Vyno žurnalas nr.45 2024 m. gegužė

skirta tik alkoholio verslo specialistams

2024 NR. 45

gegužė

Visit us in THE first mono brand shop in lithuania Akropolis, vilnius

L12.D POLO SHIRT FOR WOMEN ASSERT YOUR STYLE IN AN ICONIC POLO SHIRT

Kuriuos gėrimų kursus rinktis

TRUMPIEJI VYNO KURSAI VILNIUJE, KAUNE IR KITUOSE MIESTUOSE

SOMELJĖ STUDIJOS

WSET LEVEL 2 AWARD IN WINES

Artimiausia data

2024-09-26 (Vilnius) 2024 m. rugsėjis (Klaipėda)

2024-09-16 (1 semestras) 2024-09-17 (2 semestras) 2024-09-18 (3 semestras)

2024 m. spalis Grupė renkama 2 k. per metus

Kas mokosi

Pradedantys profesionalai ir mėgėjai

Profesionalai ir mėgėjai

Profesionalai ir mėgėjai. Tinka ir pradedantiesiems

Trukmė

1,5 mėn.: 6 vakarinės paskaitos po 1 k. per savaitę – iš viso 18 akad. val.

1,5 metų (3 semestrai).

1 semestras: 14 vakarinių paskaitų po 1 k. per savaitę – 4 mėn., 42 akad. val.

3 d. paskaitų po 1 d. per savaitę – iš viso 22 akad. val.

I semestras • Vyno gamybos bei degustavimo pagrindai • Prancūzijos, Italijos, Ispanijos ir Portugalijos, Austrijos ir Vokietijos, Šiaurės ir Pietų Amerikos, Australijos ir Naujosios Zelandijos, PAR vyno apžvalga • Putojančio vyno apžvalga • Saldaus ir pastiprinto vyno apžvalga • Vyno ir maisto derinimo principai Degustuojami 4–6 vynai per paskaitą. + Dvi pasirenkamos atvirosios paskaitos apie sakę, alų, kavą, arbatą, sūrius, kokteilius, tekilą ir meskalį, šokoladą

• • Turinys

•

Vyno degustavimo ir gamybos pagrindai Po 1 paskaitą skirta: baltajam, raudonajam, putojančiam, saldžiam ir pastiprintam vynui.

Derinimo su maistu sesija

Degustuojami 4–6 vynai per paskaitą.

II semestras • Vyno stilių skirtumai ir jų priežastys • Tarptautinės vynuogių veislės: ‘Chardonnay’, ‘Sauvignon Blanc’, ‘Chenin Blanc’, ‘Riesling’, ‘Cabernet Sauvignon’, ‘Merlot’, ‘Cabernet Franc’, ‘Syrah’, ‘Grenache’, ‘Pinot Noir’ ir jų įvairovė pasaulyje • Klasikiniu būdu pagamintas putojantis vynas • Kekerinis saldus ir pastiprintas vynas • Teisinis reguliavimas, vynas ir sveikata • Vyno ir maisto derinimas Degustuojami 4–6 vynai per paskaitą.

• • • • • •

Vyno degustavimas ir apibūdinimas pagal WSET reikalavimus Pagrindiniai vyno stiliai, regionai ir vynuogės Vyno gamyba Vyno žodynas, etikečių pažinimas Vyno laikymas ir patiekimas Vyno ir maisto derinimo principai

+ Dvi pasirenkamos atvirosios paskaitos apie sakę, alų, kavą, arbatą, sūrius, kokteilius, tekilą ir meskalį, šokoladą III semestras • Kokybės augimas iki aukščiausio lygio geriausiuose pasaulio vyno regionuose: Bordo, Burgundijoje, Ronoje, Luaroje, Toskanoje, Pjemonte, Riochoje, Ribera del Duere ir kt.

• Vynas ir ekonomika • Vynas ir kultūra • Vyno ir maisto derinimas Degustuojami 4–6 vynai per paskaitą. + Dvi pasirenkamos atvirosios paskaitos apie sakę, alų, kavą, arbatą, sūrius, kokteilius, tekilą ir meskalį, šokoladą Egzaminas

Nėra •

6 krištolinės Zwiesel degustacinės taurės dovanų Mokyklos atributika, ženklelis, kurso išklausymo pažymėjimas Nuolaidos į „Vyno dienas“ ir kitus vyno renginius

Papildomos naudos

•

Kalba

Lietuvių

Daugiau informacijos

•

Yra • • •

Yra 6 krištolinės Zwiesel degustacinės taurės dovanų Mokyklos atributika, ženklelis, kurso išklausymo pažymėjimas arba diplomas (išlaikius egzaminą) Nuolaidos į „Vyno dienas“ ir kitus vyno renginius

Lietuvių

• • •

WSET ženkliukas ir tarptautinis diplomas (išlaikius egzaminą) WSET mokomoji medžiaga, vadovėliai Nuolaidos į „Vyno dienas“ ir kitus vyno renginius

Anglų

Lietuvos someljė mokykloje nuo 2006 metų pažintį su vynu ir kitais gėrimais pradėjo per 2500 profesionalų ir mėgėjų. Kasmet kursai papildomi naujomis temomis ir paskaitomis.

Jei norite gilintis į vyną, stipriuosius gėrimus, jei esate neabejingi tam, ką valgote, bet nežinote, nuo ko pradėti mokslus, šis gidas padės Jums apsispręsti.

Tikslias kursų datas ir kainas rasite www.someljemokykla.lt.

Artimiausia data

WSET LEVEL 3 AWARD IN WINES

WSET LEVEL 2 AWARD IN SPIRITS

WHISKY AMBASSADOR

2024-09-09 Grupė renkama 2 k. per metus

2024-06-10 Grupė renkama 2 k. per metus

2024-11-16 Grupė renkama 1 k. per metus

Mėgėjai ir profesionalai. Tinka ir pradedantiesiems

Mėgėjai ir profesionalai. Tinka ir pradedantiesiems

2 d. paskaitų po 1 d. per savaitę – iš viso 15 akad. val.

1 d. paskaitų – 7 akad. val.

•

Didžiausias dėmesys – škotiškam viskiui.

Kas mokosi Pažengę mėgėjai ir profesionalai Trukmė

4 d. paskaitų po 1 d. (8 val.) per savaitę – iš viso 32 akad. val.

• •

Turinys

• •

Egzaminas

Yra •

Papildomos naudos

Kalba

Vyno degustavimas ir apibūdinimas pagal WSET reikalavimus Išsamios žinios apie populiarias ir vietines vynuogių veisles, regionus, vyno gamybos būdus, stilius Pagrindiniai vyno gamybos veiksniai: vieta, vynuogių auginimas, vyno gamyba, brandinimas ir išpilstymas Vyno kokybės vertinimas

• •

• •

Stipriųjų gėrimų degustavimas ir apibūdinimas pagal SAT (angl. Systematic Approach to Tasting) Susipažinimas su stipriųjų gėrimų gamybos būdais, žaliavomis bei jų naudojimu kuriant pagrindinius stipriųjų gėrimų stilius Stipriųjų gėrimų panaudojimas kokteiliams

Yra WSET ženkliukas ir tarptautinis diplomas (išlaikius egzaminą) WSET vadovėliai ir mokomoji medžiaga Nuolaidos į „Vyno dienas“ ir kitus vyno renginius

Anglų

• • •

•

Viskio gamyba, istorija, viskio regionų apžvalga bei jų specifika, viskio gamyba, degustavimas, viskio pardavimas, kiti pasaulio viskiai, viskio kokteiliai bei praktinės užduotys

Yra WSET ženkliukas ir tarptautinis diplomas (išlaikius egzaminą) WSET vadovėliai ir mokomoji medžiaga Nuolaidos į „Vyno dienas“ ir kitus vyno renginius

• •

Anglų

„Whisky Ambassador“ ženkliukas ir tarptautiniu mastu pripažįstamas diplomas (išlaikius egzaminą) Nuolaidos į „Vyno dienas“ ir kitus vyno renginius

Anglų

Daugiau informacijos

Dėstytojai

Dr. Arūnas Starkus WSET „Diploma“ studijų absolventas, Vyno magistrų instituto magistrantas, Lietuvos someljė asociacijos steigėjas ir prezidentas 2008–2015 m.

Rasa Starkus Lietuvos someljė asociacijos steigėja ir prezidentė 2005–2007 m.

Andrius Pagojus „Vyno klubo“ vyno ekspertas

Martynas Pravilonis Daugkartinis Lietuvos ir Baltijos someljė čempionatų nugalėtojas, pasaulio someljė čempionato 4-tos vietos laimėtojas, „Court of Masters Sommeliers“ sertifikuotas someljė, WSET „Diploma“ studijų absolventas

Gabrielė Pravilonienė WSET „Diploma“ studijų absolventė, „Vyno klubo“ vyno ekspertė

Petras Jarašūnas „Vyno klubo“ vyno ekspertas

Arminas Darasevičius Lietuvos someljė asociacijos prezidentas, daugkartinis Lietuvos someljė čempionatų nugalėtojas

www.someljemokykla.lt Info@someljemokykla.lt +37052159438

Narimantas Miežys Daugkartinis Lietuvos ir Baltijos šalių someljė čempionatų nugalėtojas

Ilja Šarov WSET „Diploma“ studijų absolventas, vyno ekspertas

4

Kai su austrėmis negali gerti šampano

COPENHAGEN SPARKLING TEA LYSEGRØN 0% ABV

WWW.VYNOKLUBAS.LT STUMBRŲ 15, VILNIUS LIEPŲ 20, KLAIPĖDA

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

redaktoriaus žodis

5

Redaktoriaus žodis skirta tik alkoholio verslo specialistams

2023 NR. 43

gegužė

A

r bijote chemijos vyne? Gąsdina vario sulfatas, sulfitai, sieros

dėti kadagių ir ko tik nori, bet į vyną – nieku gyvu, arba lauk iš

vandenilis, fungicidai, TCA?

vynuogių vyno kategorijos.

Europos Sąjungoje nuo šiol apie vyną žinosime gerokai

Nustebkite, bet neišsigąskite. Mūsų žurnale vis daugiau

daugiau. Gal net daugiau, nei norėtume, nes nuo 2023 m. der-

praktinės informacijos apie vyno gamybą, vynuogių auginimą –

liaus etiketėje turės būti nurodomi ne tik alergenai (iki šiol taip

tampame vyną gaminančia šalimi. Tikimės, kad tokios žinios

sužinodavome apie sulfitus), bet ir energetinė vertė, maistingu-

be psichologinių traumų vyną iš romantinės sferos perkels į

mo deklaracija, sudėtis.

realizmą. Kita vertus, yra vyndarių (ir jų daugės), kurie geba

Daugelis nustebsime sužinoję, kad šaltais metais kai kurios vyninės papildomai deda cukraus, o karštais metais kai kur leidžiama koreguoti rūgšties kiekį, kad esama mielių daugini-

padaryti vyną be jokių priedų. Ir nuo šiol apie tai sužinosime perskaitę etiketę arba informaciją internete.

Linkiu gero žurnalo, etikečių ir vyno skaitymo.

mąsi fermentacijos metu skatinančių papildų, kad vynas gali būti skaidrinamas ir filtruojamas. Viskas vardan kokybės. Bet nieku gyvu neleidžiama stiprinti skonio papildais. Į džiną galime Pagarbiai Arūnas Starkus Vyr. redaktorius

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

turinys

7

turinys vynas ir vyno regionai 10

„Paradoksalu, kad akloji degustacija gali atverti žmonėms akis“. Arūnas Starkus

16

Kas tas Pomaras ir kas ta Volnė, arba Vynas, kurio ieško visi. Rasa Starkus

29

Kaip bręsta raudonasis 2014–2023 metų derliaus bordo. Arūnas Starkus

44

Šiltojo sezono raudonasis vynas iš ‘Gamay’. Austė Vagoraitė

48

„Meursault“: sviestas ar citrusai? Petras Jarašūnas

64

Lansarotės karalienė ‘Malvasia Volcanica’. Paulius Kovas

vyno kultūra, ekonomika ir mokslas 8

Lietuvos vynininkystės faktai ir naujienos

13

Kelionės Provanso mistikos persmelktais rožinio vyno takais. Aivaras Ventis

40

Pažintis su augančia natūraliojo vyno rinka Lietuvoje. Ieva Elvyra Kazakevičiūtė

56

2024 m. Lietuvos vyndarystės turizmo žemėlapis

58

Kada Lietuvoje gaminsime šampaną?

78

Siera vyne – draugas ar baubas? Dr. Aušra Šimonėlienė

80

Grybelinės vynmedžių ligos ir kovos priemonės . Andrius Diliautas

ne tik vynas 20

Sakės stiliai ir terroir. Martynas Pravilonis

26

Jei nusibodo „Margarita“... Lukas Palubinskas

34

Svečiuose pas Tomą Josą – pirmojo Lietuvoje alaus someljė čempionato nugalėtoją Kalbina Agnė Dovydaitytė

37

Kur alus susitinka su vynu. Tomas Josas

52

Tarpukario Kauno restoranų gėrimai. Karolis Bradūnas

60

Gastropatarimai vykstantiems savaitgaliui į Londoną.

Agnė Dovydaitytė ir Petras Jarašūnas

2024 metų LSA lietuviško vyno ir midaus čempionatas 68

Čempionato rezultatai

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

8

Lietuvos vynininkystės faktai ir naujienos

POPULIARIAUSIOS VYNUOGĖS LIETUVOJE: LVA IR LSA LIETUVIŠKO VYNO ČEMPIONATO STATISTIKA Lietuvos vynuogininkų asociacijos (LVA), vienijančios per 70

2024 m. Lietuvos someljė asociacijos lietuviško vyno

narių, prezidento Ramūno Pilvelio iniciatyva Lietuvoje kuriamas

čempionate vynuogių vyno sudėtyje dažniausiai buvo minimos

vynuogynų registras ir žemėlapis. Lietuvos vyndarių forume

šios vynuogės:

kovo mėn. jis pasidalijo informacija apie populiariausias šalies

‘Solaris’ – 11 %;

vynuogių veisles:

‘Regent’ – 7,2 %;

‘Solaris’ – 21 %,

‘Adalmiina’, ‘St. Pepin’, ‘Varduva’ – po 6 %;

‘Souvignier Gris’ – 10 %,

‘Johanniter’, ‘Juodupė’, ‘Leon Millot’, ‘Rondo’, ‘Siegerrebe’ – po

‘Marquette’ – 8 %,

3 %;

‘Leon Millot’ – 6 %,

‘Bolero’, ‘Cabernet Cantor’, ‘ES101814’, ‘Frontenac Blanc’ – po

‘Saint Pepin’ – 5 %,

2 %;

‘Regent’ – 3 %,

kitos – 34 %.

kitos – 41 %.

Nė vienas šaltinis nėra tikslus, tačiau padės apsispręsti tiems, kurie ruošiasi pasisodinti savo vynuogyną ir nežino, kurios veislės geriausiai dera vėsiame Lietuvos klimate.

LENKIŠKO VYNO ČEMPIONATE LAIMI SAUSAS „SOLARIS“ IR „JOHANNITER“ Lenkijos someljė asociacijos kvietimu „Vyno žurnalo“ redaktorius pernai vertino baltuosius vynus lenkiško vyno čempionate. Kaimyninėje šalyje pastaraisiais metais vyno pramonė pradėjo sparčiai vystytis. Klimatui šylant, Lietuvoje galima tikėtis panašaus vynuogių veislių plėtros scenarijaus. Todėl verta stebėti, kas vyksta Lenkijoje.

Sprendžiant iš čempionatui pateiktų vynų, populiariausios baltųjų vynuogių veislės šioje šalyje rikiuojasi taip: ‘Solaris’, ‘Johanniter’, ‘Riesling’ ir ‘Rotter Riesling’, ‘Seyval Blanc’, ‘Muscat’ ir mišiniai, ‘Souvignier Gris’, ‘Chardonnay’, ‘Hubernal’, ‘Muscaris’, ‘Pinot Blanc’ ir ‘Pinot Gris’. Panašiai išsidėsto ir išdalintų medalių statistika. Tiesa, aukso ir sidabro daugiau gauna sausi vynai.

O štai pusiau sausi–pusiau saldūs renka bronzos medalius.

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

Lietuvos vynininkystės faktai ir naujienos

9

VYNDARIAMS PALANKŪS LR SEIMO SPRENDIMAI 2024 m. balandžio 23 d. LR Seimas pritarė LR Vyriausybės

•

siūloma leisti degustuoti gėrimus gamybos vietose. Iki

parengtam Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimų projektui

šiol nemokamai degustuoti gėrimus buvo galima tik

(projektas Nr. XIVP-3454(2). Už balsavo 63 Seimo nariai, prieš –

mugėse ir parodose, ir duoti paragauti alkoholinių

20, susilaikė 17 parlamentarų. Tam, kad naujos nuostatos būtų

gėrimų gamintojas galėjo tik įrengęs barą su licencija

priimtos, Seimas pagal reglamentą turės balsuoti dar kartą.

„vartoti vietoje“; •

Pakeitimai gerina Lietuvos vyno ir midaus gamintojų

iki 15 proc. alkoholio tūrio. Taigi vynu ir midumi, o ne tik

veikimo aplinką: •

alumi ir sidru, kurie tenkino dabar galiojantį draudimą –

objektyvi pažintinė, mokslinė, istorinė informacija apie alkoholinių gėrimų vartojimo būdus, gamybą, tradicijas,

ne daugiau nei 7,5 proc. alkoholio tūrio; •

pelnytus apdovanojimus nebus laikoma reklama; •

parodose ir mugėse bus leidžiama prekiauti gėrimais iki 15 proc. alkoholio tūrio. Anksčiau viršutinė riba buvo

įstatymo pataisos leidžia reklama nelaikyti ir informacijos apie alkoholinių gėrimų derinimą su maistu, alkoholinių

masiniuose renginiuose siūloma leisti prekiauti gėrimais

13 proc.; •

alkoholinius gėrimus vėl bus galima dovanoti.

gėrimų ir maisto degustacijas;

VYNUOGIŲ VYNO ETIKETĖSE PRIVALOMA SUDĖTIS, ALERGENAI IR ENERGETINĖ VERTĖ 2023 m. gruodžio 8 d. visoje ES įsigaliojo bendrųjų vyno ženklinimo reikalavimų (Reglamentas (ES) nr. 1169/2011) pakeitimai. Ženklinant vynus nuo šiol privaloma pateikti maistingumo

gas kaip iki šiol („sudėtyje yra sulfitų“) turi būti pateikiama ant butelio ar pakuotės ar prie jos pritvirtintoje etiketėje. Ženklinimo priežiūrą vykdo ir konsultuoja Valstybinė maisto

deklaraciją ir sudedamųjų dalių sąrašą. Šie reikalavimai taikomi

ir veterinarijos tarnyba. Ji pabrėžia, kad interneto svetainėje, į

tik naujai gaminamiems vynams, o esamomis vyno, pagaminto

kurią veda QR kodas, neturi būti pateikiama jokia kita pardavimo

ir paženklinto iki 2023 m. gruodžio 8 d., atsargomis leidžiama

ar rinkodaros informacija ir jokie naudotojo duomenys nėra

prekiauti, kol tos atsargos baigsis. Reikalavimai nėra taikomi

renkami ir sekami.

vaisių, uogų, augalų vynui ir midui.

Vyno gamintojams ir platintojams ant vyno pakuotės, t. y. butelio (jei vynas parduodamas įdėtas į dėžutę – ant dėžutės ar prie jos pritvirtintoje etiketėje), privaloma nurodyti tik energinę vertę, naudojant simbolį „E“ (energija). O visą maistingumo deklaraciją (riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, angliavandenių, cukrų, baltymų ir druskos kiekiai) ir sudedamųjų dalių sąrašą galima pateikti elektroninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, naudojant QR kodą arba kitą priemonę, tačiau atspausdintos nuorodos į interneto svetainės adresą nepakanka. Informacija turi būti pateikiama lietuvių kalba.

Informacija apie alergiją ir netoleravimą sukeliančias medžia-

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

10

Garsiausias Čilės vynas

„Paradoksalu, kad akloji degustacija gali atverti žmonėms akis“ Eduardą Chadwicką kalbina Arūnas Starkus 1976 m. Paryžiaus degustacija išgarsino Kalifornijos vyną.

O 2004 m. Berlyno degustacija įrodė, kad pasaulinį lygį pasiekė ir Čilės vynas. Po dvidešimties metų klausomės jos organizatoriaus Eduardo Chadwicko ir degustuojame kultiniais tapusius jo vynus „Seña“ ir „Viñedo Chadwick“.

„Seña“ Akonkagvos slėnyje

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

Garsiausias Čilės vynas

2004 m. sausio mėn. Eduardas Chadwickas suorganizavo

„SEÑA“

degustaciją, kurioje 40 vyno ekspertų, žurnalistų ir someljė aklai vertino Čilės, Prancūzijos ir Italijos vynus, padarytus iš Bordo veislių. Degustaciją padėjo surengti Stevenas Spurier – Paryžiaus degustacijos 1976 m. iniciatorius.

11

Nenuilstantis amerikietis Robertas Mondavi nusprendė Čilėje padaryti analogišką legendinį vyną, kaip „Opus One“ Napoje.

Eduardas buvo įpusėjęs ketvirtą dešimtį, Robertas įkopęs į septintą, ir abu – savaip pilni jėgų ir idėjų. 1995 m. jie pradėjo dirbi kartu.

Pasirinko Akonkagvos slėnį dėl čia vyraujančio Viduržemio jūros klimato (sausos vasaros, lietingos žiemos), vėsinančio Humbolto srovės poveikio ir nuo Andų pučiančio vėjo. Jie rado tobulą vietą: 35 km nuo pakrantės, pajūrio kalnagūbrio apsaugota nuo perdėtos vėsos, kurią neša Humbolto srovė. Šioje žemėje anksčiau niekas neaugo, tik krūmynai. Didelius akmenis teko išvežti ir iš jų suformuoti biodinaminius koridorius – kad flora ir fauna galėtų migruoti (patys to nesiekdami jie aplenkė laiką penkiolika metų, nes grynai biodinaminiu ūkiu tapo

Eduardo Chadwick

tik nuo 2005 m.). 1998 m. buvo pasodintas vynuogynas.

Iš karto kilo mintis padaryti Čilės mišinį iš ‘Carmenere‘, ‘Cabernet Sauvignon‘, ‘Malbec‘, ‘Petit Verdot‘, ‘Merlot‘ vynuogių.

BERLYNO DEGUSTACIJOS REZULTATAI

10 ha plote buvo gana didelė dirvos įvairovė – nuo žvirgždo

Viñedo Chadwick 2000 Seña 2001 Château Lafite-Rothschild 2000 Château Margaux 2001 Seña 2000 Viñedo Chadwick 2001 Château Margaux 2000 Château Latour 2000 Don Maximiano Founder‘s Reserve 2001 Château Latour 2001 Solaia 2000

palei upę iki priemolio ir vulkaninių uolų nuolaužų ant šlaito.

Vynuogyno aukštis – 200–300 m virš jūros lygio. Todėl skirtingoms veislėms buvo galima parinkti tinkamiausią dirvą.

Mapuču ženklas logotipe – terroir simbolis. Tačiau, anot Eduardo Chadwicko, vyną jie mokosi daryti iki šiol.

Tarp 40-ies degustuotojų buvo ir šie: Andrew Catchpole’as (Daily Telegraph),Richardas Enrlichas (Independent on Sunday), Wolfgangas Fassbenderis, René Gabrielis (Weinwisser), Tatiana Gagen (Le Gourmet), Erichas Grasdorfas (Tagesanzeiger), Peteris Kelleris (NZZ am Sonntag), Martinas Lambeckas (Bild am Sonntag), Martina Malle, Jürgenas Mathäsas (Wein und Markt), Dieteris Mittleris (Cash), Peteris Moseris (Falstaff ), Jensas Priewe’as (Weingourmet), Stevenas Spurrier (Decanter), Hendrickas Thoma (Welt am Sonntag), Peteris Windingas (Vinbladet).

VYNAS

DEGUSTACIJŲ UŽRAŠAI

SUDĖTIS, DERLIAUS METAI

ĮVERTINIMAS BALAIS

Seña 1998

Granato spalva. Kvepia cigarų dėžute, kedru, prieskoniais, tabaku, mėsa, sojų padažu, balzaminiu actu. Bordo stiliaus: juntamos fermos ir grafito, vėliau našlaičių natos. Burnoje šilkinė, labai tanki tekstūra. Ilgai išliekantis, harmoningas skonis, bet vaisių jame jau ne tiek daug.

90 % CS, 5% Carmenere, 5 % Merlot.

Lietingi metai, gausus derlius.

93

Seña 2008

Rubino spalva. Juodųjų serbentų likerio, aviečių, vanilės, kavos aromatai. Gėliškas vynas su raudonųjų paprikų, našlaičių, bijūnų natomis. Vaisiškas, prinokęs vynas. Nuotabiai tanki tekstūra.

57 % CS, 20 % Carmenere, 10 % Merlot, 8 % Petit Verdot, 5 % Cabernet Franc.

Vėsus pavasaris, ilgas, vėsus sezonas.

97

Seña 2015

Violetinė rubino spalva. Labai kvapnus, su antriniu dvelktelėjimu, būdingu Grand Cru. Tobulai sunokusių juodųjų serbentų, aviečių uogienės, elegantiškas ąžuolo prieskonių, vanilės aromatas. Svarus ir vaisiškas, švelnios tekstūros.

57 % CS, 21 % Carmenere, 12 % Malbec, 7 % Petit Verdot, 3 % Cabernet Franc. Šilta sezono pabaiga, todėl ankstyvas derlius.

99

Seña 2016

Labai kompleksškas aromatas: slyvų, vanilės, brandą rodantis uogienės ir pyrago. 2016-ieji – šalčiausi metai istorijoje. Daug taninų, svarus, tankus, prieskoniškas. 22 mėn. prancūziško ąžuolo statinėse: 73 % naujų, 12 % didelių.

55 % CS, 20 % Malbec, 12 % Petit Verdot, 8 % Carmenere, 5 % Cabernet Franc.

Vėsus ir ilgas sezonas.

97

Seña 2021

Sodri violetinė spalva. Raudonų uogų, braškių, aviečių, dūmo, eukaliptų ir vanilės aromatai, ilgainiui atsiveria gėliški – našlaičių, rožių – aromatai.

Vidutinio svarumo, gaivus, vaisiškas ir labai ilgai trunkančio poskonio.

Itin smulkūs taninai.

50 % CS, 27 % Malbec, 17 % Carmenere, 6 % Petit Verdot.

Palyginti vėsūs metai.

96

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

12

Garsiausias Čilės vynas

VIÑEDO CHADWICK

vynas. Bet ne visi norėjo tai pripažinti. Po pirmosios, pasaulio

Chadwicko vynuogynas (Viñedo Chadwick) pasodintas Eduardo tėvo, žymiausio Čilės polo žaidėjo Don Alfonso Chadwicko treniruočių lauke Maipo slėnyje, vos 5 km nuo Andų esančiame Puento Alte (636–640 m virš jūros lygio). Upės slėnio dirvožemis labai akmeningas, jame daug kalkakmenio. Primena Bordo, tiksliau, Pesaką Leonjaną. Todėl Eduardas, 1992 m. gavęs tėvo palaiminimą, čia sodino ‘Cabernet Sauvignon‘. Šiltos dienos ir vėsios naktys, rytais nuo Andų dvelkianti vėsa ištęsia vynuogių vegetacijos laikotarpį, todėl formuojasi ir intensyvus aromatas, ir labai švelnios tekstūros taninai, o rūgštis niekur nedingsta.

Jau 9-ajame XX a. dešimtmetyje Čilėje buvo daromas geras

nuomonę pakeitusios degustacijos Berlyne, 2004 m. įvyko analogiškos degustacijos kitose šalyse, kur vyną vertino Londono, Niujorko, Tokijo vyno ekspertai ir someljė – Čilės vynas visur buvo įvertintas puikiai. 2012 m. Eduardas organizavo vertikaliąsias „Seña“ vyno degustacijas: buvo aklai lyginami 5 vynmečių „Seña“ vynai su „Sassicaia“, „Ornelaia“, „Château Margaux“, „Château Lafite-Rothschild“, „Château Latour“, „Château Mouton-Rothschild“ vynais. Ir vėl jo vynas skynė pergales Londone, Ciuriche, Taipėjuje, Honkonge, Seule, Šanchajuje. „Todėl dabar reikia judėti toliau, – apibendrindamas baigia pokalbį Eduardas Chadwickas. – Tiesiog mėgaukimės Čilės didingumu. Ir jokių aklųjų degustacijų!“

„Vinedo Chadwick” Maipo slėnyje

VYNAS

DEGUSTACIJŲ UŽRAŠAI

SUDĖTIS, DERLIAUS METAI

ĮVERTINIMAS BALAIS

Viñedo Chadwick 2000

Granato spalva. Kvapnus: kedras, cigarai, nokios avietės ir šiek tiek juodųjų serbentų. Gaivus, labai harmoningas, elegantiškas, aksominių, vidutinio smulkumo taninų.

Drėgna žiema ir vėsus, ilgas augimo sezonas.

96

Viñedo Chadwick 2014

Violetinė rubino spalva. Raudonų uogų, vanilės aromatas. Elegantiškas, šilkinės tekstūros ir labai ilgai trunkančio skonio. Antrinių pumpurų derlius.

Vėsus, ilgas augimo sezonas.

97

Viñedo Chadwick 2018

Raudonų uogų aromatas: vyšnių, braškių, pradėjusių nokti juodųjų serbentų. Aksominių taninų, gaivus ir svarus. Ąžuolas puikiai integruotas: 80 % naujų statinių, 20 % didelių.

97 % CS, 3 % PV. Idealios sąlygos. Geriausi metai.

97

Viñedo Chadwick 2021

Kiek uždaresnis aromatas: raudonų uogų, aviečių ir juodųjų serbentų, našlaičių su saldžiais, tamsiais ąžuolo statinių prieskoniais. Gaivus, harmoningas, ilgai išliekančio poskonio, šilkinių taninų ir elegantiškas.

Palyginti vėsūs metai, ilgas augimo sezonas.

98

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

Kelionių agentūra „Glotera“

13

Kelionės Provanso mistikos persmelktais rožinio vyno takais Aivaras Ventis Prancūzija žino, kaip nustebinti. Tačiau nė vienas iš 22 regionų neatima žado taip, kaip Provansas. Įsimylėti jį paprasta, o iš viešnagės grįžę pirmiausia turbūt minės gamtos įstabumą. Vakaruose teka kruizais išraizgyta Ronos upė, pietuose – Viduržemio jūra, šiaurinę dalį įrėmina neaprėpiamos alyvmedžių giraitės, o rytai atsitvėrę snieguotais Alpių kalnais. Ir tai tik maža dalis grožio: turistai aikčioja žvelgdami į tarpeklius, stebisi rožinėmis Kamarago druskų kasyklomis, levandų laukais ir saulėtais paplūdimiais.

R

egionas išsaugojo ne tik garsiuosius menininkus įkvėpusius kraštovaizdžius, bet ir seną dialektą, papročius bei tradicijas.

Viena plačiai pagarsėjusių tradicijų – rožinio vyno gamyba.

Statistika iškalbinga: prancūzai didžiausi jo gamintojai ir vartotojai.

O Provansas, be abejo, šio svaigaus gėrimo epicentras. Keliaudami po šalį nustebsite, kiek daug veidų gali turėti šis vynas. Skoniui įtakos turi tiek gamybos būdas, tiek gamtinės sąlygos, kuriose auga vynuogės.

CÔTES DE PROVENCE Rytinėje dalyje nusidriekusi Côtes de Provence apeliacija, kuri dalinama į keletą mažesnių. Dalyje dirvožemio gausu kvarco, subtiliai veikiančio vynuogių skonį: iš jų gaunamas produktas ne toks rūgštus ir skaidrus. Kita dalis – vulkaninės kilmės dirvožemis, idealiai tinkantis išskirtinei ‘Tibouren’ vynuogių veislei. Ragavę šių vynų tikina, kad

REKLAMA

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

14

Kelionių agentūra „Glotera“

jaučiamas sūrokas persikų, braškių bei kitų vaisių prieskonis. Dar vie-

laikomas daugiausiai „Michelin“ žvaigždučių sukaupusiu kulinarijos

noje provincijos dalyje dirvoje randama skalūno. Žemė palanki laisvai

genijumi. Kadaise užklydęs į XVIII a. užeigą, jis ja taip susižavėjo, kad

augančioms prieskoninėms žolelėms, kurių aromatą „susiurbia“ čia

nusprendė įsigyti bei prikelti naujam gyvenimui.

augančios vynuogės, o vėliau jį galima pajusti savo taurėje.

Vynuogynų, kiparisų ir šimtamečių alyvmedžių giraičių apsup-

Viešint Côtes de Provence apeliacijoje būtina aplankyti vyninę

tyje įsispraudęs „l’Abbaye de la Celle“ yra tikras ramybės uostas.

„La Mascaronne“. Jūsų laukia romantiški vakariniai pasivaikščio-

Užtenka sustoti vos dienai, ir vėl sugrįžta ramybė ir milžiniškas

jimai vynmedžiais ir alyvmedžiais apaugusiais takais, jauki namų

noras džiaugtis gyvenimu. Subtiliu jaukumu dvelkiančioje viloje

biblioteka, baseinas, vietinis maistas ir, aišku, čia pat daromas

jus nustebins ypatingas maistas ir prie jo derinami rožiniai vynai iš

vynas. Šios vyninės pasididžiavimas – „Château La Mascaronne

kaimynų vyndarių.

Rosé“. Gurmanų labai palankiai vertinamas gėrimas prie pietų stalo patiekiamas ir

COTEAUX - D’AIX – EN - PROVENCE

jaunas, bet ryškiausias skonio savybes atskleidžia po kelerių metų brandinimo.

Tai vakarinė Provanso dalis, kurios krašto-

Pasiruoškite saldžiam, šviežiai prinokusių

vaizdžius taip pamilo tapytojas Paulis Sezane’as.

vaisių poskoniui.

Čia vyrauja Viduržemio jūros regionui būdingas

Tiesa, „La Mascaronne“ priklauso išskir-

klimatas: per metus saulė šviečia per 3 tūkst. va-

tinių kelionių mėgėjams puikiai pažįsta-

landų, o iškrintančių kritulių kiekis ypač mažas.

mam Micheliui Reybier. Jo vardas taip pat

Akmenuotas molis, žvyras, kalkakmenis – dirva,

minimas, kai kalbama apie 5 žvaigždučių

subrandinanti šiose vietose vynui naudojamas

viešbučius „La Reserve“ (vienas jų – „La

uogas.

Réserve Ramatuelle“, įsikūręs šalia garsiojo

Tikri vyno žinovai šios provincijos vyną

Sen Tropezo, vos valanda kelio nuo šių

atskirtų vien iš šviesios rožinės spalvos,

vynuogynų) ar „Jeeper“ šampaną.

primenančios blyškius ličius ar persikus. Burnoje juntamos gėlių natos, citrusinių vaisių, saldžių prieskonių skonis. Sakoma, kad tokie vynai

COTEAUX VAROIS

puikiai malšina troškulį.

Provanso vidurinioji dalis, žemėla-

Kelionę po šį regioną derėtų užbaigti aukštai

piuose įprastai žymima žalia spalva ir vadinama Coteaux Varois

ant kalvos įsikūrusiame prabangiame ir labai stilingame „Chateau

(Koto Varua). Palyginti nedidelėje teritorijoje įsikūrusios beveik 80

La Coste“ viešbutyje. Kiekvienas sodais apsupto 28 vilų komplekso

vyninių.

statinys turi po erdvią terasą, iš kurios atsiveria vynuogynai. Parkai

Teritorija labiausiai išsiskiria kalnuotu reljefu. Vynuogės auginamos ne žemiau nei 350 m aukštyje, tačiau kartais vynuogynai

džiugins į kraštovaizdį integruotomis žemės meno instaliacijomis, o uždarose erdvėse gausu dailės kūrinių.

iškyla ir į 500 m aukštį virš jūros lygio. Visgi jūros vėjo augalai gauna

Kalbama, kad vyndarystės tradicijos čia siekia dar romėnų

mažai, nuo jo saugo natūraliai susiformavusios uolėtos sienos. Dėl

laikus, apie kuriuos detaliai pasiruošę papasakoti vietiniai gidai.

geografinių ypatumų susiformuoja žemyninis klimato tipas: švelnūs

Jei leisitės į šį skonių nuotykį, būtinai paragaukite čia geriausiu

rudenys ir pavasariai, ypač karštos vasaros ir atšiaurios žiemos. Tai

laikomo vyno „Grand Vin Rosé“. Šis gėrimas pasižymi kaulavaisių

dar ne viskas – dirvožemyje randama kalkakmenio ir kalkingo mo-

aromatu, sumišusiu su anyžių natomis. Vietiniai būtinai primins,

lio. Čia auginamos keleto skirtingų veislių vynuogės. Dėl gamtinių

kad šis vynas geriausiai dera su jūrų gėrybėmis, ir čia pat pasiūlys

sąlygų įvairovės vienos jų vynams suteikia lazdynų riešutų, kitos

paragauti kepto aštuonkojo ar žuvies vėrinukų. Tiesa, maistas jus

vaisių, gėlių ar net anyžių skonio.

maloniai nustebins. Nieko keisto, kai už virtuvės vairo stovi tokie

Coteaux Varois apeliacija turistams turi daug ką pasiūlyti, tačiau

meistrai, kaip šešių „Michelin“ žvaigždučių restorano savininkė

mes rekomenduojame apsistoti viešbutyje „l’Abbaye de la Celle“.

Helene Darroze ar argentinietis virtuvės šefas ir rašytojas Francis‘as

Jis priklauso garsiajam virtuvės šefui Alainui Ducasse’ui, kuris

Mallmanas.

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

REKLAMA

NEĮMANOMA PALIKITE MUMS

Autorinės patirtys uždaram keliautojų ratui W W W.GLOTE R A.LT

16

Burgundija

Kas tas Pomaras ir kas ta Volnė, arba Vynas, kurio ieško visi Rasa Starkus

Pommard

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

Burgundija

17

Volnay

NEĮDOMIOJI, BET SVARBI TEORINĖ DALIS – SKAITYTI BŪTINA,

tampa elegantiška, užpildanti burną minkštais taninais. Kalbant

JEI NORIT ŽINOTI…

apie jauno Pomaro vyno spalvą, dažnai cituojamas Victoras

Nors Burgundija kai kam gali atrodyti monotoniška (dominuoja dvi veislės, klimatas minimaliai keičias iš šiaurės į pietus, vyno darymo procesai panašūs) – realybė yra kiek kitokia. Šiame regione vyno įvairovė didesnė, nei galėtum įsivaizduoti. Žinoma, stilių skirtumai gali būti subtilūs, tačiau jie pastebimi. O kai kada net ir labai ryškūs. Kad tuo įsitikintume, palyginkime dviejų gretimų Kot de Bono (Côte de Beaune) regiono komunų – Pomaro (Pommard) ir Volnė (Volnay) – vyną. Šių dviejų komunų vynuogynai driekiasi apie 11 kilometrų.

Vynuogynai išsidėstę neaukštuose šlaituose, atsisukę į pietus bei pietryčius. Auginamos tik ‘Pinot Noir‘ vynuogės. Tačiau vynas, daromas šiose dviejose komunose, skiriasi kaip diena ir naktis.

Ir tai geriausias pavyzdys, kaip kiekviena mažiausia detalė, kiekvienas gamtos ir klimato niuansas gali paveikti vyno stilių.

Pomaro komuna prasideda iškart už Bono miestelio ir driekiasi į pietus, link Volnė. Jos plotas 341,66 ha, iš kurių 115,62 ha užima 28 Premier Cru vynuogynai. Per metus čia vidutiniškai padaroma 10,915 hl vyno, 3,662 hl yra Premier Cru lygio.

Dažniausiai minimi vynuogynai yra Les Rugiens (tiek Haut, tiek Bas) ir Les Epenot (Grands ir Petits bei Clos des Epeneaux). Būtent šių vynuogynų, tiksliau, dalies jų, kokybę ir svarbą pastaraisiais metais vyndariai stengiasi įrodyti INAO, kad gautų Grand Cru statusą.

Iš visų Kot de Bono vynuogynų Pomaro vynas visuomet išsiskiria savo sodria spalva, kompleksiška aromatų ir skonių įvairove, tvirtesne taniniška struktūra, kuriai atsiskleisti reikia daugiau laiko. Intensyviai mėlynos ir prinokusių vyšnių spalvos vynas bręsdamas keičiasi: juodų uogų, gervuogių, vyšnių, prinokusių slyvų aromatus keičia kompleksiškas odos, šokolado, juodųjų pipirų aromatas. Tuo pat metu skonis švelnėja, struktūra

Hugo, kuris šio vyno spalvą apibūdino kaip „nakties ir dienos mūšį“. Šis apibūdinimas atskleidžia ir paties vyno brandos stilių – kaip lėtą šviesos ir energijos proveržį iš sustingusio, tvirto, ramaus kūno. Sakoma, kad artimiausias Pomaro vynui yra Ževrė Šamberteno (Gevrey Chambertain) vynas.

Jau nuo viduramžių Pomaro komuna buvo laikoma Burgundijos vyno crème de la crème, su kuria buvo lyginamos visos kitos. Pommard AOC buvo viena pirmųjų 1936 m. patvirtintų Burgundijos augaviečių. Skirtingai nuo kaimynų, Pomaro dirvožemis pasižymi ypatingu daugiasluoksniškumu. Giliausias sluoksnis – Juros periodo sąnašos, kiek aukštėliau – molis ir kalkakmenis su uolienomis, pagerinančiomis dirvožemio laidumą vandeniui. Nors vynuogynai yra išsidėstę kiek žemiau nei Volnė komunos, aukštesnėse vietose vis dar randama Juros periodo mergelio su rudu kalkakmeniu. Labai svarbu paminėti, kad skirtingose vietose randama ir geležies, kuri daro didelę įtaką čia augančioms vynuogėms bei iš jų daromam vynui.

Norėtųsi paminėti keletą Pomaro Premier Cru vynuogynų – Les Rugiens ir Les Epenots. Les Rugiens vynuogynuose labiau vertinama vadinamoji žemutinė dalis (Bas), kurios dirvožemyje randama daugiau geležies, suteikiančios šios vietos vynui išskirtinės granato spalvos bei kompleksiško tvirtumo. Apie Les Grands ir Les Petits Epenots nereikėtų klaidingai manyti, kad pavadinimai nurodo vynuogynų dydį – Les Grands yra mažesnis nei Les Petits. Tai daugiau susiję su vynmedžių eilių ilgiu nei su plotu. Svarbiausias, žinoma, čia yra Clos des Epenots vynuogynas, kuris yra Les Petits Epenots teritorijoje. Tai nėra atskiras Premier Cru, tai akmenų siena apjuostas daugiau nei 5 ha vynuogynas, kuriame auga labai seni vynmedžiai. Šiam vynuogynui būdingas labai negilus viršutinis dirvos sluoksnis, po kuriuo glūdi geležies

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

18

Burgundija

Nicolas Rossignol

ir perlamutrinės plokštės (dalle nacre) liekanos. Dėl to jo vynas

giausiai Clos vynuogynų turinti komuna. Šalia Pomaro esančių

lyginamas su Les Rugiens Bas vynuogyno vynu ir yra vienas

vynuogynų vynas yra kiek sodresnis ir tvirtesnės struktūros nei

geidžiamiausių.

įprastas Volnė vynas, piečiau augančių vynuogių vynas vaisiškai

Visai šalia Pomaro, kiek piečiau ir aukščiau, šlaituose auga

elegantiškas ir stilingas. Vieni garsiausių Volnė komunos Premier

Kot de Bono regiono Volnė komunos vynuogynai. Tačiau „Pinot

Cru yra Clos des Chenes ir Taillepieds su šalia esančiais Caillerets

Noir“ vynas čia jau visai kitoks. Volnė vynas nuo seno buvo laiko-

bei Champans. Istoriniuose šaltiniuose visi jie minimi jau XII a.,

mas lengviausiu, jam būdingi subtilūs aromatai bei elegantiška

bet ne visi buvo įvertinti iki šių dienų, nes tik XX a. pabaigoje

struktūra su kiek daugiau rūgšties. Spalva gali varijuoti nuo

vynuogės pradėjo sunokti taip, kad vynas tapo labiau subalan-

skaidraus rubino link šviesaus granato, arba, kaip ji seniau buvo

suotos, pastebimai aksominės tekstūros. Šių vynuogynų šlaitai

vadinama, kurapkos akies. Būdamas jaunas, vynas jau atskleidžia

gan statūs ir atsigręžę į pietus bei pietryčius. Dirvožemis juose

gėliškus, uogiškus, vyšnių aromatus, bręsdamas (beje, greičiau

kiek skiriasi: Clos de Chenes dominuoja Juros periodo kalkakme-

nei Pomaro vynas) įgyja prieskoniškų, džiovintų slyvų ar net

nis su mergeliu paviršiuje, Taillepieds kiek statesnis, dominuoja

žvėrienos aromatų. Nors Volnė vynas dažnai apibūdinamas

kaklkakmenis su moliu. En Champans labiau būdingas sąnašinis

kaip elegantiškas, „moteriško“ stiliaus vynas, priklausomai

dirvožemis giliau ir kalkakmenis su mergeliu paviršiuje. O štai

nuo skirtingo dirvožemio įtakos, jis gali būti ir kiek svaresnis,

Caillerets vynuogyne, kaip galima tikėtis jau vien iš pavadinimo,

išraiškingesnis.

paviršius nusėtas įvairaus dydžio akmenukais, kurie ir drenuoja

Volnė vynuogynai užima apie 222 ha, iš kurių 133 ha sudaro juose esantys 29 Premier Cru vynuogynai. Tai viena iš dau-

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

dirvą, ir atspindi šilumą.

Burgundija

ĮDOMIOJI PRAKTINĖ DALIS – SKAITYTI VERTA, NES PADĖS

koncentracija yra tokia puiki, kad nė spausti jų labai nereikia.

SUPRASTI

Kiek naujo ąžuolo? Tik tiek, kad padėtų vynui ramiai bręsti

Kad ir kiek stengtumeisi aprašyti Burgundijos vyno stilių, jį veikiantį klimatą, dirvožemį, žmogaus darbą, aiškiausiai apie jį kalba patys vyndariai. Paklausius Nicolas Rosignolio, vieno rimčiausių Pomaro ir Volnė vynų puoselėtojų, pasidaro kur kas aiškiau. Anksčiau dirbęs tiek tėvo, tiek savo ūkiuose Nicolas galiausiai tapo atsakingas už visus vynuogynus, kurie sudaro apie 14 ha. Gal nebūtų tiek daug, jei tuose hektaruose, be vynuogių, auginamų baziniam vynui, nebūtų 13 Premier Cru plotų, kurių kiekvienas turi savo charakterį ir savo kaprizus, prie kurių reikia taikytis vyndariui. Perskaitėte teisingai – taikytis prie kaprizų, o ne juos suvaldyti. Štai jums kelios Nicolas Rossignolio mintys. „Kad ir kur būtumėte Burgundijoje, kad ir kokio mažumo plote stovėtumėte, Pomare, Volnė, Ževrė Šambertene svarbiausia yra dirvožemis, jo paviršinio dirvos sluoksnio storis ir tai, kas giliau. Tai yra ‘Pinot Noir‘ išraiška, tai yra jos energija.“ „Dabar derliaus rūšiavimo stalas tapo dar svarbesnis gaminant raudonają burgundiją. Anksčiau mes išrinkdavome lapus, sraiges, neprinokusias ar supuvusias vynuoges. Šiandien reikia atskirti ir pernokusias uogas, kad nesuteiktų nereikalingo skonio ir aromato. Nes tai burgundija, tai subtilu.“ „Kasmet naujas derlius, kasmet vis kitas uogų nokumas.

Todėl tenka priimti vis naujus sprendimus. Ar atskirsime šakeles nuo uogų ar paliksime? Jei uogos pakankamai prinokusios ir energijos uogose užtenka, kam mums tos šakelės? Kiek naudosime išspaustų sulčių, kiek laisvai tekančių? Pastaruoju metu nekreipiame dėmesio – naudojame viską, nes prinokusių uogų

19

išlaikant vaisiškumo, minerališkumo ir struktūros balansą. Kada atiduosime jums? Tada, kai manysime, kad jis jau pasiruošęs jus nustebinti.“ „Mes įpratę kasmet ieškoti to paties stiliaus „Pinot Noir“. Bet pamirškime tai. Tai ir įdomu, kad kasmet tos pačios vynuogės tame pačiame vynuogyne gali būti visai kitokios. Pomare 2017-ieji – klasikiniai „Pinot Noir“ metai: ne tokia intensyvi spalva, daugiau gaivos ir rūgšties, 2018-ųjų vynas primena „Syrah“: tamsesnis ir įvairesnės tekstūros, kai kurie net ir jauni turi kaulavaisių ir juodojo šokolado natų; 2019-ieji daugiau „Grenache“ stiliaus: prinokusių raudonų uogų ir vaisių aromato su žymiu taninų ir rūgšties kiekiu. O štai 2020-ieji ne vienam pateikė staigmeną: ypatingai šilti metai subrandino sodraus, prinokusių juodų uogų kvapo ir skonio derlių, primenantį „Malbec“. Gal tai ir per stiprūs palyginimai, bet manau, kad jie atspindi galimus skirtumus.“ Pabaigoje norėčiau pridurti, kad man Burgundija visuomet liks „neišmoktų pamokų“ regionas. Ir ne todėl, kad nebandžiau, galbūt todėl, kad ilgainiui supratau, jog tai neįmanoma. Tad lieka mėgautis, stebint, kaip naktis keičia dieną, kaip sniegą keičia pumpurai, o pumpurus žaluma, kaip nurimus vėjui išlenda saulė.

Burgundijos nereikia teisinti, ją reikia mylėti. Juolab kad, kaip sakė mums išsiskiriant Nicolas, „atrodo, kad tu gėrei savo tėvo vyną, jis gėrė savo tėvo vyną, bet staiga atėjo karta, kuri išgėrė visą vyną, ir dabar turi pirkti vyną, kurį galėtumei pats gert… “ Burgundija – tai dar vienas regionas, kurio vyno ieško visi.

Nes verta!

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

20

Sakė

Sakės stiliai ir terroir Martynas Pravilonis

Šių metų sausio pabaigoje JSS (Japan Sake and Shochu Makers Association) kvietimu turėjau galimybę dalyvauti sakės edukacinėje programoje Japonijoje.

ASI someljė Tanakaya daryklos ryžių laukuose netoli Iiyamos miesto. Čia iškrenta bene daugiausiai sniego visoje Japonijoje. Autoriaus nuotrauka

D

alyvauti šioje programoje buvo pakviesti penki someljė

viską papasakoti viename straipsnyje būtų be galo sudėtinga.

iš skirtingų pasaulio šalių: Korsikos someljė asociacijos

Šį kartą norėčiau apžvelgti porą aspektų, kurie pasirodė

prezidentė Sophie Mirande Hélène, geriausia jaunoji Prancūzijos

svarbūs tiek patiems japonams, tiek mums, besistengiantiems

someljė Julie Marie Wodecki Pauline, 2022-ųjų geriausia Šiaurės

pažinti šį turtingos kultūros ir itin kompleksišką gėrimą. Tai sakės

bei Pietų Amerikos someljė Valeria Maria Gamper, Naujosios

regioniškumas, kurį galime lyginti su terroir plačiąja prasme, bei

Zelandijos someljė čempionas Andrea Martinis bei aš.

jos stilių įvairovė.

Kelionė truko kiek daugiau nei savaitę, o jos metu aplankėme šešias sakės daryklas, taip pat koji, miso gamintojus bei keletą kitų tradicinių Japonijos amatų atstovų Aičio, Jamanašio bei Nagano prefektūrose.

ŽVILGSNIS Į PRAEITĮ, DABARTĮ BEI ATEITĮ. ŠIEK TIEK SKAIČIŲ Nuo sakės atsiradimo Japonijoje praėjo apie 2500 metų, ir per tą laikotarpį ji tapo neatsiejama japonų kultūros dalis.

Programos tikslas buvo giliau supažindinti someljė su sake,

Pirmieji rašytiniai šaltiniai mini, jog sakė reguliariai pradėta

skirtingais jos stiliais, gamybos būdais ir ją supančiu kultūriniu

daryti VIII a. imperatoriškajame dvare. Vėliau jos centrais tapo

bei gastronominiu kontekstu. Diskusijos su JSS atstovais, sakės

šventyklos ir vienuolynai, o XVII a. sakės gamyba bei prekyba tapo

darytojais ir tarpusavyje sukosi apie jos įvairovę, patiekimo ypa-

plačiai išsivysčiusia industrija, kurią XIX a. antroje pusėje sudarė

tumus, terroir ir šio gėrimo vietą Vakarų pasaulyje, žinių apie jį

30 tūkst. sakės daryklų, išsibarsčiusių po visą šalį. Iki pat XX a. aš-

sklaidą. Tai buvo informacijos bei įspūdžių kupina patirtis, todėl

tuntojo dešimtmečio sakė buvo svarbiausias alkoholinis gėrimas

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

Sakė

21

Iiyama ir Macumotas – skirtingose kalnų pusėse esantys miestai tą pačią dieną. Klimatas – tik dalis sakės terroir. Autoriaus nuotrauka

Autoriaus nuotrauka

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

22

Sakė

Sakės gamybos etapai Katokichibei Born darykloje. Arūno Starkaus nuotraukos

Japonijoje, sudaręs 80 proc. visos alkoholio rinkos. Sparčiai kylant

kategorijų, sakės nuperkama kaip niekada daug, ir ji sudaro vis

šalies ekonomikai ir tobulėjant technologijoms bei gamybos

didesnę prekybos dalį. Jos eksportas į užsienio šalis augo 14 metų

procesams sakės kokybė smarkiai išaugo, ir atsirado sakės su

iš eilės, dažnai dviženkliais skaičiais, ir 2023-iaisiais jo vertė buvo

ypatingos kokybės nuorodomis (Tokuteimeisho-shu). Vartoto-

1,8 kartus didesnė nei 2019-aisiais bei siekė apie 41 mlrd. jenų.

jams imant labiau vertinti kokybę nei kiekybę jie ėmė domėtis

Nuo 2010-ųjų iki 2020-ųjų sakės eksporto vertė išaugo 183 proc.

regioniniais sakės stiliais bei prekių ženklais. Ieškant naujų, įdomių skonių atsirado ir sakės turizmas. Visgi, nepaisant šio sakės aukso

Tad nieko nuostabaus, jog Japonijos nacionalinio gėrimo gamintojai ir JSS vis didesnį dėmesį skiria užsienio rinkoms

amžiaus, nuo 1990-ųjų jos vartojimas ir gamybos apimtys palaips-

stengdamiesi supažindinti alkoholio vartotojus bei profesio-

niui ėmė mažėti. XX a. viduryje Japonijoje veikė šiek tiek daugiau

nalus su sakės subtilybėmis ir drauge padaryti šį gėrimą labiau

nei 4 tūkst. sakės daryklų, o 2020-aisiais jų tebuvo 1720 – sakės

suprantamą. Neretai įkvėpimas atkeliauja ir iš vyno pasaulio

rinkos dalis nukrito iki 7 proc. Ir nors sakės Japonijoje vartojama

– būtent jo įtaka juntama kai kuriose sakės srityse, kurias ir

gerokai mažiau nei anksčiau, aukštos kokybės, ginjo ir daiginjo

panagrinėsime plačiau.

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

Sakė

23

pirkėjai, išlaikantys tokias mažas sakės daryklas, kad jų daromos sakės nerasite už jų prefektūros ar net miesto ribų, nors ji gali būti apdovanota gausybe medalių nacionaliniuose sakės konkursuose. Šiuo atžvilgiu galime matyti nemažai sąsajų su vyno pasauliu bei mūsų terroir supratimu. Tačiau svarbu paminėti, jog net ir renkantis vietines ryžių veisles bei naudojant tą patį vandenį, greta įsikūrusių daryklų sakės gali skirtis kaip diena ir naktis, nes kiekvienas meistras gamindamas sakę priima daugybę smulkių sprendimų, kurie ir lemia galutinį rezultatą. Pavyzdžiui, jis sprendžia, kokiu būdu bus ruošiami koji ryžiai, kokios mielės bus naudojamos, kaip vyks fermentacija, brandinimas, filtravimas ir panašiai.

Norėdami atsakyti į klausimą, ar sudėtingame sakės gamybos procese galima išskirti bendrų

Sakės eksportas pastaraisiais metais padvigubėjo. Šaltinis JSS.

sakės regioniškumą lemiančių faktorių, Japonijos SAKĖS TERROIR Viena iš tokių sričių – sakės regioniškumas. Dažnam pradedančiam domėtis sake kyla klausimas, kaip ją skirstyti, kategorizuoti ir ar sakė bei jos stilius skiriasi, priklausomai nuo gamybos vietos. Kalbant apie vyną, jis neatsiejamas nuo vietos, kur auga jam skirtos vynuogės ir kur jis daromas. Visa šiuolaikinio vyno koncepcija yra glaudžiai susijusiu su konkrečiu jo gamybos regionu, ten vyraujančiu dirvožemiu, klimatu, vynuogėmis ir vyndarystės tradicijomis. Mes turime net atskirą terminą tam nusakyti – terroir. Tai tapo natūralia vyno pasaulio dalimi, nesvarbu, ar mes kalbėsime apie istorinius Senojo Pasaulio vynuogynus, ar neseniai gimusius Naujojo Pasaulio regionus.

Vis dėlto sakės regioniškumas ir terroir didžia dalimi vis dar yra filosofinių diskusijų objektas ir klausimas, į kurį bando atsakyti tiek sakės darytojai, tiek juos vienijančios organizacijos, kaip JSS ar Nacionalinė mokesčių agentūra (National Tax Agency).

Pastaroji 2005-aisiais sukūrė pirmąją sakės geografinę nuorodą Hakusan Išikavos prefektūroje. Taisyklėse numatyta, jog sakė su šia nuoroda turi būti daroma naudojant vietinį Hakusano miesto vandenį ir daroma bei, reikalui esant, brandinama šiame mieste.

Panašiai vėliau apibrėžti ir kiti regionai su geografinėmis nuorodomis – jų šiuo metu yra 15. Ir nors daugelis sakės gamintojų

nacionalinė mokesčių agentūra bei gamintojų organizacijos rengia lyginamąsias sakės degustcijas bei diskusijas.

Tokioje degustacijoje teko dalyvauti ir mums, someljė, pirmąją vizito Japonijoje dieną. JSS būstinėje Tokijuje mums buvo pateiktos 33 sakės iš 11 geografinę nuorodą turinčių regionų, kurias turėjome aprašyti. Tikslas – pamatyti, kaip sakę vertina vakariečiai someljė ir galbūt išskirti bendrus viename regione daromų sakių bruožus. Užduotis pasirodė sudėtinga, nes net vieno regiono sakės skyrėsi naudojamų ryžių veislėmis ar jų poliravimo laipsniu bei gamybos būdais. Visgi pora regionų turėjo aiškų identitetą: visos trys pateiktos Yamagata nuorodą turinčios sakės buvo junmai daiginjo kategorijos ir pasižymėjo itin švariais vaisių, gėlių bei jogurto aromatais, minkšta, elegantiška struktūra. O štai Niigata sakės patvirtino, kad regionas garsėja itin sausu, švariu ir gaiviu stiliumi, dar vadinamu tanrei karakuchi. Visos trys šios prefektūros sakės buvo gana neutralaus, minerališko ir šiek tiek grūdinio aromato bei visiškai sauso, umamio kupino skonio.

Galutinė išvada po degustacijos ir diskusijų: saugomų geografinių nuorodų sistema Japonijoje vis dar labai nauja.

Pirmieji žingsniai žengti, bet laukia dar daug darbo ir tyrinėjimų siekiant aiškiai apibrėžti kiekvieno regiono sakės identitetą neprarandant skirtingų gamintojų unikalumo.

pabrėžia vietinio vandens svarbą sakės kokybei bei stiliui, yra

RYŽIŲ POLIRAVIMO LAIPSNIS ATSKLEIDŽIA MARGĄ

manančių, jog to nepakanka norint apibrėžti konkretaus regiono

SAKĖS PASAULĮ

terroir. Tokios sakės daryklos, kaip „Daishinshu“ iš Macumoto miesto Nagano prefektūroje, itin didelę reikšmę teikia ryžių kilmei. Anksčiau ryžius pirkdavę biržoje, dabar „Daishinshu“ visą žaliavą sakei įsigyja iš vietinių ūkininkų, su kuriais yra sudarę ilgalaikes sutartis ir glaudžiai dirba ištisus metus. Pasak „Daishinshu“ prezidento Ryuichio Tanakos, gamtos pajauta bei vietinės ryžių veislės ir tvarus jų auginimas yra taip pat svarbu, kaip ir gero vandens šaltinis norint daryti sakę, perteikiančią Macumoto apylinkių ir Nagano prefektūros kultūrą.

O štai kitoje kalnų pusėje įsikūrusios „Tanakaya“ daryklos, darančios „Mizuo“ sakę, savininkui Ryutai Tanakai svarbu ne tik vietiniai ryžiai bei vanduo, bet ir tai, kad sakės daryklos vyriausiasis meistras toji bei jo komandos nariai būtų vietiniai Iijamos miesto bei apylinkių gyventojai, gerai pažįstantys čia vyraujantį klimatą, vietinę virtuvę bei gyventojų skonį. Nes būtent jie yra nuolatiniai

Greta sakės terroir šios programos metu daug dėmesio buvo skirta skirtingiems sakės stiliams bei juos lemiantiems gamybos būdams.

Nuo 9-ojo dešimtmečio Japonijoje ėmė sparčiai populiarėti kvapnios, vaisiškos itin švaraus skonio ginjo ir daiginjo sakės iš smarkiai nupoliruotų ryžių. Poliravimo laipsnis, kitaip seimaibuai, tapo vienu svarbiausių sakės stiliaus ir kokybės aspektų. Tad nieko nuostabaus, jog Japonijos nacionaliniam gėrimui vis labiau plintant už savo gimtinės ribų paprasčiausias būdas užsieniečiams paaiškinti sakės kokybės bei kainų skirtumus buvo būtent ryžių poliravimo laipsnis: kuo labiau nušlifuoti ryžiai sakės gamybai (kuo mažesnis seimaibuai procentas), tuo aukštesnė jos kokybė bei švaresni aromatai ir skonis. Pagal šį parametrą sakė yra skirstoma į futsu-shu, arba kasdienę sakę, kuriai nėra taikomi ryžių poliravimo reikalavimai, bei sakę su specialia nuoroda (jun-

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

24

Sakė

mai, honjozo, ginjo ir daiginjo). Kasdienei sakei šiuo metu ryžių seimaibuai nėra reglamentuojamas, bet tradiciškai būdavo 70 proc. arba mažiau. O štai ginjo kategorijos sakėms ryžiai privalo būti šlifuojami iki 60 proc., daiginjo – 50 proc.

Laikui bėgant, sakės gamintojai ir edukatoriai ėmė kalbėti, jog ryžių poliravimo laipsnio nebepakanka norint paaiškinti ir perteikti visą margą sakės pasaulį, kurio įvairovė pastaraisiais metais tampa dar didesnė. Vis daugiau gamintojų iš naujo atranda istorinius ir tradicinius sakės gamybos būdus, atgaivindami pamirštus šio gėrimo stilius. Taip pat kuria ir eksperimentuoja sukurdami naujas kategorijas, kurios įsitvirtina ir ima populiarėti.

Viena ryškiausių dabartinių tendencijų, beje, matomų ir vyno pasaulyje, – grįžimas prie tradicinių gamybos būdų, kaip kimoto bei yamahai. Šie terminai nusako daug darbo bei meistrystės reikalaujančius gamybos būdus, kuomet prieš pradedant fermentuoti ryžius juose skatinamas laukinių pieno rūgšties bakterijų dauginimasis. Skirtingai nuo plačiai naudojamo sokujo metodo, kur ryžiai tiesiog papildomi pieno rūgšties, yamahai bei kimoto gamybos būdais galima sukurti kompleksiškesnio aromato ir skonio bei tvirtesnės rūgšties sakes. Jose greta vaisiškų, pieniškų aromatų neretai atsiranda žemiškų, grybiškų, riešutiškų niuansų, kurie ypač žavi labiau patyrusius sakės mėgėjus.

Dar vienas iš praeities atgimstantis ir vis dažniau Japonijoje pastebimas sakės stilius – koshu sakė. Tai brandinta sakė, kadaise laikyta išskirtinai prabangiu produktu, tačiau populiarėjant kvapnioms, vaisiškoms ginjo sakėms tapusi reta keistenybe.

Tačiau pastaruoju metu požiūris į sakę Japonijoje tampa vis atviresnis, mažiau tikimasi standartizuoto skonio, tad ir koshu tampa dažnesnės. Šio tipo sakės nėra griežtai apibrėžtos ir gali būti brandinamos labai įvairiai – tiek didelėse talpose, tiek buteliuose, tiek vėsiai, tiek besikeičiančioje temperatūroje. Todėl nenuostabu, jog jų įvairovė plati – nuo vos gelsvų, tropinių vaisių ir vos juntamų riešutų ar karamelės natų turinčių sakių iki tamsių, kompleksiškų, grybiškų, miso bei deginto cukraus, kakavos ar kavos kvapais pasižyminčių gėrimų.

Galiausiai negalima nepaminėti naujai atsiradusios ir sparčiai tiek Japonijoje, tiek užsienyje populiarėjančios putojančios sakės.

Nors rinkoje gausu angliarūgštės pripildytų putojančių sakių, profesionalų bei sakės mėgėjų dėmesį labiausiai traukia natūraliai putojanti sakė. Šio tipo sakės gamintojai 2016 m. susivienijo ir sukūrė putojančios sakės asociaciją (Japan Awasake Asocciation), kuriai šiuo metu priklauso 33 nariai. Asociacija stengiasi reglamentuoti šį sakės gamybos būdą bei siekia užtikrinti aukštą natūraliai putojančios sakės kokybę. AWA sakė privalo būti skaidri ir turėti bent 3,5 atmosferų slėgį. Geriausios šio tipo sakės yra subtilaus vaisių, gėlių aromato, kurį kartais papildo riešutiški, skrebutiški tonai, primenantys tradiciniu būdu pagamintą putojantį vyną. Turbūt reikia paminėti, kad čia vis dar daug kūrybos, sakės gamintojai laisvai bando įvairias gamybos technologijas, tad geriausių ir įdomiausių rezultatų sulauksime ateityje.

Kelionės Japonijoje metu susidarė įspūdis, jog, nepaisant to, kad nuo senų senovės sakė yra giliai įsišaknijusi Japonijos kultūroje, ji nėra statiška ir sustabarėjusi. Veikiau atvirkščiai – nuolat besikeičianti, o ją darantys žmonės vis ieško naujų išraiškų ir būdų geriau ją pažinti. Kartais jie semiasi įkvėpimo ir Nepasterizuota ir brandinta Nama Koshu sakė. Laikyta kambario temperatūroje. Primena madeirą – kompleksiška, aromatinga ir turtingo skonio bei aromato. Autoriaus nuotraukos

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

iš mūsų, vakariečių, išlaikydami savo tradicijas bei autentiškumą.

Ir neretai kas sena bei pamiršta galiausiai atgimsta bei tampa nauju įkvėpimo šaltiniu. Visai kaip vyno pasaulyje.

„Geriausi pasaulyje alyvuogių aliejai” HALL OF FAME 100/100

26

Kokteiliai

Jei nusibodo „Margarita“...

Lukas Palubinskas Daugkartinis Lietuvos barmenų varžybų čempionas

„Margarita“ – tai neabejotinai vienas labiausiai paplitusių kokteilių visame pasaulyje, žavintis gaivumu ir paprastumu. Kokybiškos tekilos skonį jame papildo puikiai subalansuota rūgštis ir saldumas su malonia vaisiška apelsinų nata.

Tačiau net ir ikoniškoji „Margarita“ kartais gali atsibosti. Todėl pasiūlysiu keletą įdomių variantų, kurie atgaivins jūsų kokteilių repertuarą ir papildys naujais skoniais kokteilių gėrimo patirtį.

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

Kokteiliai

KAS SUKŪRĖ „MARGARITĄ“ „Margaritos“ kokteilis yra pasaulinė klasika, tačiau dėl jo kil-

AR BŪTINAS DRUSKOS KRAŠTELIS? Druskos kraštelis „Margaritos“ taurėje yra neatsiejama šio

mės vis dar ginčijamasi. Manoma, kad jis atsirado XX a. viduryje,

garsaus kokteilio dalis, bet ar jis būtinas kiekvienam gurmanui?

o kaip – pasakojamos įvairios versijos. Pavyzdžiui, kad „Mar-

Druska ne tik sužadina mūsų skonio receptorius, bet ir leidžia

garitą“ sukūrė Meksikos barmenai, siekdami išryškinti vietinės

stipriau pajusti visus kokteilio skonius. Ji subalansuoja žaliųjų

tekilos skonį. Jie eksperimentavo su skirtingais ingredientais,

citrinų rūgštį ir likerio saldumą, išryškina tekilos aromatus ir

kol galiausiai gimė šis kokteilis. Pagal kitą istoriją, „Margaritos“

užpildo burną suteikdama kokteiliui sodrumo.

receptą galėjo atsivežti į Meksiką iš kitų pasaulio vietų atvykę

Be savo funkcinių savybių, druskos kraštas „Margaritos“

barmenai ar netgi sukurti šį kokteilį per klaidą, panaudoję

taurėje yra tapęs vienu iš jos simbolių, atpažįstamų visame

tekilą vietoje jiems įprastų gėrimų: viskio, konjako, romo. Dar

pasaulyje, ir neatskiriama kokteilio išvaizdos dalimi, suteikiančia

pasakojama, kad „Margarita“ buvo sukurta kaip dalis rinkodaros

išskirtinumo. Nors druskos kraštas yra tradicinis „Margaritos“

kampanijos Jungtinėse Valstijose, siekiant populiarinti tekilą už

elementas, svarbu pabrėžti, kad jis nėra būtinas – „Margarita“

Meksikos ribų.

gali būti skani ir be jo. Mano asmeninė rekomendacija: druska

Kokteilis „Picador“, kurio receptas identiškas šiuolaikinei „Margaritai“, buvo paminėtas iki pastarosios išgarsėjimo, o tai

27

papuoškite tik pusę taurės. Taip mėgėjai galės patys nuspręsti, kaip jie nori gerti šį gėrimą.

rodo, kad pagrindinė gėrimo koncepcija egzistavo anksčiau, nei buvo oficialiai pristatyta „Margarita“.

Pavadinimas „Margarita“ yra tiesiog kokteilio „Daisy” pavadinimo vertimas į ispanų kalbą. „Daisy“ kokteilių pagrin-

KITOS „MARGARITOS“ VERSIJOS Mezcalita

dinės sudedamosios dalys – distiliatas, citrusų sultys ir likeris,

Šiame kokteilyje tradicinė tekila pakeičiama meskaliu.

taigi, jiems gaminti buvo naudojami įvairūs stiprieji gėrimai. Kai

Meskalis suteikia gėrimui stipresnio ir sudėtingesnio skonio,

pagrindiniu ingredientu tapo tekila, kokteilis pradėtas vadinti

būdingų dūmiškų ir žemiškų aromatų. „Mezcalita“ puikiai tinka

„Tequila Daisy”, o vėliau – „Margarita” (angl. daisy, isp. margarita,

tiems, kas mėgsta stipresnius ir išraiškingesnius gėrimus.

liet. „saulutė“).

Tommy’s Margarita KLASIKINĖS „MARGARITOS“ RECEPTAS

Šis kokteilis nuo klasikinės versijos skiriasi tuo, kad vietoje „Triple sec“ apelsinų sirupo naudojamas agavų sirupas. Tai dar

Reikės:

labiau išryškina agavų skonį kokteilyje bei sukuria subtilesnį

•

50 ml tekilos,

saldumą. Be to, šioje versijoje taip pat galima naudoti meskalį

•

25 ml žaliųjų citrinų sulčių,

vietoje tekilos, tai suteikia kokteiliui dar daugiau agavų skonio

•

25 ml apelsinų likerio „Triple Sec“.

ir kompleksiškumo – tikra agavų simfonija. „Tommy’s Margarita“

Pirmiausia paruoškite coupe tipo taurę: taurės kraštą patep-

tiks mėgstantiems šiuolaikiškas ir subtilias gėrimo variacijas.

kite žaliosios citrinos gabalėliu ir panardinkite jį į druską, kad susidarytų gražus ir tolygus druskos kraštelis. Taurę palikite šaldytuve arba šaldiklyje, kad atvėstų. Į kokteilių plaktuvą įdėkite ledukų, po to supilkite tekilą, šviežiai spaustas žaliųjų

Frozen Margarita Tai klasikinė „Margarita“, sumalta su ledukais iki šaltos

citrinų sultis ir „Triple Sec“. Stipriai plakite maždaug 10–15 se-

„košės“. Ši versija dažnai pagardinama vaisiais ar uogomis, pavyzdžiui, pasifloromis ar braškėmis, kurios suteikia gėrimui dar

kundžių, kad gėrimas gerai atvėstų ir susimaišytų. Atsargiai

daugiau vaisiškumo ir spalvingumo. „Frozen Margaritą“ mėgsta

supilkite kokteilį į paruoštą taurę, stengdamiesi, kad druska

vertinantys lengvesnius ir gaivius skonių derinius. Ji idealiai

nepatektų į gėrimą bei jame neliktų ledukų.

tinka karštai vasaros dienai.

Geroje „Margaritoje“ labai svarbu sudedamųjų dalių dermė ir gėrimo temperatūra. Kadangi „Margarita“ pagaminta vos iš kelių sudedamųjų dalių, kiekviena turi būti aukščiausios kokybės.

Aukštos kokybės tekila (100 proc. agavų) yra svarbiausias

„MARGARITOS“ ALTERNATYVOS Jei mėgstate saldžiarūgščius kokteilius, galite rinktis iš daugybės klasikinės „Margaritos“ alternatyvų.

„Margaritos“ komponentas, suteikiantis gėrimui daugiausia skonio ir gelmės. Šviežiai spaustos žaliųjų citrinų sultys užtikrina

Paloma

natūralų rūgštumą ir šviežumą. „Triple sec“ – saldus „Ciuraçao“

Norintiems išlaikyti ryšį su Meksikos gėrimų tradicijomis, pui-

apelsinų likeris turėtų būti kokybiškas, kad tinkamai papildytų

kiai tiks „Paloma“. Šiame gaiviame kokteilyje tekila su greipfrutų

kokteilį apelsinų aromatu, neužgoždamas subtilumo. „Margarita“

limonadu ir žaliųjų citrinų sultimis sukuria saldžiai rūgštų skonį

turi būti patiekiama šalta, kad būtų užtikrintas gaivus ir malonus

su švelniai kartoka nata. Tai itin populiarus gėrimas Meksikoje,

gėrimo pojūtis. Ledinis šaltis ne tik padeda išlaikyti gėrimo

laikomas tarsi Margaritos „seserimi“.

šviežumą, bet ir sulėtina alkoholio garavimą, dėl to galima mėgautis skonio niuansais nedominuojant alkoholiui.

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

28

Kokteiliai

Daiquiri „Daiquiri“ yra dar vienas sour šeimos kokteilis, tačiau jame dominuoja romas. Jis žavi paprastumu – tik romas, žaliųjų citrinų

Kokteilių kultūra yra nuolat besikeičianti ir labai stipriai auganti, o kokteilių pasaulis – platus ir dinamiškas. Gėrimų

sultys ir šiek tiek cukraus sirupo. Tačiau jo skonis gilus ir sodrus.

įvairovė ir prieinamumas visame pasaulyje skatina eksperimen-

Patiks tiems, kas mėgsta aiškų ir ryškų skonį.

tuoti, atrasti naujų skonių. Nereikia apsistoti ties vienu gėrimu – raginu tyrinėti ir atrasti vis naujus kokteilius, atsiduoti naujiems

Caipirinha

skonių potyriams.

„Caipirinha“ – Brazilijos nacionalinis gėrimas, pagamintas iš kačiasos (cachaça – braziliška cukranendrių degtinė), cukraus

MANO MĖGSTAMA „MARGARITOS“ VERSIJA

ir žaliųjų citrinų sulčių. Šis kokteilis yra rūgštus ir gaivus, būdingo kačiasos skonio, kiek primenančio romą, bet turinčio

Reikės:

žemiškesnių ir žalesnių natų.

•

50 ml tekilos „Calle 23 Blanco“,

•

10 ml meskalio „Monteloba Espadin“,

Sidecar

•

30 ml šviežių žaliųjų citrinų sulčių,

„Sidecar“ taip pat yra rūgščiųjų šeimos atstovas, kurio

•

15 ml „Luxard Triplum Triple Sec“,

pagrindą sudaro konjakas. Šis elegantiškas klasikinis kokteilis

•

10 ml natūralaus agavų sirupo,

išryškina konjako gilumą, o „Triple Sec“ ir citrinų sultys suba-

•

ledukų.

lansuoja saldumą ir rūgštumą. Tai puikus pasirinkimas vakarui,

Sudėtinės dalys plakamos gana ilgai, kad kokteilis būtų

dvelkiantis prancūzišku rafinuotumu.

ypatingai šaltas ir ištirptų šiek tiek ledukų. Šiame recepte susipina geriausi agavų skoniai: vaisiška tekila, dūmiškasis

Gin Daisy

meskalis ir agavų saldumas su lengvu apelsinų prieskoniu.

„Gin Daisy“ yra įdomi alternatyva tiems, kurie mėgsta džino

Rezultatas — kompleksiškas, elegantiškas ir gaivus gėrimas.

pagrindu sukurtus gėrimus. Šis kokteilis, laikomas vienu iš „Margaritos“ protėvių, yra gaivus ir aromatingas, su aiškiai jaučiamu džino skoniu ir citrusinių vaisių nata. Jis suplakamas iš džino, citrinų sulčių ir apelsinų likerio. Patiks mėgstantiems tradicinius ingredientus, suplaktus vienoje taurėje.

Agnės Dovydaitytės nuotraukos

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

Bordo

29

Kaip bręsta raudonasis 2014–2023 metų derliaus bordo Arūnas Starkus Bordo regionas išlieka svarbiausiu subrendusio raudonojo vyno tiekėju pasaulyje. Mažėjant jauno vyno išankstinės (en primeur) prekybos apimtims, didėja pasiūla vyno su brandos požymiais tiesiai iš gamintojo rūsio. Žinia, kad subrendęs bordo darosi kvapnus, kompleksiškas, švelnios tekstūros, jame geriau atsiskleidžia ir terroir ypatybės. Pasižvalgykime, kaip bręsta pastarųjų derliaus metų vynas.

Château Palmer

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

30

Bordo

Château Phélan Ségur

Château Rauzan Ségla Skinamas, rūšiuojamas, fermentuojamas 2023 m. derlius.

Château Rouget

Château Haut Bailly

2020, 2021, 2022, 2023 Apie šių derlių vyno brandą dar sunku kalbėti. 2023-ieji, 2022-ieji vis dar statinėse, 2021-ieji išpilstyti į butelius prieš pusmetį. 2020-ieji – nedidelio derliaus metai. Būta sausros, netikrosios miltligės. ‘Merlot’ nuskintas puikios kokybės. Tačiau ‘Cabernet Sauvignon’ derlių užklupo lietūs. Mažos uogos, taigi nemažai taninų.

2021-ieji buvo vėsūs ir drėgni – lengvesnio ir mažiau koncentruoto vyno metai. Nedidelis derlius dėl balandžio šalnų ir miltligė pakenkė ‘Merlot’ derliui.

2022-ieji itin karšti, sausi – keturios karščio bangos, kai temperatūra pakilo aukščiau 40 °C. Uogos labai mažos: ‘Merlot’ buvo ‘Cabernet Sauvignon’ dydžio, o pastarosios dar mažesnės. Todėl derlius bent 15 proc. maženis nei įprastai, ir vynai pasižymės

koncentracija, gilumu ir kartais ekstremaliu skoniu.

2023-ieji bus kažkas tarpinio tarp 2021-ųjų ir 2022-ųjų, nes vasaros pradžia buvo vėsi, su krituliais ir miltligės plitimu. Ji labiau paveikė ‘Merlot’, o ne ‘Cabernet Sauvignon’. Metai pasibaigė karštu rugsėju, sėkmingai sunokus, o sausesnėse dirvose net pernokus, padžiūvus vynuogėms. Derlius didelis. „Phélan Ségur“ direktorė Véronique Dausse pasakoja, kad jau buvo pamiršę, kas yra didelis derlius. Teko nusipirkti 500 papildomų dėžių skynimui.

2019 Karšti gero oro metai. Vynuogės skintos idealiai prinokusios.

Tačiau vyne netrūksta ir rūgšties. Koncentruotas, ilgaamžis vynas. Net antrieji ūkių vynai dar nedemonstruoja brandos.

Alter Ego 2019 Margaux

Prieskoniai, keptos paprikos, juodieji serbentai, kedras, grafitas.

94

Frank Phélan 2019 Saint Estephe

Juodų uogų aromato, struktūriškas burnoje, nors naujo ąžuolo statinės brandinimui nenaudojamos.

91

Haut Bailly II 2019 Pessac Leognan

Juodieji serbentai, vyšnios, paprikos. Harmoningai išraiškingi taninai, subalansuoti tokia pat rūgštimi.

92

„Alter Ego“ – „Château Palmer“ antrasis vynas, daromas nuo 1998 m. iš maždaug pusės „Cabernet Sauvignon“ ir pusės „Merlot“. 30 proc. brandinima naujose statinaitėse. Biodinaminė vynuogininkystė, kaip ir visame ūkyje. Tačiau „Alter Ego“ teritorijoje dar laikomos ir avys. Ūkio vadovas Thomas Duroux rekomenduoja 2019-uosius atsikimšti tik 2027-aisiais.

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

Bordo

31

„Château Batailley“ ir „Château Trotte Vieille“ valdančios šeimos narys Peer Pfeiffer.

2018

nepadarė savo antrojo „Alter Ego“, nes derlingumas buvo vos

Netikrosios miltligės epidemija prasidėjo drėgną pavasarį.

Bet po to atėjusi karšta ir sausa vasara bei ruduo idealiai sunokino uogas. Visgi derlius dėl ligos mažas. „Château Palmer“

11 hl/ha (įprastai – 35 hl/ha). Apskritai vynai labai koncentruoti, taniniški, su nemažai alkoholio, todėl branda prasideda nuo balzaminio acto, saldymedžio, likerio aromato.

Rauzan-Ségla 2018 Margaux

Kvepia balzaminiu actu, vanile, dūmu, šilauogėmis. Daug taninų, svarus, su ryškiu ąžuolu.

96

Canon 2018 Saint Emilion GC

Braškių uogienė, raudonos uogos, šokoladas. 72 % M, 28 % CF

95

Phélan Ségur 2018 Saint Estephe

Vyšnios, likeris, saldymedis. Gana gausūs aksominiai taninai.

Patrauklaus skonio, pilnas, nokus. 57 % CS, 43 % M.

94

Beau-Site 2018 Saint Estephe

Daugiau juodųjų serbentų, vis dar kedras ir balzaminis actas dominuoja. 78 % CS

92

Nuo 1994 m. „Château Rauzan Ségla“ priklauso „Channel“ mados namams. Šiuo metu persodina nemažą dalį vynuogyno, nes nori sutankinti eiles, kad jos mestų viena kitai šešėlį ir taip padėtų išlaikyti aukštą vyno kokybę klimatui kaistant. 74 ha suskirstyti į 100 plotelių, prižiūrimų individualiai. Atranka ne tik iš geriausių plotelių, bet ir geriausių statinių. 1996 m. „Channel“ nusipirko ir „Château Canon“ Sent Emiljone.

Château Rauzan Ségla

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

32

Bordo

2017 Paskutiniai „klasikiniai“ (nekaršti) metai, taigi subalansuotas alkoholio kiekis, pakanka gaivos ir ne per daug koncentracijos, tekstūra švelni, aksominė. Pavasario šalnos sumažino derlių. „Cabernet Sauvignon“ pavyko geriau. Bet apskritai vynai jau masiškai rodo brandos aromatus.

Clos Fourtet 2017 Saint Emilion GC

Juodos uogos, našlaitės, daug taninų ir labai gaivus. 86 % M, 10 % CS, 4 % CF.

96

Angelus 2017 Saint Emilion GC

Oda, raudonos uogos, džiovinti vaisiai. Prieskoniškas, su žaliomis natomis. 60 % M, 40 % CF.

95

Haut Bailly 2017 Pessac Leognan

Kompleksiškas, su žaliomis krūmokšnių natomis, gaivus, energingas, vaisiškas ir svarus. 60 % CS, 32 % M, PV, CF.

94

Batailley 2017 Pauillac

Svarus ir elegantiškas, su brandos požymiais.

93

Phélan Ségur 2017 Saint Estephe

Samanos, pomidorai, vyšnios, raudonos uogos. Gaivus, vaisiškas, kiek lengvesnis.

65 % CS, 34 % M.

92 92

Trotte Vieille 2017 Saint Emilion GC Croix Canon 2017 Saint Emilion GC

Mėlynės, vaivorai. Labai švelnios, elegantiškos tekstūros.

92

Beau-Site 2017 Saint Estephe

Kvepia oda, kedru, vytintu kumpiu, juodaisiais serbentais. Vidutiniai taninai ir vidutinė rūgštis. 75 % CS. Brandos pradžia.

91

„Château Haut Bailly“ – vienas 30 ha ploto 120 metų senumo vynuogynas, kurio vienoje dalyje vynuogės auga kartu.

2016 Gana gausus derlius, tačiau dėl karštos vasaros uogos mažos, taigi taniniškos. Vėsios vasaros naktys ir gaivus rugsėjo vidurio lietus padėjo išlaikyti puikią rūgštį ir suformavo intensyvų aromatą.

Lėtai bręstantis vynas, bet jau atsiranda saldymedžio, balzaminio acto aromatų. „Château Ségla“ savo antrąjį vyną „Ségla“ išleido į rinką tik dabar – šių metų vynas, jų nuomone, lėtai bręsta.

Phélan Ségur 2016 Saint Estephe

Vis dar uždaras: balzaminis actas, juodos uogos, 55 % CS, 45 % M. Daug taninų, svarus, koncentruotas.

95

Trotte Vieille 2016 Saint Emilion

Saldymedis, labai smulkūs taninai, daug gaivos.

94

Beau-Site 2016 Saint Estephe

Kedras, balzaminis actas, juodieji serbentai. Daug taninų ir rūgšties. 78 % CS, 16 % M, 3 % CF, 3 % PV.

92

Haut Bages Monpelou 2016 Pauillac

Juodieji serbentai, kedras, grafitas. Burnoje struktūriškas.

92

Lions de Batailley

Dūmas, kedras, slyvos, nemažai taninų. 70 % CS, 28 % M. 2 % CF.

91

Le Carillon de L‘Angelus 2016

Spalva su granato atspindžiais. Raudonos uogos, avietės, šokoladas, karamelė. 90 % M, 10 % CF.

90

Ségla 2016 Margaux

Kvepia raudonomis uogomis, raudonąja arbata, džiovintais vaisiais, vos paprikomis.

Elegantiškas, gaivus, vidutinių taninų. Brandos pradžia.

90

„Château Trotte Vieille“ augina 3 tūkst. šimtamečių ‘Cabernet Franc’ vynmedžių, kurių derlingumas vos 10 hl/ha. Jų vynas brandinamas daugiausia keraminėse amforose, kad išliktų minerališkas.

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

Bordo

33

2015 Idealiai sveikos puikios kokybės uogos. Taigi labai geras, ne itin daug rūgšties turintis, todėl kiek greičiau bręstantis vynas.

Phélan Ségur 2015 Saint Estephe

Branda: oda, kedras, šokoladas, tabakas ir raudonos uogos. Labai smulkios tekstūros, aksominiai. bet gausūs taninai.

95

„Château Phélan Ségur“ augina vynuoges ekologiškai, laiko bites. Kartu su „Opus One“ Napoje eksperimentuoja naudodami mielių kremą: surenka mieles laukuose nuo tų pačių vynuogių, kurias fermentuos, ir panaudoja vyninėje.

„Le Carrilon de L’Angelus“ sutinkame „Klein Constantia“ vyndarį Matthwe Day ir Hubert'ą de Bouard'ą

2014 Dar vienas „klasikinis“ vynmetis: vėsūs, dregni liepa ir rugpjūtis, bet labai sausas, šiltas rugsėjis ir spalis. Vyne gausu rūgšties, nedaug alkoholio, taninai švelnūs. Todėl vynas greitai bręsta.

Palmer 2014 Margaux

Kedras, oda, šokolado dėžutė, cigarų dėžutė, juodieji serbentai, fermos užuomazgos, miško paklotė. Aksominiai taninai, puiki struktūra. Nuo 2014 m. pusę derliaus ūkis pasilieka ir išleidžia subrendusį – dešimtmetį vyną.

96+

Phélan Ségur 2014 Saint Estephe

Ferma, medus, džiovinti abrikosai. Daug aksominių taninų, daug rūgšties, daug vaisiškumo. Mažas derlius. 64 % CS.

95

Malartic Lagraviere 2014 Pessac Leognan

Vaisiai ir ryškus naujas ąžuolas (70 % naujos ąžuolo statinės). 52 % CS, 40 % M, 5 % CF, 3 % PV.

94

Haut Bailly 2014 Pessac Leognan

Vyšnios ir likerinės vyšnios, šokoladas, kedras, oda. Sūrus. 66 % CS, 34 % M.

93

„Château Palmer“ nuo 2014 m. sertifikuotas kaip biodinamis ūkis. 50 % ‘Cabernet Sauvignon’ ir 50 % ‘Merlot’ su trupučiu ‘Petit Verdot‘.

Tankus sodinimas – 10 000 krūmų/ha. Derlingumas – 35 hl/ha.

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

34

Interviu

Svečiuose pas Tomą Josą – pirmojo Lietuvoje alaus someljė čempionato nugalėtoją

Kalbina Agnė Dovydaitytė Privilegijuoti mes, vyno mėgėjai. Rankose laikome vienintelį Lietuvoje alkoholio rinkos profesionalams skirtą leidinį. Ir, nepaisant visų sunkumų ir draudimų, jau 45-ąjį jo numerį! Suprasdami šią privilegiją, nusprendėme dažniau suteikti žodį ir kitų „tikėjimų“ atstovams. O kadangi neseniai įvyko pirmasis Lietuvoje alaus someljė čempionatas, pasidalinsime tribūna ir su alaus žodžio skleidėjais. Kas čia žino, gal ims vyno entuziastas ir konvertuosis į alaus išpažinėją. Gal net nealkoholinio, kurio pasirinkimas šiandien įtartinai platus.

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

Interviu

Tomas Josas

– alaus someljė čempionato nugalėtojas,

baro „Alaus biblioteka“ bendrasavininkis, alaus istorijos žinovas, „MV Group“ alaus ambasadorius, kurio karjerą bei gyvenimo būdą paskatino didelė aistra alui, besitęsianti jau daugiau nei 10 metų. Apie someljė čempionatą T. Josas viešai jau pasakojo ne vieną ir ne du kartus, tad sutariame nesikartoti ir pakalbėti bendresnėmis alaus rinkos temomis.

O kad pavyktų dvasiškai priartėti prie alaus temos, aplankau Tomą „Alaus bibliotekoje“. Siaurais laiptais Trakų gatvėje užkylu į ne kartą matytą erdvę, kur stalai papuošti senoviniais žaliais šviestuvais, dar vadinamais banker‘s lamp (liet. „bankininko stalo lempa“). Bankininkų šviestuvais papuoštame bare dirbantys žmonės vis dėlto save vadina alaus bibliotekininkais.

35

Susidomėjimo alumi pradžia (trumpoji versija) Bene kiekvienas iš mūsų esame ragavę alaus, tačiau ne kiekvienam šis gėrimas paliko tokį įspūdį kaip Tomui Josui, kurio karjeros kelias prasidėjo nuo pirmojo belgiško alaus gurkšnio prieš daugelį metų ir supratimo, kaip šis alus skiriasi nuo tuo metu įprasto lietuviško gėrimo. Pasirodo, alus gali būti kompleksiškas, intelektualiai pažįstamas gėrimas.

Susipažinęs su alaus kultūra Lietuvoje, vaikinas šio gėrimo istorijos tyrinėjimui paskyrė net savo bakalauro darbą Vilniaus universitete. Po to kaip alaus turistas lankėsi įvairiose šalyse, svarbiuose alaus regionuose ir alaus daryklose. Vėliau atsirado bendraminčių grupė, su kuria Tomas ne tik keliaudavo, bet ir rengdavo degustacijas, o galiausiai su draugu, kadaise ir pasiūliusiu jam paragauti belgiško alaus, įkūrė dabar jau nebeveikiantį alaus barą „Prohibicija“.

Ką geriausias Lietuvos alaus someljė veikia šiandien?

Tomo verslumas, užgimęs studijų laikais, reiškiasi ir šiandien.

Kartkartėmis Tomą galima pamatyti už „Alaus bibliotekos“ baro, tačiau dažniausiai jis veda edukacines programas, degustacijas, neseniai su komanda atnaujino įdomesnių alaus rūšių importavimą į Lietuvą, o metų tikslu vaikinui tapo aplankyti visus Baltijos šalyse vykstančius alaus festivalius.

Dėl tokio užimtumo labai nustebau T. Josą pamačiusi dar ir tinklalaidėse. Visai neseniai jis su Lietuvos komiku Antanu Kisliaku pradėjo įrašinėti edukacines videolaidas apie alų „Rimtas ir girtas“. „Be savo pagrindinės veiklos, dar mėgstu žaisti tenisą, aktyviai stengiuosi prisidėti ir prie šios bendruomenės veiklos ir klestėjimo Lietuvoje. Jeigu negalėčiau dirbti su alumi, tuomet pasirinkčiau būtent šią sritį (juokiamės, kad vyno mėgėjai žaidžia golfą, o alaus – tenisą). Dar vienas smagus dalykas,

2024 m. LSA Lietuvos alaus someljė čempionato dalyviai, teisėjai, organizatoriai

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

36

Interviu

kuris pastaruoju metu užima nemažai laiko, – ruošimasis savo

vietų, specializuotų barų, kur galėtų naujai susipažinti su savo

vestuvėms. O jose, kaip ir dera alaus ekspertui, bus statomas ne

hobiu (jeigu tas hobis yra alus). Tačiau Lietuvoje tokias tendenci-

šampano, o alaus stalelis,“ – komentavo pašnekovas. (Ant jo, bus

jas vis dar sunku įžiūrėti,“ – apibendrina Tomas.

pilstomas grisette alus – belgiškas-prancūziškas elis).

Nepaisant pasauliniu mastu besikeičiančių įpročių, sklando gandai, jog šiais metais Lietuvoje bus atidarytos net keturios

Kraftinio alaus rinka – ar bumas baigėsi?

Apsidairius T. Joso vedamoje degustacijoje, galima buvo išskirti dvi alaus mėgėjų stovyklas: vieniems labiau patiko tradi-

naujos mažosios alaus daryklos.

Rent-beer ir Lenkijos vs. Lietuvos rinka

cinis ar pagal senuosius receptus padarytas alus, kitiems arčiau

Kita prognozuojama tendencija, anot Tomo, tai alus, kartais

širdies buvo mažų gamyklų, kitais skoniais pagardintas ar pagal

dar vadinamas rent-beer, kuris padeda gamykloms mokėti nuomą

netradicinius receptus padarytas, t. y. kraftinis, arba rūšinis, alus.

ir atlyginimus. Tai paprastesnio, kartais į paraštes nustumto, ne

Prieš keletą metų gerti paprastą alų pasidarė nebemadinga.

Visi panoro rūšinio, o ir gamintojai pamatė nišą rinkoje ir tuoj pat užpildė lentynas dukterinių įmonių alumi. Šios įmonės

itin ekspresyvaus stiliaus, bet pigesnis alus, padedantis alaus darykloms išgyventi, o alaus vartotojams mažiau mokėti už produktą. „Tokio alaus augimas po truputį juntamas ir Lietuvoje. Apskritai

nekėlė asociacijų su didelėmis gamyklomis, gal net turėdavo

pasaulinės rinkos tendencijos nedaug skiriasi nuo to, ką jaučiame

kokį receptą kūrusio „paprasto žmogaus, kūrėjo“ vardą ar bent

Lietuvoje. Rinka traukiasi, konkurencija didėja,“ – po apsilankymo

jau kokį stilingą pavadinimą.

didžiosiose Europos alaus parodose pastebėjo alaus someljė.

Parduotuvėse tokiam alui atsirado atskiros lentynos, didžiuo-

Didžiosios parodos, anot Tomo, suteikia progą artimiau

siuose prekybos centruose – net kraftinio alaus lentynų alėjos.

susipažinti su didelės rinkos nūdienos aktualijomis. „Pavyzdžiui,

O darbar jau kalbame apie rinkos susitraukimą?

Varšuvoje vykusioje alaus parodoje buvo juntami keli akcentai:

Tokį visada egzistavusio gėrimo išpopuliarėjimą, ypač

šviežumas, inovatyvumas ir lokalizacija. Lenkija tikrai stipriai ak-

tam tikroje vartotojų grupėje, lyginome su natūraliojo vyno

centuoja ir palaiko vietinius produktus, plečiasi vietiniai apynių

bumu: išpopuliarėjimas to, kas visada buvo; mažųjų gamintojų

ūkiai, auginamos naujos apynių veislės ir gausėja jų naudojimas

išaukštinimas; didžiųjų gamintojų pasinaudojimas situacija;

alaus gamyboje. Pačiame festivalyje daugiausia dalyvavo

kūrybiškumas dizaino, skonio, istorijų srityje ir t. t.

vietiniai aludariai ir tik kelios kviestinės alaus daryklos. Ten tikrai

„Susidomėjimas mažame burbule visada buvo, tačiau krafto

stipriai įsišaknijęs posakis think global, drink local.

bumo pradžioje jautėsi šurmulys ir už burbulo ribų, – kraftinio alaus piką prisimena Tomas. – Dabar paprastas vartotojas vėl renkasi tradicinius, lengvus, „švarius“ lagerius, o įdomesnį kraftinį alų dažnai pasiima tik vakaro pradžiai.“ „Sprendžiant pagal dabartines tendencijas, alaus gamintojai ir mėgėjai turėtų judėti link solidarizacijos, labiau specifinių

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

Nealkoholinio alaus rinkos augimas Kraftinio alaus rinkos kreivei leidžiantis, anot T. Joso, nealkoholinio alaus rinka, priešingai, auga. Ir ne tik lentynose, bet ir žmonių sąmonėje. „Net degustacijų metu visada sudarome galimybes lygia-

Interviu

vertiškai paragauti ir dalyvauti tiems, kas nevartoja alkoholio,“ – sakė jis.

Tomas pastebėjo, kad vis daugiau žmonių į barą ateina pabendrauti ir nebesijaučia blogai užsisakydami nealkoholinį alų. Tad ir jo bare dabar galima rasti per 10 nealkoholinio alaus rūšių, nors seniau užtekdavo ir vienos.

Be kita ko, nealkoholinio alaus kokybė pastaraisiais metais stipriai pagerėjo. Ypač prie to prisidėjo Vokietijos laboratorijoj išvestos specialios mielės, kurios nefermentuoja maltozės. Dėl to alus gali pereiti visą fermentacijos procesą ir išlikti nealkoholinis – alkoholis nėra šalinamas po proceso, o tiesiog nesusidaro jo metu.

37

Kur alus susitinka su vynu

O kaip be politikos...

Apie įstatymus, suvaržymus ir politiką su alaus istoriku

Tomas Josas

galima kalbėtis ilgai. „Iš dalies, – sako jis, – tai skatina originalumą ir kūrybiškumą, iš kitos pusės, supranti, kad tavo darbas gali

Alaus someljė

būti labai laikinas.“ Pusiau juokais, pusiau rimtai remiamės Tomo bakalauro

Alus ir vynas susitinka nuo seno.

darbu ir ieškome paralelių tarp šiandien ir tarpukario Lietuvoje

Pradžioje tapatinimasis su vynu alaus

galiojusių alkoholio draudimų. „Kartais net atrodo, kad pirmieji

gamintojams buvo reikalingas pabrėžti alaus premium

alkoholio reklamos ribojimai ir draudimai buvo aklai nukopijuoti

kategorijai. Vėliau gėrimų „bendradarbiavimas“ buvo

nuo tarpukario Lietuvos įstatymų,“ – juokiasi ekspertas.

pasitelkiamas kaip priemonė siekiant sukurti

Štai vienas iš pavyzdžių.

naujus skonius, stilius.

1934 m. išleidžiamas akcizų ir finansinių monopolijų įstatymas. Šiuo įstatymu apibrėžiamos alaus savybės, leistinos jo sudedamosios dalys (salyklas, apyniai, mielės, vanduo). Įstatymu sumažinamas leistinas alaus stiprumas (iki 7,5 proc. alkoholio tūrio) – tai dar vienas kovos su alkoholio vartojimu padarinys. Įstatyme reglamentuota ir naminio alaus gamyba. Nuo šiol naminė aludarystė leistina, jei alus gaminamas savo reikmėms.

2011 m. gruodį priimtas įstatymas numato, kad nuo kitų metų sausio draudžiama alų, sidrą, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais, alkoholinius kokteilius pilstyti į didesnės nei 1 l talpos plastikinius butelius bei prekiauti silpnaisiais alkoholiniais gėrimais, stipresniais nei 7,5 proc. alkoholio tūrio. Šis draudimas po poros metų buvo panaikintas (dėl Europos Komisijos reikalavimų ir gręsiančių baudų), ir į rinką galėjo grįžti stipresnis belgiškas elis, imperinis stautas ir panašios alaus rūšys.

Didžiausia problema ko gero yra tai, kad įstatymus priimantys asmenys turi mažai informacijos, yra nesusipažinę su gėrimų tradicijomis ir kultūrine reikšme, vadovaujasi aplinkos kuriamais mitais ir dažnai nemato platesnio paveikslo. Konsultacijos su alkoholio srities profesionalais, jeigu ir vyksta, tai pasyviai, o įstatymai inicijuojami iš fanatizmo ar būtinybės įtikti rinkėjui ar rinkiminei programai,“ – įžvalgomis dalijosi T. Josas.

1906

m. vienas Milvokio (JAV) alaus gigantų paleido reklaminę kampaniją su šūkiu „Alaus butelių šam-

panas“ (Champagne of Bottle Beers), kuris 1969 m. sutrumpintas iki „Alaus šampanas“ (Champagne of Beers). Tiesa, dažniausiai į šį šūkį buvo žiūrima ironiškai, bet jis vartojamas iki šių dienų, o nuo 2018 m. alaus darykla šventiniam sezonui dalį savo alaus

Užduodama Tomui klausimus, neišvengiau palyginimų: vyno

išpilsto į šampano butelius. Ir nors pats produktas su šampanu

pasaulyje yra taip... O kaip tai vyksta alaus pasaulyje? Vyndariai

neturi nieko bendro, įsimintinas ir paprastas šūkis puikiai veikia.

daro šitaip... O kaip aludariai? Abu buvome maloniai nustebę. Nors alaus ir vyno mėgėjai kartais susiskirsto į dvi stovyklas kaip kačių ir

MIELĖS

šunų savininkai, paralelių tarp šių gėrimų ir kultūrų daugybė. Tad

Nereikia ilgai laužyti galvos svarstant, koks ingredientas

interviu metu kilo idėja – paprašiau Tomo parašyti mūsų žurnalui

svarbiausias, kai kalbam apie vyno ir alaus „bendradarbiavimą“.

apie vyno ir alaus „solidarumą“. Taip gimė jo straipsnis „ Kur alus

Tai mielės.

susitinka su vynu“. Gero skaitymo ir naujų skonių bei kultūrų pažinimo!

Dažniausiai girdime, kad vyno mielės alaus gamybai nerekomenduojamos, nes jos geriau skaido cukraus grandines ir sukuria aromatus bei skonius, netinkamus alui. Tačiau, kaip visada, esama išimčių, o žinomiausia jų yra tikrasis Biere de Champagne, arba Biere Brut, alus.

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

38

Interviu

BRANDINIMAS VYNO STATINĖSE Vis dėlto dažniausiai vynas ir alus susiduria, kai aludariai panaudotose vyno statinėse alų brandina. Priešingai nei statinės po stipriojo alkoholio (burbono, viskio, konjako ir t. t.) brandinimo, vyno statinės yra ideali vieta šėlti įvairioms laukinėms bakterijoms, kaip laktobacilos, pediokokai ir brettanomyces. Šios bakterijos sudaro „šventąją trejybę“ klasikinio belgiško rūgščiojo alaus gamyboje, todėl dažniausiai vyno statinės būna skirtos brandinti įvairiam laukiniam eliui arba tradiciniam belgiškam alui.

Alus, būdamas silpnas alkoholinis gėrimas, tarsi kempinė sugeria geriausia, ką medis gali pasiūlyti. Be laukinių bakterijų ir jų sukuriamų skonių bei aromatų, alus iš medienos pasiima nemažai fenolinių aromatų, kaip gvajakolis (saldūs prieskoniai ir cinamonas) ir eugenolis (gvazdikėliai), taip pat vanilino.

Jeigu aludaris nori išvengti didesnės laukinių mielių ar bakterijų įtakos, tuomet alaus brandinimui rinksis porto, marsalos ar chereso, t. y. pastiprinto vyno, statines. Pačiõs statinės ar jose buvusio gėrimo, taip pat laukinės mikrofloros įtaka galutiniam produktui priklausys nuo brandinimo trukmės.

2007 m. viename populiariausių to meto alaus kultūros Degustacija „Alaus bibliotekoje”

Simboliška, kad šio stiliaus alaus gimimas sutapo su tūkstantmečio pradžia, 1999 ir 2000 metų sandūra. Viena alaus darykla Belgijoje nusprendė antrinei fermentacijai panaudoti

žurnalų „Beer Advocate“ paskelbtas straipsnis, kuris prasidėjo žodžiais: „Alus turėtų pasisaugoti, nes netrukus taps vynu.“ Tačiau XXI a. alus ir vynas susitinka ganėtinai dažnai, o susitikę gražiai pasišnekučiuoja apie tai, ką vadiname alumi ir koks alus gali būti.

šampano mieles, o gamyboje pritaikyti šampano principus. Alus buvo supiltas į šampaninius butelius bei pristatytas rinkoje kaip premium kategorijos gėrimas. Toks eksperimentas paskatino šampano mielių naudojimą aludarystėje ir davė pradžią naujam alaus stiliui – Biere Brut.

VYNUOGĖS Neilgai trukus, besitęsiantys eksperimentai bei aludarių noras išsiskirti atnešė ir daugiau naujovių. Dažnai sakoma, kad salyklas aludariui yra panašiai kaip vynuogės vyndariui, o italai, šį posakį supratę ganėtinai tiesiogiai, nusprendė sujungti abu šiuos ingredientus gamyboje. 2006-aisiais pirmąkart buvo išbandyta itališko vynuogių alaus (Italian Grape Ale, toliau – IGA) gamyba. Šio stiliaus alaus gamyboje gana daug interpretacijos., tačiau svarbiausia – atskleisti tam tikros (dažniausiai vietinės) vynuogių veislės aromatą ir skonį. Šis alus, nors ir vadinamas itališku, bet gali būti gaminamas ir parduodamas bet kurioje pasaulio vietoje. Dažniausiai jam naudojamos neutralios mielės ir nedidelis apynių kiekis bei neutralus (pilsner) salyklas. Vynuogės arba vynuogių sultys šio alaus gamyboje gali sudaryti iki 40 proc. sudėties ir gali būti naudojamos bet kuriame gamybos etape: virimo, pirminės arba antrinės fermentacijos, brandinimo metu.

Brandinimui dažnai naudojamos ąžuolinės statinės – naujos arba jau naudotos IGA alui laikyti. Įdomu, kad aludariai šiam alui fermentuoti kartais pasitelkia ir vyno mieles.

Alus bręsta vyno statinėse

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

40

Natūraliojo vyno rinka

Pažintis su augančia natūraliojo vyno rinka Lietuvoje Ieva Elvyra Kazakevičiūtė

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

Natūraliojo vyno rinka

„KĄ TURITE KEISTESNIO?“

KLAIDINGO ĮVAIZDŽIO SPĄSTUOSE

„Toks kaip prosekas, bet kitoks“ – taip viename Vilniaus

Seanas Braidas, iš Sidnėjaus kilęs inžinierius ir trečiojo WSET

restorane man buvo pristatytas pirmasis gyvenime ragautas

lygio diplomantas, 2021-aisiais su žmona Auguste Vilniuje atidarė

natūralusis vynas. Tiesą sakant, vienintelis panašumas su proseku

natūraliojo vyno parduotuvę „new skanu“. Pokalbį pradedame

ten buvo burbuliukai, todėl po tokios įžangos ragautas petnatas

nuo karščiausios temos – natūraliojo vyno „keistumo“ (dažniau

nustebino dar labiau. Kodėl jo burbuliukai tokie „mandagūs“, bet

– funkiness) etiketės naudos ir žalos. „Naudoti tokį epitetą visai

gėrimo charakteris – savotiškai laukinis? Kodėl šis sodriai geltonos

gėrimų kategorijai yra klaidinantis apibendrinimas. Iš vienos pusės,

spalvos gėrimas taurėje – lyg debesuotas?

funky vynai padėjo atkreipti dėmesį tų žmonių, kurie nuolat ieško

Po tos vakarienės pirmąkart pradėjau aiškintis biodinamikos

naujovių arba kurie vynais iki tol domėjosi mažai. Tačiau ilgainiui tai

ir natūraliojo vyno apibrėžimus. Pagavo azartas: ar visų jų skonis

tapo pirmu į galvą ateinančiu žodžiu, kalbant apie natūralius vynus,

lyg ir vyno, lyg ir ne? Kai reikėdavo greitai kam nors pristatyti

nors jie tokie ne visi, ir labai daug vyno mėgėjų tokių tikrai neieško,“

natūralųjį vyną, ilgainiui kompanijoje nusistovėjo pasakymas

– teigia Seanas. Jam pritaria ir someljė, „Senatorių pasažo“ gėrimų

„keistas, bet gerai keistas“.

vadovas Simonas Laukaitis (WSET 3), sakydamas, jog tokia etiketė

Azartas toliau augo. „Ką turite keistesnio?“ tapo įprastu klausi-

vyną padeda parduoti vieną kartą, tačiau ilgalaikės vertės ji neturi.

mu, renkantis naują natūralųjį vyną. Vynų epitetai ėmė radikalėti:

Vis dėlto, jo teigimu, toks natūraliųjų vynų įvaizdis ypač paplitęs

gėrėme „tvartelius“, ieškojome „rūsio“, „babos kaimo“ ir dar balažin

net tarp jo neragavusių. „Vis dar retas vartotojas nesieja natūralumo

ko. „Būtent tokį gertume laukuose po šienapjūtės darbų!“ – kalbė-

su yda, todėl natūralumas neturėtų būti komunikuojamas kaip

jo degustuotojai, gyvenime rankose nelaikę dalgio.

pagrindinis argumentas perkant ar parduodant vyną, labiau – kaip

Ir tada, kai jau iš didelio rašto galimai buvo priartėta prie krašto, keistuolių ieškotojai prie stalo susižvalgė tarpusavyje, ir

pridėtinė produkto vertė,“ – kalba S. Laukaitis. „Taikyti šį terminą visiems natūraliesiems vynams yra klaidin-

kažkas nedrąsiai pasiūlė: „O gal šiandien ko nors… normalesnio?“

ga, kadangi tarp jų gausu švarių, subalansuotų ir harmoningų

Pradėjo vertis rūsių ir tvartelių durys, ir po truputį atradome nau-

vynų,“ – pritaria Rokas Stasevičius, natūraliojo vyno importo

jus natūraliųjų klodus, kurių nebebuvo baisu nuvežti ant tėvų ir

įmonės „Vynas Grynas“ įkūrėjas ir vadovas. Jo teigimu, pasitaiko

tetų stalo. Tokių, kurie buvo tiesiog geri vynai – nors ir su cinkeliu,

atvejų, kai funkiness etikete bandoma pridengti ir vynus su

bet be didelio šoko gomuriui.

ydomis, o gebėjimas tokiu atveju nepasiklysti tarp skonių ateis su

Dabar tokia pažintinė kelionė po natūraliųjų vynų pasaulį man pačiai kelia kreivoką šypseną – prireikė laiko, kol pamačiau,

41

laiku ir gilesniu natūraliųjų pažinimu.

Ironiška, bet būtent dėl šios etiketės vis pasigirsta istorijų apie

kad tokie degustuotojai ir diskursas natūraliesiems ir padeda, ir

vyndarius anonominius natūralistus: nors ir dirba laikydamiesi

trukdo. Tačiau panašiu būdu jie atrandami ne tik Lietuvoje. Tekste

natūralistinių idėjų, tačiau sąmoningai to neviešina. Kiek tenka

vartoju ne visiems patinkantį, bet prilipusį natūraliųjų terminą ir

girdėti, tokį sprendimą jie priima siekdami išvengti neva instagra-

seku naujienas, laukdama tikslesnio.

minių vynų įvaizdžio ir bijodami juo atbaidyti pirkėjus, kurie tokio įvaizdžio taip pat nesivaiko. Todėl gali būti, kad jau esate ragavę arba net kurį laiką mėgaujatės natūraliuoju vynu to nė nežinodami.

Simonas Laukaitis. Vyginto Skaraičio fotografija

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

42

Natūraliojo vyno rinka

Seanas Braidas. Vyginto Skaraičio fotografija

NATŪRALIEJI – PASAULINIŲ VARTOJIMO TENDENCIJŲ

joje – nieko panašaus neprimenantis vynas iš retai vyno žemėlapyje

VEIDRODIS

matomų šalių (neveltui „Mintel“ tyrimai Z kartos atstovo skonį taip

Nekeista, kad publikos dėmesį pirmiausiai užkariavo natūralieji keistuoliai: nauji produktai bet kurioje srityje dažnai plinta greičiau, jeigu pabrėžiama jų priešprieša, savybės, kurių status quo neturi. Be to, visi pašnekovai, apibūdindami natūraliojo vyno pirkėją, mini panašius raktažodžius: jaunesnioji karta, smalsūs, sąmoningi bei tvarumą vertinantys vartotojai, naujovių ieškotojai, modernūs restoranai. Z karta – žmonės, kurių pagrindinis naujienų ir informacijos šaltinis yra socialinės medijos, atliko svarbų vaidmenį populiarindami natūraliųjų vynų kaip išsišokėlių įvaizdį.

Remiantis „Pricewaterhousecoopers“ 2023 m. liepą atliktu rinkos tyrimu, 8 iš 10 millenialsų bei Z kartos vartotojų sutinka už

pat apibūdina kaip „linkusį į nuotykius“). „Natūraliojo vyno pasirinkimas tiesiogiai atliepia platesnius rinkos judėjimus: vartotojas ieško tvarių produktų ir skaidrių gamintojų. Mes norime žinoti, kas ir kokiu būdu sukūrė produktą, kuris patenka į mūsų kūną,“ – teiga S. Braidas. Vardydami šalis, iš kurių renka savo vynų krepšelį, S. Laukaitis ir S. Braidas greta klasikinių regionų taip pat mini ir giria Čekiją, Slovakiją, Slovėniją, Graikiją, Baskų kraštą Ispanijoje. „Manau, kad atstovauti vyndariams iš Vidurio ir Rytų Europos pasirinkome ypač geru metu – jie išgyvena pakilimą, siūlydami puikios kokybės, be galo įdomius vynus už labai priimtiną kainą,“ – tikina S. Braidas.

produktą mokėti daugiau, jei jis pagamintas tvariai. Šis punktas įdomiai susilieja su kita pasauline tendencija – mažėjančiu alkoholio vartojimu jaunesniųjų kartų tarpe. S. Braidas ir S. Laukaitis sutaria, kad, mažėjant perkamo alkoholio kiekiui, žmonės yra linkę ieškoti kokybiškesnio, asmenines vertybes atliepiančio produkto bei mokėti už jį daugiau. „Renkantis natūraliuosius vynus, žemiausia kainų riba yra kiek aukštesnė nei konvencinių, ir tikslinis vartotojas supranta to priežastis,“ – aiškina S. Laukaitis.

Tokias pat tendencijas patvirtina ir rinkos tyrimų agentūra „Mintel“, įvardydama dvi iš keturių pagrindinių Z kartos charakteristikų: 1) reikalavimą, jog įmonės veiktų tvariai (34 proc. respondentų teigia, kad įmones, kurios nesiima gamtą tausojančių priemonių, vertėtų boikotuoti), ir 2) pasišventimą įtraukčiai bei įvairovei. Nors pastarasis punktas dažniau girdimas kalbant apie lyčių, rasių ar tikėjimų įvairovę ir vienodą jų atstovavimą, ši vertybė perkeliama ir į kitas sritis: augančią jaunų vartotojų kartą domina menas iš niekada nematytų šalių, nepažintų kultūrų istorijos, o gastronomi-

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

KINTANTYS PASIRINKIMO KRITERIJAI Rinkdamiesi natūralųjį vyną, vartotojai gauna kokybišką produktą už jiems logiškai atrodančią (t. y. pagrįstai aukštesnę) kainą; aiškią informaciją apie gamintoją ir gamybos būdus – tvarius ir palankius gamtai.

Pašnekovai sutaria, kad ryškiausiai natūraliųjų pasirinkimą formuoja sezoniškumas. Tačiau čia panašumai su konvencinių vynų rinka baigiasi. S. Laukaitis pastebi, kad, priimant sprendimą, svarbiausiu veiksniu vartotojui tampa vyno skonis, o šalis, regionas ir vynuogės keliauja į antrąjį planą. R. Stasevičius eina dar toliau: „Vartotojai gali mokėti daugiau už vyną, kurio istorija, etiketė ar net spalva jiems pasirodys įdomi. Atsiranda naujų kriterijų renkantis vyną, tarp jų ne paskutinis yra ir nuotaika.“ O štai S. Braidas šia kryptimi netgi sąmoningai pastūmėja klientus. „Manau, kad rinkdamiesi natūraliuosius pagal kilmę

Natūraliojo vyno rinka

ir vynuoges veikiau apribojame save, pasiduodami mąstymui, koks „turėtų“ būti vynas. Tačiau terroir bei vaisiai gali sublizgėti naujomis spalvomis. Be vynų, stengiamės klientams pasiūlyti ir naują požiūrio kampą,“ – teigia jis. Čia jo ir S. Laukaičio nuomonės kiek skiriasi: pastarasis stengiasi sujungti visų vartotojų pasirinkimo kriterijus. „Man svarbios tvarumo ir pagarbos aplinkai idėjos bei vyndario sąžiningumas prieš vartotoją. Savo vežamais vynais noriu mažinti takoskyrą tarp natūralaus ir konvencinio vyno vartotojų, nes kalbu apie vertybes, ideologijas, bet ne ydingą vyną. Rinkdamas vynus, siūlau vartotojui pažįstamo skonio, bet tvariai pagamintą vyną,“ – dėsto jis.

Natūraliojo vyno rinka – jauna, nauja ir auganti. Pasiūlą pirmiausiai formuoja patys tiekėjai, kadangi klientų pageidavimai dar nėra aiškiai susiformavę. „Mano importuojamų vynų atranka vyksta per asmeninę prizmę. Kiekvieną ragauju 3–4 kartus, tikrinu Mėnulio kalendorių. Noriu kalbėti apie mažiau girdėtas šalis, regionus, vynuoges. Bandau patenkinti paklausaus vyno poreikį, bet drauge noriu ir provokuoti bei stebinti. Dirbu tik su vynais, kuriais pats tikiu,“ – pasakoja S. Laukaitis.

43

ATEITIS – ŠVIESI IR ĮVAIRI Visi pašnekovai sutaria, kad natūraliojo vyno pažinimas Lietuvoje dar yra startinėje pozicijoje, bet sutinka, kad augimo progresija čia atitinka standartinį vidurkį, ir išsako optimistines prognozes. „Manau, jog natūraliojo vyno populiarumas čia dar kurį laiką augs, nors pasaulyje jis turbūt jau pasiekė savo piką ir toliau egzistuos kaip svarbi rinkos dalis. Nemanau, kad natūralieji užkariaus visus ir visur, tačiau tikiu, kad natūralistų ir konvencionalistų stovyklos susitiks kur nors pusiaukelėje. Tai vyksta jau dabar, vis didesnė gamintojų dalis po truputį „natūralėja“, o tai tikrai yra pergalė visiems,“ – apibendrina S. Braidas.

Bet kuriuo atveju pergalių čia galime įžvelgti daugiau nei pralaimėjimų. Tvarumo temos ir praktikos vertinamos vis labiau.

Augant pasiūlos įvairovei, džiaugiasi vartotojai. Aiškiai atliepdami ir pabrėždami dabartinėje rinkoje svarbius raktažodžius, natūralistai kokybišku vynu sudomina žmones, kuriuos alkoholis iš principo domina mažiau nei ankstesnes kartas. Konvencionalistai bando po truputį „žalėti“, tikėdamiesi atsiriekti klientų iš to paties pyrago (nors tai galbūt ir nenuoširdu, tačiau apskritai – naudinga).

Rokas Stasevičius. Agnės Dovydaitytės fotografija

R. Stasevičius didžiąją dalį vynų taip pat parenka pagal asmeninius kriterijus. Tokiu principu dirbo nuo pat pradžios, kai importo idėja kilo šeimos ir bičiulių tarpe: „Negaliu sakyti, jog pajutome paklausą rinkoje ir dėl to pradėjome importuoti natūralųjį vyną. Greičiau žinojome, kad kokybiškas, tvarus ir tikras produktas

Anoniminiai natūralistai (tie, kurie savo tvarių gamybos būdų neviešina), nors savo įvaizdžio su šia kryptimi nesieja, vis vien parodo pagarbą žemei. O mes visi toliau kolektyviai mokomės priimti skonių įvairovę, atskirti originalumą nuo ydos bei pagrįstai kalbėti apie vyną.

suras savo pirkėją.“ Kalbant apie importo apimčių pokyčius, būtent jis pastebi didžiausią augimą. Tai nestebina, kadangi iš visų kalbintų natūraliojo vyno importuotojų „Vynas Grynas“ Lietuvoje startavo anksčiausiai, dar 2015-aisiais.

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

44

Chiroubles, Božolė

Šiltojo sezono raudonasis vynas iš ‘Gamay’ Austė Vagoraitė

Nors šiltojo sezono metu sparčiau tuštėja baltojo ir rožinio vyno lentynos, kai galvoju apie vasarą, prisimenu raudonąjį „Chiroubles“ – Božolė (Beaujolais) regiono šiaurėje esančio kaimelio vyną, padarytą iš ’Gamay’ vynuogių. Papasakosiu kodėl.

Sudūlėjęs 300 mln. metų senumo rožinis granitas

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

Chiroubles, Božolė

45

ir nuo gamybos būdo, tačiau galima pastebėti, kad abiejuose regionuose laikomasi panašaus požiūrio į vyndarystę. Gaminant vyną Božolė regione taikoma karboninė arba pusiau karboninė maceracija1 – taip išsaugomas ‘Gamay’ vynuogių vaisiškumas ir sumažinamas sutraukiančių taninų išsiskyrimas. Panašiai ir Burgundijoje: vyndariai dažnai taiko švelnius ekstrakcijos būdus, kad išryškėtų subtilus ‘Pinot Noir’ skonis ir aromatas. Galiausiai, labai svarbus šias vynuogių veisles siejantis aspektas – jautrumas terroir. Tiek ‘Gamay’, tiek ‘Pinot Noir’ geba subtiliai, tačiau aiškiai atskleisti unikalias vynuogyno, kuriame jos auginamos, savybes, todėl šių vynuogių vynai atspindi specifinius savo terroir niuansus.

Taigi, kokius terroir ypatumus atskleidžia ‘Gamay’ iš Širublio kaimelio? Nors stilistiškai Božolė galime sieti su Burgundija, regiono dirvožemis panašesnis į Ronos slėnį. Širublis, vienas iš dešimties Beaujolais Crus, laikomas vienu homogeniškiausių dirvožemio atžvilgiu: čia vyrauja rožinis granitas su kai kur išnyrančiais mėlynaisiais akmenimis. Šiame dirvožemyje gausu granito, kaip ir Ronos slėnio šiaurėje.

Ronos slėnio šiaurėje granitinis dirvožemis vynui suteikia minerališkumo, struktūros ir ilgaamžiškumo. Pagrindinė Ronos slėnio raudonųjų vynuogių veislė ‘Syrah‘ turi kur kas storesnę odelę – iš jos gaminami tvirtų taninų, sodrūs raudonieji su intensyviu tamsių vaisių, pipirų bei prieskonių aromatu. O štai ‘Gamay’ vynuogės, auginamos granitiniame dirvožemyje, įgauna Pierre Prost

P

subtilesnių aromatų, joms būdingos gėlių natos – vilkdagių, bijūnų ar našlaičių. Širubliui unikalumo suteikia ir tai, kad kaimelis

rancūzijos rytuose kone vertikalia juosta yra išsidėstę trys

yra aukštai virš jūros lygio (450–500 m), todėl vidutinė tempera-

vyno regionai: Burgundija, Božolė ir Ronos slėnis. Božolė,

tūra yra žemesnė: vynuogės noksta lėčiau, bet tolygiau, išlaiko

esantis viduryje, kiekvienam vyno mėgėjui pirmiausia asoci-

natūralų rūgštingumą. Taip išgaunama intensyvi nokių raudonų

juojasi su pagrindine regiono vynuogių veisle ‘Gamay’, iš kurios

vaisių (raudonų vyšnių, aviečių ir spanguolių) skonio paletė,

gaminamas vaisiškas, bananų ir ledinukų aromato „Beaujolais

kuriai atsvaros suteikia gyvybinga rūgštis, vandeniui laidus

Nouveau“, bei su šio vyno pasirodymui prekyboje skirta Jauno

granitinis dirvožemis papildo minerališkumu ir gaiva, o švelni

božolė švente, visame pasaulyje tradiciškai švenčiama trečiąjį

taninų struktūra užtikrina šio harmoningo derinio sėkmę – vyną

lapkričio ketvirtadienį, savotiškais vyno Naujaisiais metais – juk

bus malonu ragauti jauną, bet galima ir sėkmingai pabrandinti

tai pirmasis tų metų derliaus vynas! Tradicija minėti derliaus

bent keletą metų.

pabaigą su ką tik fermentuotis baigusiu „Beaujolais Nouveau“

Aptarus svarbius veiksnius, lemiančius vyno kokybę, nevalia

taip įsigalėjo, kad nemažai žmonių visą regioną ir jo vyną sieja

užmiršti ir kito šiais laikais ne mažiau svarbaus aspekto – vynda-

tik su jaunu božolė. Dėl to apmaudu, nes didžiausias regiono

rio požiūrio. Dabar kaip niekad anksčiau aktualu rūpintis tvaru-

potencialas, slypintis šiaurinėje Božolė dalyje, lieka neatskleistas

mu. Ekologijos tema mūsų gyvenime įgauna vis didesnę reikšmę

ir neįvertintas.

ir svarbą. Linkstame rinktis ekologiškus, natūralius, biodinami-

Pietinėje regiono dalyje gaminami paprasčiausi vynai,

nius vynus, taip išreikšdami savo požiūrį visuomenėje opiais

žymimi Beaujolais AOC, čia daromas ir „Beaujolais Nouveau“.

klausimais. Požiūrį renkasi ir vyndariai, rūpindamiesi žeme ir jos

Centrinėje dalyje – aukštesnės kokybės Beaujolais Villages AOC,

duodamais vaisiais. Vieną gražesnių pavyzdžių teko matyti va-

o šiaurėje gaminami aukščiausios kokybės 10-ies Cru kaimelių

sarą „Chateau de Javernand“ ūkyje. Nors agromiškininkystė nėra

vynai, ant kurių etiketės Beaujolais užrašo net nerastume, juos

nauja praktika, tačiau šiais laikais tikrai ne visiems taip paprastai

atpažįstame iš atskirų kaimelių pavadinimų: Fliori (Fleurie),

įgyvendinama. Agromiškininkystė vynuogynuose reiškia medžių

Morgonas (Morgon), Sent Amuras (Saint Amour), Renjė (Régnié),

ar kitų sumedėjusių augalų integravimą vynuogių auginimo

Mulen a Venas (Moulin-a-Vent), Bruji (Brouilly), Kot Bruji (Côte

plotuose ar aplink juos siekiant abipusės naudos – vynmedžių ir

Brouilly), Žiuljena (Juliénas), Šena (Chénas), Širublis (Chiroubles).

žemės sveikatos bei aplinkos tvarumo, o dažnu atveju tai atneša

Božolė Cru vynas labiau panašus į kaimyninės Burgundijos

ir ekonominę naudą. Būtent tai padarė Arthuras Forneau ir

vyną. Božolė ir Burgundijoje daugiausia auginamos ‘Gamay’

Pierre’as Prostas – vyndariai iš „Chateau de Javernand“, neseniai

ir ‘Pinot Noir’ vynuogių veislės, pasižyminčios raudonų uogų

persodinę dalį savo vynuogyno pramaišiui su 250 medžių 1 ha

(braškių, aviečių, vyšnių), gėlių (našlaičių, rožių, bijūnų) natomis

plote. Vyndariai pabrėžia, kad tokiu būdu jie siekia sukurti tvarią

bei plona odele, todėl vynai kiek blyškesnės spalvos, o taninų

ir veiksmingą vynuogynų sistemą, aprėpiančią daugiau nei

struktūra įprastai švelnesnė. Žinoma, taniniškumas priklausys

ekologija. Akivaizdūs tokio ūkininkavimo pranašumai:

1 Karboninė maceracija – tai vyno gamybos būdas, kai fermentacija vyksta sveikose uogose, nesutraiškytas kekes sudėjus į talpas, pripildytas anglies dvideginio. Taip gaminamas vynas su nedaug taninų, bet itin vaisiškas, švelnus, kvapnus.

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

46

Chiroubles, Božolė

Medžiai vynuogyne – agromiškininkystė „Chateau Javernand“ ūkyje

•

didėja biologinė įvairovė: agrarinė miškininkystė skatina

ekosistemų atsparumas ekstremaliems meteorologi-

įvairių augalų rūšių sambūvį vynuogynų ekosistemose – me-

niams reiškiniams. Taip pat medžiai suteikia pavėsį, taigi,

džiai, krūmai ar kiti augalai vynuogynuose tampa naudingų

sušvelnina ekstremalias temperatūras ir sumažina karščio sukeliamą stresą vynmedžiams karštais laikotarpiais.

vabzdžių, paukščių ir kitų laukinių gyvūnų buveinėmis; •

•

gerėja dirvožemio būklė: medžiai ir kiti sumedėję augalai

•

gerėja vyno kokybė: agrarinės miškininkystės sukuriamas

dirvožemį papildo organinėmis medžiagomis, gerina

palankus mikroklimatas turi teigiamos įtakos vynmedžių

jo struktūrą, derlingumą ir gebėjimą sulaikyti vandenį.

sveikatai ir uogų kokybei. Švelnesnė temperatūra, ma-

Tai gerina dirvožemio sveikatą ir atsparumą, palaiko

žesnis vėjo poveikis ir geresnis vandens prieinamumas

sveiką vynmedžių šaknų sistemos vystymąsi ir maistinių

– visi šie veiksniai prisideda prie subalansuoto vynme-

medžiagų įsisavinimą;

džių augimo, optimizuoto vynuogių nokimo proceso,

gerėja atsparumas klimato kaitai: agrarinė miškininkystė

užtikrinančio geresnę vynuogių kokybę.

prisideda prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo

Tvarūs sprendimai yra visų mūsų atsakomybė, ir apie juos

prie jos – medžių biomasėje ir dirvožemio organinėse

verta pagalvoti atsikemšant vyno butelį. „Chateau de Javrernand“

medžiagose kaupiamas anglies dioksidas, mažinamas

vyno taurėje gražiai dera ir vyno kokybė bei skonis, ir vyninės

šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ir didinamas

požiūris į vyndarystę, ir vasariškos saulės spindulių žaismas.

Pierre’as Prostas ir autorė su bendradarbiais iš „Vyno klubo“

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

Matthew Lapierre

Thomas Duroux (Palmer)

Daniel ir Marco Niepoort Sebastien De Martino

Sandrine Gabray (Guiraud)

Hans Czerny

Ken Forrester

Lalou Bize-Leroy

Olivier Humbrecht Frederic Rouzaud

Francis Mayer

Paul Draper (Ridge)

Ihor Petrenko ir Andriy Kommisarov (Biologist)

Eric Rodez

Eric Texier

Thibaud Vermillard (Ampelhus)

Ženia Vasiljeva (Ampelhus)

Natūralumas yra natūralu w w w.v ynoklubas.lt Stumbrų 15, Vilnius Liepų 20, Klaipėda

Marco Sebastien

48

Burgundija, Meursault

„Meursault“: sviestas ar citrusai?

2022-ųjų derliaus apžvalga

Petras Jarašūnas

François Mikulski

P

rieš kelis dešimtmečius pasirodžiusiame „Sotbio vyno enciklopedijos“ (The Sotheby’s wine Encyclopedia) leidime Tomas

Stevensonas rašo: „Geras „Meursault“ visada turi būti gausus skonių: riešutų, sviesto bei prieskonių natas dažnai papildys medaus, cinamono bei vanilės niuansai.“ Panašių apibūdinimų rasime visose seniau išleistose knygose apie vyną. Tačiau galbūt laikas perrašyti šiuos tomus, nes pastarųjų vynmečių „Meursault“ vynas visai kitoks.

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

Burgundija, Meursault

49

MEURSAULT AOC Ši apeliacija yra didžiausia baltojo vyno apeliacija Kot de Bone (Côte de Beaune), pietinėje Burgundijos Kot d‘Oro (Côte d’Or) regiono dalyje. Ji užima beveik 400 ha vynuogynų ir yra maždaug tokio pat dydžio kaip du garsūs kaimynai – PulignyMontrachet (95 ha) ir Chassagne-Montrachet (307 ha) apeliacijos – kartu sudėjus.

MEURSAULT AOC Įkurta 1937 m. liepos 31 d.

19 Premier Cru vynuogynų 0 Grand Cru vynuogynų

Plotas

Iš jų Premier Cru

Baltasis vynas „Chardonnay“

381 ha

107 ha

Raudonasis vynas „Pinot Noir“

10 ha

1 ha

Merso, kaip gyvenvietė, atsirado dar bronzos amžiuje, o vynuogynai šioje vietovėje pradėti auginti XI a. pabaigoje. Sito (Cîteaux) abatijos vienuoliai šimtmečiais prižiūrėjo ir skynė derlių aplink Merso esančiuose vynuogynuose. Per visą savo istoriją Merso buvo labiau baltojo nei raudonojo vyno vieta, o jo populiarumas svyravo. Kai 1787 m. čia lankėsi JAV prezidentas Thomas Jeffersonas, jis pastebėjo, kad miestelio gyventojai yra skurdesni nei gretimų Volnė (Volnay) ir Pomaro (Pommard) miestelių, nes jų gaminamas baltasis vynas turi daug mažesnę paklausą. Tačiau dabar baltasis „Mersault“ vynas – tarp geidžiamiausių ir brangiausių Burgundijos vynų.

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

50

Burgundija, Meursault

BEAUNE

ellation Village

skonį apibūdino amerikiečių vyno kritikas Mattas Krameris. Ši apeliacija nuo seno garsėja sodriais, gomurį užpildančiais vynais,

Meursault

o klasikinės jų natos – sviesto, vanilės ir lazdynų riešutų – puikiai dera su giliu, daugiasluoksniu skonio pojūčiu.

Tačiau pastaraisiais metais „Meursault“ stilius šiek tiek © www.vins-bourgogne.fr – Reproduction interdite sauf autorisation du Bureau Interprofessionnel des Vins de Bourgogne – Sources : INAO / © les contributeurs d’OpenStreetMap, sous licence ODbL / IGN RGE ALTI ® - Réalisation : ALTERMAP – Edition 2021 - Attention : Les données communiquées ici ne le sont qu'à titre informatif. Les délimitations parcellaires officielles sont celles consultables sur les plans déposés en mairie ou auprès des services de l'INAO. A noter également que l'ensemble des délimitations parcellaires des AOC viticoles ne sont pas encore représentées, le travail de dématérialisation étant en cours.

pasikeitė. Šiandien dauguma vyndarių siekia sirpumo ir įtampos

ons Villages Premiers Crus t Premier Cru

ons Villages t

on Régionale Bourgogne omination géographique

on Régionale Bourgogne

ons Régionales

N

CHALON-SUR-SAÔNE

balanso, mažina ąžuolo statinių įtaką skoniui, išryškina kreidiškai minerališkas vyno natas. Garsus vyndarys François Mikulskis paatviravo: „Meursault“ stilius priklauso nuo vynuogyno ir vyndario. Tobulo stiliaus nėra. Man labiausiai patinka, kai išreikštas vyno minerališkumas. Mėgstu baltojo vyno grynumą, tyrumą, minerališkumą, o su juo ir tam tikrą gaivumą. Jei išgeriate taurę ir norisi dar vienos, reiškia, kad vynas gaivus, įdomus. Būtent toks vynas man patinka, net jei tai aligotė ar muskadė. Anksčiau „Meursault“ vynai neturėjo pakankamai minerališkumo, buvo sunkūs. Vynuogės buvo per daug prinokusios. Tačiau dabar vynas įgauna savitos elegancijos. Todėl aš naudoju tik 20 proc. naujų ąžuolo statinių. Bet gal užtektų ir 15 proc.“ Šiandien „Meursault“ vynui būdingos kriaušių ir obuolių, medaus ir citrusinių vaisių natos. O bręstant vystosi grybų,

VYNUOGYNAI Kadangi apeliacijos teritorija didelė, vyno pobūdis kiekviename vynuogyne skiriasi. Dauguma gamintojų gamina atskirų vynuogynų vynus jų nemaišydami tarpusavy – taip išryškėja vyno unikalumas. Vynas, pagamintas iš uogų, prinokusių ant šlaito virš miestelio, yra minerališkesnis, o vynas iš lygumos žemiau miesto yra svaresnis ir ryškesnis. Dirvožemis vynuogynuose skiriasi, bet dominuoja molis, Juros periodo klintis ir kalkakmenis. Merso vietovėje gruntinio vandens lygis žemas, todėl vynmedžiai turi šaknis leisti labai giliai.

Nors apeliacijoje nėra Grand Cru statusą turinčių vynuogynų, tačiau trys šlaito vidury, netoli pietinės ribos su Puligny-Montrachet apeliacija, esantys Premier Cru vynuogynai – Perrières, Genevrières ir Charmes – dažnai vadinami neoficialiais Grand Cru. Perrières. 1861 m. klasifikacijoje šis vynuogynas buvo išskiriamas kaip tête de cuvée ir galėjo būti klasifikuojamas kaip Grand Cru. Kaip rodo pavadinimas, dirvožemyje gausu akmenų, kurie suteikia papildomos šilumos vynuogėms, o giliau randamas kietas Juros periodo kalkakmenis. Vynas itin koncentruoto ir kompleksiško skonio, kuriam visiškai atsiverti dažnai reikia šiek tiek laiko.

Genevrières. Į pietryčius orientuotas vynuogynas pasižymi uolėtu ir akmenuotu kalkakmenio dirvožemiu. Pavadinimas kilęs iš genévrier – kadagio krūmo, mėgstančio kalkines Burgundijos dirvas. Laikui bėgant kadagius pakeitė vynmedžiai. Itin tyro, elegantiško ir tauraus skonio vynas.

Charmes. Šis į pietus nuo miestelio esantis vynuogynas vakaruose ribojasi su Perrières, o šiaurėje su Genevrières vynuogynais. Vandeniui laidus mineralinis kalkak­ menio dirvožemis turi įtakos sodriam, ekspresyviam ir vaisiškam vyno skoniui. „MEURSAULT“ STILIUS „Jeigu auksas turėtų skonį, jis būtų kaip „Meursault“, – taip šio ypatingo vyno

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

žemės ir riešutų tonai. Vyno tekstūra kremiškai švelni, o ją dažnai išryškina puiki įtampa ir preciziškas minerališkumas. Žymiausių gamintojų vynas neretai turi šiek tiek redukcijos pažymių – subtilaus, ką tik uždegto degtuko aromato ar tarsi titnago trinties sukelto „dūmiškumo“, kartais primenančio ir šviežių kario medžio lapų kvapą. Vynui bręstant, redukciniai aromatai integruojasi, ir vynas tampa dar kompleksiškesnio skonio. Šių dienų geriausi „Mersault“ vynai yra gryno, elegantiško skonio, kone Junmai Daiginjo sakės tyrumo. Geriausi vynai turi subtiliai minerališko, sūraus poskonio.

2022-ŲJŲ DERLIUS Po šiltos vasaros ir vidutiniškai vėsaus rudens, Burgundijos vyno mėgėjų laimei, 2022 metų derlius džiugina. Kaip praneša „Vins de Bourgogne“, vyno kiekis, palyginti su dėl šalnų tragiškai skurdžiu 2021 m. derliumi, išaugo 75 proc. Šiltą ir sausą vasarą, birželio ir rugpjūčio mėnesiais, dukart buvo užfiksuota iki 35–36 °C pakilusi temperatūra. Birželio pabaigoje iškritęs nedidelis kritulių kiekis buvo labai svarbus vynuogynų troškuliui numalšinti. Puikus šilumos ir lietaus santykis, kai sausros streso buvo nedaug, turėjo įtakos vynuogių sunokimui, šiek tiek vėlesniam nei įprastai.

Burgundija, Meursault

BIVB (Bureau Interprofessionnel des Vins de Bourgogne) derliaus ataskaitoje rašoma, kad „pumpurai išsprogo vėliau nei

51

tracijos, 2022-ųjų vynas turi 2017 m. derliaus elegancijos ir daugiau koncentracijos bei vaisiškumo – išties džiuginanti perspektyva.“

praeitais metais, o tai šiek tiek padėjo apsaugoti vynmedžius nuo

Dėl didesnio kiekio ir puikios bendros kokybės visame

balandžio mėnesio šalnų. Vėliau dėl vynmedžių ir unikalaus terroir

regione 2022 m. žada būti įdomūs metai kolekcininkams,

simbiozės vynuogės liko nenukentėjusios po keturių karščio bangų

investuotojams ir Burgundijos vyno mėgėjams. „Nereikalaukite

ir kritulių trūkumo.“ Kalbėdamas apie bendrą derliaus kokybę,

sodraus ir sunkaus skonio Burgundijos vyno. Veikiau ieškokite

Charlesas Curtisas (MW) iš „Decanter“ pažymi, kad „nors vynams

autentiškumo, elegancijos ir magijos,“ – pataria garsusis JAV

gali pritrūkti 2019 m. derliaus jėgos ar titaniškos 2018 m. koncen-

vyno žinovas ir importuotojas Kermitas Lynchas.

VYNAS

APRAŠYMAS

ĮVERTINIMAS

Domaine Jacques Prieur Meursault 1er Cru Perrières Blanc 2022

Ekspresyvūs persikų ir abrikosų tonai kartu su citrusų bei priesonių niuansais. Sodrus ir kompleksiškas, tačiau kartu elegantiškas ir gaivia citrusiška rūgštimi subalansuotas skonis. Itin ilgai išliekantis poskonis.

95

Domaine Rémi Jobard Meursault 1er Cru Genevrières Blanc 2022

Taurus nesirpių kaulavaisių bei kriaušių aromatas su subtilia redukcija. Sodrus, tačiau nesunkus, itin elegantiškas skonis, kuriam balanso suteikia gaivi žalių obuolių rūgštis.

94–95

Domaine François Mikulski Meursault 1er Cru Porusot Blanc 2022

Intensyvus žalių obuolių, baltų persikų ir kriaušių aromatas su subtiliais vanilės tonais. Vidutinio svarumo itin elegantiškas skonis su gausia gaivia rūgštimi. Ilgai išliekantis poskonis su itin išreikštu minerališkumu.

94–95

Domaine Fabien Coche Meursault Les Chevalières Blanc 2022

Taurė kvepia subtiliu titnago dūmu ir nesirpiais kaulavaisiais. Vidutinio svarumo vynas pasižymi itin kompleksišku skoniu, ne sunkiu, o kaip tik elegantiškai gaiviu. Poskonis mena žalius obuolius, prieskonius ir kreidišką minerališkumą bei sūrumą.

94

Thierry et Pascale Matrot Meursault 1er Cru Charmes Blanc 2022

Ekspresyvus ir vaisiškas: sirpūs persikai ir abrikosai, raudoni obuoliai ir saldžios kriaušės. Svarus, intensyvus kaulavaisių skonis gražiai subalansuotas gaivia citrusiška rūgštimi bei ilgai išliekančiu minerališku poskoniu su sūrumo užuomina.

93–94

Antoine Jobard Meursault 1er Cru Porusot Blanc 2022

Intensyvus kriaušių, nesirpių kaulavaisių ir gražiai integruoto ąžuolo aromatas su subtiliais taurios redukcijos tonais. Skonis ekspresyvus, tačiau nesunkus. Gaivios kaulavaisių rūgšties ir kreidiško minerališkumo poskonis.

93–94

Domaine Rémi Jobard Meursault 1er Cru Porusot Blanc 2022

Sirpių kaulavaisių ir kriaušių aromatas kartu su titnago dūmu bei žaliųjų citrinų žievelėmis.

Ekspresyvus, bet nesunkus skonis balansuojamas gaivia citrusiška rūgštimi. Ilgai išliekantis minerališkas poskonis.

93–94

Domaine Jacques Prieur Meursault 1er Les Santenots Blancs Blanc 2022

Itin ekspresyvus sirpių kaulavaisių, vanilės bei nesunokusių lazdynų riešutų aromatas. Galingo ir sodraus vyno skonį subalansuoja gaivi rūgštis. Ilgai išlieka kompleksiškas poskonis.

93

Gėliški aromatai taurėje pinasi su nesirpių kaulavaisių bei citrusų natomis. Gražiai integruoti

Domaine François Mikulski Meursault Blanc 2022 brandinimo ąžuole suteikti prieskonių tonai. Platus ir ekspresyvus, tačiau puikiai subalansuotas gaivia rūgštimi skonis. Ilgai išliekantis poskonis.

93

Domaine Jean-Marie Bouzereau Meursault 1er Cru Charmes Blanc 2022

Stiprus ir išraiškingas kaulavaisių bei prieskonių aromatas. Sodrus vyno skonis puikiai subalansuotas gaivia rūgštimi. Ilgai išliekantis poskonis mena kaulavaisius bei subtilų sūrumą.

93

Domaine Vincent Bouzereau Meursault 1er Cru Charmes Blanc 2022

Ryškus abrikosų, persikų bei kriaušių aromatas su subtilia vanilės nata. Svarus vyno skonis subalansuotas gaivia rūgštimi, o ilgai išliekantis poskonis turi minerališkumo.

93

Benjamin Leroux Meursault 1er Cru Dessus Charmes Blanc 2022

Vynas iš vynuogių, prinokusių Charmes‘o šlaito viršuje. Intensyvus abrikosų, persikų ir neskrudintų lazdynų riešutų aromatas. Išraiškingą vyno skonį balansuoja gaivi obuoliška rūgštis.

Ilgai išliekantis sirpių vaisių ir kreidiško minerališkumo poskonis.

93

Domaine Philippe Bouzereau Meursault 1er Cru Genevrieres Blanc 2022

Gilus ir daugiasluoksnis, bet ne itin išraiškingas aromatas mena nesirpius kaulavaisius ir titnago dūmą. Skonis sodrus, bet vynas elegantiškas, nes gaivi rūgštis ir minerališkas poskonis sukuria puikią atsvarą vyno vaisiškumui.

93

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

52

Restoranų istorija

Tarpukario Kauno restoranų gėrimai Karolis Bradūnas

Laikinoji sostinė buvo vadinama mažuoju Berlynu, nes savo kultūra miesto svečiams panėšėjo į šalimais esančią žymiai turtingesnę Europos sostinę. Vienas pirmųjų miesto kultūros ir kokybės indikatorių yra restoranai. Būtent maitinimo įstaigų kokybė smarkiai lemia požiūrį į miestą ir šalį – apibrėžia vertę. Tarpukario Kauno restoranai, kavinės, gėrimų ir maisto vartojimo kultūra šiandien yra mažai žinoma net ir patiems didžiausiems restoranų bei gėrimų industrijos profesionalams. Todėl gali susidaryti klaidinga nuomonė, kad Kaune nieko ir nebuvo, tačiau pakėlus apdulkėjusius archyvus išryškėja visai kita tiesa.

P

ažvelgus į keletą išlikusių to meto restoranų meniu stebina

importuoti, o importinį sausą vyną atstodavo tuo metu Kaune

gėrimų gausa. 1937 m. atidaryto Lietuvos kariuomenės

populiarūs vietiniai, įvairių lietuviškų vaisių vynai. Jie dažnai, bet

Kauno įgulos ramovės restorano „Trys milžinai“ meniu prasideda,

ne visada, buvo ir pigesni, ir lietuvio gomuriui priimtinesni.

ko gero, tarp karių populiariausiu pirkiniu – degtinės stikliuku,

Kito itin prabangaus restorano pavadinimu „Versalis“ baro

toliau eina tais laikais itin populiarus įvairaus skonio lietuviškas

meniu, išleistas 1935 m., demonstruoja visai kitas madas, šiuo

krupnikas ir, žinoma, alus. Meniu papildytas tiek prancūzišku,

atveju – amerikietiškas. Ir nors būtent JAV yra modernių koktei-

tiek lietuvišku konjaku. Pats brangiausias visame meniu – 67,5

lių gimtinė, Kaunui daug įtakos daro Prancūzija. Tai matome iš

litus už litrą kainavęs likeris „Benedictine D.O.M“. Likeriui kiek

terminų, pvz., romas vadinamas ne rum, bet rhum, o pačiame

nusileidžia šampanai „Pommerye“, „Mumm“ ir „Monopol“, kuriuos

meniu nėra per prohibicijos laikotarpį atsiradusių „Old Faschio-

siūloma įsigyti už 50 litų.

ned“ ar „Mojito“ kokteilių, kurie dar nespėjo įsivyrauti Europoje.

Baltojo vyno asortimente dominuoja prancūziškas saldus

Meniu pradedamas itin plačiu kokteilių, kuriuos šiandien

soternas. Prie raudonojo vyno sąrašo priskirtas baltasis portas,

laikytume klasikiniais, sąrašu. „Martini“ ar „Manhattan“ kokteilius

vengriškas tokajus, vermutas iš Torino, „Grand Vin“ pavadinimas

įsigyti siūloma už 3 litus, o už „Blue Moon“, populiarų ir šiandien,

suteiktas vynui, atkeliavusiam iš Bordo regiono, o „Castel du Roy“

prašoma tam laikui įspūdingų 6 litų. Tiesa, oficialia mums žino-

– pusiau saldus raudonasis iš Elzaso.

mo „Blue Moon“ sukūrimo data laikoma 1940-ieji, todėl natūralu,

Nuostabą žiūrint iš šiandienos perspektyvos kelia tai, kad

kad anuomet daryti kokteliai galėjo smarkiai skirtis nuo mums

importuojami daugiausia saldūs vynai. Panašu, kad perimdami

pažįstamų. Jų gaminimo principai ir naudojamos technikos

Vakarų kultūrą lietuviai tai darė paviršutiniškai, todėl taniniški

išlieka paslaptis, tačiau vien faktas, kad tarpukario Kaune veikė

raudonieji ar sausi baltieji ne visai tiko jaunos visuomenės

kokteilių baras, yra savotiškai unikalus.

skoniui ir supratimui. Kaip ir šiandien, tuomet lietuviai neturėjo galimybių pasigaminti gero saldaus vyno, todėl jį teko

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

Toliau meniu matome gėrimus, kuriuos galima apibūdinti terminu „susidėk pats“. „Fizzes“ – svečio pasirinktas stiprusis

Restoranų istorija

53

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

54

Restoranų istorija

Iliustracijoms panaudoti vaizdai iš žurnalisto R. Lapo asmeninės kolekcijos ir LCVA fondo.

gėrimas, kurį barmenas maišo su gazuotu vandeniu. „Sours“ –

nė nesvajojo. Tačiau gana akivaizdu, kad nebūtų prireikę dar

gėrimas iš pasirinkto distiliato ir citrinų sulčių. „Flipps“ – gėrimas

10 nepriklausomybės metų, kad kokteilis ar tuo metu statuso

iš kiaušinio baltymo, cukraus ir pasirinkto stipraus gėrimo arba

simboliu buvęs 20 litų kainavęs saldus vynas būtų tapęs kasdie-

vyno. „Cobblers“ – ledas, maišomas su saldžiu vynu ar kitu spi-

nybės dalimi ir paprastesniems Lietuvos gyventojams.

ritu, cukrumi ir citrinų sultimis. Visų šių gėrimų kainos svyruoja nuo 5 iki 7 litų.

Ir nors tarpukario Lietuva su sostine Kaune turėjo savų trūkumų, per trumpą nepriklausomybės laikotarpį jai pavyko

Tačiau miksologijos ir gastronomijos pramogos buvo

pasiekti įspūdingų rezultatų ir iš Vakarų perimti daug teigiamos

prieinamos daugiausia statusą rodančiam šalies elitui. Vidutinė

patirties. Žiūrėdamas į kažkada elitinių Kauno restoranų meniu

kvalifikuoto darbininko 8 valandų darbo diena 1930 m. buvo

neišvengiamai supranti, kaip toli Kaunas tada buvo pažengęs ir

įvertinta 11,6, o nekvalifikuoto - 8,3 litais. Valstybės tarnautojų

kaip nepasisekė, kad visas pažangos procesas nutrūko. Tačiau

alga svyravo nuo 250 iki 1200 litų per mėnesį. Aukščiausios

reikia pasidžiaugti, kad Europos kontekste nebuvome atsilikėliai

kategorijos restoranų padavėjų uždarbis per mėnesį svyravo nuo

– tiek savo kultūrą turėjome, tiek greitai mokėmės iš kitų.

200 iki 300 litų, o žemesnės kategorijos padavėjos uždirbdavo vos 30 litų per mėnesį. Todėl paprastas žmogus apie „Gin & Tonic“

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

56

K e l i a u j a m e L i e t u v o j e . „V y n o ž u r n a l a s “ r e k o m e n d u o j a

2024 m. Lietuvos vyndarystės turizmo žemėlapis Nuo 2011-ųjų, kai Lietuvoje buvo suteikta pirmoji vyno

rengia be galo svarbų Lietuvos vynuogynų žemėlapį, „Vyno

gamybos licencija, šalyje atsirado dar bent 14 licencijuotų

žurnalas“ kartu su oficialia Lietuvos turizmo agentūra „Lithuania

vyndarių. Licencijos gavimas – tai didelis žingsnis, kurį pasiryžta

Travel“ pasiryžo sudaryti Lietuvos vyno turizmo žemėlapį –

žengti vienetai iš šimtų šalyje vyną savo reikmėms gaminančių

pirmąjį tokį Lietuvoje ir drauge tęstinį projektą, kuris pildomas,

vyndarių mėgėjų.

atnaujinamas ir aktualus ne tik vietiniams Lietuvos keliautojams,

Nepaisant to, kad Lietuvoje veikia net dvi vyndarių asociacijos, Lietuvos vynuogininkų , Alkoholinių gėrimų mažųjų

bet ir turistams iš užsienio. Jį bus galima rasti ir „Vyno žurnalo“ interneto svetainėje.

platintojų ir gamintojų asociacijos, ir aibė bendruomenių ir

Žemėlapis – tai ir puiki paskata tobulėti ir plėsti savo paslau-

būrelių, iki Lenkijos mums dar toli. Ten jau susiformavę vyno

gas patiems vyndariams. Jame šiuo metu pažymėjome licen-

regionai, leidžiamos knygos, žemėlapiai, apie Lenkijos vyndarys-

cijuotus mažuosius vyndarius ir tikimės, kad tokių ateityje bus

tę rašo užsienio spauda.

daugiau. Taip pat žemėlapyje galima lengvai pamatyti, kas kokį

Nenorime atsilikti ir lėtai, bet užtikrintai judame į priekį. Kol

vyną gamina, kas šalia vyninės užsiima kaimo turizmu (kavinės,

Vynuogių augintojų asociacija su jos prezidentu Ramūnu Pilveliu

apgyvendinimas), kas gamina ne tik vyną, bet ir distiliatus ir pan.

ŽEMĖLAPYJE PAŽYMĖTOS VYNINĖS „Česlovo vynas“ – Virkytų k. 1, Šilutės r. „Gintaro Sino“ – Juodalaukių k. 12, Zarasų r. „Kidulių vynas“ – Sodų g. 26, Kidulių k., Šakių r. „Šušvės midus“ – Plinkaigalio g. 18, Plinkaigalio k., Kėdainių r. „Mėmelio vynas“ – Pjaulių g. 16, Pangesų k., Klaipėdos r. „Roksala“ – Taručių k. 8, Rokiškio r. „Šv. Vincento vyninė“ – Maironio g. 36, Joniškėlio k. Pasvalio r. „Prūsijos vynas“ – Atgimimo g. 21, Kukorų k., Saugų apylinkė, Šilutės r. „Skonis ir menas“ – Veiviržėnų g. 41, Švėkšna, Šilutės r. „Saulės midus“ – Švedės g. 53, Ginkūnų k., Ginkūnų sen., Šiaulių r. „Vyno kerai“ – Vyčio g. 1, Kaunas „Geri metai“ – Kun. Antonijaus Dzekano g. 1, Ponasų k., Sužionių sen., Vilniaus r. „Anykščių vynas“ – Dariaus ir Girėno g. 8, Anykščiai Ilzenbergo dvaro vyninė „Ilzenbergo vino“ – Ilzenbergo k. 4, Juodupės sen., Rokiškio raj. „Miella“ vyninė – Kauno g. 48, Alytaus k., Alytaus r. „Pakruojo vynas“ – Ramytės g. 8, Klovainių mstl., Pakruojo r.

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

ELEKTRONINĖ ŽEMĖLAPIO VERSIJA:

ŠILUTĖ

yra kavinė

galima nakvynė

galima aplankyti vyninę ir pamatyti gamybos procesą

netoliese yra vynuogynas / uogynas / bitynai

JURBARKAS

TAURAGĖ

ŠILALĖ

ČESLOVO VYNAS

vyksta degustacijos (būtina rezervacija)

midus

distiliatai

vaisių, uogų vynas

vynuogių vynas

PRŪSIJOS VYNAS

KLAIPĖDA

MEMEL WINE

SKONIS IR MENAS

TELŠIAI

ŠUŠVĖS MIDUS

PAKRUOJIS

ŠAKIAI

KIDULIŲ VYNAS

KĖDAINIAI

ALYTUS

MIELLA VYNINĖ

KAUNAS

PASVALYS

PANEVĖŽYS

VYNO KERAI

PAKRUOJO VYNAS

RASEINIAI

ŠIAULIAI

SAULĖS MIDUS

ŠV. VINCENTO VYNINĖ

VILNIUS

ANYKŠČIŲ VYNAS

UTENA

ROKSALA

ANYKŠČIAI

BIRŽAI

GINTARO SINO

ZARASAI

GERI METAI

PABRADĖ

ROKIŠKIS

„ILZENBERGO VINO“

K e l i a u j a m e L i e t u v o j e . „V y n o ž u r n a l a s “ r e k o m e n d u o j a 57

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

58

Lietuvos vyndariai. Ernestas Aušvicas

Kada Lietuvoje gaminsime šampaną? Šis klausimas vynuogininkui Ernestui Aušvicui anaiptol ne retorinis.

Nes jis savo vynuogyne Josvainiuose (Kėdainių r.) augina visas tris Šampanės vynuogių veisles: ‘Chardonnay‘, ‘Pinot Noir‘, ‘Meunier‘ ir dar keletą kitų vitis vinifera veislių. Arūnas Starkus kalbina vyndarį apie su tuo susijusius iššūkius, ir ragaujame 2023 m. vyną.

2023

-ieji pagaliau vėl buvo geri metai Lietuvoje augančioms vynuogėms. „Pirmą kartą kai kuriose

Rožinė ‘Chardonnay‘ atmaina labai reta, rausva odele (vynmedžiai sodinti 2020–2021 m.). Ragaujame jos vyną, maišytą

vynuogėse rūgšties kiekis nukrito žemiau man priimtino lygio.

su 20 proc. „Souvignier Gris“, kuri Lenkijoje jau gana populiari.

To dar nėra buvę,“ – stebisi Ernestas Aušvicas. 2023 m. spalis

Tai 1983 m. Fraiburge (Vokietija) išvesta veislė, kurios vynas

buvo šiltas ir sausas. Taigi visi, kieno derlius nenukentėjo nuo

pasižymi žoliškų, prieskoninių žolelių ir prinokusių geltonų

vasaros pradžioje pradėjusios plisti miltligės ar nepateko į krušą,

vaisių – kriaušių, svarainių – lazdynų riešutų, dūmo aromatų

galėjo nokinti uogas kiek tinkami. Šilta ir ilga vasara būtina

deriniu.

vitis vinifera rūšies vynuogėms sunokti. Ypač ilgas ‘Chardonnay‘

Balandžio vidury lankydami Ernestą Aušvicą, aptinkame jį

vegetacinis ciklas. Su kolegomis redakcijoje ragaujame 2023 m.

plečiant vynuogyną – giliu plūgu jis iš 60 cm gylio pakėlė gilumi-

Ernesto Aušvico „Chardonnay“, padaryto iš keleto atmainų: 95

nius dirvos sluoksnius, ir šis derlingas Vidurio Lietuvos žemumos

ir 96 (sodintos 2019 m.), 548 – anksčiau sunokstanti atmaina,

dirvožemis pasidengė žvirgždo akmenimis kaip Bordo. Todėl

FR155 – vokiška, aromatingesnė atmaina, Gaizenheimo – GM1,

nenuostabu, kad Ernestas pasodinęs ir ‘Sauvignon Blanc‘ – dar

labiau tinkama putojančio vyno gamybai.

vieną vėsų klimatą mėgstančią veislę.

Ernesto vyninės „Chardonnay 2023“

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

Alyvinių obuolių, melionų, sviesto aromatas su šiek tiek prieskoniškumo. Labai gaivus, vibruojantis.

Vidutinio svarumo, subalansuotas, šiek tiek sūrus, umamiškas pabaigoje. Vėsaus Lietuvos klimato išraiška akivaizdi. Vis dar nesudėtingas, labai tiktų putojančiam.

86–88

Lietuvos vyndariai. Ernestas Aušvicas

Ernesto vyninės „Chardonnay Rose, Souvignier Gris 2023“

Vidutinio intensyvumo avietinė spalva. Apelsinų, prieskonių, raudonų uogų ir šiek tiek musko, sūrio natų. Sausas, gaivus, su vos pastebimais taninais.

85–86

Ernesto vyninės „Sauvignon Blanc 2023”

Aromatingas, išraiškigo žalių persikų, žolelių kvapo vynas. Labai gaivus, obuolinės, citrininės rūgšties, lengvas.

86–87

‘Pinot Noir‘ mūsų žurnale linksniuojama nuolat. Tai sparčiau-

vienu laipsniu. Vasarą žemai suformuotas krūmas nemeta daug

siai populiarėjanti raudonųjų vynuogių veislė, kuri auginama vis

šešėlio ir geba pasinaudoti prie žemės besilaikančia šiluma, taip

plačiau ir kurios burgundiška išraiška nebėra privaloma, nes kla-

greičiau sunokindamas uogas.

sikiniais regionais tapo ir Naujoji Zelandija, Vokietija, Oregonas,

2012-aisiais E. Aušvicas pasodino 30 pirmųjų vynmedžių

Kalifornija, Austrija, šiaurės Italija ir PAR pietinė pakrantė. Šie

‘Rondo‘ ir ‘Bolero‘. Šiandien pusės ha vynuogyne – per 54 veislių

vynmedžiai mėgsta vėsų klimatą, tačiau labai jautrūs grybeli-

vynmedžiai, iš kurių derliaus padarytas vynas nuolat laimi

nėms ligoms. Iš uogų daromas puikus baltasis vynas putojančio

medalius lietuviško vyno čempionatuose ir Baltijos vyno taurėje.

gamybai. Ernesto Aušvico vynuogyne ‘Pinot Noir‘ vynmedžiai

Tačiau šiuo metu šaltojo klimato vynuogininkystę Minesotos

2020 m. susodinti kas 70 cm: artima kaimynystė kuria konkuren-

universitete studijuojantis Ernestas žvelgia toli į priekį: jis nori

ciją, vynmedžiai ne taip sparčiai auga, neformuoja didelės lajos,

gaminti vyną, kurį Europos vartotojas pažįsta, – iš klasikinių vitis

auga generatyviai – nokindami kokybiškas uogas, o ne eikvo-

vinifera veislių. Pirmieji žingsniai nuteikia optimistiškai ne tik jį,

dami energiją ūgliams ir lapams. Vynmedžius lengviau prilenkti

bet ir visą Lietuvos vynininkų bendruomenę, kuri Ernestą antrai

žiemai ir apkasti arba prismeigus tikėtis, kad juos apsaugos

kadencijai išsirinko Lietuvos nacionalinės vyndarių asociacijos

sniego sluoksnis. Ernestas sako, kad 1 cm sniego sumažina šaltį

prezidentu.

Ernesto vyninės „Pinot Noir 2023“

Blyški rubino spalva. Vyšnių, trešnių, aviečių, vos žemiškumo, pelenų aromatas. Kvapnus, kompleksiškas, su prieskoniais. Labai švelnūs negausūs taninai. Primena vokišką, PAR, Oregono „Pinot Noir“.

59

87–88

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

60

Subjektyvių rekomendacijų gidas

Gastropatarimai vykstantiems savaitgaliui į Londoną Agnė Dovydaitytė ir Petras Jarašūnas Ne kiekvienas šią vasarą ar rudenį galėsime susiplanuoti ilgas atostogas egzotiškuose, o gal vyniškuose kraštuose. Dalis mūsų tikrai liks miesto džiunglėse, išvykoms galės skirti geriausiu atveju ilgąjį savaitgalį. Tačiau laiko apribojimai dar niekada nesustabdė tikro gurmano. O gurmanai žino, kad Londonas – tikrų tikriausia maisto ir gėrimų kultūros sostinė, kurioje galima rasti visko: egzotiškiausių šalių virtuves, Mišelino žvaigždutėmis apdovanotus restoranus, gatvės maistą, svetingumo kultūros autoritetus. Ir nors Vilniaus oro uostas gausiais skrydžiais po pasaulį dar negali pasigirti, lėktuvai Vilnius–Londonas–Vilnius bei Kaunas– Londonas–Kaunas skraido dažniau, nei važiuoja traukinys Vilnius–Klaipėda.

L

eidomės ir mes į vieną tokių gurmaniškų miesto kelionių, pasidarėme detalią vietų analizę, atsirinkome kelias must visit

(anglicizmų ir toliau bus neišvengta) vietas 4 dienų savaitgaliui ir taupydami jūsų laiką (bet ne pinigus) pateikiame savo Londono vietų rekomendacijas ilgajam savaitgaliui.

KOL (#23 PASAULYJE) Prabangus meksikietiškas restoranas, bet be baltų staltiesių ir su protarpiniu valgymu rankomis. Puiki ne tik vakarienė, bet visa patirtis: garsus šefas, daug apdovanojimų, iiiilgas degustacinis meniu ir atitinkama sąskaita.

Adresas: Mayfair (vakarų Londonas): 9 Seymour St, Darbo laikas: nedirba sekmadieniais ir pirmadieniais.

Rezervacijos: būtina rezervuotis, geriausia – prieš mėnesį ar daugiau.

Staliukų galima rasti ir prieš porą savaičių, tačiau pasirinkti norimą laiką bus sunkiau.

Neradus staliuko, galima atsistoti į laukiančiųjų sąrašą, pirmieji apie atsilaisvinusias vietas informuojami naujienlaiškio gavėjai.

MAISTO MENIU. Tik degustacinis meniu – 185 svarai (apie 215 Eur). Į sąskaitą įtraukiami 14,5 proc. arbatpinigių. Nėra atskiro pietų pasiūlymo. ~10 patiekalų, kuriuos išragauti trunka 4–5 val.

Gali būti ir pesketariškas, vegetariškas bei veganiškas degustacinis meniu.

Autorių nuotraukos

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

Meniu galima pamatyti restorano internetinėje svetainėje.

Subjektyvių rekomendacijų gidas

61

Išradingas, itin apgalvotas ir ištobulintas Meksikos įkvėptas meniu, gaminamas iš britiškų ingredientų.

Labiausiai įsiminę patiekalai: CHOCHOYOTES (moliūgas, ikrai, saldieji dobilai, čiltepinai), TACO (langustinai, rūkytos aitriosios paprikos, šaltalankiai), ADOBADO (jautienos šonkaulių mėsa arba otas su priedais ir skirtingomis tortilijomis).

GĖRIMŲ MENIU. Puikus įdomių agavos distiliatų kokteilių pasirinkimas. Būtina paragauti jų „Hause Margaritos“ kokteilio (19 Eur), taip pat „Fig Leaf & Mezcal tonic“ (18 Eur).

Restoranas akcentuoja Vidurio ir Rytų Europos vyno regionus, pabrėždamas, kad nors šių vietų vynas nėra labai dažnas ant vyno mėgėjo stalo, visgi čia gausu itin unikalaus vyno, kurio ištakos mena pačią vyndarystės pradžią prieš 8 tūkst. metų. Daug dėmesio skiriama nuoširdžią vyndarystę propaguojantiems ir natūraliosios vyndarystės elite besipuikuojantiems vyndariams. Vyno meniu suskirstytas į atskirus pogrupius: „Lengvi ir sultingi“, „Vidutinio svarumo“ bei „Rock & Roll“. Tačiau yra ką išsirinkti ir klasikos gerbėjams. O jei išsirinkti iš tokio sąrašo pasirodytų kebloka, drąsiai klauskite patarimo someljė. ŠEFAS. Restoranui vadovauja vos 33 metų šefas Santiagas Lastra. Jis ambicingas, kūrybingas, mėgstantis iššūkius ir šiuo metu bene labiausiai vertinamas savo kartos šefas, ne kartą apdovanotas ir pripažintas tarptautinės bendruomenės. Iki „KOL“ atidarymo Santiagas keliavo po pasaulį ir beveik 30 pasaulio šalių gamino meksikietišką maistą su vietiniais ingredientais.

Vis dėlto Lietuvos ir „Vyno žurnalo“ auditorijai tikriausiai bus įdomesnis faktas, kad antruoju restorano šefu (sous chef) dirba lietuvis Lukas Džiaugys. Pasisveikinti jis priėjo ir prie mūsų stalo, o visai neseniai jo darbą nufilmavo ir įamžino LRT laida „Stilius“.

IŠVADOS. Dėl degustacinio pobūdžio, užimtumo ir kainų restoranas greičiausiai nebus iš tų, į kurį grįžtum valgyti reguliariai, bet vienam kartui – tikrai neįkainojama patirtis. Nepriekaištingas aptarnavimas, dėmesys klientui, kiekvieno patiekalo pristatymas ir ištobulinimas, unikalūs skoniai, kuriuos pakartoti būtų be galo sunku, – visa tai sukuria vakarienę, po kurios supranti, už ką sumokėjai kiekvieną centą.

Pasaulio restoranų gide „The World’s 50 best restaurants“, kuriuo kai kurie pasikliauja net labiau nei „Michelin guide“, „KOL“ restoranas yra aukščiausiai įvertintas restoranas JK, o pasaulyje jis yra 23-ioje vietoje. Žinant, kiek Londone yra net ne vieną Mišelino žvaigždutę turinčių restoranų, šis tikrai daro kažką labai gerai, kad vertinamas aukščiau už juos visus.

MAISTO MENIU. Nuolat besikeičiantis, sezoninis meniu, įkvėptas tradicinės Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos virtuvės.

Tai vadinamasis comfort food – jokios prabangos ar patoso: visa žuvis, bulvių piurė, didelis dubuo bulvyčių, salotų. A la carte meniu kiekvieną dieną šefo parašomas ranka, kainos svyruoja nuo 10 iki 18 Eur už pirmuosius ir nuo 35 iki 50 Eur už pagrindinius patiekalus. Labiausiai sužavėjo į meniu neįtraukti specials dalinimuisi – jautienos steikas su kaulu bei krosnyje keptas jūrų liežuvis.

GĖRIMŲ MENIU. Kaip ir dera restoranui, besivadinančiam „French House“, vynraštyje – vos 3 pavadinimai ne iš Prancūzijos.

Sąrašas nedidelis, bet atspindintis svarbiausius vyno regionus ir stilių įvairovę. Nuo Elzaso „Pinot Gris“ iki Burgundijos „PulignyMontrachet“, nuo superžvaigždės „Morgon“ iš Božolė iki solidaus bordo ir pomerolio. ŠEFAS. Restoranui vadovauja žymios Anglijos šefės ir televizijos laidų vedėjos Angelos Hartnett vyras Neilas Borthwickas.

Pora puikiai pažįsta Italijos, Prancūzijos ir Anglijos virtuvę, į vieną meniu įtraukia ir austres, ir veršiuko smegenis, nevengia išeiti ir pasisveikinti su lankytojais. Tačiau Neilą restorane dažniausiai galima sutikti darbo dienomis.

IŠVADOS. Restoranas, į kurį galima sugrįžti begalę kartų (jei tik pavyktų pakliūti be rezervacijos). Vyresnio amžiaus aptarnau-

THE FRENCH HOUSE

jantis personalas, vos keli staliukai, jokio skubėjimo – visa tai

Ikoniška ir istorinė Soho vieta. Pirmame aukšte

dvasios ir kokybės.

padeda pasijusti lyg namuose. Neieškokite prabangos, ieškokite

esančiame alaus bare nuo seno lankosi žymūs žmonės, labai nedidelėj erdvėj petys į petį geriantys alų kartu su paprastais praeiviais ir alaus mėgėjais. Antrame aukšte – ramus restoranas su išskirtinės kokybės, paprastumo ir šviežumo maistu ir labai paprastu aptarnavimu.

Daug daug sviesto!

Adresas: Soho (vakarų Londonas), 49 Dean St. Darbo laikas: nedirba sekmadieniais.

Rezervacijos: būtina rezervuotis, geriausia – prieš mėnesį.

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

62

Subjektyvių rekomendacijų gidas

retųjų vynų, kurių šiaip parduotuvėje nusipirkti nepavyks (arba

MOUNTAIN Neseniai Mišelino žvaigždutę gavęs, bet dar iki tol itin populiarus Baskų krašto virtuvės

kainuos tiek pat, kiek ir užsisakius restorane). Jei turite galimybę, prieš apsilankymą peržvelkite internete skelbiamą restorano vynraštį – sutaupysite brangaus laiko bendravimui su draugais. ŠEFAS. Restoraną prieš mažiau nei metus atidarė 37 metų

restoranas. Malkinė krosnis, patiekalai, kuriuos

šefas Tomosas Parry iš Velso. „Mountain“ jau antrasis jo restora-

patogu dalintis, išskirtinis vynraštis ir neįtikėtinus

nas Londone, kuris Mišelino žvaigždutę gauna per mažiau nei

pasiekimus demonstruojantis šefas.

metus nuo atidarymo. Pirmasis buvo restoranas „Brat“. T. Parry'o restoranų sėkmė ir populiarumas sulaukė nemažai žiniasklaidos

Adresas: Soho (vakarų Londonas), 16-18 Beak St. Darbo laikas: dirba kasdien, tačiau sekmadieniais tik per pietus.

Rezervacijos: būtina rezervuotis, geriausia – bent prieš tris savaites.

MAISTO MENIU. Baskų krašto įkvėptas meniu, kurio pasididžiavimas – ant ugnies bei krosnyje kepti patiekalai. Kainos svyruoja nuo 10 iki 18 Eur už užkandžius, kuriuos patariama

dėmesio ir didelę industrijos atstovų pagarbą šefui.

IŠVADA. „Valgykite, kol karšta.“ „Mountain“ šiuo metu tikrai yra vienas populiariausių ir „karščiausių“ restoranų Londone tiek vietinių gurmanų, tiek atvykėlių bei kitų šefų tarpe. Vos per kelis mėnesius pelnytas „Michelin‘s Guide“ pripažinimas, neįpareigojantis aptarnavimas, dalinimosi kultūra ir didelėje dalyje meniu jaučiamas dūmo aromatas vilioja čia sugrįžti dar ne kartą. Todėl kad ir kaip norėtųsi kitoje kelionėje aplankyti naujas vietas, dėl šios neabejojame – kartosim!

dalintis, o už pagrindinį patiekalą galite sumokėti ir daugiau nei 100 Eur, tačiau daugelis jų taip pat skirti ne vienam asmeniui, o dalinimuisi su 4–5 žmonėmis. Tad šis restoranas labai patogus,

ST. JOHN SMITHFIELD

jei keliaujate su didesne grupe. Būtina paragauti krosnyje keptų

Restoranas, kurio įtaka juntama daugelyje kitų

ryžių ir vorinio krabo omleto. Meniu rasite ir subproduktų

geriausių Londono restoranų ir šefų kūryboje.

patiekalų: veršiuko čiobrialiaukę, skrandį, nemažai jūrų gėrybių

Nose-to-tail (nuo galvos iki uodegos) judėjimo

ir mėsos patiekalų. Saldėsių mėgėjus nustebins platus desertų

propaguotojai ir paprastos, neįpareigojančios

pasirinkimas – nuo mažiau girdėtų ispaniškų kepinių, kaip

aplinkos, patiekimo ir aptarnavimo šalininkai

ensaimada ar torrija, iki restorane gamintų avių pieno ledų.

savo žvaigždę tyliai išlaikė nuo 2009 metų.

Nepamirštama vieta, kurios arba nekęsite, arba įsimylėsite.

Adresas: Clerkenwell (šiaurės Londonas): 26 St. John St. Darbo laikas: kasdien, tačiau sekmadieniais tik per pietus.

Rezervacijos: būtina rezervuotis, geriausia – prieš mėnesį.

GĖRIMŲ MENIU. Dar prieš užeidami į restorano vidų lange pamatysite išdėliotas garsių vyno butelių virtines. Išgertų.

Išsamų, net 34 puslapių vynraštį sudarė Holly Willcocksas ir Martina Larnach. Sąraše gausu rafinuoto retų gamintojų vyno.

Platus šampano pasirinkimas, kuriame dominuoja patys vynuoges auginantys gamintojai. Kaip ir kiekviename rimtesniame vynraštyje, šiame taip pat yra keli Burgundijos vyno lapai. Daug dėmesio Ispanijos bei jai priklausančių salų vynui. Atskiras lapas rislingui. Čia įdomu ateiti vien paragauti kai kurių gamintojų

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

Subjektyvių rekomendacijų gidas

MAISTO MENIU. Veganams ir vegetarams šio restorano nere-

63

Adresas: Mayfair (vakarų Londonas), 1-3 Mount St.

komenduojame. Maisto meniu rasite viską: nuo kaulų čiulpų iki

Darbo laikas: kasdien nuo vidurdienio iki

kepenų, kiaulės galvos, liežuvio ir kitų gyvūnų dalių. Restoranas

vidurnakčio.

neretai įtraukiamas į pigiausių Mišelino žvaigždute apdovanotų

Rezervacijos: būtina rezervuotis.

restoranų Londone gidą. Pagrindiniai patiekalai restorane kainuoja iki 35 Eur, o porcijos kaip namie – gausios ir atrodančios labai paprastai ir tradiciškai britiškai. Vakarienės pabaigoje nepraleiskite progos užsisakyti šviežiai kepamų madlenų.

GĖRIMŲ MENIU. Vynraštis vos kelių lapų, tačiau smulkiu šriftu surašyta tikrai daug vynų pavadinimų. Tik iš Prancūzijos, tad atspindimi visi svarbiausi regionai ir stiliai. Putojančio vyno pasirinkimas negausus – 3 kremanai ir 5 šampanai, tačiau tikrai šaunių gamintojų. Vyno kainos palyginti nedidelės, vynai išrikiuoti pagal kainą, o ne regioną, tad norint išsirinkti tenka susipažinti su didesne dalimi vynraščio. ŠEFAS. Restoraną 1993 m. įkūrė Fergusas Hendersonas, dabar jau kultiniu tapęs šefas, išgirtas ne tik tokių asmenybių kaip Anthony Bourdainas, bet ir apdovanotas Britanijos imperijos ordinu už nuopelnus britų virtuvės kultūrai. Šefas yra išleidęs kelias kulinarines knygas, o jo restoranas ilgainiui tapo visa ekosistema: duonos kepimas kitiems restoranas, vynų importas tiesiai iš vyndarių, restorano atributikos pardavimas ir t. t.

IŠVADOS. Restoranas buvo apdovanotas Mišelino žvaigžde 2009 m. ir jos niekada neprarado. Tačiau tai tikrai nereiškia, kad „St. John“ jums pasiūlys tokią prabangą, kurią buvo galima rasti kituose Mišelino restoranuose, kaip „KOL“. Kiekvienas vyno mėgėjas pastebės, kad „St. John“ naudoja žemas, storo stiklo vyno taures, aptarnavimas kartais gali priminti taverną, o išvaizda lėkštėje – namų maistą. Tačiau niekam nebandydami įtikti „St. John“ atrado savo nišą, virtines reguliarių klientų ir sekėjų. Nenuostabu, kad daugelis Londono šefų šią vietą vadina vienu mėgstamiausių ar įtakingiausių restoranų savo kūrybiniame kelyje. Tiesa – neap-

MAISTO MENIU. Kaip ir galima tikėtis iš pavadinimo, restorane

sigaukite – Londone rasite dar kelias vietas, kurios vadinasi „St.

dominuoja senovės graikų ir romėnų įkvėpti Viduržemio jūros

John“. Mišelino žvaigžde apdovanotas tik „St. John Smithfield“

regiono patiekalai. Šefo Athinagoro Kostakos vakarienės degusta-

restoranas, o kitos vietos apibūdinamos kaip Bread and wine

cinis 7 patiekalų meniu kainuoja apie 170 Eur asmeniui. Pietums

kavinės. Restoranas, į kurį lengvai grįžtume.

siūlomas 2–3 patiekalų rinkinys kainuoja 40–50 Eur. Gausus a la carte meniu leidžia rinktis nuo įvairiausių eršketo ikrų ir jūrų

BACCHANALIA Brangiausias pasaulyje restorano interjeras yra... graikiškas! „Porsche“ automobilių salonui paversti graikų ir romėnų maisto ir vyno orgijas šlovinančiu restoranu prireikė net 90 mln. svarų.

Tik užėjus į akis krenta gigantiškos Damiano Hirsto skulptūros, vaizduojančios sparnuotą liūtą, vienaragį, Medūzą ir Bakchą. Nuo grindų iki lubų besitęsiančias freskas Gary Myattas nutapė interpretuodamas Thomo Couture‘o 1847 m. paveikslą „Romėnų dekadansas“, tik čia togomis pasidabinę bakchanalijos dalyviai naudojasi nešiojamais kompiuteriais bei telefonais.

Interjerą taip pat puošia ne viena daugiau nei du

ešerio karpačio iki makaronų su omaru bei trumais ar specialiai iš Graikijos vežamos avienos. Čia lengva išleisti daug.

GĖRIMŲ MENIU. Restorano vynraštyje, kaip ir dera, daug dėmesio skiriama Graikijos ir Italijos vynui. Platus šampano bei burgundijos pasirinkimas. Daug garsių vardų. Vyno kainos gana didelės, na, bet tokioje vietoje būtų sunku tikėtis kitaip. Įspūdingai atrodančiame bare maišomi bei plakami išradingi kokteiliai (18–30 Eur).

IŠVADOS. Tai patirties restoranas, kuriame norisi apsilankyti nors pietums. Nuo inicialais išmargintų lėkščių, servetėlių ir įrankių iki durininko, kuris pasitinka ir atidaro duris, auksiniais švarkais pasidabinusių someljė ar raudonomis togomis papuoštų maistą atnešančių padavėjų – visur matosi investicijos bei konceptualumas. Maistas buvo skanus, bet labiau sužavėjo pati vieta, interjeras ir ambicijų mastas.

tūkstantmečius metų menanti originali interjero detalė.

Kokteilių barų ir kitų įdomių vietų rekomendacijas Londone rasite „Vyno žurnalo“ internetiniame puslapyje www.vynozurnalas.lt.

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

64

Lansarotė, Ispanija

Autoriaus nuotraukos

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

Lansarotė, Ispanija

65

Lansarotės karalienė ‘Malvasia Volcanica’ Paulius Kovas

S

eniausia vulkaninė Kanarų sala Lansarotė (Lanzarote)

Tenerifėje pradėtas gaminti pastiprintas vynas buvo parduo-

susiformavo prieš 15 mln. metų, tačiau jos paviršiaus

damas kaip portugališkas. Kiekis buvo labai didelis, ir trūko

netrypė dinozaurai, nes jie išmirė anksčiau – prieš 66 mln. metų.

distiliato vynui pastiprinti, todėl Tenerifės vyndariai kreipėsi į

Vietiniai guančai vadino ją Tyterogaka („ta, kuri visa ochra“)

aplinkinių salų vyndarius prašydami pagaminti distiliato. Visas

dėl dirvožemio, sudaryto iš molio ir smėlio, spalvos. Pirmieji

Lansarotės vynuogių derlius keliavo į sostinę Aresifę (Arrecife), į

europiečiai čia pasirodė XIV a. pradžioje, o 1404 m. sala buvo

naujai pastatytas spirito varyklas. Britai žinojo, kad tai falsifikuo-

užkariauta. Dėl stiprių vėjų ir sauso klimato sala netiko vynuo-

ta madeira, tačiau laivų įguloms vis tiek ją pirkdavo, nes ji buvo

gėms auginti, todėl gana lygus ir mažai kalvotas jos paviršius

daugiau nei dvigubai pigesnė už originalią. Per kelis intensyvios

buvo suartas ir apsėtas grūdinėmis kultūromis. Tris šimtmečius

varyklų veiklos dešimtmečius buvo iškirsti visi salos medžiai, ir

Lansarotė kartu su Fuerteventūra buvo Kanarų aruodas.

gyventojams kilo sunkumų pasigaminti maisto, nes nauji miškai

Tačiau 1730 m. prasidėję ugnikalnių išsiveržimai pakeitė salos

nuo to laiko taip ir neataugo.

kraštovaizdį. Per šešerius metus iškilo 32 dideli ugnikalniai ir

Salos valdžia ieškojo galimybių parduoti vyną tiesiogiai ir

daugiau kaip 100 mažų. Ketvirtadalį salos – derlingiausias žemes

sumažinti neigiamą varyklų įtaką salos ištekliams. Tokios rinkos

ir 11 kaimų – užpylė lava, o pusę salos iki 4 m storio sluoksniu

buvo surastos Naujajame Pasaulyje, ir prie vynuogynų pradėjo

užklojo pelenai. Daugelis gyventojų pabėgo, o tie, kurie liko,

kurtis vyninės. Pati seniausia vis dar veikianti Kanarų salų vyninė

ėmėsi naujos veiklos: kasė piltuvo formos duobes pelenuose,

„El Grifo“ įkurta 1775 m.

kol 2–3 m gylyje pasiekdavo derlingą žemę, ir sodino vynmedžių

Lansarotės vynuogynai La Cherijos (La Geria) rajone yra ypa-

sodinukus. Duobės dugne vynmedžiai buvo apsaugoti nuo vėjo,

tingi – niekur daugiau pasaulyje vynuogės taip neauginamos.

o pelenai sugerdavo drėgmę ir svilinant karštai saulei neleisdavo

Kažkas pajuokavo: jei kolonizuotume Mėnulį, tai vynuogės ten

išdžiūti dirvožemiui. Vynuogės augo ir nokino pirmuosius

augtų būtent taip. Juodi iki horizonto besitęsiantys ugnikalnių

derlius, tačiau XVIII a. pradžioje krito saldaus kanarietiško vyno

pelenų laukai, prirausti duobių, vadinamų hoyos, kurios iš rytinės

„Malvasia“ paklausa. Nauja mada – pastiprinti vynai, kaip portas

pusės dar apsaugotos akmenų sienelėmis (nuo 70 iki 90 cm

ir madeira. Britai ribojo ispaniškų prekių patekimą į rinką, todėl

aukščio) dėl vyraujančio stipraus ir karšto vėjo iš Sacharos. 1 ha

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

66

Lansarotė, Ispanija

auga nuo 300 iki 700 vynmedžių. (Plg. Izraelyje yra vynuogynų,

Vyno čia suvartojama dvigubai daugiau, nei pagaminama, todėl

kur 1 ha auga 10 tūkst. vynmedžių.) Nauji vynuogynai įrengiami

sodinami nauji vynuogynai ir atnaujinami senieji. Per metus pa-

tuo pačiu principu: supilamas pelenų sluoksnis, statomos

gaminama apie 2 mln. butelių, iš kurių trys ketvirtadaliai baltojo.

užtvaros ir duobėse sodinami daigai.

LANSAROTĖS KLIMATAS Kritulių kiekis, toks būtinas augmenijai, pasiskirstęs labai

Jei turite laiko tik vienai degustacijai, rinkitės seniausią vyninę „El Grifo“, kur rasite muziejų, degustacinę salę, barą ir parduotuvę. Būtinai paragaukite visų ‘Malvasia Volcanicos’ variacijų: •

putojančio iš ankstyvojo rinkimo vynuogių, kol rūgštis dar aštri;

netolygiai. Per dvi žiemos savaites liūčių pavidalu iškrenta visi krituliai, ir vanduo, nespėjęs susigerti į dirvožemį, nuteka į

•

jauno vyno;

vandenyną. Vasaros mėnesiais iškrenta tik 0,5 mm kritulių.

•

vėlyvojo rinkimo vynuogių vyno (derlius nuimtas vasarį);

•

išlaikyto 7 mėn. su mielėmis ir maišyto su vynu, laikytu

Pagrindinė vynuogių veislė – baltosios ‘Malvasia Volcanica’

prancūziško ąžuolo statinėse;

(Malvasia Aromatica x Marmajuelo), iš kurių pagaminama du trečdaliai visų salos vynų. Ši veislė unikali ir auginama tik Lansa-

•

oranžinio vyno, 10 dienų maceruoto su žievelėmis;

rotėje. Ji atspari sausrai ir karščiui, mažai derlinga, smulkių uogų,

•

pusiau saldaus vyno;

todėl sultys koncentruotos ir minerališkos, net ir gerai sunokusi

•

ir, žinoma, desertinio vyno, kaip ir senovėje, spausto iš

išlaiko rūgščių balansą, todėl vynai gaivūs.

DO statusas Lansarotei suteiktas 1994 m. Visos pagrindinės

pavytintų uogų, kuriose tik 30 proc. sulčių, o likutinio cukraus – 70 g/l. „El Grifo Malvasia Canari“ yra trijų

salos vyninės, o jų 18, yra prie pagrindinių kelių, turi degusta-

ilgai brandintų derlių (1956, 1970 ir 1997-ųjų) mišinys,

cines sales ir parduotuves, kai kurios dirba net ir savaitgaliais.

išpilstytas tik į 823 butelius ir laimėjęs 16 aukso medalių

Vyno turizmas yra viena iš penkių populiariausių salos pramogų.

įvairiuose čempionatuose.

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

Čia prasideda Tavo vyno pažinimo kelionė Kursai apie vyną ir kitus gėrimus mėgėjams ir profesionalams. www.someljemokykla.lt info@someljemokykla.lt +370 5 215 94 38

68

LSA lietuviško vyno ir midaus čempionatas 2024

2024 metų LSA lietuviško vyno ir midaus čempionato nugalėtojai

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

LSA lietuviško vyno ir midaus čempionatas 2024

69

Vynuogių vynas. Geriausi kategorijoje

KATEGORIJA

GAMINTOJAS

VYNAS

Geriausias baltasis vynuogių vynas, geriausias sausas baltasis vynuogių vynas

Du žvirbliai

Solaris 2022

Geriausias baltasis pusiau sausas–pusiau saldus vynuogių vynas

Andrius Diliautas

Adalmiina, Varduva 2023

Geriausias putojantis vynuogių vynas

Uždraustas sodas

Pykštukas Pét-Nat 2023

Geriausias rožinis vynuogių vynas

Andrius Diliautas

Švelnūs burtai 2023

Geriausias raudonasis vynuogių vynas, geriausias sausas raudonasis vynuogių vynas

Dainius Noreika

Dainija Bolero 2022

Geriausias saldus raudonasis vynuogių vynas

Domo ir Donatos Mackų ūkis

Santarvė su Savimi 2023

Baltasis vynuogių vynas. Sidabro ir bronzos medalių laimėtojai

GAMINTOJAS

VYNAS

VYNUOGĖS

SALDUMAS

MEDALIS

Du žvirbliai

Solaris 2022

Solaris

Sausas

Sidabro, geriausias baltasis vynuogių vynas, geriausias sausas baltasis vynuogių vynas

Ernesto vyninė

Serena 2023

Serena

Sausas

Sidabro

Rasa Šoliūnė

Rasos Solaris 2023

Solaris (81 %)., Siegerrebe, Amberlina, ES 101814

Sausas

Sidabro

Ernesto vyninė

Felicia 2023

Felicia

Sausas

Sidabro

Andrius Diliautas

Frontenac Blanc, Johanniter, Souvignier Gris 2023

Frontenac Blanc, Johanniter, Souvignier Gris

Sausas

Sidabro

Ernesto vyninė

Solaris 2023

Solaris

Sausas

Sidabro

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

70

LSA lietuviško vyno ir midaus čempionatas 2024

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

GAMINTOJAS

VYNAS

VYNUOGĖS

SALDUMAS

MEDALIS

Uždraustas sodas

Baltas 2023

L’Acadie Blanc (23 %); Johanniter (16 %); St. Pepin (15 %); Prairie Star (15 %); Varduva (10 %); Itasca (9 %); 101814 (6 %); Prie Blanc (6 %)

Sausas

Sidabro

Vynuogynas „Bajorų uogos”

Adalmiina 2023

Adalmiina

Sausas

Sidabro

Rasa Šoliūnė

Rasos Adalmiina 2023

Adalmiina (65 %), nežinoma (35 %)

Sausas

Bronzos

Vaidas Šalaševičius

Vynuogė Svaja 2015

Svaja

Saldus

Bronzos

Andrius Diliautas

Adalmiina, Varduva 2023

Adalmiina, Varduva

Pusiau sausas– pusiau saldus

Bronzos, geriausias baltasis pusiau sausas–pusiau saldus vynuogių vynas

Ernesto vyninė

Johanniter 2023

Johanniter

Sausas

Bronzos

Ernesto vyninė

Siegerrebe 2023

Siegerrebe

Pusiau sausas –pusiau saldus

Bronzos

Riešės krašto vynas

Siegerrebe 2023

Siegerrebe

Sausas

Bronzos

Riešės krašto vynas

Solaris 2019

Solaris

Sausas

Bronzos

Andrius Diliautas

Calardis Musque, Riesling-Sauvitage 2023

Calardis Musque, Riesling, Sauvitage

Sausas

Bronzos

Jonas Mikalajūnas

St. Pepin 2022

St. Pepin

Sausas

Bronzos

Ramūnas Gerbutavičius

Ra 2023

Solaris

Sausas

Bronzos

Roksala

Varduva 2023

Varduva

Sausas

Bronzos

Uždraustas sodas

Cserszegi Fuszeres 2023

Cserszegi Fuszeres

Sausas

Bronzos

Vynuogynas „Bajorų uogos“

Austė 2023

Selė

Sausas

Bronzos

Vynuogynas „Bajorų uogos“

Solaris

Solaris

Sausas

Bronzos

LSA lietuviško vyno ir midaus čempionatas 2024

71

Rožinis ir rožinis putojantis vynuogių vynas.

Bronzos medalių laimėtojai

GAMINTOJAS

VYNAS

VYNUOGĖS

SALDUMAS

MEDALIS

Uždraustas sodas

Pykštukas Pét-Nat 2023

Othello

Sausas

Bronzos, geriausias putojantis vynuogių vynas

Andrius Diliautas

Švelnūs burtai 2023

Muscat Bleu, Nero, Esther, Venus

Pusiau sausas– pusiau saldus

Bronzos, geriausias rožinis vynuogių vynas

Tomas Kontautas

Bloody Rose 2023

Regent

Sausas

Bronzos

Raudonasis vynuogių vynas. Bronzos medalių laimėtojai

GAMINTOJAS

VYNAS

VYNUOGĖS

SALDUMAS

MEDALIS

Dainius Noreika

Dainija Bolero 2022

Bolero (85 %), Leon Millot (15 %)

Sausas

Bronzos, geriausias raudonasis vynuogių vynas, geriausias sausas raudonasis vynuogių vynas

Riešės krašto vynas

Rondo 2020

Rondo

Sausas

Bronzos

Domo ir Donatos Mackų ūkis

Santarvė su Savimi 2023

Vynuogės

Saldus

Bronzos, geriausias saldus raudonasis vynuogių vynas

Brolių vynas

Regent 2023

Regent

Sausas

Bronzos

Gediminas Dominas

Château Dominas 2019

Regent

Sausas

Bronzos

Ramūnas Gerbutavičius

Be pavadinimo 2023

Regent (85 %), Marquette (10 %), Dornfelder (5 %)

Sausas

Bronzos

Sharó vineyard

Cabernet Cantor 2023

Cabernet Cantor

Sausas

Bronzos

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

72

LSA lietuviško vyno ir midaus čempionatas 2024

Midus. Geriausi kategorijoje

KATEGORIJA

GAMINTOJAS

MIDUS

Geriausias midus, geriausias saldus midus

Vilkenta

Kidulių krašto Tradicinis midus

Geriausias medus be priedų

Dainius Noreika

Dainija Liepų midus 2022

Geriausias pusiau saldus–pusiau sausas midus

Saulės midus

Vyšnia 2023

Geriausias sausas midus, geriausias putojantis midus

Late September Mead

Session Mead 2022

Midus. Aukso, sidabro ir bronzos medalių laimėtojai

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

GAMINTOJAS

MIDUS

SUDĖTIS

SALDUMAS

MEDALIS

Vilkenta

Kidulių krašto Tradicinis midus

Medus, kadagių uogos

Saldus

Aukso, geriausias midus, geriausias saldus midus

Šušvės midus

Midus Radvilų 2022

Medus, vyšnios

Saldus

Sidabro

Vilkenta

Kidulių krašto Karališkas midus 2023

Medus, vyšnios

Saldus

Sidabro

Saulės midus

Svarainis 2023

Pavasarinis medus, svarainiai

Saldus

Sidabro

Dainius Noreika

Dainija Liepų midus 2022

Liepų medus

Saldus

Sidabro, geriausias medus be priedų

Dainius Noreika

Dainija Vynuogių midus 2022

Medus, vynuogės ‘St.Croix’ ir kitos

Saldus

Sidabro

Du žvirbliai

Korio midus 2022

Medus, koriai, bičių duona

Saldus

Sidabro

Šušvės midus

Tradicinis

Saldus

Sidabro

LSA lietuviško vyno ir midaus čempionatas 2024

GAMINTOJAS

MIDUS

Du žvirbliai

Pikio midus

Saulės midus

Vyšnia 2023

Bytauto vynas

SUDĖTIS

SALDUMAS

MEDALIS

Saldus

Sidabro

Pavasarinis medus, vyšnios

Pusiau sausas– pusiau saldus

Sidabro, geriausias pusiau saldus–pusiau sausas midus

Bytauto midus 2023

Medus ir citrinžolė

Pusiau sausas - pusiau saldus

Sidabro

Šušvės midus

Midus Stripeikių 2020

Medus, įvairios žolelės

Saldus

Bronzos

Saulės midus

Erškėtrožių uogos 2022

Pavasarinis medus, erškėtrožių uogos

Pusiau sausas– pusiau saldus

Bronzos

Late September Mead

Session Mead 2023

Vyšnios, medus

Sausas

Bronzos

Late September Mead

Session Mead 2022

Vyšnios, medus

Sausas

Bronzos, geriausias sausas midus, geriausias putojantis midus

Ilzenbergo dvaras

Aviečių midus 2022

Avietės, medus

Pusiau sausas– pusiau saldus

Bronzos

Šušvės midus

Midus Agurkinis 2022

Medus, agurkų sultys

Saldus

Bronzos

ŠA Midus Andrius Šėža

ŠA Midus Vaisinis 2023

Vasaros medus, serbentų lapai, melisos, vynuogės, kmynai

Saldus

Bronzos

ŠA Midus Andrius Šėža

ŠA Midus Melisa 2023

Vasaros medus, melisos, citrinos

Pusiau sausas – pusiau saldus

Bronzos

ŠA Midus Andrius Šėža

ŠA Midus Stipruolis 2023

Miško medus, citrinos, melisos

Sausas

Bronzos

73

Sidras. Geriausi kategorijoje

APDOVANOJIMAS

GAMINTOJAS

SIDRAS

Geriausias sidras, geriausias saldus sidras, geriausias saldus vynas

Riešės krašto vynas

Sidras 2023

Geriausias sausas sidras

Ramūnas Gerbutavičius

Švento Antano gundymas

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

74

LSA lietuviško vyno ir midaus čempionatas 2024

Sidras. Sidabro ir bronzos medalių laimėtojai

GAMINTOJAS

SIDRAS

SUDĖTIS

SALDUMAS

MEDALIS

Riešės krašto vynas

Sidras 2023

Obuoliai

Saldus

Sidabro, geriausias sidras, geriausias saldus sidras, geriausias saldus vynas

Ramūnas Gerbutavičius

Švento Antano gundymas

Obuoliai

Sausas

Bronzos, geriausias sausas sidras

Sidras iš Lokinės dvaro

Aronijų irona

Sausas

Bronzos

Sidras iš Lokinės dvaro

Gontų stogais 2023

Obuoliai ‘Auksis’, ‘Mielis’ ir ‘Ligol’

Sausas

Bronzos

Tomas Kontautas

Cidre Brut 2023

Senų obelų obuoliai

Sausas

Bronzos

Sidras iš Lokinės dvaro

Parko burbulai 2023

Obuoliai ‘Auksis’ ir ‘Mielis’, putinų uogos

Sausas

Bronzos

Vaisių, uogų, augalų vynas. Geriausi kategorijoje

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

KATEGORIJA

GAMINTOJAS

VYNAS

Geriausias vaisių, uogų, augalų vynas, geriausias svarainių vynas

Miella vyninė

AMMI desertinis svarainių 2023

Geriausias vaisių, uogų,augalų vynas, geriausias rabarbarų vynas, geriausias putojantis vaisių, uogų, augalų vynas, geriausias sausas vynas

Roksala

Rožinis putojantis

Geriausias kitų vaisių, uogų, augalų vynas, geriausias pusiau saldus–pusiau sausas vynas

Vyno kerai

Artus Aviečių 2023

Geriausias kitų vaisių, uogų, augalų vynas, geriausias pusiau saldus–pusiau sausas vynas

Labora

Aviečių 2023

Geriausias saldus kitų uogų, vaisių, augalų vynas

J.E. Kaubrių Bajoriškas vynas

Obuolių, svarainių 2022

Geriausias juodųjų serbentų vynas

RoVino

Juodųjų serbentų 2023

LSA lietuviško vyno ir midaus čempionatas 2024

KATEGORIJA

GAMINTOJAS

VYNAS

Geriausias obuolių neputojantis vynas

Ilzenbergo dvaras

Obuolių ledo vynas

Geriausias gervuogių vynas

Šeimos vyninė „Vidrita“ (Vidas Skrinskas)

Gervuogių 2023

Geriausias agrastų vynas

VIRU (Vidas Ruzgus)

Agrastų 2022

Geriausias vyšnių vynas

Vaidas Šalaševičius

Vyšnia 2015

Geriausias šermukšnių vynas

Geri metai

Ivans Beauty&B 2022

75

Vaisių, uogų, augalų vynas. Sidabro, bronzos medalių laimėtojai

GAMINTOJAS

VYNAS

SUDĖTIS

SALDUMAS

MEDALIS

Miella vyninė

AMMI desertinis svarainių 2023

Svarainiai

Saldus

Sidabro, geriausias vaisių, uogų, augalų vynas, geriausias svarainių vynas, geriausias saldus svarainių vynas

Roksala

Rožinis putojantis

Rabarbarai

Sausas

Sidabro, geriausias vaisių, uogų,augalų vynas, geriausias rabarbarų vynas, geriausias sausas rabarbarų vynas geriausias putojantis vaisių, uogų, augalų vynas, geriausias sausas vynas

Vyno kerai

Artus Aviečių 2023

Avietės ir obuolių sultys

Pusiau sausas– pusiau saldus

Sidabro, geriausias kitų vaisių, uogų, augalų vynas, geriausias pusiau saldus– pusiau sausas vynas

Šeimos vyninė „Vidrita“ (Vidas Skrinskas)

Svarainių 2023

Svarainiai

Pusiau sausas– pusiau saldus

Sidabro, geriausias pusiau sausas–pusiau saldus svarainių vynas

Labora

Aviečių 2023

Avietės

Pusiau sausas– pusiau saldus

Sidabro, geriausias kitų vaisių, uogų, augalų vynas, geriausias pusiau saldus– pusiau sausas vynas

Ilzenbergo dvaras

Svarainių baltas 2022

Svarainiai

Pusiau sausas– pusiau saldus

Sidabro

J.E. Kaubrių Bajoriškas vynas

Obuolių, svarainių 2022

Obuoliai, svarainiai

Saldus

Bronzos, geriausias saldus kitų uogų, vaisių, augalų vynas

Vilkenta

Kidulių krašto rožinis vynas su mėta 2023

Spanguolių vynas, brandintas su mėtomis

Pusiau sausas– pusiau saldus

Bronzos

Pakruojo vynas

Rabarbarų 2023

Rabarbarai

Pusiau sausas pusiau saldus

Bronzos, geriausias pusiau sausas–pusiau saldus rabarbarų vynas

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

76

LSA lietuviško vyno ir midaus čempionatas 2024

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

GAMINTOJAS

VYNAS

SUDĖTIS

SALDUMAS

MEDALIS

RoVino

Juodųjų serbentų 2023

Juodieji serbentai

Pusiau sausas pusiau saldus

Bronzos, geriausias juodųjų serbentų vynas

Ilzenbergo dvaras

Juodųjų serbentų ir Aronijų 2022

Juodieji serbentai, aronijos

Pusiau sausas– pusiau saldus

Bronzos

Vilkenta

Kidulių krašto Pienių vynas 2022

Pienių žiedai

Pusiau sausas– pusiau saldus

Bronzos

Ilzenbergo dvaras

Obuolių ledo vynas

Obuoliai

Saldus

Bronzos, geriausias obuolių neputojantis vynas

Vaidas Šalaševičius

Vyšnia (geltona trešnė) 2022

Vyšnios (geltonos trešnės)

Saldus

Bronzos

Vilkenta

Kidulių krašto Trijų uogų

Sausas

Bronzos, geriausias sausas kitų vaisių, uogų, augalų vynas

Pakruojo vynas

Aviečių 2023

Avietės

Pusiau sausas– pusiau saldus

Bronzos

Šeimos vyninė „Vidrita“ (Vidas Skrinskas)

Gervuogių 2023

Gervuogės

Pusiau sausas– pusiau saldus

Bronzos, geriausias gervuogių vynas

Vyno aidai

Svarainių 2022

Svarainiai

Pusiau sausas– pusiau saldus

Bronzos

VIRU (Vidas Ruzgus)

Agrastų 2022

Agrastai

Pusiau sausas– pusiau saldus

Bronzos, geriausias agrastų vynas

Vyno kerai

Artus Aronijų 2022

Aronijos

Pusiau sausas– pusiau saldus

Bronzos

Labora

Rabarbarų 2023

Rabarbarai

Pusiau sausas– pusiau saldus

Bronzos

Roksala

Obuolių ledo 2023

Obuoliai

Saldus

Bronzos

Vaidas Šalaševičius

Vyšnia 2015

Vyšnia

Saldus

Bronzos, geriausias vyšnių vynas, geriausias saldus vyšnių vynas

Anykščių vynas

Brandintas raudonųjų agrastų vynas Voruta Reserva 2021

Raudonieji agrastai

Pusiau sausas– pusiau saldus

Bronzos

Anykščių vynas

Natūralus rabarbarų vynas Voruta 2022

Rabarbarai

Pusiau sausas– pusiau saldus

Bronzos

Dainius Šepetys

Agrastų vynas 2023

Agrastai

Pusiau sausas– pusiau saldus

Bronzos

Geri metai

Ivans Beauty&B 2022

Šermukšnių uogos

Sausas

Bronzos, geriausias šermukšnių vynas

LSA lietuviško vyno ir midaus čempionatas 2024

GAMINTOJAS

VYNAS

SUDĖTIS

SALDUMAS

MEDALIS

Medos Winery

Vyšnių 2023

Vyšnios

Sausas

Bronzos, geriausias sausas vyšnių vynas

VIRU (Vidas Ruzgus)

Juodųjų serbentų 2020

Juodieji serbentai

Pusiau sausas– pusiau saldus

Bronzos

Pakruojo vynas

Svarainis meduje 2023

Svarainiai, medus

Pusiau sausas– pusiau saldus

Bronzos

RD Šeimos vyninė

Spanguolių 2023

Spanguolės

Pusiau sausas– pusiau saldus

Bronzos

Anykščių vynas

Brandintas gervuogių vynas Voruta Reserva 2018

Gervuogės

Pusiau sausas– pusiau saldus

Bronzos

Anykščių vynas

Natūralus aronijų vynas Voruta 2022

Aronijos

Pusiau sausas– pusiau saldus

Bronzos

77

78

L i e t u vo s v y n d a r y s tė s r u b r i ką p r i s t a to v y n i n i n k ų d ra u g a s w w w. v i t i s. l t

Siera vyne – draugas ar baubas?

DR. AUŠRA ŠIMONĖLIENĖ

Ką mes žinome apie sierą vyne? Tikriausiai pirmiausia į galvą ateina, kad tai sulfitai. Taip, tačiau siera vyne gali būti ir įvairia kita forma bei atlikti visai kitą funkciją nei konservavimo. Siera, kaip svarbus biologinių sistemų elementas, yra atsakinga už pageidaujamus, bet kartais ir nemalonius aromatus. Vyno fermentacijos metu, vykstant mielių metabolizmui, sudėtingi cheminiai pokyčiai apima ir su siera susijusias biochemines reakcijas.

Sieros junginiai svarbūs mielių baltymų biosintezei, vitaminų ir kofermentų susidarymui. Sieros reikia, kad mielės galėtų gerai daugintis ir padidėtų jų biomasė iki tokios koncentracijos, kad galėtų sklandžiai vykti fermentacijos procesas. Siera į vyną patenka:

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

iš sulfitų (-SO3), iš sulfatų (-SO4) (fungicidai), iš amino rūgščių (methionino, cysteino, cystino).

Siera vyne gali būti SO2 (sulfitų), H2S (sieros vandenilio) bei kitų lakiųjų sieros junginių forma. Ir kai kurie sieros junginiai lakūs ir nemalonaus kvapo.

Pradėkime nuo sulfitų. Sulfitai vyne atlieka labai svarbias funkcijas. Tai yra konservantai, kurie veikia prieš laukines mieles, pelėsius ir bakterijas. Labai svarbi sulfitų funkcija yra vyno apsauga nuo oksidacijos. Kultūrinės mielės iš dalies yra atsparios sulfitų poveikiui, todėl kartais vyndariai apdoroja sulfitais žaliavą, t. y. uogas, kad apsaugotų jautrią oksidacijai žaliavą nuo deguonies poveikio. Paprastai tariant, sulfitai padeda išsaugoti vyno stabilumą ir stabdo mikroorganizmų veiklą, sulėtina chemines reakcijas, dėl kurių vynas oksiduojasi.

Alkoholinės fermentacijos metu mielės tam tikrą kiekį sulfitų

L i e t u vo s v y n d a r y s tė s r u b r i ką p r i s t a to v y n i n i n k ų d ra u g a s w w w. v i t i s. l t

Weingut Huber “Chardonnay” derliaus skynimas Badene, Vokietijoje.

pagamina natūraliai kaip šalutinį fermentacijos produktą. Sieros dioksidas yra įtrauktas į alergenų sąrašą, o pagal Europoje galiojančius teisės aktus, jei maisto produkte sieros dioksidas viršija 10 mg/l, etiketėje turi būti paryškintu tekstu nurodyta, kad sudėtyje yra sulfitų. Net jei vyndarys, gamindamas vyną nenaudojo pridėtinių sulfitų, etiketėje vis tiek privalo būti nurodyta, kad sudėtyje yra sulfitų, nes natūralios fermentacijos metu mielių pagamintas sieros dioksido kiekis viršija nustatytą 10 mg/l ribą.

Natūraliojo vyno atsiradimas (su žymiai sumažintu sulfitų kiekiu vyne) sukėlė begalę ginčų dėl pridėtinių sulfitų ir jų poveikio vynui. Šiems ginčams spręsti chemijos ir mikrobiologijos žinios gali būti naudingesnės už ideologiją, o moksliniai tyrimai vis dažniau rodo, kad sulfitai daro labai reikšmingą teigiamą poveikį vyno aromatui, skoniui, struktūrai ir vystymuisi tiek rūsyje, tiek butelyje.

Tradiciškai sieros dioksidas (dar vadinamas SO2, arba sulfitais) laikomas gana nekenksminga konservuojančia medžiaga, daugiausia saugančia nuo oksidacijos ir nepageidaujamų bakterijų.

Nors SO2 yra veiksmingas vyno stabilizatorius, jis atlieka ir daugiau funkcijų, ypač ankstyvuosiuose vyno gamybos etapuose, dalyvaudamas daugybėje reakcijų ir transformacijų. Iš tiesų siera yra labai reaktyvus elementas, nes turi šešis valentinius elektronus, kurie leidžia jai įvairiais būdais chemiškai jungtis su kitais junginiais ir prisidėti prie įvairių molekulių susidarymo.

Mokslininkai ir vyndariai vis geriau supranta įvairiapusį sieros poveikį vyno cheminiams procesams: keičiant sulfitų priedus arba jų atsisakant keičiasi visas vyno cheminis profilis, taip pat ir organoleptinės savybės.

SO2 naudojimas arba nenaudojimas įvairiuose vyno gamybos etapuose daro poveikį daugeliui vyno cheminių junginių.

Fenoliniai junginiai, tokie kaip taninai ir antocianinai, ir jų molekulinio lygmenio jungimosi būdai keičiasi dėl sulfitų kiekio tiek fermentuojamame, tiek brandinamame vyne.

Dar vienas labai svarbus sieros junginys, dažnai aptinkamas vyne, yra sieros vandenilis (H2S). Jis lengvai atpažįstamas kaip supuvusio kiaušinio kvapas. Dėl kokių priežasčių vyne gali susidaryti šis nepageidaujamas junginys?

Sieros vandenilis gali susidaryti vyne, jei naudojama žaliava, neseniai purkšta fungicidais, kurių sudėtyje yra sieros (pvz., CuSO4), todėl likus 6 savaitėms iki derliaus nuėmimo pradžios purkšti uogų nebegalima.

Sieros vandenilį taip pat pagamina vyno mielės kaip šalutinį fermentacijos produktą, todėl labai svarbu vyno gamybai

79

pasirinkti mieles, kurios šios medžiagos pagamintų kuo mažiau.

Sieros vandenilis vyne gali atsirasti ir po fermentacijos laikant vyną su mielėmis: yrant mielių ląstelėms atsipalaiduoja aminorūgštys methioninas, cysteinas, cystinas, kurioms toliau skylant susidaro sieros vandenilis.

Sieros vandenilio susidarymo priežastimi gali būti ir fermentacijos sutrikimai, kai mielėms trūksta mitybinės terpės, todėl siekiant, kad mielės vyne negamintų sieros vandenilio, prevenciškai naudojamos maistinės medžiagos su B grupės vitaminais.

Sieros vandenilį mielės gali pradėti gaminti ir tada, kai fermentacijos pradžioje mielėms nepakanka deguonies sėkmingam dauginimuisi. Jei šiame etape juntamas deguonies stygius, gali prasidėti vadinamoji redukcinė fermentacija. Ją atpažįstame iš to, kad vyne atsiranda uždegto degtuko, gumos ar gendančio kiaušinio kvapas. Šis defektas yra labai lengvai pašalinamas. Tam gali būti panaudotas bentonitas kartu su vario citratu. Jei toks defektas pajuntamas atidarytame vyno butelyje, tokį vyną pravartu dekantuoti, ir sieros vandenilio aromatas netrukus išsivadės.

Sulfhidrilai – tai junginiai, kuriuose yra -SH grupė. Šie junginiai dar vadinami tioliais arba merkaptanais, o jų aromatas apibūdinamas įvairiai: kopūstų, česnakų, svogūnų, gumos ir daugeliu kitų spalvingų apibūdinimų. Jei jų kiekis vyne viršija nustatytą ribą, tai laikoma trūkumu, tačiau šių sieros junginių kvapas yra svarbus daugeliui maisto produktų.

Yra žinoma, kad metilmerkaptanas tiesiogiai susidaro dėl mielių medžiagų apykaitos, todėl geriausia pašalinti H2S, kol jis dar nereagavo ir nesusidarė tioliai.

Sulfhidrilus, kaip etanetiolis (etilmerkaptanas) ir metanetiolis (metilmerkaptanas), galima greitai oksiduoti atitinkamai į dietildisulfidą (DEDS) ir dimetildisulfidą (DMDS). DMDS aromatas apibūdinamas kaip svogūnų ir virtų kopūstų, o jo juslinis slenkstis yra 29 µg/l. DEDS aromatas apibūdinamas kaip degintos gumos ir česnakų, o jo juslinis slenkstis DEDS yra 4,3 µg/l.

Vyne aptiktas metanetiolis ir etanetiolis gali būti pašalintas aeruojant, į vyną papildomai pridedant askorbo rūgšties ir SO2 tam, kad šie junginiai vėl būtų redukuoti iki reaktyvių medžiagų, kurias galima pašalinti apdorojant vyną variu.

Kita sieros junginių kategorija – tai teigiamai vyną veikiantys junginiai, pavadinti lakiaisiais tioliais.

Lakieji tioliai suteikia vynui greipfrutų, gvajavų, juodųjų serbentų, pasiflorų, buksmedžio, agrastų ir kt. aromatų. Įdomu, kad lakiųjų tiolių uogose beveik nėra, jų yra tik pėdsakai. Lakieji tioliai susidaro kaip šalutiniai mielių fermentacijos produktai.

Manoma, kad šių aromato pirmtakų susidarymas vyksta keturiais etapais: fermentinė oksidacija, metabolinis nesočiųjų riebalų rūgščių perdirbimas, cisteino arba glutationilo konjugacija su aldehidais ir β-lizės skilimas alkoholinės fermentacijos metu, kai išsiskiria aromatas. Šiuos aromatus galima sustiprinti tam tikrais vynuogininkystės arba vyndarystės būdais, pavyzdžiui, nuimant derlių mašinomis, kontaktuojant su odele (lakiųjų tiolių pirmtakų, t. y. prekursorių, koncentracija odelėje yra iki aštuonių kartų didesnė nei minkštime), fermentuojant žemoje temperatūroje, naudojant tam tikras mielių rūšis, anksčiau nuimant derlių (nustatyta, kad prekursorių koncentracija didžiausia, kai vynuogės yra pusiau prinokusios, prieš brandą) ir daugeliu kitų būdų, kurie gali sustiprinti šiuos aromatus vyne.

Taigi vieno atsakymo į klausimą, ar siera yra vyno draugas ar baubas, nėra. Teisingai valdant technologinį procesą, vengiant nemalonių sieros junginių susidarymo, protingai naudojant sulfitus pagamintas vynas bus stabilus, subtilaus skonio bei aromato.

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

80

L i e t u vo s v y n d a r y s tė s r u b r i ką p r i s t a to v y n i n i n k ų d ra u g a s w w w. v i t i s. l t

Grybelinės vynmedžių ligos ir kovos priemonės ANDRIUS DILIAUTAS

Vynmedžių auginimas Europoje turi ilgą istoriją. Daugelis vyno mėgėjų ir gamintojų vynuogininkystę laiko ypatinga meno forma. Tačiau yra ir tamsioji šios idilės pusė – kova su grybinėmis ligomis, kiekvienais metais keliančiomis iššūkių vyno gamintojams. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip grybinės ligos pasiekė Europą iš Šiaurės Amerikos, kurie vynmedžiai yra atsparesni šioms ligoms, kaip klimatas veikia jų paplitimą ir kiek fungicidų naudojama kovoje su jomis.

Iš praktikos galima jau pasakyti, kad auginant ir lepias tikrojo vynmedžio veisles Lietuvoje prireikia 5–6 purškimų per sezoną, o piečiau esančiose šalyse tenka purkšti net 10–15 kartų.

DAŽNIAUSIAI LIETUVOJE PASITAIKANČIŲ GRYBINIŲ LIGŲ SIMPTOMAI IR KOVOS SU JOMIS PRIEMONĖS Kiekviena grybinė liga turi jai būdingus simptomus ir ligos eigą. Žemiau apžvelgsime Lietuvoje labiausiai paplitusias grybines vynmedžių ligas.

Tikroji miltligė (Lot. Uncinula necator, sin. Erysiphe necator, angl.

Oidium) Tikroji miltligė kilo iš Šiaurės Amerikos ir į Europą pateko XIX a. viduryje, sukeldama didelę grėsmę vyno pramonei.

Pradžioje trūko priemonių kovai su ja, kol pagaliau išsiaiškinta, kad ji žūsta nuo sieros garų. Ši grybinė liga ko gero yra viena pavojingiausių, ji veikia visas žalias vynmedžio dalis, įskaitant ūglius, lapus, žiedynus ir uogas, ir gali sumažinti derlių iki 50–60 proc., o kartais per sunkius protrūkius – net iki 100 proc. Greičiausiai ši liga plinta, kai orai yra šilti (23–30 °C) ir drėgni (lietus nėra būtina sąlyga).

Simptomai

GRYBINIŲ LIGŲ ĮTAKA VYNMEDŽIAMS EUROPOJE: ISTORIJA IR PAPLITIMAS Šiaurės Amerikoje yra didelė Vitis genties rūšių biologine įvairovė, tačiau ji taip pat yra daugelio grybinių ligų tėvynė. Ne vienam iš šių grybinių ligų patogenų pavyko nelegaliai atvykti į Europą kartu su jūrų keliautojais ar prekiautojais. Pirmieji į Europą iš Amerikos atkeliavo tikrosios militligės (Uncinula necator) ir netikrosios miltligės (Plasmopara viticola) užkratai. Šie grybai sukėlė rimtą grėsmę Europos vyno gamintojams, nes buvo visiškai nauji Europoje ir vynmedžių veislės stokojo natūralaus atsparumo.

Nors kai kurios tikrojo vynmedžio (V. vinifera L.) veislės yra labiau atsparios grybinėms ligoms nei kitos, daugelis tradicinių Europos veislių buvo pažeidžiamos. Tai stūmė vyno gamintojus ieškoti naujų būdų apsaugoti savo vynuoges nuo šių ligų. Dėl to buvo sukurti įvairūs fungicidai, kurie dabar plačiai naudojami daugumoje vynuogynų, taip pat ir sodininkų mėgėjų. Nuo netikrosios miltligės vynuogynus išgelbėjo pirmiausiai vario preparatai (garsusis Bordo mišinys), o tikrąją miltligę pažaboti padėjo siera. Šie du preparatai ir dabar leidžiami naudoti vyną gaminančių ekologinių ūkių vynuogynuose.

KLIMATO ĮTAKA GRYBINIŲ LIGŲ PAPLITIMUI Klimato sąlygos labai veikia grybinių ligų paplitimą ir intensyvumą. Šiltesnis, drėgnas oras yra palankus ne tik grybams, bet ir daugeliui grybinių patogenų, tokiems kaip miltligės ir puviniai, o vėsesnis ir sausesnis oras gali sumažinti jų plitimą. Todėl šiuolaikiniai vynuogininkai labai atidžiai stebi orų prognozes ir atitinkamai taiko prevencines priemones, kad sumažintų ligų poveikį savo vynuogėms. Kadangi Lietuvoje turime gana drėgną vasarą, tačiau ji yra ir gana vėsi, augindami tas pačias veisles galime sunaudoti kiek mažiau fungicidų, nei naudojama vynuogynuose Prancūzijoje, Vokietijoje ar Vidurio Europoje.

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

Tikrosios miltligės pažeistas lapas, pradinė stadija. Autoriaus nuotrauka

L i e t u vo s v y n d a r y s tė s r u b r i ką p r i s t a to v y n i n i n k ų d ra u g a s w w w. v i t i s. l t

81

Nuo seno dažniausiai naudojama siera ar sintetiniai fungicidai – benzimidazoliai ir triazoliai. Lietuvoje dar prieš porą metų vynuogininkams mėgėjams buvo prieinamas sisteminis fungicidas „Topas“, kurio veiklioji medžiaga yra penkonazolas (triazolių fungicidų grupė), tačiau nuo praėjusių metų jį įsigyti gali tik profesionalai. Tad Lietuvoje, skirtingai nuo kaimyninės Lenkijos, nebeliko cheminių priemonių kovai su šia liga. Belieka teisingai genėti vynmedžius ir naudoti augalinės kilmės ekstraktus (pvz., citrusinių vaisių kauliukų ar mimozos ekstraktus) arba 0,5–0,75 proc. sodos tirpalą, jei profilaktinės priemonės nepadėjo ir liga pasirodė. Biologinės kontrolės būdai yra riboti, apima grybus Ampelomyces quisqualis ir Trichoderma afroharzianum, bet jų efektyvumas kinta, be to, jie nėra plačiai prieinami, ypač vynuogininkams mėgėjams.

Kovoje su tikrąja miltlige labai svarbi profilaktika, nes kai jau atsiranda simptomai ant uogų, ligą sustabdyti yra labai sunku, ir tokios uogos, net ir po purškimo fungicidais, vėliau sutrūkinėja.

Tikrosios miltligės pažeistas lapas po purškimo. Autoriaus nuotrauka

Tikrosios miltligės pažeista vynuogių kekė.

Nuotrauka iš: https://www.vineforecast.com/en/powdery-mildew-vinethe-weather-and-fungal-diseases-in-viticulture-2/

Kovos priemonės Dauguma Vitis vinifera veislių ir gana didelė dalis hibridinių veislių yra daugiau ar mažiau jautrios šiai ligai. Auginimo praktikos, tokios kaip genėjimas, tvarkingas ūglių parišimas ir perteklinių lapų pašalinimas, gali sumažinti ligos paplitimą pagerindamos oro cirkuliaciją ir sumažindamos lapų drėgmę.

Nežiūrint to, fungicidų naudojimas išlieka pagrindine kontrolės priemone, nepaisant aplinkosaugos susirūpinimo ir rizikos, kad grybas taps atsparus naudojamiems fungicidams.

Netikroji miltligė (Lot. Plasmopara viticola, angl. Downy mildew) Tai viena pavojingiausių grybinių vynmedžių ligų. Pirmą kartą ligą pastebėjo Lewis‘as Davidas de Schweinitzas 1834 m. ant Vitis aestivalis vynmedžių rūšies augalų JAV pietvakariuose.

Netrukus liga iš ten pasiekė ir Europos šalis, kur pridarė milžiniškų nuostolių, ypač Pranzūcijoje, ir vos nepakeitė senojo žemyno vynuogininkystės istorijos. Laimei, laiku buvo atrasti kovos su šia pavojinga liga būdai.

Nors liga gali pulti tiek Europoje auginamas Vitis vinifera veisles, tiek amerikietiškas Vitis genties rūšis, bet Vitis vinifera rūšies veislės yra daug jautresnės šiai ligai, nes ji palyginti neseniai pateko į Europą iš Amerikos žemyno, o dėl geografinės izoliacijos, skirtingai nuo amerikietiškų rūšių, neturi evoliuciškai susiformavusių apsauginių mechanizmų. Tarprūšinių hibridų ( juos daugiausiai ir auginame Lietuvoje) atsparumas priklauso nuo konkrečios veislės. Užkrėstos netikrajai miltligei atsparių veislių ir rūšių ląstelės greitai žūsta ir neleidžia grybui išplisti.

Be genetinių veislės savybių, labai svarbios ir aplinkos sąlygos, vynmedžio amžius ir formavimo būdas. Yra hibridinių veislių, pvz., ‘Frontenac‘, kurios turi beveik absoliutų imunitetą šiai ligiai.

Europoje gana sėkmingai kuriamos naujos PIWI veislės, kurios turi skirtingų atsparumo genų net iš kelių Vitis genties rūšių, kilusių iš JAV ar Azijos. Tikima, kad toks daugiapakopis atsparumas padės apsisaugoti nuo naujai atsirandančių ligos atmainų.

Grybas Plasmopara viticola pažeidžia visas žaliąsias augalo dalis. Netikroji miltligė yra pagrindinė, dažniausiai pasitaikanti grybinė vynmedžių liga Lietuvoje, kuri ko gero pridaro daugiausiai žalos mūsų vynuogių augintojams. Liga išplitusi visame pasaulyje, kur tik vasaros metu yra vidutiniškai šilta, drėgna ir lietinga. Liga plinta su vėju ir lietaus purslais, todėl šiltnamyje su sandariu stogu, kur oro drėgmė reguliuojama vėdinant, netikrosios miltligės sukelėjas paprastai vynmedžių nepuola ir dažniausiai galima apsieiti visai be cheminės apsaugos priemonių nuo šios ligos. Tačiau auginant vynmedžius lauke, ypač mažiau atsparias veisles, Lietuvoje būtina profilaktiškai naudoti augalų apsaugos priemones. Sausą vasarą netikroji miltligė gali ir nepasirodyti (na, čia kalbama greičiau apie Ispaniją, o ne Lietuvą).

Optimali ligai plisti temperatūra – 18–24 °C, minimali – 12–13 °C, o maksimali – maždaug 30 °C. Palankiausios oro sąlygos yra vidutiniškai šiltas oras ir didelė drėgmė (95–100 proc.), lietus.

Tiesioginiai nuostoliai patiriami dėl pažeistų žiedynų ar uogų. Netiesiogiai derliaus galima netekti dėl dalinio ar visiško ankstyvo lapijos praradimo. Šis ankstyvas lapų praradimas labai susilpnina ir patį vynmedį, jis tinkamai negali pasiruošti žiemai, todėl neretai smarkiai ligos paveikti vynmedžiai ateinančios žiemos visai neištveria ar būna smarkiai pažeisti po žiemos šalčių.

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

82

L i e t u vo s v y n d a r y s tė s r u b r i ką p r i s t a to v y n i n i n k ų d ra u g a s w w w. v i t i s. l t

Netikrosios miltligės pažeistas jaunas jautrios veislės vynmedžio lapas.

Ligos pradžia – gelsvos dėmės ant lapo viršaus. Autoriaus nuotrauka

Netikroji miltligės ant tolerantiškos ligai hibridinės veislės lapų. Autoriaus nuotrauka

Netikrosios miltligės pažeisto jautrios veislės vynmedžio lapo apatinė pusė su balta, „pūkuota“ grybiena. Autoriaus nuotrauka

Netikroji miltligės ant tolerantiškos ligai hibridinės veislės lapų. Autoriaus nuotrauka

Netikrosios miltligės pažeistos uogos Netikrosios miltligės infekcijos pasekmė ant jautrios veislės vynmedžio lapų. Autoriaus nuotrauka

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

L i e t u vo s v y n d a r y s tė s r u b r i ką p r i s t a to v y n i n i n k ų d ra u g a s w w w. v i t i s. l t

Simptomai Liga pasireiškia kaip rudos arba gelsvos spalvos dėmės ant lapų, kurios vėliau gali išplisti į kitas augalo dalis. Pirmieji ligos simptomai Lietuvoje dažniausiai pasirodo gegužės pabaigoje ar birželio mėnesio pradžioje.

Simptomai ant lapų skiriasi, priklausomai nuo lapo amžiaus, vynmedžio veislės jautrumo ligai. Jaunų, jautresnių ligai vynmedžių lapų viršutinėje pusėje dažniausiai vasaros pradžioje pasirodo gelsvos, išplaukusios formos dėmės, primenančios „aliejingas“ dėmes. Šiltu ir drėgnu oru dėmės plečiasi.

Subrendę anksčiau neužkrėsti vynmedžių lapai yra mažiau jautrūs vasarą vėl plintančiai netikrosios miltligės infekcijai, tačiau reiktų nepamiršti, kad vynmedžių ūgliai nuolat auga ir visada yra jaunų lapelių. Vėliau dėmės ruduoja, džiūsta. Esant ligai plisti palankiems orams (drėgna, lyja, šilta), stiprios infekcijos atveju lapai gali visiškai išdžiūti ir nukristi.

Nesunokusios uogos taip pat jautrios netikrajai miltligei. Jos iš pradžių pasidengia pilku, vėliau, jei oras drėgnas, – ir balkšvu apnašu. Po kurio laiko pažeistos uogos, maždaug žirnio dydžio ar mažesnės, įgauna tamsiai pilką spalvą, raukšlėjasi ir nukrinta. Jei vasara pakankamai karšta, uogų užsikrėtimo tikimybė mažesnė.

Kovos priemonės 1882 m. Pierre-Marie-Alexis Millardet‘as nupurškė pakelėje augančius vynmedžius vario sulfato ir kalkių tirpalu, kad praeiviai nevalgytų uogų – purškimo žymės ir kvapas turėjo juos atbaidyti.

Vėliau jis pastebėjo, kad taip nupurkšti vynmedžiai nerodo netikrosios miltligės simptomų, nors likęs vynuogynas buvo apsirgęs.

Taip atsitiktinai buvo atrastas būdas sustabdyti netikrąją miltligę.

Vėliau šis mišinys buvo pavadintas Bordo (Bordeaux) mišiniu ir yra plačiai naudojamas visame pasaulyje.

Vario pagrindo fungicidai ir dabar yra kone dažniausiai naudojami kovai su netikrąja miltlige vynuogynuose. Dažniausiai naudojamas 3–4 proc. Bordo mišinys anksti pavasarį, prieš pat sprogstant pumpurams, jei praėjusiais metais buvo smarkus infekcijos protrūkis ir 1 proc. tirpalas sezono metu. Naujesni fungicidai vario pagrindu (pvz., kurių veiklioji medžiaga yra vario oksichloridas) yra veiksmingesni už klasikinį Bordo mišinį, be to, naudojant juos, mažesnė lapų nudeginimo rizika. Yra sukurti ir naujesni sintetiniai fungicidai kovai su šia liga.

83

Neperlaistykite vynmedžių šiltnamiuose.

Cheminė kontrolė (fungicidų purškimas). Pagrindiniai du „privalomi” purškimai prieš netikrąją miltilgę yra šie: a) prieš žydėjimą, kai ūgliai yra 30-45 cm ilgio ir matosi besiformuojantys žiedynai; b) iš karto po žydėjimo. Purškimas po žydėjimo pats svarbiausias, nes apsaugo ne tik lapus, bet ir būsimą derlių.

Labai jautrias netikrąjai miltligei veisles gali tekti nupurkšti ir po šių pagrindinių purškimų, kartojant purškimus kas 10 dienų, jei vasara yra drėgna ir lietinga ir yra ligos simptomų. Sezono pabaigoję dažniausiai naudojamas 1% Bordo mišinys.

Kovai su netikrąja miltlige gali būti naudojami šie Lietuvoje registruoti fungicidai: Bordo mišinys (vario sulfatas, gesintos kalkės, vanduo 1:1:100, jei ruošiamas 1 proc. tirpalas); preparatai „Previcur 607 SL“ ir „Previcur ENERGY 840 SL“; preparatas „Champion 50 WP“.

Veiksmingi gali būti ir fungicidai, skirti bulvių apsaugai nuo maro: „Revus 250 SC“, „Revus Top“, „Ridomil Gold“, „Dithane NT“. Dauguma jų labai toksiški ir skirti naudoti profesionalams.

Ekologiniam ūkininkavimui tinkamos pakankamai efektyvios vario preparatų alternatyvos kol kas nėra.

Skaityti daugiau

Prevencinės priemonės Veisles rinkitės atsižvelgdami į tai, kiek laiko ir resursų žadate skirti vynmedžių priežiūrai.

Viskas, kas sumažina drėgmę vynuogyne (drenažas, piktžolių naikinimas, mulčas, eilių orientacija vėjo kryptimi, vynmedžių formavimas ir tinkamas atstumų tarp vynmedžių parinkimas), sumažins netikrosios miltligės atsiradimo riziką ar jos smarkų išplitimą. Vynmedis turi būti maksimaliai apšviestas saulės ir gerai vėdinamas.

Tvarkingai ir laiku pariškite vynmedžių ūglius. Nugnybkite jaunas vynmedžių viršūnėles, kai ūgliai bus reikiamo ilgio, taip pat genėkite posūnius. Liga labiausiai puola jaunus vynmedžių lapus.

Kasmet genėkite vynmedžius, palikdami sveikus stiprius metūglius. Nugenėtų vynmedžių dalių ir nukritusių lapų sudeginimas ar kitoks sunaikinimas rudenį sumažina peržiemojusių sporų kiekį ir ligos atsinaujinimo kitais metais tikimybę.

Neleiskite piktžolėms augti šalia vynmedžių, kad nesikauptų drėgmė ir netrukdytų oro cirkuliacijai. Apsvarstykite mulčiavimo galimybę.

VYNO ŽURNALAS – 2024 – GEGUŽĖ

Žurnalo autoriai 2024

NR. 45 gegužė

Agnė Dovydaitytė

Arūnas Starkus

Petras Jarašūnas

VYNO IR KITŲ GĖRIMŲ PROFESIONALAMS

Paulius Kovas

Lukas Palubinskas

Andrius Diliautas

w w w.v ynozurnal as.lt N r. 45. Leidžiamas nuo 2005 m. gegužės mėn.

K itas numer is bus išleistas 2024 m. gruodžio mėn.

K asdien apie v yną sk ait yk ite w w w.v ynozurnalas.lt El. paštas: info@v ynozurnalas.lt Adresas: Stumbrų g. 15 Vilnius, LT-08101

Martynas Pravilonis

Tomas Josas

Ieva Elvyra Kazakevičiūtė

V Y R . R E D A K TO R I U S Arūnas Star k us tel. 8 698 34 297 starkus@v ynozurnalas.lt D I Z A I N E R I S I R M A K E T U OTO J A S Tadas Š aučiulis AU TO R I A I Agnė Dovydaitytė, Arūnas Starkus, Petras Jarašūnas, Paulius Kovas, Lukas Palubinskas, Andrius Diliautas, Martynas Pravilonis, Tomas Josas, Ieva Elvyra Kazakevičiūtė, Rasa Starkus, Aušra Šimonėlienė, Karolis Bradūnas, Austė Vagoraitė, Aivaras Ventis

Rasa Starkus

Aušra Šimonėlienė

Karolis Bradūnas

K A L B O S R E D A K TO R Ė Asta Žūk aitė asta@v ynozurnalas.lt VIRŠELIO AUTORIUS Tadas Š aučiulis F OTO G R A F I J O S , Ž E M Ė L A P I A I , P I E Š I N I A I Agnė D ov ydait ytė, Gustas S aldys, D omantas Pipas, Vygintas Sk araitis, Andrej Ozboda, Arūnas Star k us, Ur tė Budnik aitė, Asta Žūk aitė, D omantas Pipas, Vinedo Chadwick , S eña, žur nalisto R. Lapo asmeninė kolekcija, LC VA fondas, Paulius Kovas, M ar t ynas Pravilonis, Andr ius Diliautas,

Austė Vagoraitė

LEIDĖJA VšĮ „Vyno dienos“ ISSN 1822-2153 P L AT I N I M A S I R N E A L K O H O L I O R E K L A M A info@v ynozurnalas.lt, tel. (8 5) 215 94 39 S PAU D A UAB „StepArc “ TIRAŽAS 2500 egz.

R edakcija už rek lamos tur inį neatsako.

Perspausdinti k ur į nors straipsnį, paveikslą ar nuotrauk ą galima tik gavus rašytinį redakcijos sutik imą.

„KUKLA Repair” linija Revitalising Complex: įvairūs aliejai (kokosų, saulėgrąžų sėklų, tikrųjų vynmedžių sėklų, Taičio gardenijų, ramunėlių) kartu su rambutanų vaisiais padeda saugoti ir atkurti plauko pluoštą. Ramina galvos odą.

Profesionalų kurta kosmetika www.kukla.lt

Šokolado dėžutė, kurios nesinorės perdovanoti. www.vynoklubas.lt

Stumbrų g. 15, Vilnius Liepų g. 20, Klaipėda