Vyno žurnalas nr.45 2024 m. gegužė

Visit us in THE first mono brand shop in lithuania Akropolis, vilnius

L12.D POLO SHIRT FOR WOMEN

ASSERT YOUR STYLE IN AN ICONIC POLO SHIRT

Kuriuos gėrimų kursus rinktis

Artimiausia data

TRUMPIEJI VYNO KURSAI VILNIUJE, KAUNE IR

KITUOSE MIESTUOSE

2024-09-26 (Vilnius)  2024 m. rugsėjis (Klaipėda)

Kas mokosi Pradedantys profesionalai ir mėgėjai

Trukmė 1,5 mėn.: 6 vakarinės paskaitos po 1 k. per savaitę – iš viso 18 akad. val.

SOMELJĖ STUDIJOS

2024-09-16 (1 semestras)

2024-09-17 (2 semestras)

2024-09-18 (3 semestras)

Profesionalai ir mėgėjai

1,5 metų (3 semestrai).

1 semestras: 14 vakarinių paskaitų po 1 k. per savaitę –

4 mėn., 42 akad. val.

I semestras

Vyno gamybos bei degustavimo pagrindai Prancūzijos, Italijos, Ispanijos ir Portugalijos, Austrijos ir Vokietijos, Šiaurės ir Pietų Amerikos, Australijos ir Naujosios Zelandijos, PAR vyno apžvalga

• Putojančio vyno apžvalga

• Saldaus ir pastiprinto vyno apžvalga

• Vyno ir maisto derinimo principai

Degustuojami 4–6 vynai per paskaitą.

+ Dvi pasirenkamos atvirosios paskaitos apie sakę, alų, kavą, arbatą, sūrius, kokteilius, tekilą ir meskalį, šokoladą

II semestras

• Vyno degustavimo ir gamybos pagrindai

Po 1 paskaitą skirta: baltajam, raudonajam, putojančiam, saldžiam ir pastiprintam vynui.

Turinys

• Derinimo su maistu sesija

Degustuojami 4–6 vynai per paskaitą.

• Vyno stilių skirtumai ir jų priežastys Tarptautinės vynuogių veislės: ‘Chardonnay’, ‘Sauvignon Blanc’, ‘Chenin Blanc’, ‘Riesling’, ‘Cabernet Sauvignon’, ‘Merlot’, ‘Cabernet Franc’, ‘Syrah’, ‘Grenache’, ‘Pinot Noir’ ir jų įvairovė pasaulyje

• Klasikiniu būdu pagamintas putojantis vynas

• Kekerinis saldus ir pastiprintas vynas Teisinis reguliavimas, vynas ir sveikata Vyno ir maisto derinimas

Degustuojami 4–6 vynai per paskaitą.

+ Dvi pasirenkamos atvirosios paskaitos apie sakę, alų, kavą, arbatą, sūrius, kokteilius, tekilą ir meskalį, šokoladą

III semestras

• Kokybės augimas iki aukščiausio lygio geriausiuose pasaulio vyno regionuose: Bordo, Burgundijoje, Ronoje, Luaroje, Toskanoje, Pjemonte, Riochoje, Ribera del Duere ir kt.

• Vynas ir ekonomika

• Vynas ir kultūra

• Vyno ir maisto derinimas

Degustuojami 4–6 vynai per paskaitą.

+ Dvi pasirenkamos atvirosios paskaitos apie sakę, alų, kavą, arbatą, sūrius, kokteilius, tekilą ir meskalį, šokoladą

WSET LEVEL 2 AWARD IN WINES

2024 m. spalis  Grupė renkama 2 k. per metus

Profesionalai ir mėgėjai. Tinka ir pradedantiesiems

3 d. paskaitų po 1 d. per savaitę – iš viso 22 akad. val.

• Vyno degustavimas ir apibūdinimas pagal WSET reikalavimus

Pagrindiniai vyno stiliai, regionai ir vynuogės

• Vyno gamyba

• Vyno žodynas, etikečių pažinimas

Vyno laikymas ir patiekimas

• Vyno ir maisto derinimo principai

Egzaminas Nėra Yra Yra

• 6 krištolinės Zwiesel degustacinės taurės dovanų

Papildomos naudos

• Mokyklos atributika, ženklelis, kurso išklausymo pažymėjimas

• Nuolaidos į „Vyno dienas“ ir kitus vyno renginius

Kalba Lietuvių

Daugiau informacijos

6 krištolinės Zwiesel degustacinės taurės dovanų

• Mokyklos atributika, ženklelis, kurso išklausymo pažymėjimas arba diplomas (išlaikius egzaminą)

• Nuolaidos į „Vyno dienas“ ir kitus vyno renginius

Lietuvių

• WSET ženkliukas ir tarptautinis diplomas (išlaikius egzaminą)

WSET mokomoji medžiaga, vadovėliai Nuolaidos į „Vyno dienas“ ir kitus vyno renginius

Anglų

Lietuvos someljė mokykloje nuo 2006 metų pažintį su vynu ir kitais gėrimais pradėjo per 2500 profesionalų ir mėgėjų. Kasmet kursai papildomi naujomis temomis ir paskaitomis. Jei norite gilintis į vyną, stipriuosius gėrimus, jei esate neabejingi tam, ką valgote, bet nežinote, nuo ko pradėti mokslus, šis gidas padės Jums apsispręsti.

Tikslias kursų datas ir kainas rasite www.someljemokykla.lt.

Artimiausia data

2024-09-09  Grupė renkama 2 k. per metus

2024-06-10

Grupė renkama 2 k. per metus

2024-11-16

Grupė renkama 1 k. per metus

Kas mokosi Pažengę mėgėjai ir profesionalai Mėgėjai ir profesionalai. Tinka ir pradedantiesiems Mėgėjai ir profesionalai. Tinka ir pradedantiesiems

Trukmė 4 d. paskaitų po 1 d. (8 val.) per savaitę –iš viso 32 akad. val.

Turinys

• Vyno degustavimas ir apibūdinimas pagal WSET reikalavimus Išsamios žinios apie populiarias ir vietines vynuogių veisles, regionus, vyno gamybos būdus, stilius

• Pagrindiniai vyno gamybos veiksniai: vieta, vynuogių auginimas, vyno gamyba, brandinimas ir išpilstymas

• Vyno kokybės vertinimas

2 d. paskaitų po 1 d. per savaitę –iš viso 15 akad. val.

• Stipriųjų gėrimų degustavimas ir apibūdinimas pagal SAT (angl. Systematic Approach to Tasting) Susipažinimas su stipriųjų gėrimų gamybos būdais, žaliavomis bei jų naudojimu kuriant pagrindinius stipriųjų gėrimų stilius

• Stipriųjų gėrimų panaudojimas kokteiliams

1 d. paskaitų – 7 akad. val.

Didžiausias dėmesys – škotiškam viskiui. Viskio gamyba, istorija, viskio regionų apžvalga bei jų specifika, viskio gamyba, degustavimas, viskio pardavimas, kiti pasaulio viskiai, viskio kokteiliai bei praktinės užduotys

Egzaminas Yra Yra Yra

Papildomos naudos

• WSET ženkliukas ir tarptautinis diplomas (išlaikius egzaminą)

• WSET vadovėliai ir mokomoji medžiaga Nuolaidos į „Vyno dienas“ ir kitus vyno renginius

Kalba Anglų

Daugiau informacijos

Dr. Arūnas Starkus   WSET „Diploma“ studijų absolventas, Vyno magistrų instituto magistrantas, Lietuvos someljė asociacijos steigėjas ir prezidentas 2008–2015 m.

Rasa Starkus  Lietuvos someljė asociacijos steigėja ir prezidentė 2005–2007 m.

Andrius Pagojus  „Vyno klubo“ vyno ekspertas

• WSET ženkliukas ir tarptautinis diplomas (išlaikius egzaminą)

• WSET vadovėliai ir mokomoji medžiaga Nuolaidos į „Vyno dienas“ ir kitus vyno renginius

Anglų

Dėstytojai

Martynas Pravilonis  Daugkartinis Lietuvos ir Baltijos someljė čempionatų nugalėtojas, pasaulio someljė čempionato 4-tos vietos laimėtojas, „Court of Masters Sommeliers“ sertifikuotas someljė, WSET „Diploma“ studijų absolventas

Gabrielė Pravilonienė  WSET „Diploma“ studijų absolventė, „Vyno klubo“ vyno ekspertė

• „Whisky Ambassador“ ženkliukas ir tarptautiniu mastu pripažįstamas diplomas (išlaikius egzaminą) Nuolaidos į „Vyno dienas“ ir kitus vyno renginius

Anglų

Petras Jarašūnas  „Vyno klubo“ vyno ekspertas

Arminas Darasevičius  Lietuvos someljė asociacijos prezidentas, daugkartinis Lietuvos someljė čempionatų nugalėtojas

www.someljemokykla.lt   Info@someljemokykla.lt

Narimantas Miežys  Daugkartinis Lietuvos ir Baltijos šalių someljė čempionatų nugalėtojas

Ilja Šarov  WSET „Diploma“ studijų absolventas, vyno ekspertas

Kai su austrėmis negali gerti šampano

COPENHAGEN

SPARKLING TEA

LYSEGRØN

0% ABV

skirta tik alkoholio verslo specialistams

turinys

vynas ir vyno regionai

10 „Paradoksalu, kad akloji degustacija gali atverti žmonėms akis“. Arūnas Starkus

16 Kas tas Pomaras ir kas ta Volnė, arba Vynas, kurio ieško visi. Rasa Starkus

29 Kaip bręsta raudonasis 2014–2023 metų derliaus bordo. Arūnas Starkus

44 Šiltojo sezono raudonasis vynas iš ‘Gamay’. Austė Vagoraitė

48 „Meursault“: sviestas ar citrusai? Petras Jarašūnas

64 Lansarotės karalienė ‘Malvasia Volcanica’. Paulius Kovas

vyno kultūra, ekonomika ir mokslas

8 Lietuvos vynininkystės faktai ir naujienos

13 Kelionės Provanso mistikos persmelktais rožinio vyno takais. Aivaras Ventis

40 Pažintis su augančia natūraliojo vyno rinka Lietuvoje. Ieva Elvyra Kazakevičiūtė

56 2024 m. Lietuvos vyndarystės turizmo žemėlapis

58 Kada Lietuvoje gaminsime šampaną?

78 Siera vyne – draugas ar baubas? Dr. Aušra Šimonėlienė

80 Grybelinės vynmedžių ligos ir kovos priemonės Andrius Diliautas

ne tik vynas

20 Sakės stiliai ir terroir . Martynas Pravilonis

26 Jei nusibodo „Margarita“... Lukas Palubinskas

34 Svečiuose pas Tomą Josą – pirmojo Lietuvoje alaus someljė čempionato nugalėtoją Kalbina Agnė Dovydaitytė

37 Kur alus susitinka su vynu. Tomas Josas

52 Tarpukario Kauno restoranų gėrimai. Karolis Bradūnas

60 Gastropatarimai vykstantiems savaitgaliui į Londoną. Agnė Dovydaitytė ir Petras Jarašūnas

68 Čempionato rezultatai

POPULIARIAUSIOS

VYNUOGĖS LIETUVOJE: LVA IR LSA LIETUVIŠKO VYNO ČEMPIONATO STATISTIKA

Lietuvos vynuogininkų asociacijos (LVA), vienijančios per 70 narių, prezidento Ramūno Pilvelio iniciatyva Lietuvoje kuriamas vynuogynų registras ir žemėlapis. Lietuvos vyndarių forume kovo mėn. jis pasidalijo informacija apie populiariausias šalies vynuogių veisles:

‘Solaris’ – 21 %, ‘Souvignier Gris’ – 10 %, ‘Marquette’ – 8 %, ‘Leon Millot’ – 6 %, ‘Saint Pepin’ – 5 %, ‘Regent’ – 3 %, kitos – 41 %.

2024 m. Lietuvos someljė asociacijos lietuviško vyno čempionate vynuogių vyno sudėtyje dažniausiai buvo minimos šios vynuogės:

‘Solaris’ – 11 %; ‘Regent’ – 7,2 %; ‘Adalmiina’, ‘St. Pepin’, ‘Varduva’ – po 6 %; ‘Johanniter’, ‘Juodupė’, ‘Leon Millot’, ‘Rondo’, ‘Siegerrebe’ – po 3 %;

‘Bolero’, ‘Cabernet Cantor’, ‘ES101814’, ‘Frontenac Blanc’ – po 2 %; kitos – 34 %. Nė vienas šaltinis nėra tikslus, tačiau padės apsispręsti tiems, kurie ruošiasi pasisodinti savo vynuogyną ir nežino, kurios veislės geriausiai dera vėsiame Lietuvos klimate.

LENKIŠKO

VYNO ČEMPIONATE LAIMI SAUSAS „SOLARIS“ IR „JOHANNITER“

Lenkijos someljė asociacijos kvietimu „Vyno žurnalo“ redaktorius pernai vertino baltuosius vynus lenkiško vyno čempionate. Kaimyninėje šalyje pastaraisiais metais vyno pramonė pradėjo sparčiai vystytis. Klimatui šylant, Lietuvoje galima tikėtis panašaus vynuogių veislių plėtros scenarijaus. Todėl verta stebėti, kas vyksta Lenkijoje.

Sprendžiant iš čempionatui pateiktų vynų, populiariausios baltųjų vynuogių veislės šioje šalyje rikiuojasi taip: ‘Solaris’, ‘Johanniter’, ‘Riesling’ ir ‘Rotter Riesling’, ‘Seyval Blanc’, ‘Muscat’ ir mišiniai, ‘Souvignier Gris’, ‘Chardonnay’, ‘Hubernal’, ‘Muscaris’, ‘Pinot Blanc’ ir ‘Pinot Gris’. Panašiai išsidėsto ir išdalintų medalių statistika. Tiesa, aukso ir sidabro daugiau gauna sausi vynai. O štai pusiau sausi–pusiau saldūs renka bronzos medalius.

VYNDARIAMS PALANKŪS LR SEIMO SPRENDIMAI

2024 m. balandžio 23 d. LR Seimas pritarė LR Vyriausybės parengtam Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimų projektui (projektas Nr. XIVP-3454(2). Už balsavo 63 Seimo nariai, prieš –20, susilaikė 17 parlamentarų. Tam, kad naujos nuostatos būtų priimtos, Seimas pagal reglamentą turės balsuoti dar kartą.

Pakeitimai gerina Lietuvos vyno ir midaus gamintojų veikimo aplinką:

• objektyvi pažintinė, mokslinė, istorinė informacija apie alkoholinių gėrimų vartojimo būdus, gamybą, tradicijas, pelnytus apdovanojimus nebus laikoma reklama;

• įstatymo pataisos leidžia reklama nelaikyti ir informacijos apie alkoholinių gėrimų derinimą su maistu, alkoholinių gėrimų ir maisto degustacijas;

• siūloma leisti degustuoti gėrimus gamybos vietose. Iki šiol nemokamai degustuoti gėrimus buvo galima tik mugėse ir parodose, ir duoti paragauti alkoholinių gėrimų gamintojas galėjo tik įrengęs  barą su licencija „vartoti vietoje“;

• masiniuose renginiuose siūloma leisti prekiauti gėrimais iki 15 proc. alkoholio tūrio. Taigi vynu ir midumi, o ne tik alumi ir sidru, kurie tenkino dabar galiojantį draudimą –ne daugiau nei 7,5 proc. alkoholio tūrio;

• parodose ir mugėse bus leidžiama prekiauti gėrimais iki 15 proc. alkoholio tūrio. Anksčiau viršutinė riba buvo 13 proc.;

• alkoholinius gėrimus vėl bus galima dovanoti.

VYNUOGIŲ VYNO ETIKETĖSE PRIVALOMA SUDĖTIS, ALERGENAI IR ENERGETINĖ VERTĖ

2023 m. gruodžio 8 d. visoje ES įsigaliojo bendrųjų vyno ženklinimo reikalavimų (Reglamentas (ES) nr. 1169/2011) pakeitimai. Ženklinant vynus nuo šiol privaloma pateikti maistingumo deklaraciją ir sudedamųjų dalių sąrašą. Šie reikalavimai taikomi tik naujai gaminamiems vynams, o esamomis vyno, pagaminto ir paženklinto iki 2023 m. gruodžio 8 d., atsargomis leidžiama prekiauti, kol tos atsargos baigsis. Reikalavimai nėra taikomi vaisių, uogų, augalų vynui ir midui.

Vyno gamintojams ir platintojams ant vyno pakuotės, t. y. butelio (jei vynas parduodamas įdėtas į dėžutę – ant dėžutės ar prie jos pritvirtintoje etiketėje), privaloma nurodyti tik energinę vertę, naudojant simbolį „E“ (energija). O visą maistingumo deklaraciją (riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, angliavandenių, cukrų, baltymų ir druskos kiekiai) ir sudedamųjų dalių sąrašą galima pateikti elektroninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, naudojant QR kodą arba kitą priemonę, tačiau atspausdintos nuorodos į interneto svetainės adresą nepakanka. Informacija turi būti pateikiama lietuvių kalba.

Informacija apie alergiją ir netoleravimą sukeliančias medžia -

gas kaip iki šiol („sudėtyje yra sulfitų“) turi būti pateikiama ant butelio ar pakuotės ar prie jos pritvirtintoje etiketėje.

Ženklinimo priežiūrą vykdo ir konsultuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Ji pabrėžia, kad interneto svetainėje, į kurią veda QR kodas, neturi būti pateikiama jokia kita pardavimo ar rinkodaros informacija ir jokie naudotojo duomenys nėra renkami ir sekami.

„Paradoksalu, kad akloji degustacija gali atverti žmonėms akis“

Eduardą Chadwicką kalbina Arūnas Starkus

1976 m. Paryžiaus degustacija išgarsino Kalifornijos vyną.

O 2004 m. Berlyno degustacija įrodė, kad pasaulinį lygį pasiekė ir Čilės vynas. Po dvidešimties metų klausomės jos organizatoriaus Eduardo Chadwicko ir degustuojame kultiniais tapusius jo vynus „Seña“ ir „Viñedo Chadwick“.

„Seña“ Akonkagvos slėnyje

2004 m. sausio mėn. Eduardas Chadwickas suorganizavo degustaciją, kurioje 40 vyno ekspertų, žurnalistų ir someljė aklai vertino Čilės, Prancūzijos ir Italijos vynus, padarytus iš Bordo veislių. Degustaciją padėjo surengti Stevenas Spurier – Paryžiaus degustacijos 1976 m. iniciatorius.

Eduardo Chadwick

BERLYNO DEGUSTACIJOS REZULTATAI

Viñedo Chadwick 2000

Seña 2001

Château Lafite-Rothschild 2000

Château Margaux 2001

Seña 2000

Viñedo Chadwick 2001

Château Margaux 2000

Château Latour 2000

Don Maximiano Founder‘s Reserve 2001

Château Latour 2001

Solaia 2000

Tarp 40-ies degustuotojų buvo ir šie: Andrew Catchpole’as (Daily Telegraph),Richardas Enrlichas (Independent on Sunday), Wolfgangas Fassbenderis, René Gabrielis (Weinwisser), Tatiana Gagen (Le Gourmet), Erichas Grasdorfas (Tagesanzeiger), Peteris Kelleris (NZZ am Sonntag), Martinas Lambeckas (Bild am Sonntag), Martina Malle, Jürgenas Mathäsas (Wein und Markt), Dieteris Mittleris (Cash), Peteris Moseris (Falstaff), Jensas Priewe’as (Weingourmet), Stevenas Spurrier (Decanter), Hendrickas Thoma (Welt am Sonntag), Peteris Windingas (Vinbladet).

DEGUSTACIJŲ UŽRAŠAI

1998

Seña 2008

Seña 2015

Seña 2016

Seña 2021

„SEÑA“

Nenuilstantis amerikietis Robertas Mondavi nusprendė Čilėje padaryti analogišką legendinį vyną, kaip „Opus One“ Napoje. Eduardas buvo įpusėjęs ketvirtą dešimtį, Robertas įkopęs į septintą, ir abu – savaip pilni jėgų ir idėjų. 1995 m. jie pradėjo dirbi kartu. Pasirinko Akonkagvos slėnį dėl čia vyraujančio Viduržemio jūros klimato (sausos vasaros, lietingos žiemos), vėsinančio Humbolto srovės poveikio ir nuo Andų pučiančio vėjo. Jie rado tobulą vietą: 35 km nuo pakrantės, pajūrio kalnagūbrio apsaugota nuo perdėtos vėsos, kurią neša Humbolto srovė. Šioje žemėje anksčiau niekas neaugo, tik krūmynai. Didelius akmenis teko išvežti ir iš jų suformuoti biodinaminius koridorius – kad flora ir fauna galėtų migruoti (patys to nesiekdami jie aplenkė laiką penkiolika metų, nes grynai biodinaminiu ūkiu tapo tik nuo 2005 m.). 1998 m. buvo pasodintas vynuogynas.

Iš karto kilo mintis padaryti Čilės mišinį iš ‘Carmenere‘, ‘Cabernet Sauvignon‘, ‘Malbec‘, ‘Petit Verdot‘, ‘Merlot‘ vynuogių. 10 ha plote buvo gana didelė dirvos įvairovė – nuo žvirgždo palei upę iki priemolio ir vulkaninių uolų nuolaužų ant šlaito. Vynuogyno aukštis – 200–300 m virš jūros lygio. Todėl skirtingoms veislėms buvo galima parinkti tinkamiausią dirvą.

Mapuču ženklas logotipe – terroir simbolis. Tačiau, anot Eduardo Chadwicko, vyną jie mokosi daryti iki šiol.

Granato spalva. Kvepia cigarų dėžute, kedru, prieskoniais, tabaku, mėsa, sojų padažu, balzaminiu actu. Bordo stiliaus: juntamos fermos ir grafito, vėliau našlaičių natos. Burnoje šilkinė, labai tanki tekstūra. Ilgai išliekantis, harmoningas skonis, bet vaisių jame jau ne tiek daug.

Rubino spalva. Juodųjų serbentų likerio, aviečių, vanilės, kavos aromatai. Gėliškas vynas su raudonųjų paprikų, našlaičių, bijūnų natomis. Vaisiškas, prinokęs vynas. Nuotabiai tanki tekstūra.

Violetinė rubino spalva. Labai kvapnus, su antriniu dvelktelėjimu, būdingu Grand Cru. Tobulai sunokusių juodųjų serbentų, aviečių uogienės, elegantiškas ąžuolo prieskonių, vanilės aromatas. Svarus ir vaisiškas, švelnios tekstūros.

Labai kompleksškas aromatas: slyvų, vanilės, brandą rodantis uogienės ir pyrago. 2016-ieji – šalčiausi metai istorijoje. Daug taninų, svarus, tankus, prieskoniškas. 22 mėn. prancūziško ąžuolo statinėse: 73 % naujų, 12 % didelių.

Sodri violetinė spalva. Raudonų uogų, braškių, aviečių, dūmo, eukaliptų ir vanilės aromatai, ilgainiui atsiveria gėliški – našlaičių, rožių – aromatai. Vidutinio svarumo, gaivus, vaisiškas ir labai ilgai trunkančio poskonio. Itin smulkūs taninai.

90 % CS, 5% Carmenere, 5 % Merlot. Lietingi metai, gausus derlius.

57 % CS, 20 % Carmenere, 10 % Merlot, 8 % Petit

Verdot, 5 % Cabernet Franc. Vėsus pavasaris, ilgas, vėsus sezonas.

57 % CS, 21 % Carmenere, 12 % Malbec, 7 % Petit Verdot, 3 % Cabernet Franc. Šilta sezono pabaiga, todėl ankstyvas derlius.

55 % CS, 20 % Malbec, 12 % Petit Verdot, 8 % Carmenere, 5 % Cabernet Franc. Vėsus ir ilgas sezonas.

50 % CS, 27 % Malbec, 17 % Carmenere, 6 % Petit Verdot. Palyginti vėsūs metai.

97

96

VYNAS

SUDĖTIS, DERLIAUS METAI

ĮVERTINIMAS BALAIS

Seña

VIÑEDO CHADWICK

Chadwicko vynuogynas (Viñedo Chadwick) pasodintas Eduardo tėvo, žymiausio Čilės polo žaidėjo Don Alfonso Chadwicko treniruočių lauke Maipo slėnyje, vos 5 km nuo Andų esančiame Puento Alte (636–640 m virš jūros lygio). Upės slėnio dirvožemis labai akmeningas, jame daug kalkakmenio. Primena Bordo, tiksliau, Pesaką Leonjaną. Todėl Eduardas, 1992 m. gavęs tėvo palaiminimą, čia sodino ‘Cabernet Sauvignon‘. Šiltos dienos ir vėsios naktys, rytais nuo Andų dvelkianti vėsa ištęsia vynuogių vegetacijos laikotarpį, todėl formuojasi ir intensyvus aromatas, ir labai švelnios tekstūros taninai, o rūgštis niekur nedingsta.

Jau 9-ajame XX a. dešimtmetyje Čilėje buvo daromas geras

vynas. Bet ne visi norėjo tai pripažinti. Po pirmosios, pasaulio nuomonę pakeitusios degustacijos Berlyne, 2004 m. įvyko analogiškos degustacijos kitose šalyse, kur vyną vertino Londono, Niujorko, Tokijo vyno ekspertai ir someljė – Čilės vynas visur buvo įvertintas puikiai. 2012 m. Eduardas organizavo vertikaliąsias „Seña“ vyno degustacijas: buvo aklai lyginami 5 vynmečių „Seña“ vynai su „Sassicaia“, „Ornelaia“, „Château Margaux“, „Château Lafite-Rothschild“, „Château Latour“, „Château Mouton-Rothschild“ vynais. Ir vėl jo vynas skynė pergales Londone, Ciuriche, Taipėjuje, Honkonge, Seule, Šanchajuje. „Todėl dabar reikia judėti toliau, – apibendrindamas baigia pokalbį Eduardas Chadwickas. – Tiesiog mėgaukimės Čilės didingumu. Ir jokių aklųjų degustacijų!“

„Vinedo Chadwick” Maipo slėnyje

Viñedo Chadwick 2000 Granato spalva. Kvapnus: kedras, cigarai, nokios avietės ir šiek tiek juodųjų serbentų. Gaivus, labai harmoningas, elegantiškas, aksominių, vidutinio smulkumo taninų.

Viñedo Chadwick 2014

Viñedo Chadwick 2018

Violetinė rubino spalva. Raudonų uogų, vanilės aromatas. Elegantiškas, šilkinės tekstūros ir labai ilgai trunkančio skonio. Antrinių pumpurų derlius.

Raudonų uogų aromatas: vyšnių, braškių, pradėjusių nokti juodųjų serbentų. Aksominių taninų, gaivus ir svarus. Ąžuolas puikiai integruotas: 80 % naujų statinių, 20 % didelių.

Viñedo Chadwick 2021 Kiek uždaresnis aromatas: raudonų uogų, aviečių ir juodųjų serbentų, našlaičių su saldžiais, tamsiais ąžuolo statinių prieskoniais. Gaivus, harmoningas, ilgai išliekančio poskonio, šilkinių taninų ir elegantiškas.

žiema ir vėsus, ilgas augimo sezonas. 96

Vėsus, ilgas augimo sezonas. 97

97 % CS, 3 % PV. Idealios sąlygos. Geriausi metai. 97

Palyginti vėsūs metai, ilgas augimo sezonas.

VYNAS DEGUSTACIJŲ UŽRAŠAI

SUDĖTIS, DERLIAUS METAI

ĮVERTINIMAS BALAIS

Drėgna

Kelionės Provanso mistikos persmelktais rožinio vyno takais

Aivaras Ventis

Prancūzija žino, kaip nustebinti. Tačiau nė vienas iš 22 regionų neatima žado taip, kaip Provansas. Įsimylėti jį paprasta, o iš viešnagės grįžę pirmiausia turbūt minės gamtos įstabumą. Vakaruose teka kruizais išraizgyta Ronos upė, pietuose – Viduržemio jūra, šiaurinę dalį įrėmina neaprėpiamos alyvmedžių giraitės, o rytai atsitvėrę snieguotais Alpių kalnais. Ir tai tik maža dalis grožio: turistai aikčioja žvelgdami į tarpeklius, stebisi rožinėmis Kamarago druskų kasyklomis, levandų laukais ir saulėtais paplūdimiais.

Regionas išsaugojo ne tik garsiuosius menininkus įkvėpusius kraštovaizdžius, bet ir seną dialektą, papročius bei tradicijas. Viena plačiai pagarsėjusių tradicijų – rožinio vyno gamyba.

Statistika iškalbinga: prancūzai didžiausi jo gamintojai ir vartotojai.

O Provansas, be abejo, šio svaigaus gėrimo epicentras. Keliaudami po šalį nustebsite, kiek daug veidų gali turėti šis vynas. Skoniui įtakos turi tiek gamybos būdas, tiek gamtinės sąlygos, kuriose auga vynuogės.

CÔTES DE PROVENCE

Rytinėje dalyje nusidriekusi Côtes de Provence apeliacija, kuri dalinama į keletą mažesnių. Dalyje dirvožemio gausu kvarco, subtiliai veikiančio vynuogių skonį: iš jų gaunamas produktas ne toks rūgštus ir skaidrus. Kita dalis – vulkaninės kilmės dirvožemis, idealiai tinkantis išskirtinei ‘Tibouren’ vynuogių veislei. Ragavę šių vynų tikina, kad

jaučiamas sūrokas persikų, braškių bei kitų vaisių prieskonis. Dar vienoje provincijos dalyje dirvoje randama skalūno. Žemė palanki laisvai augančioms prieskoninėms žolelėms, kurių aromatą „susiurbia“ čia augančios vynuogės, o vėliau jį galima pajusti savo taurėje.

Viešint Côtes de Provence apeliacijoje būtina aplankyti vyninę „La Mascaronne“. Jūsų laukia romantiški vakariniai pasivaikščiojimai vynmedžiais ir alyvmedžiais apaugusiais takais, jauki namų biblioteka, baseinas, vietinis maistas ir, aišku, čia pat daromas vynas. Šios vyninės pasididžiavimas – „Château La Mascaronne Rosé“. Gurmanų labai palankiai vertinamas gėrimas prie pietų stalo patiekiamas ir jaunas, bet ryškiausias skonio savybes atskleidžia po kelerių metų brandinimo. Pasiruoškite saldžiam, šviežiai prinokusių vaisių poskoniui.

Tiesa, „La Mascaronne“ priklauso išskirtinių kelionių mėgėjams puikiai pažįstamam Micheliui Reybier. Jo vardas taip pat minimas, kai kalbama apie 5 žvaigždučių viešbučius „La Reserve“ (vienas jų – „La Réserve Ramatuelle“, įsikūręs šalia garsiojo Sen Tropezo, vos valanda kelio nuo šių vynuogynų) ar „Jeeper“ šampaną.

COTEAUX VAROIS

laikomas daugiausiai „Michelin“ žvaigždučių sukaupusiu kulinarijos genijumi. Kadaise užklydęs į XVIII a. užeigą, jis ja taip susižavėjo, kad nusprendė įsigyti bei prikelti naujam gyvenimui.

Vynuogynų, kiparisų ir šimtamečių alyvmedžių giraičių apsuptyje įsispraudęs „l’Abbaye de la Celle“ yra tikras ramybės uostas. Užtenka sustoti vos dienai, ir vėl sugrįžta ramybė ir milžiniškas noras džiaugtis gyvenimu. Subtiliu jaukumu dvelkiančioje viloje jus nustebins ypatingas maistas ir prie jo derinami rožiniai vynai iš kaimynų vyndarių.

Provanso vidurinioji dalis, žemėlapiuose įprastai žymima žalia spalva ir vadinama Coteaux Varois (Koto Varua). Palyginti nedidelėje teritorijoje įsikūrusios beveik 80 vyninių.

Teritorija labiausiai išsiskiria kalnuotu reljefu. Vynuogės auginamos ne žemiau nei 350 m aukštyje, tačiau kartais vynuogynai iškyla ir į 500 m aukštį virš jūros lygio. Visgi jūros vėjo augalai gauna mažai, nuo jo saugo natūraliai susiformavusios uolėtos sienos. Dėl geografinių ypatumų susiformuoja žemyninis klimato tipas: švelnūs rudenys ir pavasariai, ypač karštos vasaros ir atšiaurios žiemos. Tai dar ne viskas – dirvožemyje randama kalkakmenio ir kalkingo molio. Čia auginamos keleto skirtingų veislių vynuogės. Dėl gamtinių sąlygų įvairovės vienos jų vynams suteikia lazdynų riešutų, kitos vaisių, gėlių ar net anyžių skonio.

Coteaux Varois apeliacija turistams turi daug ką pasiūlyti, tačiau mes rekomenduojame apsistoti viešbutyje „l’Abbaye de la Celle“. Jis priklauso garsiajam virtuvės šefui Alainui Ducasse’ui, kuris

COTEAUX - D’AIX – EN - PROVENCE

Tai vakarinė Provanso dalis, kurios kraštovaizdžius taip pamilo tapytojas Paulis Sezane’as. Čia vyrauja Viduržemio jūros regionui būdingas klimatas: per metus saulė šviečia per 3 tūkst. valandų, o iškrintančių kritulių kiekis ypač mažas. Akmenuotas molis, žvyras, kalkakmenis – dirva, subrandinanti šiose vietose vynui naudojamas uogas.

Tikri vyno žinovai šios provincijos vyną atskirtų vien iš šviesios rožinės spalvos, primenančios blyškius ličius ar persikus. Burnoje juntamos gėlių natos, citrusinių vaisių, saldžių prieskonių skonis. Sakoma, kad tokie vynai puikiai malšina troškulį.

Kelionę po šį regioną derėtų užbaigti aukštai ant kalvos įsikūrusiame prabangiame ir labai stilingame „Chateau La Coste“ viešbutyje. Kiekvienas sodais apsupto 28 vilų komplekso statinys turi po erdvią terasą, iš kurios atsiveria vynuogynai. Parkai džiugins į kraštovaizdį integruotomis žemės meno instaliacijomis, o uždarose erdvėse gausu dailės kūrinių.

Kalbama, kad vyndarystės tradicijos čia siekia dar romėnų laikus, apie kuriuos detaliai pasiruošę papasakoti vietiniai gidai. Jei leisitės į šį skonių nuotykį, būtinai paragaukite čia geriausiu laikomo vyno „Grand Vin Rosé“. Šis gėrimas pasižymi kaulavaisių aromatu, sumišusiu su anyžių natomis. Vietiniai būtinai primins, kad šis vynas geriausiai dera su jūrų gėrybėmis, ir čia pat pasiūlys paragauti kepto aštuonkojo ar žuvies vėrinukų. Tiesa, maistas jus maloniai nustebins. Nieko keisto, kai už virtuvės vairo stovi tokie meistrai, kaip šešių „Michelin“ žvaigždučių restorano savininkė Helene Darroze ar argentinietis virtuvės šefas ir rašytojas Francis‘as Mallmanas.

Kas tas Pomaras ir kas ta Volnė, arba Vynas, kurio ieško visi

Rasa Starkus

Pommard

NEĮDOMIOJI, BET SVARBI TEORINĖ DALIS – SKAITYTI BŪTINA, JEI NORIT ŽINOTI…

Nors Burgundija kai kam gali atrodyti monotoniška (dominuoja dvi veislės, klimatas minimaliai keičias iš šiaurės į pietus, vyno darymo procesai panašūs) – realybė yra kiek kitokia. Šiame regione vyno įvairovė didesnė, nei galėtum įsivaizduoti. Žinoma, stilių skirtumai gali būti subtilūs, tačiau jie pastebimi. O kai kada net ir labai ryškūs. Kad tuo įsitikintume, palyginkime dviejų gretimų Kot de Bono (Côte de Beaune) regiono komunų – Pomaro (Pommard) ir Volnė (Volnay) – vyną.

Šių dviejų komunų vynuogynai driekiasi apie 11 kilometrų. Vynuogynai išsidėstę neaukštuose šlaituose, atsisukę į pietus bei pietryčius. Auginamos tik ‘Pinot Noir‘ vynuogės. Tačiau vynas, daromas šiose dviejose komunose, skiriasi kaip diena ir naktis. Ir tai geriausias pavyzdys, kaip kiekviena mažiausia detalė, kiekvienas gamtos ir klimato niuansas gali paveikti vyno stilių. Pomaro komuna prasideda iškart už Bono miestelio ir driekiasi į pietus, link Volnė. Jos plotas 341,66 ha, iš kurių 115,62 ha užima 28 Premier Cru vynuogynai. Per metus čia vidutiniškai padaroma 10,915 hl vyno, 3,662 hl yra Premier Cru lygio. Dažniausiai minimi vynuogynai yra Les Rugiens (tiek Haut , tiek Bas ) ir Les Epenot ( Grands ir Petits bei Clos des Epeneaux ). Būtent šių vynuogynų, tiksliau, dalies jų, kokybę ir svarbą pastaraisiais metais vyndariai stengiasi įrodyti INAO, kad gautų Grand Cru statusą.

Iš visų Kot de Bono vynuogynų Pomaro vynas visuomet išsiskiria savo sodria spalva, kompleksiška aromatų ir skonių įvairove, tvirtesne taniniška struktūra, kuriai atsiskleisti reikia daugiau laiko. Intensyviai mėlynos ir prinokusių vyšnių spalvos vynas bręsdamas keičiasi: juodų uogų, gervuogių, vyšnių, prinokusių slyvų aromatus keičia kompleksiškas odos, šokolado, juodųjų pipirų aromatas. Tuo pat metu skonis švelnėja, struktūra

tampa elegantiška, užpildanti burną minkštais taninais. Kalbant apie jauno Pomaro vyno spalvą, dažnai cituojamas Victoras Hugo, kuris šio vyno spalvą apibūdino kaip „nakties ir dienos mūšį“. Šis apibūdinimas atskleidžia ir paties vyno brandos stilių – kaip lėtą šviesos ir energijos proveržį iš sustingusio, tvirto, ramaus kūno. Sakoma, kad artimiausias Pomaro vynui yra Ževrė Šamberteno (Gevrey Chambertain) vynas. Jau nuo viduramžių Pomaro komuna buvo laikoma Burgundijos vyno crème de la crème , su kuria buvo lyginamos visos kitos. Pommard AOC buvo viena pirmųjų 1936 m. patvirtintų Burgundijos augaviečių. Skirtingai nuo kaimynų, Pomaro dirvožemis pasižymi ypatingu daugiasluoksniškumu. Giliausias sluoksnis – Juros periodo sąnašos, kiek aukštėliau – molis ir kalkakmenis su uolienomis, pagerinančiomis dirvožemio laidumą vandeniui. Nors vynuogynai yra išsidėstę kiek žemiau nei Volnė komunos, aukštesnėse vietose vis dar randama Juros periodo mergelio su rudu kalkakmeniu. Labai svarbu paminėti, kad skirtingose vietose randama ir geležies, kuri daro didelę įtaką čia augančioms vynuogėms bei iš jų daromam vynui.

Norėtųsi paminėti keletą Pomaro Premier Cru vynuogynų – Les Rugiens ir Les Epenots Les Rugiens vynuogynuose labiau vertinama vadinamoji žemutinė dalis ( Bas ), kurios dirvožemyje randama daugiau geležies, suteikiančios šios vietos vynui išskirtinės granato spalvos bei kompleksiško tvirtumo. Apie Les Grands ir Les Petits Epenots nereikėtų klaidingai manyti, kad pavadinimai nurodo vynuogynų dydį – Les Grands yra mažesnis nei Les Petits . Tai daugiau susiję su vynmedžių eilių ilgiu nei su plotu. Svarbiausias, žinoma, čia yra Clos des Epenots vynuogynas, kuris yra Les Petits Epenots teritorijoje. Tai nėra atskiras Premier Cru , tai akmenų siena apjuostas daugiau nei 5 ha vynuogynas, kuriame auga labai seni vynmedžiai. Šiam vynuogynui būdingas labai negilus viršutinis dirvos sluoksnis, po kuriuo glūdi geležies

Volnay

ir perlamutrinės plokštės ( dalle nacre ) liekanos. Dėl to jo vynas lyginamas su Les Rugiens Bas vynuogyno vynu ir yra vienas geidžiamiausių.

Visai šalia Pomaro, kiek piečiau ir aukščiau, šlaituose auga Kot de Bono regiono Volnė komunos vynuogynai. Tačiau „Pinot Noir“ vynas čia jau visai kitoks. Volnė vynas nuo seno buvo laikomas lengviausiu, jam būdingi subtilūs aromatai bei elegantiška struktūra su kiek daugiau rūgšties. Spalva gali varijuoti nuo skaidraus rubino link šviesaus granato, arba, kaip ji seniau buvo vadinama, kurapkos akies. Būdamas jaunas, vynas jau atskleidžia gėliškus, uogiškus, vyšnių aromatus, bręsdamas (beje, greičiau nei Pomaro vynas) įgyja prieskoniškų, džiovintų slyvų ar net žvėrienos aromatų. Nors Volnė vynas dažnai apibūdinamas kaip elegantiškas, „moteriško“ stiliaus vynas, priklausomai nuo skirtingo dirvožemio įtakos, jis gali būti ir kiek svaresnis, išraiškingesnis.

Volnė vynuogynai užima apie 222 ha, iš kurių 133 ha sudaro juose esantys 29 Premier Cru vynuogynai. Tai viena iš dau -

giausiai Clos vynuogynų turinti komuna. Šalia Pomaro esančių vynuogynų vynas yra kiek sodresnis ir tvirtesnės struktūros nei įprastas Volnė vynas, piečiau augančių vynuogių vynas vaisiškai elegantiškas ir stilingas. Vieni garsiausių Volnė komunos Premier Cru yra Clos des Chenes ir Taillepieds su šalia esančiais Caillerets bei Champans . Istoriniuose šaltiniuose visi jie minimi jau XII a., bet ne visi buvo įvertinti iki šių dienų, nes tik XX a. pabaigoje vynuogės pradėjo sunokti taip, kad vynas tapo labiau subalansuotos, pastebimai aksominės tekstūros. Šių vynuogynų šlaitai gan statūs ir atsigręžę į pietus bei pietryčius. Dirvožemis juose kiek skiriasi: Clos de Chenes dominuoja Juros periodo kalkakmenis su mergeliu paviršiuje, Taillepieds kiek statesnis, dominuoja kaklkakmenis su moliu. En Champans labiau būdingas sąnašinis dirvožemis giliau ir kalkakmenis su mergeliu paviršiuje. O štai Caillerets vynuogyne, kaip galima tikėtis jau vien iš pavadinimo, paviršius nusėtas įvairaus dydžio akmenukais, kurie ir drenuoja dirvą, ir atspindi šilumą.

Nicolas Rossignol

ĮDOMIOJI PRAKTINĖ DALIS – SKAITYTI VERTA, NES PADĖS

SUPRASTI

Kad ir kiek stengtumeisi aprašyti Burgundijos vyno stilių, jį veikiantį klimatą, dirvožemį, žmogaus darbą, aiškiausiai apie jį kalba patys vyndariai. Paklausius Nicolas Rosignolio, vieno rimčiausių Pomaro ir Volnė vynų puoselėtojų, pasidaro kur kas aiškiau. Anksčiau dirbęs tiek tėvo, tiek savo ūkiuose Nicolas galiausiai tapo atsakingas už visus vynuogynus, kurie sudaro apie 14 ha. Gal nebūtų tiek daug, jei tuose hektaruose, be vynuogių, auginamų baziniam vynui, nebūtų 13 Premier Cru plotų, kurių kiekvienas turi savo charakterį ir savo kaprizus, prie kurių reikia taikytis vyndariui. Perskaitėte teisingai – taikytis prie kaprizų, o ne juos suvaldyti.

Štai jums kelios Nicolas Rossignolio mintys.

„Kad ir kur būtumėte Burgundijoje, kad ir kokio mažumo plote stovėtumėte, Pomare, Volnė, Ževrė Šambertene svarbiausia yra dirvožemis, jo paviršinio dirvos sluoksnio storis ir tai, kas giliau. Tai yra ‘Pinot Noir‘ išraiška, tai yra jos energija.“

„Dabar derliaus rūšiavimo stalas tapo dar svarbesnis gaminant raudonają burgundiją. Anksčiau mes išrinkdavome lapus, sraiges, neprinokusias ar supuvusias vynuoges. Šiandien reikia atskirti ir pernokusias uogas, kad nesuteiktų nereikalingo skonio ir aromato. Nes tai burgundija, tai subtilu.“

„Kasmet naujas derlius, kasmet vis kitas uogų nokumas. Todėl tenka priimti vis naujus sprendimus. Ar atskirsime šakeles nuo uogų ar paliksime? Jei uogos pakankamai prinokusios ir energijos uogose užtenka, kam mums tos šakelės? Kiek naudosime išspaustų sulčių, kiek laisvai tekančių? Pastaruoju metu nekreipiame dėmesio – naudojame viską, nes prinokusių uogų

koncentracija yra tokia puiki, kad nė spausti jų labai nereikia. Kiek naujo ąžuolo? Tik tiek, kad padėtų vynui ramiai bręsti išlaikant vaisiškumo, minerališkumo ir struktūros balansą. Kada atiduosime jums? Tada, kai manysime, kad jis jau pasiruošęs jus nustebinti.“

„Mes įpratę kasmet ieškoti to paties stiliaus „Pinot Noir“. Bet pamirškime tai. Tai ir įdomu, kad kasmet tos pačios vynuogės tame pačiame vynuogyne gali būti visai kitokios. Pomare 2017-ieji – klasikiniai „Pinot Noir“ metai: ne tokia intensyvi spalva, daugiau gaivos ir rūgšties, 2018-ųjų vynas primena „Syrah“: tamsesnis ir įvairesnės tekstūros, kai kurie net ir jauni turi kaulavaisių ir juodojo šokolado natų; 2019-ieji daugiau „Grenache“ stiliaus: prinokusių raudonų uogų ir vaisių aromato su žymiu taninų ir rūgšties kiekiu. O štai 2020-ieji ne vienam pateikė staigmeną: ypatingai šilti metai subrandino sodraus, prinokusių juodų uogų kvapo ir skonio derlių, primenantį „Malbec“. Gal tai ir per stiprūs palyginimai, bet manau, kad jie atspindi galimus skirtumus.“

Pabaigoje norėčiau pridurti, kad man Burgundija visuomet liks „neišmoktų pamokų“ regionas. Ir ne todėl, kad nebandžiau, galbūt todėl, kad ilgainiui supratau, jog tai neįmanoma. Tad lieka mėgautis, stebint, kaip naktis keičia dieną, kaip sniegą keičia pumpurai, o pumpurus žaluma, kaip nurimus vėjui išlenda saulė. Burgundijos nereikia teisinti, ją reikia mylėti. Juolab kad, kaip sakė mums išsiskiriant Nicolas, „atrodo, kad tu gėrei savo tėvo vyną, jis gėrė savo tėvo vyną, bet staiga atėjo karta, kuri išgėrė visą vyną, ir dabar turi pirkti vyną, kurį galėtumei pats gert… “ Burgundija – tai dar vienas regionas, kurio vyno ieško visi. Nes verta!

Sakės stiliai ir terroir

Martynas Pravilonis

Šių metų sausio pabaigoje JSS (Japan Sake and Shochu Makers Association) kvietimu turėjau galimybę dalyvauti sakės edukacinėje programoje Japonijoje.

ASI someljė Tanakaya daryklos ryžių laukuose netoli Iiyamos miesto. Čia iškrenta bene daugiausiai sniego visoje Japonijoje. Autoriaus nuotrauka

Dalyvauti šioje programoje buvo pakviesti penki someljė iš skirtingų pasaulio šalių: Korsikos someljė asociacijos prezidentė Sophie Mirande Hélène, geriausia jaunoji Prancūzijos someljė Julie Marie Wodecki Pauline, 2022-ųjų geriausia Šiaurės bei Pietų Amerikos someljė Valeria Maria Gamper, Naujosios Zelandijos someljė čempionas Andrea Martinis bei aš.

Kelionė truko kiek daugiau nei savaitę, o jos metu aplankėme šešias sakės daryklas, taip pat koji, miso gamintojus bei keletą kitų tradicinių Japonijos amatų atstovų Aičio, Jamanašio bei Nagano prefektūrose.

Programos tikslas buvo giliau supažindinti someljė su sake, skirtingais jos stiliais, gamybos būdais ir ją supančiu kultūriniu bei gastronominiu kontekstu. Diskusijos su JSS atstovais, sakės darytojais ir tarpusavyje sukosi apie jos įvairovę, patiekimo ypatumus, terroir ir šio gėrimo vietą Vakarų pasaulyje, žinių apie jį sklaidą. Tai buvo informacijos bei įspūdžių kupina patirtis, todėl

viską papasakoti viename straipsnyje būtų be galo sudėtinga.

Šį kartą norėčiau apžvelgti porą aspektų, kurie pasirodė svarbūs tiek patiems japonams, tiek mums, besistengiantiems pažinti šį turtingos kultūros ir itin kompleksišką gėrimą. Tai sakės regioniškumas, kurį galime lyginti su terroir plačiąja prasme, bei jos stilių įvairovė.

ŽVILGSNIS Į PRAEITĮ, DABARTĮ BEI ATEITĮ. ŠIEK TIEK SKAIČIŲ

Nuo sakės atsiradimo Japonijoje praėjo apie 2500 metų, ir per tą laikotarpį ji tapo neatsiejama japonų kultūros dalis.

Pirmieji rašytiniai šaltiniai mini, jog sakė reguliariai pradėta daryti VIII a. imperatoriškajame dvare. Vėliau jos centrais tapo šventyklos ir vienuolynai, o XVII a. sakės gamyba bei prekyba tapo plačiai išsivysčiusia industrija, kurią XIX a. antroje pusėje sudarė 30 tūkst. sakės daryklų, išsibarsčiusių po visą šalį. Iki pat XX a. aštuntojo dešimtmečio sakė buvo svarbiausias alkoholinis gėrimas

Iiyama ir Macumotas – skirtingose kalnų pusėse esantys miestai tą pačią dieną. Klimatas – tik dalis sakės terroir. Autoriaus nuotrauka

Autoriaus nuotrauka

Sakės gamybos etapai Katokichibei Born darykloje. Arūno Starkaus nuotraukos

Japonijoje, sudaręs 80 proc. visos alkoholio rinkos. Sparčiai kylant šalies ekonomikai ir tobulėjant technologijoms bei gamybos procesams sakės kokybė smarkiai išaugo, ir atsirado sakės su ypatingos kokybės nuorodomis (Tokuteimeisho-shu). Vartotojams imant labiau vertinti kokybę nei kiekybę jie ėmė domėtis regioniniais sakės stiliais bei prekių ženklais. Ieškant naujų, įdomių skonių atsirado ir sakės turizmas. Visgi, nepaisant šio sakės aukso amžiaus, nuo 1990-ųjų jos vartojimas ir gamybos apimtys palaipsniui ėmė mažėti. XX a. viduryje Japonijoje veikė šiek tiek daugiau nei 4 tūkst. sakės daryklų, o 2020-aisiais jų tebuvo 1720 – sakės rinkos dalis nukrito iki 7 proc. Ir nors sakės Japonijoje vartojama gerokai mažiau nei anksčiau, aukštos kokybės, ginjo ir daiginjo

kategorijų, sakės nuperkama kaip niekada daug, ir ji sudaro vis didesnę prekybos dalį. Jos eksportas į užsienio šalis augo 14 metų iš eilės, dažnai dviženkliais skaičiais, ir 2023-iaisiais jo vertė buvo 1,8 kartus didesnė nei 2019-aisiais bei siekė apie 41 mlrd. jenų. Nuo 2010-ųjų iki 2020-ųjų sakės eksporto vertė išaugo 183 proc. Tad nieko nuostabaus, jog Japonijos nacionalinio gėrimo gamintojai ir JSS vis didesnį dėmesį skiria užsienio rinkoms stengdamiesi supažindinti alkoholio vartotojus bei profesionalus su sakės subtilybėmis ir drauge padaryti šį gėrimą labiau suprantamą. Neretai įkvėpimas atkeliauja ir iš vyno pasaulio – būtent jo įtaka juntama kai kuriose sakės srityse, kurias ir panagrinėsime plačiau.

Sakės eksportas pastaraisiais metais padvigubėjo. Šaltinis JSS.

SAKĖS TERROIR

Viena iš tokių sričių – sakės regioniškumas. Dažnam pradedančiam domėtis sake kyla klausimas, kaip ją skirstyti, kategorizuoti ir ar sakė bei jos stilius skiriasi, priklausomai nuo gamybos vietos. Kalbant apie vyną, jis neatsiejamas nuo vietos, kur auga jam skirtos vynuogės ir kur jis daromas. Visa šiuolaikinio vyno koncepcija yra glaudžiai susijusiu su konkrečiu jo gamybos regionu, ten vyraujančiu dirvožemiu, klimatu, vynuogėmis ir vyndarystės tradicijomis. Mes turime net atskirą terminą tam nusakyti – terroir. Tai tapo natūralia vyno pasaulio dalimi, nesvarbu, ar mes kalbėsime apie istorinius Senojo Pasaulio vynuogynus, ar neseniai gimusius Naujojo Pasaulio regionus.

Vis dėlto sakės regioniškumas ir terroir didžia dalimi vis dar yra filosofinių diskusijų objektas ir klausimas, į kurį bando atsakyti tiek sakės darytojai, tiek juos vienijančios organizacijos, kaip JSS ar Nacionalinė mokesčių agentūra (National Tax Agency). Pastaroji 2005-aisiais sukūrė pirmąją sakės geografinę nuorodą Hakusan Išikavos prefektūroje. Taisyklėse numatyta, jog sakė su šia nuoroda turi būti daroma naudojant vietinį Hakusano miesto vandenį ir daroma bei, reikalui esant, brandinama šiame mieste. Panašiai vėliau apibrėžti ir kiti regionai su geografinėmis nuorodomis – jų šiuo metu yra 15. Ir nors daugelis sakės gamintojų pabrėžia vietinio vandens svarbą sakės kokybei bei stiliui, yra manančių, jog to nepakanka norint apibrėžti konkretaus regiono terroir. Tokios sakės daryklos, kaip „Daishinshu“ iš Macumoto miesto Nagano prefektūroje, itin didelę reikšmę teikia ryžių kilmei. Anksčiau ryžius pirkdavę biržoje, dabar „Daishinshu“ visą žaliavą sakei įsigyja iš vietinių ūkininkų, su kuriais yra sudarę ilgalaikes sutartis ir glaudžiai dirba ištisus metus. Pasak „Daishinshu“ prezidento Ryuichio Tanakos, gamtos pajauta bei vietinės ryžių veislės ir tvarus jų auginimas yra taip pat svarbu, kaip ir gero vandens šaltinis norint daryti sakę, perteikiančią Macumoto apylinkių ir Nagano prefektūros kultūrą.

O štai kitoje kalnų pusėje įsikūrusios „Tanakaya“ daryklos, darančios „Mizuo“ sakę, savininkui Ryutai Tanakai svarbu ne tik vietiniai ryžiai bei vanduo, bet ir tai, kad sakės daryklos vyriausiasis meistras toji bei jo komandos nariai būtų vietiniai Iijamos miesto bei apylinkių gyventojai, gerai pažįstantys čia vyraujantį klimatą, vietinę virtuvę bei gyventojų skonį. Nes būtent jie yra nuolatiniai

pirkėjai, išlaikantys tokias mažas sakės daryklas, kad jų daromos sakės nerasite už jų prefektūros ar net miesto ribų, nors ji gali būti apdovanota gausybe medalių nacionaliniuose sakės konkursuose. Šiuo atžvilgiu galime matyti nemažai sąsajų su vyno pasauliu bei mūsų terroir supratimu. Tačiau svarbu paminėti, jog net ir renkantis vietines ryžių veisles bei naudojant tą patį vandenį, greta įsikūrusių daryklų sakės gali skirtis kaip diena ir naktis, nes kiekvienas meistras gamindamas sakę priima daugybę smulkių sprendimų, kurie ir lemia galutinį rezultatą. Pavyzdžiui, jis sprendžia, kokiu būdu bus ruošiami koji ryžiai, kokios mielės bus naudojamos, kaip vyks fermentacija, brandinimas, filtravimas ir panašiai.

Norėdami atsakyti į klausimą, ar sudėtingame sakės gamybos procese galima išskirti bendrų sakės regioniškumą lemiančių faktorių, Japonijos nacionalinė mokesčių agentūra bei gamintojų organizacijos rengia lyginamąsias sakės degustcijas bei diskusijas. Tokioje degustacijoje teko dalyvauti ir mums, someljė, pirmąją vizito Japonijoje dieną. JSS būstinėje Tokijuje mums buvo pateiktos 33 sakės iš 11 geografinę nuorodą turinčių regionų, kurias turėjome aprašyti. Tikslas – pamatyti, kaip sakę vertina vakariečiai someljė ir galbūt išskirti bendrus viename regione daromų sakių bruožus. Užduotis pasirodė sudėtinga, nes net vieno regiono sakės skyrėsi naudojamų ryžių veislėmis ar jų poliravimo laipsniu bei gamybos būdais. Visgi pora regionų turėjo aiškų identitetą: visos trys pateiktos Yamagata nuorodą turinčios sakės buvo junmai daiginjo kategorijos ir pasižymėjo itin švariais vaisių, gėlių bei jogurto aromatais, minkšta, elegantiška struktūra. O štai Niigata sakės patvirtino, kad regionas garsėja itin sausu, švariu ir gaiviu stiliumi, dar vadinamu tanrei karakuchi. Visos trys šios prefektūros sakės buvo gana neutralaus, minerališko ir šiek tiek grūdinio aromato bei visiškai sauso, umamio kupino skonio.

Galutinė išvada po degustacijos ir diskusijų: saugomų geografinių nuorodų sistema Japonijoje vis dar labai nauja.

Pirmieji žingsniai žengti, bet laukia dar daug darbo ir tyrinėjimų siekiant aiškiai apibrėžti kiekvieno regiono sakės identitetą neprarandant skirtingų gamintojų unikalumo.

RYŽIŲ POLIRAVIMO LAIPSNIS ATSKLEIDŽIA MARGĄ

SAKĖS PASAULĮ

Greta sakės terroir šios programos metu daug dėmesio buvo skirta skirtingiems sakės stiliams bei juos lemiantiems gamybos būdams.

Nuo 9-ojo dešimtmečio Japonijoje ėmė sparčiai populiarėti kvapnios, vaisiškos itin švaraus skonio ginjo ir daiginjo sakės iš smarkiai nupoliruotų ryžių. Poliravimo laipsnis, kitaip seimaibuai , tapo vienu svarbiausių sakės stiliaus ir kokybės aspektų. Tad nieko nuostabaus, jog Japonijos nacionaliniam gėrimui vis labiau plintant už savo gimtinės ribų paprasčiausias būdas užsieniečiams paaiškinti sakės kokybės bei kainų skirtumus buvo būtent ryžių poliravimo laipsnis: kuo labiau nušlifuoti ryžiai sakės gamybai (kuo mažesnis seimaibuai procentas), tuo aukštesnė jos kokybė bei švaresni aromatai ir skonis. Pagal šį parametrą sakė yra skirstoma į futsu-shu , arba kasdienę sakę, kuriai nėra taikomi ryžių poliravimo reikalavimai, bei sakę su specialia nuoroda ( jun -

mai, honjozo , ginjo ir daiginjo ) Kasdienei sakei šiuo metu ryžių seimaibuai nėra reglamentuojamas, bet tradiciškai būdavo 70 proc. arba mažiau. O štai ginjo kategorijos sakėms ryžiai privalo būti šlifuojami iki 60 proc., daiginjo – 50 proc. Laikui bėgant, sakės gamintojai ir edukatoriai ėmė kalbėti, jog ryžių poliravimo laipsnio nebepakanka norint paaiškinti ir perteikti visą margą sakės pasaulį, kurio įvairovė pastaraisiais metais tampa dar didesnė. Vis daugiau gamintojų iš naujo atranda istorinius ir tradicinius sakės gamybos būdus, atgaivindami pamirštus šio gėrimo stilius. Taip pat kuria ir eksperimentuoja sukurdami naujas kategorijas, kurios įsitvirtina ir ima populiarėti.

Viena ryškiausių dabartinių tendencijų, beje, matomų ir vyno pasaulyje, – grįžimas prie tradicinių gamybos būdų, kaip kimoto bei yamahai. Šie terminai nusako daug darbo bei meistrystės reikalaujančius gamybos būdus, kuomet prieš pradedant fermentuoti ryžius juose skatinamas laukinių pieno rūgšties bakterijų dauginimasis. Skirtingai nuo plačiai naudojamo sokujo metodo, kur ryžiai tiesiog papildomi pieno rūgšties, yamahai bei kimoto gamybos būdais galima sukurti kompleksiškesnio aromato ir skonio bei tvirtesnės rūgšties sakes. Jose greta vaisiškų, pieniškų aromatų neretai atsiranda žemiškų, grybiškų, riešutiškų niuansų, kurie ypač žavi labiau patyrusius sakės mėgėjus.

Dar vienas iš praeities atgimstantis ir vis dažniau Japonijoje pastebimas sakės stilius – koshu sakė . Tai brandinta sakė, kadaise laikyta išskirtinai prabangiu produktu, tačiau populiarėjant kvapnioms, vaisiškoms ginjo sakėms tapusi reta keistenybe.

Tačiau pastaruoju metu požiūris į sakę Japonijoje tampa vis atviresnis, mažiau tikimasi standartizuoto skonio, tad ir koshu tampa dažnesnės. Šio tipo sakės nėra griežtai apibrėžtos ir gali būti brandinamos labai įvairiai – tiek didelėse talpose, tiek buteliuose, tiek vėsiai, tiek besikeičiančioje temperatūroje. Todėl nenuostabu, jog jų įvairovė plati – nuo vos gelsvų, tropinių vaisių ir vos juntamų riešutų ar karamelės natų turinčių sakių iki tamsių, kompleksiškų, grybiškų, miso bei deginto cukraus, kakavos ar kavos kvapais pasižyminčių gėrimų.

Galiausiai negalima nepaminėti naujai atsiradusios ir sparčiai tiek Japonijoje, tiek užsienyje populiarėjančios putojančios sakės. Nors rinkoje gausu angliarūgštės pripildytų putojančių sakių, profesionalų bei sakės mėgėjų dėmesį labiausiai traukia natūraliai putojanti sakė. Šio tipo sakės gamintojai 2016 m. susivienijo ir sukūrė putojančios sakės asociaciją (Japan Awasake Asocciation), kuriai šiuo metu priklauso 33 nariai. Asociacija stengiasi reglamentuoti šį sakės gamybos būdą bei siekia užtikrinti aukštą natūraliai putojančios sakės kokybę. AWA sakė privalo būti skaidri ir turėti bent 3,5 atmosferų slėgį. Geriausios šio tipo sakės yra subtilaus vaisių, gėlių aromato, kurį kartais papildo riešutiški, skrebutiški tonai, primenantys tradiciniu būdu pagamintą putojantį vyną. Turbūt reikia paminėti, kad čia vis dar daug kūrybos, sakės gamintojai laisvai bando įvairias gamybos technologijas, tad geriausių ir įdomiausių rezultatų sulauksime ateityje.

Kelionės Japonijoje metu susidarė įspūdis, jog, nepaisant to, kad nuo senų senovės sakė yra giliai įsišaknijusi Japonijos kultūroje, ji nėra statiška ir sustabarėjusi. Veikiau atvirkščiai – nuolat besikeičianti, o ją darantys žmonės vis ieško naujų išraiškų ir būdų geriau ją pažinti. Kartais jie semiasi įkvėpimo ir iš mūsų, vakariečių, išlaikydami savo tradicijas bei autentiškumą. Ir neretai kas sena bei pamiršta galiausiai atgimsta bei tampa nauju įkvėpimo šaltiniu. Visai kaip vyno pasaulyje.

Nepasterizuota ir brandinta Nama Koshu sakė. Laikyta kambario temperatūroje. Primena madeirą – kompleksiška, aromatinga ir turtingo skonio bei aromato. Autoriaus nuotraukos

„Geriausi pasaulyje alyvuogių aliejai”

Jei nusibodo „Margarita“...

Lukas Palubinskas

Daugkartinis Lietuvos barmenų varžybų čempionas

„Margarita“ – tai neabejotinai vienas labiausiai paplitusių kokteilių visame pasaulyje, žavintis gaivumu ir paprastumu. Kokybiškos tekilos skonį jame papildo puikiai subalansuota rūgštis ir saldumas su malonia vaisiška apelsinų nata. Tačiau net ir ikoniškoji „Margarita“ kartais gali atsibosti. Todėl pasiūlysiu keletą įdomių variantų, kurie atgaivins jūsų kokteilių repertuarą ir papildys naujais skoniais kokteilių gėrimo patirtį.

KAS SUKŪRĖ „MARGARITĄ“

„Margaritos“ kokteilis yra pasaulinė klasika, tačiau dėl jo kilmės vis dar ginčijamasi. Manoma, kad jis atsirado XX a. viduryje, o kaip – pasakojamos įvairios versijos. Pavyzdžiui, kad „Margaritą“ sukūrė Meksikos barmenai, siekdami išryškinti vietinės tekilos skonį. Jie eksperimentavo su skirtingais ingredientais, kol galiausiai gimė šis kokteilis. Pagal kitą istoriją, „Margaritos“ receptą galėjo atsivežti į Meksiką iš kitų pasaulio vietų atvykę barmenai ar netgi sukurti šį kokteilį per klaidą, panaudoję tekilą vietoje jiems įprastų gėrimų: viskio, konjako, romo. Dar pasakojama, kad „Margarita“ buvo sukurta kaip dalis rinkodaros kampanijos Jungtinėse Valstijose, siekiant populiarinti tekilą už Meksikos ribų.

Kokteilis „Picador“, kurio receptas identiškas šiuolaikinei „Margaritai“, buvo paminėtas iki pastarosios išgarsėjimo, o tai rodo, kad pagrindinė gėrimo koncepcija egzistavo anksčiau, nei buvo oficialiai pristatyta „Margarita“.

Pavadinimas „Margarita“ yra tiesiog kokteilio „Daisy” pavadinimo vertimas į ispanų kalbą. „Daisy“ kokteilių pagrindinės sudedamosios dalys – distiliatas, citrusų sultys ir likeris, taigi, jiems gaminti buvo naudojami įvairūs stiprieji gėrimai. Kai pagrindiniu ingredientu tapo tekila, kokteilis pradėtas vadinti „Tequila Daisy”, o vėliau – „Margarita” (angl. daisy , isp. margarita , liet. „saulutė“).

KLASIKINĖS „MARGARITOS“ RECEPTAS

Reikės:

• 50 ml tekilos,

• 25 ml žaliųjų citrinų sulčių,

• 25 ml apelsinų likerio „Triple Sec“. Pirmiausia paruoškite coupe tipo taurę: taurės kraštą patepkite žaliosios citrinos gabalėliu ir panardinkite jį į druską, kad susidarytų gražus ir tolygus druskos kraštelis. Taurę palikite šaldytuve arba šaldiklyje, kad atvėstų. Į kokteilių plaktuvą įdėkite ledukų, po to supilkite tekilą, šviežiai spaustas žaliųjų citrinų sultis ir „Triple Sec“. Stipriai plakite maždaug 10–15 sekundžių, kad gėrimas gerai atvėstų ir susimaišytų. Atsargiai supilkite kokteilį į paruoštą taurę, stengdamiesi, kad druska nepatektų į gėrimą bei jame neliktų ledukų.

Geroje „Margaritoje“ labai svarbu sudedamųjų dalių dermė ir gėrimo temperatūra. Kadangi „Margarita“ pagaminta vos iš kelių sudedamųjų dalių, kiekviena turi būti aukščiausios kokybės. Aukštos kokybės tekila (100 proc. agavų) yra svarbiausias „Margaritos“ komponentas, suteikiantis gėrimui daugiausia skonio ir gelmės. Šviežiai spaustos žaliųjų citrinų sultys užtikrina natūralų rūgštumą ir šviežumą. „Triple sec“ – saldus „Ciuraçao“ apelsinų likeris turėtų būti kokybiškas, kad tinkamai papildytų kokteilį apelsinų aromatu, neužgoždamas subtilumo. „Margarita“ turi būti patiekiama šalta, kad būtų užtikrintas gaivus ir malonus gėrimo pojūtis. Ledinis šaltis ne tik padeda išlaikyti gėrimo šviežumą, bet ir sulėtina alkoholio garavimą, dėl to galima mėgautis skonio niuansais nedominuojant alkoholiui.

AR BŪTINAS DRUSKOS KRAŠTELIS?

Druskos kraštelis „Margaritos“ taurėje yra neatsiejama šio garsaus kokteilio dalis, bet ar jis būtinas kiekvienam gurmanui?

Druska ne tik sužadina mūsų skonio receptorius, bet ir leidžia stipriau pajusti visus kokteilio skonius. Ji subalansuoja žaliųjų citrinų rūgštį ir likerio saldumą, išryškina tekilos aromatus ir užpildo burną suteikdama kokteiliui sodrumo.

Be savo funkcinių savybių, druskos kraštas „Margaritos“ taurėje yra tapęs vienu iš jos simbolių, atpažįstamų visame pasaulyje, ir neatskiriama kokteilio išvaizdos dalimi, suteikiančia išskirtinumo. Nors druskos kraštas yra tradicinis „Margaritos“ elementas, svarbu pabrėžti, kad jis nėra būtinas – „Margarita“ gali būti skani ir be jo. Mano asmeninė rekomendacija: druska papuoškite tik pusę taurės. Taip mėgėjai galės patys nuspręsti, kaip jie nori gerti šį gėrimą.

KITOS „MARGARITOS“ VERSIJOS

Mezcalita

Šiame kokteilyje tradicinė tekila pakeičiama meskaliu. Meskalis suteikia gėrimui stipresnio ir sudėtingesnio skonio, būdingų dūmiškų ir žemiškų aromatų. „Mezcalita“ puikiai tinka tiems, kas mėgsta stipresnius ir išraiškingesnius gėrimus.

Tommy’s Margarita

Šis kokteilis nuo klasikinės versijos skiriasi tuo, kad vietoje „Triple sec“ apelsinų sirupo naudojamas agavų sirupas. Tai dar labiau išryškina agavų skonį kokteilyje bei sukuria subtilesnį saldumą. Be to, šioje versijoje taip pat galima naudoti meskalį vietoje tekilos, tai suteikia kokteiliui dar daugiau agavų skonio ir kompleksiškumo – tikra agavų simfonija. „Tommy’s Margarita“ tiks mėgstantiems šiuolaikiškas ir subtilias gėrimo variacijas.

Frozen Margarita

Tai klasikinė „Margarita“, sumalta su ledukais iki šaltos „košės“. Ši versija dažnai pagardinama vaisiais ar uogomis, pavyzdžiui, pasifloromis ar braškėmis, kurios suteikia gėrimui dar daugiau vaisiškumo ir spalvingumo. „Frozen Margaritą“ mėgsta vertinantys lengvesnius ir gaivius skonių derinius. Ji idealiai tinka karštai vasaros dienai.

„MARGARITOS“ ALTERNATYVOS

Jei mėgstate saldžiarūgščius kokteilius, galite rinktis iš daugybės klasikinės „Margaritos“ alternatyvų.

Paloma

Norintiems išlaikyti ryšį su Meksikos gėrimų tradicijomis, puikiai tiks „Paloma“. Šiame gaiviame kokteilyje tekila su greipfrutų limonadu ir žaliųjų citrinų sultimis sukuria saldžiai rūgštų skonį su švelniai kartoka nata. Tai itin populiarus gėrimas Meksikoje, laikomas tarsi Margaritos „seserimi“.

Daiquiri

„Daiquiri“ yra dar vienas sour šeimos kokteilis, tačiau jame dominuoja romas. Jis žavi paprastumu – tik romas, žaliųjų citrinų sultys ir šiek tiek cukraus sirupo. Tačiau jo skonis gilus ir sodrus. Patiks tiems, kas mėgsta aiškų ir ryškų skonį.

Caipirinha

„Caipirinha“ – Brazilijos nacionalinis gėrimas, pagamintas iš kačiasos ( cachaça – braziliška cukranendrių degtinė), cukraus ir žaliųjų citrinų sulčių. Šis kokteilis yra rūgštus ir gaivus, būdingo kačiasos skonio, kiek primenančio romą, bet turinčio žemiškesnių ir žalesnių natų.

Sidecar

„Sidecar“ taip pat yra rūgščiųjų šeimos atstovas, kurio pagrindą sudaro konjakas. Šis elegantiškas klasikinis kokteilis išryškina konjako gilumą, o „Triple Sec“ ir citrinų sultys subalansuoja saldumą ir rūgštumą. Tai puikus pasirinkimas vakarui, dvelkiantis prancūzišku rafinuotumu.

Gin Daisy

„Gin Daisy“ yra įdomi alternatyva tiems, kurie mėgsta džino pagrindu sukurtus gėrimus. Šis kokteilis, laikomas vienu iš „Margaritos“ protėvių, yra gaivus ir aromatingas, su aiškiai jaučiamu džino skoniu ir citrusinių vaisių nata. Jis suplakamas iš džino, citrinų sulčių ir apelsinų likerio. Patiks mėgstantiems tradicinius ingredientus, suplaktus vienoje taurėje.

Kokteilių kultūra yra nuolat besikeičianti ir labai stipriai auganti, o kokteilių pasaulis – platus ir dinamiškas. Gėrimų įvairovė ir prieinamumas visame pasaulyje skatina eksperimentuoti, atrasti naujų skonių. Nereikia apsistoti ties vienu gėrimu –raginu tyrinėti ir atrasti vis naujus kokteilius, atsiduoti naujiems skonių potyriams.

MANO MĖGSTAMA „MARGARITOS“ VERSIJA

Reikės:

• 50 ml tekilos „Calle 23 Blanco“,

• 10 ml meskalio „Monteloba Espadin“,

• 30 ml šviežių žaliųjų citrinų sulčių,

• 15 ml „Luxard Triplum Triple Sec“,

• 10 ml natūralaus agavų sirupo,

• ledukų.

Sudėtinės dalys plakamos gana ilgai, kad kokteilis būtų ypatingai šaltas ir ištirptų šiek tiek ledukų. Šiame recepte susipina geriausi agavų skoniai: vaisiška tekila, dūmiškasis meskalis ir agavų saldumas su lengvu apelsinų prieskoniu.

Rezultatas — kompleksiškas, elegantiškas ir gaivus gėrimas.

Agnės Dovydaitytės nuotraukos

Kaip bręsta raudonasis 2014–2023 metų derliaus bordo

Arūnas Starkus

Bordo regionas išlieka svarbiausiu subrendusio raudonojo vyno tiekėju pasaulyje. Mažėjant jauno vyno išankstinės (en primeur) prekybos apimtims, didėja pasiūla vyno su brandos požymiais tiesiai iš gamintojo rūsio. Žinia, kad subrendęs bordo darosi kvapnus, kompleksiškas, švelnios tekstūros, jame geriau atsiskleidžia ir terroir ypatybės. Pasižvalgykime, kaip bręsta pastarųjų derliaus metų vynas.

Château Palmer

2020, 2021, 2022, 2023

Apie šių derlių vyno brandą dar sunku kalbėti. 2023-ieji, 2022-ieji vis dar statinėse, 2021-ieji išpilstyti į butelius prieš pusmetį. 2020-ieji – nedidelio derliaus metai. Būta sausros, netikrosios miltligės. ‘Merlot’ nuskintas puikios kokybės. Tačiau ‘Cabernet Sauvignon’ derlių užklupo lietūs. Mažos uogos, taigi nemažai taninų.

2021-ieji buvo vėsūs ir drėgni – lengvesnio ir mažiau koncentruoto vyno metai. Nedidelis derlius dėl balandžio šalnų ir miltligė pakenkė ‘Merlot’ derliui.

2022-ieji itin karšti, sausi – keturios karščio bangos, kai temperatūra pakilo aukščiau 40 °C. Uogos labai mažos: ‘Merlot’ buvo ‘Cabernet Sauvignon’ dydžio, o pastarosios dar mažesnės. Todėl derlius bent 15 proc. maženis nei įprastai, ir vynai pasižymės

Alter Ego 2019 Margaux

Frank Phélan 2019 Saint Estephe

Haut Bailly II 2019 Pessac Leognan

Skinamas, rūšiuojamas, fermentuojamas 2023 m. derlius.

koncentracija, gilumu ir kartais ekstremaliu skoniu.

2023-ieji bus kažkas tarpinio tarp 2021-ųjų ir 2022-ųjų, nes vasaros pradžia buvo vėsi, su krituliais ir miltligės plitimu. Ji labiau paveikė ‘Merlot’, o ne ‘Cabernet Sauvignon’. Metai pasibaigė karštu rugsėju, sėkmingai sunokus, o sausesnėse dirvose net pernokus, padžiūvus vynuogėms. Derlius didelis. „Phélan Ségur“ direktorė Véronique Dausse pasakoja, kad jau buvo pamiršę, kas yra didelis derlius. Teko nusipirkti 500 papildomų dėžių skynimui.

2019

Karšti gero oro metai. Vynuogės skintos idealiai prinokusios. Tačiau vyne netrūksta ir rūgšties. Koncentruotas, ilgaamžis vynas. Net antrieji ūkių vynai dar nedemonstruoja brandos.

Prieskoniai, keptos paprikos, juodieji serbentai, kedras, grafitas. 94

Juodų uogų aromato, struktūriškas burnoje, nors naujo ąžuolo statinės brandinimui nenaudojamos. 91

Juodieji serbentai, vyšnios, paprikos. Harmoningai išraiškingi taninai, subalansuoti tokia pat rūgštimi.

92

„Alter Ego“ – „Château Palmer“ antrasis vynas, daromas nuo 1998 m. iš maždaug pusės „Cabernet Sauvignon“ ir pusės „Merlot“. 30 proc. brandinima naujose statinaitėse. Biodinaminė vynuogininkystė, kaip ir visame ūkyje. Tačiau „Alter Ego“ teritorijoje dar laikomos ir avys. Ūkio vadovas Thomas Duroux rekomenduoja 2019-uosius atsikimšti tik 2027-aisiais.

Château Phélan Ségur

Château Rouget

Château Haut Bailly

Château Rauzan Ségla

Netikrosios miltligės epidemija prasidėjo drėgną pavasarį. Bet po to atėjusi karšta ir sausa vasara bei ruduo idealiai sunokino uogas. Visgi derlius dėl ligos mažas. „Château Palmer“

Rauzan-Ségla 2018 Margaux

Canon 2018 Saint Emilion GC

Phélan Ségur 2018 Saint Estephe

Beau-Site 2018 Saint Estephe

nepadarė savo antrojo „Alter Ego“, nes derlingumas buvo vos 11 hl/ha (įprastai – 35 hl/ha). Apskritai vynai labai koncentruoti, taniniški, su nemažai alkoholio, todėl branda prasideda nuo balzaminio acto, saldymedžio, likerio aromato.

Kvepia balzaminiu actu, vanile, dūmu, šilauogėmis. Daug taninų, svarus, su ryškiu ąžuolu. 96

Braškių uogienė, raudonos uogos, šokoladas. 72 % M, 28 % CF 95

Vyšnios, likeris, saldymedis. Gana gausūs aksominiai taninai. Patrauklaus skonio, pilnas, nokus. 57 % CS, 43 % M. 94

Daugiau juodųjų serbentų, vis dar kedras ir balzaminis actas dominuoja. 78 % CS 92

Nuo 1994 m. „Château Rauzan Ségla“ priklauso „Channel“ mados namams. Šiuo metu persodina nemažą dalį vynuogyno, nes nori sutankinti eiles, kad jos mestų viena kitai šešėlį ir taip padėtų išlaikyti aukštą vyno kokybę klimatui kaistant. 74 ha suskirstyti į 100 plotelių, prižiūrimų individualiai. Atranka ne tik iš geriausių plotelių, bet ir geriausių statinių. 1996 m. „Channel“ nusipirko ir „Château Canon“ Sent Emiljone.

„Château Batailley“ ir „Château Trotte Vieille“ valdančios šeimos narys Peer Pfeiffer.

Château Rauzan Ségla

2017

Paskutiniai „klasikiniai“ (nekaršti) metai, taigi subalansuotas alkoholio kiekis, pakanka gaivos ir ne per daug koncentracijos, tekstūra švelni, aksominė. Pavasario šalnos sumažino derlių. „Cabernet Sauvignon“ pavyko geriau. Bet apskritai vynai jau masiškai rodo brandos aromatus.

Clos Fourtet 2017 Saint Emilion GC

Angelus 2017 Saint Emilion GC

Haut Bailly 2017 Pessac Leognan

Juodos uogos, našlaitės, daug taninų ir labai gaivus. 86 % M, 10 % CS, 4 % CF. 96

Oda, raudonos uogos, džiovinti vaisiai. Prieskoniškas, su žaliomis natomis. 60 % M, 40 % CF. 95

Kompleksiškas, su žaliomis krūmokšnių natomis, gaivus, energingas, vaisiškas ir svarus. 60 % CS, 32 % M, PV, CF.

Batailley 2017 Pauillac Svarus ir elegantiškas, su brandos požymiais.

Phélan Ségur 2017 Saint Estephe

Beau-Site 2017 Saint Estephe

Samanos, pomidorai, vyšnios, raudonos uogos. Gaivus, vaisiškas, kiek lengvesnis. 65 % CS, 34 % M.

vaivorai. Labai švelnios, elegantiškos tekstūros.

Kvepia oda, kedru, vytintu kumpiu, juodaisiais serbentais. Vidutiniai taninai ir vidutinė rūgštis. 75 % CS. Brandos pradžia.

„Château Haut Bailly“ – vienas 30 ha ploto 120 metų senumo vynuogynas, kurio vienoje dalyje vynuogės auga kartu.

2016

Gana gausus derlius, tačiau dėl karštos vasaros uogos mažos, taigi taniniškos. Vėsios vasaros naktys ir gaivus rugsėjo vidurio lietus padėjo išlaikyti puikią rūgštį ir suformavo intensyvų aromatą. Lėtai bręstantis vynas, bet jau atsiranda saldymedžio, balzaminio acto aromatų. „Château Ségla“ savo antrąjį vyną „Ségla“ išleido į rinką tik dabar – šių metų vynas, jų nuomone, lėtai bręsta.

Phélan Ségur 2016 Saint Estephe

Trotte Vieille 2016 Saint Emilion

Beau-Site 2016 Saint Estephe

Haut Bages Monpelou 2016 Pauillac

Lions de Batailley

Le Carillon de L‘Angelus 2016

Ségla 2016 Margaux

Vis dar uždaras: balzaminis actas, juodos uogos, 55 % CS, 45 % M. Daug taninų, svarus, koncentruotas.

Saldymedis, labai smulkūs taninai, daug gaivos. 94

Kedras, balzaminis actas, juodieji serbentai. Daug taninų ir rūgšties. 78 % CS, 16 % M, 3 % CF, 3 % PV. 92

Juodieji serbentai, kedras, grafitas. Burnoje struktūriškas. 92

Dūmas, kedras, slyvos, nemažai taninų. 70 % CS, 28 % M. 2 % CF. 91

Spalva su granato atspindžiais. Raudonos uogos, avietės, šokoladas, karamelė. 90 % M, 10 % CF. 90

Kvepia raudonomis uogomis, raudonąja arbata, džiovintais vaisiais, vos paprikomis. Elegantiškas, gaivus, vidutinių taninų. Brandos pradžia. 90

„Château Trotte Vieille“ augina 3 tūkst. šimtamečių ‘Cabernet Franc’ vynmedžių, kurių derlingumas vos 10 hl/ha. Jų vynas brandinamas daugiausia keraminėse amforose, kad išliktų minerališkas.

2015

Idealiai sveikos puikios kokybės uogos. Taigi labai geras, ne itin daug rūgšties turintis, todėl kiek greičiau bręstantis vynas.

Phélan Ségur 2015 Saint Estephe

Branda: oda, kedras, šokoladas, tabakas ir raudonos uogos. Labai smulkios tekstūros, aksominiai. bet gausūs taninai. 95

„Château Phélan Ségur“ augina vynuoges ekologiškai, laiko bites. Kartu su „Opus One“ Napoje eksperimentuoja naudodami mielių kremą: surenka mieles laukuose nuo tų pačių vynuogių, kurias fermentuos, ir panaudoja vyninėje.

„Le Carrilon de L’Angelus“ sutinkame „Klein Constantia“ vyndarį Matthwe Day ir Hubert'ą de Bouard'ą

Dar vienas „klasikinis“ vynmetis: vėsūs, dregni liepa ir rugpjūtis, bet labai sausas, šiltas rugsėjis ir spalis. Vyne gausu rūgšties, nedaug alkoholio, taninai švelnūs. Todėl vynas greitai bręsta.

Palmer 2014 Margaux

Phélan Ségur 2014 Saint Estephe

Malartic Lagraviere 2014 Pessac Leognan

Haut Bailly 2014 Pessac Leognan

Kedras, oda, šokolado dėžutė, cigarų dėžutė, juodieji serbentai, fermos užuomazgos, miško paklotė. Aksominiai taninai, puiki struktūra. Nuo 2014 m. pusę derliaus ūkis pasilieka ir išleidžia subrendusį – dešimtmetį vyną.

96+

Ferma, medus, džiovinti abrikosai. Daug aksominių taninų, daug rūgšties, daug vaisiškumo. Mažas derlius. 64 % CS. 95

Vaisiai ir ryškus naujas ąžuolas (70 % naujos ąžuolo statinės). 52 % CS, 40 % M, 5 % CF, 3 % PV. 94

Vyšnios ir likerinės vyšnios, šokoladas, kedras, oda. Sūrus. 66 % CS, 34 % M. 93

„Château Palmer“ nuo 2014 m. sertifikuotas kaip biodinamis ūkis. 50 % ‘Cabernet Sauvignon’ ir 50 % ‘Merlot’ su trupučiu ‘Petit Verdot‘. Tankus sodinimas – 10 000 krūmų/ha. Derlingumas – 35 hl/ha.

Svečiuose pas Tomą Josą –pirmojo Lietuvoje

alaus someljė

čempionato nugalėtoją

Kalbina Agnė Dovydaitytė

Privilegijuoti mes, vyno mėgėjai. Rankose laikome vienintelį Lietuvoje alkoholio rinkos profesionalams skirtą leidinį. Ir, nepaisant visų sunkumų ir draudimų, jau 45-ąjį jo numerį! Suprasdami šią privilegiją, nusprendėme dažniau suteikti žodį ir kitų „tikėjimų“ atstovams. O kadangi neseniai įvyko pirmasis Lietuvoje alaus someljė čempionatas, pasidalinsime tribūna ir su alaus žodžio skleidėjais. Kas čia žino, gal ims vyno entuziastas ir konvertuosis į alaus išpažinėją. Gal net nealkoholinio, kurio pasirinkimas šiandien įtartinai platus.

Tomas Josas

– alaus someljė čempionato nugalėtojas, baro „Alaus biblioteka“ bendrasavininkis, alaus istorijos žinovas, „MV Group“ alaus ambasadorius, kurio karjerą bei gyvenimo būdą paskatino didelė aistra alui, besitęsianti jau daugiau nei 10 metų. Apie someljė čempionatą T. Josas viešai jau pasakojo ne vieną ir ne du kartus, tad sutariame nesikartoti ir pakalbėti bendresnėmis alaus rinkos temomis.

O kad pavyktų dvasiškai priartėti prie alaus temos, aplankau Tomą „Alaus bibliotekoje“. Siaurais laiptais Trakų gatvėje užkylu į ne kartą matytą erdvę, kur stalai papuošti senoviniais žaliais šviestuvais, dar vadinamais banker‘s lamp (liet. „bankininko stalo lempa“). Bankininkų šviestuvais papuoštame bare dirbantys žmonės vis dėlto save vadina alaus bibliotekininkais.

Susidomėjimo alumi pradžia (trumpoji versija)

Bene kiekvienas iš mūsų esame ragavę alaus, tačiau ne kiekvienam šis gėrimas paliko tokį įspūdį kaip Tomui Josui, kurio karjeros kelias prasidėjo nuo pirmojo belgiško alaus gurkšnio prieš daugelį metų ir supratimo, kaip šis alus skiriasi nuo tuo metu įprasto lietuviško gėrimo. Pasirodo, alus gali būti kompleksiškas, intelektualiai pažįstamas gėrimas.

Susipažinęs su alaus kultūra Lietuvoje, vaikinas šio gėrimo istorijos tyrinėjimui paskyrė net savo bakalauro darbą Vilniaus universitete. Po to kaip alaus turistas lankėsi įvairiose šalyse, svarbiuose alaus regionuose ir alaus daryklose. Vėliau atsirado bendraminčių grupė, su kuria Tomas ne tik keliaudavo, bet ir rengdavo degustacijas, o galiausiai su draugu, kadaise ir pasiūliusiu jam paragauti belgiško alaus, įkūrė dabar jau nebeveikiantį alaus barą „Prohibicija“.

Ką geriausias Lietuvos alaus someljė veikia šiandien?

Tomo verslumas, užgimęs studijų laikais, reiškiasi ir šiandien. Kartkartėmis Tomą galima pamatyti už „Alaus bibliotekos“ baro, tačiau dažniausiai jis veda edukacines programas, degustacijas, neseniai su komanda atnaujino įdomesnių alaus rūšių importavimą į Lietuvą, o metų tikslu vaikinui tapo aplankyti visus Baltijos šalyse vykstančius alaus festivalius.

Dėl tokio užimtumo labai nustebau T. Josą pamačiusi dar ir tinklalaidėse. Visai neseniai jis su Lietuvos komiku Antanu Kisliaku pradėjo įrašinėti edukacines videolaidas apie alų „Rimtas ir girtas“.

„Be savo pagrindinės veiklos, dar mėgstu žaisti tenisą, aktyviai stengiuosi prisidėti ir prie šios bendruomenės veiklos ir klestėjimo Lietuvoje. Jeigu negalėčiau dirbti su alumi, tuomet pasirinkčiau būtent šią sritį (juokiamės, kad vyno mėgėjai žaidžia golfą, o alaus – tenisą). Dar vienas smagus dalykas,

2024 m. LSA Lietuvos alaus someljė čempionato dalyviai, teisėjai, organizatoriai

kuris pastaruoju metu užima nemažai laiko, – ruošimasis savo vestuvėms. O jose, kaip ir dera alaus ekspertui, bus statomas ne šampano, o alaus stalelis,“ – komentavo pašnekovas. (Ant jo, bus pilstomas grisette alus – belgiškas-prancūziškas elis).

Kraftinio alaus rinka – ar bumas baigėsi?

Apsidairius T. Joso vedamoje degustacijoje, galima buvo išskirti dvi alaus mėgėjų stovyklas: vieniems labiau patiko tradicinis ar pagal senuosius receptus padarytas alus, kitiems arčiau širdies buvo mažų gamyklų, kitais skoniais pagardintas ar pagal netradicinius receptus padarytas, t. y. kraftinis, arba rūšinis, alus.

Prieš keletą metų gerti paprastą alų pasidarė nebemadinga. Visi panoro rūšinio, o ir gamintojai pamatė nišą rinkoje ir tuoj pat užpildė lentynas dukterinių įmonių alumi. Šios įmonės nekėlė asociacijų su didelėmis gamyklomis, gal net turėdavo kokį receptą kūrusio „paprasto žmogaus, kūrėjo“ vardą ar bent jau kokį stilingą pavadinimą.

Parduotuvėse tokiam alui atsirado atskiros lentynos, didžiuosiuose prekybos centruose – net kraftinio alaus lentynų alėjos. O darbar jau kalbame apie rinkos susitraukimą?

Tokį visada egzistavusio gėrimo išpopuliarėjimą, ypač tam tikroje vartotojų grupėje, lyginome su natūraliojo vyno bumu: išpopuliarėjimas to, kas visada buvo; mažųjų gamintojų išaukštinimas; didžiųjų gamintojų pasinaudojimas situacija; kūrybiškumas dizaino, skonio, istorijų srityje ir t. t.

„Susidomėjimas mažame burbule visada buvo, tačiau krafto bumo pradžioje jautėsi šurmulys ir už burbulo ribų, – kraftinio alaus piką prisimena Tomas. – Dabar paprastas vartotojas vėl renkasi tradicinius, lengvus, „švarius“ lagerius, o įdomesnį kraftinį alų dažnai pasiima tik vakaro pradžiai.“

„Sprendžiant pagal dabartines tendencijas, alaus gamintojai ir mėgėjai turėtų judėti link solidarizacijos, labiau specifinių

vietų, specializuotų barų, kur galėtų naujai susipažinti su savo hobiu (jeigu tas hobis yra alus). Tačiau Lietuvoje tokias tendencijas vis dar sunku įžiūrėti,“ – apibendrina Tomas.

Nepaisant pasauliniu mastu besikeičiančių įpročių, sklando gandai, jog šiais metais Lietuvoje bus atidarytos net keturios naujos mažosios alaus daryklos.

Rent-beer ir Lenkijos vs. Lietuvos rinka

Kita prognozuojama tendencija, anot Tomo, tai alus, kartais dar vadinamas rent-beer, kuris padeda gamykloms mokėti nuomą ir atlyginimus. Tai paprastesnio, kartais į paraštes nustumto, ne itin ekspresyvaus stiliaus, bet pigesnis alus, padedantis alaus darykloms išgyventi, o alaus vartotojams mažiau mokėti už produktą.

„Tokio alaus augimas po truputį juntamas ir Lietuvoje. Apskritai pasaulinės rinkos tendencijos nedaug skiriasi nuo to, ką jaučiame Lietuvoje. Rinka traukiasi, konkurencija didėja,“ – po apsilankymo didžiosiose Europos alaus parodose pastebėjo alaus someljė.

Didžiosios parodos, anot Tomo, suteikia progą artimiau susipažinti su didelės rinkos nūdienos aktualijomis. „Pavyzdžiui, Varšuvoje vykusioje alaus parodoje buvo juntami keli akcentai: šviežumas, inovatyvumas ir lokalizacija. Lenkija tikrai stipriai akcentuoja ir palaiko vietinius produktus, plečiasi vietiniai apynių ūkiai, auginamos naujos apynių veislės ir gausėja jų naudojimas alaus gamyboje. Pačiame festivalyje daugiausia dalyvavo vietiniai aludariai ir tik kelios kviestinės alaus daryklos. Ten tikrai stipriai įsišaknijęs posakis think global, drink local

Nealkoholinio alaus rinkos augimas

Kraftinio alaus rinkos kreivei leidžiantis, anot T. Joso, nealkoholinio alaus rinka, priešingai, auga. Ir ne tik lentynose, bet ir žmonių sąmonėje.

„Net degustacijų metu visada sudarome galimybes lygia -

vertiškai paragauti ir dalyvauti tiems, kas nevartoja alkoholio,“ – sakė jis.

Tomas pastebėjo, kad vis daugiau žmonių į barą ateina pabendrauti ir nebesijaučia blogai užsisakydami nealkoholinį alų. Tad ir jo bare dabar galima rasti per 10 nealkoholinio alaus rūšių, nors seniau užtekdavo ir vienos.

Be kita ko, nealkoholinio alaus kokybė pastaraisiais metais stipriai pagerėjo. Ypač prie to prisidėjo Vokietijos laboratorijoj išvestos specialios mielės, kurios nefermentuoja maltozės. Dėl to alus gali pereiti visą fermentacijos procesą ir išlikti nealkoholinis –alkoholis nėra šalinamas po proceso, o tiesiog nesusidaro jo metu.

O kaip be politikos...

Apie įstatymus, suvaržymus ir politiką su alaus istoriku galima kalbėtis ilgai. „Iš dalies, – sako jis, – tai skatina originalumą ir kūrybiškumą, iš kitos pusės, supranti, kad tavo darbas gali būti labai laikinas.“

Pusiau juokais, pusiau rimtai remiamės Tomo bakalauro darbu ir ieškome paralelių tarp šiandien ir tarpukario Lietuvoje galiojusių alkoholio draudimų. „Kartais net atrodo, kad pirmieji alkoholio reklamos ribojimai ir draudimai buvo aklai nukopijuoti nuo tarpukario Lietuvos įstatymų,“ – juokiasi ekspertas.

Štai vienas iš pavyzdžių.

1934 m. išleidžiamas akcizų ir finansinių monopolijų įstatymas. Šiuo įstatymu apibrėžiamos alaus savybės, leistinos jo sudedamosios dalys (salyklas, apyniai, mielės, vanduo). Įstatymu sumažinamas leistinas alaus stiprumas (iki 7,5 proc. alkoholio tūrio) – tai dar vienas kovos su alkoholio vartojimu padarinys. Įstatyme reglamentuota ir naminio alaus gamyba. Nuo šiol naminė aludarystė leistina, jei alus gaminamas savo reikmėms.

2011 m. gruodį priimtas įstatymas numato, kad nuo kitų metų sausio draudžiama alų, sidrą, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais, alkoholinius kokteilius pilstyti į didesnės nei 1 l talpos plastikinius butelius bei prekiauti silpnaisiais alkoholiniais gėrimais, stipresniais nei 7,5 proc. alkoholio tūrio. Šis draudimas po poros metų buvo panaikintas (dėl Europos Komisijos reikalavimų ir gręsiančių baudų), ir į rinką galėjo grįžti stipresnis belgiškas elis, imperinis stautas ir panašios alaus rūšys.

Didžiausia problema ko gero yra tai, kad įstatymus priimantys asmenys turi mažai informacijos, yra nesusipažinę su gėrimų tradicijomis ir kultūrine reikšme, vadovaujasi aplinkos kuriamais mitais ir dažnai nemato platesnio paveikslo. Konsultacijos su alkoholio srities profesionalais, jeigu ir vyksta, tai pasyviai, o įstatymai inicijuojami iš fanatizmo ar būtinybės įtikti rinkėjui ar rinkiminei programai,“ – įžvalgomis dalijosi T. Josas.

Užduodama Tomui klausimus, neišvengiau palyginimų: vyno pasaulyje yra taip... O kaip tai vyksta alaus pasaulyje? Vyndariai daro šitaip... O kaip aludariai? Abu buvome maloniai nustebę. Nors alaus ir vyno mėgėjai kartais susiskirsto į dvi stovyklas kaip kačių ir šunų savininkai, paralelių tarp šių gėrimų ir kultūrų daugybė. Tad interviu metu kilo idėja – paprašiau Tomo parašyti mūsų žurnalui apie vyno ir alaus „solidarumą“. Taip gimė jo straipsnis „ Kur alus susitinka su vynu“. Gero skaitymo ir naujų skonių bei kultūrų pažinimo!

Kur alus susitinka su vynu

Tomas Josas

Alaus someljė

Alus ir vynas susitinka nuo seno.

Pradžioje tapatinimasis su vynu alaus gamintojams buvo reikalingas pabrėžti alaus premium kategorijai. Vėliau gėrimų „bendradarbiavimas“ buvo pasitelkiamas kaip priemonė siekiant sukurti naujus skonius, stilius.

1906 m. vienas Milvokio (JAV) alaus gigantų paleido reklaminę kampaniją su šūkiu „Alaus butelių šampanas“ ( Champagne of Bottle Beers ), kuris 1969 m. sutrumpintas iki „Alaus šampanas“ ( Champagne of Beers ). Tiesa, dažniausiai į šį šūkį buvo žiūrima ironiškai, bet jis vartojamas iki šių dienų, o nuo 2018 m. alaus darykla šventiniam sezonui dalį savo alaus išpilsto į šampano butelius. Ir nors pats produktas su šampanu neturi nieko bendro, įsimintinas ir paprastas šūkis puikiai veikia.

MIELĖS

Nereikia ilgai laužyti galvos svarstant, koks ingredientas svarbiausias, kai kalbam apie vyno ir alaus „bendradarbiavimą“. Tai mielės.

Dažniausiai girdime, kad vyno mielės alaus gamybai nerekomenduojamos, nes jos geriau skaido cukraus grandines ir sukuria aromatus bei skonius, netinkamus alui. Tačiau, kaip visada, esama išimčių, o žinomiausia jų yra tikrasis Biere de Champagne , arba Biere Brut , alus.

Simboliška, kad šio stiliaus alaus gimimas sutapo su tūkstantmečio pradžia, 1999 ir 2000 metų sandūra. Viena alaus darykla Belgijoje nusprendė antrinei fermentacijai panaudoti šampano mieles, o gamyboje pritaikyti šampano principus. Alus buvo supiltas į šampaninius butelius bei pristatytas rinkoje kaip premium kategorijos gėrimas. Toks eksperimentas paskatino šampano mielių naudojimą aludarystėje ir davė pradžią naujam alaus stiliui – Biere Brut .

VYNUOGĖS

Neilgai trukus, besitęsiantys eksperimentai bei aludarių noras išsiskirti atnešė ir daugiau naujovių. Dažnai sakoma, kad salyklas aludariui yra panašiai kaip vynuogės vyndariui, o italai, šį posakį supratę ganėtinai tiesiogiai, nusprendė sujungti abu šiuos ingredientus gamyboje. 2006-aisiais pirmąkart buvo išbandyta itališko vynuogių alaus ( Italian Grape Ale, toliau – IGA) gamyba.

Šio stiliaus alaus gamyboje gana daug interpretacijos., tačiau svarbiausia – atskleisti tam tikros (dažniausiai vietinės) vynuogių veislės aromatą ir skonį. Šis alus, nors ir vadinamas itališku, bet gali būti gaminamas ir parduodamas bet kurioje pasaulio vietoje. Dažniausiai jam naudojamos neutralios mielės ir nedidelis apynių kiekis bei neutralus ( pilsner ) salyklas. Vynuogės arba vynuogių sultys šio alaus gamyboje gali sudaryti iki 40 proc. sudėties ir gali būti naudojamos bet kuriame gamybos etape: virimo, pirminės arba antrinės fermentacijos, brandinimo metu.

Brandinimui dažnai naudojamos ąžuolinės statinės – naujos arba jau naudotos IGA alui laikyti. Įdomu, kad aludariai šiam alui fermentuoti kartais pasitelkia ir vyno mieles.

BRANDINIMAS VYNO STATINĖSE

Vis dėlto dažniausiai vynas ir alus susiduria, kai aludariai panaudotose vyno statinėse alų brandina. Priešingai nei statinės po stipriojo alkoholio (burbono, viskio, konjako ir t. t.) brandinimo, vyno statinės yra ideali vieta šėlti įvairioms laukinėms bakterijoms, kaip laktobacilos, pediokokai ir brettanomyces . Šios bakterijos sudaro „šventąją trejybę“ klasikinio belgiško rūgščiojo alaus gamyboje, todėl dažniausiai vyno statinės būna skirtos brandinti įvairiam laukiniam eliui arba tradiciniam belgiškam alui.

Alus, būdamas silpnas alkoholinis gėrimas, tarsi kempinė sugeria geriausia, ką medis gali pasiūlyti. Be laukinių bakterijų ir jų sukuriamų skonių bei aromatų, alus iš medienos pasiima nemažai fenolinių aromatų, kaip gvajakolis (saldūs prieskoniai ir cinamonas) ir eugenolis (gvazdikėliai), taip pat vanilino.

Jeigu aludaris nori išvengti didesnės laukinių mielių ar bakterijų įtakos, tuomet alaus brandinimui rinksis porto, marsalos ar chereso, t. y. pastiprinto vyno, statines. Pačiõs statinės ar jose buvusio gėrimo, taip pat laukinės mikrofloros įtaka galutiniam produktui priklausys nuo brandinimo trukmės.

2007 m. viename populiariausių to meto alaus kultūros žurnalų „Beer Advocate“ paskelbtas straipsnis, kuris prasidėjo žodžiais: „Alus turėtų pasisaugoti, nes netrukus taps vynu.“

Tačiau XXI a. alus ir vynas susitinka ganėtinai dažnai, o susitikę gražiai pasišnekučiuoja apie tai, ką vadiname alumi ir koks alus gali būti.

Degustacija „Alaus bibliotekoje”

Alus bręsta vyno statinėse

Pažintis su augančia natūraliojo vyno rinka Lietuvoje

Ieva Elvyra Kazakevičiūtė

„KĄ TURITE KEISTESNIO?“

„Toks kaip prosekas, bet kitoks“ – taip viename Vilniaus restorane man buvo pristatytas pirmasis gyvenime ragautas natūralusis vynas. Tiesą sakant, vienintelis panašumas su proseku ten buvo burbuliukai, todėl po tokios įžangos ragautas petnatas nustebino dar labiau. Kodėl jo burbuliukai tokie „mandagūs“, bet gėrimo charakteris – savotiškai laukinis? Kodėl šis sodriai geltonos spalvos gėrimas taurėje – lyg debesuotas?

Po tos vakarienės pirmąkart pradėjau aiškintis biodinamikos ir natūraliojo vyno apibrėžimus. Pagavo azartas: ar visų jų skonis lyg ir vyno, lyg ir ne? Kai reikėdavo greitai kam nors pristatyti natūralųjį vyną, ilgainiui kompanijoje nusistovėjo pasakymas „keistas, bet gerai keistas“.

Azartas toliau augo. „Ką turite keistesnio?“ tapo įprastu klausimu, renkantis naują natūralųjį vyną. Vynų epitetai ėmė radikalėti: gėrėme „tvartelius“, ieškojome „rūsio“, „babos kaimo“ ir dar balažin ko. „Būtent tokį gertume laukuose po šienapjūtės darbų!“ – kalbėjo degustuotojai, gyvenime rankose nelaikę dalgio.

Ir tada, kai jau iš didelio rašto galimai buvo priartėta prie krašto, keistuolių ieškotojai prie stalo susižvalgė tarpusavyje, ir kažkas nedrąsiai pasiūlė: „O gal šiandien ko nors… normalesnio?“ Pradėjo vertis rūsių ir tvartelių durys, ir po truputį atradome naujus natūraliųjų klodus, kurių nebebuvo baisu nuvežti ant tėvų ir tetų stalo. Tokių, kurie buvo tiesiog geri vynai – nors ir su cinkeliu, bet be didelio šoko gomuriui.

Dabar tokia pažintinė kelionė po natūraliųjų vynų pasaulį man pačiai kelia kreivoką šypseną – prireikė laiko, kol pamačiau, kad tokie degustuotojai ir diskursas natūraliesiems ir padeda, ir trukdo. Tačiau panašiu būdu jie atrandami ne tik Lietuvoje. Tekste vartoju ne visiems patinkantį, bet prilipusį natūraliųjų terminą ir seku naujienas, laukdama tikslesnio.

KLAIDINGO ĮVAIZDŽIO SPĄSTUOSE

Seanas Braidas, iš Sidnėjaus kilęs inžinierius ir trečiojo WSET lygio diplomantas, 2021-aisiais su žmona Auguste Vilniuje atidarė natūraliojo vyno parduotuvę „new skanu“. Pokalbį pradedame nuo karščiausios temos – natūraliojo vyno „keistumo“ (dažniau – funkiness) etiketės naudos ir žalos. „Naudoti tokį epitetą visai gėrimų kategorijai yra klaidinantis apibendrinimas. Iš vienos pusės, funky vynai padėjo atkreipti dėmesį tų žmonių, kurie nuolat ieško naujovių arba kurie vynais iki tol domėjosi mažai. Tačiau ilgainiui tai tapo pirmu į galvą ateinančiu žodžiu, kalbant apie natūralius vynus, nors jie tokie ne visi, ir labai daug vyno mėgėjų tokių tikrai neieško,“ – teigia Seanas. Jam pritaria ir someljė, „Senatorių pasažo“ gėrimų vadovas Simonas Laukaitis (WSET 3), sakydamas, jog tokia etiketė vyną padeda parduoti vieną kartą, tačiau ilgalaikės vertės ji neturi. Vis dėlto, jo teigimu, toks natūraliųjų vynų įvaizdis ypač paplitęs net tarp jo neragavusių. „Vis dar retas vartotojas nesieja natūralumo su yda, todėl natūralumas neturėtų būti komunikuojamas kaip pagrindinis argumentas perkant ar parduodant vyną, labiau – kaip pridėtinė produkto vertė,“ – kalba S. Laukaitis.

„Taikyti šį terminą visiems natūraliesiems vynams yra klaidinga, kadangi tarp jų gausu švarių, subalansuotų ir harmoningų vynų,“ – pritaria Rokas Stasevičius, natūraliojo vyno importo įmonės „Vynas Grynas“ įkūrėjas ir vadovas. Jo teigimu, pasitaiko atvejų, kai funkiness etikete bandoma pridengti ir vynus su ydomis, o gebėjimas tokiu atveju nepasiklysti tarp skonių ateis su laiku ir gilesniu natūraliųjų pažinimu.

Ironiška, bet būtent dėl šios etiketės vis pasigirsta istorijų apie vyndarius anonominius natūralistus: nors ir dirba laikydamiesi natūralistinių idėjų, tačiau sąmoningai to neviešina. Kiek tenka girdėti, tokį sprendimą jie priima siekdami išvengti neva instagraminių vynų įvaizdžio ir bijodami juo atbaidyti pirkėjus, kurie tokio įvaizdžio taip pat nesivaiko. Todėl gali būti, kad jau esate ragavę arba net kurį laiką mėgaujatės natūraliuoju vynu to nė nežinodami.

Simonas Laukaitis. Vyginto Skaraičio fotografija

NATŪRALIEJI – PASAULINIŲ VARTOJIMO TENDENCIJŲ VEIDRODIS

Nekeista, kad publikos dėmesį pirmiausiai užkariavo natūralieji keistuoliai: nauji produktai bet kurioje srityje dažnai plinta greičiau, jeigu pabrėžiama jų priešprieša, savybės, kurių status quo neturi. Be to, visi pašnekovai, apibūdindami natūraliojo vyno pirkėją, mini panašius raktažodžius: jaunesnioji karta, smalsūs, sąmoningi bei tvarumą vertinantys vartotojai, naujovių ieškotojai, modernūs restoranai. Z karta – žmonės, kurių pagrindinis naujienų ir informacijos šaltinis yra socialinės medijos, atliko svarbų vaidmenį populiarindami natūraliųjų vynų kaip išsišokėlių įvaizdį. Remiantis „Pricewaterhousecoopers“ 2023 m. liepą atliktu rinkos tyrimu, 8 iš 10 millenialsų bei Z kartos vartotojų sutinka už produktą mokėti daugiau, jei jis pagamintas tvariai. Šis punktas įdomiai susilieja su kita pasauline tendencija – mažėjančiu alkoholio vartojimu jaunesniųjų kartų tarpe. S. Braidas ir S. Laukaitis sutaria, kad, mažėjant perkamo alkoholio kiekiui, žmonės yra linkę ieškoti kokybiškesnio, asmenines vertybes atliepiančio produkto bei mokėti už jį daugiau. „Renkantis natūraliuosius vynus, žemiausia kainų riba yra kiek aukštesnė nei konvencinių, ir tikslinis vartotojas supranta to priežastis,“ – aiškina S. Laukaitis. Tokias pat tendencijas patvirtina ir rinkos tyrimų agentūra „Mintel“, įvardydama dvi iš keturių pagrindinių Z kartos charakteristikų: 1) reikalavimą, jog įmonės veiktų tvariai (34 proc. respondentų teigia, kad įmones, kurios nesiima gamtą tausojančių priemonių, vertėtų boikotuoti), ir 2) pasišventimą įtraukčiai bei įvairovei. Nors pastarasis punktas dažniau girdimas kalbant apie lyčių, rasių ar tikėjimų įvairovę ir vienodą jų atstovavimą, ši vertybė perkeliama ir į kitas sritis: augančią jaunų vartotojų kartą domina menas iš niekada nematytų šalių, nepažintų kultūrų istorijos, o gastronomi-

joje – nieko panašaus neprimenantis vynas iš retai vyno žemėlapyje matomų šalių (neveltui „Mintel“ tyrimai Z kartos atstovo skonį taip pat apibūdina kaip „linkusį į nuotykius“).

„Natūraliojo vyno pasirinkimas tiesiogiai atliepia platesnius rinkos judėjimus: vartotojas ieško tvarių produktų ir skaidrių gamintojų. Mes norime žinoti, kas ir kokiu būdu sukūrė produktą, kuris patenka į mūsų kūną,“ – teiga S. Braidas. Vardydami šalis, iš kurių renka savo vynų krepšelį, S. Laukaitis ir S. Braidas greta klasikinių regionų taip pat mini ir giria Čekiją, Slovakiją, Slovėniją, Graikiją, Baskų kraštą Ispanijoje. „Manau, kad atstovauti vyndariams iš Vidurio ir Rytų Europos pasirinkome ypač geru metu – jie išgyvena pakilimą, siūlydami puikios kokybės, be galo įdomius vynus už labai priimtiną kainą,“ – tikina S. Braidas.

KINTANTYS PASIRINKIMO KRITERIJAI

Rinkdamiesi natūralųjį vyną, vartotojai gauna kokybišką produktą už jiems logiškai atrodančią (t. y. pagrįstai aukštesnę) kainą; aiškią informaciją apie gamintoją ir gamybos būdus – tvarius ir palankius gamtai.

Pašnekovai sutaria, kad ryškiausiai natūraliųjų pasirinkimą formuoja sezoniškumas. Tačiau čia panašumai su konvencinių vynų rinka baigiasi. S. Laukaitis pastebi, kad, priimant sprendimą, svarbiausiu veiksniu vartotojui tampa vyno skonis, o šalis, regionas ir vynuogės keliauja į antrąjį planą. R. Stasevičius eina dar toliau: „Vartotojai gali mokėti daugiau už vyną, kurio istorija, etiketė ar net spalva jiems pasirodys įdomi. Atsiranda naujų kriterijų renkantis vyną, tarp jų ne paskutinis yra ir nuotaika.“

O štai S. Braidas šia kryptimi netgi sąmoningai pastūmėja klientus. „Manau, kad rinkdamiesi natūraliuosius pagal kilmę

Seanas Braidas. Vyginto Skaraičio fotografija

ir vynuoges veikiau apribojame save, pasiduodami mąstymui, koks „turėtų“ būti vynas. Tačiau terroir bei vaisiai gali sublizgėti naujomis spalvomis. Be vynų, stengiamės klientams pasiūlyti ir naują požiūrio kampą,“ – teigia jis. Čia jo ir S. Laukaičio nuomonės kiek skiriasi: pastarasis stengiasi sujungti visų vartotojų pasirinkimo kriterijus. „Man svarbios tvarumo ir pagarbos aplinkai idėjos bei vyndario sąžiningumas prieš vartotoją. Savo vežamais vynais noriu mažinti takoskyrą tarp natūralaus ir konvencinio vyno vartotojų, nes kalbu apie vertybes, ideologijas, bet ne ydingą vyną. Rinkdamas vynus, siūlau vartotojui pažįstamo skonio, bet tvariai pagamintą vyną,“ – dėsto jis.

Natūraliojo vyno rinka – jauna, nauja ir auganti. Pasiūlą pirmiausiai formuoja patys tiekėjai, kadangi klientų pageidavimai dar nėra aiškiai susiformavę. „Mano importuojamų vynų atranka vyksta per asmeninę prizmę. Kiekvieną ragauju 3–4 kartus, tikrinu Mėnulio kalendorių. Noriu kalbėti apie mažiau girdėtas šalis, regionus, vynuoges. Bandau patenkinti paklausaus vyno poreikį, bet drauge noriu ir provokuoti bei stebinti. Dirbu tik su vynais, kuriais pats tikiu,“ – pasakoja S. Laukaitis.

ATEITIS – ŠVIESI IR ĮVAIRI

Visi pašnekovai sutaria, kad natūraliojo vyno pažinimas Lietuvoje dar yra startinėje pozicijoje, bet sutinka, kad augimo progresija čia atitinka standartinį vidurkį, ir išsako optimistines prognozes. „Manau, jog natūraliojo vyno populiarumas čia dar kurį laiką augs, nors pasaulyje jis turbūt jau pasiekė savo piką ir toliau egzistuos kaip svarbi rinkos dalis. Nemanau, kad natūralieji užkariaus visus ir visur, tačiau tikiu, kad natūralistų ir konvencionalistų stovyklos susitiks kur nors pusiaukelėje. Tai vyksta jau dabar, vis didesnė gamintojų dalis po truputį „natūralėja“, o tai tikrai yra pergalė visiems,“ – apibendrina S. Braidas. Bet kuriuo atveju pergalių čia galime įžvelgti daugiau nei pralaimėjimų. Tvarumo temos ir praktikos vertinamos vis labiau. Augant pasiūlos įvairovei, džiaugiasi vartotojai. Aiškiai atliepdami ir pabrėždami dabartinėje rinkoje svarbius raktažodžius, natūralistai kokybišku vynu sudomina žmones, kuriuos alkoholis iš principo domina mažiau nei ankstesnes kartas. Konvencionalistai bando po truputį „žalėti“, tikėdamiesi atsiriekti klientų iš to paties pyrago (nors tai galbūt ir nenuoširdu, tačiau apskritai – naudinga).

R. Stasevičius didžiąją dalį vynų taip pat parenka pagal asmeninius kriterijus. Tokiu principu dirbo nuo pat pradžios, kai importo idėja kilo šeimos ir bičiulių tarpe: „Negaliu sakyti, jog pajutome paklausą rinkoje ir dėl to pradėjome importuoti natūralųjį vyną. Greičiau žinojome, kad kokybiškas, tvarus ir tikras produktas suras savo pirkėją.“ Kalbant apie importo apimčių pokyčius, būtent jis pastebi didžiausią augimą. Tai nestebina, kadangi iš visų kalbintų natūraliojo vyno importuotojų „Vynas Grynas“ Lietuvoje startavo anksčiausiai, dar 2015-aisiais.

Anoniminiai natūralistai (tie, kurie savo tvarių gamybos būdų neviešina), nors savo įvaizdžio su šia kryptimi nesieja, vis vien parodo pagarbą žemei. O mes visi toliau kolektyviai mokomės priimti skonių įvairovę, atskirti originalumą nuo ydos bei pagrįstai kalbėti apie vyną.

Rokas Stasevičius. Agnės Dovydaitytės fotografija

Šiltojo sezono raudonasis vynas iš ‘Gamay’

Austė Vagoraitė

Nors šiltojo sezono metu sparčiau tuštėja baltojo ir rožinio vyno lentynos, kai galvoju apie vasarą, prisimenu raudonąjį „Chiroubles“ – Božolė (Beaujolais) regiono šiaurėje esančio kaimelio vyną, padarytą iš ’Gamay’ vynuogių. Papasakosiu kodėl.

Sudūlėjęs 300 mln. metų senumo rožinis granitas

Prancūzijos rytuose kone vertikalia juosta yra išsidėstę trys vyno regionai: Burgundija, Božolė ir Ronos slėnis. Božolė, esantis viduryje, kiekvienam vyno mėgėjui pirmiausia asocijuojasi su pagrindine regiono vynuogių veisle ‘Gamay’, iš kurios gaminamas vaisiškas, bananų ir ledinukų aromato „Beaujolais Nouveau“, bei su šio vyno pasirodymui prekyboje skirta Jauno božolė švente, visame pasaulyje tradiciškai švenčiama trečiąjį lapkričio ketvirtadienį, savotiškais vyno Naujaisiais metais – juk tai pirmasis tų metų derliaus vynas! Tradicija minėti derliaus pabaigą su ką tik fermentuotis baigusiu „Beaujolais Nouveau“ taip įsigalėjo, kad nemažai žmonių visą regioną ir jo vyną sieja tik su jaunu božolė. Dėl to apmaudu, nes didžiausias regiono potencialas, slypintis šiaurinėje Božolė dalyje, lieka neatskleistas ir neįvertintas.

Pietinėje regiono dalyje gaminami paprasčiausi vynai, žymimi Beaujolais AOC, čia daromas ir „Beaujolais Nouveau“. Centrinėje dalyje – aukštesnės kokybės Beaujolais Villages AOC , o šiaurėje gaminami aukščiausios kokybės 10-ies Cru kaimelių vynai, ant kurių etiketės Beaujolais užrašo net nerastume, juos atpažįstame iš atskirų kaimelių pavadinimų: Fliori (Fleurie), Morgonas (Morgon), Sent Amuras (Saint Amour), Renjė (Régnié), Mulen a Venas (Moulin-a-Vent), Bruji (Brouilly), Kot Bruji (Côte Brouilly), Žiuljena (Juliénas), Šena (Chénas), Širublis (Chiroubles).

Božolė Cru vynas labiau panašus į kaimyninės Burgundijos vyną. Božolė ir Burgundijoje daugiausia auginamos ‘Gamay’ ir ‘Pinot Noir’ vynuogių veislės, pasižyminčios raudonų uogų (braškių, aviečių, vyšnių), gėlių (našlaičių, rožių, bijūnų) natomis bei plona odele, todėl vynai kiek blyškesnės spalvos, o taninų struktūra įprastai švelnesnė. Žinoma, taniniškumas priklausys

ir nuo gamybos būdo, tačiau galima pastebėti, kad abiejuose regionuose laikomasi panašaus požiūrio į vyndarystę. Gaminant vyną Božolė regione taikoma karboninė arba pusiau karboninė maceracija 1 – taip išsaugomas ‘Gamay’ vynuogių vaisiškumas ir sumažinamas sutraukiančių taninų išsiskyrimas. Panašiai ir Burgundijoje: vyndariai dažnai taiko švelnius ekstrakcijos būdus, kad išryškėtų subtilus ‘Pinot Noir’ skonis ir aromatas. Galiausiai, labai svarbus šias vynuogių veisles siejantis aspektas – jautrumas terroir . Tiek ‘Gamay’, tiek ‘Pinot Noir’ geba subtiliai, tačiau aiškiai atskleisti unikalias vynuogyno, kuriame jos auginamos, savybes, todėl šių vynuogių vynai atspindi specifinius savo terroir niuansus.

Taigi, kokius terroir ypatumus atskleidžia ‘Gamay’ iš Širublio kaimelio? Nors stilistiškai Božolė galime sieti su Burgundija, regiono dirvožemis panašesnis į Ronos slėnį.

Širublis, vienas iš dešimties Beaujolais Crus , laikomas vienu homogeniškiausių dirvožemio atžvilgiu: čia vyrauja rožinis granitas su kai kur išnyrančiais mėlynaisiais akmenimis. Šiame dirvožemyje gausu granito, kaip ir Ronos slėnio šiaurėje.

Ronos slėnio šiaurėje granitinis dirvožemis vynui suteikia minerališkumo, struktūros ir ilgaamžiškumo. Pagrindinė Ronos slėnio raudonųjų vynuogių veislė ‘Syrah‘ turi kur kas storesnę odelę – iš jos gaminami tvirtų taninų, sodrūs raudonieji su intensyviu tamsių vaisių, pipirų bei prieskonių aromatu. O štai ‘Gamay’ vynuogės, auginamos granitiniame dirvožemyje, įgauna subtilesnių aromatų, joms būdingos gėlių natos – vilkdagių, bijūnų ar našlaičių. Širubliui unikalumo suteikia ir tai, kad kaimelis yra aukštai virš jūros lygio (450–500 m), todėl vidutinė temperatūra yra žemesnė: vynuogės noksta lėčiau, bet tolygiau, išlaiko natūralų rūgštingumą. Taip išgaunama intensyvi nokių raudonų vaisių (raudonų vyšnių, aviečių ir spanguolių) skonio paletė, kuriai atsvaros suteikia gyvybinga rūgštis, vandeniui laidus granitinis dirvožemis papildo minerališkumu ir gaiva, o švelni taninų struktūra užtikrina šio harmoningo derinio sėkmę – vyną bus malonu ragauti jauną, bet galima ir sėkmingai pabrandinti bent keletą metų.

Aptarus svarbius veiksnius, lemiančius vyno kokybę, nevalia užmiršti ir kito šiais laikais ne mažiau svarbaus aspekto – vyndario požiūrio. Dabar kaip niekad anksčiau aktualu rūpintis tvarumu. Ekologijos tema mūsų gyvenime įgauna vis didesnę reikšmę ir svarbą. Linkstame rinktis ekologiškus, natūralius, biodinaminius vynus, taip išreikšdami savo požiūrį visuomenėje opiais klausimais. Požiūrį renkasi ir vyndariai, rūpindamiesi žeme ir jos duodamais vaisiais. Vieną gražesnių pavyzdžių teko matyti vasarą „Chateau de Javernand“ ūkyje. Nors agromiškininkystė nėra nauja praktika, tačiau šiais laikais tikrai ne visiems taip paprastai įgyvendinama. Agromiškininkystė vynuogynuose reiškia medžių ar kitų sumedėjusių augalų integravimą vynuogių auginimo plotuose ar aplink juos siekiant abipusės naudos – vynmedžių ir žemės sveikatos bei aplinkos tvarumo, o dažnu atveju tai atneša ir ekonominę naudą. Būtent tai padarė Arthuras Forneau ir Pierre’as Prostas – vyndariai iš „Chateau de Javernand“, neseniai persodinę dalį savo vynuogyno pramaišiui su 250 medžių 1 ha plote. Vyndariai pabrėžia, kad tokiu būdu jie siekia sukurti tvarią ir veiksmingą vynuogynų sistemą, aprėpiančią daugiau nei ekologija. Akivaizdūs tokio ūkininkavimo pranašumai:

1 Karboninė maceracija – tai vyno gamybos būdas, kai fermentacija vyksta sveikose uogose, nesutraiškytas kekes sudėjus į talpas, pripildytas anglies dvideginio. Taip gaminamas vynas su nedaug taninų, bet itin vaisiškas, švelnus, kvapnus.

Pierre Prost

• didėja biologinė įvairovė: agrarinė miškininkystė skatina

įvairių augalų rūšių sambūvį vynuogynų ekosistemose – medžiai, krūmai ar kiti augalai vynuogynuose tampa naudingų vabzdžių, paukščių ir kitų laukinių gyvūnų buveinėmis;

• gerėja dirvožemio būklė: medžiai ir kiti sumedėję augalai dirvožemį papildo organinėmis medžiagomis, gerina jo struktūrą, derlingumą ir gebėjimą sulaikyti vandenį.

Tai gerina dirvožemio sveikatą ir atsparumą, palaiko sveiką vynmedžių šaknų sistemos vystymąsi ir maistinių medžiagų įsisavinimą;

• gerėja atsparumas klimato kaitai: agrarinė miškininkystė prisideda prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos – medžių biomasėje ir dirvožemio organinėse medžiagose kaupiamas anglies dioksidas, mažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ir didinamas

ekosistemų atsparumas ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams. Taip pat medžiai suteikia pavėsį, taigi, sušvelnina ekstremalias temperatūras ir sumažina karščio sukeliamą stresą vynmedžiams karštais laikotarpiais.

• gerėja vyno kokybė: agrarinės miškininkystės sukuriamas palankus mikroklimatas turi teigiamos įtakos vynmedžių sveikatai ir uogų kokybei. Švelnesnė temperatūra, mažesnis vėjo poveikis ir geresnis vandens prieinamumas – visi šie veiksniai prisideda prie subalansuoto vynmedžių augimo, optimizuoto vynuogių nokimo proceso, užtikrinančio geresnę vynuogių kokybę.

Tvarūs sprendimai yra visų mūsų atsakomybė, ir apie juos verta pagalvoti atsikemšant vyno butelį. „Chateau de Javrernand“ vyno taurėje gražiai dera ir vyno kokybė bei skonis, ir vyninės požiūris į vyndarystę, ir vasariškos saulės spindulių žaismas.

Medžiai vynuogyne – agromiškininkystė „Chateau Javernand“ ūkyje

Pierre’as Prostas ir autorė su bendradarbiais iš „Vyno klubo“

Daniel ir Marco Niepoort

Matthew Lapierre

Thomas Duroux (Palmer)

Sebastien De Martino

Marco Sebastien

Frederic Rouzaud

Sandrine Gabray (Guiraud)

Lalou Bize-Leroy

Ken Forrester

Paul Draper (Ridge)

Ihor Petrenko ir Andriy Kommisarov (Biologist)

Olivier Humbrecht

Francis Mayer

Eric Rodez

Thibaud Vermillard (Ampelhus) Ženia Vasiljeva (Ampelhus)

Hans Czerny

Eric Texier

Burgundija, Meursault

„Meursault“: sviestas ar citrusai?

2022-ųjų derliaus apžvalga

Petras Jarašūnas

Prieš kelis dešimtmečius pasirodžiusiame „Sotbio vyno enciklopedijos“ ( The Sotheby’s wine Encyclopedia ) leidime Tomas Stevensonas rašo: „Geras „Meursault“ visada turi būti gausus skonių: riešutų, sviesto bei prieskonių natas dažnai papildys medaus, cinamono bei vanilės niuansai.“ Panašių apibūdinimų rasime visose seniau išleistose knygose apie vyną. Tačiau galbūt laikas perrašyti šiuos tomus, nes pastarųjų vynmečių „Meursault“ vynas visai kitoks.

François Mikulski

MEURSAULT AOC

Ši apeliacija yra didžiausia baltojo vyno apeliacija Kot de Bone (Côte de Beaune), pietinėje Burgundijos Kot d‘Oro (Côte d’Or) regiono dalyje. Ji užima beveik 400 ha vynuogynų ir yra maždaug tokio pat dydžio kaip du garsūs kaimynai – PulignyMontrachet (95 ha) ir Chassagne-Montrachet (307 ha) apeliacijos – kartu sudėjus.

MEURSAULT AOC

Įkurta 1937 m. liepos 31 d.

19 Premier Cru vynuogynų

0 Grand Cru vynuogynų Plotas Iš jų Premier Cru

Baltasis vynas „Chardonnay“ 381 ha 107 ha

Raudonasis vynas „Pinot Noir“ 10 ha 1 ha

Merso, kaip gyvenvietė, atsirado dar bronzos amžiuje, o vynuogynai šioje vietovėje pradėti auginti XI a. pabaigoje. Sito (Cîteaux) abatijos vienuoliai šimtmečiais prižiūrėjo ir skynė derlių aplink Merso esančiuose vynuogynuose. Per visą savo istoriją Merso buvo labiau baltojo nei raudonojo vyno vieta, o jo populiarumas svyravo. Kai 1787 m. čia lankėsi JAV prezidentas Thomas Jeffersonas, jis pastebėjo, kad miestelio gyventojai yra skurdesni nei gretimų Volnė (Volnay) ir Pomaro (Pommard) miestelių, nes jų gaminamas baltasis vynas turi daug mažesnę paklausą. Tačiau dabar baltasis „Mersault“ vynas – tarp geidžiamiausių ir brangiausių Burgundijos vynų.

VYNUOGYNAI

Kadangi apeliacijos teritorija didelė, vyno pobūdis kiekviename vynuogyne skiriasi. Dauguma gamintojų gamina atskirų vynuogynų vynus jų nemaišydami tarpusavy – taip išryškėja vyno unikalumas. Vynas, pagamintas iš uogų, prinokusių ant šlaito virš miestelio, yra minerališkesnis, o vynas iš lygumos žemiau miesto yra svaresnis ir ryškesnis. Dirvožemis vynuogynuose skiriasi, bet dominuoja molis, Juros periodo klintis ir kalkakmenis. Merso vietovėje gruntinio vandens lygis žemas, todėl vynmedžiai turi šaknis leisti labai giliai.

Nors apeliacijoje nėra Grand Cru statusą turinčių vynuogynų, tačiau trys šlaito vidury, netoli pietinės ribos su Puligny-Montrachet apeliacija, esantys Premier Cru vynuogynai – Perrières , Genevrières ir Charmes – dažnai vadinami neoficialiais Grand Cru Perrières. 1861 m. klasifikacijoje šis vynuogynas buvo išskiriamas kaip tête de cuvée ir galėjo būti klasifikuojamas kaip Grand Cru. Kaip rodo pavadinimas, dirvožemyje gausu akmenų, kurie suteikia papildomos šilumos vynuogėms, o giliau randamas kietas Juros periodo kalkakmenis. Vynas itin koncentruoto ir kompleksiško skonio, kuriam visiškai atsiverti dažnai reikia šiek tiek laiko. Genevrières. Į pietryčius orientuotas vynuogynas pasižymi uolėtu ir akmenuotu kalkakmenio dirvožemiu. Pavadinimas kilęs iš genévrier – kadagio krūmo, mėgstančio kalkines Burgundijos dirvas. Laikui bėgant kadagius pakeitė vynmedžiai. Itin tyro, elegantiško ir tauraus skonio vynas. Charmes. Šis į pietus nuo miestelio esantis vynuogynas vakaruose ribojasi su Perrières, o šiaurėje su Genevrières vynuogynais. Vandeniui laidus mineralinis kalkakmenio dirvožemis turi įtakos sodriam, ekspresyviam ir vaisiškam vyno skoniui.

„MEURSAULT“ STILIUS

„Jeigu auksas turėtų skonį, jis būtų kaip „Meursault“, – taip šio ypatingo vyno

skonį apibūdino amerikiečių vyno kritikas Mattas Krameris. Ši apeliacija nuo seno garsėja sodriais, gomurį užpildančiais vynais, o klasikinės jų natos – sviesto, vanilės ir lazdynų riešutų – puikiai dera su giliu, daugiasluoksniu skonio pojūčiu.

Tačiau pastaraisiais metais „Meursault“ stilius šiek tiek pasikeitė. Šiandien dauguma vyndarių siekia sirpumo ir įtampos balanso, mažina ąžuolo statinių įtaką skoniui, išryškina kreidiškai minerališkas vyno natas. Garsus vyndarys François Mikulskis paatviravo: „Meursault“ stilius priklauso nuo vynuogyno ir vyndario. Tobulo stiliaus nėra. Man labiausiai patinka, kai išreikštas vyno minerališkumas. Mėgstu baltojo vyno grynumą, tyrumą, minerališkumą, o su juo ir tam tikrą gaivumą. Jei išgeriate taurę ir norisi dar vienos, reiškia, kad vynas gaivus, įdomus. Būtent toks vynas man patinka, net jei tai aligotė ar muskadė. Anksčiau „Meursault“ vynai neturėjo pakankamai minerališkumo, buvo sunkūs. Vynuogės buvo per daug prinokusios. Tačiau dabar vynas įgauna savitos elegancijos. Todėl aš naudoju tik 20 proc. naujų ąžuolo statinių. Bet gal užtektų ir 15 proc.“

Šiandien „Meursault“ vynui būdingos kriaušių ir obuolių, medaus ir citrusinių vaisių natos. O bręstant vystosi grybų, žemės ir riešutų tonai. Vyno tekstūra kremiškai švelni, o ją dažnai išryškina puiki įtampa ir preciziškas minerališkumas. Žymiausių gamintojų vynas neretai turi šiek tiek redukcijos pažymių –subtilaus, ką tik uždegto degtuko aromato ar tarsi titnago trinties sukelto „dūmiškumo“, kartais primenančio ir šviežių kario medžio lapų kvapą. Vynui bręstant, redukciniai aromatai integruojasi, ir vynas tampa dar kompleksiškesnio skonio. Šių dienų geriausi „Mersault“ vynai yra gryno, elegantiško skonio, kone Junmai Daiginjo sakės tyrumo. Geriausi vynai turi subtiliai minerališko, sūraus poskonio.

2022-ŲJŲ DERLIUS

Po šiltos vasaros ir vidutiniškai vėsaus rudens, Burgundijos vyno mėgėjų laimei, 2022 metų derlius džiugina. Kaip praneša „Vins de Bourgogne“, vyno kiekis, palyginti su dėl šalnų tragiškai skurdžiu 2021 m. derliumi, išaugo 75 proc.

Šiltą ir sausą vasarą, birželio ir rugpjūčio mėnesiais, dukart buvo užfiksuota iki 35–36 °C pakilusi temperatūra. Birželio pabaigoje iškritęs nedidelis kritulių kiekis buvo labai svarbus vynuogynų troškuliui numalšinti. Puikus šilumos ir lietaus santykis, kai sausros streso buvo nedaug, turėjo įtakos vynuogių sunokimui, šiek tiek vėlesniam nei įprastai.

BIVB (Bureau Interprofessionnel des Vins de Bourgogne) derliaus ataskaitoje rašoma, kad „pumpurai išsprogo vėliau nei praeitais metais, o tai šiek tiek padėjo apsaugoti vynmedžius nuo balandžio mėnesio šalnų. Vėliau dėl vynmedžių ir unikalaus terroir simbiozės vynuogės liko nenukentėjusios po keturių karščio bangų ir kritulių trūkumo.“ Kalbėdamas apie bendrą derliaus kokybę, Charlesas Curtisas (MW) iš „Decanter“ pažymi, kad „nors vynams gali pritrūkti 2019 m. derliaus jėgos ar titaniškos 2018 m. koncen-

Domaine Jacques Prieur Meursault 1er Cru Perrières Blanc 2022

Domaine Rémi Jobard Meursault 1er Cru Genevrières Blanc 2022

Domaine François Mikulski Meursault 1er Cru Porusot Blanc 2022

Domaine Fabien Coche Meursault Les Chevalières Blanc 2022

Thierry et Pascale Matrot Meursault 1er Cru Charmes Blanc 2022

Antoine Jobard Meursault 1er Cru Porusot Blanc 2022

Domaine Rémi Jobard Meursault 1er Cru Porusot Blanc 2022

Domaine Jacques Prieur Meursault 1er Les Santenots Blancs Blanc 2022

Domaine François Mikulski Meursault Blanc 2022

Domaine Jean-Marie Bouzereau Meursault 1er Cru Charmes Blanc 2022

Domaine Vincent Bouzereau Meursault 1er Cru Charmes Blanc 2022

Benjamin Leroux Meursault 1er Cru Dessus Charmes Blanc 2022

Domaine Philippe Bouzereau Meursault 1er Cru Genevrieres Blanc 2022

tracijos, 2022-ųjų vynas turi 2017 m. derliaus elegancijos ir daugiau koncentracijos bei vaisiškumo – išties džiuginanti perspektyva.“

Dėl didesnio kiekio ir puikios bendros kokybės visame regione 2022 m. žada būti įdomūs metai kolekcininkams, investuotojams ir Burgundijos vyno mėgėjams. „Nereikalaukite sodraus ir sunkaus skonio Burgundijos vyno. Veikiau ieškokite autentiškumo, elegancijos ir magijos,“ – pataria garsusis JAV vyno žinovas ir importuotojas Kermitas Lynchas.

Ekspresyvūs persikų ir abrikosų tonai kartu su citrusų bei priesonių niuansais. Sodrus ir kompleksiškas, tačiau kartu elegantiškas ir gaivia citrusiška rūgštimi subalansuotas skonis. Itin ilgai išliekantis poskonis.

Taurus nesirpių kaulavaisių bei kriaušių aromatas su subtilia redukcija. Sodrus, tačiau nesunkus, itin elegantiškas skonis, kuriam balanso suteikia gaivi žalių obuolių rūgštis.

Intensyvus žalių obuolių, baltų persikų ir kriaušių aromatas su subtiliais vanilės tonais. Vidutinio svarumo itin elegantiškas skonis su gausia gaivia rūgštimi. Ilgai išliekantis poskonis su itin išreikštu minerališkumu.

94–95

94–95

Taurė kvepia subtiliu titnago dūmu ir nesirpiais kaulavaisiais. Vidutinio svarumo vynas pasižymi itin kompleksišku skoniu, ne sunkiu, o kaip tik elegantiškai gaiviu. Poskonis mena žalius obuolius, prieskonius ir kreidišką minerališkumą bei sūrumą. 94

Ekspresyvus ir vaisiškas: sirpūs persikai ir abrikosai, raudoni obuoliai ir saldžios kriaušės. Svarus, intensyvus kaulavaisių skonis gražiai subalansuotas gaivia citrusiška rūgštimi bei ilgai išliekančiu minerališku poskoniu su sūrumo užuomina.

Intensyvus kriaušių, nesirpių kaulavaisių ir gražiai integruoto ąžuolo aromatas su subtiliais taurios redukcijos tonais. Skonis ekspresyvus, tačiau nesunkus. Gaivios kaulavaisių rūgšties ir kreidiško minerališkumo poskonis.

Sirpių kaulavaisių ir kriaušių aromatas kartu su titnago dūmu bei žaliųjų citrinų žievelėmis. Ekspresyvus, bet nesunkus skonis balansuojamas gaivia citrusiška rūgštimi. Ilgai išliekantis minerališkas poskonis.

93–94

93–94

93–94

Itin ekspresyvus sirpių kaulavaisių, vanilės bei nesunokusių lazdynų riešutų aromatas. Galingo ir sodraus vyno skonį subalansuoja gaivi rūgštis. Ilgai išlieka kompleksiškas poskonis. 93

Gėliški aromatai taurėje pinasi su nesirpių kaulavaisių bei citrusų natomis. Gražiai integruoti brandinimo ąžuole suteikti prieskonių tonai. Platus ir ekspresyvus, tačiau puikiai subalansuotas gaivia rūgštimi skonis. Ilgai išliekantis poskonis. 93

Stiprus ir išraiškingas kaulavaisių bei prieskonių aromatas. Sodrus vyno skonis puikiai subalansuotas gaivia rūgštimi. Ilgai išliekantis poskonis mena kaulavaisius bei subtilų sūrumą. 93

Ryškus abrikosų, persikų bei kriaušių aromatas su subtilia vanilės nata. Svarus vyno skonis subalansuotas gaivia rūgštimi, o ilgai išliekantis poskonis turi minerališkumo.

Vynas iš vynuogių, prinokusių Charmes‘o šlaito viršuje. Intensyvus abrikosų, persikų ir neskrudintų lazdynų riešutų aromatas. Išraiškingą vyno skonį balansuoja gaivi obuoliška rūgštis. Ilgai išliekantis sirpių vaisių ir kreidiško minerališkumo poskonis.

Gilus ir daugiasluoksnis, bet ne itin išraiškingas aromatas mena nesirpius kaulavaisius ir titnago dūmą. Skonis sodrus, bet vynas elegantiškas, nes gaivi rūgštis ir minerališkas poskonis sukuria puikią atsvarą vyno vaisiškumui.

Tarpukario Kauno restoranų gėrimai

Karolis Bradūnas

Laikinoji sostinė buvo vadinama mažuoju Berlynu, nes savo kultūra miesto svečiams panėšėjo į šalimais esančią žymiai turtingesnę Europos sostinę. Vienas pirmųjų miesto kultūros ir kokybės indikatorių yra restoranai. Būtent maitinimo įstaigų kokybė smarkiai lemia požiūrį į miestą ir šalį – apibrėžia vertę. Tarpukario Kauno restoranai, kavinės, gėrimų ir maisto vartojimo kultūra šiandien yra mažai žinoma net ir patiems didžiausiems restoranų bei gėrimų industrijos profesionalams. Todėl gali susidaryti klaidinga nuomonė, kad Kaune nieko ir nebuvo, tačiau pakėlus apdulkėjusius archyvus išryškėja visai kita tiesa.

Pažvelgus į keletą išlikusių to meto restoranų meniu stebina gėrimų gausa. 1937 m. atidaryto Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos ramovės restorano „Trys milžinai“ meniu prasideda, ko gero, tarp karių populiariausiu pirkiniu – degtinės stikliuku, toliau eina tais laikais itin populiarus įvairaus skonio lietuviškas krupnikas ir, žinoma, alus. Meniu papildytas tiek prancūzišku, tiek lietuvišku konjaku. Pats brangiausias visame meniu – 67,5 litus už litrą kainavęs likeris „Benedictine D.O.M“. Likeriui kiek nusileidžia šampanai „Pommerye“, „Mumm“ ir „Monopol“, kuriuos siūloma įsigyti už 50 litų.

Baltojo vyno asortimente dominuoja prancūziškas saldus soternas. Prie raudonojo vyno sąrašo priskirtas baltasis portas, vengriškas tokajus, vermutas iš Torino, „Grand Vin“ pavadinimas suteiktas vynui, atkeliavusiam iš Bordo regiono, o „Castel du Roy“ – pusiau saldus raudonasis iš Elzaso.

Nuostabą žiūrint iš šiandienos perspektyvos kelia tai, kad importuojami daugiausia saldūs vynai. Panašu, kad perimdami Vakarų kultūrą lietuviai tai darė paviršutiniškai, todėl taniniški raudonieji ar sausi baltieji ne visai tiko jaunos visuomenės skoniui ir supratimui. Kaip ir šiandien, tuomet lietuviai neturėjo galimybių pasigaminti gero saldaus vyno, todėl jį teko

importuoti, o importinį sausą vyną atstodavo tuo metu Kaune populiarūs vietiniai, įvairių lietuviškų vaisių vynai. Jie dažnai, bet ne visada, buvo ir pigesni, ir lietuvio gomuriui priimtinesni. Kito itin prabangaus restorano pavadinimu „Versalis“ baro meniu, išleistas 1935 m., demonstruoja visai kitas madas, šiuo atveju – amerikietiškas. Ir nors būtent JAV yra modernių kokteilių gimtinė, Kaunui daug įtakos daro Prancūzija. Tai matome iš terminų, pvz., romas vadinamas ne rum , bet rhum , o pačiame meniu nėra per prohibicijos laikotarpį atsiradusių „Old Faschioned“ ar „Mojito“ kokteilių, kurie dar nespėjo įsivyrauti Europoje. Meniu pradedamas itin plačiu kokteilių, kuriuos šiandien laikytume klasikiniais, sąrašu. „Martini“ ar „Manhattan“ kokteilius įsigyti siūloma už 3 litus, o už „Blue Moon“, populiarų ir šiandien, prašoma tam laikui įspūdingų 6 litų. Tiesa, oficialia mums žinomo „Blue Moon“ sukūrimo data laikoma 1940-ieji, todėl natūralu, kad anuomet daryti kokteliai galėjo smarkiai skirtis nuo mums pažįstamų. Jų gaminimo principai ir naudojamos technikos išlieka paslaptis, tačiau vien faktas, kad tarpukario Kaune veikė kokteilių baras, yra savotiškai unikalus.

Toliau meniu matome gėrimus, kuriuos galima apibūdinti terminu „susidėk pats“. „Fizzes“ – svečio pasirinktas stiprusis

Iliustracijoms panaudoti vaizdai iš žurnalisto R. Lapo asmeninės kolekcijos ir LCVA fondo.

gėrimas, kurį barmenas maišo su gazuotu vandeniu. „Sours“ –gėrimas iš pasirinkto distiliato ir citrinų sulčių. „Flipps“ – gėrimas iš kiaušinio baltymo, cukraus ir pasirinkto stipraus gėrimo arba vyno. „Cobblers“ – ledas, maišomas su saldžiu vynu ar kitu spiritu, cukrumi ir citrinų sultimis. Visų šių gėrimų kainos svyruoja nuo 5 iki 7 litų.

Tačiau miksologijos ir gastronomijos pramogos buvo prieinamos daugiausia statusą rodančiam šalies elitui. Vidutinė kvalifikuoto darbininko 8 valandų darbo diena 1930 m. buvo įvertinta 11,6, o nekvalifikuoto - 8,3 litais. Valstybės tarnautojų alga svyravo nuo 250 iki 1200 litų per mėnesį. Aukščiausios kategorijos restoranų padavėjų uždarbis per mėnesį svyravo nuo 200 iki 300 litų, o žemesnės kategorijos padavėjos uždirbdavo vos 30 litų per mėnesį. Todėl paprastas žmogus apie „Gin & Tonic“

nė nesvajojo. Tačiau gana akivaizdu, kad nebūtų prireikę dar 10 nepriklausomybės metų, kad kokteilis ar tuo metu statuso simboliu buvęs 20 litų kainavęs saldus vynas būtų tapęs kasdienybės dalimi ir paprastesniems Lietuvos gyventojams. Ir nors tarpukario Lietuva su sostine Kaune turėjo savų trūkumų, per trumpą nepriklausomybės laikotarpį jai pavyko pasiekti įspūdingų rezultatų ir iš Vakarų perimti daug teigiamos patirties. Žiūrėdamas į kažkada elitinių Kauno restoranų meniu neišvengiamai supranti, kaip toli Kaunas tada buvo pažengęs ir kaip nepasisekė, kad visas pažangos procesas nutrūko. Tačiau reikia pasidžiaugti, kad Europos kontekste nebuvome atsilikėliai – tiek savo kultūrą turėjome, tiek greitai mokėmės iš kitų.

2024 m. Lietuvos vyndarystės turizmo žemėlapis

Nuo 2011-ųjų, kai Lietuvoje buvo suteikta pirmoji vyno gamybos licencija, šalyje atsirado dar bent 14 licencijuotų vyndarių. Licencijos gavimas – tai didelis žingsnis, kurį pasiryžta žengti vienetai iš šimtų šalyje vyną savo reikmėms gaminančių vyndarių mėgėjų.

Nepaisant to, kad Lietuvoje veikia net dvi vyndarių asociacijos, Lietuvos vynuogininkų , Alkoholinių gėrimų mažųjų platintojų ir gamintojų asociacijos, ir aibė bendruomenių ir būrelių, iki Lenkijos mums dar toli. Ten jau susiformavę vyno regionai, leidžiamos knygos, žemėlapiai, apie Lenkijos vyndarystę rašo užsienio spauda.

Nenorime atsilikti ir lėtai, bet užtikrintai judame į priekį. Kol Vynuogių augintojų asociacija su jos prezidentu Ramūnu Pilveliu

rengia be galo svarbų Lietuvos vynuogynų žemėlapį, „Vyno žurnalas“ kartu su oficialia Lietuvos turizmo agentūra „Lithuania Travel“ pasiryžo sudaryti Lietuvos vyno turizmo žemėlapį –pirmąjį tokį Lietuvoje ir drauge tęstinį projektą, kuris pildomas, atnaujinamas ir aktualus ne tik vietiniams Lietuvos keliautojams, bet ir turistams iš užsienio. Jį bus galima rasti ir „Vyno žurnalo“ interneto svetainėje.

Žemėlapis – tai ir puiki paskata tobulėti ir plėsti savo paslaugas patiems vyndariams. Jame šiuo metu pažymėjome licencijuotus mažuosius vyndarius ir tikimės, kad tokių ateityje bus daugiau. Taip pat žemėlapyje galima lengvai pamatyti, kas kokį vyną gamina, kas šalia vyninės užsiima kaimo turizmu (kavinės, apgyvendinimas), kas gamina ne tik vyną, bet ir distiliatus ir pan.

ŽEMĖLAPYJE PAŽYMĖTOS VYNINĖS

„Česlovo vynas“ – Virkytų k. 1, Šilutės r.

„Gintaro Sino“ – Juodalaukių k. 12, Zarasų r.

„Kidulių vynas“ – Sodų g. 26, Kidulių k., Šakių r.

„Šušvės midus“ – Plinkaigalio g. 18, Plinkaigalio k., Kėdainių r.

„Mėmelio vynas“ – Pjaulių g. 16, Pangesų k., Klaipėdos r.

„Roksala“ – Taručių k. 8, Rokiškio r.

„Šv. Vincento vyninė“ – Maironio g. 36, Joniškėlio k. Pasvalio r.

„Prūsijos vynas“ – Atgimimo g. 21, Kukorų k., Saugų apylinkė, Šilutės r.

„Skonis ir menas“ – Veiviržėnų g. 41, Švėkšna, Šilutės r.

„Saulės midus“ – Švedės g. 53, Ginkūnų k., Ginkūnų sen., Šiaulių r.

„Vyno kerai“ – Vyčio g. 1, Kaunas

„Geri metai“ – Kun. Antonijaus Dzekano g. 1, Ponasų k., Sužionių sen., Vilniaus r.

„Anykščių vynas“ – Dariaus ir Girėno g. 8, Anykščiai

Ilzenbergo dvaro vyninė „Ilzenbergo vino“ – Ilzenbergo k. 4, Juodupės sen., Rokiškio raj.

„Miella“ vyninė – Kauno g. 48, Alytaus k., Alytaus r.

„Pakruojo vynas“ – Ramytės g. 8, Klovainių mstl., Pakruojo r.

ELEKTRONINĖ ŽEMĖLAPIO VERSIJA:

VINO“ GINTARO SINO

ŠV. VINCENTO VYNINĖ ANYKŠČIŲ VYNAS

PAKRUOJO VYNAS

SAULĖS MIDUS

VYNINĖ

vynuogių vynas vaisių, uogų vynas distiliatai midus vyksta degustacijos (būtina rezervacija)

netoliese yra vynuogynas / uogynas / bitynai galima aplankyti vyninę ir pamatyti gamybos procesą

galima nakvynė yra kavinė

Kada Lietuvoje gaminsime šampaną?

Šis klausimas vynuogininkui Ernestui Aušvicui anaiptol ne retorinis. Nes jis savo vynuogyne Josvainiuose (Kėdainių r.) augina visas tris Šampanės vynuogių veisles:

‘Chardonnay‘, ‘Pinot Noir‘, ‘Meunier‘ ir dar keletą kitų vitis vinifera veislių. Arūnas Starkus kalbina vyndarį apie su tuo susijusius iššūkius, ir ragaujame 2023 m. vyną.

2023

-ieji pagaliau vėl buvo geri metai Lietuvoje augančioms vynuogėms. „Pirmą kartą kai kuriose vynuogėse rūgšties kiekis nukrito žemiau man priimtino lygio. To dar nėra buvę,“ – stebisi Ernestas Aušvicas. 2023 m. spalis buvo šiltas ir sausas. Taigi visi, kieno derlius nenukentėjo nuo vasaros pradžioje pradėjusios plisti miltligės ar nepateko į krušą, galėjo nokinti uogas kiek tinkami. Šilta ir ilga vasara būtina vitis vinifera rūšies vynuogėms sunokti. Ypač ilgas ‘Chardonnay‘ vegetacinis ciklas. Su kolegomis redakcijoje ragaujame 2023 m. Ernesto Aušvico „Chardonnay“, padaryto iš keleto atmainų: 95 ir 96 (sodintos 2019 m.), 548 – anksčiau sunokstanti atmaina, FR155 – vokiška, aromatingesnė atmaina, Gaizenheimo – GM1, labiau tinkama putojančio vyno gamybai.

Ernesto vyninės „Chardonnay 2023“

Rožinė ‘Chardonnay‘ atmaina labai reta, rausva odele (vynmedžiai sodinti 2020–2021 m.). Ragaujame jos vyną, maišytą su 20 proc. „Souvignier Gris“, kuri Lenkijoje jau gana populiari. Tai 1983 m. Fraiburge (Vokietija) išvesta veislė, kurios vynas pasižymi žoliškų, prieskoninių žolelių ir prinokusių geltonų vaisių – kriaušių, svarainių – lazdynų riešutų, dūmo aromatų deriniu.

Balandžio vidury lankydami Ernestą Aušvicą, aptinkame jį plečiant vynuogyną – giliu plūgu jis iš 60 cm gylio pakėlė giluminius dirvos sluoksnius, ir šis derlingas Vidurio Lietuvos žemumos dirvožemis pasidengė žvirgždo akmenimis kaip Bordo. Todėl nenuostabu, kad Ernestas pasodinęs ir ‘Sauvignon Blanc‘ – dar vieną vėsų klimatą mėgstančią veislę.

Alyvinių obuolių, melionų, sviesto aromatas su šiek tiek prieskoniškumo. Labai gaivus, vibruojantis. Vidutinio svarumo, subalansuotas, šiek tiek sūrus, umamiškas pabaigoje. Vėsaus Lietuvos klimato išraiška akivaizdi. Vis dar nesudėtingas, labai tiktų putojančiam.

Ernesto vyninės „Chardonnay Rose, Souvignier Gris 2023“

Lietuvos vyndariai. Ernestas Aušvicas

Vidutinio intensyvumo avietinė spalva. Apelsinų, prieskonių, raudonų uogų ir šiek tiek musko, sūrio natų. Sausas, gaivus, su vos pastebimais taninais.

Ernesto vyninės „Sauvignon Blanc 2023”

Aromatingas, išraiškigo žalių persikų, žolelių kvapo vynas. Labai gaivus, obuolinės, citrininės rūgšties, lengvas. 86–87

‘Pinot Noir‘ mūsų žurnale linksniuojama nuolat. Tai sparčiausiai populiarėjanti raudonųjų vynuogių veislė, kuri auginama vis plačiau ir kurios burgundiška išraiška nebėra privaloma, nes klasikiniais regionais tapo ir Naujoji Zelandija, Vokietija, Oregonas, Kalifornija, Austrija, šiaurės Italija ir PAR pietinė pakrantė. Šie vynmedžiai mėgsta vėsų klimatą, tačiau labai jautrūs grybelinėms ligoms. Iš uogų daromas puikus baltasis vynas putojančio gamybai. Ernesto Aušvico vynuogyne ‘Pinot Noir‘ vynmedžiai 2020 m. susodinti kas 70 cm: artima kaimynystė kuria konkurenciją, vynmedžiai ne taip sparčiai auga, neformuoja didelės lajos, auga generatyviai – nokindami kokybiškas uogas, o ne eikvodami energiją ūgliams ir lapams. Vynmedžius lengviau prilenkti žiemai ir apkasti arba prismeigus tikėtis, kad juos apsaugos sniego sluoksnis. Ernestas sako, kad 1 cm sniego sumažina šaltį

Ernesto vyninės „Pinot Noir 2023“

vienu laipsniu. Vasarą žemai suformuotas krūmas nemeta daug šešėlio ir geba pasinaudoti prie žemės besilaikančia šiluma, taip greičiau sunokindamas uogas.

2012-aisiais E. Aušvicas pasodino 30 pirmųjų vynmedžių ‘Rondo‘ ir ‘Bolero‘. Šiandien pusės ha vynuogyne – per 54 veislių vynmedžiai, iš kurių derliaus padarytas vynas nuolat laimi medalius lietuviško vyno čempionatuose ir Baltijos vyno taurėje. Tačiau šiuo metu šaltojo klimato vynuogininkystę Minesotos universitete studijuojantis Ernestas žvelgia toli į priekį: jis nori gaminti vyną, kurį Europos vartotojas pažįsta, – iš klasikinių vitis vinifera veislių. Pirmieji žingsniai nuteikia optimistiškai ne tik jį, bet ir visą Lietuvos vynininkų bendruomenę, kuri Ernestą antrai kadencijai išsirinko Lietuvos nacionalinės vyndarių asociacijos prezidentu.

Blyški rubino spalva. Vyšnių, trešnių, aviečių, vos žemiškumo, pelenų aromatas. Kvapnus, kompleksiškas, su prieskoniais. Labai švelnūs negausūs taninai. Primena vokišką, PAR, Oregono „Pinot Noir“.

87–88

Gastropatarimai vykstantiems savaitgaliui į Londoną

Agnė Dovydaitytė ir Petras Jarašūnas

Ne kiekvienas šią vasarą ar rudenį galėsime susiplanuoti ilgas atostogas egzotiškuose, o gal vyniškuose kraštuose. Dalis mūsų tikrai liks miesto džiunglėse, išvykoms galės skirti geriausiu atveju ilgąjį savaitgalį. Tačiau laiko apribojimai dar niekada nesustabdė tikro gurmano. O gurmanai žino, kad Londonas – tikrų tikriausia maisto ir gėrimų kultūros sostinė, kurioje galima rasti visko: egzotiškiausių šalių virtuves, Mišelino žvaigždutėmis apdovanotus restoranus, gatvės maistą, svetingumo kultūros autoritetus. Ir nors Vilniaus oro uostas gausiais skrydžiais po pasaulį dar negali pasigirti, lėktuvai Vilnius–Londonas–Vilnius bei Kaunas–Londonas–Kaunas skraido dažniau, nei važiuoja traukinys Vilnius–Klaipėda.

Leidomės ir mes į vieną tokių gurmaniškų miesto kelionių, pasidarėme detalią vietų analizę, atsirinkome kelias must visit (anglicizmų ir toliau bus neišvengta) vietas 4 dienų savaitgaliui ir taupydami jūsų laiką (bet ne pinigus) pateikiame savo Londono vietų rekomendacijas ilgajam savaitgaliui.

KOL (#23 PASAULYJE)

Prabangus meksikietiškas restoranas, bet be baltų staltiesių ir su protarpiniu valgymu rankomis. Puiki ne tik vakarienė, bet visa patirtis: garsus šefas, daug apdovanojimų, iiiilgas degustacinis meniu ir atitinkama sąskaita.

Adresas: Mayfair (vakarų Londonas): 9 Seymour St, Darbo laikas: nedirba sekmadieniais ir pirmadieniais.

Rezervacijos: būtina rezervuotis, geriausia –prieš mėnesį ar daugiau.

Staliukų galima rasti ir prieš porą savaičių, tačiau pasirinkti norimą laiką bus sunkiau.

Neradus staliuko, galima atsistoti į laukiančiųjų sąrašą, pirmieji apie atsilaisvinusias vietas informuojami naujienlaiškio gavėjai.

MAISTO MENIU. Tik degustacinis meniu – 185 svarai (apie 215 Eur). Į sąskaitą įtraukiami 14,5 proc. arbatpinigių. Nėra atskiro pietų pasiūlymo.

~10 patiekalų, kuriuos išragauti trunka 4–5 val.

Gali būti ir pesketariškas, vegetariškas bei veganiškas degustacinis meniu.

Meniu galima pamatyti restorano internetinėje svetainėje.

Autorių nuotraukos

Išradingas, itin apgalvotas ir ištobulintas Meksikos įkvėptas meniu, gaminamas iš britiškų ingredientų.

Labiausiai įsiminę patiekalai: CHOCHOYOTES (moliūgas, ikrai, saldieji dobilai, čiltepinai), TACO (langustinai, rūkytos aitriosios paprikos, šaltalankiai), ADOBADO (jautienos šonkaulių mėsa arba otas su priedais ir skirtingomis tortilijomis).

GĖRIMŲ MENIU. Puikus įdomių agavos distiliatų kokteilių pasirinkimas. Būtina paragauti jų „Hause Margaritos“ kokteilio (19 Eur), taip pat „Fig Leaf & Mezcal tonic“ (18 Eur).

Restoranas akcentuoja Vidurio ir Rytų Europos vyno regionus, pabrėždamas, kad nors šių vietų vynas nėra labai dažnas ant vyno mėgėjo stalo, visgi čia gausu itin unikalaus vyno, kurio ištakos mena pačią vyndarystės pradžią prieš 8 tūkst. metų. Daug dėmesio skiriama nuoširdžią vyndarystę propaguojantiems ir natūraliosios vyndarystės elite besipuikuojantiems vyndariams. Vyno meniu suskirstytas į atskirus pogrupius: „Lengvi ir sultingi“, „Vidutinio svarumo“ bei „Rock & Roll“. Tačiau yra ką išsirinkti ir klasikos gerbėjams. O jei išsirinkti iš tokio sąrašo pasirodytų kebloka, drąsiai klauskite patarimo someljė.

ŠEFAS . Restoranui vadovauja vos 33 metų šefas Santiagas Lastra. Jis ambicingas, kūrybingas, mėgstantis iššūkius ir šiuo metu bene labiausiai vertinamas savo kartos šefas, ne kartą apdovanotas ir pripažintas tarptautinės bendruomenės. Iki „KOL“ atidarymo Santiagas keliavo po pasaulį ir beveik 30 pasaulio šalių gamino meksikietišką maistą su vietiniais ingredientais.

Vis dėlto Lietuvos ir „Vyno žurnalo“ auditorijai tikriausiai bus įdomesnis faktas, kad antruoju restorano šefu ( sous chef ) dirba lietuvis Lukas Džiaugys. Pasisveikinti jis priėjo ir prie mūsų stalo, o visai neseniai jo darbą nufilmavo ir įamžino LRT laida „Stilius“.

IŠVADOS . Dėl degustacinio pobūdžio, užimtumo ir kainų restoranas greičiausiai nebus iš tų, į kurį grįžtum valgyti reguliariai, bet vienam kartui – tikrai neįkainojama patirtis. Nepriekaištingas aptarnavimas, dėmesys klientui, kiekvieno patiekalo pristatymas ir ištobulinimas, unikalūs skoniai, kuriuos pakartoti būtų be galo sunku, – visa tai sukuria vakarienę, po kurios supranti, už ką sumokėjai kiekvieną centą.

Pasaulio restoranų gide „The World’s 50 best restaurants“, kuriuo kai kurie pasikliauja net labiau nei „Michelin guide“, „KOL“ restoranas yra aukščiausiai įvertintas restoranas JK, o pasaulyje jis yra 23-ioje vietoje. Žinant, kiek Londone yra net ne vieną Mišelino žvaigždutę turinčių restoranų, šis tikrai daro kažką labai gerai, kad vertinamas aukščiau už juos visus.

THE FRENCH HOUSE

Ikoniška ir istorinė Soho vieta. Pirmame aukšte esančiame alaus bare nuo seno lankosi žymūs žmonės, labai nedidelėj erdvėj petys į petį geriantys alų kartu su paprastais praeiviais ir alaus mėgėjais. Antrame aukšte – ramus restoranas su išskirtinės kokybės, paprastumo ir šviežumo maistu ir labai paprastu aptarnavimu. Daug daug sviesto!

Adresas: Soho (vakarų Londonas), 49 Dean St. Darbo laikas: nedirba sekmadieniais.

Rezervacijos: būtina rezervuotis, geriausia –prieš mėnesį.

MAISTO MENIU. Nuolat besikeičiantis, sezoninis meniu, įkvėptas tradicinės Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos virtuvės. Tai vadinamasis comfort food – jokios prabangos ar patoso: visa žuvis, bulvių piurė, didelis dubuo bulvyčių, salotų. A la carte meniu kiekvieną dieną šefo parašomas ranka, kainos svyruoja nuo 10 iki 18 Eur už pirmuosius ir nuo 35 iki 50 Eur už pagrindinius patiekalus. Labiausiai sužavėjo į meniu neįtraukti specials dalinimuisi – jautienos steikas su kaulu bei krosnyje keptas jūrų liežuvis.

GĖRIMŲ MENIU. Kaip ir dera restoranui, besivadinančiam „French House“, vynraštyje – vos 3 pavadinimai ne iš Prancūzijos. Sąrašas nedidelis, bet atspindintis svarbiausius vyno regionus ir stilių įvairovę. Nuo Elzaso „Pinot Gris“ iki Burgundijos „PulignyMontrachet“, nuo superžvaigždės „Morgon“ iš Božolė iki solidaus bordo ir pomerolio.

ŠEFAS . Restoranui vadovauja žymios Anglijos šefės ir televizijos laidų vedėjos Angelos Hartnett vyras Neilas Borthwickas. Pora puikiai pažįsta Italijos, Prancūzijos ir Anglijos virtuvę, į vieną meniu įtraukia ir austres, ir veršiuko smegenis, nevengia išeiti ir pasisveikinti su lankytojais. Tačiau Neilą restorane dažniausiai galima sutikti darbo dienomis.

IŠVADOS . Restoranas, į kurį galima sugrįžti begalę kartų (jei tik pavyktų pakliūti be rezervacijos). Vyresnio amžiaus aptarnaujantis personalas, vos keli staliukai, jokio skubėjimo – visa tai padeda pasijusti lyg namuose. Neieškokite prabangos, ieškokite dvasios ir kokybės.

MOUNTAIN

Neseniai Mišelino žvaigždutę gavęs, bet dar iki tol itin populiarus Baskų krašto virtuvės restoranas. Malkinė krosnis, patiekalai, kuriuos patogu dalintis, išskirtinis vynraštis ir neįtikėtinus pasiekimus demonstruojantis šefas.

Adresas: Soho (vakarų Londonas), 16-18 Beak St. Darbo laikas: dirba kasdien, tačiau sekmadieniais tik per pietus.

Rezervacijos: būtina rezervuotis, geriausia –bent prieš tris savaites.

MAISTO MENIU. Baskų krašto įkvėptas meniu, kurio pasididžiavimas – ant ugnies bei krosnyje kepti patiekalai. Kainos svyruoja nuo 10 iki 18 Eur už užkandžius, kuriuos patariama dalintis, o už pagrindinį patiekalą galite sumokėti ir daugiau nei 100 Eur, tačiau daugelis jų taip pat skirti ne vienam asmeniui, o dalinimuisi su 4–5 žmonėmis. Tad šis restoranas labai patogus, jei keliaujate su didesne grupe. Būtina paragauti krosnyje keptų ryžių ir vorinio krabo omleto. Meniu rasite ir subproduktų patiekalų: veršiuko čiobrialiaukę, skrandį, nemažai jūrų gėrybių ir mėsos patiekalų. Saldėsių mėgėjus nustebins platus desertų pasirinkimas – nuo mažiau girdėtų ispaniškų kepinių, kaip ensaimada ar torrija , iki restorane gamintų avių pieno ledų.

GĖRIMŲ MENIU. Dar prieš užeidami į restorano vidų lange pamatysite išdėliotas garsių vyno butelių virtines. Išgertų. Išsamų, net 34 puslapių vynraštį sudarė Holly Willcocksas ir Martina Larnach. Sąraše gausu rafinuoto retų gamintojų vyno. Platus šampano pasirinkimas, kuriame dominuoja patys vynuoges auginantys gamintojai. Kaip ir kiekviename rimtesniame vynraštyje, šiame taip pat yra keli Burgundijos vyno lapai. Daug dėmesio Ispanijos bei jai priklausančių salų vynui. Atskiras lapas rislingui. Čia įdomu ateiti vien paragauti kai kurių gamintojų

retųjų vynų, kurių šiaip parduotuvėje nusipirkti nepavyks (arba kainuos tiek pat, kiek ir užsisakius restorane). Jei turite galimybę, prieš apsilankymą peržvelkite internete skelbiamą restorano vynraštį – sutaupysite brangaus laiko bendravimui su draugais.

ŠEFAS . Restoraną prieš mažiau nei metus atidarė 37 metų šefas Tomosas Parry iš Velso. „Mountain“ jau antrasis jo restoranas Londone, kuris Mišelino žvaigždutę gauna per mažiau nei metus nuo atidarymo. Pirmasis buvo restoranas „Brat“. T. Parry'o restoranų sėkmė ir populiarumas sulaukė nemažai žiniasklaidos dėmesio ir didelę industrijos atstovų pagarbą šefui.

I ŠVADA . „Valgykite, kol karšta.“ „Mountain“ šiuo metu tikrai yra vienas populiariausių ir „karščiausių“ restoranų Londone tiek vietinių gurmanų, tiek atvykėlių bei kitų šefų tarpe. Vos per kelis mėnesius pelnytas „Michelin‘s Guide“ pripažinimas, neįpareigojantis aptarnavimas, dalinimosi kultūra ir didelėje dalyje meniu jaučiamas dūmo aromatas vilioja čia sugrįžti dar ne kartą. Todėl kad ir kaip norėtųsi kitoje kelionėje aplankyti naujas vietas, dėl šios neabejojame – kartosim!

ST. JOHN SMITHFIELD

Restoranas, kurio įtaka juntama daugelyje kitų geriausių Londono restoranų ir šefų kūryboje. Nose-to-tail (nuo galvos iki uodegos) judėjimo propaguotojai ir paprastos, neįpareigojančios aplinkos, patiekimo ir aptarnavimo šalininkai savo žvaigždę tyliai išlaikė nuo 2009 metų. Nepamirštama vieta, kurios arba nekęsite, arba įsimylėsite.

Adresas : Clerkenwell (šiaurės Londonas): 26 St. John St. Darbo laikas: kasdien, tačiau sekmadieniais tik per pietus.

Rezervacijos: būtina rezervuotis, geriausia –prieš mėnesį.

MAISTO MENIU. Veganams ir vegetarams šio restorano nerekomenduojame. Maisto meniu rasite viską: nuo kaulų čiulpų iki kepenų, kiaulės galvos, liežuvio ir kitų gyvūnų dalių. Restoranas neretai įtraukiamas į pigiausių Mišelino žvaigždute apdovanotų restoranų Londone gidą. Pagrindiniai patiekalai restorane kainuoja iki 35 Eur, o porcijos kaip namie – gausios ir atrodančios labai paprastai ir tradiciškai britiškai. Vakarienės pabaigoje nepraleiskite progos užsisakyti šviežiai kepamų madlenų.

GĖRIMŲ MENIU. Vynraštis vos kelių lapų, tačiau smulkiu šriftu surašyta tikrai daug vynų pavadinimų. Tik iš Prancūzijos, tad atspindimi visi svarbiausi regionai ir stiliai. Putojančio vyno pasirinkimas negausus – 3 kremanai ir 5 šampanai, tačiau tikrai šaunių gamintojų. Vyno kainos palyginti nedidelės, vynai išrikiuoti pagal kainą, o ne regioną, tad norint išsirinkti tenka susipažinti su didesne dalimi vynraščio.

ŠEFAS . Restoraną 1993 m. įkūrė Fergusas Hendersonas, dabar jau kultiniu tapęs šefas, išgirtas ne tik tokių asmenybių kaip Anthony Bourdainas, bet ir apdovanotas Britanijos imperijos ordinu už nuopelnus britų virtuvės kultūrai. Šefas yra išleidęs kelias kulinarines knygas, o jo restoranas ilgainiui tapo visa ekosistema: duonos kepimas kitiems restoranas, vynų importas tiesiai iš vyndarių, restorano atributikos pardavimas ir t. t.

IŠVADOS . Restoranas buvo apdovanotas Mišelino žvaigžde 2009 m. ir jos niekada neprarado. Tačiau tai tikrai nereiškia, kad „St. John“ jums pasiūlys tokią prabangą, kurią buvo galima rasti kituose Mišelino restoranuose, kaip „KOL“. Kiekvienas vyno mėgėjas pastebės, kad „St. John“ naudoja žemas, storo stiklo vyno taures, aptarnavimas kartais gali priminti taverną, o išvaizda lėkštėje –namų maistą. Tačiau niekam nebandydami įtikti „St. John“ atrado savo nišą, virtines reguliarių klientų ir sekėjų. Nenuostabu, kad daugelis Londono šefų šią vietą vadina vienu mėgstamiausių ar įtakingiausių restoranų savo kūrybiniame kelyje. Tiesa – neapsigaukite – Londone rasite dar kelias vietas, kurios vadinasi „St. John“. Mišelino žvaigžde apdovanotas tik „St. John Smithfield“ restoranas, o kitos vietos apibūdinamos kaip Bread and wine kavinės. Restoranas, į kurį lengvai grįžtume.

BACCHANALIA

Brangiausias pasaulyje restorano interjeras yra... graikiškas! „Porsche“ automobilių salonui paversti graikų ir romėnų maisto ir vyno orgijas šlovinančiu restoranu prireikė net 90 mln. svarų. Tik užėjus į akis krenta gigantiškos Damiano Hirsto skulptūros, vaizduojančios sparnuotą liūtą, vienaragį, Medūzą ir Bakchą. Nuo grindų iki lubų besitęsiančias freskas Gary Myattas nutapė interpretuodamas Thomo Couture‘o 1847 m. paveikslą „Romėnų dekadansas“, tik čia togomis pasidabinę bakchanalijos dalyviai naudojasi nešiojamais kompiuteriais bei telefonais. Interjerą taip pat puošia ne viena daugiau nei du tūkstantmečius metų menanti originali interjero detalė.

Subjektyvių

Adresas: Mayfair (vakarų Londonas), 1-3 Mount St. Darbo laikas: kasdien nuo vidurdienio iki vidurnakčio. Rezervacijos: būtina rezervuotis.

MAISTO MENIU. Kaip ir galima tikėtis iš pavadinimo, restorane dominuoja senovės graikų ir romėnų įkvėpti Viduržemio jūros regiono patiekalai. Šefo Athinagoro Kostakos vakarienės degustacinis 7 patiekalų meniu kainuoja apie 170 Eur asmeniui. Pietums siūlomas 2–3 patiekalų rinkinys kainuoja 40–50 Eur. Gausus a la carte meniu leidžia rinktis nuo įvairiausių eršketo ikrų ir jūrų ešerio karpačio iki makaronų su omaru bei trumais ar specialiai iš Graikijos vežamos avienos. Čia lengva išleisti daug.

GĖRIMŲ MENIU. Restorano vynraštyje, kaip ir dera, daug dėmesio skiriama Graikijos ir Italijos vynui. Platus šampano bei burgundijos pasirinkimas. Daug garsių vardų. Vyno kainos gana didelės, na, bet tokioje vietoje būtų sunku tikėtis kitaip. Įspūdingai atrodančiame bare maišomi bei plakami išradingi kokteiliai (18–30 Eur).

IŠVADOS . Tai patirties restoranas, kuriame norisi apsilankyti nors pietums. Nuo inicialais išmargintų lėkščių, servetėlių ir įrankių iki durininko, kuris pasitinka ir atidaro duris, auksiniais švarkais pasidabinusių someljė ar raudonomis togomis papuoštų maistą atnešančių padavėjų – visur matosi investicijos bei konceptualumas. Maistas buvo skanus, bet labiau sužavėjo pati vieta, interjeras ir ambicijų mastas.

Kokteilių barų ir kitų įdomių vietų rekomendacijas Londone rasite „Vyno žurnalo“ internetiniame puslapyje www.vynozurnalas.lt.

Autoriaus nuotraukos

Lansarotės karalienė

‘Malvasia Volcanica’

Paulius Kovas

Seniausia vulkaninė Kanarų sala Lansarotė (Lanzarote) susiformavo prieš 15 mln. metų, tačiau jos paviršiaus netrypė dinozaurai, nes jie išmirė anksčiau – prieš 66 mln. metų. Vietiniai guančai vadino ją Tyterogaka („ta, kuri visa ochra“) dėl dirvožemio, sudaryto iš molio ir smėlio, spalvos. Pirmieji europiečiai čia pasirodė XIV a. pradžioje, o 1404 m. sala buvo užkariauta. Dėl stiprių vėjų ir sauso klimato sala netiko vynuogėms auginti, todėl gana lygus ir mažai kalvotas jos paviršius buvo suartas ir apsėtas grūdinėmis kultūromis. Tris šimtmečius Lansarotė kartu su Fuerteventūra buvo Kanarų aruodas. Tačiau 1730 m. prasidėję ugnikalnių išsiveržimai pakeitė salos kraštovaizdį. Per šešerius metus iškilo 32 dideli ugnikalniai ir daugiau kaip 100 mažų. Ketvirtadalį salos – derlingiausias žemes ir 11 kaimų – užpylė lava, o pusę salos iki 4 m storio sluoksniu užklojo pelenai. Daugelis gyventojų pabėgo, o tie, kurie liko, ėmėsi naujos veiklos: kasė piltuvo formos duobes pelenuose, kol 2–3 m gylyje pasiekdavo derlingą žemę, ir sodino vynmedžių sodinukus. Duobės dugne vynmedžiai buvo apsaugoti nuo vėjo, o pelenai sugerdavo drėgmę ir svilinant karštai saulei neleisdavo išdžiūti dirvožemiui. Vynuogės augo ir nokino pirmuosius derlius, tačiau XVIII a. pradžioje krito saldaus kanarietiško vyno „Malvasia“ paklausa. Nauja mada – pastiprinti vynai, kaip portas ir madeira. Britai ribojo ispaniškų prekių patekimą į rinką, todėl

Tenerifėje pradėtas gaminti pastiprintas vynas buvo parduodamas kaip portugališkas. Kiekis buvo labai didelis, ir trūko distiliato vynui pastiprinti, todėl Tenerifės vyndariai kreipėsi į aplinkinių salų vyndarius prašydami pagaminti distiliato. Visas Lansarotės vynuogių derlius keliavo į sostinę Aresifę (Arrecife), į naujai pastatytas spirito varyklas. Britai žinojo, kad tai falsifikuota madeira, tačiau laivų įguloms vis tiek ją pirkdavo, nes ji buvo daugiau nei dvigubai pigesnė už originalią. Per kelis intensyvios varyklų veiklos dešimtmečius buvo iškirsti visi salos medžiai, ir gyventojams kilo sunkumų pasigaminti maisto, nes nauji miškai nuo to laiko taip ir neataugo.

Salos valdžia ieškojo galimybių parduoti vyną tiesiogiai ir sumažinti neigiamą varyklų įtaką salos ištekliams. Tokios rinkos buvo surastos Naujajame Pasaulyje, ir prie vynuogynų pradėjo kurtis vyninės. Pati seniausia vis dar veikianti Kanarų salų vyninė „El Grifo“ įkurta 1775 m. Lansarotės vynuogynai La Cherijos (La Geria) rajone yra ypatingi – niekur daugiau pasaulyje vynuogės taip neauginamos.

Kažkas pajuokavo: jei kolonizuotume Mėnulį, tai vynuogės ten augtų būtent taip. Juodi iki horizonto besitęsiantys ugnikalnių pelenų laukai, prirausti duobių, vadinamų hoyos , kurios iš rytinės pusės dar apsaugotos akmenų sienelėmis (nuo 70 iki 90 cm aukščio) dėl vyraujančio stipraus ir karšto vėjo iš Sacharos. 1 ha

auga nuo 300 iki 700 vynmedžių. (Plg. Izraelyje yra vynuogynų, kur 1 ha auga 10 tūkst. vynmedžių.) Nauji vynuogynai įrengiami tuo pačiu principu: supilamas pelenų sluoksnis, statomos užtvaros ir duobėse sodinami daigai.

LANSAROTĖS KLIMATAS

Kritulių kiekis, toks būtinas augmenijai, pasiskirstęs labai netolygiai. Per dvi žiemos savaites liūčių pavidalu iškrenta visi krituliai, ir vanduo, nespėjęs susigerti į dirvožemį, nuteka į vandenyną. Vasaros mėnesiais iškrenta tik 0,5 mm kritulių.

Pagrindinė vynuogių veislė – baltosios ‘Malvasia Volcanica’ (Malvasia Aromatica x Marmajuelo), iš kurių pagaminama du trečdaliai visų salos vynų. Ši veislė unikali ir auginama tik Lansarotėje. Ji atspari sausrai ir karščiui, mažai derlinga, smulkių uogų, todėl sultys koncentruotos ir minerališkos, net ir gerai sunokusi išlaiko rūgščių balansą, todėl vynai gaivūs.

DO statusas Lansarotei suteiktas 1994 m. Visos pagrindinės salos vyninės, o jų 18, yra prie pagrindinių kelių, turi degustacines sales ir parduotuves, kai kurios dirba net ir savaitgaliais. Vyno turizmas yra viena iš penkių populiariausių salos pramogų.

Vyno čia suvartojama dvigubai daugiau, nei pagaminama, todėl sodinami nauji vynuogynai ir atnaujinami senieji. Per metus pagaminama apie 2 mln. butelių, iš kurių trys ketvirtadaliai baltojo.

Jei turite laiko tik vienai degustacijai, rinkitės seniausią vyninę „El Grifo“, kur rasite muziejų, degustacinę salę, barą ir parduotuvę. Būtinai paragaukite visų ‘Malvasia Volcanicos’ variacijų:

• putojančio iš ankstyvojo rinkimo vynuogių, kol rūgštis dar aštri;

• jauno vyno;

• vėlyvojo rinkimo vynuogių vyno (derlius nuimtas vasarį);

• išlaikyto 7 mėn. su mielėmis ir maišyto su vynu, laikytu prancūziško ąžuolo statinėse;

• oranžinio vyno, 10 dienų maceruoto su žievelėmis;

• pusiau saldaus vyno;

• ir, žinoma, desertinio vyno, kaip ir senovėje, spausto iš pavytintų uogų, kuriose tik 30 proc. sulčių, o likutinio cukraus – 70 g/l. „El Grifo Malvasia Canari“ yra trijų ilgai brandintų derlių (1956, 1970 ir 1997-ųjų) mišinys, išpilstytas tik į 823 butelius ir laimėjęs 16 aukso medalių įvairiuose čempionatuose.

2024 metų LSA lietuviško vyno ir midaus

čempionato nugalėtojai

Vynuogių vynas. Geriausi kategorijoje

KATEGORIJA

Geriausias baltasis vynuogių vynas, geriausias sausas baltasis vynuogių vynas

Geriausias baltasis pusiau sausas–pusiau saldus vynuogių vynas

Geriausias putojantis vynuogių vynas

Geriausias rožinis vynuogių vynas

Geriausias raudonasis vynuogių vynas, geriausias sausas raudonasis vynuogių vynas

Geriausias saldus raudonasis vynuogių vynas

GAMINTOJAS VYNAS

Du žvirbliai Solaris 2022

Andrius Diliautas Adalmiina, Varduva 2023

Uždraustas sodas Pykštukas Pét-Nat 2023

Andrius Diliautas Švelnūs burtai 2023

Dainius Noreika Dainija Bolero 2022

Domo ir Donatos Mackų ūkis Santarvė su Savimi 2023

Baltasis vynuogių vynas. Sidabro ir bronzos medalių laimėtojai

GAMINTOJAS VYNAS

VYNUOGĖS SALDUMAS MEDALIS

Du žvirbliai Solaris 2022 Solaris

Sausas  Sidabro, geriausias baltasis vynuogių vynas, geriausias sausas baltasis vynuogių vynas

Ernesto vyninė Serena 2023 Serena Sausas  Sidabro

Rasa Šoliūnė Rasos Solaris 2023

Solaris (81 %)., Siegerrebe, Amberlina, ES 101814 Sausas  Sidabro

Ernesto vyninė Felicia 2023 Felicia Sausas  Sidabro

Andrius Diliautas Frontenac Blanc, Johanniter, Souvignier Gris 2023

Frontenac Blanc, Johanniter, Souvignier Gris Sausas  Sidabro

Ernesto vyninė Solaris 2023 Solaris

Sausas  Sidabro

GAMINTOJAS VYNAS VYNUOGĖS

Uždraustas sodas Baltas 2023

SALDUMAS MEDALIS

L’Acadie Blanc (23 %); Johanniter (16 %); St. Pepin (15 %); Prairie Star (15 %); Varduva (10 %); Itasca (9 %); 101814 (6 %); Prie Blanc (6 %) Sausas  Sidabro

Vynuogynas „Bajorų uogos” Adalmiina 2023 Adalmiina

Rasa Šoliūnė Rasos Adalmiina 2023

Sausas  Sidabro

Adalmiina (65 %), nežinoma (35 %) Sausas  Bronzos

Vaidas Šalaševičius Vynuogė Svaja 2015 Svaja

Andrius Diliautas Adalmiina, Varduva 2023 Adalmiina, Varduva

Ernesto vyninė Johanniter 2023 Johanniter

Ernesto vyninė Siegerrebe 2023 Siegerrebe

Saldus Bronzos

Pusiau sausas–pusiau saldus Bronzos, geriausias baltasis pusiau sausas–pusiau saldus vynuogių vynas

Sausas  Bronzos

Pusiau sausas –pusiau saldus Bronzos

Riešės krašto vynas Siegerrebe 2023 Siegerrebe Sausas  Bronzos

Riešės krašto vynas Solaris 2019 Solaris Sausas  Bronzos

Andrius Diliautas Calardis Musque, Riesling-Sauvitage 2023 Calardis Musque, Riesling, Sauvitage Sausas  Bronzos

Jonas Mikalajūnas St. Pepin 2022 St. Pepin

Ramūnas Gerbutavičius Ra 2023 Solaris

Sausas  Bronzos

Sausas  Bronzos

Roksala Varduva 2023 Varduva Sausas  Bronzos

Uždraustas sodas Cserszegi Fuszeres 2023 Cserszegi Fuszeres Sausas  Bronzos

Vynuogynas „Bajorų uogos“ Austė 2023 Selė

Vynuogynas „Bajorų uogos“ Solaris Solaris

Sausas  Bronzos

Sausas  Bronzos

Rožinis ir rožinis putojantis vynuogių vynas. Bronzos medalių laimėtojai

GAMINTOJAS VYNAS VYNUOGĖS

Uždraustas sodas Pykštukas Pét-Nat 2023

Othello

Andrius Diliautas Švelnūs burtai 2023 Muscat Bleu, Nero, Esther, Venus

Tomas Kontautas Bloody Rose 2023 Regent

SALDUMAS MEDALIS

Sausas  Bronzos, geriausias putojantis vynuogių vynas

Pusiau sausas–pusiau saldus Bronzos, geriausias rožinis vynuogių vynas

Sausas  Bronzos

Raudonasis vynuogių vynas. Bronzos medalių laimėtojai

GAMINTOJAS VYNAS VYNUOGĖS

SALDUMAS MEDALIS

Dainius Noreika Dainija Bolero 2022 Bolero (85 %), Leon Millot (15 %) Sausas

Riešės krašto vynas Rondo 2020 Rondo

Domo ir Donatos Mackų ūkis

Santarvė su Savimi 2023

Vynuogės

Brolių vynas Regent 2023 Regent

Gediminas Dominas Château Dominas 2019 Regent

Ramūnas Gerbutavičius Be pavadinimo 2023

Sharó vineyard Cabernet Cantor 2023

Bronzos, geriausias raudonasis vynuogių vynas, geriausias sausas raudonasis vynuogių vynas

Sausas  Bronzos

Saldus Bronzos, geriausias saldus raudonasis vynuogių vynas

Sausas  Bronzos

Sausas  Bronzos

Regent (85 %), Marquette (10 %), Dornfelder (5 %)

Sausas  Bronzos

Sausas  Bronzos

Cabernet Cantor

Midus. Geriausi kategorijoje

KATEGORIJA

Geriausias midus, geriausias saldus midus

GAMINTOJAS MIDUS

Vilkenta

Kidulių krašto Tradicinis midus

Geriausias medus be priedų Dainius Noreika Dainija Liepų midus 2022

Geriausias pusiau saldus–pusiau sausas midus Saulės midus Vyšnia 2023

Geriausias sausas midus, geriausias putojantis midus

Late September Mead Session Mead 2022

Midus. Aukso, sidabro ir bronzos medalių laimėtojai

GAMINTOJAS MIDUS

SUDĖTIS SALDUMAS MEDALIS

Vilkenta Kidulių krašto Tradicinis midus Medus, kadagių uogos Saldus Aukso, geriausias midus, geriausias saldus midus

Šušvės midus Midus Radvilų 2022 Medus, vyšnios Saldus Sidabro

Vilkenta

Kidulių krašto Karališkas midus 2023 Medus, vyšnios Saldus Sidabro

Saulės midus Svarainis 2023 Pavasarinis medus, svarainiai Saldus Sidabro

Dainius Noreika Dainija Liepų midus 2022 Liepų medus Saldus Sidabro, geriausias medus be priedų

Dainius Noreika Dainija Vynuogių midus 2022

Du žvirbliai Korio midus 2022

Medus, vynuogės ‘St.Croix’ ir kitos Saldus Sidabro

Medus, koriai, bičių duona Saldus Sidabro

Šušvės midus Tradicinis Saldus Sidabro

LSA lietuviško

GAMINTOJAS MIDUS

SUDĖTIS SALDUMAS MEDALIS

Du žvirbliai Pikio midus Saldus Sidabro

Saulės midus Vyšnia 2023

Bytauto vynas Bytauto midus 2023

Šušvės midus Midus Stripeikių 2020

Saulės midus Erškėtrožių uogos 2022

Late September Mead Session Mead 2023

Late September Mead Session Mead 2022

Ilzenbergo dvaras Aviečių midus 2022

Šušvės midus Midus Agurkinis 2022

ŠA Midus Andrius Šėža ŠA Midus Vaisinis 2023

ŠA Midus Andrius Šėža ŠA Midus Melisa 2023

ŠA Midus Andrius Šėža ŠA Midus Stipruolis 2023

Pavasarinis medus, vyšnios Pusiau sausas– pusiau saldus Sidabro, geriausias pusiau saldus–pusiau sausas midus

Medus ir citrinžolė Pusiau sausas - pusiau saldus Sidabro

Medus, įvairios žolelės Saldus Bronzos

Pavasarinis medus, erškėtrožių uogos Pusiau sausas– pusiau saldus Bronzos

Vyšnios, medus Sausas  Bronzos

Vyšnios, medus Sausas  Bronzos, geriausias sausas midus, geriausias putojantis midus

Avietės, medus Pusiau sausas– pusiau saldus Bronzos

Medus, agurkų sultys Saldus Bronzos

Vasaros medus, serbentų lapai, melisos, vynuogės, kmynai Saldus Bronzos

Vasaros medus, melisos, citrinos Pusiau sausas – pusiau saldus Bronzos

Miško medus, citrinos, melisos Sausas  Bronzos

Sidras. Geriausi kategorijoje

SIDRAS

Geriausias sidras, geriausias saldus sidras, geriausias saldus vynas Riešės krašto vynas Sidras 2023

Geriausias sausas sidras

Ramūnas Gerbutavičius Švento Antano gundymas

Sidras. Sidabro ir bronzos medalių laimėtojai

SUDĖTIS SALDUMAS MEDALIS

GAMINTOJAS SIDRAS

Riešės krašto vynas Sidras 2023 Obuoliai Saldus Sidabro, geriausias sidras, geriausias saldus sidras, geriausias saldus vynas

Ramūnas Gerbutavičius

Švento Antano gundymas

Sidras iš Lokinės dvaro Aronijų irona

Sidras iš Lokinės dvaro Gontų stogais 2023

Tomas Kontautas Cidre Brut 2023

Sidras iš Lokinės dvaro Parko burbulai 2023

Obuoliai Sausas  Bronzos, geriausias sausas sidras

Sausas  Bronzos

Obuoliai ‘Auksis’, ‘Mielis’ ir ‘Ligol’ Sausas  Bronzos

Senų obelų obuoliai

Obuoliai ‘Auksis’ ir ‘Mielis’, putinų uogos

Vaisių, uogų, augalų vynas. Geriausi kategorijoje

KATEGORIJA

Geriausias vaisių, uogų, augalų vynas, geriausias svarainių vynas

Geriausias vaisių, uogų,augalų vynas, geriausias rabarbarų vynas, geriausias putojantis vaisių, uogų, augalų vynas, geriausias sausas vynas

Sausas  Bronzos

Sausas  Bronzos

GAMINTOJAS VYNAS

Miella vyninė AMMI desertinis svarainių 2023

Roksala Rožinis putojantis

Geriausias kitų vaisių, uogų, augalų vynas, geriausias pusiau saldus–pusiau sausas vynas Vyno kerai Artus Aviečių 2023

Geriausias kitų vaisių, uogų, augalų vynas, geriausias pusiau saldus–pusiau sausas vynas

Geriausias saldus kitų uogų, vaisių, augalų vynas

Geriausias juodųjų serbentų vynas

Labora Aviečių 2023

J.E. Kaubrių Bajoriškas vynas

RoVino

Obuolių, svarainių 2022

Juodųjų serbentų 2023

KATEGORIJA

Geriausias obuolių neputojantis vynas

Geriausias gervuogių vynas

Geriausias agrastų vynas

Geriausias vyšnių vynas

Geriausias šermukšnių vynas

GAMINTOJAS VYNAS

Ilzenbergo dvaras Obuolių ledo vynas

Šeimos vyninė „Vidrita“ (Vidas Skrinskas) Gervuogių 2023

VIRU (Vidas Ruzgus) Agrastų 2022

Vaidas Šalaševičius Vyšnia 2015

Geri metai Ivans Beauty&B 2022

Vaisių, uogų, augalų vynas. Sidabro, bronzos medalių laimėtojai

GAMINTOJAS VYNAS

Miella vyninė AMMI desertinis svarainių 2023

SUDĖTIS SALDUMAS MEDALIS

Svarainiai

Roksala Rožinis putojantis Rabarbarai

Vyno kerai

Šeimos vyninė „Vidrita“ (Vidas Skrinskas)

Artus Aviečių 2023

Svarainių 2023

Labora Aviečių 2023

Ilzenbergo dvaras Svarainių baltas 2022

J.E. Kaubrių Bajoriškas vynas

Vilkenta

Pakruojo vynas

Obuolių, svarainių 2022

Kidulių krašto rožinis vynas su mėta 2023

Rabarbarų 2023

Avietės ir obuolių sultys

Svarainiai

Avietės

Saldus

Sausas

Pusiau sausas–pusiau saldus

Pusiau sausas–pusiau saldus

Sidabro, geriausias vaisių, uogų, augalų vynas, geriausias svarainių vynas, geriausias saldus svarainių vynas

Sidabro, geriausias vaisių, uogų,augalų vynas, geriausias rabarbarų vynas, geriausias sausas rabarbarų vynas geriausias putojantis vaisių, uogų, augalų vynas, geriausias sausas vynas

Sidabro, geriausias kitų vaisių, uogų, augalų vynas, geriausias pusiau saldus–pusiau sausas vynas

Sidabro, geriausias pusiau sausas–pusiau saldus svarainių vynas

Pusiau sausas–pusiau saldus

Sidabro, geriausias kitų vaisių, uogų, augalų vynas, geriausias pusiau saldus–pusiau sausas vynas

Svarainiai

Obuoliai, svarainiai

Spanguolių vynas, brandintas su mėtomis

Rabarbarai

Pusiau sausas–pusiau saldus Sidabro

Saldus Bronzos, geriausias saldus kitų uogų, vaisių, augalų vynas

Pusiau sausas–pusiau saldus Bronzos

Pusiau sausaspusiau saldus

Bronzos, geriausias pusiau sausas–pusiau saldus rabarbarų vynas

GAMINTOJAS VYNAS

RoVino Juodųjų serbentų 2023

Ilzenbergo dvaras Juodųjų serbentų ir Aronijų 2022

SUDĖTIS SALDUMAS MEDALIS

Juodieji serbentai

Juodieji serbentai, aronijos

Vilkenta Kidulių krašto Pienių vynas 2022 Pienių žiedai

Pusiau sausaspusiau saldus Bronzos, geriausias juodųjų serbentų vynas

Pusiau sausas–pusiau saldus Bronzos

Pusiau sausas–pusiau saldus Bronzos

Ilzenbergo dvaras Obuolių ledo vynas Obuoliai Saldus Bronzos, geriausias obuolių neputojantis vynas

Vaidas Šalaševičius Vyšnia (geltona trešnė) 2022

Vilkenta Kidulių krašto Trijų uogų

Pakruojo vynas Aviečių 2023

Šeimos vyninė „Vidrita“ (Vidas Skrinskas) Gervuogių 2023

Vyno aidai Svarainių 2022

VIRU (Vidas Ruzgus) Agrastų 2022

Vyno kerai Artus Aronijų 2022

Labora Rabarbarų 2023

Roksala Obuolių ledo 2023

Vaidas Šalaševičius Vyšnia 2015

Anykščių vynas

Brandintas raudonųjų agrastų vynas Voruta Reserva 2021

Anykščių vynas Natūralus rabarbarų vynas Voruta 2022

Dainius Šepetys Agrastų vynas 2023

Vyšnios (geltonos trešnės) Saldus Bronzos

Sausas  Bronzos, geriausias sausas kitų vaisių, uogų, augalų vynas

Avietės

Gervuogės

Svarainiai

Agrastai

Aronijos

Rabarbarai

Pusiau sausas–pusiau saldus Bronzos

Pusiau sausas–pusiau saldus Bronzos, geriausias gervuogių vynas

Pusiau sausas–pusiau saldus Bronzos

Pusiau sausas–pusiau saldus Bronzos, geriausias agrastų vynas

Pusiau sausas–pusiau saldus Bronzos

Pusiau sausas–pusiau saldus Bronzos

Obuoliai Saldus Bronzos

Vyšnia

Raudonieji agrastai

Rabarbarai

Agrastai

Geri metai Ivans Beauty&B 2022 Šermukšnių uogos

Saldus Bronzos, geriausias vyšnių vynas, geriausias saldus vyšnių vynas

Pusiau sausas–pusiau saldus Bronzos

Pusiau sausas–pusiau saldus Bronzos

Pusiau sausas–pusiau saldus Bronzos

Sausas  Bronzos, geriausias šermukšnių vynas

Medos Winery Vyšnių 2023

Vyšnios Sausas  Bronzos, geriausias sausas vyšnių vynas

VIRU (Vidas Ruzgus) Juodųjų serbentų 2020 Juodieji serbentai

Pakruojo vynas

Svarainis meduje 2023

RD Šeimos vyninė Spanguolių 2023

Anykščių vynas

Anykščių vynas

Brandintas gervuogių vynas Voruta Reserva 2018

Svarainiai, medus

Spanguolės

Gervuogės

Natūralus aronijų vynas Voruta 2022 Aronijos

Pusiau sausas–pusiau saldus Bronzos

Pusiau sausas–pusiau saldus Bronzos

Pusiau sausas–pusiau saldus Bronzos

Pusiau sausas–pusiau saldus Bronzos

Pusiau sausas–pusiau saldus Bronzos

GAMINTOJAS VYNAS

SUDĖTIS SALDUMAS MEDALIS

Siera vyne – draugas ar baubas?

DR. AUŠRA ŠIMONĖLIENĖ

Ką mes žinome apie sierą vyne? Tikriausiai pirmiausia į galvą ateina, kad tai sulfitai. Taip, tačiau siera vyne gali būti ir įvairia kita forma bei atlikti visai kitą funkciją nei konservavimo. Siera, kaip svarbus biologinių sistemų elementas, yra atsakinga už pageidaujamus, bet kartais ir nemalonius aromatus. Vyno fermentacijos metu, vykstant mielių metabolizmui, sudėtingi cheminiai pokyčiai apima ir su siera susijusias biochemines reakcijas.

Sieros junginiai svarbūs mielių baltymų biosintezei, vitaminų ir kofermentų susidarymui. Sieros reikia, kad mielės galėtų gerai daugintis ir padidėtų jų biomasė iki tokios koncentracijos, kad galėtų sklandžiai vykti fermentacijos procesas. Siera į vyną patenka:

iš sulfitų (-SO3), iš sulfatų (-SO4) (fungicidai), iš amino rūgščių (methionino, cysteino, cystino).

Siera vyne gali būti SO2 (sulfitų), H2S (sieros vandenilio) bei kitų lakiųjų sieros junginių forma. Ir kai kurie sieros junginiai lakūs ir nemalonaus kvapo.

Pradėkime nuo sulfitų. Sulfitai vyne atlieka labai svarbias funkcijas. Tai yra konservantai, kurie veikia prieš laukines mieles, pelėsius ir bakterijas. Labai svarbi sulfitų funkcija yra vyno apsauga nuo oksidacijos. Kultūrinės mielės iš dalies yra atsparios sulfitų poveikiui, todėl kartais vyndariai apdoroja sulfitais žaliavą, t. y. uogas, kad apsaugotų jautrią oksidacijai žaliavą nuo deguonies poveikio. Paprastai tariant, sulfitai padeda išsaugoti vyno stabilumą ir stabdo mikroorganizmų veiklą, sulėtina chemines reakcijas, dėl kurių vynas oksiduojasi.

Alkoholinės fermentacijos metu mielės tam tikrą kiekį sulfitų

Weingut Huber “Chardonnay” derliaus skynimas Badene, Vokietijoje.

pagamina natūraliai kaip šalutinį fermentacijos produktą. Sieros dioksidas yra įtrauktas į alergenų sąrašą, o pagal Europoje galiojančius teisės aktus, jei maisto produkte sieros dioksidas viršija 10 mg/l, etiketėje turi būti paryškintu tekstu nurodyta, kad sudėtyje yra sulfitų. Net jei vyndarys, gamindamas vyną nenaudojo pridėtinių sulfitų, etiketėje vis tiek privalo būti nurodyta, kad sudėtyje yra sulfitų, nes natūralios fermentacijos metu mielių pagamintas sieros dioksido kiekis viršija nustatytą 10 mg/l ribą.

Natūraliojo vyno atsiradimas (su žymiai sumažintu sulfitų kiekiu vyne) sukėlė begalę ginčų dėl pridėtinių sulfitų ir jų poveikio vynui. Šiems ginčams spręsti chemijos ir mikrobiologijos žinios gali būti naudingesnės už ideologiją, o moksliniai tyrimai vis dažniau rodo, kad sulfitai daro labai reikšmingą teigiamą poveikį vyno aromatui, skoniui, struktūrai ir vystymuisi tiek rūsyje, tiek butelyje.

Tradiciškai sieros dioksidas (dar vadinamas SO2, arba sulfitais) laikomas gana nekenksminga konservuojančia medžiaga, daugiausia saugančia nuo oksidacijos ir nepageidaujamų bakterijų.

Nors SO 2 yra veiksmingas vyno stabilizatorius, jis atlieka ir daugiau funkcijų, ypač ankstyvuosiuose vyno gamybos etapuose, dalyvaudamas daugybėje reakcijų ir transformacijų. Iš tiesų siera yra labai reaktyvus elementas, nes turi šešis valentinius elektronus, kurie leidžia jai įvairiais būdais chemiškai jungtis su kitais junginiais ir prisidėti prie įvairių molekulių susidarymo.

Mokslininkai ir vyndariai vis geriau supranta įvairiapusį sieros poveikį vyno cheminiams procesams: keičiant sulfitų priedus arba jų atsisakant keičiasi visas vyno cheminis profilis, taip pat ir organoleptinės savybės.

SO 2 naudojimas arba nenaudojimas įvairiuose vyno gamybos etapuose daro poveikį daugeliui vyno cheminių junginių. Fenoliniai junginiai, tokie kaip taninai ir antocianinai, ir jų molekulinio lygmenio jungimosi būdai keičiasi dėl sulfitų kiekio tiek fermentuojamame, tiek brandinamame vyne.

Dar vienas labai svarbus sieros junginys, dažnai aptinkamas vyne, yra sieros vandenilis (H2S). Jis lengvai atpažįstamas kaip supuvusio kiaušinio kvapas. Dėl kokių priežasčių vyne gali susidaryti šis nepageidaujamas junginys?

Sieros vandenilis gali susidaryti vyne, jei naudojama žaliava, neseniai purkšta fungicidais, kurių sudėtyje yra sieros (pvz., CuSO4), todėl likus 6 savaitėms iki derliaus nuėmimo pradžios purkšti uogų nebegalima.

Sieros vandenilį taip pat pagamina vyno mielės kaip šalutinį fermentacijos produktą, todėl labai svarbu vyno gamybai

pasirinkti mieles, kurios šios medžiagos pagamintų kuo mažiau. Sieros vandenilis vyne gali atsirasti ir po fermentacijos laikant vyną su mielėmis: yrant mielių ląstelėms atsipalaiduoja aminorūgštys methioninas, cysteinas, cystinas, kurioms toliau skylant susidaro sieros vandenilis.

Sieros vandenilio susidarymo priežastimi gali būti ir fermentacijos sutrikimai, kai mielėms trūksta mitybinės terpės, todėl siekiant, kad mielės vyne negamintų sieros vandenilio, prevenciškai naudojamos maistinės medžiagos su B grupės vitaminais.

Sieros vandenilį mielės gali pradėti gaminti ir tada, kai fermentacijos pradžioje mielėms nepakanka deguonies sėkmingam dauginimuisi. Jei šiame etape juntamas deguonies stygius, gali prasidėti vadinamoji redukcinė fermentacija. Ją atpažįstame iš to, kad vyne atsiranda uždegto degtuko, gumos ar gendančio kiaušinio kvapas. Šis defektas yra labai lengvai pašalinamas. Tam gali būti panaudotas bentonitas kartu su vario citratu. Jei toks defektas pajuntamas atidarytame vyno butelyje, tokį vyną pravartu dekantuoti, ir sieros vandenilio aromatas netrukus išsivadės.

Sulfhidrilai – tai junginiai, kuriuose yra -SH grupė. Šie junginiai dar vadinami tioliais arba merkaptanais, o jų aromatas apibūdinamas įvairiai: kopūstų, česnakų, svogūnų, gumos ir daugeliu kitų spalvingų apibūdinimų. Jei jų kiekis vyne viršija nustatytą ribą, tai laikoma trūkumu, tačiau šių sieros junginių kvapas yra svarbus daugeliui maisto produktų.

Yra žinoma, kad metilmerkaptanas tiesiogiai susidaro dėl mielių medžiagų apykaitos, todėl geriausia pašalinti H2S, kol jis dar nereagavo ir nesusidarė tioliai.

Sulfhidrilus, kaip etanetiolis (etilmerkaptanas) ir metanetiolis (metilmerkaptanas), galima greitai oksiduoti atitinkamai į dietildisulfidą (DEDS) ir dimetildisulfidą (DMDS). DMDS aromatas apibūdinamas kaip svogūnų ir virtų kopūstų, o jo juslinis slenkstis yra 29 µg/l. DEDS aromatas apibūdinamas kaip degintos gumos ir česnakų, o jo juslinis slenkstis DEDS yra 4,3 µg/l.

Vyne aptiktas metanetiolis ir etanetiolis gali būti pašalintas aeruojant, į vyną papildomai pridedant askorbo rūgšties ir SO2 tam, kad šie junginiai vėl būtų redukuoti iki reaktyvių medžiagų, kurias galima pašalinti apdorojant vyną variu.

Kita sieros junginių kategorija – tai teigiamai vyną veikiantys junginiai, pavadinti lakiaisiais tioliais.

Lakieji tioliai suteikia vynui greipfrutų, gvajavų, juodųjų serbentų, pasiflorų, buksmedžio, agrastų ir kt. aromatų. Įdomu, kad lakiųjų tiolių uogose beveik nėra, jų yra tik pėdsakai. Lakieji tioliai susidaro kaip šalutiniai mielių fermentacijos produktai.

Manoma, kad šių aromato pirmtakų susidarymas vyksta keturiais etapais: fermentinė oksidacija, metabolinis nesočiųjų riebalų rūgščių perdirbimas, cisteino arba glutationilo konjugacija su aldehidais ir β -lizės skilimas alkoholinės fermentacijos metu, kai išsiskiria aromatas. Šiuos aromatus galima sustiprinti tam tikrais vynuogininkystės arba vyndarystės būdais, pavyzdžiui, nuimant derlių mašinomis, kontaktuojant su odele (lakiųjų tiolių pirmtakų, t. y. prekursorių, koncentracija odelėje yra iki aštuonių kartų didesnė nei minkštime), fermentuojant žemoje temperatūroje, naudojant tam tikras mielių rūšis, anksčiau nuimant derlių (nustatyta, kad prekursorių koncentracija didžiausia, kai vynuogės yra pusiau prinokusios, prieš brandą) ir daugeliu kitų būdų, kurie gali sustiprinti šiuos aromatus vyne.

Taigi vieno atsakymo į klausimą, ar siera yra vyno draugas ar baubas, nėra. Teisingai valdant technologinį procesą, vengiant nemalonių sieros junginių susidarymo, protingai naudojant sulfitus pagamintas vynas bus stabilus, subtilaus skonio bei aromato.

Grybelinės vynmedžių ligos ir kovos priemonės

Vynmedžių auginimas Europoje turi ilgą istoriją. Daugelis vyno mėgėjų ir gamintojų vynuogininkystę laiko ypatinga meno forma. Tačiau yra ir tamsioji šios idilės pusė – kova su grybinėmis ligomis, kiekvienais metais keliančiomis iššūkių vyno gamintojams. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip grybinės ligos pasiekė Europą iš Šiaurės Amerikos, kurie vynmedžiai yra atsparesni šioms ligoms, kaip klimatas veikia jų paplitimą ir kiek fungicidų naudojama kovoje su jomis.

GRYBINIŲ LIGŲ ĮTAKA VYNMEDŽIAMS EUROPOJE:

ISTORIJA IR PAPLITIMAS

Šiaurės Amerikoje yra didelė Vitis genties rūšių biologine įvairovė, tačiau ji taip pat yra daugelio grybinių ligų tėvynė. Ne vienam iš šių grybinių ligų patogenų pavyko nelegaliai atvykti

į Europą kartu su jūrų keliautojais ar prekiautojais. Pirmieji

į Europą iš Amerikos atkeliavo tikrosios militligės (Uncinula necator) ir netikrosios miltligės (Plasmopara viticola) užkratai. Šie grybai sukėlė rimtą grėsmę Europos vyno gamintojams, nes buvo visiškai nauji Europoje ir vynmedžių veislės stokojo natūralaus atsparumo.

Nors kai kurios tikrojo vynmedžio (V. vinifera L.) veislės yra labiau atsparios grybinėms ligoms nei kitos, daugelis tradicinių Europos veislių buvo pažeidžiamos. Tai stūmė vyno gamintojus ieškoti naujų būdų apsaugoti savo vynuoges nuo šių ligų. Dėl to buvo sukurti įvairūs fungicidai, kurie dabar plačiai naudojami daugumoje vynuogynų, taip pat ir sodininkų mėgėjų. Nuo netikrosios miltligės vynuogynus išgelbėjo pirmiausiai vario preparatai (garsusis Bordo mišinys), o tikrąją miltligę pažaboti padėjo siera. Šie du preparatai ir dabar leidžiami naudoti vyną gaminančių ekologinių ūkių vynuogynuose.

KLIMATO ĮTAKA GRYBINIŲ

LIGŲ PAPLITIMUI

Klimato sąlygos labai veikia grybinių ligų paplitimą ir intensyvumą. Šiltesnis, drėgnas oras yra palankus ne tik grybams, bet ir daugeliui grybinių patogenų, tokiems kaip miltligės ir puviniai, o vėsesnis ir sausesnis oras gali sumažinti jų plitimą. Todėl šiuolaikiniai vynuogininkai labai atidžiai stebi orų prognozes ir atitinkamai taiko prevencines priemones, kad sumažintų ligų poveikį savo vynuogėms. Kadangi Lietuvoje turime gana drėgną vasarą, tačiau ji yra ir gana vėsi, augindami tas pačias veisles galime sunaudoti kiek mažiau fungicidų, nei naudojama vynuogynuose Prancūzijoje, Vokietijoje ar Vidurio Europoje.

Iš praktikos galima jau pasakyti, kad auginant ir lepias tikrojo vynmedžio veisles Lietuvoje prireikia 5–6 purškimų per sezoną, o piečiau esančiose šalyse tenka purkšti net 10–15 kartų.

DAŽNIAUSIAI LIETUVOJE PASITAIKANČIŲ GRYBINIŲ

LIGŲ SIMPTOMAI IR KOVOS SU JOMIS PRIEMONĖS

Kiekviena grybinė liga turi jai būdingus simptomus ir ligos eigą. Žemiau apžvelgsime Lietuvoje labiausiai paplitusias grybines vynmedžių ligas.

Tikroji miltligė (Lot. Uncinula necator, sin. Erysiphe necator, angl. Oidium)

Tikroji miltligė kilo iš Šiaurės Amerikos ir į Europą pateko XIX a. viduryje, sukeldama didelę grėsmę vyno pramonei. Pradžioje trūko priemonių kovai su ja, kol pagaliau išsiaiškinta, kad ji žūsta nuo sieros garų. Ši grybinė liga ko gero yra viena pavojingiausių, ji veikia visas žalias vynmedžio dalis, įskaitant ūglius, lapus, žiedynus ir uogas, ir gali sumažinti derlių iki 50–60 proc., o kartais per sunkius protrūkius – net iki 100 proc. Greičiausiai ši liga plinta, kai orai yra šilti (23–30 °C) ir drėgni (lietus nėra būtina sąlyga).

Simptomai

ANDRIUS DILIAUTAS

Tikrosios miltligės pažeistas lapas, pradinė stadija. Autoriaus nuotrauka

Tikrosios miltligės pažeista vynuogių kekė. Nuotrauka iš: https://www.vineforecast.com/en/powdery-mildew-vinethe-weather-and-fungal-diseases-in-viticulture-2/

Kovos priemonės

Dauguma Vitis vinifera veislių ir gana didelė dalis hibridinių veislių yra daugiau ar mažiau jautrios šiai ligai. Auginimo praktikos, tokios kaip genėjimas, tvarkingas ūglių parišimas ir perteklinių lapų pašalinimas, gali sumažinti ligos paplitimą pagerindamos oro cirkuliaciją ir sumažindamos lapų drėgmę. Nežiūrint to, fungicidų naudojimas išlieka pagrindine kontrolės priemone, nepaisant aplinkosaugos susirūpinimo ir rizikos, kad grybas taps atsparus naudojamiems fungicidams.

Nuo seno dažniausiai naudojama siera ar sintetiniai fungicidai – benzimidazoliai ir triazoliai. Lietuvoje dar prieš porą metų vynuogininkams mėgėjams buvo prieinamas sisteminis fungicidas „Topas“, kurio veiklioji medžiaga yra penkonazolas (triazolių fungicidų grupė), tačiau nuo praėjusių metų jį įsigyti gali tik profesionalai. Tad Lietuvoje, skirtingai nuo kaimyninės Lenkijos, nebeliko cheminių priemonių kovai su šia liga. Belieka teisingai genėti vynmedžius ir naudoti augalinės kilmės ekstraktus (pvz., citrusinių vaisių kauliukų ar mimozos ekstraktus) arba 0,5–0,75 proc. sodos tirpalą, jei profilaktinės priemonės nepadėjo ir liga pasirodė. Biologinės kontrolės būdai yra riboti, apima grybus Ampelomyces quisqualis ir Trichoderma afroharzianum, bet jų efektyvumas kinta, be to, jie nėra plačiai prieinami, ypač vynuogininkams mėgėjams.

Kovoje su tikrąja miltlige labai svarbi profilaktika, nes kai jau atsiranda simptomai ant uogų, ligą sustabdyti yra labai sunku, ir tokios uogos, net ir po purškimo fungicidais, vėliau sutrūkinėja.

Netikroji miltligė (Lot. Plasmopara viticola, angl. Downy mildew)

Tai viena pavojingiausių grybinių vynmedžių ligų. Pirmą kartą ligą pastebėjo Lewis‘as Davidas de  Schweinitzas 1834 m. ant Vitis aestivalis vynmedžių rūšies augalų JAV pietvakariuose. Netrukus liga iš ten pasiekė ir Europos šalis, kur pridarė milžiniškų nuostolių, ypač Pranzūcijoje, ir vos nepakeitė senojo žemyno vynuogininkystės istorijos. Laimei, laiku buvo atrasti kovos su šia pavojinga liga būdai. Nors liga gali pulti tiek Europoje auginamas Vitis vinifera veisles, tiek amerikietiškas Vitis genties rūšis, bet Vitis vinifera rūšies veislės yra daug jautresnės šiai ligai, nes ji palyginti neseniai pateko į Europą iš Amerikos žemyno, o dėl geografinės izoliacijos, skirtingai nuo amerikietiškų rūšių, neturi evoliuciškai susiformavusių apsauginių mechanizmų. Tarprūšinių hibridų (juos daugiausiai ir auginame Lietuvoje) atsparumas priklauso nuo konkrečios veislės. Užkrėstos netikrajai miltligei atsparių veislių ir rūšių ląstelės greitai žūsta ir neleidžia grybui išplisti. Be genetinių veislės savybių, labai svarbios ir aplinkos sąlygos, vynmedžio amžius ir formavimo būdas. Yra hibridinių veislių, pvz., ‘Frontenac‘, kurios turi beveik absoliutų imunitetą šiai ligiai. Europoje gana sėkmingai kuriamos naujos PIWI veislės, kurios turi skirtingų atsparumo genų net iš kelių Vitis genties rūšių, kilusių iš JAV ar Azijos. Tikima, kad toks daugiapakopis atsparumas padės apsisaugoti nuo naujai atsirandančių ligos atmainų. Grybas Plasmopara viticola pažeidžia visas žaliąsias augalo dalis. Netikroji miltligė yra pagrindinė, dažniausiai pasitaikanti grybinė vynmedžių liga Lietuvoje, kuri ko gero pridaro daugiausiai žalos mūsų vynuogių augintojams. Liga išplitusi visame pasaulyje, kur tik vasaros metu yra vidutiniškai šilta, drėgna ir lietinga. Liga plinta su vėju ir lietaus purslais, todėl šiltnamyje su sandariu stogu, kur oro drėgmė reguliuojama vėdinant, netikrosios miltligės sukelėjas paprastai vynmedžių nepuola ir dažniausiai galima apsieiti visai be cheminės apsaugos priemonių nuo šios ligos. Tačiau auginant vynmedžius lauke, ypač mažiau atsparias veisles, Lietuvoje būtina profilaktiškai naudoti augalų apsaugos priemones. Sausą vasarą netikroji miltligė gali ir nepasirodyti (na, čia kalbama greičiau apie Ispaniją, o ne Lietuvą). Optimali ligai plisti temperatūra – 18–24 °C, minimali – 12–13 °C, o maksimali – maždaug 30 °C. Palankiausios oro sąlygos yra vidutiniškai šiltas oras ir didelė drėgmė (95–100 proc.), lietus. Tiesioginiai nuostoliai patiriami dėl pažeistų žiedynų ar uogų. Netiesiogiai derliaus galima netekti dėl dalinio ar visiško ankstyvo lapijos praradimo. Šis ankstyvas lapų praradimas labai susilpnina ir patį vynmedį, jis tinkamai negali pasiruošti žiemai, todėl neretai smarkiai ligos paveikti vynmedžiai ateinančios žiemos visai neištveria ar būna smarkiai pažeisti po žiemos šalčių.

Tikrosios miltligės pažeistas lapas po purškimo. Autoriaus nuotrauka

Netikrosios miltligės pažeistas jaunas jautrios veislės vynmedžio lapas. Ligos pradžia – gelsvos dėmės ant lapo viršaus. Autoriaus nuotrauka

miltligės pažeisto jautrios veislės vynmedžio lapo apatinė pusė su balta, „pūkuota“ grybiena. Autoriaus nuotrauka

miltligės ant tolerantiškos ligai hibridinės veislės lapų. Autoriaus nuotrauka

miltligės ant tolerantiškos ligai hibridinės veislės lapų. Autoriaus nuotrauka

Netikroji

Netikrosios miltligės pažeistos uogos

Netikroji

Netikrosios

Netikrosios miltligės infekcijos pasekmė ant jautrios veislės vynmedžio lapų. Autoriaus nuotrauka

Simptomai

Liga pasireiškia kaip rudos arba gelsvos spalvos dėmės ant lapų, kurios vėliau gali išplisti į kitas augalo dalis. Pirmieji ligos simptomai Lietuvoje dažniausiai pasirodo gegužės pabaigoje ar birželio mėnesio pradžioje.

Simptomai ant lapų skiriasi, priklausomai nuo lapo amžiaus, vynmedžio veislės jautrumo ligai. Jaunų, jautresnių ligai vynmedžių lapų viršutinėje pusėje dažniausiai vasaros pradžioje pasirodo gelsvos, išplaukusios formos dėmės, primenančios „aliejingas“ dėmes. Šiltu ir drėgnu oru dėmės plečiasi.

Subrendę anksčiau neužkrėsti vynmedžių lapai yra mažiau jautrūs vasarą vėl plintančiai netikrosios miltligės infekcijai, tačiau reiktų nepamiršti, kad vynmedžių ūgliai nuolat auga ir visada yra jaunų lapelių. Vėliau dėmės ruduoja, džiūsta. Esant ligai plisti palankiems orams (drėgna, lyja, šilta), stiprios infekcijos atveju lapai gali visiškai išdžiūti ir nukristi.

Nesunokusios uogos taip pat jautrios netikrajai miltligei. Jos iš pradžių pasidengia pilku, vėliau, jei oras drėgnas, – ir balkšvu apnašu. Po kurio laiko pažeistos uogos, maždaug žirnio dydžio ar mažesnės, įgauna tamsiai pilką spalvą, raukšlėjasi ir nukrinta. Jei vasara pakankamai karšta, uogų užsikrėtimo tikimybė mažesnė.

Kovos priemonės

1882 m. Pierre-Marie-Alexis Millardet‘as nupurškė pakelėje augančius vynmedžius vario sulfato ir kalkių tirpalu, kad praeiviai nevalgytų uogų – purškimo žymės ir kvapas turėjo juos atbaidyti. Vėliau jis pastebėjo, kad taip nupurkšti vynmedžiai nerodo netikrosios miltligės simptomų, nors likęs vynuogynas buvo apsirgęs. Taip atsitiktinai buvo atrastas būdas sustabdyti netikrąją miltligę.

Vėliau šis mišinys buvo pavadintas Bordo (Bordeaux) mišiniu ir yra plačiai naudojamas visame pasaulyje.

Vario pagrindo fungicidai ir dabar yra kone dažniausiai naudojami kovai su netikrąja miltlige vynuogynuose. Dažniausiai naudojamas 3–4 proc. Bordo mišinys anksti pavasarį, prieš pat sprogstant pumpurams,  jei praėjusiais metais buvo smarkus infekcijos protrūkis ir 1 proc. tirpalas sezono metu. Naujesni fungicidai vario pagrindu (pvz., kurių veiklioji medžiaga yra vario oksichloridas) yra veiksmingesni už klasikinį Bordo mišinį, be to, naudojant juos, mažesnė lapų nudeginimo rizika. Yra sukurti ir naujesni sintetiniai fungicidai kovai su šia liga.

Prevencinės priemonės

Veisles rinkitės atsižvelgdami į tai, kiek laiko ir resursų žadate skirti vynmedžių priežiūrai.

Viskas, kas sumažina drėgmę vynuogyne (drenažas, piktžolių naikinimas, mulčas, eilių orientacija vėjo kryptimi, vynmedžių formavimas ir tinkamas atstumų tarp vynmedžių parinkimas), sumažins netikrosios miltligės atsiradimo riziką ar jos smarkų išplitimą. Vynmedis turi būti maksimaliai apšviestas saulės ir gerai vėdinamas.

Tvarkingai ir laiku pariškite vynmedžių ūglius. Nugnybkite jaunas vynmedžių viršūnėles, kai ūgliai bus reikiamo ilgio, taip pat genėkite posūnius. Liga labiausiai puola jaunus vynmedžių lapus.

Kasmet genėkite vynmedžius, palikdami sveikus stiprius metūglius. Nugenėtų vynmedžių dalių ir nukritusių lapų sudeginimas ar kitoks sunaikinimas rudenį sumažina peržiemojusių sporų kiekį ir ligos atsinaujinimo kitais metais tikimybę.

Neleiskite piktžolėms augti šalia vynmedžių, kad nesikauptų drėgmė ir netrukdytų oro cirkuliacijai. Apsvarstykite mulčiavimo galimybę.

Neperlaistykite vynmedžių šiltnamiuose.

Cheminė kontrolė (fungicidų purškimas). Pagrindiniai du „privalomi” purškimai prieš netikrąją miltilgę yra šie:

a) prieš žydėjimą, kai ūgliai yra 30-45 cm ilgio ir matosi besiformuojantys žiedynai;

b) iš karto po žydėjimo. Purškimas po žydėjimo pats svarbiausias, nes apsaugo ne tik lapus, bet ir būsimą derlių.

Labai jautrias netikrąjai miltligei veisles gali tekti nupurkšti ir po šių pagrindinių purškimų, kartojant purškimus kas 10 dienų, jei vasara yra drėgna ir lietinga ir yra ligos simptomų. Sezono pabaigoję dažniausiai naudojamas 1% Bordo mišinys.

Kovai su netikrąja miltlige gali būti naudojami šie Lietuvoje registruoti fungicidai: Bordo mišinys (vario sulfatas, gesintos kalkės, vanduo 1:1:100, jei ruošiamas 1 proc. tirpalas); preparatai „Previcur 607 SL“ ir „Previcur ENERGY 840 SL“; preparatas „Champion 50 WP“. Veiksmingi gali būti ir fungicidai, skirti bulvių apsaugai nuo maro: „Revus 250 SC“, „Revus Top“, „Ridomil Gold“, „Dithane NT“. Dauguma jų labai toksiški ir skirti naudoti profesionalams. Ekologiniam ūkininkavimui tinkamos pakankamai efektyvios vario preparatų alternatyvos kol kas nėra.

Skaityti daugiau

Žurnalo autoriai

Arūnas Starkus

45 2024 gegužė NR.

VYNO IR KITŲ GĖRIMŲ PROFESIONALAMS

www.vynozurnalas.lt

Nr. 45. Leidžiamas nuo 2005 m. gegužės mėn. Kitas numeris bus išleistas 2024 m. gruodžio mėn. Kasdien apie vyną skaitykite www.vynozurnalas.lt

El. paštas: info@vynozurnalas.lt

Adresas: Stumbrų g. 15 Vilnius, LT-08101

VYR. REDAKTORIUS

Arūnas Starkus tel. 8 698 34 297 starkus@vynozurnalas.lt

DIZAINERIS IR MAKETUOTOJAS

Tadas Šaučiulis

AUTORIAI

Agnė Dovydaitytė, Arūnas Starkus, Petras Jarašūnas, Paulius Kovas, Lukas Palubinskas, Andrius Diliautas, Martynas Pravilonis, Tomas Josas, Ieva Elvyra Kazakevičiūtė, Rasa Starkus, Aušra Šimonėlienė, Karolis Bradūnas, Austė Vagoraitė, Aivaras Ventis

KALBOS REDAKTORĖ Asta Žūkaitė asta@vynozurnalas.lt

VIRŠELIO AUTORIUS Tadas Šaučiulis

FOTOGRAFIJOS, ŽEMĖLAPIAI, PIEŠINIAI

Agnė Dovydaitytė, Gustas Saldys, Domantas Pipas, Vygintas Skaraitis, Andrej Ozboda, Arūnas Starkus, Urtė Budnikaitė, Asta Žūkaitė, Domantas Pipas, Vinedo Chadwick, Seña, žurnalisto R. Lapo asmeninė kolekcija, LCVA fondas, Paulius Kovas, Martynas Pravilonis, Andrius Diliautas,

LEIDĖJA

VšĮ „Vyno dienos“ ISSN 1822-2153

PLATINIMAS IR NE ALKOHOLIO REKLAMA info@vynozurnalas.lt , tel. (8 5) 215 94 39

SPAUDA UAB „StepArc“

TIRAŽAS 2500 egz.

Redakcija už reklamos turinį neatsako. Perspausdinti kurį nors straipsnį, paveikslą ar nuotrauką galima tik gavus rašytinį redakcijos sutikimą.

Petras Jarašūnas

Lukas Palubinskas

Ieva Elvyra Kazakevičiūtė

Martynas Pravilonis

Aušra Šimonėlienė

Austė Vagoraitė

Paulius Kovas

Andrius Diliautas

Rasa Starkus

Tomas Josas

Karolis Bradūnas

Agnė Dovydaitytė

„KUKLA Repair ” linija

Revitalising Complex: įvairūs aliejai (kokosų, saulėgrąžų sėklų, tikrųjų vynmedžių sėklų, Taičio gardenijų, ramunėlių) kartu su rambutanų vaisiais padeda saugoti ir atkurti plauko pluoštą. Ramina galvos odą.

Profesionalų kurta kosmetika