VU mokslo populiarinimo žurnalas SPECTRUM, nr. 37

SPECTRUM V I L N I AU S U N I V E R S I T E TO M O KS LO P O P U L I A R I N I M O Ž U R N A L AS 1 ( 3 7 ) /20 2 3

Plastikas ir aplinkos tarša

p. 8

Kremlius propagandai kurti ir skleisti išleidžia 1,5 milijardo dolerių per metus

p. 20

Sukurti naują vaistą trunka trečdalį mokslininko karjeros laiko

p. 50

Ar reikia (de)kriminalizuoti nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimą?

Turinys

2

Kaip pasaulio politiniai lyderiai kalbėjo su tauta per COVID-19 pandemiją?

8

Kremlius propagandai kurti ir skleisti išleidžia 1,5 milijardo dolerių per metus

14

Palaukite... plastikas gali būti naudingas aplinkai?

20

Sukurti naują vaistą trunka trečdalį mokslininko karjeros laiko

26

Programišių diskusijų forumuose įsitraukiama net į globalius geopolitinius procesus

32

Vidutinių pajamų spąstai ir Baltijos šalys: įstrigs, prašoks, o gal jau prašoko?

38

Pokyčiai vaiko priežiūros srityje: kokią įtaką jie turės karjeros ir šeimos derinimui?

44

Finansinio prisotinimo teorija – nauja galimybė sprendžiant ekonominių krizių problemas

50

Ar reikia (de)kriminalizuoti nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimą?

56

Dirbtinio intelekto panaudojimas sprendžiant su klimato kaitos poveikiu sveikatai susijusias problemas

62

Diskriminacija darbe Lietuvoje – kaip gintis?

68

Už ar prieš abortus – kokiomis nuostatomis vadovaujamės XXI amžiuje?

74

Kodėl mes priimame ne visada racionalius finansinius sprendimus ir kaip to išvengti?

80

Refleksija darbe: kodėl svarbu reflektuoti profesinę patirtį?

86

Dėmesį pritraukiančios Antano Kmieliausko freskos Vilniaus universitete

POLITINĖ LYDERYSTĖ

Kaip pasaulio politiniai lyderiai kalbėjo su tauta per COVID-19 pandemiją?

Doc. Liudmila Arcimavičienė Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas

COVID-19 pandemija tapo tikru išbandymu politiniams lyderiams ir jų valdymo strategijoms. Politiniai lyderiai skubėjo priimti sprendimus, kurie prisidėtų prie daugelio prigimtinių laisvių ribojimo. Viena iš tokių pareiškimo formų buvo pirmasis kiekvienos šalies vadovo kreipimasis į tautą, siekiant užtikrinti žmonių palankumą ir vykdant visuomenės sveikatos politikos uždavinius krizės metu. Ar pavyko politiniams lyderiams įtikinti savo rinkėjus, kad jų laisvės ribojimai per COVID-19 pandemiją yra tinkamiausias būdas spręsti rimtas su visuomenės sveikata susijusias problemas?

Kaip tai buvo padaryta?

3

3

Politinė lyderystė

Abiejų lyčių atstovai rinkosi konceptualiąsias „karo“, „vienybės“, „judėjimo“ ir „grėsmės“ metaforas siekdami skirtingų strateginių tikslų.

Lyderių kalbose – populistinės metaforos Vakarų žiniasklaidoje pasirodė straipsnių, kuriuose atkreiptas dėmesys į sėkmingo moterų valdymo pavyzdžius.

Garsiame „The New York Times“ žurnalo 2020 m. gegužės 15 d. straipsnyje jo autorė Amanda Taub jau pačiame pavadinime iškėlė klausimą: „Kodėl šalims, vadovaujamoms moterų, sekasi geriau?“ Metaforos analizės tyrimu buvo bandoma atsakyti į šį klausimą.

Tyrimo metu analizuota 16 pasaulio (Jungtinių Amerikos Valstijų, Didžiosios Britanijos, Škotijos, Švedijos, Kanados, Kinijos, Argentinos, Rusijos, Indijos, Australijos, Naujosios Zelandijos, Vokietijos, Suomijos, Lietuvos, Ukrainos, ES) lyderių – 11 vyrų ir 5 moterų – kalbų, skirtų pirmajam nacionalinio karantino paskelbimui per COVID-19 pandemiją (nuo 2020 m. vasario iki balandžio mėn.).

Ypatingas dėmesys buvo kreipiamas į pasikartojančias metaforines sąvokas ir jų populistines reikšmes.

Konceptualiosios metaforos analizė politinių lyderių kalbose pasirinkta neatsitiktinai – jos įtaigumo ir

emocinio poveikio svarba pastebima ne tik šiuolaikinės kalbotyros darbuose, bet ir neurologijos bei psichologijos mokslų tyrimuose.

Konceptualiosios metaforos fenomenas yra siejamas su žmogaus smegenų struktūra ir neuronų aktyvumo veikla, kurią lemia pasikartojančių žodžių dažnis ir tankis konkrečioje situacijoje. Pasikartojantys žodžiai, keliantys asociacijas su klausytojui reikšminga patirtimi, turi didesnį poveikį įsisavinant informaciją. Be to, pasikartojančių metaforinių pasakymų analizė leidžia nustatyti kalbėtojo įsitikinimus ir požiūrį į įvairius reiškinius.

Išryškėjo skirtumai tarp vyrų ir moterų lyderių kalbų Tyrimo metu konkrečiose vyrų ir moterų kalbose buvo lyginamas nustatytų metaforinių pasakymų skaičius visos pasakytos kalbos žodžių kontekste. Trumpiau tariant, metaforinių pasakymų dažnis (arba kitaip – metaforinis tankis) konkrečiose lyderių kalbose. Metaforų analizė aiškiai parodė, kad moterys ir vyrai renkasi skirtingas įtikinimo strategijas.

„Grėsmės“

„Judėjimo“

„Vienybės“

„Karo“

0

2

4

5

Vyrai

Moterys

6

8

10

12

14

Expon. (Vyrai)

1 pav. Metaforinio tankio intervalo pasiskirstymas tarp lyčių. Diagramoje pateikiami rezultatai, remiantis intervalais nuo mažiausio iki didžiausio metaforinių pasakymų tankio vyrų ir moterų kalbose. Tankiui apskaičiuoti buvo pasitelkta NVivo 12.0 programinė įranga 4

„Judėjimo“ ir „karo“ metaforos abiejų lyčių kalbose buvo vartojamos

kaip tautos mobilizavimo priemonė, kuri padeda sunkiu laikotarpiu vienyti tautą, siekiant bendrų nacionalinių tikslų. Šia metafora vyrai siekia politinių tikslų, apeliuodami į populistinį sentimentą per supriešinimo naratyvą, kai priešu tampa „nematomas virusas“. Analizuojant pastebėta, kad vyrų „karo“ metafora pasi„Karo“ metaforos ideologinės reikš- žymi leksine įvairove (pvz., „priešas“, mės poveikis dažnai aiškinamas „kova“, „kovotojai“, „pajėgos“, „pulti“,

VYRAI

MOTERYS

Alberto Fernandez

Ursula von der Leyen

„Koronavirusas puola mus visus“

„Noriu pagerbti moteris ir vyrus, vadovaujančius šiai kovai“

Boris Johnson

Nicola Sturgeon

„Bet galime neabejoti, kad kiekvienas iš mūsų yra tiesiogiai įtrauktas į kovotojų sąrašą (...) pražūtingas šio nematomo žudiko poveikis“

„Kovoje su šiuo virusu“

Narendra Modi

Jacinda Ardern

„Esu įsitikinęs, kad kiekvienas indas ne tik sėkmingai įveiks šią sudėtingą situaciją, bet ir iškovos pergalę“

„Padės mūsų sveikatos priežiūros sistemai kovoti“

Xi Jinping

Angela Merkel

„Prasidėjo žmonių karas už epidemijų prevenciją ir kontrolę“

„Veiksmingiausia priemonė kovoje su per greitai plintančiu virusu“

Politinė lyderystė

Įdomiausia, kad abiejų lyčių atstovai dažniausiai. Moterys dažniau nei rinkosi konceptualiąsias „karo“, „vie- vyrai vartojo „vienybės“ ir „judėjimo“ nybės“, „judėjimo“ ir „grėsmės“ meta- metaforas, o vyrų kalbose dažniau nei foras siekdami skirtingų strateginių moterų buvo galima išgirsti „karo“ ir tikslų. Abiejų lyčių lyderiai kūrė skir- „grėsmės“ metaforas. tingą santykį su klausytojais ir taip pabrėžė nacionalinio karantino prie- Kokiu tikslu pasitelkta „karo“ metafora? monių svarbą ir legitimumą (1 pav.).

2 pav. „Karo“ metafora vyrų ir moterų kalbose

„nugalėti“, „laimėti“). Tuo tarpu galima pastebėti vyrams bandant kalmoterys vieningai vartoja tik „kovos“ bėti apie kontrolę ir kuriant vertikametaforinį pasakymą bendrame lią santykių hierarchiją (Dievas > val„karo“ metaforos kontekste (2 pav.). džia > žmonės). Populistiškai skamba „Karo“ metaforos analizė leidžia vyrų „kolektyvinio aš“ pozicionaviaptikti kelis skirtumus, vertinant vyrų mas kalbant apie santykį su „išoriniu ir moterų politinę lyderystę. Metaforos priešu“. Skirtingai nuo vyrų, moterys leksinė įvairovė tarp vyrų byloja apie vieningai vartojo bendrą metaforinį šios metaforos ideologinę svarbą ban- pasakymą „kova su virusu“, neįtraukdamos „kolektyvinio aš“ į šios „kovos“ dant suvaldyti pandemijos sukeltas naratyvą. problemas. Įdomu, kad „karo“ metafora vyrų kalbose parodo konkurencingumo svarbą (pvz., „susidoroti“, „Vienybės“ metafora – tautai „nugalėti“, „laimėti“ ir pan.). Konku- mobilizuoti? ravimas kaip „stiprios“ lyderystės Populistiškai skamba ir „karo“, ir „viepožymis yra neatsiejamas nuo „lyde- nybės“ metaforų junginys vyrų kalrio kaip griežto tėvo“ naratyvo. Tai bose. Vyrų žinutė „vienytis, kad

„Karo“ naratyvas yra vienas dažniausių retorinių mechanizmų siekiant visuotinio susivienijimo ir tautos pritarimo krizės metu.

5

Politinė lyderystė

nugalėtume“ yra bandymas mobili- „Judėjimo“ ir „grėsmės“ metafozuoti tautą kovoje su aiškiai nusakomu ros – bandymas gąsdinti, įspėti ar priešu, siekiant populistinės priešprie- užjausti? šos tarp „kolektyvinio aš“ ir „kolekty- Kitas svarbus skirtumas vyrų ir moterų vinio kito“ (3 pav.). kalbose – „judėjimo“ ir „grėsmės“ Skirtingai nuo moterų, vyrai bandė metaforų vartosena. Abiejų meta„mobilizuoti“ tautą „kovoje su bendru forų kontekste vyrai skiria dėmesio priešu“ – „šios pandemijos virusu“. „pavojaus“ naratyvui, kuris netiesioTokiame kontekste visos karantino giai skatina neapibrėžtumo ir baimės priemonės buvo pristatomos kaip pojūtį. Neapibrėžtumo jausmas pervienas būtiniausių „karo ginklų“. teikiamas kalbant apie viruso plitimo „greitį“ ir ekonomikos „judėjimo vinTautai atiteko „kolektyvinio aš“ gius“ (4 pav.). Taip susidaro įspūdis, vaidmuo, ji turėjo „kovoti“ su kad minimos problemos (viruso plitimo „kolektyviniu kitu – virusu“ ir „nugalėti ir ekonomikos) yra beveik nesuvaldokovoje“. „Karo“ naratyvas yra vienas mos ir prilygsta gamtos dėsniams. dažniausių retorinių mechanizmų Neapibrėžtumo jausmas padidėja, siekiant visuotinio susivienijimo ir kai tokie pasakymai vartojami priešitautos pritarimo krizės metu. nant „kolektyvinį aš“ (tautą ir valdžią) ir „kolektyvinį kitą“ (virusą, Kiniją).

Panašius skirtumus rodo ir „grėsmės“ metaforos analizė. Tarp vyrų dominuoja du požiūriai į susiklosčiusią situaciją: emocinis ir pragmatinis.

Vartodami „grėsmės“ metaforą, vyrai sutelkia dėmesį į „pavojaus“ sąvoką, taip bandydami racionalizuoti jų siūlomą veiksmų planą ir mobilizuoti tautos atsaką. Pavyzdžiui, tuometinis

VYRAI

MOTERYS

Alberto Fernandez

Ursula von der Leyen

„Vieninga Argentina, kuri susidoros su šiuo iššūkiu“

„Turime dirbti glaudžiau nei bet kada anksčiau (...)

Darykime teisingą dalyką kartu – viena didele širdimi, o ne 27 mažomis“

Narendra Modi

Nicola Sturgeon

„Privatus sektorius šiuo svarbiu metu visu pajėgumu stovi petys į petį su bendrapiliečiais“

„Kovoje su šiuo virusu“

Gitanas Nausėda

Sanna Marin

„Tik veikdami išvien, vengdami rizikos sustabdysime ligos plitimą“

„Bendras koordinavimas ir bendri veiksmai (...) plačiai bendradarbiauti ir kartu ieškoti sprendimų“

Donald Trump

Jacinda Ardern

„Turime atidėti politiką į šalį, sustabdyti partiškumą ir vienytis kaip viena tauta ir viena šeima“

„Jūsų veiksmai bus labai svarbūs mūsų kolektyviniams gebėjimams (...) Mums reikia, kad jūs palaikytume vieni kitus“

Xi Jinping

Angela Merkel

„Susivienijo plačios žmonių masės“

„Galime priimti esamus apribojimus ir stovėti vienas šalia kito“

Stefan Löfven „Jūs parodote, kad sunkiausiais laikais mūsų vienybė yra stipriausia“

3 pav. „Vienybės“ metafora vyrų ir moterų kalbose 6

Vyrai ir moterys pasitelkia „judėjimo“ metaforą, kad nukreiptų klausytojų dėmesį į skirtingus esamos problemos aspektus. Vyrai pabrėžia viruso plitimo ir užkrėtimo „greitį“, tuo tarpu moterys kalba apie greičio suvaldymą ir dažniau vartoja pasakymus, orientuotus į „sulėtinimą“. Taip probleminė situacija atrodo labiau valdoma arba aiškiai demonstruojami bandymai spręsti problemas.

MOTERYS

Justin Trudeau

Ursula von der Leyen

„Ekonominis šios pandemijos poveikis keičiasi kas valandą (...) Covid-19 visame pasaulyje plinta dar sparčiau“

„Galime sulėtinti viruso plitimą (...) skleisti viltį

Donald Trump

Sanna Marin

„Bandymų ir testavimo galimybės sparčiai plečiasi (...) Mes žengėme gyvybę gelbstintį žingsnį, iš anksto imdamiesi veiksmų prieš Kiniją“

„Mums taip pat pavyko sulėtinti ligos progresavimą“

Xi Jinping

Jacinda Ardern

„Būtina paspartinti atsirandančio vartojimo potencialo išlaisvinimą“

„Tačiau šios naujos priemonės

Scott Morrison

Angela Merkel

„Kai mūsų ekonomika pradeda šokinėti ir grįžta atgal“

„Kol taip yra, galime padaryti tik vieną dalyką – sulėtinti viruso plitimą, ištempti jį mėnesiais ir taip laimėti laiko“

Politinė lyderystė

VYRAI

visoje Europoje"

gali sulėtinti viruso plitimą"

4 pav. „Judėjimo“ metafora vyrų ir moterų kalbose

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas sakė, kad „tai yra didžiausia grėsmė, su kuria ši šalis susidūrė, tikrojo pavojaus akimirka“. O Lietuvos prezidentas kalbėjo taip: „Šiandien pasaulis susiduria su bene didžiausia krize nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.“ Susiklosto panaši situacija, kaip ir su „judėjimo“ metafora – baimės ir neapibrėžtumo jausmas įsivyrauja ir leidžia įtampai tarp klausytojų augti. Moterys, skirtingai nuo vyrų, visą dėmesį sutelkia į „apsaugos nuo grėsmių“ sąvoką, kuri yra vartojama bendruomeniškumo ir užuojautos kontekste.

Pavyzdžiui, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ramino: „Federalinė vyriausybė ir valdžia stengiasi apsaugoti visus mūsų bendruomenės narius“, o Škotijos ministrė pirmininkė Nicola Sturgeon pabrėžė: „Tai skirta kiekvieno iš jūsų, jūsų artimųjų, bendruomenės ir mūsų nacionalinės sveikatos tarnybos apsaugai.“ Taip „grėsmės“ metafora skatino teigiamą požiūrį ir didesnį klausytojų palankumą, o moterų kalbose parodė emocinio intelekto, empatijos svarbą.

Kodėl vyrų lyderių kalbos veikė neigiamai?

Analizuojant pasikartojančius metaforinius pasakymus vyrų kalbose, išryškėjo neigiamo populistinio sentimento požymiai, aktyvuojantys visus keturis neigiamo populizmo konceptus: (1) „kolektyvinio aš“, (2) „kolektyvinio kito“, (3) antagonizmo ir (4) neapibrėžtumo jausmą. Tuo tarpu moterų kalbose vyravo „kolektyvinio aš“ naratyvas, kuriame buvo nuosekliai skatinamas bendruomeniškumo jausmas, tarpusavio pagalba ir kuriamas tarpusavio ryšys. Atrodytų, kad moterys lyderės atstovauja lyderystės krypčiai, kuri grindžiama emociniu intelektu ir horizontalia santykių hierarchija. Tuo tarpu vyrai aiškiai pademonstravo konkurencingumu grįstą požiūrį į problemos sprendimą, remdamiesi populistiniu sentimentu, kuris galėjo turėti didesnę neigiamą įtaką informacijos priėmimui.

ideologinės reikšmės analize, galima drąsiai teigti, kad moterys parodė brandesnės lyderystės pavyzdį krizės laikotarpiu.

Ar būtų galima teigti, kad moterys labiau pavergė klausytojų širdis? Tikriausiai tokios analizės nepakanka norint atsakyti į šį klausimą.

Kita vertus, remiantis metaforų ir jų 7

MELAGIENOS RUSIJOJE

Kremlius propagandai kurti ir skleisti išleidžia 1,5 milijardo dolerių per metus Milda Vibrantytė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas

„Europoje žmonės tokioje prastoje situacijoje, kad valgo šunų maistą, o Vokietijoje – net šildosi žvakėmis“, – tokios ir panašios užsienio naujienos yra pateikiamos Rusijos gyventojams. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2022 m. pavasarį priėmė įstatymą, kad visi rengiami pranešimai, prieštaraujantys Rusijos vyriausybės įvykių versijai, bus laikomi nusikaltimu. Toks įstatymas daugelį nepriklausomų žiniasklaidos priemonių paskatino palikti šalį, o likusioms už Rusijos prezidento režimo nepalaikančios informacijos skleidimą šioje šalyje gresia laisvės atėmimas iki 15 metų.

Nuo pat 2014 m. Kremlius kuria galingą melagingos informacijos struktūrą, atspindinčią norimą Rusijos prezidento ir jo režimo įvaizdį. Dezinformacijos analizės centro DebunkEU.org, veikiančio Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete, analitikai Aleksandra Michałowska-Kubś ir Jakubas Kubśas atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad Rusija dezinformacijai ir propagandai kurti ir skleisti per metus apytiksliai išleidžia 1,5 mlrd. JAV dolerių. Komunikacijos fakulteto profesorius Andrius Šuminas prognozuoja, kad Rusijos valstybės kuriamõs ir skleidžiamos propagandos metodai tobulės, o su skleidžiama dezinformacija kovoti bus vis sudėtingiau.

9

Melagienos Rusijoje

Prasidėjus karui Ukrainoje, Rusijos biudžeto išlaidos žiniasklaidai išaugo trigubai „Rusijos propaganda yra viešosios galios įrankis, kuriuo naudojantis atsiranda reali galimybė paveikti Vakarų Europos šalis“, – sako prof. A. Šuminas.

Rusijos propagandos veikimo kryptys yra dvi: išorinė ir vidinė.

Vidinė propaganda skirta V. Putino režimui palaikyti – formuoti teigiamą visuomenės nuomonę apie jo sukurtą režimą, visuotinai pripažinti karą Ukrainoje ir psichologiškai paruošti Rusijos visuomenę šaliai taikomoms sankcijoms iš Vakarų.

Išorinė propaganda yra skirta užsienio auditorijai, jos tikslas – faktų iškraipymas, užsienio auditorijos blaškymas, klaidinimas ir gąsdinimas.

Tyrimo apie Rusijos išleidžiamus pinigus finansuojant vietinę žiniasklaidą autoriai A. Michałowska-Kubś ir J. Kubśas išsiaiškino, kad per pastaruosius dešimt metų Rusijoje nuolat didėjo žiniasklaidos finansavimas iš valstybės biudžeto. „Nors tyrimą apsunkino tai, kad labai sudėtinga gauti tikslią informaciją dėl finansinio skaidrumo stokos, vis dėlto pavyko išsiaiškinti, kad žiniasklaidai skiriamas

valstybės finansavimas Rusijoje nuo- „valstybinės žiniasklaidos efektyvulat didėja“, – teigia J. Kubśas. Nuo mui didinti“. Agentūros pirmininku 2011 iki 2022 m. biudžetas išaugo 30 buvo paskirtas televizijos laidų vedėproc., piko metu – beveik padvigubėjo jas Dmitrijus Kiseliovas. Kadaise laikytas vienu gerbiamiausių ir patiki(1 pav.). miausių Rusijos žurnalistų, 2012 m.

Anot tyrimo autorių, Rusijos vyriauD. Kiseliovas virto aršiu propagansybės žiniasklaidai skiriamų lėšų dididistu, o nuo 2014 m. dėl to, kad palaiko nimas praėjusių metų sausio–kovo Rusijos invaziją Ukrainoje, jam taikomėnesiais atspindi išaugusį poreikį mos individualios Europos Sąjungos manipuliuoti viešąja nuomone dėl karo Ukrainoje. „2022 m. sausio–kovo sankcijos. mėnesiais Rusijos valstybės biudžeto Informacijos agentūrai „Rossiya išlaidos žiniasklaidai išaugo dau- Segodnya“ priklauso ir Rusijos giau nei trigubai, palyginti su tuo naujienų agentūra „Sputnik“ – vienas pačiu laikotarpiu pernai“, – teigia pagrindinių Kremliaus propagandos A. Michałowska-Kubś. Tyrimo auto- kanalų visame pasaulyje, taip pat riai pažymi, kad kovo mėnesį, kai vyko „inoSMI“ agentūra ir „RIA Novosti“, kuri karo veiksmai Ukrainoje, žiniasklai- 2022 m. buvo viena iš trijų daugiausia dai iš biudžeto buvo skirta 11,9 mlrd. cituojamų ir įtakingiausių naujienų rublių – dvigubai daugiau nei sausio agentūrų Rusijoje. ir vasario mėnesiais kartu sudėjus (5,5 Nuo įkūrimo agentūrai „Rossiya mlrd. rublių).

Segodnya“ valstybės skiriamas finansavimas nuolat didėjo, o 2014 m., kai Rusija okupavo Krymą Okupavus Krymą 2014 m. Rusijos ir pradėjo karą Donbase, suma žiniasklaidos finansavimas išaugo padvigubėjo (2 pav.). Tai reiškia, kad dvigubai 2014 m. pradėjus karą Ukrainoje kilo „Rossiya Segodnya“ (rus. «Россия poreikis intensyviau kurti ir skleisti сегодня») yra Rusijos vyriausy- propagandą, o žiniasklaidai skiriamo bei priklausanti informacijos agen- valstybės finansavimo šoktelėjimas tūra, įkurta 2013 m. gruodžio 9 d. yra akivaizdžiai susijęs su Krymo

120

Milijardai (rublių)

100

80

60

40

20

0

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

2019

Metai

1 pav. Rusijos propagandinės žiniasklaidos finansavimas 2011–2022 m. Sudarė tyrėjai 10

2020

2021

2022

Melagienos Rusijoje

9 8 7

Milijardai (rublių)

6 5 4 3 2 1 0 2007 2008 2009 2010

2011

2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 Metai

2 pav. Rusijos vyriausybei priklausančios informacijos agentūros „Rossiya Segodnya“ finansavimas 2007– 2022 m. Sudarė tyrėjai

okupacija ir karo Donbase pradžia. „Tai, kad „Rossiya Segodnya“ ir kitoms propagandinės žiniasklaidos priemonėms finansavimas kasmet didinimas, yra aiškus šių agentūrų dalyvavimo informaciniame kare ženklas. Finansavimo padidėjimas įvyko nepaisant staigios rublio devalvacijos ir gilios ekonominės krizės Rusijoje 2014–2016 m., kuri paveikė valstybės ekonomiką“, – sako tyrimo autorius J. Kubśas.

Dauguma pagrindinių propagandos transliavimo šaltinių susiję tarpusavyje

ir radijo transliavimo bendrovė (rus. Всероссийская государственная телевизионная и радиовещательная компания, VGTRK) yra galingas režimo įrankis.

VGTRK yra didžiausia Rusijos valstybinės žiniasklaidos kontroliuojančioji bendrovė, kuri taip pat aktyviai finansuojama Rusijos. 1990 m. įkurta Maskvoje, VGTRK valdo penkis nacionalinius televizijos kanalus: „Rusija-1“ (Россия-1), „Rusija-24“ (Россия-24), „Rusija-K“ (Россия-К) ir du tarptautinius tinklus, penkias radijo stotis ir daugiau nei 80 regioninių televizijos ir radijo tinklų. VGTRK taip pat valdo ir informacijos agentūrą „Rossiya Segodnya“. Pasak tyrimo autorių, Kremlius VGTRK vadovybei ir redaktoriams diktuoja, kaip turi būti pateikiamos naujienos apie karą Ukrainoje, kokiais raktiniais žodžiais diskredituoti Kijevą ir kokius ekspertus kviesti į studiją.

Anot tyrimo autorių, 2020 m. sausį Levados centro atliktos apklausos duomenimis, net 73 proc. rusų teigia, kad televizija jiems yra pagrindinis naujienų šaltinis (52 proc. jų sako pasitikintys televizijos naujienomis), o 39 proc. rusų pagrindinis šal- „ Ru s i j a t u r i p s e u d o e ks p e r t ų , tinis yra internetas. Taigi didžioji dau- pseudokomentatorių ir mokslininkų, guma informaciją gauna iš televizijos, kurie įtikinamai patvirtina skleidžiamą todėl formuojant visuomenės požiūrį dezinformaciją, kurie nuolat kviečiami Visos Rusijos valstybinė televizijos į radijo, televizijos laidas, kad turinys

„Europoje žmonės tokioje prastoje situacijoje, kad valgo šunų maistą, o Vokietijoje – net šildosi žvakėmis“, – tokios ir panašios užsienio naujienos yra pateikiamos Rusijos gyventojams.

11

30

25 Milijardai (rublių)

Melagienos Rusijoje

35

20

15

10

5

0

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

2019

2020

2021

2022

Metai VGTRK

RT

Rossiya Segodnya

3 pav. Žiniasklaidos priemonių, skirtų dezinformacijai skleisti užsienio ir Rusijos vidaus auditorijoms, finansavimas 2010–2022 m. Sudarė tyrėjai

atrodytų patikimesnis“, – tyrėjams antrina prof. A. Šuminas. Pasak jo, Rusija kuria informacinį chaosą ir tai daro sėkmingai: „Jie neigia viską: autoritetus, mokslą, istoriją, jų tikslas – viską paneigti ir tada visame tame informaciniame triukšme žmonės pradeda abejoti, kas yra tiesa, o pasėjus abejones, kai žmonės tampa neužtikrinti, Rusijai pasidaro daug lengviau veikti skleidžiant propagandą.“ Pastaruoju metu Rusijos propaganda daugiausia skiriama užsienio auditorijai RT (buvusi „Russia Today“) yra Rusijos žiniasklaidos agentūra ir politinės įtakos įrankis, skirtas skleisti dezinformaciją užsienio auditorijai. RT yra visiškai valstybės kontroliuojamas daugiakalbis televizijos stočių, svetainių ir socialinės žiniasklaidos kanalų tinklas. Šiuo metu RT naujienos publikuojamos šešiomis kalbomis: anglų, ispanų, prancūzų, vokiečių, arabų ir rusų. Nors 2010 m. VGTRK skirtos lėšos daugiau 12

nei tris kartus viršijo RT finansavimą, nuo 2015 m. lėšų VGTRK ir RK buvo skiriama panašiai, o nuo 2020 m. užsienio auditorijai skirto turinio kūrimo ir transliavimo agentūra RT gauna didžiausią valstybės finansavimą iš visų žiniasklaidos agentūrų Rusijoje.

Anot tyrimo autorių, tai reiškia, kad Kremlius pastaraisiais metais daugiausia yra susikoncentravęs į užsienio auditorijai skiriamos dezinformacijos kūrimą ir sklaidą. Šiuo metu RT yra daugiausia valstybės finansuojama žiniasklaidos agentūra ir jai skiriamas biudžetas nuo 2011 m. kasmet tik auga. Per pastaruosius 12 metų agentūrai skirtos lėšos išaugo beveik trigubai. Pasak tyrimo autorių, sprendžiant iš 2022 m. biudžeto, šiais metais RT turėtų gauti 25 proc. visų žiniasklaidos priemonių lėšų, o tai reiškia, kad užsienio auditorijai skirtas kanalas dabar yra Rusijos propagandos prioritetas (3 pav.).

Vilniaus universiteto tyrėjas prof.

A. Šuminas teigia, kad Rusijos kuriamos propagandos turinys priklauso ne tik nuo to, ar jis skiriamas Rusijos

gyventojų, ar užsienio auditorijoms, bet ir nuo to, kuriai šaliai informacija kuriama. „Turinys, kuriamas Rusijos gyventojams ir užsienio auditorijoms, skiriasi kardinaliai. Taip pat skiriasi ir pagal šalį. Mus, Lietuvą, pasiekia vienoks turinys, Vokietiją, Prancūziją, Ukrainą – visai kitoks. Pavyzdžiui, tam tikroms šalims Rusija skleidžia žinią apie tai, kad NATO kelia didelę grėsmę ir nuo jos reikia gintis. Lietuvos auditorijai Rusijos kuriamas turinys apie tą pačią NATO – kad organizacija yra silpna, nieko verta, neturi jokio autoriteto ir jokios galios. Priklausomai nuo tikslo, siekio, jų skleidžiamos propagandos naratyvas nuolat kinta“, – pasakoja prof. A. Šuminas.

Rusija į propagandą gali investuoti daugiau pinigų ir sumanumo Rusija jau seniai stiprina savo informacinius pajėgumus, rengia cenzūros reglamentus ir kuria v a l s t y b ė s ko n t r o l i u o j a m o s žiniasklaidos tinklą, su kuriuo kovoti yra sudėtinga. „Melagingo turinio

Kremlius redaktoriams diktuoja, kaip turi būti pateikiamos naujienos apie karą Ukrainoje, Prof. A. Šuminas prognozuoja, kad kokiais raktiniais taip pat tobulės ir Rusijos propaganžodžiais dos kūrimo bei sklaidos būdai: „Metodai sudėtingėja, ir nors socialinės platdiskredituoti Kijevą formos ir šalių vyriausybės bando su tuo kovoti, žmogui tokiame dideliame ir kokius ekspertus informaciniame chaose nepasimesti kviesti į studiją. yra labai sudėtinga. Deja, ateityje

Tyrimo apie Rusijos propagandai kurti ir skleisti skiriamus pinigus autoriai A. Michałowska-Kubś ir J. Kubśas sako, kad, remiantis jų atliktu tyrimu, galima manyti, jog dėl Rusijos invazijos į Ukrainą „propagandos mašina“ Rusijoje kuriant ir skleidžiant melagienas ir toliau veiks sėkmingai, o finansavimas jai – ir toliau didės.

Melagienos Rusijoje

kūrimas Rusijoje vyksta mikrolygiu.

Nėra vieno didelio naratyvo, bet yra daug mikronaratyvų, kurie yra skleidžiami skirtingoms auditorijoms ir patys yra nuolat kintantys. Tada ir pasidaro sudėtinga su visa Rusijos propaganda kovoti. Jei tai būtų vienas naratyvas – būtų paprasčiau.

O kai yra daug mažų, kurie net ir vieni kitiems prieštarauja – situacija tampa daug sudėtingesnė“, – sako prof. A. Šuminas. Jis priduria, kad didelė bėda yra ir akivaizdus žmonių informacinio raštingumo stygius, kuris pastebimas ir Lietuvoje. „Atsirenkant tikrus faktus žmonėms trūksta suvokimo, kaip veikia žiniasklaida, kaip galima patikrinti informacijos patikimumą, jos šaltinius“, – teigia profesorius.

Rusija atras dar daugiau naujų būdų, kaip kurti ir skleisti propagandą.“

13

PLASTIKAS IR APLINKOS TARŠA

Palaukite... plastikas gali būti naudingas aplinkai?

Julija Šakytė-Sarapė Vilniaus universitetas

Plastikinio šiaudelio pakeitimas popieriniu ar metaliniu tik truputį prisideda prie aplinkos taršos mažinimo. O tariamai ekologiškas medžiaginis pirkinių maišelis aplinkai kenkia labiau nei įprasti plastikiniai maišeliai – nebent jį pakartotinai naudosite šimtus kartų. Kitaip tariant, daugelis mūsų įsivaizdavimų apie plastiką ir aplinką yra neteisingi ir trukdo kovoti su visuotiniu klimato atšilimu. Žymus chemikas, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Polimerų chemijos katedros vedėjas prof. Ričardas Makuška sako, kad šiuo metu nėra geresnio pakavimo medžiagų pasirinkimo kaip plastikas. Alternatyvios medžiagos – drobiniai ar popieriniai maišeliai, pakuotės iš popieriaus ar bioskaidaus plastiko – kur kas labiau teršia aplinką ir didina šiltnamio efektą. Dėl to, kad Žemė ir vandenynai daug kur užteršti plastiku, kaltos ne medžiagos, o netinkama žmogaus veikla.

14

15

Plastikas ir aplinkos tarša

Plastikas kaupiasi visur XX a. mokslininkai atrado, kaip pagaminti polimerus, kurie yra pagrindiniai plastiko komponentai. Šios medžiagos sukėlė technologinę revoliuciją, kuri lėmė stulbinamą mūsų gyvenimo kokybės pažangą.

Plastikiniais vamzdžiais tiekiamas švarus geriamasis vanduo, o plastiku izoliuotais laidais – elektra.

Plastikines pakuotes naudojame tam, kad apsaugotume maistą nuo mikrobiologinės taršos ir oksidacinių procesų, ir taip pratęsiame maisto produktų, kurie turi pasiekti prekybos centrų lentynas, vartojimo laiką.

Tačiau būtent plastikinės pakavimo medžiagos kelia priešiškas visuomenės reakcijas. „Pasklido mitų, kad plastikas kaupiasi visur: ir gatvėse, ir paplūdimiuose, ir jūrose bei vandenynuose. Taigi sukūrėme problemą, kurios gamtoje nebuvo, kenkiame ir gamtai, ir sau“, – teigia profesorius.

Nors gaminių iš plastiko daug, viešojoje erdvėje dažniausiai „teisiami“ plastikiniai maišeliai, jiems priskiriamos ir esamos, ir nesamos „nuodėmės“. Yra siūlymų net visiškai atsisakyti plastikinių pakuočių, jas pakeisti neva „žalesnėmis“ popierinėmis, drobinėmis ar pagamintomis iš bioskaidžių medžiagų. Chemikai jau seniai dalijasi argumentais, paneigiančiais medvilninių maišelių ar bioskaidžių pakuočių „žalumą“, tačiau plačiosios visuomenės jie nepasiekia. Tam tikras lūžis įvyko visai neseniai, pasirodžius Chriso DeArmitto knygai „The Plastics Paradox“ (Phantom Plastics LLC, 2020), kurioje labai vaizdingai ir emocingai parodoma, kad plastikai be reikalo ir be mokslinių argumentų buvo apkaltinti kaip labiausiai gamtą teršiančios medžiagos. Prof. R. Makuška sako, kad ši knyga ir jam padėjo „sustyguoti“ mintis ir „sukrauti į lentynėles“ argumentus, įrodančius, kad plastikinių pakuočių nėra kuo pakeisti.

Mąstymą pakeitęs gyvavimo ciklo vertinimas Pašnekovas sutinka, kad plastiko atliekos, jeigu jomis tinkamai nepasirūpinta,

16

kenkia aplinkai. Tačiau aplinkai kenkia ir bet kokio kito produkto, plastikinio ar popierinio, gamyba, todėl produkto poveikį aplinkai reikėtų vertinti kompleksiškai.

Tai buvo padaryta maždaug prieš dvidešimt metų pradėjus naudoti gyvavimo ciklo vertinimo (angl. Life Cycle Assessment, LCA) metodą. LCA yra įrankis, leidžiantis įvertinti, kas iš tikro yra „žalia“. Jis padeda nustatyti, kiek teršiama aplinka produktą gaminant ir naudojant, įskaičiuojant žaliavas, energiją, atliekas, šalutinius produktus, transportavimą, regeneravimą ir utilizavimą. Paprastai vertinamas energijos suvartojimas, šiltnamio dujų (anglies dioksido ir metano) emisija ir 6 papildomi teršalai: lakiosios organinės medžiagos, anglies monoksidas, azoto oksidai, sieros oksidai, didelės kietosios dalelės (didesnės kaip 10 mikronų) ir mažos kietosios dalelės (mažesnės už 2,5 mikrono).

Kuris maišelis „žaliausias“?

Siekiant tvarumo, plastiko pakuotės pastaruoju metu dažnai keičiamos popieriaus ir kartono pakavimo priemonėmis. Popieriniai maišeliai yra daug storesni nei plastikiniai, jų gamybai sunaudojama daug daugiau energijos ir vandens. Norint pakeisti 1 kg plastiko, reikia 3–4 kg kitų medžiagų, tiek pat kartų daugiau susidaro ir atliekų. Pavyzdžiui, vienam A4 formato popieriaus lapui pagaminti reikia maždaug 20 litrų vandens, o vienam plastikiniam PET buteliukui – tik 5,3 litro. Popieriniai maišeliai mechaniškai nepatvarūs, neatsparūs drėgmės poveikiui, lengvai ir negrįžtamai susitepa, be to, dėl jų gamybos naikinami miškų plotai. „Tai kur tokių maišelių nauda?“ – klausia profesorius.

O kaip dėl medvilnės? LCA parodė, kad medvilniniai maišeliai yra dar kenksmingesni aplinkai, o pagaminti iš ekologiškos medvilnės – ypač kenksmingi.

Tokį maišelį, skirtingų tyrimų duomenimis, reikia naudoti daugiau negu 100– 170 kartų – tik tada pagal neigiamą poveikį aplinkai jis prilygtų šiandien naudojamiems vienkartiniams plastikiniams maišeliams.

Tariamai ekologiškas medžiaginis pirkinių maišelis aplinkai kenkia labiau nei įprasti plastikiniai maišeliai.

„Aš paprastai nešiojuosi savo plastikinį maišelį. Kartais tenka nusipirkti užmiršus, bet popierinių maišelių aš nepripažįstu. Nėra logiško paaiškinimo, kodėl reikėtų rinktis jį“, – sako Vilniaus universiteto profesorius.

Problemų kyla dėl plonų plastikinių maišelių O kaip dėl labai lengvų (plonų) plastikinių maišelių, į kuriuos krauname visus sveriamus produktus: obuolius, agurkus ir bulves? Kai kurios ES šalys yra įvedusios mokestines priemones, skatinančias žmones atsinešti savo maišelius ir juos naudoti daug kartų.

Nuo šiol ir Lietuvoje kainuos namo parsinešti tokį plastikinį maišelį. Prof.

R. Makuška sako, kad toks Seimo sprendimas – sveikintinas, nes lengvų plastikinių maišelių apmokestinimas gali priversti žmones susimąstyti, ar tikrai reikia dėti kekę bananų ar cukiniją į maišelį.

Bet kuo labai lengvi plastikiniai maišeliai skiriasi nuo plastikinių pirkinių maišelių? Pirkinių maišeliai yra

storasieniai, jų sienelių storis dažniausiai yra 40 arba 50 mikronų. Prekių maišelius atliekose lengva atskirti, paprastai jie būna mažai sutepti, todėl didžioji jų dalis yra perdirbama. Labai lengvi plastikiniai maišeliai, kurių storis yra mažiau kaip 15 mikronų, sveria vos keletą gramų, o dedant maisto produktus paprastai yra sutepami riebalais, baltymais ir kitomis medžiagomis.

Kaip pasakoja profesorius, norint tokius maišelius pakartotinai perdirbti, juos reikia išplauti. Tam naudojamos plovimo priemonės, tada nuo teršalų valomas jiems plauti panaudotas vanduo. Ir visa tai dėl kelių gramų. Klausimas – ar verta? Tikriausiai perdirbdami tokius maišelius užteršime gamtą labiau nei gamindami iš naujo.

Bioskaidūs plastikai problemos neišsprendžia Prieš 10–20 metų buvo manoma, kad, siekiant išgelbėti planetą, gera išeitis būtų tradicinį plastiką pakeisti bioskaidžiu plastiku. Bioskaidūs plastikai – tai tokie plastikai, kurie gamtinėmis arba kompostavimo sąlygomis suyra greitai, pagal kai kuriuos standartus – per pusę metų. Bioskaidūs (skaidomi mikroorganizmų) plastikai gali būti gamtinės kilmės (pvz., perdirbto krakmolo dariniai), gauti iš atsinaujinančių šaltinių naudojant biotechnologinius ir cheminius metodus (pvz., polilaktidas iš krakmolo arba

cukraus) arba net sintetiniai (pvz., polikaprolaktonas).

Deja, bioskaidaus plastiko naudojimas nėra išsigelbėjimas. Pirmiausia, bioskaidžių plastikų gamyba yra brangesnė, labiau teršianti aplinką ir didinanti šiltnamio efektą. Antra, grįžtamasis bioskaidžių plastikų perdirbimas yra sunkiau įgyvendinamas, kadangi jie labiau linkę suirti. Trečia, bioskaidūs plastikai greitai ir visiškai nesuyra, tam reikalingos specialios kompostavimo sąlygos, kai slėgis yra padidintas, o temperatūra siekia 50–60 ºC. Pagaliau kokia prasmė leisti suirti bioskaidiems plastikams kompostavimo sąlygomis, išskiriant anglies dioksidą ir kai kuriais atvejais metaną, taip didinant šiltnamio efektą ir utilizacijos metu nesukuriant jokios pridėtinės vertės?

Plastikas ir aplinkos tarša

Kai prekybos centre prie kasos tenka rinktis – popierinis ar plastikinis maišelis, galite nedvejodami imti plastikinį, nes toks pasirinkimas, kaip rodo LCA tyrimai, bus labiau tausojantis aplinką.

Tik tą plastikinį maišelį vėliau reikėtų nešiotis rankinėje ir naudoti pirkiniams daug kartų. Taip pataria ir pats daro prof. R. Makuška.

„Todėl bioskaidūs plastikai nėra problemos sprendimas“, – tikina profesorius.

Bioplastikas nesiskiria nuo įprasto plastiko?

Svarbiausieji buitinės paskirties plastikai yra polietilenas (PE), polipropilenas (PP) ir polietilentereftalatas (PET).

Tačiau egzistuoja ir dar viena plastikų kategorija – bioplastikai. Tai plastikai, kurie pagaminti naudojant žaliavas iš visiškai arba iš dalies atsinaujinančių šaltinių. Kitaip sakant, jie pagaminti ne iš naftos perdirbimo produktų, o iš, pavyzdžiui, cukraus ar krakmolo.

Iš krakmolo galima gauti etanolį, o

17

Plastikas ir aplinkos tarša

pastarąjį naudoti ir PE, ir PET gamybai. Šie PE ir PET gamybos būdai yra brangesni ir labiau teršiantys aplinką, o juos naudojant gauti plastikai vadinami bioPE ir bioPET. Pasak prof. R. Makuškos, bioPE visomis savybėmis niekuo nesiskiria nuo PE, o bioPET – nuo PET. Nesiskiria ir jų bioskalumas, t. y. jie nesprendžia jokių aplinkosauginių problemų. Kai kurie stambieji vaisvandenių gamintojai pabrėžia savo „žalumą“ nurodydami, kad jų produkcijai išpilstyti naudojami PET buteliai, pagaminti iš 30 ar 50 proc. žaliavų iš atsinaujinančių šaltinių. Deja, kaip rodo LCA, bioPET gamyba labiau didina šiltnamio efektą negu analogiško PET gamyba.

Kaip teisingai atsikratyti plastiko atliekomis?

užsiimti saviveikla ir deginti plastiko „Tradiciniai plastikai – optimalus variatliekų krosnyse ar prie namų. Tam yra antas tiek ekonominiu, tiek ekologikogeneracinės jėgainės. Tokių Lietu- niu požiūriu: pigūs, jų pakuotės gerai voje net trys – Vilniuje, Kaune ir Klaipė- apsaugo gendančius maisto produkdoje. Šiose jėgainėse neperdirbamos tus, santykinai mažina atliekų kiekį, plastiko atliekos deginamos ne žemes- prisideda prie ciklinės ekonomikos ir nėje kaip 850 oC temperatūroje, todėl žaliavų taupymo. Plastikų atliekos net susidaro mažiau kietųjų dalelių ir kitų ir irdamos neišskiria jokių nuodingų kenksmingų medžiagų, be to, reikalui medžiagų. Vienintelis blogas dalykas – esant, išlakose esančios kenksmingos jie nesuyra labai ilgai, todėl netvarkinmedžiagos „sugaudomos“. Taip degi- gai išmesti daro žalą aplinkai. Tačiau nant plastiko atliekas susidaro anglies tai yra ne plastiko, o netinkamo žmodioksidas, kuris didina šiltnamio efektą, gaus elgesio su plastiku problema“, – tačiau maždaug tiek pat anglies diok- sako Vilniaus universiteto profesorius sido išsiskirtų ir plastikui suyrant natū- R. Makuška. raliai. Plastiko atliekas deginant kogeneracinėse jėgainėse, gaunama ir šiluminė energija, ir gaminama elektra, taip tenkinama dalis miesto energetinių poreikių. Reikia pažymėti, kad plastiko atliekos yra labai kaloringos, t. y. joms degant išsiskiria maždaug toks pat energijos kiekis, kaip deginant dyzeliną ar mazutą.

Mokslininkas pritaria, kad reikia mažinti plastikinių pakuočių kiekį, nes tai veda didesnio tvarumo link: mažiau „Bijoti, kad deginant plastikus bus reikės gaminti, mažiau teršime aplinką. užteršta aplinka, nereikia. Duomenis Teisingas žingsnis buvo atsisakyti vien- apie anglies dioksido ir kitas kenksminkartinių indų ir kitų vienkartinio naudo- gas išlakas seka ne tik pati jėgainė, bet jimo plastikinių priemonių. Žiūrint iš šių ir aplinkos apsaugos tarnybos, kurios dienų mokslo pozicijų, alternatyvios kontroliuoja oro užterštumą“, – sako pakuotės, kuri turėtų mažesnę įtaką prof. R. Makuška. šiltnamio efektui negu tradiciniai plastikai, nelabai ir gali būti, nes PE ir PP yra pačios paprasčiausios struktūros Sprendimas – atliekų tvarkymo polimerai, taigi jų gamyba pigiausia ir sistemos optimizavimas mažiausiai kenksminga aplinkai. „Plastiko problemos sprendimas – ne Tačiau, pasak profesoriaus, didesnė geresnio bioplastiko sukūrimas ar problema yra plastiko atliekų rūšia- grįžimas prie popierinių pakuočių, o vimo sistema. Ją reikėtų tobulinti – atliekų tvarkymo sistemos optimizaatskirti labai lengvus plastikinius vimas, nukreiptas į efektyvų plastiko maišelius ir maisto produktais sutep- atliekų surinkimą, rūšiavimą, grįžtatas pakuotes nuo storasienių plasti- mąjį perdirbimą ir deginimą“, – sako kinių maišelių ir kitų švarių plastikinių Vilniaus universiteto chemikas. pakuočių. Tai galėtų daryti ir gyven- Kad plastikai būtų perdirbami naudoti tojai, jei būtų sukurta aiški plastiko pakartotinai, labai svarbu, kad gamiatliekų rūšiavimo sistema ir sudaryniai būtų gaminami iš vieno polimero. tos galimybės atsikratyti plastiku Todėl reikėtų atsisakyti daugelio plasefektyviai. tiko rūšių ir palikti pagrindinius – polie„Kai bus aiški rūšiavimo sistema, tik tileną, polipropileną ir polietilentereftada bus galima pasiekti, kad didesnė talatą, kuriuos lengviausia perdirbti, dalis plastiko būtų pakartotinai perdir- atskirti ir plačiai naudoti buityje, sako bama, o plastikas, kuris netinkamas prof. R. Makuška. Gaminiai turi būti perdirbti, sudeginamas“, – įsitikinęs patvarūs, tada juos galima perdirbti prof. R. Makuška. keletą kartų, taip mažinant vienkarPlastiko deginimo nereikėtų bijoti, tinių plastikinių gaminių ir pakuočių sako profesorius. Žinoma, negalima naudojimą.

18

Plastiko atliekas deginant kogeneracinėse jėgainėse, gaunama ir šiluminė energija, ir gaminama elektra.

AR VERTA ATSISAKYTI PLASTIKO? Apskaičiuota, kad ES pakeitus plastikinius maišelius per metus reikėtų iškirsti 2,2 mln. daugiau medžių ir prireiktų tiek vandens, kiek sudaro 60 000 olimpinių plaukimo baseinų.

Plastikinius maišelius keičiant popieriniais: 3 kartus padidėtų atliekų masė Būtų sunaudojama 2,7 karto daugiau energijos Reikėtų 1,6 karto daugiau vandens Į atmosferą būtų išskiriama 1,6 karto daugiau anglies dioksido

Kiek kartų reikia naudoti plastikinį, popierinį ar medžiaginį maišelį, kad jis taptų „žaliausiu“ pasirinkimu?

Didžiausi atliekų kaltininkai – popierius ir kartonas 72,25

34,51

Popierius ir kartonas

Plastikas

2 kartus 34,08 Stiklas

4–7 kartus

27,79 Mediena

100–170 kartų

8,9 Metalas

Pakuočių atliekos pagal medžiagas kilogramais vienam gyventojui. ES, 2019 m.

O plastiko perdirbama vis dar per mažai 59,22 Popierius ir kartonas

Pasiūlymai, kaip sumažinti plastiko atliekų: Keisti žmonių požiūrį į atliekų tvarkymą Mažinti plastikinių pakuočių naudojimą

25,71 Stiklas

14,03

Mažinti vienkartinių plastikinių gaminių naudojimą

Plastikas

Geriau organizuoti atliekų tvarkymą 8,63 Mediena

6,89 Metalas

Atliekų perdirbimas pagal medžiagas kilogramais vienam gyventojui. ES, 2019 m.

Skatinti grįžtamąjį plastikų perdirbimą

Mišrių plastikų ir kompozitų atliekas deginti

Šaltiniai: „Eurostat“ ir Chriso DeArmitto knyga „The Plastics Paradox“

19

VAISTŲ KŪRIMAS

Sukurti naują vaistą trunka trečdalį mokslininko karjeros laiko Liudmila Januškevičienė Vilniaus universitetas

Kasmet farmacijos rinką papildo vidutiniškai apie 50 visiškai naujų vaistinių molekulių. Kodėl tiek mažai? Todėl, kad naujam vaistui sukurti ir tyrimams atlikti gali prireikti net 10–15 metų. Tai sudaro maždaug 1/3 visos mokslininko profesinės karjeros laiko. O vaisto sukūrimo, vystymo, testavimo sąnaudos prieš jam patenkant į rinką siekia apie 950 milijonų eurų (1 mlrd.

JAV dolerių). Tai suma, prilygstanti 1293 mokslo darbuotojų įdarbinimui Lietuvoje 30 metų laikotarpiui už maždaug 24 500 eurų metinį atlyginimą.

Pirminis šio brangaus ir ilgai trunkančio proceso etapas prasideda laboratorijose. Su liga siejamo baltymo gamyba ir jį slopinančio vaisto kandidato paieška vykdoma ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre. Šio centro mokslininkės dr. Joanos Smirnovienės teigimu, Biotermodinamikos ir vaistų tyrimų skyriaus laboratorijoje, taikant pažangius biocheminius ir biofizikinius metodus, identifikuojami perspektyviausi cheminiai junginiai, kurie ateityje galėtų būti panaudoti įvairioms ligoms diagnozuoti ir gydyti. Šiuo metu dr. J. Smirnovienė su komanda kuria naujus vaistus nuo vėžio.

20

21

Vaistų kūrimas 22

Tiriami su skirtingomis ligomis susiję baltymai Kaipgi mokslininkai sužino apie vieno ar kito naujo vaisto poreikį? Pasak dr.

pasigaminti juos tokius pačius, kokie yra žmogaus organizme. Kai kuriuos baltymus galima išskirti iš žmogaus seilių, kitus iš kraujo ar žinduolių ląstelių. Mokslininkai net gali priversti bakterijas pagaminti žmogaus organizme egzistuojančiam analogišką baltymą, tokį, kokio reikia tyrimui.

susijęs su ligos vystymusi. Todėl Gyvybės mokslų centro mokslininkai ieško cheminių medžiagų, kurios užslopintų konkretaus su vėžio liga susijusio baltymo aktyvumą ir sustabdytų ligos vystymąsi.

J. Smirnovienės, viena vertus, tas poreikis ateina iš vartotojo (ar iš farmacinės kompanijos), kai pastebima, Tiriamas naujo vaisto nuo vėžio kad esami vaistai tai ligai gydyti veikia „Mūsų laboratorijoje ilgą laiką tyrinėefektyvumas nepakankamai efektyviai, yra brangūs jame baltymų grupę, kuri yra sudaarba turi daug šalutinių poveikių. Bet Pasirinkus ir ištyrus baltymus, su taip pat ryškėja tendencija, kad farma- ryta iš 12 tarpusavyje labai panašių kuriais bus dirbama, atliekama galimai cinės kompanijos vis dažniau žvalgosi į narių, tačiau kiekvienas jų susijęs su efektyviausių cheminių junginių – mokslines laboratorijas ar į startuolius, skirtinga liga (pvz., glaukoma, nutu- vaistų kandidatų, slopinančių ligos kurie vykdo aktualius mokslinius tyri- kimu, vėžiu). Tarp šių šeimos narių baltymo aktyvumą, paieška ir mus, ir perka jau sukurtą technologiją yra keli baltymai, kurie būtini žmo- atranka, žiūrima, kaip jie sąveikauja iš jų. Tačiau, aišku, dažniau finansuo- gaus organizmui. Todėl mūsų tikslas su laboratorijoje pasigamintu baltymu. jami naujų vaistų, gydančių dažnesnes yra surasti minimalius skirtumus tarp Potencialių vaistų ieškoma remiantis šių šeimos narių, nes reikia padaryti natūraliais, gamtoje randamais ligas, nei retų ligų vaistų tyrimai.

Tyrėja pasakoja, kad šiuolaikinių vaistų taip, kad vaistas slopintų tik tą vieną cheminiais junginiais arba bandoma kūrimas laboratorijose prasideda nuo baltymų grupės narį, kuris aptinka- sukurti naujas medžiagas pasitelkiant baltymų, susijusių su liga, identifika- mas išskirtinai tik vėžinėse ląstelėse ir cheminės sintezės, kompiuterinio vimo ir cheminių junginių, kurie smogtų yra susijęs su naviko vystymusi, bet modeliavimo ir kristalografijos tam konkrečiam baltymui, paieškos. neveiktų visų kitų vienuolikos“, – pasa- metodus.

Kad mokslininkai galėtų pradėti tyri- koja mokslininkė. „Esame atradę keletą veiksmingų chemus, pirmiausia jiems reikia pasirinkti Ji paaiškina, kad ligą sukeliantis bal- minių junginių, tarp jų – tokių, kurie baltymus, su kuriais bus dirbama, ir tymas pasižymi savu aktyvumu, kuris sąveikauja išskirtinai su tuo baltymu,

Vaistų kūrimas

Pirmas etapas – sintetinami cheminiai junginiai

10 000 junginių

Antras etapas – atliekami ikiklinikiniai tyrimai su gyvūnais

250 junginių

Trečias etapas – atliekami klinikiniai tyrimai su žmonėmis

5 junginiai

Esame atradę keletą veiksmingų cheminių junginių, tarp jų – tokių, kurie sąveikauja išskirtinai su baltymu, esančiu tik vėžinėse ląstelėse.

Patvirtinamas vaistas

1 vaistas

1 pav. Vaistų kūrimo etapai

esančiu tik vėžinėse ląstelėse. Mūsų atradimu susidomėjo Amerikos mokslininkai, kurie toliau plėtoja su šiais junginiais susijusius tyrimus. Jie prie mūsų atrastų molekulių prijungė šviečiančią žymę (kuri šviečia ją apšvietus tam tikra įranga) ir pritaikė kaip nešiklį. Jį būtų galima taikyti vėžinių auglių operacijų metu, kai reikia atskirti ir pažymėti vėžines ląsteles tam, kad būtų galima tiksliai išpjauti auglį“, – pasakoja jaunoji tyrėja.

gautomis iš žmonių ar gyvūnų, Petri lėkštelėje (in vitro). Tačiau dažniau pirmenybė teikiama tyrimams in vivo, nes jie leidžia stebėti poveikį visam gyvam organizmui, o ne izoliuotoms jo ląstelėms.

Tik 2 proc. vaistų kandidatų išbandoma su žmonėmis Vaisto kūrimo pradžioje būna susintetinama apie 10 000 cheminių junginių, iš jų atrenkama apie 250 vaistų kandidatų, kurie keliauja į antrąjį tyrimų etapą, kur su jais atliekami ikiklinikiniai tyrimai. Tik 5 iš šių 250 vaistų kandidatų toliau gali būti išbandomi su žmonėmis ir tik vienas iš penkių sėkmingai pereina klinikinių tyrimų etapą ir būna patvirtinamas (1 pav.).

Na, o Vilniaus universiteto mokslininkai dabar atlieka ikiklinikinius šio vaisto kandidato tyrimus ir tikrina jo veiksmingumą pelių organizmuose. Vėžiu sergančioms pelėms yra švirkščiami potencialūs vaistai ir matuojamas auglio dydis, stebima, ar jis mažėja, rezultatai lyginami su kitų sergančių pelių, kurios vaisto negavo, rezultatais. „Mūsų laboratorijoje buvo susinteIkiklinikinių tyrimų metu bandymai tinta daugiau nei tūkstantis chemigali būti atliekami tiek gyvūnų orga- nių junginių, bet į ikiklinikinių tyrimų nizmuose (in vivo), tiek su ląstelėmis, etapą pateko tik penki. Paprastai

pasaulio laboratorijose būna tiriama šimtai tūkstančių junginių, iš kurių apie dešimt patenka į kitą tyrimų etapą – bandymus su gyvūnais – ir tik vienetai – į klinikinius tyrimus su žmonėmis. Bet vis tiek turime susintetinti tuos šimtus tūkstančių junginių, kad atrinktume tinkamiausius“, – pasakoja dr. J. Smirnovienė.

Pasak jos, pirmajame klinikinių tyrimų etape vaisto saugumo bandymai atliekami su sveikais savanoriais. Antrajame vaistą gauna nedidelės, 10–100 tam tikra liga sergančių žmonių grupės. Jiems duodama saugi vaisto dozė ir tiriama, ar nepasireiškia šalutiniai poveikiai. Jei viskas gerai, tai vaistai tiriami jau didesnėje (iki 100 000) žmonių grupėje, padalytoje į sveikus ir sergančius, į gaunančius vaistą arba placebą. Žmogus nežino, ką gauna – ar vaistą, ar placebą. Šio tyrimo metu gauti duomenys ir lemia, ar vaistas bus įteisintas ir įregistruotas 23

Vaistų kūrimas Europos vaistų agentūroje (European Medicines Agency, EMA).

specialistai vis aiškiau suvokia, kad kiekvienam žmogui ligos vystosi skirtingai. Pacientų populiacijos nevienalytiškumas reiškia, kad tam tikri vaistai gali būti veiksmingi tik tam tikriems pacientams, o kitiems gali sukelti sunkių šalutinių poveikių.

Jei toks tyrimas parodo, kad vaisto nauda nusveria žalą (pvz., šalutinis poveikis pasireiškia tik vienam iš 100 000 arba vaistas teigiamai veikia daugiau nei 70 proc. tiriamųjų), jis gali patekti į rinką. Atliekant šį tyrimą, „Istorijoje buvo tokių atvejų, kai, kuris trunka iki 8 metų, gauti duome- pavyzdžiui, rinkoje atsidūrę vaistai nys ir nulemia, ar vaistas bus įteisintas. nuo artrito buvo ir naudingi, ir nešė Vėliau EMA pateikiamas prašymas su „Merck“ farmacinei kompanijai milijarvisa reikiama informacija dėl naujojo dines pajamas, bet, nustačius padidėvaisto registracijos. Vidutiniškai dar jusią miokardo infarkto ir insulto riziką, pusantrų metų užtrunka informacijos vaistų gamyba turėjo būti sustabdyta patikrinimas. dėl per didelės žalos“, – prisimena Tačiau, pasak pašnekovės, pande- mokslininkė. mija parodė, kad naujo vaisto ar Tačiau nutinka ir atvirkščiai, kai ikiklivakcinos sukūrimas gali sutrumpėti nikinių ar klinikinių tyrimų metu nustaiki vos dvejų metų, bet tik su sąlyga, čius vaisto šalutinį poveikį atrandama, kad yra sutelkti reikiami finansiniai kad tą patį vaistą galima panaudoti ir bei žmogiškieji resursai ir sukaupta kitai ligai gydyti. Pavyzdžiui, Frankdaug mokslinių žinių apie koronavirufurto Goethe's universiteto tyrėjų sus, kuriuos mokslininkai tyrinėjo jau grupė prieš dvejus metus nustatė, kad dešimtmetį prieš epidemiją. vaistas nuo viduriavimo (loperamido hidrochloridas) gali sukelti specifinių Šalutinis poveikis pritaikomas ląstelių žūtį ir tai gali būti panaudota kitoms ligoms gydyti? gydant retą, bet agresyvią ir mirtiną Nepaisant ilgai trunkančių, kruopš- smegenų vėžio formą – glioblastomą. čių ir griežtai reglamentuotų naujų „Epilepsijai gydyti skirto vaisto (topivaistų molekulių tyrimų su gyvūnais ir romato) klinikinių tyrimų metu buvo žmonėmis, mokslininkai ir medicinos pastebėta, kad jis sukelia šalutinį 24

Tik 5 iš 250 vaistų kandidatų toliau gali būti išbandomi su žmonėmis ir tik vienas iš penkių sėkmingai pereina klinikinių tyrimų etapą ir būna patvirtinamas.

Vaistų kūrimas

Ikiklinikinių ar klinikinių tyrimų metu nustačius vaisto šalutinį poveikį atrandama, kad tą patį vaistą galima panaudoti ir kitai ligai gydyti.

poveikį – svorio mažėjimą, todėl būtų metodų plėtros, dirbtinio intelekto galima jį pritaikyti ir kitai ligai – nutu- pažangos ir sukaupiamų vertingų kimui – gydyti. Vaisto molekulė turi mokslinių žinių. tokį struktūros elementą, kuris leidžia „Siekdami pagreitinti ir atpiginti vaisto jai prisijungti prie mūsų laboratorijoje sukūrimo procesą, molekulių lygmetyrinėjamos baltymų šeimos. Nusta- niu analizuojame mechanizmus, kaip tėme, kad šis vaistas ypač smarkiai su liga siejamas baltymas atpažįsta sąveikauja su vienu iš 12 tikslinės bal- vaistą kandidatą. Labai svarbu pratymų grupės narių, kuris galėtų būti diniame vaisto kūrimo etape (mėginatsakingas už nutukimą. Gyvybės tuvėliuose) atrinkti tinkamiausią molemokslų centre kolegos tiria, kaip tą kulę, kuri keliautų į tolesnius ikiklinikipatį COVID-19 RNR vakcinos techno- nius ir klinikinius tyrimus. Jei į šiuos logijos principą būtų galima panau- etapus patenka ir yra testuojama doti individualizuotam vėžio ir kitų ligų netinkama molekulė, prarandama gydymui pakeitus informacinę RNR, ypač daug finansų ir laiko“, – pabrėkuri nurodo organizmui, kokį su liga žia dr. J. Smirnovienė. siejamą baltymą gaminti“, – paaiškina biotechnologė.

Svarbu nesuklysti pirmajame etape Prognozuojama, kad vaistų sukūrimo trukmė, sudėtingumas ir kaina galėtų mažėti dėl sparčios modernių automatizuotų biocheminių ir biofizikinių

25

KRIMINOLOGIJA

Programišių diskusijų forumuose įsitraukiama net į globalius geopolitinius procesus Maryja Šupa Vytautas Kaktinas Eglė Stankevičiūtė Rūta Rimkevičiūtė

Justina Mandravickaitė Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas

Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas

2022 m. sausį, nutekėjus „CityBee“ klientų duomenų bazei, daugelis Lietuvos gyventojų sužinojo ne tik apie duomenų saugumo problemas, su kuriomis gali susidurti bet kuri įmonė, bet ir apie vietas, kur tokie duomenys gali būti paviešinti – programišių forumus internete. Keletą dienų po šio įvykio vartotojai iš Lietuvos masiškai jungėsi prie „RaidForums“ (2022 m. balandį uždaryto žymaus programišių forumo, kurio viena iš specializacijų buvo nutekintų duomenų mainai). Kol vieni įsitraukė į diskusiją apie neetišką pažeidėjų elgesį ir grasino kreiptis į teisėsaugą, kiti patys siuntėsi ir analizavo nutekintą duomenų bazę. Šis pavyzdys parodė, kad programišių forumai internete – globalios diskusijų erdvės, kuriose atstovaujama skirtingoms vertybėms, kultūroms ir nacionaliniams interesams, o vartotojai iš Lietuvos gali savo arba ne savo noru patirti šių bendruomenių veiklos įtaką.

26

27

Kriminologija

Programišių forumuose – penki bendruomenių tipai Kartu su Kembridžo universitetu atlikome tyrimą apie globalią programišių bendruomenių veiklą ir analizavome šimtus tūkstančių forumuose publikuotų pranešimų apie programišių naudojamus įrankius, daromus pažeidimus ir vartojamą kultūrinę produkciją. Duomenys surinkti iš programišių forumų pranešimų duomenų bazės „CrimeBB“, kurioje saugoma informacija iš daugiau nei 20 populiariausių ir didžiausių angliškų, ispaniškų, rusiškų ir kitų kalbų programišių forumų nuo jų įkūrimo iki 2021 m.

Programišių forumai pasižymi didele struktūros ir turinio įvairove. Vieni siaurai specializuojasi keliose informacinio saugumo temose, kiti aprėpia daug skirtingų temų, susijusių ne tik su informaciniu saugumu, bet ir su bendrąja kompiuterija, socialinėmis ir kultūrinėmis diskusijomis, prekyba ir uždarbiu. Šių temų įvairovė ir pasiskirstymas lemia tai, kokios bendruomenės formuojasi konkrečiuose forumuose ir kiek juose yra suteikta galimybių diskutuoti apie akivaizdžiai nelegalią veiklą arba ją vykdyti. Diskusijos informacinio saugumo temomis savaime nenurodo veiklos teisėtumo – ta pati informacija gali būti panaudota ir sistemoms apsaugoti, ir spragoms aptikti, ir neteisėtai prieigai. Kita vertus, dalyje forumų yra skiltys, skirtos konkretiems pažeidimams aptarti, pavyzdžiui, apie mokėjimo kortelių duomenų gavimą, apsaugos nuo sukčiavimo įveikimą žaidimuose, nutekintų duomenų dalijimąsi ir panaudojimą, galimai nelegalų dalijimąsi autoriniais kūriniais. Skirtingi forumai skirtingomis

proporcijomis aprėpia technines ir su technologijomis nesusijusias temas, o pastarosios yra svarbios bendruomenės kūrimo ir narių bendravimo erdvės.

Mūsų atlikta forumų analizė parodė, kad yra penki programišių bendruomenių tipai – baltosios skrybėlės, juodosios skrybėlės, senoji mokykla, universalieji ir neprisirišusieji.

Baltųjų skrybėlių bendruomenės nariai susitelkę išskirtinai į sistemų saugumo ir bendresnes kompiuterijos temas.

Paprastai šiuose forumuose renkasi informacinio saugumo profesionalai, juose mažai turinio kitomis temomis.

Juodosios skrybėlės, palyginti su kitais forumais, pasižymi didele informacinio saugumo temų įvairove, tačiau šalia yra diskusijų erdvės, skirtos socialinėms ir kultūrinėms temoms aptarti, prekybos vietos, kuriose forumų nariai gali pirkti ir parduoti prekes bei paslaugas – nutekintas duomenų bazes, įvairius įrankius ir jų konfigūracijas. Šiuose forumuose kultūrinės ir socialinės diskusijos pasitelkiamos bendruomenei kurti, narių reputacijai gerinti ir tarpusavio pasitikėjimui skatinti. Juose itin svarbus administratorių vaidmuo – jie ne tik užtikrina turinio moderavimą, bet ir sprendžia prekybos vietose kylančius konfliktus, nepageidaujamos reklamos ir sukčiavimo problemas, kurios gali turėti įtakos forumo reputacijai.

Baltųjų ir juodųjų skrybėlių skirtį atspindi angliški terminai white hats ir black hats, nuo XX a. pabaigos vartojami etiškai veikiančių ir įstatymus pažeidžiančių programišių veiklai atskirti. Senosios mokyklos bendruomenėse dominuoja gilinimasis į kitas kompiuterijos temas, tačiau yra

aptariamas ir informacinis saugumas, ir su technologijomis nesusijusios temos. Neprisirišusieji – tai forumai, kuriuose informacinio saugumo ir kompiuterijos temos yra gana svarbios, tačiau vyrauja dėmesys socialinėms ir kultūrinėms diskusijoms, taigi šios bendruomenės yra neprisirišusios prie technologinių temų. Tuo tarpu universalieji forumai aprėpia didžiausią temų įvairovę ir jungia į bendruomenes labai skirtingomis temomis besidominčius narius bei nares.

Kokiuose kontekstuose minima Lietuva?

Vienas iš klausimų, kol kas dar mažai nagrinėtų programišių forumų tyrimuose – kokiuose kontekstuose yra minimos skirtingos valstybės? Nors internetiniai nusikaltimai vykdomi virtualiai ir globaliu mastu, jų poveikis yra lokalus – nukentėjusieji gyvena realius gyvenimus skirtinguose pasaulio kampeliuose, o skirtingos valstybės skirtingu mastu ir intensyvumu patiria šių veiklų padarinius.

Nagrinėjant valstybių paminėjimo kontekstus forumų skiltyse, kurios tiesiogiai susijusios su informaciniu saugumu ir programišių veikla, buvo nustatyta, kad dažniausiai minimų valstybių dvidešimtuke yra anglakalbės valstybės – JAV, Jungtinė Karalystė, Australija, Kanada, taip pat daug gyventojų turinčios Indija, Kinija, Rusija, Meksika, Japonija, Brazilija, didesnės Europos Sąjungos šalys (1 pav.).

Lietuva ir kaimyninės valstybės – Latvija bei Estija – programišių forumuose figūruoja palyginti retai.

Lietuvos paminėjimai dažniausiai susiję su diskusijomis apie konkrečias nelegalias veiklas, kurias įmanoma nepastebimai vykdyti Lietuvoje.

28

Haktyvizmas, „Anonymous“ ir karas Ukrainoje Prasidėjus Rusijos puolimui Ukrainoje, tą pačią dieną apie savo veiklą paskelbė „Anonymous“ grupuotė, priskirianti save haktyvistams – programišiams, kurie informacinių sistemų saugumą apeina ir sistemomis manipuliuoja siekdami politinių tikslų. „Anonymous“ pasisako prieš cenzūrą, laisvo informacijos dalijimosi bei žmogaus teisių suvaržymą ir per pastaruosius 20 metų atliko daug atakų, kurių metu pabrėžė savo pasipriešinimą ginant išvardytas vertybes.

2022 m. vasario 24 d. vienoje iš savo Twitter paskyrų kolektyvas paskelbė apie oficialiai pradedamą kibernetinį karą prieš Rusijos vyriausybę, o po kelių dienų pažymėjo: „Nė viena tauta

ŠALIS

PAMINĖJIMŲ DALIS NUO VISŲ ŠALIŲ PAMINĖJIMŲ, PROC.

1.

Jungtinė Karalystė

35,5 %

2.

Jungtinės Amerikos Valstijos

24 %

3.

Rusija

4,5 %

4.

Indija

3%

5.

Kanada

3%

6.

Australija

2,6 %

7.

Vokietija

1,6 %

8.

Kinija

1,5 %

9.

Nyderlandai

1,1 %

10.

Japonija

1%

11.

Švedija

1%

12.

Prancūzija

0,9 %

13.

Norvegija

0,7 %

14.

Pakistanas

0,7 %

15.

Danija

0,6 %

16.

Iranas

0,6 %

17.

Rumunija

0,5 %

18.

Ispanija

0,5 %

19.

Italija

0,5 %

20.

Belgija

0,5 %

21.

Kitos šalys

15 %

Kriminologija

Sudėjus kartu, jų paminėjimai sudaro mažiau nei 1 proc. visų valstybių paminėjimų. Reti Lietuvos paminėjimai dažniausiai susiję su diskusijomis apie konkrečias nelegalias veiklas, kurias įmanoma nepastebimai vykdyti Lietuvoje, nepritraukiant teisėsaugos ir skaitmeninių paslaugų teikėjų dėmesio, taip pat pranešimai apie konkrečių lietuviškų įmonių saugumo spragas, prašymai padėti neautorizuotai prieiti prie konkrečių lietuviškų sistemų, pavyzdžiui, elektroninio dienyno, diskusijos apie lokalų kenkėjiškos programinės įrangos platinimą. Tuo tarpu duomenų nutekėjimo atvejai – tokie kaip „CityBee“ ir kiti vėliau žiniasklaidos priemonėse paviešinti atvejai – yra pavieniai ir, palyginti su globaliu kontekstu, gana nedideli ir nedažni.

Visos išvardytos Lietuvos paminėjimo situacijos susijusios su atvejais, kai pažeidėjų motyvai yra arba finansiniai, pavyzdžiui, kenkėjiškos programinės įrangos tinklų kūrimas, nutekintų duomenų pardavimas, arba susiję su asmeninių problemų sprendimu, pavyzdžiui, pažymių keitimu elektroniniame dienyne arba kerštu. Be to, globalus interneto paplitimas suteikia programišiams dar vieną su geografija susijusį veikimo motyvą – įsitraukimą į geopolitinius procesus. Vienas tokio įsitraukimo pavyzdžių – Rusijos karas Ukrainoje.

1 lentelė. Šalių paminėjimo santykiniai dažniai analizuotoje duomenų imtyje 29

Kriminologija nenusipelno būti užpulta užsigeidus pamišėliui. Nė vienas žmogus nenusipelno gyventi varžomas cenzūros, negalėdamas pasakyti tiesos valdžiai.

Kaip aktyvistai, mes visada kovosime už engiamuosius. Mes esame #Anonymous #OpRussia“ (Twitter, @YourAnonNews, vasario 28 d.). Šios operacijos metu „Anonymous“ viešino Rusijos vyriausybės duomenis ir slaptą informaciją, vykdė įsilaužimus į Rusijos tinklalapius, technikos priemones– pavyzdžiui, kameras ir vyriausybės kontroliuojamus televizijos kanalus, kurių metu trikdė jų veiklą, skelbė specialias žinutės arba vaizdus apie Rusijos veiksmus Ukrainoje.

Auditorijos reakcija į šiuos „Anonymous“ pranešimus socialinėje žiniasklaidoje buvo ypač teigiama. Komentaruose išreiškiamas dėkingumas grupuotei už įsitraukimą ir palaikymas už pilietinį budrumą ir aktyvumą (angl. vigilantism), o daliai komentarų būdingas išskirtinai agresyvių veiksmų skatinimas, kvietimai bausti visus Rusijos 30

piliečius, prisidedančius prie karo. Tuo tarpu rečiau pasitaikantys kritiški komentuotojai abejojo, ar kare tokie veiksmai daro reikšmingesnę įtaką, pažymėjo, kad atakos yra nesudėtingos ir atliekamos pavėluotai. Jie taip pat kėlė klausimus apie tai, ką „Anonymous“ veiksmai lėmė iki šiol ir kokia buvo jų nauda, ypač kalbant apie paviešintus duomenis.

Haktyvizmo pavyzdys parodo, kad programišiai gali įsitraukti į globalius geopolitinius procesus ir aktyviai apie tai komunikuoti. Nors jų veiksmai teisiškai gali niekuo nesiskirti nuo tos nelegalios veiklos internete, kuri organizuojama iš finansinių paskatų, šis fenomenas susilaukia visuomenės palaikymo, o ne pasmerkimo. Net ir tais atvejais, kai veikla nebuvo palaikoma, abejonių kėlė jos rezultatai, o ne priemonės. Taigi tada, kai politinės nuostatos ir vertybinės pažiūros sutampa, ne tik išnyksta skirtumai, bet ir atsiranda selektyvus programišių veiksmų vertinimas. Geopolitinės

preferencijos, kuriomis vadovaujamės kasdieniame gyvenime, lemia ir veiklos (ne)legalumo suvokimą.

Programišiai – genialūs moksliukai ar žmonės, panašūs į mus? Žiniasklaidos priemonėse ir medijose, ypač filmuose, programišiai dažnai stereotipizuojami, vaizduojami kaip genialūs moksliukai, maištautojai arba atsiskyrėliai, o pastaruoju metu – kaip galingų valstybių užnugarį turintys pasaulio gelbėtojai. Todėl atlikdami savo tyrimą taip pat aiškinomės, kuo pasižymi diskusijos laisvų temų ir kitose kultūrinėse skiltyse ir ką jos parodo apie programišių forumų narių kultūros vartojimo ypatumus. Forumų nariai diskutuoja apie pačių įvairiausių žanrų filmus, muziką, hobius, o tai padeda jiems susipažinti ir liudija įsigilinimą į globalią popkultūrą. Programišių forumų dalyviai neretai renkasi sau pseudonimus su aliuzija į tam tikrus masinio vartojimo kultūrinius

Didelė dalis pranešimų laisvų temų skiltyse atlieka socialinių klijų funkciją – tai pasisveikinimai, padėkos ir pagyrimai, teigiamų ir neigiamų emocijų raiška. Be to, forumų nariai dalijasi savo kūryba (ypač muzikine), klausia nuomonių, prašo kritikos ir rekomendacijų. Nors forumų nariai dažniausiai vieni kitų nepažįsta (arba pažįsta tik tą virtualią jų tapatybę, kuri reprezentuojama), bet tai yra svarbi referentinė grupė, kuriai jie nori pateikti ir savo kurtus produktus, kurios nuomonę ir pasiūlymus vertina. Šių diskusijų temos tarp skirtingų forumų dažniausiai kartojasi – tai sportas,

religija ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas.

Programišių forumai internete pasižymi didele veiklos ir turinio įvairove, o diskusijos netechninėmis temomis veikia kaip papildoma bendruomenės kūrimo priemonė. Mūsų atliktas tyrimas parodė, kad būtų aktualūs ir tolesni programišių geografijos, geopolitinių nuostatų ir kultūrinio vartojimo tyrimai. Nors socialinė veikla internete dažnai suprantama kaip globali, nuotolinė ir anonimiška, kiekvienas programišius ir programišė gyvena realų gyvenimą specifinėje geografinėje, politinėje ir kultūrinėje aplinkoje. Taip pat ir internetinė veikla turi padarinių konkretiems žmonėms konkrečiose lokaliose aplinkose.

Sužinojus daugiau apie šias aplinkas galima įgyti geresnį supratimą apie forumų narių veiklos tikslus, motyvus, aplinkybes ir perspektyvas.

Programišių forumų dalyviai neretai renkasi sau pseudonimus su aliuzija į tam tikrus masinio vartojimo kultūrinius produktus, pavyzdžiui, filmų bei serialų personažų vardus.

Kriminologija

produktus, pavyzdžiui, filmų bei serialų personažų vardus, arba dalijasi populiariomis dainomis, kurios geriausiai atspindi jų pseudonimus tame forume. Toks internetinės tapatybės konstravimas įprasmina pozityvų santykį su dominuojančia kultūra.

31

POLITINĖ EKONOMIJA

Vidutinių pajamų spąstai ir Baltijos šalys: įstrigs, prašoks, o gal jau prašoko?

Marius Kalanta Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto podoktorantūros stažuotojas

Jau kuris laikas vietos ir užsienio politikai (-ės) ir ekspertai (-ės) diskutuoja apie Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims kylančią vidutinių pajamų (VP) spąstų grėsmę. Ši grėsmė siejama su nerimu, kad Baltijos šalims nepavyks ekonomiškai pasivyti pažangių Vakarų Europos šalių ir jos ilgam laikui liks vidutiniokėmis – tik vidutiniškai turtingomis šalimis. Nors ir bus dedamos pastangos auginti ekonomiką, tačiau tarytum kažkokios nematomos lubos neleis pasiekti Vakarų Europos šalių išsivystymo ir gerovės lygio.

Kai kurie iš ekspertų kalba apie grėsmę Baltijos šalims VP spąstuose įstrigti, tarsi darytų prielaidą, kad ši grėsmė kol kas dar tik ateityje. Kiti gi sako, kad Baltijos šalims gali nepavykti iš VP spąstų ištrūkti, tarsi darytų priešingą prielaidą – kad jos į VP spąstus jau yra patekusios ir deda pastangas iš jų ištrūkti. Kokią – realią ar tik menamą grėsmę VP spąstų fenomenas iš tiesų kelia Lietuvos ir kitų Baltijos šalių ekonominei raidai?

32

33

Politinė ekonomija

VP spąstai kaip įstrigimas vidutiniame išsivystymo lygyje VP spąstų terminas pirmą kartą paminėtas 2007 m. dviejų ekonomistų – Indermito Gillo ir Homi Kharaso knygoje „An East Asian Renaissance: Ideas for Economic Growth“. Pradžioje labiausiai susitelkta į ekonominius VP spąstų aspektus, tačiau vėliau skirta dėmesio ir politiniams jų veiksniams.

Vis dėlto per tuos 10 metų gana intensyvių mokslinių tyrinėjimų nebuvo prieita prie bendro VP spąstų apibrėžimo, tad iki šiol egzistuoja kelios jų sampratos. Dar daugiau, nepasiekta netgi vieningo sutarimo, ar VP spąstai išties egzistuoja.

Mokslines pastangas apibrėžti VP spąstus galima suskirstyti į tris grupes. Pirmą grupę sudaro empiriniai apibrėžimai. Čia prieiga gana paprasta ir aiški. Jei VP spąstai reiškia vidutinį išsivystymo lygį, kurį šalims sunku „prašokti“, vadinasi, turėtume gebėti konkrečiai įvardyti bendrojo vidaus produkto (BVP)

vienam gyventojui diapazoną, į kurį patekus šalims iškyla grėsmė įstrigti. Tyrimai atskleidė, kad išties tokį diapazoną galima identifikuoti.

2011 m. studijoje Michaelas Spence‘as šį BVP vienam gyventojui diapazoną įvardija kaip esantį tarp 5000 ir 10 000 JAV dolerių pagal 2005 m. kainų lygį.

Jo vertinimu, nuo 1975 m. tik kelioms šalims pavyko iš šio diapazono ištrūkti.

Shekharas Aiyaras su bendraautoriais 2013 m. tyrime pasitelkdami kitą metodą nustatė, kad VP spąstų diapazonas yra tarp 2000 ir 15 000 JAV dolerių 2005 m. kainomis, nes būtent šiame diapazone išauga tikimybė, kad šalių BVP augimo tempas sulėtės. Dar kitame, 2014 m. Barry Eichengreeno ir kolegų atliktame tyrime nustatyta, kad tikėtina, jog esama ne vieno, bet dviejų VP spąstų slenksčių, kuriuos pasiekus šalių BVP vienam gyventojui augimas linkęs lėtėti: vieno – šalies pajamoms pasiekus 10 000–11 000 JAV dolerių, o kito – pasiekus 15 000– 16 000 JAV dolerių (abiem atvejais 2005 m. kainomis). Tad šie empiriniai

Antroji apibrėžimų grupė mato VP spąstus kaip konvergencijos (artėjimo) su išsivysčiusiomis šalimis nesėkmę.

Manoma, kad šalis laikytina patekusia į VP spąstus, jei jos artėjimas prie išsivysčiusių šalių, pavyzdžiui, JAV ar kokios kitos, BVP vienam gyventojui lygio sustoja. Šiuo atveju kyla dvigubas iššūkis. Vidutinių pajamų šalis, kad išvengtų VP spąstų grėsmės, turi ne tik augti, bet ir augti sparčiau už išsivysčiusias šalis, nes tik tokiu atveju artėjimas prie pastarųjų vyks.

2003

2013

VP spąstų apibrėžimai įvardija konkretų BVP vienam gyventojui slenkstį, esantį maždaug tarp 10 000 ir 16 000 tūkst. JAV dolerių (matuojant 2005 m. kainomis), kurį pasiekus išauga tikimybė, kad šalys praras ekonominio augimo greitį ir ilgus metus nesugebės šio lygio viršyti, tad taip ir nepasieks aukštų pajamų šalių statuso.

VP spąstai kaip išsivysčiusių šalių nepavijimas

100

80

60

40

20

0

1995

1997

1999

2001

2005

2007

2009

2011

2015

2017

EE BVP/gyv., % nuo išsivysčiusių šalių

LT BVP/gyv., % nuo išsivysčiusių šalių

LV BVP/gyv., % nuo išsivysčiusių šalių

Išsivysčiusių ekonomikų BVP/gyv.

2019

2021

1 pav. Baltijos šalių BVP vienam gyventojui (perkamosios galios standartu) dalis nuo išsivysčiusių šalių.

Išsivysčiusių šalių vertė apskaičiuota kaip 3 kvartilis nuo ES ir ELPA (Europos laisvosios prekybos asociacijos) šalių BVP vienam gyventojui. „Eurostat“ duomenys 34

VP spąstai kaip konkurencingumo sumažėjimas Trečias būdas apibrėžti VP spąstus labiau orientuotas ne į konkrečios kiekybinės VP spąstų ribos identifikavimą, bet į priežastis, kokios struktūrinės ir politinės charakteristikos ima trukdyti tolesniam vidutinį išsivystymo lygį pasiekusių šalių vystymuisi. Šiuo atveju mokslininkai VP spąstus apibrėžia kaip šalių negebėjimą pereiti iš pigia darbo jėga ir intensyviu resursų naudojimu grįstos ekonomikos į aukštais įgūdžiais ir inovacijomis grįstą ekonomiką. Šalys pasiekia vidutinį išsivystymo lygį vis labiau didindamos turimų gamybos veiksnių – darbo ir kapitalo panaudojimo efektyvumą, tad gerai išmoksta pigiai ir kokybiškai gaminti žemo kompleksiškumo produktus, pavyzdžiui, drabužius ar baldus, arba atlikti aukšto kompleksiškumo produktų, pavyzdžiui, automobilių ar išmaniųjų telefonų, surinkimą. Tačiau mažėjant darbo jėgos pasiūlai ir augant pragyvenimo lygiui darbo kaštai auga ir šalys ima prarasti gebėjimą su kitomis besivystančiomis šalimis konkuruoti pigia darbo jėga, bet dar neįgyja gebėjimo konkuruoti su išsivysčiusiomis šalimis aukštų įgūdžių reikalaujančiomis inovacijomis ir savo technologijomis bei produktais. Šiuo požiūriu VP spąstai kaip tik ir žymi gamybos veiksnių maksimizavimu grįstos augimo strategijos, kuri sėkmingai atvedė į vidutinį išsivystymo lygį, išsisėmimą ir šalių negebėjimą suformuoti

naują augimo strategiją, geriau atitinkančią pasikeitusias konkrečios šalies struktūrines charakteristikas.

Baltijos šalys laikomos aukštų pajamų šalimis

Politinė ekonomija

Pagal empirinius VP spąstų apibrėžimus Baltijos šalys jau gerokai peržengė VP spąstų slenkstį ir yra laikytinos aukštų pajamų šalimis.

Pastebėta, kad šalys savo vystymosi pradžioje dėl sparčios urbanizacijos ir industrializacijos, kai nenašų žemės ūkį vis labiau keičia našesnė pramonė, gana sparčiai auga, išauga žemų pajamų šalies statusą ir gerokai priartėja prie išsivysčiusių šalių lygio.

Tačiau šis artėjimas yra linkęs lėtėti, kai pigios darbo jėgos resursai išsenka ir šalys pasiekia vidutinį išsivystymo lygį. 2013 m. Pasaulio banko atlikta studija parodė, kad 1960 m. pasaulyje buvo 101 vidutinį išsivystymo lygį pasiekusi šalis, tačiau 2008 m. iš jų tik 13 buvo pavykę reikšmingai sumažinti pajamų atotrūkį nuo JAV ir prasiveržti į išsivysčiusių šalių grupę.

Taikant empirinį apibrėžimą atsakymą rasti paprasta, nes tereikia palyginti dabartinį Baltijos šalių BVP vienam gyventojui lygį su minėtuose tyrimuose pateiktu VP spąstų slenksčiu, kuris, vertinant skirtingais metodais, yra tarp 10 000 ir 16 000 JAV dolerių (2005 m. kainomis). Groningeno universiteto sudarytos duomenų bazės „Penn World Table“ duomenimis, 2019 m. Lietuvos BVP vienam gyventojui, išreikštas 2005 m. kainomis, buvo apie 26 000 JAV dolerių, Estijos – 27 000 JAV dolerių, Latvijos – 24 000 JAV dolerių. Tad pagal empirinius VP spąstų apibrėžimus Baltijos šalys jau gerokai peržengė VP spąstų slenkstį ir yra laikytinos aukštų pajamų šalimis, kurioms VP spąstai grėsmės nebekelia. Beje, Pasaulio bankas savo pasaulio šalių pajamų lygio klasifikacijoje Baltijos šalis jau daugiau nei 10 metų taip pat priskiria aukštų pajamų šalių grupei. VP spąstų grėsmę Baltijos šalims pagal kitą, konvergencijos, apibrėžimą padeda įvertinti Baltijos šalių BVP vienam gyventojui (perkamosios galios standartu) dalis nuo išsivysčiusių šalių (1 pav.). Šiuo metu Baltijos šalių BVP vienam gyventojui, pakoreguotas pagal kainų skirtumus, yra priartėjęs prie Europos išsivysčiusių šalių lygio, kuris daugmaž atitinka Vokietijos BVP vienam gyventojui lygį. Iš diagramos matyti, kad per visą stebimą laikotarpį trijų Baltijos šalių konvergencija buvo sparti, nors ir neapsieita be duobių, kaip kad 2009 m. pasaulinės finansų krizės metu. Pradėjusios nuo 20–30 proc. išsivysčiusių šalių BVP vienam gyventojui lygio 1995 m., 2021-aisiais Baltijos šalys jau viršijo daugiau nei 60 proc. lygį. Tarp visų trijų kol kas sparčiausia konvergencija fiksuota Lietuvoje, pasiekusioje 73,5 proc. išsivysčiusių šalių lygio, ir Estijoje, pasiekusioje 70,4 proc. Diagrama taip pat leidžia spręsti, kad visose šalyse konvergencijos tempas 35

Politinė ekonomija

išlieka gana spartus, tad aiškiai matomos grėsmės jai sustoti, ką ir žymėtų VP spąstai, kol kas nėra.

Lietuva jau nebėra pigios darbo jėgos ar žemų gamybos kaštų šalis, tačiau pajėgumas lygiavertiškai konkuruoti su Vakarų šalimis taip pat dar nėra didelis.

36

Baltijos šalių problema – našumas Vis dėlto, net jei iki šiol Baltijos šalių konvergencija su išsivysčiusiomis šalimis buvo sparti, tai nebūtinai reiškia, kad ji tokia išliks ir ateityje. Tad čia jau patenkame į trečiosios VP spąstų apibrėžimų grupės lauką. VP spąstų tyrimų kontekste Baltijos šalių situacija yra unikali tuo, kad jos, nors jau ir pasiekė aukštų pajamų šalių statusą, kai kuriomis savo ekonominėmis charakteristikomis dar gana smarkiai atsilieka nuo išsivysčiusių šalių grupės senbuvių. Viena tokių charakteristikų – našumas. Nors nuo 1995 m. visose trijose šalyse našumas nuosekliai augo, tačiau 2021 m. jis siekė tik apie 30 proc. išsivysčiusių šalių lygio Lietuvoje bei Latvijoje ir 36 proc. Estijoje (2 pav.).

Gana žemo Baltijos šalių ekonomikų našumo priežastys yra įvairios. Jas galima lengviau suprasti į šių šalių ekonomikas pažvelgus iš globalių vertės grandinių perspektyvos. Šiuolaikinėje globalioje ekonomikoje šalys, o konkrečiai – jose veikiančios įmonės, negamina produktų nuo pradžios iki pabaigos, kaip buvo įprasta prieš keliasdešimt metų. Šiuolaikinės komunikacijos, ryšio ir transporto technologijos, taip pat globali konkurencija paskatino išsivysčiusių šalių įmones optimizuoti gamybos procesą taip, kad jos pačios atliktų tik sudėtingiausias, brangiausias ir pelningiausias technologijų ir produktų kūrimo operacijas, tuo tarpu paprastesnės ir mažiau pelningos produktų gamybos ir surinkimo operacijos būtų atliekamos šalyse, kuriose tai kainuoja pigiau.

Geras to pavyzdys yra vokiškas automobilis. Automobilio projektavimas, naujų transporto technologijų kūrimas

Į VP spąstus nepatenkame, bet grėsmių yra Remdamiesi šiuo požiūriu galime teigti, kad nors Baltijos šalys intensyviai dalyvauja globaliose vertės grandinėse, ką parodo aukšti eksporto ir tarptautinių investicijų rodikliai, bet jose atlieka žemesnio kompleksiškumo komponentų gamybos ir galutinių produktų surinkimo vaidmenį. Dar kitaip tai vadinama kontraktine gamyba.

Kadangi šios operacijos yra mažiau

sudėtingos ir reikalauja mažiau žinių ir technologijų, jų kuriama pridėtinė vertė žemesnė. Tai savaime nebūtinai turėtų būti vertinama kaip problema, jei ne kylantis Baltijos šalių pajamų lygis ir augantys gamybos kaštai, lemiantys tai, kad vykdyti kontraktinę gamybą Baltijos šalyse tampa vis brangiau ir brangiau.

Atrodytų, kad tokios problemos sprendimas paprastas – kurti daugiau savo technologijų ir produktų, pačioms inicijuoti vis daugiau savo globalių vertės grandinių ir jas valdyti. Vis dėlto tai Baltijos šalyse dar gana reta. Kodėl?

Pagrindinės priežastys, dėl ko jos nelabai pajėgios tai daryti – žemas inovatyvumas ir technologinis išsivystymas, nepakankamos investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, per maža aukštos kvalifikacijos specialistų pasiūla, nepakankama investicinių finansų pasiūla ir kt. Žiniasklaidoje verslo atstovai ir ekspertai vis dažniau pabrėžia, kad Lietuva jau nebėra pigios darbo jėgos ar žemų gamybos kaštų šalis, tačiau

pripažįsta, kad pajėgumas lygiavertiškai konkuruoti su Vakarų šalimis taip pat dar nėra didelis.

Ar žvelgdami į VP spąstus kaip į esamos augimo strategijos išsekimą ir naujos trūkumą galime tvirtinti, kad Baltijos šalys jau yra į juos patekusios? Jokiu būdu ne. Kaip teigta anksčiau, Baltijos šalių ekonomikos auga ir toliau vejasi išsivysčiusias šalis. Bet žvelgiant iš šios VP spąstų sampratos perspektyvos akivaizdžiai matyti, kad Baltijos šalių ekonomikų transformacija į technologiškai pažangesnes ir inovatyvesnes dar nebaigta ir būtinybė ją įgyvendinti išlieka didelė. Tad grėsmių yra. Dar daugiau, šios grėsmės gali kilti ne tik iš to, kaip šalims pavyks šią transformaciją įgyvendinti, bet ir iš to, kaip jų politiniams ir ekonominiams elitams pavyks pripažinti, kad esama augimo strategija išsisėmė, ir mobilizuoti resursus bei paramą naujai augimo strategijai.

Politinė ekonomija

ir sudėtingų pagrindinių komponentų projektavimas ir gamyba yra vykdomi pačioje Vokietijoje ar kitose išsivysčiusiose šalyse, tuo tarpu žemo sudėtingumo komponentus gamina ir pačius automobilius surenka Vidurio ir Rytų Europos, Lotynų Amerikos ar Rytų Azijos šalyse įsikūrusios įmonės. Panašias vertės grandines galima identifikuoti ne tik pramonės, bet ir paslaugų sektoriuje, pavyzdžiui, informacinių technologijų programinės įrangos gamyboje.

100

80

60

40

20

0

1995

1997

1999

2001

2003

2005

2007

2009

2011

2013

2015

2017

EE BVP/gyv., % nuo išsivysčiusių šalių

LT BVP/gyv., % nuo išsivysčiusių šalių

LV BVP/gyv., % nuo išsivysčiusių šalių

Išsivysčiusių ekonomikų BVP/gyv.

2019

2021

2 pav. Baltijos šalių našumo dalis nuo išsivysčiusių šalių. Našumas apskaičiuotas kaip bendra pridėtinė vertė per vieną dirbtą valandą. Išsivysčiusių šalių vertė apskaičiuota kaip 3 kvartilis nuo ES ir ELPA šalių našumo. „Eurostat“ duomenys 37

SOCIALINĖ POLITIKA

Pokyčiai vaiko priežiūros srityje: kokią įtaką jie turės karjeros ir šeimos derinimui?

Gintarė Bidlauskienė Vilniaus universitetas

Nuo 2023 m. sausio 1 d. pasikeitė vaiko priežiūros atostogų tvarka ir trukmė.

Nustatoma, kad atostogų laiką mamos turės dalytis su tėčiais ir kiekvienas bent po du mėnesius prižiūrėti savo mažylį, o likusį laiką pasidalyti pagal šeimos poreikius. Šiais pokyčiais siekiama lyčių lygybės užtikrinimo profesiniame ir asmeniniame gyvenime, vyrų įtraukimo į šeimos gyvenimą, moterų išlikimo darbo rinkoje. Šiuo klausimu visuomenė susiskaldžiusi: vieni palankiai vertina pokyčius, kiti nepatenkinti, kad valstybė pernelyg kišasi į privatų jų gyvenimą.

Apie tai, ką nustato naujas įstatymas ir kokią įtaką jis turės moterų ir vyrų karjeros ir šeimos derinimui, pasakoja Filosofijos fakulteto Socialinės politikos katedros vedėja doc. Daiva Skučienė.

38

39

Socialinė politika

subsidijavus paslaugų teikėjus – privačius darželius, reikėtų mokėti išmokas tiesiai individui. Tai galėtų palengvinti prieinamumą prie ugdymo paslaugų privačiame sektoriuje, kad vaikai galėtų gauti jiems reikalingą ugdymą, o tėvai turėtų galimybę dirbti.

Gerovės valstybė: lyčių lygybė ir ugdymas ankstyvame amžiuje Mokslininkei su kolegomis atlikus tyrimą „Mokamos vaiko priežiūros atostogos ir vaiko priežiūros bei darbo derinimas Lietuvoje“ (angl. „Paid Parental Leave and Reconciliation of Childcare and Work in Lithuania“) paaiškėjo, kad Lietuvoje moterys dažniau renkasi likti namuose, o vyrai tęsia darbą dėl finansinės naudos – vyrai dažnu atveju uždirba daugiau. Tai – puiki iliustracija, kaip Lietuvoje šeimos finansinė situacija ir moterų ir vyrų pajamų nelygybė koreliuoja su tradiciniu lyčių vaidmenų pasiskirstymu.

Pirmas žingsnis žengtas, bet svarbi problema liko neišspręsta

parankesnės trumpesnės, bet dosnios vaiko priežiūros atostogos.

„Mano požiūriu, žengtas svarbus žings- „Suprantu, kad toks žingsnis žengtas nis, galintis padėti pakeisti nusisto- dėl vaiko priežiūros paslaugų viešavėjusią situaciją, kai tik moterys pri- jame sektoriuje trūkumo. Tačiau šiuo atveju nemanau, kad sprendimas žiūri vaikus. Įstatymų pasikeitimas ilginti atostogas yra teisingas. Vis turi svarbią reikšmę, nes per tam tikrą dėlto gyvename dviejų dirbančiųjų laiką jis formuoja normas, kas teisinga visuomenėje. Turint galvoje, kad Lieir kaip turi būti. Nors dabar šis žingsnis tuvoje moterys labai išsilavinusios, gali atrodyti gana priverstinis, ilguoju neretai siekiančios karjeros, pasilaikotarpiu, remiantis institucionatraukimas iš darbo rinkos, kai vėliau lizmo teorija, tai turėtų tapti visuometuri pasivyti kolegas po ilgų atostogų, nei priimtina praktika. Tarp abiejų tėvų joms nėra naudingas. Be to, visi karjepasidalyta vaiko priežiūra taps norma, ros sulėtėjimai turi reikšmės sulaukus o tai savo ruožtu turės teigiamą įtaką senatvės pensijos, kai dėl žemesnio lyčių lygybei, moterų karjerai ir užim- darbo užmokesčio rodiklių gaunama tumui“, – sako doc. D. Skučienė. mažesnė pensija. Jei negalime užtiVis dėlto mokslininkė kritikuoja kitą krinti vaiko priežiūros paslaugų, turėpakeitimą – ilgėjančią vaiko priežiūros tume skirti išmokas joms įsigyti rinatostogų trukmę nuo 12 iki 18 mėnesių. koje“, – įsitikinusi doc. D. Skučienė.

Pasak jos, tradiciškai vaikus prižiūrin- Nuošalyje likusią vaiko priežiūros čioms moterims kartu su ilgėjančiomis paslaugų trūkumo problemą atostogomis ilgėja ir nedalyvavimas p a š n e kovė s i ū l o s p rę st i n e darbo rinkoje. Todėl moterų užimtumui, familiarizuota vaiko priežiūra, o jų karjerai ir pensinėms teisėms būtų s u b s i d i j a v i m u . Ta č i a u u ž u ot 40

„Dėl užmokesčio skirtumo vaiko priežiūros atostogų išeinanti moterų dauguma tik parodo, kad mama namuose tėra internalizuota norma. Šiandien, ir tai minėjo tyrimo dalyvės, iškristi iš darbo rinkos dvejiems metams – tikrai per ilgas laiko tarpas. Daugelis tėvų tiesiog negali sau leisti atlikti tik vieną vaidmenį, o turi suderinti kelis – darbuotojo, karjeros žmogaus ir įvairius kitus socialinius įsipareigojimus. Tai nelengva, todėl gerovės valstybė turėtų įvairiais būdais padėti šeimai, suprasdama šiuolaikinę situaciją, kad žmonėms reikia dirbti didinant savo finansinę gerovę“, – teigia doc. D. Skučienė.

Pašnekovė aiškina, kad nūdienos gerovės valstybėje į visuomenę žvelgiama iš socialinio investavimo perspektyvos: „Ji apima ne tik šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimą, bet ir vaikų ugdymą institucijose ankstyvajame amžiuje. Ne mažiau reikšminga ir moterų emancipacija, dalyvavimas darbo rinkoje, jų finansinė nepriklausomybė ir gerovė. Taip pat tėčio įsitraukimas, turintis teigiamą įtaką vaiko raidai, vystymuisi ir ryšiui su tėvu, be to, ir paties

Neigiamam darbdavių požiūriui reikalinga kolektyvinė atsvara Darbdaviai – labai svarbi grandis siekiant derinti šeimą ir karjerą. Deja, ankstesni tyrimai rodo, kad su šia grandimi ne viskas gerai. Remiantis tyrimo dalyvių atsakymais, darbdavių lankstumas darbuotojų, turinčių vaikų, atžvilgiu dažniausiai buvo susijęs su asmenine patirtimi. Vaikų turintys darbdaviai rodė daugiau supratingumo ir pozityviai žvelgė į lankstesnį darbo grafiką, kurio neretai prireikia vaikų turintiems darbuotojams. „Darbdavių klausimas ilgai nespręstas, o darbuotojai paprastai būna prisitaikę. Remiantis interviu duomenimis, darbuotojai iš darbdavių tikisi supratimo ir atjautos. Tačiau tai ne tik emocinis, bet ir juridinis klausimas – individuali teisė, kurios reikalauti turėtų būti normalu“, – pabrėžia tyrėja.

patirtys, jos turi būti transliuojamos televizijos eteryje ar socialiniuose tinkluose.“ Vis dėlto pašnekovė mano, kad pagrindiniai mūsų valstybės uždaviniai – užtikrinti vaiko priežiūros paslaugas, atverti karjeros galimybes, didinti finansinę gerovę: „Tik taip būtų stiprinamas moterų saugumas, mažinama baimė ir nerimas susilaukti vaikų. Galiausiai tai turėtų prisidėti siekiant kito tikslo – gimstamumo didinimo. Skandinavijos valstybių pavyzdys rodo, kad moteris turi turėti galimybių realizuoti save kaip mamą, kaip darbuotoją, siekti mokslo aukštumų.

Kol viso šito neturėsime, gimstamumas nedidės.“

Moterų užimtumui, jų karjerai ir pensinėms teisėms būtų parankesnės trumpesnės, bet dosnios vaiko priežiūros atostogos.

Socialinė politika

tėčio pasitenkinimui atliekant savo vaidmenį.“

Jos nuomone, tokios darbdavių kultūros priežastis – kolektyvinės atsvaros tokiam elgesiui trūkumas.

Profsąjungų atstovavimas sprendžiant šį klausimą – per mažas, o kai nėra kolektyvinės paramos, individas su savo šeimos ir darbo derinimo poreikiais lieka vienas. Prie to prisideda ir nevienodas darbdavio ir dirbančiojo galios santykis. Todėl taip svarbu, kad profsąjungos, kaip kolektyvinė jėga, keltų šią problemą. Galiausiai šios teisės turi būti užtikrinamos, įgyvendinamos ir stiprinamos per valdžios institucijų dialogą su darbdaviais.

Pozityvūs tėvystės pavyzdžiai ir moterų saugumas Žvelgdama į ateitį doc. D. Skučienė mato teigiamas tendencijas: „Neperleidžiamos tėvystės atostogos – svarbus pirmasis žingsnis. Nors kai kuriuose visuomenės sluoksniuose tai kelia pasipriešinimą, laikui bėgant ši norma prigis. Žinoma, vien tik įstatymais šito nesureglamentuosi, norint laipsniškai keisti kultūrinę terpę reikalingos ir minkštosios priemonės.

Tad įveikiant stereotipus turėtų būti pasitelkiamos pozityvios praktikos ir 41

Vilniaus universiteto leidykla rekomenduoja Austrų ekonomikos mokykla ir jos poveikis ekonominės minties raidai.

I dalis Remigijus Čiegis

Visuomenės sveikatos katedrai 100 metų Knygoje aptariama Visuomenės sveikatos katedros raida nuo 1922 iki 2022 m., supažindinama su strateginėmis mokslinės ir akademinės veiklos kryptimis, prisidedančiomis prie šiuolaikinės visuomenės sveikatos problemų valdymo. Dabartinis Visuomenės sveikatos katedros kolektyvas pristato joje tęsiamas ir plėtojamas naujas mokslinių tyrimų bei praktinės veiklos sritis. Jubiliejinį leidinį pagyvina absolventų atsiliepimai ir įsimintinų įvykių nuotraukos.

Sociolingvistinė Lietuvos panorama: gyventojų kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys Mokslinė redaktorė Meilutė Ramonienė

Austrų ekonomikos mokykla Remiantis projekto „Lietuvos 2021 m. minėjo 150 metų jubigyventojų kalbinės nuostatos ir liejų. Šios mokyklos atstovai, kalbinis elgesys“ (2020–2021) pradedant austrų ekonomikos duomenų analizės rezultatais, knymokyklos įkūrėju, Vienos universiteto politinės ekonomijos goje pristatoma sociolingvistinė Lietuvos situacija, atskleiprofesoriumi Carlu Mengeriu, ilgą laiką formavo dabartinį džiama trečiojo XXI a. dešimtmečio pradžios kalbų bei tarrinkų kaip ekonominių procesų supratimą. Vilniaus univer- mių mokėjimo, vartojimo, kalbinių nuostatų panorama. siteto Kauno fakulteto profesorius Remigijus Čiegis supažindina skaitytojus su pagrindinėmis austrų ekonomikos mokyklos pradininkų ekonominėmis idėjomis ir jų poveikiu Adomo Mickevičiaus šiuolaikinių ekonomikos teorijų ir moderniosios ekonominės Poezija. Pirmas politikos formavimuisi.

Darbo rinkos politikos pagrindai Sudarytojas Boguslavas Gruževskis Knygoje aptariami ir apibūdinami pagrindiniai darbo rinkos politikos elementai: gyventojų užimtumas, nedarbo problemos, darbo ekonominė ir sociologinė samprata, socialinio dialogo principai, darbo rinkos politikos priemonių analizė ir kt. Darbo rinkos politika sudaro prielaidas tam tikrais veiksmais ir priemonėmis daryti įtaką šalies ekonominei ir socialinei raidai, todėl nuo XX a. pradžios ji vis labiau lemia paskiros šalies vystymosi eigą. Supažindinama su teoriniais darbo rinkos politikos aspektais ir pateikiama praktinių pavyzdžių, atskleidžiančių skirtingus darbo rinkos valdymo būdus, jų naudojimo prielaidas ir padarinius.

42

tomas / Poezye Adama Mickiewicza.

Tom pierwszy Sudarytoja Reda Griškaitė

Tai naujas debiutinio Adomo Mickevičiaus poezijos rinkinio leidimas lenkų ir lietuvių kalbomis. Leidinyje galima susipažinti su originaliu lenkišku XIX a. A. Mickevičiaus tekstu ir pirmą kartą skelbiamu visos šios knygos vertimu į lietuvių kalbą. A. Mickevičiaus poezijos vertimą į lietuvių kalbą kartu su moksliniais komentarais parengė profesionali vertėja dr. Regina Koženiauskienė. Leidinyje pateikiami dr. Brigitos Speičytės, dr. Redos Griškaitės, dr. R. Koženiauskienės moksliniai tekstai, kurie pagilina žinias apie knygos sukūrimo ir išleidimo aplinkybes 1822 m., pačios knygos istoriją. Ne mažiau svarbi knygos dalis – dailininko Stasio Eidrigevičiaus iliustracijos, sukurtos būtent A. Mickevičiaus baladėms. Šie autoriniai kūriniai yra tarsi raktas, leidžiantis geriau suprasti savitą poeto pasaulį.

Vilniaus imperatoriškasis universitetas mokslinės informacijos gniaužtuose (1803– 1832) Arvydas Pacevičius Knygoje nagrinėjami Vilniaus imperatoriškojo universiteto (1803–1832) mokslinės informacijos poreikiai, tyrimų infrastruktūra, represinės cenzūros apraiškos ir bendruomenės lūkesčiai atveriant Europos mokslo žiniją. Imperinę visa apimančios kontrolės realybę, kurioje XVIII a. pabaigoje atsidūrė Vilniaus universitetas, atspindi „informacijos gniaužtų“ terminas. Kartu skaitytojas knygoje ras publikuojamą archyvinį šaltinį, atskleidžiantį knygų ir kitų mokymo priemonių dovanojimų tipologiją ir dinamiką, aktualizuojantį atminties institucijose saugomas senojo Vilniaus universiteto vertybes.

Vilniaus universiteto profesoriai emeritai Sudarytojai Valdas Stanislovas Laurinavičius, Vygintas Bronius Pšibilskis Tai knyga apie mokslinį ir pedagoginį darbą aktyviai dirbusius Vilniaus universiteto bendruomenės narius, kuriems, dėl pensinio amžiaus pasibaigus darbo ryšiams su universitetu, už ypatingus nuopelnus buvo suteiktas profesoriaus emerito vardas (statusas). Universitetas ir jo Profesorių emeritų klubas, norėdami sukaupti ir išsaugoti duomenis apie šiuos nusipelniusius žmones, pateikia svarbiausias žinias apie 70 asmenų.

Darbo teisė visiems Daiva Petrylaitė, Vida Petrylaitė

Kelyje su Konstitucija Recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys, skirtas Vilniaus universiteto Teisės fakulteto partnerystės profesoriaus Augustino Normanto 70-mečiui.

Leidinyje skaitytojai supažindinami su pačiais aktualiausiais darbo teisės klausimais, iškylančiais darbo santykiuose. Leidinio autorės aptaria esminius Darbo kodekso taikymo aspektus, pateikia konkrečių pavyzdžių bei rekomendacijų. Ši knyga pirmiausia yra skirta darbuotojams, siekiantiems geriau suprasti savo darbo teises ir pareigas, tačiau pateikiama informacija bus naudinga ir darbdaviams, socialinių partnerių atstovams, studentams ir galbūt moksleiviams bei jų mokytojams, kurie galės ją naudoti kaip mokomąją priemonę gilindamiesi į darbo santykių teisinio reguliavimo Lietuvoje ypatumus.

Niccolò Buccella: inkvizicijos kalinys, karaliaus medikas. Heterodoksija, medicina ir italų egzilis XVI a. antrojoje pusėje Dainora Pociūtė Tai knyga apie XVI a. italų mediką Niccolò Buccellą (m. 1599), nuo 1576 m. ėjusį Lenkijos ir Lietuvos valdovo Stepono Batoro, vėliau – Zigmanto Vazos pagrindinio gydytojo pareigas. Monografijoje analizuojamas medicinos studijų pobūdis Europoje lyderiavusiame Paduvos (Venecijos respublika) universitete, medikų vaidmuo Italijos evangelizmo sąjūdyje, Venecijoje vykęs inkvizicinis N. Buccellos procesas, emigracija į Transilvaniją, gyvenimas ir veikla Lenkijoje ir Lietuvoje, po Stepono Batoro mirties plėtota medicininė N. Buccellos polemika su kitu valdovo gydytoju – italu Simone Simoni.

Vilniaus universiteto leidykla 43

FINANSINIS PRISOTINIMAS

Finansinio prisotinimo teorija – nauja galimybė sprendžiant ekonominių krizių problemas Prof. Stasys Girdzijauskas Partn. doc. Marius Dubnikovas Vilniaus universiteto Kauno fakultetas

Nuo seno ekonomikos specialistus kamuoja klausimas, kuria kryptimi turėtų būti plėtojamas ekonomikos mokslas: ar gamtos mokslus reikėtų vertinti kaip ekonomikos teorijos modelį, ar ekonomika turėtų būti grindžiama savais, tik jai būdingais tyrimų standartais? Šį klausimą sustiprina problema, kad ekonomikos teorija nepajėgi paaiškinti kai kurių gyvenimiškų situacijų, ypač susijusių su netolygia ekonomine raida, ekonominėmis krizėmis ir pan. Galbūt dabartinė ekonomikos būklė yra nulemta iš esmės naujų aplinkybių, rodančių „fizikinio“ mokslo modelio nepritaikomumą ekonomikos teorijai? Galbūt ekonomika yra ne tiek mokslas, kiek menas, filosofija ar net tikėjimas (religija)?

44

45

Finansinis prisotinimas

Prisotinimas susijęs su ekonomikos augimo riba Atsirado manančių, kad jei prisotinimas yra toks svarbus gamtos moksluose ar technologijų srityje, tai jis turėtų būti reikšmingas ir ekonomikoje, ypač finansuose. Biologai jau XIX a. suprato, kad begalinis populiacijų augimas neegzistuoja, todėl savo modeliuose apribojo augimą ir gana sėkmingai prognozavo to augimo rezultatus vidutiniu ir netgi ilguoju laikotarpiu.

Visuotinai sutariama, kad ekonomika auga, bet esama situacijų, kai pasiekiama jos augimo riba ir pasireiškia prisotinimas. Tarkim, kad ir potencialusis bendrasis vidaus produktas (BVP). Žinome, kad potencialusis BVP yra šalies ūkio galimybių riba, kuri pasiekiama tada, kai ekonomikoje yra visiškas užimtumas, optimaliai panaudojamas kapitalas ir kiti gamybos veiksniai. Galų gale dar XIX a. prisotinimu rėmėsi ir maržinalistai, kurių skelbiamas mažėjančio ribinio naudingumo dėsnis buvo grindžiamas vartojimo prisotinimu. Deja, vyraujanti ekonominė paradigma visapusiškai įvertinti ekonominį prisotinimą pasirodė esanti nepajėgi.

Praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje Pasaulio banko ekspertai pristatė išplėstą ekonomikos finansinio gylio koncepciją. Ekonomikos finansinis gylis yra jos prisotinimas pinigais, finansinėmis priemonėmis ir finansinėmis institucijomis.

Kuo labiau išsivysčiusi ir sparčiau auganti šalis, tuo didesnis jos finansinis gylis. Tačiau paaiškėjo, kad ir šis prisotinimas turi ribas – pasiekus tam tikrą finansinį gylį ekonomikos augimas sutrinka, finansų sektoriaus išsivystymo lygis tampa per didelis. Tai kartu ir signalas finansų technologijų (FinTech) revoliucionieriams – vaistas nėra maistas, FinTech priemones reikia diegti pamatuotai.

Rinkos prisotinimas generuoja krizes Remiantis Pierre‘o François Verhulsto (1804–1849) logistiniu augimo modeliu, 2002 m. Vilniaus universitete buvo sukurti prisotinimo procentai (kartais vadinami bendraisiais ar logistiniais procentais arba palūkanomis). Paaiškėjo, kad iki šiol naudoti sudėtiniai ar paprastieji procentai yra prisotinimo procentų modelių aproksimacijos.

a

Be to, svarbu ne pačios prisotinimą modeliuojančios priemonės (prisotinimo procentai), bet jas pasitelkiant surasti naujieji reiškiniai. Vienas jų, gal net pats svarbiausias – prisotinimo (soties) paradoksas, gaunamas diskontuojant pinigų srautus (t. y. perskaičiuojant ateities pinigus į dabartinę vertę) ir tam naudojant prisotinimo procentus (1 pav. a). Tai apribotos sistemos (pavienės rinkos ar visos ekonomikos) savybė didinti augimo intensyvumą (augimo normą) stiprėjant sistemos užpildymo laipsniui, t. y. didėjant prisotinimui – paradoksalus reiškinys, nes įprastais atvejais augimo ribojimas suprantamas kaip augimo trikdis, silpninantis ir augimo intensyvumą.

Vienas svarbiausių finansinio prisotinimo teorijos akcentų yra tai, kad ji remiasi naujo tipo rinkos pusiausvyros modeliu, turinčiu specifinę pasiūlos funkciją (sudarytą prisotinimo fenomeno pagrindu), leidžiančią įvertinti rinkos talpą ir modeliuoti pusiausvyrą uždarose (prisotinamose) rinkose (1 pav. b). Modelio specifika ta, kad pasiūlos funkcija (S) yra ribojama didžiausio (vertine išraiška) siūlomų produktų kiekio Qp, o agreguotų rodiklių atveju – potencialiojo BVP. Dėl to

b P S

Investicijos grąžos norma

D

E

PE Soties paradoksas

0

0,5

Prisotinimas

1

QE

QP

Q

1 pav. Rinkos pusiausvyros modelio formavimas: a) soties paradoksas, kaip pasiūlos prototipas; b) prisotinimo pusiausvyros modelis. Sudarė Stasys Girdzijauskas 46

Finansinis prisotinimas

Ekonominiai burbulai

Finansiniai (rezonansiniai)

D

Infliaciniai

Kainų lygis

Kaina P

Kiekis P

Kainų

E

E

E

S

D

AS

AD

S

0

1

Kiekis Q

Kiekis Q

Q Gamybos apimtis p

2 pav. Ekonominių burbulų tipai. Sudarė Stasys Girdzijauskas

Rinkos prisotinimas formuoja deficitinę rinką, generuoja burbulus, o kartu ir krizes.

kintant rinkos talpai Qp keičiasi pasiū- unikalius meno kūrinius, retus deimanlos kreivės padėtis (iš dalies ir forma), tus ir pan. Pavyzdžiui „Sotheby‘s“ auktaip pat ir kaina PE. Tai leidžia anali- cione 2017 m. 59,6 karato deimantas zuoti kainos struktūrą, apčiuopti fun- „Rožinė žvaigždė“ (Pink Star) buvo pardamentaliąją kainą ir ekonominių bur- duotas už rekordinę 71,2 mln. JAV dolebulų ištakas. Nustatyta, kad rinkos pri- rių sumą, Alberto Giacometti modersotinimas formuoja deficitinę rinką, nistinė bronzinė skulptūra „Rodantis žmogus“ (Homme qui pointe) „Chrisgeneruoja burbulus, o kartu ir krizes. tie‘s“ aukcione 2015 m. parduota už 141,285 mln. dolerių. Ir tai nėra pačios Kaip susidaro ekonominiai brangiausios retos prekės. Be to, dauburbulai? guma jų saugomos muziejų ar privačių kolekcijų seifuose ir apskritai nėra Naujasis rinkos (ekonomikos) pusiausparduodamos.

Ar žinoma, kiek kaivyros modelis leidžia identifikuoti ekonuoja Jungtinės Karalystės karūnos nominius burbulus. Išskiriami trys bursu rečiausiais pasaulio deimantais? bulų tipai: kainų, finansinis-rezonanO karališkasis skeptras su 530 karatų sinis ir infliacinis (2 pav.). Kiekvienas deimantu „Kulinanas I“ (Cullinan I)? burbulo tipas turi savo specifiką ir skiriasi nuo kitų. Infliacinis burbulas yra makroekonominis fenomenas, finansinis-rezonansinis burbulas yra mikroekonominis (pavienių rinkų) reiškinys, o kainų burbulas yra retų ir labai paklausių prekių savybė.

Kainų burbulas remiasi tuo, kad pasiūloje paprastai dalyvauja vienintelė prekė. Dėl to rinkos pusiausvyros modelyje pasiūlos funkcija (S) tampa vertikalia tiese, o kainą lemia paklausos stiprumas.

Kainų burbulai apima retas prekes – archeologinius ar kolekcinius objektus,

Finansiniam-rezonansiniam burbului būdinga tai, kad jis atsiranda tik 47

Finansinis prisotinimas

Nei kainų, nei finansinis burbulas pavieniui infliacijos nesukuria.

Infliaciją sukuria tokių burbulų visuma.

finansiškai prisotinus rinką. Nustatyta, kad rinkos prisotinimas paverčia ją deficitine rinka. Tokioje rinkoje kiekviena investicija dėl soties fenomeno poveikio sukelia naują augimą skatinantį impulsą. Sužadinti augimo lūkesčiai, veikiami grįžtamojo ryšio, stiprina paklausą. Nauja investicija pakartoja ankstesnį kainos augimo ciklą. Reguliarus intensyvus investavimas sukelia kainos augimo rezonansą – finansinį burbulą.

Apskritai investavimas yra chaotiškas procesas, tačiau didelis investavimo intensyvumas pasireiškus minios efektui ir autosinchronizacijai sukuria kvazirezonansinį reiškinį.

Infliacinis burbulas gali būti vertinamas dvejopai – tiek mikroekonominiu, tiek makroekonominiu požiūriu. Žiūrint iš mikroekonominės perspektyvos, galima teigti, kad nei kainų, nei finansinis burbulas pavieniui infliacijos nesukuria. Infliaciją sukuria tokių burbulų visuma. Todėl infliacinis burbulas bus tuomet, kai finansiniai-rezonansiniai burbulai pasireikš daugelyje šalies ekonominių rinkų vienu metu.

Tada agreguojant pavienius finansinius-rezonansinius burbulus atsiranda

infliacinis burbulas ir kartu paklausos sukelta infliacija.

Pasitelkus visuminės paklausos ir visuminės pasiūlos sąvokas infliacinį burbulą galima nagrinėti ir makroekonominiu požiūriu. Tokia galimybė egzistuoja todėl, kad tiek kapitalas rinkoje, tiek bendrasis produktas šalies ekonomikoje modeliuojami tomis pačiomis priemonėmis – paprastaisiais, sudėtiniais ar prisotinimo procentais (palūkanomis). Tik modeliuojant visos ekonomikos procesus naudojami agreguotieji rodikliai. Pažymėtina, kad pastaruoju atveju vietoj potencialiojo kapitalo naudojamas potencialusis BVP. Taigi neproporcingai padidėjęs finansinis gylis, pernelyg didelis užimtumas, ekonomikos perkaitimas, finansinis prisotinimas ir galiausiai kiti tarpusavyje susiję veiksniai sudaro prielaidas infliaciniam burbului susiformuoti.

Infliacinių burbulų pavyzdžius mes matome ir šiandien. Štai 2022 m. JAV, Vokietija ir Didžioji Britanija fiksavo didžiausią infliaciją per pastaruosius 40 metų. Rezonansinę infliaciją sukėlė periodiškas pinigų įliejimas į rinkas. Tokio perteklinės paklausos skatinimo padarinys – ne tik ekonomikos pakilimas, bet ir itin dideli infliacijos procesai.

Ekonominio rezonanso atveju labai svarbi yra vartotojų ir investuotojų elgsena. Tik čia ji yra gana racionali, jei nemanysime, kad pelningas investavimas taip pat yra tam tikra lošimo forma su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Nesugebėjimas laiku sustabdyti perteklinį investavimą ir sprogdina finansinius (spekuliacinius) burbulus. Viskas vyksta panašiai, kaip lošiant kazino, tik čia kiti mastai ir daug sunkesni padariniai.

Paklausos infliacija – ekonomikos kaitimo padarinys Naujasis rinkos pusiausvyros modelis ir juo remiantis atlikta ekonominių burbulų analizė leidžia giliau pažvelgti į infliacijos priežastis (3 pav.). Nustatyta, kad paklausos sukelta infliacija yra ekonomikos kaitimo padarinys, o ne priežastis.

48

AD << 1 AS

AD ≈ 1 AS Atlyginimų, žaliavų ir importo kainų augimas, nauji mokesčiai

Palengvintas finansinių išteklių prieinamumas, rinkų finansinis prisotinimas, kainų augimo lūkesčiai

Finansinis prisotinimas

Visuminė paklausa (AD) Visuminė pasiūla (AS)

Finansų rinkos

Silpnėjanti paklausa

Defliacija

Natūralus ilgalaikis augimas

Natūrali infliacija

I N

Sąnaudų infliacija

Stagfliacija Savikainos augimas

F L I

AD > 1 AS

Paklausos infliacija

Rinkų kaitimas ir infliacinis burbulas Infliacija pagal Filipso kreivę

A C I J

AD >> 1 AS

Valiutos devalvacija

Hiperinfliacija

A

3 pav. Infliacijos struktūra. Sudarė Stasys Girdzijauskas

Ekonomikos pusiausvyros modelis paaiškina ir Filipso kreivės susiformavimo prielaidas – kreivėje atspindėtas prisotinimo dėsningumas pagrįstas hiperboliniu augimu. Rinkos pusiausvyros modelis sukonkretino ir iš dalies pakeitė laisvosios rinkos sampratą: rinka laikytina laisvąja tik esant rinkos pusiausvyrai ir nesant pastebimo prisotinimo. Tuo tarpu kaistanti arba deficitinė rinka turi būti valdoma, nes pati savaime susireguliuoti ji yra nepajėgi.

Dėl finansinio prisotinimo įvyksta prekių ar paslaugų deficito virsmas: esant pakankamam finansiniam prisotinimui susiformuoja komercinis (spekuliacinis) deficitas, lydimas ekonominio augimo ir paklausos infliacijos, o jei prisotinimas yra nepakankamas (sakome, kad prisotinimo nėra), gali atsirasti vartojimo deficitas (produkcijos trūkumas) ir dėl to kilti ekonominė recesija bei sąnaudų infliacija, kuri yra pagrindinė stagfliacijos prielaida. Pati stagfliacija susiformuoja

dėl klaidingų vyriausybės veiksmų, kai paklausa skatinama sąnaudų infliacijos sąlygomis.

automobiliai – jų greitis yra ribojamas ne tik valdant variklio galingumą ar naudojant stabdžius, bet ir eismo taisyklėmis bei kitais reikalavimais. Per-

Ką daryti, kad ekonomika nepatirtų krizių?

frazuodami ekonominę idiomą galėtume konstatuoti: laissez-faire (pranc.

Taigi finansinio prisotinimo teorija „leiskite veikti“ – tai laisvosios rinkos laisvąją rinką transformuoja, perkelia sinonimas) automobiliams net lenkį normomis ir taisyklėmis grįstos rinkos tynių metu netaikoma – veikia griežsritį ir priartina prie „fizikinių“ objektų, tos varžybų taisyklės. Neįsivaizduokurie nevaldomi apskritai veikti negali. jama situacija, kai miesto gatvėmis Tos taisyklės turėtų riboti rinkų prisolaksto automobiliai galingais varitinimą, valdyti investavimą, o kartu kliais be tinkamo vairo ir stabdžių ir kontroliuoti rinkų kaitimą ir burbulų dar reikalauja laissez-faire (netrukdypūtimąsi, mat pastarieji ir yra esminė kite važiuoti). nestabilumo ir krizių priežastis. Kitaip tariant, laisvoji rinka, ją prisotinus, Taigi prisotinimo procentų pagrindu praranda savireguliacijos ypatybę, sukurta nauja finansinio prisotinimo nesusidoroja su daugeliu kylančių teorija rodo, kad ekonomikos mokslo iššūkių, todėl būtina įsikišti iš išorės. vieta – greta kitų „fizikinių“ mokslų, ir Reikia nepamiršti, kad panašių savykartu atveria galimybes sukurti tokias bių (su stipriu grįžtamuoju ryšiu) techniniai įrenginiai nuo seno turi taisykles, kurių laikantis auganti ekonašumo valdiklius, dėl to veikia sta- nomika nepatirtų didelių sukrėtimų ar biliai ir yra gana efektyvūs. Štai kad ir krizių.

49

KOMENTARAS

Ar reikia (de)kriminalizuoti nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimą?

Doc. Gintautas Sakalauskas Vilniaus universiteto Teisės fakultetas

Svaiginimasis nėra šių dienų išradimas, jis lydi mus per visą žmonijos istoriją. Pirmosios svaiginamosios medžiagos greičiausiai buvo grybai, paskui alus, tabakas, stiprusis alkoholis, kanapės, opiumas, kokainas, heroinas, sintetiniai narkotikai. Leidžiamais ar draudžiamais pripažįstami svaiginimosi būdai nuolat keitėsi priklausomai nuo kultūrinės tradicijos ir jos raidos. Šiuo metu Lietuvoje kilus diskusijoms dėl nedidelio kiekio narkotinių medžiagų ar tik kanapių turėjimo savo reikmėms dekriminalizavimo, girdime daug įvairių ir netgi kardinaliai priešingų nuomonių tarp medicinos, kriminologijos ir teisės srities ekspertų. Diskusija yra ne tik svarbi ir būtina, ji yra neišvengiama – visose demokratinėse šalyse priimant sprendimus šiuo klausimu jų būta, jos tebevyksta. Ar tikrai baudžiamoji atsakomybė už mažo kiekio narkotikų turėjimą savo reikmėms yra veiksminga prevencinė priemonė?

50

51

Komentaras 52

Koks elgesys yra kriminalizuotinas?

Baudžiamoji atsakomybė – neveiksminga prevencinė priemonė

Demokratinėje ir teisinėje valstybėje kriminalizuojamas gali būti tik toks elgesys, nuo kurio turi būti apsaugoti kiti asmenys arba visa visuomenė, o reaguojant į tokį elgesį taikomos priemonės turi atitikti proporcingumo kriterijus – jos turi būti būtinos, tinkamos ir adekvačios. Vis dėlto netgi Europos šalyse kriminalizuoto elgesio katalogai iš dalies yra skirtingi, įskaitant skirtingai reglamentuotas ir praktikoje taikomas sankcijas už tokį elgesį.

Tas pat pasakytina ir apie nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimo kriminalizavimą.

Tam tikro elgesio kriminalizavimu, t. y. baudžiamosios atsakomybės už jį numatymu ir taikymu, iš esmės siekiama dviejų tikslų – bendrosios prevencijos, kai gresiančiomis sankcijomis ir konkrečių asmenų nuteisimu parodomas siektinas konformistinis, tam tikras normas atitinkantis elgesys (nebūtinai vien tik negatyviai bauginant, bet ir pozityviai skatinant tokį elgesį). Baudžiamąja atsakomybe taip pat siekiama, kad nusikaltę asmenys daugiau nebenusikalstų (specialioji prevencija).

Svarbu suprasti, kad tam tikro elgesio kriminalizavimas nereiškia, kad, jį uždraudus ir už jį numačius sankcijas, jo iš viso nebelieka. Kriminalizavimas sukuria teisėtą, bet ganėtinai netobulą įrankį socialiniams santykiams stabilizuoti ir atkurti. Nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimo nusikalstamų veikų sudėtys formuluojamos kaip abstrakčios grėsmės sudėtys, kuriose nėra konkrečios grėsmės, t. y. jos neturi tiesioginių aukų.

Tačiau praktikoje ir bendrosios, ir specialiosios prevencijos veiksmingumas yra labai ribotas. Bendrosios prevencijos požiūriu abstrakčiai gresiančios sankcijos turi tik labai nedidelį poveikį žmonių elgesiui, daug didesnę įtaką turi kiti individualūs, socialiniai ir situaciniai veiksniai. Žmonės nenusikalsta ne todėl, kad už tam tikrą elgesį gresia baudžiamoji atsakomybė. Jų elgesį pirmiausia lemia internalizuotos, t. y. savo vidumi pripažįstamos, bendros

Tam tikro elgesio kriminalizavimas nereiškia, kad, jį uždraudus ir už jį numačius sankcijas, jo iš viso nebelieka.

2320

2500

2431

2375

2329 2206

1993

2000

1684 1592

1544 1313

1500

1000 550

0

1318

966

759

820

670

704

772

1260 1258

1042 1101

1228

808 733

500

966

868

966

2004 2005 2006 2007 2008 2009

1033

860

2010

992

1019 1148

1131

805

1783

1760

2036

1778

1411 1240

832

2117 1878

Komentaras

3000

2011

976

1008

2012

2013

Registruota nusikalstamų veikų pagal LR BK 259 str.

2014

1601

1348

1585

1070 1272

1579 1350

1324 1048

2015

2016

2017

2018

2019

2020

2021

2022

Nuteista asmenų pagal LR BK 259 str.

Nustatyta įtariamų (kaltinamų) asmenų pagal LR BK 259 str.

1 pav. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnį registruotų nusikalstamų veikų, kaltintų ir nuteistų asmenų absoliutus skaičius Lietuvoje 2004–2022 m. Nusikalstamų veikų žinybinio registro ir Nacionalinės teismų administracijos duomenys

elgesio normos. Ir nusikalsta, nepaisydami to, kad tokia atsakomybė gresia (dėl kilusių emocijų, kriminalinės energijos, įvairių potraukių, kitų įtakos, nežinojimo, tikėjimosi, kad nebus nubausti, ir pan.).

Specialiosios prevencijos poveikis taip pat nedidelis, nes formaliomis teisinėmis sankcijomis sunku pakeisti žmonių gyvenimus teigiama linkme. Kaip taikliai yra pasakęs olandų kriminologas Loukas Hulsmanas, baudžiamoji teisė yra prastas instrumentas socialinėms problemoms spręsti, o norvegų kriminologas Nilsas Christie pagrįstai teigė, kad nusikaltimų kontrolės pramonė veikia pagal savo uždarą logiką ir iš esmės siekia tik patenkinti savo siaurus interesus.

Iš kriminologinių tyrimų žinoma, kad baudžiamoji atsakomybė netgi turi didelį šalutinį poveikį – ji stigmatizuoja, desocializuoja, be to, yra selektyvi.

Pavyzdžiui, 2010 m. kolegių Aušros

Pocienės ir Margaritos Dobryninos atliktas nuosprendžių už narkotikus tyrimas atskleidė, kad už nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kaltinimai dažniausiai pateikiami jauniems, žemo išsilavinimo ir mažas pajamas gaunantiems jaunuoliams.

Aukštesnio nei vidurinio išsilavinimo, dirbantiems ir anksčiau neteistiems asmenims dažniau paskiriamos baudos ir kur kas rečiau laisvės atėmimas ar areštas. Nedirbantys, anksčiau teisti, žemo išsilavinimo kaltinamieji kur kas dažniau nuteisiami laisvės atėmimu ar areštu.

Populiariausias narkotikas Lietuvoje – kanapės 2021 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) užsakymu atlikta apklausa parodė, kad 4,5 proc. (arba maždaug 82 tūkst.)

15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų per pastaruosius 12 mėnesių bent kartą vartojo bent vieną iš nelegalių narkotikų. Tų pačių metų duomenimis, bent kartą gyvenime nelegalių narkotikų yra vartoję 14,1 proc. lietuvių.

Tuo tarpu bent kartą gyvenime nelegalių narkotikų teigė vartoję 29 proc. europiečių.

Europoje Lietuva priskirtina prie šalių, kuriose apskritai gyventojai mažai vartoja nelegalių narkotikų, tačiau jų vartojimo paplitimas tarp mokyklinio amžiaus asmenų (maždaug 19 proc.) beveik siekia Europos šalių vidurkį. Dažniausiai vartojamas nelegalus narkotikas visose amžiaus grupėse yra kanapės – 2021 m. NTAKD apklausos duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių jas 15–64 metų amžiaus gyventojų grupėje Lietuvoje bent kartą vartojo 1,9 proc. moterų ir 6,9 proc. vyrų. Iš mokslinių tyrimų žinoma, kad kanapės nėra žalos 53

Komentaras

sveikatai nekelianti medžiaga, tačiau jos nėra kenksmingesnės už alkoholį ar tabaką ir nėra ta medžiaga, kuri savaime veda prie sunkesnių narkotikų vartojimo. Jų žalingumas priklauso nuo vartojimo intensyvumo – nuolatiniai vartotojai labiau rizikuoja tapti nuo jų priklausomi.

3 mėnesių iki 2 metų arba areštas nuo 10 iki 45 parų. Taip pat galimas ir atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės įvairiais pagrindais, pritaikant baudžiamojo arba auklėjamojo poveikio priemones, kurių turinys susijęs su įvairiais elgesio apribojimais, įpareigojimais ir draudimais. Be to, pirmą kartą paskirtos arešto bausmės vykdymą galima atidėti laikotarpiui nuo 3 iki 12 mėnesių, asmeniui paskiriant elektroninį stebėjimą. Tai, koks narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis laikomas nedideliu, dideliu ar labai dideliu, nustatoma sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Pavyzdžiui, kanapių nedidelis kiekis yra iki 5 gramų, amfetamino ar kokaino – 0,2 gramo, heroino – 0,02 gramo. Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalis taikoma, kai randamas narkotinių ar

Kodėl niekas nesiūlo dekriminalizuoti kyšininkavimo ir papirkimo? Šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti gresia viešieji darbai iki 240 valandų, bauda nuo 750 iki 25 000 eurų, laisvės apribojimas nuo

psichotropinių medžiagų kiekis viršija nustatytą nedidelį kiekį, už tai gresia maksimali laisvės atėmimo bausmė iki 2 metų.

Pagrindiniai pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 ir 2 dalį registruoti baudžiamojo persekiojimo rodikliai per pastaruosius beveik 20 metų padidėjo maždaug tris kartus (1 pav.). Šis padidėjimas žymesnis buvo 2017 m., naujajame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse panaikinus galimybę už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimą taikyti administracinę atsakomybę ir palikus taikyti tik baudžiamąją. Taigi pastaraisiais metais maždaug 2000 asmenų registruoti kaip įtariamieji padarę tokio pobūdžio nusikalstamą veiką.

160 000

140 000

135 000

120 000

100 000 82 000 80 000 60 000 60 000

57 000

53 000

40 000

20 000 550

868

0 2004

2008

992

2117

1070 2012

2016

2021

Nustatyta įtariamų (kaltinamų) asmenų pagal LR BK 259 str.

Apytikslis asmenų, bent kartą per pastaruosius 12 mėn. vartojusių nelegalių narkotikų, skaičius, NATKD apklausų duomenimis

2 pav. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnį registruotų kaltintų asmenų absoliutus skaičius Lietuvoje 2004, 2008, 2012, 2016 ir 2021 m. (Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenys) ir bent kartą per pastaruosius 12 mėn. nelegalių narkotikų vartojusių 15–64 metų asmenų skaičius (NATKD atliktų apklausų duomenys; absoliučiais skaičiais perskaičiuota autoriaus pagal buvusį gyventojų skaičių atitinkamų metų pradžioje) 54

Žvelgiant į šiuos rodiklius, galima klausti: kokia prasmė baudžiamąja tvarka persekioti tik kelis procentus prasižengusiųjų? Ir jei toks elgesys yra ganėtinai plačiai paplitęs, ar jį reikia kriminalizuoti? Kokia šio persekiojimo reikšmė (bendrosios prevencijos požiūriu) ir veiksmingumas? Ar reikėtų baudžiamąja tvarka bausti ir už kanapių vartojimą, kai jos dalyje Europos šalių jau vartojamos ir medicininiais tikslais? Vienareikšmio atsakymo į šį klausimą nėra.

Pavyzdžiui, 2010 m. Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenimis, net 34 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų teigė bent kartą davę kyšį per pastaruosius 12 mėnesių, o tais metais buvo registruota šiek tiek mažiau nei 1 tūkstantis korupcinių nusikalstamų veikų, tačiau niekas nesiūlė dekriminalizuoti kyšininkavimo. 2021 m. taip teigė 10 proc. gyventojų, o registruota buvo tik pusė tūkstančio korupcijos atvejų.

Europoje baudžiamoji praktika skirtinga Europos šalyse, jau nekalbant apie visą pasaulį, nėra vienodos baudžiamosios politikos dėl nedidelio kiekio narkotikų turėjimo (savo reikmėms) kriminalizavimo. Už tai nėra baudžiama Čekijoje, Ispanijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje.

Labai įdomus yra Vokietijos atvejis. Šios šalies baudžiamosios teisės teorija turi didelę įtaką daugumai Europos šalių. 1994 m. Vokietijos Konstitucinis Teismas nagrinėjo klausimą, ar kanapių turėjimo savo reikmėms kriminalizavimas neprieštarauja Vokietijos Konstitucijai. Teismas nutarė, kad nėra tokios žmogaus teisės kaip teisė svaigintis, tad įstatymų leidėjas

turi teisę tokias veikas kriminalizuoti, bet svaiginimosi kanapėmis draudimas nereiškia diskriminacijos alkoholio ar nikotino atžvilgiu, nes pastarųjų vartojimas tradiciškai įsišaknijęs. Vis dėlto teismas pažymėjo, kad jei tam tikros medžiagos žalingumas nėra iki galo akivaizdus, siekiant užtikrinti lygybės ir proporcingumo principus, baudžiamosios bylos, iškeltos už narkotinių medžiagų savo reikmėms turėjimą, turėtų būti nutraukiamos.

Kitaip tariant, narkotikų turėjimas savo reikmėms Vokietijoje formaliai yra draudžiamas, tačiau už jį nėra persekiojama.

Kita vertus, pavyzdžiui, Prancūzija, Švedija ir Jungtinė Karalystė laikosi griežtos politikos. Tačiau įdomiausia yra tai, kad nelegalių narkotikų vartojimo rodikliai ir įvairūs kiti dėl vartojimo kylantys padariniai iš esmės nepriklauso nuo valstybės politikos griežtumo ar liberalumo. Nėra jokių įrodymų, kad griežtesnės atsakomybės taikymas, prevencinių programų organizavimas ir netgi gydymo prieinamumas mažintų vartotojų ar priklausomų asmenų skaičių.

Komentaras

Šiuos baudžiamojo persekiojimo rodiklius palyginus su minėtais nelegalių narkotikų vartojimo rodikliais, akivaizdu, kad baudžiamąja tvarka persekioti vos keli procentai atvejų (2 pav.). Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad apklausti buvo tik 15–64 metų gyventojai ir kad nemaža jų dalis greičiausiai nelegalių narkotikų įsigijo ir juos laikė ne vieną kartą, taigi disproporcija iš tiesų yra dar didesnė.

Baudžiamoji atsakomybė netgi turi didelį šalutinį poveikį – ji stigmatizuoja, desocializuoja, be to, yra selektyvi.

Kaip taikliai pažymi vienas iš jaunųjų Vilniaus universiteto mokslininkų Mindaugas Lankauskas, sprendimai šioje srityje priklauso ir nuo socialinio kultūrinio konteksto, ir nuo interesų grupių, ir nuo turėtos patirties. Akivaizdu, kad įstatymų leidėjas gali ir turi nustatyti teisinę atsakomybę, siekdamas apsaugoti kitus asmenis ar visą visuomenę. Akivaizdu ir tai, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos gali turėti žalingą poveikį ir sukelti priklausomybę, prekyba tokiomis medžiagomis turi būti draudžiama. Tačiau ar proporcinga už tokių medžiagų turėjimą savo reikmėms taikyti paskutine priemone laikytiną griežtą baudžiamąją atsakomybę, žinant, kad ji labai selektyviai pritaikoma tik labai nedidelei daliai asmenų ir neturi jokio esminio poveikio narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimui ir su juo siejamų padarinių mastui?

55

VISUOMENĖS SVEIKATA

Dirbtinio intelekto panaudojimas sprendžiant su klimato kaitos poveikiu sveikatai susijusias problemas Prof. Natalja Istomina Vilniaus universitetas Medicinos fakultetas

Dar 2018 m. paskelbtoje Jungtinių Tautų aplinkosaugos ataskaitoje dėl išmetamųjų teršalų kiekio pažymima, kad jei šalys ir toliau dės tik tiek pastangų, kiek deda dabar, ir nesiims aktyvesnių veiksmų, išmetamųjų teršalų kiekis viršys Paryžiaus susitarime nustatytus tikslus, o visuotinis atšilimas perkops 2 °C temperatūros ribą visame pasaulyje. Svarbus visuotinio atšilimo padarinys – didėjanti rizika sveikatai. Keliose šalyse klimato kaitos poveikis sveikatai yra nustatytas jau dabar. Daug galima padaryti siekiant užkirsti jam kelią ar jį sušvelninti, o problemos supratimas ir informavimas apie ją yra vienas geriausių būdų motyvuoti imtis veiksmų. Tam pasitelkiamas net ir dirbtinis intelektas.

56

57

Visuomenės sveikata Darnaus vystymosi įgyvendinimas

t i ks l ų

Jungtinių Tautų priimtoje darnaus vystymosi darbotvarkėje, nustačiusioje darnaus vystymosi tikslus iki 2030 m., siekiama gerinti ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius rezultatus, kad būtų užtikrinta žmonių ir visos planetos gerovė. Tačiau kurti nacionalinę ekonominę politiką, kuri padėtų siekti pažangos įgyvendinant konkrečius darnaus vystymosi tikslus, trukdo sudėtinga kelių sektorių ekonomika ir dažnai viena kitai prieštaraujančios politikos kryptys. Atlikus tyrimus siūloma projektavimo sistema, galinti padėti politikos formuotojams „persijoti“ sudėtingą, nelinijinę šių sektorių politikos erdvę ir nustatyti veiksmingus politikos priemonių krepšelius, kuriuose būtų suderinti ekonominiai, socialiniai ir aplinkosaugos tikslai.

Sistemoje derinamas visos ekonomikos tvarumo modeliavimas ir dirbtiniu intelektu pagrįsta, objektyvi kelių darnaus vystymosi tikslų politikos 58

paieška bei ugdymas. Rezultatai rodo, kad integruotos politikos strategijos gali padėti pasiekti tvarų vystymąsi, o kartu subalansuoti ir mažinti neigiamą ekonominį, socialinį ir politinį reformų poveikį.

Dirbtinio intelekto panaudojimas sveikatai gerinti Dirbtinis intelektas yra viena iš šiuolaikinių medicinos ir sveikatos mokslų technologijų tyrimų ir jų panaudojimo sričių. Medicininis ir sveikatos dirbtinis intelektas turi dvi pagrindines veiklos formas: virtualiąją ir fizinę. Manoma, kad dėl dirbtinio intelekto plėtros sveikatos priežiūros sistemoje gerės paslaugų teikimo lygis, ji taps pažangesnė. Virtualus dirbtinis intelektas dažniausiai suprantamas kaip pati iš savęs besimokanti programa, į kurią mes krauname bazines žinias, taikydami tam tikrą algoritmą. Kuo dažniau naudojamės programa, tuo daugiau žinių ji turi. Toks dirbtinis intelektas gali būti pasitelkiamas diagnostikai

Dirbtinis intelektas jau ir operuoja, ir dirba slaugytojo darbą: prižiūri sunkiai sergantį pacientą, varto jį nustatytu laiku ar atlieka kitas sudėtingas funkcijas.

Nagrinėjant dirbtinio intelekto panaudojimą visuomenės sveikatos srityje, nustatyta, kad jis gali pagerinti sveikatos priežiūros institucijų gebėjimą stiprinti visų žmonių sveikatą visose bendruomenėse. Norint sėkmingai išnaudoti šį potencialą ir pasitelkti dirbtinį intelektą visuomenės sveikatos veikloms stiprinti, visuomenės sveikatos organizacijoms svarbu parengti argumentuotas dirbtinio intelekto diegimo strategijas. Kad visuomenės sveikatos organizacijos sėkmingai naudotų dirbtinio intelekto technologijas, išskiriami keli prioritetai: šiuolaikinis

duomenų valdymas; investicijos į modernizuotą duomenų ir analitinę infrastruktūrą bei procedūras; darbo jėgos įgūdžių trūkumo šalinimas; strateginių bendradarbiavimo partnerysčių plėtojimas; gerosios dirbtinio intelekto praktikos naudojimas siekiant skaidrumo ir atkuriamumo; aiškus dėmesys teisingumui ir šališkumo mažinimui.

Visuomenės sveikata

Dirbtinis intelektas ne tik stebi ir laiku praneša apie gresiančius pavojingus meteorologinius pokyčius ar kitas galimas nelaimes, bet ir rekomenduoja veiksmų planą.

pagal simptomus arba tam tikroms būklėms vertinti pagal nuotrauką. Kuo daugiau nuotraukų pateikia gydytojai, tuo tiksliau dirbtinis intelektas įvertina būklę. Tačiau dirbtinis intelektas gali ne tik tai. Jis jau ir operuoja, ir dirba slaugytojo darbą: prižiūri sunkiai sergantį pacientą, varto jį nustatytu laiku ar atlieka kitas sudėtingas funkcijas.

Tikimasi, kad dirbtinio intelekto technologijos padės įveikti dabartinius asmens sveikatos priežiūros išteklių paskirstymo apribojimus ir sumažinti spaudimą, susijusį su aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugų gavimu.

Klimato kaitos pabėgėlių problema Vienas iš toli siekiančių klimato kaitos padarinių yra priverstinis žmonių persikėlimas iš gyvenamosios vietos. Klimato sukelta migracija yra labai sudėtinga problema. Niujorko deklaracijoje dėl pabėgėlių ir migrantų pažymima, kad migracijos priežastys yra įvairios: ginkluoti konfliktai arba karai, skurdas, maisto trūkumas, persekiojimas, terorizmas, žmogaus teisių pažeidimai, klimato kaita ir stichinės nelaimės. Nors jau 1990 m. buvo pripažinta, kad didžiausias klimato kaitos padarinys gali būti žmonių migracija, prireikė dešimtmečių, kad į klimato poveikio reguliavimo dokumentus būtų įtrauktas gyventojų judumo ir migracijos klausimas.

59

Visuomenės sveikata Pirmieji tyrimai klimato kaitos pabėgėlių srityje atsirado dar 2012-aisiais.

Tuvalu (Ramiojo vandenyno regionas) gyventojai jau prieš dešimtmetį buvo laikomi tiesioginiu įrodymu ir pavyzdžiu, kaip klimato kaitos krizės veikia tam tikrų regionų gyventojus.

Manoma, kad dėl klimato kaitos ir įvykusių didelių stichinių nelaimių Bangladešo kaimo vietovėse gyvenantys žmonės yra vieni pažeidžiamiausių pasaulyje. Ir nors potvyniai neturėjo tiesioginio poveikio migracijai, su potvyniais nesusijęs žemės nualinimas ir derlingumo sumažėjimas padarė didelę įtaką judumui. Būtina, taikant dirbtinio intelekto galimybes, sukurti alternatyvą stichinių nelaimių sukeltos migracijos problemoms spręsti.

Tai reiškia, kad dirbtinis intelektas ne tik stebi ir laiku praneša apie gresiančius pavojingus meteorologinius pokyčius ar kitas galimas nelaimes, bet ir rekomenduoja veiksmų planą: kada palikti teritoriją, kuria kryptimi vykti arba kaip spręsti artėjančias problemas, susijusias su prastesne derliaus kokybe ar kiekybe.

60

Karščio bangų sukelto poveikio valdymas Dar vienas klimato kaitai būdingas reiškinys – ekstremalūs karščiai arba karščio bangos, kurios daro didelį poveikį žmonių sveikatai, o senėjimas, skurdas ir lėtinės ligos dar labiau apsunkina situaciją. Kadangi pasaulio visuomenė dėl klimato kaitos turės kovoti su dar karštesniais orais ateityje, būtina geriau suprasti, kokias veiksmingiausias prevencijos ir reagavimo priemones galima panaudoti, ypač mažai išteklių turinčiose šalyse.

Visapusiškas šiluminės aplinkos pažinimas ir karščio bangų numatymas, taikant dirbtinį intelektą, padeda įgyvendinti daugybę tvarių galimybių, pavyzdžiui, iš anksto numatyti vėsinimo aplinkas ir būdus, pasiruošti pakankamai išteklių konkrečiam laikotarpiui, ypač – vandens. Būtina taikyti optimalias intervencines priemones tokiose vietose kaip senelių globos namai, lūšnynai, pabėgėlių stovyklos ir darbo, masinių susibūrimų, fizinio aktyvumo vietose. Šios informacijos

Duomenys apie temperatūros, drėgmės, žemės dangos ir kitus pokyčius gali būti naudojami užkrečiamųjų ligų protrūkiams prognozuoti.

Imamasi globalių iniciatyvų 2018 m. paskelbtoje ataskaitoje „The Lancet Countdown on Health and Climate Change“ pažymima, kad sveikatos priežiūros specialistai ir sveikatos organizacijos vis dažniau svarsto apie klimato kaitos poveikį sveikatai ir į jį reaguoja: geresnis klimato kaitos padarinių sveikatai supratimas leidžia geriau jiems pasiruošti, padeda didinti visuomenės atsparumą, prisitaikyti prie klimato kaitos ir nustatyti prioritetus planuojant jos švelninimo intervencijas, kurios apsaugo ir skatina žmonių gerovę. Pasaulio sveikatos organizacija parengė Pasaulinę sveikatos, aplinkos ir klimato kaitos strategiją, kurioje raginama taikyti integruotą požiūrį į visuomenės sveikatos ir aplinkos mokslą, kad būtų suintensyvintas pirminės prevencijos darbas ir vykdoma politika, padedanti šalinti pagrindines aplinkos grėsmių sveikatai priežastis.

Padidėjusios infekcinių ligų rizikos problemos sprendimas Politikai ir mokslininkai ieško būdų, kaip sumažinti su klimato kaita susijusią padidėjusią užkrečiamųjų ligų riziką. Daugiausia dėmesio skiriama ankstyvojo nustatymo ir prevencijos strategijoms. Siūlomos naujos kartos priežiūros strategijos, skirtos su klimatu susijusių infekcinių ligų protrūkių prognozavimui ir ankstyvajam nustatymui gerinti. Rizikos modeliuojamos pasitelkiant dirbtinį intelektą ir įvykiu pagrįstą stebėseną, kuriai naudojami atvirojo interneto duomenys, neseniai patobulinti dirbtinio intelekto programomis, pavyzdžiui, mašininiu mokymusi (angl. machine learning). Kadangi klimato atšilimas, klimato nepastovumas ir ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai lemia uodų ir kitų vabzdžių platinamų ligų dažnėjimą ir intensyvumą, išsiaiškinus

su tuo susijusius orų dėsningumus galima iš anksto nuspėti, kada tam tikram regionui gresia pavojus. Laiku gauta informacija apie artėjantį ligos protrūkį gali padėti įgyvendinti prevencines vabzdžių kontrolės priemones ir informuoti apie riziką dar prieš prasidedant protrūkiui.

Visuomenės sveikata

integravimas į gerai parengtus karščio bangų prevencijos veiksmų planus, griežta priežiūra ir stebėsena yra labai svarbūs siekiant sumažinti neigiamus dabartinių ir būsimų ekstremalių karščių padarinius sveikatai.

Palydovinės nuotraukos gali suteikti duomenų apie aplinkos ir klimato veiksnių, darančių įtaką uodų ir erkių platinamoms ligoms, paplitimą. Duomenys apie temperatūros, drėgmės, žemės dangos ir kitus pokyčius gali būti naudojami užkrečiamųjų ligų protrūkiams prognozuoti. Šiuo metu stengiamasi padidinti šio metodo patikimumą ir efektyvumą remiantis kelių palydovų perduodama informacija ir taikant naujoviškus mašininio mokymosi ir dirbtinio intelekto metodus, skirtus didiesiems duomenims apdoroti.

Apibendrinant galima pagrįstai teigti, kad dirbtinis intelektas gali ir turi būti efektyviai naudojamas tokiose srityse kaip klimato kaitos poveikio asmens ir visuomenės sveikatai mažinimas, įskaitant klimato kaitos pabėgėlių srautų reguliavimą, kovą su karščio bangų sukeltais pavojais sveikatai ir padidėjusios užkrečiamųjų ligų rizikos mažinimą.

Dėl klimato kaitos ir įvykusių didelių stichinių nelaimių Bangladešo kaimo vietovėse gyvenantys žmonės yra vieni pažeidžiamiausių pasaulyje.

61

DISKRIMINACIJA DARBE

Diskriminacija darbe Lietuvoje – kaip gintis?

Doc. Tomas Bagdanskis Vilniaus universiteto Teisės fakultetas

Lygybė yra pirminė, prigimtinė teisė, tiesiogiai įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos tekste, kylanti iš Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 1, 2 ir 7 straipsnių nuostatų. Pamatinis žmogaus teisių deklaravimo principas – visų žmonių lygiateisiškumo pripažinimas. Tad skirtingas prigimtinių žmogaus teisių aiškinimas ir nevienodas taikymas atskiroms asmenų kategorijoms yra neleistinas. Žmogaus teisė būti lygiam su kitais saugo žmogaus laisvės sritį – iš esmės žmogus yra laisvas tiek, kiek yra lygus su kitais.

62

63

Diskriminacija darbe

Kada teisė laisvai pasirinkti darbą gali būti ribojama?

Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta asmens teisė laisvai pasirinkti darbą ar verslą, kuri reiškia galimybę savo nuožiūra, t. y. laisvai apsisprendžiant, pasirinkti užsiėmimo rūšį. Konstitucinė kiekvieno žmogaus laisvė pasirinkti darbą ar verslą suponuoja įstatymų leidėjo pareigą sudaryti teisines prielaidas įgyvendinti šią laisvę. Ši teisė neturi būti aiškinama tik lingvistiškai ir neturi būti suprantama tik kaip teisė pasirinkti darbą, ji sietina ir su santykiais, susiklostančiais asmeniui jau pasirinkus darbą ir jį atliekant. Žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbą gali būti ribojama, jeigu laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikriems asmenims, priklausantiems skirtingoms kategorijoms, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Diferencijuotas teisinis

reguliavimas, taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos darbo kodeksas įpareigoja darbdavį gerbti darbuotojo šeiminius įsipareigojimus.

Diskriminaciją darbe draudžia Darbo kodeksas Asmenų lygiateisiškumui darbo teisiniuose santykiuose užtikrinti skirtos Darbo kodekso ir Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo nuostatos. Darbo santykiai reglamentuojami vadovaujantis teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos, saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo, darbo santykių stabilumo, laisvės pasirinkti darbą, teisingo apmokėjimo už darbą, darbo teisės subjektų lygybės, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, sveikatos būklės, ketinimo turėti vaiką (vaikų), įvaikį (įvaikių), globotinį (globotinių), rūpintinį (rūpintinių), santuokinės ir šeiminės padėties, priklausymo politinėms partijoms, profesinėms sąjungoms ir

asociacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, asociacijų laisvės, laisvų kolektyvinių derybų ir teisės imtis kolektyvinių veiksmų principais.

Darbo teisės subjektų lygybės principas reiškia vienodą požiūrį į darbuotojus dėl jų subjektyvių savybių. Šiuo požiūriu ypač svarbus Darbo kodekso 26 straipsnis, reglamentuojantis darbuotojų lyčių lygybę ir nediskriminavimą kitais pagrindais, asmenų lygiateisiškumo principą perkeliantis į darbuotojo ir darbdavio teisinius santykius.

Diskriminacijos darbo teisėje draudimas apima tiek tiesioginę, tiek netiesioginę diskriminaciją, kurių turinį atskleidžia Lygių galimybių įstatymo nuostatos. Tiesioginę diskriminaciją įstatymas apibrėžia kaip elgesį su asmeniu, kai lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu jam taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui, išskyrus įstatyme nurodytus atvejus. Netiesioginė diskriminacija – veikimas ar neveikimas, teisės norma ar vertinimo kriterijus, akivaizdžiai neutrali sąlyga ar praktika, kurie formaliai yra vienodi, bet juos įgyvendinant ar pritaikant atsiranda ar gali atsirasti faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas

Daugiau nei 50 proc. respondentų iš Lietuvos teigė, kad būtų nepatenkinti, jeigu aukščiausią renkamą politinį postą užimtų romų tautybės žmogus, translytis, interseksualus, homoseksualus ar biseksualus asmuo.

64

Diskriminacija darbe

lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, nebent šį veikimą ar neveikimą, teisės normą ar vertinimo kriterijų, sąlygą ar praktiką pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.

Labiausiai diskriminuojama dėl romų tautybės ir seksualinės orientacijos Taigi turime Konstituciją, Europos Sąjungos ir kitus tarptautinius teisės aktus, išplėtotą Konstitucinio Teismo ir kitų teismų praktiką lygybės užtikrinimo srityje, atitinkamus įstatymus, kurie mums garantuoja lygiateisiškumą įgyvendinant teisę į darbą.

O kaip šios teisės įgyvendinamos praktiškai?

2019 m. Europos Komisija paskelbė specialiosios „Eurobarometro“ apklausos Nr. 493 „Diskriminacija Europos Sąjungoje“ rezultatus. Daugiau nei 50 proc. apklausoje dalyvavusių mūsų šalies respondentų nurodė,

kad Lietuvoje yra plačiai paplitusi diskriminacija dėl romų tautybės, etninės kilmės, odos spalvos, seksualinės orientacijos. Daugiau nei 50 proc. respondentų iš Lietuvos teigė, kad būtų nepatenkinti, jeigu aukščiausią renkamą politinį postą užimtų romų tautybės žmogus, translytis, interseksualus, homoseksualus ar biseksualus asmuo.

34–42 proc. respondentų pripažino, kad nesijaustų gerai dirbdami kartu su translyčiu ar interseksualiu asmeniu, romų kilmės asmeniu, seksualinių mažumų atstovais. 34–51 proc. respondentų manė, kad įsidarbinant Lietuvoje yra atsižvelgiama į kandidato amžių, negalią, tautybę, išvaizdą. „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, tik 26 proc. respondentų Lietuvos pastangas įveikti visas diskriminacijos formas laiko efektyviomis.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra atliko lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų (LGBTI) lygybės tyrimą ir 2020 m. paskelbė jo rezultatus. Šio tyrimo duomenimis, net 41 proc. LGBTI asmenų Lietuvoje visada arba dažnai vengia tam tikrų vietų, nes bijo priekabiavimo ar išpuolių. Pusė ar daugiau

respondentų bijo atskleisti savo tapatybę artimoje aplinkoje, viešose vietose, trečdalis ar daugiau – švietimo įstaigoje, darbovietėje, sveikatos paslaugų įstaigose.

Didžiausia lyčių lygybė – Švedijoje Europos lyčių lygybės institutas 2021 m. paskelbė šeštąjį lyčių lygybės indeksą, kuriuo matuojama moterų ir vyrų lygybė Europos Sąjungos šalyse pagal skalę nuo 1 iki 100 balų.

100 balų rezultatas reikštų, kad šalis pasiekė visišką moterų ir vyrų lygybę.

Balai nustatomi atsižvelgiant į skirtumus tarp moterų ir vyrų padėties ir į skirtingų lyčių pasiekimus šešiose pagrindinėse srityse: darbo, pinigų, žinių, laiko, galios ir sveikatos. Papildomai žiūrima į smurto prieš moteris rodiklius šalyje ir tarpusavyje susijusių formų nelygybę (nagrinėjama, kaip moterų ir vyrų gyvenimą nulemia negalia, amžius, išsilavinimo lygis, šeimos tipas ir kiti aspektai). Lietuva 2021 m. surinko 58,4 balo ir buvo viena iš dviejų ES valstybių, padariusių didžiausią pažangą (+2,1 balo) nuo 2020 m. Prie simbolinės pažangos 65

Diskriminacija darbe

labiausiai prisidėjo šiek tiek padidėjęs moterų skaičius Vyriausybėje ir didžiausių bendrovių valdybose. Bendras Europos Sąjungos vidurkis – 68 balai. Didžiausia lygybė fiksuojama Švedijoje (83,9 balo).

Lietuvoje didelis atotrūkis nustatytas lyginant moterų ir vyrų darbo užmokesčio rodiklius. 2020 m. šis atotrūkis buvo 12,1 proc. ir, palyginti su 2019 m., sumažėjo 0,3 proc. Pats didžiausias atotrūkis, net 33,8 proc. moterų nenaudai, buvo finansų ir draudimo įmonėse. Viešajame sektoriuje atotrūkis sumažėjo nuo 14 iki 11 proc., o privačiajame išaugo nuo 14,4 iki 15,7 proc. Nors bendras rodiklis pagerėjo, jis neatskleidžia to, kokioje ekonominėje padėtyje atsidūrė moterys koronaviruso pandemijos metu.

Darbo užmokesčio atotrūkio sumažėjimas sietinas su viešojo sektoriaus, kuriame dirba daugiau moterų, atlyginimų augimu. Nepaisant to, minėtu laikotarpiu moterys, „Sodros“ duomenimis, susidūrė su didesniais užimtumo sunkumais: per metus nuo karantino pradžios daugiau moterų nei vyrų neteko darbo, o vėliau daugiau vyrų nei moterų darbą susirado.

Taigi faktiniai duomenys rodo, kad esame toli iki realaus lygiateisiškumo užtikrinimo įgyvendinant teisę į darbą.

Daugiausia kreiptasi dėl diskriminacijos lyties pagrindu Konstitucijoje ir teisės aktuose įtvirtinta lygybė užtikrinama asmeniui sudarant sąlygas savo pažeistas teises ginti teisme ar naudojantis institucijų pagalba. Čia galime išskirti teisminį ir neteisminį gynimo mechanizmus.

Lygioms galimybėms užtikrinti įsteigta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Tai mišraus tipo lygybės institucija, paraleliai vykdanti kvaziteisminę ir lygybės sklaidos veiklą.

2021 m. skundų ir kreipimųsi į tarnybą skaičius perkopė 1000 (tai didžiausias skaičius per visą tarnybos gyvavimo istoriją). 2021 m. į tarnybą daugiausia kartų buvo kreiptasi dėl galimos diskriminacijos lyties pagrindu – 203, o tai sudaro 20 proc. visų kreipimųsi, negalios pagrindu – 125 (12 proc.),

66

amžiaus pagrindu – 110 (11 proc.). Dėl galimos diskriminacijos kitais pagrindais kreiptasi kur kas mažiau: dėl socialinės padėties ir įsitikinimų ar pažiūrų – po 51 kartą, dėl tautybės – 49 kartus, dėl lytinės orientacijos – 44 kartus, dėl pilietybės – 18 kartų. Beveik 4 proc. kreipimųsi pernai buvo gauta dėl daugialypės diskriminacijos, t. y. dėl diskriminavimo daugiau nei vienu pagrindu.

2021 m. daugiausia tarnybos tyrimų atlikta dėl galimų pažeidimų vartotojų teisių apsaugos srityje (18). Antrą vietą pagal tais metais atliktų tyrimų skaičių užima tyrimai dėl diskriminacijos darbo santykių srityje (9). Į tarnybą kreiptasi dėl apribojimų įsidarbinant, skirtingų darbo sąlygų asmenims su negalia sudarymo, tinkamo darbo vietos, laiko, kitų darbo sąlygų nepritaikymo, priekabiavimo dėl negalios.

Kiek per 2021 m. išnagrinėta civilinių bylų (pirmosios instancijos teisme), susijusių su diskriminacija darbo ir profesinės veiklos srityje dėl rasės, lyties, religijos, politinių įsitikinimų, socialinės

kilmės? Statistika sako, kad dvi bylos.

O kiek gauta naujų bylų? Nulis.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užsakymu atlikto Neapykantos nusikaltimų pažeidžiamų bendruomenių kokybinio tyrimo duomenimis, pagrindinė priežastis, dėl kurios nepranešama apie neapykantos incidentus, yra įsitikinimas, kad pažeidėjai nebus nubausti. Neretai asmenys nežino, kur kreiptis pagalbos, nepasitiki teisėsaugos institucijomis, jaučia neigiamas teisėsaugos pareigūnų nuostatas ir kompetencijų trūkumą, dėl kurių įvyksta antrinė viktimizacija.

Svarbu ir tai, kad tam tikros socialinės grupės, susidūrusios su neapykantos nusikaltimais ir neapykantos kalba, jų nelaiko dėmesio vertais incidentais dėl paplitimo masto.

Kiek priteisiama už diskriminaciją darbe?

Kol nepradėsime mąstyti ir veikti kitaip, tol esminių pokyčių nebus. Reikėtų pradėti nuo savęs, nuo šeimos,

Diskriminacija darbe

Lietuvoje didelis atotrūkis nustatytas lyginant moterų ir vyrų darbo užmokesčio rodiklius.

nuo švietimo, nuo pilietiškumo ir nuo pagarbos teisinės valstybės principui. Įstatymų leidėjas taip pat turėtų būti principingas ir greitas – priimti teisės aktus, užtikrinančius lygiateisiškumą ir sudarančius sąlygas efektyviai apginti lygiateisiškumo principą.

Lygiateisiškumo turinys ilgainiui kinta, atsiskleidžia įvairios diskriminacijos rūšys, kurios būna nevienodai aktualios tam tikru laikotarpiu, pavyzdžiui, šiuo metu yra itin aktualios pabėgėlių, karo temos ir su tuo susijusi diskriminacija.

Labai svarbus vaidmuo užtikrinant lygiateisiškumą tenka teismams ir advokatams. Nesilaikydami teisės viršenybės, teisės į teisingą teismą principų nieko nepasieksime. Kai trūksta sąmoningumo ir kultūros, teisė iškyla į pirmą vietą.

Asmuo, patyręs diskriminaciją darbe, turi teisę reikalauti iš kaltų asmenų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą įstatymų nustatyta tvarka.

Kokios sumos priteisiamos Lietuvoje už nustatytą diskriminaciją darbo aplinkoje? 500–5000 eurų. Neskamba juokingai?

Kalbant apie teisinį reguliavimą, pažymėtina, kad civilinė atsakomybė yra ne baudinio, o kompensacinio pobūdžio. Tačiau pinigų už neturtinę žalą paskirtis gali būti siejama su baudimu, kai jais labiau siekiama ne pagerinti nukentėjusiojo būseną, o padaryti poveikį už žalą atsakingam asmeniui bei visuomenei. Lygybės užtikrinimas arba diskriminacinių pažeidimų prevencija galėtų būti orientyrai sprendžiant dėl pinigų sumos dydžio (ir pagrindas ją didinti). Literatūroje ir teismų praktikoje neretai pasisakoma už ribotos apimties išimtis – garbės ir orumo, teisės į privatų gyvenimą pažeidimo bylose, kada pinigai galėtų būti priteisiami visų pirma vadovaujantis prevencine jų paskirtimi ir įvertinant jų prevencinį poveikį. Kodėl tokios išimties nepadarius diskriminacijos bylose?

67

POŽIŪRIS Į ABORTUS

Už ar prieš abortus – kokiomis nuostatomis vadovaujamės XXI amžiuje?

Prof. Virginija Jurėnienė Doc. Giedrė Purvaneckienė Vilniaus universiteto Kauno fakultetas

Vienas iš esminių lyčių lygybės klausimų – požiūris į abortus. Jis gali būti absoliučiai neigiamas, kai reikalaujama besąlygiško uždraudimo ar labai griežto apribojimo, tačiau į abortą gali būti žiūrima ir kaip į tam tikrais atvejais neišvengiamą būtinybę ar kaip į moters teisę priimti sprendimus dėl savo kūno. Praktikoje nesame susidūrusios su nuomone, kad abortas yra gėris, nors tokius kaltinimus feministėms esame girdėjusios iš abortų priešininkų.

Dabar, įteisinus medikamentinį abortą, visuomenėje padaugėjo diskusijų apie tai, kokie bus šio sprendimo padariniai. Labai dažnai tokių dalykų prognozės neišsipildo, ypač jei prognozuotojai remiasi tik savo nuomone, o ne moksliniais tyrimais. Pavyzdžiui, buvo garsiai šaukiama, kad uždraudus abortus Lenkijoje padidės gimstamumas. O kas atsitiko? Gimstamumas sumažėjo ir negrįžta į ankstesnį lygį iki šiol. Tai gal dabar, kai abortai bus saugesni, sulauksime gimstamumo padidėjimo?

68

69

Požiūris į abortus

Užklupus neplanuotam nėštumui, dauguma gimdytų 2021 m. mes pradėjome tirti Lietuvos gyventojų požiūrį į abortus. Su nuostata, kad nėščia moteris turi turėti teisėtą galimybę padaryti abortą, jeigu dėl kokios nors priežasties nutaria negimdyti, sutiko 60 proc. Lietuvos moterų ir 51 proc. vyrų. Tik 6 proc. moterų ir 4 proc. vyrų tam nepritarė, kiti buvo neapsisprendę. 1994 m. su šia nuostata nesutiko daugiau gyventojų – 14 proc.

Vaisingo amžiaus respondentų klausėme, ką moterys darytų, jei nenumatytai pastotų, ar ką patartų vyrai, jei jų partnerės nenumatytai pastotų. Daugumos gyventojų – ir moterų, ir vyrų – nuomone, reikėtų gimdyti vaiką. Padaryti abortą siūlytų 12 proc. moterų ir 3 proc. vyrų.

Apie ketvirtadalį gyventojų – 17 proc. moterų ir 24 proc. vyrų – nežinotų, kaip pasielgti. Vis dėlto daugiau moterų (12 proc.) nei vyrų (3 proc.) siūlytų padaryti abortą, o šiek tiek daugiau vyrų – gimdyti. Taigi vaisingo amžiaus Lietuvos žmonės, patekę į neplanuoto nėštumo situaciją, yra nusiteikę gimdyti vaiką.

Abortai Lietuvoje legalūs, tačiau beveik visą nepriklausomybės laikotarpį buvo siūlymų juos uždrausti arba labai apriboti. Todėl Lietuvos moterų ir vyrų klausėme nuomonės apie abortų draudimą. Šiuo klausimu nuomonės neišreiškė 13 proc. vyrų ir 6 proc. moterų. Didžiausia dalis moterų (42 proc.) ir vyrų (44 proc.) laikosi moters teisės į abortą (feministinės) pozicijos, nemaža dalis moterų (39 proc.) ir vyrų (31 proc.) galvoja, kad abortų uždrausti nereikia, bet reikia šviesti gyventojus, propaguojant įvairius šeimos planavimo būdus. Už besąlygišką abortų draudimą pasisako tik 3 proc. moterų ir 4 proc. vyrų, o už jų griežtą apribojimą – 11 proc. moterų ir 8 proc. vyrų.

Ankstesniuose tyrimuose pastebėjome, kad požiūris į abortų draudimą priklauso nuo žmonių religingumo. Religingais laikėme tuos žmones, kurie bent kartą per mėnesį lanko bažnyčią ar religinius susirinkimus, išskyrus vestuves, laidotuves ar krikštynas. Kaip

70

ir reikėjo tikėtis, tarp religingų žmonių daugiau palaikančių abortų draudimą ar apribojimą nei tarp nereligingų, tačiau jokiu būdu negalima teigti, kad religingi žmonės palaiko abortų draudimą, o nereligingi – ne. Absoliuti dauguma religingų Lietuvos gyventojų (73 proc.) taip pat nepalaiko abortų draudimo. Savo ruožtu tarp nereligingų – gerokai daugiau palaikančių feministinę poziciją, kuri išreiškia moters teisę pasirinkti abortą.

Ar nuostatos turi ryšį su abortų statistika?

Pažvelkime, kaip nuo 1994 m. keitėsi Lietuvos gyventojų požiūris į abortų draudimą. 1994-aisiais už besąlygišką abortų uždraudimą ar labai smarkų apribojimą pasisakė 27 proc. gyventojų. 2000-aisiais tokiai nuomonei pritarė 20 proc. Lietuvos gyventojų.

2009 m. už abortų uždraudimą ar apribojimą pasisakė 19 proc. gyventojų, o 2022 m. – 13 proc. Nepritariančių abortų draudimui ar apribojimui dalis išliko beveik nepakitusi iki 2009 m.: 1994-aisiais taip manė 70 proc., 2000-aisiais – 71 proc., o 2009-aisiais – 72 proc. Lietuvos gyventojų. Tuo tarpu 2022 m. šios nuostatos laikėsi didesnė dalis – 78 proc. respondentų. Galime konstatuoti, kad požiūris į abortų draudimą labiau keitėsi laikotarpiu nuo 2009 iki 2022 m. – toliau mažėjo palaikančių abortų draudimą ar apribojimą skaičius, padaugėjo tam nepritariančių, gerokai padaugėjo ir vyrų, besilaikančių feministinės pozicijos.

Svarbu žinoti aplinkybes, kuriomis Lietuvos gyventojai pateisina abortus, o kuriomis – ne. Remdamiesi respondentų atsakymais galime labai aiškiai atskirti priežastis, dėl kurių Lietuvos gyventojai pateisina abortus, o dėl kurių – ne. Per visą nepriklausomybės laikotarpį absoliuti dauguma (visais atvejais daugiau nei 80 proc.) Lietuvos moterų ir vyrų pateisino abortus tais atvejais, kai motinos sveikatai gresia pavojus, kai moteris pastojo ne savo valia ar yra didelė tikimybė, kad vaikas gims nevisavertis. Kai susituokusi pora nenori turėti daugiau vaikų, kai moteris tuo metu nenori turėti vaikų ar kai

Kai susituokusi pora nenori turėti daugiau vaikų, kai moteris tuo metu nenori turėti vaikų ar kai moteris netekėjusi – Lietuvos gyventojams tokios priežastys nėra pakankamos daryti abortą.

O dabar pažiūrėkime, ar šios gyventojų nuostatos siejasi su abortų statistika. Ją išnagrinėję matome, kad nepriklausomybės pradžioje padidėjęs abortų skaičius vėliau nuosekliai mažėjo. Abortų mažėjo absoliučiais skaičiais: nuo 28 tūkst. 1990 m. iki 2,7 tūkst. 2021 m., t. y. daugiau kaip 10 kartų. Tačiau svarbesnis rodiklis yra abortų skaičiaus santykis su gyvai gimusiais, kadangi jam neturi įtakos gyventojų, ypač vaisingo amžiaus, skaičiaus mažėjimas dėl emigracijos (1 pav.).

Per nepriklausomybės laikotarpį abortų skaičius labai smarkiai sumažėjo, o požiūris į abortus – liberalėjo.

Taigi matome priešingas tendencijas. Remdamiesi tyrimų duomenimis, galime daryti išvadą, kad ne draudimai ar ribojimai mažina abortų skaičių, tačiau negalime daryti išvadų apie abortų skaičiaus mažėjimo priežastis.

Galime tik numanyti, kad tokią milžinišką įtaką abortų skaičiaus sumažėjimui padarė visuomenės švietimas

ir tobulesnės šeimos planavimo priemonės.

darbą fabrikuose, žemės ūkyje ir buvo pagimdžiusios 3–5 vaikus. Joms „tenka uždirbti duonos kąsnį ir vaikams, ir šeimos galvai. Tokios moterys turėtų Kokios priežastys lėmė nelegalius pagalvoti apie laukiamo šeimos nario abortus XX a. Lietuvoje? atsiradimą“ (A. Vaitiekavičius, „AborDirstelėkime į XX a. abortų istoriją tai ir kova su jais“, Teisė, 1935, Nr. 30, Lietuvoje. Įvertinkime, kiek dabartinė p. 166).

Lietuvos visuomenė tapo modernesnė, • Gausios šeimos. Spauda rašė: „Juk palyginti su Pirmąja Lietuvos Respu- biednuomenėj, kur dažnos krikštynos, blika. Svarbiausias skirtumas – tar- ten dažnos ir laidotuvės. Kokia nauda pukariu abortai buvo uždrausti, tačiau šeimai ir visuomenei iš tokių krikštynų? daromi nelegaliai neretai baigdavosi Ar ne geriau tokiai moteriai leidus moterų mirtimis. Spauda ne tik pasaapsisaugoti nuo naujo kūdikio?“ kojo apie nelegalių abortų žalą mote(J. Jarašius, „Persileidimai (abortai) riai, visuomenei, bet ir siūlė priemosvetur ir Lietuvoje“, Medicina, 1926, nes, kaip pagerinti sunkią moterų Nr. 5–7, p. 257–268). padėtį. „Abortai, pavainikių gim• Tragiška netekėjusių moterų padėdymas (...) visai madon įėjo“, – rašė 1925 m. dienraštis „Lietuva“ (Ambra- tis. Jų laukė pažeminimas, panieka, ziejūtė-Steponaitienė, „Aborta“, Lie- „paskenduolės“ likimas, nes tai „benkartai“: „Visuomenė vengia tokių tuva, 1925, Nr. 36). moterų, užuot joms moraliai padėjusi.“ Mokslinių tyrimų šiuo klausimu tuo metu niekas neatliko, todėl tenka • Ekonominis faktorius. Nėščios motepasikliauti tuometine spauda ir teisės rys buvo nepageidaujamos darbdavių. dokumentais. Iš jų galima išskirti kelias Nėštumas mažina moters – tarnautojos darbingumą. „Motinystė Lietuvoje pagrindines priežastis. neapsaugota“ (J. Jarašius, p. 265).

• Sunki materialinė padėtis. 90 proc.

Požiūris į abortus

moteris netekėjusi – Lietuvos gyventojams tokios priežastys nėra pakankamos daryti abortą.

Lietuvos moterų dirbo sunkų fizinį

80 70 60 50 40 30 20 10 0

1991

1995

2000

2005

2010

2015

2021

1 pav. Abortų skaičiaus santykio su gyvai gimusiųjų skaičiumi kaita 1991–2021 m. Statistikos departamento duomenys 71

Požiūris į abortus

• Neišsilavinimas. Į teismus dėl nelegalių abortų patenka „neapsišvietusi visuomenės dalis“ (Socialdemokratas, 1933, Nr. 23, birželio 10, p. 4).

Kasmet – per 10 000 abortų Žurnalas „Medicina“ mirgėjo žinutėmis apie nelegalius abortus ir jų padarinius moterims. 1924 m. spauda rašė: „Dabar kaimą ir miestą, lietuvį ir Lietuvos kitatautį pagavo vaikų baimė – vienas, antras vaikas dar pakenčiami, o toliau – šeima stengiasi jų apsisaugoti“ (A. Vaitiekavičius, p. 166).

1931–1933 m. Kauno policijoje buvo užregistruoti tokie nelegalių abortų skaičiai: 1931 m. – 70, 1932 m. – 108, 1933 m. – 128 (A. Vaitiekavičius, p. 163). Palyginti su Latvija, abortų buvo mažiau. 1929 m. Latvijos sveikatos departamento direktorius Petersonas nurodė, kad šalyje kasmet atliekama apie 10 000 abortų, iš kurių net 9000 nelegalūs. 1931 m. Latvijos moterų judėjimo ir visuomenės veikėja Klara Kalniņa pažymėjo, kad abortų iš tiesų buvo gerokai daugiau, net 27 000. Prielaidos, kad per dvejus metus abortų skaičius Latvijoje išaugo beveik 3 kartus, turimi šaltiniai neleidžia patvirtinti (A. Vaitiekavičius, p. 163).

Tikėtina, kad panaši situacija buvo ir Lietuvoje, nes pramonė vystėsi lėčiau ir skurdo buvo daugiau nei kaimyninėje valstybėje. Visuomenėje vyravo klaidinga nuomonė, kad dažniausiai abortus daro netekėjusios moterys dėl jų „nepavydėtinos padėties visuomenėje“. Tačiau skelbti 1923 m. duomenys byloja priešingai: 1920–1923 m. į Kauno Raudonojo Kryžiaus akušerijos skyrių kreipėsi 354 moterys, iš kurių 323 buvo ištekėjusios ir 31 netekėjusi. 1923 m. Latvijoje buvo užregistruota 1918 abortų, juos pasidarė 1357 ištekėjusios moterys ir 141 netekėjusi (A. Vaitiekavičius, p. 163). Dauguma nelegalių abortų baigdavosi mirtimi: 1920–1922 m. Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninėje mirė 9 moterys, o jau 1930 m. spauda rašė, kad „Lietuvoje kasmet gimsta apie 65 000 kūdikių ir padaroma apie 15 000 abortų. Dėl abortų kasmet miršta apie 700 moterų“ (A. Vaitiekavičius, p. 166).

72

Susirūpinta demografinėmis problemomis Lietuvos valdžia, norėdama paskatinti gimstamumą, teigė, kad vyrai „turi prievolę tarnauti Tėvynei, o moterys turėtų turėti prievolę gimdyti vaikus“ (J. Jarašius, p. 260). Tokiu argumentu rėmėsi ne tik valdžios atstovai, bet ir kovos su abortais švelninimo priešininkai. Spaudoje buvo teigiama, kad dėl nelegalių abortų šalyje mažėja gimstamumas. 1930 m. Lietuvoje 1000 gyventojų gimė 12 naujagimių (Lenkijoje – 17, SSRS – 19) (A. Vaitiekavičius, p. 165).

1923 m. Lietuvoje gimė 6 kartus daugiau naujagimių, nei buvo padaryta abortų, o 1928 m. – jau tik 2,3 karto („Abortai“, Rytas, 1930, birželio 11, Nr. 130, p. 5). Iš pateiktų faktų galima

daryti prielaidą, kad per 5 metus abortų (legalių ir nelegalių) sparčiai daugėjo. Manytina, kad tai lėmė ne tik ekonominė Lietuvos padėtis, bet ir kitų Europos valstybių įtaka. Pvz., Prancūzijoje kasmet buvo padaroma apie 500 000 (Paryžiuje apie 70 000), o Vokietijoje – apie 800 000 abortų (A. Vaitiekavičius, p. 165). Vokietijoje buvo reikalaujama švelninti įstatymą, nes kiekvienais metais tiek pat moterų tapdavo nusikaltėlėmis. Lietuvos spauda mirgėjo nerimastingais straipsniais dėl gyventojų prieauglio mažėjimo: „Jei Lietuvos prieauglis mažės, tai yra rimto pavojaus, kad gali mus nušluoti slavai“ („Abortai“, p. 5). Statistikos departamento duomenimis, valstybėje tuo metu gyveno apie 2 400 000 gyventojų.

Susirūpinusi demografinės problemos sprendimu, tuometinė spauda

Tarpukario visuomenei abortų klausimas buvo skaudi problema. Spaudoje buvo išsakomos įvairios nuomonės dėl bausmių už nelegalius abortus, tačiau ir abortų priešininkai, ir šalininkai sutarė, kad abortą galima daryti, jei moters gyvybei gresia pavojus ar ji serga širdies ligomis, džiova arba jos vyras – sifiliu ir dvasios ligomis. Kitu atveju Baudžiamojo kodekso 464– 467 straipsniai numatė bausmę ne tik moteriai, bet ir aborto darytojui bei jo pagalbininkams.

Ką daryti, kad abortų mažėtų?

Visuomenėje buvo plačiai diskutuojama apie sunkią moterų padėtį,

vyrų nebaudžiamumą ir visuomenės pakantumą jiems. O kaipgi „paskenduolės“, kurios dėl „mergos“ statuso negalėjo pasipriešinti šeimininkui ir labai dažnai būdavo savo šeimos paniekinamos ir išvaromos iš namų – juk ji „namams gėdą užtraukusi“? O drįsusioms gimdyti pavainikius vaikus dedami gėdos lankai bažnyčiose?

O kur ūkininkų ir jų sūnų atsakomybės klausimas? Jie buvo turtingi ir todėl įstatymų neliečiami. Ne mažiau sunki padėtis buvo tarnaičių, kurių ne viena parsivežė kūdikį nuo šeimininko. Kokios buvo jų teisės tuometinėje visuomenėje? Kodėl jų negynė įstatymas ir visuomenė?

Tai daugybė klausimų, kurie kyla svarstant abortų problemą tarpukariu. Vis dėlto XX a. trečiojo ir ketvirtojo dešimtmečių visuomenė ėmė modernėti ir tai rodė vykusios viešos diskusijos apie abortus.

ir statistikos, nes nelegalūs abortai patenka į statistiką tik tada, kai dėl jų pradedamas baudžiamasis procesas.

Vis dėlto reikia pažymėti, kad abortų skaičius tarpukariu buvo labai didelis.

Negalime lyginti ir su tarybiniu laikotarpiu, kai abortai ne tik buvo legalūs, bet ir nekalbėta apie jų uždraudimą. Iš to laikotarpio paveldėjome labai didelius abortų skaičius, tačiau pagrindinės priežastys buvo, matyt, lytinio ugdymo ir prieinamų moters sveikatai nekenksmingų apsaugos priemonių nuo nėštumo nebuvimas. Ką reikėtų daryti, kad abortų skaičius toliau mažėtų? Remiantis istorinio tyrimo ir apklausos duomenimis, galima padaryti tik vieną išvadą – ne draudimai mažina abortų skaičių, o geriausios priemonės būtų lytinis ugdymas ir didesnis apsaugos nuo nėštumo priemonių prieinamumas jauniems žmonėms.

Požiūris į abortus

apeliavo į moters sąžinę, primindama jai pareigas visuomenei ir valstybei: „Kiekviena jauna moteris turėtų žinoti savo svarbiausią pareigą, būtent gimdyti (...) Deja, mūsų laikais ištekėjusios ir netekėjusios moterys (...) daro nelegalius abortus. Mes matome, kad pavainikiai vaikai daugiausiai gimsta liaudyje. Mūsų inteligentės ir turtingos ponios randa sau pagalbą pas gydytojus, akušeres, bobutes, kurios padaro abortus. Apie nelegalius abortus mes visi gerai žinome“ (A. Vaitiekavičius, p. 166).

Tačiau lyginti abiejų visuomenių (tarpukario ir dabartinės) šiuo vertybiniu požiūriu negalima, nes skyrėsi abortų teisinis statusas ir pačios visuomenės. Juk XXI a. visuomenė yra žinių ir informacijos, o tarpukario – mažai raštinga ir teturinti privalomą pradinį švietimą, realiai įgyvendintą valstybėje nuo 1928 m. Negalime lyginti

73

ELGSENOS FINANSAI

Kodėl mes priimame ne visada racionalius finansinius sprendimus ir kaip to išvengti?

Prof. Jekaterina Kartašova Vilniaus universiteto Verslo mokykla

Tradicinė finansų teorija nagrinėja individų finansinę elgseną, darydama prielaidą, kad rinkos ir jose dalyvaujantys žmonės bei institucijos veikia racionaliai, nešališkai, maksimizuodami savo pelną. Tarsi priešprieša jai iškyla elgsenos finansai (angl. behavioral finance), tiriantys investuotojų finansinius sprendimus, emocinius aspektus ir jų poveikį akcijų rinkos kainoms. Elgsenos finansai yra naujas požiūris į finansų rinkas, atsiradęs kaip atsakas į sunkumus, su kuriais susiduria tradiciniai finansai. Šis mokslas, jungiantis psichologijos, sociologijos, kitų socialinių mokslų ir finansų teorijos žinias, teigia, kad finansų reiškiniai gali būti geriau suprantami naudojant modelius, kuriuose rinkos dalyviai nėra visiškai racionalūs.

74

75

Elgsenos finansai

Elgsenos finansai – ne atskira finansų šaka, o kitoks požiūris Finansinės elgsenos ištakos yra įvairūs psichologiniai, socialiniai, emociniai ir pažinimo veiksniai (1 pav.). Susijungę kartu jie formuoja investuotojo elgseną, kuri gali būti tiek racionali, tiek iracionali. Nuo šių veiksnių priklauso investuotojo priimami sprendimai, kurie ne tik atsispindi rezultatuose, tokiuose kaip investicijų grąža, gautas pelnas ar patirti nuostoliai, bet ir daro poveikį rinkai, jos stabilumui, rinkos kainoms, išteklių paskirstymui, net finansų rinkų anomalijų formavimuisi ir t. t. Todėl būtų galima daryti prielaidą, kad finansinės elgsenos klaidų supratimas leistų priimti kokybiškesnius sprendimus ir siekti geresnių finansinės veiklos rezultatų.

Olandų mokslininko Nico Van der Saro teigimu (2014), elgsenos finansai nėra atskira finansų šaka – tai tik bandymas į finansų rinkas pažvelgti kitaip, pasinaudojus jau žinomomis klasikinėmis teorijomis. Daugelis atliktų tyrimų parodė, kad iracionali investuotojų elgsena daro įtaką jų priimamiems sprendimams.

Elgsenos finansų mokslo tėvais laikomi du psichologai – Danielis Kahnemanas ir Amosas Tversky, pradėję dirbti kartu XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje (2002 m. D. Kahnemanas gavo ekonomikos Nobelio premiją už elgsenos finansų plėtojimą). Jų dėka daugelis ekonomistų atsisakė racionalumo prielaidos. Didžiulį įnašą padarė ir ekonomistas Richardas Thaleris,

kuris sujungė ekonomikos ir finansų žinias su psichologija ir aprašė mentalinę apskaitą ir kitus klasikinės finansinės elgsenos nukrypimus.

Apibendrinant pagrindinius elgsenos finansų tyrimus, būtų galima išskirti du finansinės elgsenos blokus, tokius kaip kognityviniai nukrypimai, arba mąstymo klaidos (angl. cognitive biases), ir arbitražo apribojimai (angl. limits of arbitrage).

Kognityviniai nukrypimai yra susiję su žmonių mąstymu, o arbitražo apribojimai apima vertinimą, kokiomis aplinkybėmis arbitražas bus efektyvus, o kokiomis – ne.

Kognityvinės klaidos, vedančios prie nenaudingų pasirinkimų Kognityvines klaidas galima suskirstyti į tris pagrindines grupes: euristikos, emocijų, rėminimo. Norėdami išspręsti savo problemas žmonės dažniausiai naudojasi tam tikromis supaprastintomis taisyklėmis arba euristika. Galėdami rinktis iš daugelio alternatyvų, jie nepasveria visų pasirinkimų pranašumų ir trūkumų, bet pašalina dalį alternatyvų, neatitinkančių tam tikrų charakteristikų, ir pasirenka iš likusių. Victoras Ricciardi (2004) sudarė išsamų elgesio nukrypimų nuo racionalaus pasirinkimo modelio sąrašą.

Buvo atrasti net 133 nukrypimai.

Vienas iš jų – pasitvirtinimo klaida (angl. confirmation bias). Žmonėms yra būdinga kruopščiai atsirinkti informaciją, kreipiant dėmesį į tokią,

Priimami sprendimai

Rinkos kainos, investicijų grąža, išteklių paskirstymas

Psichologiniai, socialiniai, emociniai, pažinimo veiksniai

Finansų elgsena

1 pav. Finansinės elgsenos grandinė. Sudarė teksto autorė 76

Galima daryti prielaidą, kad finansinės elgsenos klaidų supratimas leistų priimti kokybiškesnius sprendimus ir siekti geresnių finansinės veiklos rezultatų.

Kitas kognityvinės klaidos pavyzdys – šablonai (angl. framing), kai sprendimai priimami pagal tai, kaip pateikta informacija. Dėl to rizikuojama pasirinkti nuostolingas investicijas ir atsisakyti pelningų.

Elgsenos finansai

kuri patvirtina jų spėjimus ar nuomonę, bet ignoruojant arba racionaliai paaiškinant visą kitą informaciją.

Tai dažnai verčia priimti neteisingą sprendimą, kadangi informacija yra ne visa ir neatspindi realios situacijos.

Klasikinė elgsenos teorija – racionalūs sprendimai Remiantis klasikiniu požiūriu, žmogus, priimantis ekonominius sprendimus – Homo economicus – vadovaujasi laukiamo naudingumo teorija, jei įvykio tikimybės žinomos, o jei ne – subjektyvia laukiamo naudingumo teorija. Šios dvi teorijos suponuoja racionalų pasirinkimą esant rizikai ar neapibrėžtumui (2 pav.).

Neribotos pažinimo galimybės

Rėmimasis tikimybių teorija

Homo economicus renkasi geriausią iš galimų alternatyvų ir supranta kiekvieno sprendimo padarinius. Ieškodamas investavimo galimybių jis apsvarsto visas tinkamas vertybes ir apskaičiuoja bendrą grąžą, įvertindamas kiekvieną grąžą atskirai. Individas gali apdoroti didžiulį kiekį duomenų, turi labai gerus skaičiavimo gebėjimus ir gali spręsti sudėtingiausias problemas.

Naudos ir pelno maksimizavimas

Jis taip pat gali remtis tikimybių teorija ir keisti savo įsitikinimus atsiradus naujai informacijai, siekia maksimizuoti savo naudą, vertindamas tik pinigus ir vartojimą.

Nėra veikiamas nuotaikos, aplinkinių reakcijos, patirties

Kuo skiriasi elgsenos finansais grįstas sprendimų priėmimas?

Homo economicus

Būsimų išmokų diskontavimas

Neutralumas rizikai

2 pav. Racionalaus investuotojo „portretas“. Sudarė teksto autorė

Remiantis klasikine sprendimų priėmimo teorija, investuotojai laikomi racionaliais, siekiančiais padidinti savo pelną, rinkos yra efektyvios ir niekas negali pasinaudoti jų judėjimu, o elgsenos finansų teorija, priešingai, teigia, kad rinka nėra efektyvi, o investuotojai nėra racionalūs (3 pav.).

Pagal elgsenos finansų teoriją sprendimo priėmėjas kardinaliai skiriasi nuo Homo economicus. Jis neturi neribotų 77

Elgsenos finansai

Daugialypis pasirinkimas, atviras pokyčiams

Jautrus aplinkai

Sprendimų priėmėjas

Veikiamas emocijų

Remiasi perspektyvų teorija

Siekia pasitenkinimo 3 pav. Investuotojo „portretas“ pagal elgsenos finansų teoriją. Sudarė teksto autorė pagal Robertą Olseną

pažinimo galimybių, jo smegenys neveikia kaip kompiuteris, individas siekia ne optimizavimo, bet pasitenkinimo, jo pasirinkimas visiškai atviras pokyčiams, gali keistis net sprendimo priėmimo momentu, be to, gali būti veikiamas aplinkos ir emocijų. Šios prielaidos yra daug artimesnės realiai rinkos situacijai nei Homo economicus teorija.

Sprendimo priėmimas yra sudėtingas procesas, kuriam įtakos turi vidiniai ir išoriniai veiksniai Šio straipsnio autorė atliko tyrimą, kuriuo siekė nustatyti ryšį tarp Lietuvos individualių investuotojų asmeninių savybių – patirties, amžiaus, lyties, specialybės – ir jų priimamų sprendimų akcijų rinkoje (4 pav.). Tyrimas parodė, kad vyrai labiau linkę rizikuoti nei moterys, tačiau pastarųjų sprendimai priklauso nuo nuotaikos. Vyrams, kaip ir vyresnio amžiaus žmonėms, dažniausiai būdinga pasitvirtinimo klaida, kai juos smarkiai veikia išorinė informacija, dėl kurios jie labiau linkę abejoti priimtais sprendimais. Investavimo srities naujokai patiria daugelio veiksnių įtaką ir yra linkę priimti impulsyvius sprendimus. Tuo tarpu žmonėms, turintiems finansinių žinių (ar finansų specialybę), būdingas 78

didesnis pasitikėjimas savimi, perdėtas optimizmas.

Kaip sumažinti klaidingo pasirinkimo tikimybę?

Daugelis tyrimų parodė, kad iracionali investuotojų veikla neigiamai veikia investicijas, dėl to nuolatos ieškoma būdų, kaip išvengti šių klaidų ar jas sumažinti. Markusas Glaseris ir Martinas Weberis atliko tyrimą, siekdami nustatyti, kokią įtaką priimant investavimo sprendimus turi patirtis, ir išsiaiškinti, ar investavimo patirtis ir mokymasis padeda išvengti iracionalios investuotojų elgsenos. Investuotojai, turintys ilgametę patirtį, geriau, tiksliau įvertina savo praeities rezultatus ir mažiau linkę pervertinti savo dabartinius veiksmus. Lei Feng ir Markas Seasholesas nagrinėjo dispozicijos efektą ir patvirtino, kad patirtis padeda kovoti su nenoru pripažinti nuostolius. Tą pačią išvadą priėjo ir Amitas Seru, Tyleris Shumway’us ir Noah Stoffmanas, ištyrę daugiau negu 20 milijonų sandorių Suomijoje nuo 1995 iki 2003 m. Autoriai nustatė, kad mokymasis daro teigiamą įtaką ir šalina dispozicijos efektą. Taip pat buvo nustatyta, kad patirtis koreliuoja su portfelio apyvarta ir kad investuotojai mokosi iš perdėtos savikliovos

klaidos. Investuotojams iš visų klaidų lengviausia pastebėti perdėtą prekybinę veiklą ir jos išvengti.

Bernard’as Dumas ir kt. (2006) bandė išsiaiškinti, kokia pardavimų strategija leis investuotojams užsidirbti iš tokių klaidų kaip perteklinė prekyba ir klaidų, susijusių su nuotaika. Autorių teigimu, optimalaus portfelio strategija yra ne tik pagrįsta kainų nuokrypiu, bet ir atsižvelgia į iracionalaus elgesio modelį bei jų sąveiką. Turi būti numatyta apsauga tam atvejui, jei prognozės nepasitvirtins. Autorių nustatyta, kad ilgalaikės obligacijos padeda išvengti klaidų, susijusių su investuotojo nuotaika, tačiau trumpuoju laikotarpiu racionaliam investuotojui beveik neįmanoma optimaliai pasinaudoti rinkos nepastovumu.

Nuo klaidingų sprendimų apsaugo patirtis Apibendrinant galima teigti, kad investuotojo sprendimai priklauso nuo įvairių veiksnių, kurie ne visada turi racionalų pagrindą. Pagal klasikinę teoriją sprendimas priimamas racionaliai, atsižvelgiant į laukiamo naudingumo teoriją, investuotojas turi neribotas pažinimo galimybes ir nėra veikiamas nuotaikos. Tačiau ši teorija sulaukia daug kritikos dėl prielaidų, neatitinkančių realios situacijos.

Todėl elgsenos finansų teorija, grįsta visiškai kitokiu, daugialypiu sprendimų priėmimu, kai individas siekia ne tik optimizavimo, bet ir pasitenkinimo, autorės nuomone, reikšmingai praplečia klasikinę teoriją ir labiau atitinka realybę. Žinoma, nukrypimai nuo racionalios elgsenos nelieka be padarinių. Atlikti tyrimai parodė, kad didžioji jų dalis kenkia investuotojui, mažina jo portfelio vertę ir lemia prastesnius rezultatus. Bet nuo klaidų gali apsaugoti patirtis ir saugūs sprendimai, numatyti tam atvejui, jeigu prognozės nepasitvirtins.

Elgsenos finansai

Numatoma grąža Įkainojimo modeliai

Numatoma rizika

Techniniai veiksniai

Amžius Sprendimo priėmimas

Asmeniniai veiksniai

Išsilavinimas

Investicinis portfelis

Daugelis tyrimų parodė, kad iracionali investuotojų veikla neigiamai veikia investicijas.

Pajamos

4 pav. Sprendimų priėmimas pagal elgsenos finansų teoriją. Sudarė teksto autorė pagal Prasanną Chandrą 79

REFLEKSIJA DARBE

Refleksija darbe: kodėl svarbu reflektuoti profesinę patirtį?

Liudmila Januškevičienė Vilniaus universitetas

Darbo aplinkoje žmonės yra daug dažniau skatinami veikti produktyviai ir greitai, parodyti gerus rezultatus, nei skirti laiko sustoti ir apmąstyti darbo rezultatus bei įgytą patirtį. Tačiau Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos profesorius Remigijus Bubnys įsitikinęs, kad refleksija yra tai, ką gyvenime ir darbe turėtume daryti nuosekliai ir dažnai. „Joks žmogus atlikdamas savo funkcijas organizacijoje negali išlikti netobulėdamas. O tobulėjimo procesas yra neįmanomas be reflektavimo, kuris leidžia įsivertinti, kiek turime patirties, ją apibendrinti, suprasti, kaip konkreti kompetencija buvo įgyta. Refleksija ne tik padeda pasiekti asmeninius ir organizacijos tikslus, bet ir sumažina konkurencijos bei padidina empatijos jausmą kolektyve. Reflektavimas kaip vienas iš terapijos būdų turi teigiamą poveikį ir darbuotojo psichikos sveikatai“, – naudas vardija profesorius.

80

81

Reflekcija darbe

Apmąstymai skirti tik filosofams?

Refleksija yra sąmoningas gilus susimąstymas, samprotavimai, pagrįsti asmeninės ar bendruomeninės patirties analize. Paprasčiau tariant, ji suprantama kaip praeityje sukauptos patirties apibendrinimas, analizavimas ir pasidalijimas su kitais. Apmąstydami asmeninę arba grupinę patirtį mes veikiame ir judame į priekį prasmingesniu ir labiau apgalvotu būdu.

Refleksijos reikšmę jau antikos laikais suprato ir nagrinėjo Sokratas, Aristotelis. Tuomet tai buvo vien tik filosofų naudojamas metodas. XVI a. su Ignacu Lojola refleksija atėjo į ugdymo įstaigas. Šiuo metu refleksija yra ne tik filosofijos ar ugdymo kontekste vartojamas terminas, bet ir saviugdos metodas, taikomas psichologijoje ir daugelio sričių profesinėje aplinkoje. „Refleksijos tema iki šiol nepraranda savo aktualumo ir svarbos dėl dviejų priežasčių. Pirma, refleksija yra metodas, padedantis prisitaikyti prie greitai kintančios mus supančios aplinkos.

Antra, reflektavimas padeda mums įgyti tokias kompetencijas, kurios leidžia atrasti efektyvesnius būdus, kaip sėkmingai atlikti savo funkcijas institucijoje palaikant nuolatinį santykį

82

su žmonėmis, kaip efektyviau spręsti problemas“, – sako ugdymo ekspertas.

Refleksija yra svarbi žmogaus patirties dalis, išskirianti mus iš kitų gyvų būtybių. Ji yra viena esmingiausių žmogaus augimo ir tobulėjimo sąlygų, ypač padedanti vystyti aukštesnei psichikai priskiriamas funkcijas, arba kitaip – „minkštąsias“ kompetencijas, tokias kaip kritinis mąstymas, problemų sprendimas, sprendimų priėmimas, darbas komandoje, tikslų kėlimas, laiko planavimas. Be jų mažai tikėtina, kad žmogui seksis profesiniame ir asmeniniame gyvenime.

Reflektuojant svarbios ir emocijos Pasak prof. R. Bubnio, net jei refleksija kaip atskiras metodas nedažnai sąmoningai praktikuojama organizacijose, ji vis tiek yra viena esminių daugelio jų veiklos metodų, technikų ir strategijų sudedamųjų dalių.

Mokymosi per patirtį cikle išskiriami trys pagrindiniai refleksijos etapai.

Visų pirma atsiranda vidinio diskomforto jausmas. Tai vadinamasis nemalonių jausmų ir minčių etapas, kai dėl išgyvenamos patirties atsiranda poreikis spręsti tuos išgyvenimus

Joks žmogus atlikdamas savo funkcijas organizacijoje negali išlikti netobulėdamas.

O tobulėjimo procesas yra neįmanomas be reflektavimo.

Tolesnis etapas – kritinė ir konstruktyvi problemos ar konkrečios situacijos ir savo jausmų analizė, apimanti turimas ir naujas žinias, reikalingas problemai spręsti.

Ir galiausiai kuriamas naujas požiūris į situaciją, numatant galimus veikimo būdus konkrečiose ateities situacijose. Šiame etape vyksta emociniai ir

kognityviniai pasikeitimai, kurie veda turėtų sukaupę profesinės patirties, prie elgesio pokyčių (1 pav.). Apiben- skirtų laiko apmąstymui, kurį kas nors drinant daugelio mokslininkų pateik- moderuotų, ir kad būtų sukurta pasitus modelius, refleksiją galima pavaiz- tikėjimo aplinka, tinkama emociniam duoti kaip nuoseklų ciklą. Tam tikrose darbuotojų atsivėrimui. situacijose vieni etapai praleidžiami, „Nors dalis mokslininkų teigia, kad kiti užtrunka ilgiau, bet svarbiausia refleksija turėtų būti vien tik pažinatsakyti į klausimą, ko mes pasiekėme, tinis procesas, kai atsiribojama nuo išmokome ir pan. išgyventų jausmų ir reflektuojama Mokslininkas pabrėžia, kad efekty- remiantis faktais, mano nuomone, viam refleksijos procesui organizaci- emocijos yra labai svarbios ir nuo jų joje visų pirma reikia, kad darbuotojai atsiriboti praktiškai net nėra įmanoma,

Reflekcija darbe

sukėlusią problemą. Jis kyla iš supratimo, kad tam tikroje situacijoje pritaikytų žinių nepakanka.

Konkreti patirtis Diskomforto / nemalonių jausmų išgyvenimas dėl neapibrėžtumo Turimi įpročiai ir gebėjimai neveikia Idėjų ir naujų sprendimų išbandymas veikiant / naujo požiūrio formavimas

Problemos / tikslo / užduoties identifikavimas ir išsiaiškinimas

Alternatyvų / alternatyvių strategijų numatymas

Kritinė žinių ir jausmų analizė

Veiksmų planas

Naujos informacijos priėmimas ir analizė

Situacijos / sąlygų įvertinimas ir analizė Įtaką darančių veiksnių apsvarstymas

1 pav. Mokymosi per patirtį ciklas. Parengė prof. Remigijus Bubnys 83

Reflekcija darbe

Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad egzistuoja impulsyvios ir reflektyvios asmenybės. Iššūkis yra integruoti visus darbuotojus į patirties apmąstymo procesą, kad visi gautų naudos.

Tačiau refleksijos būdų yra be galo daug ir labai skirtingų, todėl jie gali būti pritaikomi kiekvienam žmogui, atsižvelgiant į jo asmenines savybes.

nes viskas, ką mes darome bendraudami su kitais žmonėmis, kelia emocijas. Tačiau vedant žmones tobulėjimo keliu moderatoriui svarbu ne tik pažinti žmones ir mokėti juos paskatinti emociškai atsiverti, bet ir gebėti tas emocijas suvaldyti“, – įsitikinęs pašnekovas.

Darbo apmąstymas produktyvumą

gerina

Mokslininko teigimu, reflektuoti galima keliais būdais. Psichologai refleksiją įvardija kaip savižinos, savimonės procesą, savo veiksmų permąstymą – tai, kas yra būdinga savirefleksijai, t. y. asmeninės patirties apie save patį analizei. Tačiau kalbant apie organizaciją, kur neišvengiamas komandinis darbas, bendradarbiavimas, į refleksijos procesą būtina įtraukti ir patirties pasidalijimą su kitais komandos nariais. Užsienio mokslininkų tyrimas parodė, kad naudojant abu šiuos metodus ketvirtadaliu didėja darbuotojų produktyvumas.

Harvardo verslo mokyklos ir Šiaurės Karolinos universiteto mokslininkai atliko tyrimą su vienos verslo įmonės, įsikūrusios Indijoje, darbuotojais, kurie buvo padalyti į tris grupes: kontrolinę, refleksijos ir patirties dalijimosi. Tyrimas parodė, kad ta tiriamųjų grupė, kuri dienos pabaigoje skyrė 15 minučių tam, kad apmąstytų tą dieną atliktus darbus, ir kita grupė, kuri skyrė 15 min. refleksijai ir dar papildomai 5 min., 84

„Vienam refleksijos dienoraščio rašymas yra efektyvi ir prasminga priemonė, bet kitam rašymas gali būti tikrai per daug pastangų reikalaujantis darbas. Jei ekstravertą pasodinsime rašyti dienoraščio, jam tai gali pasirodyti neįveikiama užduotis.

Jam geriau būtų pasiūlyti diskusijos, komandinio darbo formatą refleksijos procese. Jei refleksijos metodo nepritaikome prie žmogaus, tai jam gali kad pasidalytų patirtimi ir paaiškintų atrodyti neprasmingas laiko švaistysavo pastabas kolegoms, po mėne- mas“, – tikina profesorius. sio labiau pasitikėjo savo kompetencijomis, buvo labiau motyvuotos ir Mitas, kad refleksijai nėra laiko vėliau dirbo našiau negu kontrolinė grupė, kuri visą dieną tik dirbo ir nere- Kalbant apie refleksiją darbe, dar flektavo. Refleksijos grupė paskutinį vienas gajus mitas yra tas, kad patirtyrimo testą atliko 22,8 proc. geriau ties apmąstymams nėra laiko. Tačiau, nei kontrolinė grupė, o dalijimosi pasak profesoriaus, jei vadovui, grupė – 25 proc. geriau nei kontro- moderatoriui refleksija yra svarbus darbo metodas, tai jis tikrai numalinė grupė. „Kartu su Ispanijos Žironos universiteto tys ir suplanuos tam laiko. O jeigu mokslininkais mes taip pat atlikome vis dėlto gilesnei ir ilgesnei refleksijai tyrimą, kad palygintume studentus, nerandama laiko, šio metodo elemenkurie nuo pirmo kurso buvo mokomi tus galima panaudoti ir per bendrus pietus, susirinkimą ar projektų rezulaktyviai reflektuoti, ir tuos, kurie tatų aptarimą. To net nebūtina daryti mokymosi procese netaikė šio metodo. fizinėje erdvėje.

Studentai, kurie nuo pirmo kurso analizavo savo mokymosi patirtį, aukštes- „Pavyzdžiui, Austrijoje refleksija niuose kursuose geriau suprato, kas vyksta ant popieriaus lapo. Žmonės jiems padeda efektyviau mokytis, kaip praeidami ant jo užrašo savo minjiems pavyko pasiekti geresnį produk- tis, problemas, kiti jas perskaitę ten tyvumą, gavo daugiau grįžtamojo pat spontaniškai reflektuoja, o pasryšio ir didesnį supratimą, kaip atei- kui visi susirenka ir trumpai apibentyje galima patobulinti savo veiklą“, – drina. Toks minčių bankas, neformaliai sukviečiantis žmones pasidalyti rezultatais dalijasi tyrėjas. mintimis, irgi gali būti sėkmingai valdoma refleksijos priemonė, neatimanti Kodėl sunku pradėti taikyti reflek- daug laiko. Jei tai daroma tikslingai, siją darbe? ir trumpa refleksija bus naudinga“, – Nuo aktyvaus refleksijos metodo tai- sako ekspertas. kymo organizacijose dažnai atbaido tam tikri mitai, susiformavę apie šį metodą. Vienas tokių – kad refleksija yra ne visiems tinkamas būdas veikti: vieni linkę reflektuoti, kiti ne.

Vis dėlto dabartinis mokslininko atliekamas tyrimas rodo, kad kai refleksija vyksta tikslingai ir nuosekliai, ji tikrai būna rezultatyvesnė nei spontaniškas reflektavimas.

Pasak pašnekovo, norint, kad refleksija duotų efektyvių rezultatų, žmogus turi atsiverti, išdrįsti kalbėti apie tobulintinas savo savybes arba neigiamas patirtis, sunkumus ar nesėkmes, o tai yra labai sunku. „Be to, jis turi norėti keistis, turėti tam motyvacijos. Noras keistis taip pat yra sunkiai pažadinamas, nes gyvenimas neišlipant iš komforto zonos, nekeliant sau naujų tikslų ir iššūkių visada yra patogesnis“, – sako pašnekovas.

Atlikdamas tyrimą švietimo įstaigoje, kurioje jau yra susiformavusi stipri reflektavimo kultūra, mokslininkas pastebėjo, kad tyrimo dalyviams pradedant reflektavimo veiklas labiausiai trukdė nenoras atsiverti ir labai stipri, jautri reakcija į tai, ką apie juos kalba kiti žmonės. Pokyčių priėmimo, asmeninių ribų įveikos procesas ir yra sunkiausias, kol to išmokstama ir jis tampa įpročiu.

Kaip refleksiją paversti įpročiu?

Norėdami gauti visapusišką naudą, apmąstymą turite paversti įpročiu. Bet tai nėra paprasta.

Visų pirma pradedantiesiems kyla klausimas, ką jie turėtų apmąstyti, kokios patirtys yra vertingos norint tobulėti. Dažnai atrodo, kad geriausias pamokas išmokstame iš klaidų, tai galbūt vertingiau yra reflektuoti netikėtas, nuviliančias ar nesėkmingas patirtis? Bet prof. R. Bubnys pataria nepamiršti pasimokyti ir iš sėkmių.

patirtimi. Tokie klausimai kaip „Kas jums labiausiai patiko?“, „Kokia jūsų patirtis?“, „Ką sužinojau apie save patį ir kitus?“ dažnai yra pernelyg bendro pobūdžio, kad būtų naudingi.

Todėl profesorius pataria pradėti nuo tikslesnių klausimų: „Kas atsitiko?“, „Kodėl aš elgiausi būtent taip?“, „Kokie esami ar galimi padariniai?“, „Ar galėjau geriau išspręsti problemą, išanalizuoti situaciją?“, „Kas darė įtaką veiksmams ir sprendimams?“, „Kaip ši patirtis pakeitė jau turėtas praktikos žinias ar veiksmus?“, „Ką daryčiau, jei dar kartą tai įvyktų?“ – ir svarbiausia: „Ko pasimokiau iš šio įvykio (patyrimo)?“

Reflekcija darbe

Sunku analizuoti nesėkmes, atsiverti

Efektyvi refleksija neįvyks spontaniškai Mokslininkas yra pastebėjęs, kad pradedantieji iš karto sau susiformuoja labai plačias, dideles problemas ar tikslus, kuriuos jie nori pasiekti reflektuodami. „Šiame procese labai svarbi moderatoriaus užduotis yra sukonkretinti sritį, į kurią norima tam tikrą laiką kreipti daugiau dėmesio. Kuo konkrečiau susiformuluojame, apie ką kalbėsime, tuo sėkmingesnis reflektavimo procesas“, – sako mokslininkas.

Anot jo, kai refleksija tampa profesinės veiklos dalimi, darbuotojai patys jaučia, kada nori pasidalyti patirtimi, ir suplanuoja laiką patys. Tačiau atsitinka ir taip, kad dalis darbuotojų sunkiai susitaiko su reflektavimo procesu ir susiranda kitą organizaciją, kur refleksija nėra pagrindinis kompetencijų tobulinimo būdas.

Apmąstydami asmeninę arba grupinę patirtį mes veikiame ir judame į priekį prasmingesniu ir labiau apgalvotu būdu.

„Anksčiau ciklinis refleksijos procesas buvo suprantamas kaip mokymosi iš klaidų patirtis. Tačiau pastaraisiais metais pozityvus požiūris įgauna „Nors visas mūsų gyvenimas negali didesnę vertę, vis dažniau kalbama, būti vien refleksija, bet jei ją traktuokad turime reflektuoti ir gerąją patirtį. tume kaip tam tikrą mąstymo išraišką, Negatyvi išgyventa patirtis yra svarbi, tai nebūna tokių situacijų, kai mes bet ji refleksijoje neturėtų būti esminė. nemąstome, tik galime tai daryti Nes tuomet organizacija praras galiimpulsyviai, intuityviai arba sąmomybę įvertinti savo sėkmes ir nežinos, ningai ir struktūruotai. Tai nereiškia, kurie veikimo būdai buvo sėkmingi“, – kad turime visiškai atsisakyti spontapaaiškina profesorius. niškumo, nes jis irgi gali atnešti daug Pasak jo, pradžioje refleksija turėtų pozityvių potyrių ir prisidėti prie žmobūti labai struktūruotas procesas su gaus augimo“, – mano mokslininkas. tam tikrais konkrečiais klausimais, kurie išprovokuotų dalijimąsi svarbia 85

ANTANO KMIELIAUSKO KŪRYBA

Dėmesį pritraukiančios Antano Kmieliausko freskos Vilniaus universitete Greta Kačergiūtė Vilniaus universiteto muziejaus edukatorė

Vilniaus universiteto centriniai rūmai – architektūrinė aplinka, leidžianti apčiuopti susisluoksniavusią kelių šimtmečių istoriją ir kultūrinio konteksto kaitą. Tai galima ne tik išskaityti rašytiniuose šaltiniuose ar literatūroje, bet ir išvysti atidžiau analizuojant centrinių rūmų architektūrą ir interjerą. Šiuo požiūriu viena iš svarbiausių datų yra 1979-ieji – universiteto 400 metų jubiliejus. Ta proga sukurtų elementų, atliktų darbų galima aptikti tiek centrinių rūmų eksterjere, tiek interjere. Vieni žymiausių – Antano Kmieliausko freskos knygyne „Littera“ ir Rektoriaus auloje. Abi freskos atsirado Filologijos fakultete dirbusio universiteto metraštininko, Lietuvos partizano Albino Kentros iniciatyva.

Už nuopelnus Vilniaus miestui ir gyvenimo kūrybą A. Kmieliauskas pagerbtas Šv. Kristoforo statulėle, o už Rainių koplyčios freskas jam suteikta Lietuvos nacionalinė premija. Menininkas Vilniaus mieste kūrė skulptūras, religinės tematikos paveikslus, jau minėtas freskas ir grafikos darbus, saugomus Vilniaus universiteto bibliotekoje. Šios keturios dailės šakos: skulptūra, tapyba, monumentalioji dailė ir grafika – aprėpė visą A. Kmieliausko kūrybą.

86

87

Antano Kmieliausko kūryba

Menininko darbuose – daug religinių motyvų Galima susidaryti įspūdį, kad jau nuo jaunų dienų A. Kmieliausko kūryba buvo pastebėta ir įvertinta.

Žinoma, A. Kmieliausko kūriniuose galima aptikti ne tik religinių motyvų, bet ir abstrakčių filosofinių, poetinių minčių, mitologijos, lietuvių tautodailės bei istorinių įvaizdžių.

Viename iš interviu jis dalijasi prisiminimais iš vaikystės, juos siedamas su kūrybinio kelio pradžia. Dailininkas pasakoja, kad į jų mokyklą ateidavęs kunigas dėstyti tikybos. Kartą klasei jis uždavęs darbą – nupiešti prakartėlę. Antanas, susiradęs religinį laikraštį, kurį turėjo bobulė, nukopijavo prakartėlės atvaizdą ir jį parodė klasei. Žinoma, susidomėjimo sulaukė ir iš kunigo, ir iš klasės draugų, šie net paprašė nupiešti prakartėlę kiekvienam iš jų.

Menininko religinės tematikos darbų galima rasti Vilniaus senamiestyje įsikūrusioje Šv. Kazimiero bažnyčioje.

Barokinei aplinkai, didžiajam altoriui 1993 m. buvo sukurti paveikslai „Kristaus prisikėlimas“, „Šv. Kazimieras“, o šoniniams altoriams – „Šv. Andriejus Bobola“, „Šv. Ignacas Lojola“, „Neregio pagydymas“, „Švč. Mergelė Marija su Kūdikėliu“.

Re l i g i n i ų m ot y v ų i r s i u žet ų A. Kmieliausko kūryboje gausu.

Antanas Andrijauskas dailininką pristato kaip vieną iš nedaugelio nuoseklių religinės dailės atstovų sovietmečio aplinkoje, kurio kūryboje religinei jausenai atiteko išskirtinis vaidmuo. „Kaip religingas žmogus tiki Dievą ir jam meldžiasi, taip ir dailininkas, piešdamas ar kaldamas akmenį, tarytum meldžiasi, kalbasi su Dievu, su Gamta, su paslaptimi“, – taip apibūdino pats menininkas savo kūrybos percepciją.

Dar vienas ypatingas kūrinys, tęsiantis religinės tematikos liniją, yra šv.

Kristoforo skulptūra (1957–1959 m.), iki šiol tebestovinti Šv. Mikalojaus bažnyčios šventoriuje. Pats menininkas apie ją sakė: „Padariau skulptūrą nemokėdamas skulptūros iš akmens granito.“ Tai buvo jo pirmasis iš akmens savarankiškai iškaltas kūrinys. Paprašytas skulptoriaus Vytauto Šerio, pirmiausia jis kūrė šią skulptūrą kaip paminklą, skirtą Vilniaus Šv. Mikalojaus parapijos klebono antkapiui Rasų kapinėse.

Už Šv. Kristoforo skulptūrą – pašalintas iš Dailininkų sąjungos

Antanas Kmieliauskas. Vilniaus universiteto bibliotekos archyvo nuotr.

88

Kaip religingas žmogus tiki Dievą ir jam meldžiasi, taip ir dailininkas, piešdamas ar kaldamas akmenį, tarytum meldžiasi, kalbasi su Dievu, su Gamta, su paslaptimi.

tapyboje jis pasiekė jau brandžios kūrybos etape, tuo metu buvo kurta ir knygyno „Littera“ freska. Čia ryškiai atsiskleidžia menininko pamėgta renesansinė maniera bei klasikiniai estetikos principai, pastebimi ir kituose jo darbuose. Įkvėpimo jis žvalgėsi Michelangelo, Raffaellio, Rembrandto kūryboje ir tai paveikė jo neoklasikinį stilių. Tartum visiškai įsijaučiant į atgimimo epochos atmosferą, beveik visos menininko freskos atliktos renesanso meistrų ištobulinta buon fresco technika, kai tapoma ant šlapio tinko šarmui atspariais gamtiniais pigmentais.

A. Kmieliauskas šv. Kristoforą pavaizdavo stipriai laikantį, beveik prie skruosto glaudžiantį Jėzų, kurio rankoje – valdžios obuolys. Skulptūroms būdinga klasikinė anatominė modeliuotė, primenanti antikines ar renesansines figūras. Atrodo, lyg šventasis eina prieš vėją – taip įkūnijama sunkumams ir išbandymams besipriešinanti laisva Lietuva.

Knygyne „Littera“, prieš prasidedant freskos kūrimo darbams, pirmiausia iškilo architektūros ir dailės sintezės problema – lubos freskai buvo per žemos. Sprendimo ieškota žeminant grindis – menininkas kartu su A. Kentra nukasė apie 30 cm žemių sluoksnį, atidengdami autentišką grindinį, kad knygynui numatyta patalpa nebūtų panaudota kitais tikslais. Galima numanyti, kad dar vienas sprendimas erdvei paaukštinti buvo patalpos skliautuose tapant pasitelktas iliuzinis perspektyvos efektas – kvadratūra, taip pat soto in su rakursas (kada figūros vaizduojamos tarsi žiūrint į jas iš apačios), taip suteikiant vizualų gilumos įspūdį.

Sovietmečiu religiniai atvaizdai buvo draudžiami, o dailininkams, priėmusiems bažnyčios užsakymus, grėse būti išmestiems iš Dailininkų sąjungos.

Taip dėl šv. Kristoforo skulptūros nutiko ir A. Kmieliauskui. Prisiminimuose menininkas pasakoja, kad oficialiai buvo išmestas dėl to, kad nedalyvavo parodose, kitu atveju toks pašalinimas būtų traktuojamas kaip nusikaltimas. Išmesto iš Dailininkų sąjungos A. Kmieliausko darbų pradėjo nebepriimti į parodas, tad savo kūrybinę energiją jis nukreipė kurdamas antkapines skulptūras pagal užsakymus.

Knygyno freskoje įamžintos universitetui ir Lietuvai svarbios asmenybės Tik pabaigęs tapybos studijas A. Kmieliauskas jau gaudavo užsakymų tapyti freskas. Pirmoji – Daugų bažnyčioje (1985 m.) – buvo tapyta kiek neįprastai – ant medinių lentų. Freskų menininkas ėmėsi kaip savamokslis, šios technikos mokęsis skaitydamas profesinę literatūrą, konsultuodamasis su kolegomis ar šios srities specialistais. Kūrybinių laimėjimų sienų

Skliautuose galima aptikti dinamiškas, besipinančias žmonių figūras, kurių kiekviena užsiėmusi sava veikla arba gestikuliuodama komunikuoja su šalia esančiomis. Šiose scenose A. Kmieliauskas įamžino senuosius mokslus ir menus, pasitelkdamas simbolius, mokslinius, matavimo prietaisus ar kitus objektus, figūras. Vaizduojamos teologija, filosofija, fizika, astronomija, istorija, literatūra, biologija, dailė, architektūra ir kt. „Kai man užsakė sukurti freskas Vilniaus universitetui, aš prieš tapydamas perskaičiau Lietuvos istoriją, man svarbu, kaip kas ir kada buvo, iš to kyla įvairiausių minčių. Kai tapiau freskas, man buvo svarbiausia Lietuvos istorija“, – prisiminė dailininkas. Buvusiame knygyne galima rasti ne tik Lietuvai svarbias istorines asmenybes, bet ir tuometines meno, kultūros personalijas:

Antano Kmieliausko kūryba

Tačiau negavus leidimo kunigo Česlovo Krivaičio iniciatyva skulptūra buvo pastatyta Šv. Mikalojaus bažnyčios kieme. Joje vaizduojamas šv.

Kristoforas, ant peties laikantis kūdikėlį Jėzų. Kaip iš legendos žinoma, šv.

Kristoforas buvęs labai aukštas ir stiprus, gyvenęs prie upės ir per ją nešiojęs keleivius. Kartą vienas berniukas paprašęs perkelti jį per upę, tačiau šventajam benešant vaikas pasidaręs toks sunkus, kad Kristoforas suabejojęs, ar pavyks jį sėkmingai perkelti.

Pasiekus krantą berniukas atskleidė esąs Jėzus, su savimi nešantis viso pasaulio sunkumus.

Freskų menininkas ėmėsi kaip savamokslis, šios technikos mokęsis skaitydamas profesinę literatūrą, konsultuodamasis su kolegomis.

89

tai pats A. Kmieliauskas, pavaizdavęs save kaip grafiką, tepantį dažus voleliu ant klišės, pirmas asmuo jam iš dešinės – A. Kentra, laikantis popieriaus lakštą, antrasis iš dešinės – Justinas Mikutis, dailininko bičiulis, visapusiškai išsilavinęs žmogus, dalyvaudavęs neformaliuose menininkų susitikimuose, kur būdavo diskutuojama apie literatūrą, filosofiją, menus.

Piliorių ir skliautų burių segmentuose nutapyti Vilniaus universiteto istorijai svarbių asmenybių portretai. Čia vaizduojami Valerijonas Protasevičius, Martynas Počobutas, Abraomas Kulvietis, kiti ryškesni universiteto profesoriai ar auklėtiniai. Du iš jų – Albertą Vijūką Kojalavičių ir Simoną Stanevičių dailininkas pavaizdavo užsidengusius veidus, nes nerado tikslių šių asmenybių portretų. Atkreiptinas dėmesys ir į raketų išradėjo Kazimiero Simonavičiaus, kuris sovietmečiu nebuvo pageidaujamas asmuo, portretą.

Tai leidžia manyti, kad A. Kmieliauskas bandė pabrėžti istorinės tiesos aspektą. Prisiminus laisvos Lietuvos alegoriją šv. Kristoforo skulptūroje, Lietuvos istorijos momentų, asmenybių vaizdavimą renesansine maniera A. Kmieliausko kūryboje, kyla klausimas: ar tai galėtų būti interpretuojama kaip atgimstančios nepriklausomos Lietuvos nuojauta?

Dailininkas išpuošė ir Rektoriaus aulą, skirtą kameriniams susitikimams Šalia religinių siužetų, istorinių motyvų, renesansinės manieros A. Kmieliausko kūryboje įžvelgiama ir lietuvių liaudies meno tradicija. „Liaudies menas turėjo reikšmės mūsų [dailininkų] kūrybinėms nuostatoms. Tuomet kažkaip supratome, kad mūsų kūryba be lietuviškos dvasios pasauliui yra nieko verta. Galbūt todėl ne vienas dailininkas, net ir

eksperimentuodamas, siekė išlaikyti kūrybos savitumą, bet drauge ir tam tikrą lietuviškumą“, – sakė menininkas.

Lietuvių liaudies dvasią galime aptikti ir Rektoriaus auloje. Freska buvo kuriama kone dešimtmetį, nors pati sienų tapyba užtruko dvejus metus, o didžioji laiko dalis buvo skirta įvairiems patalpos remonto darbams, kuriuos atliko pats menininkas. Teigiama, kad šioje vietoje XVIII a. per du aukštus buvo įrengta akademijos koplyčia. Vėliau, 1780 m., pritaikant patalpas fizikos kabinetui, koplyčios erdvė buvo padalyta į dvi dalis. Galiausiai antrame aukšte pagal Jono Zibolio projektą įrengta rektoriaus kabineto erdvė, o galinėje salėje – Rektoriaus aula, skirta kameriniams susitikimams.

Dinamiškų figūrų apsuptyje galima atpažinti kasdienius žmogaus gyvenimo, buities darbų siužetus: tai medžioklė, grybavimas, medaus sukimas, žvejyba, kalvystė, duonos

Knygyno „Littera“ freskoje iš kairės į dešinę: Antanas Kmieliauskas, Albinas Kentra ir Justinas Mikutis 90

Knygyno „Littera“ freska

Menininkas kartu su A. Kentra nukasė apie 30 cm žemių sluoksnį, atidengdami autentišką grindinį, kad knygynui numatyta patalpa nebūtų panaudota kitais tikslais.

kepimas, ligonių gydymas, vestuvės, malimas girnomis, javų kūlimas, dainavimas, pasakų sekimas. Menininkui norėjosi parodyti, kad žmonės paprasčiausius darbus dirba labai nuoširdžiai, su didele meile. Scenos tartum įrėmintos pusapvaliuose plotuose, kuriuos skiria kolonas imituojantys medinių liaudiškų skulptūrų atvaizdai. Tamsaus, pilko kolorito klostuotos figūros suteikia patalpai emocinio sunkumo įspūdį. Darbų scenose galima įžiūrėti nelyginant stačiakampio formomis subraukytą piešinį – tai dažnai atsikartojantis elementas A. Kmieliausko kūryboje, būdingas jo grafikos darbams. Menininkas Ezopo kalba prabyla poskliautėse. Nugesinto kolorito, tarsi rūke vaizduojamos mūšių scenos – Durbės, Vorsklos, Žalgirio, XIX a. sukilimų.

Skliautuose – pagonių tikėjimo, meilės gamtai, saulei, jūrai temos ir karo dievai.

Freskos – ne vienintelis A. Kmieliausko kūrybos palikimas Vilniaus

universitete. Dailininko kurti grafikos lakštai yra saugomi universiteto bibliotekoje, Grafikos kabinete. Nemažai dėmesio jis skyrė estampams ir ekslibrisams, išbandė įvairias grafikos technikas, jas savaip modifikavo. Vienas tokių kūrinių, skirtas Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejui, vaizduoja universiteto centrinių rūmų ansamblį.

A. Kmieliausko freskose atsispindi pagrindiniai jo kūrybos bruožai, jungiantys ne vieną dailės šaką. Čia į bendrą kūrybinį katilą sukrenta religiniai motyvai, alegorijos, neoklasikinės ypatybės, liaudies meno tradicijos, istorinės nuorodos. Dailininkas nesekė valdžios nustatytais principais, o daugiau dėmesio skyrė savoms intencijoms, asmeninei meninei išraiškai. Įdomu, kad šalia vaizduojamų žinomų istorinių personažų (pvz., knygyno „Littera“ freskoje) jis įpina ir savo paties atvaizdą ar su savo asmeniniu gyvenimu susijusius žmones – tartum istorinėje atkarpoje pažymėdamas ir asmeninį atskaitos tašką.

91

SPECTRUM, 2023 kovas, Nr. 1 (37) Žurnalą leidžia Vilniaus universiteto Komunikacijos ir rinkodaros skyrius Turinio redaktorė Liudmila Januškevičienė Kalbos redaktorė Ilma Dunderienė Dizaineriai Tadas Razmas, Agnė Legeckaitė Iliustratorius Edgaras Žukauskas

Viršelyje vaizduojama medžiaginių ir popierinių pirkinių maišelių gamybos žala gamtai, kuri gali būti didesnė nei įprastų plastikinių maišelių. Edgaro Žukausko iliustracija Adresas: SPECTRUM, Vilniaus universitetas, Komunikacijos ir rinkodaros skyrius, Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius Tel. (8 5) 236 6053, http://naujienos.vu.lt/spectrum Dėl publikacijų žurnale kreiptis el. paštu spectrum@cr.vu.lt Leidinys platinamas nemokamai Spausdino uždaroji dizaino ir leidybos akcinė bendrovė „KOPA“ Tiražas 1000 egz. ISSN 1822-0347 © VILNIAUS UNIVERSITETAS, 2023 Platinant šio leidinio informaciją nuoroda į SPECTRUM būtina