Vyno žurnalas nr. 19 by Vyno Žurnalas

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

redaktoriaus žodis

š to, kas šiandien kalbama ir rašoma Lietuvoje, gali susidaryti įspūdis, kad vynas pats savaime yra kultūra: sėdėk plepėdamas

Džiaugiuosi galėdamas rekomenduoti mūsų talentingosios kalbos redaktorės Astos Žūkaitės straipsnį apie lietuvišką vyno

visą vakarą prie vyno taurės ir būsi kultūringesnis, nei sėdintis

terminiją, knygų ir filmų rijikės Rasos Sužiedelienės patarimus

prie degtinės stiklelio. Galima sutikti, kad vynas, kaip maisto

skaitantiems gurmanams bei Japonijos gerbėjams ir sveikinu į

produktas, yra mums nauja vartojimo kultūros dalis: nauja skonio

žurnalą retkarčiais užsukantį amžinąjį alaus piligrimą Liną Čeka

dedamoji vakarieniaujant, naujos formos taurė ar nematytas

navičių bei mūsų debiutantą Petrą Jarašūną. Kaip visada stebins

dekanteris indų lentynoje. Nors vyną darančios tautos kadaise

grakščios iš diasporos niekaip negrįžtančio Andriaus Užkalnio

buvo linkusios vynui priskirti civilizacijos nešėjo, aukštesniojo

įžvalgos ir intelektualūs Lino Vaitulevičiaus reveransai maisto ir

luomo gėrimo ar net sakralinę prasmę, iki savaiminio gėrio

vyno dermei. Savo mėgstamą šampano temą vis giliau kabina

jam labai toli. Kultūra suprantama kaip tam tikras išprusimo,

Jolanta Smičienė – turime kuo pasidžiaugti: naują importuotoją

žinojimo lygis, pasiektas tobulumo laipsnis ar galų gale „tai,

susirado ir Lietuvos, tikėsimės, nepaliks „Billecart Salmon“ šam

kas sukurta visuomenės protiniu ir fiziniu darbu“ (DLKŽ, 2000).

pano namai, o ir „Louis Roederer“ su garsiuoju „Cristal“ pagaliau

Kol mes vyną tik parduodame, geriame, laikome jį madinga

apsisprendė praskaidrinti mūsų rūškaną gyvenimą.

įvaizdžio dalimi, tol stovime ant žemiausio vartojimo kultūros

Tačiau ypatingą dėmesį atkreipkite į didžiojo vyno visuome

laiptelio. Tai, kad Lietuvoje matome vyno parduotuvių bumą –

nininko Jurgio Šliogerio kuruojamą Lietuvos vyno čempionatą ir

nuostabu: vartojimas yra vartojimo kultūros variklis, durys į

jo rezultatus. Tai visų Lietuvos vyno profesionalų dovana Jums,

pažinimą, supratimą, kūrybą ir – į vyno kultūrą. O kol pastaroji

mieli vyno mėgėjai – geriausių šių metų Lietuvos vynų sąrašas.

krykščia vystykluose, siūlau pasišildyti Raimundo Nagelės – nagingojo vyndario, šiemet nuskynusio pirmąjį prizą Lietuvos vyno čempionate už juodųjų serbentų vyną, skleidžiamuose ryšio su gamta ir giluminio kokybės supratimo spinduliuose. Roksulos girios pakraštyje, kur mobilusis telefonas lengviau pagauna Lat vijos operatorių bangas, jis SAU daro tai, ką ateityje vadinsime materialiuoju Lietuvos vyno kultūros pagrindu. Redakcijos vardu Arūnas Starkus

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

turinys

Turinys įvykiai ir naujienos 6 psl.

Rinkos naujienos

7 psl.

Naujienos

8 psl.

Italų vyndariai pristato – „Chianti Classico“. Jurgis Šliogeris

10 psl.

Apie Pasaulio someljė čempionatą. Pokalbis su A. Darasevičiumi

13 psl.

Tradicinės Grand Cru vakarienės atradimai

vynas ir vyno regionai 14 psl.

2009-ieji Bordo regione. Arūnas Starkus

18 psl.

Prie Mozelio. Jurgis Šliogeris

22 psl.

Burgundijos bruožai. Arūnas Starkus

26 psl.

Geriausi Šampanės kaimai. Jolanta Smičienė

vyno kultūra, ekonomika ir mokslas 30 psl.

Vilniaus vyninės jaunimo akimis. Petras Jarašūnas

34 psl.

Sunkmečio degustacija. Linas Vaitulevičius

38 psl.

Apie vyno kūną, ašaras ir kitas vynininkų kalbos subtilybes. Asta Žūkaitė

42 psl.

Sunokusių lietuviškų uogų vynas. Pokalbis su R. Nagele

44 psl.

Virė virė košę... (Knygų ir filmų apžvalga). Rasa Sužiedelienė

46 psl.

Nauji vėjai restoranuose: kai valgytojai tampa buhalteriais. Andrius Užkalnis

ne tik vynas 48 psl.

Sako, kad sakė... Rasa Sužiedelienė

52 psl.

Alaus kultūros renesansas. Linas Čekanavičius

vartotojo gidas 54 psl.

Penktojo Lietuvos vyno čempionato apžvalga. Jurgis Šliogeris

Čempionato rezultatai:

58 psl.

Aukso medalių laimėtojai

63 psl.

Gero kainos ir kokybės santykio dešimtukas

64 psl.

Sidabro medalių laimėtojai

68 psl.

Bronzos medalių laimėtojai

72 psl.

Apie žurnalo autorius ir vyno vertintojus

Kitas žurnalo numeris bus išleistas 2010 m.gruodžio mėn.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

rinkos naujienos

Rinkos naujienos Billecart-Salmon „Billecart-Salmon“ šampano namus 1818 m. įsteigė Nicolas François Billecart‘as su žmona Elizabeth Salmon. Iki šiol namus valdo tos pačios šeimos palikuonys. „Billecart-Salmon“ žinomi ne tik Prancūzijoje, bet ir visame pasaulyje kaip ele gantiškiausio šampano gamintojai. Tobulai subalansuotų cuvée itin švarus skonis ir, atrodo, amžinas brandinimo potencia las. Šis prancūzų šampanas dar geresnis būti jau nebegali. Galite gerti „Moet“ ar „Veuve“, tačiau būtinai palepinkite save ir šiuo lobiu. Šampano rinkoje „Billecart“ yra geriausios vertės pirkinys. „Billecart-Salmon“ šampano namai įsikūrę Mareuil sur Ay kaimelyje. Gamintojai didžiausią dėmesį skiria kokybei. Sep tynių kartų sukaupta patirtis panaudojama gaminti puikiausių cuvée serijai iš kokybiškiausių vynuogių. XIX a. „Billecart-Sal mon“ šampanas labai patiko JAV ir rusų aristokratams. Šiandien šie namai pelnė pasaulinę šlovę, o jų asortimentas, apimantis platų spektrą nuo klasikinių briutų iki nuostabių Grand Cuvée, gali būti apibūdinamas vienu žodžiu – viliojantis.

Yellow Tail Reserve Chardonnay Kategorija: Baltasis sausas Regionas: Pietryčių Australija Vynuogės: Chardonnay. Brandinimas: Vynas 6–9 mėnesius brandintas ąžuolo statinėse. Aromatas ir skonis: aukso spalvos vynas; dominuoja persikų, melionų ir tropinių vaisių aromatai; skonis subalansuotas ir kompleksiškas, juntamos persikų, melionų, vanilės natos. Geriausiai tinka: puikiai dera su aštriais Azijos virtuvės patiekalais, jūros gėrybėmis, krevetėmis bei įvairiomis mišrainėmis. Laimėjimai: Lietuvos vyno čempionate ,,Grand Prix 2010’’ vynas pelnė aukso medalį.

Graham‘s „Graham’s“ bendrovė buvo įkurta 1820 m. ir yra sukaupusi neįkainojamos patirties gamindama puikius portus. Per visą bendrovės istoriją ją valdė tik dvi šeimos: įkūrėjai Grahamai ir 1970 m. ją įsigiję Symingtonai. „Graham’s“ rūšiniai vynai iš kitų išsiskiria sodrumu, aksomine elegancija, jiems būdingi juodų vaisių, eukalipto ir mėtos prieskoniai. Tai galingi, bet kartu labai subtilūs, puikiai subalansuoti vynai. 2006 m. „Wine spectator“ žurnalas išrinko 250 geriausių 1995–2005 m. vynų. Tarp jų buvo ir penki vynai iš Symingtonų šeimos vyninės, įskaitant ir 2000-ųjų „Graham‘s“ portą.

Vyninės „Joh. Jos. Prüm“ vynas – jau Lietuvoje Vyninė „Joh. Jos. Prüm“, įsteigta 1911 metais, yra viena ryškiausių ir garsiausių net tik Mozelio krašte, bet ir visoje Vokie tijoje. Pernai vyninė pelnė žurnalo „Wine and Spirits Magazine“ Metų vyninės titulą. „Joh. Jos. Prüm“ (vadinama „J. J. Prüm“) įsikūrusi Vidurio Mozelio slėnyje. Vyninei priklausantys vynuogynai „Wehlener Sonnenuhr“, „Graacher Himmelreich“, „Zeltinger Sonnenuhr“, „Bernkasteler Badstube“ laikomi vienais geriausių šiame regi one. „J.J. Prüm“ vynuogynai užima 22 ha ploto ir yra apsodinti vien ‘Riesling’ veislės vynuogėmis, daugiausia neskiepytais senais vynmedžiais. Vyninė siekia kuo labiau perteikti dirvos bei klimato ypatybes vyne, todėl derlius vynuogynuose nui mamas gana vėlai. „J.J.Prüm“ vynai garsėja išraiškingu, kompleksišku charakteriu ir yra tinkami ilgai brandinti. Jų atidarymo būtina išlaukti, nes tik tuomet atsiskleidžia unikali jų vaisių, mineralų ir rūgštingumo dermė. Bendrovė „Liviko“ pristato vyną „J. J. Prüm Estate Riesling Kabinett“, kuriam būdingas subtilus rūgštingumas, aiškiai juntamas minerališkumas, gėlių, žolelių aromatai bei išraiškingas skonis. Tinkamas laikyti penkerius metus. Šį vyną žurnalas „Fine Wine Review“ įvertino 90 balų, o „Wine Spectator“ ir „Wine & Spirits Magazine“ – 91 balu.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

naujienos

Naujienos „Balzac“ – prancūzų virtuvės gerbėjams Kai kas nė nepastebėjo, kad pernai prancūziškas restoranėlis Savičiaus g. 7 Vilniuje pakeitė pavadinimą iš „Les Amis“ į „Balzac“. Visiems žinoma, kad čia jau kelinti metai tiekiami tik klasikinės prancūzų virtuvės patiekalai: burgundiškai paruošta jautiena, midijos, sraigės, svogūnų sriuba, šokolado putėsiai ar pudingas. Tiesa, šis pavasaris atnešė šiokių tokių pokyčių: buvo atnaujin tas ir iš esmės pagerėjo vyno meniu, į valgiaraštį sugrįžo visų pamėgtas triušienos kepsnys su garstyčiomis ir varlių kojelės, jaukiame senamiesčio kiemelyje atidaryta lauko terasa.

Šampanas „Cristal“ Lietuvoje Išgirdus „Louis Roederer“ šampano namų vardą net ir ne daug teišmanantiems apie šampaną kyla asociacijų su garsiuoju „Cristal“, kadaise sukurtu pagal individualų Rusijos caro Alek sandro II užsakymą. Taip, čia ir šiandien gaminamas legendinis „Cristal“ – vienas geriausių, prabangiausių, paslaptingiausių šampanų regione. Tačiau ir be šio šampano „Louis Roederer“ namai turi nepriekaištingą reputaciją tarp šampano žinovų ir netgi tarp konkurentų. Šie namai itin nusipelnę Šampanės istorijoje, jie įvardijami kaip komerciškai sėkmingiausias šampano gamintojas per pastarąjį dešimtmetį. Štai keletas „Louis Roederer“ komer cinės sėkmės priežasčių. Pirma, iki šių dienų įmonei vadovauja tiesioginis šeimos palikuonis Fredericas Rouzaud, vienos žy miausių Šampanės istorijoje moterų Camille‘s Roederer anūkas. Antra, šio gamintojo kokybės kriterijai tapo savotišku etalonu Šampanėje. Sėkmę lėmė ir tai, kad du trečdalius savo šampano „Louis Roederer“ namai gamina tik iš nuosavuose vynuogynuose išaugintų vynuogių; jiems priklauso 200 ha vynuogynų ir didžioji dauguma jų auga Grand Cru vietovėse. Tad net jų klasikinis non vintage šampanas, pasižymintis aristokratiška elegancija, visuomet yra tarp geriausiųjų, o jų vintage net ir prastesniais vynmečiais stulbina nepriekaištingu stiliumi, kompleksiškumu ir ilgu amžiumi. Nuo 2010 m. gegužės mėn. „Luis Roederer“ šampaną Lietu voje platina „Vyno klubas“.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

naujienos

Italų vyndariai pristato – „Chianti Classico“ Jurgis Šliogeris

„C

hianti“ yra bene seniausiai ir plačiausiai žinomas Italijos vynas, daromas Chianti Classico srityje Toskanos regione.

Be „Chianti“, Toskanoje gaminama dar ir kitų garsių vynų, kad ir „Brunello di Montalcino“ ar „Nobile di Montepulciano“, tačiau „Chianti“ žinomas labiausiai. Chianti zona tarp daugiau nei 10 Toskanos vyno gamybos teritorijų yra pati didžiausia. Joje išskiriama Chianti Classico sri tis, esanti tarp Florencijos ir Sienos. Šios apeliacijos konsorciumo nariai Vilniuje, „Stiklių“ viešbutyje, pristatė savo vynus. Dauguma Chianti Classico srities vynų yra gaminami iš 100 proc. ‘Sangiovese’. Tradicines priemaišas (‘Canaiolo’ ir ‘Colorino’) dažniausiai keičia ‘Merlot’. Vyndariai, kurie savo vynams naudoja ‘Merlot’, o ne ‘Cabernet Sauvignon’, aiškina, kad pastaroji veislė per daug panaši į sunkiau tramdomą ‘Sangiovese’ ir tarpusa vy jos sunkiau dera. Tačiau daugelis Italijos gamintojų ir dalis atvykusiųjų į Vilnių („Querciabella“, „Castello Vicchiomaggio“, „La Castellina“, „Rocca delle Macie“) vyno struktūrai pagerinti naudoja ‘Cabernet Sauvignon’, ir jiems gerai sekasi. Prie įsimintiniausių vyninių priskirčiau „Querciabella“ ir „Castello di Volpaia“. Pastarosios du skirtingi riserva stiliaus vynai nusipelnė pačių geriausių įvertinimų. „Querciabella“ vyninės savininkas Sebastiano Castiglioni yra nepriklausomo charakte

rio, jis gamina tik keletą vynų ir yra lyginamas su kitais Chianti Classico srities grandais – „Fattoria di Felsina“, „Isole e Olena“ ar „Castello di Fonterutoli“. Tiek paprastas, tiek abu brandinti vynai iš „Castello di Vol paia“ buvo išraiškingi ir daugiaplaniai, žemės ir ąžuolo kvapai pynėsi su vyšnių vaisiškumu, tad šie vynai man pasirodė įspūdin giausi iš visų pristatytųjų. Puikiai tradicinio „Chianti Classico“ vyno savybes atsklei dė „Castello di Querceto“ – ir paprastas, ir brandintas. Nuo jų neatsiliko ir brandintas „San Felice“, į kurio sudėtį įeina10 proc. atgaivintų vietinių vynuogių ‘Pugnitello’, ir jau vilniečiams pernai pristatytas brandintas „Villa Calcinaia“ bei „Castello Vicchiomag gio Riserva Agostino Petri“. Renginys „Stikliuose“ sulaukė gausaus vyno platintojų dė mesio. Čia apsilankė ir didelių, ir mažų įmonių atstovai. Reikia ti kėtis, kad mūsų pamėgtus itališkus patiekalus greitai užgersime dar įvairesniu vynu. Juolab kad toskaniškieji „Chianti Classico“ puikiai derinami ir prie sunkesnių mėsos (žvėrienos) patiekalų.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

Pasaulio someljė čempionatas

Apie Pasaulio someljė čempionatą kalbiname Arminą Darasevičių

Pasaulio someljė čempionatai vyksta kas treji metai. Šių metų balandžio mėn. Čilės sostinėje Santjage įvyko jau penkioliktasis čempionatas. Kalbiname Lietuvos atstovą šiose varžybose, triskart geriausią Lietuvos someljė Arminą Darasevičių.

Lietuvos atstovas Pasaulio someljė čempionate dalyvauja pirmą kartą. Latviai ir estai pasigirti tokia patirtimi galėjo anksčiau – 2007 m. jie jau varžėsi Rodo saloje Graikijoje. Ar lietuviai prastesni už kaimynus? Na, mūsų kaimynai dar ir lenkai, rusai, baltarusiai. Tai asmeni

nės varžybos, tad kiekvienas kandidatas nori nugalėti save. Tokio lygio varžybose kaip pasaulio čempionatas, visų pirma įgauni labai vertingos patirties, nes pamatai geriausių pasaulio someljė darbą ant scenos. Be to, tai ideali proga kilstelėti savo žinių kartelę į aukštesnį lygį, nes pasiruošimui tenka skirti labai daug laiko. Mes, lietuviai, dalyvaujame Baltijos someljė čempionate, ir aiškiai matyti, kad kol kas nė vienam Lietuvos atstovui per ketvertą metų nepavyko prasibrauti į finalo rungtį. Tačiau turime suprasti, jog tokiose varžybose reikia daug patirties, teisingo

200 žmonių grupė. Norėčiau pasidžiaugti, jog vyninės, kurias lankėme, buvo pasakiškai pasiruošusios priimti tokią didžiulę žmonių grupę. Mus pasitikdavo garsiausių vyninių savininkai, o degustuodavome ir aistra vynui dalindavomės su pačiais vyn dariais. Todėl net menkiausias pastebėjimas būdavo smulkme niškai aptariamas, kad neliktų jokių klaustukų. Na, be abejonės, ragaudavome tik pačius geriausius vyninių vynus. „Jūs elgiatės su mumis kaip su karaliais,...bet mes tai mėgstam“, – po vienos degustacijos ir pietų ištarė buvęs pasaulio someljė čempionas Serge‘as Dubsas.

Kiek trunka varžybos, kokios rungtys? Ar sunkios? Kas kitaip palyginti su Lietuvos ar Baltijos someljė čempionatais? Svarbiausia varžybų dalis yra teorinis testas, būtent juo

pasirengimo plano ir, be jokios abejonės, sėkmės. Pavyzdžiui, ruošdamiesi šiam Pasaulio čempionatui dalyviai ypač daug laiko

ir prasideda varžybos. Testą sudaro 60–70 klausimų bei vyno

skyrė Čilės vynui pažinti, tačiau teoriniame teste buvo vos vienas

aprašymas jį aklai degustuojant. Šiemet teste reikėjo atspėti ir 3

klausimas, susijęs su Čilės vyno pramone.

stipriųjų gėrimų rūšis. Galiu pasidžiaugti, jog čia man pasisekė

puikiai. Parašius testą – visiems vienoda praktinė užduotis. Kokia

Kaip organizatoriams pasisekė suorganizuoti čempionatą, turint omenyje neseniai šalį nusiaubusį žemės drebėjimą? Kiekvienas pokalbis su čiliečiais neišvengiamai pakrypdavo

prie žemės drebėjimo. Nors visi pripratę, jog Čilėje žemė dreba kone kasdien, žmonės sukrėsti: tai vienas stipriausių žemės drebėjimų per 100 metų, nusinešęs šimtus gyvybių. Organiza toriams tai sukėlė didelių nepatogumų, kadangi pusė progra mos buvo suplanuota labai stipriai nukentėjusiame Kolčagvos (Colchagua) slėnyje. Vyninės, kurias turėjome lankyti, nukentėjo taip, kad priimti delegacijos nebegalėjo. Reikėjo surasti naujus rėmėjus, naujas vynines, kurios sutiktų prisidėti.

ji, niekas iš anksto nežino. Šįkart užduotis, atrodytų, paprasta: tinkamai patiekti vyną dviem žmonėms (atsargiai paguldyti į krepšelį, dekantuoti, įpilti į taures). Tam skiriama 2,5 min. Tik apie 10 dalyvių laiku atliko užduotį. Svarbu susidoroti su jau duliu ir įtampa, juk balus skiria buvę pasaulio čempionai. Toliau pusfinalis, jame daugiau praktinių užduočių, po to 3 dalyviai patenka į finalą. Čia tikra kulminacija! Reikia patiekti šampaną, gaminti kokteilius, siūlyti patiekalus prie vyno, taisyti klaidingą vyno meniu, dekantuoti „Magnum“ talpos butelį ir patiekti jį 6 žmonių staliukui, aklai degustuoti ir žodžiu aptarti vyną, aklai degustuoti stipriuosius gėrimus, o pabaigai – siurprizas – 5 nuo traukos, kuriose reikia atpažinti vynuogyną ar vyninę.

čempionato, ir jau po savaitės buvo patvirtinta nauja programa.

Organizacija puiki. Vien čempionato dalyvių buvo 54, o kartu

asociacijos techninio komiteto nariai. Nemačiau nė vieno, kuris

su delegacijų nariais, teisėjais ir vyno mėgėjais susidarė per

negerbtų pasaulio čempiono.

Visa Čilės vyno pramonė labai laukė tokio renginio savo ša lyje. Tad greitai atsirado norinčių prisidėti prie Pasaulio someljė

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

Kas teisėjavo? Ar tai gerbiami žmonės? Be pasaulio čempionų, žiuri sudarė Tarptautinės someljė

Pasaulio someljė čempionatas

l Naujasis pasaulio čempionas Gerard Basset (Didž. Britanija)

Antras iš kairės Lietuvos atstovas Arminas Darasevičius

l Pusfinalio dalyviai prieš paskelbiant finalininkus V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

Pasaulio someljė čempionatas

Kokiomis kalbomis vyko varžybos? Kiek kalbų turi mokėti someljė? Kalbą galima pasirinkti – prancūzų arba anglų. Keturi daly

Ar tai vyriška profesija? Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog taip. Dauguma someljė vyrai.

Tačiau iš 12 patekusiųjų į pusfinalį 4 buvo moterys. Ir reikėtų

viai rinkosi prancūzų kalbą, nors Prancūzijos atstovas, dalyvavęs

pabrėžti, jog Amerikos (žemynų) čempionatą laimėjo Kanados

finale, rinkosi anglų. Su kolegomis juokavome: kol nemokam

atstovė moteris.

puikiai prancūziškai, jokių minčių apie geresnius rezultatus. O

štai Andreasas Larssonas (Andreas Larsson), nugalėjęs Rodo saloje, praėjusiame čempionate stebino tobulai išmokta ispanų kalba.

Kokie tie geriausi kiekvienos šalies someljė? Ar jaučiamas skirtumas tarp žemynų, tarp skirtingų kultūrų šalių? Šiuos žmones sieja keletas svarbiausių bruožų – visi jie labai

Kokia someljė perspektyva? Kuo tampa geriausieji iš geriausių? Ar jie dirba someljė iki gyvenimo pabaigos? Labai dažnai vyresni someljė arba atidaro savo restoranėlį,

arba pradeda dirbti importo bendrovėje, arba tampa vyno kriti kais. Šiaip ar taip, pasirinktam gyvenimo keliui jie paskyrė begalę laiko, tad sunku viską palikti. Esu įsitikinęs, jog tie žmonės iki gyvenimo pabaigos širdyje ir lieka someljė. Jiems malonu ben

nuolankūs, mandagūs bei labai draugiški. Žinia, Azijos šalių at

drauti su žmonėmis ir matyti, kokie jie laimingi išgirdę tinkamą

stovai jau tradiciškai gerokai santūresni nei europiečiai. Didesnę

patarimą.

rinką turinčių šalių atstovai jaučiasi kur kas tvirčiau, nei mažes

nių šalių kandidatai. Tačiau tai vėlgi lemia patirtis, ilgametis kolegų dalyvavimas ir žmonių palaikymas.

Ar geriausiojo titulą laimėjo labiausiai vertas kandidatas? Niekam nekilo abejonių, kas finale geriausias – Gerardas Bas

setas (Gerard Basset). Rezultatus komisija paskelbė jau po 5 mi nučių. Jis vienintelis spėjo atlikti dekantavimo rungtį, atpažino visas nuotraukas, puikiai susidorojo su vyno ir maisto derinimo rungtimi bei vienintelis tiksliai atpažino vieną vyno rūšį.

Kiek geriausias pasaulio someljė geresnis už „eilinius“ geriausius kitų šalių someljė? Atrodo, kad finale galėtų grumtis daugelio šalių atstovai, čia

svarbiausia būti tinkamai pasiruošus ir tvardyti jaudulį – juk kie kvienas tavo judesys vertinamas. Tačiau iki finalo nukeliauja tik geriausieji, dėl to niekas nesiginčija. Gerardas Bassetas pasaulio čempionate dalyvavo jau 6-tą kartą ir 4-tą kartą rungėsi finale. Antrasis finalininkas Paulo Bassotas – 3-ią kartą finale. Nepa mirškime, jog pasaulio čempionatas rengiamas kas treti metai. Šių metų nugalėtojas yra ir Vyno magistras (Master of Wine) ir Someljė magistras. Tai aukščiausias įvertinimas, kokį tik gali pasiekti vyno žinovas. Tie žmonės žino beprotiškai daug.

Ar yra vilties Lietuvoje išauginti geriausią pasaulio someljė? Vilties visuomet yra! Imkime pavyzdį iš kitų. Štai Europos

čempionas yra turkas, tačiau dirbantis garsiajame restorane „The Fat Duck“ Didžiojoje Britanijoje, o puikiai pasirodžiusi Rumuni jos atstovė ilgus metus pluša Monake. Vadinasi, ir mums reikia keliauti dirbti kur nors kitur.

Savaime suprantama, kad someljė daug žino apie vyną. Ar jis taip pat gerai išmano ir apie maistą? Šiemet pasaulio čempionato finale buvo įvesta naujiena.

Reikėjo siūlyti ne vyną prie maisto, bet atvirkščiai – maistą prie nurodyto vyno. Tad skirtingų šalių patiekalai yra privaloma žinių bagažo dalis.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

Jau tris kartus tapote geriausiu Lietuvos someljė. Ar toliau dalyvausite nacionaliniuose čempionatuose? Atsakysiu vasaros pabaigoje. Norėtųsi padaryti pertrauką.

Mano tikslas yra kuo daugiau žmonių uždegti noru domėtis someljė profesija. Ją puoselėti ir tikėtis, jog jau po keleto metų išvysime būrį savarankiškų someljė, dirbančių Lietuvos restora nuose.

Grand Cru vakarienė

Tradicinės Grand Cru vakarienės atradimai K

asmet pavasarį „Vyno klubas“ rengia vakarienę, kurioje

riebiąsias ančių kepenėles, triušio nugarinę su figomis bei švel

nedideliam vyno gerbėjų ratui pristatomi puikiai subrendę

niu imbierų bei apelsinų padažu.

Grand Cru kategorijos vynai iš Prancūzijos. „Tradiciniu tapusiu

Raudonieji bordo Château Ducru Beaucaillou Deuxieme

renginiu siekiame prisiminti, kad pasaulyje esama aristokratiškų

Grand Cru Classé St.-Julien AOC 1995 ir Château Haut Brion Pre-

vynų, kurių geras vardas, kainodara ir vartojimo tradicijos buvo

mier Grand Cru Classé Pessac Leognan AOC 1985 buvo derinami

formuojamos kelis šimtus metų ir kurie iškrenta iš šiandien

su avienos nugarine, patiekta su svieste troškintomis pupelėmis

vyraujančio „nuolaidų iki 35 proc.“ ir „gero kainos ir kokybės

ir filo tešloje užkepto ožkos sūrio putėsiais su svogūnų džemu,

santykio“ konteksto, – sako „Vyno klubo“ direktorė Rasa Sužiede

pagardintu mėtomis.

lienė. – Kasmet bent vienas ar du vakarienės vynai būna iš 1855

Baltasis saldus Château Rieussec Premier Grand Cru Classé

metų Medoko ir Soterno klasifikacijos viršūnėlės – Premier Grand

Sauternes AOC 2001 stebino savo vidine derme ir nuostabiu de

Cru Classé. Tai – kaip prisilietimas prie idealo, kuris jau 150 metų

rėjimu su grietinėlės ir aviečių putėsiais kiaušininiame padaže.

skatina viso pasaulio vyndarius siekti dar didesnės tobulybės.“ Šiemet patiekalus vakarienei sukūrė „Radisson Blu“ viešbu

„Paskelbus, kad „Château Rieussec“ bus tiekiamas vakarienės meniu, tarp „Vyno klubo“ narių buvo kilusi diskusija, ar jis tikrai

čio restorano šefas Egidijus Lapinskas. O specialiai į vakarienę

vertas „Wine Spectator“ suteiktų 100 balų. Dabar galiu patvirtin

atvyko keletą Chablis Grand Cru vynuogynų valdantis vyndarys

ti, kad tai yra vienas labiausiai subalansuotų mano ragautų vynų

François Servinas.

ir 100 balų „užsidirbo“ ne tik dėl išskirtinės botryčio koncentraci

Svečiams buvo patiektas jo jaunas vynas Les Clos Chablis

jos, kompleksiškumo, bet ir dėl vidinės harmonijos, charizmatiš

Grand Cru 2008 ir brandus Bougros Chablis Grand Cru

kos galios išbaigtumo, pusiausvyros pojūtį perduoti kiekvienam

2002. Šefas prie vynų pagamino plonai pjaustytą jūrų velnio filė

jo paragavusiam“, – apibendrino R. Sužiedelienė

su garintomis bulvytėmis bei trintų petražolių užpilu ir keptas

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

Bordo

2009-ieji Bordo regione Arūnas Starkus

Apie Bordo kiekviename numeryje kalbame ne atsitiktinai: šio regiono vynas sudaro daugiau nei tris ketvirtadalius pasaulinės prabangaus kolekcinio ir investicinio vyno rinkos. Jo, kaip ir šampano, kainos svyravimai geriausiai atspindi aukštosios vyno vartojimo kultūros situaciją pasaulyje. Tačiau dar labiau kainos priklauso nuo oro sąlygų. 2009-aisiais oro sąlygos buvo puikios. Todėl į Bordo šiandien visas pasaulis žiūri su dideliais lūkesčiais: vieni laukia gero vyno pietų stalui, o kiti – vyno rūsiui.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

Bordo

Išankstinės prekybos principai

nes jis neturi galimybių labai brangti antrinėje rinkoje ir kainos svyravimai kasmet yra gana nežymūs (5–20 proc.). Anksčiau

Bordo vyno prekybos ypatumai susiformavo prieš kelis šim

parduodami ir saldūs klasifikuotų Soterno, Barsako ūkių vynai.

tus metų. Šio vyno tiekimu galutiniams vartotojams nuo seno

Savaitėms bėgant, rinkoje atsiranda vis garsesnių ūkių vyno, kol

užsiimdavo Bordo įsikūrę vyno pirkliai ir tarpininkai. Jie supirk

galiausiai birželio mėnesį savo kainas skelbia pirmieji Grand Cru:

davo vyninių produkciją, brandindavo statinėse Bordo uosto

„Margaux“, „Haut Brion“, „Mouton-Rothschild“, „Lafite-Rothschild“,

krantinių angaruose ir pilstė į savo vardu pažymėtus butelius.

„Latour“, „Yquem“ – visi iš kairiojo Žirondos kranto, Medoko ir

Ūkių savininkai įprato vyną pardavinėti tarpininkams urmu ir

Graveso, ir „Ausone“, „Cheval Blanc“, „Petrus“ – iš dešiniojo kran

labai anksti – vos pasibaigus fermentacijai. Jiems nereikėdavo

to. Gerais metais šių ūkių valdytojai neskelbia kainų iki „Vinexpo“

rūpintis sandėliavimu, komercija, patikimi buvo pinigų srautai.

parodos, Londono vyno parodos arba, kaip šiemet, gegužės

Pirmąkart patys pilstyti vyną į butelius ūkiai pabandė trečiajame

25–27 dienomis vykstančios Honkongo „Vinexpo“. Prieš ap

XX a. dešimtmetyje, o įprasta tai tapo tik po Antrojo pasauli

sispręsdami, už kiek parduoti savo derlių, jie stengiasi pasitikrinti

nio karo. Ilgainiui vyninės perėmė iš pirklių vyno gamybos ir

rinkos pajėgumą kuo didesniame potencialių pirkėjų sambūryje.

išpilstymo kontrolę, tačiau vynas iki šiol parduodamas iš anksto: kiekvieną pavasarį balandžio–birželio mėnesiais vyksta išanksti nė Bordo vyno prekyba (Bordeaux en primeur). Jos metu vyninės

2009-ųjų derliaus ypatumai

parduoda beveik visą savo vyną keturiems šimtams tarpininkų, o

Nesu senas en primeur vyno degustuotojas (mano „krikštas“

pastarieji perparduoda savo klientams visame pasaulyje.

įvyko 2007-aisiais, taigi nespėjau dalyvauti nei 2000-ųjų, nei

Teoriškai, bet kurio ūkio vyną gali nusipirkti bet kuris vyno

2005-ųjų derliaus atradimo stebukle). Gal todėl šiemet nega

pirklys, taigi ir kiekvienas galutinis vartotojas. Čia nėra išskirti

lėjau atsistebėti, koks pakilumo jausmas apimdavo kaskart

nių teisių, dalyvauja didelis pirkėjų skaičius, rinka veikia pagal

grįžtant po degustacijų į viešbutį. Neminėdamas analitinių

laisvosios rinkos principus. Tačiau kainą lemia ne tik kiekis (jis

argumentų, galiu drąsiai teigti, kad 2009-aisiais buvo padary

yra daugmaž vienodas kasmet), bet ir vyno kokybė. Ją vertina

tas labai geras vynas. „Margaux“, „L‘Eglise Clinet“, „Angelus“, „Pi

kiekvieną pavasarį per išankstinės prekybos degustacijų savaitę į

chon Baron“, „Domme“ – harmonijos sūkuriai, strėlės, nuodai,

Bordo suvažiuojantys vyno žurnalistai ir pirkliai iš viso pasaulio.

opiumas, nuraminantis sielą ir primenantis, kas yra profesinis

Po degustacijų savaitės prasideda išankstinės prekybos

džiaugsmas.

mėnesiai. Visų pirma rinkoje pasirodo nebrangus vyninių vynas,

2005–2008 m. derliaus vieno butelio Bordo vyno kaina svarais (be mokesčių) pasirodymo metu ir 2010 m. gegužės pradžioje (šaltinis: liv-ex)

2008

2007

2006

2005

Angelus Ausone Branaire Ducru Calon Segur Cheval Blanc Cos d’Estournel Ducru Beaucaillou Grand Puy Lacoste Gruaud Larose Haut Brion Lafite Rothschild Latour Leoville Barton Leoville Poyferre Lynch Bages Margaux Montrose Mouton Rothschild Palmer Pichon Baron Pichon Lalande Pontet Canet Talbot Troplong Mondot Suma Pokytis (%)

en primeur 60 542 23 25 288 65 63 23 22 154 133 133 28 25 30 133 41 123 85 42 39 45 21 42 2185

2010.05.07 71 602 20 25 260 56 54 21 21 191 421 313 30 25 35 219 41 250 86 37 44 44 17 40 2923 34

en primeur 83 417 23 27 300 54 45 27 25 204 0 208 33 30 30 204 38 204 98 43 50 37 21 36 2237

2010.05.07 76 430 21 21 249 46 39 23 22 173 372 217 27 25 30 180 32 196 87 38 42 32 18 35 2431 9

en primeur 94 625 23 25 354 60 63 25 23 175 267 271 33 30 39 246 39 300 96 43 54 33 18 54 2990

2010.05.07 84 508 20 27 270 54 56 22 20 216 402 306 32 25 40 242 38 354 83 39 49 36 21 46 2990 0

en primeur 117 708 29 39 375 93 83 35 28 317 325 375 46 41 42 375 53 292 114 60 63 40 22 75 3747

2010.05.07 160 1483 41 41 420 100 99 47 32 437 742 657 59 46 59 542 51 359 154 60 52 55 26 148 5870 57

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

Bordo

Pasaulinio masto vyno kritikai Robertas Parkeris ir Jamesas Suclingas taip pat nepagailėjo aukščiausių įvertinimų šiam

ko: prastesnis vynas nemaloniai stebino per dideliu alkoholio kiekiu, per gausiais taninais.

vynmečiui, pakylėdami vynininkų bendruomenės optimizmą iki neregėtų aukštumų. Didžiosios Britanijos vyno investuotojai vynmetį įvertino 96 balais (2005-ieji buvo įvertinti „tik“ 95-iais). O Nealas Martinas iš „Wine Advocate“ savo apžvalginių straips

Kainų pokyčių prognozės Pasaulinė ūkio krizė neaplenkė ir vyno rinkos (plačiau apie

nių apie 2009 m. derlių seriją užbaigė tardamas YES! „Latour“,

tai skaitykite 17-ame žurnalo numeryje). Padėtį komplikavo vie

„Lafite-Rothschild“, „Ausone“, „L’Eglise-Clinet“ ūkių vynui ir orgas-

nos didžiausių Bordo vyno pirkėjos Didžiosios Britanijos valiuta

mic YES!!! – „Lafleur“ vynui.

svaras sterlingų, prieš pusantrų metų nuvertėjęs ketvirtadaliu, o

Oro sąlygos 2009-aisiais buvo panašios į 2005-ųjų. Pernai

ir šiandien – bene 20 proc. (ne 5 Lt, o tik 4 už 1 svarą sterlingų)

rugpjūtis buvo gal kiek šiltesnis, o spalis sausesnis ir vėsesnis,

pigesnis euro atžvilgiu, negu buvo 2008 m. pradžioje. Kad ir

nei prieš penkerius metus. Vis dėlto cukraus vaisiai daugiau

kaip būtų, investavusieji į vyną nukentėjo nedaug: š. m. gegužės

sukaupė 2009-aisiais. Jis virto gana dideliu alkoholio kiekiu, ypač

mėnesį 2005 m. derliaus vynas yra 56 proc. brangesnis palyginti

Sent Emilijono ir Pomerolio vynuose (senuose ‘Merlot’ vynuogy

su pasirodymo rinkoje momentu, 34 proc. išaugo 2008 m. vyno

nuose – iki 15 proc.). Pernykščiuose vynuose daugiau ir taninų

kainos (žr. lentelę), 2007-ųjų vynas gegužės pradžioje buvo pa

(kai kurie vyndariai teigia, kad daugiausia per visą istoriją),

brangęs 9 proc., tik 2006-ųjų kainos svarais sterlingais nepakito.

tačiau jie puikiai prinokę, saldaus skonio. Medoko ir Graveso vynai labai elegantiški, gaivūs, vaisiški, grietinėliški ir labai

Tuo metu, kai jūs skaitote šį žurnalą, išankstinė 2009 m.

harmoningi. Tiesa, Sent Estefe gamta nepagailėjo egzotiškais

derliaus prekyba jau arti pabaigos arba visai pasibaigusi. O prasi

prieskoniais kvepiančių taninų. Pomerolyje greta juodų uogų

dėjo ji gerais atsiliepimais pakurstytu optimizmu. Pirmieji vynai

juntamas išraiškingas žemiškumas, saldūs prieskoniai ir stebina

rinkoje pasirodė 5–6 proc. didesnėmis kainomis nei legendiniais

tobulas skonio balansas burnoje. Sent Emilijono vynuose –

2005-aisiais ir apie 20 proc. brangesni nei 2008-aisiais. Gegu

marios juodųjų serbentų ir gervuogių, bet gerokai pastebimesni

žės pradžioje buvo teigiančių, kad pirmieji ir antrieji Grand Cru

taninai. 2009-aisiais vyndariai giriasi galėję vynuoges laikyti ant

skelbs 120 proc. aukštesnes kainas nei 2008-aisiais. Tai reiškia,

vynmedžių kiek tik norisi. Kai kas Sent Emilijone ir Pomerolyje

kad geriausi vynai vėl bus beprotiškai brangūs. Teks susitaikyti

paskutinius plotelius nuskynė spalio 15-ąją, prieš pat pirmąsias

su mintimi, jog vynas yra labiau prabangos prekė arba kapitalo

šalnas. Pasirodo, tik todėl gausūs pernykščiai taninai galėjo pri

kaupimo įrankis, nei maisto palydovas ant stalo. Aišku, nelygu

nokti iki saldumo. Visgi kai kurių ‘Merlot’, pasiekusių 14–15 proc.

pirkėjas...

potencialaus alkoholio lygį, pusiausvyrą reikėjo „išlyginti“ ilgai mirkant su žievelėmis, fermentuojant aukštesnėje nei įprasta temperatūroje. Neįprasti veiksmai ne visiems vyndariams pavy

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

Mozelis

Prie Mozelio Jurgis Šliogeris

Mozelio vyno regionas mums yra vienas artimiausių ir gražiausių. Jam aplankyti užtenka savaitės laisvo laiko ir jaukios bendraminčių draugijos.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

Mozelis

ozelio upės slėnis – vienas nuostabiausių Vokietijos kam

„Wehlen“, kurių šlaitai turi tokią pat ekspoziciją ir tokią pat

pelių. Idiliškai, lėtai vingiuoja upė, o abiejuose krantuose

pilkojo devoninio skalūno dirvą, jie išsisuka nukreipdami kalbą į

terasomis kyla vynuogynai. Tai labai kaimiška, be urbanistinių intarpų vietovė. Beveik per šimtą kilometrų nusidriekusiame

filosofines abstrakcijas. Anot vadovėlio, vynas iš „Wehlen“ turi švelnių citrusinių

regione rasime tik nedidelius, snaudžiančius miestelius. Tačiau

aromatų puokštę, burnoje juntamus sultingus vaisius ir puikiai

kaip tik čia, tuose snaudžiančiuose miesteliuose, daromi geriausi

subalansuotą rūgštingumą bei „akmenišką“ finišą. Vynai iš „Zel

vokiški rislingai.

tingen“ yra labiau sunokę ir subtilesnės struktūros.

Kas nors kartą yra pajutęs mineralinį rislingo šaltumą, citri

Kalbintas vietos vyndarys vynus iš „Wehlener Sonnenuhr“

ninę gaivą, aštrią kaip skustuvas rūgštį, o po ilgų brandinimo

apibūdino kaip elegantiškus, svarius, rafinuotos struktūros ir ryš

metų – ir ilgą naftos poskonį, tas ilgam lieka rislingo vergas.

kaus charakterio, turinčius tobulą tarp minerališkumo ir saldumo

Rislingas – Vokietijos vyno karalius, apsigyvenęs Mozelio slėnyje.

balansą. Jo nuomone, tai geriausi apylinkės vynai.

Sakoma, kad prieš šimtą metų butelis „Wehlener Sonnenuhr“ kai

Degustacijos atskleidė, kad vyno kokybė priklauso nuo

navo tiek, kiek keturi buteliai „Chateau Latour“! Savo klestėjimo

gamintojo, derliaus metų ir uogų nokumo. Todėl sunku pasakyti,

laikais Mozelis stebino ne tik vynais, išreiškiančiais puikias terroir

kuris vynuogynas geresnis, nes geriausiuose vynuose abu regisi

savybes, bet ir valdžios požiūriu: buvo finansuojama naujų vy

tobuli.

nuogynų sodinimas sunkiai prieinamuose šlaituose ir mažinami mokesčiai vynui, siekiant padidinti jo eksportą.

Vyninė „Selbach-Oster“ taip pat gamina vynus iš šių vy nuogynų. Jie kristaliniai, švarūs, be jokio koketiškumo šešėlio, subalansuoti, pasižymintys puikiai suderintu vaisiškumu ir

Mozelio vynuogynai Pagal Vokietijos vyno hierarchijoje galiojančią Prädikat

išraiškingu minerališkumu. Kai kas sako, kad jie reprezentuo ja vokiškumo kvintesenciją: nepasižymi išskirtiniu sodrumu, ypač kol jauni, tačiau turi grakštumo, tiesiog šoka ant gomurio

sistemą vyno kokybė nustatoma atsižvelgiant į misoje sukauptą

nelyginant plevėsuojantis balerinos vualis. Tai nėra meditacijos

cukraus kiekį, todėl saldieji vynai vertinami aukščiau nei sausieji.

vynas, vyninei geriausiai pavyksta kasdieniai vaisiški Kabinett

Šiuo metu rinkos poreikiai keičiasi, net ir Vokietijoje geriama

vynai.

daug mažiau saldaus ir pusiau saldaus vyno, tad Mozelyje taip pat

Iš ragautų sausų rislingų patiko „Becker-Steinhauer“

vyksta vertybių perkainojimas. Nors Mozelio vyndariai galėtų į tai

vyninės vynai iš „Zeltinger Schlossberg“ vynuogyno. Rudasis

žiūrėti ir atsargiau, bet mados poreikiai vis tiek užkabina ir juos.

skalūnas suteikia pikantiško minerališkumo ir sklandaus, tvaraus

Prädikat sistema, nežiūrint visų trūkumų, gana gerai atspinti kaip

skonio. Panašiai kaip „Selbach-Oster“ vynai, šie rislingai taip pat

tik Mozelio terroir. Sausieji vynai čia ne tokie vykę kaip kituose re

nedemonstruoja jėgos, tiesiog yra elegantiški, subtilūs. Citrusi

gionuose, be to, labai priklauso nuo vynmečio. O štai salstelintys ir

nių vaisių ataka burnoje pereina į sūroką minerališką pabaigą,

saldieji Mozelyje dažnai būna aukščiausios kokybės.

dažnai su baltųjų pipirų natomis. Viena vertus, šie vynai turi

Mozelio šlaitų terroir toks skirtingas, kad vyno kokybei labai didelę reikšmę turi kokiame sklype ir vynuogyne pagamin tas vynas. Vyndariai čia turi dažniausiai po keletą ar keliolika

tvirtą struktūrą, tačiau, kita vertus, išlaiko stebėtiną subtilumą. Idealiai sujungia priešybes. Markusas Molitoris (Markus Molitor), kurio vardu vadina

hektarų žemės įvairiuose vynuogynuose. Retai kuris valdo visą

mas ūkis, atstovauja aštuntai vyndarių šeimos kartai. 1984 me

sklypą, kaip „Reichsgraf von Kesselstatt“ vyninė, kuriai priklauso

tais būdamas 21 metų ėmėsi vadovauti ūkiui ir nuo tada pasiekė

status „Josephshofer“ šlaitas. „Becker-Steinhauer“ ūkis taip pat

gražių laimėjimų. Per dvidešimt su trupučiu metų jis praplėtė

monopoliškai valdo „Carlsberg“ vynuogyną Feldenco (Veldenz)

vynuogynų plotą iki 40 ha, o jo daromi vynai tapo plačiai žinomi.

vietovėje.

Markusas Molitoris Mozelyje yra ekologiško vyno guru. Jis

Mozelis garsėja saldžiais rislingais: nuo švelnaus Kabinett iki

ne tik taiko biodinaminius ūkininkavimo metodus, bet ir jo vynai

viliojančio trockenbeerenauslese. Jei kas nemėgsta saldžiųjų, ras

fermentuojami spontaniškai. Natūralios mielės turi perteikti visą

ir sausų, tačiau tikrai kilmingus sausus vynus galima pagaminti

terroir esmę. Be to, Molitorio vynai ilgai laikomi su nuosėdomis,

tik iš vynuogių, augančių ant stačių šlaitų. Dirva tokia įvairi, kad

todėl įgyja tvirtesnį kūną. Vyndarys pabrėžia, kad daro vynus

vos už kelių šimtų metrų vynas bus visiškai skirtingas. Todėl

ilgam laikymui.

ant etikečių reiktų ieškoti geriausių vynuogynų: „Sonnenuhr“,

Markuso Molitorio ūkis yra pačioje Mozelio slėnio širdyje ir

„Zeltingen“, „Wehlen“, „Domprobst“ (Grachas), „Doctor“ (Bern

susideda iš nedidelių, kartais net mažesnių nei 1 ha sklypelių

kastelis), „Juffer“ (Braunebergas), „Goldtropfchen“ ir „Domherr“

įvairiuose slėnio vynuogynuose. Dėl šlaitų statumo ir skalūninės

(Piesportas).

šiferio dirvos ypatumų tuose vynuogynuose nenaudojama jokia

Ankstyvą pavasarį teko lankytis pas keletą Vidurio Mozelio

technika, taip pat ir skinant derlių.

vyndarių, kurie vokiškuose „Gault Millau“ ir „Eichmann“ vyno va

Ūkyje derlius nurenkamas pačiame sezono gale. Uogos

dovuose žymimi trimis ar keturiomis kekėmis, t. y. verti dėmesio.

renkamos į nedidelius konteinerius ir kuo greičiau gabenamos

Tai buvo vyninės „Carl Loewen“, „Becker-Steinhauer“, „Selbach-

į spaudyklą. Fermentacija vyksta tik su natūraliomis mielėmis

Oster“, „Markus Molitor“ ir „Reichsgraf von Kesselstatt“. Net trys iš

sename rūsyje. Viena dalis misos fermentuojama nerūdijančio

jų turi sklypus geriausiuose vynuogynuose.

plieno talpose, o kita dalis (apie 40 proc.) – ąžuolinėse statinėse. Planuojama šią dalį didinti iki 60 proc. Pasibaigus fermentacijai,

„Zeltingen“ ir „Wehlen“ vynuogynai Kai Mozelio vyndarių klausi, koks gi terroir skirtumas tarp greta esančių garsiausių regiono vynuogynų „Zeltingen“ ir

gana ilgai jaunas vynas laikomas su nuosėdomis, po to lengvai filtruotas išpilstomas į butelius. Markusas yra iš tų Mozelio vyn darių, kurie rislingus brandina statinėse, nebijodami jog „ąžuolas užmuš terroir“.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

Mozelis

l Skalūnas Mozelio šlaituose V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

Mozelis

„Josephshofer“ – vyninės pasididžiavimas. Pirmąkart šis vynuogynas buvo paminėtas prieš 1100 metų. Nedidelis (4,8 ha), tačiau labai geras vynuogynas tada priklausė vienuolynui. 1858 metais bažnyčia buvo atskirta nuo valstybės, ir vynuogyną įsigi jo grafas Kesselstattas. „Josephshofer“ vynuogynas yra garsaus vyno kaimelio Gracho (Graach) dalis, jis įsiterpęs tarp „Graacher Domprobst“ ir „Wehlener Sonnenuhr“ sklypų. Pietinė ekspozicija, status šlaitas, siekiantis 60–70 laipsnių, devoninis skalūnas su nemažu kiekiu sunkios žemės tiekia svarius, pikantiško skonio ir didelio brandinimo potencialo vynus. Juose dažnai juntami persikų, lauko gėlių ir prieskonių aromatai. Skirtingas kiekvieno vynuogyno terroir lemia skirtingas vynų savybes. Todėl geriausių Mozelio vynų etiketėse visada randame sklypo (vynuogyno) pavadinimą.

l Annegret Reh-Gartner

l „Wehlener Sonnenuhr“ saulės laikrodis

M. Molitoris mėgsta eksperimentuoti, todėl 3 proc. savo vy nuogynų paskyrė ‘Pinot Noir’ vynuogėms. Ribodamas derlingu mą ir taikydamas ilgesnę fermentaciją vyndarys sugebėjo iš šių vynuogių padaryti labai gerą Mozelio raudonąjį vyną, pelniusį „Grand Prix“. Beje, „Pinot Noir“ vynas Mozelyje dabar tampa madingas, jį bando gaminti daugelis vyndarių. Vyninės Reichsgraf von Kesselstatt istorija labai ilga. 1999 metais vyninė šventė savo 650 metų jubiliejų. Šiuo metu ją valdo Annegret Reh-Gartner ir jos vyras Gerhardas Gartneris. 2000 metais vyninės sumažino bendrą vynuogynų plotą nuo 55 ha iki 36. Buvo palikti geriausi vynuogynai, o kiti parduoti arba išnuomoti. Taip pat atlikta griežta vynmedžių atranka. Vyninės „Reichsgraf von Kesselstatt“ didžiausias turtas yra nepakartojami Mozelio, Saro ir Ruverio upių šlaitų vynuogynai. Statūs skardžiai sudaro išskirtines sąlygas sunokinti puikius ir savitus ‘Riesling’ vynuogių derlius. Iš jų pagaminti vynai yra ypatingai individualūs, turintys savitą charakterį. Geriausieji vyninės vynuogynai Mozelio slėnyje: „Joephs hofer“, „Bernkasteler Doctor“, „Brauneberger Juffer-Sonnenuhr“, „Graacher Domprobst“, „Piesporter Domherr“, „Piesporter Goldtropfchen“, „Wehlener Sonnenuhr“, Saro slėnyje: „Scharz hofberger“, „Ockfener Bockstein“, „Wiltinger Braunfels“; Ruverio slėnyje – „Kaseler Nies‘chen“.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

Burgundija

Burgundijos bruožai Arūnas Starkus

Baltasis Burgundijos vynas neturi sau lygių, o raudonasis dėl geriausiojo statuso gali varžytis su Bordo vynais. Lietuvoje jie dar nėra populiarūs, tačiau sparčiai didėjanti pasiūla pranašauja ir kilsiantį susidomėjimą.

Daugybė smulkių gamintojų – „minų laukas“ kokybės ieškotojams Nuo Napoleono laikų Burgundijos vynuogynai su kiekvie

veikla. Jie superka vynuoges, daro vyną ir parduoda savo vardu.

na karta vis dalijami į lygias dalis tarp palikuonių. Pavyzdžiui,

Per du šimtus metų pirklių ir tarpininkų sluoksnis labai išaugo –

penkiasdešimties hektarų Clos Vougeot Grand Cru plotą šiuo

iš nuosavų vynuogių padaroma tik 40 proc. visos Burgundijos

metu dalijasi aštuoniasdešimt augintojų. Vadinasi, čia gali būti

produkcijos, kartais vidutinės ar net prastos kokybės. Todėl

padaryta aštuoniasdešimt skirtingos kokybės vynų! Kai kurie sa

norintiems nerizikuoti perkant šią nepigią prancūzišką prekę

vininkai tapo tokie smulkūs, kad organizuoti vyno gamybą jiems

patartina nuolat domėtis situacija rinkoje ir prisiminti geriausių

nepelninga. Todėl Burgundijoje klesti vyno pirklių ir tarpininkų

vyninių pavadinimus.

l Chateau du Clos de Vougeot V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

Burgundija

Viena vynuogių veislė – vienas vynas – stipri terroir išraiška Burgundijoje baltasis vynas daromas iš ‘Chardonnay’, rau donasis – iš ‘Pinot Noir’. Tokia tradicija užkerta kelią manipulia cijoms maišant vynuogių veisles ir leidžia ypatingai išryškinti terroir savybes. Savitą vyną vyndariai gali padaryti tik atskleis dami vietos, kurioje auga vynuogės, savybes. Tačiau tuomet derlingumą būtina sumažinti bent iki 45 hl/ha, o neretai ir iki 30 hl/ha. Vynmedžiai sodinami tankiai. Vengiama klonų, kurie suvienodina vynų skonį. Populiari „masalinė“ atranka – nauji sodinukai ruošiami iš vynuogyne augančių vynuogių šakelių.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

Burgundija

Kaimo vynas Burgundijos vynuogynai dar prieš II pasaulinį karą buvo su klasifikuoti. 34-iems geriausiems vynuogynams buvo suteiktas Grand Cru statusas. Jie užima apie 1 proc. bendro vynuogynų ploto. Apie 560 labai gerų vynuogynų gavo Premier Cru statusą (10 proc. bendro ploto). Ketvirtis regiono vyno daroma kaimo arba komunos vardu (gerai žinomi kaimo vynai: „Chablis“, „Meursault“), o likusi dalis – bendrinių visą Burgundiją apimančių apeliacijų vardu.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

Burgundija

Tenka kaupti Burgundijos vynas bręsta palengva. Raudonasis Grand Cru tampa nuostabiai kvapnus, švelnus, didingas mažiausiai po 7 – 8 metų. Baltasis pakvimpa riešutais, ananasais, gaivi rūgštis susiveja su grietinėlės tekstūra bent po 5 –6 metų brandinimo. Tačiau vyndariai tiek metų nelaukia: parduoda vyną pagal iš ankstinį užsakymą jau kitais metais po derliaus nuskynimo. Tai reiškia, kad tikriems Burgundijos vyno mėgėjams tenka apsi šarvuoti kantrybe ir kelerių metų bręstančio vyno atsargomis.

Burgundijos Grand Cru vynuogynai: Bâtard-Montrachet Bienvenues-Bâtard-Montrachet Bonnes-Mares Chablis Grand Cru (Blanchot, Bougros, Les Clos, Grenouilles, Les Preuses, Valmur, ir Vaudésir, (La Moutonne)). Chambertin Chambertin-Clos de Bèze Chapelle-Chambertin Charlemagne Charmes-Chambertin Chevalier-Montrachet Clos de la Roche Clos de Tart Clos de Vougeot Clos des Lambrays Clos Saint Denis Corton Corton-Charlemagne Criots-Bâtard-Montrachet Échezeaux Grands Échezeaux Griotte-Chambertin La Grande Rue La Romanée La Tâche Latricières-Chambertin Mazis-Chambertin Mazoyères-Chambertin Montrachet Musigny Richebourg Romanée-Conti Romanée-Saint-Vivant Ruchottes-Chambertin

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

Šampanė

Geriausi Šampanės kaimai Jolanta Smičienė

Atkimšdamas šampano butelį šio vyno mėgėjas dažnai atkreipia dėmesį tik į garsaus gamintojo vardą : „Cliquot“, „Pommery“, „Krug“, „Roederer“… Kai kurie žino, kur Šampanėje daugiausia garsiųjų namų būstinių – Reimso, Epernė miestuose. Tačiau tikrai retas susimąsto, iš kokios konkrečios Šampanės vietos kilęs atkimštas vynas, kur auginamos vynuogės, iš kurių daromas šampanas.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

Šampanė

lgą laiką ši informacija mažai kam rūpėjo – juk dauguma šam

Keletas vyndarių (Michelis Arnould, Jeanas Lallementas),

panų yra skirtingų augimviečių vyno mišiniai. Dėl to Šampanės

darančių šampaną iš savų vynuogių, išaugintų šiame kaimelyje,

vyndariai galbūt ir pagrįstai kaltinami terroir išraiškos stoka vyne.

beveik nemaišo Verzenay su kitų kaimų vynu. Tokio reto šampa

Tačiau per pastarąjį dešimtmetį vis daugiau gamintojų iš naujo

no verta paragauti visiems vyno žinovams ir mėgėjams.

atranda terroir vertę ir mėgina pateikti vartotojams šampano, pagaminto iš nedideliuose konkrečiuose plotuose užaugintų vynuogių. Vienas jų – „Jacquesson“ namų bendraturtis Jeanas Herve‘as Chiquetas, sako: „Jei pažvelgtume į XIX amžiaus šam

Bouzy Čia gaminamas energingas, itin vaisiškas, aromatingas, kai

pano etiketes, ant jų rastume užrašus „Ay mousseux“, „Verze

kada „mėsingas“, kompleksiškas šampanas. Kaimas yra piečiau,

nay mousseux“... Tai garsiausių kaimų pavadinimai. Tad dabar,

todėl klimatas čia šiltesnis ir vynuogės geriau prisirpsta. Beveik

gamindami šampaną iš atskirų vynuogynų, tiesiog grįžtame prie

90 proc. vynuogių sudaro ‘Pinot Noir’. Bouzy kaimas garsėja

savo šaknų.“

raudonuoju neputojančiu vynu (côteaux champenois), ir visai

Šiuo metu vynuogės šampanui auginamos maždaug

nesunku suprasti kodėl: kai kurie vynuogynai auga pietiniuose

34 tūkstančių hektarų plote. Tačiau per keletą šimtmečių buvo

šlaituose, labiausiai šildomuose kaitrios vidurdienio saulės, tad

pastebėta, kad geriausios vynuogės užauginamos tik tam

uogos puikiai prisirpsta.

tikruose Šampanės kaimeliuose. Apeliacijos ribų apibrėžimas ir

Geriausiu raudonojo vyno pavyzdžiu gali būti „Paul Bara“ pa

vynuogynų klasifikacija buvo atlikta 1927 metais, o papildyta

gamintas „Pinot Noir“. „Veuve Clicquot“ namai, vyndariai Andre

1985-aisiais. Nuo tol tik 17-ai kaimų suteiktas Grand Cru ir 44-

Clouetas, Edmond‘as Barnautas Bouzy raudonąjį vyną naudoja

iems kaimams Premier Cru statusas. Skirtingai nei, pavyzdžiui,

charakteringiausiems rožiniams šampanams.

Burgundijoje, kur Cru statusas suteikiamas vynuogynams, Šampanėje Cru suteikiamas kaimui, šalia kurio plyti vynuogynai. (Apie Šampanės vynuogynų klasifikaciją plačiau buvo rašyta

Ambonnay Viduramžiais tai buvo klestintis miestas, pastatytas ant galų

15-ame „Vyno žurnalo“ numeryje.) Klasifikacijos sistema kėlė ir

ir romėnų gyvenvietės pamatų. Jau tais laikais vynuogynai buvo

tebekelia ginčus ir diskusijas, tačiau visgi pačios aukščiausios

tapę miestelėnų pragyvenimo šaltiniu.

kokybės vynuogės (deja, ir brangiausios) auginamos būtent

Šlaitai atsisukę labiau į pietryčius, tad ir vynai elegantiš

Grand Cru teritorijose (kai kurių ekspertų nuomone, keli Premier

kesni. Kai kur paviršiuje matomi kalkių ploteliai yra tik viršūnė

Cru kaimai verti aukštesnio statuso, todėl būtina žinoti kiekvie

po žeme glūdinčių 300 metrų storio klodų, turinčių įtakos itin

nam kaimui būdingas savybes ir jo reputaciją), o patys šampa

patrauklioms „Pinot Noir“ savybėms. Dėl aštraus minerališkumo,

niečiai dar išskiria geriausius kaimus iš geriausiųjų. Kiekvienas

dinamiškumo Ambonnay vynas dažnai lyginamas su garsiuoju

jų pasižymi individualiomis savybėmis: mikroklimatu, dirva,

Volnay vynu iš kaimyninės Burgundijos.

kultivuojamomis vynuogių veislėmis. Kiekvienas jų turi savas

Vyndarystės standartai šiame kaimelyje itin aukšti. Tokie

vyndarystės žvaigždes. Čia daromas klasikinis šampanas, turin

vyndariai, kaip Ericas Rodezas, Serge‘as Billiotas, vadinami tikrais

tis tikrąjį terroir charakterį.

šampano meistrais, o jų kūriniai laikomi nė kiek ne prastesniais

Penki didžiausi vynuogynų rajonai visų pirma skiriasi augina mų veislių pasiskirstymu.

už prabangųjį „Clos d`Ambonnay“ šampaną, gaminamą iš čia esančio to paties pavadinimo vynuogyno, priklausančio garse nybei – šampano namams „Krug“. Tik pastarasis dešimteriopai

MONTAGNE DE REIMSAS daugiausia apsodintas ‘Pinot Noir’, kuri suteikia šampanui sodrumo, svarumo, stipresnio aromato.

brangesnis. Čia taip pat įsikūręs „Egly-Ouriet“, vienas labiausiai kolekcininkų medžiojamų blanc de noirs šampano gamintojų.

Vynuogės auga ant žemesnių pietinių šlaitų, kalkiniai klodai šioje vietoje giliau, ir vynuogėms subręsti reikia ypatingų sąlygų. Verzenay

Valee de la Marne dominuoja ‘Pinot Meunier’ veislė, suteikianti šampanui vaisiškumo, iš jos daromas lengvai geria mas, tiesmukas vynas. Dirvoje daugiau smėlio, molio priemaišų. Tačiau šis rajonas garsėja ir ‘Pinot Noir’ veisle.

400 ha vynuogynų priklauso 14-ai didžiausių šampano namų ir 17-ai vynuogių augintojų, gaminančių šampaną savo vardu. 86 proc. vynuogių sudaro ‘Pinot Noir’, auganti kalkinėje dirvoje. Artėjant prie Verzenay, ant kalvos iš tolo matosi senasis malūnas,

Ajus (Ay) Vienas seniausių ir garsiausių Grand Cru kaimų Šampanėje,

dabar priklausantis „Mumm“ šampano namams, ir moderniame

kur auginamos glotnios tekstūros, puikaus balanso ‘Pinot Noir’,

pastate įkurtas Šampanės vyndarystės muziejus.

suteikiančios šampanui harmonijos ir glotnumo.

Sakoma, kad Verzenay kaime išauginamos juodžiausios

Raudonieji šio kaimo vynai, pamėgti karalių ir popiežių, nuo

‘Pinot Noir’ vynuogės, iš kurių daromas galingiausias šampanas,

seniausių laikų garsėja kokybe. Įdomu, kad labai mažame kaime

turintis daug rūgšties ir tvirtą struktūrą. Jei koks garsių namų

lyje, teturinčiame 800 gyventojų, įsikūrusios net 18-os šampano

vyndarys nusprendžia atlikti „kosmetinę“ korekciją, suteikiančią

namų būstinės, tarp jų ir „Bollinger“, „Gosset“, „Deutz“.

ilgaamžiškumo savo rinktiniam šampanui, dažniausiai pasitel

Priklausomai nuo vynuogyno vietos, puikus ‘Pinot Noir’ čia

kiamas „Pinot Noir“ iš Verzenay. Dėl aukštumų, šiaurinės kalvotų

gali būti gaminamas įvairiausių stilių: nuo aksominės tekstūros,

vynuogynų ekspozicijos ir ganėtinai atšiauraus klimato, tačiau

šilkinių vynų iki raumeningų, tvirtų.

tinkamo podirvio šio kaimo vynui būdinga energija, grynumas, švara. Dėl griežto ir tvirto šio vyno charakterio jis panaudojamas kaip bazinis vynas garsiausiems šampanams kurti.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

Šampanė

Mareuil sur Ay Nors ir klasifikuotame Premier Cru, šame miestelyje yra

Cramant Cramantas pirmasis įgijo Grand Cru statusą Cote de Blancso

atskirų vynuogynų, kurie neabejotinai verti Grand Cru statu

rajone. Čionykščių vynuogynų išsidėstymas primena amfiteatrą.

so. Vienas jų, „Clos de Goisses“ prisirpina pačios aukščiausio

Baltosios vynuogės ypač tinka šiai aplinkai.

kokybės uogas, iš kurių daromas vienas geriausių ir garsiausių

Minerališkas, kvepiantis baltomis gėlėmis, tvirtas, dina

šampanų visame regione. Anot Tomo Stevensono, šis itin stataus

miškas ir ilgaamžis šampanas – taip bendrais bruožais galima

pietinio šlaito vynuogynas išsiskiria jau vien tuo, kad net pačiais

apibūdinti kaimelio vyno stilių. Niekur kitur taip neišryškėja

prasčiausiais derliaus metais iš jo vynuogių padaromas įspūdin

skirtumai tarp atskirų vynuogynų. Vakariniame šlaite esantis „Pi

gas šampanas, galimas brandinti 50 metų. Tačiau jau priešingoje

monts“ vynuogynas duoda ypač rafinuotą šampaną, „La Croix“

kalvos pusėje dirva žymiai sunkesnė, vynuogynas čia niekuo

vynogynui būdinga „kibi“ rūgštis. Garsiausių kaimelio vyndarių

nepasižymi. Vien dirva dar nieko nereiškia. „Billecart-Salmon“

Diebolto Vallois ir Pierre‘o Gimonneto valdomi 50–100 metų se

šampano namams priklausantis vynuogynas „St.Hiliare“ turi

numo vynuogynai tiekia kupiną jėgos ir įspūdingai gilaus turinio

žymiai mažiau Šampanei būdingo kalkinio dirvožemio, dirva čia

šampaną.

su molio priemaišomis, tačiau talentingo vyndario dėka būtent iš šio vynuogyno kildinamas didingas šampanas. Vienas garsesnių vynuogių augintojų, dešimtmečius tie kiantis vynuoges „Pol Roger“ namams, yra Bernard‘as Pitois. Jo

Le Mesnil sur Oger 420 ha vynuogynų ir Grand Cru statusą turinčiame Le Mesnil

kompleksiškas, sodrus šampanas, stulbinantis gėlių, vanilės aro

sur Ogerio kaimelyje gaminamas didžiausią prestižą pelnęs

matais, gali būti vadinamas Mareuil sur Ay‘aus kaimelio klasika.

„Chardonnay“. Anot žymiausių Šampanės vyndarių, šio kaimelio vynas turi aristokratiškų bruožų: jam būdinga elegancija, neža

CÔTE DE BLANCSO rajone auginama beveik vien tik ‘Char

bota jėga, ilgas poskonis ir itin didelis rūgštingumas bei minera

donnay’ (išskyrus Vertus miestelį, kuriame sunoksta puikios

liškumas. Šis vynas pasitelkiamas, kai siekiama suteikti šampanui

‘Pinot Noir’) – paklausiausia, elegantiškiausia baltoji vynuogė.

ilgaamžiškumo. Tačiau jei šio kaimo vynas šampane vyraus,

Vyraujantys itin statūs pietrytiniai šlaitai, pastovi drėgmė,

rezultatas gali būti nepageidaujamas – šampanas taps lėkštas,

Belemnito kalkinės dirvos itin palankūs veiksniai šios vynuogės

nesuprantamas. Išimtis yra garsusis „Clos du Mesnil“ vynuogy

subrendimui. Čia Grand Cru kaimai įsikūrę, galima sakyti, tiesiai

nas, priklausantis „Krug“ šampano namams. Šio vynuogyno 1988

ant kalkakmenio, kuriame gausu fosilijų (suakmenėjusių jūros

metų derliaus šampanas palyginti neseniai buvo pristatytas

gyvūnų liekanų). Tokia dirva suteikia vynuogėms itin daug

rinkoje, nors vis dar atrodo per jaunas gerti.

rūgšties, teigiamai veikia fotosintezę. Giliai iš dirvos vynme

Viršutinis dirvos sluoksnis Le Mesnil sur Ogeryje toks plonas,

džių šaknys vaisiams perduoda mineralų koncentraciją, todėl

kad vynmedžiai auga tiesiog kalkėse, tad jaunam šampanui

aukščiausios kokybės „Chardonnay“ (Blanc de Blancs) šampanui

būdingas tiesiog „gręžiantis“, agresyvus rūgštingumas, bet bręs

būdingas specifinis kalkinis prieskonis.

damas jis įgauna nuostabią struktūrą. Toks šampanas gali būti laikomas 20–30 metų.

Avizas (Avize) Šio kaimelio šampaną profesionalai apibūdina kaip tiesų ir atvirą, švelnų, puikios kokybės. Kaimelis nuo seno garsėja harmoningu, kompleksišku šampa nu, jo vynuogės itin garbinamos didžiųjų gamintojų. Tai mėgs tamiausia „Louis Roederer“ namų augimvietė. Anot pagrindinio namų vyndario Jean-Baptiste‘o Lecaillono, čia gaunamas itin ele gantiškas, malonus ir puikaus balanso vynas su būdingu grafito prieskoniu. Keliuose vynuogynuose „Louis Roederer“ namai taiko biodinaminės vyndarystės principus. Be abejonės, šios vynuogės rezervuotos jų prašmatniojo „Cristal“ šampano gamybai. Iš šio kaimelio kilęs ir garsusis „Jacquesson“ namų vintage šampanas, pavadintas tuo pačiu vardu „Avize Grand Cru“. Puikios struktūros, šviežio pieno aromato, minerališkas, gaivios rūgšties šampanas yra vienas geriausių grietinėlės stiliaus šampano pa vyzdžių regione. Nuo 2002 metų derliaus šampanas pavadintas vynuogyno, iš kurio vaisių daromas šis nuostabus gėrimas, vardu – „Cuvee Champs Gain“. Mažesni Avizo vyndariai sumanė naudoti soleros metodą (kaip chereso gamyboje) savo rezerviniam vynui. Legenda tapusio vietinio vyndario Anselme‘o Sellose‘s šampane „Substan ce“ panaudota net 12-os skirtingų derlių rezervinio vyno. Kitas gamintojas „Agrapart“ specialiai fermentuoja kiekvieno turimo plotelio vyną ir išpilsto į butelius atskirai, kad išryškėtų terroir skirtumai.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

Piečiausias rajonas CÔTE DES BARSAS užsodintas daugiausia ‘Pinot Noir’, o CÔTE DE SEZANNE‘AS – ‘Chardonnay’ vynuogėmis, iš kurių pagamintas vynas yra vaisiškesnis ir gana egzotiško stiliaus. Šampaniečiai juokauja, kad čia gaminamas šampanas patinka tiems, kas nemėgsta klasikinio šampano.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

Vilniaus vyninės

Vilniaus vyninės jaunimo akimis Petras Jarašūnas

Šiuo metu sostinės centre galima suskaičiuoti gerokai per 20 vyninių. Nors gyvename pačiame ekonominės krizės įkarštyje, tačiau vakarais, ypač savaitgalį, rasti laisvą staliuką išties nelengva. Yra ir tokių vyninių, kuriose norint prisėsti penktadienio vakarą, staliuką rezervuoti reiktų vėliausiai trečiadienį. Kiekvienos naujai atidarytos vyninės savininkai nori išsiskirti iš konkurentų, todėl šiandien sostinėje rinktis tikrai yra iš ko: nuo prabangių, žinovų sudarytu vyno asortimentu besipuikuojančių vyninių iki panašių į visą parą dirbančią alkoholio parduotuvę, nuo džiazo prisodrintų retro stiliumi puoštų erdvių iki modernių, klubine muzika užlietų salių. Sostinės vyninėse pakalbinau jaunus žmones ir pamėginau aprašyti vyraujančias tendencijas.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

Vilniaus vyninės

Kurią vyninę pasirinkti Sostinės vyninėse besilankančiam jaunimui labiausiai rūpi vyninės aplinka, gėrimų kainos, lankytojai, užkandžiai ir skambanti muzika. Vyno rūšys ir įvairovė rūpi ne visiems. Pilies gatvėje įsikūrusioje „San Marco“ vyninėje pakalbintas ekonomi kos studijas baigęs Tomas pasakojo, kad vyninę renkasi pagal tai, kur jaukiausia ir kur ateina panašaus amžiaus publika. „Nors gal ne visai taip, – pagalvojęs prisipažino, – nes, tarkim, „La Bohe me“ vyninės lankytojai dažnai būna vyresni, bet ten jaučiuosi

jasis pasaulis gamina tikrai ne prastesnį vyną. Mėgstu ispanišką vyną“, – kaip renkasi vyną pasakojo Tomas. Dauguma vyninėse besilankančių jaunų žmonių vyno dar gerai nepažįsta, tačiau norėtų pažinti, tad laukia patarimų iš vyninės personalo bei draugų. Ne išimtis ir Rita, prasitarusi, kad kiekvieną sykį ateina į vyninę nežinodama, ką ragaus. Jai patinka atrasti naujų vynų ir kaskart paragauti ko nors naujo. Daugiau apie vyną išmanantys jaunuoliai mėgsta diskutuoti apie gėrimo kokybę ir juntamus aromatus, lyginti juos su seniau ragautais panašiais vynais.

tikrai puikiai.“ Vilniaus vyninėse laiką mėgstanti leisti Rita sakė, kad jos mėgstamos vietos yra „La Boheme“ bei „In Vino“, nes ten visada gausu žmonių, gardūs užkandžiai bei prieinamos kainos.

Personalo kvalifikacija

„Tappo d‘Oro“ jai irgi patinka, bet ten apsilanko rečiau, nes vietą

Sostinės vyninėse dirbantis personalas beveik be išimties

prie staliuko gauti išties sunku, o ir gavus žmonių būna tiek, kad

nėra baigęs jokių specialių vyno pažinimo kursų. Tačiau su patir

sunku bendrauti. „O „Vinchenso“ vyninė, nors tikrai nebrangi, bet

timi ateina ir žinios – seniau vyninėse dirbantys žmonės jau gana

man nelabai patinka. Matyt, ji orientuota į dar jaunesnius žmo

neblogai gali apibūdinti savo vyninės asortimentą. Pakalbinti

nes“, – pasakojo 22-jų metų mergina. „Seniau visai patiko „Vin

„San Marco“ vyninės padavėjai prasitarė, kad kol kas dar tikrai

chenso“, tačiau pastaruoju metu ten nebesilankau, nes pradėta

nedaug nusimano apie vyną, bet noriai mokosi. Vilniaus vyninių

leisti garsi klubinė muzika man nepatinka“, – panašia nuomone

lankytojai tvirtino, kad jiems svarbu, ar aptarnaujantis perso

dalijosi ekonomikos magistratūroje mokslus kremtanti Neringa.

nalas pažįsta vyninės asortimentą ir gali patarti. „Nesvarbu, kad

Dažnai vyninės pasirenkamos ir pagal tai, su kuo į jas eina

kartais išgirsti vos vieną sakinį, nuskaitytą nuo butelio etiketės,

ma. Jei ruošiasi vakaroti dviese, jauni žmonės paprastai renkasi

tačiau ir tie keli žodžiai padeda išsirinkti“, – pasakojo Neringa.

prabangesnes vynines ir geresnius gėrimus, o jei nori tiesiog

„Apie vyną žinau tikrai nedaug, tad laukiu patarimo iš vyninės

susitikti su draugais – šiek tiek pigesnes ir paprastesnes.

darbuotojų. Dabar jau vis rečiau nutinka, kad kažko paklausus tau atsako „nežinau“, – dalijosi patirtimi Rita. Šarūnas pasakojo, kad vienoje vyninėje yra paprašęs pakeisti kamščio ydą turintį

Asortimentas Beveik visose vyninėse rasite tiek europietiško, tiek ir Naujo jo pasaulio vyno. Išimtis būtų gal tik „Tappo d‘Oro“, atstovaujanti

butelį, tačiau neatsirado darbuotojo, gebančio atpažinti suge dusį vyną, o padavėjas pripildė taures iš anksto nedavęs vyno paragauti.

vien Italijai. Didžioji dalis Vilniaus vyninių gėrimus renkasi iš jau esamų alkoholio importuotojų portfelių, tad nors asortimentas ir platus, dažnai jis nuobodus ir pasikartojantis. Taip yra dėl to, kad vyno meniu paprastai sudaro patys vyninės savininkai,

Vietos yra visiems Balandžio 30 d. atidarymą šventė Islandijos gatvėje įsikūrusi

nepasikonsultavę su specialistais. Vyninėse kalbinti jaunuoliai

vyninė „Dream House“. Jos direktorė Marta sakė, kad vyninė

tvirtino, kad jiems nemalonu vyninės asortimente matyti tuos

orientuojasi į vyresnius žmones bei „auksinį jaunimą“. Ponia Mar

pačius vynus, kaip ir didžiųjų prekybos centrų lentynose, beje,

ta pasakojo, kad lankytojus mėgins nustebinti jaukiu interjeru,

dažnai dvigubai brangesnius. Atėjus į vyninę neretam norisi

sveiko maisto užkandžiais bei prieinamomis kainomis. Vyninėje

paragauti ko nors išskirtinio, to, ko jis negali skanauti namie.

skambės lounge stiliaus muzika.

Daugumoje vyninių iki 20 proc. siūlomų vynų galima paragauti

O štai pačioje Vilniaus širdyje visai neseniai duris atvėrusio

ir taurėmis, tačiau pasitaiko vyninių, kuriose iki 90 proc. vyno iš

„Prospekto Vyno rūsio“ šeimininkai pasuko kita linkme. Nusilei

tikrai plataus asortimento yra pilstoma taurėmis. Nors iš pirmo

dus rūsin, pasitiko elektroninė muzika, sklindanti nuo didžėjaus

žvilgsnio tai atrodo kaip pranašumas, tačiau vynas – kaip ir

pulto. Pavyko pakalbinti vienu iš vyninės savininkų prisistačiusį

maistas – laikui bėgant genda. Tad prieš užsisakydami branges

poną Darių. „Į kokią amžiaus grupę taikotės?“ – paklausiau. „Į

nio ir ne tokio populiaraus vyno taurę, pasiteiraukite personalo,

studentus. Norėjome padaryti pigiausią vyninę centre. Pas mus

kada buvo atkimštas butelis ir ar atidaryto vyno laikymui buvo

pigiausias butelis kainuoja 15 Lt, kaip ir putojantis lietuviškas.

naudotas vakuuminis kamštis.

Pietų Afrikos sausas baltasis arba raudonasis –17 Lt, o geras ispa niškas rezervinis vynas – iki 59 Lt“, – vyninės kainodarą apibūdi no pašnekovas. „Ar pas jus yra vyną išmanančių darbuotojų?“ –

Kaip jaunimas renkasi vyną „San Marco“ vyninės darbuotoja pasakojo, kad pas juos po

pasiteiravau. „Šiek tiek apie vyną žinome, tačiau juk taikomės ne į vyno žinovus, o į studentus“.

puliariausi tie patys vynai, kaip ir pilstomi taurėmis – jei patiko paragauta taurė, kitąsyk su draugais jau užsisakomas butelis. Didelė dalis sostinės vyninių siūlo savo namų vyno. Dažniau siai tai nebrangus, paprastas vynas, populiariausias studentų

Mėgti vyną – madinga Vilniuje darosi madinga laisvus vakarus leisti mieste su vyno

tarpe. Vis dažniau atsiranda lankytojų, kurie tvirtai žino, ko nori.

taure rankoje. Jaunuoliai tvirtina, kad vynas – puiki bendravimo

„Dažniausia renkuosi pagal šalis. Gal tai ir klaidinga, bet pagal

priemonė. Keletas kalbintų merginų sakė, kad su vyno taure

tai, ką geriu namie, esu susidaręs vyną gaminančių šalių reitingą.

rankoje jos atrodo elegantiškiau, nei su bokalu alaus ar stipraus

Mėgstu stiprų, daug taninų turintį, tvirtą raudoną vyną. Vengiu

gėrimo stikliuku. Tomas mano, kad vynas tarp studentų vis dar

prancūziško vyno, nes manau, kad jis yra pervertintas. Visas Nau

laikomas šiokiu tokiu prabangos simboliu. Neringa pasakojo,

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

Vilniaus vyninės

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

Vilniaus vyninės

kad vis dažniau sulaukia kvietimų švęsti gimtadienius vyninėse, ypač tose, kurios turi ir pigesnio namų vyno. Tačiau absoliuti dauguma kalbintų žmonių pastebėjo ir sakė, jog jiems nepatin ka, kad vis daugiau atsiranda vietų, kurios vadinasi vyninėmis vien tam, kad pritrauktų lankytojų. Sostinės centre esanti nakti nė alkoholio parduotuvė, ir ta išdidžiai vynine pasivadinusi. Nors vis didėjantis vyninių skaičius Vilniuje lyg ir bylotų apie aukštą vyno vartojimo kultūrą, deja, kol kas taip nėra. Nenuosta bu, juk Lietuvoje neturime jokių gilesnių vyno gėrimo tradicijų, šios ėmė rastis tik atgavus nepriklausomybę. Tačiau žmonės keliaudami mato tas tradicijas užsienyje ir stengiasi jas perimti. Sostinės vyninėse besilankantis jaunimas pamažu vyną ims su

Jei linksminies vynu, tai gerk tik išmintingai, Tik su jaunais, tauriais, kur juokiasi džiaugsmingai. Negerk per daug, nešauk, nerėkauk, nesigirk, Gerk maža, gerk retai, gerk tykiai, paslaptingai. Omaras Chajamas, 346-tas rubajatas

vokti ne kaip priemonę apsvaigti, bet kaip kilnų maisto palydovą ar bendravimo priemonę, jauni žmonės ims labiau vertinti vyno kokybę, o ne kiekybę.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

vyno ir maisto derinimas

Sunkmečio degustacija Linas Vaitulevičius

Restoranai? Kokie restoranai, jei parduotuvėje mėsos neįperkame... Visa laimė, kad bulvėms dar šiaip taip sukrapštėme, antraip tektų laikinai uždaryti šią skiltį.

inoma, ironizuoju, tačiau ironijoje visuomet slypi grūdas tiesos: viešojo maitinimo įstaigoms atėjo nelengvi laikai ir

Reaguodamas į šiuos pokyčius „Vyno žurnalas“ pasišovė iš tirti vyno derinimo subtilybes su tradicine balta mišraine, bulvių

artimiausiu metu nežada trauktis. Restoranų savininkai, užuot

plokštainiu, kurį sutartinai vokiečiuodami vadiname „kugeliu“,

sukę galvą kokį vyną pasiūlyti klientui prie vieno ar kito patieka

svogūnų sriuba, nuo kurios prasidėjo restoranų istorija1, ir ne

lo, šiandien rūpinasi, kaip susigrąžinti patį klientą. Mat pastarieji

sudėtingu baklažanų troškiniu, kurį lengva gaminti ir juo greitai

vis dažniau lieka pietauti namuose ir, tikėtina, grįžta prie laiko

pasisotini.

patikrintų, sočių „firminių“ patiekalų, kuriuos lengva ir greita gaminti.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

Priešingai įsigalėjusiai nuostatai, vietinės virtuvės patie kalai nėra tokie jau prėski. Su meile ruoštas bulvių plokštainis

vyno ir maisto derinimas

ir (ypač!) jo pagardai gali iškvėpinti ne tik namus, bet ir visą

vyne yra netiesioginis likutinio cukraus įrodymas? Tokiame vyne

daugiabučio laiptinę; švieži krapai ir laiškiniai svogūnai sutei

alkoholio kiekis dažnai nesiekia vidutinio. Mūsų patiekalams dėl

kia kaimiško daržo gaivos baltai mišrainei; garuojanti svogūnų

jų ypatybių tai tik į naudą. Be to, nestiprus vaisiškas vynas yra

sriuba (kitas sakytų umami) verčia ryti seilę ir nekantriai barbenti

tolerantiškas patiekalo sūrumui ir umami, kurio apstu svogūnų

į stalą pirštais. Neatsilieka ir baklažanų troškinys, aplinkui pa

sriuboje ir baklažanų troškinyje esančiuose pomidoruose.

skleisdamas daug žadantį alyvuogių aliejuje kepintų svogūnų ir

Antra, derėtų atkreipti dėmesį į vyno taninus. Šiurkštūs, „žali“

česnakų aromatą, sumišusį su juodųjų pipirų dvelksmu. Patieka

neprinokusių vynuogių taninai nei bulvėje, nei morkoje neras

lus sieja aiškiai išreikštas daržoviškumas, į kurį derėtų atsižvelgti

sau lygiavertės atsvaros. Tokius taninus iš dalies suvaldyti gali tik

renkantis vyną.

baltymai, o sušvelninti – riebalai. Vienas mūsų vynų – itališkas

Visų pirma, reikia teisingai pasirinkti vyno sausumą ir stotą.

raudonasis iš Markės – taninų trūkumo tikrai nejaučia, tačiau jo

Išsirinktuose patiekaluose gausu sudėtingųjų angliavandenių,

amžius ir palyginti karštas vyno regionas leidžia spėti, jog šio

kitaip tariant, cukrų, kurie terminio apdorojimo metu skyla,

vyno taninai bus nusiteikę gana draugiškai.

karamelizuojasi, tampa labiau juntami. Auksinė vyno ir maisto

Seniai žinoma, kad teorija be praktikos – sausa šaka. Moks

derinimo taisyklė byloja, jog vynas neturėtų būti sausesnis už

linis požiūris įpareigoja hipotezę tikrinti eksperimentu, todėl

patiekalą. Vadinasi, bent kiek salsvo maisto nederėtų poruoti su

žvilgtelėkite į rezultatus.

vynu, kurio visas cukrus yra virtęs alkoholiu. Jei toks vynas dar ir rūgštus, jis rizikuoja tapti savo paties parodija, sumenkindamas ir patiekalą. Ar žinote, jog daugelio taip mėgstamas vaisiškumas

Vynas Domaine Servin Chablis AOC 2008

Baltasis vynas. Elegantiškas, minerališkas aromatas su baltų gėlių ir apelsinų akcentais, burnoje minerališkas ir gaivus. Su kriaušių poskoniu.

Maby Prima Donna Tavel AOC 2008

Rožinis vynas. Kompleksiškas šviežių uogų aromatas, avietės, apelsinų žievelės, muskatas. Svarus, gyvas ir sodrus, tvaraus vaisiško poskonio.

Domaine Peiriere Pinot Noir VdP D’OC 2008

Raudonasis vynas. Aviečių, aronijų aromato su mėtų ir žolelių niuansais, nedaug taninų turintis vynas.

De Angelis Anghelos Marche Rosso IGT 2004

Raudonasis vynas. Intensyvaus odos, datulių, vyšnių uogienės aromato, švelnus, elegantiškas, taniniškas sausas vynas.

Barbeito Madeira Medium Dry DOC

Spirituotas saldus vynas. Gelsvai rudos ochros spalvos. Kvepia duona, juodais cukatais, karamele, vanile, juodų uogų uogiene. Saldžiarūgštis skonis. Juntamas iriso, karvutės poskonis.

Patiekalai

Gilės Bitės balta mišrainė

Su šia mišraine gimėme – su ja ir mirsime. Vadovėlinis ribotų bei konservuotų išteklių naudojimo pavyzdys: virtos bulvės, morkos, kiaušiniai, rauginti agurkai, konservuoti žirneliai, majonezas, prieskoniai. Sotu ir skanu.

Birutės bulvių plokštainis

Šis klastingai paprastos sudėties patiekalas reikalauja daugiamečių įgūdžių ir nemenko organinės chemijos išmanymo siekiant kugelistų „gralio“ – tolygios šilkinės tekstūros. Uždarytas kepintais svogūnais ir šonine verčia mirtinai nusidėti vienam iš Dešimties įsakymų.

Rasos prancūziška svogūnų sriuba

Pasirodo, geru kilogramu svogūnų – lyg bibline žuvimi – galima pamaitinti išalkusią minią: tereikia juos pakepinti svieste, patroškinti jautienos sultinyje su raudonojo vyno šlaku ir pagardinti žiupsne liu čiobrelių su petražole. Tiekiama su skrebučio plūduru.

Egidijos baklažanų troškinys

Anksčiau ar vėliau į kiekvienus namus pasibeldžia šaldytuvų tuštėjimo metas. Šią sunkią valandą apatinėje lentynoje atrastas baklažanas gali jus išgelbėti, jei supjaustytą kubeliais jį apkepsite alyvuogių aliejuje su trupučiu česnako prieš tai ten pat pakepinę svogūnus, o galiausiai – natūralų trintų pomidorų padažą su kapoto obuolio pusele. Jei rūgštu, galima įmaišyti medaus.

Restaurant kilo iš pranc. restaurer – atkurti, grąžinti jėgas; pirmieji restoranai pavargusiems keliautojams siūlė aromatingas sriubas jėgoms atgauti.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

vyno ir maisto derinimas

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

vyno ir maisto derinimas

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

vyno terminija

Apie vyno kūną, ašaras ir kitas vynininkų kalbos subtilybes Kalbos redaktorės išpažintis Asta Žūkaitė

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

vyno terminija

Kai prieš penketą metų pirmąkart palinkau prie „Vyno žurnalo“ straipsnių, supratau, kad įkritau kaip muselė į misą. Nuo neįprastų svetimų žodžių šiaušėsi plaukai (pvz.: kiekvienas cru išreiškia savitą terroir charakterį), siūlomi lietuviški pakaitalai vis neatspindėjo ir neatspindėjo esmės, o jei rasdavai tekste lietuviškų žodžių, tai jie balažin ką reikšdavo. Na, kaip jūs įsivaizduojate taninus? Jie gali būti dideli ir vidutinio dydžio (apie mažus kažkodėl nutylima), prinokę ir neprinokę, žali ir brandūs, be to, dar pastebimi, sukramtomi, nušlifuoti, arba nupoliruoti, mėsingi, dažnai aitrūs, šiurkštūs, agresyvūs, bet kai kada ir suminkštėję, aksominiai, šilkiniai, glotnūs. Ar čia viską kabutėmis skirti? O gal mes kalbame apie ikrus?

enuostabu, kad pirmoji ką tik iškeptos kalbos redaktorės

savais žodžiais apibūdinti reiškinį, padeda ir jam plisti. Žinoma,

reakcija buvo tokia: braukti, negalima pasigailėti. Kai kas

yra dalykų, dėl kurių mes nė nesiginčijame, pvz., nekyla minčių

buvo išbraukta teisingai ir visam laikui, pavyzdžiui, aromatų

adaptuoti vynuogių veislių, todėl keistokai atrodo kitur spaudoje

puokštės nevadiname „bukietu“, o ispanų vyninės – „bodega“,

pastebėti adaptuoti jų pavadinimai.

kai kurių terminų po keleto numerių teko atsiprašyti, ir jie vėl

Tačiau vis dėlto džiugu, kad pamažu nyksta nuogąstavimai

sugrįžo, tarkim, saldi ataka įsižeidė pavadinta paprasčiausiu

dėl geografinių pavadinimų. Iš pradžių gal tik Bordo ir Burgun

salstelėjimu.

dijos pavadinimus vartojome sulietuvintus, manydami, kad

Tačiau buvo ir tokių žodžių, kuriuos išbraukus, mane iki šiol

klientas neva neatseks Elzaso vyno, nes ant originalios etiketės

truputį graužia sąžinė. Taip atsitiko su vyno kūnu. Tai degusta

juk rašoma „Alsace“. Penketą metų prusinę skaitytoją dabar

vimo terminas, reiškiantis vyno svarumo pojūtį burnoje. Vyno

jau juo pasitikime, tačiau gerbdami dažnai šalia sulietuvintų

kūnas priklauso nuo vaisių sulčių ekstrakto ir alkoholio kiekio,

pavadinimų bent kartą paminime ir originalų: Prancūzijos

jis gali būti lengvas (light bodied), vidutinis (medium) ir svarus

Medoc – Medokas, Pauillac – Pojakas, Saint Julien – Sen Žiulje

(full bodied). Kadangi dažniausiai vartojamas pastarasis nuo pat

nas, Roussillon – Rusijonas (ne Rusiljonas), Sauternes – Soternas,

pradžių neapsižiūrėjus buvo verčiamas netaisyklingai – „pilno

Italijos Puglia – Apulija, Marche – Markė, Abruzzo – Abrucai,

kūno“, kalbininkai piestu stojo ne tik prieš „pilną“ („pilnaver

Austrijos Steiermark – Štirija, Vokietijos Mosel – Mozelis, Ispanijos

tis“ taisomas „visaverčiu“ ir pan., ne pilno kūno sudėjimo, o

Rioja – Riocha, Galicia – Galisija, Čilės Mendoza – Mendosa,

stambus), bet ir prieš „kūną“. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera,

Cachapoal – Kačapoalis, Colchagua – Kolčagva, Pietų Afrikos

nusikaldinti terminai – lengvas, vidutinio svarumo, svarus vynas

Stellenbosch – Stelenbosas, Australijos Barossa Valley – Barosos

– puikiai išreiškia tą patį. Vis dėlto dabar manau, kad laisvesniuo

Slėnis, Naujosios Zelandijos Marlborough – Morlboras ir t. t. Verta

se vyno aprašymuose, ne degustacijos užrašuose, „kūnas“ galėtų

įsidėmėti, kad ta pati upė (taigi ir vyno regionas) Ispanijoje vadi

būti reabilituotas, ir aš tai patyliukais padariau versdama kone

nama Duero, liet. Dueras, o Portugalijoje – Douro, taigi Doras. Kol

grožinius Olivier Humbrechto vynų aprašymus. Įvairiose kalbose

kas nelietuviname tik kaimelių pavadinimų, tokių smulkių, kad

aprašant vyną daug žodžių vartojami perkeltine reikšme, vynas

jų nerasite Mokslo ir enciklopedijų leidyklos neseniai išleistame

personifikuojamas. Besišnekučiuojant apie tai su kolege Lina,

„Pasaulio vietovardžių žodyne“. Vynininkams jie svarbūs, nes ne

nuveikusia titanišką darbą redaguojant „Vyno enciklopedijos“

retai, pvz., Šampanėje, ten gaminami garsiausi pasaulyje vynai,

tekstą, ši iškart prisiminė „raumeningą“ vyną. Tad jei jau šis

tačiau reikia pripažinti, kad adaptavimo taisyklės ne visuomet

taurus skystis turi kojas, ašaras (tai tas pats, bet atrodo, kad

neginčytinos, tarkim, neaišku, ar Chateauneuf du Pape turėtų

lietuviams mielesnės ašaros), tai kodėl gi jam neturėti kūno. Gal

būti Šatonef diu Papė ar kaip anekdotas tarp vynininkų sklan

tik bealkoholiai vynai, logiškai mąstant, jo negali turėti.

dantis Papės Šatonefas. Dėl panašių priežasčių beveik nerasite

Taigi, įgijusi vertingos braukymo patirties, dabar dažniau ren kuosi kitą taktiką: braukti negalima, pasigailėti. Esu įsitikinusi, kad Lietuvoje plintanti vyno kultūra savaime keičia ir kalbą, joje mažė

sulietuvinto Portugalijos regiono Dão, nors toks pavadinimas minėtame žodyne yra. Nuo pat pradžių nelietuviname asmenvardžių, tik, kaip reika

ja svetimžodžių, viskas aiškiau, suprantamiau išreiškiama lietuviš

lauja lietuvių kalbos gramatika, rišliame tekste pridedame jiems

kai. Prisiminkime, kad ir pirmosios Jauno božolė šventės vadinosi

galūnes, kartais pateikdami sudėtingesnį tarimą. Nieko tokio, jei

„Beaujolais nouveau“ šventėmis, paskui dar buvo „Božolė nuvo“,

nemokėsite ištarti kokios pavardės. Neseniai viena ausimi girdė

kol galiausiai virto tuo, kuo dabar yra. „Barolo“ ir „Barbera“ vynus

jau vynininkus tarpusavyje ginčijantis, kaipgi tarti garsiuosius

patys vynininkai pradėjo vadinti barolais ir barberomis (supranta

Rothschildus. Tai tau, pamaniau, nejau nebuvo galima baronie

ma, kad tam nelabai pasiduoda „Pinot Noir“, o „Chardonnay“ virsta

nės pačios susitikus klustelėti.

šardonė tik laisvesnio pobūdžio tekstuose). Manau, kad netrukus

Grįžtant prie Tomo Stevensono „Vyno enciklopedijos“ („Alma

šalia Grand Cru, Premier Cru, pradėsime vartoti „geriausios auga

littera“, 2008), manau, kad jos išleidimas buvo neabejotinai svar

vietės“ ir „pirmosios augavietės“ (anglai irgi kartais išsiverčia – first

bus žingsnis įtvirtinant vynininkų leksiką. Enciklopediją vertė

growths), juolab kad ir dabar neretai parašoma „pirmosios cru“. Ir

visas būrys vynininkų, profesionalių vertėjų ir net vyno mėgėjų,

netikiu, kad vyr. redaktoriaus drūčiai argumentų vinimis prikaltas

o redagavo patyrusi kalbos redaktorė bei specialusis redakto

terroir yra toks jau nepaklibinamas. Juk, kita vertus, kalba, gebanti

rius, redaguojantis ir šį žurnalą. Joje įtvirtintas svarbus terminas

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

vyno terminija

„apeliacija“, pradėtas vartoti gražios darybos terminas „vynme

terminų žodyną“, o šį savo ruožtu aprobuotų Valstybinė lietuvių

tis“ (derliaus metai) ir išsiversta daugelis kitų terminų, nežinia, ar

kalbos komisija. Tuomet jau neliktų abejonių, ką galime vartoti ir

visada sėkmingai, ar prigysiančių, bet kritikuoti juk lengviausia.

ko ne, kas taisyklingos darybos ir kas ne.

Kai kas turbūt nė neįtarė, kad iki tol portas lietuviškai oficialiai

O kol kas kurkime patys. Štai ir šiame žurnalo numeryje

buvo vadinamas tik „portveinu“ (beje, nepainiokite, kaip aš iki

redaguojant vieną straipsnį iškilo dilema: kaip pavadinti tą

šiol, Madeiros saloje pagamintas vynas lietuviškai vadinamas ne

pastaruoju metu vis dažniau minimą penktąjį skonį – umami. Au

madeira, o madera).

torius tempia į vieną pusę, aš – į kitą, o vežimas nė iš vietos. Taip

Šioje enciklopedijoje ir augimvietės jau vadinamos augavietė

ir palikome, nusprendę kreiptis pagalbos į jus, savo skaitytojus.

mis. Šis daugeliui toks įprastas žodis dabar gujamas lauk iš kalbos.

Siūlykite. Tačiau pagalvojus, argi ne juokingi mes, suaugėliai, ieš

Ko gero, mūsų žurnalas liko paskutinis bastionas, kuriame jis dar

kodami rafinuotų žodžių įvardyti tam, ką žino puikiai žino dvejų

buvo vartojamas. Visur kitur jo jau atsisakoma, nes apsižiūrėta,

metų pyplys. Tik paklauskite, ir jis pasakys – niam niam.

kad esąs netipiškos darybos. Vyraujanti taisyklė tokia: sudurtiniai

Tad pabaigsiu ta pačia gaida, kaip ir pradėjau. Pats sma

žodžiai daromi iš paprastų žodžių, o ne priesaginių, pvz., gyven

giausias vynininkų tekstuose sutinkamas, bet skaitytojų akių

vietė, ne gyvenimvietė. Tad nuo šiol ir mes vartosime „augavietė“,

nepasiekiantis žodis man pasirodė „buteliuoti“. Matyt, taupant

guosdamiesi tuo, kad vynininkai tėra maža dalis visų kalbos

laiką dabar jau atsisakoma „pilstyti į butelius“ ir anglų kalbos

vartotojų, kuriems tenka persiorientuoti. O kiek botanikų, kiek ar

pavyzdžiu viskas „buteliuojama“. Reikia pastebėti, kad vyninin

cheologų, kuriems teks pamiršti „radimvietes“, kiek ornitologų ne

kai čia neišrado nieko nauja, jau senokai lietuviai šnekamojoje

minės garsiai „perimviečių“, tik „peravietes“, mintyse keiksnodami

kalboje „sandėliuoja“, dažnai „siurbliuoja“, tad netrukus gal išgir

nemokšas kalbininkus, kažkada nevykusiai sukūrusius šiuos termi

sime, jog vynas „lentynuojamas“, ir nenustebsime, kai pardavėja

nus, prie kurių žmonės jau buvo pripratę. Todėl kartais pasvajoju,

mandagiai pasiteiraus: „Ar jums maišeliuoti butelį?“ O jūs ramiai

kad per ateinantį penkmetį galėtų atsirasti narsių vynininkų, kurie,

atsakysite: „Taip, ir, prašom, automobiliuokite.“

padedami kovingai nusiteikusių kalbininkų, ryžtųsi parašyti „Vyno

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

lietuviškas vynas

Sunokusių lietuviškų uogų vynas Kalbamės su geriausią lietuvišką vyną1 šiemet padariusiu Raimundu Nagele iš Taručių (Rokiškio rajonas)

Kada pradėjote daryti vyną? Pirmajį savo vyną padariau būdamas studentas prieš 22

Ar naudojate kultūrines mieles? Kokius kitus priedus? Kokią turite įrangą?

metus. Tai buvo tėvų sode užaugintų ir paties skintų raudonų

Kultūrines vyno mieles naudoju, tačiau ne visada. Paeks

jų serbentų vynas. O pati pirmoji pažintis su vynu užsimezgė

perimentuoju su vienos žaliavos vynais, pasižymėdamas visą

dar mokyklos laikais mamos dėka. Gausus sodo derlius greitai

procesą. Naudoju ir kitus priedus rūgimui kontroliuoti, skaidrina

pripildydavo rūsio lentynas. Kasmet likdavo mamos virtų uogie

mąsias medžiagas, konservantą. Pastebėjau, kad gerai parinkus

nių, sulčių, šviežių uogų ir vaisių, ir visa tai ji, būdama kruopšti

mieles ir tinkamai naudojant kitus priedus, vynas tampa sva

šeimininkė, panaudodavo vynui.

resnis, labiau kompleksiškas, gana stabilus, išryškėja papildomi

skoniai ir kvapai. Tačiau Lietuvoje mielių ir priedų pasirinkimas

Kokias žaliavas naudojate? Kodėl? Visada naudoju tik Lietuvoje augančius vaisius ir uogas.

Tai vėlyvos vyšnios, serbentai, saldiniai obuoliai iš tėvų sodo, avietės, gervuogės, spanguolės, šermukšniai, laukiniai obuo liai iš labai gražios, šalia mano sodybos stūksančios Roksalos

yra labai ribotas. Vyno gamybai naudoju paprastą mechaninį presą, stiklines, plienines talpas. Kai kuriems vynams brandinti pradėjau naudoti lenkiško ir prancūziško ąžuolo statines. Vyno gamybos procesui kontroliuoti naudoju rūgimo matuoklį, refrak tometrą, rūgšties, alkoholio matuoklius.

skinti tinkamu laiku, o tai kartais būna gana sudėtinga. Pavyz

džiui, spanguoles renku spalio–lapkričio mėnesiais, tuomet jų

metai buvo derlingi, pavyko pasidaryti 12 skirtingų rūšių vyno,

jau būna nedaug, tačiau kokios! Vyšnias stengiuosi skinti kiek

tad ir kiekis padvigubėjo.

girios. Savo sodyboje Taručių kaime Rokiškio rajone auginu ir vynuoges. Per daugel metų supratau, kad labai svarbu uogas

Kiek vyno padarote per metus? Paprastai padarydavau 100–200 litrų vyno, tačiau pernai

galima vėliau, tačiau draugai varnėnai paskubina... 1

Raimundo Nagelės vynas šių metų Lietuvos vyno čempionate pripažintas geriausiu lietuvišku uogų ir vaisių vynu.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

lietuviškas vynas

Jau pasisodinote vynuogių? Kokių veislių? Kokio amžiaus vynuogynas dabar, kaip auga? Ar ruošėte specialiai dirvą, aplinką? Kam tiek akmenų? Seniausios vynuogės yra 7 metų. Šiemet pasodinau apie

300 vienetų sodinukų. Veislės įvarios: ‘Juodupė’, ‘Monika’, ‘Agat Donskoj’, ‘Liepsna’, ‘Varduva’, ‘Solaris’, ‘Regentas’, ‘Hazanskij sladkij’ ir kitos.

Kaip vynuogės peržiemojo tokią atšiaurią žiemą? Kurios veislės perspektyviausios Jūsų dirvoje ir klimate? Sakyčiau, žiemą atlaikė, kadangi visi pirmamečiai, antrame

čiai daigai buvo uždengti, abejočiau tik dėl ‘Solaris’. Akmenine siena pabandžiau gintis nuo vėlyvųjų pavasarinių šalnų, atrodo, kad artimiausioms eilėms padeda...

Esate žinomas kaip sauso vyno darytojas. Bet juk lietuviai kaimuose mėgsta saldesnius. Kodėl taip darote? Tikrai nenorėčiau sutikti, kad pripažįstu ir mėgstu tik sausą

vyną, tačiau mažai teko ragauti gero saldaus ar pusiau saldaus vyno, ypač lietuviško. Beje, kokybiškai pagaminti šie vynai visa me pasaulyje yra gana brangūs.

Ar vyno darymas plačiai paplitęs reiškinys Jūsų apylinkėse? Ar tai populiarėja? Ko reikia, kad lietuviškas vynas turėtų geresnį vardą? Vyno gamyba šiuo metu dar nėra labai paplitęs reiškinys,

tačiau pastebiu vis didėjantį susidomėjimą. Tam įtakos turėjo ir Lietuvos vyndarių asociacijos įkūrimas2 bei veikla. Bendrauda mas savo rajone dažnai išgirstu: „Ir aš darau vyną.“ Pasirodo, vyn darys gyvena visai šalia, tačiau vienas apie kitą nieko nežinome.

Ar manote, kad ateityje darysite daugiau vynuogių vyno, nei kitų uogų ir vaisių? Tikrai planuoju ateityje daryti daugiau vynuogių vyno, tačiau

neatsisakysiu ir lietuviškų vaisių bei uogų, kai kurių vynai yra

Stebiu padidėjusį žmonių smalsumą, norą paragauti kažko naujo, lietuviško. Vynas suartina žmones, skatina bendrauti, veiduose atsiranda šypsenos. Maloniai džiugina, kad net kolegų medžiotojų tarpe vis dažniau prisimenamas vynas, jo dermė su natūraliai gamtoje augusios žvėrienos patiekalais.

unikalūs ir labai įdomūs, tarkim, juodųjų serbentų, spanguolių,

Kad lietuviškas vynas taptų dar patrauklesnis, reiktų truputį

vyšnių...

kitokio požiūrio visuomenėje. Teisingų valstybinių sprendimų,

leidžiančių ir skatinančių kažką daryti, kurti. Labai viliuosi, kad

Papasakokite, kaip buvo padarytas geriausiu Lietuvos vyno čempionate pripažintas Jūsų juodųjų serbentų vynas. Labai džiaugiuosi, kad mano juodųjų serbentų vynas buvo

laikas bus mūsų sąjungininkas.

Su kokiais patiekalais savo vynus rekomenduotumėte? Prie sauso juodųjų serbentų vyno rekomenduočiau jauno

taip aukštai įvertintas vyno žinovų, ir tai dar labiau skatina

šerno kumpį su kaulu, keptą orkaitėje, pagardintą natūraliai

domėtis ir eksperimentuoti. Uogas šiam vynui rinkau labai

išaugintu ir džiovintu raudonėliu, mairūnu, baziliku, česnaku.

sunokusias, maceracija truko ilgai, skiedžiau vandeniu, atsargiai

Čia galima apsieiti visiškai be druskos. Patiekalas su vynu vienas

saldžiau, labai ribojau priedus ir nepagailėjau brangios prancū

kitą papildo ir kumpis greitai tirpsta lėkštėje. Labai tinka vieno

ziško ąžuolo statinės... O toliau, mieli vyno darytojai, eksperi

kąsnio sumuštinukai su rūkyta šernienos dešra ir džiovintais

mentuokite patys. Pagal vyną galima pažinti vyndarį.

pomidorais. Beje, visi produktai gaminti namie.

Kokias klaidas dažniausiai daro pradedantys vyndariai? Juk dažnai būna: receptas vienas, o vynai – skirtingi. Klai

dinga yra nepaisyti vyno žaliavos kokybės. Daroma iš bet ko... Toliau – švara. Dažniausiai pradėtas daryti vynas užmirštamas, laiku nenupilamas, nevėdinamas, smarkiai svyruoja temperatūra, o atsiradusius defektus bandoma slėpti vyną saldinant... Na, bet kiekvienas atvejis individualus.

Raimundo Nagelės vynai

Pavadinimas

Degustacijos užrašai

Įvertinimas

Raimundo Nagelės „Juodųjų serbentų“

Padarytas iš juodųjų serbentų, brandintas prancūziško ąžuolo statinėje. Raudona rubino spalva. Kvepia juodaisiais serbentais su grietinėle. Gaivus, vidutinio svaru mo. Kompleksiškas saldžių prieskonių ir juodųjų serbentų aromatas ilgai tęsiasi ir poskonyje.

89 balai

Raimundo Nagelės „Spanguolių, obuolių“

Padarytas iš spanguolių ir saldinių obuolių sulčių. Raudona rubino spalva. Nestiprus raudonųjų serbentų, spanguolių aromatas. Vidutinio svarumo, sausas ir vaisiškas, tačiau rūgštis labai gaivi.

86 balai

Raimundo Nagelės „Varduva, Agat Donskoj“

Padarytas iš vynuogių. Blyški vyšninė spalva. Vynuogių ir raudonų uogų aromatas su vos pastebimu lambrusco akcentėliu. Juntamas alkoholis. Pusiau sausas. Kara melės poskonis.

83 balai

Raimundas Nagelė nuo 2009 m. yra Lietuvos vyndarių asociacijos prezidentas.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

skaniai

Virė virė košę... Filmų ir knygų apžvalga gurmanams

Atrodo, kad sugrįžo laikai, kai pati šauniausia vieta namuose ir svečiuose buvo virtuvė. Anksčiau ten buvo madinga kalbėtis apie kaimynus ir kaip jiems puikiai nesiseka, o dabar apie tai, kas ką kepė, virė, kur ir pas ką pirko produktus, kokius gėrimus iš kokios šalies atsivežė. Receptų ir gourmet knygos, filmai su valgių gaminimo bei ilgo valgymo scenomis vis dar įgauna pagreitį. Leidyklos varžosi, kuri daugiau išleis knygų, skirtų visiems, kas ima į rankas keptuves ir puodus.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

skaniai

inksmai liūdna pasidaro, kai pamatai, kaip smetoniškų recep tų neužmiršę žmonės, perėmę iš savo tėvų ir senelių nuos

tabias, neišsigimusias valgio gaminimo tradicijas iš natūralių

Gerard Depardieu. GURMANO KNYGA (Obuolys, 2009).

produktų, puola prie naujai išleistų knygų ir visur beria kokoso

Profesionali paprastų receptų knyga. Iš pirmo žvilgsnio jie gali

drožles, kepimo miltelius, jau paruoštus prieskonius, naudoja

pasirodyti egzotiški, bet atidžiau pasidairius po parduotuvių

iškeptus biskvitus, saldžius ruošinius, citrinos rūgštį – dalykus,

prekystalius, darosi paprasta. Tiems, kas mėgsta gaminti „tiksliai

kurių gyvenime nepažino ar netgi jiems priešinosi. Tačiau ačiū

pagal receptus“. Atkreipkite dėmesį į patarimus, jie trumpi, bet

Dievui, kad daugelis tų knygų pasakoja tiesiog gyvenimo nuoty

taiklūs, „kaip į akį“. Galima atrasti klasikinių atskirų produktų

kius, pagardintus autorių mėgstamais patiekalais, jų turinys visai

ruošimo būdų. Nors ilgas, bet vertas dėmesio įvadas. Tiems, kas

apie ką kita, tad ir tie receptai, atmiešti autoriaus biografija ir

mėgsta šį aktorių, jo vaidmenis, knyga bus lyg kitos jo autobio

patirtimi dažniausiai papildo mūsų pasaulį įvairesnėmis spalvo

grafinės knygos GYVAS! POKALBIAI SU LAURENT‘U NEUMANNU

mis. Pasirinkime sau pagal mėgstamą stilių ir toliau džiaukimės

(Kronta, 2009) gurmaniškas papildymas.

gyvenimu.

Raudonojo vyno taurė iš Bandolo su kepta veršio koja. Nuostabu!

Knygos Filmai Puiki Stepheno Clarke‘o knygų serija VIENERI METAI MĖŠ LE (Baltos lankos, 2006), TIKRAS MĖŠLAS (Baltos lankos, 2007),

VAKARIENĖS PIKAS. (Dinner Rush. Rež. Bobas Giraldi, 2000).

ĮKLIMPĘS Į MĖŠLĄ (Baltos lankos, 2009), PASIKALBĖK SU SRAIGE

Puiki komiška drama su gerai pažįstamais aktoriais: Danny‘u

(Talk to the Snail. Black Swan, 2006 ). Šios serijos anglišką variantą

Aiello, Johnu Corbetu, Edoardo Ballerini‘u ir kt. Jau pavadinimas

visada nusiperku Paryžiaus oro uosto spaudos parduotuvėje.

išduoda turinio gausą ir filmo tempą. Chaotiškas vakaras restora

Kad jūs pamatytumėte pardavėjo žvilgsnį – trečią kartą jau net

ne, perpildytame margiausios publikos, kur lyg vaikystėje galite

nusikvatojau. Tikriausiai supratote kodėl. Prancūzai ar anglai, vy

išsirinkti ir sau tinkantį personažą. Keli siužetai, kelios paralelios

nas ar alus, arbata ar kava – amžinas vertybių karas. Tai tikrai pui

meilės ir verslo istorijos tose pačiose patalpose, maistas, vynas,

kios knygos tiems, kas dalį laiko praleidžia įvairiuose Prancūzijos

menas, gourmet ir meno kritikai, gangsteriai. Tai filmas, kurį

kampeliuose, mokosi prancūzų kalbos ir žavisi viskuo, kas kvepia

norisi pamatyti dar kartą.

prancūziška dvasia, tik negali to perteikti raiškia kalbėsena. Tai

Tinka bet kokiam skoniui... O bežiūrėdamas užsimanai gero,

ironijos pilnas gyvenimo vadovėlis, sufleruojantis, kaip paprašyti

prinokusiomis mėlynėmis kvepiančio „Montepulciano d‘Abruzzo“

puodelio kavos su pienu, kad gautumėte kavos su pieno puta, o

su vidutiniškai paskrudintu brandintos jautienos kepsniuku.

ne amerikietiškos kavos puodą, kad alaus jums atneštų tokio pat didumo stiklą kaip šalia sėdinčiam prancūzui. Britų, prancūzų, amerikiečių tautiniai skirtumai parodomi aprašant gurmaniško

YPATINGAS VAKARAS. (Big night. Rež. Cambellas Scottas ir Sta

verslo organizavimo epopėjas trijose šalyse, maisto produktų

nely Tucci, 1996). Gal tai ir virtuvinė komedija, tačiau kiek daug

vartojimo įvairovę bei ypatumus ir netgi kai kuriuos neįprastus

gilių minčių, išsakytų gerai pažįstamų aktorių Tony‘o Shalhou

teisinius šalių niuansus, kuriuos verta žinoti.

bo, Stanley‘aus Tucci‘o, Isabellos Rossellini, Minnie Driver, Iano

Rekomenduotina skaityti ne naktį, kai šalia miega namiškiai, nes jūsų kvatojimas gali juos pabudinti. Įspūdžiui sustiprinti išsivirkite juodos angliškos arbatos su šokoladiniais sausainiais.

Holmo lūpomis. Italų imigrantų restoranas su dviem simboliškais vardais pavadintais broliais Primo ir Secondo. Primo yra šefas, nepasiduodantis klientų pastangoms pakeisti jo patiekalus, Secondo – „vadybininkas“, bandantis

Anthony Bourdain. VIRTUVĖ SLAPTAI (Baltos lankos,

palenkti brolį ir išsukti restoraną. Kuris svarbesnis? Širdžiai

2009). Kontroversiška populiaraus laidų vedėjo ir patyrusio res

artimas siužetas. Kiek daug paralelių mūsų HoReCa aplinkoje.

torano šefo knyga. Perskaičius iki pusės vis dar sukosi tos pačios

Svarbu pamatyti tiems, kas jau nusivylė pirkdamas geras žaliavas

mintys: kažko trūksta, o gal per daug? Neapykanta ir pyktis

ir bandydamas stebinti klientus, kas jau seniai suprato, kad visi

aplinkai paskatina aistringai ruošti maistą; asmeninės nesėkmės

jus myli, bet tik tada, kai viską duodate dykai, kad yra ištikimų

inspiruoja profesinius laimėjimus. Virtuvės darbo vaizdai su

klientų, perkančių gerą vyną ir gerą maistą, bet jų yra tik tiek,

sodriu ir sūriu asmeninių išgyvenimų padažu. Daug originalių

kiek yra. Nuostabus filmas, kurio pabaigą jūs galite susikurti

patiekalų bei rakandų pavadinimų su sutrumpintais enciklopedi

patys: ar tęsite toliau, likdami ištikimi sau ir savo vertybėms, ar...

niais paaiškinimais. Gan bravūriškas stilius, primenantis Charlesą

pasiduosite į lankas.

Bukowskį, tačiau žmonės, pažįstantys kai kuriuos knygoje mini mus asmenis ir patį autorių, sakė: „Charlesas gyvenimą gėrė, o

Užsimaniau gero risotto su baravykais ir, žinoma, taurės barberos.

Anthony – kramtė“. Taip skiriasi ir jų rašymo stilius. Per vieną vakarą neperskaitysite. O ir nereikia. Atsiverskite, kai šalia stovės amerikietiško „Zinfandel“ taurė. Visada Jūsų Rasa Sužiedelienė

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

restoranai

Nauji vėjai restoranuose: kai valgytojai tampa buhalteriais Andrius Užkalnis

Sakyti, kad ekonomikos krizė užkabino restoranų verslą – tas pats, kas sakyti, kad cunamis, nušlavęs pajūrio kurortą, sukėlė nepatogumų turizmui. Nors daugelis restoranų dar atvėrę duris, bet jiems teko visiškai pertvarkyti savo verslą. Klientai, atrodantys lygiai taip pat, kaip ir prieš porą metų, ne tik ateina rečiau: jie ateina su visai kitomis viltimis ir kitokiais planais.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

restoranai

aprasčiausia (ir neteisinga) prognozė buvo tokia: restora

Andželo iki Stokholmo tvirtina, kad pagrindiniai pasikeitusio

nams ir kavinėms ateina galas, nes, girdi, žmonės, prispausti

elgesio požymiai yra trys: atsisakoma užkandžių, atsisakoma

sunkumų ir suplonėjusia pinigine, pradės valgyti tik namie. Ne visai taip, arba, tiksliau, visai ne taip. Visiškai atsisakyti

desertų ir pasirenkamas paprastesnis vynas. Nuosavas restorano vynas (house wine) iš butelių be etiketės, ne bjaurus, bet ir ne

valgyti mieste gali tik nedaugelis: psichologiškai lengviau yra

įdomus: atrodo kaip geras, alkoholio irgi turi tiek, kiek priklauso,

mesti gerti, rūkyti ar nustoti pirkti naujus drabužius. Žinoma, čia

tačiau beveidis ir neįsimenantis. Valdiškas.

nekalbama apie tą kartą, kurią ekonominė padėtis dar devin

Pastaroji naujiena savininkams muša skaudžiausiai: vieno

tajame dešimtmetyje atpratino nuo restoranų, prieinamų tik

butelio vyno antkainis dažnai atneša savininkui daugiau pinigų,

naujiesiems gyvenimo šeimininkams: tiems, kas galėjo lakstyti

nei jis sugeba uždirbti iš pagrindinių patiekalų, ruošiamų bran

automobiliais tamsintais langais, pirkti virtus džinsus iš „komer

giai atlyginamo virėjo iš daug kainuojančių ir greitai gendančių

cinių parduotuvių“ ir už didelius pinigus net smaguriauti tikro

produktų. Restoranų savininkai apie tai kalba nenoriai, bet šis

šokolado saldainiais, kai visi kiti valgė sojų pupelių masės pakai

aspektas jų stilingas sales ir įmantrius meniu jungia su pigiausio

talą ir „marmeladinius saldainius“, apibarstytus baltu cukrumi,

mis mėsainių ir kebabų užkandinėmis: ten iš šnypščiančios kolos

kurių konsistencija bei spalva priminė sutirštėjusio pramoninio

popieriniame puodelyje taip pat uždirbama triskart daugiau, nei

tepalo gumulus, matytus ant lokomotyvų ašių.

iš paties maisto.

Tai kartai, kurios atstovams dabar šešiasdešimt, septyniasde

Taigi prabangesnėse vietose lankytojų elgesys pasikeitė

šimt metų, krizė užsitęsė labai ilgai – daugiau nei dešimtmetį – ir

labiausiai: picerijose ir anksčiau buvo įprasta, kad klientas

pakeitė jų įpročius visiems laikams.

paiso patiekalo kainos, pirštu iš lėto braukia meniu ieškodamas

Tiems, kas brendo ir gyveno laimingesniu laiku, yra kitaip.

„ypatingų pasiūlymų“ ir atsargiai žiūri į alkoholinius gėrimus, o

Valgymas prie staliuko, valgių pasirinkimas iš meniu ir pokalbis

į brangius restoranus žmonės eidavo ne sutaupyti, o todėl, kad

su padavėja žmogui yra svarbus ar malonus ne tik pats savaime:

gali sau leisti daug mokėti. Didelė sąskaita būdavo ne tik logiška

tai nuramina ir patvirtina, kad gyvenime dar liko šiokio tokio

vakaro pabaiga, bet ir svarbus visos patirties akcentas; jos ne

normalumo, kad dar yra gero gyvenimo prošvaisčių, nepaisant

buvo purtomasi. Dabar dažnai esama atvirkščiai: nueiti, skaniai

viso vargo – baimės netekti darbo, sumažinto atlyginimo ir

pavakarieniauti ir daug neišleisti – štai kur maloni užsklandėlė.

nemažėjančios būsto paskolos įmokos.

Dabar tai reikia papildomo malonumo.

Teko skaityti vieno rašytojo prisiminimus apie jo vaikystę ir

Visi klientai ėmė mąstyti kaip įstaigų buhalteriai, per akinių

atostogas, praleistas keliaujant automobiliu po gimtąją Ameriką:

stiklus priekabiai žiūrintys į darbuotojo prašymą kompensuoti

jo tėvas, nors ir ne varguolis, bet užaugęs Didžiosios depresijos

išlaidas viešbučiui ir maistui dalykinėje kelionėje ir linguojantys

laikais, nenorėjo leisti pinigų niekur ir niekam, todėl rinkdavosi

galva.

labiausiai apšepusius motelius ir tik kartais nusileisdavo – tuo

Keičiasi patys patiekalai, kuriuos žmogus linkęs užsisakyti:

met šeima atsidurdavo restorane prie stalų su staltiesėmis, o

nepaisant to, kad į restoraną dažniausiai einama ne sočiai ir

stiklinėse su kola ir vandeniu cinguliavo ledo gabaliukai. Tada

pigiai pavalgyti, tai yra prisikimšti kalorijų, pasirinkimo skalė

tas vaikas žinojo, kad gyvenimas yra geras, ir viskas bus gerai. Tą

šiuo metu linksta prie jaukumo maisto, šilumos virtuvės (comfort

patį jaučiame ir kiekvienas iš mūsų, kai atsisėdame ant patogios

food): klientai pageidauja ne kepsnių, o pyragų, varškėčių ir

kėdės prie švaraus stalo, ištiesiame kojas priešais save ir nesku

vištienos sparnelių tirštame, saldžiame padaže, ne austrių ir

bėdami skaitome valgiaraštį.

krevečių, o šiltos, pieno prisisunkusios bulvių košės bei miltinių

Be šių teigiamų emocijų visiškai apsieiti būtų labai sunku.

patiekalų su tirštais ir riebiais sviestiniais užpilais, ne tuno keps

Todėl restorano neatsisakoma, tiesiog einama į jį rečiau, o kai

nių ir švelniai pakepintos jūros lydekos, o daugiaryžio su grybais

einama – išsirenkamas kitas. Sunkmetis apsisuko gerais pinigais

ir švelnių pertrintų sriubų, ne sušių, žalios žuvies ir jūros gėrybių

ne tik bankroto administratoriams ar batų remontininkams bei

(sašimių), o storų ir švelnių lakštinių (udon) sultinyje, su žuvies

siuvėjams, keičiantiems paltų ir švarkų pamušalus (nuėjus į vieną

gabalėliais ir vos pavirtu kiaušiniu, išleidžiančiu geltoną, kaip

tokią siuvyklą Vilniuje, įdomu matyti ant pakabų toli gražu ne

saulėlydis, trynį į karštą sultinį.

varguolių apdarus: apsiaustai ir striukės, už kuriuos buvo mokėti

Visi šie valgiai ne tik užlieja šiluma: jie primena namuose

tūkstančiai ir kurių savininkai dar visai neseniai nė neketino rūbų

paruoštą maistą, vadinasi – nebrangius patiekalus, dėl kurių ne

taisyti).

pasmerktų ir jūsų mama, pati į restoranus nevaikštanti ir kitiems

Per krizę verslas kaip ant mielių (arba – kaip ant kepimo miltelių) augo picerijose ir pigiuose kiniško maisto restoranuose: jie nusiurbė daugelį klientų, kurie anksčiau eidavo kitur. Pakito

nepatarianti, todėl nuo jos slepiate, kai kirpykloje išleidžiate 50 litų: sužinotų – pasmerktų. Vis dėlto vienas dalykas lieka nepakitęs – arbatpinigiai. Dar

ir pačių valgytojų elgesys: klientai dažnai ateina tik tada, kai

daugiau, restorane gudravęs ir visaip nepastebimai sutaupyti

turi kokį nuolaidos kuponą ar kai galioja ypatingas pasiūlymas

bandęs klientas dėl to širdies gilumoje jaučiasi mažumėlę ne

(anksčiau restoranų nuolaidų kuponus karpydavo tik paskutiniai

patogiai, todėl arbatpinigių nepamiršta ir pažeria netgi truputį

šykštuoliai: nors nuolaidos kuponą skalbimo milteliams arba

dosniau, nei prieš dvejus metus.

naujoms padangoms nesibodėdavo išsikirpti niekas, restoranuo se kapeikauti absoliučiai daugumai atrodė nesolidu ir netauru). Atsivertę valgiaraštį, jie atsisako tų dalykų, kurie anksčiau atneš davo restoranui visą pelną – užkandžių, desertų ir kavos. Taip pat elgiamasi ir prabangesnėse vietose: ten, kur baltos staltiesės, kur servetėlės ne popierinės ir prie kiekvienos lėkštės guli daugiau nei viena šakutė. Restoranų savininkai nuo Los

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

sakė

Sako, kad sakė... Rasa Sužiedelienė

Japonai labai imlūs technologinėms ir ekonominėms Vakarų pasaulio naujovėms. Juos lengva suvilioti ir vakarietiška virtuve, geru vynu, o dėl viskio jie apskritai pametę galvas. Tačiau keletas nacionalinių gastronominės kultūros aspektų yra tokie stiprūs, kad greičiau visas pasaulis ims elgtis pagal japonus, nei patys japonai jų atsisakys: jūros gėrybių kultas, maistas mažuose restoranėliuose ir, aišku, sakė.

Pagrindiniai sakės istorijos faktai: III a. pr. Kr. – ryžiai atgabenami iš žemyno, 905 m. po Kr. – užrašai apie gamybos tradicijas, 1264 m. – sakė uždraudžiama, sunaikinama daugiau kaip 30 tūkstančių talpų, 1696 m. – leista naudoti distiliuotą alkoholį, 1700 m. – įsigali sakės gaminimas žiemą, 1878 m. – sakė parduodama stikliniuose buteliuose, 1926 m. – sakę gamina apie 10 tūkst. daryklų, 1971 m. – 3500 sakės daryklų, 1997 m. – sakės daryklų skaičius sumažėjo iki 1742.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

sakė

Sakė

Šios vietos dažniausiai primena daugiaaukščių namų vieno

Sakoma, kad tik dėl japonų darbštumo ir kruopštaus darbo tokia pietinė žemės ūkio kultūra kaip ryžiai prisitaikė prie salos klimato ir tapo viena pagrindinių maisto žaliavų bei neatsiejama japonų virtuvės dalimi. Atsiprašau istorijos mėgėjų, kad parinkau nedaug faktų, nes sakė daroma tik... 2500 metų. Seniausi šaltiniai, pasakojantys apie ryžių naudojimą alkoholinių gėrimų gamybai, siekia III a. prieš Kristų, kai ryžiai buvo atgabenti iš Kinijos į salą. Tokio pat amžiaus ir seniausi rasti įvairaus dydžio indai, kurie galėjo būti naudojami sakės gėrimui ir gamybai. Sakę garbino ir darė visi, valstiečiai ir kilmingieji, šia veikla užsiėmė teismai, sakė buvo daroma ir šventinama šventyklose,

kambario butus su virtuve ir koridoriumi, kuriame nusimeti batus (beje, visi japonai vaikšto su truputį per dideliais batais, taip lengviau juos nusimesti) ir eini atsisėsti veidu į virtuvę. Atrodo, lyg būtum netyčia užklupęs šeimininką, ruošiantį valgį, o jis neatsitraukdamas nuo ruošos tau vis kažką pasakoja, rodo ir duoda ragauti. Šiose virtuvėse neieškokite šiuolaikiškos įrangos, švaros ir tvarkos. Nuzulintos lentelės, prikepusios keptuvės ir daug kitų dalykų įpratusiems prie sterilios aplinkos gali sukelti ne tik nuostabą dėl aplaidaus higienos inspekcijos darbo. Trumpai tariant, viskas šviežia, įspūdingas ne tik žuvies pa sirinkimas, bet ir traški, kvapni mėsa. Ir visa tai užsigeri daugybe sakės rūšių...

atsirado profesionalių mažų ir didelių daryklų. Gamyba buvo ir yra griežtai reguliuojama. Taurelės, iš kurių geriama sakė, būna įvairių formų, pagamintos iš molio, porceliano, stiklo, natūraliu paviršiumi ar padengtos laku. Visos jos mažos, savotiškai dailios ir malonios – kaip didelis siuvimo antpirštis. Sakė geriama prie įvairių šalių virtuvių patiekalų, ja pagar dinami tiek japoniški, tiek vakarietiškos virtuvės valgiai. Sakė vartojama atšaldyta, kambario temperatūros ir pašildyta. Vieni ją vadina ryžių degtine, kiti ryžių vynu, treti ryžių alumi,

Iš kelionės po Japoniją parsivežame ne tik prisiminimus apie didingas šventyklas, kerinčius triaukščių kelių raizginius, siaurus it garso kolonėlės dangoraižius, įspūdingus žmonių ir mašinų srautus užsidegus žaliai šviesoforo šviesai. Kaip brangų suvenyrą saugome ir sakės skonio prisiminimą, tardami nuoširdų kampai („į sveikatą“) stropiai dirbančiai ir nuoširdžiai besilinksminančiai tautai.

tačiau, atsižvelgiant į šio gėrimo savybes ir gaminimo būdą, tai yra fermentuotas likeris, pagamintas iš ryžių ir laikomas naciona liniu Japonijos gėrimu. Sakės reikšmė Japonijoje prilygsta vyno reikšmei Europoje. Sakoma, kad jei išmanai apie sakę, vadinasi, išmanai apie Japonijos istoriją, kultūrą ir visuomenę. Europoje retesnių, brandintų, nefiltruotų sakės rūšių aptiksite ypatingai retai. Lietuvoje parduodama tik viena sakės rūšis. Tačiau Jungtinės Karalystės gėrimų parodos jau kviečia į sakės degustacijas, atsiranda daugiau iniciatyvių restoranų.

Šiek tiek praktinių patarimų keliaujant į Japoniją Pinigai Dėmesio! Vežkitės grynus pinigus, geriausia JAV dolerius. Bankomatai ir kitos vietos kortelių nepriima arba priima labai retai ir tik bankų darbo laiku. Šiuo atžvilgiu tik Tokijas yra kiek svetingesnis. Kitur, net geležinkelio kasose, į europietiškas banko korteles žiūrima priešiškai. Traukiniai Jei neketinate keliauti į tolimesnius miestus, traukinių paso

Valgymo vietos

jums nereikia. Jis ne visur galioja.

Specialiai nevadinu šių vietų restoranais. Kad pajustumėte japonišką atmosferą, jokiu būdu neikite į viešbučių restoranus, paklauskite administratoriaus tikros japoniškos virtuvės adreso, ir jums aiškiai užrašys tų vietų pavadinimus (tik nesijaudinkite, į viešnagės pabaigą jūs jau neblogai skirsite tuos „kabliukus“).

Kalba Jei kur nors japonų kalba perrašyta lotyniškomis raidėmis, tarti reikia kiekvieną raidę. Nebijokite klausti angliškai, jums tikrai visi padės, nuo jauno iki seno. Dėkingumas Nesidrovėkite nusilenkti parodydami dėkingumą ar paduoti daiktus dviem rankomis. Prie to gana greit priprantama ir grįžus norisi daryti taip pat, nes atrodo, kad tai yra pats nuoširdžiausiais pasaulyje gestas.

Sakės klasifikacija pagal žaliavas ir kilmę

Junmaishu

Gryna baltųjų ryžių ir koji sakė. Specifinė sakė, ryžiai gali būti poliruojami iki 70 proc. Anksčiau ji būdavo gaminama gana svari, intensyvių aromatų, turinti nemažai rūgšties, ja vis dar mėgaujasi nedidelė dalis sakės gerbėjų. Tačiau po truputį, taikant specialius gamybos būdus ar nupoliruojant ryžius iki 60 proc., ji švelnėja ir minkštėja.

Honjozoshu

Iki 70 proc. nupoliruotų baltųjų ryžių sakė. Jos sudėtyje yra ryžių koji, vandens ir fermentacijos alkoholio. Švelni, neįkyrios aromatų puokštės ir šviežio skonio sakė.

Ginjoshu

Tai baltųjų ryžių, nupoliruotų iki 60 proc., sakė. Jos sudėtyje taip pat yra ryžių koji ir vandens. Gali būti pastiprinama ir fermentacijos alkoho liu. Jei ryžiai nupoliruojami iki 50 proc., tai sakė vadinama dai ginjoshu. Ji būna labai vaisiška, aromatinga, aiškaus šviežio skonio.

Futsushu

Paprastesnė sakė. Skirtingų daryklų išskirtinio aromato ir skonio sakės.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

sakė

Sakės gamyba

padėklų. Smarkiai kylant temperatūrai, po 7–8 valandų ryžiai vėl pamaišomi, kad vienodai pasiskirstytų drėgmė ir šiluma.

Šiandien sakė gaminama dviem pagrindiniais būdais:

Baltos spalvos pelėsis apima maždaug trečdalį masės ir pra

tradiciniu metodu, kitaip tariant, senoviškai, rankomis, ir

deda skleisti ypatingą aromatą. Prasideda padėklų maišymo

moderniuoju, kitaip tariant, automatizuotai. Ji gali būti nuo

„šokis“. Aukščiau esantys su žemiau, kairėje su dešinėje, prie

13 iki 19 laipsnių stiprumo.

kiniai su galiniais. „Šokis“ nenutrūksta ir naktimis. Kai pelėsis

Poliravimas (Seimai). Sakė gaminama iš poliruotų ryžių.

padengia beveik visą masę, ryžiai išmaišomi, kai rūpestingai

Kaip ir vynuogės, ryžiai yra dvejopi: valgomieji ir sakės ryžiai,

prižiūrima temperatūra vėl pakyla ir pasiekiama pageidauti

naudojami tik šio gėrimo gamybai. Sakės ryžių grūdai dideli,

na aromato ir skonio dermė, ryžiai išnešami ir atšaldomi, taip

minkšti ir turi mažai baltymų, tačiau daug krakmolo. Dėl sudė

sustabdant pelėsio augimą. Gauta saldi masė koji paliekama

tingesnės priežiūros jie yra brangesni (Yamada Nishiki ar Bizen

parai pailsėti.

Omachi). Rudieji ryžiai poliruojami tol, kol lieka kuo mažesni

Pradinė misa, arba sakės „motina“(Shubo). Gauta

baltieji ryžiai. Kuo labiau ryžiai nupoliruoti, tuo elegantiškesni

koji maišoma su vandeniu ir mielėmis. Viskas papildoma

aromatai atsiskleidžia sakėje. Nupoliruotoje masėje yra dau

pieno rūgštimi, taip pakeliant misos rūgšties lygį. Atsargiai ir

giau mineralų, riebalų ir baltymų, kurie vykstant fermentacijai

griežtai kontroliuojant nepageidaujamų bakterijų atsiradimą,

suteiktų sakei nepageidautinų aromatų (gal todėl subėrus

mišinys atvėsinamas iki 18–20 ºC. Mielės dauginasi 10–15

ryžius į verdantį vandenį pasklinda nelabai malonus kvapas),

dienų. Atsiranda pirmieji vaisiniai aromatai: bananų, prinoku

tačiau iš jos gaminami japoniški saldumynai bei kosmetika.

sių persikų, melionų. Gaminant paprastesnę sakę, šį procesą

Valgomieji ryžiai taip pat yra poliruojami iki 91 proc., tačiau

galima paspartinti dvigubai. Tačiau sakės darybos meistrai

sakei šis skaičius gali siekti 40–80 proc. Kuo mažesnis skaičius

(toji), gaminantys tradiciniu būdu, net pieno rūgštį ir mieles

– tuo didesnis poliravimo laipsnis, tuo švaresnė sakė.

pasigamina natūraliai, tad ši sakė yra kvapnesnė nei anksčiau

Plovimas (Senmai). Nupoliruoti ryžiai kuriam laikui paliekami, kad būtų atkurtas vidinis drėgmės balansas. Vėliau

minėtosios. Šiame etape sakės bakterijų prisipildžiusi masė paruošiama kitam, labai svarbiam etapui – fermentacijai.

nuplaunami nuo likusių poliravimo dulkių. Kuo aukštesnės

Pagrindinė masė (Moromi). Per keturias dienas

kokybės sakė, tuo švelniau rankomis nuplaunami ryžiai, kad

pradinė misa yra papildoma pagrindinės masės elementais:

tik neįskiltų.

vandeniu, koji ryžiais ir garintais ryžiais. Siekiant išvengti

Mirkymas (Shinseki). Nuplauti ryžiai yra mirkomi, kad

laukinių mielių ir bakterijų užkrato, fermentacija vyksta gana

įsigertų reikiamas kiekis vandens. Šis, atrodo, paprastas eta

žemoje temperatūroje ir keliais etapais. Pirmajame etape

pas, lemia tolesnę sakės gamybos eigą (garinimą ir vėsinimą,

(Soe) pradinė misa perkeliama į šiek tiek didesnę talpą, kad

koji pelėsio atsiradimą). Būtent mirkymo metu atsiskleidžia

pridėjus nedidelį kiekį minėtų papildų masė padvigubėtų.

poliruojant padarytos klaidos ir galima padaryti daug klaidų,

Tada viskas paliekama porai dienų, kad mielės daugintųsi.

turėsiančių įtakos ateityje. Kuo labiau ryžiai nupoliruoti, tuo

Tai jau antrasis etapas (Naka), kai misa kildama „šoka“. Vėliau

trumpiau (tik kelias minutes) jie gali būti mirkomi. Pats mir

ji vėl perkeliama į dar didesnę talpą, papildoma priedais,

kymo procesas gali užtrukti nuo kelių minučių iki keliolikos

taigi vėl padvigubėja. Tai trečiasis etapas (Tome), kurio metu

valandų. Viskas priklauso nuo sakės rūšies.

vyksta tas pats procesas. Galiausiai gaunama Moromi. Ryžiai

Garinimas (Jomai). Išmirkyti ryžiai dažniausiai garinami

per kelias valandas sugeria visą skystį ir paviršius pradeda

senoviniame inde koshiki. Masė minkštėja, krakmolo moleku

skilti. Atsiranda puta, kuri pamažu pasklinda po visą paviršių,

lės skyla, šiluma naikina nereikalingus mikroorganizmus bei

pasidaro klampi ir pakyla iki metro. Fermentacija trunka

skatina atsirasti koji pelėsį, tokį pat svarbų sakės gamyboje,

maždaug dvi savaites, tačiau aukščiausios kokybės sakė ginjo

kaip kekerinis puvinys vyne. Nedidelė dalis garintų ryžių at

gali būti fermentuojama ir daugiau nei mėnesį, nes laikoma

skiriama vėsinimui, ji dažniausiai dedama tiesiai į sakės mišinį.

žemoje 10 ºC temperatūroje.

Kita dalis paliekama šildomame kambaryje, kad toliau daugin

Išspaudimas (Joso). Kai masė suskystėja, svarbiausia

tųsi pelėsis. Visaip buvo bandyta išvengti darbui imlaus koshiki

nepraleisti tinkamo laiko masei išspausti, kad neatsirastų ne

(garinimo) proceso. Didėjant geresnės kokybės sakės poreikiui,

malonių kvapų. Spaudžiama dažniausiai automatiniu presu.

darytojai vėl grįžta prie tradicinių būdų – ryžiai tebegarinami ir

Sakės išspaudos pašalinamos ir naudojamos kepiniams.

tebevėsinami paliekant lauke, žiemos vėjų valiai. Koji. Viena iš nedaugelio sakės sudėtinių dalių yra koji ryžiai. Ir štai kodėl. Skirtingai nei vynuogėse, ryžiuose nėra cukraus. Juose yra krakmolo, kurį koji pelėsis ir paverčia

Filtravimas (Roka). Dauguma sakės rūšių yra filtruoja mos net du kartus. Tačiau brandinimui skirtosios ir kai kurios tradicinių gamintojų sakės paliekamos nefiltruotos. Pasterizavimas (Hi-ire). Siekiant sustabdyti bakterijų

cukrumi. Išgarinta antroji ryžių dalis atvėsinama iki kūno

veiklumą, pagaminta sakė yra pasterizuojama, tai yra kaitina

temperatūros ir perkeliama į šildomą kambarį, kur ry

ma, prieš sandėliuojant ir išpilstant į butelius.

žiai apipurškiami koji pelėsio sporomis (kaip dirbtinėmis

Maišymas, skiedimas (Chogo, kasui). Tai jau menas,

mielėmis vyno gamyboje). Apipurkšti ryžiai suvyniojami į

kuriame viskas priklauso nuo sakės darytojo komandos

specialiai tam skirtas paklotes, kad būtų išlaikyta šiluma ir

patirties, žinių, tradicijų bei sumanymo. Maišymas ir skie

drėgmė, reikalinga šio pelėsio augimui. Kas kelias valandas

dimas naudojamas užtikrinti nekintamą produkto kokybę

ryžiai išsklaidomi ir vėl suvyniojami, kad temperatūra būtų

bei sumažinti alkoholio kiekį. Tačiau daugelis mėgsta sakę

vienoda visoje suvyniotoje masėje. Pelėsiui dauginantis,

parduoti neskiestą norėdami perteikti konkrečių sakės namų

kyla temperatūra, ir maždaug po 20 valandų ryžiai padali

ypatumus. Išskirtinės kokybės sakė yra brandinama. Tačiau

jami mažesnėmis porcijomis ir toliau laikomi ant medinių

tokių retai galima sutikti.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

sakė

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

alus

Alaus

kultūros renesansas Linas Čekanavičius

Prieš dešimtį metų alaus skonių ir poskonių medžiotojui dar buvo ganėtinai lengva orientuotis alaus pasaulio žemėlapyje. Jis gana patikimai žinojo, kurioje šalyje daromas geras alus, kurioje vyrauja masinio skonio, neišrankiems gėrėjams skirtas alus ir netgi kurioje šalyje dažnas alus... džiaugiasi alumi vadinamas. Ne paslaptis, kad lankantis piečiau esančiose Europos šalyse tekdavo iš anksto nusiteikti menkai alaus įvairovei, greičiau banaliai „vienovei“.

ačiau pasaulis keičiasi. Ir bent jau alaus įvairovės požiūriu –

davo nusiteikti stoiškai: gardų patiekalą tekdavo derinti arba

jis keičiasi į gerąją pusę. Tad šiandien netgi galime kalbėti

su vynu, arba su neišraiškingo skonio alumi. Visa Italija buvo

apie tikrą alaus kultūros renesansą! Renesanso sąvoka dar nuo mokyklos suolo daugumai

liete užlieta banalios aludarystės milžinų „Peroni“ ir „Moretti“ produkcijos, kurios jūroje alaus žinovai išskirdavo vos vieną

asocijuojasi su Italija. Turistai iš viso pasaulio plūsta į renesanso

kitą dėmesio vertą alų. Pavyzdžiui, sodrios raudonos spalvos

lopšiu vadinamą Italiją ne tik trokšdami pasigėrėti architektū

ir salyklinio skonio „La Rossa Moretti“, gerai derantį su pica,

ros ir vaizduojamojo meno šedevrais, bet ir pasimėgauti puikia

bei sunkiai atrandamą itališką retenybę su dūmo prieskoniu

virtuve bei geru vynu. O štai alaus mėgėjas Italijoje iki šiol turė

„Splügen Fumee“.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

alus

Nūnai jau galima kalbėti apie antrąjį Italijos renesansą –

jų telkiasi šiaurinėje Italijos dalyje, Milano ir Turino apy-

alaus kultūros. Nes sąvoka „itališkas alus“, dar neseniai kėlusi

linkėse, tačiau nauji vėjai pamažu skverbiasi ir į šalies

kreivą šypsnį alaus mėgėjų tarpe, dabar vis dažniau sutinkama

pietus – jau ir Sicilijoje veikia kelios mažosios nestandar-

pagarbiu linktelėjimu: išradingi mažieji šalies aludariai po trupu

tinio alaus daryklos. Alaus renesansas beldžiasi ir į enotekas,

tį, bet ryžtingai kuria Italijos, kaip vyno ir alaus krašto, įvaizdį.

itališkas vyno parduotuves; vis drąsiau į jas siūloma įsileisti ir

Kaip XIV amžiaus viduryje kilęs renesansas siejamas su mė ginimu atgaivinti antikos kultūrą, taip ir XX amžiaus pabaigoje

išskirtinį alų. Šiandien alaus kultūros atgimimą galima stebėti ne

prasidėjusio alaus kultūros atgimimo ištakose galima įžvelgti

tik Europos pietuose (Italijoje), bet ir šiaurėje. Danijoje,

Italijos aludarystės entuziastų bandymą imituoti nuostabiuosius

Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje taip pat dygsta nedi-

belgiško alaus stilius. Skirtingai nuo vokiečių aludarių, pabrė

delės pagal gamybos apimtį, bet didelių ambicijų turin-

žiančių savo ištikimybę 1516 metų Renheitsgebot alaus grynumo

čios alaus daryklos. Tiesa, Italijos fenomenas čia niekuo

įstatymui, leidusiam alaus virimui naudoti tik salyklą, apynius,

dėtas, tai tiesiog paralelinis alaus entuziastų sąjūdis,

vandenį ir mieles, inovatyvieji italai seka belgų pavyzdžiu – alaus

siekiantis išsaugoti arba atgaivinti senąsias alaus virimo

skonio gamą išplečia įvairiais salyklo priedais, pradedant apelsi

tradicijas bei kurti naujus išskirtinius alučius, kilęs kaip

no žievelėmis ir baigiant pelynais.

atsakas į tą „plokščio“, beveidžio masinio alaus vande-

Antai bene garsiausias naujosios italų aludarių kartos atsto

nyną, liulantį daugelyje pasaulio kraštų. Sėkmingi mažųjų

vas Teo Mussa savo verdamiems „Le Baladin“ daryklos alučiams

daryklų žingsniai, savo ruožtu, privertė „didžiuosius brolius“ ieš

pasitelkia imbierą, kvapiuosius sakus ir specialius riešutinio

koti naujų sprendimų: šiandien jau ir „Carlsberg“ turi ypatingo,

skonio „Kamut“ kviečius (alus „Nora“, 6,8 proc.). Kitame jo aluje,

išrankiems alaus mėgėjams skirto alaus tvenkinėlį – „Jacobsen“

belgiško ambre stiliaus daryklos flagmane „Le Baladin Super“ (8

alaus šeimynėlę. Jai priklauso ir bene brangiausias pasaulyje

proc.), juntamos abrikosų, migdolų ir cinamono skonių natos.

(daugiau nei 800 litų už butelį) išskirtinis „Jacobsen Vintage“

Alui „Le Baladin Wayan“ (5,8 proc.) virti naudojami keturių rūšių

alus, kuriam gamintojas duoda net 50 metų (!) laikymo terminą.

javai – miežiai, rugiai, kviečiai bei avižos – ir apie dešimtį viso

O kokia padėtis Lietuvoje? Ar čia juntama alaus

kiausių pagardų. Kito šios mažosios daryklos alaus (sunkiai išta

kultūros atgimimo banga? Manau, kad taip. Štai Vilniuje

riamu pavadinimu „Xyauyù“), priskirtino miežių vyno kategorijai,

jau keleri metai veikia „Alaus namai“, kuriuose lankyto-

jėga matuojama net 12 proc. alkoholio. Ir išvaizda, ir aromatu

jai visada gali paragauti keliolikos rūšių mažųjų daryklų

jis panašus į cheresą: pilant į taurę visiškai neputoja, yra rusvai

alaus, keliuose Lietuvos miestuose jau atidarytos „gyvo“

raudonos spalvos, tirštas, salsvas (kažin kaip jo skonis pasikeistų

alaus krautuvėlės, kuriasi gero alaus mėgėjų sambūriai –

keletą metų pabrandinus butelyje?), puikiai derantis su aštraus

„Tikro alaus draugija“, „Alaus brolija“, „Alaus klubas“ ir

skonio avies pieno sūriais. Tai tik keli „Le Baladin“ maestro T.

kiti. Kai kuriose specializuotose vyno parduotuvėse jau

Mussos kūrybos vaisiai, jų yra gerokai daugiau: „Elixir“, „Isaac“,

galima rasti įdomių, Lietuvai nebūdingų alaus rūšių: antai

kalėdinis „Noel“, itin stiprus „Trenta e Lode“... (deja, šių eilučių au

„Vynoteka“ įveža puikių angliškų elių. Atrodo, ši ban-

toriaus dar neragauti). Beje, teigiama, kad alaus maestro savajai

ga jau pasiekė ir didžiuosius Lietuvos gamintojus, nes

kūrybai pasitelkia meną ir tiesiogine prasme: ant rauginamo „Le

„Kalnapilis“ neseniai paskelbė apie naujų alaus atmainų

Baladin“ alaus statinių jis esą uždeda ausines, iš kurių sklindanti

paiešką ir išleido į rinką pirmąjį bandinį – angliško rudojo

muzika, jo įsitikinimu, skatina harmoningą mielių darbą. Netoli Turino rinktinį alutį verda nedidelė, bet gana preten zingai pavadinta darykla „Birrificio Italiano“(„Italijos alaus

elio (brown ale) stiliaus „Kaštonų alų“. Ką gi, kaip sako

Rytų išminčiai, net ir ilgiausia kelionė prasideda nuo pirmojo žingsnio...

gamykla“). Tačiau jos savininkų pretenzijos neapsiriboja tik pavadinimu: jie yra vieni labiausiai pašėlusių aludarių Italijoje! Spręskite patys: alaus virimui jie naudoja ne tik cinamoną, medų, vyšnias, juoduosius serbentus bei šeivamedžio uogas, bet ir tokius netradicinius priedus, kaip juodieji pipirai, rožių ir žibuoklių žiedlapiai. Be to, šios daryklos „Scires“ (7,5 proc. alk.) alui fermentuoti pasitelkiamos laukinės mielės – analogiškai daroma ir Briuselio apylinkėse, rauginant garsųjį lambic. Fermentuojant „Scires“ į salyklą dedama trešnių – tai dar vienas įrodymas, kad Italijos aludarius įkvepia ilgametė belgų patirtis ir jų sukurti stiliai, šiuo atveju – tradicinis belgiškas kriek. Tačiau „Scires“ jokiu būdu nelaikytinas belgiško kriek imitacija, tai originali belgiško skonio variacija. O kur dar „Birrificio di Como“ alus, kurį verdant į salyklą

dedama medaus ir skrudintų kaštonų, „Piccolo“ daryklos „Chios tro“ alus, kurio virimui naudojamas kartusis pelynas (išgarsinęs absentą!), vaisiškas alus su dūmo prieskoniu „Torbata“... Visų čia išvardyti ir aptarti neįmanoma, nes tokių daryklų – ieškančių, eksperimentuojančių, verdančių – visoje Italijoje yra ne viena ir ne kelios, o gerokai per šimtą! Tiesa, daugiausia

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

2010 m. Lietuvos vyno čempionatas

Penktasis

Lietuvos vyno čempionatas Čempionato komisaras Jurgis Šliogeris

Parduotuvėse kasdien atsiranda naujų, mūsų krašte dar nežinomų gamintojų vynų. Vartotojams darosi vis sunkiau rinktis iš milžiniškos pasiūlos. Tačiau nuolatiniai vyno parduotuvių klientai žino, kaip palengvinti sau dalią – jau nuo kovo mėn. ima klausinėti apie Lietuvos vyno čempionatą ir jo nugalėtojus. Vyno čempionatas – Lietuvos someljė asociacijos ir vyno importuotojų renginys, kuriame plačiausiai degustuojami ir įvertinami Lietuvoje parduodami vynai.

iemet čempionatui pateikta 219 pavadinimų vyno. Dau giausia sausų raudonųjų – 112, baltųjų – 66, putojančių ir

natūraliai saldžių – po 16, 7 rožiniai ir tik 2 likeriniai vynai. Taip pat buvo varžomasi ir tarp Lietuvos vyndarių asociaci

Kaip ir ankstesniais metais, medaliai skirti vynams, įvertin tiems 86-iais ir daugiau balų: aukso – 90 ir daugiau; sidabro – 88 ir 89 balai; bronzos – 86 ir 87 balai. Šių metų varžybos vyko pagal jau nusistovėjusias taisykles,

jos narių pagamintų vynų. Kartu su „Anykščių vyno“ „Voruta“ jų

vynus vertino geriausi Lietuvos vyno žinovai: Arūnas Starkus,

buvo 15.

Gintautas Jašinskas, Orentas Leitonas, Stasas Smolskis, Nauris

l I-os varžybų dienos vertinimo komisija V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

2010 m. Lietuvos vyno čempionatas

Našlėnas, Tadas Abišala, Mindaugas Paliukas, Rasa Sužiedelienė, po vieną ar dvi sesijas jiems talkino Mindaugas Jurkynas, Lai

tinkamai aštuonis ir septynis aukso medalius, „Mediato“ – šešis. Visi „Bennet distributors“ ir „Liviko“ įmonių pateikti vynai

monas Gryva, Jurga Karinauskaitė, Linas Vaitulevičius, Arminas

iškovojo medalius. Per dvidešimt medalių gavo „Mediato“, „Baltic

Darasevičius, Žydrūnas Krapukaitis, žurnalistės Beatričė Laurina

Wine & Spirits“ ir jau minėti „Mineraliniai vandenys“. „Baltic Wine

vičienė ir Jūratė Sprindžiūnaitė.

& Spirits“ bendrovė siekė pasižymėti tarp pigių, bet gana gerų

Vertinant lietuviškus vynus dar prisijungė Lietuvos gamin

vynų, todėl jų pateiktame sąraše vyravo vynai iki 30–35 litų. Be

tojų ir Lietuvos vyndarių asociacijos atstovai: Vilma Vanagienė

veik visi jie ir buvo įvertinti sidabro ar bronzos medaliais (89–86

(„Anykščių vynas“), Linas Čaplikas („Itaina“), Vidmantas Trepkus

balais).

(„Alita“), Raimundas Nagelė (Lietuvos vyndarių asociacija ir Algirdas Lungis (Lietuvos vynininkų asociacija).

Iš viso tik 20 vynų liko be medalių. Taigi firmos atsakingai parinko vynus vertinimui. Kita vertus, sprendžiant pagal paraiš kas, platintojai siekė skirtingų tikslų: vieni vylėsi laimėti „Grand

Finalas Į finalą buvo atrinkti vynai, kurie parengiamajame ture gavo

Prix“, ir kuo daugiau, kiti norėjo daugiau aukso medalių atskirose kategorijose, treti pasiūlė įvertinti tarp vartotojų populiarius žemesnės kainos vynus.

89 ir daugiau balų. Keturiose kategorijose tokių vynų iš viso buvo 78. Finalai vyko baltųjų, raudonųjų, natūraliai saldžių ir putojančių vynų kategorijose. Šiai metais degustuotojai vynus vertino gana saikingai, nelabai žavėjosi atskirais vynais, tad geriausiųjų balai buvo

Geriausios vyninės ir Geriausio kainos ir kokybės santykio konkursas Praeitais metais įsteigtos dvi naujos nominacijos – Geriau

labai artimi (net dvylika raudonųjų vynų surinko po 91 balą).

sios vyninės ir Gero kainos ir kokybės santykio – buvo pripažin

Todėl čempionato organizatoriai nusprendė „Grand Prix“ šiemet

tos ir šiais metais.

neskirti nė vienoje kategorijoje. Rožinio vyno kategorijoje nė vienas vynas nebuvo įvertintas 89 balais, tad šioje kategorijoje nebuvo finalo. Nugalėtoju pa skelbtas „Masciarelli Rosato delle Colline Teatine IGT“, parengia majame ture įvertintas 88 balais.

Geriausios vyninės konkursą laimėjo dvi vyninės, kurių vynai iškovojo po keturis aukso medalius. Tai Italijos vyninė „Feudi di San Marzano“ ir vyno pramonės susivienijimas „Concha y Toro“. Geriausio kainos ir kokybės santykio konkurse sudarytas vynų, kurių mažmeninė kaina neviršija 35 litų, dešimtukas. Jame

Likerinių vynų kategorijoje varžėsi tik du vynai, parengia

visi vynai, įvertinti nuo 88 iki 91 balo. Pastarieji pateko į sąrašą

majame ture įvertinti 91 ir 90 balų, tad finalo nebuvo, o aukso

tik nesant geriau įvertintų. Neabejotinas sąrašo lyderis – aukso

medaliai jiems pripažinti pagal parengiamojo turo įvertinimus.

medaliu įvertintas raudonasis vynas „Castano Hecula Yecla DO

Finalai vyko natūraliai saldaus ir putojančio vyno katego rijose, nors abiejose varžėsi tik po penkis vynus. Tarp saldžiųjų

2006“ (Ispanija, „Bennet Distributors“). Visas dešimtukas kartu su medalininkais pateikiamas žemiau.

buvo užfiksuotos visiškos lygiosios, visi penki vynai patvirtino pradinius aukštus balus ir pelnė aukso medalius. Šiame konkurse didžiausią staigmeną pateikė įmonės „Mediato“ saldžiųjų vynų pasisekimas. Dėl „Tokaji Aszú“ dar buvo viskas aišku, tačiau kiti du tikrai maloniai nustebino. Putojančių vynų finale varžėsi beveik vien šampanai, į jį pra

Lietuviško vyno konkursas Jau praėjusiame čempionate kvietėme dalyvauti Lietuvos vyno gamintojus. Tada dalyvavo Kauno „Itaina“ ir Alytaus „Alita“. Šįmet šie gamintojai taip pat dalyvavo, o bendrame putojančiojo

sibrovė tik viena ispaniška cava. Nors namuose (Ispanijos vyno

vyno konkurse „Alitos“ klasikinis baltasis pelnė bronzos medalį ir

vadovas „Guia Penin“) ir vertinama daugiau nei 90 balų, pas mus

geriausio lietuviško putojančio vyno vardą.

ji turėjo nusileisti šampanams. Didžiausias konkursas vyko baltojo ir raudonojo sauso vyno

Be lietuviškų putojančių vynų, šiais metais čempionate dalyvavo ir „Anykščių vyno“ juodųjų serbentų „Voruta“, o su juo

kategorijose. Lyginant paraiškas su finalininkų sąrašu, galima da

varžėsi net 14 Lietuvos vyndarių asociacijos narių pagamintų

ryti išvadas ar bent pamatyti vertintojų simpatijas tam tikriems

vynų. Šiame konkurse buvo ir vynuogių, ir vaisių vynų, ir sausų,

vyno stiliams ar vynuogių veislėms.

ir saldžių. Degustuotojus ir čempionato rengėjus maloniai nuste

Net paviršutiniškas baltųjų vynų vertinimų palyginimas leidžia daryti vieną gana džiugią išvadą: nebuvo akivaizdžiai

bino gana aukšta daugelio pateiktų vynų kokybė. Pirmoji vieta atiteko Raimundo Nagelės „Juodųjų serbentų“

neįvertintas koks nors žinomas vynas ar, atvirkščiai, kuris nors

sausam vynui. Antrąją ir trečiąją vietas pasidalijo aviečių vynas

ne visai pelnytai iškeltas. Gal tik finale atsiradęs „Yellow Tail Char

„Aistra“ (Vyndario Česlovo sodyba) ir Daliaus Marcinkevičiaus

donnay“ atrodė ne visai savo rogėse. Visi kiti daugiau ar mažiau

juodųjų serbentų vynas „Gimtinė“. Abu pastarieji vynai – saldūs.

gavo tai, ko buvo verti. Raudonųjų konkurse, kaip ir kiekvienais metais, keletas vynų

Nepaisant nežymių trūkumų, čempionatas vyko sklandžiai, ir galima tikėtis, kad kitais metais pasieksime dar aukštesnį lygį

buvo nepelnytai nuvertinti. Pirmiausia tai mano mėgstamas Rio

su naujais, nepriklausomais vertintojais. Iš visos širdies linkiu tai

chos avangardas „Marques de Caceres MC“ ir nuolatos neįverti

padaryti naujam komisarui.

nami Toskanos vynai, pavyzdžiui, „Ruffino Riserva Ducale Chianti Classico“. O štai Pietų Italijos „Primitivo“ pas mus sulaukia kartais ir ne visai pelnytų aukštų vertinimų. Daugiausia aukso medalių surinko „Mineraliniai vandenys“ – net 14 (iš 24), po jų liko „Vyno klubas“, šiais metais pelnęs tik 10 auksinių apdovanojimų. „Bennet distributors“ ir „Liviko“ gavo ati

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

2010 m. Lietuvos vyno čempionatas

l Kiekvieną vyną vertino ne mažiau kaip septyni vyno ekspertai Vyno platintojų pateiktų vynų skaičius Eil. Nr. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16

Platintojas (importuotojas, gamintojas) Bacchus & Co Bennet Distributors Baltic Wine & Spirits Eugesta Liviko Mediato Mineraliniai vandenys Prike Sanitex Viksas Vyno centras (Pajūrio Gabija) Vyno eksportas (La Cave) Vyno klubas Itaina (Kaunas) Alita (Alytus) Anykščių vynas (Anykščia)

Vynų skaičius

Dalyvavo finale (pretendavo į aukso medalius)

12 24 24 14 25 25 25 14 12 3 9 4 23 1 2 1

2 11 1 4 10 7 18 5 4 1 5 1 11

Kiek ir kokių medalių gavo atskirų importuotojų vynai Eil. Nr. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

Vynų skaičius

Aukso

Sidabro

Bronzos

Iš viso medalių

12 24 24 14 25 25 25 14 12 3 9 4 23 1 2

1 8 0 2 7 6 14 3 3 1 3 1 10

6 10 6 6 9 10 6 7 4 2 2 1 6

3 7 16 3 9 7 4 4 2 0 2 2 4 0 1

10 24 22 11 25 23 24 14 9 3 7 4 20 0 1

2010 m. Lietuvos vyno čempionatas

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

2010 m. Lietuvos vyno čempionatas – auksas

2010 m. Lietuvos vyno čempionato nugalėtojai

italija

Feudi di San Marzano

Mineraliniai vandenys

Čilė

Concha y Toro

Bennet distributors

BALTIEJI, aukso medalių laimėtojai

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

Šalis A→Z

Pavadinimas

Degustacijos užrašai

Platintojas

Australija

Yellow Tail Reserve Char donnay 2007

Aukso spalva. Kvepia riešutais, grietinėle, melionu, kriaušė mis. Svarus, bręstantis, su šildančiu prieskonių poskoniu.

Sanitex

Austrija

Huber Riesling „Terrassen“ 2007

Gelsva aukso spalva. Persikų, gėlių, dyzelino, sunkių prieskonių aromatas. Gaivus, lengvas, gėliškas, pabaigoje juntami obuoliai.

Vyno centras

Čilė

Baron Philippe De Roth schild Maipo Escudo Rojo Casablanca Valley 2008

Aukso spalva. Kvepia apelsinais. Sausas su „Diušes“ poskoniu.

Mineraliniai vandenys

Čilė

Marques de Casa Concha Chardonnay 2007

Aukso spalva. Kvepia saldžiais džiovintais vaisiais, melionu. Malonus, veislei būdingas skonis.

Bennet distributors

Ispanija

Condesa Eylo DO Rueda 2009

Žalsva citrinos spalva. Kvepia agrastais, citrina, žaliąja citri na, žole. Gaivus, vaisiškas burnoje. Tvarus poskonis.

Viksas

Ispanija

Enate Gewurztraminer Somontano DO 2009

Geltona spalva. Kvepia rožėmis, ličiais, miško paklote, spygliais. Nedaug rūgšties, gliceriniškas. Prieskonių ir nektarinų poskonis.

Mineraliniai vandenys

Italija

Masciarelli Marina Cvetic Chardonnay Colline Teatine IGT 2006

Intensyvi aukso spalva. Džiovintų vaisių, graikinių riešutų, grietinėlės, persikų kompoto aromatas. Koncentruotas, sausas, puikaus balanso su citrusinių vaisių poskoniu.

Vyno klubas

Prancūzija

H.Bourgeois Blanc Le MD De Bourgeois Sancerre AOC 2008

Geltona aukso spalva. Persikų, agrastų, žolių, titnago aromatas. Energingas, harmoningas, intensyvus ir gaivus skonis. Ilgas gėliškas poskonis.

Vyno klubas

Prancūzija

H.Bourgeois Petit Bourgeois Sauvignon Blanc Loire Valley VdP 2008

Šiaudų spalva. Prinokusių citrinų, persiko, šviežiai pjautos žolės aromatas. Gyvas. Agrastų ir čiobrelių poskonis.

Vyno klubas

Prancūzija

Hugel Jubilee Gewurztrami ner Alsace AOC 2006

Ruduojanti geltona spalva. Kvepia prieskoniais ir gėlėmis. Pusiau sausas, gliceriniškas, minerališkas skonis. Nasturtų ir vaisių poskonis.

Mineraliniai vandenys

Vokietija

Dr. Burklin-Wolf Rupperts berger Gaisbohl Riesling Spaetlese trocken QmP Pfalz 1999

Geltona spalva su žalsvais ir oranžiniais atspalviais. Žemuo gių, kriaušių, gėlių, sudėtingas dyzelino aromatas. Sausas, elegantiškas, glotnus su ilgai išliekančiu poskoniu.

Mineraliniai vandenys

Vokietija

Dr. Burklin-Wolf Rupperts berger Riesling trocken QmP Pfalz 2008

Aukso spalva. Žolių, muskato, žaliosios citrinos aromatas. Gaivus, kvapnus burnoje, minerališkas. Ilgas, gaivus pries konių ir slyvaičių poskonis.

Mineraliniai vandenys

2010 m. Lietuvos vyno čempionatas – auksas

raudonieji, aukso medalių laimėtojai Šalis A→Z

Pavadinimas

Degustacijos užrašai

platintojas

Argentina

Joffre e Hijas Premium Mal bec Valle de Uco 2005

Rubino spalva su melsvais atspindžiais. Juodųjų serbentų, dūmo, prieskonių aromatas. Galingas, gaivus, gausių tani nų ir labai harmoningas. Saldžių prieskonių su juodomis uogomis poskonis.

Vyno klubas

Argentina

Valentin Bianchi Enzo Bian chi San Rafael – Mendoza 2005

Rubino spalva. Kvepia vyšniomis, dūmu, oda, slyvomis. Gausių taninų, bet elegantiško skonio. Aviečių ir vyšnių uogienės poskonis.

Mineraliniai vandenys

Australija

Rosemount EstatesShow Reserve GSM Mc Laren Vale 2004

Ruduojanti vyšninė spalva. Kvepia slyvomis, oda, cikorija, kmynais. Vidutiniai taninai pranoksta vaisius burnoje. Raudonų uogų poskonis.

Mineraliniai vandenys

Australija

Salomon Estate Finniss River Shiraz South Australia 2007

Rubino spalva. Likeryje mirkytų vyšnių, raudonų uogų, saldžių prieskonių, grietinėlės aromatas. Koncentruotas, gausių glotnių taninų ir vyšnių skonio burnoje. Ilgas šoko lado, sausainių ir vyšnių poskonis.

Vyno klubas

Čilė

Carmen Reserve Cabernet Sauvignon 2005

Vyšninė spalva. Kvepia grietinėle, juodaisiais serbentais, paprika, valerijonais, gervuogėmis. Daug taninų, dar turi šiurkštumo.

Liviko

Čilė

Carmen Reserve Merlot 2005

Granato spalva. Serbentų, krapų, troškintų daržovių aromatas. Gaivus, lieknėjantis vynas su paprikos ir aviečių poskoniu.

Liviko

Čilė

Montes Purple Angel Col chagua Valley 2005

Raudona rubino spalva. Paprikos, juodų uogų, juodžemio aromatas. Saldi ataka, svarus. Grietinėlės ir pipirų poskonis. Harmoningas.

Eugesta

Čilė

Santa Carolina Carmenere Reserva 2008

Rubino spalva. Kvepia paprika. Saldi, minkšta ataka burno je. Slyvų poskonis.

Prike

Čilė

Torres Manso de Velasco 2006

Juoduojanti rubino spalva. Gilus juodų uogų, j. serbentų, paprikos aromatas. Koncentruotas, tvirtas.

Bennet distributors

Čilė

Vina Concha y Toro Don Melchor 2005

Vyšninė spalva. Slyvų, karamelių, saldžių raudonų uogų uogienės aromatas. Aksominių taninų, svarus. Migdolų, melasos poskonis.

Bennet distributors

Čilė

Vina Concha y Toro Marques de Casa Concha Cabernet Sauvignon Maipo Valley 2006

Tamsi vyšninė spalva. Žemės, aronijų, brandos aromatai. Vaisiškas.

Bennet distributors

Čilė

Vina Concha y Toro Terru nyo Carmenere 2006

Raudona rubino spalva. Tamsių tonų odos, juodžemio, juodų uogų, ąžuolo dūmo aromatas. Intensyvus burnoje su gausiais taninais.

Bennet distributors

Čilė

Vina Ventisquero vertice Sy rah Colchagua valey Apalta vineyards 2005

Rubino spalva. Intensyvus juodųjų serbentų, paprikos, slyvų, ąžuolo prieskonių aromatas. Nedaug rūgšties, kon centruotas. Pelenų dvelktelėjimas pabaigoje.

Sanitex

Čilė

Vina Ventisquero Pangea Syrah Colchagua valey Apalta vyneyards 2006

Raudona rubino spalva. Kvepia raudonomis uogomis, fermentiniu sūriu, dūmu. Gausūs taninai, labai svarus. Minkštas šokolado ir raudonų uogų poskonis.

Sanitex

Ispanija

Albet I Noya Reserva Marti Penedes DO 2006

Neintensyvi vyšninė spalva. Riešutų, duonos, likeryje mirkytų vyšnių, vanilės aromatas. Gaivus, vidutinių taninų. Šokoladinė pabaiga.

Mineraliniai vandenys

Ispanija

Castano Hecula Yecla D.O. 2006

Rubino spalva. Lelijų, gailių, vaivorų ir vanilės aromatas. Vidutiniai taninai, geras balansas.

Bennet distributors

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

2010 m. Lietuvos vyno čempionatas – auksas

raudonieji, aukso medalių laimėtojai

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

Šalis A→Z

Pavadinimas

Degustacijos užrašai

platintojas

Ispanija

Castillo Perelada Finca Ma laveina Emporda DO 2006

Ruduojanti vyšninė spalva. Trešnių uogienės, šokolado ir pipirų aromatas. Saldi ataka. Vidutiniai taninai.

Mediato

Ispanija

Marques de Caceres Gau dium Reserva Rioja DOCa 2004

Tamsi rubino spalva. Juodų uogų, juodųjų serbentų, grietinėlės ir saldžių prieskonių aromatas. Trešnių skonis. Nemažai jaunų taninų.

Liviko

Ispanija

Muga Seleccion Especial Rioja DOCa Reserva

Sodri rubino spalva. Kavos, juodų uogų, duonos pado, rūkytų slyvų aromatas. Koncentruotas, gaivus, kompleksiš kas, daug taninų.

Eugesta

Ispanija

Remírez de Ganuza Reserva Rioja DOCa 2004

Raudona rubino spalva. Kvepia saldžiomis gervuogėmis, cigaro dūmu. Labai koncentruotas, taniniškas ir gaivus. Žemuogių, trešnių poskonis.

Vyno centras

Ispanija

Torres Atrium Cabernet Sauvignon Penedes DO 2006

Ruduojanti vyšnių spalva. Saldžių uogų, džiovintų vaisių, dūmo, vanilės aromatas. Vidutinis svarumas.

Bennet Distributors

Ispanija

Torres Salmos Priorat DOCa 2007

Rubino spalva. Kvepia dūmu, juodžemiu ir gervuogėmis. Vidutiniai taninai, saldokas. Gervuogių poskonis.

Bennet distributors

Ispanija

Remírez de Ganuza Gran Reserva Rioja DOCa 2001

Vyšninė spalva su granato atspalviu. Kvepia riešutais, datu lėmis, figomis, džiovintomis gėlėmis ir j. serbentų uogiene. Aksominis, glotnus, šokoladiškas su daug taninų burnoje.

Vyno centras

Ispanija

Valduero Bodegas Arbucala Toro DO 2005

Ruduojanti vyšnių spalva. Kvepia džiovintais vaisiais, vanile, figomis. Gausūs prinokę taninai, prieskoniškas ir šildantis burnoje. Riešutų, gvazdikėlių ir juodos duonos poskonis.

Liviko

Italija

Farnese Edizione 08 Cinque Autoctoni VdT 2006

Tamsi spalva. Vyšnios, trešnės, saldūs prieskoniai. Gaivus, gausių jaunų taninų. Vaisiškas.

Mineraliniai vandenys

Italija

Feudi di San Marzano Ses santanni Old Vines Primitivo di Manduria DOC 2006

Melsva rubino spalva. Mėlynių, troškintų daržovių, perno kusių vyšnių aromatas. Saldi pirmoji ataka, nedaug taninų. Vyšnių poskonis.

Mineraliniai vandenys

Italija

Feudi di San Marzano “Sud” Negroamaro Salento IGT 2008

Rubinas. Saldžių juodų uogų, figų, mėtų, trintų lapų aro matas. Vidutiniai taninai, saldi ataka, trešnių poskonis.

Mineraliniai vandenys

Italija

Feudi di San Marzano Negroamaro “F” Salento IGT 2007

Raudona rubino spalva. Juodų uogų, serbentų, kepinių, mėtų aromatas. Saldi ir intensyvi trešnių ir vyšnių ataka burnoje. Svarus.

Mineraliniai vandenys

Italija

Feudi di San Marzano “Sud” Primitivo di Manduria DOC

Raudona rubino spalva. Mėtų, paprikos, raudonų uogų ir grietinėlės aromatas. Minkšti vidutiniai taninai. Trešnių poskonis.

Mineraliniai vandenys

Italija

Menhir Primitivo Manduria DOC 2007

Raudona rubino spalva. Saldžių vyšnių, pipirmėtės aroma tas. Minkšta, saldi ataka. Pieniško šokolado poskonis.

Bacchus

Italija

Rocca Delle Macie Roccato Toscana IGT 2004

Ruduojanti vyšninė spalva. Vyšnių, baltojo šokolado, duonos aromatas. Daug taninų. Subrendęs.

Liviko

PAR

Robertson Wolkloof Shiraz 2006

Vidutinio intensyvumo rubino spalva. Kvepia slyvaitėmis, juodų uogų uogiene, obuoliais. Saldi ataka, slyvų skonis. Vidutiniai taninai.

Prike

Portugalija

Esporao Reserva Tinto Alentejo DOC 2004

Rubino spalva. Kvepia vyšniomis, grietinėle, rozmarinu, dūmu. Gera pirmoji ataka burnoje.

Mediato

2010 m. Lietuvos vyno čempionatas – auksas

raudonieji, aukso medalių laimėtojai Šalis A→Z

Pavadinimas

Degustacijos užrašai

platintojas

Prancūzija

Bernard Magrez La Croix de L’Esperance Saint Emilion AOC 2003

Granato spalva. Labai kvepia muskusu, oda, džiovintais vai siais, datulėmis, pernokusiais pomidorais. Nemažai taninų. Poskonis su vytintos mėsos natomis.

Liviko

Prancūzija

Chateau du Cedre Le Cedre Cahors AOC 2005

Rubino spalva su melsvais atspindžiais. Dūmo, aronijų, juodų uogų, sauso juodžemio aromatas. Daug nupoliruotų taninų. Labai koncentruotas, sausas.

Vyno klubas

putojantys, aukso medalių laimėtojai Šalis A→Z

Pavadinimas

Degustacijos užrašai

Platintojas

Prancūzija

Champagne Auge Pere & Fils Premier Cru Brut

Pilkuojanti aukso spalva. Odos, skrebučio, duonos ir džiovinti obuolių aromatas. Vaisiškas, svarus. Datulių, šokolado poskonis.

Vyno eksportas

Prancūzija

Champagne Duval Leroy Vintage 1999

Aukso spalva. Kvepia skrebučiais, cukatais, kalkėmis, kriau šėmis. Harmoningas skonis. Citrusinių vaisių poskonis.

Vyno klubas

Prancūzija

Champagne Mailly Grand Cru Brut Millesime 2002

Ruduojanti aukso spalva. Keptų vaisių aromatai. Kepinukų poskonis.

Mediato

saldieji, aukso medalių laimėtojai Šalis A→Z

Pavadinimas

Degustacijos užrašai

Platintojas

Italija

Azienda Agricola Pra Rec cioto delle Fontane Soave DOCG 2003

Vario spalva. Grikių medaus, razinų, slyvų aromatas. Viduti nio saldumo. Labai tvarus razinų poskonis.

Vyno klubas

Prancūzija

Chartreuse de Chateau Coutet Sauternes AOC 1998

Geltona aukso spalva. Labai stiprus kekerinis aromatas, sumišęs su vaistažolių, jodo ir persikų kvapais. Minkštas, vaisiškai gaivus, vidutinio saldumo.

Mineraliniai vandenys

Vengrija

Tokaj Kereskedőház Tokaji Aszú 5 puttonyos 2002

Vario spalva. Kvepia datulėmis, razinomis, juoda duona. Saldus, klampus. Tabako poskonis.

Mediato

Vengrija

Tokaj Kereskedőház Pré mium Cuvée sweet 2007

Oranžinių atspalvių turinti aukso spalva. Kvepia medumi, mandarinais, persikais, muskatu. Saldus, su džiovintų obuolių poskoniu.

Mediato

Vokietija

Blue Nun Riesling Eiswein QmP 2007

Žalsvo aukso spalva. Vanilės, ledinukų aromatas. Labai gaivus ir minerališkas, saldus. Kriaušių kompoto poskonis.

Mediato

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

2010 m. Lietuvos vyno čempionatas – auksas

pastiprinti, aukso medalių laimėtojai Šalis A→Z

Pavadinimas

Degustacijos užrašai

Platintojas

ispanija

Emilio Lustau Pedro Xi menez „San Emilio“ Solera Reserva Jerez DO

Juoda vario spalva. Grikių medaus, šokolado, razinų, džiovintų slyvų aromatas. Labai saldus ir labai klampus. Šildantis.

Vyno klubas

portugalija

Barbeito Madeira Wine Island Rich DOC

Raudonuojanti vario spalva. Riešutų, džiovintų vaisių, medaus aromatas. Saldus ir gaivus. Tvarus medaus ir riešutų poskonis.

Vyno klubas

Geriausias lietuviškas putojantis vynas Pavadinimas

Degustacijos užrašai

Gamintojas

Alita klasikinis briutas

Žalsva aukso spalva. Baltų vaisių ir džiovintų obuolių aro matas. Burnoje gaivus, juntamas skrebutis.

Alita

Geriausi lietuviški uogų, vaisių vynai

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

Vieta

Pavadinimas

Degustacijos užrašai

Gamintojas

I vieta

Raimundo Nagelės „Juodų jų serbentų“

Raudona rubino spalva. Kvepia juodaisiais serbentais su grietinėle. Gaivus, vidutinio svarumo. Kompleksiškas saldžių prieskonių ir juodųjų serbentų aromatas ilgai tęsiasi ir poskonyje.

Raimundas Nagelė

II vieta

Vyndario Česlovo sodyba „Aistra“ (aviečių vynas)

Raudona spalva. Raiškiai kvepia avietėmis ir vanile. Saldus, vaisiškas, subalansuotas.

Česlovas Ramoška

II vieta

Daliaus Marcinkevičiaus „Gimtinė“ (juodųjų serben tų vynas)

Raudona rubino spalva. Džiovintų uogų, duonos aromatas. Saldus ir gaivus su sausainukų poskoniu.

Dalius Marcinkevičius

2010 m. Lietuvos vyno čempionatas

Gero kainos ir kokybės santykio dešimtukas Šalis A→Z

Pavadinimas

Rūšis

Degustacijos užrašai

Platintojas

Ispanija

Castano Hecula Yecla DO 2006

Raudonasis sausas

Rubino spalva. Lelijų, gailių, vaivorų ir vanilės aromatas. Vidutiniai taninai, geras balansas.

Bennet distributors

Ispanija

Torres Atrium Cabernet Sauvignon Penedes DO 2006

Raudonasis sausas

Ruduojanti vyšnių spalva. Saldžių uogų, džio vintų vaisių, dūmo, vanilės aromatas. Vidutinis svarumas.

Bennet distributors

Italija

Feudi di San Marzano “Sud” Negroamaro Salento IGT 2008

Raudonasis sausas

Rubinas. Saldžių juodų uogų, figų, mėtų, trintų lapų aromatas. Vidutiniai taninai, saldi ataka, trešnių poskonis.

Mineraliniai vandenys

Ispanija

Condesa Eylo D.O. Rueda 2009

Baltasis sausas

Žalsva citrinos spalva. Kvepia agrastais, citrina, žaliąja citrina, žole. Gaivus, vaisiškas burnoje. Tvarus poskonis.

Viksas

Čilė

Santa Carolina Chardon nay Reserva 2008

Baltasis sausas

Blyški aukso spalva. Baltų vaisių kompoto, citrusinių aromatas. Gero balanso, gaivus, su grietinėlės poskoniu.

Prike

Vengrija

Tokaji Kereskedőház Furmint Dry 2009

Baltasis sausas

Gelsva spalva. Energingas citrusinių vaisių ir agrastų aromatas. Saldi ataka, kiek per svarus. Keptų obuolių poskonis.

Mediato

Italija

Masciarelli Rosado delle Colline Teatine IGT 2009

Rožinis

Vidutinio intensyvumo rubino spalva. Saldūs raudonų uogų aromatai. Intensyvus vaisiškas skonis.

Vyno klubas

Italija

Prunoto Moscato d’ Asti DOC 2009

Putojantis saldus

Gėlių, žalios arbatos, apelsinmedžių žiedų aromatas. Malonus, lengvas, saldaus skonio.

Mineraliniai vandenys

Vengrija

Tokaji Kereskedőház Muskotály semi sweet 2009

Baltasis pusiau saldus

Balkšvas. Kvepia muskatu, gėlėmis, ramunėlė mis. Pusiau sausas. Lengvas.

Mediato

Argentina

Trivento Natural Dulce Blanco NV

Baltasis saldus

Blyški aukso spalva. Kvepia mėtomis, žolelėmis, agrastais. Pusiau saldus, gero balanso.

Baltic Wine & Spirits

Apdovanojimas

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

2010 m. Lietuvos vyno čempionatas – sidabras

baltieji, sidabro medalių laimėtojai

Šalis A→Z

Pavadinimas

Platintojas

Argentina

Las Moras Chardonnay Reserve 2008

Bennet distributors

Čilė

Carta Vieja Reserve Chardonnay 2003

Liviko

Čilė

Yali Gran Reserve Chardonay 2006

Sanitex

Čilė

Yali Reserve Chardonay 2008

Sanitex

Čilė

Montes Sauvignon blanc Casablanca-Curico Valley 2009

Eugesta

Čilė

Santa Carolina Chardonnay Reserva 2008

Prike

Gruzija

Chateau Mukhrani Rkatsiteli 2007

Eugesta

Ispanija

Luis Canas fermentado en Barrica Rioja DOCa 2008

Viksas

Ispanija

Torres Milmanda Conca de Barbera DO 2007

Bennet distributors

Ispanija

Val de Vid Rueda DO 2009

Viksas

Italija

Planeta Cometa Bianco Sicilia IGT 2005

Vyno klubas

Italija

Tramin Pinot Grigio DOC 2008

Mediato

JAV

Chateau Ste. Michelle Chardonnay 2008

Baltic Wine & Spirits

JAV

Irony Chardonnay Napa Valley 2006

Bennet distributors

PAR

Spier Chardonnay Private Collection 2008

Liviko

Prancūzija

Domaine de Guillaman Colombard Ugni Blanc VdP Cotes du Gascogne 2009

Bacchus

Prancūzija

Louis Jadot Bourgogne Couvent Des Jacobins Blanc AOC 2007

Liviko

Prancūzija

Thomas Barton Reserve Graves AOC 2006

Prike

Vengrija

Tokaji Furmint Dry 2009

Mediato

Vokietija

Selbach-Oster Zeltinger Sonnenuhr Riesling Spaetlese QmP trocken 2007

Mineraliniai vandenys

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

2010 m. Lietuvos vyno čempionatas – sidabras

raudonieji, sidabro medalių laimėtojai

Šalis A→Z

Pavadinimas

Platintojas

Argentina

Finca Flichman Expresiones Malbec-Cabernet Sauvignon Reserve 2007

Mediato

Argentina

Finca Flichman Paisaje de Barrancas 2006

Mediato

Argentina

Las Moras Cabernet Sauvignon Shiraz Reserve 2007

Bennet distributors

Australija

Brown Brothers Shiraz 2007

Prike

Australija

Green Point Shiraz 2004

Prike

Australija

Yellow Tail Shiraz 2008

Sanitex

Australija

Yellow Tail Reserve Shiraz 2007

Sanitex

Čilė

Canepa Reserva Carmenere 2008

Baltic Wine & Spirits

Čilė

Canepa Finisimo Gran Reserva Cabernet Sauvignon 2007

Baltic Wine & Spirits

Čilė

Montes Reserva Cabernet Sauvignon Colchagua Valley 2007

Eugesta

Čilė

Santa Carolina Carmenere Reserva 2008

Prike

Čilė

Torres Cordillera Carinena 2005

Bennet distributors

Ispanija

Castano Coleccion Cepas Viejas Yecla DO 2005

Bennet distributors

Ispanija

Castillo Perelada 5 Fincas Reserva Emporda DO 2005

Mediato

Ispanija

Castillo Perelada 3 Fincas Crianza Emporda DO 2007

Mediato

Ispanija

Castillo de Jumilla Divus Jumilia DO 2007

Vyno centras

Ispanija

Chivite Gran Feudo Edicion Reserva Vinas Viejas Navara DO 2004

Bennet distributors

Ispanija

Ercavio Tempranillo Roble Castilia Vinos de le Tierra 2007

Vyno klubas

Ispanija

Marques De Caceres Gran Reserva Rioja DOCa 2001

Liviko

Ispanija

Palacio del Conde Gran Reserva Valencia DO 2003

Liviko

Ispanija

RibaGuda Crianza Rioja DOCa 2005

Vyno centras

Ispanija

Senorio de Los Llanos Gran Reserva La Mancha DO 2002

Mediato

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

2010 m. Lietuvos vyno čempionatas – sidabras

raudonieji, sidabro medalių laimėtojai

Šalis A→Z

Pavadinimas

Platintojas

Ispanija

Torres Celeste Ribera Del Duero DO 2006

Bennet distributors

Italija

Fattoria Aldobrandesca Vie Cave Maremma Toscana IGT 2006

Mineraliniai vandenys

Italija

Menhir Quota 29 Primitivo IGT Salento 2008

Bacchus

Italija

Menhir N.Zero Negroamaro IGT Salento 2008

Bacchus

Italija

Prunotto Mompertone Monferrato DOC 2007

Mineraliniai vandenys

Italija

Renzo Masi Chianti Riserva Rufina DOCG 2005

La Cave

Italija

Tenuta di Sesta Brunello di Montalcino DOCG 2004

Mediato

N. Zelandija

Nobilo Regional Collection Merlot 2006

Liviko

PAR

Spier Shiraz Private Collection 2007

Liviko

Italija

Antinori Marchese Antinori Chianti Classico Riserva DOCG. 2005

Mineraliniai vandenys

JAV

Columbia Crest Two Vines Shiraz 2005

Baltic Wine & Spirits

JAV

Irony Pinot Noir Monterey County 2006

Bennet distributors

JAV

Robert Mondavi Napa Valley Cabernet Sauvignon 2007

Liviko

PAR

Fairview Pinotage 2008

Liviko

Prancūzija

Chateau Fongaban Puisseguin Saint Emilion AOC 2005

Vyno klubas

Prancūzija

Chateau Lamothe Vincent Heritage Rouge Bordeaux AOC 2007

Baltic Wine & Spirits

Prancūzija

Chateau Picoron Cotes De Castillion AOC 2005

Eugesta

Prancūzija

Gerarg Bertrand Reserve Speciale Syrah Vin de Pays D’OC 2007

Eugesta

Prancūzija

Gerard Bertrand L’Hospitalitas AOC 2004

Eugesta

Prancūzija

Robert Skalli Vin de Corse AOC 2007

Bennet distributors

Prancūzija

Thomas Barton Réserve Médoc AOC 2005

Prike

Portugalija

Dao Sul Astrolabium Reserva Dao DOC 2005

Vyno klubas

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

2010 m. Lietuvos vyno čempionatas – sidabras

putojantys, sidabro medalių laimėtojai

Šalis A→Z

Pavadinimas

Platintojas

Ispanija

Cava Sumarroca Gran Brut Allier, Cava DO

Vyno centras

Ispanija

Pares Balta Cava Brut Cava DO

Vyno klubas

Prancūzija

Piper-Heidsieck Vintage Champagne AOC blanc 2000

Mineraliniai vandenys

natūraliai saldūs, sidabro medalių laimėtojai

Šalis A→Z

Pavadinimas

Platintojas

Argentina

Trivento Natural Dulce Blanco NV

Baltic Wine & Spirits

Australija

Brown Brothers Late Harvested Muscat 2008

Prike

Italija

Prunoto Moscato d’ Asti DOC 2009

Mineraliniai vandenys

Prancūzija

Domaine de Guillaman Gros Manseng VdP Cotes du Gascogne 2007

Bacchus

Vengrija

Tokaji Muskotály semi sweet 2009

Mediato

Vokietija

Blue Nun Winemakers Passion Riesling 2007

Mediato

Vokietija

Herxheimer Himmelreich Riesling Auslese 2006

Bacchus

Vokietija

Obervolkacher Landsknecht Bacchus Kabinett 2008

Bacchus

rožiniai, sidabro medalių laimėtojai

Šalis A→Z

Pavadinimas

Platintojas

ITALIJA

Masciarelli Rosado delle Colline Teatine IGT 2008

Vyno KLUBAS

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

2010 m. Lietuvos vyno čempionatas – bronza

BALTIEJI, bronzos medalių laimėtojai

Šalis A→Z

Pavadinimas

Platintojas

Argentina

Trivento Tribu Chardonnay 200

Baltic Wine & Spirits

Australija

Hardys Stamp Chardonnay Semillion 2008

Liviko

Australija

Hardys VR Chardonnay 2009

Liviko

Australija

Yellow Tail Chardonnay 2008

Sanitex

Austrija

Zillinger Gruner Veltliner Weinviertel DAC 2007

Vyno centras

Čilė

Canepa Finisimo Gran Reserva Sauvignon Blanc 2008

Baltic Wine & Spirits

Čilė

Canepa Reserva Pinot Grigio 2008

Baltic Wine & Spirits

Čilė

Undurraga TH Sauvignon Blanc 2007

Mediato

Ispanija

Chivite Baluarte Verdejo Rueda DO 2008

Bennet distributors

Ispanija

Marques de Caceres Antea Rioja DOCa 2008

Liviko

Ispanija

Marques de Riscal Rueda Blanco Ruedo DO 2009

Baltic Wine & Spirits

Ispanija

Torres Atrium Chardonnay Penedes DO 2008

Bennet distributors

Italija

Fontanafredda Gavi DOCG del Comune di Gavi 2007

Eugesta

Italija

Podere Castorani Piccio Viognier IGT 2008

Baltic Wine & Spirits

Italija

Ruffino La Solatia Pinot Grigio IGT 2008

Baltic Wine & Spirits

JAV

Robert Mondavi Woodbridge Chardonnay 2007

Liviko

Naujoji Zelandija

Kim Crawford Pinot Gris Marlborough 2007

Mineraliniai vandenys

PAR

Fairview Sauvignon Blanc 2008

Liviko

Prancūzija

Barton & Guestier Reserve Sauvignon Blanc 2007

Prike

Prancūzija

Gerard Bertrand Reserve Speciale Viogner Vin de Pays D’OC 2008

Eugesta

Prancūzija

Les Ombrelles Saint-Veran AOC 2007

La Cave

Prancūzija

Louis Jadot Chablis AOC 2008

Liviko

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

2010 m. Lietuvos vyno čempionatas – bronza

BALTIEJI, bronzos medalių laimėtojai

Šalis A→Z

Pavadinimas

Platintojas

Prancūzija

Maby Prestige Cuvee Lirac AOC 2007

Vyno klubas

Prancūzija

Olivier Leflaive Mont Palais Rully Premier Cru AOC 2007

Mineraliniai vandenys

Prancūzija

Robert Skalli Chardonnay Reserve VDP D’OC 2007

Bennet distributors

Prancūzija

Robert Skalli Chardonnay Reserve VDP D’OC 2007

Bennet distributors

Portugalija

Esporao Reserva Branco Alentejo DOC 2008

Mediato

Portugalija

Quinta de Gomariz Vinho Verde White 2009

Bacchus

Vokietija

Thungersheimer Scharlachberg Silvaner Kabinett trocken QmP 2007

Bacchus

raudonieji, bronzos medalių laimėtojai

Šalis A→Z

Pavadinimas

Platintojas

Argentina

Las Moras Malbec Reserve 2007

Bennet distributors

Argentina

Trivento Tribu Malbec 2009

Baltic Wine & Spirits

Argentina

Trivento Reserva Syrah 2008

Baltic Wine & Spirits

Argentina

Trivento Amado Sur 2007

Baltic Wine & Spirits

Čilė

Canepa Reserva Sangiovese Carmenere 2008

Baltic Wine & Spirits

Čilė

Yali Reserve Shiraz 2008

Sanitex

Čilė

Torres Santa Digna Cabernet Sauvignon 2007

Bennet distributors

Čilė

Undurraga Sibaris Cabernet Sauvignon Reserva Especial 2007

Mediato

Ispanija

Casa de la Ermita Carracol Serrano Jumilla DO 2008

Mineraliniai vandenys

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

2010 m. Lietuvos vyno čempionatas – bronza

raudonieji, bronzos medalių laimėtojai

Šalis A→Z

Pavadinimas

Platintojas

Ispanija

Castillo de Jumilla Monastrell Jumilla DO 2008

Vyno centras

Ispanija

Marques de Caceres MC Rioja DOCa 2006

Liviko

Ispanija

Marques de Riscal 1860 Riscal Tempranillo Rioja DOCa 2007

Baltic Wine & Spirits

Italija

Barone Ricasoli Chianti DOCG 2008

Eugesta

Italija

Bonacchi Chianti Riserva DOCG 2004

Mediato

Italija

Conti Neri Ripasso della Valpolicella 2007

La Cave

Italija

Doppio Passo Primitivo Salento IGT 2008

Mineraliniai vandenys

Italija

Masi Campofiorin IGT 2006

Liviko

Italija

Podere Castorani Majolica Montepulciano d’ Abruzzo DOC 2008

Baltic Wine & Spirits

Italija

Ruffino Riserva Ducale Chianti Classico DOCG 2006

Baltic Wine & Spirits

Italija

Tommasi Ripasso Valpolicella Classico DOC 2008

Baltic Wine & Spirits

Italija

Tommasi Le Prunee Merlot IGT 2008

Baltic Wine & Spirits

JAV

Stimson Estate Cellars Cabernet Sauvignon 2007

Baltic Wine & Spirits

PAR

Kaya Pinotage-Shiraz 2007

Mediato

Prancūzija

Barton & Guestier Reserve Cabernet Sauvignon 2007

Prike

Prancūzija

Barton & Guestier Châteauneuf-du-Pape AOC 2007

Prike

Prancūzija

Chateau Sainte Barbe Merlot Bordeaux AOC 2005

Bacchus

Prancūzija

Maby La Fermade Lirac AOC 2007

Vyno klubas

Prancūzija

Thomas Barton Réserve Saint-Emilion AOC 2005

Prike

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

2010 m. Lietuvos vyno čempionatas – bronza

natūraliai saldūs, bronzos medalių laimėtojai

Šalis A→Z

Pavadinimas

Platintojas

Prancūzija

F.Engel Gewurztraminer Reserve Alsace AC 2007

Bennet distributors

Vokietija

Valckenberg Madonna Spatlese 2007

Liviko

putojantys, bronzos medalių laimėtojai

Šalis A→Z

Pavadinimas

Platintojas

Ispanija

Cava Castillo Perelada Semi Seco Cava DO

Mediato

Italija

Varachin Prosecco di Valdobbiadene DOC Spumante Extra Dry

Mediato

Lietuva

Alita Klasikinis baltas

Alita

Lietuva

Alita Klasikinis raudonas

Alita

rožiniai, bronzos medalių laimėtojai

Šalis A→Z

Pavadinimas

Platintojas

Ispanija

Enate Cabernet Sauvignon Rosado Somontano DO

Mineraliniai vandenys

Ispanija

Rosado de Lagrima Vega del Castillo Navarra DO

Vyno klubas

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

autoriai ir degustuotojai

Žurnalo autoriai ir degustuotojai (abėcėlės tvarka)

Linas Čekanavičius – alaus istorijos, jo vartojimo kultūros bei tradicijų stu dentas ir nenuilstantis alaus pasaulio piligrimas, kolekcionuojantis lietuviško bei užsieninio alaus skonius ir posko nius.

Jurgis Šliogeris – vyno ekspertas. Nuo 1990 metų keliauja po vyndarystės regionus, rašo Lietuvos spaudoje apie vynus, teisėjauja vynų varžybose, veda degustacijas nuo 1998 m. Lietuvos someljė asociacijos steigėjas.

Petras Jarašūnas – vynininkystės mokslus derina su fizikos studijomis. Baigė „London Wine & Spirit Education Trust“ Advanced lygio studijas. Veda vyno degustacijas, organizuoja keliones po vyndarystės regionus Europoje.

Andrius Užkalnis – kvapų ir skonių entuziastas. Gyvenimą Didžiojoje Britanijoje jis išnaudoja nesibaigiančiai pažinčiai su škotišku viskiu, o begalines darbo keliones po pasaulį ir kvepalų prikrautus oro uostus – kaip progą mokytis apie vyrišką parfumeriją.

Jolanta Smičienė – šampano žinovė. 11 metų domisi šampanu, bendradarbiauja su Šampanės vyno regionine taryba (CIVC). Taip pat yra Prancūzijos gastronominės asociacijos „Chaine des Rotisseurs“ Lietuvos padalinio valdybos narė.

Linas Vaitulevičius – gurmanas, vyno kultūros skleidėjas, jau gerą dešimtmetį sistemingai gilinantis teorines ir praktines šios srities žinias. Sveiko gyvenimo būdo ir suderintos mitybos populiarintojas, ekologinės ir biodinaminės vynininkystės šalininkas.

Arūnas Starkus – vyno gurmanas, žurnalo vyr. redaktorius, Lietuvos someljė asociacijos prezidentas. FIJEV narys.

Asta Žūkaitė – vertėja, domisi tradiciniais amatais, kulinariniu paveldu.

Rasa Sužiedelienė – „Vyno klubo“ direktorė, Lietuvos someljė asociacijos steigėja. FIJEV narė.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g už ė

VYNO IR KITŲ GĖRIMŲ MĖGĖJAMS IR PROFESIONALAMS w w w.v ynozurnalas.lt Leidžiamas nuo 2005 m. gegužės mėn. K itas numer is bus išleistas 2010 m. gegužės mėn. Apie k asdienes v yno naujienas, v yno ir maisto der inimą bei v ynų ver tinimus sk ait yk ite w w w.v ynozur nalas.lt E l. paštas: info@v ynozurnalas.lt Adresas: Elniak ampio k . Vilniaus r. LT-14204 V Y R . R E D A K TO R I U S Arūnas Star k us tel. nr. 8 698 34 297 starkus@v ynozurnalas.lt DIZAINERIS L inas Gliaudelis linas@v ynozurnalas.lt M A K E T U OTO J A Lina Juršytė DAILININKAS R imv ydas K epežinsk as F OTO G R A FA I R ita Bac ytė, Arūnas Star k us, R asa Sužiedelienė, R emigijus S enavaitis, CI VC Eper nay, ASI K A L B O S R E D A K TO R Ė Asta Žūk aitė asta@v ynozurnalas.lt A D M I N I S T R ATO R I U S M ar ius Jak as El. paštas: info@v ynozurnalas.lt AU TO R I A I I R D E G U S T U OTO J A I Linas Ček anavičius, Petras Jarašūnas, Jolanta Smičienė, Arūnas Star k us, R asa Sužiedelienė, J urgis Šlioger is, Andr ius Užk alnis, Linas Vaitulevičius, Asta Žūk aitė LEIDĖJAS UAB „Naminė pelėda“ ISSN 1822-2153 P L AT I N I M A S I R R E K L A M A M ar ius Jak as El. paštas: info@v ynozurnalas.lt tel. nr. (5) 215 94 39 S PAU D A AB „Spauda“ TIRAŽAS 3 000 egz. R edakcija už rek lamos tur inį neatsako. Perspausdinti k ur į nors straipsnį, paveikslą ar nuotrauk ą galima tik gavus rašytinį redakcijos sutik imą.