Page 1

Lietuviai vėl pamėgo gruzinišką vyną

„T

eliani Valley“ – vienas iš vyno gamybos Gruzijoje lyderių, užimančių beveik pusę šalies rinkos. Bendrovė turi gerą

vardą, gamina kokybiškus vynus ir dirba pagal vakarietišką vadybos modelį. Gruzijos vyriausybė 2011 metais pasirašė susitarimą su Europos Sąjunga dėl Gruzijos vyno regioninių pavadinimų – Kindzmarauli, Khvanchkara, Saperavi, Alazani ir kitų – apsaugos Europos Sąjungos teritorijoje. Tai reiškia, kad nuo šiol ES šalyse nebebus galima pardavinėti padirbto „gruziniško“ vyno, pagaminto Ispanijoje, Bulgarijoje ar kitur. Mažės konkurencija, ir atsivers palankesnės galimybės gruziniško vyno įvaizdžiui gerinti. Tai labai svarbu, nes Gruzija – vyno lopšys, seniausias vyno gamybos tradicijas turintis kraštas pasaulyje. Čia aptikti 8000 metų senumo moliniai indai kvevri, liudijantys, kad jau tada buvo gaminamas vynas. Būtų gaila prarasti per tiek amžių sukauptą gamybos patirtį. „Teliani Valley“ istorija siekia daugiau kaip šimtmetį, todėl vy-

ninė puoselėja senąsias Gruzijos vyno tradicijas (taip pat ir vyno fermentaciją moliniuose induose).

Ši vyninė kartu yra ir viena pažangiausių. Dar XIX amžiuje pirmasis „Teliani Valley“ vyndarys prancūzas Antoinas Mossano į Gruziją atvežė ir čia pradėjo auginti prancūziškas vynuogių veisles. „Teliani Valley“ didžiausią dėmesį skiria vynuogių kokybei. Tai nėra labai sudėtinga, nes įmonė turi apie 120 hektarų nuosavų vynuogynų visuose svarbiausiuose Gruzijos subregionuose. Pastaruoju metu Gruzija darosi vis svarbesnė Lietuvos vyno rinkoje. 2011 m. Lietuvoje parduota 420 tūkst. litrų gruziniško vyno (5 proc. rinkos). Praeitais metais Gruzijos vyno pardavimas lyginant su kitomis šalimis išaugo labiausiai (25 proc.).


2

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


redaktoriaus žodis

3

Redaktoriaus žodis

V

aržybose susirungia ne tik priešinininkai. Tiksliau, mažai yra varžybų, kurių baigtis priklauso tik nuo dalyvių meistrišku-

Mūsų šalyje, negausioje piliečių, sunku surinkti ne tik daug profesionalių vyno vertintojų, bet ir žmonių, kurie gebėtų rašyti

mo. Žiūrovai („namų sienos“) arba teisėjai gali būti ne mažiau

apie vyną. Todėl džiaugiuosi, kad jų gretą papildė dar vienas

svarbūs. Teoriškai teisėjas turi būti nematomas, nešališkas ir

mokslų daktaras, istorikas Liudas Glemža, šiame numeryje pra-

profesionalus. Net ir vyno teisėjas, arba vyno vertintojas, kaip

dedantis dviejų straipsnių seriją apie vyno vartojimą Lietuvoje

jis vadinamas Lietuvos vyno čempionate. Taip, pasaulyje esama

ankstesniais laikais. Specialiai palikome gausias autoriaus nuo-

vyno vertintojų, kurių subjektyvus skonis tapo standartu, į kurį

rodas į pirminius šaltinius, kad Jūs, skaitytojau, galėtumėte žvilg-

atsižvelgia vyndariai, kurdami savo vyno stilių. Panašiai yra su

telėti į objektyvaus straipsnio atsiradimo užkulisius – kiekvienas

kino filmų, maisto, restoranų ir kitų masinio vartojimo produk-

teiginys turi būti pagrįstas faktais arba patikimais šaltiniais.

tų kritikais. Kiekvienas jų turi sekėjų būrelį, kuriems kitokios

Liudas Glemža – mokslininkas, o mūsų rašinius rašo žurnalistai.

nuomonės, nei išsako jų guru, ir nereikia. Tačiau oficialiose

Jų objektyvumo rodiklis – Italijoje, Gruzijoje, Belgijoje, Vengrijo-

varžybose objektyvumas yra svarbesnis už asmeninį skonį. Todėl

je, Prancūzijoje, Vokietijoje išgirstos istorijos ir surinkti faktai.

Lietuvos vyno čempionate kasmet pamatome ne tik geriausius

Linkiu malonaus skaitymo.

vynus, bet ir nuolat pasipildantį geriausių vyno ekspertų būrį. Jų nuomonių vidurkis – objektyviausias vyno įvertinimas, kokį tik galime turėti mūsų šalyje. Per dvi savaites išrinkti geriausi raudonieji, baltieji, putojantys, saldūs, pastiprinti, rožiniai mūsų rinkos vynai – Grand Prix, aukso, sidabro ir bronzos medalių laimėtojai, kurių sąrašas spausdinamas šiame žurnalo numeryje. Vyr. redaktorius Arūnas Starkus

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


turinys

5

Turinys įvykiai ir naujienos 6-7 psl.

Vyno naujienos

8-9 psl.

Restoranų ir kavinių naujienos

10 psl.

Narimantas Miežys tapo 2012-ųjų

„Louis Roederer Grand Prix“ Lietuvos someljė čempionu

32 psl.

Vyno paroda „ProWein“ Diuseldorfe. Arūnas Starkus

vynas ir vyno regionai

15 psl.

Trys raudonųjų Apulijos vynuogių veislės. Arūnas Starkus

20 psl.

Toskanos Naujasis pasaulis. Arūnas Starkus

29 psl.

Neatrastoji Belgija. Daiva Mumgaudienė

30 psl.

Vengrijos vynas. Jurgis Šliogeris

34 psl.

Pažintis su Gruzijos vynu per keturias dienas. Jūratė Sprindžiūnaitė

38 psl.

„Laroche“ vynas: nuo Šabli iki tolimosios Čilės

vyno kultūra, ekonomika ir mokslas 12 psl.

Džiuginantys vyno ir sūrio deriniai. Jurgita Karinauskaitė

24 psl.

Grand Cru vakarienė su „Rauzan Segla“ ir „Canon“ vyndariu. Arūnas Starkus

40 psl.

Vynas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Liudas Glemža

44 psl.

„Lauro lapas“ ir kiti prieskoniai. Linas Vaitulevičius

48 psl.

Pavasariniai vitaminai akims, ausims ir atminčiai.

57 psl.

Kryžiažodis. Andrius Valčiukas

ne tik vynas 50 psl.

Pusryčiai pas…

Arba kodėl kiaušiniams reikia oro. Jūratė Sprindžiūnaitė

54 psl.

Kaip ir kodėl rašau apie maistą. Andrius Užkalnis

vartotojo gidas 58 psl.

Vyno vertinimas – tarp objektyvumo ir subjektyvumo. Jurgis Šliogeris

Čempionato rezultatai:

60 psl.

„Grand Prix“ laimėtojai

62 psl.

Aukso medalių laimėtojai

68 psl.

Gero kainos ir kokybės santykio dvidešimtukas

70 psl.

Sidabro medalių laimėtojai

76 psl.

Bronzos medalių laimėtojai

80 psl.

Apie žurnalo autorius ir vyno vertintojus

Kitas žurnalo numeris bus išleistas 2012 m. gruodžio mėn.

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


6

įvykiai ir naujienos

Naujienos Sicilijos skonio įvairovė „Vigneti Zabu“ vyninė įsikūrusi vaizdingoje Sambuka di Sicilijos salos vietoje, Beličės slėnyje. Aplink vyninę dideliu atstumu nėra jokių gamyklų, nevykdoma jokia aplinkai kenksminga veikla, o šalimais telkšo akinančiai skaidraus vandens ežeras Arančas, padedantis vynuogynams iškęsti pragariškai karštas sicilietiškas vasaras. Vyraujantis palankus mikroklimatas kasmet užtikrina gerai prisirpusį derlių. Vynuogynuose neretai randami archeologiniai agrokultūros rakandai pasakoja apie prieš šimtus metų čia dirbusių žmonių buitį. Geram vynui reikalingos geros, sveikos uogos, čia kompromisų būti negali, ir „Vigneti Zabu“ jų tikrai neieško. Žmonės, dirbantys laukuose, vynuogynų apsuptyje gyvena 365 dienas per metus, pažįsta kiekvieną krūmą ir rūpinasi juo tarsi savo paties atžala. „Vigneti Zabu“ – tai vynuogių augintojų bei vyndarių komanda, kurios pagrindinis – ir vienintelis – tikslas yra sudėti į butelį tai, ką geriausia sukūrė Sicilijos saulė bei unikalus mikroklimatas. Parodoje „Vyno dienos 2012“ „Mineraliniai vandenys“ pristatys net keturis šios vyninės vynus, kurie yra nauji Lietuvos vyno rinkoje: „Vigneti Zabu Grillo Sicilia IGT“; „Vigneti Zabu Nero d’Avola Sicilia IGT“; „Vigneti Zabu Chiantari Inzolia-Chardonnay Sicilia IGT“; „Vigneti Zabu Ill Passo Nerello Mascalese Sicilia IGT“.

„Chianti Classico“ gamintojai pristatė naujo derliaus vyną Metų pradžioje vyno žinovai, ekspertai, žurnalistai ir Someljė mokyklos studentai buvo pakviesti pagilinti žinių apie vieną seniausių ir garsiausių ne tik Italijoje, bet ir pasaulyje „Chianti Classico“ vyną. Konsorciumas „Chianti Classico Vino“ Į Lietuvą atvežė penkiolika vyndarių. Kaip žinia, Kjančio regiono prestižo ir išskirtinumo istorija prasidėjo dar 1716-aisiais, kai didysis Toskanos kunigaikštis Kozimas III nusprendė nustatyti regiono ribas, kurios iki šiol apima apie 70 tūkstančių hektarų, ir taip žengė pirmą žingsnį apsaugant regiono vardą. Parodoje vyndariai siūlė ragauti ir vertinti 2006–2010 metų derliaus paprasto „Chianti Classico“, taip pat „Chianti Classico Riserva“ vyno. Paklausti apie minėtų metų derlius, vyninių atstovai jį vertino įvairiai. Pavyzdžiui, „Fattoria Nittardi“ atstovo nuomone, 2009-ieji buvo labai geri, bet ne puikūs metai. „Castello di Querceto“ atstovas 2010-uosius pavadino karštais, tačiau dėl Grevės upės slėnyje pasitaikančių mistralių ir temperatūrų skirtumo vynuogių odelė subrendo elastinga, todėl iš jų buvo lengviau ištraukti ekstraktą. „Mūsų paprastas 2010-ųjų vynas lengvas, gėliškas, gaivios rūgšties. Manome, kad būtent šitų metų riserva ir kiti vynai, kurie dar brandinami, turės potencijos“, – kalbėjo vyninės atstovas.

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


įvykiai ir naujienos

7

Šimtu procentų čilietiškas Lietuvą pasiekė pirmasis putojantis vynas, pagamintas iš ‘País‘ vynuogių, „Santa Digna Estelado“, kurį importuoja bendrovė „Bennet Distributors“. Pirmieji XVI amžiuje Čilę pasiekė ‘País‘ vynmedžiai. Ilgą laiką juos augino smulkieji vynuogių augintojai, ir ši veislė buvo nepelnytai pamiršta. Tik prieš keletą metų ji vėl atgaivinta, nes iš ‘País‘ veislės pradėtas gaminti kokybiškas vynas. Kiekvienas šio putojančio vyno, pagaminto iš ‘País‘ vynuogių, butelis prisideda prie Čilės vynuogių augintojų sąlygų gerinimo. „Santa Digna Estelado“ – rožinis putojantis vynas, pagamintas tradiciniu metodu, kai antroji fermentacija vyksta butelyje. Raudonosios ‘País‘ vynuogės šiam putojančiam vynui suteikia itin ryškių vaisinių aromatų. Vynui būdingas gaivus, lengvas, švarus bei subalansuotas skonis, ilgai išliekantis poskonis.

Česlovo Ramoškos aviečių vynas jau parduotuvių lentynose Lietuvoje atsirado naujas licencijuotas vyndarys. Greta didelių nuo seno veikiančių gamyklų Česlovo vyninė atrodo mikroskopinė, tačiau pirmojo jos vyno pasirodymo parduotuvėse reikšmės neįmanoma pervertinti. Dvidešimt metų atrodė, kad alkoholio gamyba yra ypatingai sunkiai prieinama verslo sritis. Tačiau kaimo sodybos prie Švėkšnos savininkai Česlovas Ramoška su žmona Tatjana sugebėjo savo nedidelę vyninę įsirengti pagal visus reikalavimus, gauti reikiamus leidimus ir pradėti daryti vyną, kuriuo galima legaliai prekiauti. Pirmasis vynas – iš aviečių, nes užpernai jis laimėjo geriausio lietuviško vyno titulą Lietuvos vyno čempionate. Jo padaryta kiek per tūkstantį butelių. Ruošiamasi pardavinėti ir kitus vyndario Česlovo vynus, kuriuos jis daro iš įvairiausių uogų.

Naujas „Beso de Vino“ šeimos narys – „Beso de Vino Garnacha Old Vines Cariñena DO“ Tiems, kam raudonasis „Beso de Vino Syrah“ pasirodė kiek per modernus, „Mineraliniai vandenys“ siūlo naujieną – klasikinių Ispanijos vynuogių ‘Garnacha‘ vyną. Jis gaminamas iš 40 metų amžiaus ‘Garnacha’ vynmedžių derliaus, todėl vyno spalva sodresnė, jis aromatingesnis bei labiau koncentruotas. Kad būtų kompleksiškesnis, vynas 4 mėnesius laikomas naujose prancūziško ąžuolo statinėse. Ryškios rubino spalvos vynas kvepia sirpiomis vyšniomis bei avietėmis su saldymedžio natomis. Tai vidutinio svarumo vynas. Poskonyje puikiai dera vaisiškumas su prieskonių niuansais. Roberto Parkerio, garsiausio vyno vertintojo, žurnale „Wine Advocate“ šis vynas įvertintas 89 balais. Puikus pasiekimas vyno kaino kategorijoje!

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


8

įvykiai ir naujienos

Naujienos Susitikime ant tinginio sofos Restoranas „Sofa de Pancho“ (isp. „tinginio sofa“) sukurtas draugų, bendraminčių, ieškančių tikrosios Meksikos. Jis egzotiško skonio mėgėjų Vilniaus senamiestyje laukia nuo pavasario. Tradicinius Meksikos močiučių iš kartos į kartą perduotus patiekalų receptus viena iš restorano savininkių Diana surankiojo Meksikos kaimuose. Linksmo, spalvingo interjero restoranas „Sofa de Pancho“ iš tekilos gamintojų asociacijos gavo raštus, patvirtinančius, kad ši vieta skiriama Tekilos ambasada Rytų ir Šiaurės Europoje. Šis vardas suteikia leidimą skleisti žinias apie gėrimą, įtrauktą į Meksikos kulinarinį ir kultūrinį paveldą. Tekilos degustacijas ir paskaitas apie ją veda tekilos žinovas ir restorano bendraturtis Linas Starkus. Jau dabar šiame restorane yra net 30 skirtingų tekilos ir meskalio rūšių, o vyno meniu sudarytas pagal geriausių Lietuvos someljė rekomendacijas. „Sofa de Pancho“ atrodo lyg namai, kuriuose iš atviros virtuvės sklinda gardūs kvapai, atkeliauja spalvos ir nepakartojami tradiciniai Meksikos skoniai. Čia dirba žmonės, kurie nori pasidalyti viskuo, kas tikra: nuoširdžiu bendravimu, atvirumu bei šiluma. Svečiai laukiami: II–IV 16–22 val., V–VII 13–22 val. Visų Šventųjų g. 5 Vilniuje. Rezervacija tel. 8 673 43 954.

Restoranas be šaldytos mėsos „Lauro lapas“ – naujas skandinaviškos virtuvės restoranas Vilniuje, buvusio legendinio „Nykštuko“ vietoje. Jo šeimininkas ir virtuvės šefas – dvidešimt trejų metų Deivydas Praspaliauskas, turintis penkerių metų išsamią darbo patirtį Danijos restoranuose. Įsimintiniausia ir turbūt vertingiausia – praktika tris kartus geriausiu restoranu pasaulyje pripažintame „Noma“ restorane. Kokia virtuvė „Lauro lape“? Šefas atsako paprastai ir lakoniškai – visokia. Vieną dieną bus moderni, kitą – klasikinė. Dienos pietūs keisis kasdien. Restorano svečiai valgys tai, ką Deivydas norės, kad jie valgytų. Vakaro valgiaraštyje planuojama apie dešimt patiekalų, taip pat siūlomi du degustaciniai meniu. Šefas galvoja juos keisti kokius aštuonis kartus. Svarbiausia, kad jo restorane bus tik vienas šaldiklis – ledams ir tyrėms. Nei mėsa, nei žuvis, o juolab daržovės nebus šaldomos. „Vertinu tai, kas šviežia. Jei turi mažą gabalėlį mėsos, keptuvėje jį turi „išmylėti“, o tam geriausiai tinka švieži prieskoniai“, – su meile (o ar galėtų būti kitaip?) apie maistą kalba ambicingas virtuvės šefas Deivydas Praspaliauskas, jau beveik žinantis, kad pirmasis Lietuvoje gaus „Michelin“ žvaigždutę. Svečiai laukiami: I-VI 11-22 val. Pamėnkalnio g. 24, Vilniuje. Rezervacija tel 8 674 510 45.

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


įvykiai ir naujienos

9

Skubėkime lėtai Restoraną „Salvete“ medžių ir pievų apsuptyje rasite pačiame Europos centre, kelio Molėtai–Vilnius 26 kilometre. Ten ramybės oazėje įsikūręs Europos centro golfo klubas. Restorano įkūrėja – gerai restoranų verslo pasaulyje žinoma moteris Alvyda Eigminienė. Ji daugelį metų vadovavo itališko maisto restoranų tinklui Lietuvoje ir už jos ribų, priklauso pasaulinei gurmanų gildijai ir yra nuolat kupina idėjų, todėl savo darbo bei laisvą laiką sieja su restoranų veikla. Neatsitiktinai pasirinkta vieta tampriai susijusi su restorano „Salvete“ virtuve, kuri yra artima pasauliniam maisto judėjimui „Lėtas maistas“. Jo filosofija antrina sentencijai „Festina lente“, tai yra skubėk lėtai. Neskubėk, būk ramus, svetingas, negailėk laiko šeimai, draugams. Svarbu pripažinti maisto teikiamą malonumą, išmokti džiaugtis receptų ir skonių gausa. Obelų sode, visai šalia restorano, ganosi restorano savininkų avių banda, kurią specialiu pašaru gali pašerti net restorano svečiai. Natūralios formacijos tvenkiniuose restorano savininkai veisia upėtakius, kuriuos taip pat galima šerti. Natūrali gamta ir šalia žmogaus augantys gyvūnai yra ne tik puiki vieta svečiams pailsėti, bet ir įamžinti savo šventes. Restorano virtuvė europietiška, o kiekvienas patiekalas turi savo istoriją, ištakas ir sukūrimo priežastis. Svečiai laukiami: I-IV 11-21 val., V-VII 9-23 val., Girijos k. Molėtų pl. 26 km. Rezervacija: 8 614 605 26.

Baras, kuriame pildosi svajonės „Bar 4 soul“ – jaukaus, jaunatviško Klaipėdos senamiesčio šurmulio gaubiamas vyno, kokteilių ir pokalbių baras. Čia rasite išskirtinį kokteilių bei rūšinio vyno asortimentą. Prie jų profesionalus virtuvės šefas siūlo specialių užkandžių, o nerūpestingus pasisėdėjimus skaidrina vakaro programos. „Bar 4 soul“ – trokštantiems tiesiog puikiai leisti laiką gerų draugų apsuptyje. Vakarais čia netrūksta jaunatviško šurmulio skambant lounge stiliaus muzikai, kurią parenka didžėjus. Taip pat bare vakarais vyksta aktorių atrankos į klaipėdietišką serialą, kurio filmavimas prasidės šį rudenį. Taigi čia tikrai verta užsukti, jei svajoji tapti žvaigžde! Svečiai laukiami: II-VII 11-24 val. Turgaus g. 10, Klaipėdoje. Rezervacija: 8 674 679 80.

Šonkauliukų mėgėjams Po porą mėnesių trukusios rekonstrukcijos viešbutyje „Holiday INN Vilnius“ balandžio viduryje duris atvėrė restoranas „Rib Room“, kuris iš kitų išsiskiria netradiciniais būdais pagamintais šonkauliais. Lietuviai itin mėgsta šį patiekalą, ir tai paskatino įkurti pirmąjį Vilniuje restoraną, kuris specializuojasi ypatingu būdu paruoštų šonkauliukų bei klasikinės pasaulio virtuvės valgių srityje. Visi restorano patiekalai yra gaminami iš aukščiausios kokybės produktų. Restorano vadovai užmezgė glaudžią partnerystę su Lietuvos ūkininkais, kurie virtuvei tiekia šviežias ir kokybiškas daržoves bei mėsą. „Rib Room“ interjeras yra itališko ir skandinaviško stiliaus, jo kūrimui buvo naudojamos tik natūralios medžiagos. Ypatingai daug dėmesio skirta ekologiškoms ir perdirbtoms medžiagoms. Dominuoja natūralaus medžio spalvos. Svečiai laukiami: I-V 7.30-23 val., VI-VII 6.30-23 val. Šeimyniškių g. 1, Vilniuje. Rezevacija: 8 5 210 3012

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


10

Lietuvos someljė čempionatas

Narimantas Miežys tapo 2012-ųjų „Louis Roederer Grand Prix“ Lietuvos someljė čempionu B

alandžio pabaigoje sostinės restorane „Neringa“ vykusiame „Louis Roederer Grand Prix“ Lietuvos someljė čempionate

Vidurdienį Someljė mokykloje jie dalyvavo teorinio testo ir aklosios vyno degustacijos rungtyje, vėliau visi buvo pakviesti į

nurungęs aštuonis konkurentus pergalę šventė restorano „Saint

praktinę rungtį, kurioje per penkias minutes turėjo atkimšti bran-

Germain“ someljė Narimantas Miežys (1). Šią ilgai siektą pergalę

daus vyno butelį, perpilti jį į dekanterį ir patiekti svečiams. Paaiškė-

čempionui primins pagrindinio rėmėjo prizas – 2004 metų šam-

jo, kad teoriją geriausiai išmano A. Valčiukas ir A. Pagojus, dirbantys

panas „Cristal“. Taip pat jam teks garbė kitais metais atstovauti

„Vyno klube“. Dekantavimo rungtyje geriausiai sekėsi N. Miežiui.

Lietuvai Pasaulio someljė čempionate Tokijuje. Antrąja vieta džiaugėsi vienas aktyviausių Someljė čempio-

Keturi finalininkai – N. Miežys (1), A. Koncijalovas (2), A. Pagojus (3) ir D. Mileris (4) – vakare „Neringos“ restorane, kur

natų dalyvių Albertas Koncijalovas iš bendrovės „Liviko“, o trečio-

varžybas stebėjo žiūrovai, dalyvavo aklojoje stipriųjų gėrimų

je liko pirmą kartą tokiose varžybose dalyvavęs „Vyno klubo“

ir vyno degustacijoje, atliko vyno ir maisto derinimo užduotį,

konsultantas Andrius Pagojus.

vyno meniu turėjo rasti ir ištaisyti klaidas, taip pat aštuoniems

Tokiuose čempionatuose paprastai dalyvauja su vynu

svečiams per šešias minutes turėjo patiekti šampaną. Vėliau jie

dirbančių restoranų, viešbučių, didmeninių ir mažmeninių vyno

gavo keturių rūšių sūrio, tarp kurių buvo iš legendinis „Džiugas“.

prekybos įmonių darbuotojai bei nepriklausomi vyno žinovai. Ti-

Varžybų finalininkams reikėjo sūrį apibūdinti, nurodyti kilmės

tuluočiausias šalies someljė yra „Vyno klubo“ ekspertas Arminas

šalį bei pasiūlyti tinkamiausią gėrimą.

Darasevičius, besididžiuojantis net penkiais čempiono medaliais. Šiemet čempionate jis nedalyvavo. Dėl garbingo titulo taip pat rungėsi: Redas Norkeliūnas (restoranas „Stikliai“), Žydrūnas Našlaitis (restoranas „Apvalaus stalo klubas“), Laurynas Einas („Vyno klubas“), Andrius Valčiukas („Vyno klubas“), Dariušas Milleris („Eugesta“), Darius Lazutka („Kurorto vyninė“).

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ

Puikiausiai maistą ir vyną suderino N. Miežys ir A. Koncijalovas, apie sūrius geriausiai išmanė N. Miežys ir A. Pagojus. Pastarasis buvo nepralenkiamas ir aklojoje gėrimų degustacijoje. Nepatekusieji į finalą rungėsi šampano pilstymo rungtyje. Tiksliausiai šį gėrimą išpilstė restorano „Stikliai“ someljė R. Norkeliūnas. Trys prizininkai atstovaus Lietuvai rudenį vyksiančiame Baltijos „Vana Tallinn“ someljė čempionate Vilniuje.


Lietuvos someljė čempionatas

11

5. Po įtemptos varžybų dienos akimirka istorijai (iš kairės): Arminas Darasevičius, vadovavęs čempionato finalui, komisijos nariai Someljė asociacijos valdybos narė Rasa Starkuvienė, Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos narė Ona Jurkšienė, Estijos someljė asociacijos valdybos narys Aivaras Vipperis, Latvijos someljė asociacijos valdybos narys Marcis Mitrevicas, čempionato dalyviai Dariušas Milleris, Žydrūnas Našlaitis, Andrius Pagojus, Andrius Valčiukas, Narimantas Miežys, Laurynas Einas, Albertas Koncijalovas , Redas Norkeliūnas, komisijos nariai Someljė mokyklos direktorė Jurgita Karinauskaitė ir Lietuvos someljė asociacijos prezidentas Arūnas Starkus

Pagrindinis čempionato rėmėjas – šampanas „Louis Roederer“, čempionato vanduo – „Acqua Panna“ ir „S.Pellegrino“ (tiekėjas – „Bennet Distributors“), krištoliniai indai – „Riedel“ (tiekėjas – „Gourmet Pro“), sūris – „Džiugas“ („Žemaitijos pienas“).

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


12

vyno ir maisto derinimas

Džiuginantys vyno ir sūrio deriniai Jurgita Karinauskaitė

Daugeliui nerūpestingų vyno mėgėjų sūrio ir vyno dermė atrodo savaime suprantama. Gal dėl to, kad prancūzams, valgantiems galybę sūrio, gyvybiškai būtina jį užgerti vynu. Nors amerikiečiai siūlo valgyti jo ne daugiau kaip 57 g per savaitę, pirmaujantys sūrio valgytojai prancūzai ir graikai sušveičia net 400 g! Vidutiniškai! Ir nekamuoja jų nei širdies priepuoliai, nei antsvoris. Tai vadinama prancūzišku paradoksu.

N

epaisant tokios tvirtos sūrio ir vyno draugystės, išmonės

brandinimo laikas lemia savitą sūrio aromatą ir skonį, vadinasi,

ieškant tobulos poros reikia ne mažiau, nei derinant kakla-

kiekvienas derės su vynu kitaip.

ryšį prie kostiumo. Tad sukviečiau kompetentingą kolegų komi-

12 mėnesių brandintas „Džiugas“ pats šviesiausias, tačiau

siją drauge paieškoti legendiniam „Džiugui“ jo verto porininko.

pikantiško aitrumo nestokoja. Jis labai tvirtos konsistencijos,

Jei prancūzai gali didžiuotis iš koto verčiančiu rokforo ir soterno

plastiškas, netirpsta burnoje. Norisi ilgai kramtyti. Kramtau...

deriniu, o italai – nuodėmės verta parmidžano ir amaronės iš

Ryškėja karameliškas aromatas, panašus į „Karvutės“ saldainių.

Valpoličelos pora, kodėl gi mums nepabandžius suporuoti savo

Vis dėlto natūralus pieniškumas – svarbiausia šio sūrio nata

„Džiugo“ su...

skonių puokštelėje. Svajoju užsidėti kampelį šio sūrio ant juodos

1. Putojančiu iš Langedoko „Antech Grande Reserve Brut Blanquette Limoux AOC 2010“, gaiviu, kvepiančiu pavasarinėmis gėlėmis ir obuoliais vynu; 2. Čilietišku baltuoju „De Martino Estate Chardonnay 2011

duonos kriaukšlės su kaime sumuštu sviestu. 18 mėnesių brandintas „Džiugas“ kiek ryškesnis, tačiau labiausiai jo ilgesnį nokinimą išduoda pavieniai kalcio druskos kristalėliai – kur ne kur matyti balti taškeliai. Jie justi ir sūrį

Maipo Valley“, prinokusių citrusų aromato, koncentruotu, gaivios

kramtant – šmėsteli ir sprogsta burnoje. Struktūra dar standes-

rūgšties vynu;

nė, tačiau sūris kremiškas, pasiskirsto burnoje ir lėtai tirpsta.

3. Raudonuoju iš Austrijos „Markowitsch Pinot Noir 2009

Žinoma, ir jo kvapas bei skonis intensyvesni. Sodriausias –

Carnuntum“, intensyvaus aviečių, raudonų uogų aromato vynu

saldus džiovintų vaisių kvapas. Jį papildo riešutų, grybų, kepto

su prieskonių niuansais; šis vynas burnoje elegantiškas, švelnių

kaštainio natelės. Dera su vaisine duona ir graikiškais riešutais.

taninų;

Saldūs duonos vaisiai susidraugauja su sūrio saldumu, tačiau

4. Raudonuoju iš Bordo „La Reserve Claret Bordeaux AOC

nemanykit, kad apsąla širdis. Sūris išlieka gaivus. Ragaujamas

2008“, kuriame dominuoja juodos uogos ir vaisiai su priesko-

su graikiniais riešutais, sūris atgyja, atrodo lengvesnis, liesesnis,

nių natele; tai vidutinio svarumo, glotnus, gerai subalansuotas

riešutų trapumas susidoroja su sūrio kremiškumu ir paryškina

vynas;

malonų sausumą. Gardu su močiutės aviečių uogiene.

5. Natūraliu Česlovo Ramoškos pusiau saldžiu aviečių vynu

24 mėnesių brandumo „Džiugas“ nedaug skiriasi spalva,

iš 2011 metų aviečių derliaus; saldumą, gaivumą ir vaisiškumą

tačiau jame akivaizdžiai matyti ir justi kalcio druskos kristalėliai.

sujungia puikiai prinokusių aviečių aromatas;

Jis labai kietas, bet burnoje tirpsta ir tampa kremu, užpildo visą

6. Galiausiai baltuoju desertiniu vynu iš Austrijos „Kracher

burną ryškiu džiovintų vaisių skoniu, prieskonių natomis. Aroma-

Beerenauslese Cuvee 2008 Burgenland“, kvepiančiu riešutais,

tų paletėje ilgainiui ryškėja džiovintos žolės, šieno niuansai. Šis

vaistažolėmis, greipfrutais, persikais. Šis vynas nestokoja kom-

sūris nestokoja gaivos. Jo rūgštis išraiškingai dera su džiovintų

pleksiškumo ir elegancijos!

vaisių saldumu. Medaus lašelis ant šaukšto galo maloniai tirpsta

Auksinė vyno ir maisto derinimo taisyklė: prie žuvies ir baltos mėsos dera baltasis vynas, o prie raudonos mėsos – raudonasis. Ir nė žodelio apie sūrį. Nė vienas nesiryžtame spėti rezultato. Tobulą derinį rasime tik ragaudami. Keliolika galimų porų, ir tik kelios išrinktosios?! Pirmiausia įvertinome kiekvieną iš sūrių – 12, 18 ir 24 mėnesių brandumo „Džiugą“. Nors tai tas pats sūris, skirtingas

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ

burnoje kartu su sūriu ir pabrėžia jo kremiškumą.


vyno ir maisto derinimas

13

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


14

vyno ir maisto derinimas

Žvaigždėtas derinių vertinimas Vynas

12 mėn. brandintas „Džiugas“

18 mėn. brandintas „Džiugas“

24 mėn. brandintas „Džiugas“

Burbuliukai netiko...

Neutralus derinys. Maloniai kartėjantis poskonis.

Burbuliukai išaukština pieno, grietinėlės skonį sūryje.

Sūris tampa trapesnis, vyno nokumas, aliejiškumas suminkština jo širdį.

Vynas ir sūris paryškina vienas kitą. Puikiai dera saldumas ir kartumas. Intensyvėja pikantiški skoniai, vanilė ir kiti prieskoniai. Graikiniai riešutai gražiai papildo šią draugiją.

Sūryje ryškėja aitrus pikantiškumas, vyne – žoliška nata. Galimas derinys, tačiau gana intensyvus.

Vynas šiek tiek dominuoja, tačiau paryškina sūrio pieniškumą, jį suminkština. Malonus derinys.

Vyno vaisiškumas suspindi lyg primabalerina, iškelta ant partnerio rankų. Raudonų uogų sultingumas stipriau atsiskleidžia vyne. Reikia pripažinti, kad vynui ir vėl tenka svarbesnis vaidmuo. Derinys ypač gaivus.

Vynas tiesiog pakylėja sūrį į kitą nokumo lygį. Atsiranda subtilūs riešutų, grybienos, odos, velėnos, prakaito kvapai. Sūris labiau karsteli, o vynas atrodo tamsesnis, nei geriamas vienas. „Pinot Noir“ rūgštis griebiasi sūrio riebumo. Štai du vienas kito verti šokėjai!

Nustebina ryškus vyšnių kauliukų kvapas. Vynas pakylėja sūrio rūgštį ir derinys atrodo apetitiškai gaivus. Žinoma, jei tik jums patinka intensyvus migdolų riešutų kvapas.

Grubokas derinys.

Vynas su šiuo sūriu atrodo labai paprastas. Jam ne į naudą ši draugystė.

Sūris beveik dingsta – nugrimzta aviečių liūne...

Sūris praranda kreminę konsistenciją, nebetirpsta burnoje. Ryškėja jo sausas minkštumas. Jei vynas būtų saldesnis, pasiektume aviečių uogienės efektą.

Jauni partneriai vynui tinkamesni.

Sūris dingsta nepalikdamas pėdų ...

Vyno vaisiškumas atsveriamas sūrio pikantiškumo, o gaiva suteikia malonaus gyvybingumo šiam deriniui.

Kiekvienas sūrio komponentas randa partnerį vyne. Intensyvūs pikantiški sūrio aromatai šliejasi prie vyno riešutiškumo, vyno saldumas puikiai galynėjasi su sūrio sūrumu ir rūgštimi, o vyno gaiva veikia derinį tiesiog stebuklingai. Norisi antro gabaliuko.

Antech Grande Reserve Brut Blanquette Limoux AOC 2010

De Martino Estate Chardonnay 2011 Maipo Valley

Markowitsch Pinot Noir 2009 Carnuntum

La Reserve Claret Bordeaux AOC 2008

Natūralus Česlovo Ramoškos pusiau saldus aviečių vynas 2011

Kracher Beerenauslese Cuvee 2008 Burgenland

Apibendrinome taip Prie 12 mėn. brandinto „Džiugo“ puikiai dera saikingai

pasivaikščiojimui po mišką ir kitiems nekasdieniškiems žygiams.

vaisiškas vynas. Vaisių aromatai ir skonis papildo sūrį ir sukelia

Dėl šios dermės vynas ir valgis tampa vertybe. Šlovė jos kūrė-

panašius pojūčius, lyg valgant sūrį su džemu. Netinka itin daug

jams – vyndariams, sūrininkams, virtuvės šefams ir valgytojams!

alkoholio turintis vynas, nes jis šį sūrį užgožia. Prie 18 mėn. brandinto „Džiugo“ dera kiek salstelėję ir sultingi, vaisiški, minkšti vynai. Tinka modernaus, Naujojo Pasaulio stiliaus vynas. Mat sūris yra aromatingas, tačiau jo rūgštis nėra stipriai išreikšta. Gaivios rūgšties vynas, kaip Europos „Pinot Noir“, deriniui suteikia malonaus gaivumo. Prie 24 mėn. brandinto „Džiugo“ dera elegantiški ir gaivūs europietiški vynai. Gana ryškiai atsiskleidusi sūrio rūgštis, ir geriausiai prie jo dera gaivios rūgšties, elegantiški, brandoki vynai. Derindami vadovavomės šiuolaikinės vyno ir maisto derinimo teorijos principais: siekėme balanso tarp vyno ir valgio, t. y. sūrio. Aukščiausio lygio dermė įkvepia įdomiai diskusijai, geram darbui,

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


Apulija

15

Trys raudonųjų Apulijos vynuogių veislės:

‘Primitivo’, ‘Negroamaro’ ir ‘Nero di Troia’ Arūnas Starkus

A

pulija – vienas iš neturtingųjų Pietų Italijos regionų – staiga tapo įdomi pasaulio vyno mėgėjų bendruomenei. Prieš

‘Zinfandel‘ gėrėjai jau atranda ‘Primitivo‘, o ‘Negroamaro‘ Italijos vyno žinovai vertina nuo seno. Yra dar trečioji, pasaulyje

dvidešimt metų panašaus dėmesio susilaukusi Kampanija,

mažiau žinoma veislė – ‘Nero di Troia’, kurios skonis labiausiai

prieš dešimtmetį – Sicilija šiandien jau niekam nekelia abejonių

patinka patiems Apulijos gyventojams, tačiau vyno kokybė verta

galinčios daryti aukščiausios prabos vyną. Apulija savo sėkmės

ir platesnio pripažinimo. Aptarkime kiekvieną iš trijų minėtų vy-

atributus dar tik matuojasi, tačiau akivaizdu, kad tai bus vietinės

nuogių veislių ir virtualiai paskanaukime pačių geriausių regiono

raudonųjų vynuogių veislės.

vynų.

l ‘Primitivo‘ vynmedžiai „Gianfranco Fino“ vynuogyne

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


16

Apulija

‘Primitivo‘ Šio vyno kelias į sėkmę prasidėjo 1998-aisiais, kai Carol

nėmis veislėmis. Vynuogių auginimu besidomintis kunigas Don

Meredith iš Daviso universiteto Kalifornijoje atliko DNR analizę

Filippo Indellicali atsirinko vieną geriausiai raudonoje rajono

ir įrodė, kad ‘Primitivo’ iš Apulijos ir ‘Zinfandel’ iš Kalifornijos

dirvoje derantį sodinuką – tai buvo ‘Primitivo‘ pirmtakas. Greitai

turi identišką genotipą, sutampantį ir su ‘Crljenak Kaštelanski’,

atsirado specializuoti vynuogynai, kuriuose buvo auginamos tik

augančia Dalmatijoje (Kroatija). ‘Crljenak’ į Italiją kadaise pateko

‘Primitivo’ vynuogės. Iš Džoja del Kolės aukštumų į arčiau jūros

su karo belaisviais ir XVIII a. pabaigoje Džoja del Kolės (Gioia del

esančią Manduriją šios vynuogės atkeliavo 1881-aisiais kaip

Colle) vynuogynuose anonimiškai augo kartu su kitomis vieti-

grafaitės Sabini di Altamuros kraitis.

Vynas

Aprašymas

Įvertinimas

Gianfranco Fino ES Primitivo di Manduria DOC 2009

50–80 m. amžiaus vynmedžių derliaus vynas. Juodų uogų, trešnių, vyšnių, vanilės aromatas. Slyvų poskonis (senų vynmedžių uogų požymis). Ypatingos koncentracijos ir vaisiško balanso, gausesnių nei vidutinių taninų vynas. Fermentuotas 16–21 ˚C temperatūroje. 9 mėn. ąžuolo statinėse, 40 proc. naujų. Be malolaktinio virsmo. Daromas nuo 2005 m.

94

Milleuna Tretarante Primitivo di Manduria DOC 2008

70–80 m. vynmedžiai. Itin koncentruotas ir alkoholiškas (18,5 proc.) Saldi raudonų uogų, rožių žiedlapių uogienės skonio ataka. Džiovintų slyvų ir slyvų armanjake poskonis. 12 g/l likutinio cukraus ir be rūgštį švelninančio malolaktinio virsmo poveikio. Daromas nuo 2001 m.

92

Castello Monaci Artas Salento IGT 2008

‘Primitivo‘. Kvepia vyšniomis, ledais, vanile, kava. Vėliau juntamos juodos uogos, razinos. Daug taninų. Sausa ataka, ąžuolinis poskonis. Modernus stilius.

92

Schola Sarmenti Diciotto Salento IGT 2008

‘Primitivo‘. 18 proc. alkoholio. Stiprus saldžių, prinokusių vaisių, slyvų ir alkoholio aromatas. Gera koncentracija. Slyvienės, medaus poskonis. 80 m. krūmas sunokina vos 600 g uogų. 24 hl/ha.

92

Polvanera 17 Primitivo Gioia del Colle DOC 2008

Švarus trešnių, bazilikų, razinų aromatas. Saldi ataka, saldžiarūgštis balansas. Vyšnių poskonis. Burnoje nejusti, kad 16 proc. vyno tūrio sudaro alkoholis. Kompleksiškas ir prieskoniškas skonis, nors jokio ąžuolo. Vyninė įkurta 2000 m.

91

Consorzio Produttori Vini Manduria Sonetto Primitivo di Manduria DOC 2008

Kvepia rožėmis, vyšniomis, ‘Morello‘ trešnėmis, prieskoniais. Saldi ataka, sausas poskonis, daug taninų. 14,8 proc. alkoholio.

90

Guliani Primitivo Riserva Gioia del Colle 2007

Kavos, juodų uogų aromatas. Geros struktūros, rūgštus, sausas vynas. Būtina brandinti. Vyšnių poskonis. Rūgšties – 7 g/l.

90

Paololeo Fiore di Vigna Salento IGT 2009

‘Primitivo‘. Juodų uogų ir slyvų, prieskonių (vyšnių lapų) aromatas. Gaivus su jūros sūrumo natele. Vynuogės skinamos savaite anksčiau nei pas kaimynus, prieš fermentaciją 3 savaites padžiovinamos. Pusė statinių – amerikietiško ąžuolo. Vynas daromas nuo 2000 metų.

90

Tenuto Rubino Visellio Salento IGT 2008

‚Primitivo‘. Vėsaus klimato stilius. Kvepia juodomis, raudonomis uogomis, trešnėmis. Gaivus, vidutinio gausumo jaunų taninų vynas.

90

350–450 metrų virš jūros lygio esančiame Džoja del Kolės

nuogynai auga netoli jūros. Čia karščiau, dėl jūros vynas gali įgau-

rajone dėl didesnio aukščio ir žemesnės temperatūros vynuogės

ti vos pastebimo sūrumo. Šioje vietoje galima aptikti įspūdingą

išlaiko nemažai gaivumo ir nepernoksta. Geležingas molis, gulin-

natūralų alkoholio kiekį turinčių vynų, gerokai viršijančių 14 proc.

tis ant kalkakmenio plokštikalnio, tiekia vynmedžiams drėgmę

įstatymo „Primitivo di Manduria DOP“ reglamentuotą minimumą.

vasarą, kai tikimybė sulaukti kritulių yra labai maža.

Seni, 50–90 metų amžiaus, vynmedžiai, suformuoti kaip maži

Piečiau esančiame Salento pusiasalyje (Mandurija yra pačiame pusiasalio centre), žinomame kaip „Italijos aulinuko kulnas“, vy-

medeliai (alberelli), auga ant pusmetrio nesiekiančio raudono molingo sluoksnio. Apačioje – kalkinga nuosėdinė uoliena, vadinama tufu. Dirvožemio struktūra primena Kunavaros regiono Australijoje dirvą. „Feudi di San Marzano Sessantanni“ – vynas pavadintas nedidelio 13 ha šešiasdešimties metų senumo vynuogyno garbei daromas pačiame Mandurijos centre. Kaip ir daugelis įdomiausių

K ą ten valgo ? Raudonojo vyno rojuje vaišinama makaronais, pagardintais alyvuogių aliejumi, alyvuogėmis, daržovėmis. Mėgstami iš Kampanijos vežami minkšti sūriai. Geriausi desertai iš migdolų ir džiovintų vaisių.

Apulijos ‘Primitivo’ veislės vyno, „Sessantanni“ pradėtas gaminti pirmaisiais XXI a. metais – nuo 2001-ųjų. „Feudi di San Marzano” vyndarys Mauro di Maggio teigia, kad šis vynas išsiskiria iš kitų geriausių regiono vynų tuo, kad jo dalis bręsta amerikietiško ąžuolo statinaitėse (beje, vyninė savo vynui „Negroamaro F” brandinti vežasi Kaukaze auginto ąžuolo). Todėl „Primitivo“ būdingą juodų uogų, gervuogių, vynuogių, mėtos aromatą papildo saldūs vanilės, kokoso sviesto aromatai. Labai energingą, saldžią ataką burnoje papildo ąžuolo taninai.

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


Apulija

17

l Feudi di San Marzano” vyndarys Mauro di Maggio

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


18

Apulija

l Geriausius vyndarius vienija Geriausio Apulijos vyno konsorciumas ‘Negroamaro’ Tikra vietinė veislė, Apulijoje atsiradusi prieš du su puse

gaminti 1943 m. iš ‘Negroamaro‘ ir 10 proc. ‘Malvasia Nera‘

tūkstantmečio. Jos pavadinime užkoduotas vynuogės luobe-

vynuogių) ir modernus, prieskoniškas, taniniškas raudona-

lės ir sulčių juodumas dviem kalbomis: Nigra (lotyniškai) ir

sis (dažnai maišant su kitomis veislėmis). Neretai vynuogės

Mavros (graikiškai). Dėl to seniau ‘Negroamaro‘ buvo masiškai

prinoksta tiek, kad pagaminamas „Amarone della Valpolicella“

naudojama pagerinti Šiaurės Italijos vyno spalvai ir padidinti

arba „Valtellina Sforzato“ analogas. Geriausios ‘Negroamaro‘

svarumui. Šiandien iš jos daromas rožinis vynas (pirmasis

vynuogės išauga molingose, daug kalkakmenio turinčiose

Italijos rožinis vynas “Leone de Castris Five Roses” pradėtas

Salento pusiasalio lygumose.

Vynas

Aprašymas

Įvertinimas

Candido Cassio Dione Salento IGT 2006

‘Negroamaro‘, ‘Primitivo‘. Ruduojanti spalva. Kvepia kaštainiais, melasa, džiovintomis slyvomis. Gausesni nei vidutiniai taninai, saldi pirmoji ataka burnoje. 8 mėn. ąžuolo statinėse. Irisinių saldainių, kavos ir slyvienės poskonis. Cukraus – 5 g/l.

91

Cantine Due Palme Selvarossa Salice Salentinoo Riserva DOP 2008

‘Negramaro‘ ir ‘Malvasia Nera‘ mišinys. 50–70 m. vynmedžiai. Fermentacija vyksta iki 55 dienų. Ruduojanti spalva. Dūmų, pelenų, juodų uogų, kadagių kvapas. Saldi ataka, malonus, švelnus, ąžuoliškos struktūros. Vanilės ir juodų uogų poskonis. Skanus.

91

Cupertinum, Cantina Sociale Cooperativa di Copertino Settantacinque Copertino Riserva DOP 2004

‘Negroamaro‘ ir ‘Malvasia Nera‘ mišinys. Vynas jau pradėjęs ruduoti. Kvepia dūmu, oda, slyvomis, melasa, tabaku, prieskoniais, kakava, kava. Minkštas ir subrendęs.

91

Conti Zecca Nero Conti Zecca Salento IGT 2008

70 proc. ‘Negroamaro‘, 30 proc. ‘Cabernet Sauvignon‘. Tamsūs aromatai: pelenų, juodžemio, juodų uogų. Daug rūgšties ir daug taninų, nors vynuogės sausą 2008 m. vasarą sunoko anksti. Grietinėlės pojūtis pabaigoje.

91

Agricole Vallone Graticciaia Salento IGT 2006

‘Negroamaro‘. 70–75 m. vynmedžiai. Nuskintos vynuogės džiovinamos ant stogo, kol praranda 30–40 proc. svorio. Kvepia prieskoniais, tabaku, šokoladu. Vidutiniai taninai, nesausas (10 g/l cukraus). Panašus į amaronę.

90

Tenute Mater Domini Casili Salice Salento Riserva DOC 2008

1944 m. pasodintas vynuogynas, kuriame apie 95 proc. ‘Negroamaro‘ ir 5 proc. ‘Malvasia‘. Kvepia našlaitėmis, juodomis uogomis, šiek tiek žaliais stiebais. Klampus, glotnus, drauge kartokas ir kiek aitrių taninų. Saldi irisinius saldainius primenanti pabaiga.

88

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


Apulija

19

‘Nero di Troia‘ Gana įtikinamai skamba šių vynuogių atsiradimo Italijoje

Ofanto upės pakrantėje, dabartinės Apulijos teritorijoje. Vynuogės

istorija: bebaimis graikų karžygys Diomedas, Odisėjo bendražygis

nuo seno garsėjo savo ypatingu taniniškumu ir žalių prieskonių

Trojos apsiausties metu, bėgdamas nuo savo klastingos žmonos

aromato natomis. Didžiausias šiandieninis pasiekimas – taninai

Aigalėjos pasiėmė kelias vynmedžio šakeles, kurias pasodino

nebe tokie sutraukiantys. Tačiau skonis tebėra kiek neįprastas.

Vynas

Aprašymas

Įvertinimas

Conte Spagnoletti Zeuli Terranera Riserva Castel de Monte DOC 2006

40 proc. ‘Nero di Troia‘, 20 proc. ‘Aglianico‘, 40 proc. ‘Montepulciano‘. Juodų, raudonų uogų, aronijų aromatai. Gausesni nei vidutiniai taninai. Uogos užaugintos kalkingoje dirvoje. 9 g/l cukraus.

90

Rasciatano Puglia IGT 2007

‘Nero di Troia‘. Truputį žalias, panašus į kalendros žemiškas aromatas, sumišęs su juodomis uogomis. Daug sutraukiančių taninų (nors atsargi maceracija trunka tik 10–12 dienų), vidutinė rūgštis. 10–11 mėn. ąžuolo statinėse (70 proc. naujų).

90

Rivera Puer Apuliae Castel del Monte DOC 2007

‘Nero di Troia‘. Kvepia vyšniomis, tamsiais prieskoniais, riešutais, slyvomis. Geros struktūros: daug taninų (3 savaičių maceracija) ir minkšta rūgštis. Poskonis su bazilikų aromatu.

90

Torrevento Vigna Pedale Castel del Monte DOC 2008

‘Nero di Troia‘. Uogos užaugintos 500 m. virš jūros lygio. Išraiškingas aromatas: kalendra, vyšnios. Gaivus, minkštas burnoje.

90

Apulija pasaulio dėmesį bando užkariauti savais ginklais. Čia

burnoje jaučiamu saldumu. Šie vynai įdomiausi patiems italams

neverta ieškoti prancūziško vyno balanso, tenka susitaikyti su

ir tiems, kurie nori atrasti kažką naujo. Tačiau kokybė – universa-

baltajam vynui būdingu rūgšties gaivumu ( kai kas iš vyndarių

liausias gero vyno bruožas – jau yra: švarūs, sudėtingi aromatai,

nevykdo malolaktinio virsmo), derančiu su 18 proc. ir didesniu

didelė skonio koncentracija, suvaldyti taninai ir stiliaus pojūtis.

kiekiu alkoholio – ypatingo uogų sirpumo požymiu, ir neretai

Panašu, kad regiono laukia puiki ateitis.

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


20

Maremma

Toskanos Naujasis pasaulis Arūnas Starkus

Neabejotina, kad ‘Sangiovese’ – puikiausios vietinės Toskanos vynuogės. Iš jų daromas „Brunello di Montalcino“, „Chianti Classico Riserva“, „Vino Nobile di Montepulciano Riserva“ ir kiti įspūdingiausi Italijos vynai. Tačiau tarptautinėje arenoje Toskana ne mažiau garsi vynu, padarytu iš Bordo regiono vynuogių veislių: ‘Cabernet Sauvignon’, ‘Merlot’, ‘Cabernet Franc’. Italijoje šios visiems puikiai pažįstamos ir visame pasaulyje auginamos prancūziškos vynuogės įgyja vietinių, unikalių savybių, todėl jų vynas turi daugybę ištikimų gėrėjų.

Bolgerio lygūs laukai

svarbios, kaip gamtinės sąlygos. 1997 metais netoli Suvereto

Įdomiausias tokio globalizuoto skonio vietinės išraiškos

miestelio Vittorio Moretti su dukra Francesca (vyninės „Bellavis-

regionas yra Bolgeri – Maremos (Bolgheri – Maremma) pakran-

ta“ savininkai Frančakortoje) įkūrė vyninę „Petra“ . Čia gaminami

tės dalis, esanti šalia Kastanjeto Kardučio (Castagnetto Carducci)

itin vaisiški, aromatingi vynai: iš ‘Merlot‘ padarytas „Quercegob-

miestelio. Rytuose regioną riboja neaukštos kalvos, ant kurių

be“ kvepia mėlynėmis, o mišinys „Petra” iš 70 proc. ‘Cabernet

pirmieji naujakuriai – vyninė „Sassicaia“ – 1944 m. bandė įkurti

Sauvignon‘ ir 30 proc. ‘Merlot‘ – erškėtrožių sirupu. Skonis

vynuogyną. Ilgainiui išaiškėjo, kad į kalnus kopti nėra prasmės,

Naujojo Pasaulio stiliaus: vynas svarus, pirmoji ataka saldi ir labai

nes geriausias vynas daromas lygumoje, kuo arčiau jūros lygio.

geras balansas. Maremos vyno gerumo paslaptis tokia pati, kaip

Tačiau, kaip pasakoja vyndarė Gaja Gaja (nuotraukoje), Gajų

ir Bolgerio – nedidelis atstumas iki jūros ir idealios Bordo vynuo-

šeimos vardu valdanti „Ca‘Marcanda“ vyninę, jos tėvas, visą

gių nokimo sąlygos. „Petra“ vynuogyne, esančiame 15 km nuo

gyvenimą dirbęs labai kalvotame Pjemonte, pirmąjį savo vynuo-

Tirėnų jūros, 350m. aukštyje virš jūros lygio Metaliferės kalvyne

gyną Bolgeryje 1996 metais taip pat pasodino ant aukšto šlaito.

(Colline Metallifere) auginamos aukštumas mėgstančios ‘San-

Regiono pirmeivių išmintis pasitvirtino – temperatūra kelių

giovese’ ir ‘Cabernet Franc’. Čia rudoje dirvoje, gausioje geležies,

šimtų metrų virš jūros lygyje pasirodė per žema vynuogėms

iškirsta 150 m. gylio šachta, kurioje pastatyta įspūdinga, šiltomis

sunokti ,ir teko leistis žemyn, kur šilčiau... Bolgeryje vynuogynų

melsvomis, rusvomis spalvomis švytinti vyninė (architektas švei-

eilės nutįsusios iš rytų į vakarus, statmenai pakrantei: siekia-

caras Mario Botta). Joje apima tokia ypatinga, pakili nuotaika,

ma, kad nuolat nuo jūros pučiantis vėsus vėjas pasiektų net ir

kad atrodo, jog čia negali nedaryti poetiško vyno.

toliausiai esančius plotus – vynuogės turi ne tik prinokti, bet ir

Taip pat iki pamatinių geležingų uolienų leidžiasi ir

išlaikyti gaivą. Vietovei būdingas Viduržemio jūros klimatas, tai

Antinori‘ų šeimai priklausanti „Le Mortelle“ – 1999 metais įkurto

reiškia, kad čia daugiausiai lyja vėlyvą rudenį ir žiemą (apie 600

ekologinio ūkio vyninė. Joje technologinis procesas suorgani-

mm kritulių per metus), o vasara – sausa ir labai saulėta, saulės

zuotas taip, kad visiškai nereikia naudoti siurblių: kiekvienas

šviesos kiekį padaugina jūros atspindžiai.

tolesnis vyno gamybos etapas yra aukštu žemiau, ir vynas ar

Bolgerio laukuose labai daug nugludintų, upių suneštų akmenų. Pirmosios regiono vyninės „Sassicaia“ pavadinimas ir

jo žaliava traukos veikiami keliauja žemyn, kol pasiekia ąžuolo statinių saugyklą dugne.

kilęs iš žodžio „akmuo“ (it. sasso). Dirvožemyje gali dominuoti smėlis (arčiau pakrantės), smėlio ir molio mišiniai, molingas smėlis (Sassicaia) ar priemolis (Ornellaia). Dirvožemio panašumas į Bordo lėmė tai, kad markizas Mario Incisa della Rocchetta čia pasodino savo dievinamas ‘Cabernet Sauvignon’.

Italijos Naujasis Pasaulis Ne tik Bogeris, bet ir visa Marema vadinama Italijos Naujuoju pasauliu: čia labai šiltas klimatas ir nepaliesta gamta, kurioje vynuogynai sodinami pirmą kartą. Daugelis vynuogienojų yra vos

Metalinės Maremos kalvos Maremos vynas daromas ir greta Bolgerio, tiesiog vyndariams tenka pagrįsti, kad formalios regiono ribos nėra tokios

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ

10–15 metų senumo, taigi vyndariai dar nežino tikrojo regiono vyno potencialo, turi nuolat mokytis ir yra priversti keisti pasirinktą strategiją nestabdydami gamybos. 1985 m. pradėto daryti vyno „Ornellaia“ vyndarys Alexas Heinzas (nuotraukoje) vardija


Maremma

l

21

„Ca‘Marcanda“ vyninės vyndarė Gaja Gaja

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


22

Maremma

l „Petra“

l „Petra“

l Vittorio Moretti

anksčiau padarytas klaidas, kurias jis priverstas taisyti: vynuogy-

dėl vyno sėkmės finansiškai laikosi labai gerai, o ir naujieji inves-

nai tankinami iki 9–12 tūkst. sodinukų hektare (seniau buvo 3–4

tuotojai ateina iš sėkmingo verslo, todėl nešykšti pinigų peizažo

tūkst. sodinukų); perkamos mažesnės fermentavimo talpos, nes

grožio išsaugojimui. Todėl ir „Ca‘Marcanda“, ir „Petra“, ir „Le

vyninei priklausantis plotas dabar skaidomas į daugybę mažų

Mortelle“ vyninių nesimato iš išorės. Žemės deivės vardu tėvų

vynuogynų, iš kurių gaunami skirtinga žaliava, todėl geriausia

pavadinta Gaja Gaja pasakoja, kad ant „Ca‘Marcanda“ vyninės

būtų tuos vynus fermentuoti atskirai; planuojama vyninę persta-

stogo žydi 8 tūkstančiai oleandrų ir alyvmedžių. „Le Mortelle“

tyti taip, kad žaliavos judėjimas vyktų panaudojant traukos jėgą,

vyninės atrodo kaip kalvelė vidury vynuogynų, o „Petrą“ išduoda

o ne siurblius. Prieš šešiasdešimt metų „Cabernet Sauvignon“

nedidelė apvali architektūrinė kompozicija ant kalno šlaito.

eksperimentą pradėjęs „Sassicaia“ savininkas užtruko 20 metų,

Iš šalies gali atrodyti, kad Marema yra itin sėkmingas

kol išmoko suvaldyti didesnį nei Bordo alkoholio ir rūgšties

regionas, nes čia gerai sunoksta taurios Bordo veislės. Tačiau

kiekį ir kiek kitokį vyno brendimo procesą. 1948-aisiais nuėmęs

kai vyndariai pasakoja apie vynuogynų persodinimus, dirvos

pirmąjį derlių, savo vyną į rinką vyndarys išleido tik 1968-ai-

tyrimus bei nuolatinius eksperimentus, tuomet supranti, koks

siais. Tačiau regiono vyndarių išmoktos pamokos atneša saldžių

nelengvas yra kelias į sėkmę. Taip, pagavę laimės paukštę, jie jos

vaisių: „Ornellaia“ ūkyje daromam „Masseto“ vynui, geriausiam

jau nebepaleidžia, tačiau tai daro labai atsakingai, šiuolaikiškai,

Italijos „Merlot“ (jo butelis kainuoja bent 1500–2000 litų) uogos

išsaugodami tai, ką rado atėję. ‘Cabernet Sauvignon‘, ‘Cabernet

auginamos ant sūraus jūrinės kilmės molio klodo, nenoriai

Franc‘, ‘Merlot‘ veislės Maremoje ir Bolgeryje yra svarbus vyno

atiduodančio drėgmę vynuogienojo šaknims. Molio sluoksnis

skonio faktorius, tačiau už tai, kad jos čia klesti ir net iš jaunų

yra kompaktiškas, kietas, ir vynuogės turi kovoti, tiesiog fiziškai

vynmedžių derliaus padaromas įspūdingas vynas turime būti

įveikti molį, kad galėtų sunokti. Kaip sunku vynuogienojui augti

dėkingi čia įsikūrusiems žmonėms.

rodo ir tai, kad vasarą jo ūglius užtenka apkarpyti vieną kartą, o gretimuose plotuose tai daroma 4–8 kartus.

Nepaliesti gamtos Maremos peizažas žavi savo pirmykščiu, neintensyvios žemdirbystės vos paliestu grožiu. Vynuogynai suskaidyti alyvmedžių giraičių ir kiparisais apsodintų kelių, už jų stūkso miškais apaugusios kalvos. Regionui savaip pasisekė, kad senosios jo vyninės

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


Maremma

23

Siūlomi vynai Vyninė

Vynas

Sudėtis

Aprašymas

Tenuta San Guido

Sassicaia Bolgheri Sassicaia DOC 2009

85 % Cabernet Sauvignon, 15 % Cabernet Franc

Labai taurus, sultingas juodųjų serbentų, mėlynų slyvų, gervuogių aromatas. Daug taninų. Uždara tekstūra. 94 balai.

Petra

Petra Petra Toscana IGT 2008

70 % Cabernet Sauvignon, 30 % Merlot

Kvepia erškėtrožių sirupu, raudonomis uogomis. Ypač gero balanso, tačiau labai uždaras, jaunų taninų vynas. 93 balai.

Ornellaia

Ornellaia Bolgheri Superiore DOC 2008

54 % Cabernet Sauvignon, 27 % Merlot, 16 % Cabernet Franc, 3 % Petit Verdot

Juodų uogų, juodųjų serbentų, vanilės aromatas. Daug prinokusių ir brandinimo ąžuolo statinėse suminkštintų taninų. Energingas, aktyvus burnoje. 93 balai.

Ca‘Marcanda

Gaja Camarcanda Bolgheri DOC 2007

50 % Merlot, 40 % Cabernet Sauvignon, 10 % Cabernet Franc

Daug prieskonių, krapų, vyšnių lapų aromato su oda, provanso žolelėmis, Burnoje labai taurūs taninai, labai kietai supinta tekstūra. 92 balai

Le Mortelle

Le Mortelle Botrosecco IGT Maremma Toscana Rosso 2009

60 % Cabernet Sauvignon, 40 % Cabernet Franc

Kvepia raudonomis uogomis ir kreida. Saldi ataka, labai vaisiškas, vidutinių taninų. 89 balai.

l Alexas Heinzas

l Ornellaia 2008

l Ornellaia 2008 VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


24

r e n g i n i a i „V y n o k l u b e “

Grand Cru vakarienė su „Rauzan Segla“ ir „Canon“ vyndariu Arūnas Starkus

„Vyno klubo“ rengiamų gurmaniškų vakarienių sąrašo puošmena – kasmet balandį vykstanti Grand Cru vakarienė, kurios metu atkemšami tik subrendę, puikių vynmečių, geriausių augaviečių – Grand Cru vynai. Vynui akomponuoja specialiai vakarienei sukurti patiekalai. Ankstesnių metų Grand Cru vakarienės vyko „IDW Esperanza Resort“, „Apvalaus stalo klubo“,„Provence“, „Domm“, „Radisson Blu Astorija“, „La Cle“ restoranuose, šiemet organizatoriai nusprendė svečius ir virtuvės šefą iš Klaipėdos Vytautą Samavičių pasikviesti į savo naują parduotuvę Stumbrų gatvėje Vilniuje. Specialiai renginiui iš Bordo atvežti ne tik senų derlių vyno buteliai, bet atvyko ir Johnas Kolasa – Margo komunos Grand Cru ūkio „Château Rauzan Segla“ ir Sent Emiljono klasifikuotos augavietės „Château Canon“ vyndarys.

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


r e n g i n i a i „V y n o k l u b e “

V

akarienė buvo pradėta naujo, 2000-ųjų metų, derliaus

kiomis morkomis. Jis numaldo 1986 m. “Rausan Ségla“ taninus,

geriausiu „Duval Leroy“ šampanu „Femme“. Labai koncen-

tačiau su 1989 m. “Canon” tiesiog susilieja. Saldumas susipina su

truotam, energingam, jaunatviškam, bet kartu ir kompleksiškam

saldžiais vyno prieskoniais, laiko nugludinti taninai idealiai tinka

šampanui šefas paruošė langustų su ryškiu dūmo aromatu.

prie antienos faktūros, praverčia ir subtilus vėjo kvapas mėsoje,

Vėžiagyviams būdingas saldumas derėjo su vyno vaisiškumu,

nes vyne jau veriasi vadinamieji gyvuliški aromatai. Iš džiaugsmo

o dūmo aitrumas tiko prie šampano energijos ir rūgšties. Labai

norisi dainuoti.

malonus, gaivus, kompleksiškas poskonis kvieste kvietė ragauti

25

Johnas Kolasa aštuntajame praeito amžiaus dešimtmetyje

subrendusio vyno. Johnui Kolasai patarus, vakarienės someljė

pradėjo karjerą „Château Latour“ – vienoje geriausių pasaulio

Arminas Darasevičius raudonuosius vynus dekantavo į „Riedel“

vyninių. Jis pasakoja, kaip vos pradėjęs dirbti nusileido į rūsį, ku-

dekanterius prieš tris valandas iki patiekimo. Tai buvo pirmoji

riame saugomos senų derlių atsargos, mat būdamas vyndarys jis

Johno Kolasos pamoka: geras, subrendęs vynas nebijo ilgo

turėjo teisę atsikimšti bet kurį jam reikalingą vyną. Matydamas

sąlyčio su oru. Kaip gera arbata gali būti plikoma 10 kartų, taip ir

apdulkėjusius XIX a. butelius, kuriuose vynas buvęs vis dar pui-

puikus vynas skonį išlaiko labai ilgai.

kios kokybės, jis staiga suprato, kad tėra dulkelė, nereikšmingas puslapis šimtmečius trunkančioje vyninės istorijoje, kad jo priedermė – daryti vyną taip, kad kas nors, po šimto metų atsikimšęs jo padarytą vyną, nesuabejotų vyninės reputacija. O tam reikia įsiklausyti, pajusti vynuogyno pulsą, suvokti kiekvieno jį sudarančio plotelio esmę. „Istoriniuose vynuogynuose svarbu gyventi su vynuogynu, įsijausti į jį, o ne daryti revoliucijas, plaukti prieš srovę ar bandyti pataikauti kieno nors asmeniniam skoniui.“ Tai buvo dar viena Johno Kolasos pamoka vakaro svečiams. Antroji raudonųjų vynų pora – svarūs, nokūs vynai. 1988 m. vasara – nelabai karšta, bet sausa. Taninų gamta vėl nepagailėjo, tačiau uogose susiformavo nokių aromatų puokštė ir kiek daugiau nei kitais metais alkoholio. 1990-ieji vieni geriausių metų Europoje. Daugelyje vyno regionų padaryta labai gero vyno. Puikūs metai ir Bordo: vynuogės sunoko ne per greitai, todėl vyne juntama puiki vaisių koncentracija ir geras balansas; tai svarus, prinokusių, aksominių taninų vynas su kompeksiška slyvų, juodųjų serbentų ir mėtų aromatų puokšte, papildyta prieskonių dėžute, kedru, žolelėmis. Vyndariams nereikėjo jokių pastangų geram vynui pagaminti – tiesiog gamtos nustatytu

Champagne Duval Leroy Femme 2000

ritmu turėjo ateiti į vynuogyną ir nuskinti vynuoges. Vytautui

Kepti langustai, patiekti smilkstančiose eglių šakose, žolelių kremas ir rūkyta jūros druska.

Raudonuosius buvo nuspręsta pradėti ragauti nuo turinčių daugiau taninų. 1986-aisiais Bordo buvo karšta ir sausa vasara, tačiau netikėtas gausus lietus rugsėjį pavėlino derliaus nuėmimą. Vynas išėjo tanininis, reikalingas ilgo brandinimo. Ragaujamasis 26 metų „Rausan Ségla“ toks ir yra – tanininė, vis dar vaisiška, bet jau glotni vyno faktūra rodo puikią kokybę, tačiau Johnas Kolasa sako, kad būtų buvę protinga palaukti dar bent 5 metus, kol vynas būtų pasiekęs kokybės piką. 1989-ieji – masinių mitingų, patriotinių dainų ir jausmų metai Lietuvoje. Bordo – itin karšta vasara, taigi vynuogės skinamos anksti, siekiant išgelbėti regiono vynui būdingą gaivumą. Tačiau taninai dar neprinokę, vyndariai tikisi, kad juos sušvelnins laikas. Bet vakarienės svečių taurėse – „Château Canon”, kuriame daugiau „Merlot”, o pastarasis greičiau bręsta ir iš prigimties yra mažiau tanininis. Taigi turime iki galo subrendusį, idealiai gėrimui

Château Rausan Ségla II-ieme Grand Cru Classe Margaux AOC 1986 Château Canon 1-er Grand Cru Classé Saint Emilion GC AOC 1989

paruoštą vyną, kuriame taninai juntami, bet jie paskendę saldžių brandos prieskonių, šokolado, dūmo ir žvėrienos aromatuose. Prie taninų “La Clé” savininkas ir šefas patiekia savotiškai saldų patiekalą – žemoje temperatūroje keptą anties krūtinėlę su traš-

Kepta anties krūtinėlė, patiekta su keptomis sezoninėmis morkomis bei švelniu figų padažu.

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


26

r e n g i n i a i „V y n o k l u b e “

svečius – mėgaujasi šeštojo, septintojo dešimtmečio vynais. „Ir nenusivilia, – patikina Johnas Kolasa. – Ilgai išlaikyti galima net ir prastų metų vyną. Gal po šešiasdešimties metų brandinimo jis nebebus labai įspūdingas, tačiau vis vien pasakos ar primins, kas tais metais dėjosi tolimoje Prancūzijos provincijoje.“ Aštuntasis dešimtmetis buvo vienas prasčiausių Bordo istorijoje: nebuvo nė vieno legendinio vynmečio. Tačiau pasitaikė nemažai vidutiniokų. Tokie yra ir 1978-ieji – eiliniai eilinio Bordo stebuklo metai, kai po labai prastos vasaros derlių išgelbėjo rugsėjį staiga nušvitusi saulė. Vynas jau gerokai subrendęs, švelnus, kvepiantis trešnėmis, vanile, juodžemiu. Tai – vakarienės desertas, todėl šefas patiekia nesaldų desertą – restorane keptos duonelės sumuštinį su čiobreliais kvepiančiu sūriu ir miško uogų drebučiais. Užkandis tiesiog turi netrukdyti medituoti... Vakarienė baigiama be saldumynų, be kavos, arbatos ir be stiprių alkoholinių gėrimų. Château Rausan Ségla II-ieme Grand Cru Classe Margaux AOC 1990 Château Rausan Ségla II-ieme Grand Cru Classe Margaux AOC 1988 (magnum)

Troškinta elniena su troškintais raudonaisiais kopūstais, keptomis gelteklėmis, obuolių ir salierų piurė ir raudonojo vyno padažu.

Samavičiui gamta taip pat talkina – elniena neturi trūkumų, tačiau tanki jos ląsteliena, sodrus aromatas, glotni tekstūra kelia aukštus reikalavimus vynui. Ant mūsų stalo tokio netrūksta! Todėl burnoje – tarsi gerai „susigrojęs“ duetas – vienodas svarumas, kompleksiškumas, jokių protinių pastangų nereikalaujantis gurmaniškas malonumas. Tačiau kai ruošiesi atsikimšti vyną, kurį, anot kai kurių vyno vertintojų, gerti per vėlu, tenka gerokai pasukti galvą. Visa laimė, kad vynas į „Vyno klubo“ saugyklas patenka tiesiai iš ūkio. Todėl nėra rizikos, kad jis bus kur nors perkaitęs, peršalęs ar porą metų pašvitintas saulėtoje vitrinoje. Visi šie dalykai trumpina vyno amžių. Ilgina stabili vėsi temperatūra, tamsa, 70 proc. drėgmė

Château Canon 1-er Grand Cru Classé Saint Emilion GC AOC 1978 (magnum)

ir kuo didesnė butelio talpa. Someljė dekanterius pripildo iš magnumo – 1,5 litro talpos butelio. Anot pono Johno Kolasos, panašiai dabar elgiasi jo valdomų vyninių savininkai – geria senų

Duonelė su sūrio kremu ir miško uogų drebučiais.

derlių vyną iš didelės talpos butelių. Jie lenkia mūsų vakarienės

l Vakarienės komanda (iš kairės į dešinę): someljė A. Darasevičius, virtuvės šefas V. Samavičius ir vyndarys J. Kolasa VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


28

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


Belgija

29

Neatrastoji Belgija Daiva Mumgaudienė

Kad belgai gamina daug ir įvairaus alaus, žino daugelis, bet kad belgai nuo seno gamino ir vėl atgaivina vyno gamybą – žino nedaugelis. Jau senokai domėjausi belgišku vynu, bet tik neseniai pagaliau pavyko aplankyti didžiausią Belgijoje vyno ūkį (wijnkasteel) Genoels-Eldereną ir buvau maloniai nustebinta vyno kokybės.

XIV a.

beveik kiekvienas Belgijos miestas viduje ar

molio, žemesnėse vietose mergelio gausus dirvožemis suteikia

už jo ribų turėjo po vynuogyną. Pirmieji ir

vynui kompleksiškumo, elegancijos. ‘Chardonnay‘ vynuogių vy-

aktyviausi vynmedžių augintojai buvo vienuoliai, net Burgundi-

nas panašus į šabli, o brandintas ąžuolo statinėje primena Côte

jos kunigaikštis turėjo vynuogynų Briuselyje, Namiūre (Namur),

de Beaune‘o vyną.

Monse (Mons).

Per metus Renne šeima pagamina 110 tūkst. butelių vyno.

Mažojo ledynmečio pradžia ( XV amžius) buvo labai sunki

Anksčiau eksportuodavo vyną į Olandiją, Prancūziją, net Japoni-

vynuogių augintojams. Vynuogynai tiesiog iššalo. Tuo metu labai

ją. Šiuo metu dėl nedidelio pagaminamo vyno kiekio produkciją

vystėsi ir tobulėjo apynių auginimas, stiprėjo alaus gamyba. Alus

parduoda tik vietinėje rinkoje, nors pačioje Belgijoje irgi labai

įsitvirtino išstumdamas iš rinkos vyną.

sunku nusipirkti belgiško vyno. Vynas pilstomas į specialius, tik

Po Amerikos atradimo ir bulvių atvežimo į Europą pradėta naujai ūkininkauti, ir tai buvo didelis smūgis vynuogininkystei.

Limburgo regionui būdingus butelius ilgu kaklu. Šiame vyno ūkyje gaminamas baltasis, raudonasis, putojan-

Istorijos šaltiniuose minima, kad Napoleonas davė įsakymą

tis vynas ir Limburgo „Levenswater“ (ol. „gyvybės vanduo“). Pas-

sunaikinti likusius Belgijos vynuogynus.

tarasis yra unikalus belgų produktas, gaminamas iš aukščiausios

XX a. antrojoje pusėje vėl imtasi priemonių atgaivinti vyni-

kokybės ‘Chardonnay vynuogių. Tai pastiprintas gėrimas, laiko-

ninkystę Belgijoje. Sėkmingiausiai tokie bandymai – Limburgo

mas prancūziško ąžuolo statinėse net iki aštuonerių metų.Tokio

regione, netoli Mastrichto (Maastricht).

gėrimo ūkyje pagaminama apie 12 tūkst. butelių per metus.

1990 m. olandų šeima Rennes įsigijo XIII a. statytą Genoels-

Belgijoje naudojama prancūziška vyno klasifikacijos sistema

Eldereno pilį su 1963 m. pasodintu vynuogynu (25 ha) ir pradėjo

AOC (Appellation d’origine contrôlée ). Išskiriami keturi AOC kate-

gaminti vyną. Ūkyje auginama 18 ha ‘Chardonnay‘, 4 ha ‘Pinot

gorijos regionai – Hauvelland AOC, Hageland AOC, Haspengouw

Noir‘ ir dar po truputį dvidešimties veislių vynuogių. Vynuogy-

AOC ir Cotes de Sambre et Meus AOC bei du Vin de pays regionai –

nai auga lygumoje, kur dažnai saulėta ir vėjuota, todėl uogos

vienas Flandrijoje ( Flandre) ir vienas Valonijoje (Wallonie).

puikiai noksta, o ligų ir puvinio pavojus mažas. Kalkakmenio,

l Genoels-Eldereno vyno ūkis VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


30

Vengrija

Vengrijos vynas Jurgis Šliogeris

Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikų puotose vengriški vynai buvo geriami nuo XVI–XVII amžiaus. XX amžiaus antrojoje pusėje, sovietų valdymo metais, vynas iš Vengrijos buvo bene geriausia, ką to meto vyno mėgėjai galėjo rasti parduotuvėse. Po Nepriklausomybės atgavimo atsivėrus sienoms į Vakarus, vengriškas vynas neatlaikė konkurencijos su žymiai kokybiškesniu prancūzišku, itališku, ispanišku ir Naujojo Pasaulio vynu. Todėl mūsų parduotuvėse jo pastebimai sumažėjo.

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


Vengrija

T

uo tarpu Vengrijos vynininkystė per praėjusius dešimtmečius pasikeitė iš esmės: nuo socialistinio ūkio siekio gaminti kuo

Kopar vengriškai reiškia „tuščias“ ar „nederlingas“, ir sunku rasti labiau klaidinantį pavadinimą vynuogynui, kuris yra tiesiog

daugiau buvo pereita prie geresnio, kokybiškesnio vyno gamy-

deimantas Vilanio karūnoje. Pusė iš auginamų 1500 ha priklau-

bos. Nebeliko didžiulių vyno gamyklų, jų vietoje atsirado naujos,

so baltosioms veislėms, tačiau iš jų pagaminto vyno kokybė

nedidelės vyninės, valdomos ambicingų vyndarių. Dabar Vengri-

ne itin aukšta; tam tikra jų dalis, pusėtini „Olaszrizling“ bei kitų

joje be didelio vargo galima rasti puikių, aukštos klasės vynų.

vengriškų veislių, daromi Šiklošo miestelio apylinkėse. Dau-

Šių metų kovo mėnesio pradžioje Lietuvos someljė asociaci-

giausia gaminama kokybiško raudonojo vyno. Auginamos tiek

jos ir Vengrijos ambasados Lietuvoje iniciatyva po ilgesnės per-

vengriškos (‘Kekfrankos‘, ‘Kadarka‘, lengvesniems – ‘Portugieser‘

traukos įvyko pirmas kompleksiškas Vengrijos vyno pristatymas.

ir keistoka kryžminta ‘Medoc Noir‘, iš kurios gaminamas savotiš-

Seminarą vedė Vengrijos Užsienio reikalų ministerijos patarėja

kas odos aromato vynas), tiek ir prancūziškos veislės (‘Cabernet

vyno ir gastronomijos klausimais ponia Helga Gal.

Sauvignon‘, ‘Cabernet Franc‘ ir ‘Merlot‘, prasideda bandymai su

Su šiandienos Vengrijos vynininkyste susipažinome degustuodami devynių skirtingų (iš viso jų yra 22) regionų vyną:

31

‘Syrah‘; ‘Pinot Noir‘ čia per karšta, tradiciškai auginama truputį austriško ‘Blauburgunder‘). Vilanis yra vienas iš tų regionų, kuriame gera tiesiog pabūti.

Jásdi István Csopaki Cserszegi Fűszeres 2011

Nedidelis, taigi jį lengva apvažiuoti. Vyndariai, net ir geriausieji,

Rókusfalvy Pál Etyeki Sauvignon Blanc 2010

neužsidaro savo rūsiuose. Užsukus netikėtai, lengvai galima

Szeremley Huba Badacsonyi Szürkebarát (Pinot Gris) 2008

sutikti net ir vietines žvaigždes: Ede‘ą Tiffanį, Jozsefą Bocką,

Etyeki Kúria Etyeki Pinot Noir 2008

Attilą Gere‘ą ar Zoltaną Polgarą. Jeigu nedirba vynuogyne ar

Juhász Pincészet Egri Bikavér 2009

vyninėje, paprastai jie gurkšnoja vyną su bičiuliais, kaimynais ar

Vesztergombi Csaba Szekszárdi Kékfrankos 2007

vis dažniau atvažiuojančiais svečiais, persimeta keliais žodeliais,

Gere Attila Villányi Kopár cuvée (CS, CF, Merlot) 2007

atidaro porą butelių, papjausto saliamio.

Hárs Pincészet Szajki Cirfandli 2007 Royal Tokaji Tokaji Aszú 5 puttonyos 2003

Attila Gere‘as praeityje buvo miškininkas. Vyndario karjerą pradėjo nuo sėkmingų vedybų. Uošvis turėjo nedidelį vynuogyną, kuriame savo malonumui pradėjo daryti vyną. Pradžioje

Keli įdomūs vynai privertė prisiminti 2011 m. kelionę į Vengriją.

tai buvo vynas sau ir, geriausiu atveju, keliems vietiniams restoranėliams. Tačiau devinto dešimtmečio pabaigoje papūtė

Nauji vardai Vengrijos vynininkystėje Paskutinio XX a. dešimtmečio pradžioje Vengrijoje buvo

permainų vėjas, ir Gere‘as nusprendė daryti vyną rimtai. Kartu su kaimynais Jozsefu Bocku ir Peteriu Vida keletą metų lankėsi Italijos, Austrijos, Šveicarijos ir Prancūzijos vyninėse. 1991 metais

panaikinti visi barjerai, trukdę privatiems gamintojams daryti

Attila Gere‘as pasistatė nedidelį pensioną Vilanio centre, nuo

vyną. Tuoj atsirado daug naujų vyninių savininkų – ir valstybi-

to ir prasidėjo jo savarankiška veikla. Labiausiai žinomas Gere‘o

nių įmonių specialistų (kaip Tiboras Galas), ir privačių asmenų,

vynas „Kopar Cuvee“ yra unikalus vengriškas kupažas.

turinčių lėšų ir norinčių išbandyti vyno gamybą. Tarp pastarųjų

Koparo kalvos šlaituose plyti viena karščiausių ir labiau-

entuziastų buvo ir Huba Szeremley, 1992 metais įkūręs nuosavą

siai saulėtų augaviečių Vengrijoje. „Kopar Cuvee“ daromas iš

vyninę Badačonio (Badacsony) regione prie Balatono. Huba

‘Cabernet Sauvignon‘, ‘Merlot‘ ir ‘Cabernet Franc‘. Tai sodrus,

Szeremley – tai žmogus, prikėlęs šią apeliaciją iš socialistinių

tamsiai raudonas vynas, kvepiantis šokoladu ir vyšniomis. Mūsų

griuvėsių. 2006 m. jis jau buvo didžiausio ūkio savininkas. Tai jis

gertas „Kopar cuvee 2007“ buvo pagamintas iš 50 proc. ‘Caber-

išgelbėjo seną, retą tradicinę veislę ‘Bakator‘ nuo išnykimo. Huba

net Franc‘, 40 proc. ‘Merlot‘ ir 10 proc. ‘Cabernet Sauvignon‘, 16

turi geriausią balatoniškos veislės ‘Keknyelu‘ vynuogyną.

mėn. brandintas vengriško ir prancūziško ąžuolo statinėse. Daug

Iš labai ilgo jo vynų sąrašo daugiau dėmesio nusipelnė gerai bręstantys rislingai ir ‘Pinot Gris‘ bei labai minerališkas ‘Keknyelu‘. Kitas išsiskiriantis ir sparčiai tobulėjantis regionas yra pietinėje krašto dalyje esantis Vilanis (Villany). Šiam regionui degustacijoje atstovavo galingas „Gere Attila Kopar Cuvee 2007“. Vilanis – piečiausias ir, anot šaltinių, pats seniausias Vengrijos

dėmesio sulaukia ir „Gere Merlot Solus“, nors 16,5 proc. alkoholio kai kuriuos varo į neviltį. Verti pagyrimo ir „Gere Syrah 2007“ bei „Athus Cuvee 2008“. Nežiūrint skirtingos praeities, tikslų ir dažnai visiškai skirtingos gamybos strategijos, naujieji Vengrijos vyndariai vadovaujasi principu – geriau mažiau, bet aukštesnės kokybės. Visi siekia

vyno regionas. Jo pagrindiniai vyno gamybos centrai – Vilanio ir

pabrėžti savo vynuogynų terroir, kuris Vengrijos regionuose yra

Šiklošo (Siklós) miesteliai – yra vos 10 km nuo sienos su Kroatija.

labai įvairus.

Garsiausias yra Vilanio raudonasis vynas. Vilanis – tai vengriška Toskana ir Ribera del Duero, madingo vidutinio vyno regionas ir vietovė, labiausiai žinoma už Vengrijos sienų. Regionas įvairiatautis, seniau aiškią daugumą sudarė vokiečių ir serbų persikėlėliai. Šį reiškinį atspindi ir vietinių vyndarių pavardės. Klimatas čia šiltas ir sausas, vasaros karštos, todėl čia pagaminamas vynas yra Viduržemio jūros regiono tipo – tirštas, koncentruotas, šiltas, kartais dar lyginamas su Ronos slėnio vynu. Dirvos daugiausia lioso ir molio, nors didžiausią įtaką vyno savybėms daro kalkinis pagrindas. Aukščiau esančiose vietose, kaip Jammertalio, Remete‘s ir visų pirma Koparo augavietėse, vynmedžiai sodinami bemaž ant kalkinių uolų.

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


32

Prowein

Vyno paroda „ProWein“ Diuseldorfe P

aroda „ProWein“ Diuseldorfe – viena mėgstamiausių profesionalų tarpe. Šiemet joje savo produkciją eksponavo 3930

dalyvių iš 50 šalių. Paroda sulaukė 40 000 lankytojų. Apie pusė iš jų atvyko iš užsienio. Parodoje priimami svarbūs sprendimai, nes 60 proc. lankytojų – aukščiausios valdymo grandies savo įmonėse atstovai. 98 proc. lankytojų ir 94 proc. dalyvių teigė, kad paroda visiškai pateisino jų lūkesčius. Ypač pakili nuotaika vyravo Vokietijos gamintojų salėje, nes 2011 metų derliaus vyno, kurio jau buvo galima paragauti parodoje, kokybė visus maloniai

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ

stebino, o dar geriau nuteikė žinia, kad pagaliau vyno pagaminta pakankamai, tad galės būti patenkinti visų pirkėjų poreikiai. „ProWein“ garsėja ir tuo, kad čia labai didelis kitų šalių vyno pasirinkimas. Šiemet atskira salė buvo skirta ekologiniams vyno gamintojams iš viso pasaulio. Visą salę užėmė stipriųjų gėrimų gamintojai, tarp kurių buvo ir lietuvių „Lietuviškas midus“ bei „Stumbras“. „Vyno draugų“ ekspozicijoje buvo galima pamatyti gardumynų gamintojus. 2013 m. paroda vyks kovo 24–26 dienomis.


Prowein

33

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


34

Gruzija

Pažintis su Gruzijos vynu per keturias dienas Jūratė Sprindžiūnaitė

„Jei Australijos vyndarystės istorija būtų tokia turtinga kaip Gruzijos, pasaulis maudytųsi australiškame vyne“, – cituoja gruzinai australę, neseniai jų krašte nusipirkusią vynuogyną. Panašu, kad pagaliau ir jie patys suprato, kokių vertybių neišnaudoja.

K

eletas europinio oro įkvėpusių gruzinų sugalvojo: laikas

darbas – užsienio žurnalistų keturių dienų kelionė po vynines,

istorines vertybes įvilkti į rinkodaros apdarus, apgaubti

brendžio, putojančio vyno, alaus, vandens gamyklas. Žinoma,

viešaisiais ryšiais ir plačiu mostu paleisti į pasaulį. Jie jau spėjo

nepamiršti geriausi restoranai, pro kurių langus atsiveria Tbilisio

susivokti, kad etiketėse nenaudinga rašyti „Georgian Wines“, nes,

panorama: matosi keliolika europietiškai apšviestų VI–XIII

pavyzdžiui, JAV tai asocijuojasi su Džordžijos valstija, kurioje

amžiaus bažnyčių, paminklų karaliams, taip pat ir madingiausi

gaminamas labai nekokios reputacijos vynas.

sostinės naktiniai klubai, kur atvykus po ilgai užsitęsusios vakarienės, vietiniai apgailestauja: „Ką tik čia buvo mūsų prezidentas

Brangus „sakralinis“ vynas Maždaug prieš mėnesį prie Gruzijos Žemės ūkio ministerijos buvo įkurta Nacionalinė vyno agentūra. Pirmasis reikšmingas jos

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ

Michailas Saakašvilis. Gaila, pavėlavote, jis lietuvius labai myli.“ Belieka užriesti nosis prieš kolegas latvius, ukrainiečius, azerbaidžaniečius. Tokios garbės pavydėtų ir kinai bei čekai, bet su mumis rusiškai kalbančių vietinių jie nesupranta.


Gruzija

35

Kadangi patys gruzinai teigia, jog geriausios vyninės vynuogės auga pietinėje šalies dalyje, traukiame į Kachetijos regioną. Kelionė iš Tbilisio link Kaukazo kalnų kalnuotais keliukais tęsiasi apie tris valandas. Pažintį su gruzinišku vynu pradedame chronologiškai: nuo VI a. įkurto Alaverdi vienuolyno, kuriame per archeologinius kasinėjimus buvo rasta 40 molinių ąsočių, vadinamų kvevri. Jų talpa – nuo visiškai vaikiškų 2–3 litrų iki sunkiai įsivaizduojamų 6–8 tonų. Į juos buvo pilamos vynuogių sultys su išspaudomis, o tada indai ilgam, kartais net porai dešimtmečių užkasami į žemę. Pagal vietinius papročius ąsotis būdavo pripildomas gimus vaikui, o vynas geriamas per atžalos vestuves. Ir šiuo metu vienuolyne, kuris įsikūręs prie antros pagal aukštį Gruzijoje Alaverdi katedros (aukščiausia daugiau nei 55 metrų yra Tbilisio Sameba katedra), vienuoliai gamina vyną. Ne tik sakralinėms reikmėms, bet ir pardavimui. Per metus pagaminama apie 40 tūkstančių butelių. Vienuolynui priklauso tik 3 ha vynuogynų, bet nemažai žaliavos suneša vietiniai gyventojai. Vienuolyne stovi medinės fermentavimo talpos, rūsyje užkasta keletas ąsočių.

l Vokiečio verslininko valdomos „Schuchmann Winery“ vyriausiasis vyndarys Giorgis Dakišvilis, jo tėvas ir senelis taip pat buvo vyndariai

dovauja vyndarys italas Donato Lanati. Čia daromas daugiausiai apdovanojimų pelnęs Gruzijos vynas „Alaverdi Tradition“. 2010 metais „Decanter World Wine Awards Region Trophy“ apdovanojimuose 2007-ųjų derliaus vynui suteiktas aukso medalis. Už tituluotą trofėjų mums tenka pakloti daugiau nei pusantro šimto litų. Geri daiktai visur turi savo kainą.

l Alaverdi vienuolyne per archeologinius kasinėjimus buvo rasta 40 molinių ąsočių, vadinamų kvevri

Išsami pažintis su tradiciniu vynu Tęsiant pažintį su Gruzijos vynu, reikia paminėti, kad daugiausia dėmesio ir pagyrimų verti tie, prie kurių gamybos rankas,

Tačiau geriausias vynas su „Alaverdi“ etikete gaminamas vyninėje „Badagoni“. Ši akiplėšišku modernumu iš Gruzijos peizažo išsiskirianti

išmintį ir, suprantama, finansus, pridėjo užsienio investuotojai. Viena tokių vyninių – vokiečių verslininko Burkhardo Schuchmanno valdoma „Schuchmann Winery“. Mus pasitiko vyriausiasis

vyninė įkurta 2002 metais. Po ketverių metų, būtent tuomet,

vyndarys Giorgis Dakišvilis, jo tėvas ir senelis taip pat buvo vyn-

kai Rusija paskelbė embargą gruziniškiems gėrimams, į ją buvo

dariai. Mokslus Giorgis, vietinių kviečiamas tiesiog Goga, baigė

investuoti milijonai. Dabar tai didžiausia vyno gamykla ne tik

Odesos maisto pramonės institute. Jis patikslina, kad į vyninę

Gruzijoje, bet ir visame Kaukazo regione. Per metus iš jos į

kartkartėmis atvyksta enologas iš Vokietijos. Vyninėje dirba 30

pasaulį iškeliauja 1,5 milijono butelių vyno. Vyno gamybai va-

žmonių. Derlius skinamas tik rankomis, uogos atrenkamos du

Šiek tiek įdomių faktų apie Gruzijos vyndarystę •

Archelologiniai kasinėjimai rodo, kad Gruzija yra vienas seniausių vyndarystės kraštų. Pietinėje šalies dalyje, Šulaverio regione, molio induose rasti vynuogių kauliukai, kuriems net 8 tūkstančiai metų! Jau VIII–IX a. vyndarystės mokslai buvo dėstomi Ikhalto akademijoje.

Gruzijos teritorijoje auginama 540 vietinių vynuogių veislių. Svarbiausia baltoji veislė – ‘Rkatsiteli‘, raudonoji – ‘Saperavi‘. Pasaulyje žinoma apie 2000 veislių.

Tik Gruzijoje išlikęs ir iki šiol naudojamas unikalus vyno gamybos būdas –vynuogių sultis brandinti molio ąsočiuose (kvevri). Seniausi indai datuojami VI–V a. pr. Kr. Šiuo metu ąsočiai gaminami trijuose regionuose. Jų talpa nuo 2–3 litrų iki 6–8 tonų! Senovėje būdavo gaminami 10–15 tonų talpos indai.

Tradiciškai gruziniškas vynas vadinamas pagal regiono, rajono arba kaimo pavadinimą. Kaip ir prancūziškas, beveik visada yra maišomas iš dviejų arba trijų vynuogių veislių. Vynai skirstomi į saldžiuosius, pusiau saldžiuosius, pusiau sausus, sausus, pastiprintus ir putojančius.

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


36

Gruzija

kartus: vynuogyne ir vyninėje ant specialių rūšiavimo stalų. Per dieną derliaus rinkėjas uždirba 15 larių (1 laris – 1,5 lito). Kilogramas vynuogių kainuoja 0,9–3 litus. Vyninei priklauso 65 ha vynuogynų, kurių seniausi yra apie keturiasdešimties metų. Jie driekiasi maždaug dvidešimties kilometrų spinduliu aplink daryklą. Čia dominuoja vietiniai vynmedžiai (‘Saperavi‘, ‘Mtsvane‘), bet yra ir tarptautinių veislių ‘Chardonnay‘, ‘Cabernet Sauvignon‘‚ ‘Malbec‘, kurios, pasak vyndario, skirtos vietinei rinkai. „Mūsų pasididžiavimas – „Saperavi“ vynas. Manau, tai vienas geriausių raudonųjų vynų pasaulyje“, – nesikuklina vyninės atstovas. Trečdalis vyno gaminama senuoju, tradiciniu, būdu jau minėtuose kvevri, likusi – įprastu visam pasauliui, tai yra fermentuojant ąžuolo statinėse arba plieno talpose ir brandinant statinėse. Kuo šie vynai skiriasi? „Tradicinis subrendęs vynas yra gyvas, jo gimime dalyvauja laukinės mielės, jis nefiltruojamas, neturi jokių dirbtinių konservantų. Šitokiai gamybai jau septyni tūkstančiai metų. O kitas vynas filtruojamas, stabilizuojamas, čia nemenkai prisideda žmogaus protas“, – pasakoja vyndarys. Jis nuveda mus į rūsį, kuriame užkasami molio indai. Keli jų atviri ir jau tušti. Pasiteiraujame, kaip jie plaunami. „Žmogus įlenda į

l Pasakojimai apie gruzinų vaišingumą ne iš piršto laužti...

indą ir plauna specialiu skysčiu, sumaišytu iš citrinos rūgšties ir sodos. Tai trunka apie tris keturias valandas. Indas privalo būti sterilus. Kaip patikriname? Kai plovėjas iš savo išplauto ąsočio

juodieji serbentai, burną surakina žali taninai. Tokio vyno beveik

atsigeria vandens, tai ženklas, kad jis idealiai švarus.“

neįmanoma gerti.

„Schuchmann Winery“ turėjome unikalią galimybę paragauti iš tų pačių vynuogių skirtingais būdais pagaminto vyno. Vyninės krautuvėlėje paprasti vynai kainuoja 11–17 Lt, „Vinoterra“ serijos – 38–45 Lt, o tradiciniu būdu (kaip Šampanėje)

Putojantis, bet ne šampanas Gruziniško putojančio vyno gamintojai savo etiketėse negali

pagamintas putojantis „Blanc de Blancs Brut Zero“ iš ‘Char-

rašyti champagne, tačiau dėl to nejunta jokios nuoskaudos. Gal-

donnay‘ – 23 Lt. Degustacijoje jo nebuvo, tad teko nusipirkti ir

būt 1882 m. įkurtos gamyklos „Bagrationi 1882“ šeimininkams

Lietuvoje sulaukti tinkamos progos jo paragauti.

užtenka garsios vieningos Gruzijos valdovų Bagrationų dinasti-

Kelionės pabaigoje apsilankėme organizacijoje „Elkana“, populiarinančioje kaimo turizmą. Ragavome metus kvevri laikyto

jos pavardės. Jie šalį valdė IX–XVIII amžiuje. Didelė putojančio vyno dalis gaminama charmant metodu,

baltojo ir raudonojo vyno. „Rkatsiteli“ – išraiškinga, ilgai laikyto,

kai antroji fermentacija vyksta plieno statinėse. Mus domino

geltonai rudo konjako spalvos, ryškiai jaučiami oksidaciniai kva-

tradicinės gamybos pavyzdžiai, vietinių vadinami premium, kurių

pai, vanilė. Burnoje beveik nėra rūgšties, labai trumpas poskonis.

„Bagrationi“ yra trys. Visi sukurti tik iš vietinių vynuogių. Įmonės

„Saperavi“ – iki skausmo tamsios spalvos, nosį užspaudžia drė-

savininkai laikosi pozicijos, kad pasauliui jie įdomūs savo unika-

gnos žemės aromatai, sumišę su vos juntamu pelėsiu, jaučiami

lumu. Belieka dar labiau pasistengti dėl kokybės.

l Vienuolyne, įsikūrusiame prie antros pagal aukštį Gruzijoje Alaverdi katedros (aukščiausia daugiau nei 55 metrų yra Tbilisio Sameba katedra), vienuoliai iki šiol gamina vyną VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


Gruzija

37

verta žinoti: Pirosmani – pusiau saldus baltasis vynas, pagamintas iš ‘Tsolikauri‘ (60 proc.) ir ‘Tsitska‘ arba pusiau saldus raudonasis iš ‘Saperavi‘ vynuogių, užaugintų „Akhoebi“ vynuogyne Alazanio slėnyje. Raudonasis gaminamas pagal senąją technologiją. Tsinandali – sausas baltasis iš ‘Rkatsiteli‘ ir ‘Mtsvane‘, užaugintų Telavio bei Kvarelio rajonuose. Alazani – pusiau saldus vynas iš ‘Rkatsiteli‘, pagamintas iš Alazanio upės slėnyje užaugintų vynuogių. Kindzmarauli – pusiau saldus raudonasis vynas iš ‘Saperavi‘ vynuogių, užaugintų šalies pietuose esančiame Kachetijos regione, Kvarelio rajone. Gaminamas nuo 1942-ųjų.

Mukuzani – sausas raudonasis vynas iš ‘Saperavi‘ vynuogių, užaugintų Mukuzanio rajone. Trejus metus brandinamas ąžuolo statinėse. Šis vynas laikomas geriausiu raudonuoju Gruzijos vynu. Saperavi – raudonasis vynas iš ‘Saperavi‘ vynuogių, užaugintų įvairiose Kachetijos regiono vietose. Žinomas nuo 1886 metų.

„Schuch mann winery“ vynai: Mtsvane 2011 – sausas baltasis vynas, ganėtinai tirštas, turintis daug alkoholio (13,5 proc.), kvepiantis egzotiškais vaisiais, vidutinio svarumo burnoje. Tinka aperityvui ir prie lengvų žalių užkandžių. Vinoterra Mtsvane Kakhetian style Napareuli 2008. Gintaro spalva – tai pirmas ženklas, kad vynas iš ąsočio. Prieš išpilstant į butelius, vynas dar pusę metų brendo prancūziško ąžuolo statinėje. Džiovintų vaisių, geltonųjų slyvaičių, riešutų, vanilės, miško paklotės aromatai, visiškai nebūdingi jokiam europietiškam ar Naujojo pasaulio vynui. Vyną labai pagerina burnoje jaučiami mineralai. Ilgai išliekantis poskonis. Štai kuo unikali Gruzijos vyndarystė. Tik vėliau suprasime, kad šiaip ar taip Gruzijos vynui atsiskleisti ir tapti geriamam padėjo europiečiai. Saperavi 2007 – sodri vyšnių spalva, dvelkia juodomis uogomis, kartkartėmis pakvimpa vyšniomis, burnoje švieži, nokstantys taninai maloniai bado receptorius. Poskonis vidutinės trukmės. Vinoterra Saperavi Kakhetian style 2009. Juodai violetinė, net bauginanti spalva žada įdomių potyrių. Nosį pasiekia juodų uogų natos, džiovintų vaisių niuansai, tamsių gėlių ir peletrūno kvapai. Vanilės kvapas atsirado po 12 mėn. vyno brandinimo ąžuolo statinėje. Burnoje jis tolygiai pasklinda, kutena švelniais taninais. Ilgai išliekantis poskonis.

„bagrationi“ vynai: Bagrationi Finest 2008 – šimtaprocentinis ‘Chinuri‘ kūrinys iš centrinės Gruzijos Kartlio regiono. Šios našios vynuogės vėlai noksta, joms būdingas laukinių mėtų ir kriaušių aromatas. Kartlis pasižymi karštu, sausu pavasariu bei vasara ir apyšilčiu rudeniu. Atrodytų, nelabai tinkamos sąlygos subręsti rūgščioms uogoms, nors tai labai svarbu putojančiam vynui. Tačiau gėrime rūgšties pakanka. Likutinio cukraus – 9 g/l, rūgšties – 6,3 g/l. Juntami skrebučio, obuolių, mangų aromatai. Skonis palieka brandos ir gaivos įspūdį. Tikrai mielas gurkšnoti. Su mielėmis vynas laikomas metus, išskirtiniais atvejais – trejus. Bet niekada ilgiau, nes norima išsaugoti šviežumą, gaivumą ir vaisiškumą. Bagrationi Reserve 2008 – ‘Chinuri‘, ‘Mtsvane‘ ir ‘Tsitska‘ mišinys iš vakarinio, pietinio ir centrinio šalies regionų. Obuolių, citrusų aromatai, kuriuos paįvairina rislingui būdingas dyzelio dvelksmas. Kai apie tai užsimename vyndariui, jis prisipažįsta, kad pirmą kartą girdi tokį apibūdinimą ir patikina, kad tai – minerališkumo išraiška. Gėrimas vertas žinovo ir putojančio vyno mėgėjo taurės, nes tinkamai subalansuota rūgštis (6 g/l) ir cukrus (9 g/l).

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


38

Laroche

„Laroche“ vynas: nuo Šabli iki tolimosios Čilės Šabli – baltojo vyno klasika, kurią dievina snobai, o nenuilstantys geriausio vyno ieškotojai kartkartėmis prie jo sugrįžta, kad pasitikrintų kokybės kriterijus. Visada kokybiški ir įdomaus skonio, visame pasaulyje garsios Šabli (Chablis) vyninės „Laroche“ kūriniai.

L

aroche‘ų šeima jau seniai įleidusi šaknis Burgundijoje. Michelis Laroche‘as yra net penktos kartos vyndarys. Gavęs

Brangus „Laroche“ vynuogynų derlius yra apdirbamas šeimos namuose – buvusiame Obediencerie vienuolyne. Jo rūsyje

vyndarystės mokslo diplomą Dižono universitete, nuo 1967

iki šiol yra išlikusi koplyčia su šv. Martyno palaikais. Būtent čia

metų jis energingai ėmėsi veiklos. Jaunas vyndarys pradėjo

daugiau nei prieš 1000 metų vienuoliai gamino pirmuosius šabli.

skleisti mintį, jog vyno kokybę lemia į uogų auginimą sudėtos

Michelio Laroche‘o pastangos nenuėjo veltui: įtakingiausias

pastangos. Michelio kredo: statinės vyndarystėje yra lyg druska

vyno žurnalas „Wine Spectator“ jo vyną pavadino geriausiu metų

gastronomijoje: jei jos per daug – patiekalas bus sugadintas, jei

vynu, o „La Revue Vinicole Internationale“ jį buvo išrinkęs metų

per mažai – skonis bus prėskas. Žinovai vertina ryškų jo vyno

žmogumi.

charakterį, atskleidžiantį dirvožemio savybes. To niekada nepajusite maišytame vyne. „Kartais žmonės sako, jog labai mėgsta šabli, bet nekenčia

Šabli – tai toliausiai į šiaurę nutolusi Burgundijos dalis. Norint čia pagaminti gerą vyną, reikia labai pasistengti. Šalnų grėsmė ir nepastovi vasaros šiluma vyndarius verčia jaudintis, ta-

šardonė. Jie nesuka galvos ir nesigilina, kad šabli ir yra šardonė.

čiau tai netrukdo pagaminti puikų ‘Chardonnay‘ vynuogių vyną.

Kita vertus, tai įrodymas, kas čia jis unikalus ir nepakartojamas“, –

Įgudusios akies parinktas vynuogyno šlaitas pagauna daugiau

patirtimi dalinosi vyndario Michelio žmona Gwenael Laroche,

saulės spindulių, tad derlius būna sirpus ir nepraranda vėsaus

viešėjusi Lietuvoje bendrovės „Mineraliniai vandenys“ kvietimu.

klimato suteikto gaivumo.

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


Laroche

Šio krašto vyno paslaptis slypi ten, kur niekas nė nemano jos

Čilė – tikras vyndarių rojus! Šios šalies vynas turi keletą

ieškoti. Priešistoriniais laikais Šabli vietovėje tyvuliavo jūros įlanka,

savybių, išskiriančių jį iš kitų Naujojo Pasaulio šalių vyno. Tik dėl

kurioje klestėjo moliuskų kolonijos. Per milijonus metų iš kriauklių

to, o ne dėl egzotiškai skambančio šalies vardo šio vyno tikrai

suklostytas kalkinis dirvožemis yra itin palankus ‘Chardonnay‘

verta paragauti!

vynmedžių auginimui. Uogos iš jo gauna išskirtinio minerališko skonio, juntamo labai lengvame, gaivaus skonio vyne.

Čilės vynuogynų geografinė padėtis nė iš tolo nepanaši į Europos vynuogynų. Arti atogrąžų zonos esančiuose Čilės

Domaine Laroche Saint Martin Chablis AC 2010.

vynuogynuose kaitri saulė ir nuo vandenyno sklindanti vėsuma

Renkantis rafinuotą, bet nesunkų maistą, verta atkreipti dėmesį

sukuria neįprastą efektą. Uogų derlius prisirpsta iki galo, ir sko-

į vyną, pagamintą iš atskiro Saint Martin vynuogyno derliaus.

nyje nelieka perdėm ryškaus rūgšties bei taninų pojūčio.

Lengvai suprantamas ir universaliai pritaikomas vynas dar kartą nustebins savo individualumu. To nebūna sumaišytame šabli. Domaine Laroche Les Beauroys Chablis Premier Cru

Vandenyno platybės, kalnai ir Antarkties kaimynystė apsaugojo Čilės vynmedžius nuo filokseros invazijos. Todėl vynmedžių nereikia skiepyti į amerikinių vynmedžių šaknis, ir tai suteikia

AC 2008. Tik 15 proc. vyno žaliavos 9 mėnesius fermentuota

Čilės vynui savitumo, autentiško skonio. Natūraliai ant savų ša-

ir brandinta ąžuolo statinėse. Taip siekta išlaikyti nepažeistą

knų augantys vynmedžiai gyvena gerokai ilgiau. Čilės vynuogy-

subtilų prigimtinį vyno charakterį. Vynas į butelius lėtai supiltas

nuose gerokai didesnis procentas labai senų ar net šimtamečių

beveik nenaudojant skonį silpninančio filtravimo.

vynmedžių nei Europoje.

Domaine Laroche Les Blanchots Chablis Grand Cru

Laroche Punto Nino Carmenere Reserva Colchagua

AC 2005. Les Blanchots vynuogyne „Laroche“ vyninei priklauso

valley 2010. Sparčiausiai garsėjančio Čilės vynuogynų rajono

tik 4,56 ha plotas, tad šio vyno gamybos kiekis išties labai mažas.

„Carmenere“ vynas pagamintas ypatingu „Laroche“ vyninės

Tik 30 proc. vyno žaliavos devynis mėnesius fermentuota ir

būdu – metus laiko brandinant statinėse tik pusę žaliavos. Vynas

brandinta ąžuolo statinėse. Vynas į butelius lėtai supiltas beveik

specialiai beveik neskaidrintas ir nefiltruotas.

nenaudojant skonį silpninančio filtravimo. Po ilgų dešimtmečių darbo Burgundijoje Michelis Laroche‘as

39

Laroche Punto Alto Pinot Noir Casablanca valley 2008. Kasablankos slėnio vynuogynai Čilėje dėl vėsaus klimato ir

išbandė jėgas ir kitur. Dabar jo vardu pavadintas vynas gamina-

klintinės dirvos laikomi geriausiais ‘Pinot Noir‘ vynmedžių vynui.

mas Čilėje, Pietų Afrikoje bei Pietų Prancūzijoje.

Metus laiko tik pusė žaliavos brandinama statinėse. Vynas beveik neskaidrintas ir nefiltruotas.

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


40

LDK vynas

Vynas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje Liudas Glemža

I dalis

Kiekvienas nori gerti vyną. Jau ne tik vanduo, kurį nustojome gerti, bet netinkamu sveikatai jauniems ir sveikiems [yra laikomas] ir alus.

Iš Petro Skargos „Seimo pamokslų“ (1575 m.) ... kažkiek malvazijos vyno ir kitų brangių gėrimų kartą paragavęs, prie alaus nebegrįžta, mažiau amatais rūpinasi – smuklėmis mėgaujasi.

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ

Iš Lenkijos ir Lietuvos pirklių pareiškimo seimui (1623 m.)


LDK vynas

D

ėl geografinės padėties ir klimato sąlygų Lietuva, kaip ir

y. malvazija), romanėja (t. y. romanee). Lenkijos karaliaus ir Lietu-

kitos Šiaurės Europos šalys, netiko vynuogynų auginimui,

vos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos išlaidų Lietuvoje sąs-

todėl čia vynas buvo importuojamas. Importo pradžia sietina

kaitose, pateiktose seimui už 1638–1639 m., minimas vengriškas,

su krikščionybės plitimu, nes vynas tiesiogiai susijęs su katali-

prancūziškas, Reino ir ispaniškas (petersement) vynas. 1648 m.

kų bažnyčios apeigomis. Be abejonės, vyno skonio pažinimui

jis planavo Vilniuje iškilmingai priimti Prancūzijos karaliaus pa-

įtakos turėjo ir krikščioniškų valstybių kaimynystė – visų pirma,

siuntinį, todėl nurodė savo gydytojui pasirūpinti vaišių stalu ir į

Kryžiuočių ir Livonijos ordino. Todėl galima drąsiai teigti, kad ap-

pilies rūsį pačiam Prancūzijos pasiuntiniui iš Rygos atvežti Reino,

sikrikštijęs Lietuvos karalius Mindaugas jau ragavęs šio gėrimo,

taip pat pristatyti prancūziško (ansan) ir ispaniško (petersement)

nors rašytiniai šaltiniai šį faktą ir nutyli.

vyno. Itališko vyno buvo dar laukiama, nurodyta papildyti jo

Pirmosios istorinių šaltinių žinios apie vyną Lietuvoje mus

41

atsargas, kai tik atveš. Vaišėms nurodyta išrinkti šešias geriausias

pasiekia iš Vytauto laikų. Neabejotina, kad ant Lietuvos didžio-

vengriško vyno statines, nupirktas karaliaus reikmėms. Atkreip-

jo kunigaikščio stalo buvo tiekiamas graikiškas (malvazijos),

tinas dėmesys, jog ankstyvuosiuose XVI a. šaltiniuose dažniau-

vokiškas (Reino) ir itališkas vynas. Tuomet vyno didžiajam

siai nurodoma tik šalis, iš kurios yra kilęs vynas, o nuo XVII a.

kunigaikščiui tikrai dovanodavo kaimyninių valstybių valdovai,

pradžios vis dažniau aprašymuose minimos ir vyno rūšys.

nors nedideliais kiekiais galėjo būti ir perkamas. Brangaus vyno dovanojimo tradicija tęsėsi bent jau iki XVI a. Dar 1554 m. Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Hohencolernas Žygimanto Augusto trečiajai žmonai Kotrynai Habsburgaitei į Vilnių dovanų siuntė

Kilmingųjų gėrimas Nuo Lietuvos valdovų stengėsi neatsilikti didikai, kuriems

Reino vyno. Prekyba užsienio kraštų vynu į Lietuvą atėjo pama-

įtaką darė valdovo dvaras. Bajorai, lygiuodamiesi į didikus, mė-

žu. Pavyzdžiui, Vytautas, kviesdamas svečius į savo vainikavimo

gino sekti jų pavyzdžiu, drauge perimdami ir brangaus vyno gė-

karaliumi ceremoniją Vilniuje, žadėjo „lietuviško vyno“ gausą, o

rimo tradicijas. Bet tik praturtėjus bajorams žemvaldžiams, vyno

tai reiškia, kad ant vaišių stalo daugiausia buvo tiekiami Lietuvos

vartojimas įgijo platesnį mastą. XVI a. viduryje Lietuvos didikų ir

Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje pagaminti gėrimai.

bajorų pomėgį gerti užjūrio vyną kritikavo publicistas Mykolas

Vyno prekyba Lietuvoje pradėjo augti veikiausiai nuo XV a.

Lietuvis, XVI a. pabaigoje – Petras Skarga, o XVII a. pradžioje

antrosios pusės. Yra žinoma, kad Lietuvos didžiajam kuni-

besaikiu vyno vartojimu susirūpino Andrius Volanas. Tačiau

gaikščiui Aleksandrui malvazijos ir itališko vyno pristatydavo iš

bajorišku gėrimu vynas tapo ne iš karto. Dar XVI a. didikus nuo

Varšuvos kilęs pirklys Paulius. 1499–1500 m. Lietuvos didysis

bajorų skyrė gėrimai: bajorai dažniau gerdavo midų, alų ir ką tik

kunigaikštis su juo reguliariai atsiskaitydavo sausio ir gegužės–

pasirodžiusią degtinę, nes vynas buvo ypač brangus. Ne tik Lie-

birželio mėnesiais. Aleksandras reguliariai du kartus per metus

tuvoje, bet ir visoje Šiaurės Europoje vyną gerdavo tik pasiturin-

pirko 4 statines malvazijos ir 2 statines itališko vyno. Be šio vyno,

tys žmonės. Turtingesnieji norėdavo išsiskirti iš pavaldinių – savo

didžiojo kunigaikščio dvaro poreikiams buvo didesniais kiekiais

apranga, manieromis, kalba, pomėgiais ir gerdami brangų vyną,

perkamas ir paprastesnis arba įprastesnis vynas, kurio kilmė

kurio eilinis žmogus negalėjo įpirkti. Vyno pergabenimo sąnau-

finansinėse dvaro sąskaitose nenurodoma.

dos (kelionė, muitai) ypač išaugindavo jo kainą, kuri atvykusiam

Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto dvaro sąskaitų knygose atsispindi 1545 m. pabaigos

Pietų Europos gyventojui buvo neįtikėtinai didelė. Tad ilgainiui vynas tapo kilmingųjų – didžiojo kunigaikščio

išlaidos už pirktą vengrišką vyną (kaina, kelionė, muitai ir kt.),

ir didikų, šiek tiek vėliau ir bajorų – labiausiai mėgstamu ir jų

sudariusios net 3 075 florinus. Pats vynas (3 didesnės statinės,

padėčiai visuomenėje pritinkamu gėrimu, o alus labiau vertintas

103,5 pusstatinės) kainavo tik šiek tiek daugiau negu pusę

miestiečių, nors ir jie laikui bėgant ėmė pirkti ypač brangaus

sumos – 1 860 florinų. Didžiausios buvo vyno pargabenimo

vengriško, prancūziško arba ispaniško vyno, bet dažniausiai tik

sąnaudos. Iš dvaro sąskaitų knygų sužinome, kad Žygimantas

iškilmingomis progomis. 1789 m. vykdami į Varšuvoje suorga-

Augustas į Vengriją vyno pirkti siuntė dvariškį Stanislovą Pie-

nizuotą visų Abiejų Tautų Respublikos miestų delegatų suva-

nionžeką, o Vilniaus Žemutinėje pilyje dirbo du vyno rūsio tar-

žiavimą, vilniečiai vežėsi vyno ir šampano, tačiau dėl to sulaukė

nautojai: pataurininkis Tomas Italas bei vyno provizorius Paulius.

priekaištų, kad švaistomos miesto lėšos. Vis dėlto, kaip teigia

Kelias atgabentas vyno pusstatines didysis kunigaikštis pardavė

amžininkai bajorai, miestiečiai dažniausiai nelabai suprasdavę

Lietuvos didikams, juo vaišino paviešėti į Vilnių atvykusį Prūsijos

vyno vertės, todėl bajorai juos neretai pašiepdavę. Vyną dažnai

kunigaikštį Albrechtą Hohencolerną. Išskirtinę vyno reikšmę

gerdavo magnatai, rečiau vidutiniai bajorai, o smulkieji bajorai

valdovo dvare liudija ir 1562 m. spalio 8 d. Žygimanto Augusto

ir miestiečiai jo ragaudavo labai retai. Nieko apie vyno skonį ne-

sesers Kotrynos Jogailaitės, ištekėjusios Vilniuje už Suomijos

nutuokiančius smulkiuosius bajorus ir miestiečius pirkliai neretai

kunigaikščio Jono Vazos, kraičio sąraše tarp dvariškių, kartu su ja

apgaudavo ir jiems pristatydavo padirbto vyno.

išvykusių į Švedijos karalystę, minimas jos asmeninio vyno rūsio prižiūrėtojas Kola Italas.

Vyno plitimą atspindi jau pirmieji Lietuvą reprezentuojantys leidiniai. XVI a. antros pusės Georgo Brauno ir Abraomo Hogen-

Rašytiniai šaltiniai byloja, kad Lenkijos karalius ir Lietuvos

bergo „Pasaulio miestų atlase“ yra Vilniaus aprašymas, kuriame

didysis kunigaikštis Steponas Batoras ypač mėgo vengrišką rau-

apie vilniečius rašoma: „Vyno neturi, tačiau išgerti mėgsta. Geria

donąjį ir baltąjį vyną, kurio atsargos suregistruotos Gardino pily-

midų, alų, labai mėgsta pašildytą vyną.“ XVII a. pradžioje Tomas

je po jo mirties. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis

Makovskis greta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapio,

Žygimantas Vaza Maskvos valstybės pasiuntinius Vilniaus pilies

sudaryto M. K. Radvilos Našlaitėlio nurodymu, paliko Lietuvos

rūmuose vaišino Balkanų, Kretos, prancūzišku ir ispanišku raudo-

valstybės ir visuomenės aprašymą, kuriame pabrėžiama: „Vyną

nuoju vynu, kurį užfiksavo Maskvos pasiuntiniai savo išsamioje

vartoti pradėjo ne taip seniai, bet taip įprato, kad dabar net pras-

ataskaitoje carui: alkanu (t. y. alikantu), muskateliu, malmazija (t.

tuomenė pokyliuose jį geria. Jis vežimais gabenamas iš Vengri-

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


42

LDK vynas

jos, o iš Ispanijos, Prancūzijos ir nuo Reino pristatomas į Lietuvą

didelę Reino vyno taurę su cukrumi, kad šis išgertų į jo – Mas-

laivais per Karaliaučių ir Rygą.“ Žinoma, kad pats M. K. Radvila

kvos valdovo – sveikatą.

Našlaitėlis savo reikmėms pirko Reino, malvazijos ir vengriško

Vertingą informaciją apie vyno skonių gamą, kurią lyginant

vyno, savo kelionės į Jeruzalę dienoraščio fragmente gana daug

su panašaus pobūdžio šaltiniais ateityje dar reikėtų tirti, savo

dėmesio skyrė vyno gamybos, saugojimo ir pardavimo aprašy-

dienoraštyje pateikia Žemaitijos bajoras Teodoras Bilevičius,

mui.

XVII a. pabaigoje į Italijos valstybes lydėjęs LDK pakanclerį

Nuo XVI a. vengriško vyno išskirtinumas valdovo dvare

Mykolą Kazimierą Radvilą. Jis apie vyną užsiminė tik kirtęs

nekelia abejonių. Tačiau šis populiarumas augo palaipsniui

Venecijos respublikos sienas. Čia vynai jam buvo pažįstami,

ir, matyt, atspindėjo viso regiono bendrąsias aristokratijos

tačiau nuostabą sukėlė jų įvairovė. Pasiekęs Boloniją, T. Bilevi-

nuostatas. XVI a. pradžioje Lietuvoje lankęsis Šventosios Romos

čius dienoraštyje pažymėjo: „Čia jau prasideda geri vynai ir visai

imperijos pasiuntinys Sigizmundas Herberšteinas negailėjo

nebrangūs, nes vynuogynais apsodinta visa dirbama žemė ir

pagyrų vengriškam vynui, tačiau vis dar labiau vertino malvaziją:

laukai.“ Paragavęs vyno Milane, žemaičių bajoras jau neslėpė

„Vengrija gamina įvairiausius vynus dėl skirtingų vietovių [ir

susižavėjimo: „Puikūs vynai, labai švelnūs!“ – užrašė savo dieno-

sąlygų]... Vynai čia tokie kilnūs ir nuostabūs, kad gali būti laikomi

raštyje. Šie dienoraščio epizodai galbūt liudija sauso vyno – dar

lygiais kretietiškiesiems.“ Nuo XVI a. vidurio vengriško vyno

ne tokio populiaraus ar mažiau pažįstamo Lietuvoje – įvertinimą.

populiarumas Lenkijoje ir Lietuvoje toliau augo ir išsilaikė iki pat

Bet kokiu atveju populiaraus vyno Lietuvoje skonis pamažu kito.

XVIII a. pabaigos, kai greta jo brangiausias buvo prancūziškas

Tikėtina, kad vis didesnę paklausą įgyjant Prancūzijos vynams,

Burgundijos vynas ir XVII–XVIII a. sandūroje pasirodęs Šampanės

XVIII a. augo sauso vyno populiarumas. Prancūzijos istorikas F.

vynas, o nuo XVIII a. vidurio – ir putojantis Šampanės vynas.

Braudelis atkreipė dėmesį, kad visoje Šiaurės Europoje ilgą laiką

Šiems vynams ypatingas dėmesys buvo skiriamas ir įstatymuose

paklausesni buvo saldūs ir stiprūs vynai.

bei vykdomosios valdžios potvarkiuose. Vengriško vyno išskirtinumas pabrėžiamas ir tarp Lietuvos bajorų. XVIII a. viduryje Lietuvos bajoras Marijanas Matuševičius rašė, kad norėdamas tinkamai pavaišinti Vilniaus tribunolo pareigūnus specialiai nusipirko statinę vengriško vyno.

Vyno gėrimo papročiai Prancūzų keliautojai, apsilankę Lietuvoje, piktinosi vietos papročiais. Jie stebėjosi, kaip galima prie stalo išsėdėti nuo pietų iki vidurnakčio ir daugiau nieko nedaryti – tik gerti ir valgyti.

Vyno skonis Prancūzai ir vokiečiai pastebėjo, kad Reino vynas lenkų ir lie-

Mykolas Lietuvis tvirtino, kad Lietuvos didikų diena prasidėdavo nuo alkoholio vartojimo: „Vyno, vyno!“ – šaukiama dar lovose.“ Tokį paprotį patvirtintų ir nuncijaus J. Rugierri pranešimas

tuvių didikams buvęs per aštrus, todėl į jį dėta cukraus. Prancū-

popiežiui Pijui V, kad valdovas Žygimantas Augustas valgo labai

zas K. Chavagnacas aprašo, kaip puotos metu prie jo prisiartinusi

mažai, o geria labai dažnai: „Vos tik atsisėdęs už stalo pradeda

Radvilienė su didele auksine taure, pilna vyno, „įmetė į jį didelį

gerti, bet naudoja mažas taures ir geria labai stiprų vengrišką

gabalą cukraus ir išlenkė į Neuburgo kunigaikščio sveikatą“. Tai

vyną be vandens.“ LDK kancleris Albrechtas Stanislovas Radvila

svečiui sukėlė nuostabą, ir jis memuaruose pažymėjo, jog nuo

rašė, kad visi 1636 m. pas karalių Vladislovą Vazą į pasitarimą

išvysto reginio pasijuto taip, tarsi „pilve turėtų maždaug tris

ryte Vilniaus pilyje susirinkę didikai buvo girti, vyno buvo išgėręs

butelius vyno ir svarą cukraus“. Atrodo, kad Reino vyno galėjo

ir Vilniaus vyskupas, kuris prieš išvykstant karaliui iš Vilniaus tu-

būti pilama ir į cukrines figūras. Tai aprašo Anglijos pasiuntinys

rėjo laikyti mišias ir jų metu viską sumaišė, dėl to gavo pastabų iš

Jerome‘as Horsey, kurį savo rūmuose iškilmingai priėmė Vilniaus

paties valdovo.

vaivada Mikalojus Radvila Rudasis (1512–1584): „Jo didenybė

Andrius Volanas smerkė besaikį girtuokliavimą, atkreipė

[M. Radvila] gėrė į Jos Šviesybės Anglijos karalienės [Elžbietos I]

dėmesį į blaivias tautas (italus, prancūzus, ispanus), kvietė

sveikatą. Iš cukraus buvo pagamintos keistos liūtų, vienaragių,

tėvynainius laikytis saikingumo. Nors, kaip pastebi istorikai,

išskėstasparnių erelių, gulbių ir kitos figūros, o į jų pilvus supilti

šiuose kraštuose vyno buvo geriama nemažai, XVII a. Lietuvos

įvairiausi vynai ir prieskoniai.“ Reino vyno gėrimas su cukrumi

publicistas saikingumą, kaip dorybę, supriešino su yda – girtuo-

nebuvo išskirtinis Lietuvoje ir Lenkijoje, jis buvo būdingas Rytų

klyste. Skirtumai tarp Šiaurės ir Pietų Europos kultūrų atsispindi

Europai, aptinkamas ir Rusijoje. Anglijos pasiuntinys Ericas

jau minėto Žemaitijos bajoro T. Bilevičiaus dienoraštyje, kuriame

Bowersas aprašė priėmimą pas carą Ivaną IV, kuris, išgėręs į

aprašytas Venecijos diduomenės pokylis, surengtas LDK pa-

karalienės Elžbietos I sveikatą, liepė anglų pasiuntiniui atnešti

kancleriui M. K. Radvilai. T. Bilevičius dienoraštyje užrašė: „Vynu

Straipsnis spaudai parengtas pagal: Glemža L., Iš vyno Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje istorijos, Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae. Kitų autorių publikuoti darbai, kurių informacija panaudota šiame straipsnyje: Bilevičius T., Kelionės vokiečių, čekų ir italų žeme dienoraštis, sudarė B. Mikalonienė, K. Gudmantas, S. Narbutas, G. Sliesoriūnas; Bystron S. J., Dzieje obyczajów w dawnej Polsce. Wiek XVI – XVIII, t. 2; Braudel F., Kultura materialna, gospodarka i kapitalizm, t. 1: Struktury codzienności; Czapliński W., Długosz J., Życie codzienne magnaterii polskiej w XVII wieku; Čapaitė R., „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kasdienybė pagal jo ir jo amžininkų korespondenciją“, in: Alytaus miesto istorijos fragmentai; Davies N., Dievo žaislas. Lenkijos istorija; Kamuntavičius R., Lietuvos įvaizdžio stereotipai italų ir prancūzų XVI – XVII a. literatūroje; Kitowicz J., Opis obyczajów za panowania Augusta III; Klatstrup D., Kladstrup P., Šampano istorija; „Kotrynos Jogailaitės kraičio aprašas – XVI a. dvaro buities dokumentas“, parengė R. Janonienė, in: Lietuvos pilys; Kraštas ir žmonės. Lietuvos geografiniai ir etnografiniai aprašymai (XIV–XIX a.), parengė ir pratarmę parašė J. Jurginis, A. Šidlauskas; Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio dvaro sąskaitų knygos (1494–1504), parengė D. Antanavičius, R. Petrauskas; Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto dvaro sąskaitos (1543–1548), kn. 1: 1544 11 15–1546 11 15, parengė D. Antanavičius; Matuszewicz M., Pamiętniki Marcina Matuszewicza kasztelana brzeskiego-litewskiego 1714–1765, wyd. A. Pawiński, t. 1; Mykolas Lietuvis, Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius; Polska stanisławowska w oczach cudzoziemców; Ragauskienė R., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Mikalojus Radvila Rudasis (apie 1515–1584 m.); Vilniaus Žemutinė pilis XIV a.–XIX a. pradžioje. 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos, sudarė R. Ragauskienė; Vorbek-Lettow M., Skarbnica pamięci. Pamiętnik lekarza króla Władysława IV; Герберштейн С., Записки о Московии; Известия англичан о России ХVI в., Чтения в императорском обществе истории и древностей Российских, Nr. 4; Памятники дипломатических сношений Московского государства с польско-литовским, t. 137.

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


LDK vynas

vaišino itališku papročiu, neragindami, tik įpildami tam, kas

tojimas buvo būdingas ne tik Lietuvai ir Lenkijai, bet ir kitiems

pageidauja.“ Vėliau, atsidėkodamas už priėmimą, M. K. Radvila į

Šiaurės Europos regionams. Tai patvirtina XVIII a. antroje pusėje

iškilmingus pietus pasikvietė Venecijos diduomenę. T. Bilevičius

į Minsko seimelio darbo pabaigą apsilankiusio anglo Wiliamo

pokylį dienoraštyje aprašė taip: „Lenkišku papročiu sėdint už

Coxe‘o memuarai, kuriuose autorius pažymėjo, kad jam atvykus

stalų grojo muzika. Po pietų visi linksminosi šokdami lenkiškus

Minsko pavieto bajorai jau buvo užsiėmę ne valstybinių reikalų

šokius, kurie svečiams labai patiko, visi buvo taip puikiai privai-

sprendimais, bet „tiesiai tariant – gėrimu, kuris yra pagrindinis

šinti, kad viceprinceps net nepastovėjo ant kojų, o tai tarp italų

tiek lenkiškų, tiek britiškų rinkimų priedas“.

didelė retenybė.“ Vaišinimas alkoholiniais gėrimais tol, kol svečiai

Saikingo gėrimo papročiai į Lietuvą greičiausiai pradėjo

nebepastovės ant kojų, gana dažnai minimas ir kituose naraty-

skverbtis jau Apšvietos epochoje (XVIII a. antroje pusėje). J.

viniuose istoriniuose šaltiniuose. A. S. Radvila rašė, kad 1639 m.

Kitovičius rašė, kad XVIII a. antroje pusėje nors dar retai, bet

birželio 30 d. pas LDK pakanclerį Steponą Pacą namuose įvyko

jau buvo pradėtas vartoti šampanas, jis gertas po vengriško

puota, iš kurios šeimininkas neleido nė vienam svečiui išeiti

vyno (vadintas „štampu po vengriško vyno“). Burgundišką vyną,

blaiviam. Tokį XVIII a. bajoriškoje visuomenėje įsigalėjusį paprotį

skiestą vandeniu, gerdavo dideli ponai, perėmę prancūziškus

patvirtina Lietuvos bajoro Stanislovo Nezabitausko dienoraščio

papročius. Tokiems ponams ir damoms prieš kavą buvo tiekiama

fragmentas: „Pas jo malonybę poną Lietuvos didįjį etmoną buvo

ir taurelė Reino vyno. Saikingumo besilaikantys aristokratai,

iškilmingas banketas deputatams, kuriame ir man jo malonybės

pagurkšnoję vyno, imdavo gerti kavą, kuri Lietuvoje paplito nuo

pono etmono valia teko nusigerti.“ Apibendrindamas šį paprotį,

XVIII a. vidurio. Geriančiajam kavą, pasak atsiminimų autoriaus,

Lenkijos dvasininkas Jendžejus Kitovičius teigė, kad jei vaišingų

vyno jau nesiūlydavę.

šeimininkų rūpesčiu šventės metu svečias dar nenuvirsdavo nuo kojų, tai jau „atsisveikinant likdavo be sąmonės“. Pietų Europos gyventojai šaipėsi iš Šiaurės Europos vyno

43

Vyno gėrimo papročiams bei tradicijoms įtakos greičiausiai turėjo ir besikeičiančios vyno gaminimo technologijos. Štai, pavyzdžiui, šampano raidą tyrę istorikai teigia, kad tik pasirodžius

mėgėjų, kurie nemoka gerti ir tuština taures vienu mauku.

šiam gėrimui Prancūzijoje šampano taurės buvo geriamos vienu

Pietiečiai stebėjosi besaikiu šiauriečių vyno gėrimu, ypač dažnai

mauku, paskui apverčiamos inde, kad išbėgtų gausios šampano

jiems užkliūdavo vokiečių kariai, kurie po sėkmingos karinės

nuosėdos. Kitas šampano gurkšnis visuomet buvo patiekiamas

kampanijos siaubdavo Prancūzijos ir Italijos vyno rūsius, juose

švarioje taurėje.

gerdavo tol, kol čia pat sumigdavo. Taigi besaikis alkoholio var-

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


44

vyno ir maisto derinimas

„Lauro lapas“ ir kiti prieskoniai Linas Vaitulevičius

Vynas ir maistas – kaip druska ir pipirai: visuomet drauge, visuomet dera. Dalintis įspūdžiais apie vyną ir nepaminėti juo suvilgyto patiekalo – tas pat, kas pasakoti apie kalnų slides ir nepaminėti jomis įveiktų Alpių trasų arba, jei norite, srėbti šaltibarščius neužkandant bulve. Tebūnie man atleista už Epikūro idėjų sklaidą, tačiau laimė, kurios šiais nerimo laikais taip ilgimės, daug noriau lanko tuos, kurie nesibodi šeimos savaitgalio pietų paversti mažu ritualu: kažkas ruošia maistą, visi likusieji nekantrauja, kaišioja nosį į puodus, uodžia aromatus, klausinėja „Ar jau?“, dengia stalą, pripildo taures vyno. Pažįstamas vaizdelis?

Š

ioje laimės formulėje vynas ir maistas yra du nežinomieji:

vyno ir maisto derinimo taisyklėmis. Priešingai, prieskoniai ir

pirmasis jokių bėdų mums nekelia – kokybiško vyno pasiūla

taip nemažą patiekalų įvairovę paverčia begaline. Ir nors pries-

sparčiai auga; antrasis, deja, verčia sunerimti – naminio maisto

koniai mums siejasi su senovės Artimųjų Rytų kultūromis, šį kar-

ruošos įgūdžiai menksta, o viešojo maitinimo kokybė beveik ne-

tą šefas apsiribojo europietiškos kilmės prieskoniniais augalais:

gerėja. Manding, dėl to vynas taip sunkiai ir skinasi kelią į mūsų

petražole, rozmarinu, čiobreliu.

užkandines bei restoranus. Vis dėlto yra pasakyta: „Prašykite, ir

Nemaža dalis Lietuvos viešojo maitinimo įstaigų petražolę

gausite. Ieškokite, ir rasite. Belskite, ir jums bus atidaryta.“ Mes

(pageidautina apdžiūvusią garbanotąją) laiko nepralenkiama,

ieškojome ir suradome – „neformato“ restoraną Vilniaus centre

tiesa, nevalgoma lėkštės puošmena. Vis dėlto šviežios kapotos

kvapniu pavadinimu „Lauro lapas“. Pasibeldėme, ir duris mums

petražolės – daug geresnis šio prieskoninio augalo panaudojimo

atvėrė Deivydas Praspaliauskas – jaunas, bet jau pastebėtas ir

būdas, suteikiantis patiekalui specifinį gaivumo pliūpsnį. Be to,

tarp savo profesijos atstovų pagarsėjęs chef de cuisine, visuomet

petražolės patiekalą nudažo nuostabiai sodria žalia spalva. Su

degančiomis akimis ir idėjų kupina galva. Paprašėme, ir mums

petražolėmis neblogai „susikalba“ žalumynais kvepiantis minera-

buvo patiekta maisto, kurį prisiminus seilė varva.

liškas „Sauvignon Blanc“.

Restorano pavadinimas pasufleravo simbolinę – prieskonių –

Rozmarinai – aromatingas Viduržemio jūros regiono augalas,

temą. Simbolinę, nes prieskoniai nėra tas kriterijus, kuris padėtų

kurio lapai ir jauni ūgliai skleidžia specifinį maloniai aštrų aroma-

iš patiekalų įvairovės išskirti siaurą grupę su tik jai būdingomis

tą ir tinka gardinti daržovių, žuvies ir mėsos patiekalams. Kažin

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


vyno ir maisto derinimas

ar yra nors vienas itališkas restoranas, kuriame keptos bulvės

ypač ėrieną. Nors augalas kvapnus, bet neužgožia patiekalo taip,

nebūtų gardinamos rozmarinais? Jais gardinami kepti ir troškinti

kaip neatsargiai padaugintas rozmarinas, gerai dera su kitais

patiekalai paprastai būna svarūs ir aromatingi, todėl reikalauja

prieskoniais. Čiobreliais gardinti patiekalai aromatiškai lengvai

tokio pat svaraus, brandaus, kvapnaus vyno: „Pinot Noir“, „Mer-

dera su „Sauvignon Blanc“, „Riesling“, „Chianti“, tačiau daug lemia

lot“, „Syrah“, „Cabernet Sauvignon“, barolo ir pan.

ir kitos sudedamosios dalys bei paruošimo būdas. Tarkim, sodrus

Čiobrelius Lietuvoje naudojame arbatai, tačiau tuo neapsiribokime. Juo labai tinka gardinti ir sriubas, troškinius, mėsą,

45

ėrienos ragu su čiobreliais gali pareikalauti nepaprastai svaraus ir aromatingo vyno, kaip „Chateauneuf du Pape“.

Vynas Weingut Tement Sauvignon Blanc Steirische Klassik 2011 Štirija, Austrija

Europietiško stiliaus baltasis „Sauvignon Blanc“ – labai gaivus, žoliškas su malonia citrinine natele ir Austrijai būdingu minerališkumu.

Faiveley Pinot Noir Bourgogne AOC 2009 Burgundija, Prancūzija

Klasikinis nedaug taninų turintis raudonasis vynas, kvepiantis trešnėmis, vyšniomis ir turintis pakankamai rūgšties.

Anselmann Gewürztraminer Kabinett Pfalz 2011 Pfalcas, Vokietija

Pusiau sausas, labai kvapnus (rožių žiedlapiai, kriaušės) baltasis vynas.

d'Ardhuy Bourgogne Blanc 2010 Burgundija, Prancūzija

Labai gerai biodinaminiame ūkyje sunokusių uogų vynas kvepia ananasais, obuoliais, sviestu. Aktyvus, minerališkas, ne toks rūgštus burnoje.

De Martino Legado Reserva Carmenere 2010 Čilė

Vos daugiau taninų, lyginant su „Pinot Noir“, plius ąžuolo statinių taninai ir saldūs aromatai, papildantys veislei būdingus juodųjų serbentų, slyvų, žalių pomidorų kvapus.

Mauro Molino Barolo DOCG 2007 Pjemontas, Italija

Daug taninų, tvirta struktūra ir klasikinis raudonų uogų, džiovintų rožių žiedlapių ir fermentinio sūrio aromatas.

Patiekalai

Šiltas morkų ir lęšių užkandis su petražolėmis, pasifloros majonezu ir vietnamietiškos duonos džiūvėsiais

Trumpai pabrandintos morkos virtų lęšių patale su petražolėmis, uždarytos majonezu, kuriame viena dalis kiaušinių pakeista pasifloros tyre. Užkandis pabarstytas švelniai rupios tekstūros vietnamietiškos duonos džiūvėsiais, sumaišytais su sviestu ir druska. Pasifloros patiekalui suteikia netikėtai vaisiško aromato ir saldžiarūgščio skonio; antrame plane švelniai justi petražolės ir lešių su morkomis ir džiūvėsiais tekstūra.

Kepta dėmėtoji vilkžuvė su šitaki grybais ir Jeruzalės artišokais (topinambais), pagardintais rozmarinais

Vilkžuvė puikios kokybės, neperkepta, saikingai pasūdyta, idant išryškėtų šiai žuviai būdingas skonis, pagardinta dviem būdais ruoštais topinambais su rozmarinais: džiovintais plonais griežinėliais bei apkeptais kubeliais; šilti šitake grybai. Tekstūrų ir aromatų žaismas – nuo slidaus iki traškaus – kontrastuoja su kuklia spalvine patiekalo išvaizda.

Kepta jautienos nugarinė su čiobreliais, rūkytų salierų kremu, marinuotais burokėliais ir kviečių spragėsiais

Jautiena pabrėžtinai neperkepta, apšlakstyta saldžiarūgščiu „krauju“ (sutirštintu burokėlių marinatu), pagardinta keliomis šiltomis burokėlių skiltelėmis, keletą minučių parūkytu salierų kremu, pabarstyta salsvo skonio mirkytais ir išdžiovintais kviečiais.

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


46

vyno ir maisto derinimas

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


vyno ir maisto derinimas

47

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


48

skaniai

Pavasariniai vitaminai akims, ausims ir atminčiai Gurmaniškų filmų ir knygų apžvalga

Priešingai nei visas pasaulis ir jame dideliu greičiu lekiantys gyventojai, mažoji Meniu Miu vis dar turi laiko sekti pasaulio įvykius tiek žydruosiuose ekranuose, tiek spaudoje. Tačiau, atėjus pavasariui, nesinori stebėti šiuolaikinio psichodeliško chaoso, dažniausiai eskaluojamo žiniasklaidoje. Tad ilgametėje videotekoje „Eliksyras“ bei nuostabiame „Virgin“ parduotuvių tinkle Londone Meniu Miu su malonumu papildė savo filmų kolekciją senąja klasika.

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


skaniai

P

asidalysim su Jumis senais mielais kino filmais bei kelio-

tortų gausa bei palaimingas maudymasis juose sukėlė įtarimą,

mis knygomis, kurias šį kartą patarė paskaityti Meniu Miu

kad režisierius ypač vertina haut cuisine.

kolegės iš pajūrio. Tikriausiai pajūryje vyraujantys vėjai pravėdina

49

Šį filmą verta žiūrėti laisvai pasirenkant gėrimą. Pradėčiau

apsunkusias galvas ir paruošia jas maloniems skaitiniams. Tiesa,

nuo „Kir Royale“ ir užbaigčiau desertiniu. Meniu padiktuos

šiandien žiūrint senąją klasiką, stebint įstabaus grožio moteris bei

siužetas.

jų rafinuotus palydovus, anksčiau dešimtkart matytų komedijų juokingiausios akimirkos jau taip nebedžiugina. Ir nesupranti, kas atsitiko, kodėl tai, kas buvo be galo miela ir gražu, tapo banalu ir tuščia. Žaviosios Audrey Hepburn mirksėjimas („Pusryčiai pas Ti-

Ir keli vėjuoti linkėjimai iš pajūrio

fanį“, rež. Blake Edwards, 1961 ) ir Fellini‘o dievaitės Anitos Ekberg išsirietimai ir lūpų papūtimas („Saldus gyvenimas“. Rež. Federico Fellini, 1960) sukelia atvirkštinę reakciją, o stebint, kaip juokiamasi iš įvairių visuomenės sluoksnių gyvenimo, kyla viena mintis

– kur

Nicky Pellegrino. KIARA. Gimtasis žodis, 2009. „Į Italiją esu pasirengęs vykti kiekvieną akimirką, o į kitas

– turiu pagalvoti“, – sako garsus mados istorikas Aleksan-

aš tai mačiau? Gal visko jau persisotinome? Gal nebemokame

šalis

vertinti meno ar mene (net klasikoje) per daug aktualios realybės?

dras Vasiljevas.

Ar tiesiog realybėje liko tik tuštybė? Ar su amžiumi vertybės kei-

Keletą kartų apsilankiusi Italijoje, įsimylėjau šią šalį už jos

čiasi? Kažkas čia iš tikrųjų yra ne taip. Na, gal bent Jūs, pažiūrėję

šimtamečius architektūros paminklus, už archajišką kaimo

senuosius filmus bei ramiai paskaitę knygas, pailsėsite ir į pasaulį

gamtą, senųjų miestų griuvėsius, už kavą su šviežiais plikytais

pradėsite žiūrėti kitaip. Svarbu, kad skirtumėte tam laiko... Nes

pyragėliais, už kaimiečius, rytais kavinėse pasakojančius išpūstas

pažiūrėti ir prisiminti verta, juolab kad teigiamos emocijos vis tiek

istorijas, už tai, kad italai siaubingai bijo vairuoti per sniegą,

nugali, ypač komedijose. Štai keletas jų.

kad niekada nenusimena, jei per šeimos vakarienę užgriūva nelauktas svečias – maisto užteks visiems, už be galo gražias jų pagyvenusias moteris, už romantiškus vyrus, už mokėjimą gražiai rengtis, už išskirtinį humoro jausmą, už tai, kad nieka-

KAIP PAVOGTI MILIJONĄ (How to Steal a Million. Rež. William

da nematai jų nelaimingų ir nusivylusių, už puikų vyną... ir dar

Wyler, 1966). Sena kaip pasaulis komedija su mieląja Audrey

daug daug nuostabių dalykų. Todėl, pasitaikius progai, mielai

Hepburn, kuri šioje juostoje vaidina Nikolę, bandančią išgelbėti

skaitau knygas apie šią šalį, su didele meile pagamintus valgius

šeimos reputaciją ir savo tėvą nuo viešos gėdos, kuri užkluptų,

ir itališką vyną...

jei būtų išaiškinti meno padirbinėjimo faktai. Netikėtai susipa-

Romano „Kiara“ veiksmas vyksta Kampanijos regione,

žinusi su džentelmenišku „aukštosios visuomenės“ vagimi Sai-

Džulijano miestelyje. Vargingas, bet kupinas aistrų italų šeimos

monu (akt. Peter O’Toole), Nikolė paprašo pagalbos pavogti jos

gyvenimas, kartais nuspalvinamas pokylių, prieš kuriuos gami-

senelio padirbtą Čelinio Veneros skulptūrą iš Paryžiaus muzie-

nami įmantrūs valgiai, godžiai skanaujama, aplaižant pirštus ir

jaus. Daug juokingų epizodų, 66-ųjų „Givenchy“ rūbų kolekcijos

šaukštus. Iš kartos į kartą perduodamos tradicijos, santykiai ir

podiumas su pačia Audrey priešaky, ryškios spalvos, Paryžiaus

daug daug pagrindinio ingrediento – širdies.

vaizdai, šampano purslai – ko daugiau reikia pavargusiai sielai. Paprastai tokius filmus labiau mėgsta moterys, tačiau šįkart jos galės prisivilioti ir vyriškius, jei paminės, kad filme galima išvysti nuostabius to laiko sitroenus, fordus, kadilakus. Gal rožinio šampano ir lengvų žalių salotų su omaro arba vėžio mėsa.

Andrea Schacht. DIEVŲ GĖRIMAS. Gimtasis žodis, 2009. Daugeliui kakavos aromatas asocijuojasi su šiltais ir jaukiais namais, mamų kepamais pyragais, saugumu, švelnumu ir gera nuotaika. Saldžios emocijos sukyla, o kartais net seilė nutįsta skaitant šią knygą. Užsimerki ir sugrįžti į vaikystę...

DIDŽIOSIOS LENKTYNĖS (The Great Race. Rež. Blake Edwards, 1965). Šį nemirtingą duetą Curtisą

– Jacką Lemmoną ir Tony

– jau matėme nuostabioje muzikinėje komedijoje

Romano veiksmas vyksta XIX amžiaus antroje pusėje Prūsijoje, Anglijoje ir Airijoje. Knygoje pateikiama daug istorinių faktų apie kakavos pupelių kelionę į Europą, nuo liauno medelio pir-

„Džiaze vien merginos“, kurią galėčiau žiūrėti tūkstantį kartų. Ši

mykščio miško glūdumoje iki saldžiosios svajonės išsipildymo –

juosta taip pat kelia daugybę sentimentų. Kiek kartų ją rodė se-

burnoje tirpstančios šokolado plytelės. Tai knyga apie meilę

noji televizija... Kas nepamena nepakartojamo tortų mūšio, apie

kakavai, kuri suteikia jėgų, žvalumo, numalšina alkį ir paguodžia.

kurį ne vienas mūsų vaikystėje svajojome (o gal ir įgyvendinome)! Vėl įspūdingi vaizdai, pilys, automobiliai, realūs ir nelabai. Skirtumas toks, kad šiame filme du neišskiriami džiazo draugai

Apie tobulo jausmo ir skonio ieškojimą. Saldi ir skani knyga tingiam šeštadienio rytui terasoje prie garuojančios kavos puodelio. Skanaus!

tampa amžinais gyvenimo lenktynių dalyviais ir konkurentais. Neapsieita be moters, šįkart tai žurnalistė Megė, kovojanti už moterų lygybę (akt. Nathalie Wood) ir besiveržianti rašyti tiesiai iš lenktynių trasos.

Skanaus skaitymo ir žiūrėjimo Jums nuoširdžiai linki mažoji Meniu Miu

Pertraukose tarp lenktynių nemažai dėmesio skiriama gurmė elementams. Rodomas itin retas filmuose raudonojo vyno serviravimas iš krepšelio, o šampano vartojimo kultas ir, žinoma,

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


50

pusryčiai Vilniuje

Pusryčiai pas…

Arba kodėl kiaušiniams reikia oro Jūratė Sprindžiūnaitė

… norėtųsi sakyti, pas Tifanį. Kaip tame gražiame, nuo plaukų iki pirštų galiukų stilingame filme. Tačiau šįkart pusryčiausime sostinės kavinėse. Rašinio tikslas – ankstyvi pusryčiai. Viešbučių restoranai iš mūsų tyrimo lauko išbraukiami. Štai čia ir susiaurėja pasirinkimas, nes vos kelios sostinės kavinės vyturiams duris atveria nuo 8 valandos ryto. Pavyko rasti vieną, kuri šiltą kąsnį ir budinančios kavos siūlo jau nuo septintos.

K

odėl nusprendžiau atlikti ankstyvųjų pusryčių tyrimą? Tai

arba iš lėto sukdamas galvą ieškai to, su kuriuo sutarei susitikti,

aktualu tiems, kurie neturi laiko, noro ar budrumo barškinti

pirmo kavos gurkšnio gali užsilaukti. Supratau viena: gera rytinė

keptuvėmis namuose. Tai įdomu žmonėms, organizuojantiems

nuotaika labai labai priklauso nuo padavėjos, kuri neš kavą,

susitikimus arba darbo dienos planavimą ne kontoroje. Vaikšti-

padės susivokti meniu ir šiaip seks, ar besibudinantis klientas

nėdama iš kavinės į kavinę atradau dar vieną anksti atidaromų

dar ko panorės.

kavinių patogumą: čia susitinka tie, kurie bičiulius, draugus ar kolegas nori kokia nors proga pasveikinti be didelio įpareigojimo. Įteiki gėlių ir už tai būni pamalonintas kava arba blynu su varške. Na, tikėtina, kad pusryčių meniu leis pasirinkti progos kaltininkas.

Patiekalas po vakarykščių linksmybių Pusryčių meniu čia telpa keliose eilutėse: omletas (12 Lt), pasirinktinai su sūriu, kumpiu ar lašiša, plėšyta kiaušinienė (keistas ir labai „negurmė“ pavadinimas) net už 19 litų bei blyneliai su

Budinamės prancūziškame rūsyje Taigi, maždaug per mėnesį po keletą kartų aplankiau „La

varške ir trintomis braškėmis (12 Lt). Mažoka. Tačiau simpatiška padavėja iškart suteikia vilties: „Galime paruošti prancūziškų ragelių pagal jūsų pageidavimą: su vytintu Parmos kumpiu bei

Cave“, „Mano Guru“ ir „Pomodorą“. Kartais į draugiją kviečiau

raudonųjų svogūnų padažu (skamba pakiliai), su lašiša, su moca-

kolegas ir bičiulius, kad vienu metu būtų paprasčiau ir, žinoma,

rela ir juodųjų serbentų džemu (čia jau kaip pret a porte de lux).

ekonomiškiau paragauti keleto patiekalų.

Už šiuos rinktinius patiekalus prašoma po 11 litų.

Iš principo racionas visur vyrauja toks pats: įvairiausių

Bet man pusryčiai nuo vaikystės siejasi su kiaušinių patieka-

rūšių, dydžių, sulankstymų blynai ir blyneliai, kaip tik įmanoma

lais. Pamenu, geriausiai nuotaiką pakeldavo iš kaimiškų kiaušinių

patiekti – kepti, virti – kiaušinių patiekalai, kokių tik įmanoma

mamos kepta kiaušinienė. Dabar tai vadinama omletu. Žodžiu,

rasti Lietuvoje grūdų košės, šviežios sultys. Žodžiu, išsirinkti gali

išplakti kiaušiniai su pienu ir trupučiu miltų. Vėliau mama iš kaži

patys išrankiausi, net ir itin jautrų ar sutrikusį skrandį turintys

kur sužinojo, kad geriau pieną pakeisti vandeniu, o miltus – krak-

valgytojai.

molu. Rezultatas buvo labai geras, ir iki šiol per vasaros atosto-

Tyrimą pradėjau nuo Gedimino prospekte įsikūrusios „La

gas, kai ilsiuosi pas tėvus, valgau tokią kiaušinienę, kurios skonį

Cave Bistro“. Tiesa, pavadinimas nenuteikia žvaliam rytui – la

iki dangaus pakylėja šviežiai raugti agurkai (būtinai iš mamos

cave prancūziškai reiškia rūsį. Bet tai patogi vieta susitikti su iš

daržo lysvės) ir riekė juodos duonos su naminiu sviestu. Vaikys-

kito miesto atvykusiu svečiu, nelabai gerai pažįstančiu sostinę.

tės prisiminimus „La Cave“ sustiprino stalą dengianti medvilninė

Čia smagu sėdėti lange, kur daug šviesos. Nenorintys savęs

smulkiais baltais ir rudais langeliais marginta staltiesė. Jauku.

rodyti ir stebėti prospektu skubančių dirbančiųjų ar slenkančių bedarbių, gali pasirinkti nuošalesnį stalelį.

Užsisakau omletą su sūriu. Gaunu apetitiškos geltonos spalvos perlenktą blyną. Puri, švelni tekstūra, tinkamas riebumas. Jo-

Jeigu užėjęs į bistro akimis susitinki su padavėja, jai nusi-

kių pašalinių skonių. Justi, kad omletas keptas ant sviesto. Taip,

šypsai, garsiai pasisveikinti ir nedelsiant, besisagstydamas paltą,

kaip man ir patinka. Bet padavėjos pasiteirauju, ar nesuklydau.

paprašai kavos, puodelis po keleto minučių garuos ant stalo.

Paaiškina, kad tai yra aliejaus ir sviesto mišinys. Įdomu.

Taip jau yra, kad ryte jos norisi čia ir dabar. Bet jei įslinkai apsiblausiusiu veidu, neapsisprendi, prie kurio stalo dėsi minkštąją

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ

Bistro turi keistą lyg padažą, lyg užtepėlę, kurią siūlo prie omleto ir plėšytos kiaušinienės. Tirštas darinys, panašus į majo-


pusryčiai Vilniuje

51

l Įspūdingiausias pusryčių padėklas sostinės kavinėje „Mano Guru“ VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


52

pusryčiai Vilniuje

maloninti ryžių koše. Simpatingas, sportiškas padavėjas (pakiliai nuteikė jo šypsena ir balso tonas) košę atnešė puodynės formos dubenėlyje. Paprasta detalė vėl nukėlė į vaikystę. Prisiminėme rusiškas pasakas apie Jemėlę, iš krosnies traukiantį milžinišką molio puodynę su koše. „Mano Guru“ košė buvo pervirusi, lipni, bet gerai nusiteikusi merginų kompanija džiaugėsi saulėtu rytu, pačių nusipirktomis papūginėmis tulpėmis (jos kiek priminė plėšytą kiaušinienę) ir mažyčiais plono stiklo pieno indeliais, sumažinta bidonėlio kopija. Jie taip pat sugrąžino į vaikystę. Į tokius močiutės supildavo šiltą, iškoštą pieną ir nešdavo į priėmimo punktą. Košės. Ne toks paprastas ir juolab prastas maistas, kaip dažnam gali pasirodyti. Košės virėjas turi žinoti, kad kruopoms itin svarbus tinkamas vandens ar kito skysčio, dažniausiai pieno,

l Gaiviai pavasariškai nuteikia Benedikto kiaušiniai „La Cave Bistro“ Gedimino prospekte

kiekis. Vanduo taip pat būna skirtingas: minkštas, kietas, vidutinis, prisotintas mineralinių druskų, chloruotas. Verdant košę, visos šios savybės yra gerokai svarbesnės, nei ruošiant sriubą, o juo labiau – mėsą, daržoves ar ankštinius. Visa tai sužinojau iš

nezą su smulkiai supjaustytais marinuotais agurkais. Gerai, kad įdėta į atskirą indelį, nes toks užtaisas užmuša subtilų omleto skonį. Kitą kartą surizikavau paragauti „plėšyto“ patiekalo. Rekomenduoju jį valgyti aštresnio skonio mėgėjams, nes į išplaktus kiaušinius, kurie keptuvėje maišomi, pridėta marinuotų agurkų, burnoje užgožiančių visą subtilumą. O kaip tatai atrodė lėkštėje, geriau neaprašinėsiu. Gerai pasukusi galvą – visur noriu įžvelgti ką nors pozityvaus – sugalvoju: tai greičiausiai patiekalas, puikiai tinkantis po ne itin vykusių vakarykščių išgertuvių.

protingų kulinarinių knygų. Kai grūdai verdami, beveik visas vanduo arba didesnioji jo dalis sunaudojama jiems išbrinkinti, tai yra paversti koše. Vadinasi, vanduo ne išgaruoja, jis ne nupilamas, o lieka grūdo viduje ir sudaro neatskiriamą jo dalį. Todėl košei tokia svarbi vandens kokybė. Yra visokių gudrių būdų, kaip pagerinti vandens kokybę, kaip atskirti, kokį vandenį turi virtuvėje, ir padaryti, kad košė išvirtų aukščiausios kokybės. Bet tikriausiai jau ne vieną prajuokinau taip atsakingai rašydama apie košę. Juk čia ne kokie juodieji ikrai, kurių išskirtinį skonį dar labiau paryškina porceliano šaukšteliai. Dėl ikrų juos tikrai įsigysite. Bet pirkti papildomus

Košė su migdolų drožlėmis. Egzotika! Po kelių dienų į pusryčių draugiją priprašyta bičiulė „La Cave Bistro“ piktinosi, neva čia ankstyvieji patiekalai per sunkūs: tegalėjo išgerti šviežių sulčių ir, kol likusi draugija mėgavosi pusryčiais, paragavo visų rūšių kavos. Nieko tokio: ji manekenė. Greičiausiai mama jai niekada nekepė kaloringos, bet, velniai nematė, skanios kiaušinienės. Pritariu, kiaušinių patiekalai sunkiai virškinami. Tačiau tai labai priklauso nuo jų gaminimo būdo. Protingi žmonės paaiškino, kad geriau virškinami kiaušinių patiekalai, kuriuose yra augalinių produktų, skysčių ir... oro. Tai padaroma, kai kiaušiniai plakami. Kuo kruopščiau, ilgiau tai daroma, tuo daugiau oro jie gauna. Tuomet patiekalas būna puresnis, minkštesnis ir geriau virškina-

filtrus dėl košės... Jei košė sugadino nuotaiką, užsisakykite šviežių sulčių (4–9 Lt). O jų čia – lyg geriausiame Niujorko bistro. Banalu vardinti apelsinų, greipfrutų, morkų, citrinų, bet tai tik dėl sąrašo įspūdingumo. O štai kriaušių, ananasų, melionų, pomidorų, burokėlių, salierų ir imbierų sultys tikrai privers kilstelti antakius ir ištarti: respect. Pacitavau kito ryto pusryčių viešnią iš Londono. Išaušo pusryčių rytas „Pomodoro“ picerijoje. O jų Vilniuje keletas. Bet išsirenkame pagal grožį. Supraskite, pagal vaizdą, kuriuo galima mėgautis pro langą. Keliaujame į Goštauto gatvės Verslo trikampyje esantį „Pomodoro Lounge“. Pagaliau čia pasiūloma ne „Lavazza“ kava. Ryte taip norisi kokybiškos, nekomercinės, švelnios, gaivios, šiek tiek rūgščios kavos. 100 procentų

mas. Čia informacija priekabiems klientams, kurie prieš užsisakydami omletą ne tik paklaus, ar jis bus ruošiamas iš kiaušinių, kurie buvo padėti laisvėje užaugintų vištų. Dar neteko girdėti, kad kavinės svečiai padavėjos užsiprašytų: „Malonėkite perduoti virėjui, kad kiaušinius plaktų dukart ilgiau, nei įrašyta patiekalo technologinėje kortelėje.“ Keliaukime į kavinę „Mano Guru“, garsėjančią sveikuolišku maistu ir gausybe salotų. Pusryčiams čia durys atveriamos 7 valandą! Smalsauju, kada paprastai pasirodo pirmieji lankytojai. Anot padavėjo, nuolatiniai klientai prie stalų susėda lyg pagal žadintuvą – 7 val. 20 min. Anktyvasis kavinės meniu vertas atskiros studijos. Negana, kad siūloma manų, ryžių, grikių, avižinių dribsių košių (5 Lt.), prie jų išrankieji gali pasirinkti priedus: sviesto, jogurto, medaus, karamelės, migdolų drožlių. Aukštasis pilotažas! Gaila, draugės manekenės nepasikviečiau tą rytą. Tačiau atsirado kita sveikuolė, nusprendusi skrandį pa-

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ

l Apetitą ir rytinę nuotaiką pakeliantys blyneliai su varške


pusryčiai Vilniuje

arabikos. Deja, ir čia ji itališka. O italai mėgsta robustą, su keletu

vėsesnis. Paprastai tokius patiekalus grąžinu. Būna įdomu, kaip

kartų didesniu kofeino kiekiu. Tiek to, būsiu paprasta, užsisa-

tada elgiasi virtuvės darbuotojai. Pavyzdžiui, „Pomodoro“ iškepa

kau kavos su pienu. Padavėja atneša puodelį, pro kurio ąselės

naują porciją, „Čili“ picerijoje pašildo tą patį apgnaibytą blynelį.

skylutę pralįstų nebent pora spagečių. Nepatogu jį laikyti dviem

Nieko nepadarysi, kita klasė.

pirštais, juk tai ne šampano taurė. Ryte mes šiek tiek nerangūs, todėl norisi, kad bent daiktai būtų patogesni.

53

Dėl blynelių asortimento komplimentų verti ir „Pomodoro“, ir „Mano Guru“. Pastarieji daugiau balų gauna už išradingumą. Save laikantiems gurmė, „Mano Guru“ įtiks pasiūlę blynelių su

Kuo blynas skiriasi nuo lietinio ir sklindžio Nusprendžiu: šis rytas bus blynų rytas. Tai – dar vienas šiltas

obuoliais, pagardintais natūralių apelsinų sulčių ir cinamono padažu (9 Lt). Išvada paprasta: sostinės centre pusryčiauti verta, nes

ir kvapnus mano šviesios vaikystės prisiminimas. Juos geriausiai

maisto gamintojai išradingi ir verčiasi per galvą siūlydami kuo

kepdavo tėtis, nelabai ką daugiau ir mokėjęs nuveikti virtuvė-

įvairesnių, įdomesnių patiekalų. Dėl kokybės galima diskutuoti.

je. Dubenyje latvišku „Straume“ plakdavo kiaušinius. Jis tikrai

Bet tikrai įmanoma išsirinkti vietą, kur pagal jūsų skonį ir vaikys-

neskaitė protingų knygų apie oro svarbą plakinyje, tiesiog mėgo

tės patirtį ruošiami blyneliai, košė, omletas arba spaudžiamos

palengvinti bet kokį fizinį darbą. Iš akies pildavo miltų, pieno

egzotiškiausios šviežios sultys.

arba vandens (jeigu pienas pasirodydavo sugižęs) ir vėl į darbą paleisdavo „Straume“. Keptuvėje stropiai liedavo tešlą, stebėdavo, kaip ji stingsta, ir vikriu judesiu kilsteldavo keptuvę aukštyn. Blynas išlėkdavo į orą, apsiversdavo ir neapskrudusia puse klesteldavo į keptuvę. Keli akies mirksniai, ir plonytis stebuklas su keletu skrudėsiais kvepiančių „apgamų“ atguldavo į priešais mus su broliu padėtą lėkštę. Laukdavome to blyno kaip kačiukai pirmos žvejo žuvies. Niekada nemačiau tėčio begėdiškai nudelbusio akis ir renkančio ant viryklės išdribusio blyno. Rusai turi gerą posakį, kuris byloja apie tai, kad meistriškumo gėrimai nesužaloja. Apsilankiusi trijose mano eksperimentui tinkamu laiku pusryčius siūlančiose kavinėse, susimąsčiau, kuo skiriasi blynai, sklindžiai ir lietiniai. Mat tokius pavadinimus radau valgiaraščiuose. Mažojoje Lietuvoje, kur augau, ir Žemaitijoje, kur vasarodavau pas senelius, buvo tik blynai. „Lietuvių kalbos žodyne“ rašoma: blynas – keptuvėje kepamas iš miltų ar tarkuotų bulvių valgis. Žodis „lietinis“, matyt, kilęs nuo žodžio „lieti“. Dideli, per visą keptuvę kepami lietiniai buvo tik dėl praktiškumo. Žmonės neturėjo taukų. Truputį patepę keptuvę riebalais, ją užliedavo plakiniu, kad negaruotų taukai. Galvojau, maži – blynai, o jei per visą keptuvę – lietiniai. Bandžiau gilintis į valgiaraščius, receptų knygas ir niekaip nesupratau, kuo išskirtinis yra lietinis. Rimtai susimąsčiau, ar „blynas“ ir „lietinis“ yra absoliutieji sinonimai (tas pats daiktas) ar paprastieji (skirtingos blynų rūšys). Pasirodo, „blynų klausimu“ net ir kalbininkai ilgai nesutarė. Didžioji painiava kilo dėl to, kad „blynas“ yra slaviškos kilmės, „sklindis“ – lietuviškos. Tačiau „blynas“ atsilaikė, ir dabar pagal kalbininkus yra taip: blynai – tai įvairiausius blynus apibendrinantis žodis; sklindžiai – mažesni, storesni blynai, ypač tarkiniai, blyneliai – lietiniai, vyniojami su įvairiais įdarais; lietiniai – dideli blynai, pusgaminiai, iš kurių gaminami blyneliai.

Verdiktas: Vilniuje pusryčiauti verta Mėgstu blynelius su varške ir trintomis braškėmis arba avietėmis. Ir čia labai svarbu varškė. Ji šiukštu negali būti per rūgšti, neturi būti sutrinta iki glotnios konsistencijos. Todėl ir renkuosi blynelius su varške, kad noriu burnoje jausti prigimtinę varškės tekstūrą. „La Cave Bistro“ blyneliai (12 Lt.) padėjo man išlaikyti rytinę šypseną. Tokia pat gera varškė buvo ir „Pomodo-

10 balų: „La Cave“ už omletą, blynelius su varške. „Mano Guru“ – už gausų pusryčių meniu ir daugiausia ingredientų turintį rytinį patiekalą. „Pusryčių padėklas“ (virtas kiaušinis, kumpis, sūris, daržovės, sviestas, apelsinų ir kriaušių skiltelės, naminis pyragas, šviežios apelsinų sultys). Kaina 14 litų. „Pomodoro“ – už per daugelį metų išsaugotus itališkus trikampius sumuštinius su kumpiu, sūriu bei vištiena.

ro“ blynelyje. „Mano Guru“ – per daug apdorota varškė nenuteikė žygdarbiams. Be to, blynelis buvo drungnas, o įdaras dar

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


54

apie restoranų ver tinimą

Kaip ir kodėl rašau apie maistą Andrius Užkalnis

Tiksliau, ne aš vienas rašau. „Laukinėse žąsyse“ (www.laukineszasys.lt), mano maisto tinklalapyje, autorių yra ir daugiau, bet papasakosiu aš.

T

arp rašančiųjų apie maistą menka konkurencija, užtat

kiekvieną sūrio rūšį, kiekvieną prieskonį parduoda dėl kokios

galimybės didžiulės. Aš net nesakau, kad mes geriausi (savo

nors priežasties, ir jie tai žino. Ir klientas jaučia, kad jie tai žino.

srityje tokie tikrai esame), tiesiog rinka neužpildyta. Tai ir yra fantastiška Lietuvoje – kiekvieną dieną gali ką nors daryti pirmas. Koks didžiausias iššūkis? Nenoriu pasirodyti arogantiškas (na, gerai, kartais noriu), bet Lietuvai taikau itin aukštus standartus (nes tai – ne kandidatė į Europos šalis, tai – Europa,

Jie pažįsta Italiją ne vieną ir ne tris kartus joje apsilankę. Mūsų autoriai stengiasi daugiau rašyti apie geras, perspektyvias, džiuginančias vietas. „Laukinės žąsys“ neketina demaskuoti ar sudirbinėti. Apie nemokšišką virtuvę rašyti ir skaityti neįdomu. Trečioji problema irgi kyla iš provincialumo. Nemokšai

Vakarai, išsivystęs kraštas), ir nelabai daug laiko skiriu neišmanė-

atrodo, kad visos kalbos apie maisto derinimą, teorijos mokslai

liams. Provincialai, nesidomintys ir nenorintys domėtis, mieliau-

ir klasikiniai receptai yra tiems, kas nemoka gaminti „su polėkiu“,

siai valgantys mišrainę su majonezu ir neturintys laiko „ponų

„su fantazija“. Jiems – jūra iki kelių. Ir receptus jie ima kaitalioti

išmonėms“, nėra mano auditorija. „Laukinių žąsų“ skaitytojai

ne tada, kai klasika jau išnarstyta po kaulelį, o, deja, tada, kai

yra tie, kas supranta, kad ištobulintas maistas ir gėrimai yra civili-

dar reikia toliau mokytis kepti omletą ir pjaustyti žuvį. Todėl ir

zacijos dalis.

atsiranda parmezano drožlės ar raudonųjų ikrų krūvelės ten, kur

„Laukinės žąsys“ rašo publikai, kuri ieško gero, naujo, įdomaus ir nebūtinai pigiausio. Aš nežiūriu į Lietuvos restoranus kaip į kūdikį, kuris ką tik pradėjo vaikščioti. Atlaidus požiūris yra

joms ne vieta, patiekalai perkraunami absurdiškos puošybos, ir gimsta kiti „išradimai“, tik gadinantys produktus. Blogiau už neišmanymą yra nenoras mokytis ir šviestis.

humaniškas, bet tai nepadeda. Žinote, kada daugiausia išmoks-

Neišmanėlis, kuris žino, kad mažai išmano apie maistą, tačiau yra

ti? Kai eini mokytis su grupe moksleivių, kurie jau yra aukštesnio

pasiruošęs klausyti patarimų, jau nebėra neišmanėlis. Neišma-

lygio negu tu. Aš noriu, kad Lietuva šoktų į pačią greičiausią

nėlis, mojuojantis savo tamsumu kaip vėliava, yra beviltiškas.

maisto juostą, keltų sau aukštus reikalavimus ir nelementų „mes

Kaimietiško pasipūtimo, esą niekas manęs nepamokys, aš pats

dar tik mokomės“. Visi mokosi, jei nori nestovėti vietoje. Mums

žinau, kas man skanu ir kas prie ko tinka, yra daug, bet tie žmo-

laikas žaisti su dičkiais, suaugusiųjų aikštelėje.

nės nėra mūsų skaitytojai.

Lietuvos restoranuose yra trys didžiosios bėdos. Pirmoji – nenuoseklumas ir nepatikimumas. Šiandien – nuos-

„Laukinės žąsys“ stengiasi pernelyg neakcentuoti kainų. Geras maistas niekuomet nebus pigus. Net trys geri kiaušiniai

tabu, gerai, viskas veikia, o rytoj – naujas šefas, ir viskas krenta iš

pusryčiams jau kainuoja tris keturis litus, nekalbant apie tai, kad

rankų. Blogų dienų pasitaiko ir „Michelin“ žvaigždutėmis pažymė-

juos reikia iškepti (ar išvirti) ir patiekti. Vienoje parduotuvėje

tiems restoranams, tai tiesa. Tačiau patikrintų kokybės sistemų

pamačiau itališkų vynų akciją. Visi – po penkiolika litų. Atvežti,

nebuvimas yra didelė blogybė. Todėl kai prisimenu, kad Lietuvoje

išmuitinti, su banderolėmis, išdėlioti lentynoje. Tai – 4,35 euro

esama tokių restoranų, kaip „Markus ir Ko“ Vilniuje, kurie jau kone

už butelį. Kaip jums atrodo, kiek kainavo pats skystimas atėmus

du dešimtmečius laikosi kaip uola, man širdis uždainuoja.

gamintojo pelną, butelio, etiketės, kamščio ir visas kitas išlaidas?

Antroji problema yra provincialumas ir menkas kontaktas

Vieną eurą? Septyniasdešimt euro centų? Ir jūs tikitės, kad ten

su pasauliu. Daug kam stinga patirties ir žinių apie pasaulinį

bus išskirtinis gėrimas? Neturėkite iliuzijų. Gero daikto niekas

kontekstą. Ypač tai juntama vyninėse (poros atostogų Ispanijoje

pigiai neparduoda. Stebuklų nebūna.

ir kokios nors Božolė pristatymo su aukštuomenės svečiais nepa-

Nežinau, kaip tai mandagiai pasakyti, tačiau labai daug žmo-

kanka, kad galėtum turėti vyninę), tačiau ir kitur dažnai matyti,

nių įsivaizduoja, kad restoranai plėšia pinigus iš klientų abiem

kad štai šį ir šį patiekalą virėjai mokėsi gaminti iš paveiksliukų.

rankom, ir viskas galėtų kainuoti žymiai pigiau, jei tik ne tie

Kaip dar vieną teigiamą pavyzdį galėčiau paminėti ne restoraną, bet maisto parduotuvę. „Sapore d‘Italia“ Pilies gatvėje

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ

antkainiai. Turiu jums naujieną. Natūrali restoranų būsena – balansuoti ties bankroto riba. Lietuvoje irgi. Todėl stengiuosi nesi-


apie restoranų ver tinimą

55

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


56

apie restoranų ver tinimą

kabinėti prie kainų. Dar nemačiau nė vieno restorano Lietuvoje,

nes nėra tokio šefo, kuris būtų puikiai pasiruošęs pagaminti

kuriame būtų absurdiški, per dideli antkainiai.

septyniasdešimt patiekalų ir turėtų po ranka pakankamai šviežių

Beje, dėl tos aistros reikalauti vandens iš krano. „Laukinių žąsų“ apžvalgininkė L. B. Coliukė teisingai sako: nori gerti vandenį iš krano, gerk namie. Restoranas neprivalo tiekti nemokamo vandens. O jei tieks, negautas pajamas susirinks iš kitur. Geras maistas vaikšto paskui pinigus. Lietuvoje gerą virtuvę

produktų), tuo mažiau padavėjas gali ką nors prasminga apie jį pasakyti. Trumpi meniu yra kelias į sėkmę. Rimtai sakau jums. Manęs klausia apie vertinimo anonimiškumą. Nesitikiu, kad Lietuvoje būtų galima efektyviai ir ekonomiškai pagrįstai organizuoti anoniminį patiekalų degustavimą, slaptus lankytojus ir

šiuo metu, be Vilniaus, dar galima rasti Kaune, Druskininkuose,

panašiai. Žinau, kad mano veidą atpažįsta daugelis, ir tai neiš-

Klaipėdoje ir Nidoje. Niekur kitur nėra tiek klientų su pinigais,

vengiama, nes kuriu laidą televizijoje. Nemanau, kad kur nors

kurie galėtų mokėti už kvalifikuotą šefą, įrankius, indus, aplinką

esu geriau aptarnaujamas dėl to, kad mane pamatę, darbuotojai

ir aptarnavimą.

pagalvoja – oi, čia tas maisto kritikas – ir pagamina skaniau nei

„Laukinių žąsų“ autoriai stengiasi būti atlaidūs aptarnavi-

kitiems. Nemokšos virėjai nemokės gerai pagaminti ir tinkamai

mo kokybei, bet ne visuomet tai pavyksta. Maisto vertinimo

patiekti, net jei jiems stovėsi su šautuvu prie smilkinio. Todėl aš

neįmanoma atsieti nuo to, kaip jis būna patiektas. Prieš kurį

nesiruošiu žaisti anonimiškumo.

laiką viename restorane šventėme jubiliejų. Padavėjas putojantį

A. A. Gillas, garsus Didžiosios Britanijos maisto kritikas, vi-

vyną į penkias taures pilstė gal dešimt minučių. Jis elgėsi kaip

suomet užsisakinėja staliuką savo vardu ir nesislapsto: jis ragau-

nervingas pirmo kurso studentas, pirmą kartą pastatytas rūšiuoti

jąs maistą, o ne dirbąs slaptosiose tarnybose. Manau, jis teisus.

radioaktyvias medžiagas. Gaila, bet po to ramiai vertinti maisto nebuvo įmanoma. Apskritai, manau, kad mano užduotis yra pateikti smagiai

Rašymo stilius man labai svarbus, nes nuo jo priklauso teksto sėkmė. Aš rašau subjektyviai, stačiokiškai ir į maisto aprašymus laisvai įterpiu prisiminimų ir asociacijų iš vaikystės, iš praeities,

skaitomą pasakojimą apie visą valgymo patirtį – nuo pradžios

tą patį raginu daryti ir kitus autorius. Jei kam nors labiau patinka

iki pabaigos. Svarbu viskas – ir interjeras, ir indai, ir patiekimas.

blyškūs tekstai – jų pilna visur. Gyvenimas per trumpas, kad gaiš-

Ypač padavėjo išmanymas apie meniu. Esama tokios keiste-

tume laiką neįdomiems rašiniams ir tokių rašinių skaitymui.

nybės: kuo ilgesnis meniu (o ilgų meniu aš negaliu pakęsti,

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


58

2012 m. Lietuvos vyno čempionatasvyno vertintojai

Vyno vertinimas – 1

tarp objektyvumo ir subjektyvumo Jurgis Šliogeris Lietuvos vyno čempionato komisaras

Kiek vertinimas gali būti objektyvus Tikriausiai tiek, kiek bendras yra skonio supratimas. Mums, ne vyno krašto žmonėms, iš dalies yra lengviau vertinti: mes savo skonį ugdome nepriklausomai nuo viename ar kitame krašte susiklosčiusios vyno kultūros, nes vyno, kaip sudėtinės valgio dalies, suvokimas Lietuvoje tik dabar prigyja. Pabandykite paprastam baskui, kurio visas gyvenimas praėjo su ąžuoline riocha crianza, pasiūlyti vaisiško Čilės vyno. Paragaus, iš mandagumo padėkos, bet toliau vėl gers jam įprastą vyną. Vertinant vyną, subjektyvumo buvo ir bus, kadangi kiekvienas jaučiame skirtingai. Galima sakyti, kad nėra blogų vyno

naudojama tokia sistema: aukso medaliais apdovanojami vynai, įvertinti nuo 90 iki 100 balų, sidabro – nuo 80 iki 89,90 balo, bronzos – nuo 75 iki 79,90 balo. Lietuvos vyno čempionate aukso medaliais taip pat apdovanojami vynai, pelnę per 90 balų, tačiau sidabro medalių amplitudė tėra 88–89 balai, o bronzos – 87–86 balai. Beveik visų konkursų trūkumas, kad vyną vertina tiek prityrę, tiek ne itin įgudę vertintojai. Tačiau taip jau yra – akloji degustacija negailestinga. Pasitaiko, kad laimi gana atsitiktiniai vynai, gerai atrodantys tam tikroje aplinkoje, o subtilūs, švelnūs vynai dažnai prapuola patekę tarp „agresyvesnių“.

aprašymų ar neteisingų jo vertinimų. Yra individualus požiūris ir subjektyvios nuomonės konkretaus vyno atžvilgiu. Tačiau, antra

Ką parodo balai

vertus, labai sunku patikėti, kad svarus, harmoningos struktūros ir aromatų puokštės vynas būtų įvertintas prastai. Tai prieštarautų degustacijos pojūčiams. Pradėdami vertinti vyną, pradžioje vis tiek norom nenorom dairomės profesionalių vyno vertintojų nuomonės, žiūrime, kokį „pažymį“ jie rašo vienam ar kitam vynui. Tačiau apsispręsti galų gale tenka patiems.

Pasaulyje stiprėja diskusija dėl perdedamos vyno kritikų reikšmės. Iš tikrųjų, kiek jų skiriami balai yra svarbūs ir kam? Ar tie balai padeda orientuotis paprastiems vyno vartotojams, ar yra svarbūs tik vyno prekiautojams? Pagaliau kokią įtaką jie turi vyno suvokimui ir kainodarai? Kalbant apie vyno vertinimą, vienas svarbiausių klausimų – ar įspūdis apie vyną gali būti išreikštas skaičiais? Kai kurie kritikai mano, kad jeigu vynas yra subjektyvaus vertinimo, patirties

Vertinimas vyno čempionatuose Pasaulyje netrūksta įvairiausių konkursų, kuriuose siekiama išrinkti geriausius vynus. Vyno konkursų pagrindas yra akloji degustacija: visi vynai dalyvauja anonimiškai, geriausiu atveju vertintojams pranešami vyno derliaus metai ar iš kurio pasaulio krašto jis yra. Pilstant vyną, buteliai yra maišeliuose – nesimato jokių užrašų ar butelio formos ypatumų. Degustuotojai tarp savęs nesišneka ir neaptarinėja, dažniausiai kiekvienas turi atskirą staliuką, nepriklausomą darbo vietą. Dažnai degustuotojams per dieną tenka įvertinti iki šimto vynų. Vertinimo sistemos labai įvairios, bet dažniausiai naudojama šimtabalė

ir asmeninio suvokimo objektas, tai jis negali būti įvertintas skaitmenine išraiška. Nereikėtų pasiduoti skaičių magijai – juk pasakymas, kad vienas ar kitas vynas vertas 98 balų, nukreiptas į protą, o ne į jusles, ir dėl vyno kokybės kiekvienam gali kilti visai kitos asociacijos. Taigi jei nejaučiate tų 98 balų, visiškai nereiškia, kad jūsų gomurys netikęs. Tiesiog balais neišreiškiamas vyno stilius ar jo kilmė. Taip pat balai nieko nepasako apie aromatą, vaisiškumą ir rūgštį, skonio trukmę bei pojūčius burnoje. Ar vynas harmoningas, ar jis atskleidžia derliaus metus, terroir, pagaliau vynuogių veislę? Taigi daug svarbesni gali būti degustaciniai užrašai, o ne balai. O dar svarbiau suvokti savo pojūčius.

sistema (naudojama ir Europoje, ir Amerikoje įtakingiausių vertintojų ir vyno žurnalų – „Wine Spectator“, „Wine Enthusiast“, Robertas Parkeris („Wine Advocate“). Pavyzdžiui, viename iš prestižinių konkursų – Tarptautinėse vyno ir stipriųjų gėrimų varžybose (The International Wine and Spirit Competition),

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ

Vertinimas (degustacija) – tai vyno kokybės nustatymas regos, uoslės ir skonio receptoriais.

1


2012 m. Lietuvos vyno čempionatasvyno vertintojai

59

2012 metų Lietuvos vyno čempionato vertintojai

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


60

2012 m. Lietuvos vyno čempionatas – Grand Prix

2012 m. Lietuvos vyno čempionato rezultatai

pagrindinio prizo – „Grand Prix“ laimėtojai

baltojo vyno kategorija

baltojo vyno kategorija

Miguel Torres Milmanda Conca de Barbera DO 2008

Reichsgraf von Kesselstatt Scharzhofberger Riesling 1 Lage GG 2007

Ispanija

Aukso spalva su oranžiniais atspalviais. Kvepia vanile, riešutais, riestainiais, persikais. Labai sviestiškas, svarus, taurus skonis. Grietinėlės poskonis. Bennet distributors

vokietija

Aukso spalva. Kvepia tulpių žiedais, dūmu, mangais, džiovintomis papajomis, vanile. Saldi ataka, sausas, glotnus ir gaivus burnoje. Ypač kvapnus burnoje. Vyno klubas

raudonojo vyno kategorija

raudonojo vyno kategorija

Juan Gil Monastrell blue label Jumilla DO 18 meses 2009

Muga Torre Rioja DOCa 2006

Ispanija

Ispanija

Rubino spalva. Kvepia raudonomis uogomis, melasa, naujų ąžuolo statinių prieskoniais. Daug taurių taninų. Gera dermė.

Rubino spalva. Kvepia juodomis uogomis, rūkyta dešra, juodžemiu. Labai taniniškas ir aromatingas burnoje. Įspūdingas, jaunatviškas ir koncentruotas.

Mineraliniai vandenys

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ

Eugesta


2012 m. Lietuvos vyno čempionatas – Grand Prix

raudonojo vyno kategorija

putojančio vyno kategorija

Feudi di San Marzano Sessantanni Primitivo di Manduria DOP

Champagne Moutard Brut Cuvee des 6 Cepages 2004

Italija

prancūzija

Spindinti raudona rubino spalva. Kvepia trešnėmis, mėlynėmis, mėlynių likeriu, vanile. Saldi, energinga pirmoji ataka burnoje, daug taninų, gaivus.

Žalsva spalva. Kriaušių, saldžių vaisių aromatas. Kompaktiškas, labai gaivus.

likerinio vyno kategorija

natūraliai saldaus vyno kategorija

Lustau Pedro Ximenez San Emilio Solera Reserva Jerez DO

Weinlaubenhof Kracher Welschriesling TBA No.8 Burgenland 2001

61

Mineraliniai vandenys

Mineraliniai vandenys

Ispanija

Geltona ochros spalva. Kvepia šokoladu, džiovintomis slyvomis, figomis, tamsiu medumi. Svarus, klampus, labai saldus. Vyno klubas

austrija

Ryški gintaro spalva. Sodriai kvepia džiovintais vaisiais, marmeladu, slyviene, grietinėle, pilkojo kekero aromatais. Labai saldus, gaivus, klampus, skanus. Labai tvarus gvazdikėlių ir cinamono poskonis. Vyno klubas

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


62

2012 m. Lietuvos vyno čempionatas – auksas

metų vyninė ir aukso medalių laimėtojai

Metų vyninė – daugiausiai čempionate laimėjusi aukso medalių Makedonija

Bovin Dooel Winery

OFFICE CITY

BALTIEJI, aukso medalių laimėtojai

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ

Šalis A→Z

Pavadinimas

Degustacijos užrašai

Platintojas

Čilė

Vina Cono Sur Riesling Reserva 2010

Kvepia žolelėmis, žaliomis kriaušėmis, ramunėlėmis. Klampus, svarus.

Liviko

Čilė

Vina Carmen Chardonnay Gran Reserva Casablanca Valley 2010

Aukso spalva. Kvepia mangais, ąžuolo statinių prieskoniais. Skrudintų migdolų riešutų poskonis. Gaivus.

Liviko

Čilė

Vina Ventisquero Grey Chardonnay Casablanca Valey DO 2010

Aukso spalva. Kvepia persikais, vanile, kriaušėmis. Svarainių rūgšties gaiva.

Sanitex

Ispanija

Protos Verdejo Rueda DO 2011

Geltona aukso spalva. Kriaušių, mandarinų, prieskonių aromatas. Burnoje svarus, prinokusių vaisių skonio vynas.

Vyno klubas

Italija

Cantina di Montalcino Poggio del Sasso Vermentino Toscana IGT 2011

Aukso spalva. Kvepia akacijomis, kriaušėmis. Labai gaivus, vidutinio svarumo. Su dūmiška nata poskonyje.

Mineraliniai vandenys

Italija

Masciarelli Marina Cvetic Chardonnay Colline Teatine IGT 2008

Labai geltona aukso spalva. Kvepia lazdyno riešutais, prinokusiais persikais, kitais saldžiais vaisiais. Gaivus, malonus, subalansuotas burnoje; su vanilės poskoniu.

Vyno klubas

Naujoji Zelandija

Nobilo Icon Sauvignon Blanc Malborough 2011

Kvepia žaliosiomis citrinomis, raudonaisiais greipfrutais, žaliais pomidorais. Stiprus, sausas, prieskoningas skonis. Puikus balansas.

Liviko

Vokietija

Barth Riesling Classic Qualitätswein Trocken Rheingau 2010

Persikų aromatas. Pusiau sausas, labai gaivus.

Sadutė

Vokietija

Divino Nordheim Weisser Burgunder Trocken Qualitatswein QbA 2010

Aukso spalva. Gėlių, migdolų, saldžių prieskonių, keptų obuoliukų aromatas. Gaivus, taurus, vaisiškas kaip ledinukai ir kartu minerališkas burnoje.

Bacchus & CO

Vokietija

Weingut Petri Herxheimer Honigsack Riesling Trocken Pradikatswein Spatlese 2009

Aukso spalva. Kvepia obuoliais. Aktyvus, gaivus, kiek gazuotas burnoje. Minerališkas.

Bacchus & Co

Vokietija

Weingut Petri Herxheimer Honigsack Riesling Trocken Qualitatswein QbA 2010

Kvepia ledinukais, rožėmis. Burnoje gaivus, koncentruotas, ledinukų skonio. Persikų poskonio.

Bacchus & Co

Vokietija

St.Urbans-Hof Riesling Trocken QbA 2011

Kvepia gėlėmis, žaliais obuoliais. Kvapnus, labai gaivus. Kiek gazuotas.

Eugesta


2012 m. Lietuvos vyno čempionatas – auksas

63

raudonieji, aukso medalių laimėtojai Šalis A→Z

Pavadinimas

Degustacijos užrašai

Platintojas

Argentina

Bianchi Enzo Bianchi San Rafael DOC 2007

Rubino spalva. Kvepia nauju ąžuolu, juodaisiais serbentais, gervuogėmis. Daug taninų, daug rūgšties, koncentruotas.

Mineraliniai vandenys

Argentina

Bianchi Famiglia Malbec Mendoza 2009

Rubino spalva. Kvepia juodaisiais serbentais, gervuogėmis, mėlynėmis. Gaivus, tanininis, vaisiškas su saldžių naujų ąžuolo statinių prieskonių natomis.

Mineraliniai vandenys

Argentina

Bodega Catena Zapata Catena Malbec Mendoza 2009

Melsva rubino spalva. Kvepia avietėmis, gervuogėmis. Vaisiškas, vidutinių taninų, nedaug rūgšties.

Eugesta

Argentina

Trivento Golden Reserve Malbec 2008

Melsva rubino spalva. Kvepia juodomis uogomis su kondensuotu pienu. Vidutiniai taninai, rūgšties mažiau nei vidutiniškai. Gervuogių ir razinų poskonis.

Baltic wines & spirits

Argentina

Trivento Golden Reserve Syrah 2008

Vyšnių spalva. Kvepia juodaisiais serbentais, vanile, saldžiais prieskoniais. Geri taninai, šildantis.

Baltic wines & spirits

Australija

Jacob‘s Creek Shiraz Reserve 2008

Rubino spalva. Kvepia gervuogėmis su avietėmis, vanile. Uogienės, melasos skonis.

pernod ricard

Čilė

De Martino Syrah Reserve Alto Los Toros 2008

Melsva rubino spalva. Juodų uogų aromatas. Tanininis, įspūdingas, gaivus. Grietinėlės poskonis.

Vyno klubas

Čilė

Don Melchor Cabernet Sauvignon 2008

Granato spalva. Juodų uogų, tamsūs ąžuolo aromatai. Daug jaunų taninų.

Bennet distributors

Čilė

Marques de Casa Concha Shiraz 2009

Melsva rubino spalva. Aronija, pernokusios vyšnios, juodieji serbentai. Koncentruotas, skanus, daug taninų.

Bennet distributors

Čilė

Marques de Casa Concha Cabernet Sauvignon 2009

Melsva rubino spalva. Gervuogės, eukaliptas, aronija burnoje. Labai tanininis, bet glotnus. Vidutinės rūgšties.

Bennet distributors

Čilė

Santa Helena Parras Viejas Cabernet 2008

Vyšnių spalva. Kvapai: paprikų, pomidorų, raudonų uogų, odos. Vidutinių taninų.

pernod ricard

Čilė

Tarapaca Gran Reserva Syrah 2009

Rubinas. Kvepia dūmu, paprika, imbieru. Raudonų uogų struktūra su vanilės kremu.

Baltic wines & spirits

Čilė

Tarapaca Zavala Cabernet Sauvignon 2008

Rubino spalva su vyšniniu atspalviu. Kvepia eukaliptu ir naujų ąžuolo statinių prieskoniais, prinokusiomis raudonomis, saldžiomis uogomis Daug taninų, daug gaivos, koncentruotas. Aviečių poskonis.

Baltic wines & spirits

Čilė

Vina Cono Sur Ocio Pinot Noir 2009

Vyšninė spalva. Kvepia šviežiai skintais lapais, raudonomis uogomis. Kvapnus, išraiškingas, gaivus, šaltmėtiškas. Vidutiniai taninai.

Liviko

Čilė

Vina Cono Sur Reserva Syrah 2008

Rubino spalva. Kvepia eukaliptu, juodomis uogomis, mėtomis. Gaivus, glotnus. Ilgai išliekančio poskonio.

Liviko

Čilė

Vina Maipo Grand Devocion Syrah / Petit Sirah Maule Valley 2009

Melsva rubino spalva. Kvepia grietinėle, juodaisiais serbentais, eukaliptu, krapais. Vidutiniai taninai, glotnus, vaisiškas.

Mineraliniai vandenys

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


64

2012 m. Lietuvos vyno čempionatas – auksas

raudonieji, aukso medalių laimėtojai

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ

Šalis A→Z

Pavadinimas

Degustacijos užrašai

Platintojas

Čilė

Vina Ventisquero Pangea Syrah Colchagua Valley DO 2008

Rubino spalva. Juodos uogos su daug ąžuolo statinės prieskonių. Svarus.

Sanitex

Čilė

Vina Ventisquero Yali Reserve Shiraz 2010

Melsva rubino spalva. Kvepia juodaisiais serbentais, našlaitėmis, grietinėle. Minkštas skonis, glotnūs taninai.

Sanitex

Ispanija

Bodegas Atalaya Alaya Almansa DO 2009

Labai tamsi melsva rubino spalva. Kvepia saldžiomis juodomis uogomis, gėlėmis, skintais lapeliais, gervuogėmis. Nedaug rūgšties, daug taninų. Saldi ataka. Grietinėlės poskonis.

Mineraliniai vandenys

Ispanija

Bodegas Sierra Salinas Puerto Salinas Alicante DO 2005

Rubino spalva. Kvepia oda, raudonomis uogomis. Švelni faktūra, stambesni nei vidutiniai taninai. Saldžiarūgštis. Aviečių ir vos juntamas gvazdikėlių poskonis.

Baltic wines & spirits

Ispanija

Bodegas Marques de Caceres Reserva Rioja DOC 2005

Vyšninė spalva. Kvepia irisiniais saldainiais, slyviene, raudonomis uogomis, gvazdikėliais. Daug taninų, „kietas”, kiek uždaras.

Liviko

Ispanija

Juan Gil Monastrell Silver Label Jumilla DO 2010

Rubino spalva. Kvepia saldžiomis trešnėmis, gvazdikėliais ir meduoliu. Stambesni nei vidutiniai taninai, saldoka ataka.

Mineraliniai vandenys

Ispanija

Marques de Longare Gran Reserva DO 2005

Rubino spalva. Juodųjų serbentų, vyšnių aromatas. Burnoje – kava, vanilė, stambesni nei vidutiniai taninai. Puikus balansas. Dar jaunas.

Liviko

Ispanija

Torres Atrium Cabernet Sauvignon Penedes DO 2009

Rubino spalva. Aronijų, juodųjų vyšnių, pomidorų, bazilikų aromatas. Vidutinių taninų, vaisiškas, lengvai geriamas.

Bennet distributors

Ispanija

Vina Salceda Reserva Rioja DOC 2006

Vyšninė rubino spalva. Kvapni vanilė su juodomis uogomis. Gaivus, vanilės ir gvazdikėlių poskonio.

Bennet distributors

Italija

Allegrini La Poja Veronese IGT 2007

Rubino spalva. Kvepia vanile, vyšniomis, slyvomis ir kakava, melasa. Glotnus ir pilnas, turintis daug alkoholio.

Eugesta

Italija

Bortolusso Schioppettino 2010

Rubino spalva su vyšniniu krašteliu. Kvepia vyšniomis, sūriu, žeme. Saldi ataka, gervuogių, muskuso, tabako poskonis.

BNA Ergo

Italija

Calamuri Primitivo Salento IGT 2007

Tamsiai vyšninė spalva. Kvepia riešutais, džiovintais vaisiais, pūkuotvyšnėmis. Saldi ataka, nedaug taninų.

Bacchus & CO

Italija

Cantine Cellaro Due Lune Sicilia IGT 2009

Kvepia vyšniomis, bruknių ir bruknienojų arbata. Gaivus, stiprus, koncentruotas.

Mineraliniai vandenys

Italija

Caruso & Minini Cutaja Sicilia IGT 2009

Rubino spalva. Kvepia šaltmėtėmis, juodomis uogomis, vyšniomis. Taninai vidutiniai. Labai įdomus stilius.

Burbulio vyninė

Italija

Farnese Edizione 11 Cinque Autoctoni VdT 2009

Melsva rubino spalva. Juodos uogos, juodieji serbentai. Geras balansas, kiek daugiau taninų. Grietinėlės ir juodųjų serbentų bei aviečių poskonis.

Burbulio vyninė

Italija

Marco Felluga Rosso Riserva Degli Orzoni Russiz Superiore Colio DOC 2006

Juosva rubino spalva. Saldūs ąžuolo, grikių medaus, mėlynių kvapai. Taurus, su brandos elementais: vanile, oda, riešutais. Gaivus, glotnus ir ilgai trunkančio poskonio.

DPS baltic


2012 m. Lietuvos vyno čempionatas – auksas

Šalis A→Z

Pavadinimas

Degustacijos užrašai

Platintojas

Italija

Masciarelli Marina Cvetic Montepulciano D‘Abruzzo DOC 2008

Rubino spalva. Kvepia vyšniomis, grietinėle, samanomis. Galingas, tanininis, saldžiarūgštis. Taninai neagresyvūs.

Vyno klubas

Italija

Masi Tupungato Corbec 2008

Labai tamsi rubino spalva. Žemiškas, dūmiškas su juodų uogų – gervuogių, juodųjų serbentų – aromatais. Glotnus, vidutinio svarumo. Taninai prinokę. Saldi uogieniška ataka. Poskonyje yra grietinėlės.

Liviko

Italija

Masi Bossi Fedrigotti Teroldego 2009

Rubino spalva. Kvepia kedru, vyšniomis. Minkšta rūgštis ir minkšti taninai.

Liviko

Italija

Ottocento Primitivo Salento IGT 2010

Vyšnių spalva. Gana intensyvus raudonų uogų, džiovintų vaisių, džiovintų voveraičių aromatas. Brandus riešutų, figų, mėtų, cinamono skonis. Maloniai švelnūs taninai. Subalansuotas. Gana tvarus poskonis.

Burbulio vyninė

Italija

Poggio al Tesoro Sondraia Bolgheri DOC 2008

Vyšninė spalva. Kvepia juodaisiais serbentais, avietėmis, oda. Saldi ataka. Kompleksiškas, tanininis. Rimtas.

Eugesta

Italija

Poliziano Asinone Vino Nobile di Montepulciano DOCG 2007

Vyšninė spalva. Balzamiko, raudonų uogų, riešutų aromatas. Daug taninų, poskonis vidutinės trukmės, juntama grietinėlė, džiovinti vaisiai, džiovinti pomidorai. Aliejiškos tekstūros burnoje.

Sadutė

Italija

Terre Molin Amarone Della Valpolicella Classico DOC 2005

Granato spalva su platoku šviesesniu krašteliu. Kvepia oda, riešutais, aviečių uogiene. Burnoje vidutinio stambumo švelnūs taninai. Labai vaisiška ataka. Malonus, vidutinės rūgšties.

Mediato

Italija

Vigneti del Vulture Piano del Cerro Riserva Aglianico del Vulture DOC 2006

Ryški rubino spalva. Tamsūs dūmo, dešros, gervuogių, trešnių aromatai. Saldi pirmoji ataka, vidutiniai taninai. Prieskoniškas vyšnių kompoto su cinamonu skonis.

Mineraliniai vandenys

Italija

Villa di Capezzana Carmignano DOCG 2006

Vyšnių spalva. Kvepia miško paklote, juodų uogų uogiene, balzamiku, kadagiais. Taurus, kompleksiškas, gaivus, dar kietų taninų.

Baltic wines and spirits

Makedonija

Bovin Dooel Merlot 2009

Granato spalva. Kvepia paprika, raudonomis uogomis. Saldžiarūgštis balansas burnoje. Stambesni nei vidutiniai taninai.

Office city

Makedonija

Bovin Dooel Alexandar 2009

Rubino spalva. Labai kvapnus: prieskoniai, žolelės, krapai, raudonos uogos. Gerai subalansuotas, gaivus, vidutinių taninų.

Office city

Makedonija

Bovin Dooel Venus 2009

Rubino spalva. Kvepia saldžiomis uogomis, džiovintomis žolelėmis, eukaliptu. Gaivus, vidutinių taninų.

Office city

Makedonija

Bovin Dooel Dissan 2010

Nepermatoma melsva rubino spalva. Taurus juodųjų serbentų, gervuogių, bazilikų, mėtų aromatas. Labai daug taninų, labai kvapnus, su ryškiu naujų ąžuolo statinių aromatu.

Office city

Naujoji Zelandija

Nobilo Icon Pinot Noir Malborough 2010

Neintensyvi rubino spalva. Raudonų uogų, ąžuolo prieskonių aromatas. Vidutiniai taninai, raudonųjų serbentų poskonis.

Liviko

Portugalija

Alves de Sousa Quinta de Gaivosa Tinto 2010

Rubino spalva. Sudėtingas, tvirtas, koncentruotas kavos, melasos, rozmarino, obuolių sūrio aromatas. Svarus ir tanininis, pilnas, taurus.

Vyno klubas

Portugalija

Quinta das Setencostas Alenquer DOC 2008

Granato spalva. Malonus sūrio, vyšnių, trešnių kvapas. Tanininis.

Bacchus & Co

Prancūzija

Gerard Bertrand Grand Terroir Cotes du Rousssilon Villages Tautavel AC 2007

Rubino spalva. Kvepia „Karvutės” saldainiais, karamele, Provanso žolelėmis, vyšniomis. Nedaug taninų, nedaug rūgšties.

Eugesta

65

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


66

2012 m. Lietuvos vyno čempionatas – auksas

likeriniai, aukso medalių laimėtojai

Šalis A→Z

Pavadinimas

Degustacijos užrašai

Platintojas

Armėnija

Winar Pino Rose 2008

Rustelėjusi vyšninė spalva, platus kraštelis. Kvepia vyšniomis. Medaus, karamelės skonis, vidutinis saldumas. Brandinto brendžio poskonis.

Gadara

Ispanija

Bodegas Higalgo Alameda cream sherry

Rudo gintaro spalva. Kvepia vytinta, džiovinta mėsa, razinomis, juodomis džiovintomis uogomis, juoda duona. Vidutinis saldumas, išsausėjantis poskonis.

Bacchus & Co

Portugalija

Alves de Sousa Quinta da Gaivosa Porto 10 Anos

Ruduojanti neintensyvi vyšninė spalva. Riešutų, džiovintų raudonų uogų, džiovintų kriaušių aromatas. Intensyvus aromatas burnoje. Labai saldus, su ryškia ąžuolo taninų struktūra. Labai tvarus ir energingas poskonis.

Vyno klubas

Portugalija

C C. Da Silva Dalva LBV Porto DO 2005

Rubino spalva. Kvepia juodomis uogomis, vyšniomis, aronijomis. Saldus, su alkoholio kvėptelėjimu ir taninų aitrumu.

Mediato

Portugalija

Graham’s LBV Porto DO 2006

Rubino spalva. Vyšnių, karamelės aromatas. Saldus, aktyvus burnoje ir vaisiškas.

Mineraliniai vandenys

Portugalija

Warre’s Otima 20 Years Old Tawny Port

Ruda vario spalva. Kvepia jūra, juodosiomis slyvomis, graikiniais riešutais. Nedaug rūgšties, ilgai išliekantis poskonis.

Bennet distributors

natūraliai saldūs, aukso medalių laimėtojai

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ

Šalis A→Z

Pavadinimas

Degustacijos užrašai

Platintojas

Italija

Castello di Volpaia Vin Santo del Chianti Classico DOC 2005

Rožinė spalva, pereinanti į gintarinę. Kvepia skrudintais riešutais, juoda duona, džiovintomis slyvomis, kriaušėmis, obuoliais. Saldus, bet sausėjantis, truputį sutraukiantis skonis. Vidutinė rūgštis.

Vyno klubas

JAV

Chateau Ste Michelle Chenin Blanc Ice Wine 2006

Intensyvi aukso spalva. Labai kvapnus: saldus melionas, kriaušės, džiovintos citrinos, lupti apelsinai. Saldus, klampus ir labai gaivus. Ledinukus primenantis poskonis.

Liviko

Vengrija

Tokaj Kereskedohaz Tokaji Aszu 5 Puttonyos 2004

Gintaro spalva. Slyvaičių kompoto ir obuolių sėklyčių aromatas. Vidutinio saldumo pojūtis.

Mediato

Vokietija

Selbach - Oster Zeltinger Sonnenuhr Riesling Auslese QmP Mosel 2006

Aukso spalva su oranžiniais atspindžiais. Kvepia nasturtomis, ramunėlėmis, kriaušių, persikų kompotu. Saldus, glotnus, aromatingas burnoje. Pasijų vaisių, kaukazinių slyvaičių uogienės poskonis.

Mineraliniai vandenys

Vokietija

Herxheimer Himmelreich Riesling Auslese 2006

Aukso spalva. Vidutinio intensyvumo džiovintų gėlių, vaško, medaus aromatas. Migdolo riešutų natos burnoje, gaivus ir saldus. Persikų, mandarinų poskonis.

Bacchus & Co


2012 m. Lietuvos vyno čempionatas – auksas

67

putojantys, aukso medalių laimėtojai

Šalis A→Z

Pavadinimas

Degustacijos užrašai

Platintojas

Prancūzija

Champagne Duval Leroy Vintage 2004

Žalsva aukso spalva. Persikų, gėlių aromatas. Burnoje labai aktyvus, labai gaivus, turintis kalkinio minerališkumo.

Vyno klubas

Prancūzija

Champagne Henriot Souverain Brut

Aukso spalva. Kvepia skrebučiu, kalkėmis, ananasais, citrusais. Minerališkas, vidutinės rūgšties.

Eugesta

Prancūzija

Champagne Mailly Millesime Brut Grand Cru 2006

Vos oranžinė aukso spalva. Kvepia kriaušėmis, riešutais, ananasais. Aktyvus ir galingas burnoje, gaivus.

Mediato

Prancūzija

Charles De Cazanove Brut Vieille France 2004

Vos oranžinė aukso spalva. Kvepia kalkėmis, grietinėle, žaliais ananasais. Vaisiškas, malonus, glotnus.

Liviko

Prancūzija

Champagne Piper Heidsieck Rose Sauvage Brut

Rožinė spalva su vos granatiniu atspalviu. Džiovintų kriaušių, erškėtrožių, trešnių aromatas. Burnoje vaisiškas, vidutinės rūgšties, grietinėlės skonio.

Mineraliniai vandenys

gamintojas

pavadinimas

kategorija

Raimundas Nagelė

Vyšnių Roksala 2011

Sausas

Remigijus Rimkus

Vynuogių Aronijos 2011

Pusiau sausas

Gintaras Pekūnas

Obuolių Aronijos 2011

Pusiau saldus

Regimantas Karčiauskas

Aviečių 2011

Pusiau saldus

Raimundas Valatka

Aviečių 2009

Pusiau saldus

Česlovas Ramoška

Aronijos 2011

Saldus

geriausi lietuviški vynai

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


68

2012 m. Lietuvos vyno čempionatas

Gero kainos ir kokybės santykio VYNO dvidešimtukas (vynai iki 35 lt. mažmeninės kainos)

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ

Šalis A→Z

Pavadinimas

tipas

Platintojas

Vokietija

Weingut Petri Herxheimer Honigsack Riesling Trocken Qualitatswein QbA 2010

Baltasis

BACCHUS & Co

Prancūzija

Domaine Guillaman Cotes de Gascogne Colombard Ugni Blanc IGP 2011

Baltasis

BACCHUS & Co

Ispanija

Marques de Riscal Blanco Rueda DO 2011

Baltasis

BALTIC WINE & SPIRITS

Prancūzija

Domaine Sauvion Les Eglantines Sauvignon Tourane AOC 2011

Baltasis

LIVIKO

Italija

Cantina di Montalcino Poggio del Sasso Vermentino Toscana IGT 2011

Baltasis

MINERALINIAI VANDENYS

Vokietija

Barth GmbH Riesling Classic Qualitätswein b.A. Trocken Rheingau 2010

Baltasis

SADUTĖ

Ispanija

Protos Verdejo Rueda DO 2011

Baltasis

VYNO KLUBAS

Čilė

Vina Cono Sur Riesling Reserva 2011

Baltasis

LIVIKO

Italija

Cantine Menhir N. Zero Negroamaro Salento IGT 2010

Raudonasis

BACCHUS & Co

Ispanija

Miguel Torres Atrium Cabernet Sauvignon Penedes DO 2009

Raudonasis

BENNET DISTRIBUTORS

Makedonija

Bovin Dooel Merlot 2009

Raudonasis

OFFICE CITY

Portugalija

Casa Santos Lima Quinta das Setencostas Alenquer DOC 2008

Raudonasis

BACCHUS & Co

Ispanija

Marques de Longare Gran Reserva DO 2005

Raudonasis

LIVIKO

Argentina

Bianchi Famiglia Malbec Mendoza 2009

Raudonasis

MINERALINIAI VANDENYS


2012 m. Lietuvos vyno čempionatas

Šalis A→Z

Pavadinimas

tipas

Platintojas

Čilė

Vina Ventisquero Yali Reserve Shiraz 2010

Raudonasis

SANITEX

Čilė

Vina Cono Sur Reserva Syrah 2008

Raudonasis

SANITEX

Prancūzija

Domaine de Guillaman Gros Manseng IGP 2011

Natūraliai saldus

BACCHUS & Co

Austrija

Weinlaubenhof Kracher Auslese Burgenland 2010

Natūraliai saldus

VYNO KLUBAS

Ispanija

Jaume Serra Cristalino Cava Rose Brut

Putojantis

MEDIATO

Armėnija

Winar Pino Rose

Likerinis

GADARA

69

GERIAUSIAS NAUJOJO PASAULIO „PINOT NOIR“ Šalis

Pavadinimas

Platintojas

čilė

Vina Cono Sur Ocio Pinot Noir 2009

sanitex

GERIAUSIAS europos „SAUVIGNON BLANC“ Šalis

Pavadinimas

Platintojas

prancūzija

Henri Bourgeois Petit Bourgeois Blanc VdP du Jardin de France 2011

vyno klubas

GERIAUSIAS PUTOJANTIS (NE ŠAMPANAS) Šalis

Pavadinimas

Platintojas

prancūzija

Arthur Metz Cremant d’Alsace 1904 Alsace AOC

BELVEDERE PREKYBA

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


70

2012 m. Lietuvos vyno čempionatas – sidabras

baltieji, sidabro medalių laimėtojai

Šalis (A->Z)

Pavadinimas

Platintojas

Australija

Orlando Wines Jacob‘s Creek Chardonnay Reserve 2010

pernod ricard

Čilė

Baron Philippe de Rothschild Escudo Rojo Chardonnay Casablanca Valley 2011

Mineraliniai vandenys

Čilė

Concha y Toro Marques de Casa Concha Chardonnay 2009

Bennet distributors

Čilė

Tamaya Viognier Chardonnay Reserva Especial 2006

Vyno klubas

Čilė

Vina Cono Sur 20 Barrels Casablanca 2010

Liviko

Čilė

Vina Tarapaca Gran Reserva Sauvignon Blanc Leyda Valley 2011

Baltic Wine & Spirits

Čilė

Vina Ventisquero Yali Reserve Viognier 2011

Sanitex

Ispanija

Enate Gewurtztraminer Somontano DO 2011

Mineraliniai vandenys

Ispanija

J. Garcia Carrion Solar De La Vega Viura-Verdejo Rueda DO 2011

Mediato

Ispanija

Marques de Riscal Blanco Rueda DO 2011

Baltic Wine & Spirits

Ispanija

Miguel Torres Fransola Sauvignon Blanc Penedes DO 2010

Bennet distributors

Ispanija

Vicente Gandia Con Un Par Albarino Rias Baixas 2010

Baltic Wine & Spirits

Italija

Bortolusso Friulano 2010

BNA Ergo

Italija

Caruso & Minini Cusora Bianco Sicilia IGT 2010

Burbulio vyninė

Italija

Caruso & Minini Tasari Bianco Sicilia IGT 2010

Burbulio vyninė

Italija

Marco Felluga Russiz Superiore Col Disore Collio DOC 2009

DPS baltic

Italija

Provenza Cantine Selezione Fabio Contato Lugana DOC 2009

DPS baltic

Italija

Villa Matilde Bianco Greco di Tufo DOCG 2010

Sadutė

Naujoji Zelandija

Marks and Spencer Seifried Estate Nelson Sauvignon Blanc 2010

Marks & Spencer

Naujoji Zelandija

Yealands Estate Sauvignon Blanc Marlborough 2010

Belvedere prekyba

Pietų Afrika

Bellingham The Bernard Series Old Vine Chenin Blanc 2010

Mineraliniai vandenys

Prancūzija

Domaine Sauvion Les Eglantines Sauvignon Tourane AOC 2011

Liviko

Prancūzija

La Maison Willm Riesling Reserve Alsace AOC 2009

Liviko

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


2012 m. Lietuvos vyno čempionatas – sidabras

Prancūzija

Louis Jadot Meursault Blanc Meursault AOC 2007

Liviko

Prancūzija

Arthur Metz Gewürztraminer Alsace AOC 2010

Belvedere prekyba

Prancūzija

Domaine Guillaman Cotes de Gascogne Colombard Ugni Blanc IGP 2011

Bacchus & Co

Prancūzija

Domaine Masson-Blondelet Thauvenay Sancerre AOC 2007

Sadutė

Prancūzija

Henri Bourgeois Le MD De Bourgeois Sancerre AOC 2010

Vyno klubas

Prancūzija

Henri Bourgeois Petit Bourgeois Sauvignon Blanc VdP du Jardin de France 2011

Vyno klubas

Prancūzija

LeCheteau Boisjoli Sancerre AOC 2010

Mineraliniai vandenys

Prancūzija

Les Vignerons de Rabastens Carmelle Sauvignon Blanc Comte Tolosan IGP 2011

Mineraliniai vandenys

Prancūzija

Marks and Spencer Paul Sapin Mondeville Sauvignon Blanc 2010

Marks & Spencer

Vokietija

Divino Nordheim Franconia Nordheimer Vogelein Bacchus Feinherb Pradikatswein Kabinett 2010

Bacchus & Co

Vokietija

Johannishof Johannes Eser Charta-Riesling 2010

Liviko

Vokietija

Langguth Erben Riesling Halbtrocken Mosel QbA 2011

Mediato

71

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


72

2012 m. Lietuvos vyno čempionatas – sidabras

raudonieji, sidabro medalių laimėtojai

Šalis (A->Z)

Pavadinimas

Platintojas

Argentina

Achaval Ferrer Quimera 2009

Bennet distributors

Argentina

Finca Flichman Gestos Malbec Tupungato Barrancas Mendoza 2010

Mediato

Armėnija

Armenia Selected Red Dry 2009

Gadara

Australija

Orlando Wines Jacob‘s Creek Shiraz Cabernet 2008

pernod ricard

Čilė

Concha y Toro Terrunyo Carmenere 2008

Bennet distributors

Čilė

Concha y Toro Trio Merlot 2010

Bennet distributors

Čilė

De Martino 347 Vineyard Cabernet Sauvignon Reserva 2010

Vyno klubas

Čilė

Santa Helena Vernus Blend Colchagua Valley 2008

pernod ricard

Čilė

Tarapaca Gran Reserva Carmenere 2010

Baltic Wine & Spirits

Čilė

Undurraga Aliwen Cabernet Sauvingnon Syrah Reserva Rapel Valley DO 2010

Mediato

Čilė

Vina Cono Sur Reserva Syrah 2008

Liviko

Čilė

Vina Ventisquero Grey Carmenere Maipo Valley DO 2010

Sanitex

Ispanija

Bodegas Anadas Care Tempranillo/Merlot Crianza DO 2009

Liviko

Ispanija

Bodegas Atalaya Laya Almansa DO 2010

Mineraliniai vandenys

Ispanija

Bodegas Campo Viejo Crianza Rioja DOCa 2008

pernod ricard

Ispanija

Bodegas Castano Hecula Yecla DO 2009

Bennet distributors

Ispanija

Bodegas Ercavio El Senorita 2009

Vyno klubas

Ispanija

Bodegas Juan Gil 4 Meses Cepas Viejas Monastrell Jumilla DO 2011

Mineraliniai vandenys

Ispanija

Bodegas Julian Chivite Gran Feudo Reserva Navarra DO 2006

Bennet distributors

Ispanija

Bodegas Los Llanos Pata Negra Reserva Valdepenas DO 2005

Mediato

Ispanija

Bodegas Los Llanos Pata Negra Gran Reserva Valdepenas DO 2004

Mediato

Ispanija

Marques de Carrion Crianza Rioja DOC 2008

Mediato

Ispanija

Marques del Puerto Gran Reserva Rioja DOC 2001

Belvedere prekyba

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


2012 m. Lietuvos vyno čempionatas – sidabras

73

raudonieji, sidabro medalių laimėtojai

Šalis (A->Z)

Pavadinimas

Platintojas

Ispanija

Miguel Torres Celeste Ribera Del Duero DO 2009

Bennet distributors

Ispanija

Miguel Torres Ibericos Rioja DOC 2009

Bennet distributors

Ispanija

Miguel Torres Salmos Priorat DOCa 2008

Bennet distributors

Ispanija

Vina Arnaiz Reserva Ribera del Duero DO 2007

Mediato

Italija

Bortolusso Merlot 2010

BNA Ergo

Italija

Bruna Baroncini Torre Terza Rosso di Montepulciano DOCG 2009

Sanitex

Italija

Cantina Valpantena Torre del Falasco Ripasso Superiore Valpolicella DOC 2009

Mineraliniai vandenys

Italija

Cantine Bonacchi Brunello di Montalcino DOCG 2007

Mediato

Italija

Cantine Menhir N. Zero Negroamaro Salento IGT 2010

Bacchus & Co

Italija

Cantine Menhir Primitivo di Manduria Puglia DOC 2010

Bacchus & Co

Italija

Cantine Menhir Quota 29 Primitivo Salento Puglia IGT 2010

Bacchus & Co

Italija

Capezzana Barco Reale Di Carmignano DOC 2009

Baltic Wine & Spirits

Italija

Cignomoro Ottocento Negroamaro Salento IGT 2010

Burbulio vyninė

Italija

Frescobaldi Nipozzano Chianti Rufina Riserva DOCG 2008

Bennet distributors

Italija

Masi Brolo di Campofiorin Veronenese IGT 2006

Liviko

Italija

Provenza Cantine Garda Classico Rosso Negresco Lugana DOC 2009

DPS baltic

Italija

Provenza Cantine Garda Classico Rosso Selezione Fabio Contato DOC 2008

DPS baltic

Italija

Ruffino Riserva Ducale Oro-Gold Chianti Classico DOCG 2006

Baltic Wine & Spirits

JAV

Columbia Crest Walter Clore Private Reserve 2007

Liviko

Makedonija

Bovin Dooel Cabernet Sauvignon 2009

Office city

Naujoji Zelandija

Matua Valley Marlborough Pinot Noir 2010

Bennet distributors

Naujoji Zelandija

Salomon & Andrew Pinot Noir Central Otago 2010

Vyno klubas

Portugalija

Casa Santos Lima Quinta do Espirito Santo IGP 2010

Bacchus & Co

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


74

2012 m. Lietuvos vyno čempionatas – sidabras

raudonieji, sidabro medalių laimėtojai

Šalis (A->Z)

Pavadinimas

Platintojas

Prancūzija

Chateau Mondotte-Bellisle Saint-Emilion Grand Cru AOC 2008

Liviko

Prancūzija

Antoine Moueix Rouge Bordeaux AC 2009

Sanitex

Prancūzija

Domaine de La Presidente Galifay Cotes du Rhone Villages Cairanne AOC 2007

Sadutė

Prancūzija

Marks and Spencer Pierre de Passendale Le Froglet Shiraz 2010

Marks & Spencer

rožinis, sidabro medalio laimėtojas

Šalis

Pavadinimas

Platintojas

ispanija

Enate Cabernet Sauvignon Rosado Somontano DO 2011

Mineraliniai vandenys

natūraliai saldūs, sidabro medalių laimėtojai

Šalis

Pavadinimas

Platintojas

Austrija

Weinlaubenhof Kracher Auslese Burgenland 2010

Vyno klubas

JAV

Chateau Ste Michelle Eroica Riesling 2008

Liviko

Prancūzija

Domaine de Guillaman Frisson IGP 2011

Bacchus & Co

Prancūzija

Domaine de Guillaman Gros Manseng IGP 2011

Bacchus & Co

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


2012 m. Lietuvos vyno čempionatas – sidabras

75

putojantys, sidabro medalių laimėtojai

Šalis

Pavadinimas

Platintojas

Ispanija

Jaume Serra Cristalino Cava Rose Brut

Mediato

Italija

Provenza Cantine Spumante Classico Ca Maiol Brut Lugana DOC

DPS baltic

JAV

Domaine Ste Michelle Brut

Liviko

Prancūzija

Arthur Metz Cremant d’Alsace Cuvee 1904 Alsace AOC

Belvedere prekyba

Prancūzija

Champagne Louis Roederer Brut Premier AOC

Vyno klubas

Verti paminėti lietuviški vaisių ir uogų vynai Gamintojas

Vyno pavadinimas

Andrius Diliautas

Vynuogių vynas 2011 (baltasis, sausas)

Tomas Juškevičius

Juodųjų serbentų vynas „Senas miestas“ 2011 (raudonasis, sausas)

Raimundas Nagelė

Vynuogių ‘Roksala‘, ‘Monika‘ vynas 2011 (raudonasis, sausas)

Raimundas Valatka

Rabarbarų vynas 2011 (baltasis, p. sausas)

Olga Vilkelienė

Rojaus obuoliukų vynas (rožinis, p. saldus)

Česlovas Ramoška

Aviečių vynas 2011 (rožinis, p. saldus)

Raimundas Valatka

Šaltalankių, vynuogių, erškėtuogių vynas 2010 (rožinis, saldus)

Olga Vilkelienė

Vynuogių vynas „Olgandija“ 2011(raudonasis, saldus)

Raimundas Valatka

Vynuogių ‘Liepsna‘ vynas 2010 (baltasis, p. saldus)

Artūras Ramaškevičius

Juodųjų ir raudonųjų serbentų vynas „Samylų“ 2010 (raudonas, p. sausas)

Gintaras Pekūnas

Rabarbarų vynas 2011 (baltasis, p. sausas)

Juozas Vilkenis

Pienių vynas 2008 (baltasis, p. saldus)

Olga Vilkelienė

Izobelka 2011 (raudonasis, p. saldus)

Remigijus Rimkus

Pienių vynas 2011 (baltasis, p. saldus)

Raimundas Valatka

Vynuogių ‘Kanada‘ vynas 2011 (raudonasis, p. saldus)

Juozas Vilkenis

Spanguolių vynas 2010 (rožinis, p. saldus)

Remigijus Rimkus

Mėlynių vynas 2011 (raudonasis, p. sausas)

Juozas Vilkenis

Juodųjų serbentų vynas 2010 (raudonasis, sausas)

Artūras Ramaškevičius

Vyšnių vynas „Samylų“ 2011 (raudonasis, sausas)

Artūras Ramaškevičius

Obuolių ir šermukšnių vynas „Samylų“ 2011 (baltasis, p. sausas)

Regimantas Karčiauskas

Mėlynių vynas 2011 (raudonasis, saldus)

Juozas Vilkenis

Vyšnių, slyvų, serbentų, mėlynių, spanguolių vynas 2008 (raudonasis, p. sausas)

Juozas Vilkenis

Vyšnių, slyvų, serbentų, mėlynių, spanguolių vynas 2011 (raudonasis, p. saldus)

Regimantas Karčiauskas

Pienių vynas 2011 (baltasis, p. sausas)

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


76

2012 m. Lietuvos vyno čempionatas – bronza

baltieji, bronzos medalių laimėtojai

Šalis (A->Z)

Pavadinimas

Platintojas

Argentina

Bodega Catena Zapata Alamos Torrontes Mendoza 2010

Eugesta

Argentina

Marks and Spencer Vinalta Chardonnay 2010

Marks & Spencer

Australija

Casella Yellow Tail Semillon Sauvignon Blanc 2010

Sanitex

Australija

Casella Yellow Tail Semillon Sauvignon Blanc 2010

Sanitex

Austrija

Weingut Markowitsch Gruner Veltliner Alte Reben 2011

Vyno klubas

Austrija

Weingut Tement Temento Sauvignon Blanc Steirische Klassik 2011

Vyno klubas

Čilė

Concha y Toro Trio Chardonnay 2010

Bennet distributors

Čilė

Montes Limited Selection Sauvignon Blanc Leyda Valley 2010

Eugesta

Čilė

Undurraga Sauvignon Blanc Aliwen Reserva DO 2010

Mediato

Gruzija

Chateau Mukhrani Mtsvane 2009

Eugesta

Italija

Agricola Masi Bossi Fedrigotti Pinot Grigio Valdadige DOC 2010

Liviko

Italija

Attems Pinot Grigio Collio DOC 2010

Bennet distributors

Italija

Bortolusso Pinot Grigio 2010

BNA Ergo

Italija

Cantine Menhir Salento Pass-o Fiano Minutolo Puglia IGT 2011

Bacchus & Co

Italija

Marco Felluga Bianco Molamatta Colio DOC 2010

DPS baltic

Italija

Marco Felluga Russiz Superiore Sauvignon Colio DOC 2010

DPS baltic

Italija

Marks and Spencer Verdicchio dei Castelli di Jesi Classico DOC 2010

Marks & Spencer

Italija

Provenza Cantine Prestige Lugana DOC 2009

DPS baltic

Italija

Terredavino Masseria Dei Carmelitani Gavi di Gavi DOCG 2011

Mediato

Italija

Vigneti Radica Pecorino Tullum DOC 2010

Vyno klubas

Italija

Villa Vitas Friulano Friuli Aquileia DOC 2011

Burbulio vyninė

Italija

Villa Vitas Sauvignon Friuli Aquileia DOC 2011

Burbulio vyninė

Makedonija

Bovin Dooel Chardonnay 2011

Office city

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


2012 m. Lietuvos vyno čempionatas – bronza

77

baltieji, bronzos medalių laimėtojai

Šalis (A->Z)

Pavadinimas

Platintojas

Makedonija

Bovin Dooel Sauvignon 2011

Office city

Portugalija

Aveleda Casal Garcia Branco Vinho Verde DOC 2011

Mediato

Prancūzija

Antoine Moueix Blanc Bordeaux AOC 2009

Sanitex

Prancūzija

Leo de la Gaffeliere Maison Malet Roquefort Blanc Saint-Emilion AOC 2010

Bacchus & Co

Prancūzija

Marks and Spence Domaine de la Pouvraie Ackerman Vouvray AOC 2010

Marks & Spencer

Prancūzija

Pasquier Desvignes Chablis AOC 2010

Belvedere prekyba

Vengrija

Tokaj Kereskedohaz Grand Selection Tokaji Sargamuskotaly Szaraz-Dry 2011

Mediato

Vengrija

Tokaj Kereskedohaz Tokaji Furmint Dry 2011

Mediato

Vokietija

Weingut Petri Herxheimer Honigsack Grauburgunder Spatlese Trocken Pradikatswein Spatlese 2011

Bacchus & Co

raudonieji, bronzos medalių laimėtojai

Šalis (A->Z)

Pavadinimas

Platintojas

Argentina

Finca Flichman Gestos Shiraz Mendoza 2010

Mediato

Čilė

Montes Limited Selection Cabernet Sauvignon Carmenere Colchagua Valley 2010

Eugesta

Čilė

Tarapaca Gran Reserva Cabernet Sauvignon 2010

Baltic Wine & Spirits

Ispanija

Vicente Gandia Hoya de Cadenas 2010

Baltic Wine & Spirits

Ispanija

Vicente Gandia Utiel-Requena Ceremonia Reserva de Autor 2007

Baltic Wine & Spirits

Italija

Cantine Bonacchi Chianti Riserva DOCG 2006

Mediato

Italija

Cantine Menhir Salice Salentino DOC 2010

Bacchus & Co

Italija

Feudo Maccari Noto Nero d’Avola Sicilia IGP 2009

Bennet distributors

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


78

2012 m. Lietuvos vyno čempionatas – bronza

raudonieji, bronzos medalių laimėtojai

Šalis (A->Z)

Pavadinimas

Platintojas

Italija

Vigneti Zabu Il Passo Nerello Mascalese Sicilia IGT 2010

Mineraliniai vandenys

Italija

Villa Vitas Refosco Friuli Aquileia DOC 2010

Burbulio vyninė

Prancūzija

Domaine Gentile Grande Expression Rouge Patrimonio AC 2006

Sadutė

Prancūzija

Marks and Spencer Maison du Tastelune Pinot Noir Bourgogne AOC 2009

Marks & Spencer

Prancūzija

Marks and Spencer Paul Sapin Fleurie 2010

Marks & Spencer

Prancūzija

Pasquier Desvignes Chateauneuf du Pape AOC 2010

Belvedere prekyba

Vokietija

Blue Nun Pinot Noir Rheinhessen QbA 2010

Mediato

rožiniai, bronzos medalių laimėtojai

Šalis (A->Z)

Pavadinimas

Platintojas

Austrija

Weingut Tement Temento Rose 2011

Vyno klubas

Italija

Masciarelli Rose Montepulciano D‘Abruzzo DOC 2011

Vyno klubas

Čilė

Santa Digna Cabernet Sauvignon Rose 2011

Bennet distributors

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


2012 m. Lietuvos vyno čempionatas – bronza

79

natūraliai saldūs, bronzos medalių laimėtojai

Šalis (A->Z)

Pavadinimas

Platintojas

Gruzija

Teliani Valley Khvanchkara 2011

Bennet distributors

Ispanija

Langguth Erben Blue Nun Pink Ice Valencia DO 2010

Mediato

Vokietija

Langguth Erben Blue Nun Winemakers Passion Riesling Mosel QbA 2011

Mediato

putojantys, bronzos medalių laimėtojai

Šalis (A->Z)

Pavadinimas

Platintojas

Čilė

Vina Undurraga Demi Sec

Mediato

Ispanija

Campo Viejo Cava Brut Reserva

pernod ricard

Ispanija

Freixenet Reserva Real

Bennet distributors

Ispanija

Pares Balta Cava Blanca Cusine Brut 2007

Vyno klubas

Ispanija

Pere Ventura Tresor Brut Reserva

Liviko

Ispanija

Segura Viudas Brut Rose Cava DO

Eugesta

Italija

Armani Prosecco DOC

Sanitex

Italija

Bric Castelvej Domenico Gallino Birbet

DPS baltic

Italija

Provenza Cantine Vino Spumante Sebastian Brut Rossato

DPS baltic

Italija

Vino Spumante Brut Rossato Sebastian

DPS baltic

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ


80

autoriai ir degustuotojai

Žurnalo autoriai ir degustuotojai (abėcėlės tvarka)

liudas glemža – daktaras, lektorius, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete dėsto LDK geopolitinė raidą, Rusijos ir Lietuvos istorijos sankirtos, Apšvietos epochą, LDK XVIII amžiuje: valstybė, visuomenė, individas.

Jurgita Karinauskaitė – LSA Someljė mokyklos direktorė.

Jurgis Šliogeris – vyno ekspertas, Lietuvos someljė asociacijos steigėjas, nuo 1990 m. keliauja po vyndarystės regionus, Lietuvos spaudoje rašo apie vyną, nuo 1998 m. veda degustacijas, teisėjauja vyno čempionatuose.

daiva mumgaudienė – vyno mėgėja, LSA Someljė mokyklos mokinė, dirba „Vyno klube“.

Andrius Užkalnis – straipsnių autorius ir televizijos laidų vedėjas, parsikraustęs iš Anglijos su keliomis dešimtimis vyno butelių, gyvena Vilniaus senamiestyje; tebeieško vyne cigarų dėžės kvapo ir mėgsta, kad taninai surakintų burną lyg replėmis; saikas jam – gero gyvenimo ir vaizduotės priešas, o nuobodų, vienodą ąžuolinį „Chardonnay“ jis norėtų uždrausti, kaip kenksmingą.

Jūratė Sprindžiūnaitė – vynu domisi nuo 1998-ųjų, spausdina reportažus iš tarptautinių vyno parodų bei pokalbius su vynininkais dienraščiuose „Lietuvos rytas“, „Verslo žinios“, žurnaluose „Stilius“, „Geras skonis“, „Žmonės“, „Verslo klasė“. 2010 m. pradėjo studijas Someljė mokykloje ir pasinėrė į nesibaigiančias geriausio „Pinot Noir“ paieškas.

Linas Vaitulevičius – amžinas vyno studentas, vyno kultūros evangelistas, ilgametis „Vyno žurnalo“ autorius ir visų geros valios žmonių draugas.

Arūnas Starkus – vyno ir desertų fanas, „Vyno žurnalo“ vyr. redaktorius, WSET diplomantas, LSA prezidentas, ASI edukacinio komiteto narys, FIJEV narys.

VYNO ŽURNALAS - 2012 - gEGUŽĖ

Rasa Starkuvienė – „Vyno klubo“ direktorė, Lietuvos someljė asociacijos steigėja, FIJEV narė, jautrioji nosis ir žvitrioji akis, visur ir visada – vyne, maiste, kine ir knygoje – ieškanti balanso ir harmonijos.

An­drius Val­čiu­kas – De­gus­ta­ci­jų ve­dė­jas ir vy­no ver­tin­to­jas. Dir­ba „Vy­no klu­be“.

Vyno zurnalas nr.23  

Wine magazine, vyno žurnalas