Kaip gyventi pasaulyje, kuriame pirminiai šaltiniai niekam nebeįdomūs, o nuomonės formuojamos skandalingomis internetinės žiniasklaidos antraštėmis? Belieka neprarasti tikėjimo kritiniu mąstymu ir kai kurių visuomenės narių gebėjimu skaityti ir įsigilinti. Ypač kai kalbame apie mūsų pačių sveikatą. Pagąsdinti krūties vėžiu – efektyviausias būdas susilaukti skaitytojų dėmesio, uždrausti, apriboti – nuostabus saviraiškos būdas politikams. Tačiau gyventi, tiksliau, per anksti mirti teks visiems suklaidintiems, ne politikams ar portalų redaktoriams. Todėl šiame numeryje kalbame apie vyną (alkoholį) ir sveikatą. Neimprovizuojame, neinterpretuo -
jame, bet perkeliame į mūsų žurnalą mokslininkų tyrimų rezultatus. Ta proga viršelį skyrėme Viduržemio jūros regiono dietai, kurios neatskiriama dalis yra vynas. Paskaitykite, ką apie Pasaulio sveikatos organizacijoje gimstančias rekomendacijas rašo dr. Laura Catena, ir suprasite, kad pasitikėti galima tik pirminiais šaltiniais ir savo įgūdžiais atskirti tiesą nuo patogios „tiesos“. Informacija iš pirmų lūpų yra mūsų žurnalo principas jau 20 metų. 2005-aisiais su pirmuoju numeriu nusprendėme, kad rašysime tik apie tai, ką esame patys patyrę, paragavę, aplankę, nufotografavę. Gero, atidaus, naudingo skaitymo.
Pagarbiai
Arūnas Starkus
Vyno žurnalo vyr. redaktorius nuo 2005 m.
20 Ora et labora – tikroji vyno influencerių paslaptis. Indra Ramanauskienė
28 Lietuvos vyninių žemėlapis
32 Margaux 2022. Arūnas Starkus
36 Labai saldus 2022-ųjų soternas ir barsakas. Arūnas Starkus
39 „Château Latour“ turi kitą strategiją. Arūnas Starkus
40 Ką valgo, kai geria bordo. Arūnas Starkus
42 Lietuvos vynuogynų raida: augimas, bendruomenė ir regioninis potencialas Vynuogynų Ramūnas Pilvelis
50 ‘Nebbiolo’ aukštikalnėse: sraigtasparniai, gėlės ir elegancija. Petras Jarašūnas
44 2021-ųjų metų derlius Pjemonte – moderni klasika. Petras Jarašūnas
58 Burgundija ant amerikietiškų kalnelių. Arūnas Starkus
4 „Vyno dienos“ sulaukė pilnametystės – dvidešimt! Rasa Starkus
24 Maisto ir vyno derinimas pagal Giuseppę Vaccarinį
30 Lietuvos someljė mokyklos dėstytojai apie patirtį, profesionalumą ir edukacinę misiją
46 Vyno brandinimo chemija. Dr. Šarūnas Zigmantas
57 Valdovų vakarienės Vilniuje
54 Ką geria valstybių vadovai. Ernesta Palubinskienė
64 Kur Latvijoje ieškoti geriausių vyno ir desertų derinių
10 Kaip klaidina antraštės apie alkoholį ir sveikatą. Laura Catena
14 Alkoholis ir vėžys. Parengė dr. Akvilė Stankutės
18 Vyno svarba Viduržemio jūros dietoje. Parengė dr. Arūnas Starkus
ne tik vynas
60 Meskalio kelias: kryžkelės ir duobės. Linas Starkus 2025 metų LSA lietuviško vyno ir midaus čempionatas
68 Čempionato rezultatai
Rasa Starkus
O
dievai, tai įvyko prieš dvidešimt metų! Įsivaizduojate, kai kurie, šįmet jau turintys galimybę apsilankyti „Vyno dienose“, tada dar tik gimė! Dvidešimt! Kiek kvietimų išsiųsta, kiek sutikta svečių, kiek vyno užregistruota, kiek ragauta, kiek paskaitų išklausyta, kiek pokalbių dalyvauta, kiek savanorių kartų išauginta… Vienu žodžiu, kai pagalvoji – kažkoks kosmosas! O gimė jos labiau iš pavydo nei iš meilės. Taip, taip, iš pavydo, gerai perskaitėte. Iš pavydo, nes kitur tokie pasibuvimai vykdavo, o pas mus ne... Kodėl kiti gali susirinkti, džiaugtis vyno taure, klausytis, ką kalba vyndariai, kalbėtis apie saulę, vyną ir bites, o mes ne? Besimokydami ir bekeliaudami po vynuogynus įvairiose pasaulio šalyse, kur laisvi žmonės gyvena, dirba ir švenčia gyvenimą, kur organizuoja vyno šventes ir parodas, prieš
gerus dvidešimt metų ir mes ryžomės – darom! Galvoje sukosi Austrijoje matyti vaizdai: gegužės mėnuo, žydintys abrikosai, vyno statinės, o ant jų – po kelis vyno butelius. Šalia stovi vyndariai, vyno pardavėjai, visi kalbasi, juokauja, rimtai domisi ir bando suprasti, kaip iš vynuogių ir jų vyno galime pajusti tai, kas giliai žemėje, kas žydi aplink ar ką mums kalba žmogaus istorija, darbas ir tradicijos. Taigi su tokiu sumanymu ir įsiprašėme į kiemelį Vilniaus senamiestyje, kuriame kartais vykdavo koncertai, kur tuomet vyko šiuolaikinio meno parodos.
Tarptautinė vyno paroda „Vyno dienos“ gimė 2005-ųjų gegužės mėnesį. Kai Lietuva šventė įstojimo į Europos Sąjungą metines ir tapo NATO nare. Kitais žodžiais tariant, kai Lietuvoje kasmet stiprėjo laisvė ir saugumas.
TRUPUTIS CHRONOLOGIJOS IR NUOTYKIŲ...
2005-ieji. Pirmasis kartas. Neižinojome, kas išeis, bet tikėjome, kad kuriame šventę, Vilniaus miesto šventę. Pačioje miesto širdyje – Šiuolaikinio meno centre. Tiesą pasakius, mažai kas priminė Austriją su žydinčiais abrikosais. Kaip šiandien prisimenu apniukusį gegužės 6-osios dangų, lynojo. Lindėjome didelėje palapinėje ŠMC kiemelyje. Susirinkome keli pardavėjai, daugiau keliaujantys arba reziduojantys užsienio atstovai, kurie suprato, koks renginys užgimsta. Anuomet atrodė, kad tokie renginiai įmanomi tik vyno šalyse. Nors saulės taip ir neišmeldėme, nuotaika buvo ypatinga – šventėme gyvenimą, šventėme laisvę. Šypsenos, garsios kalbos, apsikabinimai ir, žinoma, vyno taurės, ant kurių išgraviruota „Vyno dienos 2005“. Kai kam tai tapo taurių kolekcijos pradžia. Renginį vainikavo 1945-ųjų, pergalės metų, derliaus vyno degustacija. Vyndariams tai buvo pirmasis derlius po karo... Ir nors kaina už degustaciją nebuvo maža (visgi vyną teko medžioti po visą pasaulį – tiek nedaug jo belikę), norinčiųjų degustuoti skaičius glostė širdį. Šventė pasisekė, ir viltis surengti ją ir kitąmet tapo vis tikresnė. Vyno statinės dangtis, graviruotas „Vyno dienų“ simboliu, medinė milžino skulptūra daugeliui išliko atminty iki šių dienų. Bilietų buvo galima įsigyti tik mažoje „Vyno klubo“ parduotuvėlėje Barboros Radvilaitės gatvėje, atidarytoje prieš dvejus metus.
2006 m. Vis labiau tikėjome savimi. Vis daugiau vyno prekiautojų sutiko dalyvauti. Nors abrikosų nepasodinome, bet Austrijos vyndariai atvyko. Ir čia žemai lenkiu galvą tuometiniam Austrijos ambasadoriui Michaeliui Schwarzingeriui, ypač jo žmonai Rosemarijai. Jų dėka ir vėliau vis atvykdavo keletas vyndarių iš šios nuostabios vyno ir kalnų šalies. Dėl nenuspėjamo pavasarinio oro iš kiemelio persikėleme į erdvias ŠMC sales. Daugėjo degustacinių salių. Žmonės norėjo daugiau ir daugiau renginių. Užsienio šalių ambasadorių pagalba buvo nepamainoma. Jiems tai unikali galimybė parodyti svarbią savo šalies žemės ūkio šaką – vyndarystę. 2006-aisiais turėjome net Kanados vyno stendą. Jį suorganizavo tuometinio Kanados patikėtinio žmona Marianne Kohl. Kilusi iš Danijos, būtent per šios šalies importuotojus ji surinko puikią Kanados vyno „tapatybės kortelę“ ir pateikė Lietuvos žmonėms. Į parodą drąsiau kvietėme garbingus Lietuvos ir užsienio svečius, Vilniaus miesto vadovus. Ir atsitik tu man taip, kad tais metais mūsų šalyje lankėsi tuometinis Sakartvelo prezidentas Micheilas Saakašvilis. Taip į parodos atidarymą atvyko šalies, kuri vyno istorikų laikoma vyndarystės lopšiu, vadovas. Na, ne be nuotykių. Nes pagal protokolą jį turėjo lydėti atitinkamo lygio mūsų šalies pareigūnas. Kadangi mūsiškiai aukšto rango politikai „Vyno dienose“ lankytis drovėjosi, jį atlydėjo tuometinis Vilniaus meras Artūras Zuokas. Jis ir padėjo „atlaikyti“ protokolo reikalavimus.
2009–2010 m. nebuvo lengvi. Pasaulinė ekonomikos krizė stabdė verslo gyvenimą. Viskas lėtėjo, nuostolių patyrė visi. Nebežinojome, ar važiuos vyndariai, ar dalyvaus vyno vežėjai, ar dar domėsis vyno ragautojai. Reikėjo vis naujų idėjų, kaip sudominti ir padrąsinti vyndarius ir pardavėjus dalyvauti parodoje, reikėjo kviesti ir lankytojus, kurių nuotaika irgi nebuvo labai pakili. Kitaip nei vyndariai, metai iš metų keliaujantys per tas pačias parodas, vyno ragautojai norėjo vis kažko naujo, vis kažko stebinančio. Gerai, kad mums idėjų netrūko. Pirmą kartą parodoje pasirodė ir prekiautojai vynuogių sodinukais, tinkamais sodinti ir lietuviškuose šlaituose. Didieji importuotojai „Mineraliniai vandenys“, „Bennet Distributors“ solidariai su mažaisiais – „Burbulio vynine“, „Baltic Wines and Spirits“ ir kitais palaikė mus, ir paroda toliau tęsė savo veiklą. Atvyko vyndariai iš Moldovos bei Makedonijos. Vilniui tapus Europos kultūros sostine, pirmą kartą „Vyno klubo“ iniciatyva buvo išleistas specialus vynas, kuriuo vaišinosi ir kita tų metų kultūros sostinė Lincas. Tik lietuviškojo versiją puošė dailininko Rimvydo Kepežinsko ir dizainerio Lino Gliaudelio sukurta etiketė.
Ir tai dar buvo ne viskas! Arūnas Starkus išpildo savo svajonę ir įvyksta pirmasis vyno ir desertų derinių čempionatas. Atskiroje salėje konditeriai ir someljė pirmą kartą pristato komisijai desertą, derina prie jo vyną ir dar apie viską pasakoja. Kas galėjo pagalvoti, kad tada užgims dar viena, dabar jau tarptautinė veikla, skatinanti restoranus labiau įtraukti ir desertų kūrėjus bei saldaus vyno gamintojus?! Tiesa, reikia paminėti, kad, skaitant anų laikų spaudą, tiesiog pavydu… Tada galėjai iš anksto sužinoti, kas kokius vynus atveš į parodą ragauti, ką su kuo derins ir kodėl. Tada dar turėjome teisę ir laisvę žinoti. 2011–2012 m. Vilnius tampa vis labiau pastebimas. Apie mus jau žino kaip apie gastronomijos kultūros centrą. Parodos atidarymo metu mano vardu gavome Prancūzijos Respublikos žemės ūkio riterijos apdovanojimą. Parodos sales papildo kino salė, kurioje rodomi dokumentiniai ir meniniai filmai vyno ir gastronomijos tema. Vyksta fotografijų bei karikatūrų parodos. Su vynais grįžta Kanados vyndariai, o JAV ambasada įrengia atskirą savo šalies vyno stendą. Degustacijose netrūko susidomėjimo biodinaminiais ir ekologiškais vynais. Į parodą atvyko žymi Italijos vyno knygų autorė, vyno ekspertė Michele Shah. Kaskart, prisiminus ilgas eiles žmonių, laukiančių patekti renginius, apimdavo dvejopas jausmas: gera matyti tiek vynu besidominčių žmonių, bet kaip padidinti ir pagerinti degustacines sales? Iniciatyvą dalyvauti parodoje parodė ir Lietuvos sūrininkai. Atsirado ir gurmaniškų produktų stendai. 2013–2014 m . Atrodė, kad jau visko yra. Tačiau būtent šiais metais pirmą kartą stende pasirodė pirmasis licencijuotas lietuviško vyno vyndarys Česlovas Ramoška. Aviečių, serbentų vynas traukė sentimentų sugraudintus ragautojus. Pasipylusios istorijos ir išpažintys atskleidė, kad naminis vynas Lietuvoje daromas vos ne kas antruose namuose. Lietuvos vyndarių asociacija parengė paskaitą „Naminio vyno darymas“. Iš Prancūzijos atvažiuoja Peeras Pfeiferis, garsiųjų vyno pirklių namų „Borie Manoux“ atstovas. Prasidėda ilgametė draugystė su 1855 m. klasifikuotų didžiųjų Medoko ir Soterno ūkių asociacija, kuri kasmet atsiunčia degustavimui ypatingų vyninių vynus. Iš Japonijos atvyko ir įspūdingą pristatymo šou surengė „Born“ sakės gamintojas Atsuhidė Kato. Degustacijų sales papildo vyno ir muzikos derinimo sesijos. Tačiau nuotaiką pradeda temdyti
2014-aisiais prasidėjęs karas Ukrainoje. Aktualios diskusijos šia tema pritraukė nemažą ratą susirūpinusių klausytojų. Susidomėjimas paroda augo. Gausios dalyvių ir lankytojų užklausos ir noras atvykti kėlė klaustrofobiją. Šiuolaikinio meno centre nebetilpome. Reikėjo atverti duris ir įleisti šviežio oro. 2015–2016 m. Su dideliu nerimu persikėlėme į „Litexpo“ parodų centrą. Girdėjome daug nuogąstavimų, kad šventė sunyks, kaipgi „Vyno dienos“ be senamiesčio, be Gatvės muzikos dienų, su kuriomis paroda retkarčiais sutapdavo, be ošiančių restoranų ir kavinių. Tačiau jautėme, kad „Vyno dienos“, prasidėjusios kaip vyno mėgėjų šventė, pamažu tampa rimta tarptautine paroda. Pirmąją parodos dieną jau kelerius metus rinkdavosi vyno profesionalai pasirinkti į savo meniu naujienų, rašyti straipsnių ir mokytis, o antroji diena būdavo labiau skirta gurmaniškos kultūros mėgėjams. Nuogąstaudami, kad žmonės neprisiruoš nukeliauti iki Neries slėnio šalia Lazdynų rajono, sugalvojome „vynobusą“, kuris turėjo vežti norinčius nuo Operos ir baleto teatro iki „Litexpo“. Tačiau kitais metais jo jau nebeprireikė – visi žinojo, kaip atvažiuoti iki parodų centro. Lankytojai traukė pėstute nuo viešojo transporto stotelių, taksi atrado naują šventę. Šalia besitęsiančių vyndarių ir vyninių apdovanojimų atsirado dar vienas konkursas, skatinantis mokytis ir domėtis. Lietuvos someljė mokykla pradėjo aklojo degustavimo konkursą „Nosis“. Jame lankytojai galėjo išbandyti savo žinias ir patirtį. Šis konkursas vyksta iki šiol, ir kasmet įspūdingu prizu apdovanojama jautriausia nosis. Tais metais „Sweet root“ restorano komanda drauge su Arūnu Starkumi didelei auditorijai parodė dar vieną įspūdingą virtuvės gyvenimo tendenciją – žolelių naudojimą virtuvėje ir jų derinimą su vynu. Įspūdinga degustacija nepaliko abejingų. Atrodė, kad iš parodos visi patrauks rinkti valgomųjų žolelių ir nusiaubs visas „Litexpo“ apylinkes.
2017–2018 m. prasidėjo su iššūkiais. Nė nemaniau, kad teks susidurti su politiniu nihilizmu. Susirinkusių biurokratų būrys sprendė mūsų visų likimą. Nelabai nutuokdami, ką kalba, bet aklai tikėdami savo tiesa, paremta neegzistuojančiais tyrimais, jie sprendė daug dalykų, taip pat ir tai, ką mes, suaugę žmonės, galime ar ko negalime skaityti, matyti, kalbėti, žinoti, kelintą ragauti, kokiame krepšyje ką nešti ir už kokios tvoros turime stovėti, jei per šventę norime išgerti vyno taurę. Sąmoningus piliečius tuometinė valdžia išvadino „potencialiais ligoniais“ ir kiek galėdama apribojo žodžio ir žinių apie vyną laisvę. Bet paroda išliko. Ir vėl norėtume padėkoti užsienio šalių ambasadoriams: ne vienas jų stovėjo ir kartojo, kad vynas jų šalyje yra civilizuotos kutūros dalis, kad vyndarystė yra svarbi jų ekonomikos ir žemės ūkio šaka. Ėjome į gatves su šūkiais „Laivė rokenrolui“, gimė judėjimas „Mes ne ligoniai“. Net iš Briuselio atvyko asociacijos „Wine in Moderation“ delegacija. Deja, tuometinei Lietuvos valdžiai tai buvo nė motais.
2019 m. nepaisant visų politinių burbuliavimų „Vyno dienos“ įvyksta ir yra didžiausios šios parodos istorijoje. Įrengiame net 137 stendus – rekordinis kiekis dalyvių. Paroda švenčia penkiolikos metų jubiliejų! Į atidarymą perkeliama lietuviško vyno čempionato, kurį organizuoja Lietuvos someljė asociacija, apdovanojimo ceremonija. Lankytojus traukė gausesni lietuviško vyno stendai. Lietuvių vyndariai vis drąsiau pristato savo vyną prie pasaulinės klasikos pripratusiems vyno mėgėjais. Parodos išvakarėse lankytojai ir svečiai pradėjo organizuoti temines vakarienes.
2020–2021 m. neužmirš visas pasaulis. Pasaulis sustojo dėl COVID-19. Žmonės bijojo vienas kito. Vaikščiojome su kaukėmis ir nežinojome, kas bus už dienos. „Vyno dienos 2020“ jau buvo suplanuotos, stendai subraižyti, užsakyti. Balandžio pradžioje supratome – stop! Stabdome. Kai kurie dalyviai su viltimi nukėlė dalyvavimą po metų, kai kurie nusprendė nerizikuoti. Per dvejus pandemijos metus kiekvienas iš mūsų organizavo daugybę nuotolinių degustacijų, išmokome kalbėtis ir derėtis nuotolinių pokalbių, sesijų metu. Įvaldėme tokius komunikacijos būdus, kokių nė neįsivaizdavome esant. Sprendimą nerengti parodos ir 2021-aisiais priėmėme skausmingai. Pasaulis atsidarinėjo, bet su didėlėmis baimėmis. Parodos dar tylėjo užsidariusios. Tylėjome ir mes. Nes būtent į parodas suvažiuoja lankytojai iš įvairių šalių, bendrauja, apsikabina. Todėl nusprendėme dar palaukti. Žinia tiek dalyvių tiek lankytojų buvo sutikta supratingai. Geriau sveikiems ir gyviems susitikti 2022-aisiais. 2022 m. ir susitikome, deja, bet jau nebe visi. Kai kurie vyndariai nusprendė nebetęsti savo veiklos. Kai kuriuos palydėjome į amžinąjį poilsį. Nuotaikos buvo nekokios. Prasidėjęs karas Ukrainoje ne vieną varė į neviltį ir kėlė baimę tapti kita auka. Norėdami padėti ukrainiečiams vyndariams į parodą atsigabenome kelių vyndarių vyno. Edmundo Jakilaičio iniciatyvinės grupės dėka, tai padarėme sklandžiai ir greitai, atsižvelgiant į visas karo sąlygas. Pirmą kartą parodoje nuotoliu dalyvavo Ukrainos vyndariai. Pirmą kartą nuotoliu tiesiogiai transliavome ir parodos diskusijas visam pasauliui. Lietuvių vyndarių vyno apdovanojimai užsitęsdavo ilgiau, sąrašai ilgėjo. Europos Sąjungai Lietuvą paskelbus vyną gaminančia ir vynuoges auginančia šalimi, atsirado vilties, kad bent tai padės Lietuvos vyndariams atgauti žodžio laisvę. Tačiau, kaip sakė vienas protingas žmogus, dažnai viltis pralaimi, o laimi tikėjimas.
2023–2024 m. „Vyno dienose“ tas tikėjimas ir laimėjo. Pasaulio ir Europos someljė čempionatuose dominavo Baltijos ir Skandinavijos šalių someljė. Lietuviai nenusileisdami dalyvavo ir užėmė aukštas vietas, demonstruodami puikias žinias ir įgūdžius. Pasaulio someljė čempionu tapęs latvis Raimonds Tomsons „Vyno dienose“ vedė kelias degustacijas. Įsivaizduojate?
Degustacija su pasaulio čempionu! Dar didesnis įvykis – jungtinis 14 Ukrainos vyninių nacionalinis stendas, apsuptas rekordinio skaičiaus lankytojų. Tarptautinė gastronomijos verslo spauda ir gidai apie „Vyno dienas“ rašo kaip apie vieną progresyviausių, gilaus turinio renginį, gausiai lankomą žingeidžių profesionalų bei mėgėjų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš aplinkinių valstybių. 2024 m. parodos šūkis „Balsuok už vyną“ Lietuvos vyno pasauliui tapo mažyčio laimėjimo simboliu. Lietuvos vyndariams pasodinus jau daugiau nei 100 ha vynuogynų, „Vyno žurnalas“ paskelbė Lietuvos vyninių lankymo žemėlapį. Buvo nuspręsta parodoje balsavimo būdu išrinkti dieną vyno kultūrai paminėti. Dauguma „Vyno dienų“ lankytojų balsavo už gruodžio 7-ąją – dieną, kai Europos Sąjunga patvirtino Lietuvą vynuogių auginimo šalimi. Ta proga pirmą kartą po tiek metų atvykę Žemės ūkio ministerijos ir įvairių partijų atstovai nuoširdžiai džiaugėsi tokiu pasiekimu bei minimalios informacijos apie gėrimus leidimu. Nacionalinę vyno kultūros dieną vėliau patvirtino ir Lietuvos Seimas. Ar ilgam? Pamatysim. Tačiau šiandien, žengdami į trečiąjį tarptautinės vyno ir kitų gėrimų parodos „Vyno dienos“ dešimtmetį, galime tik patvirtinti – „Per amžius vynas“. Laikas parodys, kiek dar gyvuosime. Kad ir kaip bandoma mus
užgniaužti draudimais, vis tiek žingsnis po žingsnio žengiame link civilizuoto pasaulio, kviesdami vyndarius, kuriais didžiuojasi ir eiliniai jų šalių žmonės, ir prezidentai, kasmet jiems padėkodami už jų sunkų darbą ir didelį indėlį į tų šalių ekonomiką.
Sveikata: ar yra saugus alkoholio vartojimo lygis
Vyndarė ir gydytoja Laura Catena
Per tris dešimtmečius, kuriuos praleidau dirbdama skubios pagalbos gydytoja Kalifornijoje, mačiau tragiškai pasibaigusių nelaimingų atsitikimų, kuriuos sukėlė vairavimas išgėrus, ir gydžiau nesuskaičiuojamą daugybę pacientų, apsinuodijusių alkoholiu ir turinčių kitų su alkoholio vartojimu susijusių ligų. Iš arti mačiau pražūtingą piktnaudžiavimo alkoholiu poveikį. Tačiau šiuo straipsniu noriu paaiškinti, kodėl turime atsisakyti minties, kad nėra saugaus alkoholio kiekio, ir kodėl turime suteikti žmonėms informaciją, kad jie patys galėtų priimti sprendimus – vartoti alkoholį ar ne.
Būdama šimtametės vyndarių šeimos narė ir gydytoja su Harvardo ir Stanfordo diplomais, visą gyvenimą norėjau išmokti be išankstinio nusistatymo teisingai atsakyti į klausimą, kas yra saugus alkoholio vartojimas. Todėl stengiausi perskaityti kiekvieną paskelbtą mokslinį straipsnį apie alkoholį ir sveikatą. Mano noras objektyviai žinoti tiesą sustiprėjo, kai Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2023 m. sausio mėn. paskelbė, kad „jokio alkoholio kiekio vartojimas nėra saugus“ mūsų sveikatai.
SAIKINGO ALKOHOLIO VARTOJIMO POVEIKIS ŠIRDIES IR
KRAUJAGYSLIŲ SISTEMAI
Mokslo bendruomenė mokslinių žurnalų svarbą vertina poveikio koeficientu. Žurnalo „Lancet“ poveikio koeficientas yra 98,4 – vienas didžiausių medicinos srityje. Jame paskelbtas 2020 metų Pasaulinis ligų naštos tyrimas ( 2020 Global Burden of Disease study )¹ teigia: „Vyresniems nei 40 metų amžiaus suaugusiesiems alkoholio vartojimo keliama rizika sveikatai skiriasi priklausomai nuo amžiaus ir regiono. Nedidelio alkoholio kiekio vartojimas šios amžiaus grupės žmonių sveikatai gali teikti tam tikrą naudą, pvz., mažinti širdies ir kraujagyslių ligų, insulto ir diabeto riziką.“ Šis teiginys pagrįstas dešimtmečiais atliekamais stebėjimo tyrimais, nuosekliai patvirtinančiais, kad saikingai alkoholį vartojantys asmenys patiria apsauginį poveikį širdžiai ir sumažėja jų mirtingumas². (Saikingo alkoholio vartojimo apibrėžimas įvairiuose tyrimuose šiek tiek skiriasi, tačiau paprastai tai yra 1–2 standartiniai alkoholio vienetai (SAV – 10 g gryno etilo spirito) per dieną, kelias dienas per savaitę nevartojant alkoholio.)
Ląstelių, gyvūnų ir žmonių tyrimai³ įrodo, kad alkoholis gali padidinti gerojo cholesterolio (DTL) kiekį ir sumažinti krešulių, kurie sukelia širdies priepuolius ir embolinius insultus, susidarymą (iš esmės alkoholis veikia kaip krešulių naikintojas). Taip pat yra patikimų duomenų, rodančių, kad saikingas alkoholio vartojimas mažina vidutinį cukraus kiekį kraujyje ir diabeto riziką⁴. (Nors alkoholio vartojimas siejamas su širdies priepuolių sumažėjimu, kai kuriems žmonėms jis gali padidinti tam tikrų ligų – aritmijos, prieširdžių virpėjimo – riziką, todėl asmeninę riziką visada įvertinkite su savo gydytoju.)
Nepaisant mokslinių įrodymų, saikingo alkoholio vartojimo apsauginis poveikis širdies ir kraujagyslių ligų atveju buvo atmestas ir puolamas prieš alkoholį kovojančių grupių. Jų poziciją atspindinčios žinutės išplito svarbiausiais žiniasklaidos kanalais. Tačiau atidžiau išnagrinėjus jų straipsniuose minimus tyrimus dažnai nepavyksta atskleisti viso vaizdo. Pavyzdžiui, nuolat cituojamoje „JAMA Network“ 2023 metų apžvalgoje⁵ ir „The New York Times“ straipsnyje „Kaip raudonasis vynas prarado sveikatingumo aureolę“ saikingo alkoholio vartojimo žala neįrodoma. Priešingai, teigiama, kad didesnė mirtingumo rizika, susijusi su alkoholio vartojimu, prasideda moterims nuo 1,8 SAV per dieną, o vyrams – nuo 3,2 SAV per dieną, t. y. kiekių, kurie viršija
Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir JAV rekomendacijas⁶. Kitas šiuose straipsniuose dažnai minimas tyrimas buvo paskelbtas 2024 metais žurnale „Journal of Studies on Alcohol and Drugs“, kurio poveikio koeficientas 2,4 (plg. su „Lancet“ 98,4). Jame žadama perskaičiuoti anksčiau paskelbtų tyrimų rezultatus ir įrodyti, kad alkoholis nemažina širdies ir kraujagyslių ligų rizikos⁷. Tarp tyrėjų yra Timas Stockwellas ir Timas Naimis, kurie abu pripažįsta gavę finansavimą iš antialkoholinių organizacijų. Pradedama nuo 3248 tyrimų, o paskui atrenkami tik 6, atmetant tuos, kuriuose atsižvelgiama į alkoholio vartojimo būdą, vien tam, kad būtų galima padaryti išvadą, jog nedidelis alkoholio kiekis neapsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Dar didesnė problema tai, kad pats T. Stockwellas pripažįsta, jog pasirinkti straipsniai yra neteisingai išvardyti⁸. 3-uose iš 6 tyrimų, kurie buvo atrinkti kaip nešališki, paaiškėjo, kad saikingai geriančių alkoholį asmenų mirtingumas yra mažesnis ir priklausomybė tarp suvartotojo alkoholio kiekio per dieną ir mirtingumo yra J raidės formos.
Neabejotina, kad vartojamas dideliais kiekiais alkoholis didina kelių rūšių vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, psichikos ligų, demensijos ir nelaimingų atsitikimų riziką. Dideliais kiekiais vartojamas alkoholis yra žinomas kaip kancerogenas ir gali viršyti natūralius kepenų perdirbimo pajėgumus. Esant tokiai būklei, jūsų kepenys nesugeba greitai pašalinti kenksmingų šalutinių produktų, pavyzdžiui, acetaldehido. Net ir suvartojus 1 SAV per dieną ir galimai dėl to padidėjus estrogenų gamybai, 1,1 karto gali padidėti krūties vėžio rizika⁹. Taigi, vidutinei moteriai per visą gyvenimą tikimybė susirgti išaugtų nuo 12 iki 13,2 proc. 60 metų amžiaus moteriai, kurios tikimybė mirti dėl širdies ir kraujagyslių ligų yra 10 kartų didesnė, nei mirti nuo krūties vėžio¹⁰, dauguma gydytojų nerekomenduoja visiškai susilaikyti nuo alkoholio vartojimo.
Dažnai nepaminima, kad saikingai vartojant alkoholį kai kurių vėžinių susirgimų sumažėja¹¹: skydliaukės, inkstų ir kai kurių hematologinių piktybinių navikų, nors priežastys nežinomos. Iš 40 proc. vėžio atvejų, kurie siejami su valdomais veiksniais, beveik 20 proc. buvo susiję su tabako vartojimu, 15 proc. buvo nulemti viršsvorio, nesveikos mitybos ir fizinio pasyvumo, 8 proc. – su ultravioletiniais spinduliais ir tam tikromis infekcijomis, o šiek tiek daugiau nei 5 proc. – su alkoholiu ir daugumą atvejų patyrė daug geriantys asmenys¹². Tarp daugybės dalykų, kuriuos galėtų rinktis alkoholio vartotojai siekdami sumažinti vėžio riziką, yra Viduržemio jūros dieta (į kurią įeina saikingas vyno vartojimas). Ji siejama su mažesniu sergamumu vėžiu ir mažesniu širdies bei kraujagyslių ligų paplitimu¹³. Moterys, kurios vartoja alkoholį, gali sumažinti krūties vėžio riziką, padidindamos foliatų (folio rūgšties) kiekį savo mityboje.
ALKOHOLIO POVEIKIS ŽMOGAUS ORGANIZMUI YRA PLATUS
Bendras alkoholio poveikis žmogaus organizmui tirtas daugybę kartų. Žurnale „The Journal of Prevention of Alzheimer’s Disease“ pristatomas tyrimas, kaip reguliarus saikingas alkoholio vartojimas susijęs su geresne bendrąja vykdomosios ir regimosios atminties funkcija tarp vyresnio amžiaus suaugusiųjų¹⁴. Reumatoidiniu artritu sergančių pacientų tyrimai parodė galimą lengvo ar vidutinio alkoholio vartojimo naudą¹⁵. Kalbant apie streso mažinimą, 2023 metais. Harvardo universiteto atlikto tyrimo metu nustatyta, kad saikingas alkoholio vartojimas smarkiai sumažino migdolinės liaukos, atsakingos už „kovok arba bėk“ reakcijas smegenyse, aktyvumą ir su tuo susijęs apsauginis poveikis nuo širdies ir kraujagyslių ligų buvo dar didesnis tiems, kam buvo diagnozuotas nerimas.
MŪSŲ KOMUNIKACIJA APIE ALKOHOLĮ IR SVEIKATĄ YRA YDINGA
Tačiau nė vienas iš šių kompleksiškų tyrimų nėra skelbiamas populiariojoje žiniasklaidoje dėl dominuojančių kitokio pobūdžio žinių. Peržiūrėjus 2023 m. PSO leidinį „Pranešimai apie alkoholį. Žurnalistams skirtas vadovas“, pirmiausia nustebina, kad tarp dokumento autorių yra asmuo, dirbantis „Movendi International“ – blaivybę propaguojančioje organizacijoje.
Išsamiai išanalizavus dokumentą paaiškėjo, kad jame nurodyti šaltiniai nepatvirtina dokumento teiginių. Ataskaitoje rašoma: „Nors keletas ankstesnių tyrimų rodo, kad saikingas alkoholio vartojimas gali duoti naudos sveikatai, naujesni tyrimai rodo, kad anksčiau buvo naudojamos prastos metodikos ir kad daugelį jų finansavo alkoholio pramonė.“ Tuo tarpu šaltinyje, kuriuo remiamasi¹⁶, teigiama, kad 95 proc. iš 386 tyrimų 2020 metais. buvo finansuojami nepriklausomai. O nedaugelio, kurie gavo alkoholio pramonės paramą, analizė nenustatė jokio ryšio tarp finansavimo šaltinio ir rezultatų sveikatos srityje. PSO vadovo teiginys, paneigiantis alkoholio apsaugines
savybes, nėra pagrįstas nurodytais šaltiniais. „Nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių plačiai paplitusį mitą, kad raudonojo vyno vartojimas padeda išvengti širdies priepuolių“, – teigiama ataskaitoje. O nurodomas 2018 metų „The Lancet“ straipsnis¹⁷ tiesiogiai prieštarauja šiam teiginiui: „padidėjęs alkoholio vartojimas buvo logaritmiškai susijęs su mažesne miokardo infarkto [širdies priepuolio] tikimybe“. Tame pačiame tyrime padaryta išvada, kad „mažiausio mirtingumo dėl visų priežasčių [mirties nuo bet kokios priežasties] rizika“ buvo vartojant apie 100 g gryno alkoholio per savaitę, o tai atitinka 1 taurę 12 proc. stiprumo vyno per dieną.
Šio 2018 metų. „Lancet“ tyrimo 48 puslapių priede atskleidžiamas dar palankesnis saikingo alkoholio vartojimo vaizdas¹⁸:
• visą gyvenimą susilaikiusių nuo alkoholio mirtingumas dėl visų priežasčių buvo didesnis nei išgeriančių vieną ar du kartus per dieną. Tų, kas keletą dienų per savaitę suvartodavo iki 200 g alkoholio (2 taurės per dieną), mirtingumas buvo mažesnis, lyginant su saikingesniais gėrėjais;
• priedo duomenys atskleidė, kad vyno mėgėjai buvo sveikesni už stipriųjų gėrimų mėgėjus, tačiau tai neatsispindėjo pagrindiniame dokumente. Tyrėja Eva Schernhammer iš Medicinos universiteto Vienoje pakomentavo, kad šio fakto paminėjimas būtų pakeitęs žiniasklaidos pranešimų antraštę į tokią, kokios būdavo populiaros prieš porą metų: „Kaip rodo nauji tyrimai, taurė vyno ar alaus per dieną gali padėti žmonėms gyventi ilgiau“.
Kai tokia gerbiama institucija kaip PSO pateikia ataskaitas su klaidinančia informacija, nenuostabu, kad pasipila antraštės su „saugaus kiekio nėra“. Visame PSO vadove ir dominuojančiuose naujausiuose žiniasklaidos pranešimuose šia tema linkstama painioti teiginius apie saikingo alkoholio vartojimo riziką su bendrais teiginiais apie alkoholio žalą. Skaitytojui susidaro vienpusiškas įspūdis, kad visi alkoholiniai gėrimai kelia didelį pavojų sveikatai. Jei palyginsime, pavyzdžiui, su vairavimu, tai būtų tas pats, kas žiūrėdami į statistiką apie mirtis dėl greičio viršijimo ar neatsargaus vairavimo darytume išvadas apie saugaus vairavimo pavojus.
ABEJONĖS DĖL METODIKOS
Per pastaruosius du dešimtmečius tyrėjai pagrįstai kvestionavo senesnių alkoholio ir sveikatos tyrimų metodiką. Kai kuriuose iš šių senesnių tyrimų kontrolinėse grupėse nebuvo atskirti niekada negėrusieji nuo buvusių smarkiai girtaujančiųjų ir sergančiųjų (žmonių, kurie nustojo gerti dėl ligos). Pamokos buvo išmoktos, o tyrimų protokolai ištaisyti. Naujesni, geresniais metodais atlikti tyrimai vis dar rodo apsauginį saikingo alkoholio vartojimo poveikį. Todėl gerbiami, įtakingi leidiniai, tokie kaip „The Lancet“, „Journal of the American College of Cardiology“, „Circulation“¹⁹ ir „Mayo Clinic Proceedings“ toliau publikuoja straipsnius, patvirtinančius, kad saikingas alkoholio vartojimas, ypač valgio metu, mažina širdies ir kraujagyslių ligų pavojų. Iš dalies problema yra tai, kad daugelis šių tyrimų yra stebėjimo tipo, o stebėjimo duomenis gali veikti daug neįvertintų veiksnių (kurie gali lemti skirtingą rezultatų intepretavimą).
Didelio masto atsitiktinių imčių kontroliuojamasis tyrimas – auksinis tyrimų standartas, kuriuo geriau nustatomas priežastinis ryšys ir kuris naudojamas vaistams vertinti, bet niekada nebuvo
atliktas alkoholio ir sveikatos srityje.
Gera žinia vyno mėgėjams visame pasaulyje yra tai, kad šiuo metu Ispanijoje jau atliekamas didelis, 10 tūkst. pacientų atsitiktinių imčių kontroliuojamas tyrimas²⁰, o rezultatų tikimasi sulaukti po penkerių metų. Pusė pacientų, kurie paprastai laikosi Viduržemio jūros regiono dietos, atsitiktinės atrankos būdu toliau geria vyną, o pusė jų visiškai susilaikys nuo alkoholio.
Svarbu pabrėžti, kad besaikis alkoholio vartojimas kenkia sveikatai ir panaikina bet kokią galimą lengvo ar saikingo vartojimo naudą. Todėl alkoholio pramonė turi padėti sumažinti žalą, kurią gali padaryti alkoholis. Turi tapti normalu neaptarnauti apsvaigusių žmonių, gausiai pilti vandens – kaip mane mokė tėvas, viena stiklinė vandens už kiekvieną vyno taurę – ir visada turėti spjaudykles, net ir prabangiuose restoranuose ir degustacijose.
Yra daugybė priežasčių, dėl kurių kas nors gali nuspręsti nebegerti, todėl turime sukurti šiltą ir draugišką atmosferą negeriantiems žmonėms. Turime pasiūlyti alternatyvų be alkoholio, kad žmonės galėtų padaryti kelių dienų pertrauką, kai jiems atrodo, kad reikia sumažinti alkoholio vartojimą, ir priimti kolegas, kurie dėl kokių nors priežasčių nustojo gerti.
PSO ragina plačiau informuoti apie vėžio riziką, susijusią su alkoholio vartojimu, galbūt įspėjant apie pavojų sveikatai ant alkoholio etikečių ir mažai kas prieštarautų geresniam visuomenės informavimui sveikatos klausimais. Tačiau kai ant svarstyklių padedame sumažėjusią širdies ir kraujagyslių ligų riziką (teigiamas efektas) ir galimą vėžio riziką (neigiamas efektas),
vienareikšmiško atsakymo apie saikingo alkoholio vartojimo žalą ar naudą negauname. Bent jau vyresniems nei 40 metų žmonėms, kuriems kyla didžiausia širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Skamba pagrįstai, kad gyvenimo kokybės pagerėjimas saikingai vartojant alkoholį gali būti svarbesnis už galimą žalą. Bendri teiginiai apie alkoholio žalą, kurie nepaaiškina skirtumo tarp saikingo ir nesaikingo alkoholio vartojimo, klaidina visuomenę.
Manau, kad pozicija „nėra saugaus alkoholio kiekio“ yra pagrįsta nepatikimais moksliniais tyrimais ir draudimų ideologija. Jei ji įsitvirtins, vyriausybiniai etikos komitetai ir mokslinių tyrimų institucijos potencialiai nustos pritarti alkoholio tyrimams.
Dėl to visuomenė gali negauti galutinio atsakymo į klausimą apie alkoholio poveikį sveikatai. O tai yra labai svarbu daugeliui saikingai alkoholį vartojančių žmonių.
Vynas suburia žmones ir sustiprina valgymo malonumą; nuo seno vynas įkvepia įsimylėjėlius ir menininkus; vynas žymi šventes. Jo teigiamo poveikio nereikėtų pamiršti.
Straipsnį pagal „750 Daily“ parengė Arūnas Starkus
Sveikata:
Parengė dr. Akvilė Stankutė
Alkoholio ir vėžio priežastiniai ryšiai nėra vienareikšmiški. Todėl šia tema publikuojame
trijų mokslininkų pranešimų tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Gyvenimas, mityba, sveikata ir vynas“, kuri vyko 2025 m. kovo 26–28 d. Romoje, Italijoje, santraukas.
Dr. Ramon Estruch
Barselonos universitetas, CIBEROBN1, Karolio III sveikatos institutas (Madridas)
Ryšys tarp vyno vartojimo ir vėžio rizikos yra sudėtingas, nes priklauso nuo daugybės veiksnių: vartojamo vyno kiekio ir rūšies, gyvenimo būdo bei genetinio polinkio. Vynas, ypač raudonasis, turi daugybę antioksidantų, kuriems priskiriamas galimas sveikatai naudingas priešuždegiminis ir priešvėžinis poveikis. Kai kuriuose tyrimuose buvo analizuojama, ar dėl šių antioksidantų saikingas vyno vartojimas gali turėti apsauginį poveikį tam tikrų vėžio formų atveju. Deja, įrodymai šiuo klausimu išlieka neapibrėžti, todėl galimą naudą būtina vertinti kartu su žinomomis rizikomis. Naujausių tyrimų rezultatai pabrėžia, kad svarbu vyno vartojimą vertinti tinkamame kontekste: vynas turėtų būti vartojamas saikingai, visuomet su maistu ir kaip sveikos mitybos
dalis, pavyzdžiui, laikantis Viduržemio jūros dietos (1 pav.). Nepaisant naudingų junginių, vynas – kaip ir bet kuris kitas alkoholis – turi etanolio, kuris Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros ( The International Agency for Research on Cancer , IARC) yra priskiriamas 1-os grupės kancerogenams. Nuolatinis alkoholio vartojimas siejamas su padidėjusia kelių rūšių vėžio: krūties, kepenų, stemplės, storosios žarnos ir galvos bei kaklo – rizika. Etanolis metabolizuojamas į acetaldehidą – toksišką junginį, galintį pažeisti DNR ir trikdyti ląstelių atsinaujinimo procesus, taip prisidedant prie vėžio atsiradimo. Vėžio rizika priklauso nuo dozės – kuo daugiau alkoholio suvartojama, tuo didesnė vėžio išsivystymo tikimybė. Vis dėlto pagrindinis klausimas – ar visų alkoholinių gėrimų poveikis vėžiui vienodas, ar kai kurie, pavyzdžiui, raudonasis vynas, turi pakankamai daug priešvėžinių junginių, galinčių sušvelninti paties etanolio poveikį.
Šiame kontekste keletas epidemiologinių tyrimų parodė sąsajas tarp alkoholio vartojimo ir vėžio atsiradimo, tačiau daugelis šių tyrimų gali turėti metodologinių trūkumų, ypač susijusių su kontrolinės grupės pasirinkimu ir, svarbiausia, su pagrindiniais painiojančiais veiksniais, tokiais kaip vartojamo alkoholio rūšis, vartojimo pobūdis ir bendra mityba.
Visuomenės sveikatos organizacijos paprastai ragina riboti alkoholio vartojimą siekiant sumažinti vėžio riziką. Vis dėlto vyriausybės ir mokslinės institucijos turėtų įvertinti saikingo vyno vartojimo poveikį, kai gyvenimo būdas yra sveikas, ypač
Viduržemio jūros dietos atveju. Naujausi tyrimai rodo, kad vyno vartojimas kaip šios dietos dalis gali net sumažinti tam tikrų vėžio formų, įskaitant krūties vėžį moterims, dažnį. Taigi, nepaisant žinomo etanolio kancerogeninio poveikio, saikingas raudonojo vyno vartojimas sveikos mitybos (ypač Viduržemio jūros dietos) kontekste gali būti susijęs su mažesne kai kurių vėžio formų, įskaitant krūties vėžį po menopauzės, atsiradimo rizika.
Vėžys – gyvensenos liga. Pripažintų vėžio priežasčių proporcijos Italijoje
Dr. Carlos La Vecchia
Milano universiteto epidemiologijos ir biostatistikos profesorius, daugelio klinikinių ir epidemiologinių žurnalų redaktorius, laikinasis patarėjas Pasaulio sveikatos organizacijoje
Vėžys daugeliu atvejų yra gyvenimo būdo liga, o šiuo metu žinomos priežastys paaiškina apie 40 proc. mirčių nuo vėžio Italijoje, kaip ir daugumoje kitų aukšto pragyvenimo lygio šalių. Pagrindinė vėžio priežastis – tabakas, kuris Italijoje sukelia daugiau nei 60 000 vėžio atvejų: 47 000 vyrų (24 %) ir 14 000 moterų (8 %), t. y. 17 % visų vėžio atvejų. Dėl tabako vartojimo taip pat registruojama maždaug 40 000 mirčių nuo vėžio: 31 500 vyrų (32 %) ir 8 500 moterų (11 %), tai sudaro apie 24 % visų mirčių nuo vėžio.
Papildomos priežastys – antsvoris ir nutukimas: apie 6 900 vyrų vėžio atvejų (3,6 %) ir 7 200 moterų (4 %), t. y. vidutiniškai 3,8 % abiejų lyčių. Su tuo susijusios ir apie 3 600 vyrų mirčių nuo vėžio (3,6 %) bei 2700 moterų (3 %) – iš viso 3,4 % visų mirčių nuo vėžio.
Alkoholis sukelia apie 4 200 vyrų mirčių nuo vėžio (4,2 %) ir 1 600 moterų (2 %) – iš viso apie 6 000 mirčių (3 %), nors per pastaruosius kelis dešimtmečius šie skaičiai reikšmingai sumažėjo. Apie 85 % su alkoholiu susijusių vėžio atvejų būtų galima išvengti ribojant suvartojimą iki 1 standartinio alkoholio vieneto (SAV) per dieną moterims ir 2 – vyrams.
Infekcijos Italijoje sukelia 6,5 % visų naujų vėžio atvejų ir 7,6 % mirčių nuo vėžio. Šie rodikliai didesni nei daugelyje kitų aukšto pragyvenimo lygio šalių, daugiausia dėl santykinai dažno skrandžio ir kepenų vėžio.
Papildomi veiksniai – mityba (apie 6 %), profesiniai kancerogenai, reprodukciniai ir hormoniniai veiksniai – pastarieji sudaro mažiau nei po 1 % vėžio atvejų.
Taigi, kaip ir daugelyje kitų aukšto pragyvenimo lygio šalių, Italijoje apie 40 % vėžio atvejų ir mirčių nuo vėžio būtų galima išvengti suvaldžius žinomus rizikos veiksnius, ypač vengiant tabako. Reikšmingi ir tokie veiksniai kaip antsvoris, alkoholis, tam tikri mitybos bei socialiniai-ekonominiai aspektai, taip pat nors mažėjanti, bet vis dar didelė infekcijų įtaka.
Lentelėje nurodytos apytikslės vėžio atvejų ir mirčių proporcijos, priskiriamos pripažintiems rizikos veiksniams Italijoje.
Jokio raudonojo vyno Viduržemio jūros dietoje?
Prof. Miguel A. Martínez-González
Medicinos epidemiologas, Navaros universiteto visuomenės sveikatos profesorius, Harvardo TH visuomenės sveikatos mokyklos mitybos docentas (Dpt. of Nutrition) nuo 2016 m. ir CIBEROBN grupės vadovas, turintis daugiau nei 30 metų patirtį lėtinių ligų, mitybos ir gyvenimo būdo tyrimų srityje
Politikos formuotojai ir klinikinės praktikos specialistai šiuo metu yra susirūpinę, kaip sumažinti alkoholio daromą žalą vartotojams, nes gairės yra prieštaringos: dalis sveikatos specialistų teigia, kad visiškas alkoholio nevartojimas yra sveikiausias pasirinkimas, tvirtindami, jog „nėra saugaus alkoholio vartojimo lygio“, tačiau dauguma tyrimų rodo, kad saikingai alkoholį vartojantys asmenys pasižymi mažesniu bendru mirtingumu ir kitais palankiais sveikatos rodikliais, palyginti su visiškai nevartojančiais.
2 pav. Navaros universiteto absolventų tyrėjų iniciatyvos (UNATI) atsitiktinių imčių tyrimo aprašymas. Nuo 2024 m. birželio mėn. 10 000 alkoholį vartojančių asmenų Ispanijoje yra atsitiktinai paskirstyti į dvi grupes: visiško alkoholio nevartojančiųjų (abstinentų) ir saikingai vartojančiųjų. Asmenys bus stebimi 4 metus, siekiant įvertinti sunkių klinikinių išeičių dažnį. Tyrimas bus vykdomas nuotoliniu būdu, jį atliks apmokyti sveikatos priežiūros specialistai.
Europos mokslinių tyrimų taryba (European Research Council) finansavo UNATI (Navaros universiteto absolventų tyrėjų iniciatyva) 4 metų trukmės atsitiktinių imčių kontroliuojamą tyrimą, kuriame dalyvaus daugiau nei 10 000 alkoholį vartojančių asmenų (nuo ≥3 iki <40 SAV per savaitę vartojantys 50–70 metų vyrai ir 55–75 metų moterys) (2 pav.).
Tyrimo tikslas – stebėti į dvi grupes atsitiktinai paskirstytus 10 000 alkoholį vartojančių asmenų:
• visiškai nevartojantys alkoholio (abstinentai);
• saikingai vartojantys alkoholį: moterys – ne daugiau kaip 7 SAV, vyrai – ne daugiau kaip 14 SAV per savaitę, vengiant besaikio (epizodinio) vartojimo, pirmenybę teikiant raudonajam vynui ir visada vartojant su maistu, o alkoholį paskirstant tolygiai per savaitę, laikantis tradicinio alkoholio vartojimo modelio Viduržemio jūros regione1
Apibendrinant, pagrindinis tyrimo rezultatas yra sudėtinis bendras rodiklis, apimantis mirtingumą dėl visų priežasčių, širdies ir kraujagyslių ligas, bet kokį invazinį vėžį, kepenų cirozę, 2 tipo cukrinį diabetą, depresiją, demenciją, sužalojimus, dėl kurių reikia hospitalizacijos, arba tuberkuliozę bei kitas infekcijas, dėl kurių reikia hospitalizuoti. 2024 metų gruodžio mėnesio duomenimis, į tyrimą buvo įtraukta 2 500 dalyvių. UNATI tyrimas pirmą kartą pateiks įrodymais pagrįstą atsakymą į klausimą, kuris yra itin svarbus klinikinėje medicinoje, atsižvelgiant į saikingo alkoholio vartojimo paplitimą ir dabartinę situaciją, kai mokslinėje bendruomenėje egzistuoja prieštaringos nuomonės dėl patarimų saikingai alkoholį vartojantiems.
2812 ATSITIKTINAI ATRINKTŲ DALYVIŲ PRADINĖS
CHARAKTERISTIKOS
Tam tikrų ligų paplitimas prieš pradedant tyrimą (%)
ALKOHOLIO NEVARTOJANTYS, N = 1390 ALKOHOLĮ VARTOJANTYS SAIKINGAI, N = 1422
Bet koks vėžys 6,1 5
Koronarinės širdies ligos
Širdies nepakankamumas
Prieširdžių virpėjimas 4,9 4,9
2 tipo diabetes 9,1 8,1
Depresija 10,1 10,8
Nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga 0,14 0,21
Bach-Faig A, Berry EM, Lairon D, Reguant J, Trichopoulou A, Dernini S, Medina FX, Battino M, Belahsen R, Miranda G, Serra-Majem L, Mediterranean Diet Foundation Expert Group: Mediterranean diet pyramid today. Science and cultural updates. Public Health Nutr 2011, 14:2274–2284.
1 Viduržemio jūros regiono alkoholio vartojimo modelis (angl. MADP) apima kelis alkoholio vartojimo aspektus: saikingą vartojimą, pirmenybę raudonajam vynui, vartojimą su maistu ir epizodinio (besaikio) vartojimo vengimą.
Parengė dr. Arūnas Starkus
Vynas yra sudėtinė Viduržemio jūros regiono dietos (VJD) dalis. Tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Gyvenimas, mityba, sveikata ir vynas“, kuri vyko 2025 m. kovo 26–28 d. Romoje, Italijoje, ši dieta buvo minima įvairiausių tyrimų kontekste. Čia pristatome Molizės regione Italijoje atlikto tyrimo rezultatus, kurie parodo, kad (1) VJD efektyviai mažina choninių ligų ir bendro mirtingumo riziką ir (2) saikingas vyno vartojimas stiprina VJD poveikį.
Epidemiologiniai įrodymai, kad Viduržemio jūros
regiono dieta – viena geriausių prevencinių dietų
(Moli-sani tyrimas)
Simona Costanzo
Insubrijos universiteto (Italija, Varezė) visuomenės sveikatos docentė, Viduržemio jūros regiono neurologijos instituto (IRCCS Neuromed, Italija, Pocilis) Epidemiologijos ir prevencijos tyrimų skyriaus vyresnioji epidemiologė
1 grafikas. Viduržemio jūros regiono dieta ir 2 tipo diabeto rizikos padidėjimas (>1) arba sumažėjimas (<1) (Sarsangi P et al, Adv Nutr 2022)
Šiam mitybos modeliui būdingas gausus vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų, riešutų ir alyvuogių aliejaus, saikingas žuvies ir pieno produktų bei ribotas raudonos mėsos ir perdirbtų maisto produktų vartojimas. Be to, tradicinė Viduržemio jūros regiono dieta suaugusiems apima ir saikingą alkoholio vartojimą
valgio metu. Atsižvelgiant į tai, saikingo alkoholio ir (arba) vyno vartojimo poveikis sveikatai turėtų būti analizuojamas Viduržemio jūros regiono gyvenimo būdo kontekste, o ne kaip atskiras rizikos ir (arba) apsaugos veiksnys, kaip paprastai daroma daugumoje epidemiologinių tyrimų.
Todėl Moli-sani tyrimu buvo nuspręsta išsiaiškinti santykinę atskirų VJD komponentų svarbą, t. y. sujungti daugelio atskirų komponentų sąsajas su sveikatos rodikliais į vieną vienmatį poveikio rodiklį, kuris gaunamas pakaitomis pašalinant kiekvieną maisto produktą iš dietos. Panašus tyrimas Graikijoje (EPIC) parodė, kad saikingas alkoholio vartojimas (daugiausia vyno pavidalu ir valgio metu) buvo svarbiausias Viduržemio jūros regiono dietos poveikio komponentas, mažinantis bendrą mirtingumą (1 lentelė).
1 lentelė. Graikijos EPIC tyrime nustatyta Viduržemio jūros dietos veiksnių santykinė svarba bendram mirtingumui. (Anatomy of Health Effects of Mediterranean Diet: Greek EPIC Prospective Cohort Study. A. Trichopoulou, Ch. Bamia, D. Trichopoulos (BMJ. 2009; 338:b2337))
* Kiek sumažėja apsauginis poveikis vieną veiksnį pašalinus iš VJD raciono
VJD VEIKSNYS
VEIKSNIO POVEIKIS
BENDRAM MIRTINGUMO
SUMAŽĖJIMUI (%)*
Saikingas alkoholio vartojimas (vyrams – 2 SAV, moterims – 1 SAV per dieną) 23,5
Ribotas mėsos produktų vartojimas 16,6
Gausus lapinių, stiebinių, šakninių, žiedinių, ir vaisiaus tipo daržovių vartojimas 16,2
Gausus vaisių vartojimas 11,2
Gausesnis vartojimas mononesočiųjų riebalų rūgščių (alyvuogių aliejus, riešutai, avokadai) nei sočiųjų riebalų rūgščių (raudona mėsa, riebūs pieno produktai) 10,6
Gausus ankštinių daržovių vartojimas 9,7
Moli-sani tyrimas Italijoje patvirtino Graikijos ir JAV tyrimų išvadas: 2 tipo cukriniu diabetu sergančių dalyvių imtyje prie bendro Viduržemio jūros regiono dietos poveikio daugiausia prisidėjo saikingas alkoholio vartojimas, nes pastebėta, kad, pašalinus šį veiksnį iš VJD raciono bendras VJD poveikis sumažėjo 14,7 proc. Panašūs rezultatai buvo gauti ir vyresnio amžiaus žmonių imtyje iš tos pačios Moli-sani kohortos (1 nuotrauka).
Nauji tyrimai atskleidžia, kad svarbu atsižvelgti ne tik į pagrindines maisto produktų sudedamąsias dalis, bet ir į tai, kaip maisto produktai apdorojami. Mitybos ir sveikatos ryšys
1 nuotrauka. Iš visų Viduržemio jūros dietos komponentų didžiausią mirtingumo sumažinimo efektą tarp vyresnio amžiaus žmonių Moli-sani tyrime sukėlė didelė monosočiųjų riebalų rūgščių proporcija (-24 %), gausus žuvies vartojimas (-20,7 %) ir alkoholio (vyno) vartojimas (-15,9 %).
priklauso ne vien nuo maistinių medžiagų sudėties. Nova klasifikacijoje (San Paulo universitete Brazilijoje sukurta maisto produktų klasifikacijos sistema, kurioje maisto produktai skirstomi pagal pramoninio perdirbimo laipsnį ir tikslą, o ne tik pagal maistinę sudėtį – aut. past.) pabrėžiamas pavojus, susijęs su itin apdorotais maisto produktais, kurie didina širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto ir ankstyvo mirtingumo riziką.
Viduržemio jūros regiono dieta, kai natūraliai valgoma kuo mažiau perdirbtų maisto produktų, suteikia dvigubą naudą –tiek maistinių medžiagų kokybės, tiek apsaugos nuo neigiamo maisto perdirbimo poveikio.
VIDURŽEMIO JŪROS DIETA – GYVENSENOS PIRAMIDĖS PAVYZDYS
Raudona mėsa ir saldumynai
1–2 kartus per savaitę
Vaisiai, daržovės (žalios ir virtos), alyvuogės, riešutai, sėklos, svogūnai, žolelės, alyvuogių aliejus, duona, makaronai, ryžiai, kuskusas Žuvis, jūros gėrybės Balta mėsa, pieno produktai, kiaušiniai
Fizinis aktyvumas, bendravimas, valgymas kartu.
2–3 kartus per savaitę
2–3 kartus per savaitę
Kasdien, su kiekvienu valgiu. Sezoniškumas, vietiniai, ekologiški produktai
Autoriai: Robertas Daskevičius, Austė Vagoraitė, Taurakalnis Catering
Indra Ramanauskienė
Kaip paaiškinti, kad daugumos žemiškų malonumų atsižadėję ir nuo aktyvaus pasaulietinio gyvenimo atsiskyrę asketai daugiau nei tūkstantį metų diktuoja madas vyno pasaulyje?
VIENUOLIAI – PIRMIEJI VERSLININKAI
Ora et labora , „melskis ir dirbk“ – 516 metais paskelbė vienuolynų pradininkas, vėliau šventuoju tapęs Benediktas, aukštindamas dvasinio ir fizinio darbo sinergiją. Vienuoliams skirta regula ne tik apibrėžė kasdienį gyvenimą, bet ir padėjo pagrindą produktyvios, pažangios, tvarios ir etiškos ūkinės veiklos modeliui vienuolynuose. O gal ir pasaulietiškose bendruomenėse.
Beje, reguloje parašyta, kad vienuoliams leidžiama gerti vyną. Manoma, kad tuo pat metu vienuoliai pradėjo sodinti vynuogynus. Ir ne tik.
VIII–IX amžiuje vienuolynai jau aktyviai vystė ir organizavo įvairias veiklas priklausomai nuo geografinės vietovės: žemdirbystę, kalvystę, farmaciją, gamino alų, vyną, sūrį, vilną ir kt. iš pradžių savo reikmėms, vėliau pardavimui. Didelę įtaką tam padarė Frankų imperijos karalius Karolis Didysis, supratęs, kad verta palaikyti vienuolynus ne tik dėl jų religinės paskirties, bet ir kaip ūkinės veiklos centrus, civilizacijos židinius, todėl dosniai dovanojo jiems žemes, atleido nuo mokesčių. Vienuoliai savo valdas tvarkė kaip racionaliai valdomus ūkius: skaičiavo pajamas ir išlaidas, investavo, samdė darbininkus, nuomojo žemes, miškus, mezgė ir vystė ne tik diplomatinius, bet ir komercinius santykius. Pasak istorikų, kai kurie jų buvo net itin pelningi.
Ne mažiau kruopščiai vienuolynuose buvo aprašomi, analizuojami ir saugomi technologiniai procesai – visa tai padėjo pagrindus ir skleidė į aplinkines bendruomenes technologinę pažangą įvairiose srityse: žemės ūkio, inžinerijos, ekonomikos ir t. t. Svarbus vienuolynų indėlis ir švietimo srityje – ne viename jų veikė mokyklos, kai kuriuose buvo mokoma tam tikrų profesinių įgūdžių.
ORA ET LABORA VYNDARYSTĖJE
Iš pradžių vyno gamyba vienuolynuose buvo susijusi daugiausia su bažnytinėmis apeigomis: vynas naudotas šv. mišioms (Eucharistijoje) ir kitoms liturginėms reikmėms. Įdomu, kad vyno darymas buvo laikomas dvasine praktika, ne fizine veikla.
Taip pat įdomu patyrinėti specialius reikalavimus Eucharistijoje naudojamam vynui, kuriuos turi visos krikščioniškos Bažnyčios (katalikų, ortodoksų, anglikonų).
Visos Bažnyčios nurodo, kad vynas, naudojamas šv. mišiose, pirmiausia turi būti grynas (natūralus), pagamintas tik iš vynuogių, be jokių papildomų priedų, tokių kaip cukrus, cheminiai priedai ar konservantai. Taip pat vynas, naudojamas Eucharistijai, turi turėti pakankamai alkoholio (katalikų – 11–14 tūrio proc., ortodoksų – 10–12 tūrio proc.), kad galėtų būti pripažintas vynu. Per mažas alkoholio kiekis ar jo nebuvimas (jei vynas nealkoholinis) nepriimtinas, nes Bažnyčios pabrėžia, kad tai turi būti tikras vynas, kaip per Paskutinę vakarienę. Nenurodomas konkretus regionas, vynuogių veislė ir pan., tik reikalaujama, kad vynas būtų geros kokybės, tinkamas apeiginiam naudojimui. Tiesa, Ortodoksų Bažnyčia leidžia tik raudonąjį vyną, o štai katalikai ir anglikonai – ir baltąjį, tačiau pirmenybę teikia raudonajam. Ilgainiui, vyno pagaminant vis daugiau, vyndarystė vienuolynuose tapo reikšminga ekonomine veikla. Vynas ne tik patenkino bendruomenės reikmes, bet ir tapo svarbiu ar net svarbiausiu pajamų šaltiniu, diplomatine priemone užmegzti ir vystyti socialiniams ryšiams su aukštesniais visuomenės sluoksniais jį dovanojant, išlaikyti kitas vienuolynų funkcijas.
Karolio Didžiojo dekrete „Capitulare de Villis“ visiems dvarams ir vienuolynams buvo nurodyta turėti vynuogyną ir tinkamai jį prižiūrėti, kad būtų galima gaminti vyną. Toliau detaliau paaiškinama, kokių taisyklių laikytis vynuogynuose, vyno rūsyje, apibrėžiamos ir atskiriamos pareigybės: vynuogių augintojo (vinitor) ir vyno rūsio prižiūrėtojo (cellarius). Visa tai patvirtina, kad jau VIII amžiuje vyndarystė buvo svarbi ne tik religiniame, bet ir ekonominiame vienuolynų gyvenime.
„Château du Clos Vougeot“ – Burgundijos vyno simbolis, esantis Clos Vougeoto (Grand Cru) vynuogyno vidury. Cistersų vienuoliai pradėjo abatijos statybas XII a., o baigė XVI a. renesanso stiliumi. Čia tebėra milžiniškos vyno spaudyklos – presai, kurie datuojami XV–XVI a. (nuotrauka apačioje). Šiuo metu vynas čia nebegaminamas, bet veikia muziejus.
SVARBIAUSI VIENUOLIŲ ORDINAI IR
JŲ INDĖLIS Į VYNDARYSTĘ
Prie benediktinų (lot. Ordo Sancti Benedicti ) vystomos vyndarystės prisijungė kitos vienuolijos: cistersai (lot. Ordo Cisterciensis ), augustinai (lot. Ordo Sancti Augustini ), kartūzai (lot. Ordo Cartusiensis ), kamalduliai (lot. Ordo Camaldulensium ), pranciškonai (lot. Ordo Fratrum Minorum ) ir kt. Visgi istorikai teigia, kad didžiausią įtaką vyndarystės raidai apskritai bei konkrečioms jos technologijoms padarė benediktinai ir cistersai. Benediktinai sukūrė daugybę iki šiol naudojamų vyndarystės būdų. Būtent jie nustatė vyno gamybos standartus (fermentacijos etapus, nuosėdų šalinimą (pranc. soutirage ), ąžuolo statinių naudojimą, temperatūros režimus, higieną ir t. t. Daug dėmesio skyrė ir vynuogynų priežiūrai, sistemingai juos plėtė, ieškodami tinkamiausių žemių, nuosekliai fiksavo vyno gamybos procesus, klaidas ir pasiekimus.
Cistersai siekė paprastumo, bet kartu taikė žemdirbystės inovacijas, įsteigė efektyvią ūkinę sistemą su daugybe vienuolynui priklausančių ūkių (granges) , plėtė vynininkystę į apleistas vietoves, rengė vandens kanalus, kalvose ir kalnuose vynmedžius sodino terasomis. Cistersams turime būti dėkingi už terroir sampratą – jų sukauptos žinios apie skirtingų vynuogynų ypatybes, mikroklimatus padėjo pamatus šiuolaikinei vyndarystei. Kiti vienuoliai, pavyzdžiui, augustinai, itin didelį dėmesį skyrė tvarumui bei sveikatinimui, gydymui – dažname jų vienuolyne veikusiose ligoninėse ar vaistinėse vynas buvo naudojamas gydymui skirtuose mišiniuose su žolelėmis. Kamalduliai, pranciškonai, kartūzai ir kiti vienuoliai daugiausia vyną gamino
savo reikmėms. Bet, pavyzdžiui, pranciškonai užsiimdami misionieriška veikla išvystė vyndarystę kituose žemynuose (ypač JAV, Kalifornijoje), o kartūzai išgarsėjo šartrezo (chartreuse) gamyba.
VIENUOLIŠKOS KEISTENYBĖS
Istorija mini ir itin kūrybiškus, netradicinius ar net keistus vienuolių vyndarystės būdus, eksperimentus tobulinant vyno gamybos procesą. Dažniausiai remtasi tikėjimu, intuicija, tradicija ir gamtos stebėjimu, nes anuomet nebuvo pažangių technologijų. Ir nors dauguma šių būdų šiandien atrodo keisti ar net juokingi (kaip dirvos mineralų sudėties tyrimas ją ragaujant, fermentacija gyvūnų žarnose, vyno laikymas ir transportavimas odose ir pan.), tačiau tais laikais jie buvo labai svarbūs vyno gamybos istorijoje. O kai kurie jų šiuo metu yra plačiai taikomi.
Pavyzdžiui, Mėnulio fazių ir kitų dangaus kūnų stebėjimą, darbų kalendorių siejant su liturgija, sezonų kaita, gamtos reiškiniais ir dangaus kūnų judėjimu, pirmieji aktyviai taikė cistersai, o šiandien tai yra biodinaminės vyndarystės pagrindas. Natūraliesiems vynams išgyvenant renesansą, ne viena pažangi vyninė prisiminė ankstyvuose Europos vienuolynuose vienuolių ortodoksų fermentacijai naudotas molines amforas, didelius medinius kubilus. Kitas pavyzdys – šiandien populiarus oranžinis vynas. Žinoma, kad baltųjų vynuogių maceraciją, kaip oksidacijos stabdymo ar natūralų konservavimo būdą, viduramžiais ilgai taikė vienuoliai augustinai dabartinėje šiaurės Italijoje, Austrijoje.
VIENUOLYNŲ VYNDARYSTĖ ŠIANDIEN
XVI amžiuje vykusi Reformacija, XVIII amžiuje – Prancūzijos revoliucija, XIX amžiuje Europoje vykusi sekuliarizacija, XX amžiaus karai, industrializacija, komunistinis režimas – visa tai sunaikino, uždarė vienuolynus, konfiskavo jų turtą ar kitaip pakenkė, todėl daugelis jų (o kartu ir unikalios istorinės vyno gamybos tradicijos, dokumentai) tiesiog išnyko.
Nors pasaulyje šiuo metu skaičiuojama apie 15–20 tūkst. veikiančių vienuolynų, didžiausią jų dalį sudaro budistų (10–15 tūkst.) vienuolynai, o štai katalikų yra 2500–3000, ortodoksų –1000–1200 vienuolynų. Vyną gamina tik apie 60–70 vienuolynų. Dauguma jų, kaip ir ankstyvaisiais laikais, tik, žinoma, pasitelkę šiuolaikines technologijas, gamina tiesiog paprastą, kokybišką, vyną savo reikmėms bei pardavimui vietoje.
Bet yra ir modernių, sėkmingų, komercinę vyndarystę vystančių vienuolynų: benediktinų Dveri Pakso (Dveri Pax) vienuolynas (Slovėnija), Panonhalmos abatija (Pannonhalma Archabbey) (Vengrija); cistersų Eberbacho vienuolynas (Reingau, Vokietija), ortodoksų Alaverdžio (Sakartvelas), Tvrdošo (Bosnija ir Hercegovina) vienuolynai, augustinų Novačelos abatija (Novacella Abbey) (Italija, pietų Tirolis), trapistų Naujojo Klervo Vynuogyno (New Clairvaux Vineyard) vienuolynas (JAV, Kalifornija), Lėranso abatija (Abbaye de Lérins) (Prancūzija, Šv. Honoratos sala), ir kt. Kai kurie viešai skelbia, kad samdo profesonalius vyndarius ar su jais bendradarbiauja, kai kurie teigia, kad tai tik vienuolių nuopelnas ir neišskiria vieno, kaip pagrindinio. Kai kurie akcentuoja modernias technologijas, kiti, priešingai, teigia, kad taiko tik istorinius gamybos būdus. Yra tokių, kurie vienuolyne įsitengę ne tik parduotuves, bet ir visą prekybos padalinį, o jų vyno galima rasti geriausiuose pasaulio restoranuose. Yra visiškai uždarų nuo pasaulio, neturinčių interneto, tik pašto dėžutę. Visus vienuolynus, nepriklausomai nuo ordino ar geografijos, vienija moto Ora et labora . Tai ir begalinė kantrybė, ramybė, nuoseklumas, pagarba, ir nuolankumas gamtos reiškiniams, tikėjimas ir meilė atliekamam darbui. Visa tai perteikia jų vynas. Galbūt tai žinutė dabartiniams vyndariams.
„Château La Mission Haut-Brion“ (Pessac Leognan, Bordo) 1682 m. įsigijo lazaristai arba vinsentiečiai. Jie čia įkūrė savo misiją, plėtojo vynuogininkystę ir pastatė koplyčią. Vynas daromas ir dabar, bet ūkį valdo įmonė „Domaine Clarence Dillon“.
Giuseppė Vaccarinis – pasaulio someljė čempionas ir buvęs Tarptautinės someljė asociacijos prezidentas
Maisto ir vyno derinimas, kaip ir bet kuri kita su kulinarijos istorija susijusi disciplina, reikalauja ne tik gomurio jautrumo, bet ir gilaus abiejų derinamųjų organoleptinių savybių pažinimo. Italijoje paplitęs derinimas remiantis skonių kontrastu arba panašumu – taip siekiama sukurti harmoningą maisto
Vyno ir maisto derinimo
Šis derinimo principas pagrįstas tuo, kad skonių panašumas arba kontrastas gali būti papildomos dedamosios renkantis vyną prie maisto. Tai tikra skonio dialektika, kurioje svarbiausia aromatų ir skonių harmonija. Kai skoniai sudera, gaunama maloni ir daugasluoksnė juslinė patirtis, subtili pusiausvyra, o tai pagerina ir patiekalą, ir gėrimą. Tačiau ne mažiau svarbu išlaikyti kokybinę maisto ir vyno pusiausvyrą: sodriam, struktūriškam patiekalui reikės vyno, galinčio suteikti gaivumo, bet per daug veržlus ar sodrus vynas gali lengvai užgožti subtilų patiekalą.
Kontrastingų skonių derinimas yra paremtas prielaida, kad tam tikros vyno savybės gali sušvelninti ar atsverti patiekalo sodrumą ar aštrumą. Klasikinis pavyzdys – taniniškas vynas, derinamas su riebia raudona mėsa: taninai sausina gomurį, atsveria mėsos sodrumą ir sukuria harmoningą skonio sąveiką. Kita vertus, derinant pagal panašumą ieškoma maisto ir vyno savybių giminingumo: prie daug cukraus turinčio deserto natūraliai tinka saldus vynas – taip derinant sukuriamas sklandus, nenutrūkstamas malonumas.
Galiausiai, derinimas per kontrastą ar panašumą yra vienas veiksmingiausių būdų sukurti maisto ir vyno sinergiją, kurioje svarbiausia visada yra pusiausvyra. Šių derinių tyrinėjimas – tai nuolatinė kulinarinė kelionė, kurioje ieškoma naujos skonių ir pojūčių dermės, paverčiančios gastronominę patirtį gyvu menu, kuris niekada nėra sustabarėjęs, visada atviras atradimams ir naujovėms.
KODĖL REIKIA DERINTI
Nuo seniausių laikų vynas buvo vartojamas kaip ritualinis gėrimas religinių apeigų metu ir kaip priedas prie maisto. Dėl savo kaloringumo vynas buvo laikomas mitybos dalimi, todėl su maistu jis buvo vartojamas kaip pakliuvo, t. y. prie visko, kas buvo po ranka, net nesvarstant galimybės pasiekti konkretų gastronominį rezultatą.
Paradoksalu, bet naujaisiais laikais susiklostė panaši situacija: prestižiniai vynai pradėti vertinti labiau dėl jų simbolinės vertės – kaip turto ar galios ženklas – nei dėl jų ypatingų organoleptinių savybių.
Tik pastaraisiais dešimtmečiais kilo mintis rimtai ištirti maisto ir vyno derinimą. Buvo nustatyti tam tikri principai, kuriais remiantis derinimas tampa objektyvesnis, todėl geriau suprantamas ir praktiškai pakartojamas.
Laikui bėgant susiformavo keli požiūriai į vyno ir maisto derinimą.
Anglų mokykla, kuria vadovavosi XIX a. ir XX a. pradžios didieji gastronomai, paprastai laikosi pragmatiškumo ir palaiko beveik kiekvieną individualų pasirinkimą.
Daug labiau paplitusi prancūzų mokykla, dar vadinama tradicine. Ji grindžiama asmeniniu skoniu ir vadovaujasi gana menišku požiūriu, o vyno pasirinkimą veikia nacionalistiniai motyvai. Šios mokyklos šalininkai mano, kad nėra objektyvaus būdo jusliniams pojūčiams perteikti, todėl neįmanoma objektyviai nuspręsti, kaip konkretų vyną derinti su konkrečiu patiekalu.
vyno ir rizoto su šafranu ir jautiena derinys buvo puikus, paremtas kontrasto principu. Ir tai atsispindi diagramoje, kurioje abiejų derinio dalių organoleptinė schema yra kontrastinga, bet proporcinga.
Pastaruoju metu kai kurie ekspertai tęsia tyrimus, atsižvelgdami į labai sudėtingus parametrus, pavyzdžiui, sąsajas su vietos tradicijomis, istorija ir papročiais, taip pat atsižvelgdami į vietą, kurioje maistas ir vynas gaminami ir vartojami.
Italų mokykla labiau linkusi į techninį ir mokslinį požiūrį. Jis atsirado pradėjus plačiau plisti vynams su kilmės vietos nuoroda, atsiradus galimybei importuoti vyną iš kitų šalių ir žemynų ir visuomenei vis labiau domintis kokybiškais produktais. 8-ajame dešimtmetyje kai kurie profesionalūs someljė, tarp kurių buvo ir šių eilučių autorius, vadovaujami profesoriaus Pietro Mercadinio, suvaidino svarbų vaidmenį šioje srityje ir sukūrė metodus, leidžiančius kokybiškai ir kiekybiškai įvertinti vyno teikiamus pojūčius ir užrašyti juos grafiškai.
Šiam derinimo analizės metodui reikia specialių įgūdžių, kad būtų pasiekti jo tikslai:
• praktinių įgūdžių atlikti tikslią ir greitą organoleptinę maisto ir vyno derinio analizę;
• gebėjimo atlikti kokybinį ir kiekybinį pojūčių vertinimą; gebėjimo kruopščiai ir semantiškai tiksliai parinkti tinkamiausius žodžius apibūdinti pojūčiams, kad juos būtų galima greitai įsiminti; ir, galiausiai, loginio šio reiškinio supratimo ir realaus gebėjimo sukurti harmoningą derinį.
Naudojamos dvi vertinimo formos: viena skirta vyno degustacijai, kita – panašumų ir (arba) kontrastų vizualizavimui. Jos viena kitą papildo, nes abiem siekiama to paties tikslo ir
atsakoma į tą patį klausimą – koks vynas tinka prie tam tikro patiekalo, ir atvirkščiai.
Todėl derinimo diagramos pildymas negali būti atskirtas nuo supratimo, kodėl tam tikras pojūtis, jaučiamas maiste, turėtų atitikti tam tikrą pojūtį, jaučiamą vyne.
DERINIMO DIAGRAMA
Norint teisingai užpildyti maisto ir vyno organoleptinės analizės diagramą (Vaccarini metodas®), pirmiausia būtina tiksliai ir užtikrintai nustatyti maisto pojūčius. Siekiant skonio ir uoslės harmonijos, šie pojūčiai turi atitikti vienodai juntamus vyno pojūčius arba kontrasto, arba panašumo principu.
Diagramoje pateiktos dvi pojūčių grupės:
• viršutinėje dalyje – su maistu susiję pojūčiai,
• apatinėje dalyje – su vynu susiję pojūčiai.
Diagramos centre yra mažiausias pojūčio – tiek maisto, tiek vyno – suvokimo lygis, atitinkantis 0 balų. Judant nuo diagramos centro į išorę, suvokimo lygis didėja, kol pasiekia aukščiausią suvokimo lygį, atitinkantį 10 balų.
Nuo diagramos centro vertikaliai (aukštyn ir žemyn) ir horizontaliai (į kairę ir į dešinę) sklinda besiskiriančios linijos. Kiekviena linija vaizduoja konkretų maisto arba vyno pojūtį, o išilgai linijų esančios sunumeruotos žymos atitinka didėjantį suvokimo lygį.
Kiekvienas su maistu susijęs pojūtis diagramoje pažymimas priešais atitinkamą vyno pojūtį, kad būtų pasiektas kontrastas arba harmonija – visada centro taško atžvilgiu.
Pavyzdžiui:
• taniniškumas yra priešais aliejiškumą (kontrastas);
• o saldumas vyne sutampa su saldumu maiste (panašumas);
• nagrinėjant rūgštumą, sūrumą ir kartumą maiste, vienintelis vyno pojūtis, kuris poruojasi pagal kontrastą, yra minkštumas (švelnumas), kuris diagramoje žymimas tiesiai priešais;
• kalbant apie maisto skonio ir aromato trukmę, aštrumą ir aromatų suvokimą, reikia nustatyti atitinkamą vyno kvapo intensyvumą ir skonio trukmę;
• maisto saldumo ir riebumo (sodrumo) pojūčiai gali būti tarpusavyje sukeičiami ir priešpriešinami vyno rūgštumui, sūrumui ar putojimui. O štai alkoholio kiekis vyne kontrastuoja su maisto sultingumu, taniniškumas - su aliejiškumu;
• pirmasis žingsnis pildant diagramą - įvertinti maisto ir vyno pojūčių intensyvumą ir tvarumą. Šalia kiekvienos savybės esančiame mažame langelyje turėtumėte įrašyti įvertinimą balais (nuo 1 iki 10);
• Jei maistas ar vynas sukelia kelis pojūčius, pažymėtus toje pačioje ašyje (pvz., putojimą ir sūrumą arba saldumą ir minkštumą), diagramoje turėtų būti atspindėta didesnė vertė, kuri susijusi ne su pojūčio kokybe, o tiesiog su pojūčio suvokimo laipsniu.
REZULTATŲ VERTINIMAS
Jei suvokiamų pojūčių intensyvumas yra subalansuotas tarp skirtingų komponentų, pasiekiamas malonus skonio harmonijos pojūtis. Praktiškai ragaujant maistą skonio organai jaučia tam tikrus pojūčius, kurie, gurkšnojant vyną, gali arba suderėti sukeldami džiuginantį bendrą įspūdį, arba sustiprėti taip, kad susidarytų nemalonus ir neharmoningas derinys.
Atlikus juslinę analizę, abiejų produktų vertės nubrėžiamos išilgai atitinkamų linijų susikirtimo su kiekviena horizontaliąja ašimi taškuose ir sujungiamos dviem skirtingomis spalvomis, kad išryškėtų skirtumas. Taip sukuriamos dvi netaisyklingos horizontalios linijos: viena iš jų atspindi juslines maisto produkto, kita – vyno savybes.
Vizualizuojant pojūčius užpildytoje diagramoje galima įvertinti derinio harmoniją.
Apibendrinant svarbu suprasti šių dviejų diagramų reikšmę, taip pat suvokimo ir intensyvumo lygius, kuriuos jos atspindi. Toks supratimas leidžia techniškai interpretuoti galutinį produktų juslinės analizės rezultatą neapsiribojant vien hedonistine patirtimi ir padeda geriau įvertinti ir įsiminti konkretų derinį.
Nuo 2011-ųjų, kai Lietuvoje buvo suteikta pirmoji vyno gamybos licencija, šalyje atsirado dar bent 15 licencijuotų vyndarių. Licencijos gavimas – tai didelis žingsnis, kurį pasiryžta žengti vienetai iš šimtų šalyje vyną savo reikmėms gaminančių vyndarių mėgėjų.
Nepaisant to, kad Lietuvoje veikia net dvi vyndarių asociacijos, Lietuvos vynuogininkų , Alkoholinių gėrimų mažųjų platintojų ir gamintojų asociacijos, ir aibė bendruomenių ir būrelių, iki Lenkijos mums dar toli. Ten jau susiformavę vyno regionai, leidžiamos knygos, žemėlapiai, apie Lenkijos vyndarystę rašo užsienio spauda.
Nenorime atsilikti ir lėtai, bet užtikrintai judame į priekį. Kol Vynuogių augintojų asociacija su jos prezidentu Ramūnu Pilveliu
ŽEMĖLAPYJE PAŽYMĖTOS VYNINĖS
„Česlovo vynas" – Virkytų k. 1, Šilutės r.
„Gintaro Sino" – Juodalaukių k. 12, Zarasų r.
„Kidulių vynas" – Sodų g. 26, Kidulių k., Šakių r.
„Šušvės midus" – Plinkaigalio g. 18, Plinkaigalio k., Kėdainių r.
„Mėmelio vynas" – Pjaulių g. 16, Pangesų k., Klaipėdos r.
„Roksala" – Taručių k. 8, Rokiškio r.
„Šv. Vincento vyninė" – Maironio g. 36, Joniškėlio k. Pasvalio r.
„Prūsijos vynas" – Atgimimo g. 21, Kukorų k., Saugų apylinkė, Šilutės r.
„Skonis ir menas" – Veiviržėnų g. 41, Švėkšna, Šilutės r.
„Saulės midus" – Švedės g. 53, Ginkūnų k., Ginkūnų sen., Šiaulių r.
„Vyno kerai" – Vyčio g. 1, Kaunas
rengia be galo svarbų Lietuvos vynuogynų žemėlapį, „Vyno žurnalas" kartu su oficialia Lietuvos turizmo agentūra „Lithuania Travel" pasiryžo sudaryti Lietuvos vyno turizmo žemėlapį –pirmąjį tokį Lietuvoje ir drauge tęstinį projektą, kuris pildomas, atnaujinamas ir aktualus ne tik vietiniams Lietuvos keliautojams, bet ir turistams iš užsienio. Jį bus galima rasti ir „Vyno žurnalo" interneto svetainėje.
Žemėlapis – tai ir puiki paskata tobulėti ir plėsti savo paslaugas patiems vyndariams. Jame šiuo metu pažymėjome licencijuotus mažuosius vyndarius ir tikimės, kad tokių ateityje bus daugiau. Taip pat žemėlapyje galima lengvai pamatyti, kas kokį vyną gamina, kas šalia vyninės užsiima kaimo turizmu (kavinės, apgyvendinimas), kas gamina ne tik vyną, bet ir distiliatus ir pan.
ELKETRONINĖ
ŽEMĖLAPIO
VERSIJA:
„Geri metai" – Kun. Antonijaus Dzekano g. 1, Ponasų k., Sužionių sen., Vilniaus r.
„Anykščių vynas" – Dariaus ir Girėno g. 8, Anykščiai
Ilzenbergo dvaro vyninė „Ilzenbergo vino" – Ilzenbergo k. 4, Juodupės sen., Rokiškio raj. „Miella" vyninė – Kauno g. 48, Alytaus k., Alytaus r.
„Pakruojo vynas" – Ramytės g. 8, Klovainių mstl., Pakruojo r.
„Devynbitė" - Nepriklausomybės g. 63 B, Vilkaviškis
DVARO VYNINĖ
ILZENBERGO
GINTARO SINO
ANYKŠČIŲ VYNAS
ŠV. VINCENTO VYNINĖ
PAKRUOJO VYNAS MIELLA VYNINĖ GERI
ŠUŠVĖS MIDUS
SAULĖS MIDUS
SKONIS IR MENAS
KLAIPĖDA
ČESLOVO VYNAS VYNO
KIDULIŲ VYNAS
DEVYNBITĖ
VILKAVIŠKIS
vynuogių vynas vaisių, uogų vynas distiliatai midus vyksta degustacijos (būtina rezervacija)
netoliese yra vynuogynas / uogynas / bitynai galima aplankyti vyninę ir pamatyti gamybos procesą
galima nakvynė yra kavinė
Lietuvos someljė mokykloje dėsto patyrę ir pripažinti vyno kultūros žinovai, metų metus formuojantys šalies vyno tradicijas: daugkartiniai Lietuvos čempionai, Europos, Baltijos čempionatų prizininkai, ekspertai ir edukatoriai. Paprašėme keleto jų pasidalyti patirtimi bei profesinėmis įžvalgomis.
Andrius Pagojus
Skiriate daug laiko gėrimų degustavimui ir naujų skonių paieškoms. Kiek naujų vynų ir kitų gėrimų degustuojate per mėnesį? Kokie paskutiniai atradimai Jus labiausiai nustebino?
Tikrai taip, daug laiko tam skiriu ir darbo metu, ir laisvalaikiu. Pastaruosius keletą metų daugiausia dėmesio skiriu vynui, kitiems gėrimams lieka mažiau laiko, tačiau pasitaikius galimybei niekada neatsisakau padegustuoti. Vis dar didelė dalis degustuojamų vynų yra nauji. Vyno pasaulis tampa vis dinamiškesnis ir įvairesnis su naujos kartos, mažais vyndariais ir retais vynais, daugėja vis geresnio vyno ne tik klasikiniuose regionuose, taigi vienas geriausių būdų suprasti dabartinio vyno ištakas, esamas tendencijas ir nuspėti, kur toliau kryps vyno rinka, yra degustavimas ir ypač kelionės lankant vyndarius ar vyno parodas.
Kalbant konkrečiau, degustuojamų vynų kiekis per mėnessį priklauso nuo sezoniškumo ir įvairių aplinkybių, bet mažiausiai būtų nuo keliolikos ar keliasdešimties įprastą mėnesį ir iki 1000 ir daugiau, jei per mėnesį sukrenta keletas parodų, susitikimų su bendraminčiais ar kelionių. Praėjusiais metais kelionės į
Burgundiją metu per nepilnas 5 dienas degustavome beveik 800 vynų, daugiau nei pusė iš jų – pirmą kartą.
Daug dėmesio skiriu klasikiniams Prancūzijos regionams Burgundijai ir Šampanei, kur naujų vyndarių skaičius ir vyno kokybė kasmet auga (Burgundijoje nemažą dalį susidomėjimo užima ir sena simpatija ‘Aligote’ vynuogėms). Ispanijos baltojo vyno pokyčiai stebina jau keletą metų, tarp kurių ir ‘Albillo’ vynuogių potencialas, bei Naujojo Pasaulio vėsaus klimato
baltieji ir raudonieji vynai iš Patagonijos (Argentina), Margaret Riverio (Australija), sausi nepastiprinti Chereso regiono vynai su išskirtiniu minerališkumo pojūčiu (pvz., „De La Riva Macharnudo San Cayetano 2023“). Kasmet stengiuosi atidžiau paragauti bent keleto regionų ar šalių vynus. O paskutiniai nustebinę atradimai – „Pago Ayles“ vyninė iš Ispanijos Aragono regiono su fantastiškos vertės vynais, kurie atsirado „Vyno klubo“ lentynose po kelionės Ispanijoje, ir prieš porą savaičių ragautas idealios būklės ir laikymo klasikinis Bordo vynas iš Sen Žiuljeno „Chateau Talbot 1978“, kuris įprasmino kantrybę brandinant vyną, brandinimo sąlygų svarbą vynui idealiai atsiskleisti, dalinimosi su draugais malonumą ir tinkamo maisto parinkimą.
Petras Jarašūnas
Jūsų paskaitos Someljė mokykloje nuolat palydimos gerų atsiliepimų: mokiniai giria už originalumą ir šviežią požiūrį į mokomosios medžiagos pristatymą. Kiek metų jau dėstote ir kaip per šį laiką sekasi atrasti naujus mokymo metodus? Kas, Jūsų nuomone, padeda Lietuvos someljė mokyklos studentams išmokti, įsisavinti informaciją?
Dėkui už įvertinimą! Lietuvos someljė mokykloje dėstau nuo 2016 metų. Savo paskaitose naudoju nemažai vizualinės informacijos: nuotraukų, videomedžiagos, kur matosi tie regionai,
vynuogynai ar vynuogės, apie kurias pasakoju. Besimokydamas pats, pastebėjau, kad kol neišvydau šlaitų Mozelyje ar Cote-Rotie Ronos slėnyje, tol „status šlaitas“ ir buvo tik žodžiai galvoje, be jokio vizualinio konstrukto. Išties ten taip statu, kad sunku net įsivaizduoti! Panašiai ir kalbant, pavyzdžiui, apie „terra rossa“ dirvožemį Australijoje. Jis tikrai ryškiai raudonas arba oranžinis ir tikrai pamačius tampa aiškiau, kas formuoja ragaujamo vyno skonį. Na, ir, aišku, nevengiu pasirausti savoj kolekcijoj ir įterpti juokingų vyno „memų“ ten, kur jie tinka pagal temą. Mėgstu grafikus ir kitą schematinį informacijos vaizdavimą – manau, kad tai padeda suvokti loginius ryšius ir įsiminti informaciją. Kadangi Lietuvos someljė mokykloje dėstau apie tai, kas man pačiam yra aistra, hobis ir kone gyvenimo būdas, tai stengiuosi komunikuoti nuoširdžiai ir atvirai – taip, kaip norėčiau pats mokytis.
Arminas Darasevičius
Esate daugkartinis Lietuvoje someljė čempionas, Lietuvos someljė asociacijos prezidentas. Ar pastebite žinių ar standartų, reikalingų someljė profesijai, pokytį? Ar pastebite skirtumų tarp someljė profesijos atstovų Lietuvoje ir užsienyje?
Kalbant apie someljė žinių standartų pokytį, tai skirtumas yra didžiulis, nes kasmet tų žinių, visokiausios informacijos vis daugėja ir daugėja, todėl kiekvienais metais someljė turi išmokti daugiau skirtingų uogų, daugiau visokiausių stilių, atsiranda naujos šalys, nauji regionai. Ta informacija labai dinamiška, jos vis daugėja, todėl normalu, kad žmonės turi daug daugiau visko žinoti. Tai čia vienas dalykas. Kitas dalykas – atsiranda kokie nors nauji „trendai“, judėjimai, kaip natūralūs vynai, kuriuos irgi reikia integruoti, suprasti. Tas vyno pasaulis labai dinamiškas ir visą laiką reikia jausti pulsą. Kalbant apie darbą restorane, irgi yra šiek tiek pokyčių, nes žmonių elgesys keičiasi. Žmonės nebenori tiek daug klausytis, jie nori tiesiog gauti savo vyną ir leisti laiką mažiau bendraudami su personalu. Tokiu atveju taip pat turi prisitaikyti: mažiau spektaklio, mažiau rodymo, mažiau kalbėjimo, bet svarbiausia – pataikyti, ko žmonės nori. Turi labai prisitaikyti prie tų žmonių, kurie ateina į restoraną, ir matyti, ko jie nori. Kad jie nori mažiau bendrauti, mes tikrai jaučiame, ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Darant vyno vakarienes su vyndariais jie patys pasakoja, kad žmonės nori mažiau bendrauti, nori
mažiau klausyti, reikia daugiau prieiti individualiai prie kiekvieno staliuko pasišnekėti, o ne bendrai pasakoti. Dar vienas labai svarbus momentas – nealkoholinių gėrimų dalis, kuri dabar labai sparčiai didėja, ta kategorija plečiasi. Juos irgi reikia pažinti ir taip integruoti į tas visas someljė programas, restorano programą, kad neprarastum pardavimo, kad žmonės kažko atsigertų.
Dėstydamas apie vyno patiekimą Lietuvos someljė mokykloje, akcentuojate profesionalius standartus. Kuriuos iš šių principų (pvz., taurės pasirinkimas pagal vyno tipą, dekantavimo technikos) patartumėte vyno mėgėjams pritaikyti namuose?
Patiekdamas vyną pats vadovaujuosi ir nuoširdžiai rekomenduoju atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
• Teisingą gėrimo temperatūrą – tai itin svarbu norint pasimėgauti vyno vaisiškumu. Per aukštos temperatūros vynas bus kartesnis ir alkoholiškesnis. Per žema temperatūra panaikins didelę dalį tekstūros ir elegancijos, vaisių natų.
• Būtinai atreipkite dėmesį į taures! Jos paryškins arba sušvelnins rūgštį ir taninus. Vyno stilių atitinkančios taurės paryškins arba sušvelnins vyno vaisiškumą, sustiprins elegancijos, kremiškumo ar kitus niaunsus.
• Tikrai rekomenduoju vynus dekantuoti. Arba bent jau aeruoti (perpilti į dekanterį be žvakės). Vien perpylimas į jį, o vėliau pylimas į taurę iš dekanterio suteiks vynui pastebimą kokybės šuolį. O vos 15–30 minučių dekanteryje pakeis vyną labai labai stipriai.
• Nuoširdžiai rekomenduoju nenustoti eksperimentuoti. Pats namie turiu daugiau nei 12 skirtingų rūšių taurių.
Vien „Pinot Noir“ – 3 skirtingas taures. Ir patį vyną paragauju iš kelių skirtingų, o tuomet nusprendžiu, iš kurios mėgausiuos. Į sveikatą!
Arūnas Starkus
Vieno geriausių pastarųjų metų derliaus vynas išpilstytas į butelius ir Margaux apeliacijoje. Joje – 21-as iš 60-ies rajono klasifikuotų (Grand Cru Classé) ūkių ir jie susispietę klasifikacijos viršuje. Margo nuo seno būdavo padaroma labai daug ir labai gero vyno. Tačiau šiuo metu vyksta papildomi pokyčiai: persodinami vynuogynai, vyndariai vyną fermentuoja vis žemesnėje temperatūroje, siekiama gaminti vyną su švelnesniais taninais, mažiau naudojama naujų ąžuolo statinaičių, atsiranda amforos, didelės statinės. Todėl Margo vyną įdomu degustuoti, jis įgauna vis daugiau vientisumo.
2022-ieji ir Margo buvo karščiausi bei sausiausi metai istorijoje. Pavasaris pagal karštumą nusileido tik 2011-iems ir 2020-iesiems. Tačiau gelbėjo pavasarinis lietus (182 mm per tris mėnesius). Pumpurai skleidėsi nuo kovo 28 iki balandžio 14 dienos, vynmedžiai pražydo gana anksti – paskutinę gegužės savaitę. Liepą ir rugpjūtį buvo trys ilgos karščio bangos. Temperatūra keturis kartus viršijo 40 °C, ir keturiolika kartų 35 °C. 60 dienų nelijo visai. Derlius buvo skinamas nuo antros rugsėjo savaitės iki mėnesio pabaigos.
2022 M. DERLIAUS VYNAS DEGUSTACIJOS UŽRAŠAI BALAI
Château Margaux Tamsesnės natos – saldymedžio, juodųjų serbentų. Labai daug aksominių, taninų, daug rūgšties – galingas, koncentruotas vynas. Umamio pojūtis, puero tekstūra. ‘Cabernet Sauvignon’ – 92 %, ‘Merlot’ – 6 %, ‘Cabernet Franc’ – 2 %. Pagrindinis vynas sudaro 40 % gamybos. 98
Château Palmer Juodosios dancongo arbatos, našlaičių, juodųjų serbentų aromatas. Molinga dirva, todėl nebuvo rizikos pernokinti ir buvo nuspręsta siekti didesnio fenolinio nokumo. Vyno balansas stebina. Burnoje juntama grietinėlė, ne per rūgštus, harmoningas, aksominių taninų. Pradžioje brandinta mažose ąžuolo statinėse, iš kurių vos 50 % naujų, o vėliau – 3000 l ąžuolinėse talpose. 98
Château CantenacBrown Tamsesnės natos – mėlynių, juodųjų serbentų, saldymedžio, prieskoniškos muskatų riešutų, našlaičių. Burnoje gaivus, daug aksominių taninų, juntama grietinėlė, mėlynės ir aviečių gaivumo nata pabaigoje. Turi ir paprikos natelę bei minerališką grafito prieskonį. Daugiau taninų nei „Palmer“. Poskonis – tamsių prieskonių. Fermentuotas 25 °C temperatūroje.
Pavillon
Rouge du Château Margaux Labai koncentruotas: juodieji serbentai, gervuogės, juoda kava ir kakava, našlaitės kaip gerame danconge. Daug aksominių taninų. Gaivus ir labai vaisiškas. Puikus vynas.
Château
Rauzan-Ségla Mėlynių, gervuogių, grietinėlės, našlaičių aromato, elegantiško stiliaus harmoningas vynas. Burnoje itin taniniškas, juntama grietinėlė ir galingas vaisiškumas.
Alter Ego de Palmer Labai vaisiškai saldus gervuogių aromatas su saldymedžio, juodųjų serbentų uogienės, trešnių, rožių, našlaičių natomis. Vidutinio gausumo aksominiai taninai. Vynas iš žvirgždingų, smėlėtų plotelių. Skinta pačiu laiku, nepernokinta.
Château Lascombes
Château
Tamsus aromatas su gervuogių, juodųjų serbentų, trešnių uogienės, vanilės, ąžuolo dūmo natomis. Istorinių žvyringų terasų derliaus mišinys. Todėl pagaminta vos 30–40 % Grand Vin. Taniniško stiliaus. Brandinta amforose ir didelėse statinėse taninams sumažinti. Pieniškas šokolado, grietinėlės poskonis.
DurfortVivens Raudonų uogų, morkų, papajų aromatas. Ryškaus stiliaus, struktūriškas vynas su daug taninų, bet savotiškai lengvas.
Château
Marquis d'Alesme
Château
Saldžios gervuogių, juodųjų serbentų uogienės, vanilės aromatas. Labai gaivus ir labai taniniškas – galingas vynas.
BoydCantenac Vanilės, dūmo, kaimo aromatas. Itin koncentruotas, struktūriškas, taniniškas vynas su daug rūgšties.
Château
BraneCantenac Klasikinis juodųjų serbentų, kedrų aromatas. Burnoje labai vaisiškas, juntamos mėlynių sultys, aksominiai taninai, geras balansas.
Château
Marquis de Terme
Château
97
96,5
96,5
96
96
96
96
96
96
Juodųjų serbentų aromata puikiai papildo vanilės, kedro, šiek tiek mėtų natų. Burnoje daug taninų, elegantiškas, galingas, juntamas gaivus grietinėlės, sulčių skonis. Minerališkas. 95,5
Giscours Šaltmėčių, juodų uogų, grietinėlės, vanilės aromatas. Burnoje harmoningai dera taninai, vaisiai, grietinėlė. Ilgai išliekantis skonis, grafito poskonis. 95
Château Pouget Juodųjų serbentų, uogienės, aviečių, tabako, muskatų riešutų aromatas. Burnoje itin taniniškas, džiovinantis. Klasikinis, gerai koncentruotas vynas. 95
Château Desmirail Labai gėliškas aromatas su žolelių, begonijų, našlaičių, mėlynių natomis. Elegantiška struktūra, koncentruotas vaisiškumas, ilgai išliekantis poskonis. 95
Château Dauzac Solidus bordo aromatas: ažuolo, juodųjų serbentų, kedro, vanilės. Burnoje prieskoniškas: ąžuolo, tabako natos, grafitas suteikia minerališkumo. Vidutinio gausumo, kiek šiurkštoki taninai. 94,5
Brio de CantenacBrown Vanilės, kedro, našlaičių aromatas. Burnoje juntama puiki aviečių ir gervuogių sulčių gaiva, švelnūs taninai. Dalis ‘Cabernet Franc’. Švelnus mėtų gaivos poskonis. 94
Le Hameau de DurfortVivens Sunokęs, švarus, našlaitėmis kvepiantis bordo. Burnoje daug taninų, gaivus, ilgai išliekančio skonio, svarus. 85 % brandinta amforose, 15 % naujose ąžuolo statinėse. 94
Château
RauzanGassies Oda ir uogienė, vanilė, medus, vaškas, vidutinė rūgštis, sausi džiovintų mėlynių taninai, mėlynių poskonis. Gerai bręs. Kitoniškas. 94
Château
PrieuréLichine Erkėtrožių uogienės, slyvų aromatas. Burnoje biodinamiškas, juntamos raudonos uogos. Lengva pabaiga. 94
Château
Kirwan Gervuogių uogienės, dancongo arbatos, saldžios vanilės aromatas. Subalansuotas, gaivus, klasikinis bordo su ąžuolo vanile pabaigoje. 94
Château
Marquis de Terme Balzaminio acto, trumų, miško paklotės aromatas. Burnoje labai gyvas, gaivus, kiek slyviškas – rimtas bordo. 94
Confidences de PrieuréLichine
Našlaičių ir gervuogių sulčių aromatas su mėlynų gėlių, gailių ar vaivorų natele. Sūrus, umamiškas, grietinėliškas, gausus aksominių taninų, labai vaisiškas. Su vanilės natomis pabaigoje. Rimtas antrasis vynas. 93
Initial de Desmirail Labai uogiškas aromatas su bergamočių, našlaičių, šalavijų natomis. Daug taninų, grietinėlės tekstūra. Vaisių sulčių pabaiga. 93
Chevalier de Lascombes Juodųjų serbentų, aviečių, braškių uogienės, kepintų paprikų aromatas. Burnoje daug rūgšties, daug taninų. Ilgai išliekantis, koncentruotas poskonis. 92
Château
RauzanGassies Ąžuolo prieskonių, slyvų, braškių, sūrio aromatas. Burnoje itin struktūriškas, gerai subalansuotas, taninai suvaldyti. Oksiduotas. 92
Margaux de Brane Gervuogių aromato, labai vaisiškas, juntama beveik saldi ataka. Iš jauniausių vynmedžių. Vidutinio gausumo taninai. Skanus. 89
„Château Palmer” vyndarys ir direktorius Thomas Duroux
„Château Margaux” ūkio vadovas Sebastienas Vergne ir vyndarysFlorent'as
Palomos Sénéclauze, „Château Marquis de Terme” direktorės, valdos apima ir restoraną „Au Marquis de Terme”, o greta veikia viešbutis „Hotel de Margaux”
Vyndarys Jose Sanfinsas ir unikali medinė naujojo „Château Cantenac Brown” vyninės konstrukcija
Alexas Heinzas dabar vadovauja „Château Lascombes“.
Įdomiai reikalai klostosi „Château Lascombes“ – ūkis 2022 metais sugrįžo į šeimos rankas. Margo ūkį nusipirko amerikiečių milijardierius Gaylonas Lawrence’as ir vyną gaminti pakvietė Alexą Heinzą iš Toskanos – legendinių vyninių „Ornelaia“ ir „Masseto“ vyndarį. Taigi prasidėjo labai įdomūs pokyčiai. Alexas pasakoja, kad mūsų degustuojamą 2022 metų vyną jis
gavo jau sufermentuotą, todėl jo indėlis – galutinio mišinio kūrimas. Alexas ruošiasi sodinti daugiau ‘Cabernet Sauvignon’ ir ‘Cabernet Franc’ vynuogių, mažinti ąžuolo poveikį, sugrįžti į istorines ūkio ribas, mažinti Grand Vin kiekį. Ūkis jau nusipirko kelias molines amforas, o antrajam vynui brandinti naudoja dideles statines, o ne barrique . Verta stebėti, nes bus galima stebėtis.
Arūnas Starkus
Vasario mėnuo Bordo pietuose. Soterno kaimelis – slėnyje, todėl rytais jis skendi rūke. Toks rūkas, būdingas vos keliems Europos regionams, rudenį drėkina vynuoges ir sudaro tinkamas sąlygas ant jų augti pilkajam kekerui. Atvykau čia aplankyti vyndarių, klausytis jų pasakojimų apie lietų, rūką ir degustuoti 2022 metų vynų, ką tik išpilstytų į butelius.
Saldžiam vynui pagaminti reikia kiek kitokių sąlygų nei sausam. Soterne, didžiausiame pasaulyje saldaus vyno regione, lemiamos reikšmės kasmet turi pilkasis kekeras (botrytis cinerea). Grybelinė liga, vadinama kekeriniu arba kilniuoju, pilkuoju puviniu, jau du šimtus metų yra regiono sėkmės pagrindas, nes pilku pelėsiu aptrauktos prinokusios uogos išgarina dalį vandens, taip sukoncentruodamos cukrų ir suformuodamos medaus, džiovintų vaisių, prieskoninių žolelių aromatus. Rugsėjo vidury, kai uogos prinokusios, pelėsiui atsirasti reikia vienkartinio didelės drėgmės pliūpsnio – lietaus. Vėliau pilkojo kekero
augimą palaiko rytais nuo Sirono (Ciron) ir Garonos (Garonne) upių pakylantis rūkas. Šiemet išganingojo lietaus sulaukta gana vėlai – spalio 15 dieną, kai uogos buvo labai prinokusios. Todėl kekeras paplito akimirksniu – derlių pavyko nuskinti per dešimt dienų, o jo saldumas buvo vienas didžiausių regiono istorijoje.
1855 m. klasifikuotų Soterno ir Barsako vyninių 2022 m. derlius
VYNAS (APELIACIJA) DEGUSTACIJOS UŽRAŠAI
Château d'Yquem (Sauternes)
Château
Suduiraut (Sauternes)
Château Guiraud (Sauternes)
Château Coutet (Barsac)
Château d'Arche (Sauternes)
Château Climens (Barsac)
Château
Doisy Daëne (Barsac)
Château
DoisyVédrines (Barsac)
Château Sigalas Rabaud (Sauternes)
Château
DoisyDubroca (Barsac)
Vidutinio intensyvumo seno aukso spalva. Šviežių persikų, liepų medaus, vanilės (tik naujo ąžuolo) čiobrelių, ramunėlių, šafrano, vos pelėsio, prinokusių ananasų, jazminaičių, bergamočių, žalios arbatos natos. Daug cukraus (antras pagal saldumą –160 g/l). Gaivus ir saldus. Rūgštis primena rūgščius geltonus obuolius, svarainius. Pabaigoje šiek tiek prieskonių vanilės ir šafrano natų.
Subalansuotas vynas, sodraus persikų ir medaus, mangų aromato. 190 g/l cukraus vietoj įprastų 140–150 g/l. Geras derlius – 7 hl/ha (2021 m. tebuvo 1 hl/ha). Skinta tris kartus.
Naujo ąžuolo vanilės, persikų, ananasų aromatas. Gaivus ir saldus vienu metu. Svarus, aliejiškas. Minerališkas. Juntamas gerai subalansuotas ąžuolo aromatas, vaisiai, svarumas. Pabaigoje – medus su citrina ir persikais, net bananais. geltoni vaisiai. Tobula.
Vidutinio intensyvumo aukso spalva. Persikų uogienės, apelsinų, greipfrutų žievelių natos, titnago dūmas. Labai koncentruotas, saldus, solidus, bet ir daug rūgšties (be malolaktinio virsmo). Savitas stilius su citrusinių pojūčiu, primenantis raugerškius. Intensyvus, energingas. Iš 1944 m. sodintų ‘Semillon’ ir 30-mečių ‘Sauvignon Blanc’.
Vanilės, ąžuolo, persikų, Tailando mangų, šviežio pavasario, liepų medaus, jazminų, narcizų, kriaušių aromatas. Burnoje energingas, gaivus. Cukraus nemažai, bet jis tobulai subalansuotas. Sūrumo, umamio pojūtis. Ąžuolo prieskonių, „Karvutės“ saldainių, grietinėlės, geltonų, sultingų vaisių poskonis.
Ramunėlių, kriaušių, riešutų, graitkinių riešutų aromatas. Mažiau rūgšties. Gero balanso, ne toks energingas – ramus vynas be didelės ąžuolo įtakos.
Ramunėlių, čiobrelių, pavasarinio medaus, persikų, jazminų, prinokusių medingų kriaušių, melionų aromatas ir skonis. Saldus, harmoningas. Gerai padarytas šviesių tonų soternas.
Čiobrelių, pesikų, medaus su trupučiu žemškumo, dūmų aromatas. Saldus ir sūrus burnoje, bet turi ir obuolinės rūgšties. Saldumas dominuoja, geras balansas.
Riešutų, vanilės, keptų kriaušių aromatas. Burnoje saldus, vidutinės rūgšties su prieskonių, bet ne naujo ąžuolo, natomis. Burnoje sūrus, umamiškas, harmoningas. Ramaus stiliaus.
Ąžuolo dūmų, šieno aromatas su tamsiomis seno medaus, mangų, ananasų, abrikosų uogienės natomis. Labai saldus. Riešutiška pabaiga.
Les Etoiles de Doisy Daëne (Barsac ) Intensyvus žolelių, krapų, čiobrelių ir persikų, medaus, citrinų aromatas. Saldus, svarus, struktūriškas. Kompleksiškas ir intensyvus.
Le Petit Védrines (Barsac)
Château
LamotheGuignard (Sauternes)
Le Soleil d'Arche (Sauternes)
Le Petit
Guiraud (Sauternes)
Ledinukų, citrinų aromatas. Daug rūgšties, vidutinis saldumas. Stiprus gaivumo pojūtis, ilgai trunkantis poskonis. Citrinų ir nokumo mišinys.
Žolelių, medaus, mangų aromatas. Saldus, vidutinės rūgšties. Burnoje riešutiško sprangumo, juntami krapais, vidutinė rūgštis su žalia nata.
Kvepia persikais, jazminais, vanile, gerai padarytas. Burnoje – vidutinė rūgštis, vidutinis saldumas, vaisiškumas, pabaigoje juntamos džiovintos gėltonos gėlės, kriaušės.
Tamsus žolių, medaus, mielių kvapas. Burnoje juntamas stiprus kvapų, kmynų skonis, prieskoniai. Savitas. Vidutinio saldumo, vidutinės rūgšties, ledinukų poskonio. Riešutiška pabaiga.
98
97,5
97
96
96
95
94,5
94
93,5
93
92
92
91
90
89
Prie ko derinti soterną
Soterno ir Barsako gamintojai nenori pasiduoti. Kiekvieną kartą pietaujant ar vakarieniaujant čia tau bandys įrodyti, kad jų daromas saldus vynas puikiai dera prie šaltų užkandžių, pagrindinių patiekalų, mėsos. O desertą dažniausiai patieks su sausu vynu.
Vakarieniaujame su „Château Coutet“ savininku Philippe’u Bally. Aperityvui ragaujame „Château Coutet 1976“ (1er Grand Cru Classé en 1855, Barsac). Kvepia grybais, slyvomis, vašku, slyviene, šafranu ir nebėra toks saldus. Philippe‘as sako vyne jaučiąs nervosite.
Aperityvui saldus vynas – įprasta. Jis puikiai dera su foie gras, vytintu kumpiu. Jis yra puiki tema pokalbiui. Kaip ir buvo galima tikėtis, prie karšto mėsos patiekalo – sluoksniuotos tešlos pyrago su vištiena ir grybais buvo patiektas „Château Coutet 2019“, bet prie šokoladinio pyrago ragavome raudonąjį „Château Clerc Milon 2012“.
Pietūs „Château d‘Arche“ – ištisa derinimo sesija su daug ir saldaus vyno. Sėkmingiausi deriniai su „Perle d’Arche Sauternes 2022“:
• kalendrų salotos su mandarinais ir raudonais svogūnais,
• tuno sevičė su mangais,
• lėtai kepta jautiena su raudonojo vyno padažu, pagardintu cinamonu, anyžiais, ir bulvių kremu.
Su „Soleil d’Arche 2023“:
• foie gras kremo tartaletė su karamelizuotais obuoliais ir Espeleto aitriosiomis paprikomis,
• antienos konfi su graikiškų riešutų miltais, čioriso dešra, pikilo kumpiu ir paprikų kremu.
• „Château d‘Arche Sauternes Grand Cru 1998“ geriausiai derėjo su šokolado kremu.
Tačiau ir šį kartą sausainiai „Craquelin shoux“ bei šokolado kremas bus patiekti su „Arche Perlee Blanc de Blancs“ šampanu. Derinius vertinu apie 2,5–3,5* (iš 5 – pagal mano #bestdessertsin instagramo paskyros ir pagal Lietuvos someljė mokyklos derinių vertinimo skalę, kurioje 3* skiriame neutraliam deriniui, neturinčiam nei trūkumų, nei privalumų).
O štai Medoke jau nusistovėjusi mums įprasta tvarka. Aperityvui – šampanas. O prie deserto – saldus vynas:
• Vyne virta kriaušė su šafranu derinta su „Château La Tour Blance 2018“ (pietūs „Château Batailley“).
• Keptas ananasas su romu derintas su „Château DoisyDaëne 2016“ (pietūs „Château Pédesclaux“).
Arūnas Starkus
„Château Latour“ – vienintelis iš penkių pirmųjų 1855 m. klasifikuotų didžiųjų ūkių, nuo 2012 metų derliaus nebeparduodąs vyno iš anksto (en primeur), o laukiąs, kol jis šiek tiek subręs. Šiemet rinką pasiekė 2016-ųjų vynas. Tačiau su Hélène Genin ragaujame ir 2022-ųjų derlių. Abiejų derlių išraiška skirtinga, bet kokybė panašiai ideali. Puiki proga suprasti, kaip formuojasi vyno stilius.
2022 metai buvo rekordiškai sausi, taip pat ir žiemą. ‘Cabernet Sauvignon‘ išsprogo gana vėlai, todėl šalnos žalos nepadarė. Gegužę pakilus temperatūrai prasidėjo augimas ir iki mėnesio pabaigos vynmedžiai pražydo. Birželį iškrito 105 mm kritulių ir vietomis vešlesnės ‘Merlot’ pajuto miltligės pavojų. Visiškai sausa liepa ligos protrūkį sustabdė, sulėtino ir uogų nokimą. Toks pat buvo ir rugpjūtis – su karščio bangomis, kai vynmedžiai „išsijungdavo“ ir mažos, ištroškusios uogos kaupė cukrų lėtai, tačiau jose daugėjo polifenolinių medžiagų, kurios apsaugojo uogas nuo įdegio. Rugsėjį sausi orai tęsėsi, uogos buvo ramiai nuskintos labai sveikos, visiškai sunokusios.
2016
Latour 92,45 7,4 0,15 14,19 75 38,8
Forts de Latour 58,7 37,9 3,4 14,47 80 40,8
Latour 2022
Kedro, odos, vyšnių uogienės, našlaičių, rožių žiedlapių, juodųjų serbentų, juodų alyvuogių, prieskonių aromato vynas. Galingas, struktūriškas burnoje, labai solidus, kompleksiškas. Vis dar jaunas, pilnas jėgos. Labai ilgai trunkančio poskonio. ‘Cabernet Sauvignon’ – 92,9 %, ‘Merlot’ – 7,1 %.
Juodųjų serbentų saldymedžių, mėlynių, gervuogių, puero arbatos, bergamočių, našlaičių, samanų aromatas su dūmo, vanilės natomis. Burnoje juntamos vyšnios. Daug aksominių,kiek džiovinančių taninų, elegantiškai padarytas. Bet savotiškai lengvai geriamas, puikiai subalansuotas. Pojaką išduoda labai nokūs vaisiai, bet nėra ypatingo svarumo.
100
Les Forts de Latour 2019
99
Kedrų, balzaminio acto, juodųjų serbentų, juodų vyšnių uogienės, džiovintų gėlių aromatas. Nuosaikiai energingas, labai gerėjantis, palyginti su jaunu. Burną užpildo vaisiškumas ir gaivumas. Aksominės tekstūros. Gerai juntamos rožės. Sūrus, minerališkas pabaigoje. Itin kompleksiškas ir minerališkas. ‘Cabernet Sauvignon’ – 66 %, ‘Merlot’ – 32 %, ‘Petit Verdot’ – 2 %.
95
Les Forts de Latour 2022
Pauillac by Latour 2020
Truputį uždaras juodų uogų aromatas. Burnoje labai gėliško skonio: našlaičių, bergamočių. Vidutinių taninų, elegantiškesnis už Pojaką. Kompleksiškas, žvirgždiškos tekstūros. juodų uogų, mėlynių, serbentų, šilauogių poskonio su tamsiomis natomis. Skonio vidury dar kiek trūksta užpildymo. Dar gali gerėti.
Kedro, odos, juodųjų serbentų, dancongo arbatos, našlaičių aromatas, burnoje natelė raudonos kepintos paprikos, vyšnių. Brandos pradžia, elegantiškas, lengvas, gaivus, šilkinis. ‘Cabernet Sauvignon’ – 43 %, ‘Merlot’ – 53 %, ‘Petit Verdot’ – 4 %.
Pauillac by Latour 2022
Juodųjų serbentų aromato, gana tiesmukas, bet puikios išraiškos vynas. Juntama vanilė, saldymedis. Burnoje daug aksominių taninų, vynas vaisiškas, gaivus, uogiškas. Lengvai geriamas.
94
90
91
Arūnas Starkus
Ten, kur daromas vynas, labai skaniai ir maitina. O vyndariai dar geba taip suderinti patiekalus su savo vynu, kad laimi abi derinio pusės. Valgymas kartu suartina. Pietūs ar vakarienė su vyndariu yra maloniausias būdas pamilti vynuoges, regioną ar šalį. Žinoma, ne kasdien ir ne kiekvienam taip pasiseka. Laimei, šiais laikais niekas netrukdo ne tik vyno atsivežti, bet ir pasigaminti patiekalų. Todėl dalijamės puikiu pietų meniu „Château Batailley“ – Pojake (Bordo) įsikūrusiame ūkyje, kurį valdo 1855 m. klasifikuotų didžiųjų Medoko ir Soterno ūkių asociacijos prezidento Philippe’o Castéjos šeima.
Pasitikimui – „Champagne Pol Roger Brut“ (putojantis, šampanas, ‘Chardonnay,’ ‘Pinot Noir’, ‘Meunier’ po 1/3)
Lėtai sultinyje virtos riebiosios kepenėlės su daržovėmis ir „Château Lynch-Moussas 2015“ (raudonasis, Grand Cru Classé , Pojakas, ‘Cabernet Sauvignon’ – 79 %, ‘Merlot’ – 21 %)
Veršienos išpjova, kepta su voveraitėmis, ir „Château Batailley 2005“ (raudonasis, Grand Cru Classé , Pojakas, ‘Cabernet Sauvignon’ – 73 %, ‘Merlot’ – 23 %, ‘Cabernet Franc’ – 2%, ‘Petit Verdot’ – 2 %)
Brandintų sūrių rinkinys ir „Château Batailley 1989“ (raudonasis, Grand Cru Classé , Pojakas)
Šafrano sirupe lėtai virta kriaušė ir „Château La Tour Blanche 2018“ (baltasis saldus, Grand Cru Classé , Soternas, ‘Semillon’ –80 %, ‘Sauvignon Blanc’ ir ‘Muscadelle’ – po 10 %)
„Château Batailley“ – gyvenamas dvaras. Bibliotekoje – su „Borie Manoux” šeimos nariais Peeru Pfeifferiu (trečias iš kairės) ir Philippe’u Castéja (ketvirtas iš kairės).
Medoke Castéjų šeimos valdomiems vyno pirklių namams „Borie Manoux“ priklauso ne tik „Batailley“, „Lynch-Moussas“, bet ir „Peyrabon“, „Beau-Site“, „Haut-Madrac“, „Haut-Bages Monpelou“. 2022 metų „Château Batailley“ juoda etiketė šviesiam mirusios Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II atminimui.
Ramūnas Pilvelis
Lietuvoje vynuogininkystė įsitvirtina kaip sparčiai auganti
žemės ūkio šaka. Tai patvirtina ir vynuogininkai.lt statistika: per trejus metus nuo registro įkūrimo jau užregistruoti 72 vynuogynai, deklaruotas bendras plotas siekia 27 ha, o auginamų vynuogių sodinukų kiekis viršija 56 tūkst. Nors registruotas vynuogynų plotas dar nedidelis, lyginant su tradicinėmis vynuogininkystės šalimis, Lietuvoje ūkių, siekiančių komercinės sėkmės ir ilgaamžiškumo, akivaizdžiai daugėja.
Augimą ypač skatina šaltam klimatui pritaikytos veislės iš JAV ar Vokietijos, o vietinės kilmės veislės, tokios kaip ‘Juodupė’ ar ‘Varduva’, kol kas užima tik nedidelę nišą. Dominuoja hibridai: ‘Solaris’, ‘Saint-Pepin’, ‘Marquette’, ‘Leon Millot’, ‘Marechal Foch’. Šios veislės yra pagrindinės rimtai kuriant lietuvišką vynininkystę ir drauge išlaikant vynuogių atsparumą mūsų klimatui.
Šaltinis – vynuogininkai.lt
Solaris-Vokietija
Marquette-Jav 4267 38 7.52%
Marechal-Foch-Prancuzija 3153 35 5.56%
Leon-Millot-Prancuzija-Jav
Regent-Vokietija
REGISTRO NAUDA IR SKATINIMAS REGISTRUOTIS
Lietuvos vynuogynų registras pradėtas 2022 m., ir nors registracija nėra privaloma, ji tampa reikšmingu įrankiu tiek vyndariams, tiek plačiajai bendruomenei. Prisijungusieji gali:
• susipažinti su gretimais vynuogininkais, megzti bendruomeninius ar verslo ryšius;
• būti matomi – ypač aktualu tiems, kurie rengia degustacijas, parduoda sodinukus, teikia apgyvendinimo ar maitinimo paslaugas;
• prisidėti prie tikslių statistinių duomenų kaupimo.
Svarbu pažymėti, kad galima registruotis ir be tikslios lokacijos – tai puiki galimybė tiems, kurie nori išlikti privatūs, bet vis tiek būti vynuogininkystės žemėlapio dalimi.
Neoficialiais duomenimis, tikrasis vynuogynų skaičius šalyje yra mažiausiai dvigubai didesnis, tad registras šiuo metu atspindi tik dalį realybės, tačiau jau leidžia matyti aiškias vystymosi kryptis.
Potencialūs Lietuvos vynuogynų regionai (vizualizacija, R. Pilvelis, 2025)
GALIMAS VYNUOGYNŲ REGIONŲ ŽEMĖLAPIS
Remiantis registruotais vynuogynais, galima išskirti pirmuosius būsimų vynuogynų regionų kontūrus. Jie formuojasi aplink šiuos penkis vynuogynų centrus. Patikslinu, kad tai tik pirminė ir niekur nepatvirtinta bei nesuderinta vizualizacija, kuri susiformuoja iš pirminių registro duomenų.
Šie regionai galėtų tapti savotiškomis vynuogininkystės zonomis, kurios ateityje įgautų ne tik produkcijos, bet ir kultūrinę bei turizmo svarbą.
Lietuvoje sparčiai populiarėjanti vyno kultūra tampa neatsiejama nuo vietinės vynuogininkystės plėtros. Per pastaruosius metus akivaizdžiai išaugo susidomėjimas ne tik vynuogių
auginimu, bet ir vyno degustacijomis, edukaciniais renginiais, regioninių vynų reprezentacija mugėse ir bendruomenės šventėse.
Vynuogininkų bendruomenė taip pat auga ir stiprėja: vyksta aktyvus dalijimasis patirtimi socialiniuose tinkluose, rengiami susitikimai, kuriamos asociacijos ir diskusijų grupės. Visa tai prisideda prie vieningo vynuogininkų tinklo kūrimo, kuriame svarbi ne tik auginimo praktika, bet ir vyno identiteto kūrimas Lietuvoje.
Lietuvos vynuogininkystė kuria savo identitetą – nuo entuziastų judėjimo prie regioninės struktūros ir bendruomeniškumo. Kiekvienas prisijungęs prie registro prisideda prie šio proceso.
Petras Jarašūnas
Kasmetinė paroda Turine „Grandi Langhe“ – vienas svarbiausių renginių Pjemonto vyno padangėje. Parodos metu (o paskui ir kitose parodose) paragavus daugiau nei 70 skirtingų 2021-ųjų barolų ir barbareskų, verdiktas aiškus – tai išskirtinis aukštos kokybės vynmetis, vertas rikiuotis tarp geriausių per pastaruosius du dešimtmečius. Puikiųjų Pjemonto 2019, 2020 ir 2021 metų trijulėje būtent 2021-ieji yra patys įsimintiniausi. Kaip taikliai apibendrino Elisa Scavino iš „Paolo Scavino“ vyninės, „2021-ieji – išskirtiniai metai. Labai dažnai sunku suderinti galią su elegancija, bet iš šio derliaus galima padaryti viską. Gimė didingi vynai. Tai buvo aišku nuo pat pradžių.“
ILGAS SEZONAS: NUO ŽIEMOS SNIEGO IKI TOBULO SPALIO
Žvelgiant iš klimato perspektyvos, 2021-uosius galima vadinti klasikiniais metais – ilgas, bet ne ekstremalus augimo sezonas. Viskas prasidėjo viltingai: gausus žiemos sniegas lėtai tirpdamas papildė giliuosius dirvožemio sluoksnius drėgme. Vis dėlto iššūkių neišvengta – balandžio pradžioje anksti
išsprogusius pumpurus kai kur pakando šalnos. Kadangi jos labiausiai pakenkė žemiau esantiems plotams, nuostoliai, kaip teigiama, siekė tik apie 10 proc., o kai kurie gamintojai tai netgi įvertino kaip natūralų derliaus retinimą, tikėtinai prisidėjusį prie galutinės kokybės. Po vėsesnio gegužės mėnesio atėjo karšta ir sausa vasara, ypač rugpjūtis, tačiau dėl žiemą sukauptų vandens atsargų vynmedžiai didelio streso nepatyrė. Tikroji palaima atėjo rugsėjo viduryje – lietus ir vėsesnės naktys atgaivino vynmedžius prieš lemiamą nokimo etapą. Pjemonte sakoma, kad rudenį gimsta derlius, o 2021-ųjų spalis buvo tiesiog stulbinantis – saulėtos, šiltos dienos ir šaltos naktys sukūrė idealias sąlygas lėtai nokstančioms 'Nebbiolo' vynuogėms kaupti kompleksišką aromatą, visiškai sunokinti taninus ir išlaikyti gausią, gaivią rūgštį. Derlius nuimtas ramiai, spalio mėnesį. Rezultatas – nedidelės, bet sveikos uogos. Kai kurie vyndariai pastebėjo lėtesnę fermentaciją. Giuseppė Vaira iš „G.D. Vajra“ ūkio tai sieja su mažu azoto kiekiu dirvožemyje dėl sausos vasaros. „Kai kam tai bloga žinia, bet mes mėgstame ilgą fermentaciją“, – teigė jis.
Nors bendras kokybės lygis 2021 metais yra itin aukštas, Barolo ir Barbaresko regionų vynai bei skirtingos Barolo komunos išlaiko savitus stilius, kuriuos šis derlius dar labiau išryškino.
Barbaresko regiono vynai, kaip įprasta, yra prieinami anksčiau nei Barolo. Jie pasižymi klasikine elegancija, gėliškais (ypač rožių) ir raudonų uogų aromatais, o 2021-ųjų derlius jiems suteikė ir solidžios struktūros bei puikaus balanso. Aldas Vacca iš „Produttori del Barbaresco“ ir „Gajos“ komanda lygina šį derlių su 2016-aisiais, pabrėždami jo klasikinį stilių: ilgas augimo sezonas leido sukurti struktūriškus vynus su prinokusiais taninais, o vėsios naktys prieš derliaus nuėmimą išsaugojo įtampą ir aromatus.
Bendras įspūdis apie 2021-ųjų Barolo regiono vynus – tai struktūriškų, kompleksiškų ir potencialiai ilgaamžių vynų metai. Taninai gausūs, bet prinokę, rūgštis gaivi, o vaisiškumas intensyvus. Vynai turi svorio ir kompleksiškos substancijos, taip pat daug prinokusių taninų, bet be ankstesniems derliams kartais būdingo šiurkštumo. Skirtingose komunose šios ypatybės atskleidžia savaip.
• MONFORTE D'ALBOJE (Bussia, Ginestra, Mosconi) gimsta itin galingi, struktūriški ir sodrūs vynai. 2021-ųjų derliaus skonis čia įspūdingai kompleksiškas, subalansuotas derliaus gaivos.
• BAROLO (Cannubi, Brunate, Bricco delle Viole) komunoje rezultatai yra įvairesni. Yra tiek kompleksiškų ir elegantiškų vynų iš Cannubio, tiek sodresnių ir struktūriškesnių iš Brunatės. Aukščiau esantis Bricco delle Violė dovanoja gaivesnio, gėliškesnio vyno.
• CASTILJONĖ FALETAS (Rocche di Castiglione, Villero, Monprivato, Bric del Fiasc) dažnai vadinamas „auksiniu viduriu“, šioje komunoje ir 2021 metais puikiai dera vyno galia ir elegancija.
• NOVELO (Ravera) komuna yra aukščiau, joje vėsiau. Ji vis labiau garsėja savo vynais. 2021-aisiais iš Raveros vynuogyno sulaukiame gaivių, tvirtos struktūros, ryškios rūgšties ir minerališkumo vynų.
• VERDUNO (Monvigliero) komuna garsėja bene aromatingiausiais, gėliškiausiais ir elegantiškiausiais barolais. 2021-aisiais šios savybės dar labiau išryškėja: vynai kvapnūs, kompleksiški, šilkinės tekstūros, bet geros struktūros.
KADA RAGAUTI
Akivaizdi 2021-ųjų struktūra žada puikų ilgaamžiškumo potencialą. Tačiau, skirtingai nei praeityje, šiuolaikinė vyndarystė leidžia mėgautis vynais anksčiau. Jie nėra neįkandamai taniniški jaunystėje. Sandra Cortese iš „Mauro Molino“ vyninės itin džiaugiasi šiuo derliumi ir vadina jį vienu geriausių per 20 metų. Ji pabrėžia, kad vynas nėra uždaras jaunystėje – jį gardu ragauti net ir dabar, nepaisant didžiulio brandos potencialo. Puristai gali mėgautis jaunų vynų gyvybingumu ir aromatais, ypač paprastesnių barolų ar barbareskų. Vis dėlto geriausi vynai iš garsių vynuogynų tikrai atsiskleis su laiku, tad verta juos stebėti kas keletą metų ir mėgautis jų evoliucija.
2021-ieji Pjemonte – išties išskirtinis vynmetis. Tai moderni klasika, sujungianti ilgo, palankaus sezono privalumus su šiuolaikinės vyndarystės precizika. Vynai pasižymi puikiu balansu tarp prinokusių uogų, gaivios rūgšties, tvirtų, bet subrendusių taninų ir didelio kompleksiškumo bei ilgaamžiškumo potencialo. Tai neabejotinai vertingas derlius tiek kolekcininkams, tiek mėgėjams, ieškantiems aukščiausios kokybės „Nebbiolo“, kuriam puikiai atstovauja visas būrys talentingų vyndarių.
Skirtingai nei daugelis gėrimų, kurie su laiku prastėja, tam tikri vynai gali bręsti ir gerėti ištisus metus ar net dešimtmečius. Šiuos pokyčius lemia lėti cheminiai procesai, tokie kaip oksidacija, esterifikacija, polimerizacija, hidrolizė ir kiti, kurie pakeičia vyno sudedamąsias dalis ir kartu vyno skonines savybes. Šiame straipsnyje trumpai panagrinėsime, kokie cheminiai pokyčiai vyksta vyne ir kaip konkrečiai jie veikia vyno skonį, tekstūrą ir išvaizdą.
BRANDINIMUI TINKAMI VYNAI
Ne kiekvieną vyną galima brandinti: dauguma baltųjų, rožinių ir lengvų raudonųjų suvartojami jauni, kol dar išlaiko gaivų vaisiškumą, jie neskirti ilgesniam laikymui. Brandinimui tinka vynai, turintys daug natūralių konservantų – fenolinių junginių (taninų, pigmentų) ir (arba) rūgšties.
Kokybiški raudonieji vynai yra geriausi kandidatai ilgam brandinimui, nes raudonųjų vynuogių sulčių fermentacija kartu su odelėmis ir sėklomis suteikia vynui daug taninų ir kitų polifenolių. Klasikiniai svarūs raudonųjų vynuogių vynai,
kaip „Cabernet Sauvignon“, „Merlot“, „Nebbiolo“, „Syrah“, turi tvirtą taninų struktūrą ir pakankamai rūgšties, todėl gali bręsti dešimtmečius. Šie junginiai suteikia raudonajam vynui didesnio atsparumo oksidacijai. Didelis natūralus rūgštingumas (pvz., būdingas „Pinot Noir“) taip pat didina vyno ilgaamžiškumą, palaikydamas žemą pH ir lėtindamas tam tikras reakcijas.
Raudonajame vyne fenolinių medžiagų paprastai būna ~1–5 g/l, o baltajame – tik ~0,2–0,5 g/l, todėl baltasis vynas yra labiau linkęs oksiduotis; daugumą baltųjų geriausia suvartoti per kelerius metus nuo pagaminimo. Didesnį brandinimo potencialą turi dažniausiai tie, kurie turi daug rūgšties ir yra laikyti ąžuole.
„Riesling“ ar „Chardonnay“ (ypač iš vėsesnio klimato regionų) gali bręsti daugelį metų, nes jų ryški rūgštis veikia kaip konservantas ir padeda išlaikyti gaivumą. Ąžuolo statinėse fermentuoti arba brandinti baltieji vynai iš ąžuolo medienos perima papildomų fenolinių junginių, todėl būna atsparesni oksidacijai. Ąžuoliniai baltieji vynai gali gerėti butelyje 5–10 metų ar ilgiau, juose išryškėja skrudintos duonos ir lazdynų riešutų natos –vadinamieji tretiniai aromatai.
Saldus vynas – dar viena kategorija, kuriai būdingas išskirtinis ilgaamžiškumas. Vėlyvojo derliaus vynai, taip pat vynai, paveikti pilkojo kekero ( botrytis cinerea ): soternas (Prancūzija, Bordo), tokajus (Vengrija) ar Trockenbeerenauslese (Vokietija, Austrija), turi itin didelę cukraus koncentraciją ir ryškų rūgštingumą. Šie komponentai kartu veikia kaip natūralūs konservantai, saugantys vyną nuo oksidacijos. Dėl didelio cukraus ir rūgšties kiekio tokio tipo vynai gali bręsti dešimtmečius ar net šimtmečius. Laikui bėgant, jų spalva tamsėja, o skonis įgyja sodrių karamelės, džiovintų abrikosų ir marmelado natų. Pastiprintas vynas (tiek raudonasis, tiek baltasis), kaip portas, cheresas ar madeira, ko gero yra pats ilgaamžiškiausias. Šis vynas turi pridėtinio alkoholio (dažnai 18–20 % tūrio), kuris kartu su dideliu fenolių ir cukraus kiekiu (priklausomai nuo stiliaus) beveik visiškai apsaugo nuo senėjimo. Gerai saugomas vintage portas gali tobulėti 20–50 metų, per tą laiką gausūs taninai polimerizuojasi ir nusėda, o vynas virsta glotniu rusvai auksiniu nektaru. Panašiai ir tam tikri cheresai bei madeiros (kurie prieš išpilstant ilgai brandinami oksidaciniu būdu statinėse) gali išlikti gyvybingi daugelį dešimtmečių.
Reiktų paminėti, kad šalia vynuogėms būdingų savybių vyno ilgaamžiškumas labai priklauso ir nuo vyndario: atrinktos uogos (mažas derlius, seni vynmedžiai, sausas klimatas derliaus metu) duoda vyną su didesniu ekstrakto kiekiu, ilgesnis maceravimas (sąlytis su odelėmis), fermentacija ar brandinimas ąžuole bei minimalus vyno skaidrinimas taip pat padidina brandinimo potencialą.
Apibendrinant, geriausiai bręstantys vynai dažnai turi pakankamą taninų ar kitų fenolinių medžiagų kiekį, didelį rūgštingumą, vidutiniškai arba daug alkoholio ir kartais šiek tiek likutinio cukraus. Brendimui ir vyno kokybei svarbiausia yra visų šių komponentų darni pusiausvyra.
CHEMINĖS REAKCIJOS, VYKSTANČIOS VYNO BRANDINIMO METU
Vynui bręstant, jame vyksta daugybė cheminių reakcijų tarp įvairių komponentų. Didžiausią poveikį turi šie procesai: oksidacijos-redukcijos reakcijos, esterifikacija (ir atvirkštinis procesas – hidrolizė) bei įvairios polimerizacijos ir kondensacijos reakcijos.
OKSIDACIJOS REAKCIJOS
Oksidacija turbūt yra svarbiausias cheminis procesas vyno brandinimo metu, lėtai veikiantis beveik visas sudedamąsias vyno dalis. Nedidelis, kontroliuojamas oksidavimasis gali padidinti vyno kompleksiškumą, tačiau pernelyg stipri oksidacija galiausiai vyną sugadina.
Etanolio oksidacija
Viena pagrindinių oksidacijos reakcijų – etanolio (alkoholio) virtimas acetaldehidu (ir galiausiai acto rūgštimi). Vyno terpėje šią reakciją katalizuoja metalų sukeliami radikaliniai procesai.
Susidaręs acetaldehidas linkęs jungtis su fenoliniais junginiais ar SO₂; susidarę acetaldehido ir sulfito junginiai („surištas“ sieros dioksidas) sumažina laisvo SO₂ kiekį vyne.
Esterifikacijos ir esterių hidrolizės reakcijos.
Fenolinių junginių oksidacija
Dar svarbesnė brendimo metu yra fenolių (pvz., katechinų) oksidacija į chinonus. Susidarę reaktyvūs chinonai gali toliau polimerizuotis arba jungtis su kitais vyno komponentais (pvz., aromatinėmis medžiagomis ar taninais).
Saikinga, lėta oksidacija brandinant vyną yra naudinga –pamažu susiformuoja sudėtingos skonio ir aromato natos (pvz., nedidelis kiekis aldehidų). Vis dėlto per ilga arba per intensyvi oksidacija nuslopina vaisių aromatus, parudina spalvą ir galiausiai sugadina vyną.
Esterifikacija ir jai atvirkštinė esterių hidrolizė nuolat vyksta vyne brandinimo metu, pamažu keisdamos įvairių esterių pusiausvyrą. Esteriai – tai malonaus, vaisiško kvapo ir skonio junginiai. Pavyzdžiui, izoamilo acetatas (bananų aromatas) susidaro iš etanolio ir acto rūgšties, o etilo heksanoatas (obuolių ar anyžių aromatas) – iš etanolio ir heksano rūgšties. Jauname vyne dominuoja fermentacijos metu susidarę pirminiai vaisiniai esteriai, tačiau bręstant dalis jų hidrolizuojasi ir pamažu susiformuoja nauji, dažnai didesnės molekulinės masės esteriai, turintys ne tokius ryškius aromatus. Todėl laikui bėgant ryškus pirminis vaisiškumas silpnėja, išryškėja subtilesnės aromatų natos. Esterių susidarymo ir skaidymosi intensyvumą lemia kelios sąlygos:
• pH. Žemesnis vyno pH (didesnis rūgštingumas) paprastai paspartina tiek esterifikaciją, tiek hidrolizę (rūgštis katalizuoja tiek tiesioginę, tiek atvirkštinę reakciją).
Temperatūra. Aukštesnė temperatūra taip pat spartina abu procesus, todėl šiltai laikomas vynas greičiau netenka vaisiškų esterių aromatų ir greičiau pasiekia pusiausvyrą. Alkoholio koncentracija. Didesnis etanolio kiekis skatina etilo esterių susidarymą, o mažai alkoholio turinčiuose vynuose ilgainiui esterių susiformuoja mažiau.
• SO₂. Sieros dioksidas stabilizuoja esterinius junginius.
Labai svarbus esterifikacijos efektas bręstant vynui – juntamo rūgštingumo mažėjimas. Kai dalis vyno rūgščių (pvz., acto ar obuolių) virsta esteriais, bendras rūgšties pojūtis susilpnėja.
Todėl ilgainiui vyno skonis tampa švelnesnis, „apvalesnis“.
Polimerizacijos ir kondensacijos reakcijos
Vynui bręstant, daugelis komponentų jungiasi į didesnes molekules polimerizacijos ar kondensacijos reakcijų metu –mažesnės molekulės susijungia sudarydamos didesnes. Dėl
šių procesų bręstančio vyno spalva tampa stabilesnė, o taninai sušvelnėja. Skirtingai nei subtilūs esterių pokyčiai, polimerizacija neretai nulemia akivaizdžius fizinius vyno pakitimus, pavyzdžiui, tamsėja spalva ar atsiranda nuosėdų. Svarbiausios polimerizacijos ir kondensacijos reakcijos brandinant vyną:
• Taninų tarpusavio polimerizacija. Taninai (ypač kondensuotieji, kurie patys sudaryti iš sujungtų flavan-3-olių molekulių, pvz., katechino ir epikatechino) toliau polimerizuojasi vyne. Jauname raudonajame vyne yra ir monomerinių, ir oligomerinių, ir polimerinių taninų. Ilgainiui šios grandinės gali ilgėti. Vidutinis taninų polimerizacijos laipsnis iš pradžių didėja, tačiau molekulėms dar labiau stambėjant jos pradeda kristi į nuosėdas. Taninų polimerizacija sumažina vyno taninišką šiurkštumą ir padeda stabilizuoti spalvą.
• Antocianinų reakcijos ir pigmentų formavimasis. Antocianinai – raudonieji pigmentai iš vynuogių (pvz., malvidino-3-gliukozidas) – laisvi yra gana nestabilūs. Jauname raudonajame vyne laisvi antocianinai suteikia ryškų purpurinį atspalvį, tačiau jie lengvai blunka nuo SO₂ poveikio ir gali nusėsti. Bręstant vynui, dalis antocianinų susijungia su kitomis molekulėmis, sudarydami stabilesnius pigmento polimerus. Šie didesni pigmentų kompleksai yra atsparesni SO₂ blukinimui ir ilgiau išlieka vyne, todėl brandus raudonasis vynas įgauna tamsesnį, plytų raudonumo atspalvį.
• Acetalių ir oligomerų susidarymas. Be fenolinių medžiagų, kondensuotis gali ir kitos vyno sudėtinės dalys. Aukštesnieji alkoholiai ir aldehidai gali sudaryti acetalius – alkoholio ir aldehido junginius. Pavyzdžiui, benzaldehidas ir etanolis sudaro benzaldehido dietilo acetalį, kuris turi prieskonių aromatą. Taip pat mažos molekulės gali jungtis į bekvapius oligomerus. Tokios reakcijos pamažu pašalina dalį aromatinių junginių (susilpnindamos kai kuriuos aromatus), bet kartu sukuria ir naujų junginių bei aromatų.
• Mailardo ir Streckerio reakcijos. Jei vyne yra pakankamai likutinio cukraus, lėtai vyksta Mailardo reakcijos (cukrų ir aminorūgščių sąveika), suteikiančios subtilių skrudintos duonos ar riešutų natų. Panašiai, vykstant Streckerio tipo reakcijoms (tam tikrų amino rūgščių skilimui), susidaro aldehidų, kurie suteikia riešutinių ar karamelinių poskonių (pvz., iš metionino susidarantis metionalis kvepia keptomis bulvėmis ar riešutais). Šios reakcijos labiau būdingos tam tikriems vynams (pvz., madeirai ar cheresui), kuriuose ilgalaikio oksidacinio brandinimo metu, esant cukraus ir aminorūgščių, išryškėja minėti pikantiški skoniniai akcentai.
Hidrolizės reakcijos (ne esterių)
Brandinant vyną vyksta ir kitų junginių skilimas veikiant rūgščiai ir vandeniui:
• Glikozidų hidrolizė. Daugelyje jaunų vynų aromatinės medžiagos būna susijungusios su cukrumis į nejuntamas glikozidų formas. Laikui bėgant rūgštis gali gali hidrolizuoti glikozidus ir išlaisvinti aromatingąsias molekules kaip terpenus. Taip su laiku vyne gali atsirasti anksčiau nejuntami gėlių ar prieskonių aromatai, pavyzdžiui, išlaisvintas linalolis suteikia citrusinių žiedų natą.
• Polisacharidų depolimerizacija. Vynas turi polisacharidų, gautų iš vynuogių ir mielių. Ilgainiui dalis stambių polisacharidų gali susiskaidyti į mažesnius cukrus. Tai gali šiek tiek pakeisti vyno pojūtį burnoje, pavyzdžiui, tirštumą.
• Tam tikrų fenolinių jungčių hidrolizė. Rūgštinė terpė gali nutraukti ir kai kurias fenolinių molekulių jungtis (pvz., tarp taninų), todėl gali pakisti taninų struktūra.
Hidrolizės procesai neretai atveria naujus skonius ir aromatus, išlaisvindami anksčiau surištus junginius bei švelniai pakeičia vyno tekstūrą.
Apibendrinant, išlaikyto vyno aromatas dažnai nusakomas tokiais epitetais kaip žemiškas, tabako, odos, džiovintų vaisių, riešutų, prieskonių, medaus ar triufelių – priklausomai nuo vyno tipo. Gerai subrendęs raudonasis vynas gali skleisti kedro, tabako, figų aromatus. Šie dvelksmai atsiranda dėl lėtos įvairių fenolių oksidacijos (pvz., kedro ir tabako natos gali kilti iš lakiųjų fenolių, perimtų iš ąžuolo, o figų ar džiovintų vaisių tonai – iš glicerolio koncentracijos ir laipsniškos vaisinių esterių oksidacijos).
Ilgai išlaikytas šampanas gali kvepėti skrudinta duona, lazdyno riešutais ir medumi: riešutų aromatas susidaro iš oksidacinių aldehidų, medaus – iš saldžių norizoprenoidų (ir galbūt kitų oksidacijos aromatų), o skrudintos duonos natos – iš Mailardo reakcijų, vykusių ilgai laikant vyną su mielių nuosėdomis. Būtent toks sudėtingas, daugelio junginių sukurtas aromatų sąskambis ir sudaro tą ypatingą brandos aromatų puokštę.
Deja, vynas nėra amžinas. Pasiekęs skonio ir aromato kompleksiškumo viršūnę, jis pamažu praranda žavesį: aromatai išblanksta, lieka daugiausia oksidacinės natos. Praėjus kuriam laikui po brandos piko, daugelio vynų aromatas tampa tiesiog „senas“ – jame juntamas blankių džiovintų vaisių, sojų padažo ir oksiduotų riešutų mišinys, o pats vynas praranda struktūrą ir veislei būdingas savybes.
‘Nebbiolo’
Petras Jarašūnas
Stačiuose Alpių šlaituose Lombardijoje vynuogės auginamos neįtikėtinai siaurose, rankomis sukrautose akmeninėse terasose. 40 kilometrų atkatpoje tarp Ardeno ir Tirano miestelių yra net 2 500 kilometrų akmeninių terasų – tai paminklas žmogaus užsispyrimui ir herojiškajai vynuogininkystei ( it. viticultura eroica ). Čia, palei Ados upę vingiuojančiame Valtelinos slėnyje, karaliauja 'Nebbiolo' vynuogės, vietinių vadinamos 'Chiavennasca'. Nors genetiškai jos yra tapačios garsiosioms Pjemonto giminaitėms, šimtmečiai adaptacijos unikaliame Alpių klimate suformavo visai kitokį jų charakterį – elegantiškesnį, gaivesnį, tarsi atspindintį atšiaurų, bet saulės nutviekstą kalnų grožį.
ISTORIJOS PĖDSAKAI IR 'CHIAVENNASCOS' IDENTITETAS
Valtelinos istorija marga – nuo 1512 m. iki Napoleono laikų regioną valdė šveicarai, palikę pėdsaką vietos kultūroje ir aktyviai skatinę vyno eksportą į šiaurę per Alpių perėjas. Tai buvo regiono vynuogininkystės aukso amžius. Manoma, kad XIX a. Valtelinos vynuogynai galėjo užimti net apie 5 tūkst. ha plotą! Tačiau vėliau prasidėjo nuosmukis. Pirmuoju smūgiu tapo XIX a. pabaigoje Europą nusiaubusi filokseros epidemija. Vėliau regiono raidą neigiamai paveikė XX a. pasauliniai karai, sutrikdę prekybą ir sukėlę darbo jėgos trūkumą. Galiausiai, keitėsi ir ekonominės sąlygos: itin sunkus, daug rankų darbo reikalaujantis ir brangiai atsieinantis vynuogynų įdirbimas stačiose terasose sunkiai galėjo konkuruoti su lengvesniu ir pelningesniu darbu pramonės įmonėse ar kaimyninėje Šveicarijoje. Dėl šių priežasčių daugybė terasų ir vynuogynų buvo tiesiog apleisti.
Šiandien čia likę vos 850 ha vynuogynų, kuriuos su meile ir pasišventimu puoselėja apie 2 tūkst. smulkių augintojų – tai gyvas liudijimas apie regiono atsparumą ir ypatingo terroir išsaugojimo svarbą. Kaip vietiniai 'Nebbiolo' vynuoges pavadino 'Chiavennasca', iki šiol paslaptis, o dėl pavadinimo kilmės iki šiol diskutuojama. Viena populiari teorija teigia, kad jis kilęs nuo netoliese esančio Kjavénos (Chiavenna) miestelio, kuris istoriškai buvo svarbus prekybos centras Valtelinos vynams, keliaujantiems į šiaurę. Pagal šią versiją, pavadinimas galėtų reikšti „vynuogės iš Kjavénos“. Tačiau Isabella Pelizzatti Perego („ArPePe“) pasakojo, kad visgi pavadinimą sieja su vietiniu dialektu, esą posakis ciù vinasca reiškė „labiau tinkama vynui“ arba „daugiau vyno duodanti vynuogė“, taip pabrėžiant jos pranašumą prieš kitas vietines veisles vyno gamyboje. Alpėms būdingi dideli paros temperatūrų svyravimai ir specifinis
dirvožemis leidžia vynuogėms lėtai sunokti, išsaugant ryškią rūgštį, subtilius raudonų uogų bei gėlių aromatus ir išraiškingą minerališkumą. Tai tarsi lengvesnė, trapesnė, bet ne mažiau ekspresyvi 'Nebbiolo' versija.
HEROJIŠKOJI VYNUOGININKYSTĖ: DARBAS TERASOSE IR SRAIGTASPARNIAI
Valtelinos vynuogynai – tikras žmogaus atkaklumo pavyzdys. Šlaitų statumas čia neretai siekia net 70 laipsnių, o siauros terasos, paremtos sausai krautomis akmeninėmis sienomis ( muretti ), yra vienintelis būdas įdirbti šią žemę. Šios sienos ne tik sulaiko dirvožemį, bet ir dieną sugertą šilumą atiduoda vynuogėms naktį, taip prisidėdamos prie jų nokimo. Tačiau darbas tokiomis sąlygomis yra nepaprastai sunkus ir dažnai pavojingas. Daugumą darbų – nuo vynmedžių sodinimo ir genėjimo iki nuolatinių sienų priežiūros darbų – tenka atlikti rankomis, nes siauros terasos dažnai neįveikiamos net ir mažajai technikai. Tai alinantis, atsidavimo reikalaujantis darbas.
Pats didžiausias iššūkis – derliaus nuėmimas. Statūs šlaitai ir sunkiai pasiekiami ploteliai (kai kurie vynuogynai primena mažus amfiteatrus ant uolų) reiškia, kad tradiciniai būdai čia tiesiog nepritaikomi. Įprastai vynuogės skinamos rankomis į nedideles dėžes, kuriose telpa apie 15–20 kg. O kaip jas nugabenti žemyn į vyninę ar bent iki artimiausio kelio? Čia į pagalbą ateina... sraigtasparniai! Skynėjų pripildytos dėžės kabliais prikabinamos prie sraigtasparnio lyno ir nuskraidinamos į surinkimo punktą.
Tai įspūdingas reginys, tačiau jis turi savo kainą – derliaus nuėmimas sraigtasparniu yra gerokai brangesnis nei įprasti būdai.
Tad akivaizdus vyndarių pasiaukojimas ir meilė savo žemei bei iš jos gimstančiam vynui.
VALTELINOS SUBZONŲ VEIDAI
Valtellina Superiore DOCG apeliacija skirstoma į penkias pagrindines subzonas (it. sottozone ), kurių kiekviena pasižymi unikaliomis ypatybėmis, nulemtomis specifinio dirvožemio, ekspozicijos ir mikroklimato.
SASELA (Sassella) – viena prestižiškiausių subzonų. Jos pavadinimas kilęs nuo žodžio sasso (it. akmuo) ir nurodo į itin akmeningą, ledyninių riedulių nusėtą dirvožemį terasiniuose šlaituose. Mikroklimatui įtakos turi ir nuo Komo ežero pučiantis brizas. Čia gimsta minerališki, prieskoniški, tamsių vaisių aromato vynai, pasižymintys elegancija, bet kartu ir tvirta struktūra bei rafinuotais taninais, leidžiančiais jiems gražiai bręsti.
GRUMELO (Grumello) subzonos pavadinimas siejamas su žodžiu grumus (it. kalva), nurodant į kalvotą reljefą. Dirvožemis čia smėlingesnis, su moreninėmis nuogulomis. Iš Grumelo kilę vynai dažnai būna elegantiški, turi daug rūgšties, ryškaus aviečių, vyšnių ir rožių aromato, kartais savo lengvumu ir išraiškingumu net primenantys „Pinot Noir“.
INFERNAS (Inferno) – tai stačiausia ir karščiausia subzona. Pavadinimas itališkai reiškia pragarą, tad puikiai atspindi sąlygas – baltos uolos ne tik kaupia, bet ir atspindi saulės šilumą, todėl vynuogės čia noksta itin intensyviai. Inferno vynai paprastai būna galingi, struktūriški, koncentruoti, tamsių vaisių skonio, kartais su marmelado užuominomis.
VALDŽELA (Valgella) – didžiausia pagal plotą ir gana įvairi subzona, turinti aukštai kalnuose esančių, gerai saulės apšviestų vynuogynų. Priklausomai nuo konkrečios vietos, Valdželos vynai gali būti tiek subtilūs ir kvapnūs, tiek su tamsesnių uogų, gėliškomis ar net mentolio natomis, dažnai turintys pikantišką, gyvybingą struktūrą.
MARODŽIA (Maroggia) – pati mažiausia Valtellina Superiore apeliacijos subzona, kurios vynams būdingas geras rūgšties, taninų ir prinokusių raudonųjų bei juodųjų vaisių skonio balansas.
„SFURSAT“ – ALPIŲ AMARONĖ
Be elegantiškų Superiore vynų, Valtelina turi ir savo unikalų „sunkiasvorį“ – „Sforzato di Valtellina DOCG“, dažnai trumpinamą „Sfursat“. Jis gaminamas iš vytintų vynuogių (appassimento): geriausios 'Chiavennascos' vynuogių kekės kelis mėnesius vytinamos gerai vėdinamose patalpose (fruttaio), kol netenka dalies vandens. Panašiai kaip gaminant amaronę, šis procesas sukoncentruoja cukrų, aromatus ir taninus. Tačiau esminis skirtumas –Valtelinos 'Nebbiolo' išlaiko aukštą rūgštingumą, dėl to „Sfursat“ netampa pernelyg sunkus ar saldus. Kokybiški šio stiliaus vynai pasižymi sodriomis tamsių vyšnių, šokolado, balzaminėmis ir džiovintų vaisių natomis, tvirta struktūra, bet kartu ir gaiviu balansu. Geriausi vynai neretai sulaukia itin aukštų įvertinimų.
VALTELINA – KITOKIO „NEBBIOLO“ GIMTINĖ
Čia ‘Nebbiolo’, prisidengusi ‘Chiavennascos’ vardu, atskleidžia savo elegantiškąją, gaiviąją pusę – žavi džiovintų gėlių tonais, tyrumu ir minerališkumu. O štai „Sfursat“ demonstruoja koncentruotą, bet puikiai subalansuotą jėgą. Valtelina – tai ne tik kvapą gniaužiantys vaizdai, bet ir kelionė į kitokį „Nebbiolo“ pasaulį, kur Alpės ir žmogaus atkaklumas kuria vynus, vertus kiekvieno smalsaus vyno mėgėjo dėmesio.
2016 ArPePe Sassella Valtellina Superiore Riserva Nuova Regina
2018 ArPePe Sassella Valtellina Superiore Riserva Rocce Rosso
2018 ArPePe Grumello Valtellina
Superiore Riserva Buon Consiglio
2016 ArPePe Inferno Valtellina
Superiore Riserva Sesto Canto
2017 La Spia Valtellina
Superiore Riserva ER64
2019 Rainoldi Sfurzat Fruttaio
Ca'Rizzieri
2018 ArPePe Sassella Valtelina Superiore Riserva Ultimi Raggi
2018 Rainoldi Grumello Valtellina Superiore Riserva
2019 Nino Negri Sfursat
Prieskoniški ir žemiški tonai, džiovintos rožės, balzaminės natos. Šokoladiškas. Sultinga rūgštis puikiai atsveria vaisiškumą. Ilgas ir švelnus skonis su gausiais, bet švelniais taninais ir dūmiškais poskonio pustoniais. 95
Prieskoniškas ir tyras, juntamos džiovintos gėlės ir tamsios vyšnios, lengvi balzaminiai tonai bei laukinės žolelės. Puikiai subalansuota sultinga tamsių vyšnių rūgštis. Išskirtinis minerališkas poskonis su džiovintų gėlių,mėsos ir tamsių vyšnių natomis.
Nuostabus skaidrumas ir gylis. Neįtikėtinas raudonų uogų tyrumas! Juntamos džiovintos rožės ir prieskoniai. Itin kompleksiškas. Švelnus ir subtilus! Laukinių aviečių ir džiovintų gėlių poskonis.
Intensyvus ir tyras aromatas, menantis laužo dūmus, braškes, vyšnias ir rožių žiedlapius. Vidutinio svarumo, kvapnus, elegantiškas ir kompleksiškas. Burnoje – subtilūs raudoni vaisiai ir itin švelnūs taninai su minerališkumo nata.
Grumello vynuogynas, 500 m aukštis. Intensyvios prieskoningos vyšnios, rožės ir subtilūs žemės tonai. Elegantiškas, bet kartu koncentruotas ir tekstūriškas . Burnoje jaučiamos raudonos uogos, džiovintos gėlės, prieskoniai. Smulkūs taninai. Ilgai išliekantis kompleksiškas poskonis.
Itin galinga koncentracija. Daugiasluoksnis. Galingas ir ekspresyvus. Gausu tamsių vyšnių, aviečių ir tamsių slyvų natų. Naujo ąžuolo ir prieskonių tonai. Labai smulkūs, kreidiški taninai. Puiki alternatyva amaronei!
Naudojamos vytintos uogos iš paties aukščiausio Sassellos vynuogyno. Koncentruotas ir tankus. Taniniškiausias iš visų ragautų „ArPePe Riserva“. Visai ne uogieniškas, kaip būtų galima tikėtis iš vytintų vynuogių. Sultinga rūgštis ir tamsių vaisių skonis. 93
Išraiškingas ir viliojantis. Netgi intriguojantis, su sodriomis raudonų uogų, vanilės, prieskonių dėžutės ir tabako natomis.
Tamsios vyšnios, šokoladas, balzaminės ir prieskonių dėžutės natos, džiovintos gėlės. Truputis figų ir datulių. Braškių džemas. Struktūra primena amaronę, bet rūgštis puikiai subalansuoja skonį. Alkoholis nejuntamas. Taninai vis dar šiurkštūs, bet vynas puikiai geriamas.
2022 ArPePe Grumello Valtellina Superiore Lengvesnis, šiek tiek primenantis „Pinot Noir“. Burnoje daug rūgšties, juntamos raudonos uogos, taninai, bet vynas puikiai subalansuotas. Gėliški tonai ir prieskoniškumas.
2022 ArPePe Sassella Valtellina Superiore Prieskoniškas ir minerališkas. Tamsesnės uogos, lyginant su Grumello. Gerai subalansuoja sultinga rūgštis.
2019 Nino Negri Grumello Valtellina Superiore Vigna Sassorosso Tamsios vyšnios ir braškės, prieskoniškas, bet kartu elegantiškas. Švelnus ir kreidiškas, su išliekančiu raudonų uogų ir gėlių poskoniu.
92
92
92
2017 Rainoldi Sassela Valtellina Superiore Riserva Avietės ir vyšnios su subtiliomis džiovintų rožių natomis ir lengvais daržovių tonais. Kompleksiškas ir elegantiškas. Labai švelnūs taninai. Puikus vynas! 92
2018 Rainoldi Sassela Valtellina Superiore Riserva Raudonieji serbentai ir spanguolės, labai švelnūs taninai, raudonos rožės ir vyšnios. Nuostabus balansas ir subtilumas. 92
2022 ArPePe Valtellina Superiore Pettirosso Sassellos, Grumello zonos. Prieskoniškas ir sodrus. Aromatas nei tin vaisiškas, juntami odos ir prieskonių tonai. Burnoje skleidžiasi gėliškos natos. 91
2019 Nino Valtellina Superiore Negri Mazer
20 proc. vytintų vynuogių. Tamsūs vaisiai ir balzaminės natos, vaisiškas ir išraiškingas. Truputis džiovintų rožių. Smulkūs taninai švelnūs ir malonūs. Gerai subalansuoja sultinga raudonų vaisių rūgštis. Po 10 min. taurėje atsirado medaus natų.
2016 Nino Negri Valtellina Superiore Riserva Tamsios vyšnios ir braškės, cigarų dėžutė, saldymedis ir oda. Gerai subalansuoja sultinga rūgštis. Taninai švelnūs, ilgai išliekantis poskonis užsibaigia sūrstelėjusiais pustoniais.
2019 Nino Negri Inferno Valtellina Superiore Ca' Guicciardi
Tamsūs vaisiai, marmeladas, spanguolės. Burnoje juntamas minerališkumas ir vaisiškumas. Kreidiški taninai. Gerai subalansuotas. Šiuo metu atrodo vos vos oksiduotas. Gal butelio variacija.
2019 Rainoldi Inferno Valtellina Superiore Vaisiškas ir intensyvus, daugiau galios ir struktūros. Daug taninų, koncentruotas. Kreidiškai minerališkas ir labai vaisiškas poskonis.
Trumpieji vyno kursai Vilniuje
Trumpieji vyno kursai Kaune
Someljė studijų programos I semestras
Someljė studijų programos II semestras
WSET Level 1 Award in Wines
WSET Level 3 Award in Wines
WSET Level 2 Award in Spirits
Nuo rugsėjo 17 d.
Nuo spalio 1 d.
Nuo rugsėjo 15 d.
Nuo rugsėjo 16 d.
Spalio 20 d.
Nuo rugsėjo 8 d.
Nuo spalio 6 d.
6 paskaitos
6 paskaitos
11 paskaitų 12 paskaitų
1 mokymų diena
4 mokymų dienos
2 mokymų dienos
Whisky Ambassador Lapkričio 8 d. 1 mokymų diena
Dr. Arūnas Starkus Lietuvos someljė mokyklos studijų vadovas, WSET „Diploma“ studijų absolventas, Vyno magistrų instituto magistrantas, Lietuvos someljė asociacijos steigėjas ir prezidentas 2008–2015 m.
Narimantas Miežys Daugkartinis Lietuvos ir Baltijos šalių someljė čempionatų nugalėtojas
Rasa Starkus
Lietuvos someljė mokyklos įkūrėja, „Vyno klubo” steigėja ir direktorė, Lietuvos someljė asociacijos steigėja ir prezidentė 2005–2007 m., WSET absolventė, Bordo vyno mokyklos absolventė
Gabrielė Pravilonienė WSET „Diploma“ studijų absolventė, Vyno magistrų instituto magistrantė
Petras Jarašūnas „Vyno klubo“ vyno ekspertas
www.someljemokykla.lt
info@someljemokykla.lt
+37052159438
Martynas Pravilonis Daugkartinis Baltijos someljė čempionatų nugalėtojas, Europos someljė čempionato finalininkas, pasaulio someljė čempionato 4-tos vietos laimėtojas „Court of Masters Sommeliers“ pažengęs someljė, WSET „Diploma“ studijų absolventas
Andrius Pagojus „Vyno klubo“ vyno ir stipriųjų gėrimų ekspertas
Arminas Darasevičius Lietuvos someljė asociacijos prezidentas, daugkartinis Lietuvos someljė čempionatų nugalėtojas
Švenčia Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona. Karo mokyklos IX laidos karininkų išleistuvės. Vytauto Didžiojo karo muziejaus archyvas
Ernesta Palubinskienė
Valstybės vadovas yra ne tik politinė figūra, bet ir autoritetas. Jo išsakytos mintys, apranga, kelionių kryptys ar net pasirinktas gėrimas gali virsti politiniu pareiškimu ar kultūrine žinute, sukelti visuomenės reakciją (teigiamą arba neigiamą).
Gėrimai visais laikais buvo diplomatinio protokolo dalis. Štai
Napoleonas Bonapartas, kuris net mūšio lauke neatsisakydavo taurės šamberteno, sumaišyto su vandeniu (šiandien tai atrodytų tikra šventvagystė!), mėgo ir šampaną. Jo santykis su vynu buvo utilitarinis – energijai ir emocijoms palaikyti. Todėl ir sabražas gimė jo armijai pergalingai žingsniuojant per Europą.
Kitoje pasaulio pusėje XVI a. garsus Japonijos susivienijimo architektų ir samurajų karo vadų Oda Nobunaga prieš mūšius rituališkai gerdavo sakę. O kiek anksčiau Bona Sforza, atvykusi į Lietuvą 1518 m., savo kraičio sąraše turėjo ir malvazijos statinę – nuo jos prasidėjo pirmieji įrašai apie ne tik politinius, bet ir apie vyno mainus mūsų regione. Kiek vėliau popiežiaus Pijaus
V nuncijus prisiminimuose rašė, kad Žygimantas Augustas per audienciją savo vynininką siuntė į rūsį, kuriame gulėjo vengriško, Reino ir muskatinio vyno buteliai.
XX a. apie vadovų gėrimų įpročius kalbama labai garsiai, o kai kurie lyderiai iki šių dienų yra cituojami vyno ar kitų gėrimų
gamintojų. Antai Didžiosios Britanijos premjero Winstono Churchillio (1940–1945, 1951–1955) racione dominavo viskis ir šampanas, konkrečiai, „Pol Roger“ šampano namai. Šie šampano namai, pagerbdami politiką, jo mirties dešimtmečio proga sukūrė „Cuvee Winston Churchill“, taip ne tik įamžindami britų politiko ir savo santykį, bet ir pakeldami savo prekinį ženklą į kitą lygį. Tuo tarpu Jaltos konferencijos metu (1945 m.) Sovietų Sąjungos Ministrų tarybos pirmininkas (1941–1953) Stalinas Winstoną Churchillį ir Frankliną Rooseveltą iki išsekimo vaišino kartvelišku vynu ir degtine, siekdamas Sovietų Sąjungai naudingų Antrojo pasaulinio karo pabaigos sprendimų. Tarpukariu Lietuvos prezidentas Antanas Smetona mėgo vakarienes, kuriose būdavo patiekiamas šampanas, dažnai „Pommery“ ar „Mumm“. Prezidentienė Sofija Smetonienė rūpinosi, kad stalai būtų puošiami ir krupniku – likeriu iš medaus, žolelių ir prieskonių, kuriuo kvepėjo visas tarpukario Kaunas.
Šiandieninė visuomenė savo autoritetus nuolatos mato žiniasklaidoje, televizijoje ir socialiniuose tinkluose, kur kiekvienas gėrimo butelio kakliukas ar taurės yra nesantūriai kritikuojamos ar liaupsinamos. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, Paryžiuje, vyksta viena didžiausių vyno parodų Europoje „Wine Paris“, kurios patronas yra ne kas kitas, kaip prezidentas Emanuelis Makronas. Prezidentas nevengia viešai pabrėžti vyno kaip kultūrinio paveldo dalies. Jis yra pareiškęs, kad „vyno negalima lyginti su kitais alkoholiniais gėrimais – jis turi kultūrinį statusą“. Visada matomas su vyno taure – ypač per oficialius priėmimus drąsiai sakydamas, kad „viena taurė vyno – tai kultūros dalis“ (Pasaulio sveikatos organizacijai tai labai nepatiko). Prezidento vyno meniu išsiskiria Bordo, Langedokas, o privačiose vakarienėse Eliziejaus rūmuose „vyno diplomatas“ aukščiausio rango svečius vaišina „Château Petrus“, „Château Cheval Blanc“, „Domaine de la Romanée-Conti“, „Château Lafite Rothschild“, „Olivier Leflaive Corton-Charlemagne“.
Kita svarbi vyno pasaulio žaidėja – Italija. Šios šalies premjerė Giorgia Meloni nevengia parodyti simpatijos barolui ar prosekui, ypač vykdama į eksportui svarbias rinkas – JAV, Japoniją, Vokietiją, – tikslingai skirdama dėmesį Italijos kultūrinam paveldui. Tai ne tik asmeninis skonis, bet ir 8 mlrd. eurų vertinamos Italijos vyno industrijos palaikymas. Visgi konkrečių etikečių ji neviešina. Vokietijos prezidentas Frank-Walteris Steinmeieris taip pat laikosi santūrios pozicijos: diplomatinėse vakarienėse dažniausiai tiekiami rislingai arba špėtburgunderiai, tačiau brendai neakcentuojami.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dažniausiai pasirodo su kavos ar arbatos puodeliu, bet kai reikia reprezentuoti šalį, renkasi ukrainietišką vyną, ypač „Shabo“ ar „Kolonist“. Labiausiai aptarinėjami JAV lyderiai: nuo pat Tomo Džefersono (JAV prezidentas 1801–1809), Amerikos vyno pionieriaus, kuris dar prieš JAV vyno industrijos pradžią augino vynuoges
savo dvare Montičele ir turėjo daugiau nei 20 tūkst. vyno butelių savo rūsyje. Kiek vėliau JAV vyną išstūmė kokteiliai. Fr. Rooseveltas (JAV prezidentas 1933–1945) po atšauktos prohibicijos (1933) įtvirtino ilgus dešimtmečius veikusią neformaliems susitikimams Baltuosiuose rūmuose skirtą kokteilių valandą, tiesa, anglų kalba ji vadinosi kiek kitaip – vaikų valanda ( The Children‘s Hour ). Tačiau pastaruoju metu vizituose ir vakarienėse ir vėl suskamba vyno taurės: Donaldo Trumpo antrojoje inauguracijoje buvo patiekti JAV vynai, atspindintys skirtingus regionus: „Veritas Vineyards Reserve Chardonnay“ iš Virdžinijos, „Mount Veeder Cabernet Sauvignon“ iš Kalifornijos, „Korbel“ putojantis vynas iš Sonomos slėnio, svečiai taip pat buvo vaišinami „Gruet Winery Sauvage“ putojančiu vynu iš Naujosios Meksikos. Nors D. Trumpo šeimai priklauso vyninė Virdžinijoje, šie vynai nebuvo patiekti.
„Karališkoji vyno kolekcija“ (angl. The Royal Wine Cellar arba The Royal Wine Collection ) – tai oficiali britų karališkosios šeimos vyno kolekcija, kuri naudojama per valstybines vakarienes, diplomatinius priėmimus ir iškilmes. Ši kolekcija yra itin prestižinė, griežtai kuruojama ir istoriškai reikšminga – tarsi „skystoji“ monarchijos istorija.
Karališkoje diplomatijoje taurė dažnai reiškia ir tęstinumą. Pavyzdžiui, „Iloko Traminac“, patiektas karalienės Elžbietos II karūnavimo pokylyje 1953 m., buvo patiektas ir karaliaus Karolio III karūnavimo metu 2023 m. – iš to paties „Iločki Podrumi“ rūsių, iš tų pačių vynuogių. Kroatiškas.
Karaliaus Karolio III požiūris į ekologišką ūkininkavimą atsispindi ir protokolinių gėrimų meniu: šalia klasikinių „Château Mouton Rothschild“ (tas pats vynas buvo geriamas ir per Elžbietos II karūnavimą) ar „Taylor’s“ portų tiekiami ir tokie vynai kaip „Camel Valley Sparkling Wine“ iš Kornvalio – biodinaminis, angliškas, elegantiškai paprastas.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas gerią vyną Puycelsi miestelyje 2022 m. Foto: Jacques Witt
Abaca Press/Alamy Live News/ Alamy Stock Photo
O kaip dėl bokalo alaus? Justinas Trudeau, Kanados ministras pirmininkas, „Huffington Post“ sakė, kad pirmenybę teikia alui, o ne vynui. Jis ne kartą fotografuotas besilankantis kraftinio alaus daryklose – tiek vietinėse, tiek ir užsienio, yra patekęs ant vienos ukrainiečių kraftinio alaus etiketės. Buvusi Vokietijos kanclerė (2005–2021) Angela Merkel didžiuojasi savo tėvyne ir yra ne kartą matyta su Weißbier ar pilsneriu – Vokietijos aludarystės įtaka jai akivaizdi.
Barakas Obama tapo pirmuoju prezidentu, kuris Baltuosiuose rūmuose virė alų su etikete „White House Honey Ale“. Tai buvo ir populiarumo, ir „žmogaus iš liaudies“ žinutė. Paprasti paprasto žmogaus džiaugsmai yra patys geriausi, ir niekas to nežino geriau už buvusį Jungtinės Karalystės ministrą pirmininką Davidą Cameroną. Žurnalui „Shortlist“ jis sakė, kad gerti „Guinness“ ir žiūrėti smiginį yra jo mėgstamiausias užsiėmimas. Tarp alaus gerbėjų atsiduria ir buvęs Prancūzijos prezidentas (1995–2007) Jacques’as Chiracas, ypač mėgęs „Coronos“ alų. Ar turim čia nealkoholinių gėrimų mėgėjų? Taip, tai pirmiausia buvęs JAV prezidentas Joe Bidenas, kurio mėgstamiausių gėrimų sąraše (remiantis oficialių renginių Baltuosiuose rūmuose meniu sąrašais ir Bideno viešnage NATO viršūnių susitikime Lietuvoje) – dietinis limonadas ar šalta arbata. Toks pasirinkimas susijęs su šeimos istorija – joje būta iššūkių su priklausomybėmis. Apie dietinės kokakolos pomėgį Ovaliajame kabinete rašoma ir šiomis dienomis. Donaldas Trumpas, apie kurio pastarosios inauguracijos „šampaną“ gana plačiai diskutuota viešojoje erdvėje, iš esmės vengia alkoholio – taip pat dėl šeimyninių priežasčių.
Airių prezidentas Michaelas D. Higginsas nevartoja alkoholio; o Japonijos vadovas Fumias Kishida, nors ir kilęs iš Hirošimos regiono, garsėjančio sake, neakcentuoja alkoholio ir priėmimuose renkasi vandenį arba japonišką arbatą. Prancūzijos
prezidentai taip pat ne visi buvo vyno mėgėjai. Nikolas Sarkozy (2007–2012) taip pat buvo kokakolos gerbėjas, visiškai nevartojantis alkoholio.
Taurė ar puodelis lyderio rankose – tai ne tik asmeninis pasirinkimas, bet ir subtili žinutė apie vertybes, istoriją, reprezentaciją ir strategiją. Nesvarbu, ar tai būtų biodinaminis putojantis vynas iš Kornvalio, ar dietinis limonadas Vilniuje, kiekvienas gėrimo pasirinkimas, net jei atrodo privatus, tampa viešu simboliu. Valstybės vadovo gėrimas yra jo įvaizdžio ir laikysenos atspindys: ar tai santūrumas ir elegancija, ar išskirtinumas ir modernumas, ar gilios tradicijos ir kultūrinės vertybės. Tai gali būti ne tik būdas susikalbėti su pasauliu, bet ir tylus strateginis sprendimas, kuriuo siunčiama žinia apie šalies identitetą ir jos vietą pasaulio scenoje. O mes liekame stebėti.
Valdovų rūmų restorane „Valdovai“ vyksta įspūdingos privačios vakarienės, kuriose atkuriami istoriniai patiekalai ir didikų puotų tradicijos.
Jau daugiau nei dešimtmetį „Taurakalnio“ kūrybos vadovė Monika Čereškaitė Vilniuje organizuoja privačias vakarienes.
Jose svečiai ragauja istorinių šaltinių įkvėptus patiekalus, kuriais
XVI–XVIII amžiuje mėgavosi patys Lietuvos valdovai. Tokias vakarienes užsisako ne tik įmonės, bet ir asmenines šventes švenčiantys gurmanai bei svečiai iš užsienio.
KĄ VALGĖ VALDOVAI, O DABAR VALGOME MES
Degustacinių vakarienių, tiksliau, puotų, meniu dažniausiai sudaro net 8 patiekalai ir didikų stalo verti, „Vyno klubo“ ekspertų priderinti vynai.
3 VALANDAS TRUNKANČIOS VAKARIENĖS METU PASAKOJAMOS
ISTORIJOS IR RAGAUJAMA:
• paukštienos kepenėlių paštetas su karamelizuotais apelsinais ir valgomos duonos pintinėmis;
• eršketas vyno acto drebučiuose su krienų ir migdolų kremu;
• sotus grybų ir pastarnokų sultinys su naminiais lakštiniais;
• lydeka, įdaryta menke ir lašiša, su vėžių uodegėlių, svogūnų ir šafrano padažu;
• putpelė, kimšta antiena, kriaušėmis ir migdolais, su šafrano rizotu ir prieskoningame vyne virtomis kriaušėmis;
• penkių rūšių mėsos tortas su muskatinėmis vynuogėmis;
• ilgai troškinta jautiena su citrinomis, pipirais, kadagio uogomis ir penkių rūšių šakninėmis daržovėmis;
• migdolų tortas su marcipanais, figomis, medaus kremu.
MONIKOS ČEREŠKAITĖS IR „TAURAKALNIO“ KOMANDOS KŪRYBA
„Valdovai valgydavo gausiai ir skaniai. Tais laikais maistas ir gėrimai neabejotinai buvo statuso simbolis. Iš dalies taip yra ir dabar. Vakarienės meniu kas kartą adaptuojame pagal klientų poreikius, tačiau visuomet remiamės istoriniais šaltiniais ir knygomis, naudojame ingredientus, kurie iš tikro buvo naudojami didikų virtuvėse. Labiausiai žmones sužavi žuvimis įdaryta lydeka su vėžių uodegėlių, svogūnų ir šafrano padažu bei tikrai įspūdingai atrodantis beveik 4 kilogramus sveriantis penkių rūšių mėsos tortas“, – įspūdžiais dalinosi M. Čereškaitė.
UŽSISAKYKITE VAKARIENĘ
Istoriniuose Valdovų rūmų rūsiuose prie ilgų, įspūdingomis valgomomis puokštėmis nuklotų stalų susėsti gali iki 70 žmonių. „Tačiau net ir su nedidele, tarkim, 15 žmonių kompanija gali
įkvėpti tų laikų didybės ir bent vienam vakarui pasijusti, tarsi tikrai sėdėtum prie valdovų stalo ar net pats toks būtum. Tai ne paprasta vakarienė, tai ir edukacija, ir patirtis“, – pasakoja M. Čereškaitė.
Daugiau informacijos apie valdovų vakarienes: uzsakymai@taurakalnis.lt
Arūnas Starkus
Kas geriausiai žino kaimo istorijas, jei ne garbingiausio amžiaus senelis?! O „Domaine Faiveley“ – jau 200 metų! Kai kuriuos vynuogynus ūkio įkūrėjas Josephas Faiveley nusipirko 1834 m. Taigi beveik du šimtmečius jo šeimos palikuonys dirbo, stebėjo, siekė suprasti ir pažinti Burgundiją, ‘Chardonnay’ ir ‘Pinot Noir’.
Todėl naudojamės proga ir klausinėjame septintos kartos vienos šeimos atstovų rankose esančios Burgundijos vyninės eksporto vadovą Matthieu Laneau apie tai, ką jis žino geriausiai: kuo skiriasi „Pinot Noir“, padarytas Merkiurė, Niui Sen Žoržo ir Ževrė Šamberteno kaimeliuose ir kaip pastarųjų metų klimato kaita veikė vyno kokybę, kiekį ir stilių.
„PINOT NOIR“ NUO MERKIURĖ IKI ŽEVRĖ ŠAMBERTENO
Faiveley šeima per 200 metų tapo didžiausia vynuogynų savininke Burgundijoje. Jai priklauso 127 ha vynuogynų, daugiausia Merkiurė (Mercurey) ir Ževrė Šambertene (Gevrey-Chambertin), kur jie yra didžiausi savininkai bei Niui Sen Žorže (Nuits-SaintGeorges), kur jie yra penkti pagal dydį.
Piečiausiai iš visų valdų esantis Merkiurė kaimelis nuo Kot d’ Oro (Côte d’Or) šiaurėje skiriasi savo kalvotu ir netolygiu reljefu. Čia ne tik didelė dirvožemio įvairovė, bet ir labai skirtingos vynuogynų šlaitų ekspozicijos. Todėl vyne visų pirma pastebime skirtingą vaisiškumo išraišką. La Framboisière Monopole’io
vynuogynas apsuptas miško ir yra pietryčių ekspozicijos, taigi vėsesnis, dėl to ir vyne visada puikiai juntamos raudonos uogos, ypač avietės, kiek daugiau gaivos. O Clos des Myglands Monopole’io šlaitas pietinis, su daugiau molio. Todėl čia vyne jau juntamos trešnės, juodos uogos, kiek tankesni taninai. Merkiurė vynai vaisiškai išraiškingi, puikiai tinkami gerti jauni. O štai Niui Sen Žoržas yra pačiame auksinio Burgundijos šlaito (pranc. Côte d’Or) centre. Čia prasideda virtinė legendinių raudonojo vyno kaimelių. Niui Sen Žorže gaminamas labai minerališkas, ne toks kvapnus vynas. Apeliacijos pietuose jis kiek prieskoniškesnis, šiurkštesnis, mėsiškesnis (Les Porets Saint Georges’o vynuogynas įsigytas prieš 150 metų, Sen Žorže (Les Saint-Georges), kuris yra labai realus kandidatas į Grand Cru statusą), kaip ir Kot de Bone (Côte de Beaune) esančiame Cortono (Grand Cru) vynuogyne, o šiaurėje, prie ribos su Von Romanė (Vosne-Romanee), pasidaro labiau taniniškas, glotnesnis, elegantiškesnis (Les Damodes, Aux Chaignots’o vynuogynai).
Ževrė Šambertenas yra šiauriausias kaimelis Kot de Niui regione, netoli Dižono miesto. Jame net 9 Grand Cru (ne veltui tai buvo ir mėgstamiausias Napoleono Bonoparto vynas), iš kurių „Faiveley“ turi plotelius šiose apeliacijose: Chambertin Clos de Beze , Chambertin Clos de Beze „Les Ouvrees Rodin“ , Charmes Chambertin , Latricieres Chambertin , Mazis Chambertin . „Gevrey-Chambertin“
yra bene struktūriškiausias vynas iš visų Burgundijos kaimelių, kvepiantis našlaitėmis, raudonomis slyvomis. Vynuogynas auga ant Kot d’Oro šlaito, kuris kadaise buvo jūros dugne ir dėl vyravusių povandeninių jūros srovių čia buvo sunešti labai įvairūs ir kompleksiški dirvožemio sluoksniai. Kompleksiškumas juntamas ir vyne.
DIDIEJI POKYČIAI NUO 2005 M. DVIDEŠIMTMEČIO ERWANO FAIVELEY RANKOMIS
XX a. pabaigoje Francois Faiveley (6-oji savininkų karta) mėgo daryti labai ilgaamžį, bet kiek taninišką, šiurkštoką vyną. 2005 m. verslo vadžias jis perdavė dvidešimt penkerių sūnui Erwanui. Šis iš karto ėmėsi vyno švelninimo ir apsaugos nuo oksidacijos: įvedė gravitacijos sistemą vyninėje, kad nebūtų naudojami siurbliai, taigi, vynas nesioksiduotų judėdamas iš vienos gamybos stadijos į kitą. Taip pat ėmėsi sumažinti ekstrakciją vyne, nes nenorėjo tiek taninų: atsisakė intensyvios odelių „kepurės“ maišymo (pigeage) . Ir sumažino naujų ąžuolo statinių dalį brandinimo stadijoje. Dabar nė vienas vynas nebrandinamas daugiau nei 50 proc. naujų statinių. Siekiant kelti „Domaine Faiveley“ vyno kokybę, pradėta ūkininkauti ekologiškai. O 127 ha (60 apeliacijų) padalinti keturioms komandoms, prižiūrinčioms vynuogynus, – iš viso 70 darbuotojų. Jie dirba kaupdami patirtį, kurios labai reikia pastarųjų metų klimato kaitos konktekste: kiekvieni derliaus metai dabar yra labai skirtingi, kasmet, kas mėnesį, kasdien tenka priimti sprendimus, kurių niekada neteko priimti praeityje. Tokius sprendimus gali priimti tik patyrę darbuotojai.
KASMET VIS KITAIP
Burgundijos klimatas tapo nenuspėjamas. Geri metai keičia prastus, darbo sąlygos, taigi ir vyno kokybė bei kiekis, svyruoja neįtikėtina amplitude – primena amerikietiškus kalnelius. 2018-ieji – pirmieji metai naujoje vyninėje. Labai didelis derlius. Šiltas, pakankamai drėgnas ruduo išauginti tokiam dideliam kiekiui uogų. Dėl tos pačios priežasties ir kokybė yra labai gera, bet ne išskirtinė. Vynas jau šiandien yra puikiai subrendęs. 2019-ieji – puikios kokybės metai, nes sausi, be šalnų, be jokių ligų. Idealus, ne per didelis ir ne per mažas, 30–40 hl/ha derlingumas. Potencialiai tai gali būti vienas geriausių pastarojo dešimtmečio derlių ir net aplenkti 2015-uosius. 2020-ieji – kovido pandemijos metai. Sausi ir karšti metai. Labai mažas derlius, nes mažos uogos, todėl labai koncentruotas vynas. Net ir spalva labai sodri, o tai nebūdinga „Pinot Noir“. Labai geras brandinimo potencialas.
2021-ieji – labai sunkūs (kompleksiški) metai, nes anksti išsiskleidusius vynmedžių pumpurus pakirto balandžio pradžios „juodoji“ šalna – kai temperatūra krito iki – 8 °C. Vasara buvo vėsi ir lietinga. Todėl vynuogės skintos tik rugsėjo gale, o jų vynas turi nemažai rūgšties ir mažai taninų dėl plonos vynuogių odelės. Tačiau vynas kvapnus ir maloniai geriamas net ir jaunas! 2021 m. vyno buvo padaryta vos 30 proc. įprasto kiekio. 2022-aisiais buvo beveik tobula sausa ir saulėta vasara, todėl uogos puikiai prinoko, odelėse susiformavo nemažai labai kokybiškų taninų. Vynas koncentruotas, su gėliškomis natomis. Tačiau, ieškant tobulumo, reikia turėti omenyje, kad birželio gale tris dienas lijo be perstojo – iškrito 240 mm kritulių (Ževrė Šambertene). Kiek mažiau jų buvo Kot de Bone (150 mm) ir Kot Šalonėze (100 mm). Kur daugiau lietaus, ten mažiau koncentruotas, lengviau geriamas vynas.
2023-ieji – dosnūs metai, nes vynuogės ne tik užmezgė daugiau nei įprastai kekių (30 proc. teko pašalinti – pirmas toks atvejis „Faiveley“ istorijoje), bet ir užaugino jas trigubai (!) didesnes nei įprastai. Tai buvo didelis geros kokybės derlius, nes porą lietaus dienų keitė pora savaičių saulės ir šilumos. Dėl gausaus derliaus skonis nėra labai koncentruotas, tačiau vynas labai kompleksiškas, išraiškingas.
2024-ieji – labai sunkūs metai, ypač tiems, kas dirba ekologiškai arba biodinamiškai, nes vėsią ir lietingą vasarą vynmedžius puolė miltligė. Todėl prarasta per 80 proc. derliaus Kot de Niui ir 60 proc. Kot de Bone.
Linas Starkus
Alkoholio istorijos rašytojai agavų distiliatų istoriją susiejo su Ispanijos konkistadorų atvykimu į Pietų Ameriką. Anot jų, ispanai atsiplukdė distiliavimo aparatus ir, išmokę gaminti vietinių gyventojų pamėgtą agavų vyną pulkę ( pulque ), jį išdistiliavę, pagamino pirmą agavų distiliatą, kurį pavadino meskalio brendžiu ( Brandy de Mezcal ), t. y. degintų agavų brendžiu. Ar tai teisinga? Ne visai. Nes, kaip rodo archeologiniai kasinėjimai šalia Oachakos (Oaxaca) miesto (Oachakos valstija) esančiose kapavietėse, kuriose buvo rasti moliniai distiliavimo indai, panašūs į dabar naudojamus Oachakos šiaurėje ir netgi Chalisko (Jalisco) valstijoje, kuri yra nutolusi į šaurę nuo radinių vietos net tūkstantį kilometrų, distiliavimo aparatus naudojo vietiniai Amerikos gyventojai jau prieš 2 tūkst. metų. Taigi, istoriją tenka perrašinėti kasdien.
ARTISANAL , ANCESTRAL IR TIESIOG MEZCAL
Meskalis yra agavų distiliatas, pagamintas iš agavų, užaugintų vienoje iš aštuonių Meksikos valstijų: Oachakoje, Gerere, Gvanachujate, Mičoakane, Sakatekase, San Luis Potosi, Tamaulipase, Durange ir Puebloje. Agavų yra daugiau nei 30 skirtingų veislių, jos auginamos mažiausiai 6 metus, kokybiško meskalio gamintojai agavas augina 8 ir daugiau metų. Agavos kertamos rankomis naudojant mačetes. Tai sunkus ir varginantis darbas, reikalaujantis tikslumo ir jėgos. Nukapojami lapai, paliekama augalo šerdis.
Toliau agavos apdirbamos trim būdais, pagal tai meskalis skirstomas į kategorijas.
Artisanal (amatininkų) meskaliui agavos kepamos akmeninėse duobėse, kur agavų lapai klojami vienas ant kito, uždengiami skalda ar žvyru, dažnai naudojami vulkaninės kilmės akmenys ar skalda. Ant viršaus sukraunamos malkos, joms sudegus ir virtus žarijomis, uždengiama skaldos arba žvyro sluoksniu. Kepimas gali užtrukti nuo 2 iki 7 parų. Kartais kepimui naudojamas hibridinis būdas, kai duobė turi krosnies tipo pakurą. Agavos malamos akmeninėmis girnomis, kurias suka mulas arba arklys, dabartiniais laikais jau ir traktorius. Kartais smulkinama mechaniniais peiliais. Fermentuojama natūraliai (spontaninė fermentacija), nenaudojant pridėtinių mielių, dažniausiai medinėse, molinėse talpose. Kartais naudojami odiniai maišai. Fermentacija vyksta apie 5–7 paras. Tuo metu alkoholio kiekis misoje pasiekia 6–9 tūrio proc. Šios kategorijos meskalio distiliavimas vyksta 2, kartais 3 kartus variniuose katiluose.
Ancestral ( senasis, vietinis) meskalio gamybos būdas yra pats seniausias ir griežčiausiai kontroliuojamas, beveik nepakitęs per 2 tūkst. metų. Agavos kepamos tik akmeninėse, kartais molinėse duobėse. Sukraunamos viena ant kitos ir uždengiamos skaldos arba žemių sluoksniu, perdengiama agavų lapais. Kepimo procesas gali trukti iki 7 parų. Malamos girnomis arba rankomis, nenaudojant jokių mechaninių prietaisų, tik medines tvokles ar kuolus, panašius į medines grūstuves. Fermentacija natūrali, kaip ir artisanal meskalio, mediniuose arba moliniuose fermentavimo induose nuo 5 iki 7 parų, priklausomai nuo oro temperatūros distilerijoje. Distiliuojamas tik moliniuose induose naudojant bambuko arba palmių stiebų vamzdelius. Svarbiausia ancestral distiliavimo būdo sąlyga yra nenaudoti metalinių, varinių dalių, kurios greičiausiai ir buvo atgabentos iš Ispanijos XVI amžiuje. Distiliuojama 2 kartus.
Agavos šiai meskalio kategorijai dažniausiai būna išaugintos vieno ūkininko arba augančios be priežiūros, laukinės.
Trečiajai kategorijai, vadinamai tiesiog mezcal , gali būti
naudojamos jaunos, 4–5 metų, skirtingų veislių agavos iš skirtingų ūkininkų ir plantacijų.
Ant butelio etiketės privaloma žymėti kategoriją. Dažniausiai gaminamas artisanal meskalis, nes jo ir kokybė gera, ir išliekamoji vertė aukšta. Antroje vietoje pagal paplitimą yra mezcal
Trečia, pati rečiausia kategorija, arba stilius, yra ancestral
Artisanal mekaliui būdinga plačiausia aromatų, skonių ir dūmiškumo paletė: nuo lengvų žoliškų iki sunkių gyvūniškų, žemiškų aromatų. Išsirinkus šį meskalį laukia ilgiausia pažinimo ir atradimų kelionė. Archajiškas ancestral meskalio gamybos būdas suteikia gėrimui žemiškų, minerališkų, dažnai sunkesnių kakavos, tabako aromatų. Kiekvienas kolekcininkas privalo turėti savo kolekcijoje šios kategorijos meskalio. Aišku, jo gauti kur kas sunkiau, bet straipsnio autoriaus kontaktai redakcijai žinomi!
Mezcal distiliatai, kurių etiketėje nenurodyta jokia papildoma informacija apie agavų veislę, gamybos regioną arba gamintoją, dažniausiai turi aromatinių priedų, bet pagrindinis, dominuojantis gėrimo aromatas bus tiesiog neutralaus alkoholio su šiek tiek dūmiškumo bei citrusų natų.
Alkoholio tūris meskalyje yra 35–60 proc. Labai dažnai alkoholio paliekama daugiau, apie 45–50 proc. tūrio, tai suteikia gėrimui balanso, nes eterinių aliejų, nuo kurių priklauso gėrimo aromatas, gausa turi derėti su jo stiprumu. Deja, tai kelia gėrimo kainą dėl didėjančio akcizo mokesčio jį atvežant į Lietuvą.
IŠ KOKIŲ AGAVŲ GAMINAMAS MESKALIS
Populiauriausia agavų veislė – ‘Espadin’. Ji lengvai kultivuojama, auginama plantacijose 5–7 metus. Agavos užauga iki 30–70 kg ir turi nemažai cukraus, dėl to iš jų galima pagaminti daug gėrimo. Iš ‘Espadin’ agavų distiliuotiems meskaliams būdingi žoliški, pipiriški aromatai, dažnai juntamos citrusinių vaisių ar rytietiškų prieskonių natos.
Kita dažnai naudojama agavų veislė yra ‘Tobala’, plantacijose auginama iki 14–15 metų ir užauganti iki 50–80 kg, o neprižiūrima auga iki 25–30 metų ir užauga iki 200 kg. Meskalis iš jų turi karamelės, kriaušių, papajų, melisų aromato natų. Dažnai maišoma su ‘Espadin’ paryškinti gėrimo savybėms.
‘Cupreata’ (‘Papalote’) agavos populiariausios Gerero, Mičoakano valstijose, auga iki 16 metų, subrendusios gali sverti iki 80–90 kg. Meskalis galingas, tropinių vaisių, baltųjų pipirų aromato su kiek neįprastomis šieno ar fermos aromatų užuominomis.
‘Aroqueno’ agavos auga lėtai ir yra itin jautrios šalčiui, lapai nelabai mėsingi, dėl to mažiau apsaugoti nuo aplinkos poveikio, auginamos 9–15 metų, užauga iki 40 kg. Jų distiliatas dažnai kvepia saldžiomis, prinokusiomis kriaušėmis, ananasais, melisomis ar saldymedžiais.
‘Tapextate’ agavos – vienos iš įdomiausių, auga šeimomis po 5–10 augalų vienoje vietoje, dėl to derlius nebūna labai gausus. Šios agavos per 15–20 metų užauga iki 30–40 kg. Jų distiliatas turi pipiriško, sakyčiau, aitriųjų paprikų aromato, galima užuosti
braškių, mėtų, žoliškų aromatų, labai jautrus dūmų įtakai, dėl to agavoms kepti stengiamasi naudoti kuo mažiau dūmijančią medieną.
Cuishe šeimai priklausančios agavos: ‘Madrecuishe’, ‘Cuishe’, ‘Bicuishe’. Šeimai būdingas didelis cukraus kiekis subrendusiose agavose. Retai auginamos plantacijose, dažnai auga šeimomis, nedidelėmis kolonijomis iki 40 metų, ilgiausiai auga iki 70 metų amžiaus. Tokia agava gali sverti iki 600 kg, iš vieno augalo galima išdistiliuoti iki 100 l gryno (nemaišyto su vandeniu) distiliato. Tropinių vaisių, prieskoninių žolelių, melisų, mėtų aromatai susipina su žemiškais, samanų, minerališkais tonais.
KOKIOS MEDIENOS DŪMAS?
Gaminant meskalį, agavų šerdis svarbu kepti naudojant vietinę medieną, bet ji gali būti skirtingų medžių, be to, galima naudoti vienos rūšies medieną arba kelių, dėl to agavos po kepimo įgauna skirtingų dūmiškų aromatų, kurie varijuoja nuo lengvo džiovintų vaisių iki sunkaus, agresyvaus dervos ar net svylančios gumos kvapo. Kadangi ne visos meskalį gaminančios valstijos turi gausias medienos atsargas, jos tenka pirkti iš kitų valstijų, dažnai ekologiškos, o tai, ne paslaptis, kelia būsimo produkto kainą. Šiuo metu meskalio gamyboje siekiama pabrėžti ne dūmiškus aromatus, kas lyg ir turėtų atskirti meskalį nuo tekilos, bet patį agavų aromatą, suteikiantį meskaliui veidą, kūną ir stilių. Dėl to vis populiaresnis darosi agavų kepimas hibridinėse pakurose, kur dalis medienos dedama į pakuras po vulkaninės kilmės akmenimis, kurie kaitina ant jų sukrautas agavas. Dėl to dūmiškumas jose būna mažiau išreikštas.
Keliautojas ar turistas, atvykęs į Meksiką, neretai užkimba ant „namų gamybos“ (,niekur neparduodamo“, „tik iš po prekystalio“, „saviems“) meskalio. Pirkdami tokį „gėrimą“ rizikuojate susigadinti sveikatą ar bent kuriam laikui prarasti kitus pojūčius, dėl to labai stipriai rekomenduoju nerizikuoti ragauti ar įsigyti tokio produkto. Dažnai prastą kokybę, neteisingą distiliavimą rodo bananų, vynuogių, aviečių, kartais pelėsinio sūrio ar abrikosų aromatas. Tai signalas, kad jūsų sveikatai gresia pavojus. Yra daugybė sertifikuotų ir patikimų gėrimų, kuriuos išragauti prireiktų kelių gyvenimų, dėl to neskubėkite draugauti su nekokybiškais produktais.
Meskalis yra vienas įdomiausių ir labiausiai nenuspėjamų gėrimų alkoholinių gėrimų pasaulyje. Jo skonis gali priklausyti nuo agavų veislės, medienos rūšies, agavų auginimo būdo. Taip atsiranda skirtingi meskalio stiliai ir aromatai. Tai vienintelis distiliatas, kuris keičiasi butelyje dėl eterinių aliejų, kurių gausu agavose, ir gamybos būdo. Tai tradicija, paveldas ir ateitis, kuriama pasitelkus žinias iš senolių ir jaunosios kartos distiliavimo meistrų eksperimentus.
Mezcal para Todos – meskalis visiems!
vertinimo komisiją sudarė: Arūnas Starkus (Lietuva), Aivars Hansons (Estija), Aigars Nords (Latvija), Dominika Zagrodzka (Lenkija), Arminas Darasevičius (Lietuva), Jānis Kaļķis (Latvija), Ērika Šmeļkova (Latvija), Egita Segliņa (Latvija), Guzalas Said (Latvija).
Rygoje įvyko pirmasis vyno ir desertų derinių čempionatas „Wine + Dessert Latvia 2025“, kurį organizavo „Vyno klubas“. Trylika geriausių kaimyninės šalies restoranų tarptautinei komisijai pristatė savo išpuoselėtus vyno ir desertų derinius, tarp kurių geriausiu pripažintas Cėsių restorano „Kest“ derinys, antrą vietą užėmė Rygos restorano „Barents“ derinys, o trečiąją vietą –„Michelin“ žvaigždute įvertinto „Max Cekot Kitchen“ derinys. Tokio dalyvių entuziazmo pirmame čempionate buvo sunku tikėtis: „Michelin“ žvaigždutėmis įvertintų restoranų šefai ir konditeriai, tituluočiausi someljė priėmė kvietimą stiprinti desertų kultūrą šalyje, pasirodyti su savo geriausiais patiekalais. Todėl varžybų nugalėtojų sąrašas yra puikus gastronominių kelionių gidas saldumynų mėgėjams. Toks, kokio iki šiol trūksta visose šalyse – joks restoranų gidas atskirai nevertina desertų. Lietuvoje vyno ir desertų derinių čempionatas organizuo -
1 vieta („Auksinė šakutė“) – Cėsių restoranui „Kest”(Maris Jansons, Ingūna Majore). Desertas „Bitininko džiaugsmas“ su latvišku vyninės „Tērvete vīni“ putojančiu svarainių ir obuolių vynu. Desertas, pagamintas iš medaus, grietinės, šaltalankių želė, lazdynų riešutų, vertinimo komisijai ir žiūrovams buvo pristatytas dūzgiant bitėms
jamas nuo 2010 metų. Todėl mūsų šalyje saldaus vyno pasiūla yra milžiniška, lyginant su kaimyninėmis šalimis, o desertai labai įvairūs, kūrybingi ir dažniausiai puikiai priderinti ir prie saldaus vyno. Restoranai, laimintys „Wine + Dessert“ čempionatuose gali pasidžiaugti ir keliskart išaugusiu desertų ir saldaus vyno pardavimu. Todėl, anot varžybų iniciatoriaus Arūno Starkaus, analogiškus pokyčius Lietuvos vyno kultūros puoselėtojų komanda nusprendė eksportuoti iš pradžių į Latviją, o vėliau ir į Estiją – taip ateity bus sukurtas Baltijos desertų kelias.
Latvijoje kelias ypatingai vingiuotas: net 5 iš dalyvavusių restoranų buvo ne iš Rygos, o iš Cėsių, Lygatnės, Jūrmalos. „Auksinė šakutė“ iškeliavo į Cėsis, o prizas už geriausią latvišką desertą – į Lygatnę. Gal todėl konditeriai pristatė seniai gaminamus ir labai gerai parduodamus desertus. Tai gera pradžia. Ypač jei desertą puikiai papildo vynas: „Annas Hotel“ restoranas
2 vieta („Sidabrinė šakutė“) ir lengviausio derinio prizas – Rygos restoranui „Barents“ (Reina Paula Ivanova, Mykhailo Beresnev, Emīlija Zelma Gārša, Laura Podgurska).
Desertas „Elegantiška kriaušė“ (kriaušių musas su medaus skrudučiu, baltame vyne virta kriaušė, vanilė, šokolado ir konjako padažas) su austrišku „Bründlmayer Grüner
Veltliner Alte Reben Auslesse 2018“
3 vieta („Bronzinė šakutė“) ir geriausio vyno prizas – Rygos restoranui „Max Cekot Kitchen“ (Maksims Cekots, Uldis Grigalis, Daina Pope Gulbe, Ričards Gabriels Vilinskis, Natalja Cekote). Desertas „Kol gamta miega“ (moliūgai, svarainiai, bičių žiedadulkės, lazdynų riešutai, šaltalankiai) su prancūzišku „Château d’Yquem 2010“
Desertas „Lygatnės skonis – visas iš gilių“ su Lygatnės vyninės obuolių ledo vynu
4 vieta – Rygos restoranui „John Chef’s Hall“. Desertas „Medaus pyragas“ su šampanu „Veuve Clicquot Ponsardin Rich“, kuris ant scenos virto kokteiliu su bičių duonele.
5 vieta – restoranui „36.line Grill Restaurant“ (Jūrmala). Svarainių, ikrų ir šampano desertas su šampanu „Veuve Clicquot Ponsardin Rich“
dešimtmetį parduodamą kokosų skonio desertą derino su Luaros saldžiuoju „Chenin Blanc“, nugalėtojas „Kest“ naują skonį sukūrė seniausią restorano desertą „Bitininko džiaugsmas“ derindamas su latvišku putojančiu svarainių ir obuolių vynu. Nugalėtojai, kaip visada, demonstravo ne tik puikią dermę, bet kai ką daugiau: derinio skonis evoliucionavo, subtiliai skleidėsi, „kalbėjo“ (Barents), derinys pakylėdavo gurmanišką patirtį į naują suvokimo lygį (Max Cekots Kitchen), derinys buvo netikėtas, maloniai stebinantis (36.line Grill Restaurant), įdomiai, įtraukiančiai, konceptualiai patiektas (John Chef’s Hall).
Buvo tiesiog puikių klasikinių derinių: „Sicilijos kriaušės“ desertas su muskatiniu „Planeta Passito di Notto“ (Chef`s Corner), „Švyturio brizo“ morengas su lengvu „Quinta do Folgorosa“ (Lighthouse),, ar „Tamsus (šokoladinis) saldumas“ su raudonuoju „Tenuta Ulisse Passito Rosso (3 pavāru restorans), šokoladinė „Vidurnakčio rapsodija“ su galingu „Niepoort 20 YO Tawny“ portu (Whitehouse). Tikėtina, kad kitąmet daugiau desertų ir derinių
6 vieta – restoranui „Whitehouse“ (Ryga). Desertas „Vidurnakčio rapsodija“ su portu „Niepoort 20 YO Tawny“.
„Annas Hotel" restoranas. Desertas „Žalioji citrina, kokosas, vynas“ su prancūzišku „Domaine des Deux Vallees Coteaux du Layon 1er Cru Chaume 2022“
bus specialiai kuriami čempionatui, taigi prasidės dar greitesnis desertų kultūros augimas.
Teisėjus maloniai nustebino deriniai su latvišku vynu: putojantis svarainių ir obuolių vynas (Tērvete vīni), patiektas su desertu "Bitininko džiaugsmas" ir nugalėjęs tarp derinių, Lygatnės vyninės latviškų obuolių ledo vynas, prabangiai pagamintas iš šaldytų obuolių, ir patiektas su geriausiu latvišku (Pavāru Māja Līgatnē) gilių desertu. Apskritai vyno įvairovė čempionate tikrai didelė: klasikiniai portas (Niepoort), soternas (Chateau D’Yquem 2010!), „Coteaux du Layon“ (Domaine des Deux Vallees), „Pedro Ximenez“ (Lustau), „Recioto della Valpolicella“ (Villa Girardi) ir retesni, kaip austriškas saldus „Gruner Veltliner“ (Bründlmayer), portugališkas iš Lisabonos regiono (Folgorosa), sėkmingi atskirų vyninių produktai: „Planeta Passito di Noto“, „Tenuta Ulisse Passito Rosso“, o saldus šampanas „Veuve Clicquot Rich“ panaudotas net du kartus – Latvijoje stipri šampano kultūra.
Restoranas „Entresol“ (Ryga). Desertas „Tamsi harmonija“ su cheresu „Lustau Pedro Ximènez San Emilio“
Restoranas „Light House“ (Jūrmala). Desertas „Švyturio brizas“ su portugališku „Quinta da Folgorosa Late Harvest Lisboa 2019“
Varžybas organizavo „Vyno klubas“, bendradarbiaudamas su Latvijos someljė asociacija ir „Pavāru Klubs“ (virėjų asociacija), padedant Irinos Rakevič vyno mokyklai ir agentūrai „JScom“. Rėmėjai: mineralinis vanduo „Akvilė”, „Liebherr“.
Daugiau informacijos: www.bestdessertandwine.com
Restoranas „Harper Woolf“ (Ryga). Desertas „Kriaušių simfonija“ su itališku „Villa Girardi Recioto Della Valpolicella Classico 2018“
Restoranas ir baras „Chef´s Corner“ (Ryga). Desertas „Sicilijos kriaušė“ su itališku „Planeta Passito di Noto“
Restoranas „3 pavāru restorāns“ (Ryga). Desertas „Tamsus saldumas“ su itališku
„Tenuta Ulisse Passito Rosso, Terre di Chieti IGP“
Lietuvišką vyno ir midaus čempionatą organizuoja Lietuvos someljė asociacija. Vynus aklai degustuodami vertina geriausi šalies someljė ir vyno ekspertai. Vynai apdovanojami medaliais:
86–87 balai – bronzos, 88–89 balai – sidabro, 90+ balų – aukso.
Kiekvienoje kategorijoje išrenkamas geriausias vynas. Licencijuotų gamintojų ir nelicencijuotų vyndarių vynai apdovanojami atskirai.
GAMINTOJAS VYNAS
Stasys Baltakis Bernardinų (baltas) oranžinis 2022
Uždraustas sodas Varduva 2024
2024
„Vilkolė". Vyndarė Olga Vilkelienė. Adalmiina 2024
Andrius Diliautas Solaris 2023
Du žvirbliai Solaris 2023
Andrius Diliautas St. Pepin - La CrescentFrontenac Blanc 2023
Du žvirbliai St. Pepin+ 2024
„Vilkolė". Vyndarė
Vita Žikienė Solaris 2024
Rasos Šoliūnės vynas
Nežiniukė, Adalmiina, Varduva 2024
Vynuogynas „Bajorų uogos" Solaris 2024
Kidulių krašto vynas Varduvos vynas pusiau sausas 2024
Uždraustas sodas Žiemgalos Varduva 2024
Uždraustas sodas Riesling 2024
SUDĖTIS SALDUMAS MEDALIS IR APDVANOJIMAS
Varduva, Solaris Sausas
Varduva Sausas
Sidabro. Geriausias nelicencijuoto gamintojo sausas oranžinis vynuogių vynas
Sidabro. Geriausias nelicencijuoto gamintojo sausas baltasis vynas, geriausias nelicencijuoto gamintojo sausas baltasis ‘Varduvos’ vynuogių vynas
Sidabro. Geriausias nelicencijuoto gamintojo sausas baltasis ‘Adalmiinos’ vynuogių vynas
Adalmiina Sausas Sidabro
Solaris Sausas
Solaris Sausas
St. Pepin, La Crescent, Frontenac Blanc Pusiau sausas–pusiau saldus
Sidabro. Geriausias nelicencijuoto gamintojo sausas baltasis ‘Solario’ vynuogių vynas
Sidabro. Geriausias nelicencijuoto gamintojo sausas baltasis ‘Solario’ vynuogių vynas
Bronzos. Geriausias nelicencijuoto gamintojo pusiau sausas–pusiau saldus baltasis vynuogių vynas
St. Pepin, Varduva, Adalmiina Sausas Bronzos
Solaris Sausas Bronzos
Nežiniukė, Adalmiina, Varduva Sausas Bronzos
Solaris Pusiau sausas–pusiau saldus Bronzos
Varduva Pusiau sausas–pusiau saldus
Bronzos. Geriausias licencijuoto gamintojo baltasis vynuogių vynas
Varduva Sausas Bronzos
Riesling Sausas Bronzos
GAMINTOJAS VYNAS
SUDĖTIS SALDUMAS MEDALIS IR APDVANOJIMAS
Jonas Mikalajūnas Jono Mikalajūno vynas 2024 St. Pepin 75 %, Briana 25 % Sausas Bronzos
„Vilkolė". Vyndarė Olga Vilkelienė. Frontenak 2024
Vynuogynas „Bajorų uogos" Adalmiina 2024
Vaidas Šalaševičius Selė 2024
Šeimos ūkis „Geltoni botai". Vyndarys Vytautas Greckis Seyval Blanc 2024
Frontenac Pusiau sausas–pusiau saldus Bronzos
Adalmiina Sausas Bronzos
Selė Pusiau sausas–pusiau saldus Bronzos
Seyval Blanc Sausas Bronzos
Uždraustas sodas St. Pepin 2024 St. Pepin Sausas Bronzos
Andrius Diliautas Adalmiina 2024
Ernesto vyninė Felicia 2023
Pagojė. Vyndarys Vytautas Razma Baltasis sausas vynas 2024
Dzūkijos vyninė Solaris dry 2024
Rasos Šoliūnės vynas Solaris 2024
Šeimos ūkis „Geltoni botai". Vyndarys Vytautas Greckis Solaris 2024
Adalmiina Sausas Bronzos
Felicia Sausas Bronzos
Varduva, Solaris, Louise Swenson Sausas Bronzos
Sausas Bronzos
Sausas Bronzos
Sausas Bronzos
Broliai Vineyard Solaris 2024 Solaris Sausas Bronzos
Riešės krašto vynas Siegerrebe 2024 Siegerrebe Sausas Bronzos
Vyno rūkas Varduva - Solaris 2024
Vyno rūkas Solaris 2024
Barono šeimos vyninė Vynuogės 2024
Vyninė „Vyno kerai''. Vyndarys Artūras Ramaškevičius Zyplių dvaro vynuogių baltas 2024
Sausas Bronzos
Pusiau sausas–pusiau saldus Bronzos
% Sausas Bronzos
Sausas Bronzos
Pastiprintas ir putojantis vynuogių vynas. Sidabro ir bronzos medalių laimėtojai
GAMINTOJAS GĖRIMAS
Andrius Diliautas Noctis Borealis 2024 15 %
Uždraustas sodas Pykštukas Pét-Nat 2024
Vynuogynas „Šiaurės uoga"
Valiant 2022 18 %
SUDĖTIS SALDUMAS MEDALIS IR APDVANOJIMAS
Frontenac, MN1095, Marquette Pusiau sausas–pusiau saldus
Othello Sausas
Sidabro. Geriausias nelicencijuoto gamintojo pastiprintas vynuogių vynas
Sidabro. Geriausias nelicencijuoto gamintojo putojantis vynuogių vynas
Valliant Saldus Bronzos
Rožinis vynuogių vynas. Sidabro ir bronzos medalių laimėtojai
GAMINTOJAS GĖRIMAS
Dzūkijos vyninė Regent rose 2024
Tomas Kontautas Bloody Rose 2024
Vyninė „Vyno kerai''. Vyndarys Artūras Ramaškevičius
Juodupė 2024
„Vilkolė". Vyndarė Olga Vilkelienė. Mark Fron 2024
SUDĖTIS SALDUMAS MEDALIS IR APDVANOJIMAS
Regent Sausas
Sidabro. Geriausias nelicencijuoto gamintojo rožinis vynuogių vynas, geriausias nelicencijuoto gamintojo ‘Regent’ vynuogių vynas
Regent Sausas Sidabro
Juodupė Sausas Bronzos
Marquette, Frontenac Sausas Bronzos
vynuogių vynas. Sidabro ir bronzos medalių laimėtojai
GAMINTOJAS GĖRIMAS
Vynuogynas „Vineola Beatrix" Running Soul 2024
Vynuogynas „Vineola Beatrix" Velvet Running Notes 2024
Bubnele šeimos vyninė Red wine 2024
Vynuogynas"Ievos Uoga" Marquette 2024
SUDĖTIS SALDUMAS MEDALIS IR APDVANOJIMAS
Marquette, Cabernet Cantor, Bolero Sausas
Regent, Sirame Sausas
Sidabro. Geriausias nelicencijuoto gamintojo sausas raudonasis vynuogių vynas
Sidabro. Geriausias nelicencijuoto gamintojo sausas raudonasis vynuogių vynas
Marquette, Leon Millot, Regent, Cabernet Cantor Sausas Sidabro
Marquette
Pusiau sausas–pusiau saldus
Sidabro. Geriausias nelicencijuoto gamintojo pusiau sausas–pusiau saldus raudonasis vynuogių vynas, geriausias nelicencijuoto gamintojo ‘Marquette’ vynuogių vynas
DAAK Leon Millot II 2024
Darius Mitka. Vynuogynas „Vyno karoliai"
Marechal 2024
Riešės krašto vynas Rondo 2020
SUDĖTIS SALDUMAS MEDALIS IR APDVANOJIMAS
Leon Millot Sausas
Bronzos. Geriausias nelicencijuoto gamintojo sausas raudonasis ‘Leon Millot’ vynuogių vynas
Marechal Foch 60 %, Marquette 40 % Sausas Bronzos
Rondo Sausas Bronzos
Vaidas Šalaševičius Vynuogė Širvinta 2024 Širvinta
Taurus vyno ūkis Marechal Foch 2022
Barono šeimos vyninė Natūralus naminis vynas. Vynuogės 2024
Šarūnas Šalkauskas „Sharó vineyard“
Šarūnas Šalkauskas „Sharó vineyard“
Pusiau sausas–pusiau saldus Bronzos
Marechal Foch Sausas
Juodupė + Zilga (2/3) ir Marquette (1/3)
Šarūnas Šalkauskas :Sharó vineyard” Bolero 2024
Šarūnas Šalkauskas „Sharó vineyard“ Cabernet Cantor 2024
Vyno Aidai Vynuogių vynas 2024
Ilzenbergo dvaras Ilzenbergo dvaro raudonasis sausas vynuogių vynas 2024
Darius Mitka. Vynuogynas „Vyno karoliai" Marquette 2024
Broliai Vineyard Marquette 2024
Foch 2024
Kidulių krašto vynas Juodupės vynas sausas 2024
Darius Mitka. Vynuogynas „Vyno karoliai“ Juodupė 2024
Vardan Sanosyan Marechal Foch 2024
RD šeimos vyninė Juodupė 2024
Broliai Vineyard Regent 2024
Bronzos. Geriausias nelicencijuoto gamintojo sausas raudonasis ‘Marechal Foch’ vynuogių vynas
Pusiau sausas–pusiau saldus Bronzos
Bolero Sausas Bronzos
Cabernet Cantor Sausas Bronzos
Marquette, Leon Millot Sausas Bronzos
Marquette, Frontenac, Marechal Foch, Leon Millot Sausas
Marquette Sausas
Bronzos. Geriausias licencijuoto gamintojo raudonasis vynuogių vynas
Geriausias nelicencijuoto gamintojo sausas raudonasis ‘Marquette’ vynuogių vynas
Marquette Sausas Bronzos
Marechal Foch Sausas Bronzos
Juodupė Sausas
Juodupė Sausas
Bronzos. Geriausias licencijuoto gamintojo sausas raudonasis ‘Juodupės’ vynuogių vynas
Bronzos. Geriausias nelicencijuoto gamintojo sausas raudonasis ‘Juodupės' vynuogių vynas
Marechall Foch Sausas Bronzos
Juodupė Sausas Bronzos
Regent Sausas Bronzos
GAMINTOJAS GĖRIMAS
Broliai Vineyard Regent 2023
Ginto vynas St. Croix 2024
Vynuogynas „Šiaurės uoga“
Precoce Noir 2022
DAAK Leon Millot I 2024
SUDĖTIS SALDUMAS MEDALIS IR APDVANOJIMAS
Regent Sausas Bronzos
St. Croix Sausas Bronzos
Precoce Noir Sausas Bronzos
Leon Millot Sausas Bronzos
Andrius Diliautas Marquette 2024 Marquette Sausas Bronzos
Šarūnas Šalkauskas „Sharó vineyard“
Marchal & Leon 2024
„Vilkolė". Vyndarė Olga Vilkelienė. Marquette+ St Croix 2024
Vynuogynas „Ievos uoga“ Valliant 2024
Marechal Foch, Leon Millot Sausas Bronzos
Marquette, St. Croix Sausas Bronzos
Valliant Pusiau sausaspusiau saldus Bronzos
Sidras – putojantis obuolių ir kriaušių vynas. Aukso, sidabro ir bronzos medalių laimėtojai
GAMINTOJAS GĖRIMAS
Riešės krašto vynas Obuolių sidras 2024
Sergejus Jeriomenko
Anykščių vynas
Šnieriškių sidras 2023
Nealkoholinis obuolių sidras „Tinginio pantis" 2024
Sidras iš Lokinės dvaro Vakarų 2023
Anykščių vynas Obuolių sidras „Tinginio pantis” 2024
Sergejus Jeriomenko Šnieriškių sidras 2024
Anykščių vynas Kriaušių sidras „Tinginio pantis” 2024
SUDĖTIS SALDUMAS MEDALIS IR APDVANOJIMAS
Obuoliai 75 %, kriaušės 25 % Saldus
Obuoliai
Dealkoholizuotos fermentuotos obuolių sultys (Auksis, Noris, Ligol, Bogatyr, Lietuvos pepinas)
Pirminė fermentacija vykdyta su medaus koriu
Fermentuotos obuolių (Auksis, Noris, Ligol, Bogatyr, Lietuvos pepinas) sultys
Sausas
Pusiau sausas–pusiau saldus
Sausas
Pusiau sausas–pusiau saldus
Aukso. Geriausias nelicencijuoto gamintojo sidras, geriausias nelicencijuoto gamintojo saldus sidras
Sidabro. Geriausias nelicencijuoto gamintojo sausas sidras
Sidabro. Geriausias licencijuoto gamintojo pusiau sausas–pusiau saldus sidras, geriausias licencijuoto gamintojo dealkoholizuotas sidras
Sidabro. Geriausias nelicencijuoto gamintojo sidras su priedais
Sidabro. Geriausias licencijuoto gamintojo sidras
Obuoliai Sausas Sidabro
Fermentuotos kriaušių (Conference) sultys
Pusiau sausas–pusiau saldus Bronzos
GAMINTOJAS GĖRIMAS SUDĖTIS SALDUMAS MEDALIS IR APDVANOJIMAS
Ramūnas Gerbutavičius
Sidras „Šv.Antano gundymas“ briutas, tradicinis metodas, 2 metai butelyje su mielėmis, 2022
Sidras iš Lokinės dvaro Apyninis 2024
Pranskūnų vynuogynas
Ramūnas Gerbutavičius
Obuoliai, daugiausia antaniniai Sausas Bronzos
Obuoliai ‘Honey Crisp’ ir ‘Auksis’ su aromatiniais apyniais Sausas Bronzos
Obuolių sidras „Auksis“ 2024 Auksis Sausas Bronzos
Sidras „Seržantas Pepinas“ briutas 2024
Obuoliai, daugiausia Lietuvos pepinai. Sausas Bronzos
Sidras iš Lokinės dvaro Atlydžio 2023 Alva, medus Sausas Bronzos
Tomas Kontautas Cidre Brut 30 Žalvariai 2024
Senų obelų obuoliais Sausas Bronzos
Midus. Aukso, sidabro ir bronzos medalių laimėtojai
GAMINTOJAS GĖRIMAS
Du žvirbliai Apple Pie Bochet 2023
Kidulių krašto vynas Tradicinis midus 2020
Ramūnas Ardavičius Senolių 2024
Dainija, Dainius Noreika Midus „Sedula“ 2023
VIRU / Vidas Ruzgus Midus 2022
SUDĖTIS SALDUMAS MEDALIS IR APDVANOJIMAS
Poliflorinis medus, obuoliai, prieskoniai
Medus, kadagio uogos, ąžuolo drožlės
Saldus
Saldus
Aukso. Geriausias nelicencijuoto gamintojo midus, geriausias nelicencijuoto gamintojo saldus midus, geriausias nelicencijuoto gamintojo midus su prieskoniais, žolelėmis
Aukso. Geriausias licencijuoto gamintojo midus, geriausias licencijuoto gamintojo midus su prieskoniais, žolelėmis
Medus Saldus Aukso. Geriausias nelicencijuoto gamintojo grynas midus
Medus su sedula
Saldus Aukso. Geriausias nelicencijuoto gamintojo midus su vaisiais, uogomis
Poliflorinis medus, serbentai, aronija Saldus Sidabro
Medos winery Midus „Basos pievos“ 2024 Medus Saldus Sidabro
Kavynas, Pabariukų vyno namai Midus „Korys" 2022
Kidulių krašto vynas Karališkas midus 2023
Late September Mead Žagarė + V. Star 2024
Medus, bičių duonelė, apyniai Saldus Sidabro
Medus, vyšnių uogos, ąžuolo drožlės
Medus, vyšnios
Saldus Sidabro. Geriausias licencijuoto gamintojo midus su vaisiais, uogomis
Sausas
Sidabro. Geriausias nelicencijuoto gamintojo putojantis midus, geriausias nelicencijuoto gamintojo sausas midus
SUDĖTIS SALDUMAS MEDALIS IR APDVANOJIMAS
GAMINTOJAS GĖRIMAS
Šušvės midus Midus „Avietė“ 2024
Šušvės midus Midus „Kunigaikščių“ 2022
Šušvės midus Midus „Stripeikių“ 2023
Kavynas, Pabariukų vyno namai Midus „Korys" 2023
VIRU / Vidas Ruzgus Midus „Opus“ 2024
Šušvės midus Amandus 2023
Ramūnas Ardavičius Putinu 2024
Kavynas, Pabariukų vyno namai
Midus „Korys“ 2024
Aušra Šimonėlienė Golden Hour 2024
Vyno Aidai Midus 2024
„Vilkolė". Vyndarė Olga Vilkelienė.
Midus Šeivamedžių 2024
Žydrūnas Drazdas Midus „Meduolis" 2023
Ilzenbergo dvaras
Ilzenbergo dvaro rausvas pusiau saldus aviečių midus 2023
Aušra Šimonėlienė Midus „Purple sunrise" 2024
Late September mead Vytėnai star kriek 2024
Late September Mead Pyment 2018
Smilgų vyninė Midus su svarainiais 2024
Žydrūnas Drazdas Midus IMBIERINIS
Medus, avietės Pusiau sausas–pusiau saldus
Sidabro. Geriausias licencijuoto gamintojo pusiau sausas–pusiau saldus midus
Grikių medus, bičių duona, pikis Saldus Sidabro. Geriausias licencijuoto gamintojo grynas midus
Medus, 15 įvairių žolelių Pusiau sausas–pusiau saldus Sidabro
Medus, bičių duonelė Saldus Sidabro
Poliflorinis medus, kava Saldus Sidabro
Pienių žiedų midus, brandintas su šeivamedžių žiedais
Pusiau sausas–pusiau saldus Sidabro
Medus Saldus Sidabro
Medus Saldus Sidabro
Rapsų medus, sausmedžių uogos Saldus Sidabro
Midus, vynuogės
Medus, šeivamedžių uogos
Medus, cinamonas, liepžiedžiai, pelynai, anyžiai, pipirai
Avietės, medus
Rapsų medus, mėlynosios balnapupės, čiobreliai, raudonėliai, mėtos
Saldus Sidabro
Pusiau sausas–pusiau saldus Sidabro
Saldus Sidabro
Pusiau sausas–pusiau saldus Sidabro
Pusiau sausas–pusiau saldus Bronzos
Netrintos vyšnios Sausas Bronzos
Medus, karamelizuotas medus, vynuogės Sausas Bronzos
Poliflorinis medus, svarainių sultys, džiovintos ąžuolo drožlės
Pusiau sausas–pusiau saldus Bronzos
Medus, imbieras Saldus Bronzos
SUDĖTIS SALDUMAS MEDALIS IR APDVANOJIMAS
GAMINTOJAS GĖRIMAS
Late September Mead Traditional Dandelion 2024 Medus, pienės Saldus Bronzos
Bubnele šeimos vyninė Midus 2024
Medus Saldus Bronzos
uogų, augalų vynas. Sidabro ir bronzos medalių laimėtojai
GAMINTOJAS GĖRIMAS
Vytauto vyno rūsys
Aukštapelkės spanguolių vynas 2022
Riešės krašto vynas Vyšnių 2023
Geri metai
Šermukšnių vynas „Sweet Newe Nr. 70 2023"
Smilgų vyninė Sausmedžių vynas 2024
Žydrūnas Drazdas
Šepečių vyninė
Vaidas Šalaševičius
Juodųjų serbentų, levandų vynas 2024
Juodųjų serbentų vynas 2024
Vyšnia trešnė 2022
RD šeimos vyninė Spanguolių vynas 2024
Vyno Aidai Vyšnių vynas 2024
J.E. Kaubrių „Bajoriškas“ vynas
Ilzenbergo dvaras
VIRU / Vidas Ruzgus
„Bajoriškas“ bruknių vynas 2024
Ilzenbergo dvaro baltas desertinis obuolių ledo vynas 2023
Juodųjų serbentų vynas 2020
Geri metai Šermukšnių vynas „Konzentra Nr. 73 2023"
Vytauto vyno rūsys
Miško aviečių vynas 2023
SUDĖTIS SALDUMAS MEDALIS IR APDVANOJIMAS
Aukštapelkės spanguolės Pusiau sausas–pusiau saldus
Vyšnios Saldus
Šermukšniai ir 5 % šeivamedžių žiedų vyno
Sausmedžių uogos
Juodieji serbentai, levandos
Juodieji serbentai
Saldus
Pusiau sausas–pusiau saldus
Saldus
Pusiau sausas–pusiau saldus
Sidabro. Geriausias nelicencijuoto gamintojo vaisių, uogų, augalų vynas, geriausias nelicencijuoto gamintojo pusiau sausas–pusiau saldus vaisių, uogų, augalų vynas, geriausias nelicencijuoto gamintojo spanguolių, bruknių vynas
Sidabro. Geriausias nelicencijuoto gamintojo vaisių, uogų, augalų vynas, geriausias nelicencijuoto gamintojo saldus vaisių, uogų, augalų vynas, geriausias nelicencijuoto gamintojo vyšnių vynas
Sidabro. Geriausias licencijuoto gamintojo šermukšnių vynas, geriausias licencijuoto gamintojo vaisių, uogų, augalų vynas
Sidabro
Sidabro
Sidabro. Geriausias nelicencijuoto gamintojo juodųjų serbentų vynas
Vyšnios Saldus Sidabro
Spanguolės
Vyšnios
Bruknės
Pusiau sausas–pusiau saldus Sidabro
Pusiau sausas–pusiau saldus
Sidabro. Geriausias nelicencijuoto gamintojo pusiau sausas–pusiau saldus vyšnių vynas
Pusiau sausas–pusiau saldus Sidabro
Obuoliai Saldus Sidabro. Geriausias licencijuoto gamintojo obuolių vynas
Juodieji serbentai
Pusiau sausas–pusiau saldus Sidabro
Šermukšniai Saldus Sidabro
Miško aviečių uogos
Pusiau sausas–pusiau saldus Bronzos
Vyno Aidai
Juodųjų serbentų vynas 2024
Anykščių vynas Vynas „Voruta“ svarainių 2023
Labora Natūralus aviečių vynas 2024
Vaidas Šalaševičius Vyšnia 2024
Vidas Skrinskas. Šeimos vyninė „Vidrita“
Raudonasis pusiau sausas natūralus raudonųjų serbentų vynas
Šepečių vyninė Aronijų vynas 2024
Ginto vynas Braškių 2024
RoVino, Rolandas Šimkus
Juodųjų serbentų vynas 2024
RD šeimos vyninė Rabarbarų vynas 2024
RoVino, Rolandas Šimkus Šilauogių - vynuogių vynas 2024
Vaidas Šalaševičius
Sausmedis 2024
Žydrūnas Drazdas Šilauogių vynas 2024
Žydrūnas Drazdas Šermukšnių vynas 2023
Pakruojo vynas Vyšnių vynas 2024
Geri metai
Sergejus Jeriomenko
Šermukšnių vynas „Berrymore" Nr. 72 2023
Šnieriškių vyšnių vynas 2023
Vytauto vyno rūsys Miško raugerškių vynas 2022
Geri metai Šermukšnių vynas Nr. 25
Juodieji serbentai
Svarainiai
Avietės
Pusiau sausas–pusiau saldus Bronzos
Pusiau sausas–pusiau saldus
Bronzos. Geriausias licencijuoto gamintojo svarainių vynas
Pusiau sausas–pusiau saldus Bronzos
Vyšnios Saldus Bronzos
Raudonieji serbentai
Aronijos
Braškės
Juodieji serbentai
Pusiau sausas–pusiau saldus Bronzos
Pusiau sausas–pusiau saldus
Bronzos. Geriausias nelicencijuoto gamintojo aronijų vynas
Pusiau sausas–pusiau saldus Bronzos
Pusiau sausas–pusiau saldus Bronzos
Rabarbarai Sausas
Šilauogės ir vynuogės
Sausmedžių uogos
Bronzos. Geriausias nelicencijuoto gamintojo sausas vaisių, uogų, augalų vynas
Pusiau sausas–pusiau saldus Bronzos
Pusiau sausas–pusiau saldus Bronzos
Šilauogės Saldus Bronzos
Šermukšniai Pusiau sausas–pusiau saldus Bronzos
Vyšnios Pusiau sausas–pusiau saldus Bronzos
Šermukšniai Pusiau sausas Bronzos. Geriausias licencijuoto gamintojo sausas šermukšnių vynas
Vyšnios Sausas Bronzos
Raugerškių uogos Sausas Bronzos
Šermukšniai Pusiau sausas Bronzos
SUDĖTIS SALDUMAS MEDALIS IR APDVANOJIMAS
GAMINTOJAS GĖRIMAS
Kidulių krašto vynas Vyšnių vynas sausas 2024 Vyšnios Sausas Bronzos
Vyno Aidai Aronijų vynas 2024
Geri metai
Geri metai
Šermukšnių vynas „Gracilis Nr. 69 2023"
Šermukšnių vynas „Monile Nr. 71 2023"
Memel Wine Raudonasis uogų vynas 2024
Memel Wine Sausmedžio vynas 2024
Kidulių krašto vynas
Dilgėlių vynas pusiau saldus 2024
Aronijos Sausas Bronzos
Šermukšniai Sausas Bronzos
Šermukšniai Sausas Bronzos
Juodieji serbentai, aronijos Sausas Bronzos
Sausmedžių uogos Sausas Bronzos
Dilgėlių lapai Pusiaui sausas–pusiau saldus Bronzos
Memel Wine Svarainių vynas 2024 Svarainiai
Sodyba „Visas dangus"
Geri metai
Vyninė „'Vyno kerai''. Vyndarys Artūras Ramaškevičius
Rabarbarų naminis vynas 2024
Šermukšnių vynas „After Nr. 24 2022"
Aronijų vynas 2024
Šepečių vyninė Agrastų vynas 2024
RD šeimos vyninė Obuolių vynas 2024
Medos winery Sausas aronijų vynas 2024
Vyninė „Vyno kerai':. Vyndarys Artūras Ramaškevičius
Agrastų baltasis vynas 2024
Rabarbarai
Pusiau sausas - pusiau saldus Bronzos
Pusiau sausas - pusiau saldus Bronzos
Šermukšniai Sausas Bronzos
Aronijos Sausas Bronzos
Agrastai
Pusiau sausas - pusiau saldus Bronzos. Geriausias nelicencijuoto gamintojo agrastų vynas
Obuoliai Sausas Bronzos. Geriausias nelicencijuoto gamintojo obuolių vynas
Aronijos Sausas Bronzos
Baltieji agrastai
Pusiau sausas–pusiau saldus Bronzos
VYNO IR KITŲ GĖRIMŲ PROFESIONALAMS
www.vynozurnalas.lt
Nr. 47. Leidžiamas nuo 2005 m. gegužės mėn.
Kitas numeris bus išleistas 2025 m. gruodžio mėn. Kasdien apie vyną skaitykite www.vynozurnalas.lt
El. paštas: info@vynozurnalas.lt
Adresas: Stumbrų g. 15 Vilnius, LT-08101
VYR. REDAKTORIUS
Arūnas Starkus tel. 370 698 34297 starkus@vynozurnalas.lt
DIZAINERIAI IR MAKETUOTOJAI
Gerimantė Girončikaitė, Kristina Jedemskaja (Advertlab), Tadas Šaučiulis
AUTORIAI
Arūnas Starkus, Šarūnas Zigmantas, Ernesta Palubinskienė, Akvilė Stankutė, Rasa Starkus, Ramūnas Pilvelis, Petras Jarašūnas, Linas Starkus, Viktorija Petrošiūtė, Indra Ramanauskienė, Laura Catena, Giuseppe Vaccarini
KALBOS REDAKTORĖ
Asta Žūkaitė asta@vynozurnalas.lt
VIRŠELIO AUTORIUS
Tadas Šaučiulis, Robertas Daskevičius, Austė Vagoraitė, Taurakalnis Catering
FOTOGRAFIJOS, ŽEMĖLAPIAI, PIEŠINIAI
Petras Jarašūnas, Robertas Daskevičius, Agnė Dovydaitytė, Vygintas Skaraitis, Arūnas Starkus, Urtė Budnikaitė, Giorgi Guresashvili (Georgian Sommelier Association|Qvevri International Day), Vytauto Didžiojo karo muziejaus archyvas, Abaca Press /Alamy Live News /Alamy Stock Photo, White House Photo / Alamy Stock Photo, Lifestyle Diet Wine and Health Congress, Catena Zapata, Ramūnas Pilvelis, Lietuvos vynuogininkų asociacija, Šarūnas Zigmantas, Linas Starkus, Vygintas Skaraitis, kiti „Vyno dienų“ fotografai
LEIDĖJA VšĮ „Vyno dienos“ ISSN 1822-2153
PLATINIMAS IR NE ALKOHOLIO REKLAMA El. paštas: info@vynozurnalas.lt , tel. +370 69834297
SPAUDA UAB „StepArc“ TIRAŽAS 2500 egz.
Redakcija už reklamos turinį neatsako. Perspausdinti kurį nors straipsnį, paveikslą ar nuotrauką galima tik gavus rašytinį redakcijos sutikimą.
COPENHAGEN
SPARKLING TEA
LYSEGRØN
0% ABV
