extra Brut 2012

Drappier Grande Sendree Brut 2010

Gosset Grand Millesime Brut 2015

Laurent-Perrier Millesime Brut 2012

Moet & Chandon Vintage Brut 2013

Moutard Cuvee Des 6 Cepages Vintage Brut Nature 2011

Nicolas Feuillatte Collection Vintage Brut 2012

Aukso, Grand Prix Balmerk Lithuania

Taittinger Millesime Brut 2015

MULTIVINTAŽINIS ŠAMPANAS. AUKSO MEDALIŲ LAIMĖTOJAI

VYNAS A–>Z

MEDALIS PLATINTOJAS

Aukso Somm

Aukso Baltic XL

Aukso Balmerk Lithuania

Aukso Amber Distribution Lithuania

Aukso Prike Lietuva

Aukso MV Group

Aukso, Grand Prix Eugesta Lietuva

VYNAS A–>Z

MEDALIS PLATINTOJAS

Billecart-Salmon Brut Nature Champagne

Aukso Eugesta Lietuva

Billecart-Salmon Rose Brut Champagne

Aukso Eugesta Lietuva

Charles Heidsieck Reserve Brut Champagne

Grand Prix MV Group

Colin Parallele 1er Cru Blanc De Blancs Extra Brut Champagne

Egly-Ouriet Les Premices Brut Champagne

Heidsieck & Co Monopole Blue Top Brut Champagne

Jacques Lassaigne Les Vignes De Montgueux Blanc de Blancs Extra Brut Champagne

Legret Cuvee Contraste Extra Brut Champagne

Moet & Chandon Imperial Brut Champagne Aukso Prike Lietuva

Piper-Heidsieck Essentiel Blanc de Blancs Extra Brut Champagne

Veuve Doussot Tendresse Brut Rose Champagne

TRADICINIO METODO PUTOJANTIS. AUKSO MEDALIŲ LAIMĖTOJAI

ISPANIJA Codorniu Cuvee 150 Aniversario Brut NV

Gramona III Lustros Gran Reserva Brut Nature 2013

Grand Prix Vyno klubas

VYNAS A–>Z MEDALIS PLATINTOJAS

Aukso,

Aukso Winemaker

Aukso Vyno klubas

Aukso IKI Lietuva

Aukso Hedonista

Aukso Terua

Aukso MV Group

Rimi Lietuva

Aukso MV Group

ISPANIJA

Aukso,

PRANCŪZIJA Marcel Cabelier Eleve Pendant 60 Mois Cremant de Jura Extra Brut 2016

MV Group PRANCŪZIJA Marcel Martin Tete de Cuvee Cremant de Loire Brut NV Aukso Rimi Lietuva

PRANCŪZIJA Paul Humbrecht Cremant Viviane Alsace Biodynamic Brut Nature 2014

PETNAT PUTOJANTIS. AUKSO MEDALIO LAIMĖTOJAS

Lunaria Pinot Grigio Brut Nature Petnat 2021

PRANCŪZIJOS RAUDONASIS. AUKSO MEDALIŲ LAIMĖTOJAI

Calvet Chateauneuf du Pape 2019

Chateau de Gourdon Terrasse a l‘Ombre 2019

Chateau Haut Bergey Pessac-Leognan 2010

Chateau Lanessan Haut-Medoc 2016

Chateau Laroque Saint Emilion Grand Cru 2014

Grand Prix Winemaker

Grand Prix Sommelier Partners

Amber Distribution Lithuania

Winemaker

Grand Prix Hedonista

Baltic XL

Grand Prix IKI Lietuva

VYNAS A–>Z

E. Guigal Chateau de Nalys Chateauneuf-du-Pape Grand Vin 2018

MEDALIS PLATINTOJAS

Aukso Eugesta Lietuva

E.Guigal Chateau d‘Ampuis Cote-Rotie 2014

Aukso Eugesta Lietuva

Gerard Bertrand Heritage Corbieres 2019

Aukso Prike Lietuva

Rigal Les Pierres Blanches Cahors 2013

ITALIJOS RAUDONASIS. AUKSO MEDALIŲ LAIMĖTOJAI

VYNAS A–>Z

Avignonesi Vino Nobile di Montepulciano DOCG 2017

Aukso Prike Lietuva

MEDALIS PLATINTOJAS

Aukso Eugesta

Bossona Vino Nobile di Montepulciano Riserva DOC 2016

Aukso Terua

Casa Emma Chianti Classico Gran Selezione DOCG 2017

Cesari Bosan Valpolicella Ripasso Superiore DOC 2017

Collalto Torrai Riserva Cabernet Piave DOC 2016

Cottini Monte Zovo Doppio Sasso Rosso Veronese IGT 2016

Domenico Clerico Pajana Barolo DOCG 2014

Aukso Hedonista

Aukso Prike Lietuva

Aukso Winemaker

Aukso Rimi Lietuva

Aukso Vyno klubas

VYNAS A–>Z

Doppio Passo Primitivo di Manduria Riserva DOC 2019

Frescobaldi Mormoreto Toscana IGT 2017

MEDALIS PLATINTOJAS

Aukso MV Group

Aukso, Grand Prix Amber Distribution Lithuania

Il Valentiano Brunello di Montalcino DOCG 2016

Aukso Hedonista

Petra Hebo Toscana IGT 2019

Aukso Liviko

Petra Potenti Toscana IGT 2019

Aukso Liviko

Santa Tresa Avulisi Rosso Riserva Sicilia DOC 2016

Aukso Momentin Lietuva

Sassetti Livio Brunello Di Montalcino Riserva DOCG 2015

Aukso Baltic XL

Sensi Collezione 1860 Primitivo IGT 2021

Sensi Vegante Chianti Superiore DOCG 2019

Aukso Rimi Lietuva

Aukso Rimi Lietuva

Tenuta Luce Lucente Toscana IGT 2019

Tommasi Amarone Della Valpolicella Classico DOCG 2017

Aukso Amber Distribution Lithuania

Aukso Balmerk Lithuania

Tommasi Ripasso Valpolicella DOC 2018

Aukso Balmerk Lithuania

ISPANIJOS RAUDONASIS. AUKSO MEDALIŲ LAIMĖTOJAI

VYNAS A–>Z

Cruz de Alba Ribera Del Duero DO 2017

MEDALIS PLATINTOJAS

Aukso Tridens

Bardos Romantica Crianza Ribera del Duero DO 2019

Aukso Balmerk Lithuania

Juan Gil Monastrell 18 Months Blue Label Jumilla DO 2019

La Rioja Alta 904 Gran Reserva Rioja DOC 2011

Aukso MV Group

Aukso Vyno klubas

Marques de Grinon Svmma Varietalis Vino de Pago 2018

Aukso Prike Lietuva

Marques De Murrieta Rioja Gran Reserva Rioja DOC 2013

Aukso Hedonista

Marques De Vargas Gran Reserva Rioja DOC 2015

Aukso Somm

Muga Reserva Rioja DOC 2018

Aukso Eugesta Lietuva

Ramon Bilbao Gran Reserva Rioja DOC 2014

Aukso Tridens

Torres Mas La Plana Penedes DO 2017

Aukso, Grand Prix Amber Distribution Lithuania

PORTUGALIJOS RAUDONASIS.

AUKSO MEDALIŲ LAIMĖTOJAI

MEDALIS PLATINTOJAS

Vines Douro 2016

NAUJOJO PASAULIO RAUDONASIS. AUKSO MEDALIŲ LAIMĖTOJAI

ARGENTINA Catena Zapata Catena Malbec 2019

Vino divino

Grand Prix Hedonista Roquette & Cazes Douro 2019

Eugesta

ARGENTINA Catena Zapata Malbec Argentino 2019

Eugesta

ARGENTINA Susana Balbo Brioso 2019

Grand Prix Prike Lietuva

Vyno klubas AUSTRALIJA Penfolds Bin 138 SGM 2018

Escudo Rojo Origine Cabernet Sauvignon 2018

Baltic XL

Marques de Casa Cabernet Sauvignon 2019

Amber Distribution Lithuania

Montes Alpha Cabernet Sauvignon 2020

Eugesta

Wente Vineyards Sandstone Merlot 2015

Tridens

KITŲ KRAŠTŲ RAUDONASIS. AUKSO MEDALIO LAIMĖTOJAS

„PINOT NOIR“. AUKSO MEDALIŲ LAIMĖTOJAI

NATŪRALUSIS RAUDONASIS. AUKSO MEDALIŲ LAIMĖTOJAI

NATŪRALUSIS BALTASIS. AUKSO MEDALIŲ LAIMĖTOJAI

„CHARDONNAY“. AUKSO MEDALIŲ LAIMĖTOJAI

ŠALIS A–>Z VYNAS

MEDALIS PLATINTOJAS

PRANCŪZIJA Domaine Bader Mimeur Chassagne-Montrachet En Journoblot 2018 Aukso Hedonista

PRANCŪZIJA Domaine Marc Morey Chassagne-Montrachet 1er Cru En Virondot 2019 Aukso Vyno klubas

PRANCŪZIJA Jean Marc Brocard Chablis 1er Cru Vau de Vey 2015 Aukso Baltic XL

PRANCŪZIJA Louis Latour Puligny-Montrachet Sous Le Puits 2020 Aukso, Grand Prix Eugesta Lietuva

VOKIETIJA Weingut Knipser Chardonnay*** 2015 Aukso Somm

ŠALIS A–>Z VYNAS MEDALIS PLATINTOJAS

AUSTRIJA Domaene Gobelsburg Riesling Kamptal 2021 Aukso Eugesta Lietuva

AUSTRIJA Schloss Gobelsburg Ried Gaisberg Ötw 2019 Aukso Eugesta Lietuva

AUSTRIJA Schloss Gobelsburg Ried Heiligenstein Erste Lage 2020 Aukso Eugesta Lietuva

NAUJOJI ZELANDIJA Two Rivers Juliet Riesling Marlborough 2020 Aukso Baltic XL

VOKIETIJA Divino Charakter F. Alte Reben Riesling Spätlese 2020 Aukso Turleksa

VOKIETIJA J.J.Prum Wehlener Sonnenuhr Kabinett 2020 Aukso, Grand Prix Liviko

„RIESLING“. AUKSO MEDALIŲ LAIMĖTOJAI

Kloster Eberbach Rauenthaler Riesling 2021

Prike Lietuva

Weingut Knipser Mandelpfad Riesling GG 2019

„SAUVIGNON BLANC“. AUKSO MEDALIŲ LAIMĖTOJAI

ZELANDIJA Kim Crawford Small Parcel Sauvignon Blanc Marlborough 2021

Somm

MV Group

ZELANDIJA Villa Maria Single Vineyard Taylors Pass Sauvignon Blanc 2020

Liviko

Marcel Martin Sancerre La Chenaye 2021

Rimi Lietuva

Domaine Henri Bourgeois Sancerre d‘Antan Terroir De Silex 2018

KITŲ VEISLIŲ BALTASIS. AUKSO MEDALIŲ LAIMĖTOJAI

Birgit Eichinger Ried Lamm 1ÖTW Grüner Veltliner Kamptal 2020

Pfaffl Nuss Weissburgunder 2018

Grand Prix Vyno klubas

Balmerk Lithuania

Schloss Gobelsburg Langenlois 2020

Eugesta Lietuva

Vignobles Marie Maria Novel 2018

Tokaji Oremus Mandolas Furmint

ROŽINIS. AUKSO MEDALIO LAIMĖTOJAS

SALDUSIS VYNAS. AUKSO MEDALIŲ LAIMĖTOJAI

Schloss Gobelsburg Grüner Veltliner TBA 2015

Zantho Beerenauslese Burgenland 2017

Le Poesie Recioto della Valpolicella 2015

ŠALIS A–>Z VYNAS MEDALIS PLATINTOJAS

PRANCŪZIJA Calvet Sauternes 2019

Aukso Amber Distribution Lithuania

PRANCŪZIJA Chateau Miselle Sauternes 2018

Aukso IKI Lietuva

PRANCŪZIJA Clarendelle Amberwine Monbazillac

VENGRIJA Chateau Dereszla Tokaji Aszu 6 Puttonyos 2009

Aukso Liviko

Aukso, Grand Prix Vyno klubas

VENGRIJA Weingut Knipser Goldkapsel Riesling Auslese 2009

PORTAS. AUKSO MEDALIO LAIMĖTOJAS

Aukso Somm

VYNAS MEDALIS PLATINTOJAS

Andresen Vintage Porto 2011

LIKERINIS. AUKSO MEDALIŲ LAIMĖTOJAI

ŠALIS VYNAS A–>Z

ISPANIJA Bodegas Valdespino Oloroso Don Gonzalo VOS Jerez DO

Aukso, Grand Prix Vino divino

MEDALIS PLATINTOJAS

Aukso Vyno klubas

ISPANIJA Lustau Pedro Ximenez Jerez DO

Aukso, Grand Prix MV Group

MULTIVINTAŽINIS ŠAMPANAS. SIDABRO MEDALIO LAIMĖTOJAI

VYNAS A–>Z MEDALIS PLATINTOJAS

Forget Brimont Blanc De Noirs Premier Cru Extra Brut Champagne

Leonce d’Albe Rose Brut Champagne

Leonce d’Albe Spécial Réserve Brut Champagne

Pannier Selection Brut Champagne

Philipponnat Royale Reserve Non Dose Champagne

Prince Laurent Champagne Rose Brut Champagne

Veuve Clicquot Yellow Label Brut Champagne

Veuve Doussot Tendresse Brut Rose Champagne

Sidabro Amber Distribution Lithuania

Sidabro Tridens

Sidabro Tridens

Sidabro Baltic XL

Sidabro MV Group

Sidabro IKI Lietuva

Sidabro Prike Lietuva

Sidabro Rimi Lietuva

TRADICINIO METODO PUTOJANTIS. SIDABRO IR BRONZOS MEDALIŲ LAIMĖTOJAI

ŠALIS A–>Z VYNAS MEDALIS PLATINTOJAS

ISPANIJA Codorniu Cuvee Barcelona 1872 Cava Rose Brut NV

ISPANIJA Gran Sativa Nostra Cava Reserva Brut Nature NV

ISPANIJA Mar de Frades Albariño Atlántico Rias Baixas Brut Nature NV

ISPANIJA Pere Ventura Tresor Cava Gran Reserva Brut 2018

ISPANIJA Rara Avis Larus Cava Reserva Brut Nature NV

ISPANIJA Terramagna CT En Clave Cava Organic Brut NV

ISPANIJA Terramagna CT En Clave Cava Organic Rose Brut NV

ISPANIJA Vallformosa Origen Cava Brut NV

ITALIJA Contadi Castaldi Franciacorta Brut NV

ITALIJA Rotari Blanc de Blancs Trento Metodo Classico Extra Brut 2016

LIUKSEMBURGAS Domaines Vinsmoselle Cuvee Antoinette Cremant de Luxembourg Rose Brut NV

Sidabro MV Group

Sidabro Rimi Lietuva

Sidabro Tridens

Sidabro Balmerk Lithuania

Sidabro Winemaker

Sidabro Turleksa

Sidabro Turleksa

Sidabro Tridens

Sidabro Liviko

Sidabro Baltic XL

Sidabro Rimi Lietuva

ŠALIS A–>Z VYNAS

LIUKSEMBURGAS Desom Brut Elegance Cremant de Luxembourg

LIUKSEMBURGAS Desom Cremant de Luxembourg Millesime Brut 2016

LIUKSEMBURGAS Desom Cremant de Luxembourg Rose Brut

PORTUGALIJA Luiz Costa Pinot Noir & Chardonnay 2016

PRANCŪZIJA Chateau de Champteloup Cremant de Loire Brut NV

PRANCŪZIJA Gerard Bertrand Heritage Cremant de Limoux Brut NV

PRANCŪZIJA Aime Baron Methode Traditionnelle Brut NV

PRANCŪZIJA Antech Mademoiselle Marguerite Cremant de Limoux Brut NV

PRANCŪZIJA Bailly Lapierre Cremant de Bourgogne Reserve Brut NV

PRANCŪZIJA Bouvet Ladubay Cremant de Loire Blanc Vintage Brut 2016

PRANCŪZIJA Brut Dargent Bio Chardonnay Brut NV

PRANCŪZIJA Cave De Turckheim Cremant Rose Brut MV

PRANCŪZIJA Fernand Engel Cremant d‘Alsace Tradition Brut NV

PRANCŪZIJA Francois Martenot Cremant de Bourgogne Brut 2020

PRANCŪZIJA Francois Martenot Cremant de Bourgogne Brut Rose 2019

PRANCŪZIJA La Maison du Cremant Cremant de Bourgogne Prestige Brut NV

PRANCŪZIJA Maison du Vigneron Cremant du Jura Brut NV

PRANCŪZIJA Marquis de Goulaine Cremant de Loire Tete de Cuve NV

PRANCŪZIJA Veuve Ambal Grande Cuvee Cremant de Bourgogne Brut NV

PRANCŪZIJA Moutard 3 Cepages Cremant De Bourgogne Brut NV

PRANCŪZIJA Willm Cremant d’Alcase Brut Rose NV

AUSTRIJA Zantho Grüner Veltliner Brut NV

ISPANIJA Vallformosa Origen Cava Rosado Brut NV

PRANCŪZIJA Moillard Cremant de Bourgogne Brut 2020

PRANCŪZIJA Timberlay Cremant De Bordeaux Rose NV

MEDALIS PLATINTOJAS

Sidabro Tridens

Sidabro Tridens

Sidabro Tridens

Sidabro Vino divino

Sidabro Prike Lietuva

Sidabro Prike Lietuva

Sidabro Aibė

Sidabro Rimi Lietuva

Sidabro Baltic XL

Sidabro Eugesta Lietuva

Sidabro IKI Lietuva

Sidabro Sommelier Partners

Sidabro Amber Distribution Lithuania

Sidabro Rimi Lietuva

Sidabro Rimi Lietuva

Sidabro Turleksa

Sidabro IKI Lietuva

Sidabro IKI Lietuva

Sidabro Hedonista

Sidabro MV Group

Sidabro Liviko

Bronzos Rimi Lietuva

Bronzos Tridens

Bronzos MV Group

Bronzos IKI Lietuva

ŠALIS A–>Z VYNAS

CHARMAT METODO PUTOJANTIS. SIDABRO IR BRONZOS MEDALIŲ LAIMĖTOJAI

ITALIJA Bottega Gold Prosecco Brut NV

ITALIJA Bottega Gold Spumante Rose Brut 2020

ITALIJA Collalto Violette Incrocio Manzoni Moscato Vino Spumante Extra Dry 2021

ITALIJA Zonin Prosecco 1821 Brut NV

ITALIJA Sensi 18k Prosecco Brut NV

ITALIJA Sensi 18k Prosecco Rose Brut 2020

ITALIJA Acquesi Spumante Asti NV

VOKIETIJA Ruppertsberger Deutscher Sekt Riesling Extra Dry 2020

ITALIJA Bottega Il Vino Dei Poeti Prosecco DOC NV

ITALIJA Collalto San Salvatore Prosecco Superiore Conegliano Valdobbiadene Brut 2021

ITALIJA Divici Prosecco Bio Dry NV

ITALIJA Donelli Prosecco Rose Brut 2020

ITALIJA Pirani Prosecco Superiore Valdobbiadene Extra Dry NV

ITALIJA Santa Tresa Grillo Spumante NV

ITALIJA Sensi Prosecco Collezione Extra Dry NV

VOKIETIJA Jacob Faber Riesling Deutscher Sekt Extra Dry NV

VOKIETIJA Schloss Wachenheim Schwansee Rose de Blanc et Noir Trocken NV

MEDALIS PLATINTOJAS

Sidabro, Grand Prix Tridens

Sidabro Tridens

Sidabro Winemaker

Sidabro Prike Lietuva

Sidabro Rimi Lietuva

Sidabro Rimi Lietuva

Sidabro Balmerk Lithuania

Sidabro Rimi Lietuva

Bronzos Tridens

Bronzos Winemaker

Bronzos MV Group

Bronzos Rimi Lietuva

Bronzos Turleksa

Bronzos Momentin Lietuva

Bronzos Rimi Lietuva

Bronzos Rimi Lietuva

Bronzos Rimi Lietuva

PETNAT PUTOJANTIS. SIDABRO IR BRONZOS MEDALIŲ LAIMĖTOJAI

MEDALIS PLATINTOJAS

ŠALIS A–>Z VYNAS

AUSTRIJA Meinklang Foam White Pet Nat 2021

ITALIJA Integrale Vino Rose Frizzante Bio Pet Nat NV

SIDABRO VYNO KLUBAS

SIDABRO PRIKE LIETUVA

UKRAINA Biologist PetNat 2020

ARMĖNIJA Hay Pet Nat rose 2021

PORTUGALIJA Humus Pet Nat Rosé 2021

SIDABRO VYNO KLUBAS

BRONZOS GADARA

BRONZOS VINO DIVINO

PRANCŪZIJOS RAUDONASIS. SIDABRO IR BRONZOS MEDALIŲ LAIMĖTOJAI

VYNAS A–>Z MEDALIS PLATINTOJAS

Chateau Belles Eaux Carmin Languedoc-Pezenas 2020

Chateau German Marbuzet Saint Estephe 2018

Chateau Lestage Simon Haut-Medoc 2018

Chateau Tour Prignac Cru Bourgeois Medoc 2018

Cote de Boeuf Syrah-Marselan Pays d‘Oc 2021

Delas Crozes-Hermitage Les Launes Rouge 2020

E.Guigal Cotes du Rhone 2018

Louis Jadot Chateau des Jacques Moulin-a-Vent 2019

Louis Jadot Poncereau Fleurie  2021

Le Grand Noir GSM Pays d‘Oc 2020

Domaine Clavel Syrius Cotes Du Rhone Village St.Gervais 2018

Sidabro IKI Lietuva

Sidabro IKI Lietuva

Sidabro IKI Lietuva

Sidabro Amber Distribution Lithuania

Sidabro Aibė

Sidabro Liviko

Sidabro Eugesta Lietuva

Sidabro Liviko

Sidabro Liviko

Sidabro Liviko

Bronzos IKI Lietuva

ITALIJOS RAUDONASIS. SIDABRO IR BRONZOS MEDALIŲ LAIMĖTOJAI

MEDALIS PLATINTOJAS

VYNAS A–>Z

Antinori Peppoli Chianti Classico DOCG 2020

Brolio Barone Ricasoli Chianti Riserva DOCG 2017

Brunelli Pa‘Riondo Valpolicella Classico Ripasso DOC 2018

Cantina Cellaro Due Lune Nerello Mascalese – Nero d‘Avola Sicilia IGT 2019

Sidabro MV Group

Sidabro Liviko

Sidabro Hedonista

Sidabro MV Group

VYNAS A–>Z

Castello d‘Albola Chianti Classico DOCG 2020

Corte Ferro Syrah Delia Nivolelli Riserva DOC 2015

Latentia 90 Ceppi Appassimento Rosso Puglia IGT 2021

Monte Zovo Sa‘ Solin Amarone della Valpolicella DOCG 2018

Passo Del Cardinale Primitivo di Manduria DOC 2021

Pertinace Barolo DOCG 2018

Podere 29 Gelso d‘Oro Nero di Troia IGT 2019

Roosevelt Riding A Moose Primitivo IGT 2021

Sampietrana Settebracia Salento Rosso IGT 2019

San Marzano Sessantanni Primitivo di Manduria DOC 2017

Santa Tresa o Rosso Terre Siciliane IGT 2020

Terredora Lacryma Christi del Vesuvio Rosso DOC 2019

Tommasi Rafael Valpolicella Classico Superiore DOC 2019

Vecchio Marone Primitivo Puglia IGT 2021

Vigneti del Salento Leggenda Vigne Vecchie Primitivo di Manduria DOC 2019

Zonin Gioielli Primitivo di Manduria DOC 2020

Varvaglione Susumaniello IGT 2021

Fresco di Masi Rosso Verona Biologico IGT

Nero Oro Gold Limited Edition Rosso Terre Siciliane IGT 2021

Santa Tresa Cerasuolo di Vittoria DOCG 2018

MEDALIS PLATINTOJAS

Sidabro Prike Lietuva

Sidabro Winemaker

Sidabro Hedonista

Sidabro Rimi Lietuva

Sidabro Turleksa

Sidabro Baltic XL

Sidabro Somm

Sidabro IKI Lietuva

Sidabro Winemaker

Sidabro MV Group

Sidabro Momentin Lietuva

Sidabro Turleksa

Sidabro Balmerk Lithuania

Sidabro Aibė

Sidabro Amber Distribution Lithuania

Sidabro Prike Lietuva

Sidabro IKI Lietuva

Bronzos Liviko

Bronzos Momentin Lietuva

Bronzos Momentin Lietuva

ISPANIJOS RAUDONASIS. SIDABRO IR BRONZOS MEDALIŲ LAIMĖTOJAI

MEDALIS PLATINTOJAS

VYNAS A–>Z

Arinzano La Casona Vino de Pago 2015

Bodegas Atalaya Alaya Tierra Almansa DO 2019

Ciro Black Edition Coupage Crianza VdlT 2017

Domenech Furvus Montsant DO 2020

Merum Priorati Inici Priorat DOC 2016

Murviedro Coleccion Crianza Valencia DO 2017

Petalos de Aresan Tempranillo/Cabernet/Petit Verdot Bio Vegan VdlT 2020

Ramon Bilbao Crianza Rioja DOC 2018

The Woods Of Tilo Cabernet Sauvignon Crianza VdlT 2017

PORTUGALIJOS RAUDONASIS. SIDABRO MEDALIŲ LAIMĖTOJAS

VYNAS A–>Z

Luis Seabra Xisto Llimitado Tinto Douro 2019

ŠALIS A–>Z VYNAS

Sidabro Amber Distribution Lithuania

Sidabro MV Group

Sidabro Turleksa

Sidabro Winemaker

Sidabro Balmerk Lithuania

Sidabro Liviko

Sidabro IKI Lietuva

Sidabro Tridens

Bronzos Turleksa

MEDALIS PLATINTOJAS

Sidabro Surkufas

NAUJOJO PASAULIO RAUDONASIS. SIDABRO IR BRONZOS MEDALIŲ LAIMĖTOJAI

ARGENTINA Achaval-Ferrer Finca Mirador 2010

AUSTRALIJA Peter Lehmann Portrait Shiraz 2018

ČLIĖ Haras de Pirque Reserva De Propiedad 2018

JAV Chateau Ste. Michelle Syrah 2019

MEDALIS PLATINTOJAS

Sidabro Amber Distribution Lithuania

Sidabro Tridens

Sidabro MV Group

Sidabro Liviko

LSA Lietuvos vyno čempionatas 2022

JAV Wente Vineyards Beyer Ranch Zinfandel 2020

NAUJOJI ZELANDIJA Esk Valley Artisanal Hawkes Bay Malbec Merlot Cabernet Sauvignon 2019

ČILĖ Errazuriz Max VIII 2018

MEKSIKA L. A. Cetto Cabernet Sauvignon 2019

Sidabro Tridens

Sidabro Amber Distribution Lithuania

Bronzos Prike Lietuva

Bronzos Sommelier Partners

KITŲ KRAŠTŲ RAUDONASIS. SIDABRO IR BRONZOS MEDALIŲ LAIMĖTOJAI

MEDALIS PLATINTOJAS

ŠALIS A–>Z VYNAS

ARMĖNIJA Anamor Red Dry Reserve 2019

ARMĖNIJA Armenia Wine - Red Dry 2020

MOLDOVA Aurore Syrah-Cabernet Sauvignon 2018

MOLDOVA Bad Boys 2018

MOLDOVA Breaking Red 2017

MOLDOVA Feteasca Neagra 2018

MOLDOVA Negre 2017

MOLDOVA Tempranillo 2018

MOLDOVA Cuvee 9/11 2018

MOLDOVA Lupi 2016

SAKARTVELAS Corporation Georgian Wine Umano Mukuzani 2020

ARMĖNIJA Ariats Red Dry Reserve - Ripasso Style 2014

MOLDOVA 310 Merlot - Rara Neagra  2019

MOLDOVA Illiustro 2016

MOLDOVA Rara Neagra 2019

MOLDOVA Saperavi 2018

Sidabro Gadara

Sidabro Gadara

Sidabro Medinukai

Sidabro Medinukai

Sidabro Medinukai

Sidabro Medinukai

Sidabro Medinukai

Sidabro Medinukai

Sidabro Medinukai

Sidabro Medinukai

Sidabro Rimi Lietuva

Bronzos Gadara

Bronzos Medinukai

Bronzos Medinukai

Bronzos Medinukai

Bronzos Medinukai

„PINOT NOIR“. SIDABRO IR BRONZOS MEDALIŲ LAIMĖTOJAI

ŠALIS A–>Z VYNAS MEDALIS PLATINTOJAS

ČILĖ Cono Sur Bicicleta Pinot Noir Sidabro Liviko

ČILĖ Montes Alpha Pinot Noir 2019

NAUJOJI ZELANDIJA Villa Maria Single Vineyard Seddon Pinot Noir

NAUJOJI ZELANDIJA Esk Valley Marlborough Pinot Noir 2019

PRANCŪZIJA Louis Latour Bourgogne Pinot Noir 2020

PRANCŪZIJA Paul Humbrecht Mael Alsace Biodynamic Pinot Noir 2018

VOKIETIJA Ihringer Winklerberg Spätburgunder Rotwein Kabinett Trocken 2019

ČILĖ Leyda Single Vineyard Las Brisas Pinot Noir Valle De Leyda 2020

NATŪRALUSIS RAUDONASIS. SIDABRO MEDALIO LAIMĖTOJAS

ŠALIS A–>Z VYNAS

PORTUGALIJA Antonio Madeira Vinhas Velhas 2017

Sidabro Eugesta Lietuva

Sidabro Liviko

Sidabro Amber Distribution Lithuania

Sidabro Eugesta Lietuva

Sidabro Winemaker

Sidabro Rimi Lietuva

Bronzos Balmerk Lithuania

MEDALIS PLATINTOJAS

Sidabro Vino divino

NATŪRALUSIS BALTASIS. SIDABRO IR BRONZOS MEDALIŲ LAIMĖTOJAI

MEDALIS PLATINTOJAS

ŠALIS A–>Z VYNAS

ISPANIJA MircoBio La Resistencia 2021

PRANCŪZIJA Arnaud Combier Blanc Sain 2021

SAKARTVELAS Kapistoni Rkatsiteli 2019

SAKARTVELAS Kapistoni Chinebuli 2019

Sidabro Surkufas

Sidabro Sommelier Partners

Sidabro Sakartvelo skoniai

Sidabro Sakartvelo skoniai

ŠALIS A–>Z VYNAS

SAKARTVELAS Vine Ponto Chinuri 2018

MEDALIS PLATINTOJAS

Sidabro Sakartvelo skoniai

PORTUGALIJA Casa de Mouraz Branco 2020 Bronzos Vino divino

SAKARTVELAS Corporation Georgian Wine Umano Kisi 2019 Bronzos Rimi Lietuva

SAKARTVELAS Kapistoni Goruli Mtsvane 2021

Bronzos Sakartvelo skoniai

SAKARTVELAS Vazis Kalami Krakhuna 2018 Bronzos Sakartvelo skoniai

SAKARTVELAS Vine Ponto Rkatsiteli 2018 Bronzos Sakartvelo skoniai

„CHARDONNAY“.

SIDABRO IR BRONZOS MEDALIŲ LAIMĖTOJAI

MEDALIS PLATINTOJAS

ŠALIS A–>Z VYNAS

ITALIJA Barone Ricasoli Torricella Toscana IGT 2020

ITALIJA Castello d‘Albola Poggio Alle Fate Chardonnay Toscana IGT 2019

ITALIJA Tormaresca Pietrabianca Chardonnay Castel Del Monte DOC 2019

JAV Wente Vineyards Morning Fog Chardonnay 2019

NAUJOJI ZELANDIJA Esk Valley Artisanal Hawkes Bay Chardonnay 2020

PRANCŪZIJA Calmel & Joseph Villa Blanche Chardonnay Pays d‘Oc 2020

PRANCŪZIJA Domaine Des Carlines Tremoulette Chardonnay 2018

PRANCŪZIJA Georges Duboeuf Prestige Saint-Veran 2020

ITALIJA Maso Di Mezzo Chardonnay Dolomiti IGT 2020

Sidabro Liviko

Sidabro Prike Lietuva

Sidabro Balmerk Lithuania

Sidabro Tridens

Sidabro Amber Distribution Lithuania

Sidabro Hedonista

Sidabro Terua

Sidabro MV Group

Bronzos Baltic XL

„RIESLING“. SIDABRO IR BRONZOS MEDALIŲ LAIMĖTOJAI

MEDALIS PLATINTOJAS

ŠALIS A–>Z VYNAS

AUSTRIJA Birgit Eichinger Riesling Strass Kamptal 2021

VOKIETIJA Jacob Faber Piesporter Goldtröpfchen Auslese 2020

VOKIETIJA Symbiose Riesling Bio Vegan Trocken 2021

Sidabro Amber Distribution Lithuania

Sidabro Rimi Lietuva

Bronzos IKI Lietuva

„SAUVIGNON BLANC“. SIDABRO IR BRONZOS MEDALIŲ LAIMĖTOJAI

ŠALIS A–>Z VYNAS MEDALIS PLATINTOJAS

ČILĖ Leyda Single Vineyard Garuma Sauvignon Blanc Valle De Leyda 2021

ISPANIJA Familia Torres Fransola Penedes 2020

NAUJOJI ZELANDIJA Esk Valley Sauvignon Blanc Marlborough 2021

NAUJOJI ZELANDIJA Little Beauty Sauvignon Blanc Marlborough 2021

NAUJOJI ZELANDIJA Te Mata Estate Vineyards Sauvignon Blanc Hawkes Bay 2019

NAUJOJI ZELANDIJA Southern Ocean Sauvignon Blanc Marlborough

ITALIJA Cantina Toblino Bio Sauvignon 2020

PRANCŪZIJA Tino Pai Sauvignon Blanc 2021

Sidabro Balmerk Lithuania

Sidabro Amber Distribution Lithuania

Sidabro Amber Distribution Lithuania

Sidabro Prike Lietuva

Sidabro Baltic XL

Sidabro IKI Lietuva

Bronzos Prike Lietuva

Bronzos IKI Lietuva

KITŲ VEISLIŲ BALTASIS. SIDABRO IR BRONZOS MEDALIŲ LAIMĖTOJAI

MEDALIS PLATINTOJAS

ŠALIS A–>Z VYNAS

ARMĖNIJA Holani White Dry 2019

AUSTRALIJA Longview Kuhl Gruner Veltliner Adelaide Hills 2018

AUSTRIJA Josef Fischer Ried Kreuzbergc Gruner Veltliner Wachau Smaragd 2020

AUSTRIJA Schloss Gobelsburg Ried Lamm Erste Lage 2019

ISPANIJA Bardos Verdejo Rueda DO 2021

ISPANIJA Bodegas Naia K-naia Verdejo Rueda DO 2021

ISPANIJA Marques de Caceres Albarino Rias Baixas DO 2021

ITALIJA Damilano Langhe DOC 2021

ITALIJA Feudo Arancio Grillo Sicilia DOC 2021

ITALIJA Fresco di Masi Bianco Biologico Verona IGT 2021

ITALIJA Feudo Arancio Inzolia Sicilia DOC 2021

Sidabro Gadara

Sidabro Baltic XL

Sidabro Hedonista

Sidabro Eugesta Lietuva

Sidabro Balmerk Lithuania

Sidabro Hedonista

Sidabro Liviko

Sidabro Eugesta Lietuva

Sidabro Baltic XL

Sidabro Liviko

Sidabro Baltic XL

ŠALIS A–>Z VYNAS

ITALIJA San Marzano Edda Lei Bianco Salento IGT 2020

ITALIJA Santa Tresa Rina Ianca Grillo Viognier Sicilia DOC 2021

ITALIJA Sensi Collezione 1860 Pinot Grigio DOC 2021

ITALIJA Tommasi le Fornaci Lugana DOC 2021

ITALIJA Triade Bianco della Campania IGP 2020

ITALIJA Zenato Lugana Riserva DOC 2019

MOLDOVA Aurore Feteasca Regala  2021

PAR Ken Forrester the FMC Chenin Blanc 2020

PRANCŪZIJA Arthur Metz Pinot Pinot Vin d‘Alsace 2021

PRANCŪZIJA Gerard Bertrand Picpoul de Pinet 2021

PRANCŪZIJA Marquis de Goulaine Muscadet 2020

VENGRIJA Crazy Animals Busy Billy Gruner Veltliner 2020

VOKIETIJA Black 4est Blanc de Noir Trocken 2021

VOKIETIJA Black 4est Weissburgunder Trocken 2021

VOKIETIJA Ruppertsberger Gewürztraminer Pfalz 2021

ARMĖNIJA Van Ardi Kangun White Medium-dry 2019

ISPANIJA Finca de la Rica La Candelaria Rioja DOC 2020

ISPANIJA Ramon Bilbao Verdejo Rueda DO 2021

ITALIJA Anselmi San Vicenzo Veneto IGT 2021

ITALIJA Bottega Pinot Grigio Venezia DOC 2020

MOLDOVA Blanca Cuvee 2019

MOLDOVA Femme Incredible 2020

MOLDOVA Viorica 2020

MEDALIS PLATINTOJAS

Sidabro MV Group

Sidabro Momentin Lietuva

Sidabro Rimi Lietuva

Sidabro Balmerk Lithuania

Sidabro Turleksa

Sidabro MV Group

Sidabro Medinukai

Sidabro Vyno klubas

Sidabro IKI Lietuva

Sidabro Prike Lietuva

Sidabro IKI Lietuva

Sidabro Vynoteka

Sidabro Vynoteka

Sidabro Vynoteka

Sidabro Rimi Lietuva

Bronzos Gadara

Bronzos Winemaker

Bronzos Tridens

Bronzos MV Group

Bronzos Tridens

Bronzos Medinukai

Bronzos Medinukai

Bronzos Medinukai

ŠALIS A–>Z VYNAS

ROŽINIS. SIDABRO IR BRONZOS MEDALIŲ LAIMĖTOJAI

ITALIJA Feudo Arancio Queto Nero Avola Rosato Bio Sicilia 2021

ITALIJA Varvaglione Idea Rosa di Primitivo Rose 2021

JAV Serene Rose Wine Version 13 Oregon NV

NAUJOJI ZEALANDIJA Villa Maria Blush Sauvignon Rose 2021

PRABCUZIJA Chateau Gassier le Pas du Moine Bio 2020

PRANCŪZIJA Chateau de Montgueret Rose d‘Anjou 2021

PRANCŪZIJA Chateau Gassier le Pas du Moine Bio 2020

PRANCŪZIJA Chateau La Coste Rose Coteaux d‘Aix-En-Provence 2021

PRANCŪZIJA Domaine Ampelhus la Cigale Rose Pays d‘Oc 2021

PRANCŪZIJA E.Guigal Cotes du Rhone Rose 2021

PRANCŪZIJA Fleurs De Prairie Coteaux d‘Aix En Provence 2021

PRABCUZIJA Ogier Tavel 2021

PRANCŪZIJA Pellehaut Family Reserve Rose 2021

PRANCŪZIJA Pellehaut Harmonie de Gascogne Rose 2021

PRANCŪZIJA Sans Pretention Luberon Rose 2021

VOKIETIJA Black 4est Pinot Noir Rose Trocken 2021

ISPANIJA Arinzano A de Arinzano Rosado 2021

ISPANIJA Ramon Bilbao Rosado Rioja 2021

ISPANIJA The Guv‘nor Rose NV

ITALIJA Bottega Pinot Grigio Rose delle Venezie 2020

MOLDOVA 310 Merlot - Feteasca Neagra  2021

MEDALIS PLATINTOJAS

Sidabro Baltic XL

Sidabro IKI Lietuva

Sidabro Vyno klubas

Sidabro Liviko

Sidabro Prike Lietuva

Sidabro Aibė

Sidabro Liviko

Sidabro Hedonista

Sidabro Vyno klubas

Sidabro Eugesta Lietuva

Sidabro IKI Lietuva

Sidabro Prike Lietuva

Sidabro Turleksa

Sidabro Turleksa

Sidabro IKI Lietuva

Sidabro Vynoteka

Bronzos Amber Distribution Lithuania

Bronzos Tridens

Bronzos IKI Lietuva

Bronzos Tridens

Bronzos Medinukai

Pasiruoškite Viskio festivaliui!

„Whisky Ambassador“ – tai visos dienos mokymų programa, kurią sudaro škotiško viskio istorija, viskių regionų apžvalga bei jų specifika, viskio gamyba, degustavimas, viskio pardavimas, kiti pasaulio viskiai, viskio kokteiliai bei praktinės užduotys. Paskaitos ir mokomoji medžiaga - anglų kalba.

Mokymai vyks –2023 kovo 25 d.

Čia galėjo būti Lietuvos arba Ukrainos vyndario reklama

Žurnalo autoriai

VYNO IR KITŲ GĖRIMŲ PROFESIONALAMS

www.vynozurnalas.lt

Nr. 42. Leidžiamas nuo 2005 m. gegužės mėn. Kitas numeris bus išleistas 2023 m. gegužės mėn. Kasdien apie vyną skaitykite www.vynozurnalas.lt

El. paštas: info@vynozurnalas.lt

Adresas: Stumbrų g. 15 Vilnius, LT-08101

VYR. REDAKTORIUS

Arūnas Starkus

tel. 8 698 34 297 starkus@vynozurnalas.lt

DIZAINERIS IR MAKETUOTOJAS

Tadas Šaučiulis

AUTORIAI

Agnė Dovydaitytė, Ernesta Bilinskaitė, Karolina Buivydaitė, Deividas Zaikovskis, Domas Burnickis, Paulius Kovas, Aidas Šemežys, Arūnas Starkus, Asta Ramaškevičienė, Linas Vaitulevičius, Audrius Jokubauskas

KALBOS REDAKTORĖ

Asta Žūkaitė asta@vynozurnalas.lt

FOTOGRAFIJOS IR ŽEMĖLAPIAI

Agnė Dovydaitytė, Robertas Daškevičius, Gustas Saldys, Aidas Šemežys, Inesa Semionova, „Wielkie Sewowanie“ organizatoriai, Mindaugas Jokubauskas, Gintarė Jansonaitė (Vilniaus universitetas, Gyvybės mokslų centras), Austė Vagoraitė, Dainius Labutis, Arūnas Starkus, Karolina Buivydaitė, Deividas Zaikovskis, Domas Burnickis, Andrius Vinskas, Vygintas Skaraitis, Asta Ramaškevičienė, Ernesta Bilinskaitė, Šarūnas Jakštas, Antanas Dubra, Asta Žūkaitė

VIRŠELIO AUTORIAI

Tadas Šaučiulis ir Antanas Dubra

LEIDĖJA

VšĮ „Vyno dienos“

ISSN 1822-2153

PLATINIMAS IR NE ALKOHOLIO REKLAMA info@vynozurnalas.lt , tel. (8 5) 215 94 39

SPAUDA

UAB „Spaudos praktika”

TIRAŽAS

1500 egz.

Redakcija už reklamos turinį neatsako. Perspausdinti kurį nors straipsnį, paveikslą ar nuotrauką galima tik gavus rašytinį redakcijos sutikimą.

Arūnas Starkus

Aidas Šemežys Deividas Zaikovskis Karolina Buivydaitė

Domas Burnickis Paulius Kovas Linas Vaitulevičius

Asta Ramaškevičienė Audrius Jokubauskas

Agnė Dovydaitytė Ernesta Bilinskaitė