Page 1


3

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


4

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


redaktoriaus žodis

5

Redaktoriaus žodis

P

irmą kartą „Vyno žurnalo“ viršelis pajuodavo 2014-aisiais, kai Rusija užgrobė Krymą. Juodų dažų prireikė ir šio

Todėl nuo kitų metų mūsų žurnalas vyno mėgėjams nebebus prieinamas. Neįsivaizduoju, kaip NTAKD tarnautojai nagrinės

numerio viršeliui, kai mūsų šalies valdžia nusprendė pasikėsinti į

kiekvieną straipsnį ir aiškinsis, ar perskaičius „2015-aisiais

vynininkų žodį lietuvių kalba.

„Château Saint Cosme“ pagamino geriausią šio šimtmečio vyną“

LR Seimui uždraudus alkoholio reklamą, o Narkotikų, tabako

vartotojui kyla noras įsigyti ar vartoti vyną. Aišku, kad kyla, aišku,

ir alkoholio kontrolės departamentui (NTAKD) – už Akoholio

kad norės įsigyti, pasidėti į kolekciją, o vieną butelį paragauti iš

kontrolės įstatymo pažeidimus baudžiančiai institucijai –

karto, nes juk įdomu, kokio skonio yra „šimtmečio vynas“! O iš

taip išplėtus reklamos apibrėžimą: „[Reklama laikoma, kai]

tokio pirkinio komercinės, ūkinės ir drauge finansinės naudos

skleidžiama informacija yra susijusi su įmonių komercine, ūkine

turės visa vertės grandinė nuo vyndario iki parduotuvės.

bei finansine veikla ir skatina įsigyti ir (ar) vartoti alkoholio

Tačiau iš eterio neišnyksime. Toliau rašysime tik vyno

produktus“, daugelis straipsnių apie Lietuvoje parduodamą vyną

profesionalams skirtus tekstus. Prieš užsukdami į

gali būti lengvai interpretuojami kaip reklama.

www.vynozurnalas.lt arba atsiversdami visai juodą 34-ą „Vyno žurnalo“ numerį 2018 m. pavasarį pagalvokite, ar turite tam teisę. Nuoširdžiai susirūpinęs Arūnas Starkus, redaktorius

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


6

RASK SAVO

VYNĄ

VYNO DIENOS

2018

Gegužės 4-5 d. LITEXPO, Vilnius www.vynodienos.lt VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


turinys

7

turinys įvykiai ir naujienos 8 psl.

įvykiai ir naujienos

8 psl.

„Vyno klubas“ visus 2018-uosius švęs penkioliktąjį gimtadienį

vynas ir vyno regionai 12 psl.

Ekologiško itališko vyno keliais. Giedrius Lazutka

18 psl.

Portugalija, apie kurią laikas žinoti. Miglė Pundinienė

37 psl.

„Ruché“ – norintiems daugiau raudonojo vyno atspalvių. Arūnas Starkus

38 psl.

Per keturias saldžias komunas automobiliu. Arūnas Starkus

44 psl.

„G. D. VAJR“ iš Barolo

47 psl.

Le Clos šampanai. Juozas Kabašinskas

69 psl.

Pedantų košmaras – Portas. Dariuš Miler

78 psl.

Armėnijos vyndarystė: nuo molinių indų iki moderniausių technologijų.

Andriaus Pagojaus pasakojimą užrašė Justina Gedgaudaitė

2017 m. vyno ir desertų derinių čempionatas 25 psl.

Čempionato rezultatai

33 psl.

„Vynas+desertas 2017” ant podiumo. Alesia Mačiulis

lietuviai vyndariai: 10 psl.

„Gintaro Sino“ vyno evoliucijos scenarijus: 4 epizodas. MĖLYNĖS. Arūnas Starkus

vyno kultūra, ekonomika ir mokslas 16 psl. Martynas Pravilonis lieka nenugalimas Lietuvoje ir Baltijos šalyse 17 psl. Atvirasis Lietuvos someljė čempionatas „Taittinger Grand Prix 2017“ 40 psl.

Nelaimės vynuogynuose: šalnos ir gaisrai 2017 metais. Martynas Pravilonis

45 psl.

Testas: ar išmanau apie ekologišką vyną

56 psl.

Europos ir Afrikos someljė čempionas – latvis Raimondas Tomsonas

58 psl.

Raimondas Tomsonas. Naujas galimybes stengiuosi išnaudoti 110 proc.

60 psl.

Piotr. Pietras. Tu negali tiesiog iš niekur nieko ateiti ir tikėtis laimėti…

63 psl.

6 eurus kainuojančio vyno butelio kainos struktūra.

64 psl.

Vyno parodos. Rasa Starkus

66 psl.

Maratonai vyno mėgėjams. Arūnas Starkus

68 psl.

Vyno dienos 2017

72 psl.

Kas paspaudė mygtuką, arba Alkoholio kontrolės įstatymo

pataisų priėmimo istorija. Petras Jarašūnas

76 psl.

„Wine in Moderation“ – būdas kitaip kovoti su alkoholio keliamomis problemomis

ne tik vynas 52 psl.

Kas vizgina uodegą vynuogyne. Rasa Starkus

2017 m. Lietuvos vyno čempionatas 80 psl.

Čempionato rezultatai

Kitas žurnalo numeris bus išleistas 2018 m. gegužės mėn.

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


8

įvykiai ir naujienos

„Vyno klubas“ visus 2018-uosius švęs penkioliktąjį gimtadienį 2002 m. lapkričio 28 d. įregistruota UAB „Naminė pelėda“ po trijų mėnesių tapo „Vyno klubu“ – reiškiniu, kurio įtaką šalies vyno kultūrai sunku pervertinti. Rasa ir Arūnas Starkai per 15 metų užpildė visas tuščias vyno verslo eilutes.

2003 m. – pirmoji specializuota vyno parduotuvė ir pirmosios viešos degustacijos bei paskaitos – būsimosios Lietuvos someljė mokyklos užuomazgos. Tais pačiais metais buvo surengta Bordo vyno savaitė – būsimųjų „Vyno dienų“ pirmtakė. 2004 m. – vyno importo ir platinimo restoranams pradžia. Šiandien įmonė dirba su Lietuvoje didžiausiu būriu įdomių, retų ir išskirtinių vyno gamintojų.

čempionatas „Vynas + desertas“, kuriuo ugdoma vyno ir desertų derinimo kultūra, skatinamos lietuviško deserto paieškos. 2012 m. – prekyba pirmojo licencijuoto lietuvių vyndario Česlovo Ramoškos vynu. Padėjome vartotojams patikėti mūsų šalies vyndarių galimybėmis. 2016 m. – pagalba redaguojant knygą „Vynas lengvai“ („Wine Folly“, išleido „Vaga“); 2017 m. – „Wine in Moderation“ – didžiausios tarptautinės

2005 m. – pirmasis „Vyno žurnalo“ numeris.

asociacijos, siekiančios didinti socialinę alkoholio verslo

2005 m. – pirmosios „Vyno dienos“ Šiuolaikinio meno centre.

atsakomybę – narys, nacionalinis koordinatorius.

2015 metais paroda persikėlė į parodų ir kongresų centrą

Per penkiolika metų iš „Vyno klubo“ po Lietuvą pasklido

„Litexpo“. Tai didžiausias ir kasmet augantis vyno renginys

dešimtys čia profesionalumo įgijusių vyno ekspertų, someljė,

Baltijos šalyse.

kurie įsteigė sėkmingus restoranų, barų, renginių verslus, dirba

2005 m. – Lietuvos someljė asociacijos steigimas, siekiant populiarinti Lietuvoje someljė profesiją. Pirmoji asociacijos prezidentė – Rasa Starkus, nuo 2007 iki 2015 m. – Arūnas Starkus. 2005 m. – išankstinė (en primeur) Bordo vyno prekyba. Lietuvoje tampa prieinamas pirmasis investavimo į vyną būdas. 2006 m. – Lietuvos someljė mokyklos atidarymas. Šiandien tai vienintelė mokymo įstaiga, rengianti Tarptautinės someljė asociacijos (ASI) reikalavimus atitinkančius someljė, teikianti vyno mokslų standartus pasaulyje nustatančios mokymo įstaigos „Wine & Spirit Education Trust“ kursus anglų bei rusų kalbomis Lietuvoje ir Baltarusijoje, „Whisky ambasador“ kursus. 2008 m. – „Vyno enciklopedijos“ (išleido „Alma littera“) vertimo į lietuvių kalbą organizavimas ir profesinis redagavimas. 2010 m. – pirmasis pasaulyje vyno ir desertų derinių

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS

vadovaujamą ir atsakingą darbą vyno platinimo kompanijose ar geriausiuose šalies viešbučiuose ir restoranuose. Tūkstančiai žmonių (apie 15 tūkst. unikalių lankytojų, 45 tūkst. vizitų) apsilankė „Vyno dienose“, daugiau nei tūkstantis žmonių baigė profesines someljė studijas arba praturtino savo, kaip vyno mėgėjo, gyvenimą. „Turėdami tiek draugų, jaučiamės labai gerai, todėl visus 2018-uosius metus švęsime, – šypsosi vyndarius, mėgėjus ir ekspertus vienijančio klubo direktorė Rasa Starkus. – Kiekvieną mėnesį sulauksime žymiausių vyndarių vizitų, žiūrėsime filmus, klausysimės paskaitų ir eisime į restoranus. Tuo labiau kad mūsų gimtadienis sutampa su Lietuvos šimtmečiu, todėl pirmieji renginiai bus skirti būtent šiam jubiliejui. Lankykitės mūsų interneto svetainėje www.vynoklubas.lt, užsukite į parduotuves Vilniuje ar Klaipėdoje ir skaitykite laiškus – laukia įdomūs metai.“


įvykiai ir naujienos

9

Naujienos „Studio 52“ – naujas restoranas Klaipėdoje Vaizdingoje Danės upės pakrantėje įsikūręs restoranas orientuojasi į modernią europietišką virtuvę. Stiprioji šios virtuvės pusė – puikūs mėsos ir šviežios žuvies patiekalai bei prie jų parinktas vynas. Tai vienintelė vieta Klaipėdoje, kur galima paragauti kepsnių iš sausai brandintos mėsos. Maisto meniu ir vynraštis keičiamas kas tris mėnesius. Darbo laikas:  I–III,VII 12:00–22:00 IV–VI 12:00–24:00 Skambinkite tel. 8 686 46727.

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


10

„Gintaro Sino“ vyno evoliucijos scenarijus: 4 epizodas. MĖLYNĖS Arūnas Starkus

Gintarą Sinkų žinome, kaip darantį puikų (1) sausą, (2) pusiau saldų iš įvairiausių vaisių ir uogų bei (3) ledo vyną iš obuolių. Kevirtojo epizodo – mėlynių – teko palaukti. Nes padaryti šį vyną užtrunka. Su Gintaru Sinkumi apie mėlynes kalbėjome praeitą rudenį, šį pavasarį vyną vis dar ragavome iš ąžuolo statinių. Svarstėme, kaip išsaugoti aromato kompleksiškumą ir uogų vynui nebūdingą, bet tokią patrauklią tankią tekstūrą burnoje. Kelis mėnesius laukėme, kol vynas „susitupės“ butelyje ir vėl gausime paragauti.

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


11

P

irmoji patirtis Lietuvoje darant vyną, brandintą naujose ąžuolo statinaitėse, ir pirmieji ragautojų atsiliepimai: Patyręs vyno mėgėjas Vaidas P.: „Vynas toks savotiškas, iš pradžių neįmanoma buvo pasakyti, kad tai ne vynuogių vynas, bet kai pabuvo taurėje, išlindo aiškūs vaisiai. Antrą dieną vėl pasikeitė – atrodė kaip koks nejaunas Apulijos vynas. Trečią dieną mėlynių vynas pasidarė panašus į kadaise mano gertą „Alicante“ iš Toskanos.“ Žmonės viešoje degustacijoje, pirmą kartą bandantys apibūdinti vyną: „Egzotiškas, kvepia indiškais prieskoniais, sunku iš karto atpažinti, kokios uogos. Švelnus, gana svarus burnoje, nerūgštus.“ Someljė Martynas Pravilonis: „Vyną būtina dekantuoti. Kai degustacijojs pabaigoje po pusantros valandos iš dekanterio išpyliau paskutinius lašus, jame ąžuolo prieskonius jau stelbė uogos, mėlynės. Rimtas, sausas lietuviškas vynas.“

Mėlynės nedažnai vieši Lietuvos vyninėse: brangi žaliava, miško uogos ne visada uždera. Gaminant mėlynių vyną iškyla tam tikrų netikėtumų – jos, skirtingai nuo kitų uogų, fermentuojasi nenoriai, jautriai reaguoja į temperatūros svyravimus, gana sunkiai atiduoda sultis. Tačiau polifenolių, tarp jų ir vyno tekstūrą kuriančių taninų, kiekiu šios uogos kone dvigubai lenkia vynuoges. Todėl iš Lietuvos uogų jos bene geriausiai tinka brandinti ąžuolo statinėse, nes daugelį kitų ąžuolas tiesiog užgožia. Brandinimas suteikia vynui aromatų kompleksiškumo, saldžių prieskonių aromatų, ilgaamžiškumo. Kaip matome iš atsiliepimų, jis sulėtina vyno gėrimą, nes vynui reikia duoti šiek tiek laiko, kad atsiskleistų visi skonio niuansai. Išpilstant į butelius mėlynių vynas yra nefiltruojamas, siekiant neprarasti nė vieno skonio, todėl vynui bręstant butelyje gali atsirasti nuosėdų. Gamybos požiūriu brandinimas naujose ąžuolo statinėse – brangus ir meistriškumo reikalaujantis procesas. Tačiau, kaip sako pats Gintaras Sinkus, „mėlynių augimo sąlygos, jų ekologiškumas, spalva ir vyno vyniškumas atperka visus sunkumus: vynas sodrus, pilnas, švelnėjantis taurėje. Mėlynės – nuostabios uogos, iš kurių galime gaminti puikų vyną, ir ateityje, manau, tai pripažins net didžiausi skeptikai, ir ne tik Lietuvoje.“

5-asis epizodas: grįžimas prie lietuviškų šaknų – natūralios fermentacijos midus, pagamintas iš Aukštaitijos baltojo medaus ir uogų sulčių. Saldus, harmoningas, švelniai putojantis burnoje (!).

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


12

Italija

San Gimignano apylinkės, Toskana

Ekologiško itališko vyno keliais Giedrius Lazutka Ciao, bella! – sušunka virtuvės šefo kostiumu apsivilkęs vyras pro šalį einančiai damai ir pakviečia užeiti į vidų. Viešnia nusišypso ir paprašo taurės brunelo. Atmosfera lyg Italijoje – muzika, kvapai, spalvos. Tačiau aplinkinių azijiečių akys primena, kad esu Singapūre. Tokia eilinė diena darbe.

l Šimtametis vynmedis, „Biondi-Santi“ vyninė, Montalčinas VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


Italija

S

ingapūras – kosmopolitinis didmiestis, kuriame yra per 10

atkimštas ryškus, šiltas, kvepiantis dūmu ir oda „Pinot Noir“. De-

tūkst. restoranų, todėl daugelio žmonių mėgstamiausias

sertui – šiek tiek rūgšties pristigęs saldusis „Reciotto di Soave“, o

užsiėmimas – lankytis juose. Populiariausi tarp jų – prancūzų

pabaigai – vyndario gaminta grapa. Kaip teigė jis pats, kiekvieno

ir italų. Nenuostabu, kad tarp vyno gurmanų būtent šių šalių

vyndario ryto ritualas yra išgerti kelis lašus grapos, kad vidinis

vynas yra labiausiai vertinamas. Barolas, barbareskas, brunelas,

variklis užsikurtų. Nurijęs paskutinį kąsnį supratau, kad vynai iš

supertoskana – apie šiuos vynus dažnas svečias žino vos ne

Soavės puikiai dera prie maisto.

daugiau už tave: vieni kolekcionuoja, kiti puikuojasi, treti tiesiog

Su plačiomis šypsenomis ir pilnais pilvais patraukėme

mėgaujasi kokybiško vyno taure. Kyla ir susidomėjimo ekologiš-

link Trenjano (Tregnano) miestelio, kuriame įsikūrusi galingus

ku vynu banga. Norėdamas kuo daugiau sužinoti apie ekologinę

ekologiškus raudonuosius vynus gaminanti vyninė „Garbole“.

vyndarystę, gavęs kvietimą, prisijungiau prie kitų Singapūro

Aplink daug meno, kadangi vyndarys nuo muzikos pasuko link

someljė ir išvykau į Italiją lankyti vyndarių.

vyndarystės. Iš vietinių vynuogių pagamintas mišinys „Heleto

Pradėjome nuo Veneto regiono, Soavės miestelio. Kadangi

Rosso“ bei šešerius metus brandinta amaronė tikrai nustebino.

buvo ankstyvas pavasaris, ant aplinkinių kalvų bolavo vyšnios ir

Bet labiausiai pakerėjo 20 metų kurtas vynas „Hurlo“. Tai bene

kiti vaismedžiai. Bundančios gamtos gaivumas, šilta pavasario

maloniausias raudonasis vynas, kokį teko ragauti iki šiol. Įspūdis

saulė bei paukščių čiulbesys trumpam nubloškė į gimtąją

stiprėjo sulig kiekvienu vyno lašu. Pagaminama vos 2 tūkst.

Lietuvą, kurioje nebuvau daugiau nei metus. Prie „Sandro De

butelių. Vienos galingiausių pasaulio valstybių vadovas kasmet

Bruno“ vyninės vartų pasitiko svetingi šeimininkai, gaminantys

perka kelis butelius šio vyno. Pasak vyndario Ettore’s, pagaminti

tik ekologišką vyną. Viskas aplink žalia ir gyvybinga. Patraukėme

gerą vyną yra didelis darbas, kadangi jame yra 80 proc. vandens,

tiesiai į vyno rūsio degustacinę salę. Tuoj pat buvo užkurtas

14 proc. alkoholio ir tik 6 proc. nulemia kokybę.

židinys bei pripildytos vyno taurės. Pradėjome nuo putojančio,

13

Kita stotelė – Lombardijos regionas, Frančiakortos miestelis.

pagaminto tradiciniu būdu iš vietinių vynuogių ‘Durello‘. Labai

Tuo pačiu pavadinimu vadinamas ir tradiciniu šampano būdu

sodrus ir gaivus, kvepiantis sviestiniais sausainiais bei vanile,

gaminamas putojantis vynas, kilęs būtent iš šios teritorijos.

puikiai derantis prie vytinto kumpio. Prie spagečių su ančiuviais

„Barone Pizzini“ – pirmoji ekologinė putojančio vyno gamintoja

buvo atidarytas soavė, kurio vynuogės auga vulkaninėje Koli

regione. Čia ypatingas dėmesys skiriamas aplinkai bei vyno

Skalidžerų (Colli Scaligeri) dirvoje. Kitas vynas – metus brandin-

kokybei. Savininkas Silvano be galo didžiuojasi tuo, ką daro. Ir

tas soavė iš Superiore teritorijos, kvepiantis medumi, karamele,

ne be reikalo. Tarp šešių skirtingų stilių bei išskirtinės kokybės

su itin ryškia mineralų nata, – buvo patiektas su židinyje kepta

vynų labiausiai vertas paminėti yra rožinis, kuris „International

tradicine polenta ir kiauliena. Prie jautienos didkepsnio buvo

Wine Challenge 2012“ apdovanojimuose buvo pripažintas

l San Džiminjano apylinkės, Toskana VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


14

Italija

geriausiu ekologišku vynu pasaulyje. Degustacinę salę greitai

jo gaminto natūraliojo vyno (Orange wine1). Priešingai nei

užpildė citrusinių vaisių, kriaušių, obuolių, prieskonių bei riešutų

dauguma natūraliųjų vynų, šis neturėjo oksiduotam vynui

aromatai. Vyndarys taip pat gamina vyną Toskanos regione. Iš

būdingų savybių. Vynas buvo skaidrios gintaro spalvos, aiškaus

vietinių vynuogių ‘Verdicchio di Jesi‘ bei ‘Sangiovese‘ gaminami

džiovintų obuolių, medaus ir juodos duonos kvapo. Iš lig šiol

itin elegantiški vynai.

ragautų natūraliųjų vynų pastarasis pasirodė suprantamiausias

Kitas laukiamas šios kelionės etapas buvo aplankyti

ir tikrai turėtų pasisekimą tarp vyno mėgėjų. Paklausiau, kodėl

Pjemonto regioną. Barbaresko miestelyje įsikūrusi nedidelė

jis negamina šio vyno plačiajai visuomenei. „Užbadys pirštais

vyninė „Adriano Marco e Vittorio“. Nors neturintys ekologinės

kolegos barolo gamintojai,“ – atsakė jis ir nusijuokė.

vyndarystės sertifikato, broliai vyndariai laikosi jos principų.

Patraukėme link bene labiausiai žinomo Italijos regiono –

Degustaciją pradėjome jaukioje namų aplinkoje. Stalas lūžo nuo

Toskanos. Čia gaminami vieni žymiausių vynų. Meilės istorijų

tradicinių patiekalų – vietinio saliamio, virto ėrienos kumpio,

ir legendų pritvinkusios viduramžiškų miestelių sienos, vynuo-

omleto su daržovėmis bei raviolių su mėsa. Pradžiai – sausas bei

gynais ir alyvmedžių giraitėmis apsodintos kalvos bei beveik

gaivus „Moscato“. Vėliau ragavome „Basarico Langhe Sauvignon

visus metus šildanti saulė vilioja turistus iš viso pasaulio. Kjančio

Blanc“ – puikaus balanso bei rūgšties, šviežios žalumos ir baltųjų

subregione aplankėme vyninę „Cecchi“, kurioje naudojama

pipirų kvapo vyną. „Barbera d’Alba Superiore“ – vidutinio svaru-

mažiau trąšų ir sulfitų, nei leidžiama gaminant ekologišką vyną.

mo raudonasis, kuriame pynėsi tamsios uogos su prieskoniais.

Nesertifikuoti, bet mylintys gamtą. „Vernaccia di San Gimignano“

„Barbaresco Basarin 2013“ – jaunas ir veržlus, dominavo trešnės,

vyne dominavo prinokusių kaulavaisių, gėlių ir citrusinių vaisių

mėlynės ir saldymedis. „Barbaresco Basarin Riserva 2009“ –

aromatas su pomidorų lapų ir žalumos natomis. „Chianti Riserva“

subrendęs, švelnių taninų kūrinys, taurę pripildantis miško uogų

ir „Chianti Classico“ – raudonų vyšnių ir aviečių kvapo, švelnių

džemo, kedro riešutų, šokolado, vanilės bei cinamono aromatų.

taninų bei gaivios rūgšties kupini vynai. Tvirtesnės struktūros

Malonią viešnagę užbaigėme ragaudami naminę grapos traukti-

vyne „Chianti Classico Riserva“ dominavo juodų vyšnių bei

nę su baltaisiais trumais.

vanilės aromatas. „Vino Nobile di Montepulciano“ – tamsios

Per kalvas pajudėjome link kito žymaus miestelio – Barolo.

uogos, prieskoniai, gvazdikėliai ir cinamonas. Maremos apylin-

Čia sutikome kuklų, plačiai besišypsantį vyndarį Giacomą

kėse aplankėme tai pačiai šeimai priklausančią vyninę „Val delle

Fenocchio. Jis tuoj pat susodino mus į savo automobilį ir

Rose“. Joje gaminami skirtingi tvirtesnės struktūros mišiniai iš

parodė Barolo apylinkes. Šį kartą degustacija vyko neįprastai.

‘Sangiovese‘, ‘Cabernet Sauvignon‘, ‘Merlot‘ bei kitų vynuogių. Po

Vyną ragavome tiesiai iš milžiniškų statinių. Vieni vynai buvo

degustacijų viešnagę užbaigėme pikniku ant kalvos su vyndariu,

dar tik įpusėję bręsti, kitus jau ruošėsi išpilstyti į butelius.

stebėdami saulėlydį Tirėnų jūroje ir siurbčiodami itin gaivų ir

Buvo labai įdomu pajusti to paties vynuogyno skirtingų metų

gėlišką vyną iš ‘Vermentino‘ vynuogių.

barolo evoliuciją. Tęsti degustacijos buvome pakviesti į namus.

Dviejų savaičių viešnagę vainikavo apsilankymas Montalčino

Vyndarys, matydamas mūsų susidomėjimo kupinas akis, traukė

(Montalcino) apylinkėse. Nekantriai laukiau susitikimo su „Brune-

vieną butelį po kito. „Arneis“, „Dolcetto“ ir „Barbera“ pasirodė

llo di Montalcino“ vyno pradininkais legendiniais „Biondi-Santi“.

ne ką prasčiau. Galiausiai vyndarys nedrąsiai pasiūlė paragauti

Neretam vyno srityje dirbančiam žmogui jie yra vyno pasaulio žvaigždės. Aukštų medžių alėja artėjome prie vijokliais apaugusio seno dvaro. Apniukęs dangus ir tyla aplink priminė siaubo filmo atmosferą, kurią išsklaidė iš dvaro išėjusi jauna mergina. Pasivaikščioję po teritoriją patraukėme ragauti vyno. Šioje vyninėje produkcija griežtai kontroliuojama, siekiant išlaikyti nepriekaištingą kokybę. Ragauti „Rosso“, „Brunello“ ir „Brunello Riserva“ buvo tikrai įsimintina. Ypač nustebino rožinis vynas. Jo gamyba nutraukta. Likučiai laikomi tik ypatingiems svečiams ir garbiems klientams. Pamalonino. Tačiau pažintis su pačiais vyndariais būtų buvusi dar malonesnė. Kadangi neteko jų sutikti, vizitas pasirodė gana šaltas. Desertui – vienas smagiausių šios

l San Gimignano apylinkės, Toskana

kelionės momentų – apsilankymas vyninėje „Tenuta di Sesta“. Brolis ir

1 Natūralusis vynas – tai vynas, pagamintas stengiantis kuo mažiau kištis į vyndarystės procesą ir leisti gamtai pačiai daryti savo darbą. Vynuogynai nėra genėjami, vynas fermentuojamas sutraiškius nenuskabytas vynuogių kekes, sulčių neatskiriant nuo odelių, kotelių ir sėklų (taip daroma atskira natūraliojo atmaina – oranžinis vynas (orange wine). Žinoma, be jokių trąšų, chemikalų ar sulfitų. Šis pirmykštis vyndarystės būdas ypač išpopuliarėjo Australijoje ir JAV. Tačiau dėl savo neįprasto kvapo ir skonio labai lėtai skinasi kelią į vyno mėgėjų širdis.

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


Italija

15

l Barbareskas sesuo vyndariai pasitiko išskėstomis rankomis ir šeimyniškais apkabinimais. Francesca beprotiškai myli gamtą ir visa, kas su ja susiję. Vaikščiodama po vynuogyną, emocingai pasakojo, kaip kiekvienas vabaliukas ir augalas yra susiję vienas su kitu ir daro įtaką vynmedžio augimui, taigi, ir vyno kokybei. Vyno gamybai naudojamos tik natūralios vynuogių mielės. Jau nuo pat pradžių buvo aišku, kad lauke nenaudojamos jokios trąšos. Pasak vyndarės, vyninės rūsyje yra puoselėjamos iš kartos į kartą perduodamos tradicijos, o vynuogynuose vyrauja šiuolaikiškas požiūris į gamtą. Degustacijos metu Francesca mėgavosi pasakodama apie vyną labiau, nei mes, jį ragaudami. Akys tiesiog degė aistra. „Brunello“ ir „Brunello Riserva“ buvo tiesiog pribloškiantys, kaip ir kiti vynai. Praeito šimtmečio aštuntajame dešimtmetyje vynuogynų tręšimas, siekiant padidinti produkciją, buvo įprastas procesas. Niekas rimtai nežiūrėjo į šalutinį trąšų poveikį žmogaus organizmui bei gamtai. Užaugus jaunajai vyndarių kartai, situacija pasikeitė. Imta rūpintis tiek sveikata, tiek dirvožemiu ir aplinka.

l „Biondi-Santi“ vyninė, Montalčinas

Ekologiško vyno gamyba tampa vis populiaresnė, jo kaina dėl konkurencijos mažėja ir tampa vis patrauklesnė vyno mėgėjui. Tad pats laikas susimąstyti, ką mes pilame į savo vidinį variklį. Linkiu surasti ir atrasti.

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


16

Someljė

Martynas Pravilonis lieka nenugalimas Lietuvoje ir Baltijos šalyse Dviejuose someljė čempionatuose, kurie vyko 2017 m. Vilniuje, – Lietuvos atvirajame bei Baltijos „Vana Tallinn Grand Prix“ – triumfavo Martynas Pravilonis. Pagerbdami stipriausią regiono someljė Raimondą Tomsoną, galime didžiuotis tuo, kad turime būrį Lietuvoje dirbančių į profesinės aukštumas pakilusių vyno profesionalų.

Ketri Leis (Estija) finale bando atpažinti tris rislingus (Australija, Elzasas ir Vokietija).

Silvija Umaraitė pripažinta geriausia jaunąja (iki 29 m.) čempionato someljė.

Varžybų nugalėtojas Fredrikas Lindforsas (Švedija) finale dekantuoja „Care“ vyno magnumą ir patiekia šešiems svečiams.

2017 m. Baltijos „Vana Tallinn Grand Prix“ someljė čempionatas

P

o kelerių metų petraukos dvyliktasis „Vana Tallinn“ Baltijos

Lindforsas bei lenkas Kamilis Wojtasiakas. Jie atliko teorijos testą,

someljė čempionatas pagaliau vyko Vilniuje. Š. m. rugsėjo

aklai degustavo du vynus ir tris stipriuosius gėrimus, dekantavo

30 d. vakarą varžybų nugalėtojo titulą pelnė Švedijos atstovas

raudonojo vyno butelį ir svečiams atkimšo mažą „Deutz“ šampano

Fredrikas Lindforsas, o tarp Baltijos šalių (Estijos, Latvijos ir

buteliuką. Varžybų vertinimo komisiją sudarė: Raimonds Tomsons

Lietuvos) dalyvių geriausiai pasirodė Martynas Pravilonis. Antroji

(Europos ir Afrikos someljė čempionas, komisijos pirmininkas),

iš Baltijos atstovų liko estė Els Maria Uibo, trečioji – taip pat estė

Sörenas Poloniusas (Švedijos komandos treneris), Arūnas Starkus

Ketri Leis.

(„Vyno klubo“ savininkas, „Vyno žurnalo“ leidėjas, Lietuvos someljė

asociacijos steigėjas), Arminas Darasevičius (Lietuvos someljė

Pusfinalyje varžėsi keturiolika dalyvių: lietuviai Narimantas

asociacijos prezidentas, restoranų „Dine“, „Time“, „Rise“, „Somm“

Miežys, Silvija Umaraitė, Martynas Pravilonis ir Artūras Vasilionokas;

bendrasavininkis), Kristjanas Markiis (Estijos someljė asociacijos

estai Ketri Leis, Els Maria Uibo, Karoline Reinhold, Oskaras Pihlikas;

prezidentas), Urvas Ugandis („Liviko“ vyno asortimento vadovas),

latviai Linda Karpenko, Robertas Brencenas, Agnese Meiersone

Tomaszas Koleckis (Lenkijos someljė asociacijos tarybos narys),

(Latvijos čempionė), Reinis Sniedze; Švedijos čempionas Fredrikas

Jānis Kaļķis (Latvijos someljė asociacijos prezidentas).

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


Someljė

17

Atvirasis Lietuvos someljė čempionatas „Taittinger Grand Prix 2017“

B

alandžio mėn. vykusiame Lietuvos someljė čempionate

džiaugėsi Silvija Umaraitė, taip pat iš vyno baro „Somm“, įveikusi

nugalėtojo titulą apgynė Martynas Pravilonis, dirbantis

kitą jaunąją čempionato dalyvę Kamilę Jonynaitę iš „Vyno klubo“.

„Kempinski“ viešbučio restorane „Telegrafas“, vyno butike ir de-

Dalyviai, nepatekę į paskutinį čempionato etapą, rungėsi

gustaciniame bare „Atelier“. Vicečempionu, taip pat antrąjį kartą,

šampano pilstymo konkurse. Jame geriausiai pasirodė ir tiksliau-

tapo Narimantas Miežys, atstovaujantis vyno barui „Somm“.

siai į šešias taures šampaną supilstė Rytis Grigaitis, atstovaujan-

Naujai pristatytoje jaunųjų someljė kategorijoje laimėtojos titulu

tis restoranui „St. Germain“.

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


18

Por tugalija

l

Kamštiniai ąžuolai yra viena iš Alentežo krašto vertybių. Daugiau kaip 50 proc. vyno kamščių pasaulyje pagaminama iš portugališko kamštinio ąžuolo. Tai vienintelė pasaulyje medžių rūšis, galinti atsiauginti žievę. Medis vidutiniškai gyvena apie 200 metų, per tą laiką žievė nuimama 15–18 kartų. Nuėmus žievę, kito „derliaus“ reikia laukti 9–10 metų. Kamštinį ąžuolą Portugalijos parlamentas paskelbė nacionaliniu Portugalijos medžiu.

Portugalija,

apie kurią laikas žinoti Miglė Pundinienė Portugalijos vyndariai yra tikri patriotai, sugebėję išsaugoti per 250 unikalių savo krašto vynuogių veislių. Šalyje, kurioje tiek įvairaus klimato regionų – nuo sodriai žalioje augalijoje skendinčios šiaurinės Vinjo Verdės, kalnų apsupto Dauno, derlingojo Težo Vidurio Portugalijoje iki smėlėtų paplūdimių Algarvėje ar vulkaninio Azorų salyno, – vynuogės tikrai ras sau tinkamiausią terroir. Taigi jeigu gerdami portugališkąjį vyną neatpažinsite vynuogių veislės, džiaukitės, nes tai, ko gero, bus jūsų nauja pažintis su viena iš unikalių portugališkų veislių, užaugintų tobulai jai tikusioje aplinkoje. Straipsnyje aptarsime Vinjo Verdės, Dauno ir Alentežo regionus bei ten augančias vynuoges.

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


Por tugalija

Š

alies vyndariai tik prieš gerus 3 dešimtmečius pabudo iš gilaus

auga tiesiog ant medžių ar stulpų. Pagal ankstesnes tradicijas, vy-

miego, supratę, kokios milžiniškos vyndarystės galimybės glūdi

nuogynai buvo auginami ant ilgų pergolių lauko gale arba tiesiog

jų krašte. Didžiausias vyno pramonės perversmas kokybės link

ant medžių, taip sutaupant dirvos kitiems augalams. Vynuogėms

prasidėjo apie 1980 metus, šaliai pradėjus ruoštis įstojimui į Eu-

nuskinti reikėdavo ilgų kopėčių. Labai smulkūs ūkininkai dar ir

ropos Sąjungą. Iki tol dėl ilgą laiką šaliai vadovavusio diktatoriaus

dabar augina vynuoges šitokiu būdu. Važinėjant po regioną tokių

Salazaro politikos vyną gaminti buvo leidžiama tik stambiems

vaizdų dar galima pamatyti.

kooperatyvams, kurie irgi buvo dviejų stambių įmonių rankose.

19

Tipiškas Vinjo Verdės vynas yra regione auginamų baltųjų

Smulkūs ūkininkai neturėjo jokių galimybių išlikti rinkoje su savo

vynuogių mišinys... Populiariausios regiono baltosios veislės yra

produkcija. Vynas nebuvo įdomus užsienio rinkai, Portugalija buvo

‘Alvarinho‘ ir ‘Laureiro‘. Taip pat auginamos minerališkosios ‘Arinto‘,

žinoma kaip nuobodaus ir „nešvaraus“ raudonojo bei oksiduoto

kremiškos ir minerališkos ‘Avesso‘, ‘Trajadura‘, ‘Azal‘.

baltojo vyno gamintoja. Pasinaudojus ES subsidijomis, buvo įdiegta nauja vynuogynų

Geriausios Alvarinho auginamos Minjo upės slėnių šiaurinėje

sodinimo sistema, išnaikinti masinei produkcijai skirti vynmedžiai

dalyje – Melgaso ir Monsauno subregione. Klimatas čia šiltesnis

ir pasodinta naujų vynuogynų. Atsirado daug mažų individualių

ir sausesnis, o kalnai blokuoja vandenyno įtaką, todėl vynas

ūkių, kurių pavadinimai (Quinta – ūkis, Casa – namai, Casal – dideli

čia yra daug kompleksiškesnis ir išraiškingesnis. Šiame regione

namai, Herdade ar Adega Alentežo regione) kalba apie vyno verslo

gaminamas 100 proc. ‘Alvarinho‘ vynuogių vynas, kurio aromatų

įvairovę. Dauguma vyninių su malonumu priima turistus, organi-

puokštėje galima justi persikų, citrinų, apelsinų žiedų, ličių,

zuoja degustacijas ir aprodo savo vyno ūkius.

pasiflorų aromatų. Tai vienintelis iš regione gaminamų vynų, kuris sėkmingai bręsta iki daugiau nei 10-ies metų. Šioms vynuogėms

LENGVUMAS IR GAIVA IŠ VINJO VERDĖS Vinho Verde DOC yra Portugalijos šiaurės vakarinėje dalyje, Minjo provincijoje. Tai yra šiauriausias šalies regionas. Vinho

skiriamas tikrai nemažas dėmesys: regione galima pravažiuoti Alvarinjo keliu, sostinėje, didesniuose miestuose organizuojamos degustacinės, pažintinės parodos ir mugės, skirtos šių vynuogių vynui.

Verde išvertus reiškia „žalias vynas“. Šis pavadinimas, manoma, yra kilęs ne tik dėl neįprastai gausios,vešlios ir sodriai žalios regiono

Laureiro – kita populiari Vinjo Verdės baltųjų vynuogių veislė.

augalijos, bet ir dėl to, kad vynuogės buvo skinamos žalios, ne iki

Jų derlius žymiai didesnis nei ‘Alvarinho‘. Vynas dažniausiai būna

galo sunokusios: dėl vėsesnio klimato jos sunkiau nokdavo. Toks

gaivus, vidutinio rūgštumo, aromatingas. Jaučiamas laurų krūmo

vynas būdavo itin jaunatviškas, lengvas ir „žalias“, dažniausiai ir

žiedų (lourel – lauras), apelsinmedžių, citrinų, akacijų aromatas.

lengvai gazuotas.  Regiono mikroklimatą formuoja Atlanto vandenynas, Minjo ir Doro upių slėniai bei rytinėje ir pietinėje pusėse esantys kalnai. Pavasarį ir žiemą čia gausiai lyja, o vasaros šiltos ir drėgnos. Regione vyrauja granitinis dirvožemis.    Dėl klimato augalija čia taip veši, jog neprižiūrimi vynmedžiai

Pastaruoju metu vis daugiau galima rasti vien iš ‘Laureiro‘ pagaminto vyno, bet dažniausiai jos maišomos su ‘Arinto‘, ‘Trajadura‘ ir ‘Alvarinho‘.  Nuo 1999 m. Vinho Verdes DOC apeliacija gavo leidimą gaminti ir putojantį vyną. Rekomenduoju paragauti pagaminto iš ‘Alvarinho‘.

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


20

Por tugalija

ELEGANTIŠKASIS DÃO Daunas (Dão) yra vienas perspektyviausių šalies regionų, kiek į pietus nuo žymiojo Doro. Jis yra Beiro regiono centrinės dalies šiaurėje – Aukštutinėje Beiroje. Regionas iš visų pusių apsuptas kalnų – Karamulo, Montemuro Busako ir Sera de Estrelos. Pastarieji siekia iki kilometro aukščio. Tokia geografinė padėtis idealiai tinka vynuogynams. Jie apsaugoti nuo stiprių žemyno vėjų bei lietaus ir šalto oro, atslenkančių nuo Atlanto vandenyno. Lietus čia gausus tik žiemos metu, todėl vynuogių augimo ir derliaus nuėmimo mėnesiai būna sausi ir saulėti.    Važiuojant per Dauno regioną, gali apnikti jausmas, kad tai nėra garsusis vyno kraštas, nes vynuogynų beveik nesimato. Kraštovaizdyje dominuoja ne vynuogių laukai, bet pušynai ir melsvai pilkšvos eukaliptų giraitės. Vynuogynai Daune užima tik nedidelę dalį teritorijos – apie 5 proc. – ir dauguma jų „išmėtyti“ mažais ploteliais pamiškėse ar kalvose. Dėl popieriaus

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS

pramonei čia plačiai auginamo eukalipto kyla vis didesnis pavojus ne tik vyno ūkiams, bet ir žmonių gyvybei. Tai labai degus medis: jis užsiliepsnoja greitai lyg degtukas ir, esant vėjuotam orui, ugnis plinta dideliu greičiu. Šiemet dėl itin karštų liepos ir spalio mėnesių kilo daug gaisrų, kuriuose žuvo žmonių. Spalio mėnesį dėl vandenyne siautusio Ofelijos uragano buvo labai vėjuota, ugnis plito žaibišku greičiu. Netgi sunkiai užsidegantys pušynai ar atsparūs vynuogienojai šį kartą neatlaikė. Buvo padaryta didžiulių nuostolių daugumai vynuogių augintojų: išdegė vynuogynai, apgadinti ar visai sudegė vyno ūkiai. Lankantis jaukiame Soito vyno ūkyje, šeimininkė Sandra Soito su siaubu prisimena gaisro laukimą savo namuose, apsuptuose vynuogynų. Visi buvo pasiruošę vandens atsargų ir nusiteikę kovoti su artėjančia ugnimi. Laimei, ugnis iki jų namų neatslinko, bet nuostolių išvengti vis tiek nepavyko. Už keleto kilometrų šeimai priklausantys 7 ha vynuogynų sudegė visiškai.


Por tugalija

Šeimininkė džiaugiasi, kad bent derlių spėjo nuimti. Šiemet dėl sausos vasaros derliaus nuėmimas prasidėjo ir

Touriga National yra beveik visoje Portugalijoje paplitusios vynuogės, bet išaugintos Dauno regione ir gretimame Doro slėnyje

baigėsi kaip niekad anksti. Paprastai spalio viduryje Daune –

pasižymi pačiomis geriausiomis savybėmis. Vynuogės turi labai

pats darbymetis. Išdegusį vynuogyną apžiūrėję specialistai dar

tvirtą odelę, kuri suteikia vynui struktūros, tvirtų taninų, sodrios

turi vilčių, kad pavasarį nors dalis jų atžels. Vynuogienojų šaknys

spalvos ir turi įtakos dideliam brandinimo potencialui. Jauno vyno

ir stiebai, nors ir smarkiai apdegę, bet rodo gyvybės ženklus. Tai

aromatas gana intensyvus: vyrauja gėliški ir vaisiniai (prinokusių

tik vienos šeimos palyginti neblogai pasibaigusi istorija.

juodųjų serbentų, aviečių) tonai, prieskoninių žolelių ir saldymedžio

Daune vynuogynai auga 200–700 m virš jūros lygio. Vyrauja

natos. Jaunas vynas būna labai vaisiškas, tačiau bręsdamas ąžuolo

granitinis dirvožemis su smėlio, vietomis molio priemaišomis.

statinėse jis tampa švelnesnis ir labiau subalansuotas. Brandinant

Regiono pietvakariuose yra ir skalūninio dirvožemio. Toks terroir

ilgą laiką, vynas tampa neatpažistamai elegantiškas ir švelnus.

tinkamas tvirtiems raudoniesiems su ilgu brandinimo potencialu.

21

Kita puikiai deranti iš Dauno kilusi raudonųjų vynuogių veis-

80 proc. Daune pagaminamų vynų – raudonieji. Iš šio regiono kilu-

lė Alfrocheiro taip pat papildo elegantiškų portugališkų vynų

sios vynuogės ‘Touriga National‘ ir ‘Alfrocheiro‘ čia dera idealiai, iš jų

sąrašą. Vynams būdinga sodri spalva, taniniškumas, didesnis

pagaminami aukščiausios kokybės vynai. Puikių rezultatų duoda ir

rūgštingumas ir alkoholio kiekis. Vyrauja juodų uogų, sunokusių

kitos raudonosios: ‘Tinta Roriz‘ (ispaniškosios ‘Tempranillo‘), ‘Jaen‘

braškių aromatas. Dėl gebėjimo net aukštoje tempetatūroje ne-

(ispaniškosios ‘Mencia‘), ‘Bastardo‘, ‘Tinta Purheira‘, ‘Baga‘.

prarasti rūgšties, ‘Alfrocheiro‘ plačiai auginama ir šalies pietuose.

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


22

Por tugalija

Encruzado – unikali ir autentiška Dauno baltųjų vynuogių

kojomis vis dar populiarus – kai kurie gamintojai tam skirtas

karalienė, dideliu pagreičiu užkariaujanti ne tik vietinių, bet

vonias (lagares), pagamintas iš vietinio marmuro, naudoja

ir užsienio vartotojų širdis. Gerame „Encruzado“ juntamas

geriausiems vynams skirtoms sultims spausti, kiti jas užpildo

minerališkumas, citrinų, miško žolelių, melionų aromatai, gėlių

tik turistų pramogai. Kartais, ieškant vyninės, tenka ilgokai

– rožių, žibuoklių – natos. Vynas vertinamas dėl struktūriškumo.

sukti ratus, nes dauguma neturi tikslaus adreso – tik kaimą ar

Šiai veislei tinka brandinimas ąžuole – gaunami kompleksiški ir

vietovę. Bet jeigu pasiseka rasti – malonumas dvigubas: ir dėl

išraiškingi vynai, galintys bręsti dešimtmečius. Bręstantis vynas

nuoširdaus priėmimo, ir dėl kontrasto, kurio tikrai nesitiki rasti

įgyja riešutų, pušų sakų aromato, tampa švelnesnis.

važiuodamas lauko keliukais.

Daune baltojo vyno gamybai dažniausiai naudojami ‘Encruzado‘ ir kitų Dauno regione auginamų baltųjų vynuogių, kaip ‘Malvasia Fina‘ ir ‘Bical‘, mišiniai. Dėl vyno stiliaus ir elegancijos šis regionas dažnai vadinamas

Dėl didelės regiono teritorijos Alentežo vyno kelias padalintas į tris dalis: Sauno Mamedės kelią šiaurinėje kalnuotoje dalyje, istorinį vyno kelią Evoros miesto apylinkėse ir Gvadjanos kelią, vinguojantį palei to paties pavadinimo upę. Gražiausia Alenteže

portugališkąja Burgundija. Tai vienas perspektyviausių aukš-

pavasarį, kai dar nėra taip nepakeliamai karšta ir laukai dar

čiausios ketegorijos vynus gaminančių regionų. Tikėkimės, kad

būna žali su gausiai žydinčiomis gėlėmis. Vasarą temperatūra

užgriuvusios bėdos nesustabdys vyndarių užsidegimo ir noro

dažnai siekia 40 laipsnių, viskas išdega nuo karščio, žaliuoja tik

toliau garsinti šį unikalų, nuostabaus grožio regioną.

vynuogynai (birželio, liepos mėnesiais, rugpjūtį jie paruduoja),

ALENTEŽAS – AMFORŲ VYNO IR KAMŠTINIŲ ĄŽUOLŲ KRAŠTAS Alentežas yra didžiausias pagal plotą Portugalijos regionas šalies pietuose, užimantis beveik trečdalį viso šalies ploto.

ir pageltusios žolės fone išryškėja kamštinių ąžuolų kepurės ir alyvmedžiai. Alentežo vynuogynai sudaro net 30 proc. viso šalies vynuogynų ploto. Šio regiono vyną portugalai patys labiausiai mėgsta:

Važiuojant regiono keliais, susidaro įspūdis, kad be kamštinių

kas antras šalyje nupirktas butelis yra būtent iš Alentežo. Tai

ąžuolų, beribių vynuogynų laukų, alyvmedžių giraitėse laisvai

neabejotinai raudonojo vyno regionas, jo pagaminama net 80

besiganančių avių ir giedro dangaus platybių, daugiau čia

proc. Itin karštas regiono klimatas baltųjų vynuogių auginimui

nelabai ką ir sutiksi ar pamatysi. Tikrai, regionas yra mažiausiai

tinkamas šiaurinėje kalnuotoje regiono dalyje ir prie pat

apgyvendintas – sudaro tik 5 proc. visų šalies gyventojų. Ne-

vandenyno pietuose.

paisant to, jame gyvuoja labai senos krašto tradicijoss ir savitas požiūris į vyndarystę. Alenteže gaminamas ne tik raudonasis ir baltasis vynas,

Aukštutiniame Alenteže esantys kalnai siekia iki 1000 m virš jūros lygio. Vyrauja stambus granitinis dirvožemis. Ši regiono dalis mažiau kenčia nuo karštos vasaros saulės. Vėsesnės naktys

bet ir specialiosios technologijos vynas, pagamintas didelėse

ir gausesnis lietus yra palankūs gaminti gaiviam, lengvesniam

molinėse amforose, portugališkai vadinamose Talha (vinhos de

vynui su išreikštu minerališkumu.

Talha). Romėnų laikais išrastą vyno gamybos būdą alentežiečiai išsaugojo iki šių dienų. Tam buvo skirtos didelės subsidijos, todėl

Regiono centrinėje dalyje ir pietuose gaminami sodrūs raudonieji. Vasaros karščiai čia turi lemiamos įtakos.

daugelis vyninių pradėjo tokį vyną gaminti dideliais kiekiais. Ga-

Išskirtinėmis sąlygomis pasižymi Vidigueiros regionas:

mybos procesas yra labai paprastas: vynuogių sultys supilamos

nors jis piečiausias, bet yra arčiau vandenyno, nuo kurio plūsta

į amforą, rūgimo metu keletą kartų per dieną maišomos, išrūgus

vėsesnis oras. Terroir čia gana skurdus, vyrauja kalkakmenis. Bet

ir atsiskyrus nuosėdoms, palaukiama, kol vynas išskaidrėja, ir

čia pagaminama puikaus baltojo vyno.

maždaug po 40 dienų vynas jau tinkamas vartoti. Amforos apa-

Raudonojo vyno gamybai plačiausiai naudojamos vietinės

čioje yra atidaroma maža anga, į kurią įsukamas čiaupas, todėl

vynuogės ‘Aragonez‘ (žinomos kaip ‘Tempranillo‘ ar ‘Tinta Roriz‘),

mėgautis vynu galima tiesiai iš amforos. Šiam įvykiui paminėti

‘Trincadeira‘ ir ‘Alicante Bouschet‘. Daugiau nei pusę raudonųjų

kasmet šv. Martyno dieną, lapkričio11-ąją, rengiama šventė. Tą

vynuogių sudaro būtent šios vynuogės, iš kurių daromi geriausi

dieną visos amforos yra atidaromos: susirenka žmonės, ragauja

Alentežo raudonojo vyno kupažai. Kitos plačiau auginamos por-

šviežiai išraugintą vyną, bendrauja, dainuoja. Tai labai panašu į

tugališkos vynuogės: ‘Alfrocheiro‘, ‘Castelāo‘ ir ‘Touriga National‘.

Jauno božolė vyno šventę Prancūzijoje. Taip pagamintas vynas

Iš atvežtinių vynuogių nemažai auginama ‘Syrah‘ ir ‘Cabernet

išpilstomas į butelius ir parduodamas. Gaminamas ir baltasis,

Sauvignon‘.

rožinis, ir raudonasis Talho vynas. Jo skonis ir aromatas yra išraiškingas, kiekvieno gamintojo vis kitoks, priklausomai nuo

Alicante Bouschet. Nors ši veislė kilusi iš pietų Prancūzi-

vynuogių, amforos dydžio ir kt. Yra ir labai aukštos kokybės

jos, ji niekada nebuvo vertinama ir iki šiol nėra niekur plačiai

vyno, pagaminto pagal šią technologiją, bet dažniausiai tai būna

paplitusi. Į Alentežą buvo atvežta prieš 150 metų, puikiai čia

paprastesnis gastronominis vynas, ypač tinkantis prie Alentežo

prigijo ir tapo viena pagrindinių vynuogių veislių. Todėl AB

patiekalų – ožkos sūrių, avienos, Alentežo juodųjų kiaulių mėsos.

vadinama portugališkiausia, bet ne Portugalijos veisle! Tai yra

Vyno turizmas šiame regione klesti. 360 regiono vyno

viena iš keleto veislių, turinčių ypač daug raudono pigmento –

gamintojų gali papasakoti svečiams apie savo gyvenimą,

ne tik odelėje, bet ir vynuogės minkštime. AB vynams suteikia

gaminamo vyno rūšis ir išdėstyti savitą požiūrį. Daug vyno namų

ryškios, sodrios spalvos, struktūros ir daug taninų. Vyrauja miško

kviečia apsistoti moderniuose arba atnaujintuose viešbutė-

uogų, alyvuogių, kakavos ir žoliniai aromatai. Nustatyta, kad šios

liuose, siūlančiuose ne tik vyno degustacijas, bet neretai ir SPA

vynuogės iš visų veislių turi daugiausia antioksidantų.

procedūras ar įsimintinas vakarienes viešbučio restoranėlyje. Rudenį, derliaus nuėmimo metu, galima dalyvauti derliaus nuėmimo arba vynuogių spaudimo kojomis procese. Spaudimas

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS

Trincadeira, Doro slėnyje vadinama ‘Tinta Amarela‘, – tai labai greitai augančios, bet jautrios ligoms ir puviniui vynuogės.


Por tugalija

Karštas Alentežo klimatas jas apsaugo nuo šių ligų, todėl čia

– aromatai, minerališkumas. Gerai sunokusių vynuogių vynas

jos puikiai prisitaikiusios, geba išlaikyti taip reikalingą didelį

tinkamas ilgesniam išlaikymui.

rūgštingumą net karštomis vasaromis. Vynui suteikia tvirtumo, spalvos ir, jeigu gerai prisirpusios, vaisinių aromatų, ypač aviečių,

23

Dėl gero rūgštingumo naudojamas mišiniams su ‘Roupeiro‘ ir ‘Arinto‘.

gervuogių, juntamas pipiriškumas, prieskoniai, gėliški aromatai. Tačiau vynuogės ne visada gerai prisirpsta, todėl dažniau naudojamos mišiniams, ypač su ‘Aragonez‘. Baltojo vyno gamyboje naudojamos ‘Antāo Vaz‘, ‘Roupeiro‘, ‘Arinto‘, ‘Fernāo Pires‘, ‘Gouveio‘ vynuogės.   Antāo Vaz – populiariausia baltųjų vynuogių veislė Alenteže. Daugiausia auginama Vidigueiros apylinkėse. Tai atspari klimatui veislė, galinti atlaikyti ir karščius. Vynas paprastai būna tvirtos struktūros. Jis gaivaus aromato, juntami tropinių vaisių – ličių, ananasų, persikų, apelsinų, karčiųjų apelsinų

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


24

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


25

PANTONE: 676 CMYK: 10-100-0-30 RGB: 160-0-100

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


26

Vynas + desertas 2017

2017 m. vyno ir desertų čempionato deriniai

A

štuntasis čempionatas „Vynas + desertas“ ant nugalėtojų pakylos sugrąžino buvusius nugalėtojus – restoranų „Time“

ir „Dine“ komandas, o lietuviškiausią desertą sukūrusius „Sweet Root“ pakylėjo iki prizininkų. Tarp aštuoniolikos dalyvavusių komandų – senbuviai ir stiprūs naujokai, patyrę šefai, konditeriai ir geriausi vyno ekspertai – stipriausios šalies saldumynų kūrimo ir vyno derinimo pajėgos. Todėl varžybose ne tik renkame nugalėtojus, bet ir stebime, kaip gimsta naujoji lietuviška desertų gamybos tradicija, kaip keičiasi vyno mados ir kaip sparčiai auga restoranų personalo profesionalumas.

Restoranas „Time“ (Ignas Višinskas, Jelena Orlovič, Zoja Zakijeva) – desertas „Gaivà“ su „Prunotto Moscato D’Asti DOCG“. Svarainiai ir citrinos tinka rūgštumo mėgėjams, taigi ne visiems. Tačiau lengvas putojantis vynas efektyviai nuima rūgšties sukeltą įtampą, nuramina burnos receptorius, tačiau nepražūsta: muskatas turi stiprų aromatą, atkartojantį patiekalo skonį ir paliekantį malonų žaliosios mačios arbatos poskonį. Intensyvu, harmoninga ir lengva.

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


Vynas + desertas 2017

II vieta. Restoranas „Dine“ (Arminas Darasevičius,

27

III vieta, lietuviškiausias desertas. Restoranas

Donatas Šatkauskas, Barbora Čepulionienė) – desertas

„Sweet root“ (Greta Janulytė, Justinas Misius, Sigitas

„Žemynos dovana” su „Klein Constantia Vin de Cons-

Žemaitis, Agnė Marcinauskaitė) – desertas „Suvynio-

tance“. Akmenėlyje, apibarstytame spragintais grikiais,

tas“ su „Kracher Cuvee Beerenauslese Burgenland

slypėjo baltojo šokolado ir kriaušių putėsiai su lazdyno

2015“. Profesionalus darbas nuo pristatymo iki

ir migdolo riešutais. Jį perskrodė vyno saldumas,

derinio. Išjaustas, apmąstytas, tačiau ramus ir kuklus.

palikdamas banguojantį, besikeičiantį riešutų ir medaus

Tobulas derinys, nes, anot pristatymo, „šeivamedį

poskonį.

arba mėgsti, arba jis įneša subalansuotą chaosą. Užsimerkite – platu, harmoninga, tolygu, nebanguoja, tiesiog ežeras. Salsvumas, gaiva ir atsiminimai.“

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


28

Vynas + desertas 2017

DESERTAI GERI, BET LAIMI DERINYS Šiemet čempionate buvo galima pamatysi estetiškai, techniškai ir skonio atžvilgiu tobulų desertų: „Amandus 3“, „Vaikystės spalvos“ (R & J), „Ruduo pasitinka žiemą“ (Habbit atostogose), „Suvyniotas“ (Sweet Root), „Lietuviškas auksas“ (Trinity), „Žiemos sodas“ (Kempinski Cathedral Square), „L‘Enfant Sauvage“ (Le Bonjour), „Žemynos dovana“ (Dine) ir daugelis kitų galėtų būti bet kurios prabangios vakarienės puošmena. Tačiau to nepakanka pergalei šiose varžybose. Juk turi būti kažkas, kas pagerintų saldumyno valgymo potyrį, pakylėtų į aukštesnį gurmaniško malonumo lygmenį. Ir tas kažkas yra deserto partneris – vynas. Jis gali sustiprinti, paryškinti desertą, suteikti jam naujų lytėjimo, judėjimo atspalvių, nustebinti nauju, netikėtu skonio posūkiu. Pridėkime someljė ar konditerio įtaigaus žodžio, padedančio keliauti erdvėje ar laiku ten, iš kur mus lanko malonūs prisiminimai, galią. Ir suprasime, kad restorane galime patirti ne tik gurmanišką nuotykį.

IV vieta. Albertas Koncijalovas ir Dovilė Piliponytė – desertas „Soliaris“ su „Anselmann Trockenbeerenauslese Solaris 2014“. Vieno kąsnio, tačiau sudėtingas desertas, jungiantis ir ožkos pieno sūrį, ir šaltalankius, ir šalavijus su retu ir gana egzotišku vynu iš ‘Solaris‘ vynuogių, kurios auginamos ir Lietuvoje. Prieskoningas derinys ir puikus pristatymas.

LENGVUMO RECEPTAS Frazė „norėčiau kokio nors lengvo deserto“ paaiškina, už ką teikiama lengviausio derinio nominacija, kurią šiemet parėmė vanduo „Acqua Panna“ ir „S. Pellegrino“. Tikslių kriterijų niekada neįvardijame, tikėdamiesi iš komandų holistinio, meninio, o ne analitinio, mokslinio sprendimo. Šiemet vertintojų favoritės buvo dvi komandos – restoranas „Time“ („Gaiva“) ir viešbutis „Kempinski Cathedral Square“ („Winter Garden“). Jų derinio lengvumo receptas buvo gana panašus: gaivų desertą su citrinų, svarainių, pasiflorų natomis suderinti su nedidelį alkoholio kiekį turinčiu putojančiu vynu. „Kempinski“ desertas „Winter Garden“ buvo ne toks saldus, ir tai deriniui padėjo nugalėti.

GERIAUSIAS VYNAS AR GERIAUSIAS PRISTATYMAS Vyno ir desertų derinių čempionatas tampa ne tik skonio, bet ir iškalbos varžybomis. Džiugu matyti geriausius Lietuvos someljė ir vyno ekspertus, rašančius tekstus ir pasakojančius apie vyną ir jo dermę su patiekalais. Sėkmingas vyno pristatymas, įpinantis jį į varžybų kontekstą, gali būti svarbesnis už reputaciją ar skonį. Šiemet taip ir įvyko: nugalėjęs tituluotus, prabangius vynus „Inniskillin Gold Vidal Icewine“, „Klein Constantia Vin de Constance“, „Chateau Barbier Sauternes“, du „Trockenbeerenauslese“, „Vin Santo“, „Schott Zwiesel“ krištolo platintojos UAB „Sangaida“ įsteigtą prizą laimėjo gana kuklus „Antech Menthode Ancestrale Blanquete de Limoux AOC“, kurį tobulai pristatė „Kempinski Cathedral Square“ komandos someljė Martynas Pravilonis. Reikia pastebėti, kad komandos šiemet vietoj šampano dažV vieta. „Sala Plateliai Resort“ (Rokas Jarašūnas,

niau rinkosi mažai alkoholio ir daug cukraus turinčius vaisiškus

Dominykas Kupčinskas, Petras Jarašūnas) – desertas

putojančius vynus. Raudonasis sausas vynas visai išnyko, gal dėl

„Gaivu, bet subtilu“ su „Chateau Barbier Sauternes

to ir komandos, kurios deriniui pasirinko lietuvišką (ar latvišką)

AOC 2007“.

vyną atrodė gerai, tačiau į šešetuką geriausiųjų nepateko: matyt,

Deserto pavadinimas sufleruoja, ko čia ieškoti – pušų sakų skonio, kurį kekerinis vynas prailgina iki begalybės.

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS

todėl, kad visi lietuviški vynai – raudonieji. Varžybose nebebuvo ir pastiprinto porto, maderos ir chereso.


Vynas + desertas 2017

29

KURIAME LIETUVIŠKĄ DESERTĄ Š. m. lapkričio mėn. 15 dieną „Gastronomijos forumo“ organizatorius Liutauras Čeprackas ant scenos susikvietęs restoranų patiekalų ir verslo žinovus bei šefus ragino pagalvoti apie Lietuvišką manifestą, kuriuo pasauliui deklaruotume lietuviškos virtuvės esmę, kaip kitados padarė Šiaurės šalių šefai. Vyno ir deserto derinių čempionato organizatoriai, kasmet steigdami šią nominaciją (šiemet prizą įsteigė „Vyno žurnalas“), skatina komandas permąstyti saldumynų lietuviškumo esmę ir tai patikrinti varžybose. Todėl iki minėto manifesto pasirodymo restoranų strategai turės neblogą įdirbį, nes kasmet pastebime naujų atradimų. Obuolys – tikra žvaigždė, nes deserto sudėtyje ne kartą yra laimėjęs. Burokai, morkos, moliūgai, šaltalankiai įsitvirtina pastarųjų trejų metų desertų receptuose. Šiemet du kartus paragavome ir įsitikinome, kaip puikiai skonį papildo šermukšnio uogos, kankorėžio dūmas, pušies sakai. Jau kelinti metai šefai bando suvaldyti ožkos pieno sūrį, varškę. Tačiau vyno vaisiškumas neretai pabrėžia specifinį, ne visiems priimtiną ožkos pieno kvapą ir iš taurios vakarienės aukštumų nubloškia į kaimo trobą. Vilčių ima teikti kartais desertuose pasirodantys kmynai, ajerai, šalavijai. Šiemet kaip niekad daug buvo svarainių, gerai desertuose užderėjo aviečių. Tarp pretendentų į laimėtojus dažniausiai buvo minimos „Sweet Root“, „3 Amandus“ ir „Trinity“ komandos. Laimėjo „Sweet Root“ su į nostalgiją „Suvyniotas“ desertas.

VI vieta, lengviausias desertas, geriausias čempionato vynas. „Kempinski Cathedral Square“ (Martynas Pravilonis, Darius Stakelė) – desertas „Winter Garden” su „Antech Menthode Ancestrale Blanquete de Limoux AOC“. Labai estetiškas, subtilus ir jautrus desertas, neišsišoka nei špinatai, nei migdolai. Tačiau kai ateina derinimo su vynu momentas, pajunti, kad stipriausia rišamoji grandis yra tropiniai vaisiai – citrinos ir pasifloros. Nelabai saldus, lengvas pojūtis.

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


30

Vynas + desertas 2017

„Trinity“ (Dalius Aleksiejevas, Kristijonas

Vyno baras „Somm“ (Mindaugas Saulis, Silvija

Juknevičius) – desertas „Lietuviškas auksas” su „Pio

Umaraitė) – desertas „Villages modern“ su „Kracher

Cesare Moscato d’ Asti“.

Muscat Ottonel Auslese Burgenland 2016“.

Originali, skani „Medučio“ improvizacija su kankorėžio dūmu. Vynui pritrūksta aromato ir skonio

Įdomi, nelabai saldi obuolių temos variacija. Geras aromatinis derinys su gėlišku „Kracher Auslese“.

bendrystės.

„3 Amandus“ (Deivydas Praspaliauskas, Eline Indriksone) – desertas „Burokėliai, svarainiai, juodieji serbentai“ su „Abavas aroniju velvets“. Bandymas „sutuokti“ burokėlius su latviškomis aronijomis buvo logiškas. Vyno ir deserto aromatai derėjo tobulai. Tačiau vynas buvo kiek per stiprus

„Valgomasis“ (Agnė Alenovič, Jurij Radzevič) – šokoladinis grietininis pyragaitis, įdarytas šokolado ir juodųjų serbentų likerio kremu, pistacijomis ir burokais su „Gintaro Sino juodųjų serbentų vynu“. Desertas, kuriam būtinai reikia vyno: „Šokoladinis

(15 proc. – pastiprintas) ir kiek per saldus. Jis kiek

pyragas – kūnas, kremas – siela, o vynas – kraujas,

užgožė labai subtilų, grietinės konsistencijos desertą

suteikiantis gyvybę“, – teigia komanda. Burokai ir juodieji

su gausybe niuansų (juoda duona, lazdyno riešutai,

serbentai dera ne prasčiau nei aronijos. Pistacijoms labai

šokoladas, svarainiai, sedulos uogos, moliūgas).

tinka vyno saldumas. Puikus derinys.

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


Vynas + desertas 2017

31

„Habit atostogose“ (Agata Kontrimė, Aneta Zablockaja, Svetlana Vaganova, Diana Miliūtė) – desertas „Ruduo pasitinka žiemą“ su „Inniskillin Gold Vidal Icewine 2013“. Labai gerai pagrįstas ir vientisas pasakojimo tipo derinys. Ypatinga vyno rūgštis („Riesling“ iš ten pat būtų dar rūgštesnis) nuplauna desertą ir susilieja su saldžiarūgščiu, karstelėjusiu šermukšnių uogų skoniu.

„Imperial“ (Redas Norkeliūnas, Eglė Tručionienė) – avokado desertas su „Malaga vina DO“. Restoranas lieka ištikimas sau – tvirtai idėjiškai pagrįsdamas deserte vis bando paslėpti mėsą. Šį kartą serano kumpis šokolade puikiai derėjo su itališku pastiprintu, stipriai oksiduotu vynu.

Rytis Grigaitis ir Kristina Liukaitytė – desertas „Skonio „Kombinacija“ (Andžej Traskovskij, Linas Kuklierius) – desertas „Kombinacija” su „Sepp Moser Chardonnay TBA Neusiedlersee“. Iš pristatymo sužinojome, kad su deriniu buvo dirbama ilgai, nuosekliai. Rezultatas – geriau prie kmynų tinkantį vyną sunku įsivaizduoti.

galerija“ su „Domaines Schlumberger Cuvée Anne Gewurztraminer Sélection de Grains Nobles 2009“. Deserte stipriai jaučiamas pienas, daug gaivos. Saldus „Gewurztraminer“ nusaldina deserto atgaivintą burną – klasikinės, patikimos, saldumu grįstos dermės pojūtis. Vynas paryškina prieskoniškąją deserto pusę, tačiau rožių aromatai neranda atsako.

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


32

Vynas + desertas 2017

„R & J“ (Justinas Kapkovičius, Renatas Jauniškis) – desertas „Vaikystės spalvos“ su „Vin Santo del Chianti Classico 2005“. Spalvingas desertas, gerai padirbėta patiekiant. Vyno taurė ant vaikiško spalvinimo piešinio valdžios vykdomos kovos su alkoholiu kontekste atrodo beveik vulgariai, bet kartu ir imtymiai, asmeniškai. Preciziškai padarytas kiekvienas deserto elementas. Puikiai dera su vynu. Ypač bananai. O pieštukai ištirpsta burnoje.

„Le bonjour“ (Viktorija Strelkovaitė, Andrius Skalsas, Laura Ivanova) – desertas „L’Enfant Sauvage“ su „Laplace Maydie Tannat Vin de Liqueur 2013“; Desertas, kaip 1970 m. Truffaut filmo intepretacija – išlikti arba numirti nuo intensyvaus, nežabotai pripildyto aviečių, rožinio vyno drebučių skonio, kurį sustiprina vyno saldumas ir kiek aukštėlesnis, nei įprasta, alkoholio kiekis.

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS

„Renaissanse“ (Ivona Lipnevič, Robertas Žiogas, Božena Sadovskaja, Mickey Bhoite) – desertas „Galaxy” su „Kracher Spatlese Cuvee 2016“. Desertas nustebino pilkų ir juodų atspalvių žaismu. Žinia, kad kosmose tamsu, ir tik vyno taurė kaip žvaigždė žybčioja. Anyžiai labai įdomiai išryškina gėliškas vyno natas, tačiau tobulai harmonijai pritrūksta saldumo.

„Neužpildytas meniu“ (Vladislav Gaiževskij, Žydrūnė Žebrauskaitė, Vitoldas Veliulis, Ignotas Janulevičius, Giedrė Sadauskienė) – desertas „Orange puzzle“ su „Kidulių krašto rožiniu vynu su mėta“. Labai žiemiškas (apelsinai, avietės, karamelė) ir saldžiai aštrokas desertas, todėl vynas, nors aromatai dera puikiai, neatsilaiko.


Vynas + desertas 2017

33

Varžybų dalyviai ir vertinimo komisijos nariai: Rasa Ščeponienė – žurnalo „Geras skonis“ vyr. redaktorė; Beatričė Laurinavičienė – „Verslo žinių“ rubrikos „Laisvalaikis“ redaktorė; Beata Nicholson – žurnalistė, kulinarinių laidų vedėja, knygų autorė; Saulius Pačekajus – verslininkas ir maisto gurmanas; Arūnas Starkus – „Vyno žurnalo“ redaktorius, Lietuvos someljė mokyklos studijų vadovas, Agnė Pačekajė – „VMG online“ redaktorė, Jurga Vaičiūtė – portalo 15 min.lt skilties apie maistą redaktorė, Alesia Mačiulis – tinklaraščio laimesskonis.lt kūrėja, Laura Montvilaitė ir Jurga Mižutavičiūtė – tinklaraščio strelkabelka.lt kūrėjos.

„Vynas+desertas 2017” ant podiumo Alesia Mačiulis Daugelis desertų man asocijavosi su mados tendencijomis arba stiliaus ikonomis – taip išraiškingai, ryškiai ir profesionaliai jie buvo patiekti. Štai keletas jų.

l

Komandos „3 Amandus“ desertas „Burokėliai, svarainiai, juodieji serbentai“ – ryškus, įžūlus, energingas, tačiau moteriškas ir prabangus Zuhairo Murado stilius.

l

Restorano „Sweet root“ desertas „Suvyniotas“ – ekstravagantiškas, drąsus, dažnai ginčytinas, provokuojantis Gaultier.

Visą Alesios Mačiulis straipsnį skaitykite www.vynozurnalas.lt.

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


34

Festivalis „Collisioni“ Pjemonte

„Ruché“ –

norintiems daugiau raudonojo vyno atspalvių Arūnas Starkus

Vos 120 ha ploto Ruché di Castagnole Monferrato DOCG apeliacija Pjemonto rytuose yra mikroskopinė vyno pasaulio masteliais, mažesnė už vieną „normalią“ Bordo vyninę. Kadangi už jos ribų pusiau aromatinga ‘Ruché‘ vynuogių veislė randama retai, šis tekstas skirtas tiems, kurie mėgsta ragauti retus, nepažįstamus vynus. Tuo labiau kad, kalbėdamas su Kastanjolės Monferato vyndariais, supranti, kad jiems nelabai rūpi pirkėjų skoninės vertybės. Kasmet vynas be didelių pastangų parduodamas esamiems klientams, o dar labiau plėsti klientų ratą fiziškai mažai galimybių – geriausi ploteliai jau užsodinti.

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


Festivalis „Collisioni“ Pjemonte

CALDERA

35

GARRONE

Fabrizia Caldera didžiuojasi tuo, kad jos „Ruché“ vynas 2017 m. pelnė „Sakura Japan Women‘s Wine Award“ apdovanojimą. Japonija – pirmoji šalis, kuriai galima pasiūlyti retą, ekologišką ar natūralųjį vyną. Ragaudamas vyną supranti, kodėl Japonijos moterys už jį balsavo: persikų, džiovintų abrikosų, braškių, rožių, baltųjų pipirų aromatas. Nedaug rūgšties ir taninų. Gerai, kad nebrandinta ąžuolo statinėse. 89 balai. Vos 1 hektaras, skirtas ‘Ruché‘, kurios auga pietrytiniame CANTINE SANT‘ AGATA

šlaite molingoje dirvoje. Todėl vynas labai prieskoniškas ir labai vaisiškas, su prieskonius gerai atsveriančiais taninais ir negausia rūgštimi. 88 balai. Vynas parduodamas privatiems pirkėjams iš Italijos. Anot Dante‘s Garrone‘s, ‘Ruché‘ apsodinti vynuogynai kainuoja dvigubai brangiau nei ‘Barbera‘ – apie 30–60 tūkst. eurų už hektarą.

TENUTA DEI RE

Įkurta 1906 metais. Franco Cavallero pasakoja, kad nors turi vos 7 ha 1982 m. pasodintų ‘Ruché‘ vynmedžių. Vyndarys eksperimentuoja: brandina statinėse, daro putojantį arba iš 4 savaites

Ragaujame „Ruché Selezione 2015“. Vynuogynas smėlingoje

vytintų vynuogių. Pastarasis – „Genesi 2011“ (60 % ‘Barbera‘, 40

dirvoje, todėl ir vynas tauresnis, nors koncentruotas, turi mažiau

% ‘Ruché) yra svarus, gaivus, nes vynuogės skinamos, kai po-

karstelėjančių taninų. Kaip įprasta, intensyviai kvepia vyšniomis:

tencialaus alkoholio turi vos 11 proc. (šiaip ‘Ruché‘ gerai kaupia

kad būtų išlaikyti aromatai, fermentacijos temperatūrai nebuvo

cukrų, anksti sunoksta), ir slyviškas, kuminiškai prieskoniškas,

leidžiama pakilti aukščiau 24 °C. Nebrandintas ąžuolo statinėje.

pikantiškai karstelintis – 4 metai ąžuolo statinėse. 92 balai.

90 balų.

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


36

Festivalis „Collisioni“ Pjemonte

AMELIO LIVIO

CRIVELLI

Oggi‘o Livio šeima įsikūrusi Granos komunoje, kur pagamintas vynas visada yra prieskoniškesnis, taniniškesnis, nes dirvoje daugiau molio, bet dėl kalkių turi ir vaisiškumo. Saugodamas gėliškus aromatus, vyndarys savo 1 ha derlių nuima palyginti anksti ir parduoda restoranams bei barams. 2016 m. derliaus „Primordio“ – 88 balai.

POGGIO RIDENTE

Marco Crivelli savo 6 ha ‘Ruché‘ vynuogynų susirinko lėtai. Nuo 1979 m. pirko žemę, kalbėdamasis su vietiniais žmonėmis, kurie dar atsiminė, kur geriausiai augo ‘Ruché‘: šviesioje, smėlingoje dirvoje su šiek tiek klinčių. Daro gėlišką, braškėmis dvelkiantį, švelnių taninų, minkštos rūgšties „Ruché“ (2016 m. – 88 balai). Vienas iš nedaugelio, eksportuojantis į aukštos klasės JAV, Šveicarijos, Vokietijos restoranus.

MASSIMO MARENGO

Su Cecilia Zucca ragaujant tiek 2015-ųjų, tiek ir 2014-ųjų

Turi 9 ha ‘Ruché‘ vynuogynų, tačiau viską parduoda Italijoje.

„Ruché San Marziano“, gerai jaučiama raudonojo molio, ant

Vaisiškas, turintis 15 proc. alkoholio, galingesnių taninų (pasak

kurio pasodintas 0,5 ha vynuogynas, įtaka: vynas subrendo iki

Massimo Morengo, dėl molingos dirvos).

juodų uogų aromato, tačiau liko žalių natelių. Padaroma 3 tūkst. butelių.

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


Festivalis „Collisioni“ Pjemonte

37

BERSANO

Vyninei priklauso 220 ha vynuogynų, 12 ha apsodinta ‘Ruché‘. „Bersano“ vynas itin prieskoniškas, primena aitriąsias paprikas, turi nemažai taninų. 86 balai.

butelis tinka 15 proc. alkoholio turinčiam vyšnių aromato vynui. Ferrarisų šeima didžiuojasi perėmusi ‘Ruché‘ krikštatėvio kunigo Don Giacomo Caudos 1,7 ha vynuogyną, kuriame auga seniausias vynmedžio klonas. Vynas „Vigna del Parroco“ gerokai

GATTO PIERFRANCESCO

prieskoniškesnis. O geriausias vyninės vynas „Luca Ferraris“ turi 16 proc. alkoholio ir yra kompleksiško brandos aromato.

TENUTA MONTEMAGNO

Pierfrancescas Gattas daro saldų ir koncentruotą vyną (2016 m. – 89 balai). Sako, kad Torine „Ruché“ tampa populiariu aperityvu. Geriau vertina rytinį vynuogyno šlaitą, nes ten vynuogės išlaiko daugiau gaivos. Nežiūrint to, ‘Ruché‘ vynmedžiai labai vešlūs, per metus 2–3 kartus tenka kirpti išsikerojusias šakas. To nepadarius, vynuogės gali supelyti.

Čia auginamos ne tik vynuogės, bet ir žirgai, yra įrengtas prabangus „Bed and breakfast“ viešbutukas. Vynas nefiltruojamas, siekiama vaisiško stiliaus, todėl prieš fermentaciją vynuogės penkias dienas palaikomos žemoje temperatūroje (nors

FERRARIS

alkoholio kiekis vis tiek pasiekia 15 proc.). Vynas siūlomas prie žuvies, sušių, net ančiuvių.

Luca Ferrarisas – „Ruché“ gamintojų asociacijos prezidentas. Gal todėl daro net 4 rūšių „Ruché“, kurį ragaujame su jo žmona Chiara. „Ruche Classic“ brandinamas didelėse statinėse. Solidus

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


38

Cadillac, Loupiac, Monbazillac, S ainte - Croix- du-Mont

Per keturias saldžias komunas automobiliu Arūnas Starkus

Keturias garsiausias netoli Bordo esančias saldaus vyno komunas – Kadijaką, Lupjaką, Sent Krua diu Moną ir Monbazijaką – automobiliu įmanoma aplankyti per vieną dieną. Pavargus nuo prabangių pilių Medoke, Grave ir Sent Emiljone, banguotas plotas tarp Garonos ir Dordonės upių – Antre diu Meras (Entre-Deux-Mers) – atgaiva akims ir sielai. Ant kalvų visur kyšo plokščios XII a. bažnytėlių varpinės, slėnių parkuose dunkso pilys, derlingesnėse vietose auginamos ne vynuogės, o saulėgrąžos. Platus, šviesus ir labai prancūziškas peizažas. Antre diu Meras nuosekliai pereina į Dordonės slėnyje esantį Beržeraką su ant ilgo upės slėnio šlaito įsikūrusiu Monbazijaku.

K

adijakas (Cadillac) – trisdešimties kilometrų ilgio Garonos

kilnųjį puvinį. Dažnai sunaudojamos mišiniams. Tačiau nedaug

pakrantė, kur saldus vynas daromas tik vietomis. Tačiau pats

trūksta, kad šį vyną žmonės pamėgtų.

Kadijakas – svarbus 1280 metais įkurtas gynybinis miestelis (bas-

Monbazijako (Monbazillac) klimatas pusiau kontinentinis,

tide) su išlikusia gynybine siena, vartais ir puošnia pilimi, viena

taigi vėsiau ir sausiau. Išvažiuojant iš Bordo lijo, o Monbazijake

pirmųjų prancūziško stiliaus, pastatyta XVII amžiuje Henriko

švietė saulė. Uogos švarios, nepažeistos. Drėgmė kyla nuo

Valua favorito, pirmojo Epernono kunigaikščio Jeano Louis de

Dordonės upės. Jos mažiau nei Soterne ar Lupjake. Todėl

Nogaret de la Valette‘o. Pilį, kurioje pagrindinis pastatas skiria

vyndariai labai laukia ilgo, saulėto rudens ir gamina paserillage

kiemą nuo parko, galima apžiūrėti įprastu prancūzams darbo

vyną tiesiog iš suvytusių uogų, be kekero. Dominuoja ‘Semillon‘,

laiku nuo 10 iki 18 val. su privaloma pusantros valandos pietų

tačiau antroji veislė – ‘Muscadelle‘. Jos uogos su storesne odele,

pertrauka vidurdienį.

atsparesnės pelėsiui.

Lupjakas (Loupiac) – nuo upės į šiaurę kylantis slėnis. 350 ha,

Sent Krua diu Monas (Sainte-Croix-du-Mont) yra priešais tą

50 gamintojų. Kitoje Garonos pusėje – garsusis Barsakas. Abiem

vietą, kur Sironas įsilieja į Garoną. Ant šlaito, atsisukusio tiesiai į

pakanka nuo upės kylančio rūko, todėl čia daroma daug saldaus

pietus, gerai veisiasi pilkasis kekeras, tačiau aukštis garantuoja

vyno. Vynuogyne sutiktas „Château Fortin“ savininkas sako, kad

daugiau rūgšties vyne. Apeliacijoje yra legendinis, vietomis iki

dabar populiariausias vynas su 70–90 gramų likutinio cukraus,

7 metrų gylio siekiantis geologinis sluoksnis, prieš 20 mln. metų

taigi vidutiniškai saldus. Anot jo, šiemet uogoms pritrūko

susiformavęs iš austrių kiautų. Iš to, kad alectryonia aquitanica

nokumo. Pilkasis kekeras (botrytis cinerea) jau puola (kalbėjomės

austrės yra susiglaudusios, įtariama, kad jos čia augo. Sent Krua

rugsėjo 19 d.), tačiau uogose – vos vidutinis cukraus kiekis

diu Mono vynuogynai ir vyninės neretai įsikūrę tiesiai ant storo

– nėra ką koncentruoti. Vyndarys mano, kad bus pagamintas

austrių sluoksnio.

moelieux tipo vynas. Geri buvo 2009, 2010, 2011 metai, vėliau – prastesnių metų trio: 2012, 2013, 2014-ieji, tada 2015 ir 2016-ieji – vėl geri. Lupjake svarbų vaidmenį vaidina ‘Sauvignon Gris‘ – ne tokios žoliškos kaip ‘Sauvignon Blanc‘, uogos mažesnės, prinokusios tampa rusvos. Kvepia greipfrutais, krūmokšniais, mėtinėmis bandelėmis ir ličiais, pasifloromis bei apelsinais. Sunkiau pasigauna

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


Cadillac, Loupiac, Monbazillac, S ainte - Croix- du-Mont

39

l Monbazijako pilis, o aplink ją – net ketvirtis visų Beržerako regiono vynuogynų.

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


40

Šalnos ir gaisrai vynuogynuose

Nelaimės vynuogynuose:

šalnos ir gaisrai 2017 metais Martynas Pravilonis

John Hodder - Collection CIVC

John Hodder - Collection CIVC

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


Šalnos ir gaisrai vynuogynuose

41

Tarptautinė vynuogių bei vyno organizacija (Organisation Internationale de la Vigne et du Vin – OIV) šių metų spalio mėnesį paskelbė, jog 2017-aisiais pasaulinė vyno gamyba bus 8,2 proc. mažesnė nei 2016-aisiais ir sieks apie 24,67 mlrd litrų. Pasak OIV prezidento Jean-Marie Aurand‘o, tai vienas mažiausių skaičių per keletą pastarųjų dešimtmečių, kurį labiausiai lėmė nelaimės vynuogynuose, ypač Europoje.

D

ėl ekstremalių klimato sąlygų – šalnų, krušos, sausros bei

Tokios šalnos pasitaikė antrus metus iš eilės, tad dalis vyndarių

gaisrų – Europos vyno gamyba šiais metais nukrito iki

ėmė pagrįstai nuogąstauti dėl kokybiškos žaliavos stygiaus.

rekordinių žemumų, ir visos trys Europos vyno gamybos lyderės

Elzase šiais metais dėl šalnų labiausiai nukentėjo ‘Gewurztra-

padarė gerokai mažiau vyno nei 2016-aisiais: Italija (-23 %), Pran-

miner‘ vynuogynai, o bendras viso regiono derlius buvo 30 proc.

cūzija (-19 %) ir Ispanija (-15 %). Europos komisija teigia, jog šiais

mažesnis nei 2016-aisiais.

metais vyno derlius bus mažiausias nuo 1982-ųjų metų. Turint omenyje, kad šios trys šalys padaro beveik pusę viso pasaulio vyno, nenuostabu, kad nuogąstaujama, jog prastas derlius jose smarkiai paveiks visą vyno ekonomiką pasaulyje. Taigi apžvelgsime, kurie vyno regionai labiausiai nukentėjo

Italija Šalnos labai skaudžiai paveikė ir Italijos vyndarius. Jas pajuto visi Italijos regionai, net Sicilijos vakaruose esanti Marsala. Šiais metais visame Apeninų pusiasalyje ypač pasitvirtino sena taisyklė,

nuo nelaimių, kaip vyndariai su jomis kovojo, kokią įtaką jos gali

jog geriausi šalies vynuogynai yra kalvų šlaituose. Jie mažiausiai

daryti vyno kokybei ir kainai.

nukentėjo nuo šalnų, o štai lygumose bei slėniuose augančios vynuogės smarkiai nušalo. Skaudžiausiai nukentėjo šiaurės Italijos

ŠALNOS Šių metų balandžio viduryje ir gegužės pradžioje Europą

regionai: Pjemontas, Frančiakorta bei Venetas. Pjemonte didžiausia žala padaryta Asčio zonoje, tačiau vietomis nušalo ir Barolo bei Barbaresko apeliacijų vynuogynai. Frančiakortoje labiausiai buvo

nusiaubusios šalnos daugelio vyndarių buvo vadinamos

paveikti anksti sprogstantys ‘Chardonnay‘ bei ‘Pinot Noir‘ vynme-

istorinėmis. Jos palietė didelę dalį svarbiausių vyno regionų nuo

džiai, kur žala siekė 10–50 proc. Venete situacija buvo labai panaši:

pietų Anglijos iki Ispanijos bei Italijos. Kai kurie vyno regionai

kalvotos klasikinio Soavės (Soave Classico) bei Valpoličelos zonos

nukentėjo ypač, tad apžvelkime, kur šalnų poveikis buvo

nuo šalnų nukentėjo mažiau, o štai lygumose plytintys Prosecco

reikšmingiausias.

DOC vynuogynai ypač smarkiai nušalo. Prie šalnų prisidėjus krušai bei karščio bangoms vynuogių ‘Glera‘ derlius šioje zonoje buvo

Prancūzija

toks mažas, jog siekiant išvengti dar didesnio žaliavos bei visų

Prancūzijoje didžiausią šalnų žalą patyrė Bordo, Šabli,

mėgstamo putojančio vyno brangimo leista įvežti vynuogių iš

Šampanės bei Elzaso vyndariai, tačiau taip pat nušalo dalis

greta esančių, tačiau už apeliacijos ribų augančių vynuogynų.

Luaros ir net toli pietuose esantis Langedokas. Bordo patyrė smarkiausias šalnas nuo 1991-ųjų, kurios nusinešė beveik pusę potencialaus derliaus, tad jis šiais metais

Ispanija Saulėta ir, atrodytų, šilta Ispanija irgi neišvengė šalnų.

bus apie 41 proc. mažesnis nei 2016-aisiais. Pavasario šaltis

Smarkiai nukentėjo Galisijos, Ribera del Duero bei Riochos

smarkiausiai kirto dešiniajam krantui, kur nukentėjo ir žemesnės

regionai. Bjerso regione 70–80 proc. vynuogynų buvo paveikti

Pomerolio bei Sent Emiljono apeliacijų augavietės. Žalos

šalnų, o visoje Galisijoje šalnos pažeidė apie 70 proc. vynmedžių

neišvengė ir kairiojo kranto piečiau esančių apeliacijų vynda-

ir padarė daugiau nei 70 milijonų eurų žalos. Kai kurie vyndariai,

riai. Gravo, Pesako-Leonjano bei Listrako teritorijose vyninės

kalbėdami apie Riochą, teigė, jog tai buvo smarkiausios šalnos

skundėsi kai kur 35–45 proc. siekiančia žala vynuogynuose. Buvo

per 20 metų, labiausiai nusiaubusios Alavos Riochos (Rioja

vietų, kur potencialus vynuogių derlius buvo visai sunaikintas. O

Alavesa) ir Aukštutinės Riochos (Rioja Alta) subregionus.

štai labiau į šiaurę esančios Pojako bei Sent Estefo komunos liko beveik nepaliestos. Nepaisant smarkiai mažesnio derliaus, vasara buvo gana sausa, tad vynuogių kokybė atrodo daug žadanti. Didžioji dalis Burgundijos sugebėjo susidoroti su šalnomis ir

KOVOS SU ŠALNOMIS BŪDAI Kadangi pavasario šalnos pažeidžia pumpurus, o tai neretai itin

šiais metais džiaugiasi gana dideliu ir aukštos kokybės derliumi.

skaudžiai atsiliepia ne tik tų metų, bet ir ateinančių metų derliaus

Nepasisekė tik toli šiaurėje esančiam Šabli regionui, kur šalnos

dydžiui, vynuogių augintojai imasi visų įmanomų priemonių

truko 15 dienų ir vynuogių augintojai pritrūko resursų kovoti su

apsaugoti vynuogėms – nuo laužų bei didžiulių žvakių iki modernių

šalčiu. Čia žala kai kur siekė 30–40 proc. Taip pat labai smarkiai

vėjo turbinų ar net sraigtasparnių. Dažniausiai priemonių pasirin-

nukentėjo kremaną daranti Šatijonė (Châtillonais) zona, kur

kimas priklauso nuo vynuogių augintojų bei vyndarių finansinių

buvo sunaikinta beveik 90 proc. derliaus.

galimybių. Štai turtingi Bordo ūkiai šiais metais nuomojosi

Šampanėje skaudžiausios šalnų pasekmės buvo juntamos

sraigtasparnius, kurie kybodami virš vynuogyno nukreipia žemyn

Kot de Barso (Côte des Bars (Aube)) regione. Vynuogių augintojai

šiltesno oro srautą taip neleisdami pažemėje užsilaikyti šalčiui. Tai

bei didieji šampano namai minėjo 20–80 proc. žalą jų vynuogy-

temperatūrą vynuogyne gali pakelti 2–3 laipsniais ir išgelbėti jį nuo

nams. Buvo vietų, kur šalnos nušlavė ir visą potencialų derlių.

nušalimo. Kiti vyndariai perka arba nuomojasi pervežamas vėjo

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


42

Šalnos ir gaisrai vynuogynuose

Signorello Estate nuotr.

Quinta dos Roques nuotr.

turbinas, kurios įsijungia orui atšalus iki tam tikros temperatūros. Jos, kaip ir sraigtasparniai, sukuria oro judėjimą, kuris neleidžia susidaryti šalčio „kišenėms“ vynuogyne. Nepaisant to, jog tokios turbinos itin brangios (vienos kaina siekia beveik 28 tūkst. eurų), vis daugiau vyninių ryžtasi jas įsigyti, nes vynuogės dėl klimato kaitos išsprogsta vis anksčiau ir šalnų grėsmė tampa vis didesnė. Dar vienas modernus kovos su šalnomis būdas šiais metais buvo naudojamas Šampanėje, kur kai kuriuose vynuogynuose yra įdiegta vandens purkštukų sistema, temperatūrai nukritus padengianti vynuogių pumpurus plonu vandens sluoksniu. Šis stingdamas į ledą išskiria latentinę šilumą ir apsaugo pumpurėlius nuo tolimesnio temperatūros kritimo. Signorello Estate nuotr.

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS

Visgi ne visur griebiamasi moderniausių apsaugos nuo šalnų


Šalnos ir gaisrai vynuogynuose

priemonių. Štai Burgundijos vynuogių augintojai šiais metais nuo

ir itin aukštos kokybės derlius. Turint omenyje, kad ir 2014-ieji bei

šalnų itin sėkmingai apsigynė tradiciškai degindami laužus, šieną

2015-ieji buvo puikūs, vyninės ir pirkliai turi didelių gero vyno at-

bei didžiules žvakes. Toks būdas, visų pirma, sukuria šilto oro sroves

sargų, tad sieks palaikyti esamą rinką ir neprarasti prekybos vietose

vynuogynuose, neleidžiančias smarkiai nukristi temperatūrai.

turimų pozicijų. Istorija taip pat rodo, kad Bordo vyndariai labiau

Antra, laužų bei degančio šieno dūmai apsaugo pumpurėlius nuo

linkę kelti didelio ir gero derliaus metų kainas nei mažo. Trečia,

ankstyvos saulės spindulių, galinčių juos pažeisti, dėl staigaus

geriausi ūkiai, valdantys vynuogynus aukščiau (Pomerolio bei Sent

temperatūrų pasikeitimo bei sulaiko žemės spinduliuojamą šilumą.

Emiljono plokščiakalnyje) arba arčiau Žirondos (Sent Žiuljenas bei

GAISRAI Lyg pavasarį Europą nusiaubusių šalnų būtų maža, metų pradžioje ir rudenį vyno pasaulį sunerimti privertė gaisrų banga. Sausio pradžioje gaisrai įsiplieskė pietų Čilėje, smarkiausiai –

Pojakas) nukentėjo menkai. Burgundijoje nuskintas didžiausias derlius nuo 2009-ųjų, tad tai taip pat turėtų pristabdyti šio regiono vyno kainų kilimą, kurį lėmė keletą metų iš eilės užsitęsęs vyno stygius. Nuogąstauti vertėtų mažų, nedaug vyno gaminančių apeliacijų

Kolčagvos, Itatos bei Maulės regionuose. Ir nors didžiausi šalies

ir vynuogynų vyno mėgėjams bei nebrangaus, didelių prekinių

istorijoje gaisrai labiausiai nusiaubė miškus, jie palietė ir daugiau

ženklų vyno pirkėjams. Pirmieji gali vyno išvis negauti, jei jų

nei 100 vynuogynų. Daugelis jų – nedideli, tačiau itin vertingi, juose

mėgstamas vynuogynas ar apeliacija stipriai nukentėjo nuo šalnų

augo daugiau nei šimto metų ‘Pais bei Carignan‘ vynmedžiai. Iš viso

bei krušos. Antruoju atveju cisternomis parduodamo vyno (bulk

sudegė arba nukentėjo apie 120 ha vynuogynų. Daugiausiai kaltės

wine) kaina yra tiesiogiai susijusi su jo kiekiu rinkoje, tad ir nebran-

dėl šių gaisrų verčiama medienos bei popieriaus industrijai, kuri

gaus, dideliais kiekiais daromo vyno kaina, tikėtina, kils. Tai turėtų

nesilaikydama taisyklių labai tankiai prisodino greitai augančių, len-

dar labiau paskatinti vyno vartotojus pirkti mažiau, bet geresnės

gvai užsiliepsnojančių eukaliptų bei pušų. Būtent šiuose miškuose

kokybės vyno.

po itin karštos ir sausos vasaros žaibiškai ėmė plisti liepsnos. Panašios klimato sąlygos lėmė, kad spalio antrą savaitę

Šalnų poveikis vyno pasauliui gana akivaizdus – smarkiai sumažėjęs derlius, o štai ugnis – daug klastingesnis vyno priešas.

įsiplieskė vieni didžiausių gaisrų Kalifornijos istorijoje. Manoma, jog

Apčiuopiamą žalą tiek vyndariai, tiek vyninių darbuotojai patiria

spalio 8 dieną siaučiant smarkiems vėjams, buvo nutraukti aukštos

iš karto ir itin skausmingai. Šiais metais vien Kalifornijoje per spalį

įtampos laidai, sukėlę gaisrą, kuris po itin karštos ir sausos vasaros

siautusius gaisrus žuvo 42 žmonės bei sudegė beveik 8 tūkst.

bei dėl penkerius metus besitęsiančios sausros, žaibiškai išplito

pastatų, daugelis vyninių darbuotojų neteko namų. Ir nors 90 proc.

Sonomos, Napos bei Mendosino vyno regionuose. Daugiau nei dvi

derliaus jau buvo nuskinta bei didžioji dalis vynuogynų ir vyninių

savaites siautę gaisrai sunaikino arba apgadino daugybę pastatų,

ugnies išvengė, daugelį vyndarių persekioja dūmų ydos (smoke

tarp kurių ir mažiausiai 11 vyninių. Vis dėlto vyndariai guodžiasi,

taint) šmėkla.

kad ugnis palietė tik nedidelę dalį vynuogynų, o prasidėjus gaisrams 75–90 proc. derliaus jau buvo nuskinta.

43

Dūmų yda yra palyginti mažai ištirtas ir naujas fenomenas, tačiau po pastarųjų gaisrų tampantis itin aktualus pasaulio vynda-

Kai Kalifornijos ugniagesiai jau buvo bebaigią suvaldyti lieps-

riams. Vyno, pasižyminčio šia yda, skonis dažnai apibūdinamas kaip

nas, ugnis įsiplieskė kitoje Atlanto vandenyno pusėje – Portugali-

degėsių, medicininis, laužavietės ar šlapios peleninės. Ne visada tai

joje bei Ispanijoje. Čia labiausiai nukentėjo Dauno bei Rijas Baišas

užuosime, kartais yda išryškėja tik vyną paragavus. Yda pasireiškia,

regionai. Yra įtarimų, kad gaisrus sukėlė žmonės, tačiau prielaidos

kai vynuoges paveikia degančios medienos dūmai, turintys lakiųjų

jiems žaibiškai išplisti buvo tokios pat, kaip ir Kalifornijoje – itin

fenolių. Šie vynuogyne gali greitai prasiskverbti pro vynuogių odelę

sausa vasara, aukšta temperatūra rudenį bei labai smarkūs vėjai

ir jungtis su jų sultyse esančiais cukrumis sudarydami glikozidų

(daugiau nei 100 km/h). Tikslių duomenų, kiek nukentėjo vynuogy-

molekules. Šios molekulės pačios nesukuria neigiamo aromato bei

nų bei vyninių, kol kas nėra, tačiau vyndariai nerimauja dėl kelias

skonio, tačiau fermentacijos metu vyno rūgštis ima jas ardyti ir vėl

dienas tuose regionuose tvyrojusių itin tirštų dūmų ir jų poveikio

išlaisvina lakiuosius fenolius, pasižyminčius neigiamais dūmų aro-

vyno kokybei.

matais. Šis procesas gali tęstis toliau butelyje ar net mūsų burnoje, kuomet seilėse esantys enzimai gali išlaisvinti nepageidaujamus

PASEKMĖS Pavasario šalnų Europoje poveikis vyno pasauliui – mažiausias derlius per pastaruosius tris dešimtmečius Europoje ir beveik 10

pelenų aromatus. Tad pauosčius vyną jis gali atrodyti geras, tačiau paragavę pajusime, kad jis turi dūmų ydą. Tiek Kalifornijos, tiek Čilės bei Ispanijos vyndariai, besistengiantys gaminti aukštos kokybės vyną, renkasi siųsti vynuogių sulčių

proc. mažesnis derlius visame pasaulyje nei 2016-aisiais. Tačiau ką

bei vyno mėginius į laboratorijas, siekdami ištirti, ar juose nėra

tai reiškia vyno mėgėjams? Šalnų poveikis vyno rinkai yra labiausiai

molekulių, turinčių dūmų ydą sukeliančių lakiųjų fenolių. Aptikę

susijęs su vyno kiekiu, tačiau kokybei akivaizdžios įtakos neturi.

juos, daugelis nusprendžia vyno iš paveiktos žaliavos negaminti,

Štai Prancūzijoje šalnos smarkiausiai kirto Bordo, kur derlius 40

nes patikimų būdų, garantuojančių nepageidaujamų aromatų

proc. mažesnis nei 2016-aisiais, tačiau nuskintų vynuogių kokybė

pašalinimą, dar nėra. Štai Čilės vyninė „Miguel Tores“ nusprendė

gera dėl puikaus oro vasarą ir skinant derlių. Panaši situacija yra

negaminti savo geriausio ‘Pinot Noir‘ vynuogyno „Escaleras de

visoje šalyje bei kaimyninėje Italijoje. Žinant tai, vyno mėgėjams ir

Empedrado“ 2017-ųjų derliaus vyno, nes įtarė, kad vynas bus

kolekcininkams, be abejo, kyla nuogąstavimų, kad esant mažam,

paveiktas dūmų ydos.

bet aukštos kokybės derliui vyno kainos gali smarkiai pakilti. Vis dėlto kai kurių vyndarių bei vyno žinovų teigimu, jaudintis

Kai dėl Kalifornijos, 2017-ųjų derlius žada itin aukštą kokybę, tačiau ar susidursime su dūmų ydos atvejais, pamatysime tik ateityje.

nevertėtų, ypač kalbant apie Bordo. Tam yra keletas priežasčių. Visų pirma, 2016-aisiais Bordo buvo nuskintas didžiausias nuo 2006-ųjų

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


44

Lietuvą mylintys vyndariai

„G. D. VAJRA“ iš Barolo Kaskart susitikus Aldą, Mileną, Giuseppę, Isidorą ar Francescą, atrodo, kad šie žmonės myli visą pasaulį, o tau atiduoda visą savo širdingumą.

l

Pažinti vynuoges padeda žymiausia Italijos profesorė ampelografė Anna Schneider – artima Vairų šeimos draugė. Francesca.

l

Augindami tradicines Pjemonto vynuoges – ‘Nebbiolo‘, ‘Barbera‘, ‘Dolcetto‘, ‘Freisa‘, ‘Moscato‘, – jie nevengia eksperimentuoti, taigi stebina savo vėsiamėgiais „Riesling“, „Sauvignon Blanc“, „Pinot Noir“. Jų vynas ypač malonus gerti – skanus, sultingas, gaivus, harmoningas; šios savybės dera su kompleksiškumu, taurumu ir ilgaamžiškumu.

l Visi šeimos nariai versle, ir ranka visada pridėta prie širdies. Giuseppė.

Vairų šeima mėgsta vėsą. Net ir geriausias jų vynuogynas „Bricco de Viole“ pasodintas kalvos viršūnėje, taigi sunoksta savaite vėliau nei kiti, išlaiko daugiau gaivos ir įgauna daugiau aromato. Isidoras.

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS

l Aldas ir Milena.


45

TESTAS

Ar išmanau apie ekologišką vyną 1. Ekologiškas vynas:

a) jo sudėtyje nėra sulfitų; b) visada bus žymiai brangesnis nei įprastas; c) yra gaminamas iš vynuogių, užaugintų nenaudojant pesticidų bei herbicidų; d) visi prieš tai pateikti atsakymai teisingi.

2. Kas sukūrė biodinaminio ūkio idėją? a) Rudolf Steiner; b) Lenz Moser; c) Francois Guyot;

d) Bernard Chaptal.

3. Ką reiškia šis logotipas vyno etiketėje?

7. Ką reiškia šie logotipai?

a) tai ekologiškų vynų sertifikavimo agentūros; b) tai garsūs ekologiškų vynų gamintojai; c) tai biodinaminio vyno sertifikavimo agentūros; d) tai ekologiškų trąšų sertifikavimo standartai.

8. Kad vynas atitiktų natūraliojo vyno manifestą, jis turi būti: a) ekologiškas arba biodinamiškas; b) nefiltruotas ir neskaidrintas; c) nekoreguotas rūgštingumas ar alkoholio kiekis; d) visi atsakymų variantai teisingi.

Ar žinote, kad sieros oksido (SO₂) kiekis, leistinas Europos a) ES sertifikuotas natūralusis vynas; b) vynas iš ES reglamentą atitinkančių ekologiškai užaugintų vynuogių; c) vynas daromas tausojant gamtą, tačiau ne ekologiškas; d) tai biodinamis vynas.

4. Bionaminiame ūkyje naudojami įvairūs pagal griežtą receptą pagaminti preparatai. Kuris iš šių netikras? a) per rudens lygiadienį į žemę užkastas į karvės ragus sudėtas karvių mėšlas, atkastas per pavasario lygiadienį; b) pavasarį žemėje užkasami kvarco kristalai, sudėti į karvių ragus, atkasami rudenį; c) rožių žiedlapių nuoviras, rudenį du mėnesius laikomas jauno ožiuko kaukolėje; d) rudenį užkasamas ir pavasarį atkasamas karvės skrandis su džiovintomis ramunėlėmis.

5. Ko reikia, kad vynas būtų sertifikuojamas kaip biodinamiškas?

Sąjungos šalyse, miligramais (mg) yra RAUDONASIS

BALTASIS

PUTOJANTIS

SALDUSIS

Tradicinis

150

200

235

400

Ekologinis

100

150

205

370

Biodinaminis (Demeter)

70

90

60

200

Natūralusis

30

40

40

40

9. Kuris iš šių ūkių netaiko biodinaminių priemonių vynuogynuose? a) „Chateau Lafite“ iš Bordo; b) „Domaine Zind Humbrecht“ iš Elzaso; c) „Weingut Wimmer-Czerny“ iš Austrijos; d) „Clos de la Coulee de Serrant“ iš Luaros slėnio.

10. Kas sieja šiuos vynus?

a) kad fermentacija vyktų tik su laukinėmis mielėmis; b) kad būtų naudojamos biodinamiškai augintos vynuogės; c) kad sulfitų kiekis neviršytų 100 milijonųjų dalių; d) visi anksčiau pateikti atsakymai teisingi.

6. Kuris iš šių preparatų leidžiamas naudoti vynuoges auginant ekologiškai? a) vario sulfatas; b) chitosanas; c) amonio sulfatas; d) amonio bisulfatas.

a) visi jie yra iš Burgundijos; b) visi patenka į brangiausių pasaulio vynų penketuką; c) visi gaminami iš ekologiškai arba biodinamiškai augintų vynuogių; d) visi anksčiau pateikti atsakymai teisingi. Sudarė Petras Jarašūnas Atsakymai 106 puslapyje.

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


46

Clos šampanai

Clos šampanai Juozas Kabašinskas Kas yra Clos šampanai? Kuo jie išsiskiria? Kokius juos žinote? Pavadinime pamačius žodį Clos daugelis pirmiausia prisimena šampanus „Philipponnat Clos des Goisses“, „Krug Le Clos du Mesnil“ bei „Cattier Le Clos du Moulin“. Giliau besidomintieji šampanu prie minėto trejeto gali pridėti „Krug Le Clos d’ Ambonnay“, „Billecart-Salmon Le Clos Saint-Hilaire“ arba „Duval-Leroy Le Clos des Bouveries“. Štai ir viskas! Tiesa, gerai žinomas šampanas „Bollinger Vieilles Vignes Francaises“ (V.V.F.) taip pat gaminamas iš dviejų tokių plotelių – „Le Clos Saint-Jacques“ ir „Lieux dit Chaudes Terres“.

CLOS REIKŠMĖ Prancūzijoje šampano pavadinime vartojamas žodis Clos susijęs su istorine konkretaus vynuogyno vieta, kadaise aptverta mūrine siena, saugančia vynuogynus ne tik nuo stiprių vėjų, bet ir nuo užgrobimo. Šiuose vynuogynuose susidaro ypatingas mezoklimatas. Tam, kad šampanas galėtų būti klasifikuojamas kaip Clos, Nacionalinis kilmės nuorodų institutas (Institut National des Appellations d‘Origine) ir Šampanės komitetas (Comite Champagne) turi patvirtinti, kad jis atitinka keliamus reikala-

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS

vimus, tai yra jis turi būti pagamintas iš vynuogių, užaugintų senuose vynuogynuose, kurie kadaise buvo aptverti mūrinėmis sienomis. Prieš daugiau nei du šimtus metų tokie vynuogynai dažniausiai priklausė vienuolynams, kurie tuos nedidelius plotelius aptverdavo mūrinėmis sienomis. Tai mena kai kurių Clos vynuogynų pavadinimai: „Le Clos de l‘Abbaye“, „Le Clos l‘Abbe“. Clos – atskirų aptvertų istorinių vynuogynų – regione yra 31, jie priklauso atitinkamiems šampano namams arba vynuogių augintojams, gaminantiems šampaną tik iš nuosavų vynuogynų. Bendras visų šių vynuogynų plotas užima tik 35 ha, tai sudaro tik


Clos šampanai

0,1 proc. viso Šampanės regiono ploto! Beje, žodis Clos reikšmingas ne tik šampano, bet ir vyno

„Le Clos des Bouveries“ nuo labai senų laikų, tačiau pirmą kartą šampanas iš jo derliaus pagamintas 2002 m. Vienų iš naujausių

ekspertams, mat tokių plotelių yra įvairiuose Prancūzijos

yra šampano namų „Lanson“ 2016 metais pristatytas šampanas

regionuose. Daugiausiai jų, gal net daugiau nei visuose kituose

„Le Clos Lanson“, pagamintas iš 2006 metų derliaus ‘Chardonnay‘

regionuose kartu sudėjus, yra Burgundijoje. Čia galime paminėti

vynuogių. O šampano namai ‘Leclerc Briant‘ dar tik ruošiasi

„Chanson“ vyno gamintojui priklausančius vynuogynus: „Clos du

pristatyti (2018 metais) savo šampaną, pagamintą iš „Le Clos

Roi“, „Clos des Marconnets“, „Clos des Feves“, „Clos des Mouches“,

de Trois Clochers“ augančių ‘Chardonnay‘ vynuogių. Tiesa, yra

„Clos de la Belle Marguerite“. Daugelis vyno žinovų galėtų

dar vienas plotelis Šampanės regione, Grand Cru kaimelyje Buzi

paminėti ir gerokai daugiau Burgundijos vynuogynų, pavyzdžiui,

(Bouzy), – „Le Clos Barnaut“, priklausantis Barnaut šeimai. Iš jo

„Chambertin-Clos de Beze“, „Clos de Vougeot“, „Corton-Clos du

derliaus šeima gamina tik „Pinot Noir“ vyną, nors apskritai jie yra

Roi“, „Clos Napoleon“, „Clos de Tart“ ir dar daugelį kitų. Yra tokių

šampaną gaminanti šeima.

vynuogynų ir Bordo (pvz., „Clos Haut-Peyraguey“, „Clos Fourtet“, „Clos des Jacobins“, „Clos de l’Oratoire“, „Clos de Plince“, „Clos Saint-Martin“ ir kt.), jų yra ir Ronos slėnyje bei Elzase, Luaros

CLOS ŠAMPANAI „Le Clos des Goisses“ (Champagne Philipponnat): 5,5

slėnyje bei pietų Prancūzijoje. Tokių vynuogynų galima surasti

ha – Marėjus prie Ajaus (Mareuil-sur-Ay, Premier Cru); vynuogės

ne tik Europoje, bet ir Šveicarijoje, Vokietijoje, JAV, Pietų Afrikoje

‘Chardonnay‘ (apie 35 %) ir ‘Pinot Noir‘ (apie 65 %).

ir net Meksikoje. Kokių Clos šampanų galima rasti Lietuvoje? Pirma derėtų

Šį unikalų siena aptvertą vynuogyną, kurio šlaitai siekia iki 45 laipsnių, dar 1935 metais įsigijo Philipponnatų šeimos nariai.

paminėti nuo 2006 metų esančius tokius šampanus, kaip

Šampanas „Clos des Goisses“ (tik vintažinis, t. y. vienų metų

„Philipponnat Clos des Goisses“, „Bollinger Vieilles Vignes Fran-

derliaus) pradėtas gaminti nuo 1951 metų derliaus, tačiau buvo

caises“ arba „Billecart-Salmon Le Clos Saint-Hilaire“. Kiek vėliau

gaminamas ne iš visų metų paeiliui, o pasirenkant tik geriausių

pasirodė ir „Duval-Leroy Le Clos des Bouveries“. Pastaruoju

metų abiejų vynuogių veislių (‘Chardonnay‘ ir ‘Pinot Noir‘) der-

metu įmanoma rasti ir „Krug Le Clos du Mesnil“ ar „Krug Le Clos

lius. Nuo 1988 metų gaminamas iš kiekvienų metų derliaus. Čia

d’ Ambonnay“, taip pat „Le Clos Lanson“ ar „Le Clos Pompa-

dar galima pastebėti, kad „Clos des Goisses“ buvo gaminamas

dour“. Taip pat planuojama ir dar viena naujiena – šampanas

ir iš ankstesnių metų (kaip 1939 m. arba 1945 m.). Šie šampanai

„Le Clos de Cumieres“, kurį gamina vynuogių augintojas Herve

po antrosios fermentacijos butelyje paprastai paliekami 8–10

Justinas.

metų. Atskirais atvejais, be pagrindinio kiekio, pagaminamas

CLOS PLOTELIUOSE – SKIRTINGOS VYNUOGĖS

papildomas šampano kiekis, ir toks šampanas brandinamas dar ilgiau: „Clos des Goisses 2000 L. V.“ ar „Clos des Goisses 1996 L. V.“

Dažniausiai Clos ploteliuose auga vienos veislės vynuogės:

(L. V. – Long Vieillissement – reiškia ilgą brandinimą su mielėmis

tik ‘Pinot Noir‘. Iš viso 8 atskiri ploteliai, tarp jų „Le Clos

butelyje).

Saint-Hilaire“, „Le Clos Saint-Jacques“, „Le Clos Chaudes Terres“,

L. V. išleisti šiais metais: 1952, 1953, 1955, 1959, 1966, 1976,

„Le Clos d‘ Ambonnay“, „Le Clos Rocher“, „Le Petit Clos“, „Le Clos

1989, 1990, 1992, 1995. „Clos des Goisses Vinotheque“ – 2004 ir

de Bouzy“, „Le Clos Barnaut“;

1996 m.

tik ‘Chardonnay‘. Iš viso 14 atskirų plotelių, tarp jų „Le Clos du Mesnil“, „Le Clos de Bouveries“, „Le Clos des Trois Clochers“, „Le Clos Lanson“, „Le Clos de Faubourg Notre-Dame“, „Le Clos

Iš 1997 ir 1998 metų derliaus buvo pagaminti dar ir Non Dose šampanai. Šampano „Clos des Goisses“ pagaminamas labai ribotas

Cazals“, „Le Clos Jarot“, „Le Clos l‘ Abbe“, „Le Clos de l‘Abbaye“, „Le

kiekis, priklausomai nuo atskirų metų derliaus bei jo vertinimo,

Clos a Dore“, „Le Clos des Belvais“, „Le Clos Sainte-Sophie“, „Le

nuo 20 000 iki 40 000 butelių. Į šį šampaną papildomai dedamas

Clos Jacquin“, „Le Clos Bourmault“;

labai mažas kiekis cukraus (4,5 g/l).

tik ‘Meunier‘ – „Les Clos Mandois“. Keturiuose Clos auga ir ‘Pinot Noir‘, ir ‘Chardonnay‘: „Le Clos

Nuo 1999 metų derliaus pradėtas gaminti ir rožinis šampanas „Clos des Goisses Juste Rose“ – iš viso pagaminta tik 2 000

des Goisses“, „Le Clos du Moulin“, „Les Clos Virgile“, „Le Clos de

butelių. Toliau sekė 2000, 2001, 2002, 2005, 2006, 2007 metų

Cumieres“. Dviejuose auga trys vynuogių veislės – ‘Pinot Noir‘,

derliaus rožiniai šampanai. Šiuose rožiniuose šampanuose

‘Chardonnay‘ bei ‘Meunier‘: „Le Clos des Monnais“ bei „Le Clos

vynuogių sudėtis kiek skiriasi (kiek daugiau nei 35 proc. ‘Char-

Pompadour“. Labiausiai išsiskiria „Le Clos du Chateau de Bligny“,

donnay‘ ir mažiau nei 65 proc. ‘Pinot Noir‘). Papildomai dedamo

kur 0,8 ha plote auginamos net 6 vynuogių veislės: „Chardon-

cukraus kiekis – 4,5 gr/l.

nay“, „Pinot Noir“, „Meunier“, „Petit Meslier“, „Arbane“, „Pinot Blanc“. CLOS ŠAMPANŲ GAMYBOS PRADŽIA

47

„Le Clos Saint-Hilaire“ (Champagne Billecart-Salmon): 1,04 ha – Marėjus prie Ajaus (Mareuil-sur-Ay, Premier Cru); vynuogės ‘Pinot Noir‘. Šis aptvertas plotelis buvo užsodintas ‘Pinot Noir‘ vynuo-

Seniausiai gaminamas šampanas „Philipponnat Clos Des

gėmis dar 1964 metais, tačiau „Billecart-Salmon“ pirmą kartą

Goisses“ – nuo 1939 metų derliaus. Po 30 metų, nuo 1969 metų

nusprendė gaminti Clos kategorijos šampaną tik iš 1995 metų

derliaus, pradėtas gaminti šampanas „Bollinger V.V.F.“ (iš „Le

derliaus. Rinkai jį pristatė 2003 metais (iš viso pagaminta 5 500

Clos Saint-Jacques“ bei „Lieux-dit Chaudes Terres“ ploteliuose

butelių), t. y. brandinimas butelyje vyko 7 metus. Kiti Clos

augančių ‘Pinot Noir‘ vynuogių). Vėliau prireikė dar 10 metų

šampanai buvo pagaminti iš 1996, 1998 ir 1999 metų ‘Pinot Noir‘

kol šampano namai „Krug“ pristatė savo šampaną „Le Clos du

vynuogių derliaus. Pastarųjų metų šampanų buvo pagaminta

Mesnil“ iš ‘Chardonnay‘ vynuogių. Šeimai Duval Leroy priklauso

nuo 3500 iki 7000 butelių.

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


48

Clos šampanai

Le Clos Saint-Jacques (0,21 ha – Ajus (Ay, Grand Cru);

„Le Clos Pompadour“ (Champagne Pommery): 25 ha –

vynuogės ‘Pinot Noir‘) ir Le Clos Chaudes Terres (0,24 ha – Ajus

Reimsas; vynuogės ‘Chardonnay‘ (75 %), ‘Pinot Noir‘ (20 %),

(Ay, Grand Cru); vynuogės ‘Pinot Noir‘) priklauso „Bollinger“

‘Meunier‘ (5 %). Šis šampanas su Clos pavadinimu gaminamas tik

šampano namams ir iš jų gaminamas legendinis Les Vieilles

kartais, tik nedideliais kiekiais magnumuose (1,5 l) – apie 3 000

Vignes Francaises (V. V. F.). Šie maži ploteliai nebuvo paliesti

magnumų. Paprastai šis šampanas gaminamas iš skirtingų metų

filokseros, kadangi visą laiką buvo aptverti tvora. Šiuo metu šie

derliaus vynuogių, tačiau šiuo metu rinkoje yra pristatomas

nedideli ploteliai yra sertifikuoti kaip ekologiniai. Pirmą kartą šis

vintažinis, t. y. tik iš 2003 metų derliaus pagamintas šampanas ir,

šampanas pristatytas dar 1973 metais, pagamintas iš 1969 metų

kaip įprasta, tik magnumo butelyje.

‘Pinot Noir‘ vynuogių derliaus. Toliau sekė tokių metų V. V. F.

„Le Clos du Chateau de Bligny“ (Champagne Chateau

šampanai: 1970; 1973; 1975; 1979; 1980; 1981; 1982; 1985; 1986;

de Bligny – G. H. Martel): 0,8 ha – kaimelis Blinji (Bligny) (Obo

1988; 1989; 1990; 1992; 1996; 1998; 1999; 2002; 2004; 2005.

subregionas); vynuogės ‘Chardonnay‘, ‘Pinot Noir‘, ‘Meunier‘,

Pagaminama tik 3000–4000 butelių.

‘Petit Meslier‘, ‘Arbane‘, ‘Pinot Blanc‘. Šampanas gaminamas iš visų

„Le Clos du Mesnil“ (Champagne Krug): 1,84 ha – Menilis prie Ožė (Mesnil-sur-Oger, Grand Cru); vynuogės ‘Chardonnay‘. Šį unikalų vynuogyną šampano namai „Krug“ įsigijo iš vynuogių augintojo Jules‘o Tarino 1971 metais. Pirmasis rinkai

minėtų vynuogių vienu metu, sultys spaudžiamos iš kiekvienos vynuogės atskirai. Šampanas gaminamas maišant skirtingų metų derliaus vynus. Pagaminama vidutiniškai apie 5 000 butelių. „Le Clos des Trois Clochers“ (Champagne Leclerc Briant):

pristatytas šampanas buvo iš 1979 metų ‘Chardonnay‘ vynuogių

0,45 ha – Viler Alerano kaimelis (Villers-Allerand, Premier Cru),

derliaus. Vėliau šampanai buvo gaminami iš 1980, 1981, 1982,

vynuogės ‘Chardonnay‘. Pirmasis šampanas turėtų būti pristaty-

1983, 1985, 1986, 1988, 1989, 1990, 1992, 1995, 1996, 1998,

tas 2018 metais ir yra pagamintas iš 2014 metų derliaus.

1999, 2000 metų derliaus. Visų šampanų buvo pagaminta po 12 000 butelių, o iš 2003 metų derliaus – tik 8 671 butelis. „Le Clos d’ Ambonnay“ (Champagne Krug): 0,68 ha – Ambonė (Ambonnay, Grand Cru); vynuogės ‘Pinot Noir‘. Šį unikalų vynuogių plotelį šampano namai „Krug“ įsigijo

„Le Clos Lanson“ (Champagne Lanson): 1 ha – Reimsas, vynuogės ‘Chardonnay‘. Šį vynuogių plotelį, esantį pačiame Reimso centre, ‘Chardonnay‘ vynuogėmis „Lanson“ šampano namai užsodino dar 1962 metais ir persodino vynuoges 1986 metais. Tačiau Clos katego-

1994 metais ir nuo 1995 metų derliaus pradėjo šio šampano

rijos šampaną pirmą kartą nuspręsta gaminti tik iš 2006 metų

gamybą (iš viso 5000 butelių), jo pristatymas įvyko 2007 metais,

derliaus. Rinkai jis buvo pristatytas 2016 metais, t. y. po 9 metų

tai yra šampano fermentacija butelyje truko daugiau kaip 10

brandinimo butelyje. Tai extra brut kategorijos šampanas (3 g/l

metų. Iki šiol yra pristatyti tokių derliaus metų šampanai: 1996 (4

cukraus), kurio pagaminta tik 7 870 butelių.

594 buteliai); 1998 ( 4 760 butelių); 2000 (5 158 butelių). „Le Clos du Moulin“ (Champagne Cattier): 2,2 ha – Chignesles-Roses Premier Cru; vynuogės – ‘Chardonnay‘ (50 %) ir ‘Pinot Noir‘ (50 %). Šį aptvertą vynuogyną Jeanas Cattier įsigijo dar 1951 metais.

„Le Clos Rocher“ (Champagne Gremillet): 0,63 ha – Balno prie Laino (Balnot-sur Laigne) (Obas), vynuogės ‘Pinot Noir‘. „Le Clos du Faubourg Notre-Dame“ (Champagne Veuve Fourny): 0,15 ha – Vertu (Vertus, Premier Cru), vynuogės ‘Chardonnay‘. Šį labai mažą plotelį Fourny šeima įsigijo iš vienuolyno

Šampanas gaminamas iš skirtingų trejų metų vynuogių derliaus,

1980 metais. Šampanas nedideliais kiekiais (nuo 1000 iki 2000

pradedant pirmuoju, kuris buvo sumaišytas iš 1982, 1980 ir

butelių) gaminamas ne iš kiekvienų metų derliaus. Buvo paga-

1979 metų derliaus, naudojant po 50 proc. ‘Chardonnay‘ ir ‘Pinot

minti šampanai iš 1996; 1998; 1999; 2000 ir 2002 metų derliaus,

Noir‘ vynuogių derliaus. Brandinimas butelyje paprastai trunka

o kitais metais šio Clos vynuogių sultys naudojamos kitų maišytų

8 metus, papildomai įdedant apie 6–7 g/l cukraus. Tačiau šis

šampanų gamybai.

šampanas gaminamas ne iš visų metų derliaus. Taigi, „Cattier“ šampano namai rinkai yra pristatę maišytus tokių metų „Le Clos du Moulin“ šampanus: 1983/1982/1980; 1985/1983/1982; 1986/1985/1983; 1988/1986/1985; 1989/1988/1986; 1990/1989/1988; 1993/1990/1989; 1995/1993/1990;

„Le Clos Mandois“ (Champagne Mandois): 1,5 ha – Pjery (Pierry) (šalia Epernė), vynuogės ‘Meunier‘. „Le Clos Cazals“ (Champagne Cazals): 3,7 ha – Ožė (Oger, Grand Cru), vynuogės ‘Chardonnay‘. Šis vynuogių plotelis buvo užsodintas dar 1947 metais,

1996/1995/1993; 1998/1996/1995; 1999/1998/1996;

o nuo 1955 metų derliaus pradėta šampano gamyba. Iš

2000/1999/1998; 2003/2002/2000; 2004/2003/2002;

pradžių šios vynuogės buvo naudojamos bendrai šampano

2005/2004/2003; 2006/2005/2004; 2007/2006/2005.

gamybai, o nuo 1995 metų derliaus gaminamas nemaišytas

Paprastai pagaminama iki 15 000 butelių. Taip pat gami-

šampanas vien iš šio plotelio derliaus. Tik nedideliais kiekiais

namas ir rožinis „Le Clos du Moulin“, tačiau kiek kitomis pro-

(2000–3000 butelių). Taip pat buvo pagamintas šampanas ir iš

porcijomis maišant vynuoges: 55 proc. ‘Pinot Noir‘ bei 45 proc.

1996,1997,1998,1999, 2000 metų derliaus.

‘Chardonnay‘. Rožinio šampano pagaminama apie 4 000 butelių. „Le Clos des Bouveries“ (Champagne Duval Leroy): 3,53 ha – Vertiu (Vertus, Premier Cru); vynuogės ‘Chardonnay‘. Šiame uždarame vynuogių plote, kuris jau nuo senų laikų

„Le Petit Clos“ (Champagne Jean Vesselle): 0,0822 ha – Buzi (Bouzy, Grand Cru) vynuogės ‘Pinot Noir‘. Tai pats mažiausias Clos plotelis visame Šampanės regione, iš jo derliaus pagaminama tik iki 500 butelių šampano. Brandinimas butelyje užtrunka

priklauso šeimai, dabartinių vynuogynų amžius yra apie 40–50

apie 10 metų, Jeanas Vesselle, perėmęs ūkį 1995 metais, pradėjo

metų. Gaminamas vintažinis, t. y. vienų metų derliaus, šampanas.

puoselėti mintį apie šampano gamybą vien tik iš šio mažiausio

Jis gaminamas kiekvienais metais, nežiūrint į klimato sąlygas.

vynuogių plotelio.

Paskutinieji pagaminti šampanai yra iš 2002–2006 metų derlių. Per metus vidutiniškai pagaminama iki 20 000 butelių.

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS

„Le Clos Jarot“ (Champagne Nowak): 0,15 ha – Vandjeras (Vandieres), vynuogės ‘Chardonnay‘. Pirmasis šampanas iš šio


Clos šampanai

49

l „Clos du Mesnil“ vynuogynas Menilio prie Ožė (Mesnil-sur-Oger) kaimelyje „Le Clos de Bouzy“ (Champagne Andre Clouet): 0,2 ha – Buzi (Bouzy, Grand Cru), vynuogės ‘Pinot Noir‘. Šis Clos vynuogynas žinomas dar nuo 1751 metų. „Le Clos de Cumieres“ (Champagne Herve Justin): 0,49 ha – Kiumjeras (Cumieres, Premier Cru), vynuogės ‘Chardonnay‘ ir ‘Pinot Noir‘. Šio Clos vynuogyno data žinoma dar nuo XVIII amžiaus. 2017 metais buvo pristatytas 2012 metų šampanas (2 300 butelių). Pristatymo dar laukia šampanai, pagaminti iš 2013 bei 2014 metų derliaus (po 3 500 butelių). „Le Clos de l’ Abbaye“ (Champagne Doyard): 0,5 ha – Vertu (Vertus, Premier Cru), vynuogės ‘Chardonnay‘. Šio Clos vynuogyno eksploatavimo pradžia yra 1927 metai, tačiau nėra istorinių faktų, kad tuo metu būtų pradėtas gaminti vien tik iš šio plotelio nemaišytas

nedidelio plotelio turėtų pasirodyti tik 2020–2022 metais. „Le Clos l’ Abbé“ (Champagne Hubert Soreau): 0,2 ha – šalia

šampanas. Vynuogynai persodinti 1956 metais. Nuo 2007 metų šis

Epernė, vynuogės ‘Chardonnay‘. Pirmą kartą šampanas iš šio

Clos plotelis yra pripažintas biodinaminiu. Pirmasis šampanas iš

plotelio pagamintas iš 2008 metų derliaus (1200 butelių).

šio vynuogyno pagamintas iš 2009 metų derliaus.

„Le Clos Virgile“ (Champagne Paul-Sadi): 0,24 ha – Bo-

„Le Clos a Dore“ (Champagne Dore-Monmarthe): 0,55 ha –

monas prie Velo (Beaumont sur Vesle, Grand Cru), vynuogės

Liudas (Ludes, Premier Cru), vynuogės ‘Chardonnay‘. Šis plotelis

‘Chardonnay‘ (67 %) ir ‘Pinot Noir‘ (33 %). Pirmą kartą šampanas

persodintas ‘Chardonnay‘ vynuogėmis 1978 metais. Vien iš šio

(vos keli šimtai butelių) iš šio plotelio pagamintas iš 1999 metų

vynuogyno vienų metų derliaus šampano pagaminta tik 1920

derliaus, rinkai pristatytas 2003 metais.

butelių.

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


50

Clos šampanai

l „Clos des Bergeronneau“ vynuogynas Domanžė (Dommanger) kaimelyje VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


Clos šampanai

„Clos des Bergeronneau“ (Champagne Florent Bergeron-

51

ti tik iš šio plotelio vynuogių, bus pristatyti 2017 ir 2018 metais.

neau-Marion): 2,1 ha – Domanžė (Dommanger) kaimelis (Sen

„Le Clos des Monnaies“ (Champagne Goutorbe-Bouillot):

Tjeri vietovė): vynuogės Meunier (75 %) ir ‘Pinot Noir‘ (25 %).

1 ha – Dameri (Damery), iš jų 0,3 ha – ‘Chardonnay‘ ir 0,7 ha –

Šiuo metu dar yra vynmedžių, kurių amžius siekia 65–70 metų.

‘Meunier‘. Anksčiau vynuogės iš šio plotelio buvo naudojamos

Iš šio plotelio nuo 2007 metų pradėtas gaminti prestižinis šam-

kitų šampanų gamyboje, tačiau nuo 2010 metų derliaus pradė-

panas iš vienos vynuogių veislės ‘Meunier‘, (pastaba: ‘Pinot Noir‘

tas gaminti ir šampanas tik iš šio plotelio (pirmieji 1200 butelių). „Le Clos Jacquin“ (Champagne Pierre Callot): Avizo kaimelis

vynuogės naudojamos kito asortimento šampano gamybai), bet ne vienų metų derliaus, o maišytas iš skirtingų metų derliaus.

(Avize, Grand Cru), vynuogės ‘Chardonnay‘. Nors vynuogynai

Pagaminama apie 7000 butelių.

yra seni (apie 45 metų), tačiau pirmasis vien tik iš šio plotelio

„Le Clos des Belvals“ (Champagne Dominique Person): 1,2

pagamintas Clos šampanas buvo iš 1995 metų derliaus. Taip pat

ha – Vertu (Vertus, Premier Cru), vynuogės ‘Chardonnay‘. Šį Clos

gaminamas prestižinis šampanas, maišytas daugiausia iš 2 metų

vynuogių augintojas Dominique Person įsigijo tik 2006 metais,

šio plotelio derliaus. „Le Clos Bourmault“ (Champagne Christian Bourmault):

nors vynuogynai yra labai seni bei sertifikuoti kaip biodinaminiai, tačiau anksčiau vynuogės buvo naudojamos kitų šampanų

1 ha – Avizo kaimely (Grand Cru), vynuogės ‘Chardonnay‘. Tik iš

gamyboje. Naujasis savininkas nusprendė iš karto pagaminti

šio plotelio šampanas gaminamas iš vienų metų derliaus, o bran-

šampaną vien tik iš šio plotelio ir taip buvo pagamintas pirmasis

dinimas butelyje trunka 9 metus. Pastarasis Clos šampanas buvo

2006 metų derliaus Clos šampanas.

pagamintas iš 2006 metų derliaus (iš viso tik 2029 buteliai). „Le Clos Barnaut“ (Champagne Barnaut): Grand Cru kaimelis

„Le Clos Sainte-Sophie“ (Champagne Jacques Lassaigne): 1,2 ha – Mongiu (Montgueux), vynuogės ‘Chardonnay‘. Vynuogės

Buzi (Bouzy), vynuogės ‘Pinot Noir‘. Iš šio plotelio vynuogių

užsodintos 1968–1975 metais, tačiau pirmieji šampanai, pagamin-

gaminamas tik vynas labai ribotais kiekiais.

„JK gėrimų namai“ Lietuvoje atstovauja šiems šampano gamintojams: „Philipponnat“ – nuo 2005 metų, „Bollinger“ – nuo 2008 metų ir „Leclerc Briant“ – nuo 2014 metų, taip pat Burgundijos vyno gamintojui „Chanson“ – nuo 2009 metų. Taigi, straipsnyje paminėtus šampanus bei kitą šių gamintojų asortimentą galima įsigyti parduotuvėje COGNAC BOUTIQUE (Etmonų g. 4, Vilnius). Čia galima rasti ir „Krug“, „Billecart-Salmon“ Clos šampanus, „Lanson Clos 2006“ ar Le Clos des Bouveries 2005“.

TICKET TO THE WORLD PROWEIN TAKES YOU TO THE WORLD’S KEY MARKETS.

13 -15 Nov 2018 Shanghai, China

18 - 20 Mar 2018 Düsseldorf, Germany

24 - 27 Apr 2018

Singapore

07 -10 May 2019

Hong Kong

www.prowein-world.com ProWine China & ProWine Asia in cooperation with UBM Allworld

Messe Düsseldorf GmbH atstovybe˙ Lietuvoje Vokietijos ir Baltijos šaliu˛ prekybos ru¯mai Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje (AHK) Vinco Kudirkos g. 6 _ LT-03105 Vilnius _ Lietuva T. +370 5 264 7377 _ F. +370 5 213 1013 El. paštas: duesseldorf.lt@ahk-balt.org VYNO ŽURNALAS www.messe-duesseldorf.de

– 2017 – GRUODIS


52

Šuns metai

Kas vizgina uodegą vynuogyne Rasa Starkus

Šio geriausio žmogaus draugo žvilgsnis ištikimas ir atviras. Juo galima pasikliauti: savo bičiulį Šuo lydės visur; kur reikia, pagelbės, praskaidrins nuotaiką savo draugišku humoru. Jis nemėgsta ginčytis, nesiekia kopti aukštyn ir vadovauti, mieliau lieka su jam patinkančiais žmonėmis. horoskopai.lt

D

ažniausiai apie šunis taip šneka ir rašo visi. Jie gelbėja ir pa-

tik trukdys ir neleis ramiai, turiningai ar visavertiškai gyventi:

deda žmonėms, jie patys nuostabiausi palydovai pasaulyje,

„Mūsų gyvenimo būdui šuo netinka, be to, jis pridarys namuose,

jie viską jaučia ir nujaučia, supranta ir negali vienintelio dalyko

ir kiekvieną rytą ir vakarą tu privalėsi eit su juo į lauką ir t. t.“

– šnekėti. O būtų tobula, jei jie prabiltų. Jie linksmina ir prižiūri

Bet gal ir gerai, kad tokie tėvai nedovanojo augintinio savo

vaikus, jie atneša ramybę sergančiam ir vienišam. Kai buvome

vaikams. Geriau jau visai neturėti, negu turėti nemylimą arba

maži, visi norėjome šuniuko. Vieniems pasisekė, jie gavo savo au-

išmesti atsibodus, pritrūkus kantrybės. O Lietuvoje situacija šiuo

gintinį, su kuriais leido nerūpestingas vaikystės dienas, kitiems

klausimu būtent tokia – pilna nelegalių veislynų. Šunys parduo-

buvo išvardytas tuzinas priežasčių, kodėl šuns nebus jų vaikystės

dami turguose ir pagal skelbimus. Jie kankinami ir išmetami. Jie

dienoraštyje. Dažniausiai tos priežastys nebuvo tikrosios,

laikomi ne pagal paskirtį ar tiesiog neprižiūrimi. Mūsų įstatymai

susijusios su tėvų tingumu padėti ugdyti vaikui atsakomybės ir

nėra sukurti gyvūnams ginti. Dažniausiai jie gina tuos, kurie

meilės jausmą. Dažniausiai buvo nurodomos kliūtys, kodėl jie

netinkamai su jais egiasi. Ir net pareigūnai dažnai būna budelio, o ne aukos pusėje, nors kas, jei ne jie geriausiai žino, kad būtent šunys yra patikimiausi jų partneriai, „samdomi“, kai reikia sugauti nusikaltėlius, kai reikia ką nors apsaugoti, išgelbėti ar kai reikia kam nors padėti. O štai kokia padėtis kitame – vyndarių – pasaulyje. Tikriausiai nėra vyninės, kur negyventų vienas ar keli šunys. Dažniausiai atvykus į šeimai priklausančią vyninę tave pasitinka kelios šeimininkų kartos ir, žinoma, bent keli augintiniai. Neretai tie augintiniai gyvena ne tik visavertį gyvenimą šeimoje, bet aktyviai dalyvauja ir darbo reikaluose arba net daro nemažą įtaką sprendimams. Pakeliaukime ir apsilankykime keliose vyninėse. Nenustebsite, kad pirmiausia keliaujame į Prancūziją. Atvykstame į Šampanės regioną ir važiuojame į garsiuosius Duval-Leroy šampano namus, kur subtilus ir elegantiškas gėrimas gaminamas nuo 1859 metų. Nedideliame Vertu miestelyje įsikūrusioje vyninėje mus pasitinka ponia Carol Duval Leroy, namų siela ir tvirta ranka, bei mažoji šeimininkė Asti. Ne vienam pakyla antakis, kodėl ši apkūni ir draugiška šunytė yra vardu Asti? Juk tai yra itališko miestelio arba saldaus putojančio vyno pavadinimas?! Paaiškinimas paprastas – tais metais reikėjo vardo iš A raidės. Todėl ir Asti, nes ir čia yra krištolinių burbuliukų...

Asti ir Carol DUval Leroy

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS

Ji atkeliavo kaip gimimo dienos dovana. Ir atkeliavo į mylimas, rūpestingas ir darbščias rankas ir širdį, kurios išaugino tris puikius


Šuns metai

Ericas Rodeza ir Juna

Jonathano Maltuso Džageris

sūnus Julieną, Charles‘ą ir Louis, įtvirtino „Duval-Leroy“ tarp

sius Bordo ūkius ir jų vyndarius. Kelias netrumpas – 770 km, bet

geriausių šampano namų. Ponia Carol ir Asti yra neatskiriamos

ko nepadarysi iš meilės pracūziškam vynui.

jau 10 metų. Mažoji, žinoma, gyvena namuose, ir keliauja juodvi

53

Pasukę į Sent Emiljono miestelį, netrukus privažiuojame ir

visur kartu. Kartu su šeimininke ji pasitinka svečius, dalyvauja

Jonathano Maltuso namus Chateau Theyssier. Su šeimininku

degustacijose, važiuoja į parodas, susitikimus, ceremonijas, lanko

mus pasitinka Džageris, Gordono seteris. Nors ir didelis, bet

klientus. Ji būna biure ir vynuogynuose, neina ji tik į vyninę bei

draugiškas ir žaismingas šuo. Jis gyvena visur – tiek namuose,

rūsį. Būdama be galo stipraus charakterio, nesikiša į vyndarystės

tiek lauke. Puikiai sutaria su vaikais ir lankytojais. Mėgsta lankytis

procesą, nes bijo daryti per daug įtakos talentingai šių namų

vynuogyne. Tačiau bėda, kad išeina pasižvalgyt ir į kitų vyndarių

vyndarei Sandrinei Logette-Jardin. Pasak šeimininkės, Asti nedaro

valdas. Degustacijų metu jis tyliai guli šalia p. Jonathano. Pietų

vienintelio dalyko – nekalba.

metu bando savo gailiom akim išreikalauti kąsnelį iš tų, kad yra silpnesnio charakterio. Bet dažniausiai, mums degustuojant šio

Važiuojame toliau nuostabiai siaurais, kalvotais Šampanės

vyndario sodrius kompleksiškus, tvirtų taninų ir puikios kokybės

laukais ir užsukame į Ambonė, į Erico Rodezo šampano

vynus, Džagerio ausis, kaip roko muzikos garsai, maloniai

biodinaminį ūkį.

nuteikia degustuotojų čepsėjimas ir pagyros vynui.

Kartu su šeimininku, pačiu ponu Ericu mus pasitinka jo augintinė Juna. Ją nusižiūrėjo ir išprašė iš sūnaus Mickaelio. Kodėl? Tiesiog pajuto begalinį bendrumą ir charakterių panašumą: „Maža, bet stipraus ir tvirto charakterio.“ Tiesą pasakius, taip pat galime apibūdinti ir šiuos šampano namus bei jų daromus vynus. Be galo išraiškingi, išskirtinių savybių ir tobuli vynai. „Ji mano šešėlis vyninėje ir mano sargė vynuogyne. Pro ją nepraslįs nė vienas vyno nuotėkis, nepaspruks nė viena, net mažiausia pelė. Bet labiausiai ji mėgsta kasti duobes. Čia mūsų nuomonės nesutampa. Juna gyvena namie. Kaip ir visi šunys, ji gyvena neapsimetinėdama. Jos meilė ir džiaugsmas yra tikri ir nesuvaidinti. Ji tiesiog nuostabi!“ Nesistebiu, kad p. Ericas Rodezas taip kalba apie savo augintinę. Kad jūs girdėtumėte, kaip jis kalba apie savo kūrinius – šampanus! Jis prilygina juos muzikos stiliams. Jis gamina juos su saule ir mėnuliu.... Tai išties įspūdinga. Mūsų kelias suka toliau į pietvakarius. Aplankykime žaviuo-

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


54

Šuns metai

galite paragauti labai įvairaus vyno – ir baltojo, ir raudonojo, ir kavos. Didelis asortimentas, didelė įvairovė auginamų vynuogių – nuo vietinių ispaniškų iki tarptautinių. Tai Cuisine šeimai priklausanti vyninė, kurioje, priešingai nei įprastai, vyndarės yra moterys, o vyrai užsiima pardavimu ar kitais darbais. Vyndarės Marijos Elenos šuo Čaikovskis buvo paimtas iš prieglaudos, kai buvo visai mažiukas. Dukra Blanca, kurios vardu, beje, pavadinta „Cava Blanca Cusiné“, tuo metu studijavo ir dažniausiai grodavo šio kompozitoriaus kūrinius, taip šuo ir gavo tuo metu dažnai tariamą vardą. Jis labai judrus, todėl „dirba“ vyndarės treneriu. Tenka kartu ne tik po vynuogynus pasivaikščioti, bet ir nemažai pabėgioti. O dabar persikelkime į Austriją. Į dar vieną biodinaminį ūkį, kur mus besišypsodama pasitinka gausi Hanso Czerny šeima. Baltuoju vynu iš vietinių Austrijos vynuogių garsėjančio vyndario kieme veiksmo ir gyvybės labai daug. Ūkyje darbo užtenka visiems – ir suaugusiems, ir vaikams. O ir gyvūnų šeimoje užtenka. Pagrindinis, žinoma, jau prie vartų pasitinka Odinas, hovavartas, kurį šeimininkai pirko iš žinomos šios Marija Elena JImenez ir Čaikovskis

veislės puoselėtojos. Tai ypatingos veislės šunys – sargūs, draugiški, judrūs ir šoklūs. Su jais nėra labai paprasta. „Jis visur su žmonėmis: vynuogynuose, kai genime, kai renkame derlių ar dirbame rūsyje, jis guli po stalu, kai klijuojame etiketes ar degustuoja-

Keliaujame toliau. Nuo Bordo iki Ispanijos Penedeso regiono mūsų laukia vėl netrumpas 7 valandų kelias.

me vynus, jis lydi, kai nešame butelius į mašinas. Visą dieną jis su mumis laukuose, bet vakare įsitaiso namie ir miega prie miega-

Aplankykime Pares Balta, dar vieną ekologinę vyninę, ir

mojo durų, kad jaustų mus geriau. Jis dažnai su mumis vaikšto

susipažinkime su vyndare Marija Elena Jimenez. Šioje vyninėje

kalnuose, pažįsta visus vynuogynus ir žino, kaip grįžti namo. Jis

Hans Czerny su šeima ir Odinas

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


Šuns metai

Martino Sebastieno Džekas

gyvena su penkiomis katėmis ir dažniausiai taikiai. Tikriausiai žinote, kad biodinaminiai „Demeter“ ūkiai turi augintinių su ragais, todėl Odinas puikiai sutaria ir su mūsų karvėmis.“ Prieš grįždami į Lietuvą, trumpam nuskriskime į Čilę. Nuostabioje „De Martino“ vyninėje mus pasitinka Sebastianas de Martino su savo augintiniu Džeku. Šuo buvo paimtas iš prieglaudos. „Čilėje mes šią veislę vadiname Quiltro. Tai – skirtingų veislių mišinys, primenantis mūsų senų vynuogynų field blend. Džekas mėgsta klajoti po vynuogynus, saugodamas juos nuo kenkėjų. Jis lydi mūsų vietinį vynuogių augintoją don Danielių Itatos vynuogynuose. Tikras padėjėjas! Jis gyvena lauke. Jam patinka šviežias Čilės oras. Džekas nuostabus keturkojis draugas. Jis visuomet laimingas sutikdamas svečius Itatos vynuogynuose.“ Grįžkime į Lietuvą ir pasižiūrėkime, kas jus pasitinka besirenkant aprašytų vyndarių vynus. Tai romantiškos sielos ir skvarbaus žvilgsnio Baironas bei lėta mąstytoja Mažoji Miu. Šiedu draugai irgi ypatingi, tvirtai susiję su mūsų šeima ir „Vyno klubu“. Baironas atvyko iš Vokietijos. Užvažiavome jo paimti pakeliui

55

Dūda ir kompanija prieš 14 metų su Rasa

veždamiesi Božolė vyną. Dėl šios neįprastos kelionės kurį laiką jį vadinome Božolevičiumi. Baironas gyvena lauke, nes reikia saugoti visus, kas gyvena kieme. Nors iš tikrųjų labiau laukti svečių ir džiaugsmingai juos sutikti. Baironas – mūsų poetas. Jam patinka žvaigždėtos naktys ir ilgi pasivaikščiojimai ar bėgiojimas su šeimininku. Nors amžius jau leidžia jam ir ilgiau pagulėti prie židinio. Mažoji Miu yra filmų ir knygų griaužikė bei griežtoji kritikė, visuomet išreiškianti savo nuomonę žvilgsniu ar balsu. Tikroji Asti antrininkė Lietuvoje. Ji dalyvauja beveik visuose renginiuose ir atidžiai stebi visus ateinančius ir išeinančius. Tvirtas charakteris kartais net trukdo jai pasislinkti nuo durų. Gal todėl visi svečiai labai apsidžiaugia ją pamatę. Ji tarsi koks stabilumo rodiklis, parodantis, kad viskas gerai, mes visi dar čia ir džiaugiamės jūsų sulaukę. Artėja šventės, linksmas ir jaukus laikas, kai visi būsime su šeimomis. Tik nepamirškime savo augintinių: apriškime jiems ausis skarele, kad negąsdintų beprotiško garso fejerverkai, neleiskime persivalgyti, nors jų akys terorizuos mus visas dienas, ir prisiminkime, kad kur nors netoliese, mieste ar už miesto, yra gyvūnų prieglaudų, kurioms labai reikia mūsų pagalbos: fizinės – pavedžiojant ir prižiūrint šunis, ir finansinės – juos gydant ir maitinant. Jas susirasti labai lengva, tereikia įvesti į google.lt „gyvūnų prieglaudos“ ir turėsime visą sąrašą namų, kuriuose glaudžiasi išmesti ir pasimetę. Tereikia tik pasirinkti, kuriai paaukosime šiandien ar rytoj.

Dangus mums suteikiamas iš malonės. Jei būtų vertinami nuopelnai, jūs liktumėt už vartų, o jūsų šuo patektų! Mark Twain

Miu ir Baironas

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


56

2017 m. Europos ir Afrikos someljė čempionatas

Europos ir Afrikos someljė čempionas – latvis Raimonds Tomsons

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


2017 m. Europos ir Afrikos someljė čempionatas

Eric Zwiebel (Didžioji Britanija)

Š

. m. gegužės 8 d. Tarptautinė someljė asociacija (ASI) ge-

57

Rumunė Julia Scavo (33 metai, trečia vieta 2013 m. Europos ir pasaulio čempionatuose) gyvena Monake. Prancūzijos atstovas Davidas Biraud (44 metai, antra vieta 2016 m. pasaulio čempionate, 2013 ir 2010 m. Europos vicečempionas) dirba restorane „Mandarin Oriental“ Paryžiuje.

riausiu dviejų žemynų someljė titulavo Raimondą Tomsoną

– Rygos restorane „Vincents“ dirbantį daugkartinį Latvijos ir Baltijos šalių čempioną. Jis įveikė sidabro medalį iškovojusį lenką Piotrą Pietrasą ir trečią vietą pasidalinusius prancūzą Davidą Biraud bei rumunę Julią Scavo. Tris dienas Austrijoje vykusiame čempionate varžėsi 37 šalių atstovai. Finalo užduotis vienintelis Raimonds atliko laiku, bet varžovus nugalėjo ne taškais, o elegancija, ramybe, pastabumu, žaismingu bendravimu su publika. Finalo užduotys buvo tokios: 

Parinkti ir patiekti sakę (2,5 min.);

Parinkti vynus prie atsisveikinimo su ASI prezidentu Shinya Tasaki‘u vakarienės patiekalų (7 min.), prie sūrio pasiūlant po du vynus; 

 Dekantuoti raudonajį vyną ir patiekti 4 svečiams, palyginti „Blaufrankish“ su kitų vynuogių vynu (5 min.); 

Akloji raudonojo vyno degustacija (3 min.);

Keturių saldžiųjų vynų degustacija (4 min.);

Šešių stipriųjų gėrimų spėjimas ir jų ryšių paaiškinimas (4 min.); 

Klaidingo vyno meniu taisymas;

Jakub Pribyl (Čekija)

 Vyno pasaulio objektų ir subjektų atpažinimas nuotraukose.

Daugiau apie čempionato eigą skaitykite www.vynozurnalas.lt

Baltijos šalių delegacija: Latvijos someljė asociacijos prezidentas Janis Kalkis su žmona Aija, Lietuvos atstovas Martynas Pravilonis (22 vieta galutinėje įskaitoje), LSA prezidentas Arminas Darasevičius, Estijos atstovė Ketri Leis (18 vieta galutinėje įskaitoje), Estijos someljė asociacijos prezidentas su drauge Martina.

Julie Dupouy (Airija)

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


58

2017 m. Europos ir Afrikos someljė čempionatas

Naujas galimybes stengiuosi išnaudoti 110 proc. Interviu su Raimondu Tomsonu, 2017 metų Europos ir Afrikos someljė čempionu

·

Kiek laiko dirbate su vynu? Kaip pradėjote? Kur esate dirbęs? Koks Jūsų išsilavinimas? Pabaigęs vidurinę mokyklą nesėkmingai bandžiau stoti į vertimo studijas Ventspilio universitete, taigi pradėjau studijuoti Rygos turizmo mokykloje padavėjo barmeno specialybę. Po

·

Kur Jūs dirbote 2017 m. Europos ir Afrikos someljė čempionato metu? Ar laimėjęs šį čempionatą pakeitėte darbą? Ar matote naujų galimybių pasiekęs tokį laimėjimą? Čempionato metu buvau vyriausiasis „Vincents“ restorano

pirmojo kurso įsidarbinau „Vincents“ restorane ir iki šiol jame

someljė, vyno gamintojo ambasadorius „Prike Latvija“ ir

dirbu. Pradėjau mokiniu, vėliau tapau padavėju ir vyriausiuoju

turėjau savo konsultavimo įmonę „Ltd. Raimonds Tomsons Wine

padavėju, o 2006 metais man buvo pasiūlyta mokytis apie vyną.

Consulting“ (www.raimondstomsons.lv). Tapęs nugalėtoju aš

Taigi nuo 2006 metų aš įsitraukiau į vyno pasaulį (Raimonds

neatsisakiau savo darbų, bet man buvo pasiūlyta tapti „Vincents“

Tomsons yra baigęs WSET diplomo studijas – red. pastaba).

restorano vadovu. Priėmiau pasiūlymą, ir man tai naujas iššūkis.

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


2017 m. Europos ir Afrikos someljė čempionatas

Aš vis dar dirbu su „Prike Latvija“, man patinka dalintis patirtimi su jų komanda ir klientais. Žinoma, atsirado naujų galimybių, kurias aš stengiuosi išnaudoti 110 proc. Turiu daug pasiūlymų vesti degustacijas ir seminarus užsienyje, teisėjauti someljė ir vyno čempionatuose ir – maloniausia dalis! – aplankyti vyno regionus ir susitikti su vyndariais. Taigi šį rudenį dažniau keliauju, nei būnu namie. Tai nelengva, bet mano šeima ir kolegos mane palaiko.

·

Kaip rengiatės pasaulio someljė čempionatui, kuris 2018 m. vyks Briuselyje? Kaip manote, kas rungsis finale? Kokie Jūsų ilgalaikiai karjeros planai? Mano intensyvus ir daug pastangų reikalaujantis pasiruošimas prasidės nuo 2018 metų sausio mėn. – daugybė teorijos, aklųjų degustacijų ir praktinio pasirengimo su Latvijos someljė komanda. Teorinis pasiruošimas reiškia, kad reikės skirti daug laiko skaitymui, tada visa informacija liks galvoje; nėra prasmės skaityti priešokiais. Aklosios degustacijos turi vykti sistemiškai, gludinant žodyną bei stilių. Taip pat svarbu įsisavinti vyno ver-

·

Ką manote apie natūralųjį, oranžinį vyną? Aš esu labai atviras šiems dalykams, perskaičiau knygą „Natū-

ralusis vynas“. Tai pasaulinė tendencija, ir someljė turi būti apie tai informuoti. Yra nuostabaus vyno, pagaminto kaip natūralusis, ir, žinoma, įprasto vyno, o kuris iš jų geresnis palikim diskusijoms ir asmeniniam skoniui. Mano restorano vyno meniu yra keletas natūraliųjų vynų, ir jei tik yra tinkama proga, aš pasiūlau jų paragauti mūsų svečiams.

·

Koks bus kitas sėkmingas putojantis vynas po „Prosecco“? Manau, kad kava. Yra keletas nuostabių vynų labai įkandamomis kainomis! Taip pat ir vienos fermenatacijos putojantis (Petillant Naturel) nusipelno someljė dėmesio!

·

Saldusis vynas. Ar mėgstate jį? Kokia šio vyno ateitis žiūrint globaliai? Ar galima palyginti saldaus ir pastiprinto vyno ateitį?

tinimo struktūrą, kad nereikėtų galvoti apie eiliškumą varžybų

Man patinka saldusis vynas, bet labiau prie tinkamo patieka-

metu, taigi beliktų tik sistemiškai pasakoti, ką jauti. Praktinis

lo! Mano mėgstami saldieji vynai yra iš Mozelio slėnio, nes juose

pasirengimas reiškia nuolatines treniruotes, susikuriant naujas

mažiau alkoholio, o geriausieji išlaiko gaivią rūgštį, atsveriančią

užduotis ir mokantis suvaldyti laiką.

saldumą! Pasaulinėje rinkoje saldusis vynas išgyvena sunkius

Pasaulio čempionate rungiasi geriausi iš geriausių, tad į

laikus, nes dažnai žmonėms jis atrodo per saldus. Įdomu tai,

kiekvienos šalies atstovą reiktų žiūrėti kaip į galimą finalininką.

kad kelionėse žmonės ragauja portą, saldųjį „Pedro Ximenez“

Mano ilgalaikiai planai yra toliau vystyti „Vincents“ restoraną

arba puikųjį tokajų, ir šie gėrimai jiems patinka, bet kai ateina

ir kurti savo, kaip konsultanto, reputaciją. Dar aš norėčiau atida-

eilė užsisakyti jų restorane, pirmiau jie renkasi kitą vyną. Be

ryti mokyklą, kurioje savo patirtimi ir žiniomis galėčiau dalytis su

to, daugeliui svečių saldusis vynas atrodo tas pat, kas pasti-

vyno mėgėjais ir profesionalais.

printas – abu saldūs. Manau, kad mes, kaip someljė, turėtume

·

59

pasiūlyti paragauti saldaus ar pastiprinto vyno prie desertų,

Ar stebėjote, kaip varžosi Baltijos šalių someljė? Galėtumėte palyginti someljė kultūrą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje? Manau, kad apskritai visos šalys yra panašios. Mes visi patiriame kartų kaitą, nauji talentingi ir pergalių ištroškę varžovai auga visose trijose šalyse, ir tai yra nuostabu! Mes galime matyti, kad bendras Baltijos šalių someljė lygis išaugo, bet anksčiau šiose šalyse dominavo keletas someljė, taigi tai yra

įvairių patiekalų su sūriu, ir diegti bei keisti požiūrį į mėgavimąsi saldžiu vynu!

·

Someljė su savo darbo reikmenimis ir elgsena atrodo labai konservatyvi profesija. Ar yra kokių poslinkių šiuolaikiškumo link? Kokios šalys diktuoja someljė profesijos madas? Manau, kad senoji someljė mokykla (teigiama prasme)

teigiami poslinkiai. Varžybos tampa sunkesnės, taigi atitinkamai

turi keistis iš esmės! Jaunosios kartos someljė, draugiškiau ir

kyla someljė lygis. Vienoje ir Lietuvos, ir Estijos atstovai pateko į

neformaliau bendraujantys, perėmę hipsterių stilių, tampa

geriausių Europos someljė dvidešimtuką, ir tai ne atsitiktinumas!

populiarūs drauge su augančiu vyno barų, natūraliojo vyno barų

Fantastika!

·

ir laisvesnio stiliaus restoranų, kurie tampa populiaresni už prabangius restoranus, skaičiumi. Žmonės mėgsta tikrą maistą su

Kokia someljė situacija šiuo metu Latvijoje? Ar žmonės nori tapti someljė? Kodėl? Kaip tapti labai geru someljė? Kokios asmens savybės reikalingos norint tapti someljė? Latvijoje yra nemažas būrys naujų ir motyvuotų someljė. Jie nori mokytis, sužinoti ir varžytis, ir tai labai svarbu! Mes vis dar neturime someljė mokyklos, keletas someljė studijuoja WSET ir „Court of Masters Sommelier“ užsienyje, bet varžyboms ruošiamės naudodamiesi savo patirtimi ir metodais, kurie veikia. Norint tapti geru someljė svarbiausia yra motyvacija, apgalvotas

aiškiais produktais lėkštėje ir taure ko nors neįprasto bei turinčio ilgą istoriją. Jie pasirengę išbandyti ką nors naujo! Pažvelkime į tokias Skandinavijos šalis, kaip Danija: natūralusis vynas ten labai įprastas ir toks pat lengvai suprantamas ir neįpareigojantis someljė stilius. Barzdos, tatuiruotės ir paprastesnė apranga – tokia yra jaunoji someljė karta. Žinia, vieta, stilius ir aptarnavimo lygis restorane ar vyno bare turėtų derėti su someljė stiliumi ir elgesiu. Ir visuomet bus restoranų ir vartotojų, reikalaujančių klasikinės someljė aprangos bei elgesio!

tikslo siekimas ir kantrybė, geras anglų kalbos mokėjimas ir įgimtas gebėjimas bendrauti bei charizma. Visa kita yra sunkus darbas!

Kalbino Arūnas Starkus

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


60

2017 m. Europos ir Afrikos someljė čempionatas

Tu negali tiesiog iš niekur nieko ateiti ir tikėtis laimėti… Interviu su Piotru Pietrasu, 2017 metų Europos ir Afrikos someljė čempionato 2-osios vietos laimėtoju

·

·

Kiek laiko Jūs dirbate su vynu? Kokia buvo pradžia? Kur dirbote? Koks Jūsų išsilavinimas?

Kur Jūs dirbote, kai dalyvavote Europos someljė čempionate šių metų gegužę?

Su vynu dirbu nuo 2011-ųjų (6 metus). Viskas prasidėjo

Tuo metu dirbau restorane „Launceston Place“ ir iki šiol ten

viešbutyje „Sheraton Poznan Hotel“, kur aš dirbau padavėju. Atsitiktinai susitikau Tomaszą Koleckį (Lenkijos someljė asociacijos viceprezidentą), ir jis pamokė mane, kaip aš galiu tapti profesionaliu someljė. 2013 m. išvykau į Londoną dirbti pas Richardą Corriganą, vėliau dirbau pas Gordoną Ramsay, o dabar dirbu Kensingtone, restorane „Launceston Place“. Kalbant apie išsilavinimą, tai aš baigiau viešbučių vadybos bakalauro studijas. Apie vyną pirmiausia mokiausi „Wine & Spirit Education Trust“ mokykloje Londone, baigiau 3 lygio studijas. Bet vėliau visiškai atsidėjau someljė magistro studijoms „Court of Masters Sommelier“. Per 4 metus įveikiau visus 4 lygius ir šiemet rugpjūtį tapau someljė magistru.

darbuojuosi. Pas mus dirba fantastiška jaunų profesionalų komanda, taigi jaučiuosi ten puikiai. Žinoma, aš mačiau atsiveriančių naujų galimybių, bet tas „šalutinis efektas“ labiau pasireiškė man tapus someljė magistru, nei dalyvaujant Europos ir pasaulio čempionatuose. Taigi, esu linkęs dar keletą metų padirbėti Londone, nors tai, kas šiuo metu vyksta Lenkijos vyno ir maisto srityje, irgi yra labai įdomu, tad niekada negali žinoti…

·

Kaip ruošiatės pasaulio someljė čempionatui, kuris vyks 2018 metais Briuselyje? Pradėsiu ruoštis likus maždaug 12 mėnesių iki čempionato, o 3–4 paskutinius mėnesius ruošiuos intensyviai, ypač teorinę dalį, nes norint patekti į finalą reikia būti tikrai gerai pasikausčius teoriškai. Tai reikalauja daug atsidavimo ir susikaupimo. Kalbant

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


2017 m. Europos ir Afrikos someljė čempionatas

apie kandidatus, tikiuosi, kad labai gerai pasirengę bus Fredrikas

požiūris į šį vyną nevienareikšmiškas: kuo labiau restoranas linkęs

iš Švedijos (Lindforsas, geriausias 2017 metų Šiaurės šalių someljė

į klasikinį stilių, tuo mažiau tikimybės jo vyno meniu aptikti

– čia ir toliau vert. past.) ir Raimondas iš Latvijos (Tomsonas,

oranžinio vyno. Laimei, yra tiek skirtingo stiliaus restoranų, kad

geriausias 2017 m. Europos ir Afrikos someljė), nors iš tiesų bet

vartotojas gali pasirinkti pagal savo norus.

kuris dalyvis gali tapti finalininku, jei tik tuo tiki ir, svarbiausia,

·

sugebės visas jėgas skirti pasiruošimui. Tu negali tiesiog iš niekur nieko ateiti ir tikėtis laimėti…

·

Kokia someljė situacija šiuo metu Lenkijoje? Ar žmonės nori tapti someljė? Kodėl? Kaip tapti labai geru someljė? Kokios asmens savybės reikalingos norint tapti someljė?

Koks bus kitas sėkmingas putojantis vynas po „Prosecco“? Kalbant apie aukštos klasės restoranus, Londone šis vynas

nėra toks populiarus. Pavyzdžiui, mano restorane „Prosecco“ išvis netiekiamas, siūlome tik šampano arba angliško putojančio vyno. Taigi kitas vynas bus (arba jau yra) naminis putojantis vynas, kuris jau dabar yra geras ir bus dar geresnis, kadangi vis daugiau ir

Lenkijos someljė situacija šiuo metu atrodo daug žadanti.

daugiau investuotojų mato čia perspektyvų. Pasaulio mastu aš

Mes turime labai stiprią asociaciją, keletą pagrindinių žmonių,

matau augantį susidomėjimą vienos fermentacijos putojančiu

kurie patraukia jaunus, ambicingus someljė. Dabar narių skaičius

vynu (Petillant Naturel). Tai tikrai išskirtinis vynas, kurio galima

siekia beveik 180. Pirmauja Varšuva, daugelis gerų restoranų turi

rasti laisvesnio stiliaus restoranuose ar baruose. Neseniai lankiausi

bent 1 someljė. Toliau eina Poznanė ir Krokuva. Be to, yra nemažai

Sidnėjuje ir Melburne, ir visur mačiau šio vyno.

lenkų someljė, priklausančių šiai profesinei asociacijai ir dirbančių

·

geriausiuose Jungtinės Karalystės, Danijos ar Naujosios Zelandijos restoranuose. Požiūris į someljė profesiją per keletą pastarųjų metų tikrai smarkiai pasikeitė. Šefai ir restorano savininkai mato, kokią naudą atneša profesionalaus vynininko buvimas restorane, ir palankiai vertina tai, kad įdarbinus someljė galima pagerinti restorano įvaizdį bei gauti iš to finansinės naudos. Pastebiu tendenciją, kad daugelis someljė nori skleisti žinias apie vyną, rengti mokymus, dalyvauti vyno čempionatuose ar vyno spėjimo varžytuvėse (Wine Challenge). Taigi manau, kad pastaraisiais metais someljė įtaka labai sustiprėjo ir ateityje tik dar stiprės. Kad taptų geru someljė, pirmiausia žmogus turi būti smalsus ir užsidegęs. Taip pat jis turi mokėti ir mėgti bendrauti su žmonėmis, nes šioje srityje viskas susiję su žmonėmis, nesvarbu, ar tai svečiai, tiekėjai, kolegos, vyndariai ar kt. Dar reikia nuolat atnaujinti žinias, nes ši sritis labai dinamiška ir nuolat besikeičianti.

·

Kokioje raidos stadijoje šiuo metu yra Lenkijos vyno pramonė? Kaip perkamas vietinis vaisių ir vynuogių vynas? Pastaruoju metu Lenkijos vyno pramonė laikosi palyginti gerai, iš tiesų, net geriau nei anksčiau. Dabar mes labiau akcentuojame Vitis vinifera veisles, todėl vis daugiau ir daugiau galite aptikti sauso ar pusiau sauso vyno, pagaminto iš ‘Riesling’, taip pat ‘Pinot Noir’ ar ‘Muller-Thurgau’. Deja, vis dar daugiausia naudojama hibridinių veislių, todėl jūs galite rasti daug ‘Rondo’ ir ‘Regent’ raudonajame vyne bei ‘Seyval Blanc’, ‘Solaris’ ar ‘Hibernal’ baltajame. Vyno kokybei gerėjant, kaina vis dar išlieka problema, kadangi ji labai dažnai panaši į Senojo Pasaulio klasikinio regiono bazinio vyno kainą ar kai kurių labai gerų Naujojo Pasaulio vynų kainą. Taigi, žmonės lenkišką vyną perka veikiau patriotiniais sumetimais, nes kainos požiūriu jis yra išvis nekonkurencingas.

·

Ką manote apie natūralųjį, oranžinį vyną? Jei tik jis skanus, aš galiu jį gerti ar įtraukti į savo restorano

vyno meniu. Esu gavęs keletą tokio vyno pavyzdžių iš Friulio,

61

Saldusis vynas. Ar mėgstate jį? Kokia šio vyno ateitis žiūrint globaliai? Ar galima palyginti saldaus ir pastiprinto vyno ateitį? Aš mėgstu saldųjį vyną. Tai labai keistas vynas: jei gerai padarytas, paprastai būna brangus, ir tu negali restorane užsisakyti jo butelį ir išgerti su draugu. Be to, dėl didelio cukraus kiekio jo derinimas su kitais patiekalais gana ribotas. Vis dėlto, aš manau, kad šis vynas restorane turi būti pardavinėjamas taurėmis, kad žmonės galėtų jį rinktis prie sūrio, desertų ar žąsų kepenėlių. Taip pat nebloga alternatyva yra pardavinėti pusiniais buteliais. Pasauliniu mastu šio vyno perspektyvos yra geresnės nei pastiprinto, kadangi pastaruosius žmonės sieja su svarumu, alkoholiu ir paprastai saldumu (išskyrus daugumą cheresų). Todėl jie daugių daugiausia renkasi juos prie sūrio ar šokoladinių desertų, o štai nepastiprinti saldieji (ypač mažiau saldūs), kaip „Riesling Spatlese“ arba vėlyvojo skynimo „Pinot Gris“ gali būti universaliau derinami ir pagerinti daugelį patiekalų.

·

Someljė su savo darbo reikmenimis ir elgsena atrodo labai konservatyvi profesija. Ar yra kokių poslinkių šiuolaikiškumo link? Kokios šalys diktuoja someljė profesijos madas? Skandinavų šalys (ypač Danija ir Norvegija), Australija ir JAV tikrai prisideda keisdamos tą tradicinį, konservatyvųjį someljė įvaizdį. Aš apsilankiau keliuose šių šalių restoranuose ir vyno baruose ir man patiko, kaip viskas keičiasi. Aptarnavimas gali būti toks pat malonus be perdėto paslaugumo, pretenzingumo ir teatrališkų gestų. Aš esu visiškai tikras, kad dauguma šalių (ir restoranų) paseks šia mada. JK, ypač Londone, yra daugybė labai populiarių laisvo stiliaus restoranų, kur visi darbuotojai, taip pat ir someljė, yra apsirengę paprasčiau, bendrauja ir aptarnauja be didelių formalumų. Manau, kad restorano svečiai nori tiesiog jaustis patogiai valgydami ir jiems tikrai nerūpi, ar tu, tarkim, nuneši nereikalingus daiktus ant padėklo ar duodi jiems pauostyti kamštį. Aš dirbu prabangiame restorane, bet mums svarbiausia aptarnauti žmones labai profesionaliai ir kad jie jaustųsi visiškai laisvai.

Sicilijos, Gruzijos. Vyno skonis yra labai subjektyvus dalykas, taigi

Taigi galime būti savimi ir bendrauti su svečiais mums priimtinu

nesvarbu, ar jis pagamintas tradiciškai, ar „natūraliai“, jis turi man

būdu. Mes tiesiog mėgaujamės čia praleistu laiku.

patikti, ir tiek. Oranžinio vyno judėjimas labai populiarus Londone, ne taip jau mažai tiekėjų turi jo savo portfeliuose. Pardavėjų

Kalbino Arūnas Starkus

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


Vyno verslo ekonomika

63

6 eurus kainuojančio vyno butelio kainos struktūra KAS PASIDALINA 6 EURUS, PROCENTAIS

EUR 1,04

Pridėtinės vertės mokestis

Proc. 17

1,02

Mažmenos antkainis

20

2016 m.

2017 m.

Valstybė

28 1,02

Didmeninio platintojo antkainis

Valstybė

38 20 Vyninė

0,3

Transportas iki Lietuvos

1,25

Akcizas

0,06

Kiti mokesčiai

0,95

Vyninė

5

21

27

Vyninė

16 Platintojas

20

1 16

Mažmenininkas

20 Transportas

5

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


64

Vyno parodos

Vyno parodos ir maratonai Rasa Starkus Mano močiutė sakydavo: „Kad ir nežmoniškai, svarbu kitoniškai...“ Atrodo, kad Lietuvoje šiandien viskas daroma ir nežmoniškai, ir apskritai lyg skaitytum baisiausių inkvizicijos laikų istorijas. Užuot skleidus kuo daugiau informacijos apie kokybišką produktą ir aiškinus žmonėms, ko ir kiek galima, o ko ne, kas padoru, o kas ne, uždraudžiama visa informacija. Kas už to slypi, galima tik įtarti. Nusigėrusi tauta mažiau abejoja valdžios sprendimais. Jeigu iš šalies dings importuojamas vynas, žmonės jį pirks užsienyje, o tai silpnins šalies ekonomiką ir tarptautinius santykius. Pamažu, žiūrėk, visi pereis prie degtinėlės ir pigesnio vynelio ar alaus – kaip senais laikais. O tada ir raudonųjų gvazdikų puokštės nebetoli.

O

štai civilizuotas pasaulis alkoholizmo problemas sprendžia

ir silpnesniu alkoholiu leidžia jiems švęsti, negadinant gyvenimo

kitaip: inicijuojami forumai, konferencijos, judėjimai,

sau ir kitiems.

skatinantys saikingai vartoti alkoholį; rašomos knygos, atliekami

Apie JAV vykstančius vyno festivalius ir parodas nerašysiu, nes

tyrimai, organizuojamos vietinės ir tarptautinės parodos

tam reiktų išleisti visą atskirą leidinį: jų ten per mėnesį po kelias

profesionalams ir šventės gyventojams bei atvykusiems svečiams.

kiekvienoje valstijoje vyksta. Nerašysiu ir apie vyno šventes bei

Panašu, kad svečių kitos šalys sulauks vis daugiau. Kas lieka mums

festivalius pagrindiniuose Europos vyno regionuose, nes jų vyksta

– keliauti, ragauti ir džiaugtis šefų bei vyndarių sukurtais deriniais

kas savaitę, kas savaitgalį. Kai tik turėsite noro ar galimybę keliauti,

kitur arba tyliai, užsidarius langines, namuose.

tiesiog paieškokite internete ir surasite galimybių paragauti

Taigi 2018 metais kaip niekad gausu parodų ir festivalių. Didžiosios parodos, kurios anksčiau vykdavo tik vyną

vietinio vyno ir maisto įvairiuose miestuose. Išvardysiu profesionalias parodas Europoje, kurios vyksta

gaminančiose šalyse, atidaro savo satelites kitose rinkose, net tose,

jau daugelį metų ir kuriose lankosi daugiausia profesionalai,

kur dar neseniai buvo prohibicija: žmonių domėjimasis kokybišku

ieškodami geriausių galimybių savo rinkoms.

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


Vyno parodos

65

2018 metų pabėgimo nuo lietuviškos realybės kalendorius Sausio 24–27 d.

Szőlészet és Pincészet (Vengrija, Budapeštas)

Vynuogininkystės ir vyninkystės paroda. Tai didelės agroparodos dalis Vengrijoje. Joje galite susipažinti ne tik su vengriškais vynais, bet ir sodininkyste bei apskritai žemės ūkiu.

Sausio 29–31 d.

Millesime Bio (Prancūzija, Monpeljė)

Sausio pabaigoje Prancūzijos pietuose nėra labai šilta. Bet visuomet malonu ten apsilankyti. Pasaulyje ekologiško ir biodinamiško vyno populiarumas įspūdingai auga. Todėl ir ši paroda kasmet išauga beveik 20 proc. 2017 m. dalyvavo 900 vyndarių iš 16 šalių, ir tai dar ne pabaiga. O jei pridėsite kelias dienas atostogų, tai palėkėkite (tik 155 km) iki garsiųjų impresionistų muziejų, įsikūrusių Provanso Ekse (Aix de Provence).

Vasario 18–20 d.

Vinisud (Prancūzija, Monpeljė)

Tai viena iš 5 didžiausių maisto ir vyno parodų, suburianti visus Viduržemio jūros regiono produktų gamintojus.

Kovo 10–12 d.

Oenorama (Graikija, Atėnai)

Nuo 1994 m. vykstanti graikiško vyno paroda, kurioje pažintį su vynu papildysite ir aliejaus, graikiškų saldumynų skoniais. Ir, žinoma, puikiais pasivaikščiojimais po Atėnus.

Kovo 18–20 d.

Prowein (Vokietija, Diuseldorfas)

Tai didžiausia ir labiausiai vertinama vyno ir spiritinių gėrimų paroda Europoje tiek tarp šios industrijos verslo atstovų, tiek tarp vyndarių. Tai tarsi milžiniškas avilys, kuriame tris dienas viso pasaulio vyno pardavėjai ir vyndariai susitinka, ragauja, šnekasi, sudaro sandorius ir kuria ateities planus. Šios parodos metu vyksta labai daug papildomų renginių – forumų aktualiomis temomis, apdovanojimų, asociacijų susitikimų. Paroda jau seniai nebetelpa Diuseldorfe ir jo apylinkėse.

Vinitaly (Italija, Verona)

Tai didžiausia Italijos vyndarių paroda, vykstanti nuo 1967 metų Veronoje. Joje kasmet lankosi šimtatūkstantinės minios lankytojų ir dešimtys tūkstančių vyndarių. Pirmosiomis dienomis į parodą įleidžiami tik profesionalai, o vėliau renkasi visi, norintys paragauti paties geriausio ir įdomiausio vyno, pagaminto net mažiausiame Italijos kaimelyje, ir sutikti garsiausias vyno pasaulio asmenybes. Nuo 1998-ųjų ši paroda sėkmingai plečiasi: „Vinitaly“ paviljonai atidaromi Kinijos, JAV, Kanados vyno ir spiritinių gėrimų parodose.

2018 m. balandžio 16–19 d.

Alimentaria (Ispanija, Barselona)

Kas dvejus metus Ispanijoje vykstanti paroda. Šiais metais teks konkuruoti dėl vyno importuotojų su „Vinitaly“, kadangi šios parodos nederino datų ir vyks tomis pačiomis dienomis. Tai ispaniško maisto ir vyno paroda. Nuo žuvies iki šokolado, nuo vandens iki aliejaus, nuo vyno iki brendžio. Didelius stendus įsiregia ir ispaniškai kalbančios šalys iš užjūrio. Na, o būnant Barselonoje reiktu kelias dienas skirti pasivažinėjimui po apylinkes... Penedeso regionas tik už 60 km… Gal net spėsite užsisakyti vietas garsiausiame Ispanijos restorane „El Celler de Can Roca“ – tik 102 km nuo Barselonos.

2018 m. gegužės 4–5 d.

Vyno dienos (Lietuva, Vilnius)

Didžiausia vyno ir stipriųjų gėrimų paroda Baltijos šalyse. Ši paroda skirta ne tik profesionalams, bet ir vyno mėgėjams, kurie gali susipažinti tiek su rinkoje jau esančiais, tiek su norinčiais į ją patekti produktais bei jų gamintojais.

2018 m. gegužės 7–9 d.

Fenavin (Ispanija, Siudad Realis)

Nuo Madrido iki Siudad Realio – 50 minučių greituoju traukiniu. Puiki galimybė tris dienas praleisti susipažįstant su vynais iš visų Ispanijos vyno regionų.

2018 m. gegužės 21–23 d.

London wine fair (Anglija, Londonas)

Daugiau nei 37 metus vykstanti ir viena gausiausiai lankomų vyno parodų. Mėgstama tiek Didžiosios Britanijos, tiek aplinkinių šalių vyno profesionalų.

2018 m. spalio 15–18 d.

Autochtona (Italija, Bolcanas)

Vietinių vynuogių forumas. Puiki galimybė visiems profesionalams susipažinti su retais ir įdomiais vynais iš konkrečių regionų.

Balan-džio 15–18 d.

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


66

Vyno maratonai

Maratonai vyno mėgėjams

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


Vyno maratonai

67

Arūnas Starkus

Į

parodą nuvažiuoti galima nepasiruošus, ir kokio nors vyno vis

Longueville Baron“, „Beychevelle“, „Gruaud Larose“, „Batailley“, „Lafite

tiek gausi paragauti. Tačiau prieš pasiryžtant bėgti 42 kilome-

Rothschild“, „Montrose“ ir dar pora tuzinų kitų į taurę įpila vyno.

trus 195 metrus vynuogynų takeliais, teks gerokai pasitreniruoti

Medoko gyventojai maratonininkų palaikymą pavertė švente ir sau:

ir gal net kuriam laikui susilaikyti nuo alkoholio vartojimo. Tačiau

kiekviename posūkyje – ansambliai, šokių trupės, languose roken-

tikslas pateisins priemones – vyno regionuose vyksta linksmiausi

rolus plyšoja kolonėlės. Bėgikai pakeliui link finišo vaišinami ančių

maratonai pasaulyje, o po jų pažintis su vynu įgauna daugiau

kepenėlėmis, austrėmis, kepsniais, pyragais ir vaisiais. Dėl spūsčių

emocinių atspalvių.

po starto, kol siauromis gatvelėmis išbėgi iš Pojako, dėl nuolatinio

Žymiausias vyno maratonas, kurį britų naujienų portalas „The

stoviniavimo vyno stotelėse, ypatingų sportinių rezultatų čia siekti

Telegraph“ yra pavadinęs idiotiškiausiu maratonu, vyksta Medoke.

neįmanoma. Tačiau maratonas ypač populiarus.10 tūkst. bėgikų

Šiųmečio 33-iojo maratono tema – muzika – lėmė bėgikų apran-

kvota labai greitai išsibaigia. 2018 m. maratonas vyks rugsėjo 8 d.,

gos stilių ir bendrą nuotaiką, primenančią muzikos garsenybių

todėl rūpintis registracija reiktų jau sausio mėnesį.

kaukių karnavalą. Nors bėgti su Elvio Preslio ar Merkurio apranga ar stumiant vežimėlį su gramofonu per vynuogynus nėra lengva, per kontrolinį 7 val. laiką finišavo apie 70 proc. maratono dalyvių. Kaipgi nepabaigsi maratono, jei pakeliui tokie ūkiai, kaip „Pichon

2018 m. rekomenduojamų maratonų kalendorius Kovo 28 d.

Marathon du Bordeaux Metropole

PRANCŪZIJA, BORDO

Pavasarį Bordo visi ragauja praeitų metų derliaus vyną iš statinių, ir prasideda jo prekyba. Todėl galite derinti bėgimą su investavimu į vyną. Maratono startas vakare, kai gatvėse pilna besilinksminančių žiūrovų.

Balandžio 15 d.

Marathon Deutsche Weinstraße

VOKIETIJA, PFALCAS

Pavasarinis bėgimas pirmaisiais Vokietijos vyno kelio kilometrais. Veiksmas vyksta netoli Heidelbergo, Bad Diurkheimo.

Rugsėjo 8 d.

Medoc Marathon

PRANCŪZIJA, POJAKAS, MEDOKAS, BORDO

Motyvacinis tekstas – straipsnio pradžioje. Laukiant, kol bus paskelbta 2018 m. maratono aprangos tema, verta žinoti, kad 2015 m. visi buvo „Dressed to the Nines”; 2016 m. tema - pasakos ir legendos.

Rugsėjo 30 d.

Wineglass Marathon

JAV, NIUJORKO VALSTIJA, KORNINGAS

Vėsusis Pirštų Ežerų (Finger Lakes) regionas ima garsėti įdomiais „Pinot Noir“, „Riesling“. 2017 metais finišavo 1960 bėgikų.

Spalio mėn.

Chianti Marathon

ITALIJA, TOSKANA, KJANTIS

Sienos, netoli kurios vyksta maratonas, patiekaluose naudojama daug česnakų, peletrūnų, pankolių. Ką ir kalbėti apie klasikinį vyną ir renesansinę architektūrą!

Spalio mėn. pabaiga

Ecomaratone Barbaresco and Tartufo Bianco d’Alba

ITALIJA, PJEMONTAS

Pavadinime – visa programa: baltieji trumai ir barbaresko vynas. Nieko negali būti geriau. Aišku, tik finišavusiems.

Spalio 28 d.

Marathon of Run In Reims

PRANCŪZIJA, ŠAMPANĖ, REIMSAS

Vyks tik ketvirtą kartą, bet šampano mėgėjai jį jau žino ir ruošiasi dalyvauti.

Lapkričio mėn.

Porto Marathon

PORTUGALIJA, PORTAS

Maratono trasa eina per miestą, nes porto vynuogynai yra už keliasdešimties kilometrų, Douro upe aukštyn. Tačiau Porto mieste šis vynas pastiprinamas ir brandinamas. Taigi čia vyno kultūros netrūksta.

Lapkričio 17 d.

Marathon du Beaujolais

PRANCŪZIJA, BOŽOLĖ

Dar vienas linksmas maratonas, vykstantis iš karto po Jaunojo božolė šventės. Gera proga paragauti ne tik jaunojo božolė, bet ir rimtų regiono vynų. Startas – legendiniame Fliori (Fleurie) miestelyje.

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


68

Vyno dienos 2017

2017 m. parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vykusioje parodoje „Vyno dienos“ apsilankė apie 1400 profesionalų ir

geriausi Lietuvos vyndariai, čia ne tik jiems, bet ir vyno platintojams bei užsienio gamintojams atsidaro vartai į šalies rinką.

per 2500 vynu besidominčių žmonių iš Lietuvos, Baltarusijos,

„Vyno dienos“ šiandien nuo garsiųjų vyno parodų „Prowein“

Latvijos. Išaugęs dalyvių skaičius (75 platintojai, gamintojai,

Diuseldorfe, „Vinexpo“ Bordo ar „Vinitaly“ Veronoje skiriasi tik dy-

asociacijos), perpildytos degustacijos, rami, darbinė atmosfera

džiu. Parodos dalyvius ir svečius sveikino Lietuvoje reziduojantys

tik dar kartą įrodė, kad vyno kultūra Lietuvoje nė kiek nenusilei-

Italijos, Ispanijos, Gruzijos, Prancūzijos, Rumunijos ambasadoriai.

džia vyno kultūrai Europoje. Šiais metais buvo sukurtas unikalus

„Vyno dienose“ pirmą kartą pristatytas, visuomeninio judėjimo

internetinis parodos katalogas, lankytojai galėjo patys sudaryti

parengtas manifestas „#MesNeLigoniai“, kuriuo skelbiama, kad

vyno maršrutą, žymėti vynų vertinimus. Parodoje apdovanoti

laisvos šalies piliečių teisė rinktis neturi būti ribojama.

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


Por tas

69

Pedantų košmaras –

Portas Dariuš Miler

Abu portai – tiek vynas, tiek miestas, kurio garbei pavadintas vynas, turi kai ką bendro: abu apipinti legendomis, romantiški bei charizmatiški, turi daug netikslumų ir trūkumų. Pašalinus netobulumą, jie netektų dalies žavesio.

V

idinis vyno konfliktas užprogramuotas pavadinime. Portas –

panaikintas, ir dalis sandėlių buvo perkelti į Doro slėnį. Tokių

tai vynas, pavadintas miesto, esančio ant Atlanto vandenyno

buvo nedaug, nes, skirtingai nuo Vila Nova de Gajos, čia vyrauja

pakrantės, Portugalijos šiaurėje, garbei, tačiau gaminamas Doro

sausas, karštas, kontinentinis klimatas. Jame portas bręsta daug

regione, už 130 kilometrų į rytus nuo miesto.

greičiau, išgarindamas 5–6 proc. tūrio per metus ir dažnai įgau-

Tokia tvarka galioja daugiau nei 300 metų: vynas, pasibaigus

damas vadinamojo Doro kepinimo (Douro bake) aromato – dėl

žiemai, turėjo būti perkeltas brandinimui į Vila Nova de Gają

aukštos vyno brandinimo temperatūros vyksta jo maderizacija.

(Vila Nova de Gaia) – kairiajame Doro (Douro) upės krante,

Siekiant to išvengti, sandėliai įrengiami aukštesnėse vietose arba

priešais Portą, esantį miestą, kurio architektūroje dominuoja

naudojamas dirbtinis vėdinimas.

raudonomis čerpėmis dengti porto sandėliai. Pervežimas tradi-

Doras yra pirmas demarkuotas vyno regionas Europoje.

ciškai vykdavo vikingų laivus primenančiais „Rabelo“. Atsiradus

Daugiau nei pusė jo vynuogynų išdėstyti ant statesnių nei 30

geležinkeliui ir sunkvežimiams, šią sceną pamatyti galima tik

laipsnių šlaitų. Stačiausiose vietose įrengtos įspūdingos terasos.

kartą per metus, kai vyksta regata, t. y. birželio 24 dieną. Nuo

Jos būna dviejų tipų: Socalcos – tradicinės mūrinės sienos,

2000 m. reikalavimas brandinti portą Vila Nova de Gajoje buvo

Patamares – suformuotos iš natūralaus dirvožemio eskavatoriais

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


70

Por tas

ar pasitelkiant dinamitą. Nuo 2000 m. Doras įtrauktas į UNESCO

„kepurės“, drauge ją pamerkiant vyne. „Cockburn“ ir „Sandeman“

pasaulio paveldą. Pagal mikroklimatą Doras dalijamas į tris

lengviems Ruby ir Tawny vynams naudoja būdą, pavadintą

zonas: Baixo Corgo – vėsiausia ir drėgniausia, gaminanti lengvą

movimosto: vynas siurbliais perpilamas iš talpos apačios ant

Ruby ir Tawny kategorijos vyną, Cima Corgo – dėl mažesnės

odelių „kepurės“. „Quinta do Sol“ naudoja vieną moderniausių

Atlanto vandenyno įtakos šiltesnė ir sausesnė, duodanti žaliavą

ekstrakcijos būdų –iš nerūdijančio plieno pagamintuose lagares

daugumai premium portų, Douro Superior – sausiausia ir karš-

vynuoges traiško robotas.

čiausia, su dideliais paros temperatūros svyravimais.

Nuo 1997 m. iki 2001 m. „Quinta de Vargellas“ atliko

Šnekučiuojantis su augintoju ir paklausus apie vynuogyne

daugybę eksperimentų su visais įmanomais ekstrakcijos būdais.

auginamas vynuogių veisles dažnas jų tik gūžteli pečiais. Porto

Nė vienas iš jų nebuvo toks efektyvus kaip tradicinis. Anot porto

gamybai leidžiama daugiau nei 80 vynuogių veislių ir tradiciškai

namų, autovinifikacija pasiekia tik 65 proc. tradicinio būdo

viename vynuogyne galima rasti iki 20-ies skirtingų. Tokių vy-

efektyvumo, movimosto – 75 proc. , robotiniai lagares – 85 proc.

nuogynų čia daugiau nei pusė. Todėl nieko keisto, kad kai kurie

Pastarųjų geras rezultatas paaiškinamas tuo, kad jie labiausiai

augintojai tik apytiksliai žino, ką jie augina. Anot jų, toks chaosas

priartėja prie tradicinio būdo imitacijos. Geležinės robotų kojos

savaip apdraudžia nuo gamtos išdaigų. Vynuogės dažniausiai

atkartoja žmogaus judėjimą, ritmą bei spaudimo jėgą. Jos net

skinamos vienu metu ir fermentuojamos kartu. Kai kurie porto

turi silikoninius padus, primenančius minkštas žmogaus pėdas.

namai bando atskirti skirtingų vynmedžių derlių iš tradicinių vynuogynų, tačiau tai labai imlus laikui užsiėmimas.

Portas yra pastiprintas vynas. Jo gamybai naudojamas būtinai iš vynuogių pagamintas spiritas, vadinamas aguardente,

Moderni tvarka vynuogynuose įvesta palyginti neseniai,

kurio stiprumas 77 tūrio proc. Jis gana neutralių savybių, bet ne

1981 m., kai ilgų bandymų būdu buvo atrinktos Top Cinco – pen-

toks neutralus, koks naudojamas chereso ar maderos gamyboje.

kios kokybiškiausios porto gamybai tinkančios vynuogių veislės.

Istoriškai spiritas į vyną pradėtas maišyti siekiant išsaugoti vyną

Kiekviena iš jų turi skirtingas savybes.

nuo sugedimo jūros kelionių metu. Mūsų dienomis spiritas

‘Touriga Nacional‘ duoda tvirtą, koncentruotą, tamsų, daug

naudojamas natūraliam vyno saldumui išsaugoti. Jo pridedama

taninų ir rūgšties turintį vyną, kvepiantį juodomis uogomis. Ji

fermentacijos metu, kai alkoholio stiprumas pasiekia 5–6

yra labai mažo derlingumo, todėl yra vertinama vyndarių, bet

tūrio proc., taip padidinant galutinį stiprumą iki 19 proc. Nuo

vengiama augintojų. ‘Touriga Franca‘ yra aromatinga, vidutinio

stiprinimo momento priklauso vyno saldumas, tad vyndariai

sodrumo spalvos, taninų bei rūgšties. ‘Tinta Roriz‘, Ispanijoje

privalo būti budrūs, kai jis artėja. O tai dažniausiai atsitinka 2–3

žinoma kaip ‘Tempranillo‘, portui suteikia struktūros ir raudonų

val. nakties.

uogų aromatų. ‘Tinta Barocca‘ mėgstama dėl gana intensyvaus

Likutinio cukraus kiekis portuose gali varijuoti nuo 40 g/l

raudonų vaisių aromato, o ‘Tinta Cao‘ vertinama mišiniuose

sausiausiems iki daugiau nei 130 g/l saldžiausiems. Daugumos

dėl savo rūgšties, kurią gerai išlaiko net karščiausiais metais.

Ruby, Tawny, LBV, bei Vintage cukraus kiekis siekia nuo 90 iki 110

Vyndariai ‘Touriga Nacional‘ lygina su ‘Cabernet Sauvignon‘, o

g/l. Baziniai Ruby ir Tawny būna saldesni, o Vintage ir Tawny su

‘Touriga Franca‘ – su ‘Merlot‘.

amžiaus nuoroda paprastai ne tokie saldūs.

Doro regione apie 45 tūkst. ha vynuogynų, padalintų į 142 tūkst. plotelių, kuriuos valdo 34 tūkst. augintojų. Vidutiniškai vienam augintojui tenka 1,32 ha vynuogynų. Daugumai augintojų vynuogynai yra tik papildomas uždarbis, o jų derlius parduodamas didiesiems gamintojams. Augintojus ir gamin-

Esama daugybės porto rūšių, tačiau visus juos galima suskirstyti į dvi kategorijas: 1) turinčius brandinimo butelyje potencialą: Vintage, Crusted, nefiltruoti LBV; 2) jau paruoštus vartojimui: Ruby, Tawny, filtruotas LBV,

tojus sieja ilgalaikė, dažnai kelių kartų partnerystė. Gamintojas

Colheita, baltasis, rožinis.

konsultuoja augintoją darbų vynuogyne klausimais, dažnai ir

Ruby ir Tawny – iki 3 metų brandinami didelėse, kelių tūkstančių litrų talpos ąžuolo statinėse, vadinamose balseiros arba

pats tuos darbus atlieka: geni, tręšia, surenka derlių, o augintojui tik perveda atlygį. Aršias diskusijas kelia vynuogių trypimas kojomis, siejamas

plieno talpose. Ruby yra sodrios rubino spalvos, jaunas, agresyvokas, vaisiškas. Tawny kiek švelnesnis, šviesesnis, irgi vaisiškas.

su porto gamyba. Archajiškumas, viduramžiai, turistų atrakcijos,

Skirtingai nuo paplitusios nuomonės, daugelis Tawny nėra

niekas taip nebedaro – dažnai girdimi atsiliepimai apie šį tradici-

brandinami ilgiau už Ruby. Jų gamybai naudojamos vynuogės

nį maceracijos būdą. Dėl darbo jėgos trūkumo bei jos brangumo

iš vėsesnių vynuogynų, turinčios mažiau pigmentų, jiems reikia

tik 3 proc. porto gaminama tokiu būdu, ir ši dalis vis mažėja.

trumpesnės ekstrakcijos.

Trypimas vyksta stačiakampio formos talpose, vadinamuose

Baltasis ir rožinis portai po vinifikacijos išpilstomi ir suvar-

lagares, tradiciškai pagamintuose iš granito. Darbas trunka po

tojami, dažnai kaip long drink tipo kokteilio sudedamoji dalis

4–6 valandas penkias dienas iš eilės, ir tam reikia 22 žmonių. Taip

vietinėje rinkoje.

siekiama išgauti maksimalią spalvos bei taninų ekstrakciją. To

Tawny su amžiaus nuoroda nepanašūs į jokius kitus portus.

neįmanoma padaryti klasikiniu maceracijos būdu dėl pernelyg

Jie brandinami mažose 600 litrų ąžuolo statinėse, vadinamose

trumpos porto fermentacijos trukmės (viso labo 4–5 dienos, plg.

Lodge Pipes. Dėl to oksidacijos procesas yra spartesnis, vynas

raudonojo vyno fermentacija gali vykti iki 28 dienų).

greičiau įgauna rudo atspalvio, razinų, migdolų bei kitų tretinių

Naudojami ir kiti būdai ekstrakcijai pagreitinti. „Quinta do

aromatų. Tikri Tawny pažymėti 10, 20, 30, 40 metų amžiaus nuo-

Bomfim“ ūkis, priklausantis porto namams „Dows“ vienas pirmų-

roda. Iš tiesų skaičius nurodo tik vidutinį amžių ir stilių, iš tikrųjų

jų pradėjo naudoti autovinifikacijos būdą, kuris yra autonominis

tai yra skirtingų metų derliaus mišiniai. Egzistuoja papildoma

ir nereikalauja elektros tiekimo. Jo metu vynas, veikiamas

Reserva Tawny kategorija: toks vynas turi būti brandinamas

per fermentaciją susidariusio spaudimo, pilamas ant odelių

statinėse ne trumpiau kaip 7 metus.

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


Por tas

71

nesikeičia, o nefiltruoti gali įgauti papildomo kompleksiškumo. Vintage yra portų kokybės piramidės viršūnėje. Jis gaminamas tik geriausiais derliaus metais. Teisę spręsti, ar metai tinka Vintage kategorijai turi pats gamintojas, prieš tai gavęs reguliavimo institucijų leidimą. Vidutiniškai per dešimtmetį būna keturi Vintage statuso verti metai. Be šio vyno nė viena vyno rūsio kolekcija nėra pilna. Šis portas statinėje praleidžia viso labo 2 metus, tačiau butelyje gali bręsti nuo 12 iki 25 metų ir ilgiau. Pasak gamintojų, vieni geriausių pastarųjų derlių, kurie šiuo metu yra pasiekę savo kokybės viršūnę, yra 2000, 2003 ir 2007 metų derliai. 2011-ųjų derlius vadinamas legendiniu. Jo vynai galingi, koncentruoto vaisiškumo, bet išlaikantys eleganciją. Kai kurie jais mėgaujasi dabar, tačiau jiems dar LBV (Late bottled Vintage) – gana nauja kategorija, pirmą kartą išskirta 1954 m. „Quinta do Noval“ namų. Iš esmės tai tiesiog ilgiau, 4–6 metus, balseiros statinėse laikytas Vintage.

prireiks bent 5–10 metų įgauti tikro Vintage portui būdingo kompleksiškumo. Rečiausiai Lietuvoje aptinkamas portas yra Colheita – vienų

Krizės metu smukus prekybai, Vintage portas buvo paliekamas

derliaus metų ilgai išlaikytas Tawny bei Crusted – skirtingų

statinėse tol, kol atsirasdavo stambus klientas. Toks portas

derliaus metų portas, pagamintas Vintage porto principu.

išlaikydavo Vintage vaisiškumą ir galią, tačiau sušvelnėdavo.

Portas tradiciškai vartojamas tik priartėjus Kalėdoms, nors iš

Išpilstytą į butelius jį galima vartoti be papildomo brandinimo.

tokios rūšių įvairovės galima būtų pasirinkti portą, tinkamą bet

LBV gali būti filtruotas arba ne. Filtruoti brandinant butelyje

kuriai progai ištisus metus.

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


72

Kas paspaudė mygtuką, arba Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų priėmimo istorija Petras Jarašūnas 2016 metų Seimo rinkimai lėmė, kad Lietuvos Respublikos Seimo daugumą suformavo Ramūno Karbauskio vadovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partija. Alkoholio pardavimo ribojimais bei draudimais rinkiminės agitacijos metu mojavusi partija nieko nelaukusi ėmėsi savo antialkoholinės kampanijos.

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


Alkoholio kontrolės įstatymas

2017

73

metų birželio 1-oji įėjo į Lietuvos istoriją kaip diena, kai antrosios eilinės sesijos metu rytiniame

posėdyje buvo priimtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, nuo 2018 metų visiškai uždraudžiančios alkoholio reklamą, alkoholio pardavimą asmenims iki 20 metų amžiaus bei keletą kitų svarbių pakeitimų. Visos politinės partijos viešai deklaravo savo nuomonę vienu ar kitu su alkoholiu susijusiu klausimu. Ne vienos jų atstovai kalbėjo ir nuo koncerto „Laisvė rokenrolui“ scenos. Tačiau balsavimo rezultatai, deja, ne visada sutampa su išsakoma pozicija. Įtampą taip pat kursto ir partijų principai nepalaikyti politinių oponentų, net jei nuomonės tuo klausimu

l

Amžiaus cenzas galėjo išlikti 18 metų, jei bent keturi ne valdančios daugumos nariai būtų ne susilaikę, o balsavę „už“: Vanda Kravčionok, Michalas Mackevičius, Jaroslavas Narkevičius, Irina Rozova, Leonardas Talmontas, Jonas Varkalys, Aušra Maldeikienė, Agnė Bilotaitė, Irena Degutienė, Laurynas Kasčiūnas, Antanas Matulas, Algimantas Dumbrava, Petras Gražulis.

lyg ir sutampa. Prisiminkime, kaip vyko šis posėdis. Balsavimo diena prasidėjo skandalu, kai pradedant svarstyti

Kompromisinį variantą, nurodantį, kad silpnuosius (iki 15 %

Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas Sveikatos reikalų komiteto

alk. tūrio) gėrimus būtų galima įsigyti nuo 18 metų amžiaus,

pirmininkė A. Širinskienė, pasinaudojusi svetimais seimo nario

o stipresnius tik nuo 20 metų amžiaus, balsavimui pateikė

pažymėjimais, diskusijai užregistravo Kultūros komiteto pirmi-

TS-LKD frakcijos pirmiminkas G. Landsbergis. Gana keista, bet

ninką Ramūną Karbauskį ir sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų

toks siūlymas buvo palaikomas net mažiau (46 „už“, 58 „prieš“, 11

Verygą, nors jų ir nebuvo salėje. Kuomet Remigijus Žemaitaitis

susilaikė ) – ir jam buvo nepritarta. Kurioziška, kad vieninteliai,

tai pastebėjo, kilo suirutė. LVŽS paprašė balsavimo dėl pusės

kurie balsavo už A. Armonaitės siūlymą, bet nepalaikė kompro-

valandos pertraukos. Balsavimu siūlymui pritarta.

misinio G. Landsbergio siūlymo, buvo visi prieš tai vieningai

Po pertraukos sekė diskusijos ir pirmasis balsavimas buvo

už liberalės siūlymą balsavę socialdemokratų partijos nariai.

dėl pirmojo straipsnio – mažmeninės prekybos alkoholiu vietos

Vienintelis Seimo narys, nepalaikęs A. Armonaitės, bet palaikęs

apibrėžimo, kuriam užsiregistravę 120 Seimo narių beveik

G. Landsbergio siūlymą – P. Saudargas.

vienbalsiai pritarė (111 „už“, 9 susilaikė). Toliau buvo balsuojama dėl pritarimo svarstyti A. Armonaitės 5 straipsnio 11 dalies pataisą, kuria būtų paliktas galiojantis 18 metų cenzas įsigyti alkoholinius gėrimus. Pataisai A. Širinskienės vadovaujamas Sveikatos reikalų komitetas nepritarė. Balsavimui užsiregistravo vos 82 Seimo nariai (tarp neprisiregistravusių buvo gausu LVŽSF atstovų, tarp jų ir šiai pataisai oponuojantys Aurelijus Veryga, Povilas Urbšys, Dainius Kepenis ir kiti). Visgi nedidele persvara buvo pritarta svartyti šią pataisą (38 „už“, 24

l

Išmintingas būdas atskirti stipriųjų ir silpnesnių alkoholinių gėrimų amžiaus ribą nesulaukė socialdemokratų palaikymo.

„prieš“, 10 susilaikė). Balsavimas dėl pačios pataisos buvo kur kas aktyvesnis –

Balsavimo už A. Skardžiaus (LSDP) pateiktas įstatymo

užsiregistravo 121 Seimo narys. Bendroje koalicijoje su LVŽS

projekto pataisas, leidžiančias alkoholiu prekiauti nemoka-

esančių socialdemokratų pažiūros šiuo klausimu nesutapo su

muose renginiuose neįrengiant ten specialių alkoholio

koalicijos partnerių ir jie vieningai palaikė A. Armonaitės siūlymą

vartojimo „gardų“, rezultatas buvo daug kam netikėtas.

nedidinti alkoholio įsigijimo amžiaus cenzo. Taip pat pritarė ir

Pagrindinė komisija siūlymui nepritarė. Tad beveik vieningai

dauguma TS-LKD frakcijos narių („prieš“ balsavo tik P. Saudargas,

pataisai nepritarę LVŽS frakcijos nariai (45 „prieš“, 7 „susilaikė“ ir

o A. Bilotaitė, I. Degutienė, L. Kasčiūnas ir A. Matulas susilaikė).

vienintelis R. Šarknickas „už“) nieko nestebino. Nors beveik visi

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos

socialdemokratai palaikė partiečio pasiūlymą, visgi A. Vinkui jis

frakcijos nariai beveik vieningai susilaikė („prieš“ balsavo tik R.

pasirodė nepriimtinas. Balsavimui prisiregistravo, bet nebal-

Tamašunienė). Liberalai, žinoma, palaikė savo frakcijos narės

savo – J. Olekas ir A. Anušauskas (TS-LKD). „Prieš“ balsavo ir V.

siūlymą, tik J. Varkalys balsavimo metu susilaikė. Beveik visi

Pranckietis. Rezultatu 64 „už“, 47 „prieš“, 11 „susilaikė“ įstatymo

mišrios parlamentarų grupės atstovai taip pat palaikė pataisą

projekto pataisa buvo priimta. Mugėse ir festivaliuose ir toliau

– susilaikė tik A. Maldeikienė. Įdomu, kad trys socialdemokratų

bus galima prekiauti alkoholiu neįrengiant specialių vartojimo

partijos nariai balsavimui užsiregistravo, bet nebalsavo išvis – M.

zonų, kur būtų neįleidžiami jaunuoliai iki 20 metų.

Bastys, J. Olekas ir J. R. Dagys. Vis dėlto nedideliu skirtumu, bet pataisai buvo nepritarta (50 „už“, 53 „prieš“, 15 susilaikė). Nuo 2018 m. sausio Lietuvoje alkoholio galės įsigyti tik 20 metų sulaukę asmenys.

l „Gardai“ nebuvo priimtini net LŽVS nariams.

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


74

Alkoholio kontrolės įstatymas

Beveik vienbalsiai (113 „už“, nė vieno „prieš“, 8 susilaikė) pritarta R. Karbauskio ir A. Palionio pataisai, nurodančiai, kad neterminuota mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencija suteiks teisę aptarnauti pirkėjus ir lauko sąlygomis ne didesniu kaip 40 metrų atstumu nuo stacionariosios viešojo maitinimo vietos įrengtose aptarnavimo vietose, t. y. stacionarioms kavinėms ar restoranams bus leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais (iki 7,5 % alk. tūrio) ir lauko sąlygomis ir tam nebus reikalinga papildoma licencija. Vienbalsiai buvo pritarta ir A. Palionio prašymui įtraukti midų prie leistinų prekiauti alkoholinių gėrimų mugių ir festivalių metu (121 „už“, nė vieno „prieš“, 2 susilaikė). Tačiau nuo 2020 m. sausio 1 d. alkoholio vartojimas uždraustas sporto varžybų metu salėse, kuriose jos vyksta (88 „už“, 7 „prieš“, 24 „susilaikė“). Pritarta buvo ir R. Karbauskio 5

l

Sportininkai galėjo išvengti bausmės už alkoholinio gėrimo pavadinimus ant marškinėlių, jei bent trys iš dešimties TTS ir TS-LKDF narių būtų balsavę „už“, o ne susilaikę. Susilaikė: Rimas Andrikis, Arvydas Anušauskas, Rimantas Jonas Dagys, Michalas Mackevičius, Jaroslavas Narkevičius, Irina Rozova, Arūnas Gumuliauskas, Juozas Imbrasas, Leonardas Talmontas, Gabrielius Landsbergis, Bronislovas Matelis, Maldeikienė Aušra, Antanas Matulas, Algimantas Dumbrava, Rita Tamašunienė, Petras Gražulis, Emanuelis Zingeris, Remigijus Žemaitaitis.

Tai pat liko nepatvirtintas ir R. Žemaitaičio siūlymas alkoho-

straipsnio pataisai, kad nuo 2020 metų prekybą alkoholiniais gė-

lio reklama nelaikyti gėrimo pavadinimo (jei jis ir nėra regis-

rimais uždrausti paplūdimiuose (81 „už“, 10 „prieš“, 25 susilaikė).

truotas prekės ženklas), informacijos apie jo gamybą, kilmę

Itin įdomiai susiklostė balsavimas dėl R. Karbauskio teiktos 4

ir vartojimą. Vėlgi pasisakius prieš beveik visai LVŽS frakcijai,

straipsnio pataisos, kuria siūloma atsisakyti reikalavimo fiziniams

o daliai kitų frakcijų narių susilaikius (LLRA-KŠSF susilaikė visi

asmenims drausti gabenti ir laikyti viešose vietose, išskyrus

6 parlamentarai), pataisa nebuvo priimta (40 „už“, 53 „prieš“, 25

prekybos alkoholiniais gėrimais vietas, alkoholinius produktus

susilaikė). Tad nuo 2018-ųjų metų ne tik nebematysime alkoho-

viešai matomoje pakuotėje. Beveik visa LVŽS frakcija balsavo

lio prekės ženklų ant sportininkų aprangos, bet ir negalėsime

prieš savo pirmininko pasiūlymą. Net pats R. Karbauskis nepalaikė

skaityti apie vyno gamybos ir kilmės ypatybes.

savo siūlymo! Matyt, ir patys LVŽS nariai šiek tiek nesuprato, kokia gi partijos politika šiuo klausimu (3 „už“, 40 „prieš“ ir 8 susilaikė). Kitoms politinėms partijoms šis pasiūlymas pasirodė logiškas (be LVŽS, pasiūlymui nepritarė tik konservatorius P. Saudargas). Visgi siūlymas buvo priimtas (71 „už“, 42 „prieš“, 11 susilaikė), tad nusipirkto vyno butelių nereiks slėpti benešant iki mašinos. Buvo svarstomos ir R. Žemaitaičio (TT) įregistruotos pataisos, kuriomis nurodama alkoholio prekybos laiką pavėlinti viena valanda ryte ir tiek pat vakare. Tačiau vieningesnio palaikymo jos sulaukė tik iš Tvarkos ir teisingumo bei Liberalų sąjungos partijų. Konservatorių nuomonės šiuo klausimu buvo nevienodos (12 „už“, 11 susilaikė). Rezultatu 38 „už“, 53 „prieš“, 29 „susilaikė“ siūlymui nepritarta. Nuo 2018 metų sausio 1 d. parduotuvėse ir viešojo maitinimo įstaigose prekiauti alkoholiu bus leidžiama darbo dienomis ir šeštadieniais nuo 10 iki 20 val., sekmadieniais – nuo 10 iki 15 val. Laiko ribojimas nebus taikomas viešojo maitinimo vietose parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams vartoti vietoje. Aštuntasis įstatymo projekto straipsnis nurodė visišką alkoholio reklamos draudimą ir keletą išimčių, kas nelaikoma reklama. A. Skardžius bandė registruoti pataisas, sušvelninančias alkoholio reklamos draudimą ir leidžiančias sporto varžybu metu sportininkams vilkėti alkoholio prekės ženklų simbolika papuoštą atributiką. Nors pataisą palaikė ir liberalai, ir konservatoriai, ir net socialdemokratai, visgi dėl didelio susilaikiusiųjų skaičiaus ir vieningo LVŽS nepritarimo ši pataisa nebuvo priimta (44 „už“, 46 „prieš“, 22 susilaikė).

l

Susilaikiusių buvo tiek daug, kad pataisos, užtikrinančios informacijos suteikimo laisvę kokybiškų gėrimų vartotojams, buvo nepriimtos. Vėl principo reikalai, nes susilaikė visa LLRA-KŠSF ir daug TS-LKDF narių. Susilaikė: Arvydas Anušauskas, Juozas Bernatonis, Rasa Budbergytė, Valentinas Bukauskas, Rimantas Jonas Dagys, Michalas Mackevičius, Jaroslavas Narkevičius, Zbignevas Jedinskij, Leonardas Talmontas, Gediminas Kirkilas, Jonas Varkalys, Dainius Kreivys, Bronislovas Matelis, Agnė Bilotaitė, Česlavas Olševskis, Julius Sabatauskas, Laurynas Kasčiūnas, Rimantas Sinkevičius, Rita Tamašunienė, Petras Gražulis, Emanuelis Zingeris.

Taigi, balsuojant dėl įstatymo projekto korekcijų buvo gana arši kova, o štai priimant patį įstatymą balsuojama buvo beveik vienbalsiai (101 „už“, 10 „prieš“, 10 susilaikė). Vienintelis Liberalų sąjūdis drąsiau išreiškė nepasitenkinimą įstatymo projektu (8 „prieš“, 1 „už“, 4 susilaikė). Belieka tik spėlioti, ar politikai nusivylė posėdžio eiga, ar tiesiog pavargo kovoti, bet net ir tie, kurie aršiai kovojo už liberalesnį alkoholio kontrolės įstatymą, galop balsavo už įstatymo patvirtinimą. Paanalizavus balsavimo rezultatus, atrodo, kad svarbūs sprendimai (draudimai) buvo priimti stipria Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos valia ir kitų partijų neapsisprendimu (susilaikymu). Tarp daugiausiai susilaikiusių svarbių balsavimų metu buvo dauguma Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narių, tai pat Agnė Bilotaitė (TS-LKD), Rima Baškienė (LVŽS), Lauras Stacevičius (LVŽS) ir A. Maldeikienė. Taip pat jei ne socialdemokratų nenoras palaikyti konservatorių siūlomo projekto, galbūt kitąmet 18-mečiai ir 19-mečiai vis dar galėtų ragauti alaus ar vyno ne tik užsienyje. Laikas bėga, ir norisi tikėti, kad Seimo frakcijų nariai taip pat analizavo savo veiksmus ir kad ateityje posėdžių metu vieningiau ir ryžtingiau išreikš savo (ir atspindės rinkėjų) nuomonę.

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


rubrika

75

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


76

„Wine in Moderation“ – būdas kitaip kovoti su alkoholio keliamomis problemomis Šiemet Lietuva tapo biurokratinės kovos su alkoholiu poligonu. Naujoji Vyriausybė ir Seimas ėmėsi veiklos pasitelkdami šimtmečio senumo draudžiančių, ribojančių ir baudžiančių priemonių arsenalą, parodydami, kad nepasitiki nei šalies piliečiais, nei verslu. O štai pasaulyje plinta savireguliaciniai, socialine verslo atsakomybe grįsti žalingo alkoholio vartojimo mažinimo būdai. Viena didžiausių atsakingą verslą vienijančių organizacijų – asociacija „Wine in Moderation“ (WiM), pradeda veikti ir Lietuvoje.

PATIKIMIAUSI – MOKSLINIAIS ĮRODYMAIS PAGRĮSTI VEIKSMAI Esama gausybės tyrimų apie alkoholio poveikį sveikatai ir

SAIKINGUMAS PER ŽINOJIMĄ Edukacija – efektyviausias būdas ilgalaikiams alkoholio

socialiniam gyvenimui. WiM siekia objektyviai pristatyti ir tuos,

vartojimo pokyčiams pasiekti. Turintis žinių žmogus gali prisiimti

kurie įrodo alkoholio žalą, ir tuos, kurie įrodo alkoholio nekenks-

atsakomybę už savo sprendimus. Edukacija svarbi asmenybės

mingumą. Statistika iš nepatikimų šaltinių arba be analizės, kuria

vystymuisi ir savarankiškumo ugdymui privačiame gyvenime.

nevengia pasinaudoti politikai, norėdami greitai padaryti poveikį

Ne veltui prie asociacijos prisijungė Vyno magistrų institutas

savo auditorijai, nėra pakankamas šaltinis. Tuo labiau kad alkoholio

(Institute of Masters of Wine), Vokietijos, Austrijos vyno akade-

vartojimas yra įvairiabriaunis socialinis, kultūrinis ir ekonominis

mijos, didžiausia vyno bendruomenė Švedijoje „Munskankarna“.

reiškinys. Skirtingos alkoholio vartojimo tradicijos, įvairios prie-

Todėl ir Lietuvos nacionaliniu koordinatoriumi asociacija „Wine

žastys, skatinančios vartoti alkoholį – neįmanoma vieno požiūrio

in Moderation“ pasirinko Lietuvos someljė mokyklą.

taikyti sprendžiant visas su alkoholiu susijusias problemas. Taip yra ne tik globaliu, tarptautiniu mastu, esama skirtumų tarp regionų, bendruomenių, šeimų ir individų. WiM siekia surinkti ir padaryti prieinamus visame pasaulyje atliekamus tyrimus apie alkoholio

WIM PLINTA PASAULYJE WiM atsirado kaip 2006 m. Europos Sąjungos iniciatyvos

žalą, naudą ar neutralumą. Taip skatindama rasti kiekvienam

mažinti alkoholio vartojimą šalyse narėse pasekmė. Perėjusi įvai-

visuomenės vienetui tinkamiausias poveikio priemones.

rias vystymosi stadijas, 2011 m. ji įgavo dabartinį – asociacijos – formatą, 2013 m. išsiplėtė į Pietų Ameriką. 2015 metais WiM

SAVANORIŠKUMAS – EFEKTYVIAUSIAS

tapo Tarptautinės vyno ir vynuogių organizacijos (OIV) nare stebėtoja.

WiM veikia savireguliacijos principu, grįstu savanoriškais prie

WiM plečia veiklą per nacionalinius koordinatorius – asocia-

programos prisijungusių įmonių veiklos apribojimais, komunika-

cijas, bendruomenes, organizacijas, kurios prisiima atsakomybę

cijos etikos kontrole, skatinančia saikingą ir atsakingą alkoholio

šalyje diegti saikingo, atsakingo vyno vartojimo principus.

vartojimą. Asociacija veikia partnerystės pagrindais, draugiškai

Vienose šalyse tai yra vyndarių asociacijos: „Bodegas of Argen-

ir atvirai įtraukia visus alkoholio vertės grandinės dalyvius,

tina“, „Vinos de Chile“, „Federación Española del Vino“, UIV &

suinteresuotas puses – nuo vyndarių, gamintojų iki pardavėjų

FEDERVINI, „Greek National Interprofessional of Vine and Wine“

ir someljė – bendram tikslui pasiekti: kurti tvarią vyno kultūrą ir

(EDOAO). Kitur koordinatoriai yra importuotojų asociacijos, kaip

skatinti gerovę bei sveiką gyvenseną. Tuo asociacijoje rūpinasi

KVNW (Nyderlandai), dar kitur – mokymo įstaigos, kaip „Deuts-

asocijuoto nario statusą turinti Tarptautinė vyno žurnalistų

che Weinakademie“, „Austrian Wine Academy“.

federacija (FIJEV) bei Tarptautinė vyno brolijų federacija (The International Federation of Wine Brotherhoods).

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


77

LIETUVIAI NE PRASTESNI UŽ KITAS TAUTAS „Mes manome, kad Lietuvoje kova su alkoholio sukeliamomis problemomis gali vykti civilizuotais, šiandieniniame pasaulyje taikomais metodais. Nuo mokyklos įkūrimo 2006 m. praktiškai taikome WiM principus. Matėme, kad per dešimtmetį alkoholio vartojimo kultūra stipriai keitėsi ir galėjo toliau negrįžtamai keistis į gerąją pusę, jei ne dabartiniai Lietuvos Seimo priimti Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai, nubloškiantys mus šimtą metų atgal“, – sako WiM nacionalinio koordinatoriaus Lietuvos someljė mokyklos steigėjas Arūnas Starkus. „Nežiūrint nepalankių sąlygų nuo 2018 metų skleisti žinias apie vyną, nusprendėme imtis iniciatyvos ir paraginti Lietuvos vyno platintojus, restoranus, parduotuves ir someljė prisiimti daugiau socialinės atsakomybės ir skatinti saikingą vartojimą, sveiką gyvenseną remiantis XXI a. Europos Sąjungoje gimusiais principais. Manome, kad jie gali būti geras sprendimas tiems, kurie negali priimti dabartinės Lietuvos valdžios siūlomų priemonių. O mūsų veiklos rezultatai paskatins šalies valdžią dialogui ir politikos peržiūrėjimui.“

l

„Wine in Moderation“ asociacijos nacionalinio koordinatoriaus sutartį su Lietuvos someljė mokykla pasirašo WiM asociacijos direktorius Stylianos Filopoulos ir prezidentas George‘as Sandemanas.

LIETUVOS VYRIAUSYBĖS IR SEIMO POŽIŪRIS

„WINE IN MODERATION“ POŽIŪRIS

Žmones reikia valdyti, jie neturi valios.

Žmogus renkasi savo gyvenimo būdą laisva valia ir gali pats priimti sprendimus.

Problemos dėl alkoholio yra visa apimantis reiškinys. Alkoholis pavojingas net tiems, kurie jo nevartoja.

Nesaikingai, žalingai alkoholį vartoja tik dalis visuomenės. Kovotojams didžiausią dėmesį reikia sukaupti į juos ir jų patiriamas bei sukeliamas problemas.

Todėl alkoholio vartojimo tradicijas reikia keisti administracinėmis priemonėmis.

Todėl alkoholio vartojimo tradicijas reikia keisti keičiant žmogų – jį šviečiant, suteikiant daugiau atsakomybės už savo pasirinkimą.

Todėl jaunimas neturi žinoti apie alkoholio egzistavimą iki pilnametystės – dvidešimties metų. Uždraustas vaisius – nesaldus.

Todėl jaunimą reikia supažindinti su alkoholio gamyba, skirtumais, vieta visuomeniniame gyvenime, poveikiu sveikatai. Jauni žmonės verti tokio pat pasitikėjimo, kaip ir suaugę.

Problemas reikia spręsti mažinant alkoholio prieinamumą: laikas, amžius, kaina.

Pokyčiams reikia pasitelkti visus suinteresuotus asmenis.

Rinka uždara, žmonės nekeliauja pirkti į kaimynines šalis, neperka iš užsienio internetu, neatsiveža iš kelionių. Draudimams jie paklūsta nesipriešindami.

Pasaulis globalus, nebeįmanoma vienos šalies izoliuoti nuo prekybos, informacijos judėjimo. Žmonės daug keliauja ir atviri naujoms patirtims. Jie linkę rasti išeitis iš bet kurios situacijos.

Žmonės geria alkoholinius gėrimus tik dėl juose esančio etilo spirito, todėl visas alkoholis yra vienodai žalingas ir visuomenei pavojingas.

Vynas daugelyje kultūrų nelaikomas alkoholiniu gėrimu. Tokiose šalyse nėra problemų su žalingu alkoholio vartojimu.

Nėra alternatyvų legaliam pabrangusiam alkoholiui. Narkotikai taip pat nėra alternatyva.

Visuotinai priimtas būdas mažinti alkoholio vartojimą – padėti vartotojams pereiti prie mažesnį alkoholio kiekį turinčių gėrimų – vyno, sakės, alaus, sidro.

Alkoholio kontrolės įstatymas skirtas numarinti alkoholio verslui, todėl jame esančios nelogiškos nuostatos gali būti ignoruojamos.

Vynas yra žemės ūkio produktas, jam neturėtų būti taikomi diskriminaciniai įstatymai, sukuriantys nelygias galimybes skirtingos kilmės ir stiliaus produktams. Verslas, susijęs su vyno prekyba, turi tokią pat teisę į pagarbą, kaip ir kiti verslai.

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


78

Armėnija

Armėnijos vyndarystė: nuo molinių indų iki moderniausių technologijų

Andriaus Pagojaus pasakojimą užrašė Justina Gedgaudaitė Armėnija – vienas seniausių vyną gaminančių kraštų. Čia iki šių dienų vyndarystei naudojami istoriniai moliniai indai, vadinami karasi, ir auginama daug įvairių vietinių vynuogių veislių. Rugsėjį, derliaus skynimo metu, Armėnijoje lankiau modernias vynines, paragavau per 20-ies gamintojų vynų ir galiu teigti, kad Armėnija, kaip vyną daranti valstybė, turi daug galimybių suklestėti artimiausioje ateityje.

N

eišdildomą įspūdį daro oloje netoli Arenio kaimelio rasta

požiūriu į vyno gamybą. Šios vyninės eksperimentuoja, kaip

prieš 6100 metų (vario amžiuje) įkurta vyninė, kurioje armė-

geriausia atskleisti vietinių vynuogių savybes, kaip vyną veikia

nų protėviai religinėms apeigoms darėsi pirmąjį žmonijai žinomą

vietinio Karabacho ąžuolo statinės, ieško geriausių terroir. Iš

vyną: europinio vynmedžio uogos negiliame metro skersmens

emigracijos grįžę armėnai drąsiai investuoja į moderniausią įran-

inde buvo spaudžiamos minant kojomis, sultys ištekėdavo į 60

gą ir vynuogynus, samdo Europos konsultantus. Visos vyninės

cm gylio molinę talpą, kurioje vykdavo fermentacija, olos vėsa ir

yra savitos, turinčios išskirtinių bruožų, dažniausiai turinčios

tamsa sudarė idealias sąlygas vynui, supiltam į molinius ąsočius,

aiškią vyno gamybos viziją. „Van Ardi“, „Zorah“, „ArmAs“, „Trinity“,

laikyti. Tačiau labiausiai mane nustebino modernios vyninės su

„Armenia Wine“, „Voskevaz“ daromo vyno verta paragauti ir sekti

vietinių žmonių, gyvenusių užsienyje, kapitalu bei šiuolaikišku

vyninių evoliuciją.

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


Armėnija

79

VAN ARDI Šios butikinės vyninės įkūrėjas ir vyndarys Varužanas Muradianas grįžo iš Kalifornijos į Armėniją, susižavėjęs vynu ir supratęs savo gimtosios šalies vyndarystės istorines šaknis ir potencialą. „Van“ – tai istorinės Armėnijos sostinės pavadinimas, o „Ardi“ – saulė. Nuo 2008 m. pasodinta 9 ha vynuogynų, kuriuose daugiausia – ‘Areni‘ vynuogės. Nuo 2013 m. daro vyną. Vyninėje eksperimentuoja ir vis daugiau naudoja vietinio Karabacho ąžuolo statines. Varužanas Muradianas buvo vienas aistringiausių kelionės metu sutiktų savo srities žinovų. Itin gerai išmano Armėnijos istoriją, paveldą ir vyndarystę. Lankydamiesi vyninėje ragavome vynus tik iš statinių, kadangi visas pagamintas vynas nesunkiai parduodamas. Šios vyninės vynai itin subtilūs ir klasiški. „Van Ardi“ vyndario tikslas – šiuolaikiškai atskleisti armėniškų vynuogių galimybes ir gelmę. Dalis vynuogynų dirvožemio primena garsųjį terra rossa.

Gana blyški rubino spalva. Vyšnių, aviečių, raudonųjų serbentų, prieskonių, šokolado aromatai. Vidutinio svarumo, vaisiškas, gaivios rūgšties, kuri gerai dera su jaunais prieskoniškais taninais.

Van Ardi 2015

Vynuogės: ‘Areni‘, ‘Kakhet‘, ‘Haghtanak‘. Brandintas 6 mėn. prancūziško ir armėniško ąžuolo statinėse.

dabar aistringai tiki šios šalies vyno galimybėmis ir karasi vyno

VOSKEVAZ Seniausia iki šiol veikianti Armėnijos vyninė, įkurta 1932 metais. Jos vyno asortimentas labai platus. Iš lankytų vyninių šioje matėme daugiausia karasi talpų: vyninė planuoja stiprinti šią vyno kategoriją. Vynas, daromas karasi talpose, vyninėje turi atskirą erdvę, su specialiai įrengtu plotu indams užkasti ir apsaugoti nuo aplinkos poveikio. Šiuo būdu daromi vynai iš raudonųjų ‘Areni‘ ir baltųjų ‘Voskehat‘ vynuogių. Šiemet „Voskevaz“ vyninėje pradėjo dirbti vyndarys iš Vokietijos, kuris dar tik apšyla kojas vyninėje ir daro pirmuosius armėniškus vynus, tačiau jau

Voskevaz Karasi Areni Noir Vieilles Vignes 2015

gamybos ateitimi. Armėnijos vyną rekomenduoju pirmiausia tiems, kurie mėgsta prisiliesti prie istorijos. Smalsūs vyno gėrėjai turėtų paragauti karasi vyno, nes tai savitas paveldas, kurio šaknys siekia bent 6 tūkst. metų. Modernų vyną siūlyčiau žmonėms, ieškantiems naujovių, bet nenorintiems nutolti nuo europietiško vyno – mėgstantiems gana intensyvų ir vaisišką vyną su nokesniais taninais. Verta atkreipti dėmesį į šiuo metu perspektyviausią vynuogių veislę Armėnijoje – ‘Areni‘.

Vyšnių spalva. Vyšnių, raudonųjų slyvų ir serbentų aromatas su ryškiomis skrudinto ąžuolo, kekių šakelių natomis. Burnoje gausūs taninai dera su vaisiškumu. Tvarus raudonųjų uogų ir vaistažolių poskonis.

Vyno fermentacija ir maceracija – moliniuose induose, vėliau brandinama ąžuolo statinėse. Vynas iš 120 m. senumo vynuogyno, augančio 1600 m vjl Vajotso Dzoro regione.

Šių vyninių vynu prekiauja „Plento grill and wine“ Nemenčinės pl. 33, Vilniuje.

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


80

Lietuvos someljė asociacija

2017 m. Lietuvos vyno čempionatas

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


81

Lietuvos vyno čempionatą nuo 2006 m. organizuoja Lietuvos someljė asociacija. Vyno platintojai Lietuvoje ir lietuviško vyno gamintojai čempionatui pateikia vynus, kuriuos vertina kviestinė komisija, sudaryta iš geriausių šalies vyno žinovų. Remiantis

Kitos nominacijos: Geriausias šampanas, Geriausias tradiciniu būdu pagamintas putojantis (ne šampanas),

aklųjų degustacijų rezultatais (geriausiai įvertinti vynai degus-

Geriausias Charmant būdu pagamintas putojantis – NAUJA,

tuojami du kartus), vynams skiriami atitinkami medaliai:

Geriausias ekologiškas vynas – NAUJA,

90 balų ir daugiau įvertintas vynas apdovanojamas aukso medaliu,

Geriausias pusiau sausas / pusiau saldus, Geriausias natūraliai saldus,

88–89 balais – sidabro,

Geriausias pastiprintas,

86–87 balais – bronzos.

Geriausias rožinis, Metų vyninė – daugiausiai aukso medalių surinkusi vyninė,

Vienas geriausiai kategorijoje pasirodęs vynas skelbiamas GERIAUSIU. Kategorijų sąrašas, kuriose skiriami tokie GERIAUSIO

Geriausio kainos ir kokybės santykio vynai – auksą laimėję vynai, kainuojantys iki 12 €.

titulai: Baltasis vynas:

Lietuviškos neputojančio vyno nominacijos:

Geriausias „Chardonnay“,

Geriausias lietuviškas juodųjų serbentų,

Geriausias „Sauvignon Blanc“,

Geriausias lietuviškas obuolių,

Geriausias „Riesling“,

Geriausias lietuviškas vynuogių,

Geriausias kitų baltųjų veislių.

Geriausias midus, Geriausias vaisių, uogų sausas,

Raudonasis vynas:

Geriausias vaisių, uogų pusiau sausas / pusiau saldus,

Geriausias Italijos raudonasis,

Geriausias vaisių, uogų saldus.

Geriausias Ispanijos ir Portugalijos raudonasis, Geriausias Prancūzijos raudonasis,

Lietuvos someljė asociacijos informacija

Geriausias Naujojo Pasaulio raudonasis, Geriausias kitų šalių raudonasis.

Finalo degustacinės komisijos nariai: A. Darasevičius (LSA prezidentas, restoranai „Time“, „Dine“), J. Šliogeris („Vyno žurnalas“), A. Starkus („Vyno žurnalas“ ir Lietuvos someljė mokykla), A. Ladinskis („Globus“), M. Tamošiūnas („Mineraliniai vandenys“), M. Minkevičius („Mineraliniai vandenys“), P. Jarašūnas („Vyno klubas“), N. Miežys (vyno baras „Somm“), A. Koncijalovas („Prike“), L. Rimdeika („Vino divino“); (J. Jankauskas (LGCF), J. Smičienė (nepriklausoma ekspertė), T. Abišala („Servaali“).

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


82

2017 m. Lietuvos vyno čempionatas

Geriausi savo kategorijoje

Geriausias šampanas

Geriausias tradiciniu metodu gamintas putojantis (ne šampanas)

POL ROGER BRUT VINTAGE 2006

HENNERS BRUT 2011

PRANCŪZIJA

DIDŽIOJI BRITANIJA

Citrinos spalva. Sviestinės bandelės, persikų, šlapio akmens, kalkių aromatas. Subtilaus, subalansuoto skonio, bręstantis – riešutų ir medaus, svarainių natos burnoje. Tvaraus, švelnaus skonio. AS.

Blyškiai žalsva citrinos spalva. Saldus medaus, skrebučio, sviestinės bandelės, persikų aromatas, su jūros krantą primenančiu dvelktelėjimu. Gaivus, klampus. Raudonų uogų – braškių, žemuogių – poskonis. AS.

VYNO KLUBAS

SERVAALI

Geriausias tradiciniu metodu gamintas putojantis (ne šampanas)

Geriausias Charmat metodu pagamintas putojantis

BERLUCCHI ‘61 FRANCIACORTA SATEN DOCG

CORNARO ASOLO PROSECCO SUPERIORE EXTRA DRY DOCG

ITALIJA

ITALIJA

Blyški citrinos spalva. Intensyvus sviesto, sviestinės bandelės, vanilės, citrinų, svarainių aromatas. Svarus ir veriančiai gaivus. AS.

Blyškiai žalsva citrinos spalva. Sodrus akacijų, persikų, kriaušių, rožių aromatas. Persikų kauliukų, gėlių poskonis. AS.

SERVAALI

BALTIC XL

Geriausias „Riesling“

Geriausias „Sauvignon Blanc“

GEORG BREUER TERRA MONTOSA RIESLING REINGHAU 2015

VILLA MARIA CELLAR SELECTION SAUVIGNON BLANC 2016

VOKIETIJA

NAUJOJI ZELANDIJA

Intensyvios sunokusių citrinų spalvos vynas. Kompleksiško tropinių vaisių aromato, persipinančio su kriaušėmis ir obuoliais. Prieskonių ir citrusinių vaisių ataką palydi gausi, bet švelni rūgštis. NM.

Blyški jaunų šiaudų spalva, intensyvus aromatas. Baltųjų serbentų lapų natos persipina su tropinių vaisių, mangų užuomazgomis. Šviežia, gaivi rūgštis, poskonyje išryškėja agrastų ir laimo žievelės derinys. NM.

VYNO KLUBAS

GLOBUS

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


2017 m. Lietuvos vyno čempionatas

Geriausias „Chardonnay“

Geriausias kitų veislių baltasis

VILLA MARIA SINGLE VINEYARD TAYLORS PASS CHARDONNAY 2013

PEGASUS BAY SAUVIGNON SEMILLON 2012

NAUJOJI ZELANDIJA

NAUJOJI ZELANDIJA

Sodri spalva, intensyvus sunokusių tropinių vaisių, vanilės aromatas. Burnoje kompleksiškas, gaivios rūgšties, dominuoja citrusų skonis. Atsiveria gaivi minerališka poskonio nata. NM.

Gaivus, švelnus ir tyras. Tuo pat metu kompleksiškas ir sodrus. Švelnus tropinių ir citrusinių vaisių derinys. Svarus ir galingas. NM.

GLOBUS

BALTIC XL

Geriausias Ispanijos ir Portugalijos raudonasis

Geriausias Italijos raudonasis

BODEGAS ATALAYA ALAYA TIERRA ALMANSA DO 2015

SAN MARZANO ANNIVERSARIO 62 PRIMITIVO DI MANDURIA RISERVA DOP 2013

ISPANIJA

ITALIJA

Violetinė su melsvu krašteliu spalva. Tamsių uogų, slyvų, šokolado aromatas. Burnoje gausūs nugludinti taninai. Sodrus, galingas ir elegantiškas skonis. NM.

Tamsiai raudona spalva. Sodrus džiovintų uogų, slyvų, figų, tabako, prieskonių aromatas. Daug švelnių taninų, gaivi rūgštis ir labaiilgas poskonis. AD

MINERALINIAI VANDENYS

MINERALINIAI VANDENYS

Geriausias Prancūzijos raudonasis DONJON DE LAMARQUE HAUT MEDOC AOP 2011

83

Geriausias kitų šalių raudonasis MARKOWITSCH REDMONT 2013

PRANCŪZIJA

AUSTRIJA

Rubino spalva su rusvu krašteliu. Džiovinti vaisiai, j. serbentai, oda, rūkytos mėsos kvapas, prieskoniai. Daug švelnių taninų, gaivi rūgštis ir ilgai išliekantis poskonis. NM.

Intensyvi rubino spalva. Kvepia juodomis uogomis, gervuogėmis, džiovintais vaisiais. Daug taninų, jie dar jauni. Gaivi rūgštis. Ilgai išliekantis poskonis. AD.

GLOBUS

VYNO KLUBAS

Vyno aprašymų autoriai: AD – Arminas Darasevičius, NM – Narimantas Miežys, PJ – Petras Jarašūnas, AS – Arūnas Starkus

VYNO ŽURNALAS – 2017 – LAPKRITIS/GRUODIS


84

2017 m. Lietuvos vyno čempionatas

Geriausias Naujojo Pasaulio raudonasis

Geriausias natūraliai saldus LUIS FELIPE EDWARDS LATE HARVEST 2013

VIÑA HARAS DE PIRQUE ALBIS MAIPO VALLEY 2007

ČILĖ

ČILĖ

Intensyvios spalvos, sodraus juodųjų serbentų, gervuogių aromato vynas. Burnoje kompleksiškas, nokus, galingas, bet švelnių taninų. Džemiško serbentų poskonio su šokolado, kavos natomis. NM.

Aukso spalva. Ekspresyvus persikų, medaus, baltų slyvų, apelsino žievelių, baltažiedžių gėlių, vanilės ir egzotinių prieskonių aromatas. Geras rūgšties ir saldumo balansas. Ilgai trunkantis skonis ir poskonis. PJ.

MINERALINIAI VANDENYS

BALTIC XL

Geriausias pastiprintas LUSTAU PEDRO XIMÉNEZ EMILIO ISPANIJA

Geriausias rožinis DOMAINE DE PELLEHAUT HARMONIE DE GASCOGNE ROSE IGP 2016

Sodri ruda spalva. Sudėtingas ir ekspresyvus kavos, migdolų, džiovintų figų, čiobrelių ir nugos aromatas. Svarus ir itin saldus skonis mena džiovintus vaisius, riešutus ir slyvų džemą. Itin ilgai išliekantis kavos bei džiovintų vaisių poskonis. PJ.

Lašišos rausvumo atspalvis. Intensyvus aromatas su braškių, žemuogių natomis. Burnoje sunokęs, gaivus, sausas, tačiau subtiliai salstelėjantis kaip uogos. Švarus ir taurus. AD.

MINERALINIAI VANDENYS

GLOBUS

Geriausias pusiau sausas / pusiau saldus

Geriausias ekologiškas

REICHSGRAF VON KESSELSTATT SCHARZHOFBERGER RIESLING KABINETT FEINHERB 2015

PRANCŪZIJA

WIMMER CZERNY WEELFEL RIESLING WAGRAM 2015 AUSTRIJA

Kriaušių, nektarinų, citrinų, akacijų aromatas. Gaivią, glotnią ir plieninę rūgštį švelnina vos pastebimas saldumas. Minerališkas poskonis. AS.

Dominuoja mineralų ir prieskonių aromato natos. Svarus, gaivus, elegantiškas. Atsiveria sunokusių obuolių poskonis ir elegantiškas greipfruto žievelės kartumas. Sodrus, nokus. NM.

VYNO KLUBAS

VYNO KLUBAS

VOKIETIJA

Vyno aprašymų autoriai: AD – Arminas Darasevičius, NM – Narimantas Miežys, PJ – Petras Jarašūnas, AS – Arūnas Starkus

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


2017 m. Lietuvos vyno čempionatas

85

METŲ VYNINĖ – daugiausiai čempionate laimėjusi aukso medalių ISPANIJA

Bodegas Volver

VYNO KLUBAS

PRANCŪZIJA

Famille Moutard

MINERALINIAI VANDENYS

ŠAMPANAS, aukso medalio laimėtojai

ŠALIS (A–>Z)

PAVADINIMAS

APRAŠYMAS

PLATINTOJAS

PRANCŪZIJA

Guy Charlemagne Reserve Blanc de Blanc Grand Cru Brut

Citrinų spalva. Žirnelių, persikų, alyvinių obuolių, sviestinės bandelės, medaus, kalkių aromatas. Burnoje sūrus, kalkiškas, vidutinės rūgšties. Minerališko, tvaraus, koncentruoto skonio. AS.

MAGAZIN LT

PRANCŪZIJA

Guy Charlemagne Brut Nature

Citrinų spalva. Daug autolizės aromatų su gėlių, vyšnių ir egzotinių vaisių, žaliųjų žirnelių natomis. Minerališkas, arčiau žemės, sudėtingas.

MAGAZIN LT

PRANCŪZIJA

Jeeper Grand Rose Brut

Blyškiai rožinė spalva. Sviestinės bandelės, mielių, kalkių ir vyšnių, žirnelių aromatas. Burnoje labai gaivus, vaisiškas: spanguolės, raudonieji serbentai, slyvos. Vidutinio tvarumo poskonis. AS

PRANCŪZIJA

Jeeper Grande Reserve Blanc de Blancs

Citrinų spalva. Klasikinis harmoningas aromatas: sviestinės bandelės, persikų, citrinų, svarainių, kalkių. Minerališkas, dvelkia jūra, baltaisiais pipirais. Persikų, kalkių poskonis. AS.

BALTIC XL

PRANCŪZIJA

Moutard Brut Cuvée des 6 Cépages Brut Vintage 2008

Citrinų spalva. Ąžuolas, sviestinė bandelė, persikai, kreida. Gaivus, svarus, svarainiškas su sviestu. Taurus, elegantiškas ir ilgas. AS.

MINERALINIAI VANDENYS

PRANCŪZIJA

Moutard Cuvée des 2 Soeures Brut

Blyškiai žalsva citrinų spalva. Aiškus vaisių aromatas: nektarinų, svarainių, alyvinių obuolių, gėlių, vos juntamas sviestinės bandelės. Sūrus, minerališkas, gaivus ir sausas. Karsteli kaip slyvų kauliukai ir kvepia gėlėmis pabaigoje. AS.

MINERALINIAI VANDENYS

PRANCŪZIJA

Moutard Grande Cuvée Brut

Blyškiai žalsva citrinų spalva. Švarus persikų, citrinų, medaus, greipfrutų aromatas. Tvarus poskonis.

MINERALINIAI VANDENYS

PRANCŪZIJA

Pol Roger Brut Vintage 2006

Citrinų spalva. Sviestinės bandelės, persikų, šlapio akmens, kalkių aromatas. Subtilaus, subalansuoto skonio, bręstantis – riešutų ir medaus, svarainių natos burnoje. Tvaraus, švelnaus skonio. AS.

VYNO KLUBAS. GERIAUSIAS KATEGORIJOJE

PRANCŪZIJA

Taittinger Les Folies de la Marquetterie Brut

Blyškiai žalsva citrinų spalva. Jaunatviškas obuolių, gėlių, nektarinų, citrinų aromatas. Vaisiškas vynas. AS.

GLOBUS

PRANCŪZIJA

Veuve Clicquot Rose Brut

Blyškiai rožinė spalva. Švarus vyšnių, vanilės, saldžių prieskonių aromatas su lazdyno riešutų nata gilumoje. Labai gaivus, sūrus, tvaraus subtilaus skonio. Cinamono ir gvazdikėlių natos pabaigoje. AS.

PRIKE LIETUVA

PRANCŪZIJA

Veuve Clicquot Yellow Label Brut

Blyškiai žalsva citrinų spalva. Subtilus persikų, obuolių, vos juntamas sviestinės bandelės, kalkių aromatas. Lengvas vynas. AS.

PRIKE LIETUVA

BALTIC XL

Vyno aprašymų autoriai: AS – Arūnas Starkus

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


86

2017 m. Lietuvos vyno čempionatas

TRADICINIU BŪDU PAGAMINTAS PUTOJANTIS (NE ŠAMPANAS), aukso medalio laimėtojai ŠALIS (A->Z)

PAVADINIMAS

APRAŠYMAS *

PLATINTOJAS

DIDŽIOJI BRITANIJA

Henners Reserve 2010

Blyškiai žalsva citrinų spalva. Mielių, sviestinės bandelės, obuolių aromatas su migdolus, džiovintus grybus, duoną primenančiais brandos kvapais. Labai gaivus, sausas. Ilgai išliekantis sūrus poskonis. AS.

SERVAALI

DIDŽIOJI BRITANIJA

Henners Brut 2011

Blyškiai žalsva citrinų spalva. Saldus medaus, skrebučio, sviestinės bandelės, persikų aromatas, su jūros krantą primenančiu dvelktelėjimu. Gaivus, klampus. Raudonų uogų – braškių, žemuogių – poskonis. AS.

SERVVALI. GERIAUSIAS KATEGORIJOJE

ISPANIJA

Agusti Torello Mata Brut Reserva Cava DO 2013

Blyškiai žalsva citrinų spalva. Subtilus nektarinų, citrinų, akacijų, kalkių ir vos juntamas sviestinės bandelės aromatas. Vaisiškas, gėliškas, gaivus ir lengvas burnoje. Ilgai trunkantis persikų kauliukų karstelėjimą primenantis poskonis. AS.

VYNO KLUBAS

ITALIJA

Berlucchi ‘61 Franciacorta Saten DOCG

Blyški citrinų spalva. Intensyvus sviesto, sviestinės bandelės, vanilės, citrinos, svarainių aromatas. Svarus ir veriančiai gaivus. AS.

SERVAALI. GERIAUSIAS KATEGORIJOJE

ITALIJA

Berlucchi ‘61 Franciacorta Brut DOCG

Blyškiai žalsva citrinų spalva. Riešutų, džiovintų abrikosų, svarainių aromatas su medaus natomis gilumoje. Karstelintis, gaivus, tradicinis, sausas. Vidutinio svarumo, elegantiško skonio. Ilgai trunkantis gaivus persikų ir citrinų poskonis. AS.

SERVAALI

Albert Bichot Cremant Brut Reserve

Citrinų spalva. Tauri šlapio akmens, sviestinės bandelės, vanilės, persikų nata. Citrinos. Sūrus, klampus, svarus burnoje, umami skonis. AS.

GLOBUS

PRANCŪZIJA

CHARMAT BŪDU PAGAMINTAS PUTOJANTIS, aukso medalio laimėtojai ŠALIS (A->Z)

ITALIJA

Vyno aprašymų autoriai: AS – Arūnas Starkus

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS

PAVADINIMAS

APRAŠYMAS *

PLATINTOJAS

Cornaro Asolo Prosecco Superiore Extra Dry DOCG

Blyškiai žalsva citrinų spalva. Sodrus akacijų, persikų, kriaušių, rožių aromatas. Persikų kauliukų, gėlių poskonis. AS.

BALTIC XL. GERIAUSIAS KATEGORIJOJE


2017 m. Lietuvos vyno čempionatas

87

„RIESLING“, aukso medalių laimėtojai ŠALIS (A–>Z)

PAVADINIMAS

APRAŠYMAS*

TIEKĖJAS

AUSTRIJA

Austrian Peach Riesling Weingut R&A Pfaffl 2016

Neintensyvi žalsvai gelsva spalva. Burnoje šviežias, netgi „traškus“. Svarus, gaivios rūgšties su žaliosios citrinos žievelių poskoniu. NM.

VIKSAS

AUSTRIJA

Wimmer Czerny Weelfel Riesling Wagram 2015

Dominuoja mineralų ir prieskonių aromato natos. Svarus, gaivus, elegantiškas. Poskonyje atsiveria sunokę obuoliai ir elegantiškas greipfrutų žievelių kartumas. Sodrus, nokus. NM.

VYNO KLUBAS

VOKIETIJA

Georg Breuer Terra Montosa Riesling Reinghau 2015

Intensyvios sunokusių citrinų spalvos vynas. Kompleksiško tropinių vaisių aromato, persipinančio su kriaušėmis ir obuoliais. Prieskonių ir citrusinių vaisių ataką palydi gausi, bet švelni rūgštis. NM.

VYNO KLUBAS. GERIAUSIAS KATEGORIJOJE

VOKIETIJA

Hech Graf Johann, Riesling Dry 2016

Citrinų atspalvio, intensyvaus prieskonių ir obuolių aromato vynas. Sodrus, kompleksiškas ir nokus. Sunokusių kriaušių ir obuolių gaiva bei ilgai išliekantis minerališkas poskonis. NM.

NORFA

„SAUVIGNON BLANC“, aukso medalių laimėtojai

ŠALIS (A–>Z)

PAVADINIMAS

APRAŠYMAS*

TIEKĖJAS

ČILĖ

Luis Felipe Edwards Reserva Sauvignon Blanc 2015

Sodri citrinųspalva, intensyvus aromatas, kompleksiška kvapų puokštė: prieskoniai sumišę su mangais, persikais, abrikosais. Burnoje švelni, bet gaivi rūgštis. Ilgai išliekantis poskonis su išryškėjančiomis tropinių vaisių ir prieskonių, vanilės ir medaus natomis. Elegantiškas ir taurus. NM.

BALTIC XL

NAUJOJI ZELANDIJA

Villa Maria Cellar Selection Sauvignon Blanc 2016

Blyški jaunų šiaudų spalva, intensyvus aromatas. Baltųjų serbentų lapų natos persipina su tropinių vaisių, mangų užuomazgomis. Šviežia, gaivi rūgštis, poskonyje išryškėja agrastų ir žaliųjų citrinų žievelės derinys. NM.

GLOBUS. GERIAUSIAS KATEGORIJOJE

Intensyvi spalva, sodrus, bet subalansuotas aromatas. Visa citrusinių vaisių, tropinių aromatų puokštė. Burnoje nokus, kompleksiškas, svarus ir sodrus. Gaivi rūgštis, svarus. NM.

MINERALINIAI VANDENYS

Noki obuolių geltonumo spalva. Dominuoja mangų aromatas, persipynęs su abrikosais, baltomis slyvomis, ryškėja citrusinių vaisių natos. Atsiveria obuoliška gaiva ir medaus skonis. Ilgai išliekantis prieskoniškas poskonis su švelnia minerališka nata. NM.

BALTIC XL

NAUJOJI ZELANDIJA

PAR

Kim Crowford Malborough Sauvignon Blanc 2016

Cape Point Sauvignon Blanc Reserve 2014

Vyno aprašymų autoriai: NM – Narimantas Miežys

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


88

2017 m. Lietuvos vyno čempionatas

„CHARDONNAY“, aukso medalio laimėtojai

Vyno aprašymų autoriai: NM – Narimantas Miežys

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS

ŠALIS (A–>Z)

PAVADINIMAS

APRAŠYMAS*

TIEKĖJAS

ČILĖ

Santa Carolina Reserva Chardonnay 2015

Citrinų gelsvumo atspalvis. Dominuoja tropinių vaisių aromatas, subtiliai papildomas vanilės niuansų. Gaivus, sodrus ir kompleksiškas. Atsiveria obuolių skonio natos, kurias maloniai papildo citrusiniai vaisiai. Intensyvi rūgštis. NM.

PRIKE LIETUVA

ČILĖ

Vina Ventisquero Reserva Chardonnay 2016

Intensyvi aukso spalva, sodrus svarainių ir citrusų aromatas. Gaivus, švarus ir kompleksiškas skonis. Elegantiška ir gyva rūgštis maloniai pabrėžia vyno sunokimą ir jo taurumą. NM.

PRIKE LIETUVA

ITALIJA

Tenutae Lageder Löwengang Chardonnay Südtirol-Alto Adige DOC

Gelsvas atspalvis ir žalsvas kraštelis. Sodrus ir kompleksiškas aromatas, pilnas citrusinių ir tropinių vaisių bei prieskonių natų. Sodrus, ilgai išliekantis sviestiškas poskonis ir gaivi, galinga rūgštis. Pilnas ir taurus. NM.

MINERALINIAI VANDENYS

ITALIJA

Masciarelli Marina Cvetic Chardonnay Colline Teatine IGT 2015

Intensyvi gelsva spalva, sunokusių vaisių aromatas. Dominuoja vaisių kvapas, vėliau juntamas ir jų skonis. Gaivi rūgštis ir elegantiškas, tropinių vaisių natų kupinas poskonis. NM.

VYNO KLUBAS

JAV

Beringer Vineyards Classic Chardonnay 2016

Intensyvi gelsva spalva su žalsvu krašteliu. Dominuoja abrikosų, baltų slyvų aromatas, vėliau jaučiamas ir citrusų skonis. Gaivi rūgštis, jaučiama švelni vanilės nata papildo elegantišką vyno balansą. NM.

PRIKE LIETUVA

JAV

Hess Collection Chardonnay 2015

Sodri, intensyvi aukso spalva. Subtilus vaisių natų kupinas aromatas. Dominuoja sunokusių obuolių ir medaus skonis. Švelnus ir minkštas, lengvas prieskoniškas poskonis. NM.

GLOBUS

NAUJOJI ZELANDIJA

Villa Maria Single Vineyard Taylors Pass Chardonnay 2013

Sodri spalva, intensyvus sunokusių tropinių vaisių, vanilės aromatas. Burnoje kompleksiškas, gaivios rūgšties, dominuoja citrusų skonis. Atsiveria gaivi minerališka poskonio nata. NM.

GOBUS. GERIAUSIAS KATEGORIJOJE

PRANCŪZIJA

Albert Bichot Secret de Famille, Chardonnay 2015

Žalsvai gelsva spalva ir intensyvus aromatas. Sodrus ir galingas burnoje, kupinas obuolių, žaliųjų citrinų ir tropinių vaisių skonio bei gaivios rūgšties. Kompleksiškas, elegantiškas skonis. NM.

GLOBUS

PAR

Cape Point Chardonnay 2014

Itin sodri gelsva spalva ir nokus, intensyvus aromatas. Svarus, galingas skonis, tvirta ir gaivi rūgštis. Dominuoja tropinių vaisių skonis, kurį papildo sviestiška tekstūra. Ilgaamžis vynas, tinkantis prie riebios žuvies. NM.

BALTIC XL


2017 m. Lietuvos vyno čempionatas

89

KITŲ VYNUOGIŲ VEISLIŲ BALTASIS, aukso medalio laimėtojai ŠALIS (A->Z)

PAVADINIMAS

APRAŠYMAS*

TIEKĖJAS

ISPANIJA

Bodegas Y Vinedos Shaya Shaya Habis Old Vines Verdejo Rueda DO 2013

Žalsvi atspalviai rodo jaunumą. Dominuojantys saldesni tropinių vaisių aromatai papildo tokį įspūdį. Burnoje atsiveria žalių obuolių, persikų ir žaliųjų citrinų skonio natos. Tyras ir gaivus. NM.

MINERALINIAI VANDENYS

ITALIJA

Graziano Pra Colle Sant’ Antonio Soave Classico DOC 2012

Sunokusių obuolių spalva rodo vyno brandą. Burnoje dominuoja sunokę obuoliai, bičių pikis ir medus. Vynas tauraus skonio, kompleksiškas, minkštos rūgšties. NM.

VYNO KLUBAS

ITALIJA

Cusumano Grillo IGT 2016

Intensyvi, nokumą rodanti spalva. Intensyvaus tropinių vaisių aromato vynas, kurio skonyje ryškėja sunokę obuoliai. Gaivus ir elegantiškas. NM.

GLOBUS

ITALIJA

Cecilia Beretta Brognoligo Soave Classico DOC

Žalsvai gelsvas atspalvis, dominuoja sunokusių tropinių vaisių aromato natos. Švelni, bet gaivi rūgštis. Elegantiškas ir subalansotas tropinių vaisių skonis. NM.

SERVAALI

ITALIJA

Zenato Sergio Zenato Lugana Riserva DOC 2014

Gelsvai žalsva spalva ir elegantiškas tropinių vaisių aromatas. Citrusinių vaisių skonis papildomas subalansuota ir švelnia rugštimi. Elegantiško skonio vynas. NM.

MINERALINIAI VANDENYS

NAUJOJI ZELANDIJA

Pegasus Bay Sauvignon Semillon 2012

Gaivus, švelnus ir tyras. Tuo pat metu kompleksiškas ir sodrus. Švelnus tropinių ir citrusinių vaisių derinys. Svarus ir galingas. NM.

BALTIC XL. GERIAUSIAS KATEGORIJOJE

NAUJOJI ZELANDIJA

Woven Stone Pinot Gris Ohau 2015

Intensyvi žalsva spalva, sodrus tropinių vaisių aromatas. Burnoje dominuoja citrinų ir greipfrutų skonis. Gaivus, švarus ir tyras. Ilgai trunkantis subalansuotas poskonis. NM.

BALTIC XL

PORTUGALIJA

Anselmo Mendes Tempo Alvarinho Vinho Verde 2015

Gintaro atspalvis rodo vyno brandą. Švelnus ir tyras sunokusių obuolių ir medaus skonis tai tik patvirtina. Minkšta ir švelni rūgštis bei prieskoniškai gaivus poskonis. NM.

VINO DIVINO

ROŽINIS, aukso medalio laimėtojai ŠALIS (A->Z)

PAVADINIMAS

APRAŠYMAS *

PLATINTOJAS

PRANCŪZIJA

Domaine de Pellehaut Harmonie de Gascogne Rose IGP 2016

Lašišos rausvumo atspalvis. Intensyvus aromatas su braškių, žemuogių natomis. Burnoje sunokęs, gaivus, sausas, tačiau subtiliai salstelėjantis kaip uogos. Švarus ir taurus. AD.

GLOBUS. GERIAUSIAS KATEGORIJOJE

PRANCŪZIJA

Chateau Gassier Cotes de Provence Sainte-Victoire ‘Le Pas du Moine’ Rose 2016

Dominuoja vyšnių, žemuogių aromatas, juntamos mėlynių užuomazgos. Burnoje tyras, gaivus, elegantiškas. Juntamos vyšnių kauliukų, braškių natos. Geras balansas, tvarus poskonis. AD.

PRIKE LIETUVA

Vyno aprašymų autoriai: AD – Arminas Darasevičius, NM – Narimantas Miežys

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


90

2017 m. Lietuvos vyno čempionatas

ISPANIJOS IR PORTUGALIJOS RAUDONASIS, aukso medalio laimėtojai ŠALIS (A->Z)

Vyno aprašymų autoriai: NM – Narimantas Miežys

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS

PAVADINIMAS

APRAŠYMAS*

PLATINTOJAS

ISPANIJA

La Rioja Alta Vina Alberdi Reserva Rioja DOC 2011

Vyšnių rausvumo spalva ir subtilus kepinimo, skrudinimo aromatas, kurį papildo raudonų uogų, tabako, saldymedžio niuansai. Skonyje švelnus, elegantiškas, sunokusių taninų ir minkšto rūgšties. Gero balanso vynas su poskonyje dominuojančiomis raudonomis uogomis. NM.

VYNO KLUBAS

ISPANIJA

Bodegas Volver Paso a Paso Tempranillo La Mancha 2015

Intensyvios raudonos spalvos su violetiniu atspalviu, saldžių juodų uogų aromato vynas. Raiškus mėlynių uogienės, gervuogių skonis palydimas intensyvių taninų ir gaivios rūgšties. Sodrus uogų poskonis rodo, jog vynas ilgai bręs ir tik gerės. NM.

VYNO KLUBAS. METŲ VYNINĖ

ISPANIJA

Bodegas Volver Tarima Hill Alicante DO 2014

Violetinio atspalvio su mėlynu krašteliu. Dominuoja galingas mėlynių, gervuogių ir džiovintų slyvų aromatas. Saldi tamsių uogų uogienės ataka, kurią palaiko gausus švelnių taninų pojūtis. Gaivios rūgšties, nokus, kompleksiškas ir sodrus. NM.

VYNO KLUBAS. METŲ VYNINĖ

ISPANIJA

Bodegas Volver Tarima Monastrell Alicante DO 2015

Tamsiai raudonos spalvos su violetiniu atspalviu. Veriasi juodų uogų ir prieskonių skonio natos. Gausu taninų, gaivi rūgštis. Kompleksiškas vynas su serbentų uogienės ir gervuogių poskonio niuansais. NM.

VYNO KLUBAS. METŲ VYNINĖ

ISPANIJA

Condominio Roble Ribera del Duero DO 2016

Melsvo atspalvio ir sodraus gervuogių aromato vynas. Burnoje gausu taninų, minkštos rūgšties. Dominuoja mėlynių uogienės ir juodųjų serbentų poskoniai. Kompleksiškas ir ilgai išliekančio skonio. NM.

VIKSAS

ISPANIJA

Finca San Blas Las Hormas Utiel Requena DO 2016

Tamsios raudonos spalvos vynas, kurio aromate dominuoja tabakas, oda, tamsių uogų niuansai. Burnoje sodrus, pilnas, galingas taninais, gaivus rūgštimi. Kompleksiškas poskonis su nokia tamsių uogų nata, papildyta tabaku, šokoladu. NM.

VIKSAS

ISPANIJA

Vegalfaro DOP Pago de Los Balagueses Syrah 2014

Intensyvios melsvos spalvos, dominuoja skrebučio, rūkytos mėsos aromatai, kuriuos palydi tamsių uogų natos. Burnoje džemiškas, kompleksiškas, gausių taninų. Gaivios rūgšties ir ilgai trunkančio poskonio. Nokus ir ilgaamžis vynas. NM.

MAGAZIN LT

ISPANIJA

Baron De Ley 7 vinas Rioja DOCa 2007

Rubino atspalvio ir sodraus tamsių uogų, mėlynių, vanilės, prieskonių aromato. Taniniškas, sodraus skonio, elegantiškos ir švelnios rūgšties. Kompleksiškas ir sunokęs, poskonyje dominuoja uogų natos sumišusios su šokoladu, tabaku. NM.

MINERALINIAI VANDENYS

ISPANIJA

Bodegas Atalaya Alaya Tierra Almansa DO 2015

Intensyvios tamsiai violetinės spalvos su vos matomu melsvu krašteliu. Kompleksiškas tamsių uogų, slyvų, šokolado aromatas. Burnoje dominuoja saldžios juodos uogos, šokoladas, jas papildo gausių nugludintų taninų pojūtis. Sodraus, galingo ir elegantiško skonio vynas. NM.

MINERALINIAI VANDENYS. GERIAUSIAS KATEGORIJOJE

ISPANIJA

Bodegas Atalaya Laya Old Vines Almansa DO 2015

Melsvai rausvo atspalvio, intensyvaus ir elegantiško sunokusių tamsių uogų aromato. Dominuoja mėlynių, gervuogių skonis su eukaliptų, mėtų natomis. Galingų taninų, gyvos rūgšties vynas, turintis ilgai išliekantį ir harmoningą poskonį. Ilgaamžis. NM.

MINERALINIAI VANDENYS

ISPANIJA

Juan Gil Monastrell 12 Meses Jumilla DO 2014

Intensyvios rausvos spalvos su dominuojančiu trešnių, skrebučio aromatu. Juntamas prieskonių, raudonų uogų džemo skonis. Nugludintų taninų ir šviežios rūgšties pojūtis. NM.

MINERALINIAI VANDENYS


2017 m. Lietuvos vyno čempionatas

ŠALIS (A->Z)

PAVADINIMAS

APRAŠYMAS*

PLATINTOJAS

ISPANIJA

Juan Gil Monastrell 18 Meses Jumilla DO 2015

Tamsiai raudonos spalvos ir nokių juodų uogų aromato vynas. Skonyje veriasi gervuogių natos, taniniškas, gaivios rūgšties. Gaivus ir šviežias, su kompleksiška pabaiga. NM.

MINERALINIAI VANDENYS

ISPANIJA

El Escoces Volante Papa Luna Calatayud DO 2014

Intensyvios raudonos spalvos, raudonų uogų bei vanilės aromato. Sodraus vyšnių uogienės, trešnių skonio vynas su galingais taninais. Vynas gausus rūgšties ir itin gyvybingas. Skrebučio, tabako, vanilės poskonis. NM.

PRIKE LIETUVA

ISPANIJA

Gomez Cruzado Haro-Rioja Reserva

Rubino spalva su vyšnių natomis rodo vyno brandą. Skleidžiasi vyšnių, trešnių ir kedro, vanilės aromato niuansai. Burnoje taniniškas, sodrus, gaivios rūgšties. Ilgai išliekantis raudonų uogų poskonis. NM.

BALTIC XL

PORTUGALIJA

Quinta das Setencostas Red 2014

Melsvai rausvo atspalvio ir sodraus, prieskoniško juodų uogų aromato. Burnoje saldžią tamsių uogų ataką papildo gausių taninų pojūtis. Gyva rūgštis suteikia papildomo svarumo. Kompleksiškas ir sodrus vynas. Dekantuokime dabar arba brandinkime dar 3–5 metus. NM.

GLOBUS

PORTUGALIJA

Casa Cadaval Marquesa de Cadaval Tejo 2012

Intensyvios raudonos spalvos ir sunokusių tamsių uogų aromato. Juntamas mėlynių, juodų serbentų uogienės skonis, kurį papildo gaivus prieskoniškas žolelių dvelksmas. Taniniškas, bet minkštos rūgšties. NM.

VINO DIVINO

PORTUGALIJA

Ciconia Tinto Vinho Regional Alentejano 2015

Rubino spalvos, mėlynių ir skrebučio aromato vynas. Burnoje kompleksiškas, sodrus, elegantiškų taninų, minkštos rūgšties. NM.

SERVAALI

PORTUGALIJA

Herdade de Sao Miguel Tinto 2015

Melsvai rausvo atspalvio ir sodraus gervuogių, prieskonių, vanilės aromato vynas. Burnoje dominuoja tamsių uogų natos, jas papildo galingi taninai ir gausios rūgšties pojūtis. Ilgai išliekantis ir kompleksiškas poskonis. NM.

SERVAALI

91

PRANCŪZIJOS RAUDONASIS, aukso medalio laimėtojai

ŠALIS

PAVADINIMAS

APRAŠYMAS*

PLATINTOJAS

PRANCŪZIJA

Camembert Pays d’Oc Syrah/Marselan 2016

Intensyvi tamsiai raudona spalva. Vaisiškas, juodų uogų kvapas su vanilės natomis. Burnoje nedaug rūgšties, taninai švelnūs. NM.

MAXIMA, NORFA, RIMI

PRANCŪZIJA

Donjon de Lamarque Haut Medoc AOP 2011

Intensyvi rubino spalva su rusvu krašteliu. Juntami džiovinti vaisiai, juodos uogos, juodieji serbentai, oda, rūkytos mėsos kvapas, prieskoniai. Kompleksiškas. Burnoje daug taninų, tačiau jie švelnūs, gaivi rūgštis ir labai ilgai išliekantis poskonis. NM.

GLOBUS. GERIAUSIAS KATEGORIJOJE

PRANCŪZIJA

Laplace Chateau Aydie Madiran AOP 2011

Intensyvi trešnių spalva. Juntamas juodų uogų, gervuogių, džiovintų datulių, prieskonių kvapas. Burnoje daug taninų, jie švelnūs, rūgštis gaivi. NM.

VYNO KLUBAS

Vyno aprašymų autoriai: AD – Arminas Darasevičius, NM – Narimantas Miežys

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


92

2017 m. Lietuvos vyno čempionatas

ITALIJOS RAUDONASIS, aukso medalio laimėtojai

Vyno aprašymų autoriai: AD – Arminas Darasevičius

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS

ŠALIS (A–>Z)

PAVADINIMAS

APRAŠYMAS *

PLATINTOJAS

ITALIJA

Giacosa Fratelli Barbaresco DOCG2012

Ryškios vyšnių spalvos vynas, kvepiantis džiovintais vaisiais, gėlėmis, vyšniomis, raudonaisiais serbentais. Gausūs taninai, gaivi rūgštis, ilgai išliekantis poskonis. AD.

BALTIC XL

ITALIJA

Giacosa Fratelli Borolo Bussia DOCG 2011

Skaidrios raudonos spalvos su rusvu krašteliu. Juntamas mėtų, prieskonių, saldymedžio, trešnių ir šokolado aromatas. Taninų daug, jie švelnūs. Gaivios rūgšties, ilgai trunkančio poskonio vynas. AD.

BALTIC XL

ITALIJA

Nero Marone Primitivo Salento IGP 2016

Intensyvi raudona spalva. Juntamas juodų uogų, prieskonių, džiovintų vaisių aromatas. Taninų nedaug, rūgštis vidutinio intensyvumo. AD.

MAXIMA

ITALIJA

Masseria Altemura ‘Altemura’ Primitivo di Manduria DOC 2014

Sodri rubino spalva. Intensyvus raudonų uogų aromatas su dominuojančiomis mėlynių natomis. Švelnus, džemiškas uogų skonis, prie kurio dera švelnūs, nugludinti taninai bei elegantiška rūgštis. Ilgai išliekantis poskonis. AD.

PRIKE LIETUVA

ITALIJA

Tenuta Il Bosco Poggio Pelato Pinot Nero dell’Oltrepo Pavese DOC 2014

Ryški vyšninė spalva. Intensyvaus džiovintų uogų, trešnių, prieskonių ir net parūkytos mėsos aromatas. Galingos rūgšties, vidutinio gausumo taninų ir ilgai išliekančio poskonio vynas. AD.

PRIKE LIETUVA

ITALIJA

Cantina Cellaro Due Lune Nerello Mascalese – Nero d‘Avola Sicilia IGT 2013

Intensyvi, netgi tamsiai violetinė spalva. Sodrus gervuogių, mėlynių aromatas. Kompleksiško skonio, sodrus, salstelėjantis kaip sunokusios uogos. Prieskoniškas, švelnių taninų vynas. AD.

MINERALINIAI VANDENYS

ITALIJA

Cantina Diomede Canace Nero di Troia Puglia IGP 2013

Intensyvi labai tamsiai raudona spalva. Sodrus prieskonių, šokoladu aplietų vyšnių, džiovintų slyvų aromatas. Gaivios rūgšties, gausių švelnių švelnių taninų ir ilgai išliekančio poskonio vynas. AD.

MINERALINIAI VANDENYS

ITALIJA

Cantine San Marzano Sessantanni Primitivo di Manduria DOC 2014

Intensyvi, labai tamsiai raudona spalva. Sodrus džiovintų slyvų, figų, juodųjų serbentų, prieskonių, vanilės atomatas. Tvirtų taninų, gaivios rūgšties ir puikaus balanso vynas. AD.

MINERALINIAI VANDENYS

ITALIJA

Farnese Fantini Edizione Cinque Autoctoni VdT 2014

Intensyvi rubino spalva. Kompleksiškas džiovintų uogų, šokoladu aplietų trešnių, figų, vanilės, skrudintos duonos aromatas. Švelnūs taninai, minkšta, gaivi rūgštis, ilgai išliekantis poskonis. AD.

MINERALINIAI VANDENYS

ITALIJA

Farnese Montepulciano d’Abruzzo Colline Teramane Riserva DOCG 2011

Intensyvi tamsiai raudona spalva. Juntamas džiovintų uogų, trešnių, šokolado, figų, rūkytos mėsos aromatas. Daug taninų, gaivi rūgštis, ilgai išliekantis poskonis. AD.

MINERALINIAI VANDENYS

ITALIJA

San Marzano Anniversario 62 Primitivo di Manduria Riserva DOP 2013

Intensyvi tamsiai raudona spalva. Sodrus džiovintų uogų, slyvų, figų, tabako, prieskonių aromatas. Daug švelnių taninų, gerai derančių su gaivia rūgštimi ir labai ilgai išliekančiu poskoniu. AD.

MINERALINIAI VANDENYS. GERIAUSIAS KATEGORIJOJE

ITALIJA

Vigneti Del Vulture Piano del Cerro Aglianico del Vulture Riserva DOC 2013

Intensyvi raudona spalva. Juntamas prieskonių, slyvų, gervuogių aromatas. Daug švelnių taninų. AD.

MINERALINIAI VANDENYS


2017 m. Lietuvos vyno čempionatas

ŠALIS (A–>Z)

PAVADINIMAS

APRAŠYMAS *

PLATINTOJAS

ITALIJA

Cecilia Beretta Ripaso Valpolicella Superiore DOC 2014

Intensyvios tamsiai raudonos spalvos vynas. Sodrus figų, slyvų, prieskonių, gervuogių aromatas. Gaivios rūgšties, gausių ir minkštų taninų, gero balanso vynas. AD.

SERVAALI

ITALIJA

Sassoregale Supertuscan Rosso Maremma Toscana DOC 2014

Intensyvios rubino spalvos vynas. Juntami saldymedžio, trešnių, slyvų, prieskonių aromatai. Gaivios rūgšties, tvirtų taninų vynas su ilgai išliekančiu vaisišku poskoniu. AD.

GLOBUS

ITALIJA

Sassoregale Merlot Maremma Toscana DOC 2015

Vidutinio intensyvumo raudona, blizgi spalva. Juntamas saldymedžio, mėlynių, vyšnių, prieskonių, pomidorų šakelių aromatas. Daug švelnių taninų bei minkštos, gaivios rūgšties. Ilgai išliekančio poskonio ir puikaus balanso vynas. AD.

GLOBUS

ITALIJA

Compagnia di Volpaia Cabernet Sauvignon Maremma Toscana DOC 2016

Intensyvios raudonos spalvos su violetiniu krašteliu. Aromatas vaisiškas: gervuogių, mėlynių, vyšnių. Taninų daug, jie tvirti, gaivi rūgštis. AD.

VYNO KLUBAS

93

NAUJOJO PASAULIO RAUDONASIS, aukso medalio laimėtojai ŠALIS (A–>Z)

PAVADINIMAS

APRAŠYMAS*

PLATINTOJAS

ARGENTINA

Bianchi Famiglia Malbec Mendoza 2014

Intensyvios melsvos spalvos, sodraus aromato, su besiskleidžiančiomis tamsių uogų ir kavos, šokolado natomis. Burnoje minkštos rūgšties, švelnių, nugludintų taninų, lengvai prieskoniškas. Ilgas ir subtilus poskonis su dominuojančiomis tamsiomis uogomis. NM.

MINERALINIAI VANDENYS

ARGENTINA

Colome Malbec 2014

Netgi violetinės spalvos, intensyvaus mėlynių, gervuogių aromato. Burnoje minkštos rūgšties, gausus švelnių taninų. Elegantiškas ir ilgas poskonis, atsiveriantis tamsiomis uogomis, kakava. NM.

GLOBUS

AUSTRALIJA

Salomon Estate Finniss River Shiraz South Australia 2013

Melsvai raudonos spalvos, ekspresyvaus juodųjų serbentų, mėlynių, gervuogių aromato. Burnoje kompleksiškas, nokus, gausus švelnių taninų. Minkštos rūgšties, ilgo uogų poskonio – tai rodo, jog dar galima brandinti 3–4 metus. NM.

VYNO KLUBAS

ČILĖ

Santa Carolina Reserva Carmenere 2015

Rausvai melsvos spalvos, intensyvaus aromato su aiškiai išreikštomis raudonų uogų, mėlynių, juodųjų serbentų natomis. Burnoje minkštas, švelnių taninų, elegantiškos rūgšties, gervuogių ir mėlynių poskonio. NM.

PRIKE LIETUVA

ČILĖ

Viña Haras De Pirque Albis Maipo Valley 2007

Intensyvios spalvos, sodraus juodųjų serbentų, gervuogių aromato vynas. Burnoje kompleksiškas, nokus, galingas, bet švelnių taninų. Džemiško serbentų poskonio su šokolado, kavos natomis. NM.

MINERALINIAI VANDENYS. GERIAUSIAS KATEGORIJOJE

JAV

Wente Vineyards Beyer Ranch Zinfandel California 2013

Vyšnių spalvos ir aromato vynas. Burnoje dominuoja spanguolių, vyšnių skonis, kurį papildo subtilus taninai bei gaivi rūgštis. Elegantiško ir subalansuoto skonio ir aromato. NM.

VYNO KLUBAS

Vyno aprašymų autoriai: AD – Arminas Darasevičius, NM – Narimantas Miežys

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


94

2017 m. Lietuvos vyno čempionatas

KITŲ ŠALIŲ RAUDONASIS, aukso medalio laimėtojai ŠALIS (A–>Z)

PAVADINIMAS

APRAŠYMAS*

PLATINTOJAS

AUSTRIJA

Markowitsch Redmont 2013

Intensyvi rubino spalva. Kvepia juodomis uogomis, gervuogėmis, džiovintais vaisiais. Daug taninų, jie dar jauni. Gaivi rūgštis. Ilgai išliekantis poskonis. NM.

VYNO KLUBAS. GERIAUSIAS KATEGORIJOJE

ARMĖNIJA

Karas red dry wine

Intensyvi trešnių spalva. Kvepia mėlynėmis, gervuogėmis ir plakta grietinėle. Taninų vidutiniškai, jie labai švelnūs, gaivi rūgštis. NM.

GADARA

ARMĖNIJA

Karas Reserve red dry wine

Intensyvi tamsiai raudona spalva. Kvepia gervuogėmis, trešnėmis, prieskoniais, rūkyta mėsa. Gausu taninų, jie tvirti, gaivi rūgštis. Gerai subalansuotas. NM.

GADARA

NATŪRALIAI SALDUS, aukso medalio laimėtojai

Vyno aprašymų autoriai: PJ – Petras Jarašūnas, NM – Narimantas Miežys

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS

ŠALIS (A–>Z)

PAVADINIMAS

APRAŠYMAS*

PLATINTOJAS

ČILĖ

Luis Felipe Edwards Late Harvest 2013

Aukso spalva. Ekspresyvus persikų, medaus, baltų slyvų, apelsino žievelių, baltažiedžių gėlių, vanilės ir egzotinių prieskonių aromatas. Ilgai išliekantis sodrus medaus ir sirpių kaulavaisių bei citrusų skonis. Geras rūgšties balansas. Ilgai išliekantis poskonis. PJ.

BALTIC XL. GERIAUSIAS KATEGORIJOJE

ITALIJA

Le Poesie Recioto Di Soave Classico 2010

Sodri aukso spalva. Aromatai mena sirpius kaulavaisius, degintą cukrų ir medų. Vynas pasižymi vidutiniu intensyvumu, gaivia citrusine rūgštimi ir itin saldžiu skoniu, kuriame dominuoja persikų, slyvų ir figų tonai. PJ.

BALTIC XL

RUMUNIJA

Liliac & Kracher Ice Wine Transylvania 2015

Šviesi citrinų spalva. Dominuoja liepžiedžių medaus, akacijų žiedų, prinokusių baltųjų persikų ir vynuogių aromatas. Vidutinio intensyvumo skonis pasižymi gaivia, ryškia rūgštimi, kuriančia puikų balansą saldžiam vynuoges, greipfrutus ir žaliuosius obuolius menančiam skoniui. Ilgai išliekantis poskonis. PJ.

VYNO KLUBAS

PRANCŪZIJA

Tariquet Premieres Grives 2015

Šviesi aukso spalva. Subtilus kriaušių žiedų, ananasų, medaus ir sirpių obuolių aromatas. Vidutinio intensyvumo skonis pasižymi obuolių, kriaušių ir citrusų natomis ir ilgai išliekančiu greipfrutų poskoniu. PJ.

BALTIC XL

VOKIETIJA

Selbach Brauneberger Juffer Riesling Spätlese QmP Mosel 2011

Šviesi citrinų spalva. Dominuoja sirpių obuolių, ličių, mandarinų ir citrinos žievelių aromatai. Geras rūgšties balansas. Vidutinio intensyvumo skonis mena sirpius žaliuosius obuolius ir žaliųjų citrinų žieveles. PJ.

MINERALINIAI VANDENYS


2017 m. Lietuvos vyno čempionatas

95

PASTIPRINTAS VYNAS, aukso medalio laimėtojai ŠALIS (A->Z)

PAVADINIMAS

APRAŠYMAS*

PLATINTOJAS

ISPANIJA

Lustau Pedro Ximénez Emilio

Sodri ruda spalva. Sudėtingas ir ekspresyvus kavos, migdolų, džiovintų figų, čiobrelių ir nugos aromatas. Svarus ir itin saldus skonis mena džiovintus vaisius, riešutus ir slyvų džemą. Itin ilgai išliekantis kavos bei džiovintų vaisių poskonis. PJ.

MINERALINIAI VANDENYS. GERIAUSIAS KATEGORIJOJE

ISPANIJA

Ximenez-Spinola Pedro Ximenez Anada Vintage 2013

Tamsiai oranžinė spalva. Sudėtingas džiovintų obuolių ir kriaušių žiedų, medaus, tamarindų ir lazdyno riešutų aromatas. Geras rūgšties balansas net ir itin saldų vyną padaro maloniai elegantiško skonio. Itin ilgai išliekantis džiovintų uogų, sviesto, datulių ir riešutų poskonis su kriaušių žiedų tonais. PJ.

VYNO KLUBAS

Osborne 10 YO Tawny Port

Blyški granato spalva. Džiovintų raudonų uogų aromatus papildo egzotinių prieskonių ir net riešutų, kavos niuansai. Svarus vyno skonis pasižymi aviečių, braškių ir džiovintų figų bei kavos tonais. Ilgai išliekantis džiovintų vaisių poskonis. PJ.

GLOBUS

PORTUGALIJA

Bulas 20 YO Tawny Port

Tamsaus gintaro spalva. Kompleksiškas džiovintų vaisių, datulių ir riešutų bei karamelės aromatas. Svaraus vyno skonis mena kavą, karamelę, džiovintas figas ir juodąją arbatą. Puikus rūgšties balansas. Ilgai išliekantis riešutiškas poskonis. PJ.

VINODIVINO

PORTUGALIJA

Ramos Pinto Porto Quinta Ervamoira 10 YO Port

Blyški rubino spalva. Subtilus džiovintų raudonų uogų bei sirpių raudonų obuolių aromatas su prieskoninių žolelių tonais. Saldus ir sodrus skonis mena braškes, aviečių uogienę ir juodąjį šokoladą. Ilgai išliekantis džiovintų vaisių ir lazdyno riešutų poskonis. PJ.

VYNO KLUBAS

PORTUGALIJA

Graham’s Late Bottled Vintage Porto DO 2012

Intensyvi rubino spalva. Dominuoja vyšnių ir prieskonių aromatai. Burnoje taninai sukuria gerą atsvarą saldumui. Vyšnių džemo ir raudonųjų slyvų poskonis. PJ.

MINERALINIAI VANDENYS

PORTUGALIJA

„CHARDONNAY“, sidabro ir bronzos medalių laimėtojai

ŠALIS (A–>Z)

PAVADINIMAS

PLATINTOJAS

MEDALIS

ITALIJA

Jermann W… Dreams… 2015

MAGAZIN LT

SIDABRAS

PRANCŪZIJA

Jean Mark Brocard Chablis Sainte Claire 2015

BALTIC XL

SIDABRAS

PRANCŪZIJA

Grand Sud Chardonnay 2016

MAXIMA, NORFA, RIMI

SIDABRAS

ISPANIJA

Vegalfaro DOP Pago de Los Balagueses Chardonnay 2016

MAGAZIN LT

BRONZA

Vyno aprašymų autoriai: PJ – Petras Jarašūnas

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


96

2017 m. Lietuvos vyno čempionatas

„SAUVIGNON BLANC“, sidabro ir bronzos medalių laimėtojai

ŠALIS (A–>Z)

PAVADINIMAS

PLATINTOJAS

MEDALIS

ČILĖ

Adobe Reserva Sauvignon Blanc Organic 2016

VIKSAS

SIDABRAS

NAUJOJI ZELANDIJA

Salomon & Andrew Sauvignon Blanc Marlborough 2016

VYNO KLUBAS

SIDABRAS

VOKIETIJA

Rudi Ruttger Sauvignon Blanc Trocken 2016

VYNO KLUBAS

SIDABRAS

PRANCŪZIJA

Grand Sud Sauvignon Blanc 2016

MAXIMA, NORFA, RIMI

SIDABRAS

NAUJOJI ZELANDIJA

Marlborough Estate Reserve Sauvignon Blanc 2016

PRIKE LIETUVA

BRONZA

PRANCŪZIJA

Michel Redde et Fils Sancerre Les Tuilieres AOP 2016

PRIKE LIETUVA

BRONZA

PRANCŪZIJA

Frutis De Mer Sauvignon blanc Bordeaux AOC 2016

IKI

BRONZA

PRANCŪZIJA

Chateau Haut-Mouleyre Blanc Bordeaux AOP 2016

MINERALINIAI VANDENYS

BRONZA

„RIESLING“, sidabro medalio laimėtojas

ŠALIS (A–>Z)

PAVADINIMAS

PLATINTOJAS

MEDALIS

VOKIETIJA

Peter Weinbach Riesling Medium Dry 2016

MAXIMA

SIDABRAS

KITŲ VYNUOGIŲ VEISLIŲ BALTASIS VYNAS, sidabro ir bronzos medalių laimėtojai ARGENTINA

Bodegas Santa Ana Eco Torrontes 2016

PRIKE LIETUVA

SIDABRAS

ARMĖNIJA

Takar white dry wine 2016

GADARA

SIDABRAS

ARMĖNIJA

Sarduri white dry wine 2015

GADARA

SIDABRAS

AUSTRIJA

Weingut Weszeli, Grüner Veltliner DAC, Langenlois 2015

GLOBUS

SIDABRAS

ISPANIJA

Baron de Ley 3 Vinas Rioja DOCa 2013

MINERALINIAI VANDENYS

SIDABRAS

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


2017 m. Lietuvos vyno čempionatas

ŠALIS (A–>Z)

VYNAS

PLATINTOJAS

MEDALIS

ITALIJA

Ca dei Frati I Fratti Lugana DOC 2016

VIKSAS

SIDABRAS

ITALIJA

Terre del Barolo Undici Gavi DOCG 2015

SERVAALI

SIDABRAS

ITALIJA

Jermann Pinot Grigio 2016

MAGAZIN LT

SIDABRAS

PORTUGALIJA

Anselmo Mendes Contacto Alvarinho Vinho Verde DO 2016

VINO DIVINO

SIDABRAS

PORTUGALIJA

Manz Dona Fátima Jampal 2015

VINO DIVINO

SIDABRAS

PRANCŪZIJA

Zind Humbrecht Zind 2015

VYNO KLUBAS

SIDABRAS

ITALIJA

Vitis Nostra Pinot Grigio delle Venezie IGT 2015

SERVAALI

BRONZA

ITALIJA

Feudo Principi di Butera Grillo DOC 2016

PRIKE LIETUVA

BRONZA

PORTUGALIJA

Ciconia Branco Vinho Regional Alentejano 2015

SERVAALI

BRONZA

PORTUGALIJA

Herdade de Sao Miguel Branco 2015

SERVAALI

BRONZA

97

CHARMAT BŪDU PAGAMINTAS PUTOJANTIS, sidabro ir bronzos medalių laimėtojai ŠALIS (A–>Z)

VYNAS

PLATINTOJAS

MEDALIS

ARMĖNIJA

Takar Extra brut sparkling wine 2016

GADARA

SIDABRAS

ITALIJA

Zonin Cuvee 1821 Prosecco Brut

PRIKE LIETUVA

SIDABRAS

ITALIJA

Masseria Altemura Rosamaro Brut

PRIKE LIETUVA

SIDABRAS

PRANCŪZIJA

Jules Larose Brut 2016

IKI

SIDABRAS

ITALIJA

Follador Brut Prosecco di Valdobbiadene Superriore DOCG 2016

VYNO KLUBAS

BRONZA

ITALIJA

Italo Cescon Prosecco Organic

GLOBUS

BRONZA

ITALIJA

Cecilia Beretta Prosecco Superiore Millesimato Conegliano Valdobbiadene DOCG Brut 2015

SERVAALI

BRONZA

ITALIJA

Botter Prosecco Spumante di Valdobbiadene DOCG

MINERALINIAI VANDENYS

BRONZA

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


98

2017 m. Lietuvos vyno čempionatas

TRADICINIU BŪDU PAGAMINTAS PUTOJANTIS, sidabro ir bronzos medalių laimėtojai

ŠALIS (A–>Z)

VYNAS

PLATINTOJAS

MEDALIS

ARMĖNIJA

Keush Origins Brut sparkling wine 2014

GADARA

SIDABRAS

ISPANIJA

Juve y Camps Cinta Purpura Reserva Brut 2014

BALTIC XL

SIDABRAS

ISPANIJA

Raimat Gran Brut Chardonnay - Pinot Noir Costers Del Segre DO

MINERALINIAI VANDENYS

SIDABRAS

ISPANIJA

Vegalfaro Requena Cava DO Brut Nature Reserva 2014

MAGAZIN LT

SIDABRAS

PRANCŪZIJA

Bailly Lapierre Pinot Noir Brut Cremant de Bourgogne

BALTIC XL

SIDABRAS

PRANCŪZIJA

Helfrich Brut Cremant Alsace AOP 2016

NORFA

SIDABRAS

PRANCŪZIJA

Marquis De Goulaine Brut T.Cuvee Cremant Alsace AOP 2016

IKI

SIDABRAS

PRANCŪZIJA

Francois Montand Brut 2016

MAXIMA

SIDABRAS

PORTUGALIJA

Casa Cadaval Tuisca Blanc des Noirs Espumante 2015

VINO DIVINO

BRONZA

ROŽINIS, sidabro ir bronzos medalių laimėtojai

ŠALIS (A–>Z)

VYNAS

PLATINTOJAS

MEDALIS

ARMĖNIJA

Van Ardi rose semidry wine 2015

GADARA

SIDABRAS

PRANCŪZIJA

Domaine Ott Rose By Ott Cotes de Provence AOC 2016

VYNO KLUBAS

SIDABRAS

PRANCŪZIJA

Estandon Terres de Saint-Lois 2016

BALTIC XL

SIDABRAS

ISPANIJA

Protos Rosado Ribera del Duero DO 2016

VYNO KLUBAS

BRONZA

ITALIJA

Rosa dei Frati Riviera del Garda Doc 2016

VIKSAS

BRONZA

PORTUGALIJA

Manz Rosé Cheleiros 2016

VINO DIVINO

BRONZA

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


2017 m. Lietuvos vyno čempionatas

99

PRANCŪZIJOS RAUDONASIS, sidabro ir bronzos medalių laimėtojai

VYNAS

PLATINTOJAS

MEDALIS

Grand Sud Cabernet Sauvignon 2016

MAXIMA, NORFA

SIDABRAS

Vidal-Fleury Crozes-Hermitage AOP

PRIKE LIETUVA

SIDABRAS

Barton & Guestier Bordeaux Rouge “Passeport” AOC 2015

PRIKE LIETUVA

SIDABRAS

Mouton Cadet Vintage Edition AOC 2015

GLOBUS

SIDABRAS

Chateau du Cedre Le Cedre Cahors AOC 2014

VYNO KLUBAS

SIDABRAS

Barton & Guestier Cotes du Rhone “Passeport” AOC 2015

PRIKE LIETUVA

BRONZA

Albert Bichot Secret de Famille, Pinot Noir 2013

GLOBUS

BRONZA

M.Chapoutier L’Esquerda Rouge Cotes du Roussillon Villages Lesquerde AOC 2016

VYNO KLUBAS

BRONZA

ITALIJOS RAUDONASIS, sidabro ir bronzos medalių laimėtojai

VYNAS

PLATINTOJAS

MEDALIS

Zonin Valpolicella Superiore Ripasso DOC 2015

PRIKE LIETUVA

SIDABRAS

Castello d’Albola Chianti Classico DOCG 2013

PRIKE LIETUVA

SIDABRAS

San Marzano Talo Primitivo di Manduria DOP 2015

MINERALINIAI VANDENYS

SIDABRAS

Terre del Barolo Barbera d’Alba DOC 2015

SERVAALI

SIDABRAS

Vitis Nostra Montepulciano d’Abruzzo DOC 2015

SERVAALI

SIDABRAS

Masciarelli Marina Cvetic Riserva Montepulciano D’Abruzzo DOC 2014

VYNO KLUBAS

SIDABRAS

Vecchio Marone 2016

IKI

BRONZA

Jerman Red Angel Pinot Nero 2015

MAGAZIN LT

BRONZA

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


100

2017 m. Lietuvos vyno čempionatas

ISPANIJOS IR PORTUGALIJOS RAUDONASIS, sidabro medalių laimėtojai VYNAS

PLATINTOJAS

MEDALIS

Penamonte Crianza DO Toro 2013 Ispanija

GLOBUS

SIDABRAS

Viña Albina Reserva Vendimia Seleccionada Rioja DOCa 2011 Ispanija

GLOBUS

SIDABRAS

Casa Cadaval Touriga Nacional Grande Reserva 2012 Portugalija

VINO DIVINO

SIDABRAS

Bodegas Bilbainas Vina Pomal Reserva DOCa 2014 Ispanija

PRIKE LIETUVA

SIDABRAS

NAUJOJO PASAULIO RAUDONASIS, sidabro ir bronzos medalių laimėtojai ŠALIS (A–>Z)

VYNAS

PLATINTOJAS

MEDALIS

ARGENTINA

Bodegas Santa Ana Homage Malbec 2015

PRIKE LIETUVA

SIDABRAS

ČILĖ

Luis Felipe Edwards Family Selection Gran Reserva Carmenere 2014

BALTIC XL

SIDABRAS

ČILĖ

Vina Ventisquero Reserva Pinot Noir 2015

PRIKE LIETUVA

SIDABRAS

JAV

Beringer Vineyards Zinfandel 2015

PRIKE LIETUVA

SIDABRAS

PAR

Babylon’s Peak Pinotage 2014

BALTIC XL

SIDABRAS

PAR

Robertson Winery Cabernet Sauvignon 2016

PRIKE LIETUVA

SIDABRAS

ARGENTINA

Amalaya Tinto 2015

GLOBUS

BRONZA

AUSTRALIJA

Rosemount Estate Diamond Label Cabernet Sauvignon - Shiraz, 2016

PRIKE LIETUVA

BRONZA

NAUJOJI ZELANDIJA

Pegasus Bay Pinot Noir 2012

BALTIC XL

BRONZA

NAUJOJI ZELANDIJA

Waipara Hills Pinot Noir Waipara Valley 2014

MINERALINIAI VANDENYS

BRONZA

KITŲ ŠALIŲ RAUDONASIS, sidabro ir bronzos medalių laimėtojai ŠALIS (A–>Z)

VYNAS

PLATINTOJAS

MEDALIS

GRAIKIJA

Kir-Yianni Ramnista 2012

VYNO KLUBAS

SIDABRAS

ARMĖNIJA

Takar red dry wine

GADARA

BRONZA

ARMĖNIJA

Voskevaz Nuraz red dry wine

GADARA

BRONZA

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


2017 m. Lietuvos vyno čempionatas

101

PUSIAU SAUSAS / PUSIAU SALDUS, sidabro ir bronzos medalių laimėtojai ŠALIS (A–>Z)

VYNAS

PLATINTOJAS

MEDALIS

AUSTRALIJA

Rosemount Estate Diamond Label ‘GTR’ 2016

PRIKE LIETUVA

SIDABRAS

VOKIETIJA

Reichsgraf Von Kesselstatt Scharzhofberger Riesling Kabinett Feinherb 2015

VYNO KLUBAS

SIDABRAS GERIAUSIAS KATEGORIJOJE

VOKIETIJA

Petri Scheurebe 2015

GOBUS

SIDABRAS

PRANCŪZIJA

Barton & Guestier Vouvrey “Passeport” AOC 2014

PRIKE LIETUVA

BRONZA

NATŪRALUS SALDUSIS, sidabro medalio laimėtojas

ŠALIS

VYNAS

PLATINTOJAS

MEDALIS

ITALIJA

Le Poesie Recioto Di Soave Classico 2010

BALTIC XL

SIDABRAS

PASTIPRINTAS, sidabro medalio laimėtojas

ŠALIS

VYNAS

PLATINTOJAS

MEDALIS

PORTUGALIJA

Dow’s 10 Year Old Tawny Port

PRIKE LIETUVA

SIDABRAS

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


102

2017 m. Lietuvos vyno čempionatas

LIETUVIŠKAS VYNAS IR MIDUS, geriausi savo kategorijos vynai ir midūs

Ernesto Aušvico „Solaris“ 2016 Vynuogių vynas Sausas

„Roksala“ obuolių 2016 Obuolių vynas P. sausas / p. saldus

Akrato vynas „Tomo Antaninukas“ 2015 Obuolių vynas Saldus

„Vynu“ juodųjų serbentų 2016 Juodųjų serbentų vynas Saldus

MIDUS, bronzos medalių laimėtojai MIDUS

Šušvės midus „Pienių žiedai“ 2015 Midus Saldus

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS

MEDALIS

Pabariukų midus „Korys“ 2016

BRONZA

Šušvės midus „Pienių žiedai“ 2015

BRONZA. GERIAUSIAS MIDUS

Pabariukų čiobrelių midus 2016

BRONZA

Pabariukų gilių midus 2016

BRONZA

Šušvės midus „Kunigaikščių“ 2016

BRONZA


2017 m. Lietuvos vyno čempionatas

103

LIETUVIŠKAS VYNAS, sidabro ir bronzos medalių laimėtojai

VYNAS

KATEGORIJA

SALDUMAS

MEDALIS

Ernesto Aušvico „Solaris“ 2016

VYNUOGIŲ VYNAS

SAUSAS

SIDABRAS. GERIAUSIAS VYNUOGIŲ VYNAS. GERIAUSIAS SAUSAS VYNAS

„Roksala“ vynuogių 2016

VYNUOGIŲ VYNAS

SAUSAS

BRONZA

Adomo „Solaris“ 2015

VYNUOGIŲ VYNAS

SAUSAS

BRONZA

„Vynu“ vynuogių 2015

VYNUOGIŲ VYNAS

P. SAUSAS / P. SALDUS

BRONZA

Olgos Vilkelienės muskatinis 2016

VYNUOGIŲ VYNAS

SALDUS

BRONZA

Regimanto Andriaus Karčiausko agrastų 2016

VAISIŲ IR UOGŲ VYNAS

P. SAUSAS / P. SALDUS

BRONZA

Pabariukų juodųjų serbentų ir mėlynių 2016

VAISIŲ UOGŲ VYNAS

P. SAUSAS - P. SALDUS

BRONZA

Indučių vaisių uogų baltasis 2016

VAISIŲ IR UOGŲ VYNAS

P. SAUSAS / P. SALDUS

BRONZA

Žydrūno Drazdo spanguolių 2016

VAISIŲ IR UOGŲ VYNAS

P. SAUSAS / P. SALDUS

BRONZA

Vytauto Kanapkos „Grafienės auskarai“ 2016

VAISIŲ IR UOGŲ VYNAS

P. SAUSAS / P. SALDUS

BRONZA

„Voruta“ natūralus vyšnių 2016

VAISIŲ IR UOGŲ VYNAS

P. SAUSAS / P. SALDUS

BRONZA

„Voruta“ natūralus braškių 2016

VAISIŲ IR UOGŲ VYNAS

P. SAUSAS / P. SALDUS

BRONZA

Indučių rabarbarų 2016

VAISIŲ IR UOGŲ VYNAS

P. SAUSAS / P. SALDUS

BRONZA

Akrato vynas „Tomo Antaninukas“ 2015

OBUOLIŲ VYNAS

SALDUS

SIDABRAS. GERIAUSIAS OBUOLIŲ VYNAS. GERIAUSIAS SALDUS VYNAS

„Roksala“ obuolių 2016

OBUOLIŲ VYNAS

P. SAUSAS / P. SALDUS

BRONZA. GERIAUSIAS PUSIAU SAUSAS / PUSIAU SALDUS VYNAS

Raimundo Valatkos obuolių ‘Bogotyr‘ 2016

OBUOLIŲ VYNAS

P. SAUSAS / P. SALDUS

BRONZA

Žydrūno Drazdo juodųjų serbentų 2016

JUODŲJŲ SERBENTŲ VYNAS

SALDUS

BRONZA

„Vynu“ juodųjų serbentų 2016

JUODŲJŲ SERBENTŲ VYNAS

SALDUS

BRONZA. GERIAUSIAS JUODŲJŲ SERBENTŲ VYNAS

„Voruta“ natūralus juodųjų serbentų 2016

JUODŲJŲ SERBENTŲ VYNAS

P. SAUSAS / P. SALDUS

BRONZA

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


104

2017 m. Lietuvos vyno čempionatas

GERO KAINOS IR KOKYBĖS SANTYKIO VYNAI (kainuojantys iki 12 EUR)

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS

ŠALIS

VYNAS

KATEGORIJA

MEDALIS

PLATINTOJAS

ITALIJA

Cornaro Asolo Prosecco Superiore Extra Dry DOCG

PUTOJANTIS (CHARMAT)

AUKSAS

BALTIC XL

ČILĖ

Santa Carolina Reserva Chardonnay 2015

CHARDONNAY

AUKSAS

PRIKE LIETUVA

JAV

Beringer Vineyards Classic Chardonnay 2016

CHARDONNAY

AUKSAS

PRIKE LIETUVA

ITALIJA

Cecilia Beretta Brognoligo Soave Classico DOC 2016

KITŲ VEISLIŲ BALTASIS

AUKSAS

SERVAALI

VOKIETIJA

Graf Johann IV Riesling Dry 2016

RIESLING

AUKSAS

NORFA

ČILĖ

Luis Felipe Edwards Reserva Sauvignon Blanc 2015

SAUVIGNON BLANC

AUKSAS

BALTIC XL

ISPANIJA

Bodegas Volver Paso a Paso Tempranillo La Mancha 2015

ISPANIJOS IR PORTUGALIJOS RAUDONASIS

AUKSAS

VYNO KLUBAS

ISPANIJA

Bodegas Volver Tarima Monastrell Alicante DO 2015

ISPANIJOS IR PORTUGALIJOS RAUDONASIS

AUKSAS

VYNO KLUBAS

ISPANIJA

Condominio Roble Ribera del Duero DO 2016

ISPANIJOS IR PORTUGALIJOS RAUDONASIS

AUKSAS

VIKSAS

PORTUGALIJA

Quinta das Setencostas Red 2014

ISPANIJOS IR PORTUGALIJOS RAUDONASIS

AUKSAS

GLOBUS

PORTUGALIJA

Ciconia Tinto Vinho Regional Alentejano 2015

ISPANIJOS IR PORTUGALIJOS RAUDONASIS

AUKSAS

SERVAALI

PORTUGALIJA

Herdade de Sao Miguel Tinto 2015

ISPANIJOS IR PORTUGALIJOS RAUDONASIS

AUKSAS

SERVAALI

ISPANIJA

Bodegas Atalaya Laya Old Vines Almansa DO 2015

ISPANIJOS IR PORTUGALIJOS RAUDONASIS

AUKSAS

MINERALINIAI VANDENYS

ITALIJA

Nero Marone Primitivo 2016

ITALIJOS RAUDONASIS

AUKSAS

MAXIMA

ČILĖ

Santa Carolina Reserva Carmenere 2016

NAUJOJO PASAULIO RAUDONASIS

AUKSAS

PRIKE LIETUVA

ČILĖ

Luis Felipe Edwards Late Harvest 2013

NAUJOJO PASAULIO RAUDONASIS

AUKSAS

BALTIC XL

PRANCŪZIJA

Camembert Syrah/Marselan Pays d’ Oc 2016

PRANCŪZIJOS RAUDONASIS

AUKSAS

IKI, RIMI

PRANCŪZIJA

Domaine de Pellehaut Harmonie de Gascogne Rose IGP 2016

ROŽINIS

AUKSAS

GLOBUS


105

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


106

autoriai

Žurnalo autoriai

Arminas Darasevičius

Justina Gedgaudaitė

Petras Jarašūnas

Juozas Kabašinskas

Giedrius Lazutka

Narimantas Miežys

Dariuš Miler

Daiva Mumgaudienė

Andrius Pagojus

Martynas Pravilonis

Rasa Starkus

Arūnas Starkus

Miglė Pundinienė

TESTAS: Ar išmanau apie ekologišką vyną Teisingi atsakymai: 1c, 2a, 3b, 4c, 5d, 6a, 7c, 8d, 9a, 10d Jei surinkote: 7–10 teisingų atsakymų – puikiai išmanote apie ekologišką vyną, 5–6 teisingus atsakymus – neblogai nutuokiate apie ekologišką vyną, 3–4 teisingus atsakymus – turite šiek tiek žinių apie ekologišką vyną, 0–2 teisingus atsakymus – reiktų pasimokyti daugiau.

VYNO ŽURNALAS – 2017 – GRUODIS


2017 NR. 33 gruodis

VILNIUS „Vyno klubas“, Stumbrų g. 15;

VYNO IR KITŲ GĖRIMŲ MĖGĖJAMS BEI PROFESIONALAMS w w w.v ynozurnalas.lt N r. 33. Leidžiamas nuo 2005 m. gegužės mėn. K itas numer is bus išleistas 2018 m. gegužės mėn. Apie k asdienes v y no naujienas, v yno ir maisto der inimą bei v ynų ver tinimus sk ait yk ite w w w.v ynozurnalas.lt El. paštas: info@v ynozurnalas.lt Adresas: Stumbrų g. 15 Vilnius, LT-08101

„Konjako parduotuvė“, Etmonų g. 4; „Plento Grill & Wine“, armėniško vyno restoranas, Nemenčinės pl. 33; „Vyno guru“, Verkių g. 36, internetinė parduotuvė www.vynoguru.lt; „Vyno meka“, A. Goštauto g. 40 B; „Burbulio vyninė“, Rūdninkų g. 18; Ogmios miestas, Verkių g. 29 / Šeimos aikštė 10; „Graperia“, Užupio g. 30; „Wine&Smile”, Rūdninkų g. 14; Malūnų g. 4 (Užupis).

V Y R . R E D A K TO R I U S Arūnas Star k us tel. nr. 8 698 34 297 starkus@v ynozurnalas.lt D I Z A I N A S I R M A K E TA S Tadas Š aučiulis F OTO G R A F I J O S I R Ž Ė M Ė L A P I A I J ustina G edgaudaitė, Arūnas Star k us, Giedr ius Lazutk a, UAB „ Žemėlapių ar telė“, Vygantas Star k us, M ar t yna Jovaišaitė, M antas Gudzinevičius, Wine in M oderation, Champagne Florent B ergeronneau-M ar ion, Ner ijus Janušk a, Champagne B ollinger, Signorello Estate, Q uinta dos R oques, M iglė Pundinienė, Dar iuš M iler, Andr ius Pagojus, John Hodder- Collec tion CIVC, D e M ar tino, Champagne Er ic R oder, Champagne D uval Leroy, Hans C zer ny, Château Teyssier, MB Lietungė, M ar ius Žičius, G abr ielė Janonytė, G ediminas Bar tušk a, Alesia M ačiulis, M ar ija Elena Jimenez (Pares Balta). K A L B O S R E D A K TO R Ė , V E R T Ė J A Asta Žūk aitė asta@v ynozurnalas.lt AU TO R I A I Ar minas Darasevičius, Justina G edgaudaitė, Petras Jarašūnas, Juozas K abašinsk as, Giedr ius Lazutk a, Nar imantas M iež ys, Dar iuš M iler, Daiva M umgaudienė, Andr ius Pagojus, M ar t ynas Pravilonis, R asa Star k us, Arūnas Star k us, M iglė Pundinienė VIRŠELIS Tadas Š aučiulis LEIDĖJAS UAB „Naminė pelėda“ ISSN 1822-2153 P L AT I N I M A S I R R E K L A M A El. paštas: info@v ynozurnalas.lt, tel. nr. (8 5) 215 94 39 S PAU D A AB „Spauda“ TIRAŽAS 3000 egz. R edakcija už rek lamos tur inį neatsako. Perspausdinti k ur į nors straipsnį, paveikslą ar nuotrauk ą galima tik gavus rašytinį redakcijos sutik imą.

„Vino divino“ parduotuvė „Art, Books, Wine“, Polocko g. 17 (parduotuvė atidaroma gruodžio 7 d.).

KAUNAS „Vyno meka“, Savanorių pr. 192; „Piemontas“, Maironio g. 13-3.

KLAIPĖDA „Vyno klubas“, Liepų g. 20; Viešbutis „Ararat“, , Liepų g. 48 A.

PANEVĖŽYS Prekybos centras ir pokylių namai „Vasaris“, Aukštaičių g. 88.

„VYNOTEKA“ parduotuvėse Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje


Vartodami alkoholÄŻ rizikuojate savo sveikata, ĹĄeimos ir visuomenÄ—s gerove

Vyno Žurnalas Nr. 33 gruodis 2017  

Vyno Žurnalas - apie vyno kultūrą bei kitus gėrimus iš viso pasaulio.

Vyno Žurnalas Nr. 33 gruodis 2017  

Vyno Žurnalas - apie vyno kultūrą bei kitus gėrimus iš viso pasaulio.

Advertisement