Vyno žurnalas nr. 38. 2020 m. gruodis. by Vyno Žurnalas

skirta tik alkoholio verslo specialistams

2020 NR. 38

gruodis

Informacija ir registracija: el. p.: egle@someljemokykla.lt tel. +370 655 40970 www.someljemokykla.lt

Muzikos magija atsiskleidžia tik kai garsas labai tikroviškas KOMPLEKTUOJAME IR INSTALIUOJAME STEREO SISTEMAS, TINKAMAS JŪSŲ INTERJERUI IR MUZIKINIAM SKONIUI

Susisiekite dėl individualios konsultacijos:

+370 685 39618 | salonas@muz.lt | www.muz.lt

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

redaktoriaus žodis

Redaktoriaus žodis

iemet užsienin keliavo tik patys atkakliausi. Todėl pasinau-

ba žodžiai „spontaninė“, „natūralus“. Kai kalbame apie mikroorga-

dojome proga pasižvalgyti po Lietuvą. Tuo labiau kad mūsų

nizmus, kurie sultis paverčia vynu, o pieną – sūriu, pažangiausia

interneto svetainėje net seniausi tekstai apie lietuvišką vyną

žmonijos dalis nebenori kištis į natūraliai vykstančius procesus.

vis dar labai populiarūs. Šįkart rašome apie lietuviško vyno

Nebenori kultūrinių mielių, nenori pasterizuoti pieno, nenori

čempionatą, perspektyviosios „lietuviškos“ veislės ‘Solaris’ vyno

chemikalais žudyti vynuogėse užsiveisiančio pelėsio ar piktžolių.

degustaciją, apie tai, kur mokytis apie vyno gamybą ir kur stoti,

Kaukėmis gindamiesi nuo koronaviruso, kuris savaitėms atima

jei norisi sutikti bendraminčių, raugiančių sultis namuose; savo

galimybę jausti skonį ir kvapą, vis labiau vertiname natūraliai

įspūdžiais apie 2020 metų vyno prekybą dalijasi restoranų,

gamtos kuriamus potyrius ir mokomės su jais susitaikyti. O tai į

siūlančių geriausius šalyje vyno meniu, someljė.

gera ir gamtai, ir žmonijai. Linkiu greičiau sulaukti pandemijos pabaigos, nes mūsų laukia graži ateitis.

Ir nors šalis vis dar sukaustyta SARS-CoV-2 viruso, tie, kas skaitys atidžiai, pastebės, kad daugybėje tekstų (apie barolą, kekerinį

Pagarbiai

vyną, sūrį, Magulą, šampaną ir net kai kuriose reklamose!) skam-

Arūnas Starkus, „Vyno žurnalo“ vyr. redaktorius

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

turinys

turinys vynas ir vyno regionai 6 psl.

‘Pinot Noir’ meistrai iš Ambonė. Rasa Starkus

14 psl.

Barolo metai: geri, geriausi, nepakartojami. Aidas Šemežys

19 psl.

Trumpas įvadas į Barolo Cru sistemą: miesteliai ir garsiausi jų vynuogynai. Aidas Šemežys

31 psl.

Slovakija: svečiuose pas natūralistą Vladimirą Magulą. Arūnas Starkus

37 psl.

Prancūziško kilniojo puvinio beieškant. Dariuš Miler

56 psl.

Europos senoliai. Daiva Mumgaudienė

60 psl.

Lambrusko (r)evoliucija! Petras Jarašūnas

vyno kultūra, ekonomika ir mokslas 10 psl.

Matynas Pravilonis pelnė ketvirtą Lietuvos someljė čempiono titulą. Arūnas Starkus

72 psl. Atsakymai į testo klausimus.

26 psl.

Kaip keitėsi restoranų vyno gyvenimas pandemijos metu. Arūnas Starkus

30 psl.

Ką someljė keistų Alkoholio kontrolės įstatyme pirmiausiai?

34 psl.

„Nosis 2020“. Nuotolinio vyno spėjimo čempionato apžvalga. Edvinas Gurinas

ne tik vynas 20 psl.

Žaidžianti sūrininkė. Asta Žūkaitė

40 psl.

Meskalis, kultūros pradžia. Linas Starkus

Lietuviškas vynas 44 psl.

Koks ‘Solario’ skonis. Arūnas Starkus

48 psl.

Kas yra kas Lietuvoje: vynininkų asociacijos ir licencijuoti vyndariai.

52 psl.

Vyndarystė: pomėgis ar amatas? Kaip tapti vyndariu. Aušra Šimonėlienė

LSA lietuviško vyno čempionatas 64 psl.

Čempionato rezultatai

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

Šampanas

‘Pinot Noir’ meistrai iš Ambonė Rasa Starkus

Per 20 metų, kuriuos praleidome besidomėdami vyno pasauliu, aplankėme daug vyndarių, paragavome tūkstančių vynų. Atrodytų, kaip galima prisiminti, kas kaip kada ir kuo kvepėjo ar kokį skonį jautėme. Tačiau kaip yra vynų, kurių paragavęs negali pamiršti visą gyvenimą, taip yra ir vyndarių, kuriuos aplankęs prieš daugelį metų prisimeni amžinai – kiekvieną jų žingsnį vynuogynuose ar kiekvieną jų pasakytą žodį. Ne viską spėji užsirašyti, bet jų gebėjimas perteikti savo istoriją ir aistrą išlieka ilgam. Ilgą laiką tas istorijas pasakoji vyno mėgėjams, stengdamasis perteikti vyndarių žinią, kurią jie siunčia ne laišku, bet padarytu vynu. Tačiau žmogus silpnesnis už laiką. Pasakojimai blėsta, istorijose atsiranda nebūtų dalykų ir galiausiai pradedi abejoti, ar ne laikas vėl susitikti. Juk pasaulis nestovi vietoje, keičiasi požiūris, atsiranda daugiau žinių, todėl į tuos pačius dalykus pradedame žiūrėti kitaip. Šiais metas keliavimo ribojimai mums sukėlė dar didesnį norą susitikti su tais, kuriuos seniai lankėme.

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

Šampanas

veji šampano namai – „Eric Rodez“ ir „Egly-Ouriet“. Abeji iš

mas mažose ąžuolo statinėse suteikia vynams sviestiškumo ir

Ambonė (Ambonnay) miestelio Šampanėje, abejų namų

skonio struktūros glotnumo. „Egly Ouriet“ šampano burbuliukų

galvos – Ericas Rodezas ir Francisas Egly – tikros žvaigždės

ataka taip pat yra įspūdinga, kiek primenanti kylančios mielinio

tarp vyndarių augintojų. Jie garsėja ypatingu gebėjimui savo

pyrago tešlos glotnumą.

šampanais išreikšti dirvožemio ir vynuogių veislės savybes.

Pabendravome su vyndariais virtualiai.

Tačiau nuostabu, kokio skirtingo stiliaus vynų šie kaimynai

R. S.: Kaip apibūdintumėte 2020-uosius metus? Ar kas nors

pateikia pasauliui! Šampano gerbėjams pasisekė, kad jie gali mėgautis šių sąžiningų ir darbščių šeimų sukurta įvairove. O mes

ypatingo įvyko Jūsų vynuogynuose ar vyninėse, nežiūrint to, kad

pamėginkime suprasti, kodėl jų šampanas skiriasi.

darbą apsunkino pasaulinė pandemija.

Prieš kalbinant vyndarius ir jų šeimos narius – Ericą Rodezą

Ericas Rodezas: Po gana lietingos žiemos vasara buvo labai

ir Clémence Egly (Franciso Egly dukrą), truputis faktų ir trumpa

sausa. Vynuogynai šiek tiek nukentėjo ir nuo miltligės, ir nuo

pažintis.

netikrosios miltligės. Sunkiausia buvo nustatyti derliaus rinkimo

Ambonė miestelis – tai Montanje de Reimso (Montagne de

datą. Labai daug vynuogių šįmet, mano nuomone, buvo nuskin-

Reims) rajono širdis. Miestelis garsėja vynais ir puikiais vynda-

tos ne laiku. Jos nebuvo tinkamai prinokusios. Mes pradėjome

riais. Pietiniuose ir pietrytiniuose jo šlaituose auga Grand Cru

skinti derlių tą dieną, kai didieji šampano gamintojai jau baigė.

vynuogynai. Dominuoja ‘Pinot Noir‘ vynuogės, jomis apsodinta

Šie metai suteikia mums vilties, kad bus išskirtiniai. Tačiau dar

apie 80 proc. vynuogynų. Kreidingas dirvožemis suteikia vynams

anksti vertinti. Reikia palaukti.

gaivos ir minerališkumo. Miestelyje mažiau nei 1000 gyventojų, o iš jų apie 244 augina vynuoges ir daro vyną. Ericas Rodezas – 8-osios kartos vyndarys, o sūnus Mickaelis – 9-osios. 6 ha vynuogynuose šeima darbuojasi nuo 1757 m. Siekdamas išsaugoti vynuogynus ir kitoms kartoms Ericas Rodezas yra labai aistringas biodinaminės vyndarystės puoselėtojas. Apie savo vynuogynus ir vynus jis gali šnekėti valandų valandas, tačiau jo pasakojimai dažnai persipina su muzika, muzikos žanrais, ritmo jautimu. Žodžiai „aistra“ ir „meilė“ dažnai kartojasi Erico Rodezo šeimos istorijos pasakojime ir vyno aprašymuose. Šiandien šiuose namuose per metus yra pagaminama apie 50 000 butelių skirtingų stilių vyno. Namai pasižymi ypatinga ‘Pinot Noir‘ išraiška. Šios vynuogės sudaro 55 proc. vynuogynų vien tik Grand Cru plotuose. Kiek mažesnė dalis apsodinta ‘Chardonnay‘ ir ‘Meunier‘ vynuogėmis, kurias, anot vyndario, sodino ir labiau mėgo ankstesnės kartos. Vynai pasižymi intensyviais egzotiškais aromatais. Brandinimas mažose nenaujose ąžuolo statinėse suteikia išskirtinių prieskonių, sviestiškumo,

l Eric Rodez

tropinių vaisių natų. Dalinė malolaktinė fermentacija palieka vynuose gaivos ir suteikia skoniui glotnumo. Šampano

Clémence Egly: Nežiūrint visų COVID-19 atneštų komplikacijų

mėgėjų mėgstamame „Blanc de Noirs“ gali pajusti ir šokolado, ir

ir išbandymų, šie metai tikrai yra labai intensyvūs. Po švelnios

citrusinių vaisių.

žiemos vynuogynai nubudo labai anksti, pirmomis balandžio

„Egly Ouriet“ šampano namai – tai dar viena nė kiek savo

dienomis. Palyginti su kitais metais, viskas vyko labai greitai,

reputacija nenusileidžianti Ambonė vyndarių šeima, kuriai

koncentruotai. Teko suburti didesnes komandas, kad spėtume

priklauso 12 ha vynuogynų. Visi šampanai yra galingo, komplek-

viską atlikti laiku, nors tai buvo vos ne mėnesiu anksčiau nei

siško aromato ir skonio. Ilgas laikymas su mielėmis ir brandi-

2019-aisiais. Vynuogės taip pat noko labai greitai, ir derlių teko

nimas ąžuolo statinėse suteikia jiems papildomų prieskoniškų

rinkti rugpjūčio gale. Šių metų derlius – išskirtinis. Esame labai

aromatų, bet neužgožia dirvožemio išraiškos. Didžiausias

laimingi nuskynę tokias sveikas ir puikias vynuoges. Laukia

dėmesys skiriamas ‘Pinot Noir‘ vynuogėms iš Ambonė vynuo-

jaudinantis vyndarystės procesas ir puikus pradinis vynas (clear

gynų, tačiau vyndarys garsėja ir senais ‘Meunier‘ vynuogynais

wine). Nerimą, tiksliau pyktį, kelia tai, kad Šampanėje veikia dvi

Vrini (Vrigny) apylinkėse netoli Reimso. Neseniai prie šeimos

jėgos – natūrali gamtos ir CIVC (Comité Interprofessionnel du vin

komandos prisijungė vaikai Clemence ir Charles’is. Šie namai

de Champagne), vadinamasis Šampanės komitetas, kuris siekia

padaro apie 100 000 butelių per metus. Vynai yra išraiškingi

„apsaugoti“ mus nuo gamtos suteiktų dovanų. Atsižvelgdamas

ir galingos struktūros. Seni ‘Pinot Noir‘ vynmedžiai suteikia

į tai, kad kai kurie Šampanės gamintojai dėl COVID-19 krizės pa-

kompleksiškumo ir koncentracijos – potencialo ilgesnei brandai.

tyrė ekonominių sunkumų, CIVC nusprendė suteikti labai mažas

Vynai dažnai kvepia gėlėmis ir saldžiais prieskoniais. Brandini-

derliaus kvotas. Šiais metais derliaus ribos nuleistos iki

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

Šampanas

8 000 kg/ha, nors 2019 m. buvo 10 000 kg/ha, o 2018 m. – 11 000 kg/ha. Tai labai sumažino mūsų galimybes ir stipriai atsilieps po kelerių metų.

R. S.: Jūsų vyndarystė biodinaminė. Nelengvas kelias prižiūrėti tokiu būdu vynuogynus. Kaip tai atsiliepia Jūsų vynams? E. R.: Taip, mes dirbame biodinaminiu būdu. Mūsų vynai yra minerališkesni, elegantiškesni, struktūriškesni. Tai saulės ir

R. S.: Daugiausiai dirbate su ‘Pinot Noir‘, norėdami suteikti šiai vynuogei kuo daugiau išraiškos. Ar klystu? Kuo ypatinga ši veislė Šampanėje, Ambonė miestelyje, Jūsų vynuogynuose? E. R.: „Blanc de Blancs“ šampanas dažniausiai kvepia citrusi-

kreidos kontakto rezultatas. Šiandien Šampanėje 95 proc. misos yra fermentuojama pasitelkiant 3 rūšių pramonines mieles. Tai yra visiška standartizacija. Mūsų natūrali fermentacija vyksta tik su vietinėmis vyninės

niais vaisiais ir baltomis gėlėmis. Mes geriau žinomi dėl „Blanc

mielėmis. Vynai brandinami mažose 228 litrų talpos ąžuolo

de Noirs“, kompleksiškesnio vyno, labiau primenančio raudonus

statinėse. Savo šampanus mes skirstome taip.

vaisius. Ambonė dirvožemis lengvesnis nei kito svarbaus ‘Pinot

Kūrėjo šampanas – kai stengiamės išlaikyti skirtingų cuvee

Noir‘ miestelio Buzi (Bouzy) dirvožemis, pastarasis yra kiek

(mišinių) stilių. Kasmet lyg pagal parašytą receptą kuriame

riebesnis ir suteikiantis vynams daugiau svarumo.

vienokį ar kitokį šampano stilių.

Mūsų stilių lemia vyndarystės būdas, kurio laikomės jau

Atskiro vynuogyno šampanas – kai atskleidžiame vieno

30 metų. Vynuogių šaknys siekia giliai ir liečiasi su kreidiniu

vynuogyno ir jame augančių vynuogių vienų metų derliaus

dirvožemiu, derlingumas mažas, derliaus datą nustatome pagal

savybes. Jokio makiažo, jokios įtakos vyno kokybei keisti – vien

vynuogių ir jų kauliukų nokumo balansą. Visi šie komponentai

įgimtas grožis. Jei lygintume su muzika, tai būtų solo partija

yra labai svarbūs siekiant subtilios terroir išraiškos vyne.

orkestre.

C. E.: ‘Pinot Noir‘ ir ‘Chardonnay‘ yra dvi istorinės Šampanės

Terroir šampanas – kai stengiamės parodyti ir išlaikyti Am-

vynuogių veislės. Taip jau istoriškai susiklostė, kad šių veislių

bonė terroir veidą. Jei darome „Blanc de Blancs“, tai tik iš vienos

vynuogės geriausiai atsiskleidžia auginamos tam tikrose vietose.

veislės – 'Chardonnay', jei „Blanc de Noirs“ – tai iš 'Pinot Noir'.

‘Chardonnay‘ puikiausiai auga Avize ar Menilyje prie Ožė (Mesnil

Tai būna vienų metų derlius, bet vynuogės gali būti iš skirtingų

sur Oger), Kot de Blankso (Côte des Blancs) rajone, o štai ‘Pinot

plotų. Muzikos kalba tai būtų lyg mažasis kamerinis orkestras.

Noir‘ – Montanje de Reimse. Ambonė yra šio rajono širdis, ir ‘Pinot Noir‘ geriausiai atsiskleidžia būtent šių kalvų pietinėje pusėje.

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

C. E.: Mes nesame nei biodinaminiai, nei ekologiniai – neturime jokio tai įrodančio sertifikato. Tačiau visą gyvenimą dirbame

Šampanas

Francis Egly

savo vynuogynuose su pagarba gamtai ir kultivuojame juos

daug tvirtesnius vynus, turinčius ilgesnį brandinimo potencialą.

ekologiškai: naudojame tik organines trąšas ir produktus. Me-

Visgi stengiamės, kad ąžuolas būtų kuo subtiliau integruotas,

chaniškai įdirbame laukus jau 20 metų. Toks ypatingas priežiūros

nes mums svarbiau vynuogių ir dirvožemio suteikiami aromatai.

būdas reikalauja daug laiko ir atidaus stebėjimo, kad suvoktum,

Bręstančiuose Ambonė vynuose mes dažnai ieškome gėlių ir

ko atitinkamu laiku reikia vynuogienojui. Nėra dienos, kad

medaus aromatų.

neitume į vynuogynus. Daugiausiai laiko ir darbo mes skiriame vynuogynams.

R. S.: Ką galėtumėte pasakyti savo vyno mėgėjams? Ko jie turėtų ieškoti Jūsų vynuose, kokią žinią jiems siunčiate?

R. S.: Savo vynais siekiate atskleisti dirvožemio įtaką ir

E. R.: Vartotojų lūkesčiai skiriasi. Man pačiam viskas priklauso

vynuogių potencialą. Subtili ąžuolo įtaka Jūsų vynams. Ar ta įtaka

nuo tinkamo momento, sezono, nuotaikos. Kaskart renkuosi kitą

stiprėja ar silpsta?

butelį. Mūsų namų šampano ragavimui reikia skirti laiko. Jį tinka

E. R.: Standartiniai vynai dažnai turi redukcinių aromatų (mėsingų gėlių, žalių vaisių, žemiški aromatai, susiformuojantys

vartoti ir prie patiekalų, ir kaip gurmanišką aperityvą. C. E.: Apibendrindama galiu pasakyti, kad stengiamės

fermentacijos metu ir po jos, kai vyndarys gerai apsaugo vyną

padaryti kuo išraiškingesnius vynus. Norime pagaminti vynus,

nuo sąlyčio su deguonimi (oru) – red. pastaba). Tokie vynai neri-

kurie atspindėtų tiek dirvožemį, tiek mūsų namų stilių – kad

zikingi, stabilūs, tačiau drauge jie ir vienodi. Brandinimas ąžuolo

būtų lengviau atpažinti. Mes siekiame daryti ilgo brandinimo

statinėse suteikia šampanui džiaugsmo, įvairovės, kompleksišku-

potencialo vyną, kuris būtų toks pat geras kelerius metus po to,

mo. Svarbu nepaversti vyno „mediniu“, nenaudoti naujų statinių.

kai pakeičiamas kamštis ir iš vyno pašalinamos mirusios mielės.

Terroir išraišką atskleidžiantys šampanai buteliuose laikomi apie 11–12 metų, atskirų vynuogynų – 7–8 metus. C. E.: Žinoma, kad mūsų tikslas yra kaip galima geriau atskleisti terroir. To siekdami atskirose statinėse mes fermentuojame

Štai toks virtualus susitikimas įvyko COVID-19 sąlygomis.

vynuoges iš kiekvieno atskiro vynuogyno. Taip gauname daug

Tikiuosi, perskaitėte atsakymus į jums kada nors iškilusius klausi-

skirtingų vynų, kuriuos galime sėkmingai maišyti. Spontaninė

mus. O jei atsirado naujų – bus dar apie ką pakalbėti. Tikėkimės,

fermentacija statinėse vyksta daug lėčiau. Dėl to galime padaryti

kitąkart susitiksime gyvai.

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

2020 m. Lietuvos someljė čempionatas

Matynas Pravilonis pelnė ketvirtą Lietuvos someljė čempiono titulą Arūnas Starkus Rugsėjo 14 d. atvirajame 2020 metų Lietuvos someljė čempionate „Franklin & Sons Grand Prix“ pergalę šventė „Grand Hotel Kempinski Vilnius“ someljė Martynas Pravilonis. Tai jo ketvirtoji pergalė nacionaliniame čempionate. Antruoju finale liko estas Markas Mägis, tačiau tarp lietuvių sidabrą iškovojo Narimantas Miežys (vyno baras „Somm“), o bronza pasipuošė Kristijonas Valančiūnas (restoranas „Muros“).

empionatas vyko dviem etapais. Ryte 9 dalyviai aklai ragavo du vynus. Geriausiai čia sekėsi Kamilei Bartusevi-

čiūtei (Somm), ji kartu su Ryčiu Grigaičiu (Saint Germain) buvo geriausia ir spėdama 3 stipriuosius gėrimus. Visiems dalyviams koją pakišo dalinai nenaujose ąžuolo statinėse brandintas ant vynmedžio vytintų vynuogių vynas „Cecilia Beretta Brognoligo Soave Classico 2018, 13,5 %“. Vyno skonį daugelis dalyvių aprašė gerai, tačiau niekas neatpažino ir nė nesitikėjo, kad šis vynas iš Italijos, o ne iš Burgundijos. Nė vienam someljė nesisekė atspėti vynuogių veislės ir ragaujant raudonąjį „Terre Sarde Passo Sardo Rosso Canonau di Sardegna 2018, 13 %“. Praktinė užduotis nebuvo sunki – dviem svečiams patiekti rožinio vyno. Čia geriausias buvo Narimantas Miežys, nedaug nuo jo atsiliko Kristijonas Valančiūnas. Daliai dalyvių pristigo laiko. Tačiau valandos teorijos testą išsprendė visi. Jo svoris skaičiuojant pusfinalio taškus buvo didžiausias – teorinės žinios būna labai svarbios ir Europos, ir pasaulio čempionatuose.

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

Martynas Pravilonis

2020 m. Lietuvos someljė čempionatas

l Kristijonas Valančiūnas

l Marko Mägi

l Narimantas Miežys VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

2020 m. Lietuvos someljė čempionatas

l Narimantas Miežys Daugiausiai taškų čia surinko Martynas Pravilonis. Nedaug nuo

•

Gana daug taškų dalyviai rinko ieškodami klaidų

jo atsiliko Narimantas Miežys. Kiti, neminėti pusfinalio dalyviai:

vyno meniu. Pastabiausias buvo Martynas

Linas Kniukšta (Somm), Monika Valančiūnienė (Somm), Monika

Pravilonis.

Dargytė (Somm).

•

Finalas baigėsi Gintauto Jašinsko užduotimi: 10 paradoksaliai skambančių faktų iš vyno pasaulio, kuriuos

Finale kova prasideda nuo pradžių. Narimantas Miežys, Martynas Pravilonis, Kristijonas Valančiūnas ir Markas Mägis

dalyviai turėjo patvirtinti arba paneigti. Narimantui Miežiui čia sekėsi geriausiai.

turėjo po 30 minučių atlikti šias užduotis: •

Atpažinti nuotraukose vyno pastatus, skulptūras, procesus. Čia geriausias buvo Martynas Pravilonis.

•

Svečiams pristatyti ir pasiūlyti lietuvišką 2019 m. Ernesto Aušvico „Regent“ vyną. Iš dalyvių tikėtasi ne tik vyno apibūdinimo, gamybos proceso paaiškinimo, bet ir maisto pasiūlymo ir paaiškinimo, kaip vynas bus patiektas. Geriausiai užduotį atliko Narimantas Miežys.

•

Atpažinti tris nealkoholinius gėrimus ir paaiškinti, kaip jie derės su restorano „Dine“ paruoštu baravykų karpačiu. „Būkčia gryna kombučia“ ne visiems pasirodė žinoma, „Gubernijo Brown Ale“ kai kas painiojo su gira, tačiau „Scotty West“ aviečių alus „Ginger beer“ niekam nesukėlė abejonių. Geriausias derinys su kombučia. O geriausiai apie tai pakalbėjo Narimantas Miežys.

•

„Graham‘s Quinta dos Malvedos 2015“ porto dekantavimas ir patiekimas su rožiniu vynu „Tramari“ bei „Franklin & Sons“ toniku. Per šešias minutes ne visi

•

l Kristijonas Valančiūnas, Arminas Darasevičius, Martynas Pravilonis, Narimantas Miežys

Varžyboms teisėjavo Lietuvos someljė asociacijos (LSA)

spėjo apsisukti. Rungtį laimėjo Martynas Pravilonis.

prezidentas, penkiskart Lietuvos someljė čempionas Arminas

Penkis stipriuosius visi dalyviai atspėjo gana lengvai:

Darasevičius, vyno ekspertas Dariušas Mileris (Eugesta), vyno

škotiškas viskis, tekila, konjakas, romas. Kai kas

ekspertas ir daugiametis someljė čempionatų dalyvis Albertas

neatspėjo burbono. Daugiausiai taškų surinko

Koncijalovas (Prike), vyno ekspertas Tadas Abišalas ir Arūnas

Martynas Pravilonis.

Starkus – LSA steigėjas, buvęs prezidentas (2008–2016 m.),

Netikėta buvo kokteilio „Paloma“ gamybos užduotis.

Lietuvos someljė mokyklos mokymų vadovas, „Vyno žurnalo“

Nepralenkiamas čia buvo Markas Mägis.

redaktorius ir „Vyno klubo“ bendrasavininkis.

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

2020 m. Lietuvos someljė čempionatas

Varžybos vyko vienoje gražiausių Vilniaus salių – Pirklių

SUPORUOKITE GĖRIMĄ SU PAGRINDINE ŽALIAVA (7 TAŠKAI)

namuose, kur stebėti varžybų susirinko ne tik profesinė

Gėrimas:

Žaliava:

bendruomenė, bet ir Lietuvos vyndariai. Jiems buvo įteikti

1. Raisija (Raisilla)

a. Cukranendrės

Lietuviško vyno čempionato, kurį taip pat organizuoja LSA,

2. Rakija

b. Vynuogės

medaliai. Varžybų dalyviai, jų sirgaliai, vyno platintojai, žurnalis-

3. Sakė

c. Slyvos

tai galėjo paragauti geriausio lietuviško vynuogių vyno, vaisių,

4. Čača (Chacha)

d. Medus

uogų, augalų vyno ir midaus. Per pertrauką I ir II studijų etapo

5. Krupnikas

e. Juodieji serbentai

diplomus gavo Lietuvos someljė mokyklos studentai ir WSET III

6. Kasis (Cassis)

f. Agavos

lygio egzaminą išlaikiusi Monika Žemaitytė-Chua.

7. Kačiasa (Cachaça)

g. Ryžiai

Jūsų dėmesiui pateikiame kelis pusfinalio teorijos testo klausimus (atsakymai 72 puslapyje).

PAŽYMĖKITE, KURIAME ATITINKAMOS UPĖS KRANTE YRA APELIACIJA IR ĮRAŠYKITE TRŪKSTAMĄ UPĘ AR REGIONĄ (18 TAŠKŲ)

DENOMINACIJA, PAVEIKSLĖLYJE NAUDOJAMA ŽYMĖTI (PASIRINKITE VIENĄ):

•

Šampanui be pridėtinio cukraus

•

Vynui su natūraliu kamščiu

•

Natūraliai saldžiam vynui

•

Vynui su nedideliu sulfitų kiekių

KAS YRA „FLEUR DE MIRAVAL“ (1 TAŠKAS) •

Desertas

•

Rožinis vynas

•

Šampanas

•

Kvepalai

APELIACIJA

REGIONAS

UPĖ

Margaux

Bordo

..................................

Pomerol

..................................

Dordonė

Pommard

..................................

Hermitage Rona

..................................

Pouilly Fume

Luara

Sancere

Luara

..................................

Wachau

Žemutinė Austrija (Wachau)

..................................

Rioja Alavesa

..................................

Ebras

Vaudesir

..................................

Sereinė

DEŠINYSIS

KAIRYSIS

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

Barolo

Barolo metai:

geri, geriausi, nepakartojami

Aidas Šemežys www.localvibes.eu Ruduo Pjemonte. Antra spalio pusė. Vyndariai renka vėlyvą ‘Nebbiolo’ vynuogių derlių. Kasmet tenka būti Pjemonte šiuo ypatingu metu, pasinerti į vietinio ritmo šurmulį, stebėti darbus iš šalies, o kartais – matuotis vyndario batus. Būtent šiuo metų laiku galima patirti visa apimantį nerimą, besitęsiantį, kol vyndariai priima sprendimą pradėti derliaus rinkimą. Po to visa vyno bendruomenė aptarinėja vyravusias oro sąlygas, ragauja ir vertina kokybinį ‘Nebbiolo’ derliaus potencialą, bandydama atsakyti į klausimą, ar šie derliaus metai buvo geri, palyginti su geriausiais praėjusiais vynmečiais.

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

Barolo

SUSIPAŽINKITE – BAROLAS! ‘Nebbiolo’ – tai lepios, plonos odelės vynuogės, paplitusios šiaurės vakarinėje Italijoje, daugiausia Pjemonto regione. Dėl sudėtingo klimato, lemiamo Alpių kalnų, ‘Nebbiolo‘ sunoksta tik spalį. Rizika prarasti derlių dėl rudens pradžiai būdingų darganų ir krušos yra didelė. Nepaisant to, labai svarbu sulaukti vėlyvo

rudens, kad vynuogės sukauptų pakankamai cukraus, o odelės – spalvos ir taninų. Uogų odelė turi pasidengti pilkšvu aksomu, kuris lemia spontaninei fermentacijai reikalingą mielių gausą. Tam reikšminga rudeninė dienos ir nakties temperatūrų kaita, sukelianti garsiuosius Pjemonto rūkus, klaidžiojančius slėniuose tarp kalvų. Kai kalbama apie ‘Nebbiolo’ vynuogių vyną, barolo vardas skamba garsiausiai. Barolas gaminamas nedidelėje teritorijoje, užimančioje vos 2 tūkst. ha pietiniame Pjemonte, istorinėse Langės žemėse. Dirvožemis sudarytas iš molio, klintmolio, kalkakmenio, smėlio priemaišų, suakmenėjusių vulkaninių pelenų. Daugelyje šlaitų taip pat aptinkama fosilijų, kadangi prieš 5–15 mln. metų čia buvo jūros dugnas. Įvairus dirvožemis lemia labai skirtingus vynus. O štai auginimo ir vyno gamybos taisyklės – visiems vienodos. Leidžiamas vynuogių kiekis – 8 000 kg/ ha, o Riserva vynams – vos 7 200 kg/ ha. Taigi, vynuogynuose kelis kartus per metus turi būti pašalinamas kekių perteklius. Barolus reikia brandinti ne mažiau kaip 38 mėnesius, o Riserva – mažiausiai 62 mėnesius. Reikalaujama, kad bent 18 mėnesių vynai būtų brandinami medinėse statinėse.

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

Barolo

Panašios taisyklės būdingos ir kitoms ‘Nebbiolo’ vynuoges auginančioms denominacijoms, ypač šiaurės Pjemonte. Tad

„CANNUBI“ DEGUSTACIJOS UŽRAŠAI: AR GERŲ VYNMEČIŲ VYNAS VISADA GERESNIS?

kaipgi nutiko, kad būtent barolas tapo prekės ženklu, garsinančiu Pjemontą visame pasaulyje? Šia tema ne kartą teko

Vertikali „Cannubi“ degustacija. Ragaujame vynus nuo 2015

bendrauti su Abbonų šeima, kurios 6-oji karta valdo „Marchesi

iki 1987 metų, su „Marchesi di Barolo“ enologu Samuele Mo

di Barolo“ vyninę. Valentina Abbona privačioje šeimos terasoje,

diskutuojame apie kasdienį darbą vyno rūsyje, vynmečius, jų

iš kurios atsiveria įspūdinga panorama į markizo Falletti pilį ir

vertinimų svarbą. Dvi paskutinės praėjusio amžiaus dekados

priešais plytinčius Cannubi, Coste di Rose, Sarmassa kalvų šlaitus,

pasižymėjo ryškėjančiu klimato atšilimu, todėl gerų vynmečių

pasakoja apie meilės istoriją, kuri ir nulėmė šiuolaikinio barolo

jose gausu. Kartais metai buvo per šilti klasikiniam barolui, bet

atsiradimą.

populiarėjo modernistinis stilius. Penkių žvaigždučių skalėje

Barolo istorija prasidėjo XIX a. pradžioje, kai kilminga pran-

net penki praeito amžiaus 9-ojo dešimtmečio vynmečiai – 1982,

cūzė Juliette Colbert ištekėjo už markizo Carlo Falletti di Barolo.

1985, 1988, 1989 ir 1990 – buvo įvertinti maksimaliai. Paskutinis

Prancūziško vyno išlepinta Juliette negalėjo susitaikyti su keistu

XX a. dešimtmetis taip pat nepagailėjo gerų klimato sąlygų ir

„Nebbiolo“ vynu, kuris buvo saldus ir šiek tiek putojantis, bet

maksimaliai kokybiško derliaus. Nuo 1995-ųjų iki 2000-ųjų vyn-

drauge aitrus ir taniniškas. Nepaisant to, ji puikiai įžvelgė „Nebbi-

mečių įvertis nebuvo mažesnis nei 4 žvaigždutės, o maksimaliai

olo“ potencialą. Pakvietusi enologą iš Prancūzijos bei pritaikiusi

įvertinti 1996, 1997 ir 1998 metai. Matyt, tai buvo laikas, kai

burgundiškas vyno gamybos tradicijas, ji pagamino iš jų sausą

populiarumo sulaukė sodresnis vynas. Iš dalies prie to prisidėjo

raudonąjį vyną. Garsas apie šį vyną greitai pasklido pobūvių me-

ir Elio Altare’s bei jaunų vyndarių grupės, šiandien žinomos kaip

nėse. Netrukus kalbos pasiekė ir karalių Karolį Albertą Savojietį,

„Barolo Boys“, sėkmė pristatant modernistinį barolą milžiniškai

kuris kartą juokaudamas užsiminė markizui apie „tą puikų vyną,

JAV rinkai. Pritaikę itin griežtą atranką bei brandinimą mažose

kurį visi aplinkui giria“. Juliette, norėdama įtikti karaliui, nusiuntė

ąžuolo statinėse (barrique), šie vyndariai pateikė rinkai itin

jam dovanų 325 statines naujojo vyno – kiekvienai metų dienai

sodrų, gilios spalvos vyną, pasižymintį tradiciniam barolui

po vieną, išskyrus gavėnios laikotarpį. Taip, Juliette išmanumo

nebūdingais antriniais aromatais – vanilės, rytietiškų prieskonių,

dėka, barolas tapo karaliaus vynu ir vynų karaliumi.

cinamono ar skrudintos šoninės. Nors tokie barolai dėl intensy-

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

Barolo

vumo praranda šiek tiek elegancijos, tačiau lengviau vartojami jauni ir išsaugo ilgaamžiškumo potencialą. Įdomus faktas, kad iš esmės nedideli denominacijos pajėgumai ir išaugęs populiarumas sąlygojo, kad šių dviejų dešimtmečių vyno pas vyndarius beveik nėra. Rinkoje pasirodančių el. parduotuvių ar aukcionų siūlomų vynų laikymo sąlygos nežinomos, todėl vyno kokybė neaiški. Verta paminėti, kad dideli namai dažniausiai turi vynmečių bibliotekas, kuriose saugo šeimų rezervus. Apsilankyti tokiose privačiose vyno kolekcijose – neįkainojama patirtis, leidžianti susipažinti su šeimos istorija ir vyno namų evoliucija. Be abejo, tuštesnės lentynos sufleruoja, kad jose saugomo vyno metai galimai buvo geresni nei tų, kurios artipilnės. Senų vynmečių buteliams iš privačių vyno rezervų kainos nėra. Ji priklauso nuo progos, nuo konkrečių žmonių, kurie nori įsigyti, nuo draugiškų santykių. Žinoma tiesa, kad Barolo vynui reikia laiko butelyje. Laikas šį struktūrišką vyną sušvelnina, išryškina tretinius džiovintų figų, miško paklotės, tabako, skrudintų riešutų ir kakavos aromatus. Tradiciniam barolui reikia maždaug 7–15 metų, kad jis atsiskleistų, o taninai taptų švelnūs ir sustiprintų aromatų gausą, jų neužgožtų. Po 15–20 metų teisingai išlaikyti barolai pasižymi daugiau tretiniais nei pirminiais vaisių ar rožių žiedlapių aromatais. Malonumas ragauti tokį vyną priklauso ne nuo derliaus metų, o nuo teisingų saugojimo sąlygų. Gerai išlaikytas senų vynmečių barolas bus kaskart kitoks, tačiau toks pat išskirtinis. Tą liudija ir vietiniai Pjemonto vyndariai: gerų metų vynas dažnai puikus ragauti iš karto, o bėgant metams, kokybiškai pagamintus bei teisingai saugomus vynus laikas suvienodina. Gali nutikti net taip, kad blogesnių metų vynai, prabėgus 15–20 metų, bus harmoningesni. Tuo teko įsitikinti poromis ragaujant rinktinius 2003-ųjų (3*) ir 2004-ųjų (5*) bei 1993-ųjų (3*) ir 2010-ųjų (4*) „Cannubi“ vynuogyno vynus. 2003-ieji buvo itin karšti ir sausi derliaus metai, pasibaigę ilgu ir šiltu rudeniu. Dėl dienos ir nakties temperatūrų didesnės kaitos trūkumo tų metų vynas kūniškas, vaisiškas ir

buvo uždaras, mes ne laiku bandėme jį prakalbinti. Juk 2010-ieji

aromatingas, tačiau jam trūko rūgšties, o taninų buvo mažiau

laikomi vienais iš geriausių klasikinio barolo metų, įvertintų 4

nei įprastai. Tai lėmė mažesnį vyno atsparumą mikrooksidacijai ir

žvaigždutėmis. Šalta žiema ir gausus sniegas užtikrino pakanka-

spartų kokybės kritimą vynui pasiekus 15 metų brandą. 2004-ieji

mai drėgmės, o paskubomis atėjęs pavasaris jau balandžio mė-

buvo geri klasikiniai Barolo metai. Gausūs pirmųjų mėnesių

nesį lepino aukšta temperatūra. Rugpjūtis buvo lietingas, todėl

krituliai atstatė vandens atsargas dirvožemyje po sausringų

visi laukė derlių išgelbėsiančio rudens. Ir jis atėjo. Rugsėjį dienos

2003-ųjų. Vasara buvo šilta ir gaivi, rugpjūtis saulėtas ir idealus

buvo saulėtos ir šiltos, o spalį temperatūra svyravo. Ragaujant

vynuogių nokimui, o ruduo užtikrino pakankamą temperatūrų

tą patį vyną po dvejų metų, jis nustebino savo aromatais, taip

svyravimą be stichinių nelaimių. 2004-ųjų ‘Nebbiolo’ derlius

pateisindamas lūkesčius.

buvo klasikinis, vėlyvas, taigi vyndariai pagamino išskirtinai ele-

Ši ir panašios degustacijos suteikia galimybę patirti, kad vyn-

gantiško barolo. Tiek 2003-iųjų, tiek 2004-ųjų ragaujami Riserva

dariai daugeliu atvejų teisūs: pirminis ilgaamžių vynų vynmečių

barolai buvo itin jaukūs, aksominių taninų, vidutinės rūgšties

vertinimas – labai subjektyvus ir dažnai netikslus. Blogų vyn-

vynai, kuriuose dominavo minėti tretiniai aromatai. Vizualiai

mečių vynai gali nustebinti savo balansu ir nepavaldumu laikui,

2003-iųjų vynas buvo drumzlinos raudonų plytų spalvos, o štai

geriau išsaugoti vaisines savybes bei antrines charakteristikas,

2004-ųjų barolas buvo skaidrus, granatų spalvos, žaižaruojančios

mažiau pasiduoti oksidacijai, ilgiau išlaikyti spalvą ir aromatus.

rubino tonais. Nepaisant to, abu vynai savaip žavėjo. Pjemonto vyndariai prisimena, kad 1993-ieji buvo prasti metai: trūko saulės vasarą, rugpjūtį aplankė stichinės nelaimės, o rugsėjį atėjo ankstyvas darganotas ruduo. Nepaisant to, šis

GERIAUSI XXI A. BAROLO VYNMEČIAI Praėjusį dvidešimtmetį išsiskiria du barolo vynmečiai – 2006-

vynas stebino džiovintų figų, karčiomis kakavos ir skrudintų

ieji ir 2016-ieji, kurie vertinami 5 žvaigždutėmis. 2006-ieji laikomi

riešutų natomis. 1993-ieji buvo įvertinti vos 3 žvaigždutėmis,

idealiais klasikinio barolo metais. Šie metai iškrito iš XX a. ir

tačiau teisingai saugomas vynas ir po 25 metų gali suteikti

klimato atšilimo konteksto. Pjemonte visą žiemą laikėsi minusinė

daug teigiamų emocijų. O štai 2010-ųjų „Cannubi“ barolui

temperatūra, o kalvos buvo padengtos 50 cm sniego sluoksniu.

degustacijos metu pritrūko aromatų intensyvumo. Vynas vis dar

Tokios šaltos sąlygos laikėsi iki balandžio. Gegužės viduryje atėjo

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

Barolo

palyginti gaivi vasara, kai temperatūra siekė 25–30 laipsnių. Be

2018-ieji buvo geri metai: saulėtą ir šiltą vasarą keitė ramus,

to, visą vasarą tęsėsi sausra, kurią tik rugsėjį nutraukė keletas

ilgas ruduo. Tai idealūs metai modernistinio stiliaus barolo

rudeninių liūčių. Vėlyvas derliaus nuėmimo laikotarpis atitiko

gamintojams, kurių vynams svarbus koncentruotas derlius.

visas tradicijas. Šalčio, lėto vegetacinio proceso ir sausros iškan-

Panašūs buvo ir 2019-ieji, tačiau pavasarį bei vasaros pabaigoje

kinti vynmedžiai davė negausų, bet kokybišką derlių: cukraus

Langėje kelis kartus siautė audros su kruša. Tai itin rizikingi me-

trūko, bet odelės gerai subrendo. 2006-ųjų vynai yra lengvesni,

tai barolo vyndariams. Kai kurie vyno gamintojai gali nustebinti

elegantiški, nesunokusių tamsių vaisių ir gėlių aromato, geros

nedideliu kiekiu kokybiško vyno, pagaminto iš stichijas išgyve-

rūgšties ir su prieskoniškais taninais. Tai ilgam brandinimui skirti

nusių kekių, tačiau bus ir tokių, kurie neturės 2019-ųjų barolo.

klasikinio stiliaus barolai. Tokį barolą – elegantišką, atsparų laikui

2020-ieji buvo panašūs į 2016-uosius: dėl kritulių ir ilgo pa-

– vietiniai vertina geriausiai. 5 žvaigždučių įvertinimas 2006-ųjų

vasario vėlavo vegetacija, tačiau karšta vasaros pabaiga ir šiltas

barolui išpranašavo naują tradicinio barolo populiarumo bangą,

rugsėjis išgelbėjo metus. Vyndariai džiaugiasi, jog ryškus rugsėjo

besitęsiančią iki šiol.

temperatūrų svyravimas ir šaltos naktys subrandino kokybiškas

2016-ieji ir vėl buvo sunkūs, tačiau visiškai kitokie nei 2006-ieji. Žiema buvo šilta, o pavasarį gausiai lijo, trūko saulės ir šilumos, todėl vėlavo vynmedžių vegetacija ir uogų nokimas. Vasara buvo

‘Nebbiolo’ odeles, o tai svarbi ilgaamžių vynų derliaus vertinimo charakteristika. Pradedant pažintį su barolu, verta dalyvauti organizuoja-

šilta, tačiau, kaip vietiniai vyndariai mėgsta sakyti, rugsėjis išgelbėjo

mose teminėse degustacijose. Norinčius perprasti šį vyną ir

barolą. Iš tiesų, rugpjūtį ir rugsėjį Pjemonte įsivyravo geri orai, o

vynmečių evoliuciją, kviečiu keliauti į užburiantį Pjemontą ir

ruduo iš kalnų atnešė temperatūrų svyravimą. Nors teko vykdyti

patirti šio krašto vaizdų, kultūros ir gastronomijos žavesį.

gausias atrankas ir derliaus laukti ilgai (2016-ieji yra vieni vėlyviausių derliaus metų), atėjus lapkričiui, derlius, pagal klasikinio barolo kanonus, buvo kokybiškas 2007-ieji atkartojo 2003-iuosius. O 2008-ieji derliaus metai buvo įvertinti 4,5 žvaigždutėmis. Tai kontraversiškas sprendimas. Daugelis vyno ekspertų nenorėjo tikėti 2008-ųjų derliaus sėkme. Tai dar vieni senovinio klimato sąlygų metai, tačiau būtent šiais metais Langės vynuogynus užpuolė ligos – grybeliniai susirgimai, ypač miltligė. Tie vyndariai, kurie po laiku atliktų purškimų griežtai ir negailestingai vykdė atranką, sunokino negausų ir išskirtinės kokybės derlių. Kai kurie 2008-ųjų barolai įsimena savo koncentruotais aromatais ir ‘Nebbiolo’ vynuogių vynams nebūdinga klampia tekstūra. Vynmečiai, esantys tarp jau aptartų 2010-ųjų ir 2015-ųjų, šiuo metu lengviausiai prieinami rinkoje, tačiau jų vertinimai vidutiniai – neperkopia 3 žvaigždučių. Išskyrus 2013-uosius, kuriais klimato sąlygos priminė 2010-uosius, todėl ir lūkestis bei ragaujamo vyno vertinimas yra panašus. Vertinant šiandien, 2015-ieji metai ypatingi tuo, kad prasidėjo vis dar nenutrūkstanti metų seka, kai klimato sąlygos labai geros, tačiau glumina netikėtų stichinių nelaimių gausa. 2015-aisiais ankstyvas ir drėgnas pavasaris užtikrino sparčią vynmedžių vegetaciją, o greitai atėjusi vasara ilgai lepino saulės gausa. Rudens pradžia buvo rami, šilta, pasipuošusi lengvu, vidurdienį išsisklaidančiu rūku. ‘Nebbiolo’ subrendo kiek anksčiau nei įprasta, todėl 2015-ųjų barolai yra kūniški ir verčiantys apie save galvoti, neabejotinai ilgaamžiai. Šie metai vertinami 4,5 žvaigždutėmis dėl gausesnio

BAROLO VYNMEČIŲ KLASIFIKACIJA Barolo vynmečių vertinimai, kuriuos pagal metų klimato

derliaus, nei paprastai surenkama gerais metais. Vešli pavasarinė

sąlygas ir pirminio vyno degustacijų rezultatus sudarė Barolo

vegetacija sutrukdė pasiekti idealią kokybę.

enoteka (Enoteca del Barolo). Ši enoteka taip pat atsakinga už kiekvieno derliaus vertinimą vyndarių vyninėse prieš išduodant

KO TIKĖTIS IŠ RINKOJE DAR NEPASIRODŽIUSIŲ VYNMEČIŲ? 2017-ieji greičiausiai bus panašūs į 2003-iuosius. Vyravo karštis, o nuo balandžio iki spalio nebuvo lietaus. Tai lėmė pernokusį derlių, kuris netinka ilgaamžiams vynams. Dalis pažįstamų vyndarių džiaugiasi mažesniu kiekiu, bet tvirto kūno vynais, tinkančiais ankstyvam vartojimui. Pasižymi intensyviais vaisiškais aromatais, sodria spalva ir maža rūgštimi. Toks vynas brandos viršūnę pasieks anksčiau, bet išsilaikys joje trumpiau. 2017-ųjų barolą įvertins mėgstantys šiuolaikines vyno tendencijas, įskaitant ir lengviau geriamų raudonųjų vynų populiarumą.

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

DOCG banderolių rinkinį: kiekvienas butelis iš vyndario namų iškeliauja pažymėtas unikaliu identifikavimo numeriu, garantuojančiu kilmę ir kokybę. 2003 – 3*

2010 – 4*

2004 – 5*

2011 – 3,5*

2005 – 4*

2012 – 3,5*

2006 – 5*

2013 – 4*

2007 – 4*

2014 – 3*

2008 – 4,5*

2015 – 4,5*

2009 – 3,5*

2016 – 5*

Barolo

Trumpas įvadas į Barolo Cru sistemą: miesteliai ir garsiausi jų vynuogynai Aidas Šemežys

arolo DOCG kilmės nuorodą turi 11 miestelių. Miesteliams priklausančių kalvų dirvožemis visur tas pats – dumblo,

Vakarinėje pusėje, prieš 5–8 mln. metų atslūgus jūros vandeniui, susiformavo dirvožemis, kuriame gausu laisvo smėlio, fosilijų,

priemolio, klintmolio, smėlio, kalkakmenio dariniai, tačiau ne

dumblo ir priemolio, pasitaiko dumblo ir tufo konglomeratų. Toks

toks pat. Kalvotas Pjemonto reljefas pradėjo formuotis Serava-

dirvožemis sąlygoja gausesnį ir stambesnį derlių. Vynai – vaisiški,

liano laikotarpiu, prieš 12–15 mln. metų. Tektoninių plokščių

aromatingi, švelnių taninų, greičiau atsiskleidžiantys. Šioje teritori-

susidūrimo metu rytinė plokštė palindo po vakarine. Rytinėje

joje yra La Morra, Verduno, Cherasco ir Raddi miesteliai. Tektoninių plokščių susidūrimo epicentre, ten, kur dabar yra

pusėje iš jūros išniro stačių šlaitų kalvos, šiandien vadinamos Alta Langa. Vakarinė dalis liko po vandeniu iki Tortoniano

Barolo ir Castiglione Falletto miesteliai, iškilo kalva. Jos apatinė

laikotarpio, vyravusio prieš 5–8 mln. metų, kada, atsivėrus

dalis liko apsemta jūros vandeniu, kur šiandien gausu smėlio,

Gibraltaro sąsiauriui, jūros vanduo nuslūgo atverdamas likusią

fosilijų ir dumblo priemaišų, o štai viršutinėje – kalkakmenio

Pjemonto dalį.

ir smiltainio mišinys. Ši kalva, vadinama Cannubi, turi tai, kas

Rytinėje pusėje kalvų amžius yra 12–15 mln. metų, todėl dirvožemis – kietas, uolinis. Čia vyrauja smiltainis, kalkakmenis,

geriausia, iš abiejų pasaulių. Šiai teritorijai taip pat priklauso Novello ir Grinzane Cavour miesteliai. Garsaus italų vyno kritiko Luigi’o Veronelli’o ir vyndario

klintmolis. Palaido smėlio – nedaug. Vynuogynai dėl tokio dirvožemio daug kenčia, o uogoms būdinga didelė koncentraci-

Renato Ratti’o dėka šiandien egzistuoja Barolo Cru žemėlapis.

ja. Vynas – kompleksiškas, tvirtų taninų, tinkamas ilgai brandinti.

Lentelėje pateikiama įvadinė informacija apie geriausius Barolo

Šiai teritorijai priklauso Monforte d‘Alba, Serralunga d‘Alba ir

vynuogynus iš penkių miestelių, kuriuose pagaminama 87 proc.

Diano d‘Alba miesteliai.

viso barolo.

MIESTELIS

La Morra

Barolo

Castiglione Falletto

Serralunga d‘Alba

Monforte d’Alba

GERIAUSI CRU

IŠGARSINUSIOS ŠEIMOS

PLOTAS

Arborina

Elio Altare, Bovio, Mauro Veglio, Renato Corino, Curto

10,8 ha

Brunate

Ceretto, Roberto Voerzio, Marcarini, Rinaldi

28,3 ha

Rocche dell’Annunziata

Giovanni Corino, Paolo Scavino, Renato Ratti

29,9 ha

Cerequio

Roberto Voerzio, Michele Chiarlo

24,1 ha

Cannubi

Prunotto, Paolo Scavino, Sandrone, Marchesi di Barolo, Borgogno, Bartolo Mascarello

19,5 ha

Sarmassa

Marchesi di Barolo, Giacomo Brezza

33,7 ha

Liste

Borgogno

12,4 ha

Coste di Rose

Marchesi di Barolo, G.D. Vajra

16,8 ha

Monprivato

Giuseppe Mascarello

7,12 ha

Bricco Rocche

Ceretto

1,46 ha

Villero

Giacosa, Vietti, Giacomo Fenocchio

22,0 ha

Bricco Boschis

Cavallotto

17,6 ha

Vignarionda

Massolino, Oddero, Ettore Germano

10,2 ha

Francia

Giacomo Conterno

15,8 ha

Serra

Bruno Giacosa

10,2 ha

Ornato

Pio Cesare, Palladino

6,70 ha

Parafada

Fontanafredda, Massolino, Palladino

7,92 ha

Lazzarito

Ettore Germano, Vietti, Rivetto

25,9 ha

Bussia

Aldo Conterno, Prunotto, Giacomo Fenocchio, Parusso

299 ha

Mosconi

Rocche dei Manzoni, Pio Cesare

75,9 ha

Ginestra

Domenico Clerico, Conterno Fantino, Elio Grasso

114 ha

Perno

Giuseppe Mascarello, Elio Sandri, Sordo

191 ha

VERDUNO

RODDI GRINZANE CAVOUR

CHERASCO

DIANO D'ALBA

LA MORRA

CASTIGLIONE FALLETTO

BAROLO SERRALUNGA D'ALBA

NOVELLO

MONFORTE D'ALBA

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

Lietuviškas sūris

Žaidžianti sūrininkė Asta Žūkaitė

Kai po švininiu spalio pabaigos dangumi išnirusi iš miško tolumoje pamatau marguojantį ožkų pulkelį, lengviau atsikvepiu: atrodo, nepasiklydau. Nors iš anksto gautos nuorodos buvo kaip niekad tikslios, jei jau tiek daug klaidžiojančių, ką gali žinot... Juk važiuoju pas bene paslaptingiausią Lietuvos sūrininkę, kurios sūrio veltui ieškosite populiariuosiuose ūkininkų turgeliuose, o Sūrių festivalyje tik specialiose degustacijose gausite paragauti... Tačiau kai link manęs pasileidžia trys baltutėliai „muškietininkai“, abejonės visiškai išsisklaido. Neilgai trukus jau šnekučiuojamės su Vaida Geniene, kurios rankomis darytas sūris šįmet vėl, kaip ir pernai, buvo įvertintas „Grand Prix“ Lietuvos mažųjų sūrininkų sūrių čempionate, vykusiame Sūrių festivalio metu Druskininkuose1.

l Sūris „Lėtas“ 1 2019 m. geriausiu čempionato sūriu buvo išrinktas minkštasis avių pieno sūris „Resvas“, V. Genienės padarytas specialiai šiam čempionatui. 2020 m. „Grand Prix“ laimėjo jos pusminkštis ožkų pieno sūris „Lėtas“.

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

Lietuviškas sūris

pavadino Coliuke. Nors ožka paprastai atsiveda du, rečiau tris jauniklius, buvo metai, kai jos augintinės ėmė vesti ketvertukus: kad jaunikliai išgyventų, tąkart teko smarkiai paplušėti. Mums besikalbant, staiga dvi ožkos „susibarė“ – stojo piestu viena priešais kitą. Vaida sako, kad iš visų gyvulių – karvių, avių, ožkų – būtent ožkos yra emocingiausios. Todėl ji turi rimtą priežastį neigiamai atsakyti visiems, besiveržiantiems į ekskursijas, edukacijas ir pan. Somatai! Tyrimai rodo, kad įspūdžių persisotinusių ožkų piene prisigamina daugiau somatinių ląstelių, dėl to prastėja pieno kokybė arba jis gali būti išvis netinkamas vartoti. Kita svari priežastis – egzistencinė: „Ne tam išvažiavau iš miesto į kaimą, kad ir čia gyvenčiau pagal miesto diktuojamas taisykles, pagal kitų, o ne savo norus.“ (Tiesa, smalsuolius ir savo sekėjus „Facebooke“ Vaida dažnai džiugina vaizdais iš ūkio,

l „Niekada neatspėsi, kokio spalvų derinio jauniklių ožka atsives“, – sako V. Genienė apie spalvingas 'Anglo nubian' veislės ožkas.

o ganykloje, ir geriausia, kai viskas yra šalia, viename ūkyje. Alytaus rajone, 8 kilometrus nuo Daugų miestelio nutolusiame vienkiemyje įsikūrusi Vaida džiaugiasi, kad jos šeima gyvena švarioje aplinkoje, o gyvuliai ganosi trąšomis neužterštose ganyklose. Pasisekė, kad ir aplinkiniai kaimynai taip pat ūkininkauja ekologiškai. Švarių pievų reikia ne tik sūrininkės ožkoms ir avims, bet ir dviem žirgams. Būtent dėl jų, o labiausiai dėl mylimos žemaitukės Tomalės, Vaida ir paliko miestą bei saugų darbą: įgyvendinusi paauglystės svajonę moteris suprato, kad nori savo žirgą laikyti ne uždarytą žirgyno garde, laukiantį, kol šeimininkė pagaliau atvažiuos po darbo, o besiganantį laisvėje, prie namų. Tai ir pastūmėjo juodu su vyru Martynu, veterinarijos gydytoju, dairytis sodybos kaimo vietovėje. Beieškodama veiklos kaime, draugų patarta, įsigijo keletą ožkų ir... dingo internete.

ekskursiją – sūnus Martynas nufilmavo ūkį su dronu.) Dėl tos pačios priežasties ji atsisako tiekti savo

SŪRIO PRADŽIA Stovime ten, kur prasideda sūris. O jis prasideda ne sūrinėje,

o neseniai net pakvietė į nuotolinę

sūrius ir restoranams: „Pakanka, kad ožkos mane įspraudžia į savo grafikus. Noriu turėti laisvę išpilti lauk sugadintą pieną ir rytoj bandyti iš naujo.“ Na, ir pati svarbiausia priežastis, kodėl viena tiek ūkyje, tiek sūrinėje besisukanti Vaida vengia lankytojų – geriausiai tai supranta tik patys sūrininkai, sezono įkaršty tarpusavy nė nebendraujantys, – laiko trūkumas. Klausiu, nejau niekas iš šeimos negali pakeisti jos, na, kad ir ožkų pamelžti? Vaida prisipažįsta, kad namiškiams yra tekę padėti, tačiau sūrio nedarantis žmogus negali suprasti, kokia svarbi yra kiekviena smulkmena, tarkim, ožkai nusispyrus melžimo aparatą, pieną geriau išpilti lauk, o ne nešti į sūrinę, nes gero sūrio iš jo jau nepadarysi, ir ji tuo ne kartą yra įsitikinusi. IŠŠŪKIAI SŪRINĖJE Taip, Vaida fermentinius sūrius išmoko gaminti skaitydama anglišką literatūrą internete ir bendraudama mažųjų sūrininkų

EMOCINGOSIOS OŽKOS Kol fotografuoju, Vaida pasakoja apie gyvenimą su ožkomis

forumuose. Jos žodžiais tariant, naktimis skaitė, dienomis gadino pieną. Daugybė užrašų skaičiuojant ir perskaičiuojant fermento, druskos kiekį ir t. t. Svarbi kiekviena detalė, sekundės tikslumu

ir avimis. Visos augintinės nuo pat pirmosios ožkos Cibos, kuriai

kiekvienam sūriui nustatomas sutraukto pieno pjaustymo

jau 11 metų ir šeimininkė jau žada ją „išleisti į užtarnautą poilsį“,

pradžios laikas. Nepražiopsoti momento! Nenuostabu, kad

čia turi savo vardus ir istoriją. Šiuo metu ožkos jau melžiamos tik

kol Vaida sūrius gamindavo tiesiog virtuvėje, pusė dienos į ją

kartą, vakare, o netrukus bus ir visai užtrauktos. Nors rekomen-

niekam nevalia būdavo įžengti. Dabar ji jau turi pasistačiusi

duojama ožkoms leisti pailsėti du mėnesius, Vaida jas „išleidžia

atskirą sūrinę, todėl namai jai yra poilsio vieta. Kol prie arbatos

į dekretą“ beveik trims. Bandoje laikomų ožkų ciklai sinchro-

puodelio Vaida pasakoja apie sūrio žievelių tipus, kąsdama sūrio,

nizuojasi, tad sausį sūrininkė laukia bandos pagausėjimo. Tai

jaučiu, kad ant mano kojų, rankų ir pečių jau apsigyveno naminė

džiugus laikas, kai ji su savo augintinėmis ypač suartėja, dažnai

gyvūnija, kurios čia knibždėte knibžda.

jos savaip paprašo šeimininkės pagalbos. Moteris pasakoja, kaip

Perpratusi įvairių tipų fermentinių sūrių gamybos technologi-

laikė delnuose telpančią nė pusės kilogramo nesveriančią ožkytę

ją, Vaida labai greitai suprato, kad daryti vis tą patį sūrį gal ir sau-

(įprastai gimę jaunikliai sveria 3 ir daugiau kilogramų), kurią

gu, nes tokie sūriai labiausiai perkami, bet jai pačiai – nuobodu.

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

Lietuviškas sūris

l Pulkelį ožkų ir keletą avių nuo vilkų ir smalsuolių budriai saugo Podhalės aviganiai Atas (guli), Aramis (prie šeimininkės) ir Portas (padeda fotografuoti). VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

Lietuviškas sūris

„Man patinka žaisti“, – sako sūrininkė. Matyt, todėl, pradėjusi nuo kietųjų, dabar ji daro tik vieną kitą kietąjį sūrį – kad nereiktų taip ilgai laukti, kol pamatysi savo kūrybos rezultatą. Nes kai kurie bandymai reikalauja tikro pasišventimo. Bene didžiausiu technologiniu iššūkiu jai tapo sūris „Angelo akys“1, kurį Vaida bandė net 6 metus: šiam sūriui didelėmis ementalio tipo akimis ypač sunku sureguliuoti rūgštingumą. „Galiu pasitapšnoti sau per petį,“ – juokiasi Vaida. Kitą sūrį – mėlynąjį kamamberą, dar vadinamą kambliu, – Vaida padarė po 5 metų eksperimentų. O štai kaip pavyko padaryti daugelio jos gerbėjų įsidėmėtą įspūdingos išvaizdos (juodut juodas viduje, o iš išorės baltas) „Juodąjį perlą“, Vaida nutyli, tad sekėjams teliks pasitelkti fantaziją. Išties, gaminio išvaizdai sūrininkė skiria daug dėmesio – juk ji nuo pat pradžių savo produktus pardavinėja tik internetu, taigi išvaizda tampa bene svarbiausiu kriterijumi, patraukiančiu pirkėją. Kaip gimsta naujų sūrių idėjos, klausiu kelių dešimčių pavadinimų sūrių pirkėjams siūlančios sūrininkės. Kartais naujas sūris gimsta iš klaidos, iš nepavykusios replikos: taip atsirado sūriai „Gelmė“ ir „Lėtas“. Idėjų moteris pasisemia ir susipažinusi su kitų šalių tradiciniais sūriais, įdomesniais gamybos būdais: štai dabar Vaida svajoja pagaminti grietinėlėje brandinamą sūrį kaip itališkas senovinės technologijos karvių pieno sūris „Asino“.

BENDRUOMENĖ Nors sūrininkai dėl savo darbo specifikos retai susitinka,

l Hubert'as Hironas – veterinarijos gydytojas homeopatas, sūrių gamybos ūkiuose konsultantas, smulkiuosius Lietuvos sūrininkus mokęs ūkyje auginamų gyvulių psichologijos ir tausojančios priežiūros.

bendrystės jausmas gali būti stiprus įkvėpimo šaltinis. Vaida pasakoja, kaip savo veiklos pradžioje apsilankė sūrinėje „Varinis

parai nemalonus amoniako kvapas jau buvo išsivadėjęs, ir visi

puodas“ (Varėnos raj., Kabelių km.), norėdama pažiūrėti, kaip

tarptautinės komisijos nariai Vaidos Genienės minkštajam avių

dirba kiti, pasimokyti. Tą dieną sūrinėje prie puodo ji sutiko

pieno sūriui „Resvas“ vienbalsiai skyrė pagrindinį prizą. Vaida iki

Giedrių Tėvelį (šioje sūrinėje jis darbuojasi kartu su Audriumi

šiol prisimena tuomet užplūdusią emocijų bangą: nors kasmet iš

Jokubausku). Giedrius su tokiu užsidegimu pasakojo apie sūrius,

čempionato parsiveždavo po apdovanojimą kokioje nors sūrių

rodė, kaip dirba, kad jai, tuomet dar nedrįsusiai garsiai savęs

kategorijoje, pagrindinio prizo tikėtis nedrįso, nes jis dažniausiai

vadinti sūrininke, atėjo suvokimas: juk ir aš tą patį darau, man

būdavo skiriamas „solidesniems“ puskiečiams ar kietiesiems

irgi tai įdomu. O drauge – ir bendrystės jausmas, noras būti

sūriams2.

tarp tokių pačių aistra degančių žmonių kaip Giedrius. 2013 m. Audriui Jokubauskui pradėjus rengti Sūrių festivalius Druskininkuose, Vaida kasmet į juos važiuoja kaip į šventę: „Atvažiuoju iš ryto, kol dar nėra žmonių, apeinu visus sūrininkus, pabendrauju.

EKSPERTAI APIE V. GENIENĖS SŪRIUS Šįmet Vaida vėl pateikė čempionatui savo sūrių, kurie buvo

Kodėl pati neprekiauju? Neturiu tiek sūrio, be to, prekyba

pripažinti geriausiais net keturiose kategorijose (avių, ožkų, pus-

man – darbas, o aš noriu švęsti, noriu dalyvauti degustacijose,

kiečio ir minkštojo sūrio), o „Grand Prix“ šįkart laimėjo minkštasis

ragauti, mokytis.“ Nepasterizuoto pieno sūrius gaminančių

ožkų pieno sūris „Lėtas“. Paklausėme komisijų narių, kuo Vaidos

sūrininkų bendruomenė Lietuvoje nedidelė, vieni kitus pažįsta,

sūriai ypatingi. Sūrių technologas Mindaugas Vizgaitis, kasmet

drauge dalyvauja po festivalio užsieniečių lektorių rengiamuose

vertinantis mažųjų sūrininkų gaminius sūrių čempionate, teigia,

sūrio gamybos ir gyvulių priežiūros mokymuose. Vaidai, o ir

kad V. Genienės sūriai esantys akivaizdžiai „aukštesnės lygos“:

jos vyrui, ypač naudingi buvo homeopatinės veterinarijos ir

„Jos sūriuose neatsispindi primityvios klaidos, kurias stebime

sūrių gamybos ūkiuose specialisto Hubert‘o Hirono seminarai

daugumoje sūrių gamintojų mėgėjų sūriuose. Man, kaip techno-

apie gyvulių psichologiją ir sveiką jų priežiūrą. Beje, būtent

logui profesionalui, tai iš karto krisdavo į akis kiekvieną kartą, kai

šis prancūzas, dirbęs įvairiose tarptautinėse sūrių čempionatų

tekdavo vertinti jos sūrius. Skirtingose sūriuose atsispindi aiškiai

vertinimo komisijose, gali būti laikomas pirmojo, 2019 m. Vaidos

skirtingos sūrio gamybos technologijos, ir tai itin džiugina, nes

Genienės laimėto „Grand Prix“ „kaltininku“: komisijos nariams

rodo kad ji supranta tuos skirtumus ir jų laikosi, tad ir sūriai išei-

iš Lietuvos atmetus šį sūrį po pirmojo turo dėl itin aštraus

na su jiems būdingais bruožais, neatrodo, kad jie padaryti pagal

kvapo, H. Hironas, pažįstantis tokio tipo sūrius, pareikalavo,

vieną kurpalį.“ Šiai nuomonei pritaria ir sūrių parduotuvės „Say

kad šis sūris patektų į kitą dieną vyksiantį finalą. Praėjus beveik

Cheese“ sūrio ekspertas Vytautas Vaga: „Iš tiesų, vos pažvelgęs

1 2020 m. sūrių čempionate V. Genienės ožkų pieno sūris „Angelo akys“ pripažintas geriausiu puskiečių kietųjų sūrių kategorijoje. 2 2018 m. sūrių čempionate ledus pralaužė Laužėnų kaimo sūrinė, pelniusi „Grand Prix“ už minkštąjį ožkų pieno sūrį „Ožka pataluose“.

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

Lietuviškas sūris

į Vaidos sūrius pamatai, kad tai aukštasis pilotažas. Jos sūrių organoleptinės savybės idealios. Suprasdamas visą procesą, drąsiai galiu teigti kad Vaida itin preciziška, neleidžia sau klysti... Tokio užsispyrimo, kantrybės ir požiūrio linkėčiau kiekvienam Lietuvos sūrininkui. Džiaugiuosi, kad yra ir neatsiliekančių bei besivejančių ją. Tokie sūrininkai kelia ne tik kartelę vieni kitiems, bet taip kelia ir ragautojų sąmoningumą bei lavina jų skonį.“ Žinia, tiek sūrininkų bendruomenėje, tiek tarp valgytojų esama nuomonių, kad sūrio išradinėti nereikia: yra aukščiausi standartai – prancūziški, itališki ir kitų šalių sūriai, turintys geografines ir kilmės nuorodas, į juos esą ir reikia lygiuotis. Tačiau, kita vertus, tie patys prancūzai mūsų sūrininkams pavydi laisvės ir galimybės eksperimentuoti. Lietuviško, iš šviežio pieno gaminamo fermentinio sūrio veidas dar tik kuriamas. Koks jis

l Sūris „Angelo akys“

bus, priklauso nuo pačių lietuvių sūrininkų. Nedideliais kiekiais sūrį darantys, technologines žinias vis tobulinantys mažieji sūrininkai jau gali padaryti ne tik labai gero sūrio, bet ir leisti sau laužyti standartus, stebindami ir džiugindami mūsų akis bei

AR ŽINOTE, KAD... •

...Vaida Genienė specialiai atrinktus sūrius parduoda vieną

jusles, leisdami patirti intelektualinį malonumą. Viena iš tokių

dieną per mėnesį per savo „Facebook“ paskyrą, iš anksto pa-

sūrininkių neabejotinai yra drąsos ir polėkio nestokojanti Vaida

skelbusi pardavimo pradžios laiką. Spalio mėnesį pirkėjams

Genienė.

buvo pasiūlyta 100 kg 19 pavadinimų sūrio. Visas kiekis buvo parduotas per 49 minutes. Nusipirkti spėjo 58 pirkėjai. •

... trumpiausiai brandinamas Vaidos Genienės sūris „Varvaliukas“, jis tinkamas valgyti jau 5-tą dieną; ilgiausiai – „Ievutė“, parduodama pasiekusi 6 mėn. brandą, o šiuo metu Vaida jau turi ir 29 mėn. brandintos „Ievutės“.

l 2019 m. sūrių čempionate V. Genienė apdovanojama „Grand Prix“. VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

xxxxxx

ACALA Premium Kombucha Tūkstantmetės tradicijos ir naujausios technologijos įgalino sukurti taurų, putojantį, nealkoholinį gėrimą visoms gyvenimo akimirkoms. Atrask naują skonių ir patirčių pasaulį www.acala.lt VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

C O V I D-1 9 p a s e k m ė s

Kaip keitėsi restoranų vyno gyvenimas pandemijos metu 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos restoranai buvo uždaryti pirmajam karantinui. Gegužę leista aptarnauti klientus lauke, o vėliau ir įsileisti į vidų. Lapkričio 7 d. – vėl uždarymas. Kaip šiomis neįprastomis sąlygomis keitėsi lietuvių vyno vartojimas restoranuose, klausiame gausiu vyno pasirinkimu garsėjančių Lietuvos restoranų someljė: Indros Ramanauskienės (Monte Pacis), Ryčio Grigaičio (Saint Germain), Narimanto Miežio (Somm), Martyno Pravilonio (Grand Hotel Kempinski Vilnius) ir Ernesto Riešutos (Esperanza Resort).

KAIP PASIKEITĖ UŽSAKOMAS VYNAS PIRMOJO KARANTINO PABAIGOJE GEGUŽĖS MĖNESĮ? Rytis Grigaitis: Ši pandemija buvo tikra nežinomybė mums visiems. Lietuviams visokios pasaulinės grėsmės ir katastrofos yra tolimos, čia gana rami vieta, tad gyvenimas restoranuose ėjo sava vaga, kol galiausiai buvo paskleista žinutė visais kanalais, kad Tai tikrai egzistuoja, ir Jis jau pasiekė Lietuvą. Pradžioje buvo atšaukiamos verslo vakarienės su partneriais iš užsienio, o paskelbus, kad bus įvestas karantinas, – ir visos kitos rezervacijos. Pro langus matėme, kaip mūsų klientai, išėję pasivaikščioti (lauke niekas nebijojo būti), žvelgia pro langus, bet nedrįsta užeiti. Pirmasis karantinas daugumai žmonių buvo pirmasis laisvių suvaržymas jų gyvenime. COVID-19 nebuvo kažkas baisaus tuo metu, baisiau buvo uždarymas namie. Tad restoranų atsidarymas prilygo didžiausiai šventei. Žmonės jautėsi išsivadavę iš kažko slogaus, jie ėjo švęsti. Pirmosios pora savaičių buvo tikra šampano fiesta. Atsidarymas po karantino prilygo išsilaisvinimui, išsivadavimui. Kiekviena diena buvo tarsi Naujųjų metų sutikimas. Didelių „balių“ nebuvo, klientai puikiai laikėsi taisyklių, tačiau vyno pasirinkimas buvo šventiškas – jokio taupymo.

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

Indra Ramanauskienė: Mes atnaujinome veiklą tik pačioje gegužės pabaigoje, tad pirmas savaites tiesiog džiaugėmės galėdami dirbti. Dar nežinodami apie karantiną, buvome suplanavę keisti maisto meniu, t. y. gaminti daugiau ant grotelių keptų patiekalų. Prie tokio maisto derinome ir vyną, pilstomą taurėmis. Tad, galima sakyti, patys to nežinodami, ruošėmės į vietinį svečią orientuotam sezonui. Ernestas Riešuta: Vos tik mums vėl atvėrus duris (o buvome vieni pirmųjų Vilniaus mieste ir rajone), lankytojai tiesiogine žodžio prasme šventė: šventė laisvę, išsivadavimą iš keturių sienų, nuo stovėjimo prie puodų virtuvėse ar užsakomo maisto į namus. Mūsų restoranuose visos parduodamų vynų kategorijos apsivertė aukštyn kojomis. Smarkiai krito baltųjų vynų, dar labiau raudonųjų vynų pardavimas buteliais, bet šį kritimą subalansavo daug didesnis šampano pardavimas, taip pat prisidėjo putojančių vynų kilimas ir taurėmis parduodamas vynas. Kalbant apie šampaną, labiausiai kilo prestige cuvee ir vintage kategorijos. Praeitais metais lankytojai užsakydavo po taurę šampano pietų ar vakarienės metu, o štai šiais metais padaugėjo svečių, kurie mieliau rinkdavosi butelį nei 2 taures klasikinio šampano.

C O V I D-1 9 p a s e k m ė s

l Rytis Grigaitis

l Ernestas Riešuta

l Indra Ramanauskienė VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

C O V I D-1 9 p a s e k m ė s

VASARA RESTORANŲ VERSLUI BUVO GANA SĖKMINGA. KIEK IR

kainuojantys putojantys vynai (prosekas, kremanas), gana

KOKIO VYNO ŽMONĖS GĖRĖ?

populiarus buvo „Riesling“, „Alvarinho“ vynas. Kadangi tiesiogiai

Narimantas Miežys: Parduodavome mažiau vyno apskritai, nes dėl atstumų ribojimo galėjome aptarnauti mažiau svečių. Tipiškas mūsų svečio perkamas vynas vis dar yra kokybiškas. Pigiausių vynų beveik neparduodame, bet nebeliko ir išskirtinės kokybės vyno. Nebeužsakoma 90–100 ir daugiau eurų kainuojančio vyno. Ne tik nebeužsakoma, bet nebesidomima juo, neprašoma pakomentuoti, nesiteiraujama apie jį apskritai. Išskirčiau tik šampaną. Jo pardavimas gal kiek ir sumažėjo, bet ne itin žymiai. Taip pat pastebėjome, kad daugiau vyno perkama išsinešti. Užuot vaišinęsi vynu su draugais restorane, svečiai pradeda pirkti vyną ir vaišintis juo namie. R. G.: Kiekis, mano manymu, nepadidėjo. Pastaraisiais metais stebėjau klientų norą pirkti mažiau, bet geresnio vyno. Lietuviai vis daugiau ragavo, o ne tiesiog vartojo. Tai išliko ir po pirmojo karantino. E. R.: Parduoto vyno kiekis vasaros metu šiek tiek sumažėjo, bet to buvo galima tikėtis, nes vis tiek COVID-19 aplinka psichologiškai veikė visada: dalis lankytojų atsisakė restoranų lankymo arba sumažino apsilankymų skaičių, dezinfekcinių skysčių dozatoriai visoje teritorijoje sparčiai tuštėdavo. Tiek vynų, tiek valgiaraščio kainas prieš pirmojo karantino pabaigą sumažinome, pastebėjome, kad taip padarė ir kiti. I. R.: Pokyčių po karantino, žinoma, buvo. Ir džiuginančių, ir liūdinančių. Iš pastarųjų – tai, kad beveik nepajudinome solidaus ir ilgaamžio Burgundijos, Bordo, Pjemonto, Toskanos ir kitų regionų, brangesnio nei 100 Eur kainuojančio vyno lentynų. Iš vyno sąrašo lietuviai dažniausiai rinkosi šampaną (rožinį taip pat), šabli, sanserą. Kaip įprastai, šiltuoju sezonu karaliavo mažiau

l Narimantas Miežys VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

bendradarbiaujame su Europos vienuolynais, spaudžiančiais vyną, dažnas pas mus rinkosi būtent vienuolių pagamintą vyną. Kiek tokį sprendimą lėmė emocija ar smalsumas, kiek kaina (vienuolių vynas kainuoja nuo 30 Eur), sunku nustatyti. Itin džiugina tai, kad pagaliau lietuviai pradėjo domėtis ir ragauti natūraliai saldų vyną (soterną, tokajų ir kt.). Dar viena tendencija – svečiai kur kas labiau nei ankstesniais metais domėjosi lietuvišku vaisių ir uogų vynu. Ir ne vienas prisipažino, kad tai buvo pirmoji pažintis su kokybišku lietuvišku produktu. Martynas Pravilonis: Nemažą dalį lankytojų mūsų restorane sudaro užsienio svečiai ir verslininkai, ateinantys pavakarieniauti su savo kolegomis ir partneriais iš užsienio. Tokių vakarienių metu vynas dažniausiai užsakomas buteliais ir dažniausiai klasika (dominuoja Bordo, Burgundija, Šampanė, Toskana bei Pjemontas). Šią vasarą tokių lankytojų beveik nebuvo. Didžioji dalis – lietuviai bei kaimyninių šalių svečiai, kurie daugiausiai vyno pirko taurėmis, ir noriu pasidžiaugti, kad mielai rinkosi tiek klasikinius vynus, tiek iš naujai kylančių regionų (Etnos, Oregono). Vasarą dominavo lengvi, gaivūs raudonieji, šampanas, baltieji Burgundijos ir Italijos vynai. Smarkiai išaugo nealkoholinių kokteilių ir nealkoholinių vyno alternatyvų prekyba (šios vasaros ir rudens hitas – nealkoholinė putojanti arbata). Sakyčiau, jog vasarą žmonės rinkosi pigesnį (bet ne pigiausią) vyną. Galbūt tai lėmė ir mūsų siūlomas vyno meniu, nes atsidarydami akcentavome geros vertės, ne itin brangius vynus. Rudenį (rugsėjį, spalį) vakarienės tapo solidesnės – išaugo gero bordo, prestige cuvee šampano prekyba. Apskritai, atrodo, kad žmonės vartoja mažiau alkoholio ir ieško jo alternatyvų, bet, nusprendę pirkti, renkasi geresnį.

l Martynas Pravilonis

C O V I D-1 9 p a s e k m ė s

R. G.: Ruduo. Jautėme, kad klientai nelinkę eiti į vidų, terasa

pokyčių sėdint namie, manau, labai priklauso, iš kur žmonės tą

išsilaikė daug ilgiau, iki pat antrojo karantino. Lietuviai – kaip tikri

vyną perka ir ar jie apskritai juo domisi ar ne. Tiems, kas domisi,

šiauriečiai – drąsiai pietaudavo lauke. Aišku, šiek tiek prisidėjo ir

apstu virtualių vyno degustacijų ir seminarų, nemokamai prieina-

klimato kaita.

mos informacijos apie vynus ir vyno regionus – tiek, kiek iki šiol

Deja, sugriežtėjus retorikai iš valdžios ir medikų (mums dirbti

niekada nebuvo. Tad kas vynu domisi ir perka jį iš specializuotų

leido, bet piliečiams liepė likti namie), svečių sumažėjo. Tačiau vos

parduotuvių, kuriose dirba profesionalūs konsultantai ir apie vy-

pasklidus šnekoms apie antrąjį karantiną, rezervacijų užklausos

nus yra pateikiama daug informacijos, sakyčiau, kad ir namie geria

atsigavo tą pačią minutę. Ir vėl prasidėjo šventimas: kiekviena

kokybišką ir įdomų vyną. Kita vertus, vyno pardavimo statistika

vakarienė buvo vadinama paskutiniąja, parduodamo šampano,

užsienyje rodo, jog per pirmą karantiną vyno vartojimas nesuma-

drauge ir suvartojamo vyno, kiekis vėl išaugo – visi norėjo

žėjo, o kai kur ir išaugo, bet daugiausiai parduodama paprasto,

atsidžiaugti, kad ilgam užtektų (juokiasi).

nebrangaus vyno, o gero, kolekcinio (fine wine) pardavimas labai krito. Tai siejama su restoranų uždarymu. Lietuvoje situacija gal

KAIP TARP KARANTINŲ PASIKEITĖ RESTORANŲ LANKYTOJAI? M. P.: Buvo labai smagu, kad jau pirmomis dienomis po atsida-

kiek kitokia, nes pas mus nedaug restoranų, kurie parduotų daug brangaus vyno. E. R.: Atvirai kalbant, maniau, kad karantino metu vyno varto-

rymo mus aplankė dauguma nuolatinių mūsų svečių. Vėliau ėmė

jimas padidės, nežinau, gal ir padidėjo, bet kalbant apie asmeninę

atvykti ir naujų. Žinių apie vyną ir gėrimus lygis labai įvairus, bet

aplinką, jis tikrai stipriai sumažėjo. Man asmeniškai geras vynas

viena matyti – daugelis visiškai pasitiki someljė rekomendacijomis

niekada nėra toks įdomus ragaujant vienam, tą pastebėjau ir iš

ir noriai klausia ir prašo patarimo, drąsiai ragauja jiems nežinomų

savo aplinkos žmonių, mėgstančių šį gėrimą. Vis daugiau sulaukiu

regionų vynų.

draugų skambučių: prašo gero vyno rekomendacijų arba klausia,

N. M.: Dalis senųjų lankytojų (ypač vyresnio amžiaus) tikrai

kur jo užsisakyti ar nusipirkti vietinėje rinkoje. Tad dabar norisi

laikėsi SAM rekomendacijų ir restorane nepasirodė visą pusmetį.

ragauti geresnio vyno, bet kur kas mažiau jo išgerti. Visi dabar

Atsirado naujų svečių, ypač jaunesnio amžiaus. O vidutinio svečio

turime daug daugiau laiko domėtis tuo, kas mums įdomu, o

žinių lygis atrodo labiau pakilęs.

informacijos kiekis yra begalinis. Noriu tikėti, kad tai bus vienas

R. G.: Naujų svečių pas mus nėra, mūsų tokia specifika – dauguma klientų yra pastovūs. Sumažėjus turistų, savi klientai lengviau gaudavo laisvą staliuką. O šiaip svečiai ištikimi savo

iš pliusų, kad žmonės skaitys ir domėsis prabangesniais vynais, skaitydami profesionalų įžvalgas ir atsiliepimus. R. G.: Manau, sėdint namie, kartelė šiek tiek krenta, nes

skoniui, turi mėgstamas vynuoges, vyno stilius, šalis. Išdrįsta

restoranuose dažnai siūloma išskirtinių vynų. Klientai, grįžę į

paragauti šiais metais kažko naujo, jei someljė juos suvilioja.

restoranus, vėl norės savo pamėgtų vynų, kuriuos su malonumu

Ankstesniais metais žmonės keliaudavo, atrasdavo kelionėse

rinkdavosi anksčiau – jiems tai reikš, kad gyvenimas grįžta į savas

kokio nors naujo vyno ir grįžę jo prašydavo restorane. Šiais metais

vėžes. Restorane vyno kartelė visada aukštesnė: juk pasirinkai

kelionių neliko, tad prašymai išliko tradiciniai.

valgyti ne namie, tad ir vynui kitokie reikalavimai. Juolab kad ga-

E. R.: Dauguma tų, kurie vasarą išvažiuodavo ilsėtis į užsienį,

limybė užsisakyti vyno taurėmis, neperkant viso butelio, suteikia

liko Lietuvoje, tad rinkosi mūsų šalies kurortus. Buvo ir tokių, ku-

progą paragauti išskirtinio vyno. Ir kol nevyks parodos, kol bus

riems yra tekę visuose prabangiuose Lietuvos kurortų viešbučiuo-

ribojamos kelionės, tik someljė ir visa restorano komanda bus tie,

se apsilankyti, bet pirmą kartą pasirinko mus, nes anksčiau apie

kas praplės vyno pažinimo pasaulį.

mus nė nebuvo girdėję. Šią vasarą svečiai ypač troško gero maisto

I. R.: Visą pirmąjį karantiną, bendraudama su kolektyvu, nutei-

ir vyno su nepriekaištingu aptarnavimu, kad galėtų atsipalaiduoti

kinėjau, kad dirbsime su „sunkiausiu“ klientu – lietuviu. Žinoma,

ir tiesiog mėgautis gamta bei vienas kito kompanija.

taip ir nutiko, tačiau nebuvo taip baisu, kaip tikėjomės. Taip, užsa-

I. R.: Praėjusį šiltąjį sezoną, be nuolatinių lankytojų, sulaukėme

komo vyno „krepšelis“ buvo kur kas kuklesnis, tačiau labai tikiuosi,

tikrai nemažai pirmą kartą pas mus apsilankiusių svečių. Ypač

kad būsime „užsidirbę“ daug naujų pastovių svečių, kurie, kai tik

tai pajutome įsibėgėjus vasarai. Manau, kai žmonės galutinai

leis situacija, vėl apsilankys. Iš dabartinio karantino perspektyvos,

suprato, kad atostogaus Lietuvoje, pradėjo planuoti maršrutus ir

manau, kad dauguma restoranų tiesiog laukia veiklos ir grįžtančių

keliauti. Kadangi „Monte Pacis“ – ne tik restoranas, bet ir viešbutis,

svečių, nekeldami reikalavimų užsakymų dydžiui ar vertei. Deja,

sulaukėme svečių iš įvairiausių miestelių. Manau, kad ir vilniečių

bet manau, kad sėdint namuose, vyno vartojama kur kas daugiau,

šįmet sulaukėme daugiau. Poros, draugai, šeimos su vaikais,

ir jo kartelė, jei ir nesileidžia, tai tikrai nekyla. Dėl dažnesnio

atvykę vienai ar kelioms nakvynėms, užsisakydavo ir vakarienę.

vartojimo, dėl finansinio, psichologinio nestabilumo ir pan. Todėl

Nuolatiniai, bet reti svečiai, paprastai didžiąją laiko dalį leidžiantys

pildyti ir plėsti minėtas solidaus vyno lentynas neplanuoju.

užsienyje, šį sezoną praleido Lietuvoje, todėl ir pas mus lankėsi

N. M.: Manau, jog svečiai vis vien domisi naujais vynais, jiems

dažniau nei praėjusiais sezonais. Džiugina ir tai, kad svečiai gana

smagu sužinoti ir atrasti ką nors nauja. Netgi užsidarius namie

aktyviai domėjosi, teiravosi, klausinėjo.

norisi eksperimentuoti. Todėl restoranai visgi turėtų mėginti atsi-

KAIP PO ANTROJO KARANTINO PASIKEIS VYNO VARTOJIMO KULTŪRA LIETUVOJE? M. P.: Kalbant apie restoranų lankytojus, manau, kad jie rinksis tai, ką siūlys restoranai ir jų personalas. Čia svarbiausia bus

naujinti, peržiūrėti savo vyno asortimentą. Aš asmeniškai ketinu plėsti geros vertės vyno kiekį savo restorano vynraštyje. Tuo pat metu spėju, jog ilguoju periodu (per metus dvejus) restoranai grįš prie įprasto gyvenimo. Bet tik tie, kurie sugebės prisitaikyti prie naujos realybės. Artimiausias pusmetis bus tikrai sunkus.

teisingai įvertinti, kaip svečius bus paveikę COVID-19 iššūkiai: ar jų pajamos bus smarkiai sumažėjusios ar ne. Dėl vyno kokybės

Kalbino Arūnas Starkus

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

I-857 LR AKĮ

Ne paslaptis, kad restoranų veiklai nemažai kliūčių sukėlė ir 2018 m. sausio 1 d. įsigalioję Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai.

Ką someljė keistų šiame įstatyme pirmiausiai? Narimantas Miežys: Norėčiau, jog būtų pailgintas prekybos

Iš verslo pusės, labiausiai tikiuosi, kad bus baigta demonizuoti

alkoholiu laikas iki 22.00 val. Tai yra perteklinis reguliavimas. Dabar

žodį „vynas“ ar „alkoholis“, kad galėsime tiek spaudoje, tiek socialinėje

tie, kas nespėja įsigyti alkoholio iki 20.00 val., turi galimybę padaryti

erdvėje drąsiai naudoti šiuos žodžius rašydami apie šį produktą,

tai ir nelegaliai. Dėl to kenčia legaliai veikiantis verslas.

kviesdami lankytojus į degustacines vakarienes ar paskaitas ir,

Taip pat viliuosi, jog bus panaikinti alkoholio reklamos draudimai

pagaliau, galėsime šviesti tautą naudodami suprantamus žodžius,

internetinėje erdvėje. Pavyzdžiui, jog bus leidžiama reklamuoti rengi-

nebijodami būti nubausti už administracinį nusižengimą, kai

nius, vyno vakarienes, pirkti tą pačią reklamą „Facebook“ platformoje.

pavartosime žodį „vynas“ ar priklijuosime prie kvietimo „Champagne

Arba tiesiog sušvelninti pertekliniai ribojimai reklamai internete.

Krug “ etiketę.

Esame gavę įspėjimą apie gresiančią baudą už tai, jog mūsų įmonės

Martynas Pravilonis: Būtų gerai vėl peržiūrėti prekybos alkoholiu

„Facebook“ paskyroje buvo įdėtas tuščias vyno butelis su matomu

laiko ribojimus. Dažnai pasitaiko, kad žmonės, išsiruošę į svečius, ne-

logotipu. Kaip mes čia skatiname alkoholizmą – niekaip nesuprantu.

spėja nusipirkti vyno iki 20 val. ar sekmadienį iki 15 val. Susiduriame

Rytis Grigaitis: Pirma ir svarbiausia – kad būtų galima vartoti alkoholį nuo 18 metų. Nes dabar nuvertinamas jaunimas, jo protas ir

su užsieniečiais, kurie to nesupranta. Visiška alkoholio reklama, manau, taip pat turėtų būti persvars-

pasirinkimai. Juk vartojimo įpročiai visuomenėje keičiasi link kokybės,

tyta. Aš, tiesą sakant, nepasigendu tiesioginės alkoholio reklamos

o ne kiekybės. Nealkoholinių gėrimų kultūra išaugo be įstatymo

apie skelbiamas nuolaidas interneto portaluose ar žurnaluose. Bet

pagalbos.

tai, jog restoranas ar vyno pardavėjas negali viešai komunikuoti

Ernestas Riešuta: Tikiuosi, kad nebebus tiek draudimų, nes iš

apie vykstančius renginius (vakarienes, degustacijas) ir paminėti,

tikrųjų, turbūt nebėra ką dar drausti. Tikiuosi, kad bus išgirsti savo

kokie gėrimai bus, ar viešai pateikti informacijos apie parduodamus

srities profesionalai, tikiuosi, kad pagaliau bus atskirta degtinė ar

gėrimus, yra absurdiška. Dabar net darydamas nuotraukas renginio

pigus, bet alkoholinis alus nuo vyno, kad bus pergalvota akcizų

metu ar įvaizdines nuotraukas, kurias vėliau dėsi į socialinius tinklus,

sistema, ir mažiau matysime grįžtančių iš pasienio pilnais automobi-

turi galvoti, kad nepakliūtų alkoholio prekės ženklas, nes tai bus

liais alkoholio. Tikiuosi, mus laikys atsakingais suaugusiais žmonėmis

palaikyta reklama. Tai jau panašiau į cenzūrą ir verslo bei žmonių

ir leis nueiti nusipirkti vyno butelį sekmadienio vakarą.

laisvės varžymą nei į bandymą sumažinti alkoholio vartojimą.

CORAVIN VYNO SISTEMA

„Model 6 Limited Edition Mica“

DABAR – UŽ SPECIALIĄ KAINĄ

PARDUOTUVĖS: www.vynoklubas.lt Stumbrų 15, Vilnius Liepų 20, Klaipėda VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

Slovakija

Slovakija:

svečiuose pas natūralistą Vladimirą Magulą Arūnas Starkus

Slovakijos vynuogynų plotai užima vos pusę Šampanės teritorijos – 15 tūkst. ha, arba 3 kartus mažiau nei kaimyninėje Austrijoje. Pasauliniu mastu – net neįžiūrimi (0,2 %) plotai. Tačiau mums šios šalies vyno industrijos evoliucija gali parodyti, kokį kelią veikiausiai turės nueiti lietuviška vyndarystė: kai greta alaus pradeda augti vietinio vyno gamyba, kai hibridines veisles ima keisti klasikinės, kai daugėja raudonojo vyno, ima stambėti gamintojai. Todėl pokalbis su Vladimiru Magula, įsikūrusiu Žemųjų Karpatų vyno regione, bus ne tik apie jį patį, bet ir apie „naujas“ vyno šalis apskritai.

l Žemųjų Karpatų kalnų masyvas stūkso vyninės šiaurėje VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

Slovakija

yno gamyba Vladimiras susidomėjo tik 2007 m., šeimai netoli Trnavos, tarp Rožės ir Vilko slėnių, atgavus protėvių ūkį, ku-

riame prieškariu augo ir vynuogės. Pradėjęs domėtis vyndaryste, Vladimiras iš karto pasuko link ekologijos (sertifikuotas 2015 m.), vėliau susidomėjo biodinaminiais ir natūraliaisiais, oranžiniais vynais. Tėvas, irgi Vladimiras, pluša vynuogyne, motina Katarina padeda vyninėje. Iš šalies turi vos vieną darbuotoją, padedantį 15-oje ha vynuogynų. Istorija panaši į daugelio Lietuvos vyndarių, tik masteliai Magulų šeimoje kiek didesni. Jų turėtų pakakti pragyventi iš vyno verslo. Tačiau, anot Vladimiro, jis kasmet turi dengti nedidelį vyno ūkio nuostolį iš savo nekilnojamojo turto agentūros veiklos. Ir taip tęsis, kol pasieks planuojamą 50 tūkst. butelių gamybos apimtį (dabar padaro 15 tūkst.). Slovakijoje auga tradicinės Vidurio Europos vynuogių veislės: ‘Frankovka modrá‘ (Vengrijoje vadinama ‘Kékfrankos‘, Austrijoje – ‘Blaufrankisch‘), ‘Veltlínske zelené‘ (‘Gruner Veltliner‘), ‘Rizling Vlašsky‘ (‘Welschriesling‘), ‘Svätovavrinecké‘ (‘Saint Laurent‘). Ragaujant „Magulos“ vynus įdomu pastebėti, kaip vos šimtu kilometrų šiauriau nuo Burgenlando ar Vachau Austrijoje augančio slovakiško vynuogyno vynas yra lengvesnis, gaivesnis, jame, anot Vladimiro, net tik mažiau alkoholio, bet ir daugiau minerališkumo. Slovakija turi ir kelias XX a. išvestas vynuogių veisles, tarp kurių bene įdomiausia – anksti sunokstanti ‘Dunaj‘, gauta sukryžminus ‘Muškát Bouchet‘, ‘Oporto‘ ir ‘Svätovavrinecké‘ (‘St. Laurent‘). Vladimiras vyndario kelią pradėjo su ‘Frankovka Modra‘. Vieną šių vynuogių vyną („Frankovka Unplugged“– 40 dienų maceracija, 19 mg SO₂) daro „rankiniu būdu“: rankomis uogas atskiria nuo šakelių, traiško vynuoges kojomis, spaudžia mechaniškai, nevėsina ir nešildo, nefiltruoja ir t. t. Visus vynus gamina mažai kišdamasis į natūralų procesą: fermentacija prasideda spontaniškai, nes tik tuomet geriausiai atsiskleidžia terroir. Natūraliuoju gamintoju turi teisę vadintis, nes visai nenaudoja

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

l Vladimir Magula naudoja itališkas molio amforas

Slovakija

arba naudoja labai mažai sieros dvideginio. Vladimiras nevengia ir karboninės fermentacijos (iš ‘Blauer Portugieser‘ – vos 11 % alkoholio ir 25 mg SO₂), kai sveikos kekės netraiškytos suverčiamos į fermentacijos talpas. Fermentai uogose skaido cukrų ir gamina alkoholį (todėl susidaro apie 1,5–2,5 % alkoholio pačiose uogose), susidaro daug glicerolio, skyla pusė sultyse esančios obuolių rūgšties ir išsiskiria ryškūs vaisiniai aromatai – braškių, žemuogių, aviečių. Fermentacija baigiasi įprastiniu būdu: uogų žievelės plyšta ir pradėjusios rūgti sultys išsiveržia. Rezultatas – populiaraus stiliaus vaisiškas, lengvas vynas. Tačiau natūraliojo vyno gamintojų parodose bene daugiausia pirkėjų ieško „Magulos“ dėl jos „Oranžový Vlk“ (liet. oranžinis vilkas) – oranžinio vyno iš ‘Welschriesling‘, ‘Gruner Veltliner‘ ir ‘Devin‘. 1060 butelių vyno daroma taip: dalis ‘Gruner Veltliner‘ ir ‘Welschriesling‘, augintų Vilko slėnyje, sutraiškomos kojomis ir paliekamos maceruotis su žievelėmis ir šakelėmis dviem mėnesiams atviruose kubiluose. Jaunų vynmedžių ‘Welschriesling‘ iš Rožės slėnio fermentuojamas su žievelėmis vos 2 dienas, po to 9 mėn. brandinamas ąžuolo statinėse. 20 proc. ‘Devin‘ fermentuojama įprastu būdu ir įmaišoma į mišinį paskutiniu momentu. Todėl gintaro spalvos vyne juntami ir pirminiai gėliški aromatai, ir džiovintų vaisių, daržoviški sąlyčio su žievelėmis aromatai bei šiek tiek prieskoniško aromato iš ąžuolo statinių. Ir, aišku, viską vainikuoja baltajam vynui neįprasti taninai, tvirta tekstūra. Ne veltui mėgstamiausias Vladimiro gyvūnas yra vilkas. Jo

vientiso, autonomiško ūkio dalį. Keliavau jo aplankyti, nes

vardu jis pavadinęs ir kitus ištobulintus, subalansuotus mišinius

jis – žymiausias natūraliojo vyno gamintojas Slovakijoje. Tačiau

„Ružový Vlk“ ir „Červený Vlk“ (liet. rožinis vilkas ir raudonasis vilkas).

dabar lauksiu kito įdomaus Vladimiro Magulos eksperimento

Jaunasis vyndarys su žmona Lucia ir dviem mažamečiais

rezultato – „Pinot Noir“ vyno, padaryto iš 2 ha vynuogyno, kuris

sūnumis pernai pagaliau persikėlė gyventi į ne per didžiausią

prieš trejus metus pasodintas iš sodinukų, surinktų Pomare

kaimo trobą, užsiveisė žąsų, šunų, kačių, bičių, tuoj turės arklį.

esančiame Epenots Premier Cru vynuogyne. Slovakiška vieno

Vladimiras – vienas iš „Demeter Czech & Slovak” steigėjų, todėl,

geriausių Burgundijos vynuogynų interpretacija? Kodėl gi ne.

kaip tikras Rudolfo Steinerio sekėjas, vynuogyną mato kaip

Rinkos naujokai neturi teisės bijoti eksperimentuoti.

l Priekyje – ’Frankovka Modra‘, tolumoje – ’Pinot Noir‘ iš Pomaro (Pommard) VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

Nosis 2020

„Nosis 2020“. Nuotolinio vyno spėjimo čempionato apžvalga Edvinas Gurinas Varžybų koordinatorius

Šiemet Lietuvoje vyko pirmasis nuotoliniu būdu rengiamas vyno spėjimo čempionatas „Nosis 2020“, kuriame visi norintys turėjo progą išbandyti aklojo vyno spėjimo gebėjimus, juos lavinti, o galiausiai pakovoti tarpusavyje dėl malonių prizų bei garbės. Šiame straipsnyje supažindinsime su varžybų tikslais, formatu, nes „Nosis“ neabejotinai tęsis ir 2021-aisiais.

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

Nosis 2020

FORMATAS Dalyviai pasirinktu adresu žaidimo dienos išvakarėse gauna 5 vyno pavyzdžius. Atsakymams pateikti dalyvis turi ne mažiau kaip 24 valandas. Literatūra, internetas, draugų, giminių pagalba – visos priemonės leistinos. Tokiu būdu siekėme, kad dalyviams netektų skubėti ir žaidimas taptų patrauklesnis naujokams. Pasibaigus atsakymų pateikimo terminui, ragautus vynus bei varžybų rezultatus aptardavome su geriausiais Lietuvos vyno ekspertais, Lietuvos someljė mokyklos dėstytojais. Kiekvienam etapui prizą – „Zwiesel“ taures – įsteigė virtuvės reikmenų pardavėjas „Sangaida“. O pagrindinio prizo – „Coravin“ sistemos – steigėjas yra „Vyno klubas“. Dalyvių tradiciškai prašėme nurodyti vyno kilmės šalį (2 tšk.), regioną (2 tšk.), apeliaciją, dominuojančią vynuogių veislę (2 tšk.), derliaus metus, kainos kategoriją. Sulaukę pasiūlymų nepalikti etapų be temos, keturis iš devynių žaidimų surengėme teminius. Pavyzdžiui, „1976 metų Paryžiaus degustacija“ pavadinto etapo dalyviai galėjo tikėtis tik Prancūzijos ir JAV vyno iš ‘Chardonnay‘ ir ‘Cabernet Sauvignon‘, nes tokius vynus ragavo ir brito Steveno Spurrier Paryžiuje surengtos degustacijos dalyviai. Žurnale „Time“ paviešinus BENDROS NUOTAIKOS Norėčiau, kad šio teksto leitmotyvu taptų padėka varžybų dalyviams, geras žodis projekte pasirodžiusiems ekspertams, tačiau labiausiai varžybas organizuojančios Lietuvos someljė

1976 m. gegužės 24 d. degustacijos rezultatus, kaip ant sparnų pradėjo kilti Kalifornijos vyno reputacija: niekam nežinomi Kalifornijos vynai prancūzų vertinimo komisijai pasirodė geresni už prancūziškuosius.

mokyklos komandą nustebino dalyvių entuziazmas ir nuoširdus susidomėjimas, didžiulė motyvacija siekti geresnių rezultatų, tikras sportinis azartas. Greitai pastebėjome, kad dalyviai nori

STATISTIKA

žinoti ne vien tikslų savo surinktų taškų skaičių, bet ir bendroje

Iki lapkričio mėnesio buvo surengti devyni „Nosies“ etapai.

įskaitoje užimtą vietą bei konkrečių ragautų vynų pavadinimus.

Juose dalyvavo 244 žaidėjai. Vidutiniškai viename etape varžy-

Tapo akivaizdu, kad žmonės iš mūsų, „Nosies“ organizatorių,

davosi 27 dalyviai. „Aukso puodas“ (atspėti visi vynų regionai bei

tikėjosi daugiau, negu mes buvome pasirengę. Tai vertė keistis ir

dominuojančios vynuogių veislės) šiemet laimėtas 1 kartą.

tobulėti patiems.

Statistikos mėgėjams pateikiame IX etapo skaičius. Šio etapo vynai į taures atkeliavo vien iš pietinio pusrutulio regionų. Atsakymus pateikė 17 dalyvių.

TIKSLAI Iki šių metų vidurio „Nosis“ buvo žinoma tik „Vyno dienų“ lankytojams, tačiau perkėlus parodą į 2021-uosius metus, buvo nuspręsta čempionatą organizuoti dalyvių namuose. Nuotoline „Nosimi 2020“ siekėme suburti tiek aklojo ragavimo veteranus, tiek varžyboms ar egzaminams besirengiančius someljė, tiek niekur nedalyvavusius naujokus, kurie, galbūt nepasitikėdami savo jėgomis, bijojo savo jusles išbandyti praeityje rengiamuose turnyruose. Manėme, jog nuotoliniu būdu rengiamas projektas gali suteikti drąsos, visai kaip besivaržantiems sportininkams pranašumo suteikia savas stadionas. Taip pat, kaip dalį misijos, galėčiau išskirtį norą pademonstruoti plačiajai auditorijai, kas yra apskritai ši, nepabijokime pasakyti, sportinė disciplina. Manome, jog savo transliacijomis ir svečių pasirinkimu parodėme, jog aklasis vyno ragavimas – tai ne tik ypač sunki, bet ir jusles bei protą lavinanti veikla, be galo azartiška ir maloni. Ji moko susieti jusles su žiniomis, pagrįsti savo pasirinkimą. Mūsų daugkartinis kviestas ekspertas someljė Martynas Pravilonis savo detaliomis degustacijomis būtent tai puikiai atskleidė. Tikimės, kad varžybų dalyviams ir stebėtojams buvo ko pasimokyti ir iš kitų mokyklos dėstytojų – Petro Jara-

1-as vynas – „Chenin Blanc“ iš PAR. Teisngai atsakė 2 žm. (12 proc.). Populiariausias atsakymas buvo „Chardonnay“ iš Margaret Riverio Australijoje (23,5 %). Vyno kainos kategoriją teisingai įvardijo 75% dalyvių. 2-as vynas – „Pinot Noir“ iš Naujosios Zelandijos, Centrinio Otago regiono. Šalį atspėjo 12 proc. dalyvių, regioną 1 dalyvis, kuris, beje, ir laimėjo etapą. Vynuoges atspėjo 29 proc. dalyvių. Teisingą kainos kategoriją pavyko atspėti tik 6 proc. dalyvių. 3-as vynas– ‘Cinsault‘ vynuogių vynas iš Čilės, Itatos slėnio. Tik vienam etapo dalyviui pavyko visiškai teisingai atspėti šį vyną. 2017-metus ir kainos kategoriją teisingai įvardijo 41 proc. dalyvių. 4-as vynas– australiškas „Shiraz“. Teisingai vynuogę ir šalį įvardijo 18 proc. dalyvių. O štai kainos kategoriją teisingai atspėjo 6 dalyviai iš 17. 5-as vynas – raudonasis ‘Pinotage‘ vynuogių vynas iš PAR (2018 m.). Šalį teisingai atspėjo 3 dalyviai, o vynuogę – 12 proc. dalyvių. Dauguma (53 proc.) pateikusių atsakymus teisingai pastebėjo, kad vynas jaunas. Skaičiai tik patvirtina someljė Martyno Pravilonio išvadas apie šį etapą: „Buvo išties nelengva.“

šūno, Narimanto Miežio, Rasos Starkuvienės ir Arūno Starkaus – aklojo spėjimo transliacijų „Facebook“ tinkle.

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

Nosis 2020

„Nosies 2020“ etapų laimėtojai: I – Dainius Liutkauskas II – Evaldas Dilys III – Beata Barauskaitė ir Dovilė Markauskaitė IV – Justas Česnavičius (laimėtas „Coravin“) V – Aušra Moller VI – Justas Česnavičius VII – Artūras Venclovas VIII – Adomas Minevičius IX – Justas Česnavičius

„VYNO KLUBO“ TAURĖ „Vyno klubo“ kolektyvo nariai varžėsi spėdami tuos pačius vynus, bet bendroje įskaitoje nedalyvavo. Kodėl apie tai rašau? Išryškėjo labai aiški tendencija: periodiškai ir užtikrintai geresnius rezultatus demonstravo žmonės, bent kartą jau ragavę jiems pateiktus vynus. Labai greitai išryškėjo, jog su „Vyno klubo“ vyno asortimentu nesusipažinę someljė žaidime surenka mažiau taškų. Tad gana drąsiai darome išvadą, jog norintiems pasiekti geresnių rezultatų aklai spėjant vyną būtina nuolat atnaujinti savo atmintį, pojūčius ir ragautų vynų sąrašą.

l Justas Česnavičius

ATEITIS Šis tekstas rašomas dalinio karantino metu, tad kol gyvų

TIKIMYBĖ LAIMĖTI Kiekvienam, kuris bent viename etape atspės visų pateiktų vynų kilmės šalį, regioną bei dominuojančią vynuogių veislę, mes pažadėjome „Coravin“ vyno pylimo sistemą dovanų. Įskaitant visus kviestinius svečius, ši užduotis pasirodė įkandama tik vienam žmogui – Lietuvos someljė mokyklos studentui Justui Česnavičiui, tuo metu baigusiam pirmąjį someljė studijų kursą. Martynas Pravilonis, chirurgiškai detaliai apžvelgęs kiekvieną jam pateiktą vyną, surinko 13 taškų iš 50. O štai IX „Nosies“ etapą laimėjęs dalyvis pelnė 31 tašką.

RĖMĖJAI

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

renginių ateitis yra neaiški, belieka stengtis ir toliau. Ruošiamas ypatingas jubiliejinis X etapas. O po to prasidės „Nosis 2021“. Asmeniškai dėkoju kiekvienam dalyvavusiam, atsakymus siuntusiam, gyvų transliacijų metu nuomonę išreiškusiam dalyviui. Malonu matyti, jog „Nosies 2020“ žaidimas daliai jūsų tapo rutinos dalimi! Ir, aišku, jeigu norite prisidėti prie šio projekto populiarinimo, įgyvendinimo arba turite pasiūlymų, rašykite adresu: nosis@someljemokykla.lt. Iki susitikimo ateinančiuose „Nosies“ žaidimuose.

ORGANIZATORIUS

kekerinis Prancūzijos vynas

Prancūziško kilniojo puvinio beieškant Dariuš Miler Soternas yra neginčijamas kekerinio puvinio (lot. botrytis cinerea, angl. dar vadinamas noble rot) paveiktų vynuogių vyno etalonas. Tačiau net pačioje Prancūzijoje yra daugiau vietovių, kuriose daromas panašaus stiliaus vynas. Vienoje iš jų kilnusis puvinys pasirodo kiekvienais metais, ir iš jo paveiktų vynuogių padaroma puikios kokybės vyno. Ant kai kurių etikečių net puikuojasi užrašas Grand Cru. Tai vienintelis Grand Cru vynuogynas Luaros slėnyje, o jo pavadinimas „Quarts de Chaume“ yra ko gero garsesnis nei paties regiono Coteaux du Layon pavadinimas. Nors, anot Liono vyndarių, buvo laikai, kai jų saldusis vynas kainavo brangiau už soterną. Tie laikai seniai praėjo, tačiau vynas dėl to turėtų būti tik įdomesnis vartotojui.

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

kekerinis Prancūzijos vynas

gaivesni, juose geriau išreikštas švarus vaisiškumas, o štai Soterno vynai yra svaresni, aliejingos ir kremiškos tekstūros. Esant tam pačiam likutinio cukraus kiekiui, Soterno vynai atrodo saldesni ir sodresni nei Luaros. Coteaux du Layon sudaro penkios saldaus vyno apeliacijos, kurioms pagal Burgundijos modelį yra priskirtos konkrečios teritorijos, o ne vyninės kaip Soterne. Apeliacijoms taikomos skirtingos taisyklės, todėl vartotojas gali tikėtis skirtingos kokybės ir stiliaus vyno. Skiriasi apeliacijų reikalavimai minimaliam likutinio cukraus kiekiui. Bendrinių Coteaux du Layon ir Coteaux du Layon village apeliacijų vynams pakanka turėti bent 34 g/l likutinio cukraus, Bonnezeaux – 51 g/l, Premier Cru – 80 g/l, o Grand Cru – 85 g/l. Tai tik minimalūs reikalavimai, paprastai likutinio cukraus kiekiai būna didesni, tačiau apeliacijų eiliškumas saldumo atžvilgiu išlieka. Todėl norėdami subtiliai salstelėjusio vyno rinkitės Coteaux du Layon ar Village vynus, o norėdami desertinio – Grand Cru ar Premier Cru. Soterno vynai paprastai yra žymiai saldesni: nors apeliacijos taisyklėse nenustatomas minimalaus likutinio cukraus kiekis, paprastai jis būna 100–140 g/l. Prie didesnio likutinio cukraus kiekio pridėjus mažesnį rūgšties kiekį bei svaresnį kūną, dviejų regionų vynų skirtumas tampa akivaizdus. Ragaudami soterną visada tikimės kekerinio stiliaus, o štai Liono vynai kur kas įvairesni. Coteaux du

Layone ir Coteaux du Layone village vynai dažniausiai gaminami iš vėlyvojo skynimo derliaus, bet kilniojo

Soternas, „Château D‘Yquem“

iek regionai, tiek juose gaminami vynai turi panašumų ir skirtumų. Pirmas vaizdas, liekantis

mintyse po apsilankymo tiek Bordo, tiek Luaroje, yra didingos pilys, jų gausa. Abiejų regionų mikroklimatą ir kekeriniam puviniui tinkamas sąlygas sukuria upės: Soterne šis vaidmuo tenka Sironui, o Luaroje – Lionui, kairiajam Luaros upės intakui. Čia, ko gero, panašumai ir baigiasi. Didžiausias skirtumas tarp Luaros ir Soterno kekerinio vyno yra vynuogių veislė. Luaroje saldžiajam vynui naudojamos tik ‘Chenin Blanc‘. Jos yra imlios kekeriniam puviniui, tačiau pagrindinis jų pranašumas yra didelis rūgšties kiekis, dėl to derlių galima rinkti itin vėlai, neaukojant vyno gaivumo. Saldusis „Chenin Blanc“ yra vaisiškas, jame dominuoja citrinų, mandarinų, gėlių, tropinių vaisių aromatai. Bręsdamas jis įgauna ramunėlių, medaus ir arbatos aromatų. Kuo labiau vynuogės paveiktos puvinio, tuo jose daugiau saldžiai karčių kvapų, tokių kaip abrikosų ir apelsinų žievelių. O štai Soterne dominuoja ‘Semillion‘ vynuogės. Jos čia užima net 80 proc. vynuogynų. Šios veislės vynuogės, skirtingai nuo ‘Chenin Blanc‘, turi mažai rūgšties, yra svaresnio, aliejingo kūno. Joms į pagalbą dažnai pasitelkiamos ‘Sauvignon Banc‘, turinčios daug rūgšties. Taisyklės leidžia naudoti ir ‘Muscadelle‘ vynuoges, tačiau jų vynuogynų plotai yra nereikšmingi ir vis mažėja. Pagrindinių gamybai naudojamų vynuogių skirtumas įtakoja bendrą vyno stilių. Kaip ir galima tikėtis, Luaros vynai turi daugiau rūgšties, yra

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

„Domaine Baumard“ ūkiui priklausantis vynuogynas Quarts de Chaume vietovėje

kekerinis Prancūzijos vynas

Anjou Anjou Cabernet d’Anjou Cabernet Rosé d’Anjou

Jie sunkiai palyginami su

draudžiamas abiejuose

Anjou-Villages Brissac Anjou-Brissac Coteaux de l’Aubance

soternais. Kilniojo puvinio,

regionuose. Tai nenuostabu.

kai kurie vyndariai taip pat padaro, bet tai labiau išimtis.

Forêt de Bercé

Rosé d’Anjou Jasnières vynmedžio kekių ir net vy-

Parc Naturel Régional de la Brière

Loir

kasmet užsiveisia Šomė Ancenis Loir (Chaume) ir Bonzo (Bonnezee aux) miestelių vynuogynuose.

gynų. Tai vienaLacišdepriežasčių, Clisson Grandlieu kodėl šie vynai gerokai tiek Lietuvoje. Abu miesteliai Maine yra arti Liono upės. Šomė

Muscadet Côtes aukštai virš jos, įsikūręs gana de Grandlieu Muscadet Sèvre-et-Maine et “Crus Communaux” stačiuose pietų ir pietvakarių

vr e

Nantes Bourgueil

Layon

nuimti Cholet keliais etapais (tries),

Muscadet Sèvre-et-Maine et “Crus Communaux”

Saumur

formuotis rūkui. Ekspozicija Les Sables d’Olonne užtikrina pakankamai saulės, o aukštis – vėdinimą: rytais vynuoFiefs

nt a

Coteaux

Fiefs Vendéens

Chinon

Noble-Joué regionuose. Kalbama, kadTouraine Thouet Chenonceaux Touraine Azay-le-Rideau atsirado būtent Luaroje dėl Touraine

Parc Naturel Régional

Creuse

vynuogyno gamina skirtingo

Haut Poitou

stiliaus vynus nuo sausų ar net putojančių iki kekerinių. Poitiers Vynuogėms atsidūrus vyninėje, skirtumų vis daugėja. Luaroje vyndariai, siekdami išsaugoti švarų vaisiškumą, tradiciškai kiek

koncentracija ir neišsivysto kenkėjiškas pelėsis. Toks pat reiškinys

įmanoma sumažina vyno sąlytį su deguonimi: vynai fermentuoja-

vyksta ir Soterno vynuogynuose.

mi nerūdijančio plieno talpose žemoje temperatūroje, brandinami

Bonzo vynuogynai, nors ir panašiai nutolę nuo upės, auga

Châteaur

de la Brenne Kokybės siekiantys vyndariai

pietų, veikiant saulei ir vėjui, drėgmės sumažėja, padidėja sulčių

céan Atlantique

Poitiers

Ind re

polinkio netolygiai nokti. Parc Naturel Régional du Marais Poitevin

Valençay

Haut Poitou

‘Chenin Blanc‘ vynuogių

čia tokiu būdu iš vieno

Vendéens gės yra drėkinamos rūko, tai skatina plisti kekerinį puvinį, o po

Parc Naturel Régional du Marais Poitevin

Saumur Puy-Notre-Dame Coteaux de Saumur Chinon

ise du Layon ges. Taip daroma abiejuose Touraine

e Vienn

y La

Bonnezeaux Montlouis-

y šisLaderliaus nuėmimo būdas

Thouet

artumas rudens rytais padeda

Sè

Saumur geriausiaivresunokusias vynuoNa sur-Loire

Les Sables Puy-Notre-Dame d’Olonne

Coteaux de Saumur

Coteaux du Layon

“Villages” kiekvieną kartą nurenkant

Maine

Océan Atlantique

ekspozicijosMuscadet šlaituose. Upės

Tou Oisl

Clisson

Muscadet

Coteaux du Layon

Bourgueil

erer

Lac de Grandlieu

Saumur

Saint-Nicolasde-Bourgueil

kokybės žaliavą Coteaux du Layon būtina to Montrichard 11 Cru CruChaume Chaume Chinon Quarts de Chaume paties vynuogyno derlių Grand Cru

Muscadet Côtes de Grandlieu

Na nt ais e

Régional Loire Anjou-Touraine

Loir

Lo ban ire netinkamos vynoAugamybai. ce Tours Amboise Todėl siekiant gauti aukštos Saumur

Chinon

Coteaux du Layon “Villages” Sè Bonnezeaux

Angers

Vouvray Parc naturel jau visai supuvusios ir

kurios Ancenis

Saumur

Cholet

mažiau žinomi tiek pasaulyje,

ecs / white wines red wines osé wines moelleux / sweet wines les / sparkling wines

Lo ire

Coteaux du Layon 11ererCru CruChaume Chaume Quarts de Chaume Grand Cru

su 1 500 ha Soterno vynuo-

Touraine

Gros Plant du Pays Nantais

Forêt de Berc

Coteaux du Loir

Mesland Saumurpuvinio,Savennières kitos sudžiūvusios Champigny Touraine Anjou-Coteaux Blois de la Loire Amboise ir koncentruotos, o kai

Saint-NicolasLoir de-Bourgueil e

Layon

tai yra lašas jūroje, palyginti

semble du bassin viticole 4 départements

Parc naturel Régional Loire Anjou-Touraine

Au ban ce

Nantes Nors jie užima 180 ha, tačiau

de Loire

Parc Naturel Régional de la Brière

Sarthe

Courvienos vynuogės gali būti Cheverny Coulée de Serrant visiškai sveikos, nepaveiktos Savennières Roche aux Moines

Saumur-Muscadet Coteaux de la Loire Coteaux d’Ancenis Champigny

Angers

Cheverny

Anjou-Villages Vendôme nuogių kekėse. Tuo pat metu

Coteaux du Loir

Todėl siekiant jį išskirti šalia

Coulée de Serrant Savennières Roche aux Moines apeliacijos naudojamas papilSavennières Muscadet Coteaux de la Loire Coteaux d’Ancenis domas žymėjimas Selection de Anjou-Coteaux Grains Nobles (SGN). de la Loire Gros Plant Daugiausio puvinio du Pays Nantais

duAnjou Vendômois Anjou Anjou-Villages Anjou-Brissac Brissac

netolygiai vynuogyne,Coteaux tarpde l’Aubance Cabernet d’Anjou Cabernet

Sarthe

Mayenne

kuris čia apsilanko retai, vyno

Orléa

Kekerinis puvinys pasiskirsto Coteaux

Anjou-Villages

Mayenne

puvinio nepaveiktų vynuogių.

taip pat plieno talpose viso labo kelis mėnesius. Pastaruoju

dar aukščiau, ant plynaukštės, todėl kekerinis puvinys čia plinta

metu vis populiarėja brandinimas senose prancūziško ąžuolo

sunkiau. Dviejų miestelių vynai tarpusavyje irgi labai skiriasi:

statinėse, tai suteikia šiek tiek svarumo ir kompleksiškumo. Viena

Šomė vyno savybės panašesnės į Soterno (turi daugiau apelsinų

garsiausių Luaros vyninių „Chateau du Baumard“ savo „Quarts de

AOP ET IGP DU VAL DE LOIRE

Grand Cru“ vynui visai nenaudoja ąžuolinių statinių. DE O LA TOURAINE žievelių, marmelado aromatų), o Bonzo vynas vaisiškas ir gėliškas, VIGNOBLES NANTAIS VIGNOBLES Chaume D’ANJOU-SAUMUR VIGNOBLES su akacijų ir verbenų natomis. Jis yra lengvesnis, gaivesnės rūgš-

štai „Chateau d’Yquem“ garsėja savo vynų brandinimui naudojanti

(délimitation régionale) AOP Anjou AOP Rosé d’Anjou AOP Cabernet d’Anjou AOP Anjou-Villages AOP Anjou-Brissac AOP Anjou-Coteaux de la Loire AOP Coteaux du Layon et «Villages»* AOP Coteaux du Layon 1er Cru Chaume AOP Quarts de Chaume Grand Cru AOP Bonnezeaux AOP Coteaux de l’Aubance AOP Coulée de Serrant

ties, šiek tiek minerališkas (titnago aromatas), apie jį retai kalbama

AOP Savennières AOP Touraine tik naujas prancūziško ąžuolo statines. Ąžuolas yra artimesnis AOP Savennières Roche aux Moines AOP Touraine Amboise

kaip apie kekerinį vyną.

Soternui nei Luarai. Soterne vynai dažniausiai fermentuojami

AOP Gros Plant du Pays Nantais (délimitation régionale) AOP Muscadet AOP Muscadet Sèvre-et-Maine et «Crus Communaux»* AOP Muscadet Côtes de Grandlieu AOP Muscadet Coteaux de la Loire** AOP Coteaux d’Ancenis AOP Fiefs Vendéens

Tiek Soterne, tiek Lione yra Grand Cru vynuogynų. Soterno

ir Barsako geriausi vynuogynai buvo suklasifikuoti 1855 metais * Clisson • Gorges • Le Pallet • Goulaine • Monnières-Saint-Fiacre • Mouzillon Tillières • Château-Thébaud

(délimitation régionale)

AOP Saumur (délimitation sous-régionale) AOP Saumur-Champigny AOP Saumur Puy-Notre-Dame AOP Coteaux de Saumur

AOP Touraine Azay-le-Rideau AOP Touraine Chenonceaux AOP Touraine Oisly AOP Touraine Mesland AOP Touraine Noble-Joué AOP Chinon AOP Vouvray AOP Montlouis-sur-Loire

ąžuolo statinėse, o vėliau jose brandinami. Galima sakyti, kad kuo AOP Haut-Poitou aukštesnės kokybės siekia vyninė, tuo daugiau naudoja naujų

kartu su garsiąja Medoko klasifikacija. Grand Cru statusas buvo

statinių. Paprastai jų naudojama ne daugiau 50 proc., o vynai jose

**(en cours) Champtoceaux suteiktas vyninėms, o ne vynuogynams. Pagal kokybę, jos buvo

• Rochefort-sur-Loire • Saint-Aubin-de-Luigné brandinami 12–18 mėnesių.

* (en cours) La Haye-Fouassière • Vallet

suskirstytos į tris lygius. Piramidės viršūnėje yra Premier Cru

* Beaulieu-sur-Layon • Faye-d'Anjou • Rablay-sur-Layon • Saint-Lambert-du-Lattay

Apibendrinant galima kilniojo puvinio Rosé depasakyti, Loire produit en kad Anjou etLuaroje Touraine Crémant de Loire produit en Anjou, Touraine et Cheverny

Superieur, kuriam atstovauja viso labo viena vyninės – „Chateau

paveiktų vynuogių vyno surasti yra sunkiau. Jo ten pagaminama

d’Yquem“. Premier Cru turi 11 vyninių, o Deuxièm Cru – 15 vyninių.

beveik 10 kartų mažiau. Tačiau ieškoti verta. Ypač kai norisi

Iš viso Soterno Grand Cru klasifikacijoje yra 27 vyninės. Lionas turi

įvairovės. Soterno aromato ir skonio koncentracijos gali pavydėti

tiek Grand Cru, tiek Premier Cru apeliaciją, kurios yra suteikiamos

Liono, Tokajaus ir Vokietijos vyndariai. Jo lyderystę puikiai

tam tikrai vietovei, o ne vyninėms. Įdomus faktas, kad Šomė mies-

įrodo geriausio apeliacijos vyno „Chateau d’ Yquem“ kainos,

telis turi abi apeliacijas, tai rodo ypatingą šio miestelio teruarą.

siekiančios nuo 500 iki 1000 Eur už butelį. Tačiau turint omenyje

Quarts de Chaume yra vienintelė Grand Cru apeliacija Luaroje, joje

šiuolaikinių vartotojų skonį ir polinkį prie šiek tiek sausesnio ir

šiuo metu vynus gamina 20 skirtingų vyninių. Tuo tarpu Coteaux

gaivesnio vyno, tokie regionai kaip Lionas turi progą vėl būti

du Layon Chaume yra vienintelė Premier Cru apeliacija Luaroje, joje

atrasti. Ypač turint omenyje puikų kainos ir kokybės santykį,

vynus gamina 30 vyninių. Kitaip sakant vienintelės Luaros Grand

nulemtą mažos paklausos. Šiuo metu lyderiaujančių „Quarts

Cru ir Premier Cru apeliacijos skirtos saldžiajam vynui.

de Chaume Grand Cru“ vyninių vynus galima įsigyti už 50–80

Soterno ir Liono vynų stilius iš dalies yra įtakojamas naudojamų vyndarystės būdų. Mechanizuotas derliaus rinkimas

AOP Bourgueil AOP Saint-Nicolas-de-Bo AOP Jasnières AOP Coteaux-du-Loir AOP Coteaux-du-Vendôm AOP Valençay AOP Cheverny AOP Cour-Cheverny AOP Orléans AOP Orléans-Cléry

Eur. Tad paskubėkite, kol Liono vynas vėl netapo brangesnis už Soterno vynus.

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

Meskalis

Meskalis, kultūros pradžia

Atrodo, tik pradedi galvoti apie Meksiką, ir iškart galvoje sukasi kaktusai, sombrerai, tekila...

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

Meskalis

palvos, skoniai, garsai ir pojūčiai... Tai svarbiausia, ką atsivežame iš kelionių. Meksika dabar yra viena iš tų vietų,

taip, jis buvo pamirštas, bet dabar meskalį atrado visas pasaulis. Kaip ir tekila, meskalis turi apeliacijas (DOC). Yra kelios

kur keliauja daugelis ir visi nori grįžti. Kaip susidėlioja įspūdžiai?

valstijos Meksikoje, kur galima gaminti meskalį: Oachaka

Priklauso nuo nuotaikos. Kas dažniausiai nuotaiką sukuria?

(Oaxaca), Puebla, Tamaulipas, Sakatelkas (Zacatelco), Durangas,

Aplinkybės. O aplinkybės Meksikoje – tai agavų distiliatai. Ne-

Gvanachuatas (Guanajuato), Mičoakanas (Michoacan), Gvereras

slėpsiu, kad tai dažnas priedas prie bet ko – maisto, ekskursijos,

(Guerrero). Visos šios valstijos yra Meksikos pietuose. Oacha-

pamaldų ar vakarėlio.

koje meskalio gaminama daugiausia, čia yra meskalio sostine

NUO PRADŽIŲ. MEZCAL – NAHUATL MEXCALLI [MEΣˈKALːI], KEPTAS KROSNYJE, Priminsiu pamiršusiems, kad pirmasis tekilos pavadinimas

vadinamas Matatlano miestelis. Jame ir aplink jį įsikūrė begalė gerai žinomų meskalio varyklų ir tiek pat mažų, mikroskopinių varyklėlių. Šį kartą nepasakosiu apie visas valstijas, šįkart – apie patį

buvo Brandy de Mezcal del Tequila. Visos tekilos yra meskaliai,

meskalį. Jis, kaip ir tekila, gaminamas iš agavų. Tekila gaminama

kaip konjakas yra brendis, o šampanas yra vynas. Daugeliui,

tik iš mėlynųjų agavų, o meskalis gali būti gaminamas iš įvairių

prisilietusiam prie Meksikos, atrodo, kad yra tekila ir yra tas, su

agavų veislių, svarbiausia, kad tos agavos būtų užaugintos

kirminu, kurį geria kaime ir neparduoda. Taip, tai yra meskalis,

valstijoje, kurioje galima gaminti meskalį. Prieš 15–20 metų

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

Meskalis

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

Meskalis

tai būdavo mažose plantacijose, daržuose augintos agavos, dažniausiai ‘Espadin‘ veislės. Dabar šios agavos auginamos didelėse plantacijose. Galėčiau šia veislę lyginti su mėlynosiomis agavomis, iš kurių gaminama tekila. Jas užauginti yra lengviausia ir greičiausia. Agavos meskaliui auginamos mažiausiai 6 metus. Labai daug meskalio Bikiše, Tobasiche, Arakvenijuje, Kochote yra gaminami iš laukinių agavų, kurių amžius 12–30 metų. Gamybos procesas labai panašus į tekilos, bet yra keli skirtumai, kurie ir padaro šį gėrimą unikalaus stiliaus, skonio ir aromato. Skirtingai nuo tekilai naudojamų agavų, kurios kepamos krosnyje nuo 24 iki 72 valandų, meskaliui agavos kepamos nuo 48 iki 160 valandų. Taip, iki 7–8 parų. Agavos užkasamos į duobę, apkraunamos akmenimis, ir ant jų kūrenamas laužas. Žarijos apkraunamos žemėmis, kurios išlaiko kepimo

MAISTAS IR MESKALIS Kadangi meskalis yra toks pat išraiškingas – spalvotas, garsiakalbis, dainingas ar šokantis, – kaip ir vieta, kurioje jis gaminamas, maistas prie jo dera atitinkamas. Maistas Oachakoje ir daugelyje pietų Meksikos valstijų ruošiamas naudojant daug prieskonių – tiek Meksikos, tiek atvežtinių. Apsipirkimas – turguje, nes ten yra visų spalvų, kokių galime sutikti pasaulyje. Pagamintas maistas dažnai kontrastingo skonio: saldumas dera su kartumu ir rūgštumu, dažname patiekale rasime kakavos miltelių ar šokolado. Kalendra keliauja beveik į viską: nuo mėsos troškinių iki saldžių pyragaičių. Kukurūzinės tortilijos kepamos visur ir naudojamos prie viso įmanomo maisto. Maisto galima gauti visur: turguje, gatvėje, šalikelėje. Meksiką galima vadinti gatvės maisto rojumi. Dažniausiai valgoma mėsa ir daug daržovių.

temperatūrą. Lėtai kepamas krakmolas, esantis agavų šerdyje, virsta cukrumi, bet ne karamele. Po kepimo agavos arba traiškomos akmeniniais volais, tajona arba smulkinamos rankomis. Fermentacijai dažniausiai naudojami mediniai ąžuolo kubilai. Mielių pridedama gaminant pigius ir nelabai kokybiškus meskalius. Siekiant kokybės ir išskirtinumo, turi vykti spontaninė arba natūrali fermentacija, kurią vykdo aplinkoje gyvenančios mielės. Mango medis, numetantis lapus į kubilą, žaliosios citrinos žiedas, nukritęs fermentacijos metu, padaro šį gėrimą unikalų dar nepasiekus butelio, kurį mes ragausime. Fermentacijai pasiekus 7–9 proc. alkoholio tūrį misoje, viskas supilama į distiliacijos indus. Dažniausiai naudojami variniai distiliavimo indai alembikai, tokie kaip konjakui, romui, škotiškam viskiui. Distiliuojama 2 arba 3 kartus, saugant aromatą ir svarumą, nes tai ir yra meskalio pagrindas. Po distiliavimo turime apie 70–78 proc. alkoholį, kuris vadinamas puntu. Alkoholio kiekiui nustatyti naudojamas paprastas būdas: lašėdamas meskalis sukelia burbuliukus. Kiek suskaičiuojama burbuliukų, tiek yra procentų alkoholio distiliate. Mano senelis, gamindamas grūdų distiliatą, papildavo ant klijuotės alkoholio ir, pasukęs jame pirštu, padegdavo: jei pirštas degdavo, bet neskaudėdavo, o klijuotė nesudegdavo, vadinasi, alkoholio yra apie 60–70 proc. Jei degintų pirštą arba susuktų klijuotę, vadinasi alkoholio yra daugiau, ir jo negalima vartoti nesumaišius su vandeniu. Daugeliui meskalis asocijuojasi su dūmu ir aštrumu. Kaip papasakojo mano geras draugas Jesse Estesas (Ocho tekilos pasaulinis ambasadorius) dūmas – tai yda, atsiradusi netyčia, perkepus agavas, dėl to meskalyje pajusite vaisiškų, citrusinių, saldžių, aromatų – tai, ką mes juntame Europoje: braškes, kriaušes, mėlynes ir truputį to, ką ragaujame išvykę: ananasus, papajas, šokoladą, vanilę, kakavą. Ir dar. Jei manote, kad tikrasis meskalis yra su kirminu... Kirminas (Gusano Rojo – tas, kuris yra kenkėjas) – gėrimo papuošalas.

Ir, aišku, saldumynai, tortai, pyragaičiai, saldūs gėrimai. Meksika – daugiausiai cukraus suvartojanti šalis pasaulyje, neaišku, ar dėl klimato, ar dėl kultūros, bet desertai yra valgomi keli, na, ir, aišku, dažniausias digestyvas Oachakoje yra meskalis. Apie jo vaistines savybes galėsiu papasakoti privačiai. Mėsos grilio patiekalai derės prie sunkesnių, dūmiškesnių meskalių. Balta žuvis, ar ceviche, – su citrusiškesniu ar saldesniu meskaliu. Prie deserto tinka intensyvus, saldesnio aromato distiliatas. Ragauti meskalį reikėtų iš atviros, plokštesnės taurės, kad aromatai atsiskleistų ir užpildytų visą patalpą. Meskalis yra tuo unikalus, kad jis stiklo butelyje keičiasi, gyvena ir sensta kaip vynas. Kiekvieną kartą ragaudami rasite kažką nauja, nepatirta ragaujant anksčiau. Meskalio populiarumas per 10–15 metų šoko į aukštumas ir sparčiai vejasi tekilą ir kitus distiliatus. Jis žavi savo nepastovumu ir nuotaikų kaita. Meskalį galime pažinti su juo bendraudami, o tai mes ir darome. Keliu stiklą už pažintį. Linas Starkus, tekilos ambasadorius Lietuvoje

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

Lietuviškas vynuogių vynas

Koks ‘Solario’ skonis

Arūnas Starkus Apie vynuogių veislę, daugelio laikomą perspektyviausia mūsų regiono baltąja veisle, sprendžiame su someljė ir vyno ekspertų komanda ragaudami 13 vynų, kuriuos Lietuvoje, Latvijoje ir Vokietijoje surinko Paulius Kovas. Tekstas turėtų būti įdomus ir vyndariams, ir vyno mėgėjams bei pardavėjams, nes šių vynuogių vyno artimiausiais metais galėsime pamatyti parduotuvėse ir restoranuose. Jis formuos baltojo lietuviško vyno identitetą.

eislę ‘Solaris‘ 1975 m. Freiburge išvedė Norbertas Beckeris,

Cukraus kiekis ‘Solario‘ uogose (Rasos Šolūnės duomenys):

sukryžminęs ‘Merzling’ (Seyve-Villard 5276 X (Riesling

•

2013-09-14 – 22,5 °Brix,

X Pinot Gris) su ‘Geisenheim 6493’ (Zarya Severa [Seyanets

•

2014-09-20 – 23 °Brix,

Malengra + Vitis amurensis] X Muscat Ottonel). Ji nuo 2004 m.

•

2015-10-01 – 23,5 °Brix,

laikoma vitis vinifera rūšies veisle, nors turi šiek tiek ir kitų rūšių

•

2016-09-19 – 27,2 °Brix,

genų. Veislė atspari netikrajai miltligei, derlinga, gana anksti

•

2017-10-02 – 21,5 °Brix

sunokina uogas, kaupia daug cukraus ir atlaiko bent 20 °C šaltį,

•

2018-08-31 – 26 °Brix,

todėl tinkama Baltijos šalių, Lenkijos, Danijos, Švedijos, Nor-

•

2019-08-29 – 25,6 °Brix.

vegijos klimatui. Tiesa, didžiausi plotai prieš keletą metų buvo Vokietijoje (60 ha), Šveicarijoje (11 ha). Tai, kad vynuogės gali sunokti Lietuvos klimate, iliustruoja Rasos Šolūnės stebėjimai. Nuo 2013-ųjų nebuvo nė vienų metų, kai jos Utenos rajone

PORTRETAS „Solaris“ turi gana platų aromatų spektrą: nuo alyvuogių,

augančiame vynuogyne cukraus kiekis uogose nepasiektų 21°

žolės, agrastų, gėlių, narcizų, citrinų, obuolių, kriaušių iki ličių,

Brix – tiek užtenka 12 proc. alkoholio tūriui susifermentavusiame

apelsinų, ananasų. Bręstančiame vyne juntamos ir dyzelino,

vyne gauti nepridedant cukraus.

slyvienės, migdolų aromato natos. Dažniausiai gausu rūgšties,

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

Lietuviškas vynuogių vynas

tačiau vynuogėms prinokus jos sumažėja iki vidutinio kiekio.

BALANSO PAIEŠKOS

Alkoholio tūris svyruoja apie 12 proc., tačiau vynas lengvas ar vidutinio svarumo. Sauso vyno stilius gali priminti „Sauvignon Blanc“, „Chenin Blanc“ arba „Riesling“. Vėlyvojo skynimo vynuogių vyne gali būti iki 100 g likutinio cukraus ir šiek tiek mažiau rūgšties. Lietuviškas klimatas mūsų vyndariams suteikia pranašumų, nes Ernesto Aušvico vėlyvojo skynimo vynas yra gaivesnis, energingesnis už analogiškai darytą Manfredo Welterio vokiškąjį. „Solaris“ palyginti gerai bręsta. 2017 m. Rasos Šolūnės vynas jau visiškai subrendęs, bet dar geras. 2016 m. Raimundo Nagelės – puikios būklės. Ilgaamžiškumo galėtų suteikti ilgėlesnis kontaktas su mielių nuosėdomis. Tokį brandinimą naudoja latvių gamintojas „Abavas“, informacijos iš Lietuvos vyndarių apie tai negavome.

Įdomu buvo ragauti du Sergejaus Ignatjevo vynus: vienas buvo padarytas iš laisvai tekančių sulčių, kitas – iš spaustų. Vienas – kvapnus ir labai gaivus, kitas atrodė nokesnis ir vaisiškesnis. Sumaišius abu išeitų puikaus balanso vynas. Balansas yra tai, apie ką Lietuvos vyndariams reikėtų rimčiau galvoti. Įsipilti dar taurę norisi tada, kai nepervargsti nuo vyno skonio. Nevargina harmoningas, subalansuotas vynas. Tačiau neretas lietuviškas vynas turi bent vieną aštrų kampą: per daug ar per mažai rūgšties, baltojo vyno taninus, nepridengtus svarumu ar vaisių koncentracija. Pirmas įspūdis neblogas, tačiau kartoti taurės nebesinori. Ieškodamas priežasčių, atkreipi dėmesį, kad nemažai lietuviškų vynų fermentacijos metu ilgai neatskiriami nuo žievelių (žr. vertinimų lentelę žemiau). Mirkant žieveles vyne atsiranda baltajam vynui nebūdingų taninų, kurie vyną daro kiek sprangesnį, pikantiškai karstelintį. Gal tokiu atveju reiktų eiti iki galo ir deklaruoti oranžinio vyno gamybą, išryškinant taninus, kaip tai daro Dainius Matulevičius. O štai trumpai maceruoti „Abavas“, Sergejaus Ignatjevo vynai yra elegantiškesni, įprastesni burnoje.

l Arminas Darasevičius, Andrius Pagojus, Petras Jarašūnas, Arūnas Starkus, Simonas Laukaitis, Rytis Grigaitis, Paulius Kovas, Ignas Borovojus. Daryta pagal „Medėjos“ receptą, vynuogių žaliavą skiedžiant vandeniu ir misą papildant cukrumi. Pirmasis spaudimas – savaime tekančios sultys. Vynuogynas – pietiniame Merkio upės slėnio šlaite.

Astos Trinkūnienės „Solaris“ 2019

Neintensyvus ledinukų, citrusinių cukatų, rabarbarų, alyvuogių, žalių gėlių, žolelių ir džiovintų obuolių aromatas. Nedaug rūgšties, pusiau sausas, lengvas, paprastas.

23 °Brix 11 %

Skinta 2019-09-28, maceracija – 7 paros

Sergejaus Ignatjevo „Solaris“ 2019, sidabrinė kapsulė (pirmasis spaudimas)

Intensyvios aukso spalvos. Narcizų, geltonų vaisių aromatas su redukcinėmis kopūstų natomis. Sausas, gausios rūgšties. Intensyvus, koncentruotas.

20,5° Brix, , 11,5-12%,

Skinta 2019- 08-23, maceracija – 2 val.

Sergejaus Ignatjevo „Solaris“ Vidutinio sodrumo aukso spalvos, su burbuliukais ant sienelių. 2019, rožinė kapsulė (antrasis Intensyvus ličių, citrinų, apelsinų, kriaušių, aromatas. Taninai vos karsteli, mažiau rūgšties. spaudimas)

20,5 °Brix, 11,5–12 %

Skinta 2019- 08-23, maceracija – 7 val.

Antrasis spaudimas. Vynuogynas – pietiniame Merkio upės slėnio šlaite.

Rasos Šolūnės „Solar Dew“ 2017 (75 % Solaris, 25 % Muscat Bleu, Kristaly)

Šviesios aukso spalvos. Obuolių, slyvaičių, agrastų, žolelių aromatas. Subrendęs. Gaivus, harmoningas. Vidutinės koncentracijos.

21,5 ° Brix – Solaris, kitos – mažiau

Skinta 2017-10-02, maceracija – 14 val.

Misa koreguota nuo 19,5 iki 21 °Brix.

Roksala „Solaris“ 2016 (Raimundas Nagelė)

Citrinų spalvos. Kvepia citrinomis, vanile, jogurtu, aromatai asocijuojasi su brandinimu su mielių nuosėdomis ąžuolo statinėje. Gausesnė nei vidutinė rūgštis, truputį karsteli pabaigoje.

19,5 11 %

Skinta 2016 m. rugsėjo vidury, maceracija – 4 paros

Karbonatingas priesmėlis, priemolis, molis.

Roksala „Solaris“ 2018 (Raimundas Nagelė)

Aukso spalvos. Prinokusių uogų įspūdis, bet yra ir žalių, agrastiškų natų, kai kam primena šlapią šieną. Minkštas, atrodo, lyg būtų 20,5 brandintas ąžuolo statinėse. 11 %

Ernesto Aušvico „Solaris“ 2018

Citrinos spalvos. Kvepia persikais, vanile, burnoje aliejiškas, vidutinio rūgštingumo, pabaigoje – sūrumo pojūtis.

° Brix,

°Brix, Skinta 2018 m. spalio pr., Karbonatingas priesmėlis, maceracija – 9 paros priemolis, molis.

23,5 °Brix, 13 %

Skinta 2018-08-29, maceracija – 3 paros

Ekologinis

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

Lietuviškas vynuogių vynas

Dainiaus Matulevičiaus „Solaris“ 2018 (Solaris 80 %, Supaga 20 %)

21,5 °Brix, 12 %

Skinta 2018-09-04, maceracija – 4 dienos

Dainija „Solaris“ 2018 (Dainius Gintaro spalvos. Kvepia juodžemiu, figomis, bulvėmis. Gerai subalansuotas, taniniškas. Tipiškas oranžinis. Noreika)

24 °Brix, 13,5 %

Skinta rugsėjo vidury, maceracija – 7 dienos

Dainija „Solaris“ 2019 (Dainius Citrinų, persikų, obuolių, gėlių, ledinukų aromatas. Gaivus, subalansuotas, koncentruotas. Noreika)

21 °Brix, 11,5 %

Skinta 2019 m. rugsėjo pr., maceracija – 12 val.

Citrinų spalvos. Kvepia ledinukais, gėlėmis, samanomis, skrebučiais, su dyzelino užuomazgomis. Gaivus ir harmoningas. Sausas.

24 °Brix, 12,5 %

Maceracija – 1 para

Manfred Welter „Solaris“ 2018, Citrinų spalvos. Kvepia pernokusiais persikais, ličiais, cinamonu. Vidutinės rūgšties, grietinėliškas, pusiau saldus. Mozelis, Vokietija

28 °Brix, 12,5 %

Abavas „Solaris“ 2019, Latvija

Intensyvios aukso spalvos. Melisų, mėtų, citrusų, prieskonių aromato, primena „Torontes“. Vidutinės rūgšties.

Ernesto Aušvico „Solaris“ 2018, Intensyvus gėlių, prieskonių, žoliškas, citrusinių aromatas. Pusiau 27 °Brix, saldus. 9,5 % saldus

l Dainiaus Matulevičiaus ‘Solaris’ Vilniaus raj. VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

Skinta 2018-09-28, maceracija – 3 paros

Darytas kaip oranžinis vynas

Trumpai brandinta su mielėmis, sterilus filtravimas. Primena „Chenin Blanc“.

Lietuviškas vynuogių vynas

GARBĖS LENTA ‘Solaris‘ veislės vynas LSA lietuviško vyno čempionatuose nuolat laimi aukščiausius apdovanojimus. Tačiau parduotuvėje nusipirkti galima tik „Roksalos“ vyno. Todėl užbaigiant apžvalgą norėtųsi palinkėti, kad geriausi vyndariai kuo greičiau įsigytų licencijas ir pateiktų savo vyno patriotiškai nusiteikusiems pirkėjams. 2020 M. Ernesto Aušvico „Solaris“ 2019

Sidabro medalis

Dainijos vynuogių vynas 2019 (Solaris) (Dainius Noreika)

Sidabro medalis

Dainiaus Matulevičiaus „Oranžinis“ 2019 (Solaris, Siegerriebe)

Sidabro medalis

Dainiaus Matulevičiaus „Oranžinis“ 2018 (Solaris)

Sidabro medalis

Aliaus Ulevičiaus „SiegeSol“ 2019 (Siegerrebe, Solaris)

Bronzos medalis

Evaldo Mikalajūno „l’été“ 2019 (Solaris)

Bronzos medalis

2019 M. Ernesto Aušvico „Solaris“ 2018

Sidabro medalis

Ernesto Aušvico „Solaris“ 2018

Sidabro medalis

Riešės krašto „Oranžinis“ vynas 2016

Bronzos medalis

Riešės krašto „Oranžinis“ vynas 2015

Bronzos medalis

Dainiaus Noreikos baltasis vynuogių vynas „Dainija“ 2018

Bronzos medalis

Rasos Šolūnės „SolaR Dew“ 2017

Bronzos medalis

2018 M.

l Ernesto Aušvico ‘Solaris‘ Kėdainių raj. 2017 M. Ernesto Aušvico „Solaris“ 2016

Sidabro medalis

Ernesto Aušvico „Solaris“ 2015

Sidabro medalis

„Roksala“ vynuogių 2016

Bronzos medalis

Ernesto Aušvico „Solaris“ 2016

Bronzos medalis

Adomo „Solaris“ 2015

Bronzos medalis

Ernesto Aušvico „Solaris“ 2017

Bronzos medalis

Riešės krašto vynas „Solaris“ 2016

Bronzos medalis

l Raimundo Nagelės ‘Solaris’ Rokiškio raj. VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

Lietuviškas vynas

Kas yra kas Lietuvoje Lietuvoje veikia 3 asociacijos, vienijančios vyndarius. LIETUVOS VYNDARIŲ ASOCIACIJA ĮSTEIGTA: 2006 m. liepos 5 d.

RENGINIAI PASTARAISIAIS METAIS

SVETAINĖ: http://vyndariuasociacija.lt

asociacijos nariams: vasario mėn. 4-tą kartą surengėme

NARIŲ SKAIČIUS: 31

Karšto vyno šventę, o vasaros pabaigoje – tradicinį asociaci-

PREZIDENTAS: Erikas Augustinavičius

jos sąskrydį. 2019 m. kartu su Kauno kolegija buvo suorganizuotas Lietuvos vyno forumas ir tradicinė (8-tą kartą) Jauno

VALDYBA: Vidas Skrinskas, Aušra Šimonėlienė, Gintaras Samuolis, Marius Samuolis STOJAMASIS IR METINIS MOKESTIS: 30 Eur ir 35 Eur. ASOCIACIJOS NARIAI

2020 m. spėjome suorganizuoti tik 2 tradicines šventes

Asociacijoje yra 4 licencijuoti vyndariai („Šušvės midus“, „Roksala“, „Vilkenta“, „Prūsijos vynas“) ir 26 nariai, kuriems vynininkystė – laisvalaikio pomėgis, tai pat asociacijos narys yra Kauno kolegija.

vyno šventė. NUMATOMI RENGINIAI

Šiais metais buvo vėl suplanuotas Lietuvos vyno forumas, bet įvedus karantiną buvo nuspręsta renginį nukelti į 2021 m. Kitais metais taip pat planuojamos tradicinės Karšto vyno ir Jauno vyno šventės. Mūsų asociacija ir Nacionalinė vyndarių asociacija kartu su Aukštaitijos nacionalinio parko Bitininkystės muziejumi buvo numačiusi organizuoti pirmąjį

ASOCIACIJOS TIKSLAI

midaus čempionatą. Renginys buvo suplanuotas 2020 m.

Asociacija siekia vienyti Lietuvos vyndarius, rengti mokymus

gegužės pabaigoje, minint Pasaulinę bičių dieną. Šiam rengi-

ir seminarus, prie kurių labai prisideda Kauno kolegija,

niui neįvykus planuojama jį rengti 2021 gegužės mėnesį.

organizuoti vyndarių ir vyno mėgėjų susitikimus ir šventes.

Pirmasis vyndarių sąskrydis 2007 m.

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

Lietuviškas vynas

l „Žalio vyno“ šventė Zyplių dvare 2012 m.

l Vynuogių paroda VU Botanikos sode 2018 m.

LIETUVOS VYNUOGININKŲ ASOCIACIJA ĮSTEIGTA: 2009 metais

Europos Sąjungoje vynuogių veislės, iš kurių galima gaminti ir parduoti vyną, yra registruojamos kiekvienai ES narei indi-

SVETAINĖ: www.vynuogininkuasociacija.lt

vidualiai. Lietuva kol kas nėra įtraukta į vynuoges auginančių

https://www.facebook.com/vynuogininkai

Europos Sąjungos šalių sąrašą ir neturi registruotų veislių sąrašo. Lietuvos žemės ūkio ministerija kartu su Lietuvos

NARIŲ SKAIČIUS: 46

vynuogininkų asociacija ir dar keliais vyno žinovais 2020 m.

PREZIDENTAS: Ramūnas Pilvelis

pavasarį pateikė prašymą įtraukti Lietuvą į Europos Sąjungos

VALDYBA: Andrius Diliautas, Dainius Noreika, Ernestas Aušvicas,

vynuogių auginimo zonos A sąrašą Europos Parlamento ir

Evaldas Mikalajūnas, Raimundas Valatka

Tarybos reglamente 1308/2013. Lietuvą įtraukus į Europos

STOJAMASIS IR METINIS MOKESTIS: 10 eur, 20 eur.

Sąjungos vynuogių auginimo zonas, bus galima registruoti

ASOCIACIJOS NARIAI

vynuogių veisles, tinkančias auginti Lietuvoje. Planuojame,

Šiuo metu asociacija vienija 46 aktyvius vynuogininkus, kurie

kad jau 2021 m. pradžioje bus išleistas naujas ES reglamen-

tarpusavyje dalinasi savo ilgamete praktika bei patirtimi

tas, kuriame Lietuva oficialiai bus įregistruota kaip šalis,

Lietuvos vynuogininkystėje.

auginanti vynuoges.

ASOCIACIJOS TIKSLAI

RENGINIAI PASTARAISIAIS METAIS

LVA populiarina vynuogių auginimą Lietuvoje, organizuoja

Reguliarūs tradiciniai renginiai, kuriuose dalyvauja vynuogi-

vynuogių augintojų šventes, sąskrydžius bei lietuviško vyno

ninkų asociacijos nariai: vynuogių vyno degustacija vasario

degustacijas. LVA taip pat yra švietimo ir informacinis šaltinis

mėn., asociacijos sąskrydis birželio mėn., vynuogių paroda

dabartiniams ir būsimiems vynuogių augintojams Lietuvoje.

rugsėjo mėn., vynuogių formavimas ir genėjimas lapkričio–

Asociacija užmezga ir palaiko ryšius su valstybinėmis ir

gruodžio mėn.

vietos valdžios institucijomis. Būdama Žemės ūkio rūmų

NUMATOMI RENGINIAI

asocijuotu nariu kartu atstovauja vietiniams bei tarptauti-

niams Lietuvos žemdirbių interesams.

Dėl pandemijos renginių grafikas keičiasi, įgauna naujų formų. Šiais metais surengėme 2 nuotolines konferencijas, kuriose galėjo dalyvauti visi norintys, tikimės, kad ateityje tokių konferencijų bus vis daugiau.

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

Lietuviškas vynas

LIETUVOS NACIONALINĖ VYNDARIŲ ASOCIACIJA ĮSTEIGTA: 2017 m.

Yra kelios mūsų asociacijos ar valdybos narių administruojamos FB grupės, turinčios po 10–12 tūkst. sekėjų, skirtos

SVETAINĖ: www.nlva.lt

natūralios fermentacijos gėrimų gamybai. Taip skleidžiama

Yra kelios mūsų asociacijos ar valdybos narių admi-

teisinga informacija bei mokomi naujokai.

nistruojamos FB grupės, turinčios po 10–12 tūkst. sekėjų (Naminiai alkoholiniai gėrimai; Vyno, alaus, sūrio

ASOCIACIJOS TIKSLAI

gamyba namuose; Vynininkai), skirtos natūralios fermenta-

Asociacija siekia vienyti smulkiuosius Lietuvos vyndarius,

cijos gėrimų gamybai. Taip skleidžiama teisinga informacija

dalintis patirtimi bei naujovėmis vyndarystės ir su ja

bei mokomi naujokai.

susijusiose veiklos srityse, populiarinti lietuviško natūralios fermentacijos naminio vyno, sidro bei midaus, vynuogių

NARIŲ SKAIČIUS: 33

vyno gamybą, rengti edukacijas, mokymus aktualiomis vyno

PREZIDENTAS: Ernestas Aušvicas

gamybos temomis. Siekiama bendradarbiauti su tarptau-

VALDYBA: Dalius Marcinkevičius, Raimundas Valatka, Nerijus Bla-

tinėmis vyndarių organizacijomis bei pavieniais vyndariais

žys, Dainius Noreika, Alvydas Kunavičius, Artūras Kaminskas.

užsienyje, kelti vyno vartojimo, gamybos kultūrą, siekti

Iždininkė: Rasa Šoliūnė

smulkiųjų vyndarių legalizavimo supaprastinta tvarka.

STOJAMASIS IR METINIS MOKESTIS: 15 ir 35 eurai

RENGINIAI PASTARAISIAIS METAIS

ASOCIACIJOS NARIAI

Asociacija vienija inovatyvius, smalsius bei aktyvius Lietuvos smulkiuosius ar vyndarystės meno besimokančius vyndarius,

nebuvo galimybės.

Liepos mėnesį organizuotas nuotolinis seminaras. Temos:

orientuotus į šiuolaikinės vyndarystės naujoves, pasaulines

vyno ydos; sidro gamyba; putojančio vyno gamyba. Semi-

vyno gamybos tendencijas, nepamirštant ir tradicinių vyno

narą vedė lektorius iš Latvijos Ričardas Ivanovas, patyręs

gamybos būdų. Asociacijos nariai daro uogų ir vaisių vyną,

vyndarys, daug metų vadovaujantis Latvijos vynuogininkų ir

vynuogių vyną, midų, sidrą, putojantį vyną. Didžioji dalis

vyndarių asociacijai.

asociacijos narių yra ir vynuogių augintojai, tad su laiku atsiras vis daugiau vynuogių vynų.

2020 m. dėl pandemijos organizuoti tradicinių renginių

Daug asociacijos vyndarių labai sėkmingai dalyvauja Lietuvos bei Baltijos šalių vyno čempionatuose, kituose mažesniuose ar uždaruose renginiuose.

NUMATOMI RENGINIAI

jais iš Prancūzijos.

Asociacijos narių sąskrydis. Tradicinis renginys – Jauno vyno šventė.

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

Planuojamas seminaras apie sidro gamybą su sidro gaminto-

Kiti numatomi renginiai kol kas svarstomi.

Lietuviškas vynas

Licencijuotų vyno ir midaus gamintojų sąrašas LICENCIJOS PRAŠYMO PATEIKIMO DATA

ĮMONĖS PAVADINIMAS

ĮMONĖS KODAS

GAMYBOS VIETA

INTERNETO SVETAINĖ, PREKINIS ŽENKLAS

2011-10-24

UAB „Česlovo vynas“

302603516

Šilutės raj., Virkytų k. 1

www.ceslovovynai.lt

2013-08-28

UAB „Vilkenta“

174395940

Šakių raj., Kiduliai, Sodų g. 26

www.kiduliuvynas.lt

2013-11-27

MB „Lietungė“

303015156

Zarasų raj., Juodalaukių k. 12

www.gintarosino.eu

2015-01-16

MB „Šušvės midus“

303160251

Kėdainių raj., Plinkaigalis, Piliakalnio g. 18

www.susvesmidus.lt

2015-08-17

UAB „Mėmelio vynas“

303173035

Klaipėdos raj., Pangesų k., Pjaulių g. 16

www.memeliovynas.lt

2015-11-03

UAB „Roksulė“

148229853

Rokiškio raj., Taručių k. 10

www.roksala.lt

2017-04-12

UAB „Švento Vincento vyninė“

304441568

Pasvalio raj., Joniškėlis, Maironio g. 36

www.vynuoge.lt

2018-08-02

MB „Pekus“

304419205,

Šilutės raj., Kukorų k., Atgimimo g. 21

„Prūsijos vynas“

2018-11-07

AB „Stonvyna“

304601994

Šilutės raj., Švėkšna, Veiviržėnų g. 41

www.skonisirmenas.eu

Veikiantys gamintojai, gavę licenciją daryti iki 10 tūkst. litrų natūralios fermentacijos midaus ar vaisių vyno, kurio alkoholio koncentracija neviršija 22 proc. tūrio.

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

Kur mokytis

Vyndarystė:

pomėgis ar amatas? Kaip tapti vyndariu Pagrindine Lietuvos vyndarių kalve pastaruoju metu yra tapusi Kauno kolegija. Apie vynininkystės mokymo programas, specialius kursus ir Maisto technologijos katedros siekius paprašėme papasakoti fermentuotų gėrimų gamybos ekspertės doc. dr. Aušros Šimonėlienės.

VYNDARYSTĖ LIETUVOJE TAMPA VIS POPULIARESNĖ Vyną Lietuvoje nuo seno gamina penkios stambios įmonės. O nuo 2012-ųjų licencijas daryti vyną gavo 10 mažųjų gamintojų, turinčių teisę per metus padaryti iki 10 000 l natūralios fermentacijos vyno ar midaus. Juos ir kitus vynininkus, gaminančius gėrimus savo vartojimui, vienija net trys asociacijos: Lietuvos vyndarių asociacija, Lietuvos nacionalinė vyndarių asociacija bei Lietuvos vynuogininkų asociacija. Žmonės domisi, keičiasi informacija ir ieško atsakymų, ieško, kur įgyti žinių, vyndario ar aludario specialybę bei kvalifikaciją.

kolorimetras spalvų koordinačių nustatymui ir kt. Studentai turi galimybę atlikti praktiką Lietuvos įmonėse bei užsienyje. Pagal „Erasmus+“ mainų programą Kauno kolegijos studentai praktikuojasi Italijos, Austrijos, Vokietijos, Portugalijos ir kt. šalių vyninėse bei kitose maisto pramonės įmonėse, atsižvelgiant į pasirinką profilį. Smagu paminėti, kad praktikos Sicilijos įmonėje „Antico Frantoio“ metu mūsų studentai turėjo progos lankytis ir semtis žinių iš tokių žinomų vyninių, kaip „Cellaro“, „Donnafugata“, „Feudo Arancio“, „Azienda Di Prima“, „Azienda Di Giovanna“, „Planeta“, vyndarių. Studijos kolegijoje – tai vienas iš kelių, kaip galima tapti vyndariu, aludariu ar kitų gėrimų gamybos technologu.

RUOŠIAMI VYNO GAMYBOS PROFESIONALAI Kauno kolegijos Technologijų fakulteto Maisto technologijos katedra jau kuris laikas yra vyndarių traukos ir rengimo centras. Čia ruošiami fermentacijos (gėrimų gamybos) specialistai. Maisto technologijos katedroje vykdomos nuolatinės ir ištęstinės studijos pagal tris studijų programas: Maisto technologijos, Maisto saugos ir kokybės bei Gastronomijos ir maitinimo organizavimo bakalaurai. Po 3 metų nuolatinių (ar 4 metų ištęstinių) studijų absolventai įgyja Maisto technologijos techninio bakalauro laipsnį. Studijuodami pagal Maisto technologijos ir Maisto saugos ir kokybės studijų programas, studentai mokosi vyno, alaus, alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų gamybos technologijų. Studijų metu mokomasi technologijų, chemijos, mikrobiologijos, projektavimo, saugos ir kokybės bei kitų disciplinų, kurios būtinos būsimam maisto technologui (vyndariui, aludariui ar kt.). Studentai turi puikias galimybes teorines žinias derinti su praktika. Praktiniai užsiėmimai vyksta modernioje Kauno kolegijos praktinio mokymo bazėje, analitinėse laboratorijose, kurios kasmet atnaujinamos: įsigyta pilotinė 100 l alaus virimo įranga, fermentavimo ir brandinimo talpos, kurios gali būti panaudojamos ne tik alaus, bet ir vyno, sidro, fermentuotos arbatos gėrimų technologiniams tyrimams atlikti; sulfitų analizatorius;

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

VYNDARIO PAŽYMĖJIMAS Tačiau tiems, kam vyndarystė yra hobis, galintis peraugti į verslą, yra kitas kelias. Vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 408 „Dėl Alkoholio produktų gamybos įmonių personalo kvalifikacijos reikalavimų patvirtinimo“ 4 ir 5 punktais, „asmuo, vadovaujantis technologiniam procesui įmonėje, gaminančioje iki 100 hektolitrų natūralios fermentacijos midaus ar vaisių vyno ar iki 5 000 hektolitrų alaus, turi turėti ne žemesnį kaip aukštąjį koleginį (aukštąjį neuniversitetinį), aukštesnįjį ar specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 m., maisto technologijos ar maisto studijų krypties išsilavinimą arba turėti kitos mokymo įstaigos, turinčios teisę rengti aludarių mokymus, alaus gamybos kursų baigimo pažymėjimą“. Nuo 2014 m. Kauno kolegijoje yra organizuojami kvalifikaciniai kursai pagal neformaliojo mokymo programą „Vaisių, uogų vyno ir midaus gamyba“. Nuo 2018 m. organizuojami kvalifikaciniai kursai „Alaus gamyba“. Šie kursai sulaukė didelio susidomėjimo ir pasisekimo smulkiųjų vyndarių ir aludarių, kurie siekia gauti vyno, midaus ar alaus gamybos licenciją, tarpe.

Kur mokytis

l Pirmieji vyndarių kursai, įvykę 2014 m. Kursus išklausė ir vyndario pažymėjimus gavo tokie šiandien žymūs vyndariai, legaliai gaminantys vyną, kaip Gintaras Sinas, Raimundas Nagelė, Vytautas Dabašinskas, Juozas Vilkenis, Erikas Augustinavičius, Gintaras Pekūnas ir kt.

Kauno kolegijos laboratorijoje doc. dr. Aušra Šimonėlienė su studentais specialybinės praktikos metu atlieka aronijų vyno gamybos technologinius tyrimus.

Kauno kolegijoje išbandoma naujai įsigyta pilotinė fermentacijos įranga. 2019 m.

Sambuka di Sicilijos savivaldybės vykdomo projekto „Strada del Vino Terre Sicane“ pristatyme Lietuvos vyndariams lankėsi ir KK dėstytoja bei praktiką atliekantys studentai. 2018 m.

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

Kur mokytis

Tarp asmenų, kuriems vyno gamyba kol kas yra pomėgis, vis

Europos Sąjungos vynuogių augintojų zonų sąrašą. Procesas

populiaresni tampa ir periodiškai organizuojami vienos dienos

pajudėjo, laukiama pačių geriausių rezultatų. Tai labai aktualu,

kursai mėgėjams „Vyno, vaisių ir uogų vyno gamybos pagrindai“.

nes vynuogynai Lietuvoje plečiasi, keičiasi klimatas, Lietuvoje

Artimiausi kursai bus organizuojami pasibaigus karantino

dera ir sunoksta vynuogės, kurios tinka ne tik valgyti, bet ir

periodui Lietuvoje.

vynui gaminti.

Kauno kolegijoje organizuojami seminarai ir mokymai

Antrasis vyndarių forumas, turėjęs vykti 2020 m. spalio

vyndariams, vykdomi užsakomieji taikomieji tyrimai, vykdoma

mėnesį, dėl pandemijos yra atidėtas, bet bus organizuojamas,

konsultacinė veikla, kviečiami specialistai iš Lietuvos ir užsienio.

kai tik tam bus palankios sąlygos. Prieš šešerius metus vienas šiandien žinomas vyndarys, baigęs

VYNDARIŲ BENDRUOMENĘ VIENIJANTYS RENGINIAI Vyndariams bendrauti, siekti žinių, keistis informacija

vyndarių kursus, palinkėjo: „Turėkime mylimą darbą ir nebereikės daugiau dirbti.“ Turėkime mylimą darbą, domėkimės naujovėmis, bendraukime ir dalinkimės patirtimi, todėl visais su fermentacine

padeda nuo pernai Kauno kolegijos ir Lietuvos vyndarių

technologija susijusiais klausimais kviečiame kreiptis į Kauno

asociacijos organizuojamas Lietuvos vyndarių forumas. 2019 m.

kolegijos Maisto technologijos katedrą telefonu 8 37 352312

rudenį įvykęs renginys subūrė į bendrą diskusiją mokslininkus,

arba el. paštu ausra.simoneliene@go.kauko.lt. Informacija apie

gamintojus ir valstybinių institucijų atstovus, kurie forumo metu

artimiausius kursus bus skelbiama KK Technologijų fakulteto

diskutavo apie vyndarystės aktualijas ir perspektyvas, gvildeno

naujienų skiltyje adresu: https://www.kaunokolegija.lt/tf/ arba

teisinės bazės ir jos pasikeitimo problemas. Po forumo buvo

https://www.kaunokolegija.lt/tf/kursai-mokymai/

inicijuotas vynuogininkų judėjimas siekiant Lietuvą įtraukti į

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

e-degustacija su „Vyno klubu“

Susitik a r gim ite su drau ZOOMinėmis e -dega is , kolego m g platfo rmoje ust ac ijose , is Pa ž a d a m

naudin

Teiraukitės: egle@vynoklubas.lt +370 655 40970

e įdo gos inf mia i pra leist ą ormac ijos a p la iką ir dau g ie v yną .

www.vynoklubas.lt VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

Seniausi Europos vynmedžiai

Europos

senoliai Daiva Mumgaudienė

Nežinau, kaip jūs, bet aš visada jaučiu didžiulę atsakomybę ir pagarbą ragaudama šimtamečių ar vyresnių vynmedžių vyną, tarsi skaitau šių senolių parašytą žinutę, užkoduotą vyno taurėje. Yra daug ir skirtingų nuomonių apie tokius vynus. Nesvarbu, ar tikite ar ne šių vynų galia ir magija, bet faktas, kad senieji vynuogynai reprezentuoja dramatiškiausias ir autentiškiausias vyno tradicijas ir istoriją. Šį kartą noriu jums trumpai pristatyti keletą Europos vynmedžių senolių.

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

Seniausi Europos vynmedžiai

MARIBORO MIESTAS, SLOVĖNIJOS ŠTIRIJA AMŽIUS: apie 450 metų. VYNUOGIŲ VEISLĖ: vietinė, žinoma kaip ‘Modra kavčina‘, ‘Žametovka‘ arba ‘Žametna črnina‘. VYNO GAMINTOJAS: „Meranovo Estate“, kuris yra Mariboro universiteto Žemės ūkio ir gyvybės mokslų fakulteto dalis.

Seniausias Europoje ir pasaulyje vynmedis auga Mariboro mieste Slovėnijos Štirijoje. Šis daugiau nei 450 metų amžiaus vynmedis įrašytas į Gineso rekordų knygą ir saugomas kaip gamtos paminklas. Vynmedis auga šalia Dravos upės esančio ilgo, kieto, dviejų aukštų senamiesčio namo, pavadinto „Senasis vynuogynas“, jo priekyje. Vynmedis vis dar duoda vaisių – užaugina nuo 35 iki 55 kilogramų uogų per metus, iš jų padaroma iki 100 litrų vyno. Šios vietinės Slovėnijos vynuogių veislės, žinomos kaip ‘Modra kavčina‘, ‘Žametovka‘ arba ‘Žametna črnina‘ , vynas laikomas specialiai jam padarytuose buteliuose ir naudojamas Mariboro savivaldybės protokolo tikslais. Kiekvienais metais atsakinga miesto taryba nusprendžia vienam iš pasirinktų pasaulio miestų dovanoti šio seniausio pasaulyje vynmedžio skiepus. Ši šventinė akimirka yra labai svarbi Mariboro žmonėms. Vynmedžio genėjimas yra garbės renginys, kuriame dalyvauja Mariboro meras, vyno karalienės ir karaliai bei kiti gerbiami miesto žmonės. Daugiau informacijos apie šį unikalų vynmedį galite rasti www.visitmaribor.si.

PJEMONTAS, ITALIJA (0,25 HA) AMŽIUS: 120 metų. VYNUOGIŲ VEISLĖ: ‘Barbera‘. VYNO GAMINTOJAS: „Azienda Agricola Elvio Cogno“. FAKTAI: Tai visiškas europinis grynuolis. Pirmasis „Barbera Pre-Phylloxera“ derlius išpilstytas kaip atskiras vynas 2010 m. Kiekvienais metais iš šio vynmedžio derliaus pagaminama mažiau nei 2 tūkst. butelių.

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

Seniausi Europos vynmedžiai

KAMPANIJA, ITALIJA AMŽIUS: pasodintas XVIII a. viduryje. VYNUOGIŲ VEISLĖ: ‘Fiano‘. VYNO GAMINTOJAS: „Feudi di San Gregorio“. FAKTAI: Vietinė ūkininkų šeima Feudi di San Gregorio vynuogyną su šiais vynmedžiais išsinuomojo 2010 metais. Vynmedžių šaknys originalios (Vitis vinifera), medžių aukštis – apie 2,5 metro. Derlius yra per mažas, kad iš jo būtų daromas vynas. Vynmedis tarnauja kaip gimdytojas – iš jo auginių auginami nauji vynmedžiai.

SANTORINAS, GRAIKIJA AMŽIUS: XVIII a. pradžia. VYNUOGIŲ VEISLĖ: ‘Assyrtiko‘.

Tie, kam teko lankytis Graikijos Santorino ar Italijos Pantelerijos salų vynuogynuose, atkreipė dėmesį, kad daugelis vynmedžių labai žemi ir auga jie tarsi daubose, kurios juos apsaugo nuo agresyvių gamtinių sąlygų.

VYNO GAMINTOJAS: „Argyros estate Assyrtiko“. FAKTAI: Kai kurių vynmedžių šaknims yra apie 300 metų. Naudojant unikalų, tik Santorino saloje taikomą genėjimo būdą, pavyksta šiuos senolius išsaugoti. Iki 1903 metų iš šių vynmedžių gaminamas vynas buvo naudojamas tik bažnytiniams sakramentams. Dabar daromas tik Vin santo (saldusis) vynas, laikomas ąžuolo statinėse 12 ar net 20 metų.

SAMCCHĖ-DŽAVACHETIJA (BUV. MESCHETIJA), SAKARTVELAS AMŽIUS: apie XVI a. VYNUOGIŲ VEISLĖS: ‘Kapnis Kurdzeni‘, ‘Meshkuri‘, ‘Mstvane‘, ‘Saperavi‘ ir kitos. GAMINTOJAS: „Natenadze Wine cellar“. FAKTAI: Giorgi‘o Natenadze‘s vyninė ir vynuogynai išsidėstę pietinėje Sakartvelo dalyje. Vynmedžiai auga kalnuose nuo 1000 iki 1650 aukštyje. Kartu su Sakartvelo žemės ūkio ministerijos mokslinių tyrimų centru ūkis atgaivino ir augina 24 veislių vynmedžius, kurie auga visiškai laukinėmis sąlygomis. Dar 16 kalnuose augančių veislių neištirtos ir nenustatytos jų veislės. Ūkis turi 600 augaviečių. Kadangi derlius renkamas tik rankomis, tai jo nurinkimas užtrunka apie 2 mėnesius. Vynai daromi senuoju, natūraliuoju Sakartvelo vyno gamybos metodu – Qvevri (kvevri), moliniuose ąsočiuose. Iš viso padaroma

Vyninės savininkas Giorgi‘as Natenadzė prie vynmedžio Tskhenis Dzudzu Tetri (liet. „balta arklio krūtinė“).

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

apie 5 tūkst. butelių 4 pavadinimų vyno.

Lambruskas

Lambrusko

(r)evoliucija! ‘Lambrusco‘ vynuogių vynas savo įvaizdį galutinai susigadino 7-ajame dešimtmetyje. Anuomet imta akcentuoti jo pigumą ir salsvą skonį, siekiant įtikti jauniausių (drauge ir pačių vyriausių) vyno mėgėjų skoniui. Lambrusko banga užliejo ir toli už Italijos ribų esančius pasaulio kampelius. Tik dėl geležinės geriausių vyndarių kantrybės ir intensyvaus darbo vyno mėgėjai vėl išdrįso atsigręžti į lambruską. Tik šįsyk jau ieškodami kokybės ir išskirtinumo.

Petras Jarašūnas

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

Lambruskas

astaruosius keletą dešimtmečių progresyviausi vyndariai

net paminėjo šias vynuoges savo „Naturalis Historia“. Tai seniau-

ėmė koncentruotis į sauso vyno gamybą, taip siekdami iš

sia aprašyta vynuogių veislė Emilijos-Romanijos regione. Įdomu,

vyno entuziastų žodynų galutinai išmesti neįkvepiančias „vyno

kad regione dominavo laukinės vitis silvestris vynuogių rūšys, o

kokakola“ ar „puiku su ledu“ etiketes, apibūdinančias ano meto

ne Europoje įprastos vitis vinifera. Būtent iš šių laukinių vynuo-

lambrusko esybę. Sausame vyne yra šiek tiek daugiau alkoholio

gių, per ilgus metus joms įgavus šiek tiek DNR iš vitis vinifera

ir rūgšties, kuri puikiai atsveria vaisišką vyno skonį. Dėmesys

vynmedžių, ir susiformavo dabartinės ‘Lambrusco‘ vynuogės.

fermentacijai lėmė didelę stilių įvairovę – nuo lengvų baltųjų

Šioms vynuogėms nebaisus nei vandens stygius, nei lėkštas

frizzante, primenančių proseką, iki sodrių raudonųjų, gebančių

kraštovaizdis. XX amžiaus pabaigoje ampeleografai identifikavo

petys petin stovėti šalia žymiųjų Toskanos ar Pjemonto vynų.

per 60 skirtingų ‘Lambrusco‘ veislės variantų visoje Italijoje:

Italijos šiaurėje esančiame Emilijos-Romanijos regione auginama apie 55 tūkst. hektarų vynuogynų. Rytų pusėje regioną skalauja Adrijos jūra, jis driekiasi toli į vakarus ir beveik

lambrusko stilių lemia tiek regionas, kuriame sirpo vynuogės, tiek ir specifinės ten augančios veislės. Šiuo metu Emilijos-Romanijos regione pagaminama apie

siekia Ligūrijos jūrą. Jei ne tie keliolika kilometrų Ligūrijos šalies

7,3 mln. hektolitrų vyno. Tai sudaro apie 13,6 proc. Italijos

vakaruose, Emilija-Romanija galėtų būti vieninteliu regionu, kurį

pagaminamo vyno, ir šiuo atžvilgiu regionas nusileidžia tik Vene-

skalauja jūros tiek iš rytų, tiek ir iš vakarų pusės. Po upė šiaurėje

tui ir Apulijai. Net apie tris ketvirtadalius vyno šiame regione

skiria regioną nuo Lombardijos. Emilijos-Romanijos vyndarystės

pagamina kooperatyvai, superkantys vynuoges (ar vynuogių

istorija siekia daugiau nei 2 700 metų – tai vienas seniausių

sultis) iš vietinių augintojų. Tačiau didžioji kokybės revoliucija

Italijos vyndarystės kraštų. Laukinės ‘Lambrusco‘ vynuogės buvo

regione siejama būtent su mažaisiais vyndariais: jie patys augina

žinomos dar etruskams ir senovės romėnams. Plinijus Vyresnysis

ir prižiūri vynuoges, iš kurių daro vyną. Tiesa, pastebimas didelis

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

Lambruskas

progresas ir kooperatyvų darbe. Dabar kokybei skiriamas kur kas didesnis dėmesys nei prieš keliasdešimt metų. Dažniausiai vyno mėgėjai lambrusko apeliaciją įsivaizduoja kaip monolitinę, su viena veisle, tačiau vien Emilijos-Romanijos regione galime aiškiai išskirti 2 stilistiškai skirtingas provincijas, 6 ryškias apeliacijas su skirtingomis vynuogėmis jose. Visgi geriausi ‘Lambrusco‘ vynuogių vynai gaminami būtent vynuogių gimtinėje – Emilijos-Romanijos regione, kur sirpsta ir garsiausios ‘Lambrusco‘ vynuogių veislės: ‘Grasparossa‘, ‘Salamino‘ ir ‘Sorbara‘. Iš ‘Grasparossos‘ vynuogių gaminamas vynas būna tamsiausios spalvos, sodriausias ir turintis daugiausiai taninų, jame dominuoja tamsių uogų aromatai. ‘Salamino‘ vynuogių vynas būna kiek lengvesnis, tačiau irgi sodrios rubino spalvos, dažniausiai kvepia raudonomis uogomis ir našlaitėmis. ‘Sorbaros‘ vynuogių vyno spalva blyškiausia, o rūgšties jos turi daugiausia, tad iš jų dažniausiai gaminamas putojantis sausas rožinis vynas. Putojantis lambruskas gaminamas net keliais skirtingais būdais. Jei pasirenkamas charmat būdas, kuomet antrinė fermentacija vyksta didelėse uždarose plieninėse talpose, vynas būna švelnesnio skonio, beveik be antrinių mielinių aromatų.

Šiuo būdu pagaminto vyno buteliai turi apie 3 atmosferas slėgio,

Julia Prestia

t. y. mažiau nei šampano. Metodo Ancestrale reikalauja kur kas daugiau vyndario įgūdžių: dar nepasibaigus alkoholinei fermen-

naudojame tik savo ekologiškai užaugintas uogas. Mažinamas

tacijai vynas perpilamas į butelius, kur natūraliai suputoja. Toks

šlaituose augančių vynuogynų derlingumas ir ilgesnė fermentacija

vynas įprastai turi apie 1,5 atmosferos slėgio (dažnai išskiriamas

lemia, kad vynas yra kompleksiškas ir pasižymi ryškiu, savitu skoniu.

kaip frizzante) ir būdingą mielių autolizės aromatą. Kilniausias lambruskas daromas klasikiniu būdu: antrinė fermentacija

KAIP PRISTATYTUMĖTE LAMBRUSKĄ LIETUVOS

vyksta butelyje. Vynas pasižymi itin ilgai kylančiais burbuliukais

VYNO MĖGĖJAMS?

ir tauriu, ilgai išliekančiu skoniu. Tiesa, šiuo būdu pagamintas vynas šiek tiek praranda lambruskui būdingos laukinės dvasios. Nors lambruskas dažnai atpažįstamas kaip saldus vynas, visgi

•

Tai putojantis vynas, tad net ir raudonąjį atvėsinkite.

•

Lambruskas ne tik raudonasis! ‘Lambrusco‘ vynuogės taip pat naudojamos baltojo ir rožinio vyno gamybai

sparčiai daugėja ir sauso lambrusko. Vyne su užrašu Secco yra iki 15 g/l cukraus, tačiau dėl didelio rūgšties kiekio jis mums atrodo sausas. Semisecco vyne cukraus koncentracija bus 12–32 g/l. Tai itin

tiek charmat, tiek ir klasikiniu būdu. •

Romanijos regione galime naudoti net 13 skirtingų

populiarus lambrusko stilius, ypač kai vynas gaminamas charmat

vynuogių veislių. Kai kurie vynai bus sodrūs, vaisiški ir

būdu. Amabile stiliaus vyne cukraus koncentracija yra 30–50 g/l, o

galingi, kiti rūgštesni ir švelnesnio skonio. Atkreipkite

dolce – daugiau kaip 45 g/l. Tai saldoko ir saldaus stiliaus lambruskas. Būtent šie vynai ir buvo itin populiarūs 7–8 dešimtmečiais, jų gamyboje dažniausiai specializuojasi stambieji kooperatyvai. Toks

dėmesį į sparčiai populiarėjantį sausą rožinį lambruską! •

pavyzdžiai atkeliauja iš nedidelių, į kokybę orientuotų

Štai ką apie lambruską pasakoja Julia Prestia, žymaus Mode-

šeimoms priklausančių ūkių. Būtent smulkūs gaminto-

nos regiono gamintojo „Venturini Baldini“ savininkė.

RENESANSĄ? KODĖL?

Gamintojai skiriasi. Nors istoriškai lambruskas buvo masiškai gaminamas kooperatyvuose, visgi geriausi

vynas tinkamas derinti su šokoladiniais desertais.

AR GALIMA SAKYTI, KAD LAMBRUSKAS IŠGYVENA

Ne visi lambruskai vienodi. Šio vyno gamybai Emilijos-

jai, susitelkę į sauso lambrusko gamybą, ir įkvėpė šio vyno įvaizdžio revoliuciją. •

Lambruskas gaminamas Italijos „maisto slėnyje“ – vietoje, kuri garsėja savo sūriais ir mėsos gaminiais bei

Bendras putojančiojo vyno populiarumo augimas aiškiai

„Michelin“ žvaigždutėmis apdovanotų restoranų gausa.

prisideda ir prie lambrusko populiarėjimo – žmonės iš naujo

Lambruskas yra puikus kietųjų sūrių (pvz., parmidžano)

atranda šį smagų putojantį vyną. Nors regionas labiausiai žinomas dėl raudonojo putojančio vyno, pastaraisias metais ‘Lambrusco’ vynuogės naudojamos ir aromatingiems baltiesiams bei roži-

ar Parmos kumpių palydovas. •

Šis vynas turi nedaug alkoholio, todėl puikiai tinka kasdienei vakarienei net ir nesant rimtos progos.

niams vynams gaminti. Vartotojai labai noriai pasitiko šį į kokybę orientuotą „naujos kartos“ lambruską. Tai padeda pamažu išstumti

KOKS JŪSŲ POŽIŪRIS Į EKOLOGIŠKĄ VYNDARYSTĘ? AR TAI

paprasto ir pigaus vyno įvaizdį, susikurtą prieš kelis dešimtmečius.

BŪTINA GERO VYNO SĄLYGA?

Šių dienų lambruskas yra visai kitoks vynas, nei buvo 7 ar 8 dešimtmetyje. Nedideli į kokybę orientuoti ūkiai jau daugiau nei dešimtmetį sunkiai dirba, kad pakeistų žmonių suvokimą apie tai, kad lambruskas nėra vien tik saldus vynas. „Venturini Baldini“ kaip tik ir yra „naujosios kartos“ lambrusko gamintojas: vyndarystėje

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

Aš visuomet buvau didelė ekologinės vyndarystės gerbėja. Tiesą sakant, ne tik vyndarystės – propaguoju tausojantį gyvenimo stilių. Tikiu, kad globalinis atšilimas yra vienas iš didžiausių iššūkių mūsų kartai. Net savo vyninėje kasmet pastebime atšilimo pasekmes. „Venturini Baldini“ buvo vienas pirmųjų ūkių

Lambruskas

•

XX a. pabaigoje savo valdomus vynuogynus sertifikavęs kaip ekologinius. Nors anuomet tai buvo drąsus ir kontroversiškas

Colli di Scandiano e Canossa Lambrusco DOC – Emilijos Redžą supančiose kalvose gaminamas lambruskas. Geriausi vynai daromi iš ‘Grasparossos‘ – vaisiški ir intensyvūs.

žingsnis, jautėme, kad atsisakę pesticidų bei herbicidų galėsime dar labiau pakelti vyno kokybę. Tipiškas, į masinę gamybą orien-

MODENOS PROVINCIJA:

tuotas gamintojas iš hektaro nuskina apie 30 tonų vynuogių. O

•

Lambrusco di Modena DOC – raudonasis ir rožinis

štai „Venturini Baldini“ riboja vynuogynų derlingumą iki 8 tonų

vynas, dažniausiai maišomas iš skirtingų ‘Lambrusco‘

iš hektaro, t. y. tiek pat, kiek ir prestižinių Italijos Brunello di

šeimos vynuogių veislių. Intensyvios rubino spalvos, su

Montalcino ar Barolo apeliacijų vyndariai.

dominuojančiais rožių ir tamsių uogų aromatais. •

TIPIŠKAS LAMBRUSKAS YRA PUTOJANTIS RAUDONASIS VYNAS.

Lambrusco di Sorbara DOC neretai tituluojama geriausia lambrusko apeliacija. Dominuoja ‘Sorbaros‘ vynuo-

SU KOKIU MAISTU PATARTUMĖTE JĮ RAGAUTI?

gės, kurios kartais (iki 40 %) maišomos su ‘Grasparossa‘. Daromas ir raudonasis, ir rožinis putojantis vynas, tačiau

Iš tiesų lambruskas yra itin universalus vynas derinant su maistu: dėl gaivaus skonio jis tinka tiek aperityvui, tiek ir prie

pastaruoju metu labiau išpopuliarėjo rožinis. Vyne

pagrindinių patiekalų. Gaivi lambrusko rūgštis puikiai derai

gausu gaivios rūgšties, našlaičių aromato. •

prie riebesnių mėsos patiekalų, ant grotelių keptų kepsnių ir

Lambrusco Grasparossa di Castelvetro DOC –

įvairiausių makaronų. Lambruskas taip pat labai gerai dera

sodriausio lambrusko apeliacija, esanti piečiau

su aštresniais patiekalais. Švelnaus skonio rožinį lambruską

Modenos miesto. Tai intensyvaus skonio raudonasis

patarčiau derinti su tuno kepsniu, ant grotelių keptomis jūros

putojantis vynas su galingu taninų užtaisu. Dominuoja slyvų, trešnių ir gervuogių aromatas.

gėrybėmis ar lašiša. •

LAMBRUSKO APELIACIJOS

Lambrusco Salamino di Sante Croce DOC – apeliacija, kurioje gaminamas ‘Salamino‘ vynuogių vynas sodrumu

EMILIJOS REDŽO PROVINCIJA:

nusileidžia tik ‘Grasparossos‘ vynui. Intensyvios spalvos

•

ir ryškaus raudonų bei tamsių uogų skonio.

Lambrusco Reggiano DOC – viena didžiausių apeliacijų, pagaminanti daugiau nei 9 mln. butelių per metus.

Straipsnis paruoštas į lambrusko gamybos regioną keliaujant

Vyno stilius varijuoja nuo visiškai sauso iki ypač saldaus. ‘Salamino‘ vynuogių vynas pasižymi gėliškiausiais

virtualiai su „Lambrusco Virtual Speedtasting®“, o už kelionės

kvapais.

organizavimą dėkojame Michelei Shah Srl.

REGGIO EMILIA 1

Colli di Scandiano e Canossa Lambrusco

Reggiano Lambrusco

Lambrusco Grasparossa di Castelvetro

Lambrusco di Modena

Lambrusco Salamino di Santa Croce

Lambrusco di Sorbara

Other wine regions Limits of Reggiano and Modena DOP

MODENA

Venice Piacenza Parma

Adriatic Sea

Bologna

Genoa Ligurian Sea

ITALY Rome

CORSICA Mediterranean Sea

Mirandola

2 Correggio

Santa 5 Croce Sorbara

Parma Reggio Emilia

6 Modena

Ferrara

4 EMILIA ROMAGNA

Scandiano Castelvetro

Bologna 0

Kilometres

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

LSA lietuviško vyno čempionatas 2020

2020 metų LSA lietuviško vyno čempionato nugalėtojai

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

LSA lietuviško vyno čempionatas 2020

GERIAUSI LIETUVIŠKI VYNUOGIŲ VYNAI IR MIDŪS Vynas

Saldumas

Apdovanojimas

Andriaus Diliauto „Frontenac Blanc, La Crescent ledo vynas“ 2019

Saldus

Geriausias lietuviškas saldus vynuogių vynas

Ernesto Aušvico „Solaris“ 2019

Sausas

Geriausias lietuviškas baltasis vynuogių vynas

Andriaus Diliauto „Frontenac Rose“ 2019

Sausas

Geriausias lietuviškas rožinis vynuogių vynas

Dainiaus Matulevičiaus „Regent“ 2019

Sausas

Geriausias lietuviškas raudonasis vynuogių vynas

Šušvės midus „Avietė“ 2019 (Erikas Augustinavičius)

Saldus

Geriausias lietuviškas midus

LIETUVIŠKAS BALTASIS VYNUOGIŲ VYNAS. MEDALIŲ LAIMĖTOJAI Vyno pavadinimas (vyndarys, vynuogės)

Tipas

Medalis

Ernesto Aušvico „Solaris“ 2019

Baltasis

Sidabro medalis

Andriaus Diliauto „Solaris, Muscaris, Siegerrebe, Jutrzenka“ 2019

Baltasis

Sidabro medalis

Ernesto Aušvico „Siegerrebe“ 2019

Baltasis

Sidabro medalis

Ernesto Aušvico “Felicia” 2019

Baltasis

Sidabro medalis

„Dainija“ Vynuogių vynas 2019 ('Solaris', Dainius Noreika)

Baltasis

Sidabro medalis

Dainiaus Matulevičiaus „Oranžinis“ 2019 (Solaris, Siegerriebe)

Baltasis

Sidabro medalis

Dainiaus Matulevičiaus „Oranžinis“ 2018 (Solaris)

Baltasis

Sidabro medalis

Evaldo Mikalajūno „Riviere“ 2019 (Selė, Solaris)

Baltasis

Bronzos medalis

Andriaus Diliauto „Adalmiina, Varduva, Brianna“ 2019

Baltasis

Bronzos medalis

Aliaus Ulevičiaus „SiegeSol“ 2019 (Siegerrebe, Solaris)

Baltasis

Bronzos medalis

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

LSA lietuviško vyno čempionatas 2020

Vyno pavadinimas (vyndarys, vynuogės)

Tipas

Medalis

Evaldo Mikalajūno „l’été“ 2019 (Solaris)

Baltasis

Bronzos medalis

Andriaus Diliauto „St. Pepin, La Crescent“ 2019

Baltasis

Bronzos medalis

Vido Skrinsko „Muskatas“ 2019

Baltasis

Bronzos medalis

Aringo Pačesiūno MASS 2019 (Muscaris, Adalmiina, Solaris, St. Pepin)

Baltasis

Bronzos medalis

Rasos Šoliūnės „Bianca“ 2018

Baltasis

Bronzos medalis

LIETUVIŠKAS ROŽINIS VYNUOGIŲ VYNAS. MEDALIŲ LAIMĖTOJAI Vyno pavadinimas (vyndarys, vynuogės)

Tipas

Medalis

Andriaus Diliauto „Frontenac Rose“ 2019

Rožinis

Sidabro medalis

Andriaus Diliauto „Juodupė Rose“ 2019

Rožinis

Bronzos medalis

Vido Skrinsko „Juodupė“ 2019

Rožinis

Bronzos medalis

Evaldo Mikalajūno „Les abeilles“ 2019 (Siegerrebe)

Rožinis

Bronzos medalis

Raimundo Valatkos „Lidija“ 2019

Rožinis

Bronzos medalis

LIETUVIŠKAS RAUDONASIS VYNUOGIŲ VYNAS. MEDALIŲ LAIMĖTOJAI

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

Vyno pavadinimas (vyndarys, vynuogės)

Tipas

Medalis

Dainiaus Matulevičiaus „Regent“ 2019

Raudonasis

Bronzos medalis

Ernesto Aušvico „Rondo“ 2018

Raudonasis

Bronzos medalis

Ernesto Aušvico „Pinot Noir“ 2019

Raudonasis

Bronzos medalis

Evaldo Mikalajūno „La mer“ 2019 (Marquette)

Raudonasis

Bronzos medalis

Dainiaus Matulevičiaus „Regent“ 2018

Raudonasis

Bronzos medalis

LSA lietuviško vyno čempionatas 2020

LIETUVIŠKAS SALDUS VYNUOGIŲ VYNAS. MEDALIŲ LAIMĖTOJAI Vyno pavadinimas (vyndarys, vynuogės)

Tipas

Medalis

Andriaus Diliauto „Frontenac Blanc, La Crescent ledo vynas“ 2019

Saldus

Sidabro medalis

Vaido Šalaševičiaus „Smakas“ 2019 (Dubysa)

Saldus

Bronzos medalis

Vaido Šalaševičiaus „Gaiva“ 2019 (Gailiūno Šasla)

Saldus

Bronzos medalis

LIETUVIŠKAS MIDUS. MEDALIŲ LAIMĖTOJAI Midaus pavadinimas (gamintojas)

Medalis

Šušvės midus „Avietė“ 2019 (Erikas Augustinavičius)

Aukso medalis

Šušvės midus „Tradicinis“ 2018 (Erikas Augustinavičius)

Aukso medalis

„Dainija“ Midus 2019 (Dainius Noreika)

Sidabro medalis

Pabariukų vyno namų „Čiobrelių midus“ 2017 (Artūras Kaminskas)

Sidabro medalis

Šušvės midus „Kunigaikščių“ 2019 (Erikas Augustinavičius)

Sidabro medalis

Šušvės midus „Agurkinis“ 2018 (Erikas Augustinavičius)

Sidabro medalis

„Dainija“ Midus 2018 (Dainius Noreika)

Sidabro medalis

Saulės midus su agrastais 2019 (Roma Mačienė)

Sidabro medalis

Kidulių krašto tradicinis midus 2017 (Tadas Vilkenis)

Sidabro medalis

Andriaus Diliauto „Rausvasis vaisių midus“ 2019

Bronzos medalis

Olgos Vilkelienės „Midus“ 2019

Bronzos medalis

Saulės midus su spanguolėmis (Roma Mačienė) 2019

Bronzos medalis

Saulės midus (Roma Mačienė) 2016

Bronzos medalis

Saulės midus (Roma Mačienė) 2008

Bronzos medalis

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

LSA lietuviško vyno čempionatas 2020

GERIAUSI LIETUVIŠKI VAISIŲ, UOGŲ, AUGALŲ VYNAI Pavadinimas

Saldumas

Apdovanojimas

Pabariukų vyno namų „Geltonųjų serbentų“ 2019 (Artūras Kaminskas)

Pusiau saldus, pusiau sausas

Geriausias lietuviškas baltųjų / raudonųjų serbentų vynas

Vido Skrinsko „Medžioklis“ 2019 (juodieji serbentai)

Pusiau saldus, pusiau sausas

Geriausias lietuviškas juodųjų serbentų vynas. Geriausias lietuviškas pusiau saldus, pusiau sausas vynas

Adomo Minevičiaus saldus geltonųjų slyvų vynas „Geltonkasė“ 2019

Saldus

Geriausias lietuviškas kitų uogų, vaisių, augalų vynas. Geriausias lietuviškas saldus vynas

Pauliaus E. Kovo mėtinis juodųjų serbentų vynas 2019

Sausas

Geriausias lietuviškas sausas vynas

Pabariukų vyno namų „Obuolių ledo vynas“ 2019 (Artūras Kaminskas)

Saldus

Geriausias lietuviškas obuolių vynas

Putojantis rabarbarų vynas „Roksala“ 2018 (Raimundas Nagelė)

Putojantis

Geriausias lietuviškas putojantis vynas

Memel wine „Svarainių vynas“ 2019

Pusiau saldus, pusiau sausas

Geriausias lietuviškas svarainių vynas

Dainiaus Matulevičiaus vyšnių vynas 2018

Pusiau saldus, pusiau sausas

Geriausias lietuviškas vyšnių vynas

Dainiaus Matulevičiaus vyšnių vynas 2019

Saldus

Geriausias lietuviškas vyšnių vynas

Kanapkos Vytauto „Nostalgija“ 2019 (avietės, spanguolės)

Pusiau saldus, pusiau sausas

Geriausias lietuviškas aviečių vynas

Memel wine „Aviečių vynas“ 2019

Geriausias lietuviškas aviečių vynas

Lietuviškas vaisių, uogų, augalų vynas. Sidabro ir bronzos medalių laimėtojai Kategorija (A->Z)

Pavadinimas

Saldumas

Medalis

Apdovanojimas

Aviečių vynas

Kanapkos Vytauto „Nostalgija“ 2019 (avietės, spanguolės)

Pusiau saldus, pusiau sausas

Bronzos medalis

Geriausias lietuviškas aviečių vynas

Aviečių vynas

Memel wine „Aviečių vynas“ 2019

Bronzos medalis

Geriausias lietuviškas aviečių vynas

Aviečių vynas

Kidulių krašto aviečių vynas 2019 (Juozas Vilkenis)

Pusiau saldus, pusiau sausas

Bronzos medalis

Aviečių vynas

Olgos Vilkelienės „Harmonija“ 2019 (avietės, arbatžolės)

Pusiau saldus, pusiau sausas

Bronzos medalis

Aviečių vynas

Sevos aviečių vynas 2019 (Seva Zaveckienė)

Putojantis

Bronzos medalis

Aviečių vynas

Ernesto Aušvico aviečių vynas 2019

Putojantis

Bronzos medalis

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

LSA lietuviško vyno čempionatas 2020

Kategorija (A->Z)

Pavadinimas

Saldumas

Medalis

Apdovanojimas

Baltųjų / raudonųjų serbentų vynas

Pabariukų vyno namų „Geltonųjų serbentų“ 2019 (Artūras Kaminskas)

Pusiau saldus, pusiau sausas

Sidabro medalis

Geriausias lietuviškas baltųjų / raudonųjų serbentų vynas

Baltųjų / raudonųjų serbentų vynas

Rasos Šoliūnės baltųjų serbentų vynas 2019

Pusiau saldus, pusiau sausas

Bronzos medalis

Baltųjų / raudonųjų serbentų vynas

Vido Skrinsko „Augustus“ 2019 (raudonieji serbentai)

Pusiau saldus, pusiau sausas

Bronzos medalis

Juodųjų serbentų vynas

Vido Skrinsko „Medžioklis“ 2019 (juodieji serbentai)

Pusiau saldus, pusiau sausas

Sidabro medalis

Geriausias lietuviškas juodųjų serbentų vynas. Geriausias lietuviškas pusiau saldus, pusiau sausas vynas

Juodųjų serbentų vynas

Rasos Šoliūnės juodųjų serbentų vynas 2019

Pusiau saldus, pusiau sausas

Sidabro medalis

Juodųjų serbentų vynas

Juozo Vilkenio juodųjų serbentų vynas 2018

Pusiau saldus, pusiau sausas

Bronzos medalis

Kitų uogų, vaisių, augalų vynas

Adomo Minevičiaus saldus geltonųjų slyvų vynas „Geltonkasė“ 2019

Saldus

Sidabro medalis

Geriausias lietuviškas kitų uogų, vaisių, augalų vynas. Geriausias lietuviškas saldus vynas

Kitų uogų, vaisių, augalų vynas

Vido Skrinsko „Žvėrūna“ 2019 (obuoliai, svarainiai)

Pusiau saldus, pusiau sausas

Sidabro medalis

Kitų uogų, vaisių, augalų vynas

Memel Wine „Agrastų vynas“ 2018

Pusiau saldus, pusiau sausas

Sidabro medalis

Kitų uogų, vaisių, augalų vynas

Kidulių krašto spanguolių vynas (Tadas Vilkenis) 2017

Saldus

Sidabro medalis

Kitų uogų, vaisių, augalų vynas

Pauliaus E. Kovo mėtinis juodųjų serbentų vynas 2019

Sausas

Sidabro medalis

Geriausias lietuviškas sausas vynas

Kitų uogų, vaisių, augalų vynas

Dainiaus Noreikos aronijų vynas „Dainija“ 2019

Pusiau saldus, pusiau sausas

Bronzos medalis

Kitų uogų, vaisių, augalų vynas

Memel Wine „Rožinis vaisių, uogų vynas“ 2019 (obuoliai, agrastai)

Sausas

Bronzos medalis

Kitų uogų, vaisių, augalų vynas

Naturalus granatų vynas „Voruta“ 2019 (MV Group Production)

Pusiau saldus, pusiau sausas

Bronzos medalis

Kitų uogų, vaisių, augalų vynas

Pauliaus E. Kovo obuolių vynas 2018

Pusiau saldus, pusiau sausas

Bronzos medalis

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

LSA lietuviško vyno čempionatas 2020

Kategorija (A->Z)

Pavadinimas

Saldumas

Medalis

Apdovanojimas

Kitų uogų, vaisių, augalų vynas

Vido Skrinsko „Jumbo“ 2019 (aktinidijos)

Putojantis

Bronzos medalis

Kitų uogų, vaisių, augalų vynas

Pauliaus E. Kovo „Erškėčių Oloroso“ 2018

Pusiau saldus, pusiau sausas

Bronzos medalis

Kitų uogų, vaisių, augalų vynas

Vaido Šalaševičiaus „Trijulė“ 2019 (vyšnios, j. serbetai, slyvos)

Pusiau saldus, pusiau sausas

Bronzos medalis

Kitų uogų, vaisių, augalų vynas

Memel Wine „Raudonasis uogų vynas“ 2019 (aronijos, juodieji serbentai)

Sausas

Bronzos medalis

Kitų uogų, vaisių, augalų vynas

Nijolės Narmontaitės pomidorų vynas 2019

Pusiau saldus, pusiau sausas

Bronzos medalis

Kitų uogų, vaisių, augalų vynas

Olgos Vilkelienės šermukšnių vynas 2019

Pusiau saldus, pusiau sausas

Bronzos medalis

Kitų uogų, vaisių, augalų vynas

Brandintas gervuogių vynas „Voruta“ Reserve 2018 (MV Group Production)

Pusiau saldus, pusiau sausas

Bronzos medalis

Kitų uogų, vaisių, augalų vynas

Juozo Vilkenio juodųjų uogų vynas 2017 (‘Ivanausko rastinukė’, šeivamedžio uogos, medus)

Bronzos medalis

Kriaušių vynas

Dainiaus Matulevičiaus kriaušių vynas 2019

Putojantis

Bronzos medalis

Obuolių vynas

Pabariukų vyno namų „Obuolių ledo vynas“ 2019 (Artūras Kaminskas)

Saldus

Sidabro medalis

Geriausias lietuviškas obuolių vynas

Obuolių vynas

Adomo Minevičiaus pusiau saldus obuolių vynas „Varlių šokis“ 2019

Pusiau saldus, pusiau sausas

Sidabro medalis

Obuolių vynas

Andriaus Diliauto obuolių ledo vynas 2019

Saldus

Sidabro medalis

Obuolių vynas

Mariaus ir Gintaro Samuolių „Malum“ (antaniniai obuoliai) 2017

Pusiau saldus, pusiau sausas

Bronzos medalis

Obuolių vynas

Dainiaus Noreikos obuolių vynas „Dainija“ 2019

Pusiau saldus, pusiau sausas

Bronzos medalis

Obuolių vynas

Ernesto Aušvico obuolių sidras 2016

Sausas

Bronzos medalis

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

LSA lietuviško vyno čempionatas 2020

Kategorija (A->Z)

Pavadinimas

Saldumas

Medalis

Apdovanojimas

Obuolių vynas

Akrato vynas „Uošvynukas“ 2019 (Robertas Katilius, obuoliai)

Pusiau saldus, pusiau sausas

Bronzos medalis

Rabarbarų vynas

Putojantis rabarbarų vynas „Roksala“ 2018 (Raimundas Nagelė)

Putojantis

Sidabro medalis

Geriausias lietuviškas putojantis vynas

Rabarbarų vynas

Natūralus rabarbarų vynas „Voruta“ 2019 (MV Group Production)

Pusiau saldus, pusiau sausas

Sidabro medalis

Svarainių vynas

Memel wine „Svarainių vynas“ 2019

Pusiau saldus, pusiau sausas

Bronzos medalis

Geriausias lietuviškas svarainių vynas

Svarainių vynas

Kidulių krašto svarainių vynas 2018 (Tadas Vilkenis)

Pusiau saldus, pusiau sausas

Bronzos medalis

Svarainių vynas

Brandintas svarainių vynas „Voruta“ 2018

Pusiau saldus, pusiau sausas

Bronzos medalis

Vyšnių vynas

Dainiaus Matulevičiaus vyšnių vynas 2018

Pusiau saldus, pusiau sausas

Sidabro medalis

Geriausias lietuviškas vyšnių vynas

Vyšnių vynas

Dainiaus Matulevičiaus vyšnių vynas 2019

Saldus

Sidabro medalis

Geriausias lietuviškas vyšnių vynas

Vyšnių vynas

Ernesto Aušvico vyšnių vynas 2019

Saldus

Sidabro medalis

Vyšnių vynas

Kanapkos Vytauto „Grafienės auskarai“ (vyšnios)

Pusiau saldus, pusiau sausas

Sidabro medalis

Vyšnių vynas

Nijolės Narmontaitės vyšnių vynas 2019

Pusiau saldus, pusiau sausas

Bronzos medalis

Vyšnių vynas

Vaido Šalaševičiaus “Veronika” 2018 (vyšnios) sausas

Bronzos medalis

Vyšnių vynas

Sevos vyšnių vynas 2019 (Seva Zaveckienė)

Pusiau saldus, pusiau sausas

Bronzos medalis

Vyšnių vynas

Indučių vyšnių vynas 2018 (Alvydas Kunavičius)

Pusiau saldus, pusiau sausas

Bronzos medalis

Vyšnių vynas

Kidulių krašto vyšnių vynas 2017 (Tadas Vilkenis)

Sausas

Bronzos medalis

Pusiau saldus, pusiau

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

2020 m. Lietuvos someljė čempionatas

Atsakymai į testo klausimus 13 puslapyje DENOMINACIJA PAVEIKSLĖLYJE NUO 2020 M. NAUDOJAMA

PAŽYMĖKITE, KURIAME ATITINKAMOS UPĖS KRANTE

ŽYMĖTI VYNUI SU NEDIDELIU SULFITŲ KIEKIU.

YRA APELIACIJA IR ĮRAŠYKITE TRŪKSTAMĄ UPĘ AR REGIONĄ (18 TAŠKŲ) APELIACIJA

REGIONAS

UPĖ

DEŠINYSIS

KAIRYSIS

Margaux

Bordo

Žirona

Pomerol

Bordo

Dordonė

Pommard

Burgundija

Soana

Hermitage

Rona

Pouilly Fume

Luara

Sancere

Loire

Luara

Wachau

Žemutinė Austrija (Vachau)

Dunojus

Rioja Alavesa

Riocha

Ebras

Vaudesir

Burgundija (Šabli)

Sereinė

„FLEUR DE MIRAVAL“ YRA BRADO PITTO IŠLEISTAS ROŽINIS ŠAMPANAS. SUPORUOKITE GĖRIMĄ SU PAGRINDINE ŽALIAVA (7 TAŠKAI) Gėrimas: Raisija – agavos Rakija – slyvos Sakė – ryžiai Čača – vynuogės Krupnikas – medus Kasis – juodieji serbentai Kačiasa – cukranendrės

VYNO ŽURNALAS – 2020 – GRUODIS

X X

Žurnalo autoriai

Arūnas Starkus Vynas 360° nuo 2002: „Vyno klubas“, „Vyno dienos“, Lietuvos someljė asociacija ir ASI, „Vyno žurnalas“ ir FIJEV, WSET ir Vyno magistrų institutas, Lietuvos someljė mokykla bei kursai Baltarusijoje, Armėnijoje, „Wine in Moderation“, „Wine + Dessert“ ir t. t.

Rasa Starkus Vyno ekspertė, „Vyno klubo“ direktorė, Lietovos someljė mokyklos dėstytoja, prancūziškos kultūros Lietuvoje puoselėtoja, knygų apie vyną vertėja ir redaktorė. „Labiau mėgstu kokybę nei kiekį. Dievinu gerą vyną, kavą, muziką ir animaciją“.

2020

Petras Jarašūnas Vyno ekspertas nuo 2010-ųjų. Dirba „Vyno klube“ (2009 m. gavo WSET III lygio sertifikatą). Lietuvos Someljė mokykloje dėsto paskaitas apie vyną, sakę, kavą, vandenį, kokteilius ir sūrį. Gastronominės kultūros entuziastas.

NR. 38 gruodis

VYNO IR KITŲ GĖRIMŲ PROFESIONALAMS

w w w.v ynozurnalas.lt N r. 38. Leidžiamas nuo 2005 m. gegužės mėn. K itas numer is bus išleistas 2021 m. gegužės mėn. K asdien apie v yną sk ait yk ite w w w.v ynozurnalas.lt El. paštas: info@v ynozurnalas.lt Adresas: Stumbrų g. 15 Vilnius, LT-08101

Aušra Šimonėlienė

Dariuš Miler

Asta Žūkaitė

Kauno kolegijos docentė, fermentuotų gėrimų gamybos ekspertė, verslo konsultantė. „Jau daugelį metų gilinuosi į vyno, alaus ir kitų fermentuotų gėrimų gamybos technologiją, mokslinius tyrimus, inovacijas bei tendencijas. Lietuvoje turime puikios vietinės augalinės žaliavos (uogų, vaisių), yra entuziazmo kupinų žmonių, todėl labai tikiu smulkiojo verslo ateitimi šalyje.“

Vyno magistrų instituto studentas. Hedonistas. Frankofilas. „Skaniausias vynas – neragautas.“

Vynininkų ir sūrininkų mylėtoja, jų produktų ragautoja ir kalbos puoselėtoja. „Jaučiuosi privilegijuota, galėdama viena pirmųjų perskaityti naujausią „Vyno žurnalo“ numerį. Nudžiugau, kad 2004-ieji buvo geri metai barolui, o maniškis, neabejoju, dar ir teisingai laikomas.“

Linas Starkus Agavų distiliatų žinovas, tekilos ir meskalio ambasadorius. Tekilos ambasados Lietuvoje įkūrėjas.

V Y R . R E D A K TO R I U S Arūnas Star k us tel. 8 698 34 297 starkus@v ynozurnalas.lt D I Z A I N E R I S I R M A K E T U OTO J A S Tadas Š aučiulis F OTO G R A F I J O S I R Ž Ė M Ė L A P I A I Vygantas Starkus, Vygintas Skaraitis, Asta Žūkaitė, Dariuš Miler, Arūnas Starkus, Dainius Labutis, Dainius Matulevičius, Česlava Deinarovič, Kauno kolegija, Aušra Šimonėlienė, Consorzio Tutela Lambrusco, Raimundas Nagelė, www.vinsvaldeloire.fr, Eric Rodez, Egly-Ouriet, www.langhevini.it, Baltic Wine List Awards, Aidas Šemežys, Inesa Semionova, Linas Starkus, Lietuvos vyndarių asociacija, Lietuvos vynuogininkų asociacija, Lietuvos nacionalinės vyndarių asociacija, Domaine Baumard, Meranovo Estate, Elvio Cogno, Feudi di San Gregorio, Argyros estate Assyrtiko, Natenadze Wine cellar, Venturini Baldini. K A L B O S R E D A K TO R Ė Asta Žūk aitė asta@v ynozurnalas.lt AU TO R I A I Petras Jarašūnas, Arūnas Star k us, R asa Star k us, Dar iuš M iler, Aidas Š emež ys, Linas Star k us, Asta Žūk aitė, Edvinas Gur inas, Aušra Šimonėlienė, Daiva M umgaudienė VIRŠELIO AUTORIUS Tadas Š aučiulis

Daiva Mumgaudienė Vyno ekspertė, 10 metų dirbanti „Vyno klube“. „Nesustoti, ieškoti, keliauti, atrasti, norėti antro gurkšnio bei siekti jaudinančių potyrių ragaujant vyną. Niekuomet neatsisakyti šampano taurės... taip ir gyvenu.“

Edvinas Gurinas „Vyno klubo“ konsultantas, vyno spėjimo varžybų „Nosis“ organizatorius. „Per šį, kiek ilgesnį nei metų laikotarpį įgijau iki tol neturėtos patirties, tačiau netekau irgi nemažai – galimybės aklai paragauti keturiasdešimt penkių vynų...“

Aidas Šemežys IT konsultantas. Kompiuterių mokslo, klasikinės gitaros, dviračių sporto, kelionių entuziastas, besidomintis vyno ir maisto kultūra. „Prieš 7 metus, važiuodamas iš pietinės Ronos slėnio į Toskaną, užklydau į Pjemontą nakvynei ir įsimylėjau šį kraštą.“ Ieško autentiškų partirčių su www.localvibes.eu.

LEIDĖJA VšĮ „Vyno dienos“ ISSN 1822-2153 P L AT I N I M A S I R N E A L K O H O L I O R E K L A M A info@v ynozurnalas.lt, tel. (8 5) 215 94 39 S PAU D A AB „Spauda“ TIRAŽAS 1 500 egz. R edakcija už rek lamos tur inį neatsako. Perspausdinti k ur į nors straipsnį, paveikslą ar nuotrauk ą galima tik gavus rašyti nį redakcijos sutik imą.

Nealkoholinis vynas? Ne, mineralinis vanduo iĹĄ Bordo.

PLATINTOJAS: