Vyno žurnalas nr. 36, 2019 m. gegužė / Issue 36, May, 2019. by Vyno Žurnalas

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

redaktoriaus žodis

Redaktoriaus žodis

olitika – mano ne itin geidžiama tema vyno gurmanams

nebetenka, todėl daug laisvės atsirasti keistiems, įdomiems,

skirtame žurnale. Tačiau aplinkybių, kuriomis leidžiame

naujiems stiliams. Geras vynas jau ne tik tas, kuris brandintas

„Vyno žurnalą“, negali ignoruoti. Ypač po to, kai Narkotikų,

naujose ąžuolo statinėse, padarytas iš senų vynmedžių derliaus,

tabako ir alkoholio kontrolės departamentas pareiškė nuomonę,

sirpių uogų, bet ir tas, kuris: besulfitis, biodinaminis, natūra-

kad įmonių (kol kas tik tų, kurių pavadinime yra šaknis vyn-, kaip

lusis, iš autochtoninių vynuogių, laikytas moliniuose induose,

„Vyno klubo“, „Vynotekos“) logotipai „vidutinio vartotojo bus

turintis mažai alkoholio, pagamintas su nuline anglies emisija,

suvokiami kaip alkoholio reklama, t. y. kaip Alkoholio kontrolės

supilstytas į lengvus, aplinkai palankius butelius, kurio dalis

įstatymo 29 str. 1 d. draudimo nesilaikymas“. Žodžio „vynas“

pajamų tenka labdarai, kuris brangsta ir t. t. ir pan. Vyno pasaulis

redaktoriai jau bijo, nebenori spausdinti, jam gresia išnykimas.

verda, kunkuliuoja, nuo jo nebeatsilieka nei lietuvių someljė

Todėl atstatydami pusiausvyrą viešajame diskurse šiame

(bravo Martynui Praviloniui!), nei lietuvių vyndariai. Kaip galime

numeryje pavartojome 639 žodžius su šaknimi vyn-. Tai padarė-

nutylėti tiesą ir faktus?! Gal vidutiniam vartotojui jie sukeltų

me natūraliai, nė kiek nesistengdami, nes vyno pasaulis patiria

nemalonias asociacijas, bet Jums, „alkoholio verslo specialistai“,

vieną įdomiausių laikotarpių savo istorijoje: vyno kokybe abejoti

būtina žinoti viską! Nuoširdžiai Vyr. redaktorius Arūnas Starkus

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

turinys

turinys įvykiai ir naujienos 6 psl.

Penkiolika „Vyno dienų“ metų: kelionė į pažinimą su kliūtimis. Laisvės Radzevičienės interviu su Rasa ir Arūnu Starkais

18 psl.

Pasaulio someljė čempionatas Antverpene. Arūnas Starkus

vynas ir vyno regionai 26 psl.

2016-ųjų Soterno saldusis. Arūnas Starkus

24 psl.

Baltasis Bordo vynas: kukli apeliacija, bet didelės ambicijos. Arūnas Starkus

38 psl.

Į Armėniją. Arūnas Starkus

44 psl.

Istorinio vyno renesansas. Petras Jarašūnas

30 psl.

Vyno ir golfo partnerystė. Daiva Mumgaudienė

12 psl.

Raudonasis 2009 metų bordo: po dešimties metų. Petras Jarašūnas

55 psl.

Kaip padaryti geriausią lietuvišką vyną. Arūnas Starkus kalbina Ernestą Aušvicą ir Andrių Diliautą

vyno kultūra, ekonomika ir mokslas 32 psl.

Mokslas apie vyno poveikį sveikatai. Linas Vaitulevičius

ne tik vynas 29 psl.

Golfas – neatrastas vyno kelionių prieskonis.

15 psl.

Viskis ir varis. Justina MacLellan

34 psl.

Kur Lietuvoje varomas spiritas? Justina Gedgaudaitė

2018 m. Lietuvos vyno čempionatas 48 psl.

Čempionato rezultatai

54 psl.

Apie Lietuvos someljė asociaciją. Arminas Darasevičius

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

Pe n k i o l i k a „V y n o d i e n ų “ m e t ų

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

Pe n k i o l i k a „V y n o d i e n ų “ m e t ų

Penkiolika „Vyno dienų“ metų: kelionė į pažinimą su kliūtimis Prieš penkiolika metų išskleidusios pirmąją palapinę Šiuolaikinio meno centro kiemelyje, „Vyno dienos“ išaugo į didžiausią tarptautinę vyno parodą Šiaurės Europoje. „Garbūs svečiai, kurių kasmet sulaukiame, tarsi patvirtina, jog esame matomi, girdimi ir vertinami“, – sako parodos organizatoriai, „Vyno klubo“ įkūrėjai Rasa ir Arūnas Starkai. Šie metai jiems ir vėl ne patys geriausi – parodos reklamą ir žinias apie parodą stabdo baimė.

Taip jau nutinka, kad paroda „Vyno dienos“ savo penkioliktąjį jubiliejų švenčia ne pačiu tinkamiausiu laiku. Politikams atrodo, kad vyno jūsų dienose yra per daug... Rasa: „Vyno dienas“ rengti pradėjome 2005 me-

netgi tuomet, kai į parodos atidarymą atvyko tuometis Sakartvelo prezidentas Michailas Saakašvilis. Nė vienas lietuvis politikas į parodą jo nepalydėjo.

Rasa: Argi tai neįrodo, kad politikai yra apimti baimės, jie niekaip neatsikrato

tais. Tuomet buvo tikras pakilimas ir daug emocijų: pagaliau ir Lietuvoje vyksta renginys, kuriame

anų laikų supratimo ir jiems vis dar atrodo, kad bet koks vynas yra surogatas, sovietinis rašalas.

galima vyną pažinti, ragauti ir apie jį mokytis. Visi kalbėjo: būsime civilizuoti, kaip Europoje... Po dvejų ar trejų metų emocijos nuslūgo, atsirado

Kartais atrodo, kad vynas ir pasaulyje išplitusi jo kultūra tarsi neegzistuoja, o jie žino tik dvi

priešiškumas, gal būtų parodos ir visai nelikę, tačiau išgelbėjo Lietuvoje reziduojantys užsienio šalių ambasadoriai. Jiems,

gėrimų rūšis – alų ir degtinę. Paprastai ko nors nežinantys

priešingai nei mūsų politikams, visada atrodė, kad vynas yra svarbi jų šalių

žmonės nori sužinoti, tačiau Lietuvoje, atrodo, geriau naikinti tai, ko nesupranti.

kultūros dalis.

Arūnas: Kad ir kokį šypsnį tai keltų,

Šiandien to nerimo irgi yra labai daug. Jis kyla netgi man,

„Vyno dienos“ visada turėjo sąsajų su politika. Mūsų renginys kiekvienais

15 metų edukavusiai žmones – kur keliauti, ką valgyti, ką su kuo derinti. „Draudžiama!“ – jie man sako. O aš negaliu patikėti!

metais tampa opozicijos susibūrimo vieta. Didžiausioje Šiaurės Europos vyno parodoje paprastai neturi laiko dalyvauti nei valstybės vadovai, nei ministrai. Užtat opozicija subėga, – kartais čia galima pamatyti tų, kurie

Prieš penkiolika metų paroda prasidėjo Šiuolaikinio meno centro kieme. Kokia ji buvo tada?

prieš keletą metų griežtai apie vyno parodą kalbėjo. Valdžiai paroda, į kurią suvažiuoja vyno gamintojai iš viso pasaulio, neatrodė svarbi

Rasa ir Arūnas Starkai

Arūnas: Pradėjome nuo palapinės kieme ir penkių dalyvių – importuotojų.

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

Pe n k i o l i k a „V y n o d i e n ų “ m e t ų

Tai buvo smagus, nedidelis festivalis, kasmet vis augęs ir pritraukdavęs vis daugiau žmonių. Meno ir vyno santykis žavėjo, pridėjo festivaliui nenusakomos dvasios. Šiandien Lietuvos kongresų ir parodų centre „Litexpo“ vykstanti paroda keturis ar penkis kartus didesnė už pačią didžiausią ŠMC – anuomet (2014 m.) statėme 32 stendus, šiais metais jų jau 137.

Rasa: Paroda ne tik plėtėsi, šalia jos radosi daug įdomių, naujų dalykų. Šiandien beveik tūkstantį bilietų į parodą parduodame profesionalams, galėtume ją tik jiems ir rengti, betgi norime, kad apie vyną kuo daugiau sužinotų ir mėgėjų. Kad žmonės pajustų Europos kultūros dalį, kad akis į akį susitiktų su vyndariais ir paklaustų to, kas jiems rūpi. Dažnas mūsų svečias parodoje praleidžia visą dieną, jis dalyvauja paskaitose, seminaruose, konkursuose.

Arūnas: Kadangi jau niekur nebegalima kalbėti apie vyną, tai mūsų puslapiai socialiniuose tinkluose pastarosiomis dienoms itin lankomi. Tą dieną, kai paskelbėme seminarų programą, bilietai į juos išnyko per gerą pusdienį.

Kokius lektorius kviečiate į savo seminarus? Kokiomis vyno paslaptimis jie dalijasi?

l Pirmąjį „Vyno dienų“ butelį 2005 m. atkimšo A. Starkus ir LR Seimo narys A. Lydeka

Arūnas: Nuo pirmųjų metų mūsų parodoje dalyvauja 1855 metų Bordo „Grands Crus Classes“ asociacijos nariai. Kartu su jais į Lietuvą atkeliauja brangiausi ir geidžiamiausi pasaulio vynai, kolekcininkų svajonės. Atrodytų, rinka Lietuvoje maža, vienas restoranas Paryžiuje tokių vynų parduoda daugiau nei mes visoje šalyje, tad ką čia veikti? Tačiau asociacijos nariai supranta, kaip svarbu edukuoti, ugdyti žmones, supažindinti juos su ypatingais vynais.

Rasa: Šiais metais dviem dienoms į parodą atvyksta viena žinomiausių Italijos žurnalisčių, apie vyną rašanti Michele Shah. Keleto knygų autorės seminaruose bus galima klausti, ko tik nori. Ir tai nepaprasta galimybė ne tik pasisemti žinių, bet ir tapti pasaulio bendruomenės dalimi. Mūsų lektoriai, grįžę iš Vilniaus, nepraleidžia progos pakalbėti apie modernią šalį, kurioje vyksta ne mažiau moderni vyno paroda. Po jų pasakojimų mes gauname laiškų, kuriuose vyndariai klausia, ar jie galėtų atvykti į parodą.

Arūnas: Jei lyginsime mūsų parodą su didžiausiomis Italijos, Prancūzijos, Vokietijos vyno parodomis, esame gana maži, tačiau

2005 m.

modernumu ir inovacijomis jiems nė kiek nenusileidžiame. Šiandien gurmanai pradeda kalbėti apie vyno ir laukinių valgomųjų žolių derinimą, o mes jau prieš keletą metų buvome surengę tokį seminarą. Parodoje išskiriame temas: vynas ir menas, vynas ir muzika. Iš užsienio atvykusiems parodos dalyviams tai atrodo naujiena, džiaugiamės, kad jie aktyviai dalyvauja seminaruose, o grįžę skleidžia mūsų patirtį.

Rasa: Puikiai prisimenu sakartvelų vynų degustaciją, į kurią sugužėjo visi prancūzai. Nes jie savo šalyje neturi galimybės paragauti, kokius vynus daro sakartvelai. Žinoma, mums reikia pasistengti, jog mūsų svečiai parodoje pamatytų tai, ką reikia, kas jiems gali būti įdomu, ir sutiktų tinkamus žmones. Iš tų susitikimų gimsta nuostabios istorijos.

Arūnas: Seminarą parodos dalyviams ves 4-ąją vietą šių metų pasaulio someljė čempionate užėmęs lietuvis Martynas Pravilonis. Iškart po parodos jis išvyksta į Prancūziją, į Bordo, kur mokys ragauti vyną prancūzus. Kai pradėjome rengti „Vyno dienas“, Martynas buvo dar nepilnametis. Išaugęs aplinkoje, kurioje

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

Pe n k i o l i k a „V y n o d i e n ų “ m e t ų

1945 m. vyno degustacija 2005 m.

2006 m. parodoje apsilankė Sakartvelo prezidentas M. Saakašvilis

2007 m. „Mineralinių vandenų“ apranga

2011 m. Rasa Starkuvienė gauna pirmąjį Prancūzijos Respublikos ordiną

2012 m. apie vyno kultūrą: Arūnas Starkus, Linas Čekanavičius, Rolandas Maskoliūnas, Eugenijus Skerstonas , Gintautas Jašinskas, Andrius Užkalnis

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

Pe n k i o l i k a „V y n o d i e n ų “ m e t ų

vynas vartojamas kultūringai, jis šiandien ir pats skleidžia žinias. Taip pamažu atsikratome dar nuo sovietmečio likusių nuosėdų ir auginame profesionalią, vakarietiškai mąstančią kartą.

Jūsų iniciatyvas dažniau nei lietuviai palaiko mūsų šalyje reziduojantys užsienio šalių ambasadoriai. Kodėl juos domina ši paroda? Arūnas: Per parodos atidarymą visada išsirikiuoja eilė norinčiųjų kalbėti – kviesti nė vieno nereikia. Prancūzijos, Ispanijos, Italijos, Rumunijos, Armėnijos, Sakartvelo ambasadoriai kalba apie tai, kad vynas yra neatskiriama jų kultūros dalis. Jiems svarbu būti parodoje, nes lietuviai diktuoja madas. Jei lietuviškas prekybos centras perka vyną, tai jis atsidurs ne tik čia, bet ir kitose šalyse. Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad esame nesusisiekiantys indai, tačiau iš tiesų – susisiekiantys. Estai ir latviai seka paskui mus – jei ką įsigyjame mes, būtinai perka ir jie.

Rasa: Dažnai sulaukiame prašymų rekomenduoti partnerius Estijoje ar Latvijoje, tai reiškia, kad per penkiolika metų pelnėme pasitikėjimą ir gerą vardą. Buvusi Sakartvelo ambasadorė sakydavo: „Kad ir kas Lietuvoje nutiktų, aš nešiau ir nešiu lauktuvių

2013 m.

2015 m.

2016 m. vyno ir valgomų žolelių derinimo paskaita

politikams ir ministrams vyną. Jis yra mano šalies pažiba.“

Ar per visus tuos metus, kiek gyvuoja paroda, buvo kilusi mintis jos nedaryti? Rasa: Mintis nieko nedaryti galėtų ateiti tik tuomet, jei aplink matytumei daugybę bijančių ir išsigandusių žmonių. Taip, žmonės įbauginti, tačiau vis dar turime laisvą valią spręsti patys, kaip mums gyventi ir kaip švęsti gyvenimą. Iš manęs, matyt, sunku išmušti tą revoliucingą dvasią, kuri sustiprėjo Sausio 13-osios naktį prie Televizijos bokšto.

Arūnas: Paroda kiekvienais metais auga, vis daugiau žmonių domisi vyno kultūra. Kodėl turėtume stabdyti šį procesą?

Rasa: Žmonės mūsų klausia, kada ragausime lietuvišką vyną. Jie pradeda domėtis keistais, neįprastais dalykais, inovacijomis, tai irgi veda į priekį. Minčių ir idėjų turime daugybę, taip pat ir nuostabų kolektyvą, kuris kaskart laukia naujų minčių.

Arūnas: Gal pasirodys banalu, tačiau gyvenimas nėra kelionė, kurios pabaigoje laukia svarbiausias tikslas. Tai žaidimas, procesas, kuris teikia malonumo ir mums, ir visiems, kurie su mumis keliauja.

„Vyno dienos“ skaičiais

2005

2019

Parodos plotas (m2)

400

4500

Dalyvių stendų skaičius

137

Didžiausio stendo plotas

150

Lankytojų skaičius

800

4500

Iš jų – vyno profesionalų

1000

Lankytojų edukaciniuose seminaruose, degustacijose 300

1200

Užsienio ambasadorių atidaryme

Lietuvos vyriausybės atstovų parodos atidaryme

N. d.

Kalbino Laisvė Radzevičienė

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

Pe n k i o l i k a „V y n o d i e n ų “ m e t ų

2016 m. Narimanto Miežio someljė praktikos pamokos

2017 m. #MesNeLigoniai judėjimo pradžia

2018 m. A. ir R. Starkai su www.wineinmoderation.eu diretoriumi S. Filopoulosu ir N. Fritella

2017 m. geriausi Lietuvos vyndariai

2018 m. „Vyno dienos“ – už saikingą vyno vartojimą

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

2009 m. raudonasis bordo

Raudonasis 2009 metų bordo: po dešimties metų Petras Jarašūnas 2009-ieji įėjo į istoriją ne tik dėl nepaprastai gero ir sirpaus derliaus, bet ir dėl ypač didelio bordo kainų šuolio. Anuomet būta labai daug spekuliacijų ir diskusijų apie itin aukštą vyno kokybę ir jo (ne)ilgaamžiškumą. Tad kaip tų metų derliaus vynas atrodo dabar, 2019-aisiais, praėjus dešimtmečiui?

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

Château Pichon-Longueville Comtesse de Lalande

2009 m. raudonasis bordo

uo pat vynmedžių augimo ciklo pradžios 2009-ieji buvo dosnūs: kovą Bordo regionas lepinosi didesne nei įprasta

temperatūra ir net 220 val. saulėkaitos. Nors balandį šiek tiek palynojo, visgi šilti orai kaipmat grįžo. Vynmedžiai labai tolygiai sužydėjo gegužės gale–birželio pradžioje. Tiesa, gegužę penktadalį regiono nusiaubė nuožmi kruša. Vasara buvo šilta ir saulėta, tad vynuogės sirpo itin tolygiai. Rugsėjis turėjo net 50-čia saulėkaitos valandų daugiau ir perpus mažiau lietaus nei įprastai. Piečiau esantis ir ankstyvesnes ‘Merlot‘ vynuoges sirpinantis dešinysis Dordonės upės krantas buvo apdovanotas itin sirpaus ir vaisiško skonio vynu. Kalkakmenio gausus Saint Emillon apeliacijos dirvožemis lėmė lėtesnį vynuogių sirpimą, tačiau molingose Pomerol apylinkėse vynuogės prisirpo itin anksti ir vyno stiprumas neretai siekė net iki 15,5 %. Šiauriau esančios kairiojo Garonės upės kranto apeliacijos daugiausiai sirpina šiek tiek vėlyvesnes ‘Cabernet Sauvignon‘ vynuoges. Čia buvo pagamintas šiek tiek nuosaikesnis, tvirtesnis ir galbūt ilgaamžiškesnis vynas. Piečiausiai kairiajame krante esančioje Margaux apeliacijoje 2009-ųjų vynas išėjo tolygiai puikus – kai kurie ūkiai padarė patį geriausią savo vyną istorijoje. Po akmenuota Saint-Julien apeliacijos paviršiaus dirva plyti nuosėdinių uolienų klodai. Čia padarytas vynas ekspresyvus, bet sodrus ir puikiai subalansuotas. Kilniojoje žvirgždu pasidengusioje Pauillac apeliacijoje 2009-ųjų metų vynas pavyko bene geriausiai: kone visi regiono ūkiai padarė ypač aukštos kokybės vyną – sirpaus, bet kartu struktūriškai sodraus skonio. Šiauriausiai iš kaimynų esančioje Saint-Estephe apeliacijoje vynas įprastai būna tvirtesnis ir aštresnis, tačiau ypač šilta vasara lėmė kur kas minkštesnio ir elegantiškesnio stiliaus vyną. Po ne tokių gerų metų virtinės 2009-ieji buvo tie metai, kai ūkiai išleido smarkiai pabrangusį vyną. Aišku, prisidėjo ir tai, kad itin suaktyvėjo Azijos rinka, o kinai ėmė kone liguistai garbinti „Chateau Lafite“ vyną. Dar į butelius neišpilstyto 2009-ųjų derliaus vyno kaina iš pirklių buvo net šešiskart didesnė nei

l Alfredas Tesseronas ir jo arkliai, su kuriais dirbama „Château Pontet Canet“ vynuogynuose

prieš metus siūlytų 2008-ųjų. Ir vis vien Azija pirko. Vertinant visą regioną, kainų kilimas nebuvo toks drastiškas, kaip žymiausių ūkių, bet tikrai žymus. Sirpus ir hedonistiškai vaisiškas 2009-ųjų vyno stilius itin patiko žymiausių JAV vyno žurnalų kritikams, tačiau anglų žiniasklaida buvo kur kas kritiškesnė – skeptiškai vertino netipiškai vaisišką ir daug alkoholio turintį vyną bei abejojo jo ilgaamžiškumu. Po dešimtmečio ragaujami 2009-ųjų metų bordo iš magnumų atrodė išties stulbinančiai – sirpaus uogiško, itin koncentruoto skonio, tačiau išlaikę taurumo dimensiją, ne džemiški. Įprastai dešimtmetis yra kiek per mažas laiko tarpas kilmingo bordo vyno skoniui susiformuoti, tačiau šie vynai, net ir lėčiau bręsdami magnumuose, atrodė puikiai – aromatingi, kupini tamsių uogų aromatų, kai kurie net balzamiški, tačiau dar turintys daug potencialo bręsti toliau. 2009-aisiais buvo itin geras, bet netipiškas bordo vyno derlius, kurio vaisiais vyno mėgėjai gali džiaugtis jau dabar, tačiau geriausiai pavykęs vynas nepraras vertės net ir po pusšimčio metų.

l „Leoville las Cases“ vyndariai su Bruno Roland‘u vidury V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

2009 m. raudonasis bordo

Vynas

Degustacijos užrašai*

Įvertinimas balais (Robert Parker, 2011)

Įvertinimas balais (Robert Parker, 2019)

Brangimas lyginant su 2008 derliaus kaina

Brangimas lyginant su išleidimo kaina

Pontet-Canet 2009, Pauillac

Ypač sodrus ir koncentruotas skonis. Vyšnių, šokolado, juodųjų serbentų ir egzotinių prieskonių bei cigarų tabako aromatas. Šilkinė taninų tekstūra burnoje. Itin geras skonio balansas. Ypač ilgai išliekantis poskonis. Hedonistiško skonio vynas.

100

67 %

239 %

Pichon Longueville Comtesse de Lalande 2009, Pauillac

Ekspresyvus juodųjų serbentų, sirpių trešnių ir miško paklotės aromatas su vaistažolių tonais. Sodraus, kompleksiško skonio vynas. Tvirta taninų tekstūra rodo ilgą brandinimo potencialą.

97+

223 %

40 %

Leoville las Cases 2009, Saint-Julien

Sirpių vyšnių, gervuogių ir juodųjų serbentų aromatas su gėliškais tonais. Ekspresyvus, tačiau gracingas tamsių uogų ir kilnios juodosios arbatos skonis. Sirpūs šilkiniai taninai ir puikų skonio balansą kurianti tamsių uogų rūgštis.

98+

173 %

40 %

Branaire Ducru 2009, Saint-Julien

Prieskonių, gervuogių, tamsių slyvų ir miško uogų aromatas. Puikiai subalansuoto skonio vynas su tvirtais sunokusiais taninais ir sultinga tamsių uogų rūgštimi.

94+

83 %

80 %

Lagrange 2009, Saint-Julien

Tamsių sirpių vyšnių, šokolado, mėlynių, serbentų ir egzotinių prieskonių aromatas. Vaisiškai vėjavaikiško, bet kartu kilmingai sodraus ir subalansuoto skonio.

90+

73 %

64 %

Canon 2009, Saint-Emilion

Išraiškingas juodųjų slyvų ir serbentų aromatas. Sodrus, galingas tamsių uogų skonis, puikiau derantis su tvirtais taninais ir sultinga uogų rūgštimi. Puikiai tinka ragauti dabar, bet dar gali ilgai bręsti.

97+

150 %

56 %

Canon-la-Gaffeliere 2009, Saint-Emilion

Saldžių tamsių slyvų ir trešnių aromatas. Sodrus, bet puikiai subalansuotas skonis ir šilkinė tekstūra burnoje.

85 %

71 %

La Mondotte 2009, SaintEmilion

Itin išraiškingas tamsių vyšnių, gervuogių, saldymedžio ir kedro aromatas. Daug itin nugludintų šilkinių taninų. Labai gerai padarytas galingo ir kompleksiško skonio vynas, puikiai iliustruojantis netipiškas 2009-ųjų derliaus savybes.

100

200 %

144 %

Trolong-Mondot 2009, Saint-Emilion

Uždarokas tamsių uogų ir prieskonių aromatas. Šis butelis aiškiai brendo lėčiau. Skonis puikiai subalansuotas.

136 %

67 %

D'Aiguilhe 2009, Saint-Emilion

Galia ir valiūkiškumas vienoje taurėje. Ne pats kompleksiškiausias, bet malonaus, žaismingai vaisiško tamsių uogų skonio.

90-92

La Dominique 2009, Saint-Emilion

Gervuogių ir mėlynių bei prieskonių aromatas gundo uoslę, o šilkinė vyno tekstūra glosto gomurį. Geras vynas, nors ir ne paties tauriausio skonio.

47 %

110 %

Chateau Faugeres Saint-Emilion

Tamsių uogų, mėlynių, gervuogių, slyvų ir trešnių aromatai su prieskonių tonais.

Cos d'Estournel 2009, Saint-Estephe

Indiškų prieskonių, juodųjų serbentų, trešnių, slyvų ir grafito bei tabako aromatas. Itin sodrus ir kompleksiškas skonis. Taninų daug, bet jie puikiai sunokę ir minkšti. Ypač geras skonio balansas. Plieninis kumštis šilkinėje pirštinėje. Labai ilgai išliekantis poskonis.

100

233 %

57%

Brane Cantenac 2009, Margaux

Prieskoningai mėsiškas aromatas su tamsių uogų tonais. Išraiškingas, bet kartu neabejotinai taurus skonis.

Giscours 2009, Margaux

Prieskoninių žolelių ir serbentų bei gervuogių aromatas. Tvirti taninai.

43 %

103 %

Le Clarence de Haut-Brion 2009, Pessac-Leognan

Sirpių trešnių ir egzotinių prieskonių aromatas. Sirpūs tamsių uogų taninai ir šilkinė tekstūra. Ilgai išliekantis prieskonių poskonis.

150 %

52 %

* Degustavo Petras Jarašūnas 2019 metais iš magnumų.

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

Viskis

Viskis ir varis Justina MacLellan Įėjus į distiliacijos kambarį viskio darykloje dėmesį patraukia ne tik nosį riečiantis stiprus spirito kvapas, bet ir gražuoliai, žvilgantys, kaklus į dangų iškėlę variniai distiliavimo indai. Dažniausias lankytojų klausimas – kodėl šie indai gaminami iš vario, o ne iš kokio kito, patvaresnio ir pigesnio metalo?

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

Viskis

aris gamybos procese buvo naudojamas ne visą laiką.

skiria itin didelį dėmesį čia naudojamų indų formai, distiliacijos

Pačioje distiliacijos pradžioje indai buvo gaminami iš įvai-

laikui, temperatūros reguliavimui ir, kaip vėliau pamatysite,

rių metalų, stiklo ar net keramikos. Ilgainiui dėl savo teigiamių savybių varis buvo pasirinktas tinkamiausiu distiliavimo indų

kondensatorių tipui. Beveik visos viskio daryklos naudoja skirtingų formų disti-

gamybai. Tačiau šis metalas nėra pigus, o ir nusidėvi jis labai

liavimo indus. Skirtinga jų forma lemia unikalų kiekvieno spirito

greitai, tad kai kurias dalis reikia keisti gana dažnai. Būtent dėl

skonį. Dėl vario lankstumo ir kalumo daryklos be vargo gali

šių priežasčių vis daugiau daryklų, ypač Amerikoje, eksperimen-

išgauti norimą indų formą. Svarbiausia čia distiliuojamo mišinio

tuoja su kitais metalais (pavyzdžiui, su nerūdijančiu plienu) ir

garų tiesioginis kontaktas su variu, t. y. kaip garuodami garai

bando atrasti tinkamą alternatyvą variniams distiliavimo indams.

liečiasi su variu ir kiek laiko vyksta šis jų „bendravimas“.

Vario istorija

Varis iš spirito pašalina nemalonius, bet itin lengvai garuojančius sieros junginius, susiformavusius fermentacijos metu.

Varis – vienas seniausių žmogaus naudojamų metalų.

Siera paprastai lemia labai nemalonų ir stiprų spirito kvapą

Dabartinėje Irako teritorijoje buvo rastas varinis papuošalas,

bei skonį. Atsikratyti šių nemalonių savybių yra ypač svarbu

datuojamas net 8700 pr. Kr. Istoriniai tyrimai įrodė, kad prieš varį

gaminant grūdinį viskį, mat čia siekiama išgauti kiek įmanoma

žmonėms buvo žinomi tik auksas ir geležis.

švaresnį ir grynesnį spiritą. Kadangi šis viskis dažniausiai

Egipto civilizacijoje (maždaug 2400 pr. Kr.) varis buvo naudo-

gaminamas naudojant nenutrūkstamos distiliacijos indus (angl.

jamas medicinoje: dezinfekuoti žaizdoms ir vandeniui, malšinti

continuous stills) iš nerūdijančio plieno, plokštės, reikalingos

galvos skausmui, gydyti nudegimams ir niežėjimui. Antikos

rektifikacijos procesui, paprastai yra varinės. Taip iš spirito yra

laikais septynios mitologinės būtybės atstovavo septyniems

pašalinamos nepageidaujamos organinės medžiagos.

skirtingiems tuo metu žinomiems metalams. Varis „priklausė“

Tačiau atsikratyti visų nepageidaujamų skonių ir kvapų

graikų meilės ir grožio deivei Afroditei. Iš vario tuo metu buvo

distiliacijos metu yra neįmanoma. Likusi sieros junginių dalis

gaminami veidrodžiai, o pats metalas buvo laikomas ypač

pašalinama viskio brandinimo metu, spiritui tiesiogiai liečiantis

gražiu. Romos imperijos laikais varis buvo kasamas Kipro saloje.

su medžiu, tiksliau, su anglimi (prieš išpilstant viskį į statines

Vario pavadinimas kildinamas būtent iš šios salos pavadinimo:

šios yra apdeginamos). Tokiu būdu statinės yra atnaujinamos ir

cyprium, t. y. metal of cyprum (liet. Kipro metalas), vėliau vadi-

medžiagos, kurios vėliau turės įtakos spirito kvapui ir skoniui,

namas trumpiniu cuprum, o iš šio žodžio kildinamas angliškasis

suaktyvinamos). Nors dauguma viskio gamintojų nuosekliai

copper ar vokiškasis Kupfer.

siekia atsikratyti sieros junginių, kai kurie, priešingai, toleruoja

Žmonės labai greitai pastebėjo vario kalumą inkštumą: varį lydė ir iš jo gamino įvairius buičiai reikalingus daiktus. Varis buvo pirmasis lydomas metalas, vėliau žmonės atrado, kad galima lydyti ir kitus metalus, pavyzdžiui, geležį ar bronzą. Variniai distiliavimo indai Viskio gamyboje distiliacijos kambarys yra vienas svarbiausių. Būtent čia gimsta pagrindinis spirito skonis. Dėl to daryklos

l „Coal Ila“ varykla V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

tam tikrą jų kiekį spirite. Toks spiritas būna daug stipresnis ir ryškesnio skonio. Įdomu ir tai, kad varis geba prikišti nagus ir prie fenolinių junginių, kurie formuoja dūminio viskio skonį: kuo ilgiau sąveikauja viskis ir spirito garai, tuo mažiau viskis turės dūmo skonio. Kiek laiko vyks ši sąveika, priklausys nuo kiekvienos daryklos pasirinkimo. Tačiau varis ne tik atima, bet ir duoda. Etanoliui (alkoholiui)

Viskis

tiesiogiai sąveikaujant su variu susiformuoja nauji organiniai junginiai – esteriai, kurie spiritui suteikia saldaus vaisių skonio. Tad kuo daugiau kontakto tarp garų ir vario, tuo spiritas būna saldesnis. Be visų kitų teigiamų vario savybių, verta paminėti ir tai, kad šis unikalus metalas yra labai geras šilumos laidininkas bei, priešingai nei dauguma metalų, labai sunkiai rūdija. Variniai kondensatoriai Varis atlieka svarbų vaidmenį ne tik distiliuojant, bet ir kondensuojant alkoholio garus atgal į skystį. Salyklinio viskio daryklose kondensatoriai gali būti dviejų tipų: vienas yra ilgo cilindro formos, ir garai kondensuojami vamzdelių išorėje (shell-and-tube); kitas – spiralės formos (worm tubs), o garai kondensuojami jos viduje. Kondensuojami alkoholio garai turi daug daugiau tiesioginio kontakto su variu pirmojo tipo kondensatoriuose, dėl to gaminamas viskis yra daug lengvesnis, saldesnis, jam būdingas šviežios žolės skonis.

Didesnė jo dalis kartu su kitomis atliekomis pašalinama į aplinką.

Naudojant antrojo tipo kondensatorių, tai yra garams konden-

Viskio darykloms yra iškelti aukšti gamtosaugininkų reikalavimai,

suojantis spiralės viduje, viskis paprastai būna stipresnio skonio,

kad į aplinką nepatektų daugiau vario, nei nustatyta.

turintis sieros ir augalinių kvapų. Šie skoniai ir kvapai iš spirito nevisiškai pašalinami dėl nepakankamo ryšio su variu. Svarbu

* Tam, kad vario ir viskio sąveika būtų sėkminga, variniai indai

paminėti, kad kiekviena darykla renkasi kondensatoriaus tipą

turi būti labai švarūs, t. y. be nuosėdų. Kuo švaresni indai, tuo

pagal tai, kokį viskio skonį pageidauja išgauti. Vienos nori ga-

varis yra efektyvesnis. Purviniausios indų dalys yra tos, kuriose

minti lengvesnio, kitos stipresnio skonio viskį. Vienas įdomesnių

vyksta daugiausia cheminių reakcijų: viršutinė distiliavimo indų

pavyzdžių – „Alisa Bay“ darykla: norėdama stipresnio, ryškesnio

dalis ir varinės spiralės vidus (worm tubes tipo kondensatoriuo-

skonio spirito, darykla sąmoningai atsisakė varinių kondensato-

se). Šios dalys yra keičiamos dažniausiai.

rių ir vietoj jų pasirinko nerūdijančio plieno. Distiliuojamo alkoholio garams nusėdus ant vario, metalas

Varis turi daug teigiamų savybių, suteikiančių viskiui unikalaus skonio. Jo didžiausias trūkumas yra aukšta kaina ir tai,

staigiai sureaguoja su spiritu, t. y. varis pradeda valyti iš spirito

kad kai kuriose vietose jis greitai nusidėvi. Bet net šis trūkumas

nepageidaujamas organines medžiagas. Vykstant šiam procesui,

iš tikrųjų yra jo pranašumas: taip varis valo spiritą. Variniuose

dalis vario ištirpsta pačiame spirite, o ant distiliavimo talpos

induose vyksta labai svarbi sąveika tarp vario ir spirito, o jos

sienelių lieka spirito nuosėdų. Bet jaudintis nevertėtų: spirite

rezultatą matome ir ja žavimės kiekvieną kartą pakėlę taurę

ištirpusio vario kiekis yra griežtai prižiūrimas ir ribojimas, mes

viskio.

suvartojame tik labai mažą, nekenksmingą sveikatai vario kiekį.

https://myscottishdiary.com/

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

ASI Best Sommelier of the World 2019

Pasaulio someljė čempionatas Antverpene Arūnas Starkus Belgijoje kovo 11–15 d. vykusiame Tarptautinės someljė asociacijos organizuojamame pasaulio someljė čempionate (Best Sommelier of the World 2019) lietuvis Martynas Pravilonis užėmė įspūdingai aukštą 4-ąją vietą. Apie čempionato eigą, užduotis ir rezultatus – išsamiai.

Trisdešimt geriausiųjų Pasaulio someljė čempionatas vyksta kas trejus metus. Tai svar-

Tarptautinei someljė asociacijai (The Association de la Sommellerie

biausios someljė profesijos meistriškumo varžybos, kuriose šiemet da-

Internationale – ASI). Po ketvirtfinalio varžytis liko 19 geriausiųjų, o

lyvavo 66 kandidatai iš 63 šalių: Europos bei Afrikos, Azijos ir Amerikų

į finalą pateko tik trys. Jie ir pasidalijo prizines vietas. 4–19 vietos –

čempionai, šalių čempionai ir geriausi someljė iš šalių, priklausančių

pusfinalio rezultatas, visos kitos vietos atiteko po ketvirfinalio.

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

ASI Best Sommelier of the World 2019

Martynas Pravilonis varžybų pusfinalyje

Galutinė turnyrinė lentelė: 1. Marc Almert (Vokietija)

16. Reeze Choi kam Fung (Kinija)

2. Nina Hojgaard Jensen (Danija)

17. Satoru Mori (Japonija)

3. Raimonds Tomsons (Latvija)

18. Vuk Vuletic (Serbija)

4. Martynas Pravilonis (Lietuva)

19. Avril Loïc (Australija).

5. Fredrik Lindfors (Švedija)

20. Richelle Van Gemert (Nyderlandai)

6. Piotr Pietras (Lenkija)

21. Andreas Kyprianou (Kipras)

7. Julia Scavo (Rumunija)

22. Andreas Jechsmayer (Austrija)

8. Julie Dupouy-Young (Airija)

23. Kaspars Reitups (Latvija)

9. Pier-Alexis Soulière (Kanada)

24. Rastislav Sutak (Slovakija)

10. Antoine Lehebel (Belgija)

25. Jo Wessel (PAR)

11. Wataru Iwata (Japonija)

26. Carl Villeneuve-Lepage (Kanada)

12. David Biraud (Prancūzija)

27. Aristotelis-Iosef Sklavenitis (Graikija)

13. Aleksandr Rassadkin (Rusija)

28. Ketri Leis (Estija)

14. Andrea Martinisi (Naujoji Zelandija)

29. Diego Arrebola (Brazilija)

15. Martin Bruno (Argentina)

30. Mate Horvath (Vengrija)

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

ASI Best Sommelier of the World 2019

l Baltijos šalių komanda: Piotr Pietras (Lenkija, 6 v.), Martynas Pravilonis (Lietuva, 4 v.), Raimonds Tomsons (Latvija, 3 v.), Ketri Leis (Estija, 28 v. ), Kaspars Reitups (Latvija, 23 v.)

ASI prezidentas Andresas Rosbergas (Argentina) ir ASI viceprezidentas Europai ir Afrikai Williamas Woutersas (Belgija)

Ketvirfinalis Pirmąją dieną varžybų dalyviai atliko 22 puslapių apimties teorinį testą, per 15 minučių turėjo paragauti ir aprašyti baltąjį ir raudonąjį vynus, juodose „Chef & Sommelier” taurėse atpažinti tris stipriuosius gėrimus. Martynas Pravilonis pateikė užduočių pavyzdžius. - Kokią vynmedžio formavimo sistemą rinktumėtės sausame regione, kuriame negalimas drėkinimas? Kodėl?

Tommy Lamas (Singapūras) ir čempiono Marco Almerto treneris Frankas Kämmeris (MS)

Aklai teko ragauti šiuos vynus: „2017 Chateauneuf du Pape Blanc La Crau de ma Mère Vignoble de Mayard“ ir „2007 Chianti Classico Riserva Berardenga Fattoria Felsina“. Antrąją ketvirfinalio dieną – praktinė užduotis: per dvi minutes dviem svečiams patiekite 2018 metų sausąjį „Schloss Vollrads“ vyną. Yra trys buteliai: feinherb, trocken ir spatlese, tačiau visi 2017-ųjų. Tenka išsisukti iš nepatogios situacijos. Dar panašu, kad vienintelis sausas vynas nėra gerai atšalęs. Atkemšant išaiškėja, kad jis su stikliniu kamščiu. Reikia mokėti atidaryti ir tokį!

- Kokio tipo dirvožemis sudaro Liuksemburgo vynuogynų terroir? - Kokiose šalyse yra šios vyninės: „Chateau des Brumes“, „Chateau Indage“, „Shandong Taila winery“, „Miolo“, „Concha y Toro“, „Clos de los Siete“, „Mars winery“, „J. Hofstätter“, „Hatten Wines“, „Casa de Vinuri Cotnari“, „Muga“, „Cloudy Bay“? - Surašykite Kubos cigarų formatus: „Hoyo de Monterey Epicure No. 2“, „Montecristo No. 2“, „Cohiba Siglo III“, „Romeo y Julieta Culebras“, „Partagas Lusitanias“. - Pažymėkite gėrimų kilmės šalis. (Tarp gėrimų buvo ir „Rigas balzams“ bei „Brothers Vilgalys Krupnikas“.)

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

Pusfinalis Teorijos testas (30 min.). Dalyvių prašoma parašyti esė apie tai, koks turi būti someljė. Praktinės užduotys atliekamos dviejuose kambariuose.

ASI Best Sommelier of the World 2019

Lietuvos delegacija: Arminas Darasevičius, Martynas Pravilonis, Arūnas Starkus

1-ojo kambario užduotys

Vėliau išaiškėjo, kad tai „Commandaria Centurion 2000

- Paragaukite ir per 4 minutes aprašykite raudonąjį vyną.

Etko“ iš Kipro, „Trappist Dubbel, Wetmalle“ iš Belgijos, „Je-

Daugelis dalyvių mano, kad tai bręstantis „Cabernet

rez Palo Cortado Antique Fernando di Castilla“ iš Ispanijos.

Sauvignon“, „Cabernet Franc“ iš Afrikos, Stelenbošo, „Carmenere“ iš Čilės, „Cabernet Sauvignon“ iš Argentinos, tačiau kiti renkasi Kairiojo Bordo kranto „Grand Cru Classe“,

- Parinkite vieną iš gėrimų prie pyragėlio (iš trapaus biskvito, karamelės ir pieniško šokolado). (2 min.)

net amaronę. Pasirodo, kad tai kiniškas „2008 Ningxia Cabernet Franc“. - Per 3 minutes atpažinkite šiuos tris baltuosius vynus. Iš dalyvių kalbos panašu, kad tai gaivūs, ne ąžuoliniai vynai iš Europos. Dalyviai mini: „Sancere“, „Chablis“, „Assyrtiko“, „Al-

2-ojo kambario užduotys - Per 6 minutes aeruokite ir patiekite du butelius baltojo „Trapiche“ vyno šešiems svečiams. - Pateikite Sakartvelo qvevri vyno rinkodaros planą Belgijos rinkoje. (5 min.)

barino“, „Chenin Blanc“, „Trebbiano d’Abruzzo“, „Gruner Veltliner“, „Pinot Grigio“. Atidengus butelius išaiškėja, kad tai: „2016 Sancere Romain“ iš Prancūzijos, Vašerono, „2017 Sauvignon Blanc Perdeblokke Klein Constantia“ iš PAR, „2015 Sauvignon Blanc Hochgrassnitzberg G.STK, Polz“ iš Austrijos, Pietų Štyrijos. - Susiekite šiuos vynus su trimis dirvožemiais: titnago, granito ir kalkakmenio. (1 min.)

„Grand Hotel Kempinski Vilnius“ someljė Martynas Pravilonis po šių užduočių užėmė ketvirtąją vietą ir tik per plauką nepateko į finalą. Anot Šalvos Khetsurianio, vertinusio Sakartvelo qvevri vyno rinkodaros planą, Martynas šioje užduotyje buvo antras po Marco Almerto. Lietuvos someljė puikiai priderino vyną prie šokoladinės tartaletės ir gerai parašė esė.

- Atpažinkite tris gėrimus. (3 min.)

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

ASI Best Sommelier of the World 2019

Finalininkai: Raimonds Tomsons (Latvija, 3 v.), Nina Hojgaard Jensen (Danija, 2 v.), Marc Almert (Vokietija, 1 v. )

Finalas Finalas vyko gražiosios Elizabetės salės scenoje 1200 žiūrovų

Trečioji užduotis: per 6 minutes dekantuoti butelį „Vega Sicilia Unico“ ir patiekti aštuoniems svečiams. Aptarnavimo

akivaizdoje. Ant scenos – penki stalai, prie kurių sėdi buvę

metu svečiai klausinėja apie serviruojamo vyno ypatumus,

pasaulio čempionai, Jancis Robinson (MW), belgų kilmės „Le Pin“

derliaus metus. Prie stalo sėdi pasaulio čempionai Jonas Arvidas

savininkė Fiona Morrison (MW). Vienas po kito keturiasdešim-

Rosengrenas, Serge’as Dubsas, Shinya Tasaki ir kt.

čiai minučių ant scenos lipo Nina Hojgaard Jensen, Raimonds Tomsons ir Marcas Almertas. Pirmoji užduotis: trys bare sėdintys svečiai (vienas iš jų – 2013 m. čempionas Paolo Baso) užsisako alaus ir soterno. Alų reikia įpilti iš čiaupo. Aptarnaujant svečius išaiškėja,

Ketvirtoji užduotis: per 3 minutes atpažinti keturis vynus ir pasiūlyti prie jų patiekalus. Vynai: „Mouchão“ „Kabola Amfora“, „Chateau Challon, Macle“, „Assmannshauser Hollenber Beerenauslese“. Penktoji užduotis: per 5 minutes pasiūlyti vynus prie vakarie-

kad restorane yra tik sauso soterno. Saldus vynas tik „Klein

nės meniu. Marcusas del Monego patvirtina, kad vynai turi būti

Constantia“. Šis vynas tinka. Tačiau vienas svečias užsimano vyno

iš skirtingų šalių. Vidury užduoties išaiškėja, kad viena viešnia,

su ledu. Užduočiai skiriamos 4 minutės. Geriausiai ją įvykdo Nina

Fiona Morisson (MW), gers tik baltąjį vyną.

Hojgaard Jensen. Raimonds Tomsons nespėja įpilti alaus. Antroji užduotis: Jancis Robinson paprašo per 3 minutes žodžiu pateikti visą nežinomo raudonojo vyno, esančio taurėje, aprašymą. Kiti rungties teisėjai: Andreasas Larsonas ir Olivier Poussier. Vėliau paaiškėja, kad tai „1987 Mount Edelstone Shiraz, Henschke“.

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

Šeštoji užduotis: atpažinti (tipas, žaliava, kilmė) dešimt skaidrių, bespalvių gėrimų. Septintoji užduotis: per 3 minutes 20 vynų suskirstyti grupėmis pagal dominuojančią vynuogių veislę. Finalinė užduotis, kurią Nina, Marcas ir Raimonds turėjo

ASI Best Sommelier of the World 2019

Paskutinė finalo rungtis

atlikti kartu: atkimšti ir tolygiai į 18 taurių išpilstyti rožinės „Bellavista“ magnumą. Butelis turi likti tuščias. Finalas buvo labai įtemptas ir įdomus. Marcas Almertas ir

Čempionato rėmėjai: Antverpeno pasaulinis deimantų centras, „Austrian Wine“, „Bairrada“, „Bellavista“, „Bragard“, „Carlos Ruben“, „Chef &

Nina Hojgaard Jensen – abu labai jauni ir talentingi someljė,

Sommelier“, Antverpeno miestas, Côtes du Rhône vyndarių

dirbo be klaidų, greitai, nuostabiai bendraudami su teisėjais ir

asociacija, „Decanter“, „Domaine Clarence Dillon“, „Duvel

publika. Ninos neišmušė iš vėžių tai, kad jai neveikė mikrofonas

Moortgat“, „Famillia Torres“, „Famille Perrin“, „Farnese Group“,

ir, techninei scenos darbuotojai pasimaišius, ji sudaužė taures

Flandrijos vyriausybė, Gérard’as Bertrand’as, „Graham’s Port“,

dekantavimo rungtyje. Marcas pasimetė tik degustuodamas 10

„Gusbourne“, „Horeca vorming Vlaanderen“, „Levi Party Rental“,

skaidrių gėrimų aklai.

„Ligne W/Laguiole“, „Mas Tu Vu“, „Meininger“, „Ningxia“, „Phélan

Tačiau viską lėmė paskutinė rungtis – rožinio vyno „Bellavis-

Ségur“, Antverpeno uostas, „San Pellegrino & Acqua Panna“,

ta“ magnumo išpilstymas į 18 taurių. Šią užduotį Marcas atliko

„Sommeliers International“, „Terre de Vins“, „Trapiche“, „Vignobles

greičiau, tiksliau ir aplenkė Niną.

Malartic“, „Vinexpo“, „Vinventions“, „Wines of Argentina“, „Wines of

Pasaulio someljė čempionatai organizuojami nuo 1969 metų. Belgijoje jie vyko 1969 ir 1983 metais. Į varžybas Antverpene buvo atvykę 235 nacionalinių delegacijų ir Tarptautinės

Portugal“ ir „Zonin 1821“. Čempionato puslapis: https://bestworldsomm.com.

someljė asociacijos (ASI) valdybos nariai, buvo atkimšta 5900 butelių vyno, išpilstyta apie 14000 taurių, šventinėje vakarienėje dalyvavo 600 svečių, tarp kurių ir trys Lietuvos atstovai.

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

Baltasis bordo:

kukli apeliacija, bet didelės ambicijos Arūnas Starkus Baltasis Pessac Leognan AOC vynas yra gera baltosios burgundijos alternatyva: gaivus ir kvapnus, nes padarytas iš ‘Sauvignon Blanc‘ ir ‘Semillon‘, įgavęs taurumo ir ilgaamžiškumo apie metus brandinamas ąžuolo statinaitėse su mielių nuosėdomis. Bordo klimatas puikiai tinka solidaus baltojo vyno gamybai, todėl nenuostabu, kad pastaruoju metu tokio vyno atsiranda Pesako Leonjano ir Gravo kaimynystėje: Soterne, Medoke, net Sent Emiljone.

esakas Leonjanas – klasikinė baltojo vyno vieta dėl kalkingo dirvožemio salelių. 1959 metais 16 ūkių čia įkūrė Graves

nurodoma kukliai – Bordeaux AOC. Medoke baltosiomis vynuogėmis apsodinti nedideli ploteliai.

Crus Classès asociaciją. Jie yra pavyzdys kitiems gamintojams.

Dažniausiai tai vietos, netinkamos raudonosioms vynuogėms

Visų pirma – Soterno saldaus vyno ūkiams, kurie, traukiantis

auginti. 11 ha ‘Sauvignon Blanc’, naudojamų „Pavillon Blanc du

saldaus vyno rinkai, daro vis daugiau sauso baltojo vyno. Jie

Château Margaux“, prieš daugiau nei 100 metų pasodintos ten,

sauso vyno negali žymėti Sauternes AOC, todėl šio vyno kilmė

kur raudonosios vynuogės per šalnas nušaldavo.

Sausas Medoko baltasis Vynas

Ūkis

Ūkio apeliacija

Derliaus metai

Degustacijų užrašai

Įvertinimas balais

Pavillon Blanc du Château Margaux

Château Margaux

Margaux

2016

Uždaras citrinų, žalių ananasų, vanilės aromatas. Gaivus, taniniškas vynas.

Alto de Cantenac Brown

Cantenac Brown

Margaux

2016

Ananasų, papajų, ‘Williams‘ kriaušių aromatas. Galingas, gaivus, svarus vynas.

Saint Estephe

2016

Prieskoniškas ledinukų, kriaušių, naujų ąžuolo statinių vanilės aromatas. Gaivus, svarus, egzotiškas vynas. Turi saldumo.

Château Tronquoy Lalande Blanc Blanc du Château Prieuré Lichine

Prieure Lichine

Margaux

2016

Žolės, citrinų, persikų, vanilės, saldžių prieskonių aromatas. Gaivus, svarus, ąžuoliškas vynas.

Blanc de Lynch Bages

Lynch Bages

Pauillac

2016

Migdolų, žolės, žaliųjų citrinų, grietinėlės, vanilės aromatas. Gaivus ir vaisiškas vynas su prieskoninių žolelių, čiobrelių natomis.

Cos d'Estournel Blanc

Cos d'Estournel

Saint Estephe

2016

Uždaras, žoliškas aromatas su persikų nata. Gaivus.

Tour Carnet Blanc

Tour Carnet

Medoc

2016

Citrinų, persikų, ąžuolo prieskonių aromatas. Burnoje minkštas, nokus, ne itin rūgštus, bet minerališkas. Sausas ir vaisiškas.

Château Talbol Caillou Blanc

Talbot

Saint Julien

2016

Medaus, ramunėlių, džiovintų abrikosų, ananasų aromatas. Labai gaivus.

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

Sausas Soterno baltasis

Vynas

Ūkis

Derliaus metai

Degustacijų užrašai

Įvertinimas balais

Y de d'Yquem

D'Yquem

2016

Geltonųjų slyvaičių, persikų, nektarinų, obuolių, akacijų aromatas. Nesausas, l. gaivus, svarus ir vaisiškas vynas. Puikiai integruotas ąžuolas.

Doysy Daëne Bordeaux Blanc Sec

Doysy Daëne

2016

Persikų, medaus, kriaušių, bananų, vanilės aromatas. Labai gaivus, sausas, vaisiškas vynas. Juntami naujo ąžuolo prieskoniai.

Le Sec de Rayne Vigneau

Rayne Vigneau

2016

Prinokusių persikų, ramunėlių, akacijų aromatas. Gaivus, sausas vynas, „nupoliruotas“ naujo ąžuolo.

Lafaurie Peyraguey Le Lys Blanc Sec

Lafaurie Peyraguey

2016

Tamsios žolės, žalių obuolių, žaliųjų citrinų natos. Nesausas, su kalkiška pabaiga.

91,5

S de Suduiraut

Suduiraut

2016

Persikų, džiovintų papajų, vanilės, lazdynų riešutų aromatas. Gaivus, svarus vynas, juntamas naujo ąžuolo poveikis.

La Semillante de Sigalas

Sigalas

2016

Medaus, kriaušių, persikų aromatas. Pusiau sausas, svarus vynas, juntamas ąžuolo poveikis. Vanilės, medaus, džiovintų vaisių skonis.

89,5

Blanc de Suduiraud

Suduiraud

2016

Žaliųjų citrinų, žolės, agrastų, grietinėlės aromatas. Labai gaivus, svarus, kalkiškas vynas.

Blanche Duo de la Tour Blanche

Tour Blanche

2016

Svarainių, medaus aromatas. Nesausas, grietinėliškas, gaivus vynas.

G de Guiraud

Guiraud

2016

Agrastų, tarkuotų žalių obuolių aromatas. Sausas, vaisiškas, labai gaivus vynas be ryškios ąžuolo įtakos.

Lafaurie Peyraguey Blanc Sec

Lafaurie Peyraguey

2016

Žaliųjų citrinų, dūmo, žalių obuolių aromatas. Labai sausas, tamsių tonų vynas.

Baltasis Pessac Leognan AOC

Vynas

Derliaus metai

Degustacijų užrašai

Įvertinimas balais

La Mission Haut Brion Blanc

2016

Titnago, žolės, dūmo, greipfrutų, pasijų, vanilės aromatas. Burnoje gaivus, energingas. Juntamas vanilės ir ananasų poskonis.

Haut Brion Blanc

2016

Titnago, žaliųjų citrinų, agrastų aromatas. Svarus ir ne itin rūgštus vynas.

Pape Clement

2016

Vanilės, persikų, agrastų, ananasų aromatas. Gaivus, platus, ąžuolinis vynas.

Couhins

2016

Citrinų, agrastų, grietinėlės aromatas. Labai gaivus ir koncentruotas vynas.

Fieuzal

2016

Prinokusių agrastų, vanilės, kriaušių aromatas. Saldi apelsinų, vaisių skonio ataka, vėliau išryškėja ąžuolo įtaka.

Domaine de Chevalier

2016

Vanilės, kriaušių, agrastų aromatas. Saldi persikų skonio ataka. Gaivus ir sausas. Juntama ąžuolo įtaka.

Malartic Lagraviere

2016

Vanilės, persikų aromatas. Gaivus, harmoningas. Citrinų, vanilės poskonis. Juntama ąžuolo įtaka.

93,5

Latour Martillac

2016

Vanilės, mangų, ananasų aromatas. Ryškus ąžuolo statinių poveikis, juntamas ir poskonyje.

93,5

Couhins Lourton

2016

Citrinų ir žolės aromatas. Grietinėliškas poskonis.

La Clarte de Haut Brion

2016

Kvepia papajomis, žole. „Poliruoti“ taninai. Ananasų skonis pabaigoje.

Bouscout

2016

Žaliųjų ir geltonųjų citrinų aromatas. Gaivaus skonio vynas.

Carbonnieux

2016

Dūmų, žaliųjų citrinų, smidrų aromatas. Burnoje juntamas minerališkas sūrumas, grietinėlės tekstūra.

Olivier

2016

Ananasų, citrinų, gėlių, obuolių aromatas. Sausas vynas.

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

Grands Crus Classès en 1855 Mèdoc et Sauternes

2016-ųjų Soterno saldusis Arūnas Starkus Šių metų sausį 2016-ųjų Soterno vynas jau buteliuose, tad su nekantrumu vykstame jo paragauti į „Château Lafaurie Peyraguey“. Ūkis gerai parodo, kokie pokyčiai vyksta tarp saldaus Bordo vyno gamintojų. Rinkai traukiantis, jie ieško būdų pasikviesti vyno gėrėjus ir iš naujo su jais susipažinti. 400 metų jubiliejų 2018 metais šventusią „Premier Cru Classè“ lygio vyninę nusipirko Prancūzijos krištolo gamintojas „Lalique“ ir čia įrengė penkių žvaigždučių trylikos numerių viešbutį ir restoraną, kuriam vadovauja Jèrome’as Shillingas. Dabar į Soterną verta atvažiuoti ne tik dėl saldaus vyno, bet ir dėl aukščiausios klasės vyno, krištolo, gastronomijos ir svetingumo.

„Chateau Lafaurie Peyraguey“ viešbučio ir restorano registratūra

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

Grands Crus Classès en 1855 Mèdoc et Sauternes

Francisas Mayeur rūpinasi „Château d‘Yquem“ vynuogynais

2016-ieji prasidėjo šilta žiema, tačiau per ankstyvą vynuogių budimą pristabdė vėsūs vasario ir kovo orai. Balandžio šalnos daug žalos nepadarė. Sausra ir karštis vasarą stabdė vynuogių nokimą, trumpas lietus rugsėjo 13 dieną atgaivino vynuogynus, tačiau to nepakako kekerinio puvinio plitimui. „Château Rieussec“ pranešė, kad pirmąsias suvytusias uogas pavyko nuskinti tik spalio 20 d. O štai „Suduiraut“ skynė keturis kartus: rugsėjo 22–28 d., spalio 4–7 d., nuo spalio 11 d. iki mėnesio galo – didžiausią dalį, o baigė lapkričio 9 d. „Chateau d‘Yquem“, garsėjantis didžiausia kilniojo puvinio (kurį sukelia botrytis cinerea – pilkasis kekeras) koncentracija, sporadiškai rinko po nedidelį kiekį uogų nuo rugsėjo 29 d. iki spalio 11 d., didysis skynimas vyko spalio 18-22 d., o baigėsi spalio 29–lapkričio 5 d. Visi ūkiai gyrėsi nemažu derliumi.

Sandrine Gabray – „Château d‘Yquem“ vyndarė

Krištolinė „Lalique“ statinė, pilna 2018 m. „Lafaurie Peyraguey“ vyno

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

„Lalique“ dekanteriai

Vynas

Komuna

2016 metų derliaus degustacijų užrašai

2016 m. derliaus įvertinimas

2015 m. derliaus įvertinimas

2014 m. derliaus įvertinimas

d'Yquem

Sauternes

Vanilės, mangų, persikų, ananasų, akacijų žiedų aromatas. Gaivus, jaunatviškas. Ne per saldus, subalansuotas su sūriai minerališka nata ir persikais, medaus poskoniu.

Suduiraut

Sauternes

Kvepia šviežiu medumi, džiovintais persikais, ananasais, vanile. Saldus, ryškus kekerinis skonis.

Rieusec

Sauternes

Džiovintų persikų, šviežio medaus, čiobrelių, kmynų aromatas. Svarus, gaivus, ramunėlių poskonio.

n.d.

Rayne Vigneau

Sauternes

Persikų ir nokių kriaušių aromatas. Saldus, reikia duoti laiko.

94,5

Doisy Daene

Barsac

Džiovintų abrikosų, apelsinų žievelių, kriaušių ir obuolių aromatas. Harmoningas skonis.

94,5

Myrat

Barsac

Kvapus: persikų, narcizų, kiaulpienių, apelsinų, prinokusių citrinų aromato. Svarus, kvapnus burnoje. Kriaušių poskonio.

La Tour Blanche

Sauternes

Kvepia sausainiais, persikais. Saldus, su džiovintų vaisių karstelėjimu skonio pabaigoje.

93,5

Suau

Barsac

Kvepia raudonais obuoliais. Gaivus.

93,5

n.d.

Coutet

Sauternes

Kvepia obuoliais, džiovintais obuoliais, apyniais. Burnoje labai gaivus.

94,5

Doisy Vedrines

Barsac

Džiovintų abrikosų, džiovintų ananasų aromatas su agrastų nata. Kiek džiovina pabaigoje.

94,5

92,5

Sigalas Rabaud

Sauternes

Kvepia kriaušėmis, kiaulpienių žiedais, apelsinais. Gaivus. Vos juntamas lazdynų riešutų ir ąžuolo mėtų skonis pabaigoje.

Guiraud

Sauternes

Kvepia persikais, medumi. Gaivus, su persikų karstelėjimu pabaigoje.

92,5

Filhot

Sauternes

Kompleksiškas, džiovintų vaisių aromato. Saldus ir gaivus.

Broustet

Barsac

Kvepia medumi, džiovintais abrikosais, sidru. Natūralistiškai kompleksiškas. Apynių skonis gale. Vidutinis saldumas.

93,5

Climens

Barsac

Medaus, džiovintų vaisių, kopūstų sunkos, narcizų kvapas. Svarus, minerališkai sūrus.

92,5

94,5

Clos Haut Peyraguey

Sauternes

Kriaušių, ąžuolo vanilės kvapas. Klasikinis, svarus.

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

Golfas – neatrastas vyno kelionių prieskonis Išpuoselėtos smaragdinio žalumo pievos, įrėmintos vietinio gamtos reljefo ir augmenijos, duslus kamuoliukų mušinėjimo garsas, tyras oras, šildanti saulė, uoslę ir gomurį glostantis vynas – tokį idilišką paveikslą gali nupiešti vyno mėgėjai, apsilankę šalia Andalūzijos, Pietų Portugalijos ar Bordo vyno daryklų įsikūrusiuose golfo klubuose. Iš tiesų, golfas ir vynas yra derinys, kurį į savo planus turėtų įtraukti visi vyno turistai, ieškantys naujų krypčių savo degustacinėms kelionėms. Golfo klubas – unikali vieta, kurioje susiburia žmonės, mokantys džiaugtis gyvenimu. Čia golfininkai kartu žaidžia ir diskutuoja, ilsisi ir pietauja, gurkšnoja vyną.

orintiems patirti tokią įspūdžių paletę, prieš keliaujant pir-

vumo forma. Žaidimo metu daug vaikštoma gryname ore, pats

miausia verta pasidomėti apie patį golfo žaidimą. Golfas –

kamuoliuko smūgiavimo judesys yra fiziologiškai taisyklingas

tai būdas paįvairinti savo gyvenimą unikalia veikla. Tai sporto

ir nežalojantis sveikatos. Išsivalo ne tik mintys, bet ir plaučiai,

šaka, kuri asocijuojasi su žodžiais „stilius“, „charizma“ ir „ramybė“.

pagerėja kraujotaka, maloniai įšyla raumenys. O fizinio sudėtin-

Žaidžiant šį žaidimą neužtenka vien techniškai tikslaus smūgio.

gumo lygį galima labai lanksčiai pritaikyti kiekvieno individua-

Kad kamuoliukas nuskrietų tiksliai į duobutę, reikia atidumo ir

liems poreikiams. Todėl tokia veikla užsiimti gali visa šeima arba

susikaupimo. Tad problemos liks už golfo laukų ribos. Po golfo

draugų kompanija.

treniruočių žmonės dažniausiai jaučiasi atsipalaidavę ir atitrūkę

Tiesa, tam, kad išmoktumėte žaisti golfą, toli žvalgytis

nuo kasdienių rūpesčių. Slogios mintys, varginančios emocijos

nereikės. Lietuvoje, visai šalia Vilniaus įsikūrusiame Europos

ar po dienos darbų susikaupęs stresas išlekia kartu su tolyn

centro golfo klube, galima užsirašyti į golfo kursus ir įgyti visus

skrendančiais kamuoliukais.

reikalingiausius pradmenis vos per 8 valandas. Pasak Europos

Taip pat golfas praplečia ir naujų pažinčių ratą. Žaisdami ma-

centro golfo klubo trenerio Domanto Matulio, „kai treniruotės

lonioje aplinkoje sutinkate žmones iš pačių įvairiausių profesinių

metu dar pavyksta patobulėti, žmogus dažniausiai šypsosi nuo

sričių. Treniruojantis yra laiko turiningiems pokalbiams, kurie

ausies iki ausies. Tai yra tikrai įtraukiantis žaidimas – pavykus

išauga į ilgametes draugystes ar net verslo partnerystes. Be to,

gerai smūgiuoti kamuoliuką apima puikus jausmas, kurį norisi

aikštyne prasidėjusias diskusijas galima pratęsti klubo terasoje

išgyventi vėl ir vėl...“

prie taurės vyno. Veikla kartu su bendraminčiais sustiprina pri-

Išbandę žaisti golfą Lietuvoje ir šiek tiek pasitreniravę,

klausymo vienai bendruomenei jausmą, labai svarbų kiekvienam

galėsite pradėti drąsiau žvalgytis į tolimesnius kraštus. Galbūt

žmogui, norinčiam susikurti kokybišką laisvalaikį, kuris iš tiesų

golfo ir vyno duetu paskanintos kelionės taps Jūsų nauju,

teiktų džiaugsmą.

nepakartojamu pomėgiu.

Žinoma, golfo žaidimas ypač žavi kaip maloni fizinio akty-

Europos centro golfo klubo informacija

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

Partnerystė... Daiva Mumgaudienė Legendiniai vynuogynai bei unikalūs vyninių kraštovaizdžiai – puikus fonas golfo aikštynams. Golfo ir vyno derinimas kai kuriuose Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Portugalijos, JAV, Australijos, Pietų Afrikos regionuose yra beveik privalomas. Nenuostabu, kad daugelis profesionalių golfo žaidėjų yra ir aistringi vyno mėgėjai. Kai kurie iš jų ėmė tiesiogiai dalyvauti vyno versle: vieni įsigijo vynuogynus, kiti bendradarbiauja su vyninėmis, gaminančiomis jų vardo vynus. Keletą jų pristatome.

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

Luke’as Donaldas – profesionalus golfo žaidėjas iš Jungtinės Karalystės. Vynų linija „Luke Donald Collection“ gimė iš ilgalaikės draugystės tarp aukščiausio lygio profesionalų – golfo žaidėjo Luke‘o Donaldo ir vyno profesionalo Billo Terlato šeimos, kuri nuo 1966 metų valdo vynuogynus Napos slėnyje, Kalifornijoje bei Friulio regione šiaurės Italijoje. Tiek golfo aikštėje, tiek vynuogyne abu vyrai dievina meistriškumą. Luke‘as aktyviai dalyvauja kuriant jo vardu pavadintus vynus. Ernie‘is Elsas – profesionalus golfo žaidėjas iš Pietų Afrikos. Ernie‘is su savo draugu ir verslo partneriu Jeanu Engelbrechtu 1999 m. nusipirko keletą vynuogynų Pietų Afrikoje, Stelenboše. Pirmasis derlius buvo nuimtas 2000-aisiais. Šiuo metu gaminama 12 skirtingų vynų, kurių etiketėse minimas Ernie‘o Elso vardas. Dalis pinigų, gautų už parduotą vyną, skiriama Ernie‘o įkurtam labdaros fondui, globojančiam autizmu sergančius vaikus. Davidas Frostas – profesionalus golfo žaidėjas iš Pietų Afrikos. 11 kartų „PGA Tour“ turnyrus laimėjęs Davidas užaugo su vynu – jo tėvas turėjo vynuogyną. Golfo žaidėjas 1994 m. pats nusipirko vyninę bei keletą vynuogynų, o 1997 m. pagamino savo pirmąjį vyną. Jo vynai puikiai vertinami vyno ekspertų. Retiefas Goosenas – profesionalus golfo žaidėjas iš Pietų Afrikos. Žaidėjas turi savo vyno ūkį Pietų Afrikoje ir gamina vynus „The Goose“. „Goose Wines“ per pastaruosius metus išaugo ir tapo visame pasaulyje pripažintu vyno prekiniu ženklu. Cristie Kerr – profesionali golfo žaidėja iš JAV, Kalifornijos. Norėdama pasidalinti savo aistra vynui, Cristie ėmė bendradarbiauti su vynine „Pride Mountain Vineyards“ bendrasavininke Suzanne Pride Bryan bei vyndare Helena Keplinger ir drauge sukūrė dviejų pavadinimų vynus – „Curvature“ ir „Kerr“. Pirmieji golfo žaidėjos vynai rinkoje pasirodė 2006 m. Rankomis gaminamo vyno kiekis ribotas. Dalis pinigų, gautų už parduotą vyną, skiriama kovai su krūties vėžiu. Cristie vynai tiekiami į geriausius restoranus ir net Baltuosius rūmus. Jackas Nicklausas – profesionalus golfo žaidėjas ir filantropas iš JAV, Ohajo valstijos.

enthusiast“ ekspertai juos vertina 90-čia ir daugiau balų. Gary Playeris – profesionalus golfo žaidėjas iš Pietų Afrikos. Šis žaidėjas golfo pasaulyje vadinamas Juoduoju Kunigaikščiu (Black Knight) dėl žaidimo metu dėvimų juodų rūbų. Vyną „Black Knight Wine“ gamina vyno gamykla „Quoin Rock“ Pietų Afrikoje, Stelenboše. Vynas pradėtas gaminti nuo 1959 metų. Annika Sorrenstam – profesionali golfo žaidėja iš Švedijos. Jos vardo vyną „Annika“ gamina vyninė „Wente“ iš JAV, Kalifornijos. Pirmieji vynai su šia etikete rinkoje pasirodė 2009 metais. Šiuo metu vynas nebegaminamas. Jan Stephenson – profesionali golfo žaidėja iš Australijos. Jos vardu pavadintą vyną gamina vyninė „Broken Earth“ iš JAV, Kalifornijos. Triskart LPGA (Ladies Professional Golf Association) čempionės tikslas – tiekti rinkai kokybišką vyną, tinkamą kasdieniam vartojimui. Šiandien su „Jan Stephenson“ etikete gaminamas ‘Chardonnay‘, ‘Cabernet Sauvignon‘ ir ‘Merlot‘ vynuogių vynas. Nick Faldo – profesionalus golfo žaidėjas iš Jungtinės Karalystės. Jo vardu pavadintą vyną nuo 2000-ųjų gamino vyninė „Katnook“ iš pietų Australijos. Šiuo metu toks vynas nebegaminamas, nors jo dar galima įsigyti rinkoje.

Vynas „Jack Nicklaus“ gaminamas bendradarbiaujant su „Terlato“ šeimos vynine (ši vyninė taip pat gamina „Luke Donald“ vyno kolekciją). 2010 m. pradėtas gaminti dviejų rūšių vynas „Jack Nicklaus“ tebegaminamas iki šiol. Filantropo įkurtas vaikų sveikatos priežiūros labdaros fondas padeda sunkiai besiverčiančioms šeimoms visoje šalyje. Gregas Normanas – profesionalus golfo žaidėjas iš Australijos. Vyninė „Greg Norman“ buvo įkurta 1996 metais, joje daromi vynai iš Australijos, Kalifornijos, Argentinos ir Naujosios Zelandijos vynuogynų. Gregas Normanas dėl savo pasiekimų golfo aikštėje, versle ir gyvenime buvo pramintas Didžiuoju Baltuoju Rykliu. Tai atspinti vynų etiketės bei golfo rūbų linija – visur vaizduojamas ryklys. Aistringo naro Grego tikslas – pagaminti daugeliui priimtinus, bet įsirėžiančius į atmintį vynus, kad kiekvienas galėtų „atrasti savo ryklišką prigimtį“. Net trys vyninės gaminami vynai pateko į geriausių pasaulio vynų 100-tuką. „Wine spectator“ ir „Wine

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

Mokslas apie vyno poveikį sveikatai Linas Vaitulevičius Tymų protrūkis Lietuvoje, nors ir nelauktas, padarė vieną gerą paslaugą: didžiajai daliai visuomenės labai vaizdžiai priminė, kur gali nuvesti lengvabūdiškas mokslo (šiuo atveju infektologijos) surinktų faktų ignoravimas ar net bandymas juos pakeisti moksliškai nepatikrintais „alternatyviais faktais“. Kilusio ginčo įkarštyje pagrindinis prevencinio vakcinavimo šalininkų, tarp kurių buvo ir Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija1, argumentas buvo nuoroda į gausius ir vienareikšmiškus šios srities mokslinių tyrimų rezultatus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl vakcinavimo naudos. Kilęs sujudimas mums visiems buvo puiki proga įsitikinti, kad pripažintomis mokslinių tyrimų išvadomis paremta informacija Lietuvoje nėra draudžiama. Dar daugiau – jos skleidimas prilygintinas visuomenės švietimui ir todėl sveikintinas. Šiame straipsnyje pateikta informacija yra tokio pat pobūdžio. Straipsnio tikslas – laikantis mokslinio objektyvumo principų informuoti skaitytoją apie patvirtintą teigiamą poveikį žmogaus sveikatai, kurį moksliniai tyrimai susiejo su saikingu2 vyno vartojimu.

vejopas alkoholio poveikis sveikatai (dar žinomas kaip „J“

kad abstinentams yra rekomenduojama pradėti vartoti alkoholį

kreivės principas) yra visuotinai pripažįstamas faktas, ky-

sveikatai gerinti. Anaiptol! Visuomet išlieka rizika perdozuoti. Šią

lantis iš įvairių mokslinių tyrimų rezultatų apibendrinimo. Viena

riziką turėtų gebėti įvertinti kiekvienas suaugęs asmuo, panašiai

vertus, nesaikingas alkoholio vartojimas gali sukelti alkoholizmą,

kaip kasdien sėsdami už automobilio vairo įvertiname riziką

tai yra klastingą priklausomybės ligą. Antra vertus, gausybė

sukelti eismo įvykį. Absoliučiai daugumai šis faktas neatima noro

tarpusavyje nesusijusių mokslinių tyrimų ir juos apibendrinančių

vairuoti ir prisiimti atsakomybę už eismo saugumo užtikrinimą.

metatyrimų atskleidžia, jog saikingas alkoholio (ypač vyno!)

Mintis, kad alkoholizmas yra liga, išplito XIX a. kartu su

vartojimas gali objektyviai teigiamai paveikti asmens sveikatą.

pramonės revoliucija, kai daugelyje Europos šalių įsikūrė pri-

Dėl minėtų priežasčių vis daugiau valstybių, siekdamos apsau-

klausomybę nuo stipraus alkoholio (daugiausiai degtinės ir kitų

goti ir šviesti savo vartotojus, nustato maksimalias ne nulines

stipriųjų gėrimų) gydančios įstaigos. Nuo to laiko per du šimtus

alkoholio normas ir rekomenduoja jų neviršyti. Tai nereiškia,

metų daug kas pasikeitė, kritinis požiūris į alkoholio vartojimą

Šaltinis: Wine: An Aspiring Agent in Promoting Longevity and Preventing Chronic Diseases. Eleni Pavlidou, Maria Mantzorou , Aristeidis Fasoulas, Christina Tryfonos, Dimitris Petridis ir Constantinos Giaginis.

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

Šaltinis: Alcohol dosing and total mortality in men and women: an updated meta-analysis of 34 prospective studies. Di Castelnuovo A1, Costanzo S, Bagnardi V, Donati MB, Iacoviello L, de Gaetano G.

labai išsiplėtė. Nuo XX a. antrosios pusės

alkoholio vartojimas sąlygoja ilgesnę

mokslinių tyrimų spektras neapsiriboja

gyvenimo trukmę, lyginant tiek su visišku

vien palyginti nedidele alkoholio vartojimo

susilaikymu, tiek su nesaikingumu. Tas pats

priklausomybę turinčių asmenų grupe.

autorius vėliau atliko analogišką tabako po-

Šalia to, yra pripažįstamas ir tyrinėjamas

veikio sveikatai tyrimą ir pateikė priešingas

socialinis, ekonominis ir kultūrinis kon-

išvadas – saikingas rūkymas neegzistuoja.

tekstas. Pavyzdžiui, atsižvelgiama į tai, kad

Po šio tyrimo sekė daug ir įvairių kitų

Europoje alkoholis nuo seno yra varto-

studijų, kuriomis buvo siekiama nustatyti

jamas labai įvairiai ir turi daug prasmių,

alkoholio ar atskirų jo rūšių, pavyzdžiui,

pradedant nuo šeimos pietų stalo gėrimo,

raudonojo vyno, poveikį sveikatai. Studijos

baigiant ceremonijų gėrimu. Šiandien jau yra žinoma, kad esant vienodoms sąlygoms alkoholio vartojusių žmonių elgesys

Šaltinis: Potential Beneficial Effects of Wine Flavonoids on Allergic Diseases. Toshio Tanaka, Atsuhiko Iuchi, Hiroshi Harada ir Shoji Hashimoto.

įvairiose Europos šalyse reikšmingai skiriasi ir turėtų būti vertinamas skirtingai. Pirmasis mokslinis alkoholio poveikio sveikatai tyrimas

skyrėsi tiriamųjų skaičiumi (kai kuriose studijose dalyvaujančių žmonių skaičius siekė 200 tūkst.), įvairiapusiškumu (tyrimai buvo daromi įvairiose pasaulio vietose ir

kultūrose) ir trukme (seniausias tyrimas prasidėjo 1948-aisiais ir tęsėsi daugiau nei pusę amžiaus).

pasirodė dar 1926 metais: iškilus amerikiečių biologas, geronto-

Toliau pateikiame keletą viešai paskelbtų pastarojo meto

logijos mokslo pradininkas dr. Raymondas Pearlas išleido knygą

tyrimų rezultatų, patvirtinančių saikingo vyno vartojimo naudą,

„Alkoholis ir ilgaamžiškumas“ („Alcohol and Longevity“), kurioje

kuri buvo įrodyta moksliniais tyrimais ir publikuota specializuotoje,

statistiniais tyrimais moksliškai pagrindė tezę, jog saikingas

kruopščiai recenzuojamoje mokslinėje spaudoje.

Vyno poveikis ilgaamžiškumui ir chroniškų ligų prevencijai

Tyrimo esmė

2013–2018 m. „PubMed“ duomenų bazėje paskelbtų mokslinių tyrimų metaanalizė patvirtino Viduržemio jūros dietai būdingo saikingo vyno vartojimo naudą keleto plačiai paplitusių chroniškų ligų prevencijai ir gydymui: širdies ir kraujagyslių, metabolinio sindromo, demencijos (kognityvinio nusilpimo), depresijos, onkologinių ligų. Įrodytas teigiamas vyno poveikis šių ligų profilaktikai aiškinamas oksidacinio streso mažinimu ir nauda gerosioms žarnyno bakterijoms. Lyginamieji klinikiniai tyrimai taip pat atskleidė didesnį teigiamą raudonojo vyno poveikį minėtų ligų prevencijai, palyginti su baltuoju vynu, nealkoholiniu vynu, kitais alkoholiniais gėrimais ir vandeniu, taip pat susiejo poveikio stiprumą su biologiškai aktyvia raudonojo vyno fitochemine sudėtimi.

Šaltinis

Wine: An Aspiring Agent in Promoting Longevity and Preventing Chronic Diseases. Diseases. 2018, Aug 8; 6 (3).

Autoriai

Pavlidou, E.; Mantzorou, M.; Fasoulas, A.; Tryfonos, C.; Petridis, D.; Giaginis, C.

Vyno flavonoidų nauda alerginių ligų prevencijai

Tyrimo esmė

Įvairiais tyrimais jau anksčiau nustatyta, kad vyno sudėtyje yra keletas žmogaus sveikatai naudingų natūralios kilmės fenolinių junginių. Pavyzdžiui, įrodyta, kad raudonojo vyno flavonoidai slopina oksidacinius, uždegiminius, vėžinius procesus ir palaiko imuniteto funkciją. Kasdien išgeriant po 100 ml raudonojo vyno (apie pusę standartinės taurės) organizmas gauna vidutinę 88 mg flavonoidų dozę. Tyrime cituojami naujausi epidemiologiniai Europos šalių gyventojų tyrimai, atskleidę vyną esant vieną pagrindinių natūralių flavonoidų šaltinių europiečių dietoje (291–374 mg per dieną). Tyrimas pateikia duomenų, kad, be minėto žinomo poveikio, flavonoidai dar ir slopina alergiją (blokuoja imunoglobulino E sintezę), suaktyvina baltuosius kraujo kūnelius (mastocitus, bazofilus), kitas imuninės sistemos kraujo ląsteles ir skatina uždegimo mediatorių (citokinų ir kitų) sintezę. Teoriniai tyrimai rodo teigiamą vyno flavonoidų poveikį atopiniam dermatitui, astmai, anafilaksijai, maisto sukeltai alergijai. Klinikiniai bandymai su žmonėmis kol kas buvo atlikti ir patvirtino teigiamą flavonoidų poveikį alerginio rinito bei kvėpavimo takų alergijos atvejais. Tyrimai tebevyksta. Autoriai daro preliminarią išvadą, kad subalansuotas natūralių flavonoidų vartojimas yra naudingas alerginių ligų prevencijai ir įveikimui.

Šaltinis

Potential Beneficial Effects of Wine Flavonoids on Allergic Diseases. Diseases. 2019, gen 15; 7(1).

Autoriai

Tanaka, T.; Iuchi, A.; Harada, H.; Hashimoto, S.

Vyno nauda mažinant vyresnio amžiaus moterų klubo kaulo lūžių riziką

Tyrimo esmė

Buvo tiriamas alkoholio vartojimo ir vyresnio amžiaus moterų klubo kaulo lūžių ryšys. Autoriai surinko duomenų apie daugiau nei 115 tūkst. 50–79 metų amžiaus grupės (po menopauzės) amerikiečių moterų. Tiriamosios buvo sugrupuotos pagal alkoholio vartojimo įpročius (nevartojančios, vartojusios praeityje, vartojančios tik epizodiškai, vartojančios reguliariai – nurodant mėgstamo gėrimo rūšį: vyną, alų ir t. t.). Vidutinis nuolatinių vartotojų išgeriamo alkoholio kiekis buvo 3,3 SAV per savaitę ir mažai skyrėsi tarp besirenkančių vyną, alų ar stipriuosius gėrimus. Tyrimo rezultatai parodė akivaizdų ryšį (koreliaciją) tarp klubo lūžio rizikos ir mėgstamo alkoholio. Moterys, kurios rinkosi vyną, patyrė žemesnę nei vidutinę klubo kaulo lūžio riziką (p = 0,0167), palyginti su abstinentėmis, vartojusiomis alkoholį praeityje, nereguliariomis epizodinėmis vartotojomis, stipriųjų gėrimų mėgėjomis, alaus mėgėjomis ir tomis, kurios nenurodė mėgstamo alkoholio rūšies.

Šaltinis

BMC Women‘s Health. 2013, volume 13, page 36.

Autoriai

Kubo, J. T.; Stefanick ,M. L.; Robbins, J.; Wactawski-Wende, J.; Cullen, M. R.; Freiberg, M.; Desai, M.

http://sam.lrv.lt/lt/naujienos/ministras-a-veryga-nuo-tymu-apsaugo-tik-skiepai Šiame straipsnyje saikingu vartojimu vadinamas išgeriamo alkoholio kiekis, priklausomai nuo žmogaus lyties, kūno masės, amžiaus, gali svyruoti nuo 1 iki 3 standartinių alkoholio vienetų (SAV) per dieną. 1 SAV yra lygus 10 g gryno etilo spirito ir apytiksliai atitinka pusę standartinės talpos (175 ml) vyno taurės (12 tūrio proc.). 1 2

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

Kur Lietuvoje varomas spiritas? Justina Gedgaudaitė 1907-ųjų metų architektūra ir 2019-ųjų metų technologijos – tokią sintezę galima rasti Obelių spirito varykloje. Tai yra seniausia veikianti etilo alkoholio gamykla Lietuvoje. Varykla, kaip jau sufleruoja pavadinimas, įsikūrusi Rokiškio rajone, Obeliuose, miestelyje, kurio gyventojų skaičius nesiekia nė tūkstančio (2018 m. duomenimis, 860 gyventojų). Čia nemaža dalis darbingo amžiaus žmonių vieni kitus gali vadinti kolegomis: jie dirba „Obelių aliejų“ gaminančioje gamykloje arba greta esančioje Obelių spirito varykloje. Abi įmonės prisideda prie miestelio ekonomikos, vardo populiarinimo bei yra susijusios su maisto pramone. Apsilankiau vienoje iš jų ir iš arti susipažinau su lietuviško spirito gamyba.

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

Spiritas

pirito gamybą galima vadinti nepriklausomu procesu, nes jo veikimo grandinė yra nenutrūkstama ir atsinaujinanti

bei palanki aplinkai. Norėdami tuo įsitikinti, panagrinėkime gamybos procesą. 1. Žaliavos, t. y. grūdai, iš kurių vėliau gaminamas spiritas, yra atrenkami ir ištiriami laboratorijoje. Tikrinama grūdų kokybė. 2. Atrinkti kokybiški grūdai (spirito gamybai naudojami kviečiai, kvietrugiai, rugiai, kukurūzai) yra sveriami, atskiriami nuo stambių priemaišų, šiukšlių ar akmenų ir supilstomi į aruodus sandėlyje, iš kurio vėliau keliauja į malūną. 3. Malūnas sumala grūdus iki dalelių, kurių 98–99 proc. būtų galima persijoti per 1 mm smulkumo sietą. Gauti miltai kaupiami grūdų bunkeryje. 4. Dalelės sumaišomos su vandeniu ir fermentais. Gauta masė apie 4 valandas kaitinama 65–85 °C temperatūroje. Grūduose esantis krakmolas virsta į cukrų. 5. Masė atvėsinama iki 30–36 °C temperatūros, kurioje gali veikti mielės. 6. Per 72 valandas mielės perdirba visą cukrų ir gaunamas raugas, kuriame etilo alkoholio koncentracija gali siekti iki 15 %. Fermentacijos metu masės temperatūra išlaikoma 33–36 °C. 7. Raugas keliauja į rektifikacijos cechą. Rektifikacinėse kolonose, kurių aukštis prilygsta trijų aukštų pastatui, gau-

Raimundas Kleinys - gamybos meistras

Žliaugtai yra naudojami gyvulių pašarui arba biodujoms gaminti. Obelių spirito varykloje gaminamos būtent biodujos, kurias deginant išgaunama elektros energija bei garas. Jis reikalingas distiliacijos-rektifikacijos ceche spiritui išgarinti iš vandens. Įdomu tai, kad Obelių spirito varykla geba pagaminti tiek elektros energijos, kad apsirūpina ne tik pati, bet dalį jos parduoda elektros tinklams. Varykloje įkurtos dvi jėgainės, kurios per parą pagamina apie 35 MWh elektros energijos. Po biodujų gamybos likęs „degistatas“ yra puiki alternatyva tręšti laukams, kadangi jame gausu augalams

nami keli produktai: vanduo ir grūdų liekanos (žliaugtai),

reikalingų mikroelementų. Taigi, šios trąšos padeda augti

techninis spiritas, aliejinė frakcija ir 96,4 % rektifikuotas

grūdams, kurie vėliau sėkmingai panaudojami spirito

etilo alkoholis.

gamyboje. Taip užsidaro spirito gamybos ratas.

Techninis spiritas yra naudojamas buitinių priemonių gamyboje (langų valikliai, įvairūs plovikliai ir pan.), o maistinis – alkoholiniams gėrimams.

Kone visi gamybos metu gauti šalutiniai produktai yra perdirbami ir panaudojami antrą kartą, taip tausojant aplinką. Procesai yra nuolat prižiūrimi specialistų, darbas vyksta visą parą.

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

Spiritas

„Vilniaus degtinės“, Obelių spirito varyklos gamybos vyriausiasis technologas Kasparas Falkas teigia, kad gaminant spiritą yra siekiama išgauti kuo neutralesnį skonį: „Neutralus skonis yra vertinamas Vakarų šalyse. Rytuose – Rusijoje, Ukrainoje – labiau vertinamas aštresnis, išraiškingesnis spirito skonis, o švarus spiritas jiems primena medicininį spiritą.“ Iš skirtingų žaliavų gautas produktas gali turėti šiek tiek saldumo, nežymų prieskonių, augalų aromatą ar skonį. Produkto bei gamyboje vykstančių procesų kontrolės patikra vyksta laboratorijoje: specialistai nuolat tikrina produkto skonį, cheminius bei fizinius parametrus. Spiritas degustuojamas jį praskiedžiant iki 40 % ir gaunant degtinę. Ji yra pagrindinis iš spirito gaminamas produktas, o toks šio gėrimo stiprumas buvo apibrėžtas dar 1865 m. rusų chemiko D. Mendelejevo kaip idealus spirito kiekis degtinėje. Kai kuriose užsienio šalyse spiritas ragaujamas 30 % – taip geriau juntamas jo skonis. Paklaustas, ar reikėtų varykloje turėti someljė, Kasparas atsako, jog spirito someljė Lietuvoje nė nerastume ir toks žmogus, ko gero, didžiąją darbo dienos dalį neturėtų veiklos, nes vykstant stabiliam gamybiniam procesui skonis išlaikomas pastovus. Tad spiritą tenka ragauti laboratorijoje dirbantiems specialistams, taip pat yra vykdomos aklosios degustacijos. Gėrimo skonį vertinti išmokstama praktiškai, atsižvelgiant į tam tikrus kokybės reikalavimus. Spiritui atitikus jam keliamus kokybės reikalavimus ir organoleptines savybes, jis ruošiamas kelionei iki Vilniaus. Sostinėje spiritas yra panaudojamas gėrimų gamyboje, skiedžiamas, maišomas su įvairiais skonį suteikiančiais priedais bei supilstomas į butelius, kurie pasiekia parduotuvių lentynas. Nuo 1907 m., kuomet buvo baigtos Obelių spirito varyklos statybos, skirtingais istoriniais laikotarpiais keitėsi ir pastatų architektūra. Čia galima apžiūrėti tiek autentiškus XX a. pradžios, tiek ir mūsų dienų pastatus bei įvairius technologinius sprendimus. Gamybos vyr. technologas K. Falkas prasitaria, kad būtų įdomu vesti ekskursijas ir aprodyti unikalius pastatus turistams ar Obelių svečiams: „Galbūt spirito kelias, kad ir kaip provokuojamai skambėtų, galėtų būti įdomi pramoga lankytojams. Juk yra sūrio, alaus kelias, kodėl gi ne spirito?“ Dauguma Obelių spirito varyklos darbuotojų čia dirba ne vienus metus, kai kurie šiame darbe jau skaičiuoja antrą dešimtį. Pastarieji darbuotojai nostalgiškai žvelgia į jau nebenaudojamas distiliacijos kolonas ar rankų darbo metalines spirito talpyklas ir prisimena jų istoriją. Senbuviai gali paliudyti pastato kaitą ir modernėjimą. Prisitaikymas prie rinkos pokyčių ir modernūs sprendimai leidžia įmonei sėkmingai veikti iki šiol.

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

Spiritas

Vyr. technologas Kasparas Falkas ir Fermentacijos operatorė Smanta Talutytė

Laborantai Mindaugas Šimanauskas, Aušra Kelečienė, Vitalija Lužeckienė ir vyr. technologas Kasparas Falkas V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

Į Armėniją Arūnas Starkus Vyno keliautojo žvilgsnis į Armėniją nukrypsta retokai. Tikriausiai todėl, kad gyvas mitas ir faktas apie šimtametę armėniško brendžio gamybos tradiciją. Taip, prieš dešimtmetį daugumą šalyje išaugintų vynuogių nupirkdavo „konjako-degtinės“ gamyklos. Tačiau šiandien situacija pasikeitusi iš esmės: restoranus užvaldė vyno kultūra, šalyje – vyninių steigimo bumas. Daugelis aplink Jerevaną įsikūrusių vyndarių – pirmos kartos gamintojai, nesidairantys atgal, spinduliuojantys atradėjų energiją ir besilygiuojantys į aukščiausius vakarietiškus kokybės standartus.

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

Armėnija

Restorane kaip namie Jei nukeliausite į Armėniją, valgyti eisite į restoraną. Kaip atrodo tipiškas Jerevano restoranas eilinę savaitės dieną? Pilnas. Nerūkančiųjų salės stalus užėmusios didelės kompanijos su vaikais. Rūkančiųjų salėje pamatysite 4–8 vyrų arba moterų grupeles. Vyrai išsidrėbę, moterys sukišusios galvas kažką diskutuoja. Orių, inteligentiškų vyresnių žmonių grupelės – galėtų būti kompozitoriai, rašytojai, architektai. Geria vyną. 70 procentų – vietinį. Mažai putojančio. Bet rožinis populiarus. Kalba apie vyną. Servisas greitas, maistas – puikus. Vietinė virtuvė dominuoja. Nevengiama Artimųjų Rytų, Pietryčių Azijos įtakos. Savininkai dažnai turi tris keturis restoranus. Jie beveik visada salėje. Valgo su draugais. Prieina pakalbėti. Išmano vietinį vyną. Antkainiai vynui – 40–100 proc. Dažnokai groja gyva muzika. Fortepijonas. Džiazas. Geras pagrindinis patiekalas asmeniui – 10–20 eurų. Desertai neįmantrūs. Atmosfera – kaip išvystytos restoraninės kultūros šalyse. Nieko nuostabaus, kad joje suklestėjo vynas.

Investicijos į vulkaninę dirvą Per 7 milijonus armėnų gyvena užsienyje. Į gimtąją šalį jie sugrįžta su noru ir finansinėmis galimybėmis investuoti. Kyla modernios vyninės, vynuogynai sodinami ten, kur anksčiau niekas negyveno ir neaugo. Aragaco vulkano (4090 m) papėdės dirvoje su bazaltu, tufu plečiasi „Armenia Wine Company“,

Vyninė „Armas“

„Vanardi“, „Armas“. Čia nėra filokseros, todėl vynuogės gali augti

sales – dešimtys milijonų eurų. Vyndarystės mokomasi iš

neskiepytos. Aragatsotno regionas – 1000 m virš jūros lygio.

užsieniečių, o vynas parduodamas keliaujant po tarptautines

Tokiame aukštyje naktys vėsios, o dienos šiltos, todėl galima

parodas. Todėl tikėtis labai žemų Armėnijos vyno kainų būtų

padaryti puikios struktūros, didelio rūgštingumo vynų su

naivu. Svarbiau sulaukti vietinio terroir atspindžio vyne, vietinių

nemažai alkoholio.

vynuogių veislių ir geros kokybės. Visa tai randame vyninėje

Vyninė „Armas“ pastatyta tuščioje vietoje. Investicijos į daugiau nei 100 ha žemės, vynuogyno ir sodo įrengimą, patrankas prieš krušos debesis, modernią vyninę, viešbutį ir degustacijų

„Armas“. Aptinkame čia ir ženklų iš Lietuvos – vyno čempionato medalius. Malonu, kad lietuviams patinka. Varužanas Muradianas grįžo iš Kalifornijos 2008 m. ir pasodino

Vyninė „Armas“

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

Armėnija

Varužan Muradian („VanArdi“)

Samvel Machanyan („Alluria“)

Vyninė „Voskevaz“

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

David Oganesian

Armėnija

9 ha vynuogyną Aragatsotne. Laikosi ekologinės vynuogininkystės su biodinamikos elementais filosofijos, vynuogienojams groja klasikinę muziką, džiazą arba senąją Armėnijos muziką. Šalia jo vyninės „VanArdi“ išdygo varpinė ir beveik metro dydžio varpas, kuriuo Varužanas skambina vynuogėms. Buvęs auditorius sugrįžimui į tėvynę ir vyninės statybai ruošėsi penkiolika

Armėnijos vynuogių veislės Armėnai gali pasigirti daugiau nei 400 vietinių vynuogių veislių. Susipažinkime su keliomis svarbiausiomis.

metų gyvendamas Kalifornijoje. Apgalvojo kiekvieną smulkme-

‘Areni‘ (r) mėgsta saulėtus šlaitus, kalnuotas vietoves.

ną, tačiau ne viską gali paaiškinti žodžiais. Bet jaučia, kad vynas

Vynas vidutinių taninų ir labai gaivus. Jancis Robinson jis

perduoda emociją, kalba mums kažką, į ką reikia atsakyti. Varpo

primena šiaurės Ronos „Syrah“, tačiau struktūra panašesnė

sukeliamos vibracijos tam puikiai tinka.

į prinokusį „Pinot Noir“. Net ir taurė, kurią šios veislės vynui sukūrė „Riedel“ primena „Pinot Noir“ vyno taurę (Vayots Dzoro rajonas).

Natūralumas čia prigijo

‘Chilar‘ (b) geriausiai auga akmeningoje, kalkingoje

„Alluria“ savininko Samvelo Mačaniano (Samvel Machanyan) šeima kilusi iš dabartinės Turkijos teritorijos, kurioje gyvena kurdai. Pernai buvo nuvykęs aplankyti senelio sodybos. Iš ten atsivežė kelis vynuogių sodinukus. Tikisi juos daugindamas atsodinti senelių vynuogyną. Tačiau tai romantiškoji Samvelio istorijos dalis. Vyninėje jis – konvencijų nesilaikantis vyndarys. Natūralistas. Vyną daro nuo oksidacijos nesaugodamas sulfitais, laukia spontaninės fermentacijos, savo 6,5 ha vynuogyne ūkininkauja ekologiškai. Vienas jo pasakojimų – apie pirmąsias vyndarystės patirtis: „Su broliu padarėme vyną. Nusprendėme

dirvoje, ant šlaitų. Tinka saldžiam vynui (Armaviro rajonas). ‘Garandmak‘ (b) – ‘Voskehat‘ partnerė, atsakinga už gaivumą. ‘Haghtanak‘ (r) – teinturrier veislė (raudonomis sultimis), reiškia „pergalė“. Taniniška, prieskonių aromato. ‘Kakhet‘ (r) auginamos derlingoje žemėje, lygumose (Ararato lyguma). ‘Kangun‘ (b) – veislė, dažnai naudojama brendžio gamybai, išvesta sukryžminus ‘Bukholimansky‘ ir ‘Rkatsiteli’. ‘Karmrahyut‘ (r) – veislė raudonomis sultimis, taniniška.

jam suteikti ąžuolo poveikio. Statinei pinigų neturėjome. Todėl

Dominuoja raudonų uogų ir gėlių aromatai. ‘Khndogni‘

susmulkinome parketą, apskrudinome skiedras lauže, apvirėme,

(‘Sireni‘) (r): iš jų daromas sodrios spalvos, taniniškas

sumažindami ąžuolo aitrumą, pridėjome į vyną.“ 2015-aisiais,

raudonasis (Artsakhas, iki 2017 metų vadinęsis Kalnų

darydamas baltąjį „Voskehat“, plieninę talpą lauke užšaldė.

Karabachu).

Kadangi vyną pirkėjai išgraibstė, ketina taip pat padaryti ir su

‘Lalvari‘ (b) auginamos aukštai virš jūros lygio. Daromas

2018-ųjų metų derliumi. Kol to nepadarė, vynas puikios kokybės

lengvas vynas, tinkantis putojančiojo gamybai (Tavusho

(žr. lentelėje žemiau). Raudonieji – galingi, taniniški vynai,

rajonas).

padaryti pagal žanro standartus su juntamomis acto rūgšties

‘Voskehat‘ (Voskeat) (b) – seniausia Armėnijos

natomis. Nežiūrint to, vyną lengvai parduoda. Greičiausiai todėl,

vynuogių veislė. Jos sėklų rasta 3500 metų senumo

kad jis primena naminį vyną.

archeologinių kasinėjimų vietose. Aromatas ir skonis

Dalinės oksidacijos neišvengiama ir vyną fermentuojant mo-

primena Ronos slėnio ‘Viognier‘ ar ‘Roussanne‘. Todėl

liniuose induose. Fermentavimo amforos Armėnijoje vadinamos

vyndariai iš jos uogų gamina persikų, atogrąžų vaisių,

karasiais (karas). Keramika nėra tokia inertiška kaip nerūdijančio

gėlių aromato svarų, nokų arba gaivų, vaisiško stiliaus

plieno talpos: molis impregnuotas tik bičių vašku, todėl ten

vyną, kuriame abiem atvejais gali būti neblogai juntamas

brandinamas vynas linkęs greitai keisti spalvą. „Auksinė uoga“

minerališkumas. Auga akmeningame, kalkingame smėlyje,

(taip verčiamas ‘Voskehat‘ pavadinimas) karasyje tampa aukso

pusdykumėse (Vayots Dzoro rajonas).

spalvos, o nuo sąlyčio su žievelėmis atsiranda malonus taniniško

Vynas

Degustacijos užrašai

Įvertinimas balais

Vanardi Reserve 2016

Juodų uogų aromatas, daug aksominių taninų, daug vaisiškumo. 14 mėn. 2 ir 3 metų senumo ąžuolo statinėse. ‘Syrah‘ ir ‘Kakhet‘.

Alluria Voskehat 2018

Ragaujame iš statinės. Natūralusis, nelaikytas su žievelėmis. Oranžinės spalvos, kvepia persikais, mangais, prieskoniais. Minerališkas, svarus, gaivus.

Voskevaz Areni Karas 2015

Blyški rubino spalva. Kvepia slyvomis, braškių uogiene su žalių šakelių natomis. Vidutiniai taninai, vidutinė rūgštis.

Takar Areni 2016 (Armenia Wine Company)

Kvepia vyšniomis, pipirais, gervuogėmis. Vidutiniai taninai, vidutinė rūgštis, vaisiškas, juntami ąžuolo prieskoniai. 12 mėn. prancūziško ir armėniško ąžuolo statinėse.

Ariats Amarone Style (Gevorkian Winery)

‘Areni‘, ‘Haghtanak‘, ‘Kakhet‘ ir ‘Karmrahyut‘ vyne susilieja į taninišką, vaisišką, svarią visumą, kvepiančią melasa, slyviene ir juodųjų serbentų uogiene, riešutais.

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

Armėnija

Vyninė „Armenia Wine Company“

Armenia Wine Company

Vahagn Gevorkian

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

Cabernet Franc

Armėnija

sutraukimo grybšnis. „Voskevaz“ vyninė, esanti Aragatsotno

Tačiau jei Armėnijoje vytinsime vietines veisles, gausime

rajone, į šiaurės vakarus nuo Jerevano, karasių turi beveik

armėnišką vyną. Taip daro pačiame Jerevane esanti „Gevorkian“

penkiasdešimt. Juos perka iš valstiečių. Kai kurie skilę ir tinka tik

vyninė (įkurta 2006 m.). Vidury žiemos randame penkias tonas

aplinkos puošybai, o už sveiką tenka pakloti iki tūkstančio eurų.

Ararato lygumoje auginamų netaniniškų ‚Kakhet‘ kekių, suka-

Seniausiam naudojamam karasiui – per šimtą metų. 1932 metais

bintų ant virvių (įdomu, kad vynuogės pavadinimas verčiamas

statytą „Voskevaz“ vyninę savininkas Davidas Oganesianas

„pakabinta“) ir džiūstančių. Iš jų Vahagnas Gevorkianas darys

sparčiai rekonstruoja – pritaiko turistų ir vietinės bendruomenės

amaronės stiliaus vyną ir saldųjį rečiotą. Išspaudas panaudos

poreikiams. Čia veiks konferencijų centras ir užsienio kalbų

ripaso stiliaus vynui.

mokykla vaikams.

Armėnija – seniausia krikščioniška valstybė pasaulyje, apsikrikštijusi III a. po Kr. Čia 2011 m. rasta gerai išlikusi 6000 metų

Kaukazo ąžuolo statinės ir kitos ĮDOMYBĖS Kai „Armenia Wine Company“ lankiausi prieš septynerius

senumo (seniausia pasaulyje!) vyninė ir vitis vinifera vynuogių sėklų. Tačiau didieji pokyčiai jos vyno pramonėje vyksta dabar. Ji perima Naujajam Pasauliui būdingą vyno išraiškingumą,

metus, ji neturėjo nė vieno aro vynuogyno ir nė vienos ąžuolo

energiją, iš Europos vyndarių – mokėjimą išlaikyti eleganciją,

statinės: pirko vynuoges iš kitų, darė lengvus, vaisiškus vy-

gaivą, minerališkumą. Ir visa tai paskaninama vietinėmis

nus. Šiandien „Armenia Wine Company“ turi 54 ha nuosavų

vynuogių veislėmis bei istorinėmis gamybos technologijomis.

vynuogynų, planuoja plėstis iki 250 ha. Sodina tarptautines

Daug žadanti pradžia. Šalis dar neišlepinta turistų, todėl verta ją

veisles. Tačiau vyną laiko ir armėniško Karabacho ąžuolo

aplankyti neatidėliojant. Pajusite žmonių laisvumą, prigimtinę

statinėse. Jos tris kartus pigesnės už analogiškas prancūziškas

aistrą maistui, pasididžiavimą savo virtuve, verdantį restoraninį

ir suteikia vynui vietinio kolorito – pagal kvapnumą yra tarpinės

gyvenimą, kuriame labai mažai įnoringumo ir snobizmo.

tarp prancūziškų ir amerikietiškų, specifinio prieskoniškumo. Armėnai turi visas sąlygas imti žinomą formą ir suteikti jai vietinį atspalvį. Tai svarbu šiandieniniame pasaulyje, kur autentiškumas darosi labai madingas. Sausas vynas iš vytintų vynuogių – Valpoličelos išradimas.

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

Qvevri Italijoje

Istorinio vyno renesansas Petras Jarašūnas Friulio regione šiaurės rytų Italijoje, Slovėnijos pasienyje, keli vyndariai beveik vienu metu pradėjo gaminti anuomet keistą, o dabar kultiniu laikomą vyną. Vizionieriai sekė tūkstantmetėmis tradicijomis ir ieškojo tikrojo ‘Ribolla Gialla‘ bei kitų vietinių vynuogių identiteto fermentuodami baltąjį vyną lygiai taip pat, kaip raudonąjį – su vynuogių odelėmis. Dabar tokį vyną įprastą vadinti natūraliuoju, arba oranžiniu, nors patys garsiausi gamintojai visgi pavadintų jį istoriniu vynu.

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

Qvevri Italijoje

ešis šimtus gyventojų turinčiame Oslavijos miestelyje įsikūrusios septynios vyninės, ir net penkios iš jų gamina

natūralųjį vyną. Visi trys kultiniai Italijos natūraliojo vyno ūkiai įsikūrę vos dviejų kilometrų ruože. Neabejotinai žymiausias regiono vyndarys neturi iškabos ant pastato, bet vyninę nesunku atpažinti iš kieme išrikiuotų amforų. Iš 15 ha vynuogynų Italijoje ir Slovėnijoje ūkis kasmet išpilsto vos apie 24 tūkstančius butelių vyno. Kiekis nedidelis, mat siekdamas aukščiausios kokybės Joško Gravneris pirmasis regione dar 1982-aisiais pradėjo nukirpinėti užsimezgusias, tačiau vynmedžiui perteklines uogų kekes. Šeimos ūkyje nukerpama ne visa kekė, o tik mažiausiai sirpi jos apačia.

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

Qvevri Italijoje

Vyndario dukra Mateja pasakoja apie tai, kad ‘Ribolla Gialla‘ vynmedžiai geriausios kokybės kekes užmezga prie pat senos vynmedžio medienos, tad jos tėvas pasirinko vynmedžių formavimo būdą Alberello. Kasmet toks vynmedis kalkingo mergelio dirvožemyje subrandina 400–700 g vynuogių, tai reiškia, kad šeimai reikia nuskinti 2–3 vynmedžius vienam buteliui vyno.

Pirmąją amforą išbandęs dar 1997 metais, Joško

Po itin skrupulingo derliaus atrinkimo vynuogyne uogos

Gravneris 2000-aisiais išsiruošė į Gruziją sužinoti, ar dar

beriamos į amforas, kur kasdien ilgomis kartimis vynuogių

liko amforas darančių amatininkų ir ar įmanoma atsiga-

odelės yra skandinamos ištryškusiose sultyse. Po pusmečio

benti istorinių molinių indų į Italiją. Tais pačiais metais

vynuogės išspaudžiamos ir vynas grąžinamas į amforas dar 6

ūkį pasiekė pirmoji 12 amforų siunta, tačiau 9 iš jų buvo

mėnesiams. Po metų istoriniuose moliniuose induose vynas

sudužusios į šukes. Visgi vyndario ambicijos nugalėjo:

perpilamas į dideles ąžuolines statines tolimesniam, bent 6

prireikė kiek daugiau nei 5 metų ir daugiau nei 100

metus trunkančiam brandinimui. Visas procesas užtrunka 7

užsakytų amforų, kad būtų surinkta dabar vyndarystei

metus, ir dar 7 mėnesius vynas laikomas butelyje, kol patenka

naudojama 46 amforų kolekcija.

į rinką. Skaičius 7 svarbus, nes jie tiki numerologija.

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

Qvevri Italijoje

Ypatingai ilgas ir preciziškas vyno brandinimas lemia unikalų jo skonį – tirštas ir sodrus, bet kartu išlaikęs gaivą ir skonio grakštumą. Arbatos mėgėjai ragaudami šį vyną kaipmat ima potyrį lyginti su tauriomis kiniškomis arbatomis „Dan Cong“ ir „Dian Hong“. Tai unikalus vyno stilius, kurį pažinti geriausiai padeda plati žema taurė.

Coravin vyno pylimo prietaisas skirtas įsipilti taurę neatkimšus butelio. Paragavę vyno, butelį rūsyje galėsite laikyti neribotą laiką. Nepamainomas someljė, kolekcininkams, saikingiems vartotojams.

Parduotuvės Stumbrų g. 15, Vilnius tel. +370 5 213 84 31, Liepų g 20, Klaipėda tel. + 370 46 21 96 75, www.vynoklubas.lt

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

LSA lietuviško vyno čempionatas

2019 metų LSA lietuviško vyno čempionato nugalėtojai

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

LSA lietuviško vyno čempionatas

GERIAUSI SAVO KATEGORIJOS LIETUVIŠKI VYNUOGIŲ VYNAI

Vynas

Saldumas

Apdovanotas kategorijoje

Andriaus Diliauto „Frontenac Blanc ledo vynas“ 2015

Saldus

Geriausias saldus vynuogių vynas

Ernesto Aušvico „Felicia“ 2018

Sausas

Geriausias sausas vynuogių vynas

Andriaus Diliauto „Solaris, Muscaris, Jutrzenka, Siegerrebe“ 2018

Pusiau sausas, Pusiau saldus

Geriausias pusiau sausas, pusiau saldus vynuogių vynas

Le Melkou „Marquette“ 2018

Sausas

Geriausias raudonasis vynuogių vynas

Lietuviškas raudonasis vynuogių vynas

Vynas

Kategorija

Saldumas

Medalis

Apdovanotas kategorijoje

Le Melkou „Marquette“ 2018

Raudonasis vynuogių vynas

Sausas

Bronzos

Geriausias raudonasis vynuogių vynas

Le Melkou „Regent“ 2018

Raudonasis vynuogių vynas

Sausas

Bronzos

Vido Skrinsko „Juodupė“ 2018

Raudonasis vynuogių vynas

Sausas

Bronzos

Ernesto Aušvico „Leon Millot“ 2018

Raudonasis vynuogių vynas

Sausas

Bronzos

Dainiaus Noreikos raudonasis vynuogių vynas „Dainija“ 2018

Raudonasis vynuogių vynas

Sausas

Bronzos

Olgos Vilkelienės „Izabela“ 2018

Raudonasis vynuogių vynas

Saldus

Bronzos

Mikalajūnų namų „Nino“ 2018

Raudonasis vynuogių vynas

Sausas

Bronzos

Pauliaus Kovo „Filomena“ 2018

Raudonasis vynuogių vynas

Pusiau sausas, pusiau saldus

Bronzos

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

LSA lietuviško vyno čempionatas

Lietuviškas baltasis vynuogių vynas Aukso, sidabro ir bronzos medalių laimėtojai

Pavadinimas

Kategorija

Saldumas

Medalis

Apdovanojimas

Andriaus Diliauto „Frontenac Blanc ledo vynas“ 2015

Baltasis vynuogių vynas

Saldus

Aukso

Geriausias saldus vynuogių vynas

Ernesto Aušvico „Felicia“ 2018

Baltasis vynuogių vynas

Sausas

Sidabro

Geriausias sausas vynuogių vynas

Andriaus Diliauto „Solaris, Muscaris, Jutrzenka, Siegerrebe“ 2018

Baltasis vynuogių vynas

pusiau sausas, pusiau saldus

Sidabro

Geriausias pusiau sausas, pusiau saldus vynuogių vynas

Ernesto Aušvico „Solaris“ 2018

Baltasis vynuogių vynas

Sausas

Sidabro

Ernesto Aušvico „Solaris“ 2018

Baltasis vynuogių vynas

pusiau sausas, pusiau saldus

Sidabro

Riešės krašto „Oranžinis“ vynas 2016

Baltasis vynuogių vynas

Sausas

Bronzos

Adomo Minevičiaus baltasis sausas „Raganų kalnas“ 2018 (‘Dubliansky‘ – 85 %, ‘Osceola Muscat‘ – 15 %)

Baltasis vynuogių vynas

Sausas

Bronzos

Riešės krašto „Oranžinis“ vynas 2015

Baltasis vynuogių vynas

Sausas

Bronzos

Dainiaus Noreikos baltasis vynuogių vynas „Dainija“ 2018

Baltasis vynuogių vynas

Sausas

Bronzos

Algirdo Bardausko sausas vynuogių vynas „Šešupės vingio“ 2018 (‘Seyval blanc‘ – 60 % ir ‘Adalmina‘ – 40 %)

Baltasis vynuogių vynas

Sausas

Bronzos

Rasos Šolūnės „SolaR Dew“ 2017

Baltasis vynuogių vynas

Sausas

Bronzos

Ernesto Aušvico „Siegerrebe“ 2018

Baltasis vynuogių vynas

Sausas

Bronzos

Vido Skrinsko „Muskatas“ 2018

Baltasis vynuogių vynas

Pusiau sausas, pusiau saldus

Bronzos

Kanapkos „Šviesos dovana“ 2018

Baltasis vynuogių vynas

Pusiau sausas, pusiau saldus

Bronzos

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

LSA lietuviško vyno čempionatas

GERIAUSI SAVO KATEGORIJOS LIETUVIŠKI NE VYNUOGIŲ VYNAI

Vynas

Saldumas

Apdovanojimas

Adomo Minevičiaus saldus obuolių vynas „Safyras“ 2018

Saldus

Geriausias obuolių vynas Geriausias saldus vynas

Dainiaus Noreikos obuolių vynas „Dainija“ 2018

Pusiau sausas, pusiau saldus

Geriausias pusiau sausas, pusiau saldus vynas

Tado Vilkenio tradicinis midus 2013

Geriausias midus

Gintaro aviečių vynas 2017

Pusiau saldus

Geriausias aviečių vynas

Ernesto Aušvico juodųjų serbentų vynas 2018

Pusiau sausas, pusiau saldus

Geriausias juodųjų serbentų vynas

Alvydo Kunavičiaus „Indučių“ juodųjų serbentų vynas 2018

Sausas

Geriausias sausas vynas

Riešės krašto vyšnių vynas 2018

Saldus

Geriausias vyšnių vynas

Gintaro Pekūno aronijų vynas 2018

Pusiau sausas, pusiau saldus

Geriausias aronijų vynas Geriausias vynas su aronijomis

Česlovo putojantis aviečių vynas 2018

Sausas

Geriausias putojantis vynas

l Vynų vertinimo komisija ir čempionato sekretoriatas

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

LSA lietuviško vyno čempionatas

Lietuviškas ne vynuogių vynas Sidabro ir bronzos medalių laimėtojai

Vynas

Kategorija

Saldumas

Medalis

Apdovanojimas

Adomo Minevičiaus saldus obuolių vynas „Safyras“ 2018

Obuolių vynas

Saldus

Sidabro

Geriausias obuolių vynas Geriausias saldus vynas

Tado Vilkenio tradicinis midus 2013

Midus, vynas su medumi

Sausas

Bronza

Geriausias midus

Dainiaus Noreikos obuolių vynas „Dainija“ 2018

Obuolių vynas

Pusiau sausas, pusiau saldus

Sidabro

Geriausias pusiau sausas, pusiau saldus vynas

Gintaro aviečių vynas 2017

Aviečių vynas

Saldus

Bronzos

Geriausias aviečių vynas

Akrato vynas „Kaimynukas“ 2018

Aviečių vynas

Sausas

Bronzos

Ernesto Aušvico juodųjų serbentų vynas 2018

Juodųjų serbentų vynas

Pusiau sausas, pusiau saldus

Bronzos

Rimanto Barono juodųjų serbentų vynas 2018

Juodųjų serbentų vynas

Saldus

Bronzos

Alvydo Kunavičiaus "Indučių" juodųjų serbentų vynas 2018

Juodųjų serbentų vynas

Sausas

Bronzos

Medos Winery juodųjų serbentų vynas 2018

Juodųjų serbentų vynas

Saldus

Bronzos

Gintaro juodųjų serbentų 2017

Juodųjų serbentų vynas

Saldus

Bronzos

Kanapkos „Juodoji magija“ 2018

Juodųjų serbentų vynas

Pusiau sausas, pusiau saldus

Bronzos

Tado Vilkenio juodųjų serbentų vynas 2018

Juodųjų serbentų vynas

Pusiau sausas, pusiau saldus

Bronzos

Pabariukų vyno namai „Ąžuolas“ 2018

Midus Vynas su medumi

Saldus

Bronza

Kanapkos „Aukso obuolys“ 2018

Obuolių vynas

Pusiau sausas, pusiau saldus

Bronzos

Adomo Minevičiaus obuolių pusiau saldus vynas „Obelytė“ 2018

Obuolių vynas

Pusiau sausas, pusiau saldus

Bronzos

Akrato „Tomo antaninukas“ 2015

Obuolių vynas

Saldus

Bronzos

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

Geriausias juodųjų serbentų vynas

Geriausias sausas vynas

LSA lietuviško vyno čempionatas

Vynas

Kategorija

Saldumas

Medalis

Akrato „Golden Elstar“ 2017

Obuolių vynas

Sausas

Bronzos

Medos Winery raudonųjų serbentų vynas 2018

Raudonųjų serbentų vynas

Saldus

Bronzos

Rasos Šoliūnės „SolaR Red“ 2017

Raudonųjų serbentų vynas

Pusiau sausas, pusiau saldus

Bronzos

Memel Wine „Svarainių vynas“ 2018

Vaisių, uogų vynas

Pusiau sausas, pusiau saldus

Bronzos

Memel Wine agrastų vynas 2018

Vaisių, uogų vynas

Pusiau sausas, pusiau saldus

Bronzos

Regimanto Karčiausko mėlynių vynas „Paslaptis“ 2016

Vaisių, uogų vynas

Pusiau sausas, pusiau saldus

Bronzos

Gintaro Pekūno rabarbarų vynas 2017

Vaisių, uogų vynas

Pusiau sausas, pusiau saldus

Bronzos

Tado Vilkenio spanguolių vynas 2017

Vaisių, uogų vynas

Saldus

Bronzos

Regimanto Karčiausko agrastų vynas 2016

Vaisių, uogų vynas

Pusiau sausas, pusiau saldus

Bronzos

Le Melkou [ū] rabarbarai 2018

Vaisių, uogų vynas

Sausas

Bronzos

Rimanto Barono beržų sulos vynas 2018

Vaisių, uogų vynas

Pusiau sausas, pusiau saldus

Bronzos

Adomo Minevičiaus saldus svarainių vynas „Meteoritas“ 2018

Vaisių, uogų vynas

Saldus

Bronzos

Riešės krašto vyšnių vynas 2018

Vyšnių vynas

Saldus

Bronzos

Gintaro Pekūno aronijų vynas 2018

Aronijų vynas, vynas su aronijomis

Pusiau sausas

Geriausias aronijų vynas

Česlovo putojantis aviečių vynas 2018

Putojantis

Sausas

Geriausias putojantis vynas

Apdovanojimas

Geriausias raudonųjų serbentų vynas

Geriausias vaisių, uogų vynas

Geriausias vyšnių vynas

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

Apie Lietuvos someljė asociaciją Lietuvos someljė asociacija įkurta 2005 m. Šiuo metu ji vienija 25 narius. Asociacija atvira naujiems nariams.

orintiems stoti į Someljė asociaciją nebūtina šiuo mo-

Grand Prix 2019“. Varžybos suburia someljė bendruomenę,

mentu dirbti someljė. Pakanka užsiimti veikla, susijusia

kuri kartu tobulina individualius aptarnavimo įgūdžius bei

su vynu.

stiprina žinias apie visus gėrimus ir maistą. Būdami tarptautinės someljė bendruomenės dalimi turime galimybę semtis patirties

Nariais gali tapti: • padavėjai, viešbučių administratoriai, restoranų vadybininkai, vyno parduotuvių konsultantai;

kaimyninėse šalyse. Kasmet dalyvaujame Latvijos, Estijos, Lenkijos čempionatuose. Trys geriausi čempionato dalyviai atstovauja Lietuvai Baltijos čempionate „Vana Tallinn Grand Prix“.

• išvardytų profesijų mokyklų mokiniai;

Lietuvos someljė čempioną siunčiame į ASI rengiamus Europos

• vyno įvežėjai, importuotojai, platintojai, pardavėjai;

ir pasaulio someljė čempionatus. Tai prestižinės varžybos,

• profesionalūs vyno ekspertai ir degustuotojai, dėstytojai;

kuriose žinių, aptarnavimo bei degustavimo įgūdžiams keliami

• žurnalistai, rašantys apie vyną arba su juo

patys aukščiausi reikalavimai. Džiaugiamės, jog mūsų atstovas

susijusiomis temomis; • vyndariai, enologai, vyno pirkliai, kolekcininkai.

Martynas Pravilonis 2019 m. pasaulio čempionate Antverpene užimė 4-ąją vietą, taip vainikuodamas visos mūsų bendruomenės darbus.

Asociacijos steigėja ir pirmoji prezidentė buvo Rasa Starkuvienė. Nuo 2007 m. iki 2016 m. jai vadovavo Arūnas Starkus. Dabar prezidentas yra Arminas Darasevičius. 2007 m. Lietuvos someljė asociacija tapo Tarptautinės someljė asociacijos (The Association de la Sommellerie Internationale – ASI) nare. Asociacija nuo 2006 m. rengia nacionalinius someljė čempionatus. 2019 m. balandžio 29 d. vyko keturioliktasis Lietuvos someljė čempionatas „Codorniu Zero

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

Lietuvos someljė asociacija organizuoja Lietuvos vyno ir lietuviško vyno čempionatus. Tai varžybos, kuriose Lietuvos someljė ir vyno ekspertai vertina Lietuvos vyno vežėjų arba šalies gamintojų pristatytus vynus. Taip gimsta puikiausias vyno gidas restoranuose dirbantiems someljė bei kitiems vartotojams. Nuo pat pirmųjų dienų Lietuvos gamintojus skatiname gaminti kuo kokybiškesnį vyną ir padedame jiems prisistatyti šalies vartotojams. Daugiau apie asociacijos veiklą galite sužinoti interneto svetainėje www.somelje.lt.

Kaip padaryti geriausią lietuvišką vyną Patirtimi dalijasi Ernestas Aušvicas ir Andrius Diliautas – du vyndariai, kurie šių metų lietuviško vyno čempionatui pateikė geriausius baltuosius vynuogių vynus.

Ernesto Aušvico vynuogynas Kėdainių rajone

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

Lietuviškas vynas

Andrius Diliautas

Andrius Diliautas – didžiausias Lietuvoje vynuogių sodinukų tiekėjas, pradėjęs veiklą 2007-aisiais. Savo vynuogyne

Ernestas Aušvicas

vietose, kalnuose, Lietuvos pasienyje. A. Diliauto vynuogynas – molingoje dirvoje, todėl vynuogių

Širvintų rajono pietvakariuose jis bando, kaip vynuogės tinka

žiemai neužkasinėja. Molį, anot Andriaus Diliauto, sunku ravėti,

mūsų klimatui. Šiuo metu jame auga 160 veislių – apie 800

nuo žolės tenka gintis kitais būdais, pavyzdžiui, tiesti plėvelę.

krūmų. Veislių, kurios neduoda tinkamo derliaus, A. Diliautas atsisako. Daugiausia augina ligoms ir šalčiui atsparias hibridines

Ernestas Aušvicas Kėdainių rajono lygumose augina 400 vynmedžių. Pirmuosius pasodino 2012 metais. Šiemet vynuogyną smarkiai plečia. Vynuogės auga lengvame juodame, derlingame

veisles, turinčias amerikietiškų ir azijietiškų genų, išvestas

priemolyje. Purus dirvožemis greitai džiūsta, anksti pavasarį

Vokietijoje, Šiaurės Amerikoje. Jo saldus vynas, šiemet pelnęs

įšyla. Vynmedžius žiemai prispaudžia prie žemės ir užaria. Tarp

pirmąjį aukso medalį lietuviško vyno istorijoje, padarytas iš bal-

eilių neauga jokia žolė – viskas išpurenta, išravėta. Daugiausia

tųjų ‘Frontinac Blanc‘, kurios atlaiko –30 °C temperatūrą, nebijo

turi ‘Solaris’ ir ‘Regent’ vynmedžių, tačiau geriausio sauso baltojo

miltligės, netikrosios miltligės, kekerinio puvinio. Veislė išvesta

vyno titulą su ‘Solaris’ pasidalijo jo ‘Felicia’ – patentuota vokiška

1996 metais, sukryžminus labai atsparias šalčiui vitis riparia su

veislė. ‘Siegerrebe’ apdovanota bronzos medaliu. Ernestas Auš-

‘Landot 4511’. Vitis vinifera rūšiai jo vynuogyne atstovauja tik

vicas eksperimentuoja su vitis vinifera veislėmis: pernai pasodino

‘Siegerrebe‘ ir ‘Ortega‘ veislės. Amerikietiškų veislių sodinukų,

‘Chardonnay’, pirmąjį derlių jau davė ‘Pinot Noir’. Vynmedžius so-

anot A. Diliauto, sunku gauti, todėl jis jau daugina juos pats.

dina įvairiu tankumu, ieško optimalaus varianto, nors vis tvirčiau

Namo rūsyje veikia profesionali daiginimo linija. Sodinukus

įsitikinęs, kad tankus sodinimas ir mažas kiekvieno vynmedžio

parduoda antrais metais, jiems sustiprėjus. Kadangi dauginamos

derlingumas duos geriausią rezultatą.

veislės atsparios ligoms ir parazitams, jas parduoda neskiepytas. Tai pranašumas mūsų klimate, nes skiepo vietą reiktų saugoti

Abu vyndariai daro vyną tik savo reikmėms, neturi specialių patalpų gamybai, tam naudoja nedideles fermentacijos talpas.

nuo šalčio. A. Diliautas pasakoja, kad lietuvių vynuogynai dar

Andrius Diliautas kultūrines mieles perka Lenkijoje, pasi-

nesiekia nė hektaro dydžio: sodinama po kelis šimtus vienos

rinkdamas atmainas, kurios, pagal atsiliepimus, tiko panašioms

veislės sodinukų. Parduoda vynuoges ir kaimynams – latviams,

veislėms. Baltąjį vyną tik filtruoja, raudonojo nei filtruoja, nei

estams, net lenkams, kurie vynuogyną ruošiasi sodinti šaltose

skaidrina.

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

Lietuviškas vynas

Ernestas Aušvicas mieles perka iš Lietuvos tiekėjų. Eksperimentuoja su skirtingomis atmainomis. Pastaruoju metu ieško

stiliaus: bando skinti skirtingo nokumo uogas, palikti likutinio cukraus ir fermentuoti iki galo.

Vynas

Medalis 2019 m. LSA lietuviško vyno čempionate

Degustacijų užrašai

Andriaus Diliauto „Frontenac Blanc ledo vynas“ 2015, saldus

Aukso

Oranžinė spalva. Kvepia persikais, medumi, tabaku. Gaivus ir saldus.

Andriaus Diliauto „Solaris, Muscaris, Jutrzenka, Siegerrebe“ 2018, pusiau sausas

Sidabro

Blyški žalsva spalva. Neryškus obuolių, šaltmėtės aromatas. Pusiau sausas, gaivus, subalansuotas. Muskato poskonio. Vidutinio intensyvumo citrinos spalva. Kvepia citrinomis, gėlėmis, juntama lelijų nata. Labai rūgštus, sausas, su trupučiu burbuliukų. Aliejiškas, sūrokas.

Andriaus Diliauto „Saint Pepin, Le Crescent“ 2018

Ernesto Aušvico „Felicia“ 2018, sausas

Sidabro

Citrinų spalva. Kvepia citrinomis, žaliais vaisiais, gėlėmis. Burnoje rūgštingumas mažesnis nei vidutinis, aliejiškas, „mėsingas“, gana svarus.

Ernesto Aušvico „Solaris“ 2018, sausas

Sidabro

Blyški aukso spalva. Kvepia kriaušėmis, persikais, primena rislingą. Burnoje juntami burbuliukai. Minerališkai sūrus.

Ernesto Aušvico „Solaris“ 2018, pusiau sausas

Bronzos

Vidutinio intensyvumo žalsva spalva. Intensyviai kvepia citrinomis, obuoliais, nektarinais, gėlėmis. Saldus, subalansuotas.

Ernesto Aušvico „Siegerrebe“ 2018, sausas

Bronzos

Stiprus gėlių, muskatų, žalios arbatos, medaus aromatas. Burnoje aliejiškas, vos sūrus.

Arūno Starkaus interviu, fotografijos ir degustacijų užrašai

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė

Žurnalo autoriai 2019 NR. 36 geguže'

Daiva Mumgaudienė

Arūnas Starkus

VYNO IR KITŲ GĖRIMŲ PROFESIONALAMS

w w w.v ynozurnalas.lt N r. 36. Leidžiamas nuo 2005 m. gegužės mėn. K itas numer is bus išleistas 2019 m. gruodžio mėn. K asdien apie v yną sk ait yk ite w w w.v ynozurnalas.lt El. paštas: info@v ynozurnalas.lt Adresas: Stumbrų g. 15 Vilnius, LT-08101

Arminas Darasevičius

Justina Gedgaudaitė V yr . redaktorius Arūnas Star k us tel. nr. 8 698 34 297 starkus@v ynozurnalas.lt D I Z A I N E R Ė I R M A K E T U OTO J A Lina Balsanė -Smolensk ienė

Linas Vaitulevičius

Petras Jarašūnas

F otografijos ir Ž ė m ė lapiai Justina G edgaudaitė, Petras Jarašūnas, Arūnas Star k us, Vygantas Star k us, Dainius Labutis, Justina M acLellan, Vygantas Sk araitis, M ar ius Žičius, Olga Posaškova, R ita Bac ytė Star k uvienė, Europos centro golfo k lubas, „Er nie Els Winer y “

K albos redaktor ė Asta Žūk aitė asta@v ynozurnalas.lt Autoriai Petras Jarašūnas, Arūnas Star k us, Laisvė R adzevičienė, Daiva M umgaudienė, Justina M aclellan, Linas Vaitulevičius, Ar minas Darasevičius, Justina G edgaudaitė

Laisvė Radzevičienė

Justina MacLellan

VIRŠELIO AUTORĖ Lina Balsanė -Smolensk ienė LEIDĖJA VšĮ „Vyno dienos“ ISSN 1822-2153 P L AT I N I M A S I R N E A L K O H O L I O R E K L A M A El. paštas: info@v ynozurnalas.lt, tel. (8 5) 215 94 39 S pauda AB „Spauda“ T iražas 2 000 egz. R edakcija už rek lamos tur inį neatsako. Perspausdinti k ur į nors straipsnį, paveikslą ar nuotrauk ą galima tik gavus rašytinį redakcijos sutik imą.

V Y N O Ž U R N A L A S – 2 0 1 9 – g e g už ė