universitas
vilnensis
2016 m. rugsėjis
7
Oslo lietuviai gimtosios kalbos nepraranda
Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedra
Jau penktus metus Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedros mokslininkės atlieka lietuvių kalbos diasporoje tyrimus. Vykdydamos projektą „Lietuvių kalba diasporoje: mokėjimas, vartojimas, nykimas“ tyrėjos siekia išanalizuoti lietuvių kalbos vartosenos svetur ypatumus, jos mokėjimo lygį, nykimo reiškinius. Autorių kolektyvas jau yra parengęs monografiją „Kalba ir tapatybė“ (2015). Tai pirmojo, jau baigto projekto etapo rezultatas. Birželio 6–11 d. dr. Eglė Gudavičienė ir dr. Inga Hilbig vyko į Oslą susitikti su ten gyvenančiais lietuviais ir paklausinėti jų apie lietuvių bei kitų kalbų mo-
kymosi, vartojimo patirtis, gimtosios kalbos išlaikymą, kalbines nuostatas. Oslas ekspedicijai pasirinktas dėl to, kad pastaraisiais metais ypač suaktyvėjo lietuvių emigracija į Norvegiją. 2015 m. čia gyveno 35 770 emigrantų iš Lietuvos (Europos migracijos tinklo duomenimis). Per ekspediciją padaryti 22 kokybiniai giluminiai interviu. Žinia apie atvykstančias tyrėjas iš Vilniaus universiteto ir prašymas dalyvauti tyrime išplatintas per oficialias lietuvių bendruomenes, taip pat per socialinius tinklus. Į mūsų kreipimąsi ypač entuziastingai atsiliepė ir daug padėjo Oslo lietuvių bendruomenės pirmininkė Lina Baltrukonienė, buvusi lituanistinės mokyklos „Gintaras“ vadovė Vita Čepauskė. Duoti interviu sutiko tie emigrantai, kuriems tyrimas pasirodė įdomus ir aktualus dėl turimos daugiakalbystės patirties, tad teigti,
Mokslininkai aptarė naujausius vėžio diagnostikos ir terapijos srities tyrimus Birželio 19–23 d. Vilniaus universitetas kartu su Nacionaliniu vėžio institutu ir Leibnico fotoninių technologijų institutu (Vokietija) Druskininkuose organizavo antrą tarptautinę konferenciją „Current Trends in Cancer Theranostics“ CTCT-2016. kolektyvai. Pirmąją tarptautinių mokslinių rezultatų aptarimo konferenciją, vykusią prieš metus Vokietijoje, inicijavo dr. V. Sivakovas. Jos sėkmė ir aktyvus šio tinklo mokslininkų bendradarbiavimas suformavo poreikį aptarti bendrus mokslinių tyrimų rezultatus su pasaulinio lygio ekspertais iš įvairių šalių. Šios konferencijos mokslinis komitetas – Baltijos šalių tinklo „NanoPhoto“ koordinatorius dr. V. Sivakovas, Europos aukštynkeičių nanodalelių tinklo koordinatorius prof. Arturas Bednarkiewiczius (Lenkijos mokslų akademija), prof. Ričardas Rotomskis (Nacionalinis vėžio institutas) – nutarė
VU studentui – galimybė stažuotis NASA
E. Kurausko nuotr.
Parodoje vyko puiki tarpdisciplininė diskusija tarp fizikų, medžiagų chemijos specialistų, biofizikų, biochemikų, gydytojų ir inžinierių, leidusi atrasti inovatyvių sprendimų taikymus klinikinėje terapijoje. Prieš porą metų, koordinuojant Leibnico fotoninių technologijų instituto mokslininkui dr. Vladimirui Sivakovui (Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto absolventui), Vokietijos mokslo ir studijų ministerija įsteigė Baltijos šalių mokslinių organizacijų tinklą „Nanotechnology meets (Bio)Photonics – NanoPhoto“, į kurio veiklą aktyviai įsitraukė Vilniaus universiteto ir Nacionalinio vėžio instituto moksliniai
Mokslininkės dr. E. Gudavičienė ir dr. I. Hilbig Osle kad susidarytas reprezentatyvus visų Norvegijos sostinėje ir aplink ją gyvenančių lietuvių kalbos mokėjimo ir vartojimo vaizdas, negalima. Osle rasti ir apklausti pirmosios kartos emigrantai – iš Lietuvos išvykę patys arba dar su tėvais. Dalis lietuvių informantų yra sukūrę homogeniškas šeimas, dalis – mišrias, ir ne tik su norvegais. Apklaustųjų amžius įvairus: jauniausiai informantei buvo 14 metų, vyriausiam – 49. Ilgiausiai Osle gyvenanti mūsų kalbinta moteris čia atvyko 1989 m., tačiau didžioji dalis apklaustųjų Norvegijoje gyvena mažiau nei dešimt metų. Tikėtasi, kad bus užfiksuota bent šiokių tokių lietuvių kalbos nykimo požymių, ypač tarp ilgiau čia gyvenančių asmenų. Tačiau ryškesnių lietuvių kalbos pokyčių nepastebėta net tarp tų apklaustųjų, konferencijoje aptarti tarpdisciplinines nanotechnologijų taikymo vėžio terapijai ir diagnostikai problemas ir prioritetines kryptis. Konferencija leido mokslininkams pasidalyti žiniomis apie pažangius integruotus sprendimus, skirtus biologinių struktūrų vaizdinimui ir nanomedžiagomis paremtai terapijai, taip pat naujos kartos nanodalelių integracijai į technologinius procesus, sudarančius sąlygas efektyvių teragnostikos metodų kūrimui. Konferencijoje dalyvavo ir skaitė pranešimus žymiausi specialistai ne tik iš Baltijos šalių, bet ir iš visos Europos Sąjungos, taip pat Rusijos, Kanados, Šveicarijos, Taivano, Baltarusijos. Iš viso konferencijoje dalyvavo per 70 mokslininkų. Jie pristatė naujausius savo mokslinių grupių pasiekimus teragnostikos srityje. Tai prof. Raineris Heintzmannas, nusipelnęs ląstelių ir jų organelių vaizdinimo srityje, prof. Mika Lindenas, pripažintas mokslininkas vaistų pernašos, biovaizdinimo, proteomikos bei energetinių medžiagų tyrimų srityse. Lektorius iš Taivano nacionalinio DongHwa universiteto prof. Chia-Liang Cheng tyrimus atlieka nanodeimantų ir biomolekulių sąveikos su ląstelėmis srityje, o dr. Fiorenzo Vetrone iš Kvebeko universiteto (Kanada) specializuojasi nanodalelių,
kurių sutuoktiniai norvegai, kurie daug metų dirba ir gyvena labai norvegiškoje aplinkoje. Išlaikyti lietuvių kalbą emigrantams padeda kelionės į Lietuvą, pokalbiai su artimaisiais per Skype, bendravimas su kitais Osle gyvenančiais lietuviais, Lietuvos aktualijų sekimas naujienų portaluose, knygos, skaitmeninė lietuviška televizija ir kt. Šiuolaikinės technologijos išties labai padeda išlaikyti lietuvių kalbą beveik nepakitusią tiems, kurie emigravo jau suaugę, baigę mokyklą Lietuvoje. Didžiausią rūpestį emigravusiems lietuviams kelia jų vaikų lietuvių kalba ir jos ateitis. Osle vaikai paprastai į darželius išeina vienerių metų, kai dar tik mokomasi pirmųjų žodžių. Tad jie greitai pradeda kalbėti norvegiškai namų aplinkoje net ir tose šeimose,
L. Jonušo nuotr.
Dr. Eglė GUDAVIČIENĖ, dr. Inga HILBIG,
Asm. arch. nuotr.
Tokią išvadą padarė Vilniaus universiteto mokslininkės, tarp Norvegijoje gyvenančių tautiečių ieškojusios lietuvių kalbos nykimo požymių. Tačiau ryškesnių šios kalbos pokyčių nepastebėta. Didžiausią rūpestį emigravusiems lietuviams kelia jų vaikų lietuvių kalba ir jos ateitis.
kur abu tėvai lietuviai. Tėvams didelis rūpestis – ką daryti, kad vaikai daugiau ir geriau kalbėtų gimtąja tėvų kalba, išmoktų ja ir rašyti. Žmonės ieško įvairių būdų, kaip sukurti vaikams kuo daugiau lietuviškos aplinkos: kas antrą sekmadienį veža į lituanistinę mokyklą, samdo privačius kalbos mokytojus, ieško lietuvių auklių, kitų lietuvių šeimų, turinčių panašaus amžiaus vaikų, stengiasi kuo dažniau ir ilgiau pabūti su vaikais Lietuvoje ir pan. Kalbinti lietuviai labai nuoširdžiai dalijosi lietuvių ir kitų kalbų vartojimo emigracijoje patirtimi, džiaugsmais ir rūpesčiais. Dėl riboto laiko visų atsiliepusiųjų apklausti nebespėta, bet kokybinė apklausa toliau tęsiama per Skype ir susitikus Lietuvoje. Nuoširdžiai dėkojame visiems mūsų apklausos dalyviams! Analogiškos ekspedicijos jau buvo organizuotos į Londoną, Buenos Aires, o šį rudenį dar bus vykstama į Torontą – tuos miestus, kur susitelkusios gausios lietuvių bendruomenės. 2017 m. pabaigoje planuojama išleisti monografiją, skirtą lietuvių kalbos diasporoje tyrimams ir minėtų keturių miestų sociolingvistiniams portretams. Šiuo metu projekto interneto tinklalapyje vyksta ir kiekybinė anketinė emigravusių lietuvių bei lietuvių kilmės asmenų visame pasaulyje apklausa, ieškoma respondentų. Projekto „Lietuvių kalba diasporoje: mokėjimas, vartojimas, nykimas“ vadovė – prof. Meilutė Ramonienė, projektą finansuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Daugiau apie projektą – www.emigrantai.projektas.vu.lt.
Stendinių pranešimų sesijos pirmosios vietos laureatė doktorantė Dovilė Baziulytė (viduryje) atsiima apdovanojimą iš konferencijos organizatorių prof. R. Rotomskio (kairėje) ir dr. V. Sivakovo pasižyminčių aukštynkeitėmis savybėmis, tyrimų srityje. Konferencijoje vyko jaunųjų mokslininkų trumpų žodinių ir stendinių pranešimų sesija. Slapto balsavimo metu išrinkti trys geriausi darbai. Pirmąją vietą užėmė VU Chemijos fakulteto Taikomosios chemijos katedros doktorantė Dovilė Baziulytė, antroji vieta atiteko Kelno universiteto Neorganinės chemijos instituto doktorantui Markusui Schützui, o trečioji – doktorantei iš Latvijos universiteto Medicinos fakulteto Ligai Saulitei.
Konferencija buvo naudinga ne tik moksliniu požiūriu. Tai buvo ir puiki galimybė pasaulinio lygio mokslo visuomenei pristatyti Lietuvą, parodyti joje atliekamus mokslinius tyrimus, gyventojų svetingumą ir kultūrą. Daugelis konferencijos dalyvių pirmą kartą viešėjo Lietuvoje – mūsų šalis jiems paliko neišdildomą įspūdį. Tikimasi, kad kitais metais konferencija vėl vyks Lietuvoje. Parengė L. Mikoliūnaitė, prof. R. Rotomskis ir dr. V. Sivakovas
Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto studentui Liudvikui Paukštei, grįžusiam iš stažuotės Kinijoje, vėl teko krautis lagaminus stažuotei, tik šįkart kitame žemyne. Tris kursus baigęs jaunuolis rugpjūčio pabaigoje pradėjo keturių mėnesių stažuotę JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) Ameso mokslinių tyrimų centre. „Pamatyti, kaip dirba tokios organizacijos, turbūt yra ne vieno noras. Džiaugiuosi, kad turėsiu tokią galimybę. Jos siekiau ne tik dėl to, kad gyvenimo aprašyme atsirastų eilutė
apie stažuotę NASA. Man svarbesnė patirtis, kurią čia įgysiu“, – sako L. Paukštė. Jis prisidės prie biologinius darinius imituojančio optinio sensoriaus, fiziologiškai panašaus į musės akį, kūrimo, testavimo ir tobulinimo. Dėl panašumo šis sensorius ir vadinamas „Musės akimi“. Konkursą stažuotei NASA organizuoja ir studentus atrenka Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Ji stažuotojui taip pat skiria stipendiją, padengia stažuotės mokestį. Parengta pagal naujienos.vu.lt