VU mokslo populiarinimo žurnalas SPECTRUM, nr. 35 by Vilniaus universitetas

SPECTRUM V I L N I A U S U N I V E R S I T E T O M O K S LO P O P U L I A R I N I M O Ž U R N A L A S 1 ( 3 5 ) / 2 0 2 2

Makrofagai – ypatingi organizmo gynėjai

p. 8

Sekant cheminiais kosmoso evoliucijos pėdsakais

p. 30

Pandemija ir verslo kelionės: atsiranda naujų keliavimo būdų ir naujų sąvokų

p. 68

Ekonomikos skatinimas skolintais pinigais: ar pavyks?

Turinys

Ar mūsų socialinė pozicija priklauso tik nuo mūsų pačių pastangų?

Sekant cheminiais kosmoso evoliucijos pėdsakais

Interneto ateitis – asmeninis dirbtinis intelektas?

Šiuolaikinė anestezija: mitai ir faktai

Makrofagai – ypatingi organizmo gynėjai: kaip juos įdarbinti gydant sudėtingas ligas?

Pandemija ir verslo kelionės: atsiranda naujų keliavimo būdų ir naujų sąvokų

Pasitelkus dirbtinį intelektą kuriami nauji baltymai gali padėti suvaldyti pandemijas ir klimato kaitą

Kodėl moterys po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo iš darbo rinkos veržėsi į namus?

Kaip susiję smurto protrūkiai ir karštos vasaros?

Ar dirbtinis intelektas kada nors pranoks kuriantį žmogų?

Alergeninės žiedadulkės: sukurti novatoriškų tyrimų metodai ir unikalios žiedadulkių bibliotekos

Ekonomikos skatinimas skolintais pinigais: ar pavyks?

Pažangūs netiesinės mikroskopijos vaizdinimo metodai – biomedicininei ir vėžio diagnostikai

Kodėl blokų grandinės technologijos projektai taip dažnai žlunga?

Ar lietuviai suvartoja daug vaistų?

Vilija Navickaitė: Baltarusijos žmones žeidžia kalbos apie nepavykusią revoliuciją

SOCIALINIS MOBILUMAS

Ar mūsų socialinė pozicija priklauso tik nuo mūsų pačių pastangų? Eglė Krištopaitytė Vilniaus universiteto žurnalistė

Socialinis mobilumas – galimybės pakeisti socialinę poziciją – 1970–1984 m. Lietuvoje gimusių asmenų kartoje išaugo, palyginti su jų tėvais. Tačiau galimybių pasiskirstymas visuomenėje nėra tolygus, todėl žemo socio ekonominio statuso asmenims ir jų vaikams itin sudėtinga pagerinti savo padėtį. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto lektoriaus, Lietuvos socia linių mokslų centro Sociologijos instituto doktoranto Tautvydo Venciaus teigimu, lygias galimybes užtikrinti padėtų visiems vienodai prieinamos kokybiškos švietimo paslaugos.

Socialinis mobilumas

Tėvų gaunamos pajamos, įgyta profesija ir išsilavinimas padeda socioekonominį pagrindą, turintį įtakos tolesnei vaiko gyvenimo eigai.

Pasak T. Venciaus, tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje socialinis mobilumas supran tamas kaip judėjimas tarp socialinių pozicijų daugiamatėje socialinėje erdvėje. Kitaip tariant, socialinį mobi lumą veikia daug įvairių veiksnių. Mokslininkas aiškina, kad socialinis mobilumas yra dviejų rūšių. „Intergeneracinis mobilumas yra skir tumas tarp kartų – tėvų ir suaugusių vaikų – socialinės ir ekonominės padė ties: kai lyginamos asmens dabarti nės aplinkybės su tomis, iš kurių jis yra kilęs. Intrageneracinis mobilumas – kai žvelgiama į vieno asmens gyve nimo pasikeitimus nuo pat vaikystės: kokį išsilavinimą jis įgyja, kaip pereina į darbo rinką“, – teigia T. Vencius. Įtaką daro net namie turimos knygos

vaikai, o jų tėvai susiduria su įvairiu nepritekliumi, sudėtinga kalbėti apie kitokią aplinką. Vaikai, kurie mokėsi mokyklose, kur teikiamas šiek tiek prastesnis išsilavinimas, mažiau nefor malaus ugdymosi galimybių, galiau siai patiria dvigubą skriaudą: jie nega lėjo gauti kokybiškų paslaugų, tėvai jiems negalėjo padėti. Jei jų rezultatai prastesni, tai reiškia, kad jiems reikės už aukštąjį mokslą mokėti. Jei tėvai negali padėti, tikėtina, kad asmuo rinksis jam labiau prieinamą mokyklą – profesinę ar kolegiją. Neat mestina ir tikimybė, kad toks asmuo visai netęs mokslo“, – sako T. Vencius. Prancūzų sociologas Pierre‘as Bour dieu kaip socialinio mobilumo veiksnį išskyrė kultūrinį ir socialinį kapitalą. T. Venciaus teigimu, šis veiksnys, ypač kokybiniuose tyrimuose, labai svarbus, nors jį pamatuoti sudėtinga.

Pasak Vilniaus universiteto lektoriaus, „Įtakos turi net tai, kiek laiko tėvai pra asmens socialinio mobilumo galimy leidžia su savo vaikais, kaip bendrauja, bėms didelį poveikį daro jo socialinė ar per pokalbius, neformalią šeimos aplinka, įskaitant šeimą ir kaimynystę. aplinką yra perduodamos žinios, ar Tėvų gaunamos pajamos, įgyta pro šeimoje turima daug knygų, ar aplin fesija ir išsilavinimas padeda socio koje mėgstama skaityti. Jei asmuo turi ekonominį pagrindą, turintį įtakos pažįstamų, studijuojančių universitete, tolesnei vaiko gyvenimo eigai. tikėtina, kad tai jį paskatins rinktis Itin svarbų vaidmenį vaidina ir moky aukštąjį mokslą“, – sako mokslininkas. kla bei švietimas. Sveikata taip pat priskiriama prie „Jei mažoje regiono mokykloje mokosi panašaus socioekonominio statuso

socialinio mobilumo veiksnių, nes ją lemia kiti socialiniai veiksniai, įpročiai,

70 60 50 40 30 20 10 0

Labai gera

Gera

1 pav. Subjektyvus tėvų ir vaikų kartos sveikatos vertinimas. Sudaryta T. Venciaus, remiantis EST, 2018 4

Patenkinama

Bloga, labai bloga Vaikų

Tėvų

Skirtumas %

Respondentų (vaikų) %

Aukštos kvalifikacijos specialistas

9,8

12,1

2,3

Aukšto lygmens pareigūnas ar vadovas

0,6

14,9

14,3

Biuro ar administracijos darbuotojas

0,5

13,8

13,3

Prekybos sektoriaus darbuotojas

0,9

8,4

7,5

Paslaugų sektoriaus darbuotojas

2,1

13,8

11,7

Aukštos kvalifikacijos darbininkas

22,4

0,9

-21,5

Vidutinės kvalifikacijos darbininkas

29,3

19,3

-10

Žemos kvalifikacijos darbininkas

5,7

6,3

0,6

Žemės ūkio darbininkas

8,4

7,7

-0,7

Socialinis mobilumas

Profesijų grupės pagal ISCO

2 pav. Respondentų (vaikų) ir jų tėvų pasiskirstymas profesinėse grupėse pagal ISCO klasifikaciją. Sudaryta T. Venciaus, remiantis EST, 2018

gyvenimo būdas, todėl daugeliu atvejų ji negali būti laikoma vien tik fiziologiniu parametru. 2009 m. pro fesoriaus Davido Cantarero-Prieto atliktas tyrimas parodė: tie asmenys, kurių tėvai teigė, kad jų sveikata yra gera arba labai gera, kur kas dažniau teigė, kad jų sveikata taip pat yra gera. Remiantis 2018 m. atlikto Europos socialinio tyrimo (EST) duomenimis, ir Lietuvoje vaikų karta sveikatą labai gerai arba gerai vertina dažniau nei jų tėvai, kurie labiau linkę ją apibrėžti kaip patenkinamą arba blogą (1 pav.). „Jei tėvų sveikatos vertinimas prastes nis, jie galbūt turėjo prastesnes gali mybes susikurti kapitalą ir perduoti jį savo vaikams. O socialinės politi kos sistema galimybių nepadidino“, – sako T. Vencius.

procesus, lėmusius pasikeitusį darbo rinkos modelį. Ypač sumažėjo nekva lifikuotų darbų poreikis – visuomenė ir ekonomika krypsta į paslaugų sekto rių“, – aiškina mokslininkas. 2018 m. atliktas EST rodo, kad išsila vinimo lygis tarp kartų taip pat yra gerokai padidėjęs. Vaikų kartoje reikš mingai sumažėjo asmenų, turinčių tik pradinį ar pagrindinį išsilavinimą, palyginti su tėvų karta, ir padaugėjo asmenų, turinčių aukštąjį bakalauro ir magistro išsilavinimą (3 pav.).

Lietuva pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių rodiklį pirmauja ES, tačiau nebūtinai išnaudoja išsilavinimo potencialą.

Vis dėlto T. Vencius pastebi, kad nors išsilavinimas išlieka vienu pagrindinių socialinio mobilumo veiksnių, tyrimai rodo, kad jo reikšmė sumažėjo, paly ginti su ankstesnėmis kartomis: sie kiant aukštesnio profesinio statuso, nebegalima kliautis vien geresniu išsilavinimu.

„Įvyko išsilavinimo, arba aukštojo mokslo, infliacija. Lietuva pagal aukš Remiantis EST duomenimis, 1970– tąjį išsilavinimą turinčių žmonių rodi 1984 m. gimusių vaikų kartoje yra dau klį pirmauja ES, tačiau vertindami tai, giau asmenų, priklausančių aukštes ką žmonės vėliau dirba, matome, kad nio profesinio statuso grupėms, nei jų jie nebūtinai išnaudoja išsilavinimo tėvų kartoje (2 pav.). potencialą. Be to, žemesnės kvalifi T. Vencius sako, kad tokie pokyčiai kacijos darbuotojams dažnai keliami siejami su elementariųjų profesijų gana aukšto išsilavinimo reikalavimai. atstovų skaičiaus sumažėjimu vaikų Jei intergeneracinį mobilumą matuoja kartoje. „Lietuva, kaip ir kitos Vakarų me pagal profesiją, jis yra ne toks žy visuomenės, išgyveno modernizacijos mus, jei pagal išsilavinimą – išsilavinimo Išsilavinimo lygis šalyje pakilo

Socialinis mobilumas

Valstybės ekonomikai labai žalinga, kai ne visi joje dalyvauja tiek, kiek leistų jų pajėgumai.

lygis gerokai pakilo“, – teigia Vilniaus universiteto lektorius. Anot T. Venciaus, naujas jo tyrimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti pagrindi nius ilgą laiką nedirbančių ir socialinę paramą gaunančių asmenų sociali nio mobilumo tarp kartų trukdžius ir veiksnius, rodo, kad apskritai dabarti nės kartos socialinio mobilumo šansai yra didesni, tačiau yra grupių, kuriose tarp kartų pastebima stagnacija. „Ekonominė situacija Lietuvoje gerėja: auga atlyginimai, daugėja galimy bių, bet jų pasiskirstymas yra labai netolygus. Patiriantiems socioekono minius nepriteklius labai sunku iš tos aplinkos išeiti ir pasiekti aukštesnį sta tusą išsilavinimo ir profesiniu požiūriu. Tai yra didžiausia socialinės politikos problema: galimybių tiems, kurie sun kiai verčiasi ir gyvena, iš tiesų nelabai padaugėjo“, – sako T. Vencius.

Pasak mokslininko, dideliu iššūkiu tokiems asmenims tampa ne tik kai kurių reikalingų paslaugų, pavyz džiui, psichologų, teisininkų konsul tacijų dėl įsiskolinimų, trūkumas, bet ir informacijos apie galimybę tas pas laugas gauti stoka. O kuo individuali problema ilgiau nesprendžiama, tuo didesnė tikimybė, kad ji paveiks ne tik asmens, bet ir visos šeimos gerovę.

Vadinasi, neišnaudojamas žmogiš kųjų išteklių kapitalas. Valstybės eko nomikai labai žalinga, kai ne visi joje dalyvauja tiek, kiek leistų jų pajėgu mai. Būtent todėl svarbu nustatyti tuos veiksnius, kurie apriboja asmenų pasiekimus.

Be to, kartų mobilumas gali padidinti socialinį teisingumą – sumažinti eko nominę nelygybę, padėti socialiai tei singiau paskirstyti išteklius. Tačiau šis Lygios galimybės naudingos tikslas lengviau įgyvendinamas visuo ekonomiškai menėse, tikinčiose, kad judėjimas Pasak T. Venciaus, socialinis mobilu „socialinėmis kopėčiomis“ įmanomas mas yra svarbus valstybei: Lietuva turi dėl gebėjimų, talento ir pastangų, o tarptautinių įsipareigojimų vykdyti ne dėl socialinių ir ekonominių aplin lygių galimybių politiką, be to, tyri kybių. Būtent todėl yra šalių, kurios mai rodo, kad socialinis mobilumas turi parengusios net atskiras sociali nio mobilumo didinimo strategijas“, – yra naudingas ekonomiškai. „Yra daug gabių ir talentingų žmo pasakoja T. Vencius. nių, kurie galbūt neturėjo galimybės Mokslininko teigimu, užtikrinti lygias mokytis, bet galėtų pakeisti statusą. galimybes mokykloje padeda socialinė

70 60 50 40 30 20 10 0 Pradinis

Pagrindinis

Vidurinis

3 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą tarp kartų. Sudaryta T. Venciaus, remiantis EST, 2018 6

Vidurinis + profesinis

Vaikų

>=MA

Tėvų

Socialinis mobilumas

parama mokiniams, pavyzdžiui, moky kliniais reikmenimis ir nemokamu maitinimu. „Tačiau dėl tokios paramos yra priešta ringų vertinimų, nes net ir ji kai kuriais atvejais sukuria tam tikrą nelygybę: remiami mokiniai gali būti stigmati zuojami, galimas tam tikras užsidary mas šeimoje“, – sako lektorius ir pri duria, kad ir visa piniginės socialinės paramos sistema neturi būti pasyvi, o susieta su aktyvinimu darbo rinkoje ir dalyvavimu švietimo veikloje.

žemesnio profesinio statuso žmonės. Jo svarbą rodo ir tai, kad daugėja žmonių, kurie, įgiję aukštąjį išsilavi nimą, stoja į profesines mokyklas“, – priduria mokslininkas. Socialiniam mobilumui atsilieps ir pandemija Anot socialinės politikos eksperto, tikė tina, kad pasaulį apėmusi COVID-19 pandemija paveiks tam tikrų grupių socialinio mobilumo galimybes.

„Kai prasidėjo pandemija ir nuotolinis mokymas, mokymasis namuose tapo dideliu iššūkiu žemesnio socioekono minio statuso vaikams. Susidurta su problemomis, kai namuose nėra inter neto, kompiuterio ar vienu kompiute riu turi dalytis visa šeima. Tokių vaikų Lietuvoje buvo priskaičiuota apie 25 „Jei profesinis išsilavinimas būtų koky tūkstančius. Tik vėliau buvo organi biškas, stiprių įgūdžių galėtų gauti ir zuotas jų pavėžėjimas į mokyklas, kur Pasak jo, ypač svarbu, kad švietimo paslaugos visiems vaikams būtų vie nodai prieinamos ir kokybiškos – pra dedant ikimokykliniu ugdymu ir bai giant aukštuoju mokslu. Be to, rei kia stiprinti profesinio išsilavinimo prestižą.

jie mokėsi nuotoliniu būdu“, – pasa koja pašnekovas. Mokslininko teigimu, pandemija turėjo įtakos ir aukštajam mokslui. Dėsty damas jis sako pastebėjęs studentų sumišimą, susijusį su socialinės aplin kos pakeitimu, pavyzdžiui – ar tuo metu, kai paskaitos vyksta nuotoliniu būdu, atvykti gyventi į Vilnių? „Neat mesčiau galimybės, kad kai žmo nės lieka savo socialiniame burbule, socialinio ir ekonominio kapitalo dau gėja labai menkai“, – teigia jis. T. Vencius atkreipia dėmesį, kad Lietu voje nemažai studentų priversti derinti mokslus ir darbą. „Paramos iš šalies gauti nelengva, o derinant mokslus ir darbą susidaro labai didelis krūvis. Be to, pandemijos metu susirasti darbą jaunam žmogui buvo sudėtinga“, – sako mokslininkas. 7

VISATOS TYRIMAI

Sekant cheminiais kosmoso evoliucijos pėdsakais Gretė Gerulaitytė Vilniaus universiteto žurnalistė

Kalbėdami apie kosmosą ir Visatą dažniausiai įsivaizduojame milžiniškus dydžius, tačiau retai susimąstome, kad ji sudaryta iš smulkiausių dėmenų – elementariųjų dalelių, atomų, cheminių elementų. Beveik visi cheminiai elementai, taip pat ir tie, be kurių neegzistuotų gyvybė Žemėje, atsirado žvaigždėse vykstančių procesų metu – sako Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto astrofizikas prof. Arūnas Kučinskas, tyrinėjantis žvaigždžių chemi nės raidos ypatumus.

Visatos tyrimai

Cheminių elementų atsiradimas Nors mokslininkai iki šiol nežino, kas egzistavo iki Didžiojo sprogimo, manoma, kad būtent jam įvykus atsirado pirmieji cheminiai elemen tai, kurie nulėmė ir visų kitų elementų gimimą vėliau susiformavusiose žvaigždėse.

Žvaigždės skiriasi ne tik savo mase, dydžiu ir chemine sudėtimi, bet ir gelmėse sintetinamais cheminiais elementais.

gelmėse sintetinamais cheminiais ele mentais. Pavyzdžiui, mažesnės masės žvaigždžių, tokių kaip Saulė, raidos pradžioje jų centrinėse dalyse esan tis vandenilis iš pradžių virsta heliu, kiek vėliau helis – anglimi, o paskuti niuose raidos etapuose tokios žvaigž dės susintetina ir nemažai sunkesnių cheminių elementų – rubidžio, bario, lantano“, – pasakoja astrofizikas.

„Iki Didžiojo sprogimo mūsų Visata paprasčiausiai neegzistavo, bet per Pasak prof. A. Kučinsko, masyvios, vieną dešimt tūkstantąją sekundės pavyzdžiui, dešimties–penkiolikos dalį po jo atsirado pirmosios stabi Saulės masių žvaigždės, be helio ir lios elementariosios dalelės – pro anglies, sintetina dar ir deguonį, magnį, tonai, elektronai ir neutronai. Joms geležį, o savo evoliucijos pabaigoje, kai sąveikaujant per pirmąsias tris minu sprogsta kaip supernovos, pažeria ir tes susiformavo vandenilio izotopai sunkesnių cheminių elementų, tokių deuteris ir tritis, taip pat helis ir litis – kaip europis, hafnis (1 pav.). patys lengviausi cheminiai elemen „Tuos pačius elementus gali sinte tai“, – pasakoja prof. A. Kučinskas. tinti ir labai skirtingų savybių žvaigž Visata toliau plėtėsi ir vėso, ėmė for dės, tačiau kai kurie elementai linkę muotis dujų debesys, kuriems trau atsirasti tik tam tikrų procesų metu. kiantis ir skylant į mažesnius fragmen Todėl aptikę tokių elementų kaip euro tus gimė pirmosios žvaigždės. pis galėtume teigti, kad jie atsirado „Jos įsižiebė maždaug 100–200 mln. po supernovos sprogimo ar susiliejus metų po Didžiojo sprogimo, kai susi neutroninėms žvaigždėms, o suradę formavusiems debesims besitraukiant daugiau bario manytume, kad jis grei ir kaistant prožvaigždžių centrinėse čiausiai buvo susintetintas mažes dalyse prasidėjo termobranduolinės nės masės žvaigždėse“, – pasakoja reakcijos. Jų metu lengvesni cheminiai mokslininkas. elementai virto sunkesniais, pavyz Cheminiai elementai ir jų kiekis žvaigž džiui, vandenilis – heliu. Visi elemen dėse – pagrindinis indikatorius, lei tai, sunkesni už litį, buvo susintetinti džiantis atsakyti ir į kitus mokslinin vykstant branduolinėms reakcijoms kams kylančius klausimus, pavyzdžiui, žvaigždėse“, – aiškina astrofizikas. nustatyti žvaigždžių amžių. Sugretinę Be žvaigždžių pagamintų chemi nių elementų nebūtų susiformavusi ir Žemės planeta. Gali būti sunku patikėti, tačiau būtent žvaigždėse atsirado gyvybiškai svarbūs anglis, deguonis, kalcis ir visi kiti elementai, be kurių neįmanoma gyvybė Žemėje. Žvaigždžių gyvenimai – cheminių elementų gamybos ciklai

tokią informaciją su žiniomis apie žvaigždžių judėjimą mūsų Galakti koje ar kitose, tolimesnėse galaktikose, galime sužinoti, kur, kada ir kaip susi formavo žvaigždės, kas vyko jų praei tyje ir kas jų laukia ateityje. Saulė – geriausiai pažįstama žvaigždė

Pasak astrofiziko prof. A. Kučinsko, Mirštant pirmosios kartos žvaigždėms, Saulė yra geriausiai mokslininkams cheminiais elementais praturtinti dujų pažįstama žvaigždė. Tai lemia jos debesys tapo naujų žvaigždžių, suda artumas ir galimybė tyrimuose taikyti rytų jau ne tik iš vandenilio ir helio, bet pačius įvairiausius metodus. ir iš sunkesniųjų cheminių elementų, „Mes žinome, kad centrinėje Saulės gimimo vietomis. Šios žvaigždės jau dalyje šiuo metu vandenilis virsta buvo kitokios tiek chemine sudėtimi, heliu, o maždaug po 5 mlrd. metų, tiek jose vykstančių procesų įvairove. pasibaigus vandenilio atsargoms, „Žvaigždės skiriasi ne tik savo mase, centrinė Saulės dalis ims trauktis, išo dydžiu ir chemine sudėtimi, bet ir riniai sluoksniai smarkiai išsiplės ir 10

Visatos tyrimai

Si Fe

lys

Bra

1 pav. Masyvios žvaigždės vidinė sandara prieš jai susprogstant kaip supernovai. Skirtingomis spalvomis pavaizduoti įvairių termobranduolinių reakcijų ciklų metu susintetintų cheminių elementų sluoksniai. © Moritz Pleintinger

Saulė virs raudonąja milžine. Dar kiek vėliau temperatūra jos centre pakils iki maždaug 100 mln. laipsnių, kai šiuo metu tesiekia apie 15 mln. laipsnių, ir susidarys sąlygos heliui virsti anglimi. Galiausiai, kai visas helis centrinėje dalyje pavirs anglimi, termobranduoli nės reakcijos Saulėje pamažu užges“, – Saulės ateitį atskleidžia mokslininkas. Paskui dar labiau išsiplėtusi Saulė numes savo išorinius sluoksnius ir virs baltąja nykštuke. Jos centre termo branduolinės reakcijos jau nebevyks ir per milijardus metų ji laipsniškai atvės. Tačiau prieš pavirsdama bal tąja nykštuke Saulė dar spės susin tetinti ir nemažai sunkesnių už geležį cheminių elementų. „Nors atrodytų, kad Saulės sandarą ir jos raidą mes jau pakankamai gerai suprantame, ši žvaigždė neabejoti nai dar daug ką slepia. Pavyzdžiui, dar visai neseniai buvo manoma, kad Saulės cheminė sudėtis gana gerai žinoma, tačiau vėlesni deguonies gausos tyrimai, atlikti taikant nau jausius trimačius hidrodinaminius

Saulės atmosferos modelius, parodė, šalių, todėl bendromis pastangomis kad šio elemento yra gerokai mažiau, tikimasi gauti atsakymus į daugelį nei manyta. Kadangi cheminių ele fundamentalių klausimų apie chemi mentų kiekis žvaigždėse daro įtaką nių elementų prigimtį. medžiagos, iš kurios sudarytos žvaigž „Šis tarptautinis projektas jungia dau dės, savybėms, gali būti, kad Saulė gelio institucijų tyrėjus, su kuriais, tai tiek savo gelmėse, tiek išorėje yra kiek kydami eksperimentinius ir teorinius kitokia, nei buvo manyta anksčiau“, – tyrimų metodus, bandome suprasti pasakoja prof. A. Kučinskas. branduolines reakcijas žvaigždėse, Anot mokslininko, kol kas dar nėra ras nustatyti, kokia buvo mūsų Galakti tas šios problemos sprendimas, tačiau kos žvaigždžių ir žvaigždžių populiacijų toks pavyzdys parodo, kad kartais cheminė raida. Naudodamiesi ben tenka tikslinti, atrodytų, net ir gerai dromis mokslinių tyrimų infrastruk žinotas tiesas. tūromis sprendžiame rūpimus klausi mus ir keliame naujas tyrimų idėjas“, – pasakoja prof. A. Kučinskas. Atsakymų į klausimus apie Visatą ieškoma bendradarbiaujant Visatos archeologais save vadinan Šiuo metu Europos Komisijos finan suojamame „Horizon 2020“ progra mos projekte dirbanti prof. A. Kučinsko vadovaujama Vilniaus universiteto mokslininkų grupė tiria cheminių ele mentų atsiradimą ir raidą Visatoje. Projektas vienija skirtingose srityse – branduolinės fizikos ir astrofizikos – dirbančius mokslininkus iš 17 Europos

tys mokslininkai kuria realistiškus tri mačius (3D) žvaigždžių atmosferų modelius, leidžiančius giliau analizuoti reiškinius, vykstančius žvaigždėse. Mokslininkai kuria ir naujus cheminių elementų gausų žvaigždėse analizės metodus bei priemones, kurios bus naudojamos siekiant geriau suprasti mūsų Galaktikos raidos ypatumus. 11

INTERNETAS

Interneto ateitis – asmeninis dirbtinis intelektas? Dr. Paulius Jurčys Vilniaus universiteto Teisės fakultetas

2021 m. Kalėdų savaitę Silicio slėnyje sujaukė kilęs ginčas dėl interneto ateities. Žymūs technologijų kūrėjai ir rizikos kapitalo fonduose dirbantys investuotojai susiginčijo dėl to, kaip atrodys trečiosios kartos internetas (angl. Web 3.0). Šis ginčas užvirė, kai „Tesla“ generalinis direktorius Elonas Muskas tviteryje uždavė retorinį klausimą: „Ar kas nors matė Web 3.0? Aš jo nerandu.“ Į tai buvęs „Twitter“ vadovas Jackas Dorsey atsakė: „Kažkur tarp a ir z.“ Nors J. Dorsey išsamiau nepaaiškino savo žinutės prasmės, jis aiškiai užsiminė apie ateities interneto sąsajas su blokų grandinės technologijomis ir apie vieno žymiausių Silicio slėnyje rizikos kapitalo fondų „Andreesen Horowitz“ investuojamas milijardines sumas į blokų grandinės technologijų projektus.

Internetas

Duomenys yra laikomi XXI a. auksu, o decentralizacija – vienu iš reikšmingiausių pokyčių, šiuo metu vykstančių skait meninėje erdvėje.

Kas gi yra tas Web 3.0? Web 3.0 yra dažnai vartojama, tačiau gana miglota sąvoka, siejama su uto pine decentralizuoto interneto vizija ir naujomis galimybėmis, kurias gali atverti sparčiai tobulėjančios blokų grandinės technologijos. Nenuostabu, kad interneto ateitis sukelia tiek daug diskusijų ir nesuta rimų. Įstatymų leidėjai ir vartotojai kasdien susiduria su šiuolaikinių tech nologijų milžinų, kuriančių skaitme nines platformas ir valdančių dideles duomenų apimtis, veiklos padariniais. Tuo tarpu daugelis technologijų vizio nierių, inovacijų kūrėjų ir rizikos kapi talo įmonių skiria vis daugiau dėme sio blokų grandinės technologijoms, kurios, jų manymu, turėtų nulemti, kaip informacija ir ištekliai bus nau dojami ateityje. Minėta diskusija tarp žinomų nau jųjų technologijų kūrėjų taip pat atskleidė įdomią nuomonę – tai, kad būtent blokų grandinės technologijos bus kitos kartos interneto (Web 3.0) pagrindas. Įtakingiausi rizikos kapi talo fondai tiki, kad didelio našumo programuojamos blokų grandinės technologijos padarys decentrali zuoto interneto plėtrą daug spartesnę. Blokų grandinės technologijos vis labiau plinta finansinių mokėjimo priemonių ir kūrybinių industrijų sri tyse (pvz., Bitcoin ir NFT). Tikėtina, kad šios technologijos pasiūlys ver tingų sprendimų ekonomikos ir kitiems sektoriams. Web 3.0 yra daugiau nei tik blokų grandinės Vienas iš „Andreesen Horowitz“ par tnerių Packy McCormickas pasiūlė štai tokį Web 3.0 apibrėžimą: „Tai – kūrėjams ir vartotojams priklausan tis internetas, palaikomas skaitmeni nių žetonų.“ Vadovaujantis šia nuo mone, blokų grandinės technologija sukurti skaitmeniniai žetonai yra lai komi esminiu šios besikuriančios inf rastruktūros elementu. Vis dėlto, žvelgiant iš istorinės pers pektyvos, verta pasvarstyti: ar Web 3.0 turėtų būti visuomet tapatinamas su blokų grandinėmis, kaip šiuo metu

siūlo technologijų kūrėjų bendruome nėje vyraujanti nuomonė? Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl internetas yra toks galingas išradi mas – tai, kad jis yra pagrįstas progra mine įranga, kurią naudojant galima kurti naujus tinklus ir platformas. Web 1.0 ir Web 2.0 nebuvo susieti su jokia konkrečia technologija, o tik su tinklo ryšio protokolų rinkiniais. Ankstyvo siomis interneto dienomis (Web 1.0) žmonės galėjo naršyti internete ir skai tyti. Dabartinis internetas (Web 2.0) suteikia plačias galimybes skaityti ir rašyti (pvz., pasitelkiant tokius sociali nio bendravimo tinklus kaip feisbukas). Kai kurie technologijų ekspertai į Web 3.0 žvelgia kaip į tinklą, kur kiekvienas individas ne tik galės skaityti ir rašyti, bet ir turės nuosavybės teisę į kuriamą skaitmeninį turinį ir skaitmeninį turtą. Blokų grandinės technologijų entuzi astai neretai pabrėžia kriptotechno logijų potencialą pateikti sprendimus, užtikrinsiančius skaitmeninių objektų nuosavybės apsaugą. Iš tikrųjų blokų grandinės technologijos gali būti taikomos sekti nuosavybės objektų panaudojimą ir nustatyti, kam kon kretus skaitmeninis turtas priklauso. Tačiau net jei šios technologijos ir gali padėti sukurti veiksmingą skaitmeni nio turto registravimo sistemą, tai dar nereiškia, kad blokų grandinės tech nologija turėtų būti sutapatinama su Web 3.0. Decentralizacijos procesai vyksta ir už blokų grandinės ribų Duomenys yra laikomi XXI a. auksu, o decentralizacija – vienu iš reikšmin giausių pokyčių, šiuo metu vykstančių skaitmeninėje erdvėje. Įstatymų leidė jai, valdžios institucijos, vartotojai ir visa technologijų pramonė yra susi rūpinę dėl duomenų galios, sutelktos penkių technologijų milžinų („Google“, „Amazon“, „Facebook“, „Apple“ ir „Microsoft“) rankose. Pabandykime įsivaizduoti pasaulį po penkerių metų: nejaugi jame ir toliau dominuos tie patys technologijų milžinai? Šiuo metu tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus dalyviai ieško alternatyvių

Į vartotoją orientuotas duomenų mo delis (angl. user-centric / user-held data model) – tai vienas iš daug dėme sio susilaukiančių sprendimų, darančių įtaką asmeninių duomenų panaudoji mui skaitmeninėje erdvėje. Beveik kie kvienas žmogus dabar turi ne tik išma nųjį telefoną, bet iš išmanųjį laikrodį ar kitus prietaisus, matuojančius per dieną nueitus žingsnius, širdies ritmą,

poilsio valandas, gliukozės kiekį krau jyje ir t. t. Neretai kyla klausimas: kam priklauso šie duomenys? Išmaniųjų prietaisų kūrėjams ar vartotojams?

Internetas

metodų, kurie padėtų apeiti vienpu sius technologijų milžinų keliamus rei kalavimus ir būtų labiau orientuoti į individualius vartotojus, jų poreikius ir interesus. Tokį penkių technologijų milžinų dominavimą sumažinti vien tik teisinio reguliavimo priemonėmis yra tiesiog neįmanoma. Laimei, techno logijų pažanga – ne tik blokų grandi nės technologijos, bet ir, pvz., spar čiai tobulėjanti debesų kompiuterija, mašininis mokymasis, įgaliotoji inf rastruktūra (angl. edge computing), diferencijuotasis privatumas ir dirb tinis intelektas – akivaizdžiai pereina prie labiau decentralizuotų sprendimų.

Naujos decentralizuotų duomenų panaudojimo perspektyvos Į vartotoją orientuotoje duomenų ekosistemoje kiekvienas žmogus savo duomenis kaupia asmeniniame „duo menų debesyje“. Asmeninių duomenų šaltiniai gali būti patys įvairiausi: informacija, kurią fiksuoja išmaniuo siuose prietaisuose įdiegti sensoriai, žmogaus naršymo internete istorijos, socialinėse platformose generuojami duomenys ar bet kokio kito pobūdžio informacija (pvz., įrašai medicininėse kortelėse, paveldėjimo dokumentai ir t. t.). Asmeninių duomenų debesis gali būti suprantamas kaip asmens debesies aplankas su iš anksto įdiegtu programinės įrangos robotu, kuris suvienodina duomenis ir padaro juos suprantamus paprastam vartotojui.

Į vartotoją orientuotoje duomenų ekosistemoje kiekvienas žmogus savo duomenis kaupia asmeniniame „duomenų debesyje“.

Internetas

Šio į vartotoją orientuoto duomenų panaudojimo modelio atsiradimas gali būti vertinamas kaip natūra lus procesas. Jį paskatino pažanga debesų kompiuterijos, įgaliotosios infrastruktūros, mašininio mokymosi, dirbtinio intelekto ir kitose technolo gijų srityse. Kitaip tariant, į vartotoją orientuotas duomenų modelis yra tarsi lygiarangių (angl. peer-to-peer) debesis, skirtas decentralizuoti duo menų rinkimą ir naudojimą kiekvieno žmogaus asmeniniame debesyje. Su asmens sveikata susijusių duomenų panaudojimas

Pagrindiniai Web 3.0 principai jau žinomi: skaityti, rašyti ir turėti tai, kas man priklauso skaitmenine forma.

Kuriamos informacijos kiekis pasau lyje kasdien didėja, technologijos sparčiai tobulėja, vis atsiranda naujo pobūdžio informaciją generuojan čių jutiklių. Todėl labai tikėtina, kad po penkerių metų duomenų pasau lyje įvyks reikšmingas perversmas, ir mažai tikėtina, kad jame tebedomi nuos tie patys jau minėti technologijų milžinai. Į vartotoją orientuotas duomenų panaudojimo modelis atveria neap rėpiamas galimybes siekiant pagerinti žmonių sveikatos būklę ir savijautą ir šiuos jautrius duomenis saugoti asme ninėje duomenų talpykloje.

Šiuo metu pasaulio sveikatos apsau gos sistemos dėl pandemijos išgy ven a didžiulį perversmą. Pagreitį įgauna nuotolinio gydymo (telemedi cinos) pritaikymas, o išmanieji prietai sai leidžia žmonėms patiems stebėti savo sveikatos būklę. COVID-19 pan demijos laikotarpiu pasirodė nemažai tyrimų, kai išmanieji laikrodžiai ir šir Vartotojas gali parsisiųsti įvairias pro dies ritmą matuojantys prietaisai (pvz., „Oura“ žiedas) buvo naudojami siekiant gramėles (angl. applications) į savo nustatyti pirmuosius COVID-19 ligos asmeninių duomenų debesį. Tokios simptomus. „superprogramėlės“ padeda žmo Prie savo asmeninio duomenų debe nėms gauti vertę iš savo pačių suge sies žmogus gali pridėti ir kitus su svei neruotų duomenų ir panaudoti juos kata susijusius duomenis (pvz., anks pagal savo pačių interesus ir porei tesnių susirgimų istoriją, pastovius kius. Parsisiųstos programėlės veikia gliukozės kraujyje rodmenis). Tokių vietoje, t. y. duomenys yra apdoro duomenų turėjimas „po ranka“ gero jami ir niekada nepalieka asmens duo kai palengvintų kasdienybę, padėtų menų debesies, tad vertingi asmeni sekti savo sveikatos būklę ir geriau niai duomenys lieka prieinami tik var nustatyti diagnozę atsižvelgiant į prie totojui (1 pav.). taisų surinktą ir išsaugotą informaciją. 16

Didžiausias proveržis laukiamas tuo met, kai bus galima susieti išmaniųjų prietaisų surinktus duomenis (pvz., žmogaus širdies ritmo svyravymus) su kitais paraleliai vykstančius poky čius įprasminančiais duomenimis (pvz., fiziniu aktyvumu, kūno ir aplinkos oro temperatūra, miego trukme, patirtu stresu ir kt.). Asmens duomenų panaudojimas darbovietėje COVID-19 ne tik pareikalavo pertvar kyti sveikatos sistemą, bet ir įnešė daug pokyčių į kasdienį žmonių gyve nimą. Pavyzdžiui, dabar norėdami patekti į polikliniką turime pasima tuoti temperatūrą, norėdami apsi pirkti ar tiesiog ateiti į savo darbo vietą – pateikti galimybių pasą ar jį atitinkantį dokumentą su visais asme niniais duomenimis. Žmonės beveik neturi jokių galimybių kontroliuoti, kur ši surinkta asmeninė informacija yra saugoma ir kokiais tikslais ji yra panaudojama. Darbovietėse taip pat pagausėjo atvejų, kai darbdaviai ima rūpintis savo darbuotojų emocine ir fizine būsena. Pavyzdžiui, ligoninių vado vai nori žinoti apie ligoninės gydy tojų, kito personalo darbo krūvį ir savijautą. Transporto sektoriuje dir bančių vairuotojų savijauta taip pat yra svarbi siekiant užtikrinti keleivių saugumą. Tačiau prieš kelerius metus įsigaliojęs Bendrasis duomenų apsau gos reglamentas nustatė ganėtinai griežtus su asmeninės informacijos rinkimu susijusius reikalavimus, be to, ir patys darbuotojai ne visuomet yra linkę dalytis tokiais duomenimis su darbdaviais. Į vartotoją orientuotoje duomenų eko sistemoje galima nesunkiai sukurti visų ekosistemos dalyvių interesus atitinkančius sprendimus (programė les). Pavyzdžiui, transporto paslaugų bendrovei darbuotojas periodiškai gali siųsti automatizuotas žinutes su iš dalies užslaptinta informacija. Jei vai ruotojas praėjusią naktį miegojo bent šešias valandas ir jo kūno temperatūra pabudus yra normali, darbdaviui siun čiamas žalios spalvos signalas, o jei

Internetas

temperatūra viršija nustatytą normą – raudonos. Darbuotojai patenkinti, nes visi duomenys apdorojami kiekvieno darbuotojo asmeniniame debesyje, o darbdaviams nebereikia patirti rizi kos, susijusios su asmens duomenų saugojimu.

ASMENINIŲ DUOMENŲ PROGRAMĖLĖS

Web 3.0 turi būti patogus vartotojui Silicio slėnyje veikiančių rizikos kapi talo fondų vadovai dažnai mėgsta pabrėžti, kad patys šviesiausi pasau lio protai dirba prie Web 3.0 projektų, dėl to galime tikėtis, kad ateityje turė sime daug geresnį internetą. Vis dėlto J. Dorsey išreikštas susirūpinimas, kad Web 3.0 nesusitelktų į kelių rinkos žaidėjų rankas, išlieka kaip niekada aktualus.

(Dirbtinis intelektas)

Vartotojų požiūriu vienas pagrindinių iššūkių, kuriuos privalo įveikti naujųjų technologijų kūrėjai, yra patogumas naudoti. Dabar vyraujantis modelis, kai didžiausia našta išsiaiškinti apie įmonių duomenų naudojimą perke liama vartotojams ant pečių, yra ne tik neteisingas, bet ir nepraktiškas (kiek reikia kantrybės spaudžiant sutikimus dėl slapukų!). Tačiau tokie patys iššū kiai laukia ir blokų grandinės spren dimų, kur užšifruotų slaptažodžių sis tema dar painesnė.

Programėlių programavimo sąsaja

Programinė įranga duomenims rinkti ir vienodinti

ASMENINIS DUOMENŲ DEBESIS

Vis dėlto dabartinės technologinių inovacijų tendencijos leidžia manyti, kad kiekvienas iš mūsų turėsime gali mybę kaupti savo pačių generuoja mus duomenis asmeniniuose debe syse. Pirmieji asmeninių duomenų debesų panaudojimo prototipai jau yra sukurti ir veikia. Bet tai – tik pačių įdomiausių pokyčių pradžia: asme ninių duomenų kaupimas decentrali zuotuose debesyse yra viena iš būtinų prielaidų tam, kad būtų kuriamas kie kvieno žmogaus poreikius ir interesus atitinkantis dirbtinis intelektas. Pagrindiniai Web 3.0 principai jau žinomi: skaityti, rašyti ir turėti tai, kas man priklauso skaitmenine forma. Bet svarbiausia – einant sudėtingu technologinių inovacijų keliu neuž miršti būtinybės kurti sąžiningesnį ir teisingesnį internetą, kad vienų cent ralizuotų galių nepakeistų kitos.

Išmanieji laikrodžiai

Išmanieji drabužiai

1 pav. Asmeninio duomenų debesies veikimo schema

Išmanieji žiedai

DUOMENŲ ŠALTINIAI

Paprasti dokumentai

Išmanieji telefonai

Naršymo internete istorija

MEDICINA

Šiuolaikinė anestezija: mitai ir faktai Gyd. rezidentė Ieva Bartuševičienė Dr. Darius Činčikas Dr. Saulė Švedienė

Gyd. Gabrielė Ledinauskienė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Operacinis anesteziologijos skyrius

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Anesteziologijos ir reanimatologijos klinika

Vienas reikšmingiausių medicinos pasiekimų, be kurių negalime įsivaizduoti šiuolaikinio gydymo – tai galimybė operuoti nesukeliant skausmo. Dabar tinė anestezija yra saugi, mokslu pagrįsta ir tik kvalifikuotų specialistų atlie kama medicininė intervencija, sudaranti sąlygas chirurgijai be skausmo. Deja, ankstyvosios anestezijos galimybės ir paciento būklės stebėsenos stoka, lėmusi didesnį nepageidaujamų reiškinių dažnį, šią medicinos sritį apipynė nežinia ir mitais, kurie, nepaisant spartaus jos tobulėjimo ir didė jančių galimybių, vis dar yra gajūs mūsų visuomenėje.

Medicina

Dabartinė anestezija yra saugi, mokslu pagrįsta ir tik kvalifikuotų specialistų atliekama medicininė intervencija.

Anestezija – ne tik skausmo malšinimas Modernioji anesteziologija yra labai jauna medicinos šaka, nesiekianti net 200 metų. Jos pradžia laikoma 1846 m. spalio 16-oji, kai odontologas Willia mas Mortonas viešai pademonstravo sėkmingą paciento migdymą eteriu operacijos metu. Susirinkę gydytojai džiūgavo, kad įveikė vieną didžiausių žmonijos baimių – chirurginės inter vencijos sukeliamą skausmą. Reikia įvertinti, koks ypatingas tas miegas, kurio metu atliekami pjūviai, sutaisomi kaulai ar pašalinami sergantys orga nai, o pabudęs pacientas šio „koš maro“ nepamena ar net sakosi „gerai pamiegojęs“. Akivaizdu, kad šis procesas yra gero kai sudėtingesnis nei tik miego sukėli mas ir skausmo malšinimas. Tam, kad chirurgai galėtų atlikti intervencijas žmogaus kūne, jo raumenys turi būti atpalaiduoti, t. y. trumpam paraly žiuoti. Esant tokios būklės sustoja natūralus savarankiškas žmogaus kvėpavimas, tad jis turi būti palaiko mas specialiais kvėpavimo aparatais. Taigi bendrosios (kartais vadinamos „pilnos“) narkozės metu pacientas yra užmigdomas, tuomet paralyžiuojami raumenys ir jis prijungiamas prie kvė pavimo aparato, tuo tarpu regioni nės anestezijos metu pacientas gali nejausti tik pusės kūno (nuo juosmens), vienos galūnės ar net tik jos dalies. Pri klausomai nuo anestezijos rūšies žmo gaus kūnas patiria įvairias reakcijas (pvz., kraujospūdžio ar pulso svyra vimus), kurias taip pat reikia mokėti tinkamai įvertinti ir valdyti. Natūralu, kad pačioje anestezijos tai kymo pradžioje trūko ne tik saugių medikamentų ir išsamaus supratimo 20

apie jų veikimą, bet ir įrangos, reika lingos sekti gyvybinius paciento para metrus narkozės metu (tokius kaip širdies susitraukimų dažnis, arteri nis kraujo spaudimas, elektrokardio grama, kraujo įsotinimas deguonimi ir kt.), kurie, kaip jau minėta, atliekant operaciją gali kisti. Šiandien kalbė dami apie anesteziją jos negalime įsi vaizduoti be minėtų būklės stebėse nos galimybių – šios ir kitos priemonės yra privalomos ir apibrėžtos tarptau tinių saugios anestezijos standartų. Dėl šiuolaikinių laimėjimų dabartinė anestezija yra saugi, mokslu pagrįsta ir tik kvalifikuotų specialistų atlie kama medicininė intervencija, suda ranti sąlygas chirurgijai be skausmo. Tyrimas atkleidė suvokimo apie anesteziją trūkumą Tačiau tai, kad mitai apie anesteziją vis dar yra gajūs, atskleidė ir 2019 m. atliktas visuomenės žinių apie ben drąją anesteziją tyrimas. Jo metu ano nimiškai buvo apklausta daugiau kaip 1200 asmenų. Anketą sudarė 10 demografinio po būdžio klausimų ir 6 anestezijos ži nias tikrinantys klausimai (sudaryti remiantis visuomenėje vyraujančiais klaidingais pacientų įsitikinimais). Didžiajai daliai (86,4 proc.) apklaus tųjų bent kartą buvo taikyta bendroji anestezija. Tyrimas leido geriau suprasti žmo nių baimes ir didelį nepasitikėjimą šia intervencija, kurį dažniausiai lemia žinių apie šiandieninės anestezijos gali mybes ir pasiekimus stoka. Jis parodė, kad bendrojo suvokimo apie anesteziją trūkumas jaučiamas didelėje visuome nės dalyje, o mitai vis dar gyvi ir tarp jaunų, ir tarp vyresnių žmonių.

1 mitas. Atminties sutrikimas po narkozės Apklausoje pasiteiravus, kokia, paci entų nuomone, yra anestezijos įtaka atminčiai tolimesnėje ateityje, beveik pusė apklaustųjų (48 proc.) nurodė, kad anestezija tam turi ilgalaikę nei giamą įtaką. Nors trumpalaikis sumišimas – dar vadinamas delyru – po narkozės ir operacijos yra dažniausiai pasitai kanti komplikacija vyresniems kaip 65 metų pacientams, tikimybė, kad tai lems ilgalaikius atminties sutriki mus, yra nedidelė ir labiau siejama su jau esamomis paciento ligomis (tokiomis kaip arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, rūkymas ir kt.). Po operacijos atminties sutrikimo pasi reiškimas mažėja – daugeliu atvejų praeina per savaitę ir tampa nereikš mingas (ilgalaikis poveikis atminčiai < 1 proc.) (1 pav.). Žinoma, kai žmo gus yra senyvo amžiaus ir turi polinkį į demenciją arba Alzheimerio ligą, tai ne tik dėl anestezijos, bet ir dėl ligos, operacijos ir kito organizmo patirto streso gretutinių ligų simptomatika gali paūmėti – atminties sutrikimas pooperaciniu laikotarpiu gali neil gam sustiprėti. Šis anestezijos poveikio aspektas dabar sulaukia didelio tyrėjų dėmesio, todėl galima tikėtis, kad atei tyje bus tiksliau žinoma, kurie veiks niai perioperaciniu metu prisideda prie pažintinių funkcijų blogėjimo, ir jų bus galima išvengti. Šiandien jau žinoma, kad ypač gili narkozė, trun kanti ilgą laiką, prisideda prie poope racinio sumišimo / delyro išsivystymo. Tačiau pasitelkę dabartines technolo gijas anesteziologai gali sekti narko zės gylį ir palaikyti jį tokį, kokio reikia esamoje situacijoje, kad būtų išvengta komplikacijų.

Medicina

19–41 % 1 savaitė po operacijos

5% 3 mėnesiai po operacijos

<1 % 5 mėnesiai po operacijos 1 pav. Atminties sutrikimo tikimybė po narkozės. Vokietijos medicinos asociacijos mokslo žurnalas „Deutsches Ärzteblatt International“, 2014, Nr. 111(8), p. 119–125

2 mitas. Nepageidaujami reiškiniai po anestezijos atsiranda dėl anesteziologo veiksmų

3 mitas. Anestezija – mirtinai pavojinga

Beveik 40 proc. apklaustųjų mano, kad nepageidaujamų anestezijos reiš kinių būtų galima išvengti ir jie išsi vysto tik dėl klaidingų anesteziologo veiksmų – netinkamų vaistų, per dide lių ar nepakankamų jų dozių skyrimo.

40 proc. apklaustųjų klaidingai mano, kad mirtingumo dėl anestezijos daž nis siekia nuo 5 iš 1000 iki net 5 iš 100. Įdomu, kad toks mirtingumo dažnis nebuvo fiksuojamas net 1960 m. (siekė 0,4 proc.), o tendencija yra nuolatos tik mažėjanti (2 pav.).

Šalutiniai perioperaciniai reiškiniai yra individualus organizmo atsakas tiek į operaciją, tiek į anesteziją, todėl, siekiant jų išvengti, labai svarbu anesteziologui atskleisti savo esamos būklės, ligos ir gyvenimo anamnezės (istorijos) ypatumus, galinčius įspėti dėl padidėjusios rizikos. Pavyzdžiui, pooperacinis pykinimas nėra vien anestezijai pasiekti skiriamų vaistų sukelta reakcija. Dažnu atveju tai indi vidualus organizmo atsakas į pjūvį ir kitokį įvairiausių receptorių, įskaitant skausmo, esančių mūsų organizme, dirginimą, kuris ir sukelia nespecifinę, tarsi gynybinę, reakciją – pykinimą ir vėmimą. Dažniausiai anesteziolo gas numato padidėjusią šių reiškinių išsivystymo tikimybę ir jų prevencijai skiria atitinkamų medikamentų. Kita vertus, jei pacientas jau yra paty ręs anestezijų, po kurių išsivystė tam tikras šalutinis reiškinys, apie tai pri valo informuoti anesteziologą. Daž niausiai tai leidžia imtis dar efekty vesnės prevencijos ir taip pasiekti maksimalų paciento pasitenkinimą bei užtikrinti sklandų sveikimą poo peraciniu laikotarpiu.

Tokios situacijos, kai pacientas miršta tiesiogiai dėl anestezijos sukeltų kom plikacijų, yra labai retos ir skiriasi pri klausomai nuo prieš operaciją nusta tomo rizikos laipsnio, remiantis Ameri kos anesteziologų draugijos (American Society of Anesthesiologists, ASA) sudaryta vertinimo sistema. Palygi nimui – ASA I klasės pacientų (sveiki asmenys) mirties rizika siekia 0 proc., tuo tarpu IV klasės pacientui (sunki sis teminė liga, kelianti nuolatinę grėsmę gyvybei) ši rizika išauga net iki 8 proc. Anksčiau gydytojai anesteziologai labiau koncentruodavosi į tai, kas vyksta operacijos metu, tačiau dabar dėmesio laukas gerokai išsiplėtęs, jų darbas apima ir paciento paruošimą operacijai, ir pačią operaciją, ir poo peracinę priežiūrą bei skausmo malši nimą. Pacientai gali turėti ir ypatingų, retų ligų, tad jų paruošimas operaci jai gali būti sudėtingas, reikalaujantis daugiau laiko, darbo, informacijos. To paruošimo metu kaip tik ir siekiama, kad pirminė su anestezija susijusi mir ties rizika kaip įmanoma labiau priar tėtų prie populiacinės, kuri, literatū ros duomenimis, siekia nuo 0,0007 iki

40 proc. apklaustųjų klaidingai mano, kad mirtingumo dėl anestezijos dažnis siekia nuo 5 iš 1000 iki net 5 iš 100.

Medicina

Iki 1960 m.

0,4 %

1960 m.

0,2 %

1970 m.

0,1 %

1980 m.

0,08 %

1995 m.

0,05 %

2011 m.

0,04 %

2 pav. Pirminis anestezijos nulemtas mirtingumas, tenkantis 10 000 anestezijų. Žurnalas „Best Practice & Research Clinical Anaesthesiology“, Nr. 25(2), 2011, birželis, p. 123–132

0,005 proc. anestezijų. Priešoperacinį vizitą sudaro ne tik detalus paciento turimų ligų, vartojamų vaistų apžvel gimas, fizinis paciento ištyrimas ir rea lios operacinės rizikos nustatymas, bet ir ligonio informavimas apie pasirinktą anestezijos metodą bei su juo susiju sias rizikas. 4 mitas. Pabudimas viduryje atliekamos operacijos Trečdalio respondentų nuomone, tikimybė pabusti viduryje atlieka mos operacijos bendrosios nejautros metu yra net 100 kartų didesnė, nei yra nurodoma iš tikrųjų (atitinkamai net 5 ir 0,05 proc.). Nemaža dalis apklaustųjų teigia gir dėję, kad operacijos metu pacientas pabudo ir „viską girdėjo“. Toks klaidin gas įsitikinimas dažniausiai kyla dėl to, kad yra painiojamos dvi visiškai skir tingos medicininės procedūros: ben droji nejautra ir primigdymas (kitaip – sedacija), t. y. raminamųjų vaistų sky rimas, kai siekiama suteikti komfortą, o ne visiškai užmigdyti pacientą. Daž nai sedacija taikoma, kai intervencija neskausminga, bet kelia stresą, arba kaip priedas atliekant regioninę (vadi namąją dalinę) nejautrą. Pavyzdžiui, 22

operuojant galūnes dėl geresnio nuskausminimo pooperaciniu laikotar piu dažnai taikoma regioninė nejau tra. Tokios nejautros metu vaistai sulei džiami į nugaros smegenų kanalą arba šalia nervo ir žmogus kuriam laikui nejaučia kojų, tačiau išlieka sąmo ningas. Tokiais atvejais užtikrinamas nuskausminimas, o paciento komfortui skiriama raminamųjų vaistų, nuo kurių jis jaučiasi geriau, gali ir pasnausti, bet protarpiais pabunda ir girdi, kas vyksta operacinėje, visai nejausdamas skausmo. Kitaip būna taikant bendrąją nejautrą. Užmigdžius pacientą, į veną suleidžiama raumenis paralyžiuojan čių medikamentų, į kvėpavimo takus įstatomas vamzdelis ir pacientas pri jungiamas prie kvėpavimo aparato. Visos anestezijos metu stebimi jo gyvy biniai parametrai, pavyzdžiui, kraujos pūdis, pulsas, deguonies kiekis krau jyje. Taip pat sekamas ir valdomas miego gylis bei raumenų atsipalaida vimo laipsnis. Taigi taikant bendrąją anesteziją šiais laikais galima užtikrinti, kad pacientas miegotų tiek, kiek reikia. Vis dėlto tokių atvejų, kai net ir ben drosios nejautros metu pacientas pabunda ne laiku, pasitaiko, tačiau jie yra be galo reti ir dažnai nulemti spe cifinių aplinkybių. Iki šiol išsamiausia

studija šiuo klausimu – tai 2019 m. nacionalinio Britanijos audito atlik tas tyrimas. Jo duomenimis, tikimybė pabusti bendrosios nejautros metu tėra 1 iš 19 000. Tačiau šiais laikais anestezi ologai turi galimybę sekti ir atitinkamai valdyti miego gylį, tad rizika pabusti ne laiku dar labiau sumažėja. 5 mitas. Anesteziologas operacinėje būna tik operacijos pradžioje Beveik penktadalis (18 proc.) respon dentų mano, kad anesteziologas ope racinėje būna ne visą operacijos lai kotarpį, o tik operacijos pradžioje ir pabaigoje arba tik pradžioje. Jau minėta ASA ir Europos anestezi ologų draugija (European Society of Anesthesiologists, ESA) yra nustačiu sios saugios anestezijos standartą, kuriuo remiasi viso civilizuoto pasaulio anesteziologai. Šis dokumentas nurodo, kad kiekvienos operacijos, kuriai rei kalinga anestezija, metu privalo daly vauti kvalifikuotas anestezijos per sonalas. Nors gali susidaryti įspūdis, kad užmigdžius pacientą anestezio logo darbas baigtas, iš tiesų jis vyksta visos operacijos metu ir dar kurį laiką jai pasibaigus – tuo metu atliekama

Individualizuotos anestezijos ateitis Visa medicina, įskaitant ir anestezi ologiją, juda iš įsisenėjusio paterna listinio modelio, kuriame gydytojas „viską žino geriausiai“, į kolegialų, kur gydytojo pareiga – remiantis turimo mis žiniomis, suteikti visą reikalingą informaciją pacientui, o sprendimą priima pats pacientas. Jau ir šian dien susiduriama su situacijomis, kai pacientai pageidauja giliai miegoti ir nieko negirdėti, nors bus operuo jama viena galūnė ir nuskausminimui

puikiai tiktų regioninė nejautra „be miego“. Tokiose situacijose visuomet ieškoma kompromiso – jei žmogus yra jaunas ir sveikas, jis tikrai turi teisę ir netgi pareigą rinktis – regioninė ar bendroji nejautra, ar jų kombinacija. Tačiau jei pacientas turi daug gretu tinių ligų (dažniausiai tai būna lėti nės širdies ir / ar kvėpavimo sistemos ligos), bendrosios nejautros keliama rizika yra didesnė nei regioninės, todėl rekomenduojama pastaroji.

Tikimybė pabusti bendrosios nejautros metu tėra 1 iš 19 000.

Medicina

dirbtinė plaučių ventiliacija, užtikrina mas adekvatus skausmo malšinimas, raumenų relaksacija ir, žinoma, pakan kamai gilus paciento miegas. Anestezi jos metu paciento būklė gali nuolat kisti ir reikalauti įvairių gydytojo veiksmų – tiek keičiant kvėpavimo aparato para metrus, tiek koreguojant širdies vei klą ar kompensuojant per operaciją netektą kraujo tūrį.

Vis dėlto, žengiant į tokią modernią ir individualizuotą anestezijos ateitį, didžiausias iššūkis šiandien – išsklai dyti stipriai pacientų galvose įsišakni jusius mitus ir suteikti bendrųjų žinių apie anesteziją. Nors vis daugiau plačiai prieina mos informacijos pacientams leidžia praskleisti anesteziją gaubiantį neži nomybės šydą, akivaizdu, kad ne visa viešoje erdvėje randama infor macija ar aplinkinių patirtis yra tei singa, todėl gydytojų žodis vis dar yra nepakeičiama premedikacija.

BIOTECHNOLOGIJOS

Makrofagai – ypatingi organizmo gynėjai: kaip juos įdarbinti gydant sudėtingas ligas? Eglė Krištopaitytė Vilniaus universiteto žurnalistė

Prieš 140 metų rusų ir prancūzų mokslininkas Ilja Mečnikovas atrado makro fagus – ypatingas ląsteles, dalyvaujančias organizmo gynyboje nuo bakte rijų ir kitų patogenų. Šiandien mokslininkai ieško būdų, kaip makrofagus išmokyti atpažinti itin pavojingus vėžinius susirgimus ir pasitelkti kitoms ligoms gydyti. Apie tai pasakoja makrofagus tyrinėjanti Vilniaus universi teto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Indrė Dalgėdienė.

Biotechnologijos

Makrofagų reakcija labai greita

Makrofagai ypatingi tuo, kad į grėsmes reaguoja greitai – vos per kelias minutes ar valandas.

Alveoliniai makrofagai nurodo kitoms ląstelėms įsitikinti, ar reikia plaučius užpildyti papildomomis imuninėmis ląstelėmis, kurių nesuvaldytas perte klius gali pridaryti žalos.

1882 m. profesorius I. Mečniko vas tyrinėjo jūrų žvaigždės lervas ir iškėlė hipotezę, kad jei lervose esan čios judrios ląstelės įtraukia sveti mus objektus, kitaip tariant, fagoci „Plaučiuose esantys makrofagai yra tuoja, tai greičiausiai fagocituoja ir priešuždegiminio tipo. Šio tipo makro mikrobus, taip nuo jų apsaugodamos fagai randami ir ten, kur jau gyja žaiz organizmą. Kad patikrintų šią hipo dos, nebėra bakterijų, jie padeda ląs tezę, mokslininkas į lervą įterpė mažų telėms surasti savo vietą, skatina augalo spyglių. Kitą rytą jis pastebėjo, tarpląstelinio užpildo baltymų tin kad judriosios lervos ląstelės nebe kla klo gamybą. Tokie makrofagai tarsi joja laisvai, o yra susikaupusios aplink nurodo, kur ląstelėms reikia nukeliauti svetimkūnius. Taip buvo atrasti makro ar susijungti. fagai ir padėti pamatai fagocitozės Uždegiminiais makrofagai virsta tuo met, kai organizme susidaro uždegi teorijai. I. Dalgėdienė pasakoja, kad makro minės sąlygos, t. y. į jį patenka mikro fagai – vienos didžiausių su lytine sis bai ar svetimkūniai, kurių neatpažįsta tema nesusijusių organizmo ląstelių: imuninės ląstelės, arba, pavyzdžiui, „Jei lygintumėme dydį, būtų galima pradeda kauptis paties organizmo sakyti, kad eilinės ląstelės yra žmo ląstelių nuolaužos dėl vidinių patologi gaus, o makrofagai – begemoto ar nių procesų. Tuomet imuninė sistema gauna signalą, kad kažkas yra nege raganosio dydžio.“ rai, ir bando su tuo kovoti“, – sako Anot mokslininkės, makrofagai pri mokslininkė. skiriami įgimtajam imunitetui, jie yra pirmosios organizmo ląstelės, pajau čiančios įvairias grėsmes, pavyz Svarbus vaidmuo vėžiniuose džiui, bakterijas ar odos pažeidimus, susirgimuose ir pradedančios į grėsmes reaguoti, o mikrobų atveju – juos ir neutralizuoti fagocituodamos.

I. Dalgėdienė pasakoja, kad makrofa gai yra pasiskirstę po visą organizmą – jie randami bet kokiame audinyje, be to, yra judrūs savo aplinkoje. Todėl jie vaidina labai svarbų vaidmenį vėži niuose susirgimuose.

„Makrofagai ypatingi tuo, kad į grės mes reaguoja greitai – vos per kelias minutes ar valandas. Organizme yra įvairių lygių imuninių reakcijų, kai „Net ir sveikame žmogaus organizme kurios jų užtrunka iki kelių savaičių ar yra vėžinių ląstelių, tačiau imuninė net mėnesių. sistema nuolat atlieka tikrinimą, Makrofagų reakcijos greitis priklauso skenavimą. Sveikos, normalia genų nuo to, kokius signalus jie gauna: jie raiška ir baltymų sinteze pasižymin reaguoja arba iš karto, arba atidžiai čios ląstelės siunčia signalus, kad priima informaciją iš aplinkos ir pagal joms viskas yra gerai. Ląstelė pasi jos turinį keičia savo pačių genų raišką daro vėžinė dažniausiai todėl, kad arba perduoda signalą kitoms ląste sutrinka tam tikrų genų raiška ir bal lėms, pavyzdžiui, T ląstelėms“, – aiš tymų sintezė, baltymo sekoje pasikei kina I. Dalgėdienė. čia aminorūgštys. Jos teigimu, makrofagai yra įvairių tipų. Žmogui gyvybiškai itin svar biuose ir imuninės sistemos akylai pri žiūrimuose plaučiuose, į kuriuos nuo lat įkvepiame dulkių, kietųjų dalelių, virusų ir kitų svetimkūnių, reziduoja alveoliniai makrofagai. Jie plau čiuose slopina imunines reakcijas ir informuoja kitas ląsteles reaguoti lėčiau nei, pavyzdžiui, įsipjovus pirštą. 26

Tokiai ląstelei siunčiant signalą, kitos imuninės ląstelės mato, kad tai – sve timas peptidas, taigi kažkas yra nege rai, ir toliau perduoda informaciją makrofagams. Atsiranda labai didelė tikimybė, kad makrofagas aptiktą nuo normos nukrypusią ląstelę fagocituos ir taip vėžinė ląstelė bus sudorota. Tai mūsų organizme vyksta kasdien“, – sako mokslininkė.

rius, ima jų nebeatpažinti ar atpažįsta kaip svetimus. Taip makrofagai viduje

Biotechnologijos

Ji atkreipia dėmesį, kad žmogaus yra nuolat jautrinami, jie persisveria organizmas nuolat stengiasi palaikyti į uždegiminę pusę ir gali pakenkti homeostazę – nuolatinę gyvybei opti aplinkinėms ląstelėms“, – aiškina malią būseną. Vis dėlto yra atvejų, kai mokslininkė. vėžinėje ląstelėje įvyksta papildomų pakitimų, ji nebesiunčia įspėjamojo Ieškoma būdų makrofagus signalo ir apgauna imuninę sistemą. „įdarbinti“ Taip homeostazė pakrypsta į ligos pusę ir reikia, kad įsijungtų papil I. Dalgėdienė pasakoja, kad tiriant domi imuniniai mechanizmai, ar net makrofagų ir įgimtojo imuniteto, įsikišimo iš aplinkos. kuriam jie priskiriami, ypatumus pro veržis įvyko mokslininkui Charlesui „Makrofagai gali pasidaryti agresyvūs Janeway’ui jaunesniajam iškėlus svar ir tuo atveju, kai organizme kaupiasi bią imunologijos teoriją, jog egzistuoja netirpios baltymų sankaupos. Makro glaudus ryšys tarp įgimtojo ir įgytojo fagai į jas ima žiūrėti kaip į svetimą imuniteto. Jis išdėstė pagrindinius objektą, net jei tai mūsų organizme principus, kaip dvi imuninės sistemos vykstantis sterilus procesas. Šie baltymai būna sulipę, o makrofa komunikuoja tarpusavyje ir už ką jos gai, naudodami tam tikrus recepto yra atsakingos. Pašnekovė teigia, kad šiuo metu pasaulyje yra vykdomi taikomojo

Makrofagai, fagocitavę raudonai švytinčias daleles. Fluorescencinė mikroskopija. Tyrėjų nuotr. 27

Biotechnologijos

Neretai itin sunkiai gydomo vėžio atveju iš paciento paimti makrofagai yra genetiškai modifikuojami.

pobūdžio biomedicininiai tyrimai, kaip įdarbinti makrofagus gydant įvairius susirgimus.

„Mokomasi ir ieškoma būdų, galbūt net molekulių ar medžiagų, kurios padėtų Pasak I. Dalgėdienės, neretai itin sun perprogramuoti makrofagus iš vieno kiai gydomo vėžio atveju iš paciento tipo į kitą. Pavyzdžiui, jei vėžys turi paimti makrofagai yra genetiškai būdų pasislėpti nuo imuninės sistemos modifikuojami. ir siųsti apgaulingus signalus makro „Genetinių manipuliacijų metu tiems fagams, jie nusiramina ir gali net padėti sutvarkyti piktybinio auglio makrofagams sukonstruojamos mole aplinką taip, kad ji būtų palanki kulės, kurios dar geriau sugeba atpa žinti vėžines ląsteles. Tuomet matomas vėžinių ląstelių dauginimuisi. dvigubas efektas: makrofagai vėžines Tyrimai rodo, kad augliuose ran ląsteles ne tik atpažįsta, bet ir sustipri dami makrofagai skatina ne vėžio namos jų fagocitinės savybės“, – tei sunaikinimą, o jo augimą. Todėl ieš koma būdų, kaip makrofagus iš gia ji. priešuždegiminės pusės timptelėti į uždegiminę, kad jie suprastų, jog rei kia vėžines ląsteles naikinti“, – sako ji. Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad ir kitų susirgimų, pavyzdžiui, neurode generacinių ligų, atveju makrofagų profilis yra uždegiminis. Tuomet ieš koma, kokius signalus jiems nusiųsti

ar kokių molekulių pateikti, kad jie ne pultų savo organizmo ląsteles, o ska tintų audinio atsinaujinimą, ląstelių dauginimąsi.

Mokslininkė pažymi, kad pastaruosius dvejus metus taikoma chimerinių anti geno receptorių (angl. Chimeric antigen receptor, CAR) technologija, kai makrofagams suteikiamos kitų imuni nių ląstelių savybės, yra pavyzdys, jog ne tik įgytojo, bet ir įgimtojo imuniteto ląstelės gali tapti terapiniais įrankiais.

Biotechnologijos

Tyrėjų komanda (iš kairės į dešinę): Indrė Dalgėdienė, Asta Lučiūnaitė ir Kristina Mašalaitė

Gyvybės mokslų centre – dėmesys poliomos virusams

„Labai didelė žmonių populiacijos dalis yra šiais virusais infekuota, tačiau tai labai tylūs virusai, jie nesukelia epi Su makrofagais susiję fundamentiniai demijų. Šiuo metu yra identifikuota tyrimai nuo 2013 m. vykdomi ir Vilniaus 14 žmogaus poliomos virusų ir tik universiteto Gyvybės mokslų centro keletas iš jų yra siejami su vėžiniais Biotechnologijos institute, bendra susirgimais. Ligi šiol neaišku, kokias darbiaujant su partneriais iš kitų Lie ligas sukelia likusieji. tuvos institutų. Tuomet I. Dalgėdienė su kolegėmis pradėjo tyrinėti Alzheime Iškėlėme hipotezę, kad jie gali vaidinti svarbų vaidmenį lėtinių susirgimų rio ligos imunologinius mechanizmus. atveju. Tie lėtiniai susirgimai neįvardi „Su partneriais pastebėjome, kad jami kaip konkreti liga, o tiesiog simp mikroglijos ląstelės – centrinės nervų tomų rinkinys: galvos skausmas, nuo sistemos makrofagai – neįprastai vargis, jėgų neturėjimas. Tokie simp reaguoja į tam tikras Alzheimerio ligos tomai yra susiję su centrine nervų patogenezėje dalyvaujančias amiloido sistema ir sutrikusiais kognityviniais beta struktūras. Papildomai identifika gebėjimais. Išsiaiškinę, kaip ir kodėl tai vome vieną molekulę, kuri, tikėtina, dar vyksta, galėsime galvoti apie tai, kaip labiau skatina makrofagų uždegimines žinias panaudoti gelbstint įvairių susir savybes – antikūną“, – sako ji. gimų atveju“, – sako I. Dalgėdienė. Nuo 2020 m. Biotechnologijos ins tituto mokslininkės vykdo poliomos virusų oligomerinių baltymų tyrimus. 29

VERSLO KELIONĖS

Pandemija ir verslo kelionės: atsiranda naujų keliavimo būdų ir naujų sąvokų Dr. Vilija Malinauskaitė Vilniaus universiteto Verslo mokykla

Keliauti kaip galima daugiau, lankyti nematytas vietas, patirti nepatirtų dalykų – tai šiemetinės vadinamojo „keršto turizmo“ tendencijos. Keliau tojai nori atkeršyti likimui už tai, kad kelerius metus buvo uždaryti, tačiau supranta, kad greitai grįžti į įprastas vėžes, kai keliaujama buvo dažnai ir daug, negalės – pirmiausia dėl nuolatos besikeičiančios pandeminės situ acijos ir daugelio ribojimų bei procedūrų, kurias taiko ne viena šalis. Tačiau keliautojai, turėję laiko pailsėti ir pasvajoti apie būsimas keliones, dabar nebenori keliauti taip pat kaip anksčiau – t. y. taip pat skubiai, dažnai ir neapgalvotai. Todėl ima populiarėti tokios kelionės, kurios iki pandemi jos buvo prieinamos tik mažai daliai laisvai samdomų darbuotojų. Dabar lėtai, pasimėgaujant, keliauti ar net pagyventi kurį laiką svečiose šalyse gali dauguma.

Verslo kelionės

kitose šalyse. Tačiau tiek verslo, tiek poilsio tikslais keliaujantieji vieningai pripažįsta, kad kelionės bus ilgesnės. Atsiranda naujų keliavimo būdų

Keliautojai dabar nebenori keliauti taip pat kaip anksčiau – t. y. taip pat skubiai, dažnai ir neapgalvotai.

Kelionės ilgės Prieš dvejus metus turizmo verslas buvo sustabdytas, visos pasaulio šalys įvedė su COVID-19 susijusius kelionių ribojimus, o didžioji dalis keliautojų atšaukė savo kelionių planus. Būtų galima net kalbėti apie visišką kelionių stabdymą, bet reikia pripažinti, kad kai kurios, labai išimtinės verslo kelio nės vyko – daugiausia susijusios su būtinųjų darbuotojų migracija. Vis dar keliavo jūreiviai ir kiti retesnių profesijų darbuotojai, bet pasauliniu mastu tai buvo itin retos išimtys. Toks didelis sukrėtimas, kaip ir užsitę susi pandemija, savaime suprantama, lėmė esminius pokyčius pasauliniame turizmo sektoriuje. Po dvejų metų vis dar yra uždarytų šalių, kurių pilie čiams taikomos itin griežtos karantino taisyklės grįžus po kelionės svečioje šalyje, tad natūraliai ne tik keičiasi keliautojų poreikiai, bet ir įsitvirtina visiškai nauji kelionių būdai. Žvelgiant į ateitį, tik apie 30 proc. verslo keliautojų planuoja keliauti tiek pat ar daugiau nei anksčiau, tuo tarpu keliautojai poilsio tikslais, atvirkščiai, planuoja daug daugiau dienų praleisti 32

Greta naujų kelionių tradicijų įsitvir tina ir naujos sąvokos bei nauji kelio nių būdai. Vienas tokių yra viešnagė (angl. staycation) – trumpos atosto gos, pabėgimas iš namų savo mieste. Šis savotiškas keliavimo būdas, beje, buvo itin populiarus ir Vilniuje per antrąjį karantiną. Tuo metu, kai dau gelio pasaulio didmiesčių gyventojų galimybės išvykti iš savo miesto buvo apribotos, vietos viešbučiai siūlė pui kias alternatyvas atsibodusiam buvi mui namuose. Nakvynė viešbutyje tapo malonia pramoga, kuria pasi naudojo ne tik žmonės, norintys pakeisti aplinką, bet ir filmų festivalių organizatoriai, pasiūlę unikalią gali mybę pažiūrėti kino festivalio filmus viešbučio kambaryje. Pandemijos metu išpopuliarėjo ir darbas iš viešbučių (angl. working from hotels, WFH). Šis gal ne visai keliavimo, bet vis dėlto naudojimosi turizmo sek toriaus paslaugomis būdas atsirado supratus, kad uždarius biurus ne visiems pavyksta produktyviai dirbti namuose. Suklestėjo ir tokie keliavimo būdai, kurie iš esmės keičia ikipandemines normas ir tradicijas. Tai – bleisure ir darbostogos (angl. workation) – verslo ir poilsio derinimas vienos kelio nės metu. Tikėtina, kad jie liks labai aktualūs net ir pandemijai pasibaigus. Bleisure sąvoka (sudaryta iš angliškų žodžių business ir leisure; lietuviškos sąvokos dar nėra – red. past.) papras tai taikoma nelabai ilgoms kelionėms, kai vykstama darbo reikalais, tačiau keliautojai nebenori kitą dieną po susitikimų grįžti namo ir skiria kažkiek laiko susipažinti su miestu ar šalimi, į kuriuos atkeliavo. Kaip ir darbostogos, tai ne visai pandemijos nulemtas kelia vimo būdo pasikeitimas – daugiau turbūt augančių pajamų ir virtualaus darbo galimybių atspindys keliavimo kultūroje. Dar iki pandemijos kai kurios kompanijos, remdamosi vidaus taisy klėmis, leisdavo likti kelionėje keliomis

dienomis ilgiau, pačiam keliauto jui apmokant papildomas išlaidas. Tačiau pandemijos meto kelionėms tai tapo itin būdinga. Iš dalies dėl to, kad žmonės yra pasiilgę buvimo svečiose šalyse, taip pat ir todėl, kad keliaujant reikia daugiau pasirengti – atlikti tes tus, gauti dokumentus – ir tai susitvar kius norisi pasinaudoti galimybe sve čioje šalyje pabūti dar truputį ilgiau. Bet turbūt labiausiai toks keliavimo būdas paplito dėl to, kad nuotolinis darbas daugeliui vis dar yra kasdie nybė ir darbdaviams nebesukelia papildomų sunkumų, jei darbuotojas dirba ne namuose, o viešbutyje kitame mieste ar net kitoje šalyje. Darbostogos nuo bleisure skiriasi tuo, kad tai yra ilgesnė išvyka su kolektyvu, šeima ar vienam, kai dirbama visą darbo dieną, o vakarais ir savaitga liais lankomi turistiniai objektai, pažin dinamasi su šalies kultūra (1 pav.). Iki pandemijos toks keliavimo ir darbo derinimo būdas buvo išskirtinai šiuo laikiškų ir daugiau jaunų technologinių įmonių privalumas. Girdėdavome, kad viena ar kita įmonė išvyksta kelioms savaitėms darbostogų, tačiau dauge liui darbuotojų ar darbdavių kituose sektoriuose tai buvo panašu į atosto gas – tikrai nedažnas tikėjo, kad per šią išvyką dirbama taip pat, o kartais net rimčiau negu biure. Bleisure ar darbostogos bus įtrauktos į darbo nuostatus Tendencijos aiškios – kelionės dar kurį laiką tikrai nebus tokios dažnos, kaip iki pandemijos. Dauguma keliau tojų stengsis išnaudoti visas galimy bes nukeliavus į užsienio šalį pabūti ten truputį ilgiau, didelė dalis įmonių bus priverstos vykti darbostogų tam, kad suburtų nuotoliniu būdu dirbantį kolektyvą ir atlieptų jaunų darbuo tojų poreikius. Tačiau abi šios kelia vimo rūšys yra labai naujos, todėl kels iššūkių tiek klientams, tiek kelio nių organizatoriams. Pagrindinis klientų laukiantis iššū kis – pasiekti, kad kelionės nevirstų nesibaigiančiomis atostogomis ir darbas vyktų efektyviai. Per pande miją daugelio įmonių vadovai turėjo išmokti burti nuotoliniu būdu dirbantį

kolektyvą ir patikėti, kad darbuotojas net ir nebūdamas biure gali taip pat rimtai ir atsakingai dirbti. Didžiausių kelionių organizato rių, tokių kaip „American Express“ ir „Carlsson Wagonlit“, 2021 m. atlikti tyrimai rodo, kad tik laiko klausimas, kada bleisure ar darbostogos atsiras darbo nuostatuose. Taip nutiks dau giausia dėl to, kad darbuotojai, tikė tina, negrįš į biurus visai darbo savai tei ir, žinoma, dėl to, kad konkurencija dėl naujų darbuotojų yra ypač aštri visame pasaulyje, tad, siekiant pri traukti talentus, tradiciniame darbo tvarkaraštyje reikės numatyti ir dalį

laiko, kai bus dirbama iš kitos šalies ar kitos nei biuras darbo vietos. Kelionės darbo metu buvo laisvai samdomų darbuotojų privilegija Iki pandemijos keliaudami dirbo tik laisvai samdomi darbuotojai (angl. freelancers), tačiau dabar tai normalu daugeliui. „Airbnb“, didžiausios butų ir apartamentų nuomos kompanijos, duomenimis, 2021 m. itin augo pas laugų poreikis pirmadienio ir antra dienio naktimis – tai reiškia, kad dau guma keliautojų po savaitgalio dar lieka svetimame mieste, dirba nuoto liniu būdu, o vakarais pramogauja ir pažindinasi su miestu – toks yra nuo tolinio darbo teikiamas privalumas. Pasaulinio kelionių organizatorių tin klo GBTA duomenimis, net 48 proc. 25–35 metų darbuotojų liko koman diruotėje bent keliomis dienomis ilgiau po to, kai atliko su darbu susijusias tie siogines užduotis. Lygiai taip pat elgiasi ir 33 proc. 36–55 metų verslo keliautojų. Todėl tai jau galima laikyti daugiau verslo kelio nių norma nei išimtimi. Įdomu, kad toks kelionės pratęsimas būdingas ir

keliautojams, kurie keliauja daugiau nei 7 kartus per metus – dauguma apklaustųjų verslo tikslais keliauja daugiau nei kartą per mėnesį. Tą patvirtino ir pernai atlikti „Expedia“, didžiausio pasaulyje internetu par duodamų kelionių organizatoriaus, atlikti tyrimai.

Verslo kelionės

Tiek verslo, tiek poilsio tikslais keliaujantieji vieningai pripažįsta, kad kelionės bus ilgesnės.

Vadinasi, kelionių organizatoriai, prisitaikydami prie naujų tenden cijų, pirmiausia turi iš esmės papil dyti siūlomų produktų krepšelį ir dau giau dėmesio skirti vietoms, kuriose galima ne tik kokybiškai ilsėtis, bet ir ne mažiau kokybiškai dirbti – svar bus tampa spartus internetas, patogi, darbui pritaikyta erdvė. Be to, aktu alu klientams, ypač grupėms, kai įmonės organizuoja darbostogas, pasiūlyti vakaro ir savaitgalių pro gramą. Dar vienas neabejotinai svar bus aspektas yra komandos forma vimas. Kadangi dauguma įmonių organizuos darbostogas pirmiausia norėdami suburti komandą, atnau jinti ryšius ar supažindinti darbuoto jus, laimės tie paslaugų teikėjai, kurie pasiūlys inovatyvias komandos for mavimo pramogas.

Bleisure

Darbostogos

Datos ir vieta

Priklauso nuo verslo susitikimo ar konferencijos vietos

Laisvai pasirenka keliautojas ar įmonė, jei organizuojama visų darbuotojų išvyka

Trukmė

Kelios dienos

Iki vieno mėnesio

Apgyvendinimas

Dažniau viešbutis

Dažniau apartamentai, skirti apsistoti ilgiau

Prioritetai

Greta esančios lankomos vietos, ekskursijos, degustacijos

Atskiras darbo kambarys ar gerai įrengta darbo vieta

Kas apmoka kelionę?

Įmonės apmoka lėktuvo bilietus ir nakvynes renginio metu, keliautojas moka pats už papildomas nakvynes ir visas pramogas

Moka įmonė, jei organizuojama visų įmonės darbuotojų išvyka, arba pats darbuotojas, jei vyksta savarankiškai

1 pav. Darbostogų ir bleisure skirtumai 33

BALTYMŲ INŽINERIJA

Pasitelkus dirbtinį intelektą kuriami nauji baltymai gali padėti suvaldyti pandemijas ir klimato kaitą Liudmila Januškevičienė Aušrinė Jurgelionytė Vilniaus universitetas

Per keletą pastarųjų dešimtmečių taikant naujos kartos DNR sekoskaitos metodus buvo aptikta ir aprašyta milijardai unikalių baltymų sekų iš įvairių gyvų organizmų, tokių kaip bakterijos ir virusai. Ši informacija leido geriau pažinti pasaulyje egzistuojančių baltymų įvairovę, jų funkcionalumą ir galimą efektyvų jų taikymą maisto, chemijos pramonėje, medicinoje ir kitose srityse. Tačiau, pasak Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesoriaus Rolando Meškio ir biotechnologijų įmonės „Biomatter Designs“ vadovo Lauryno Karpaus, kylant specifiniam poreikiui taikyti baltymus, atliekančius iš anksto numatytą funkciją, gamtoje randamų natūralių baltymų nebepa kanka – reikalingi greitais ir moderniais metodais sukurti, patobulinti natū ralūs arba visiškai nauji baltymai. Dirbtinio intelekto ir baltymų inžinerijos metodų sintezė yra nauja tyrimų kryptis, turinti potencialą šį tikslą pasiekti itin efektyviai. Viena pirmųjų tokio tipo sistemų, leidžiančių greitai generuoti naujus baltymus, buvo sukurta Lietuvoje, įmonėje „Biomatter Designs“.

Baltymų inžinerija

Kyla specifinis poreikis taikyti baltymus, atliekančius iš anksto numatytą funkciją.

Kam naudojami baltymai? Prof. R. Meškio paklausus, kuo žmoni jai svarbūs baltymai, pasigirsta labai paprastas atsakymas – jie yra maisto šaltinis ir visos gamtoje egzistuojan čios gyvybės pagrindas. Baltymai dalyvauja beveik visuose ląstelėje ir organizme vykstančiuose procesuose, be to, yra sudėtingiausių cheminių procesų, galinčių pasitarnauti žales nei pramonei, tausojančiai gamtą ir finansinius išteklius, dalis. Pasak L. Karpaus, žmogaus orga nizme baltymai, priklausomai nuo jų sekos, užkoduotos DNR molekulėje, atlieka begalę įvairių gyvybiškai svar bių funkcijų ir pagal tai yra skirstomi į kelis tipus.

medžiagų apykaitą. Baltymai atlieka ir daugybę kitų funkcijų – kopijuoja nukleorūgštis, perneša molekules ar perduoda signalus“, – pasakoja įmo nės „Biomatter Designs“ vadovas. Pramonėje plačiai ir aktyviai naudo jami užauginti ir išskirti iš įvairių orga nizmų (E. coli, mielių, vabzdžių ląste lių ir kt.) baltymai. Pavyzdžiui, maistui apdirbti naudojami baltymus, lipidus ir angliavandenius skaidantys balty mai. Chemikalų gamyboje vis dažniau vietoj cheminių katalizatorių dėl savo nepaprasto efektyvumo ir ekologiš kumo naudojami fermentai. O tokie rekombinantiniai baltymai kaip pep tidai, antikūnai, fermentai yra nau dojami medicinoje kaip vaistai (1 pav.).

„Pavyzdžiui, antikūnai mūsų orga Sintetinės biologijos atstovas paaiš nizme atpažįsta svetimkūnius ir užti kina, kad baltymai visas funkcijas krina, kad likusi imuninė sistema juos atlieka dėl savo tretinės struktūros. pašalintų. Didelė šių antikūnų (skir „Kiekviena baltymo molekulė yra suda tingų baltymų formų) įvairovė leidžia ryta iš skirtingų aminorūgščių, susi organizmui atpažinti daug skirtingų jungusių viena po kitos į įvairaus ilgio įsibrovėlių ir padeda nuo jų apsisau grandines, vadinamąsias baltymo goti, o fermentai sintetina ir skaido sekas (1 pav.). Pagal tai, kokiu eiliš įvairias chemines molekules, taip užti kumu išsidėsto aminorūgštys šioje krindami sklandžią viso organizmo grandinėje, baltymas susilanksto į

Kiekvienas baltymas susideda iš tarpusavyje sujungtų aminorūgščių sekos

Aminorūgštys

Šios aminorūgštys sąveikauja tarpusavyje, sudarydamos spiralės ir klostės formas

Alfa spiralė

Beta klostė

Šios formos sąveikauja tarpusavyje ir susilanksto į trimatę baltymo struktūrą

Beta klostė

1 pav. Aminorūgščių susilankstymas į skirtingas erdvines struktūras 36

Alfa spiralė

Baltymai gali sąveikauti su kitais baltymais, atlikti tokias funkcijas kaip signalų perdavimas ir DNR kopijavimas

itin lėtas ir daug resursų reikalaujantis uždavinys, tad vieno baltymo patobu linimas gali užtrukti net kelerius metus. O kalbant apie baltymų inžinerijos pri taikymą sveikatos ar aplinkosaugos srityje, itin svarbiu veiksniu tampa būtent laikas“, – sako L. Karpus.

Baltymai tobulinami keliais pagrindiniais metodais

Jam antrina ir prof. R. Meškys. Jis tvirtina, kad dabar taikomi baltymų inžinerijos metodai primena adatos ieškojimą šieno kupetoje. Pagrindinė esamų metodų problema – milži niška baltymų įvairovė, tad joje atsi rinkti ir atrasti tai, ko reikia, tampa iššūkiu. Negana to, kad šis procesas yra brangus ir ilgai trunka, jis turi dar vieną esminį trūkumą – tyrėjus domi nanti baltymo molekulė gamtoje gali tiesiog neegzistuoti.

Dėl savo sugebėjimo atlikti pačias įvairiausias funkcijas baltymai yra svarbūs ne vien tam, kad geriau suprastume save pačius ar kitus gyvus organizmus, bet ir tam, kad ateityje galėtume ir patys kurti baltymus su norimomis ir iš anksto numatytomis funkcijomis. „Iš gyvų organizmų pasi skolinti baltymai dažnai netenkina mūsų savo savybėmis ar atliekamo mis funkcijomis. Pavyzdžiui, jei balty mas buvo pasiskolintas iš organizmo, gyvenančio 37 °C temperatūroje, naivu tikėtis, kad tai bus pakankamai stabili molekulė procesui, vykstan čiam 60 °C temperatūroje. Tai galima išspręsti keičiant baltymo aminorūgš čių seką taip, kad jis įgautų pakitusią ar visiškai naują formą, kuri leistų jam veikti aukštesnėje temperatūroje ar atlikti norimą funkciją.“ Tokį baltymų tobulinimo ir kūrimo procesą moksli ninkai vadina baltymų inžinerija arba baltymų dizainu. Kaip pasakoja L. Karpus, šiuo metu baltymai tobulinami pasitelkiant vadi namąją „racionaliąją“ ir „iracionaliąją“ inžineriją. Racionaliosios inžinerijos metu tyrėjas ar baltymų inžinierius ranka parenka baltymo pakeitimus atsižvelgdamas į turimą struktūrinę ar eksperimentinę informaciją, taip pat į baltymo biocheminį ir biofizikinį profilį. Dažnai šį procesą lydi ir molekulinės dinamikos bei statistinės bioinforma tikos skaičiavimai. O iracionaliosios inžinerijos metu baltymo aminorūgš tys yra keičiamos visiškai ar pusiau atsitiktinai ir jo funkcijos pakitimai yra tikrinami eksperimentiškai. Kaip adatos ieškojimas šieno kupetoje „Nors šiais būdais sėkmingai patobu lintų baltymų yra jau nemažai, bal tymų inžinerijos procesas yra vis dar

Baltymų inžinerija

Iš gyvų organizmų pasiskolinti baltymai dažnai netenkina mūsų savo savybėmis ar atliekamomis funkcijomis.

skirtingas formas erdvėje (struktūras). O ši forma ir aminorūgščių chemi nės savybės yra pagrindinis dalykas, nusakantis, kokią funkciją šis balty mas atliks ir kokiomis savybėmis pasi žymės“, – sako L. Karpus.

Anot mokslininkų, tokiais tradici niais būdais galima sėkmingai įgy vendinti tik nedidelius pakeitimus baltymo struktūroje, o norint atlikti reikšmingesnius patobulinimus ar net sukurti naują baltymą, reikia pasi telkti pažangesnius metodus. Dirbtinio intelekto generuojami baltymai – švaresnei pramonei ir efektyviems vaistams Siekdamas patobulinti itin sudėtingą ir daug išteklių reikalaujantį baltymų inžinerijos procesą, Vilniaus univer siteto startuolis „Biomatter Designs“ sukūrė savo pirmąjį dirbtinio intelekto platformos komponentą – Protein GAN sistemą (Nature Machine Lear ning 2021), kuri geba efektyviai gene ruoti naujus funkcionalius baltymus ir yra skirta gerai nuspėjamam kompiu teriniam baltymų dizainui. Prieš dvejus metus ši moderni sistema pademons travo pirmuosius rezultatus – sugene ravo baltymus, atliekančius iš anksto numatytą (malato vertimo į oksaloa cetatą) funkciją laboratorijoje. Prof. R. Meškio teigimu, Lauryno su komanda kuriami bioinformatiniai ins trumentai leidžia patobulinti ir papil dyti jau egzistuojančius baltymų inžinerijos metodus. Jie pagreitina tyrimų procesą, padeda išvengti mili jono galimai tinkamų baltymų tikri nimo, pasiūlo, kaip reikėtų pakeisti esamą baltymo struktūrą, kad ji taptų 37

Baltymų inžinerija „Biomatter Designs“ sumodeliuoti baltymai

atsparesnė aukštai temperatūrai, greitai nesubyrėtų arba pasižymėtų didesniu aktyvumu. „Tokie ir panašūs dirbtinio intelekto metodai leidžia sugeneruoti bal tymų sekas, kurių nėra gamtoje, ir jas apmokyti veikti taip, kaip reikia. Nors paprastai mes pramonėje ieš kome tokių fermentų, kurie aptin kami gamtoje, bet iš esmės pramonei visiškai nesvarbu, iš kur tas fermen tas paimtas – jai tiesiog reikia gero, tuo metu naudingą funkciją atliekan čio baltymo. O tai, kas yra gamtoje, ne visuomet tinka pramonei, nes evo liucija veikia ne tam, kad baltymas dirbtų gamykloje ar būtų efektyvus vaistas“, – tikina profesorius. L. Karpaus teigimu, šio neseniai sukurto generatyvinio mašininio mokymosi algoritmo tikslas yra suprasti, kaip aps kritai turi atrodyti funkcionalus balty mas. „Šis algoritmas pademonstravo, kad pasitelkę dirbtinį intelektą galime generuoti unikalius ir funkciškai akty vius baltymus. Taikant šią platformą 38

kuriamos naujos baltymų molekulės: fermentai, skirti efektyviai ir ekologiš kai cheminių junginių sintezei, tera piniai ir DNR kodo redagavimui skirti baltymai.“ Pasak įmonės „Biomatter Designs“ vadovo, eksperimentiškai ištyrus sugeneruotus baltymus buvo įrodyta, kad šie baltymai, nors ir itin nutolę nuo natūralių baltymų, naudotų mokymo procese, ir besiskiriantys savo savy bėmis, yra funkcionalūs. „Dirbtinio intelekto algoritmas leido išplėsti jau egzistuojančių baltymų aibę ir grei tai pasiūlyti naujus baltymus su uni kaliomis savybėmis. Šiuo metu mūsų platforma jau yra naudojama kurti naujiems fermentams, kurie yra tai komi naujuose pramoninės biokatali zės procesuose.“

biotechnologai sako, kad efektyviai mašininis mokymasis baltymų inži nerijoje galėjo būti pritaikytas tik dabar dėl šiems algoritmams reikalin gos duomenų gausos, kurią neseniai atvėrė naujos kartos DNR sekoskai tos metodai. „Be to, per kelis pasta ruosius dešimtmečius buvo eksperi mentiškai išsiaiškintos dešimtys tūks tančių baltymų struktūrų, leidžiančių geriau suprasti baltymo aminorūgš čių sekų ir jų sudaromų struktūrų san tykį. Taigi šiuo metu turime itin daug duomenų apie baltymų sekų įvai rovę, jų sudaromas struktūras ir iš to kylančius funkcionalumus“, – tikina L. Karpus.

Pasak jo, algoritmų kūrimas tapo plačiau prieinamas ir dėl baltymų DNR sintezės technologijų pažangos. „Norėdami ištirti kompiuteriais suge neruotus baltymus, tyrėjai užkoduoja Dirbtinio intelekto algoritmui sukurtą baltymo seką į DNR kodą reikalinga duomenų gausa (pagal kurį organizmai vėliau gamins Paklausti, kodėl tokia išmani techno šį naują baltymą) ir chemiškai sinte logija negalėjo būti sukurta anksčiau, tina šią DNR molekulę.

Nauji metodai padės suvaldyti pandemijas ir klimato kaitą Kompiuterinis baltymų dizainas, pasi telkęs dirbtinį intelektą, gali padėti pri stabdyti klimato kaitos procesus ar net prisidėti prie pandemijų valdymo. „Dėl sparčios klimato kaitos reikalingi dideli ir greiti pokyčiai cheminės gamy bos pramonėje, kur daugiausia nau dojami gamtai kenksmingi cheminiai katalizatoriai bei tirpikliai ir daug ener gijos reikalaujantys procesai. Tinkamai įvaldžius naujus baltymų inžinerijos

metodus, chemikalų gamybą galima nesunkiai paversti efektyvesne ir eko logiškesne“, – sako L. Karpus. Startuolio vadovas įsitikinęs, kad nau josios technologijos greitis ir tikslumas gali padėti ir kovoje su koronaviruso pandemija, ypač kai įtampą kelia vis atsirandantys nauji šio viruso vari antai, prieš kuriuos anksčiau sukurti jį neutralizuojantys agentai gali ir neveikti. „Todėl gebėjimas greitai sukurti naujus ar modifikuotus vais tus – antikūnų ar peptidų tipo bal tymus, galinčius efektyviai neutra lizuoti SARS-CoV-2 ar kitus virusus žmogaus organizme, yra ypač svar bus tiek dabar, tiek ruošiantis ateities pandemijoms.“ Tekste naudojamos „Biomatter Designs“ nuotraukos.

Baltymų inžinerija

Nors DNR sintezės technologijos nėra naujos, tačiau pastaruoju metu padarė itin didelį techninį šuolį, kuris leido vieną DNR fragmentą, koduojantį vieną baltymo variantą, susintetinti nuo 100 iki 1000 kartų pigiau, nei tą buvo galima padaryti prieš 10 metų.“

Kompiuterinis baltymų dizainas, pasitelkęs dirbtinį intelektą, gali padėti pristabdyti klimato kaitos procesus ar net prisidėti prie pandemijų valdymo.

Vilniaus universiteto leidykla rekomenduoja Gamtos transformacijos: modernybė ir antropocenas Mintautas Gutauskas, Vaiva Daraškevičiūtė, Gianluca Cuozzo, Danutė Bacevičiūtė Naujai pasirodę antropoceno diskursai pasakoja, „kaip mes čia atsidūrėme“, „kas kaltas“ ir „kur link einame“. Modernybė, jos eks ploatacinis santykis su gamta ir centre esantis Žmogus yra didieji kaltininkai, todėl skelbiamos programos išeiti ana pus modernybės, ją palikti ir pamiršti. Tačiau ar galime išeiti anapus modernybės? Ši knyga norėtų atskleisti, kaip modernybė vis dar veikia mūsų mąstymo prielaidose ir sie kiuose įveikti ją pačią. Modernybę ir antropoceną produk tyvu nagrinėti ne kaip atskiras epochas, kurių viena keičia kitą, bet kaip tikroves, glaudžiai susijusias genetiniu ryšiu. Knygoje pasirinkta genealoginė-hermeneutinė prieiga lei džia klausti: kokia gamta transformuojasi, kokios gamtos pabaigą skelbė vėlyvoji modernybė, su kokia gamta turime reikalą antropocene? Kas antropocene yra pats žmogus sužalotos ir nykstančios gamtos akivaizdoje? Kaip galėtų būti įgyvendinta žmogaus atsakomybė už jo techninės vei klos poveikį klimato kaitai?

Japonijos istorija Dalia Švambarytė Tai – pirmas specializuotas leidi nys lietuvių kalba, pasakojantis apie japonų visuomenės raidą nuo seniausių laikų. Elektroninėje ver sijoje veikia interaktyvus turinys, sukurtos vidinės nuorodos. Leidi nys iliustruotas spalvotais žemė lapiais ir lentelėmis. Tarptautinė japoniškų, kiniškų ir korėjietiškų žodžių perraša papildyta lietuviškais tarimais.

Skaityti kaip matyti. 10 priežasčių skaityti knygas skaitmeniniais laikais Miha Kovač Ar skaitmeniniais laikais popie rinių knygų skaitymas dar turi prasmės? Kam kankintis skaitant storą romaną, kai galima pasižiū rėti serialą ar panaršyti internete? Šioje Liublianos (Slo vėnija) universiteto profesoriaus Mihos Kovačo knygoje rasite dešimt priežasčių, pagrindžiančių skaitymo svarbą ir įrodančių, kad skaitymas turi daug teigiamų „šaluti nių poveikių“. Skaitydami knygas platiname ir giliname žodyną, aštriname mintis, stipriname supratimo gebėji mus ir mokomės empatijos – visa tai sudaro mąstymo savo galva pagrindą, veda į sėkmę bei laimę.

Neoklasikinės sintezės modeliai ir jų indėlis į ekonominės minties raidą Remigijus Čiegis Monografijoje pamėginta sistemiškai išnagrinėti keinsistinių ekonominių idėjų raidą ir jų poveikį šiuolaikinių ekonomikos teorijų bei moderniosios ekonominės politikos formavimuisi, išsiaiškinti, kaip šios ekonominės minties šakos atstovai, prade dant jos pradininku J. M. Keynesu, prisidėjo prie mūsų dabar tinio rinkų kaip makroekonominių procesų supratimo. Todėl monografija galėtų tapti jos autoriaus indėliu į geresnį šios eko nominės minties klausimų supratimą. Pridedami abi monogra fijos dalis apimantys konsoliduoti bibliografiniai šaltiniai turėtų pagelbėti kaip gairės tolesnėms nuodugnesnėms studijoms.

Langas į lietuvių kalbą. Vadovėlis pradedantiesiems Elvyra Petrašiūnienė, Aušra Valan čiauskienė, Vaida Našlėnaitė Eberhardt, Kristina Jakaitė-Bulbukienė, Lina Vaškevičienė Šis vadovėlis skirtas suaugusiems kitakalbiams, pradedantiems mokytis lietuvių kalbos. Kiekvienoje pamokoje pateikiami būtiniausi žodžiai ir dažniausiai pasitaikantys viešieji užrašai su vertimu į anglų kalbą, svarbiausių frazių sąrašai, tikroviški pokalbiai, paprastai ir aiškiai pristatomi gramatikos dalykai. Vadovėlyje suteikiama naudingų sociokultūrinių žinių, atsi žvelgiama į būtiniausius besimokančiųjų poreikius, kad jie galėtų lengvai orientuotis ir susikalbėti lietuviškoje aplinkoje.

Aš ir mano diabetas. Patarimai sergantiesiems ir jų artimiesiems Sudarytoja Jūratė Pečeliūnienė Plačiajai visuomenei skirtoje knygoje sužinosite apie 1-ojo ir 2-ojo tipo diabeto skirtumus, atsiradimo priežastis, ligos eigą, gydymą, gresiančias komplika cijas. Gausu praktinių patarimų: kaip naudotis gliukozės matuokliu ir teisingai matuoti gliukozės kiekį kraujyje, ką daryti, kad insulino terapija būtų veiksminga, kur laikyti insuliną, kaip pasiruošti nėš tumui sergant diabetu. Rasite atmintinę, kaip pasirinkti fizinį krūvį, ir net pavyzdinį profesionalų parengtą dietos valgiaraštį.

Išlaidų apskaitos ir produkcijos savikainos kalkuliavimo problemos: retrospektyvus ir perspektyvus kontekstas Daiva Tamulevičienė, Jonas Mackevičius Monografijoje apibūdinama pro dukcijos savikainos esmė, reikšmė ir rūšys, nagrinėjama produkcijos savikainos kalkuliavimo sistema ir jos elemen tai. Išskiriami ir nagrinėjami produkcijos savikainos kalku liavimo etapai – carinės Rusijos administruotoje Lietuvos dalyje (1795–1914) ir Pirmojo pasaulinio karo metais, tar pukario Lietuvos (1918–1940) ir sovietinės okupacijos laiko tarpiu (1944–1990) bei atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990–2020). Daug dėmesio skiriama tradiciniams ir nau jiesiems produkcijos savikainos kalkuliavimo metodams, atskleidžiami jų pranašumai ir trūkumai.

Aplinkos menas Vilniaus universiteto botanikos sode Inga Raubaitė Albume pristatomos aplinkos meno darbų parodos, vykusios Vilniaus universiteto botanikos sode Kairėnuose 2005–2018 m. Šiose parodose iš įvairių atsineštų į gamtinę aplinką dirb tinių medžiagų savo darbus kuria ir eksponuoja įvairių sričių menininkai: skulptoriai, keramikai, tekstilininkai, tapytojai, floristai ir kitų meno specialybių atstovai. Šis nuotraukų albumas – tai puiki galimybė įamžinti jau išnykusius aplin kos meno kūrinius.

Žmogus ir gyvūnas. Antropologinis skirtumas fenomenologinėje hermeneutinėje filosofijoje Mintautas Gutauskas Knygoje nagrinėjami antropologi nio – žmogaus ir gyvūno – skirtumo pavidalai fenomenologinėje herme neutinėje filosofijoje. Tiriama, kokie motyvai ir prielaidos lėmė tai, kad M. Scheleris, M. Heidegge ris, E. Finkas atskyrė žmogų ir gyvūnus esmės skirtumu. Anali zuojant G. Agambeno ir J. Derrida filosofijas aiškinamasi, kaip žmogaus konstitucija yra susijusi su prievarta nežmogiškų būtybių atžvilgiu, kokie yra antropogenezės mechanizmai ir kokios yra antropologinės mašinos sustabdymo ar žmogaus esmės kvestionavimo perspektyvos. Fenomenologiniu požiūriu nagrinėjamas žmogaus ir gyvūnų artimumas ir skirtingumas intencionalumo ir empatijos aspektais, atskleidžiamas žmo gaus patirties antropocentriškumas. Plėtojant šiukšlių feno menologiją parodoma, kad antropoceno epochoje antropo loginis skirtumas pasidaro aktualus nebe kaip esmės, bet kaip atsakomybės skirtumas.

Kazys Pakštas ir atsarginė Lietuva Vygintas Bronius Pšibilskis Knyga skiriama vienai iškiliau sių, unikaliausių pirmosios Lietu vos Respublikos ir išeivijos asme nybių – profesoriui Kaziui Pakštui. Profesionaliosios geografijos, geo politikos Lietuvoje pradininkas, pir mosios geografų kartos ugdytojas, Lietuvos geografų draugijos įkūrėjas, entuziastingas keliau tojas, publicistas, bankininkas K. Pakštas vienas iš pirmųjų suvokė tėvynei iškilusias geopolitines grėsmes, kūrė planus tautai ir valstybei gelbėti. Knygoje nušviečiamas profeso riaus gyvenimo kelias ir veikla, atskleidžiamos reikšmin giausios idėjos, parodomos dažnai beviltiškos pastangos jas įgyvendinti.

Knygas įsigyti galima knygynas.vu.lt ir mūsų partnerių knygynuose („Akademinė knyga“, „Eureka!“, „Versmė“, humanitas.lt, patogupirkti.lt, knygos.lt, vaga.lt, mintis.eu ir kt.).

Vilniaus universiteto leidykla

POŽIŪRIO Į MOTERIS TYRIMAS

Kodėl moterys po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo iš darbo rinkos veržėsi į namus? Prof. Virginija Jurėnienė Doc. Giedrė Purvaneckienė Vilniaus universiteto Kauno fakultetas

Žvelgiant į XX a. Vakarų Europos šalių ir Jungtinių Amerikos Valstijų istoriją, galima pastebėti, kad po Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų moterys grįžo į šeimas, tapo namų šeimininkėmis, užleisdamos viešąją erdvę iš karo grįžu siems vyrams. Iš literatūros matyti, kad Lietuvoje vyko tokie patys moterų padėties visuomenėje kismai, tik truputį vėlyvesniu – valstybės nepriklau somybės atkūrimo laikotarpiu. Tuo metu suklestėjo asimetrinės šeimos ideo logija, kai vyras išlaiko šeimą, o žmona atlieka namų šeimininkės pareigas. Daugelis to meto sociologų, pradedant žymiuoju Talcottu Parsonsu, moder nios visuomenės struktūrą siejo su branduoline tokio modelio šeima. Toks šeimos modelis mokslinėje literatūroje pradėtas vadinti tradiciniu, nors vėlesni tyrimai leido paneigti jo tradiciškumą.

Požiūrio į moteris tyrimas

Kas atsitiko su Lietuvos visuomene 1990 metais? Lietuvoje sparti visuomenės kaita pra sidėjo 1987 m., kai Sovietų Sąjungoje buvo imta įgyvendinti Michailo Gor bačiovo 1985 m. paskelbta „persi tvarkymo ir viešumo“ politika. Lietu viai greitai suprato šios politikos siūlo mas galimybes ir ėmėsi atkurti ir kurti įvairias organizacijas, kooperatyvus.

1989 m. buvo numatyta galimybė moteris motinas grąžinti į šeimą net 7 metams.

Tačiau realus virsmas įvyko po 1990 m., kai Lietuva, atkūrusi nepriklausomybę, pradėjo ekonomines, socialines, kultū rines reformas. Reformos buvo vykdo mos sparčiai, o visuomenė dar buvo apimta laisvės ir nepriklausomybės idėjų įgyvendinimo euforijos. Daugumą įstatymų ji priėmė su didžiausiu entuzi azmu ir net nepastebėjo, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. priimto Lietuvos Res publikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo antro skirsnio „Lietuvos pilietybė“ 15 straipsnyje skelbiama: „Moteris ir vyras Lietuvoje turi lygias teises. Šių teisių įgyvendinimą užtikrina moterims suteiktos lygios teisės su vyrais, galimybės įgyti mokslą ir pro fesinį parengimą, dirbti, gauti atlygi nimą už darbą ir būti paaukštintoms darbe, dalyvauti visuomeninėje, poli tinėje ir kultūrinėje veikloje, taip pat specialios moterų darbo ir sveikatos apsaugos priemonės.“ Ar iš tiesų šis įstatymo punktas Lie tuvą nubloškė į 1905–1918 m., kai Lie tuvos moterų organizacijos reikalavo pripažinti moterims lygias su vyrais teises moksle, darbe ir šeimoje? Ir jos tai pasiekė, nes tai buvo įtvirtinta pirmuosiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose ir 1922 m. Konstitucijoje. 1988 m. pabaigoje veiklą atnaujino Lietuvos moterų sąjunga, jos atkuria masis suvažiavimas įvyko 1989 m. bir želio 10 d. Apie tai rašė svarbiausi Lie tuvos dienraščiai. O kur dar moterų sambūrio „Caritas“ atkuriamasis suvažiavimas, sukėlęs tokį pat susi domėjimą visuomenėje kaip ir Lie tuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suva žiavimas. O Moterų sąjūdžio, moterų grupių veiklos ir iniciatyvos? Apie tai byloja archyviniai šaltiniai. Kyla klau simas – koks realus moters vaidmuo buvo Lietuvos atgimimo laikotarpio

visuomenėje ir kokią vietą jai numatė Sąjūdžio aktyvistai? Tvirta šeima – tvirta valstybė 1989 m. kovo 12 d. vyko Lietuvos moterų sąjūdžio organizuotas mitin gas „Apginkime moterį motiną“. Lie tuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo tarybos narė Kazimiera Danutė Pruns kienė apgailestavo, jog vis dėlto mote rims reikėjo atskiro mitingo, kad jos galėtų turėti ir savo žodį, o ne tik ret karčiais įsiterpti, kai vyrai teikiasi joms jį suteikti. Ji kreipėsi į mitingo daly ves: „Jūsų tarpe yra žmonos, draugės, motinos įvairią padėtį užimančių vyrų. Padėkite jiems pasižiūrėti į savo darbus iš šalies, padėkite pastebėti su drakonu kovojantiems jaunuoliams, pradedan čius dygti jų pačių drakoniškus nagus, aplaužykite juos“ (Moterų balsas, 1989, kovo 20, Nr. 2, p. 1. Čia ir toliau leidinio kalba netaisyta – red. past.). Viena pagrindinių šio renginio orga nizatorių Aušra Pivorienė teigė: „Jūs vyrai, sakote stipri respublika – stiprus centras, o mes, motinos, tyliai galvo jame: nebus stipri respublika, jeigu nebus tvirta šeima. Reikia pertvarkos ir šeimos.“ Kokią pertvarką šeimose matė Moterų sąjūdis? „(...) kiekviena šeima, kiekviena moteris-motina, kuri dorai augina vaikus, nesvarbu, ar ji našlė, ar vieniša, nesvarbu kiek vaikų ji augina. Tai moterys, kurios nori savo vaikus auginti namuose, dirbti tik pagal galimybes, didžiausią dėmesį skirti šeimai. Atitraukimas mažamečio vaiko nuo motinos prieštarauja Vaiko teisių Deklaracijai“ (Moterų balsas, 1989, kovo 20, Nr. 2, p. 1). Šiame kreipimesi į mitingo dalyves matome dar paliktą galimybę moterims likti darbo rinkoje. Tačiau visa planuojamos šeimos poli tikos esmė atsiskleidė Lietuvos Per sitvarkymo Sąjūdžio Seimo tarybos nario Antano Buračo kalboje: „Reikia, kad vaikų auginimo prestižas didėtų. Tai turi tapti ne tik tautinio atgimimo prielaida, bet ir materialine prielaida nenutrūkstančia darbo stažui moti noms užtikrinti iki vaikas pasieks mokyklinį amžių, o auginant invalidą – iki jo pilnametystės arba kol invalidas baigs mokslus“ (Moterų balsas, 1989,

šeimos, o suderinti jas galėjo tik tos mokslininkės, kurioms padėjo kiti šei mos nariai, dažniausiai – motinos. To paties tyrimo, kuris buvo atliktas jau praėjus 15 metų nuo nepriklausomy bės atkūrimo, duomenimis, visi moksli ninkai, ir moterys, ir vyrai, atsakomybę už šeimą natūraliai priskyrė moterims. Sovietinė lyčių lygybės ideologija – lygios lyčių teisės esant natūraliai moterų atsakomybei už šeimą ir vai kus – buvo tvirtai ir ilgam įsišaknijusi Lietuvos gyventojų sąmonėje.

Už moterų pozicijos stovėjo vyrai

Sovietinė ideologija nekeitė natūralios lyčių tvarkos, ji tik įteigė lyčių lygybės egzistavimą. Tokia „lyčių lygybė“ moterims negalėjo būti priim tina. Sovietmečiu buvo visai „normalu“ pasakyti moteriai, kad jos nepriims į darbą, nepadidins atlyginimo ar nepaskirs į aukštesnes pareigas, nes ji moteris. O moteris natūraliai blo gesnė darbuotoja už vyrą, nes ji pri valo rūpintis namais ir vaikais. Vyras geriausiu atveju jai gali tik padėti tvar kytis namuose.

Taigi abejotina, kad pačios moterys buvo moterų grąžinimo į šeimą poli tikos iniciatorės ir kūrėjos (1 pav.). Bet nebuvo girdėti ir prieštaravimų, lyčių lygybės šūkiai nebuvo itin popu liarūs, o feminizmas skambėjo kaip keiksmažodis. Prisiminkime sovietinius laikus. Ištekė jusios moterys su vaikais, kurios netu rėjo vyro ir tėvų paramos ir pagal bos, apie karjerą retai tegalėjo svajoti. Tarptautinis tyrimas „Moterų tiksliuo siuose moksluose ir technologijose kar jera“ (2005–2006 m.) atskleidė, kad tiksliuosiuose ir technologijų moks luose moterims dažniausiai tekdavo rinktis tarp mokslininkės karjeros ir

Lietuvių nuostatos šeimos atžvilgiu buvo konservatyviausios To meto vertybinė orientacija taip pat sudarė palankias sąlygas tarpti

Požiūrio į moteris tyrimas

kovo 20, Nr. 2, p. 1). Kaip matyti iš pa sisakymo, jau 1989 m. buvo numatyta galimybė moteris motinas grąžinti į šeimą net 7 metams. Tai nėra atsitikti nis pasisakymas, o išdėstyta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo tarybos numatoma įgyvendinti socialinė pro grama, nes akademikas A. Buračas buvo Sąjūdžio Seimo Socialinės-po litinės darbo grupės (komisijos) narys (Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 10, ap. 1, b. 126, l. 2).

Sovietinė lyčių lygybės ideologija – lygios lyčių teisės esant natūraliai moterų atsakomybei už šeimą ir vaikus – buvo tvirtai ir ilgam įsišaknijusi Lietuvos gyventojų sąmonėje.

1 pav. Karikatūra, atspindinti, kaip atrodė moterų išsakoma pozicija visuomenėje ir kam iš tiesų ji atstovavo. Moterų balsas, 1989, kovo 20, Nr. 2

Požiūrio į moteris tyrimas

Sovietmečiu buvo visai „normalu“ pasakyti moteriai, kad jos nepriims į darbą, nepadidins atlyginimo ar nepaskirs į aukštesnes pareigas, nes ji moteris.

„moterų grąžinimo į šeimą“ politikai. Pačioje nepriklausomybės pradžioje visuomenės vertybių tyrimų nebuvo daug. Vilniaus universiteto Sociologi jos laboratorija 1990–1992 m. atliko keletą visuomenės vertybių tyrimų (tarp jų ir tarptautinių), kurių rezul tatai parodė, kad Lietuvos gyvento jai labiausiai orientuoti į šeimą, kad ji svarbiausia tiek Lietuvos moterų, tiek vyrų gyvenime. Moterys buvo labiau nei vyrai orientuotos į šeimą, joje jos psichologiškai jautėsi geriau. Lietuvos gyventojų požiūris į šeimą tuo metu buvo aiškiai tradicinis patriar chalinis, o moterų pažiūros daugeliu klausimų – netgi labiau patriarchali nės nei vyrų. Lietuvos gyventojų nuos tatos dėl šeimos modelio buvo pačios konservatyviausios tarp Vakarų ir net Rytų Europos šalių. Tai parodė 1991 m. lyginamasis tyrimas, atlik tas „Times Mirror Center for the Peo ple“ užsakymu. Net 62 proc. Lietuvos gyventojų buvo pasirinkę asimetrinį šeimos modelį, kur vyras išlaiko šeimą, o žmona rūpinasi namais ir vaikais. Tuo tarpu JAV, Vakarų Europos ir net pokomunistinių šalių, išskyrus buvu sią Vokietijos Demokratinę Respubliką, gyventojai rinkosi partneryste grįstą modelį. Tuo metu Lietuvos moterų ir vyrų nuomonė apie vaidmenų pasis kirstymą šeimoje tilpo į tradicinio šei mos modelio rėmus. Tik 41 proc. sutiko su nuostata, kad dirbanti motina gali sukurti tokius pat šiltus ir tvirtus san tykius su vaiku kaip ir nedirbanti, ir tik 37 proc. sutiko su teiginiu, kad geriau sia išeitis moteriai būti nepriklauso mai – dirbti. Tuo tarpu dauguma (72 proc.) sutiko su teiginiais, kad dir bančių motinų ikimokyklinio amžiaus 46

vaikai nukenčia dažniau nei nedirban čių, kad darbas yra svarbu, tačiau dauguma moterų nori turėti šeimą ir vaikų (83 proc.) ir kad būti namų šei mininke yra tiek pat reikšminga, kaip ir dirbti (72 proc.). Tradicines Lietuvos moterų ir vyrų pažiūras patvirtino ir jų nuomonės apie šeimos institutą: tik 7 proc. moterų (ir 11 proc. vyrų) sutiko, kad santuoka – atgyvenęs dalykas, net 92 proc. gyventojų sutiko, kad vai kas normaliai vystytis gali tik pilnoje šeimoje, ir net 82 proc. – kad moters gyvenimas gali būti visavertis tik tuo met, kai ji turi vaikų. Vaikų auklėjimas tampa apmokamu darbu Moterų grįžimo į šeimą šūkiai atrodė patraukliai pervargusioms sovieti nėms moterims, kurioms į galvą buvo įkalta, kad lyčių lygybė jau pasiekta. Jos nenorėjo tokios lyčių lygybės, bet dažniausiai nežinojo išeities. Juk dau guma tuo metu pareigų pasidalijimą tarp lyčių suprato taip, kaip buvo sutvarkyta visuomenėje – moteris visiškai atsakinga už šeimą ir vaikus. Tokios pat vertybės buvo siūlomos ir žengiant į nepriklausomybę, tik su dar didesniu spaudimu šeimai, dar dides niais moraliniais įpareigojimais, bet ir su didesne finansine parama. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio programos IV skyriaus „Socialinis teisingumas“ 3 punkte teigiama: „Būtina visokerio pai stiprinti šeimą – pagrindinę visuo menės ląstelę. Sąjūdis remia tokią šei mos globos politiką, kuri garantuos, kad vaikų skaičiaus didėjimas neigia mai neatsilieptų šeimos pragyvenimo lygiui ir vaiko asmenybės ugdymui.

Vaikų auginimą ir auklėjimą būtina įteisinti kaip apmokamą darbą. Suda ryti sąlygas ikimokyklinio amžiaus vaikus auklėti šeimose. Įstatymu api brėžti tėvų atsakomybę už savo nepil namečių vaikų auklėjimą“ (Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio bendroji programa. Priimta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime 1988 m. spalio 23 d., Vilnius: Mintis, 1988, p. 7). Dokumente numatoma, kad vaikus bus galima iki septynerių metų auginti šeimoje. Čia ir slypi atsakymas, kokią vietą Sąjūdžio aktyvistai planavo, o vėliau ir viešai pasiūlė moteriai – šeimą ir vaikus, tačiau dokumente visiškai nekalbama apie „savirealizaciją“ ar „karjerą“. Socialinės apsaugos ministro 1991 m. įsakyme nustatyta, kad moka mos motinystės atostogos yra treji metai, o norinčioms auginti vaikus iki 7 metų yra garantuojamas nepertrau kiamas darbo stažas. Tuo naudoda miesi darbdaviai įkalbinėdavo moteris likti namuose, o ne grįžti į darbą. Moterų organizacijos skatino aktyvumą Moterų savirealizacijos raginimų galima rasti moterų organizacijų dokumentuose. 1989 m. birželio 10–11 d. įvykusiame atkuriamajame Moterų sąjungos suvažiavime jo pir mininkė Vidmantė Jasukaitytė sveiki nimo kalboje ragino: „Moterie, motina, kelkis ir eik. Niekas nepasiūlys užimti vietos prezidiume. Ateik pati ir pasa kyk: „Čia aš būsiu.“ Visus kodeksus geriausiai žino moters širdis“ (Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 10, ap. 1, b. 66, l. 39).

Požiūrio į moteris tyrimas

Ar moterys kėlėsi, ar moterų organiza cijos, vadinamos „neformaliais judė jimais“, buvo aktyvios ir rūpinosi vyk doma „šeimos politika“ ir rengiamais naujais įstatymų projektais, rengiama nauja Konstitucija? Vienareikšmiškas atsakymas yra taip. Analizuojant tuometinę spaudą, ran dama pranešimų apie moterų orga nizacijų pasitarimus, pastangas vienytis ir spręsti opias problemas kartu. Moterys suvokė, kad tik susi vienijusios bus išgirstos ir galės išsa kyti problemas, pateikti siūlymus. 1989 m. gegužės 26 d. įvyko susitiki mas su Lietuvos Sovietų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos referentu S. Griviškiu ir komisijos prie

Visasąjunginės profesinių sąjungų rinkimai, kuriems visi neformalūs judė centro tarybos pirmininke I. Palta jimai skyrė ne tik dėmesio, lėšų, bet ir navičiene. S. Griviškis pasiūlė pasita aktyvią rinkiminę agitaciją. rimo dalyvėms žengti žingsnį į parla Nereikia stebėtis, kad esant tokioms mentinį kelią – sukurti moterų komi lyčių lygybės sąlygoms dalis moterų siją, kuri dirbtų prie Aukščiausiosios priėmė „grįžimo į namus“ pozi Tarybos Prezidiumo ir „turėtų teikti ciją ir norėjo dalyvauti kuriant tokią Prezidiumui savo pasiūlymus, projek „šeimos politiką“. Galbūt net dau tus dėl įstatymdavystės. (...) prezidiu guma, tačiau ne visos. Dalis moterų mas, išnagrinėjęs juos, pateiktų juos suprato, kad sovietiniais laikais lyčių Aukščiausiajai Tarybai“ (Moterų bal- lygybės paprasčiausiai nebuvo, todėl sas, 1989, birželio 14, Nr. 5). Spaudoje lygiagrečiai pradėjo kurtis judėjimai pažymima, kad daug emocijų buvo už lyčių lygybę. Kitose šalyse tokie šiame pasitarime, tačiau realiu kūnu moterų judėjimai prasidėjo tarp dis pasiūlymas nevirto. Kokios buvo to kriminuojamų darbininkių, jie buvo priežastys, kol kas nepavyko nustatyti, vadinami „žolės šaknų“ judėjimais, o todėl galimos tik prielaidos. Viena jų – Lietuvoje – tarp aukštąjį išsilavinimą artėjantys Aukščiausiosios Tarybos turinčių moterų – mokslininkių. 47

KLIMATO KAITOS PSICHOLOGIJA

Kaip susiję smurto protrūkiai ir karštos vasaros? Ieva Čepaitė Vilniaus universiteto žurnalistė

Maždaug prieš 30 metų, nuskambėjus profesoriaus Jameso Hanseno viešiems pareiškimams JAV Senatui 1988-aisiais, klimato kaita tapo viena karščiausių temų, aptarinėjamų visame pasaulyje. Klimato krizės klau simas po truputį ėmė skverbtis ne tik į mokslininkų tyrimus, bet ir į poli tikų, teisininkų, verslininkų dienotvarkes. Klimato kaita susirūpinimą ėmė kelti ir psichologams. Jie įsitikinę, kad ši krizė greičiausiai turės reikšmingą neigiamą poveikį net ir žmonių psichikos sveikatai bei gerovei, o jį stipriau siai pajus pažeidžiamos gyventojų grupės. Apie tai, kaip klimato kaita veikia individo ir bendruomenės psichikos svei katą, kaip pykčio ir susierzinimo jausmas susijęs su aukštomis temperatūro mis, pasakoja Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto mokslininkė, aplin kos psichologė dr. Dovilė Šorytė.

Kriminalinė psichologija

Psichologiniai klimato kaitos padariniai – nauja tyrinėjimų kryptis

Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktos prognozės rodo, kad 2010–2099 m. laikotarpiu klimato kaita papildomai lems 3,3 milijono užpuolimų.

Anot pašnekovės, nors psichologai ir kiti specialistai klimato kaitos tema kalba vis garsiau, tai palyginti nese niai psichologijoje atsiradusi tyrinė jimų kryptis. „Kol kas daugiau žinome apie klimato kaitos poveikį žmonių fizinei sveika tai, tuo tarpu mokslinių studijų apie tai, kaip besikeičiantis klimatas paveikia

Depresija

Nepaveikti potvynio Potvynis sutrikdė gyvenimą (tačiau vanduo nepateko į namus) Užtvindyti potvy nio metu (vanduo pateko į namus)

Nerimas

Nepaveikti potvynio Potvynis sutrikdė gyvenimą (tačiau vanduo nepateko į namus)

Potrauminio streso sutrikimas

Užtvindyti potvy nio metu (vanduo pateko į namus) Nepaveikti potvynio Potvynis sutrikdė gyvenimą (tačiau vanduo nepateko į namus) Užtvindyti potvy nio metu (vanduo pateko į namus) 0

0,5

0,10

0,15

0,20

0,25

0,30

0,35

Paplitimas kohortoje Metai po potvynio

Pasikliautinieji intervalai

1 pav. Psichikos sveikatos padarinių paplitimas pagal poveikio grupes per trejus metus po potvynio. Anglijos nacionalinio kohortinio potvynių ir sveikatos tyrimo duomenys 50

0,40

31 18

35 18

28 74

Indija

16 66

Filipinai

4 1

Portugalija

Jungtinė Karalystė Jungtinės Amerikos Valstijos

Brazilija

Nigerija

32 32

Australija

Prancūzija

Ataskaitoje, kurią kartu su partneriais parengė Amerikos psichologų asocia cija, siūloma atskirti tiesioginį ir netie sioginį klimato kaitos poveikį žmonių psichikos sveikatai. Mokslininkė aiš kina, kad tiesioginis poveikis kyla iš vis dažnėjančių ir intensyvėjančių sti chinių nelaimių, siejamų su klimato kaita – potvynių, sausrų, uraganų, gaisrų, karščio bangų.

„Tokių įvykių metu žmonės gali patirti fizinių sužalojimų, netekti artimųjų, prarasti namus ar pragyvenimo šaltinį. Tai reiškia, kad jie gali išgy venti šoką, stresą, sielvartą, gedė jimą, jaustis beviltiškai, bejėgiškai. Be to, stiprias emocijas gali patirti ir įvykių liudininkai. Po stichinių nelai mių fiksuojamas išaugęs depresijos, potrauminio streso sutrikimo, savižu dybių atvejų skaičius“, – pasakoja dr. D. Šorytė.

Visos šalys

Suomija

Padarinius jaučia nukentėję ir tiesiogiai, ir netiesiogiai

Kriminalinė psichologija

psichikos sveikatą, nėra labai gausu, – teigia psichologė. – Pavyzdžiui, 2020 m. sisteminės apžvalgos auto riai, Italijos mokslininkai, rado 445 straipsnius ir ataskaitas šia tema. Vis dėlto iš turimų duomenų matome, kad psichologiniai klimato krizės padari niai labai rimti. Jie gali pasireikšti nuo stipresnio nerimo patyrimo iki išau gusio savižudybių skaičiaus po tam tikrų su klimato kaita susijusių ekstre malių įvykių.“

26 19

Respondentų pasiskirstymas procentais Poveikis funkcionavimui Labai smarkiai susirūpinę

Labai susirūpinę Vidutiniškai susirūpinę

Truputį susirūpinę Nesusirūpinę

Diagramoje vaizduojamas įvairaus lygio susirūpinimas dėl klimato kaitos ir poveikio funkcionavimui. Medicinos žurnalas „Lancet Planetary Health“, 2021, Nr. 5 51

Kriminalinė psichologija

Klimato krizės akivaizdoje labiau pažeidžiami yra vyresnio amžiaus žmonės, asmenys, turintys negalią, kūdikiai, vaikai ir kt.

Kaip pavyzdį ji pateikia 2013–2014 m. socialinio sutelktumo silpnėjimą, besilaukiančios ar neseniai pagim potvynį Jungtinėje Karalystėje – pra smurto, konfliktų, agresijos augimą. džiusios, ir kūdikiai bei vaikai“, – var ėjus 3 metams po potvynio padarinius Jungtinėse Amerikos Valstijose atlik dija psichologė. patyrusių gyventojų grupėje depre tos prognozės rodo, kad 2010–2099 m. Ji pabrėžia, kad vaikams net daž sijos simptomus jautė 7,9 proc., o laikotarpiu klimato kaita papildomai niau nei suaugusiesiems po traumi potrauminio streso sutrikimo simpto lems 3,3 milijono užpuolimų. nių patirčių gali išsivystyti depresija ar mus – 17,5 proc. dalyvių, palyginti su „Smurtinis elgesys ypač siejamas su potrauminio streso sutrikimas, o sutri atitinkamai 0,9 proc. ir 2,6 proc. daly aukštomis temperatūromis, nes karš kimų formos gali būti sunkesnės. vių, kurių potvynis nepaveikė (1 pav.). tis – fiziologiškai nemalonus stresorius, Kaip pagrindinė pablogėjusios emo kuris gali kelti susierzinimą ir priešiš „Skaičiuojama, kad nuo stichinių nelai cinės savijautos priežastis įvardijama kumą. Psichologiniai padariniai ben mių, kurias sukelia klimato kaita, kas žala, kurią potvynis padarė paveiktų druomenių lygmeniu taip pat siejami met nukenčia maždaug 175 milijonai vaikų visame pasaulyje. Tad ir tai gyventojų namams. su stiprėjančia konkurencija dėl gam kant klimato kaitos padarinius švelni Pasak psichologės, netiesioginis tinių išteklių, migracija, kurią lemia nančias ar prisitaikymą didinančias poveikis kyla dėl labiau laipsniškų pro ekologinės priežastys, socialinio sta priemones svarbu atsižvelgti į pažei cesų – kylančios temperatūros, kylan bilumo mažėjimu“, – atkreipia dėmesį džiamiausias grupes“, – įsitikinusi čio jūros lygio – ir su šiais procesais psichologė. pašnekovė. siejamų pokyčių, t. y. mažiau saugių maisto sistemų, silpnėjančios infras Tarp pažeidžiamiausių – skurdžiai truktūros, ekonominių nuostolių. Ekologinis nerimas gali lemti gyvenantieji ir vaikai mažesnį vaikų gimstamumą „Šie pokyčiai gali kelti praradimo jausmą, nerimą, bejėgiškumą, fata Kalbėdama apie grupes, kurioms kli Psichologė pažymi, kad nerimas dėl lizmą, kontrolės jausmo praradimą, mato kaita turės didžiausią poveikį, klimato kaitos gali būti susijęs su taip pat lemti išaugusį depresijos, mokslininkė pirmiausia išskiria ben tokiais aspektais kaip grėsmė savo miego sutrikimų skaičių, piktnaudžia druomenes tam tikrose geografinėse paties sveikatai ar gyvybei, poveikis vimą psichotropinėmis medžiagomis. vietovėse ar regionuose, kuriuos sti savo vaikams, kitiems artimiesiems, Ir šiuo atveju fizinės sveikatos paken priau veikia klimato kaita, pavyz ateities kartoms, taip pat kitoms kimai, tokie kaip su kylančia tempe džiui, salų gyventojus, taip pat žmo rūšims. Anot jos, šis nerimas specifiš ratūra siejami dažnesni infekcinių ligų nes, kurių pragyvenimo šaltinis tiesio kai siejamas su esama ar numatoma ar širdies ir kraujagyslių ligų atvejai, giai priklauso nuo gamtos, gamtinių žala, praradimais, destrukcija, kurią paveikia žmonių psichologinę savi sąlygų. Kaip pavyzdį ji pateikia Indi lemia besikeičiantis klimatas. jautą“, – sako dr. D. Šorytė ir priduria, joje 1995–2011 m. kilusias sausras, kad galime kalbėti ir apie atvirkštinį kurios reikšmingai padidino ūkininkų, „Galima kalbėti ir apie platesnę eko ryšį: psichikos būklė veikia mūsų fizinę ypač gyvenančių skurdžiose kaimų loginio nerimo sąvoką, kuri apima nerimą tiek dėl klimato krizės pada sveikatą, pavyzdžiui, ilgalaikis stresas vietovėse, savižudybių skaičių. kenkia imuninei sistemai. Tad psicho „Nenuostabu, kad tarp pažeidžia rinių, tiek dėl bet kokios aplinkai loginiai padariniai ir fiziologiniai nega miausių grupių išskiriamos bendruo daromos žalos ar pokyčių aplinkoje – lavimai tarpusavyje yra labai susiję. menės, pasižyminčios dideliu skurdo dabartinių ar numatomų. Negalėjimas ir socialinės ekonominės nelygybės prognozuoti ir kontroliuoti tokių poky lygiu. Taip pat klimato krizės akivaiz čių, neapibrėžtumas yra svarbus šio Bendruomenių elgesys akistatoje doje labiau pažeidžiami yra vyresnio nerimo ypatumas. Be to, ekologinis su klimato kaita amžiaus žmonės, asmenys, turintys nerimas siejamas su baimės, pykčio, Mokslininkė teigia, kad klimato kai negalią ar sergantys lėtinėmis ligomis, kaltės, gėdos, nevilties patyrimais“, – tos poveikis bendruomenėms apima migrantai ir pabėgėliai, moterys, ypač pasakoja dr. D. Šorytė. 52

Kriminalinė psichologija

Ji priduria, kad šiame kontekste daž nai kalbama ir apie ekologinį gedė jimą, t. y. išgyvenamą sielvartą ir liū desį kaip atsaką į svarbių vietų, eko sistemų ar rūšių praradimą. „Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie vaikų, paauglių, jaunų žmonių jaučiamą nerimą dėl klimato kaitos. Neseniai dešimtyje valstybių atliktas tyrimas atskleidė, kad beveik 60 proc. 16–25 metų asmenų jaučiasi labai ar itin smarkiai susirūpinę dėl klimato kaitos (2 pav.). Kai kurie žmonės dėl šio susirūpinimo net abejoja, ar verta turėti vaikų“, – teigia mokslininkė. Tačiau pašnekovė atkreipia dėmesį, kad neigiamos emocijos, susijusios su klimato kaita ar kitomis aplinko saugos problemomis, yra natūra lus atsakas ir neturėtų būti laikomos problema pati savaime. Vis dėlto, jei tokios emocijos tampa paralyžiuojan čios, sutrikdo asmens kasdienį gyve nimą, žmogus jaučiasi beviltiškai, psi chologė skatina į tai reaguoti rimtai ir ieškoti pagalbos. Nerimą įveikti padės ir socialinė parama, ir veiksmai Pasakodama apie tai, kaip įveikti nerimą dėl klimato kaitos, dr. D. Šorytė tikina, kad tam reikalingas ir kalbėji masis, ir konkretus veikimas. „Pirmiausia svarbu pripažinti kylančias emocijas. Kaip ir kitų neigiamų emo cijų atveju, taip ir kalbantis apie kli mato kaitos keliamus patyrimus labai svarbi socialinė parama, galimybė savo mintimis ir jausmais pasidalyti su kitais žmonėmis. Galbūt tai artimi žmonės, galbūt bendruomenė, kuriai rūpi panašūs klausimai. Vaikų ir paau glių atveju reikšmingas vaidmuo tenka tėvams, mokyklų bendruomenėms“, – pabrėžia ji. Mokslininkė įsitikinusi, kad efektyvus yra ir toks nerimo įveikos būdas kaip įsitraukimas į konkrečius aplinką tau sojančius veiksmus, kurie padeda švel ninti klimato kaitos padarinius. Tai ne tik prisideda prie problemos švelni nimo, bet ir įgalina, stiprina kontrolės ir mažina bejėgiškumo jausmą. „Reikėtų pasakyti, kad labai svarbu, kaip žmonės suvokia klimato kaitą ir

kaip apie ją komunikuojama, nes prisi dėti prie šio reiškinio švelninimo labiau linkę tie individai, kurie neabejoja, kad klimato kaita realiai vyksta, ir kurie suvokia, kad ji antropogeninės kilmės, t. y. kyla dėl žmonių veiklos“, – sako pašnekovė. Ji priduria, kad skatinimas žmones daugiau laiko leisti natūralioje gam toje taip pat gali padėti sušvelninti nerimo jausmą. Kontaktas su gamta ne tik gerina žmonių psichikos svei katą, padeda mažinti stresą, prisi deda prie visokeriopos vaikų raidos, bet ir stiprina žmonių motyvaciją tau soti aplinką.

Kai kurie žmonės dėl susirūpinimo klimato kaita net abejoja, ar verta turėti vaikų.

DIRBTINIS INTELEKTAS

Ar dirbtinis intelektas kada nors pranoks kuriantį žmogų? Prof. Olga Kurasova Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas

Dauguma šiuo metu sukurtų dirbtiniu intelektu grįstų metodų, sprendžian čių konkrečius uždavinius, yra priskiriami prie specifinio intelekto. Gebė jimas kurti laikomas aukščiausiu intelekto lygmeniu, kurio ne vienerius metus siekia dirbtinio intelekto sistemų kūrėjai, o algoritmai, kurie sugeba kurti, tik per žingsnį atsilieka nuo bendrojo dirbtinio intelekto, imituojan čio žmogiškąjį intelektą. Būtent šią dirbtiniam intelektui svarbią savybę suteikia naujos kartos dirb tiniai generatyviniai besivaržantieji tinklai (angl. Generative Adversarial Networks, GANs). Kol kas jie yra daugiausia taikomi vaizdams generuoti. Pavyzdžiui, neuroninis tinklas, pasitelkus tikrų žmonių nuotraukas, apmo komas taip, kad gebėtų generuoti neegzistuojančių žmonių veidus. Tačiau šio tipo neuroniniai tinklai taikomi ir kitiems, daug sudėtingesniems užda viniams spręsti. Pavyzdžiui, apmokius tinklą magnetinio rezonanso vaiz dais, vėliau jis geba generuoti to paties organo kompiuterinės tomografi jos vaizdus.

Dirbtinis intelektas

Tinklo dalys konkuruoja tarpusavyje

Generatyviniai besivaržantieji tinklai gali daryti labai panašius dalykus, kokius sugeba daryti žmogus – kurti muziką, piešti paveikslus, sintezuoti šneką ir kt.

Generatyvinis besivaržantysis tinklas – tai giliųjų neuroninių tinklų architektūra, sudaryta iš dviejų besivaržančių / kon kuruojančių tinklų. Kaip 2016 m. teigė Facebook’o dirbtinio intelekto tyrimų direktorius Yannas LeCunas, tai įdo miausia idėja per pastaruosius 10 metų mašininio mokymosi srityje. Neuroninio tinklo modelyje sujungiami du tinklai: generatorius ir diskriminatorius (1 pav.). Į diskriminatorių pateikiami tikri vaiz dai, pavyzdžiui, žmonių nuotraukos. Į generatorių pateikiamas vadinamasis triukšmas, t. y. matrica, kurios elemen tai yra atsitiktiniai skaičiai. Iš triukšmo generatorius pagamina netikrus vaiz dus, jie pateikiami į diskriminatorių, į kurį pateikiami ir tikri vaizdai. Diskri minatorius turi nustatyti, ar pateiktas vaizdas yra tikras, ar ne. Neuroninio tinklo mokymo metu siekiama, kad generatorius generuotų tokius neti krus vaizdus, kurie būtų kuo tikroviš kesni, t. y. diskriminatorius sunkiai atskirtų netikrą vaizdą nuo tikro. Tin klo mokymo metu keičiami tiek diskri minatoriaus, tiek generatoriaus svo riai, minimizuojant tam tikras nuos tolių funkcijas. Apmokius tokį tinklą,

generatorius gali kurti vaizdus, kurie atrodytų labai tikroviškai. Dėl to tinklai vadinami besivaržančiaisiais, nes kon kuruoja dvi jų dalys – diskriminatorius ir generatorius. Generatorius nori sukurti tokį netikrą vaizdą, kad suklaidintų dis kriminatorių ir šis „pagalvotų“, jog tai tikras vaizdas (1 pav.). Dėl savo savybių generatyviniai besi varžantieji tinklai gali „išmokti“ imi tuoti bet kokį duomenų pasiskirstymą. Dažniausiai šio tipo neuroniniai tinklai mokomi taikant neprižiūrimo moky mosi strategiją, kadangi jiems nereikia mokymo duomenų su trokštamomis išvestimis, kaip yra sprendžiant kla sifikavimo ar prognozavimo uždavi nius, kai būtina žinoti klasės ar požy mio, kurį norime prognozuoti, reikšmes. Generatyviniai besivaržantieji tink lai gali daryti labai panašius daly kus, kokius sugeba daryti žmo gus – kurti muziką, piešti paveikslus, sintezuoti šneką ir kt. Pirmasis gene ratyvinio besivaržančiojo tinklo sukur tas paveikslas – portretas „Edmond de Belamy“ – 2018 m. aukcione buvo par duotas už 432 tūkst. JAV dolerių. Dirb tinio intelekto sukurti meno kūriniai parduodami ir specialiose interneti nėse galerijose (pvz., artaigallery.com).

Tikras

Tikri vaizdai

Diskriminatorius

Netikras

Triukšmas

Generatorius

1 pav. Generatyvinio besivaržančiojo tinklo schema 56

Netikri vaizdai

Dirbtinis intelektas

Pirmasis generatyvinio besivaržančiojo tinklo sukurtas paveikslas – portretas „Edmond de Belamy“, 2018. Wikipedia nuotr.

Atkartojamas garsių dailininkų stilius Platų pritaikymo spektrą rado vadi namieji sąlyginiai generatyviniai besivaržantieji tinklai, kuriems patei kiama papildoma informacija, pavyz džiui, tam tikra žymė. Tačiau šiuo atveju tinklai mokomi taikant prižiū rimo mokymosi strategiją. Sąlyginiai generatyviniai besivaržantieji tin klai sėkmingai naudojami įvairiose srityse. Juos pasitelkus galima iš tam tikromis savybėmis pasižyminčio vaizdo sukurti kitą vaizdą, t. y. vieną vaizdą transformuoti į kitą, pasinau dojus sąlygose nurodytomis savy bėmis. Turint dieną fotografuotos aplinkos vaizdus, galima sukurti tos pačios aplinkos nakties vaizdus arba tos pačios aplinkos vasaros vaizdą paversti žiemos vaizdu. Be to, turint tam tikro objekto kontūrą / trafaretą, galima sukurti realų vaizdą arba, apmokius neuroninį tinklą zebrų nuo traukomis, generuoti žirgų nuotraukas,

apelsinų nuotraukas pakeisti obuo lių nuotraukomis. Panašų principą galimą taikyti veidams redaguoti. Pavyzdžiui, sukurti nuotrauką, kurioje žmogus šypsotųsi, arba pakeisti jo plaukų spalvą; sukurti nuotrauką, kurioje žmogus būtų su akiniais ar su barzda, nors originalioje nuotraukoje jis buvo be jų. Dar vienas įdomus taikymas – neuro ninis tinklas išmokomas įprastą vaizdą pakeisti taip, kad jame išliktų tie patys objektai, bet vaizdas atrodytų kaip gerai žinomo dailininko stiliumi pieštas paveikslas (2 pav.). Pirmame stulpelyje pateikti trys įprasti vaizdai, kituose stulpeliuose – tie patys vaizdai, tačiau pakeistas jų stilius. Vaizdai atrodo kaip Claude’o Monet, Vincento van Gogho ar Paulio Cézanne’o paveikslai.

Apmokius tinklą magnetinio rezonanso vaizdais, vėliau jis geba generuoti to paties organo kompiuterinės tomografijos vaizdus.

Pagal tekstą generuojami vaizdai Dar vienas būdingas generatyvi nių besivaržančiųjų tinklų taikymo pavyzdys – vaizdo generavimas pagal 57

Dirbtinis intelektas

Pradinis vaizdas

C. Monet stilius

V. van Gogho stilius

P. Cézanne'o stilius

2 pav. Pradinio vaizdo stiliaus pakeitimas taikant besivaržantįjį neuroninį tinklą. Adaptuota iš J. Y. Zhu, T. Park, P. Isola ir A. A. Efros, „Nesuporuotas vaizdo pakeitimas naudojant neuroninį generatyvinį tinklą“, 2017 m. IEEE tarptautinės kompiuterinės regos konferencijos medžiaga, p. 2223–2232

trumpą tekstą, kuriame aprašyta tai, kas pavaizduota. Tam yra sukurtas StackGAN neuroninis tinklas, kuris pri klauso sąlyginių besivaržančiųjų neu roninių tinklų klasei. Tinklo architek tūrą sudaro du tinklai, dar vadinami I ir II etapo. I etape tinklas pagal pateiktą tekstą generuoja mažos skiriamosios gebos vaizdus, t. y. sugeneruoja mos pagrindinės būdingosios vaizdo savybės. II etape StackGAN moky mosi metu naudoja sąlyginį tekstą ir I etape sugeneruotus mažos skiriamo sios gebos vaizdus. Siekiant pagerinti vaizdo kokybę, jis papildomas būtino mis smulkesnėmis detalėmis (3 pav.). Į neuroninį tinklą pateikiamas viršuje užrašytas tekstas, tinklas sugeneruoja paveiksliukus, kurie aprašomi pateik tame tekste. Matyti, kad geriausios kokybės rezultatus generuoja Stack GAN tinklas. Generatyviniai besivaržantieji tin klai gali būti taikomi vaizdų skiriama jai gebai padidinti. Problema iškyla tada, kai turime anksčiau darytus 58

vaizdus, kurių skiriamoji geba dėl tuo metu egzistavusių technologijų yra gana žema, o dabar norime matyti aukštos skiriamosios gebos vaizdus. Ši funkcija gali būti naudinga senoms fotografijoms restauruoti arba padi dintų vaizdų kokybei pagerinti. Tai gali padaryti vadinamasis SRGAN tinklas. Jo mokymo pradžioje aukš tos skiriamosios gebos vaizdas suma žinamas iki mažos skiriamosios gebos vaizdo. Tinklo generatoriaus tikslas – padidinti mažos skiriamosios gebos vaizdų gebą iki vadinamosios super skiriamosios gebos. Tinklo diskrimi natoriaus tikslas – atskirti originalius aukštos skiriamosios gebos vaizdus nuo super skiriamosios gebos vaizdų. Kaip įprasta generatyviniuose tin kluose, abi dalys varžosi tarpusa vyje, kol diskriminatorius nebesugeba atskirti, ar tai originalus aukštos ski riamosios gebos vaizdas, ar genera toriaus sukurtas super skiriamosios gebos vaizdas. Taip apmokyto tin klo generatorius galės generuoti

aukštos skiriamosios gebos vaizdus, kurie atrodys tikroviškesni, nei taikant kitus super skiriamosios gebos vaizdų kūrimo metodus. Neuroniniai tinklai taikomi ir medicininiams vaizdams generuoti Prieš tai aptarti generatyvinių besi varžančiųjų tinklų taikymai susiję su įprastų vaizdų (nuotraukų) analize, tačiau jie sėkmingai taikomi ir medi cininiams vaizdams generuoti. Dažna medicininių vaizdų analizės pro blema – duomenų trūkumas, kadangi medicininių vaizdų surinkimas ir paruošimas analizei reikalauja daug laiko, be to, tai atlikti turi aukštos kompetencijos medicinos specialis tai, kurie dažnai yra apkrauti savo tie sioginiais darbais. Kaip žinoma, norint gerai išmokyti mašininio mokymosi algoritmus, būtina turėti didelius duo menų kiekius. Ypač tai aktualu, jei tai komi giliojo mokymosi algoritmai. Be

Generatyviniai besivaržantieji tinklai puikiai tinka daugiamodalių medici ninių vaizdų sintezei. Apmokius tinklą magnetinio rezonanso vaizdais, vėliau jis geba generuoti to paties organo kompiuterinės tomografijos vaizdus. Šių dviejų tipų vaizdai yra vertingi tam tikrų ligų diagnostikai, kadangi vie nuose vaizduose geriau išryškėja vieni dalykai, kituose – kiti.

Šis paukštis raudonos ir rudos spalvos su buku snapu

Šis paukštis mažas ir geltonas

Gali praversti ir kibernetinio sukčiavimo prevencijai Generatyviniai besivaržantieji tinklai gali generuoti ne tik vaizdus, bet ir kito tipo duomenis, pavyzdžiui, neti krus puslapio adresus internete (angl. Uniform Resource Locators, URL), kurie naudojami tinklui apmokyti. Toks tinklas turėtų gebėti atskirti sukčiavimui skirtus URL adresus (angl. phishing) nuo tikrų URL adresų. Generatyviniai besivaržantieji tin klai sėkmingai taikomi ir kitiems tiks lams. Pavyzdžiui, Guidžou universi teto (Kinija) mokslininkas Yabo Danas pasiūlė veiksmingą generatyvinio besivaržančiojo tinklo modelį, skirtą naujoms hipotetinėms neorganinėms medžiagoms generuoti. Be naudingų dalykų, kuriuos gali sukurti generatyviniai besivaržantieji tinklai, jie gali sukelti ir tam tikrų grės mingų situacijų. Tikriausiai nė vienas iš mūsų nenorėtų, kad jo nuotrauka

Vidutinio dydžio baltas paukštis pilkais sparnais, oranžiniu snapu ir plėvėtomis pėdomis

Šis mažas juodas paukštis turi trumpą išlenktą snapą ir trumpas kojas

atsidurtų tokioje aplinkoje, kurioje mes nesame buvę ir kuri gali kelti socialinę, o galbūt net ir finansinę grėsmę. Tačiau šios grėsmės netu rėtų užgožti ir stabdyti generatyvinių besivaržančiųjų tinklų pažangos.

Dirbtinis intelektas

to, gali būti situacijų, kai daug vaizdų surinkti tiesiog neįmanoma, pavyz džiui, siekiant identifikuoti labai retas ligas. Tokiu atveju į pagalba ateina generatyviniai besivaržantieji tinklai, kurie gali sugeneruoti neegzistuojan čių pacientų kompiuterinės tomogra fijos, magnetinio rezonanso, rentgeno ar kitus medicininius vaizdus. Šio tipo neuroniniai tinklai taip pat gali būti taikomi triukšmui mažos spinduliuo tės dozės kompiuterinės tomografi jos vaizduose panaikinti arba tarpi niams magnetinio rezonanso vaiz dams generuoti.

Apmokius tinklą magnetinio rezonanso vaizdais, vėliau jis geba generuoti to paties organo kompiuterinės tomografijos vaizdus.

Mažas, įvairių rudų atspalvių paukštis su baltais paakiais

Mažas geltonas paukštis su juoda karūnėle ir trumpu juodu snapu

Mažas paukštis, balta krūtine, žila galva, juodais sparnais ir uodega

3 pav. Generatyviniais besivaržančiaisiais tinklais sugeneruotų paveiksliukų pavyzdžiai. Paskutinėje eilutėje StackGAN rezultatai. Adaptuota iš H. Zhang, T. Xu, H. Li, S. Zhang, X. Wang, X. Huang ir D. N. Metaxas, „Stackgan++: realistiška vaizdo sintezė naudojant generatyvinius besivaržančiuosius tinklus“, IEEE straipsniai apie modelių analizę ir mašinų intelektą, 2019, Nr. 41(8), p. 1947–1962 59

ALERGENINIŲ ŽIEDADULKIŲ TYRIMAI

Alergeninės žiedadulkės: sukurti novatoriškų tyrimų metodai ir unikalios žiedadulkių bibliotekos Prof. Ingrida Šaulienė Doc. Laura Šukienė Vilniaus universiteto Šiaulių akademija

Doc. Ričardas Skorupskas Doc. Gintautas Stankūnavičius Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakultetas

Žiedadulkių sukeltos alerginės ligos – sparčiai didėjanti visuomenės svei katos problema. Dėl žiedadulkių sukeltos alergijos ar astmos 15–40 proc. Europos šalių gyventojų blogėja gyvenimo kokybė, o patiriamos tiesiogi nės ir netiesioginės išlaidos sveikatai dėl šios vienos iš Europoje labiausiai paplitusių lėtinių ligų sudaro 50–150 milijardų eurų per metus. Lietuvoje 2019 m. užregistruotas ligotumas dėl žiedadulkių sukelto alergi nio rinito atskirose savivaldybėse siekė iki 34 asmenų 10 tūkst. gyventojų. Liga vyrus vargina dažniau nei moteris, vaikus iki 14 metų dažniau nei suau gusiuosius, miestų gyventojus dažniau nei kaimiškosiose vietovėse gyve nančius asmenis.

Alergeninių žiedadulkių tyrimai

Žiedadulkių gausiausia – pavasarį Iš vėjadulkių augalų (pvz., beržų, ąžuolų, kiečių) kasmet išbyra milijar dai žiedadulkių. Dalis jų nusėda ant žmonių akių, burnos, nosies gleivinių arba kartu su įkvepiamu oro srautu patenka į kvėpavimo takus, kur che minių reakcijų metu išskiria alergizuo jančius baltymus. Lietuvoje didžiausia vėjadulkių augalų žiedadulkių koncen tracija ore būna balandžio–gegužės mėnesiais (1 pav.).

Dėl žiedadulkių sukeltos alergijos ar astmos 15–40 proc. Europos šalių gyventojų blogėja gyvenimo kokybė.

Tuo metu Lietuvoje alergines reakci jas gali sukelti beržų, kiečių, lazdynų, alksnių, skroblų, uosių, ąžuolų, gluos nių ir kitų medžių žiedadulkės. Gegu žės pabaigoje baigiasi medžių ir prasi deda miglinių, gysločių, balandų, bur nočių, rūgštynių ir kitų žolinių augalų žydėjimas, bet jų žiedadulkių koncen tracija yra 5–7 kartus mažesnė nei žydint medžiams. Vasarai persiritus į antrąją pusę, oro žiedadulkių spektre atsiranda gana daug šalies gyventojų įjautrinančių kiečio žiedadulkių. Jų poveikį susti prina kietinės ambrozijos žiedadulkės (2 pav.).

Ambrozijos – stipriausias iš žiedadulkinių alergenų Alergeniniu požiūriu ambrozijos priski riamos agresyviausių žiedadulkių gru pei, nes vos 5 žiedadulkės kubiniame metre oro gali tapti įsijautrinimo prie žastimi. Europoje modeliuojama, kad ambrozijų žiedadulkėms įsijautrinu sių asmenų gali padidėti daugiau nei dvigubai – nuo maždaug 33 milijonų žmonių šiandien iki 77 milijonų 2041– 2060 m. Nors augalai nėra įsitvirtinę Lietuvoje, kasmet jų žiedadulkių aptin kama Vilniuje, o kai kuriais metais – ir kituose šalies regionuose surinktuose oro mėginiuose. Iš žiedų išbirusios žiedadulkės gali būti pernešamos tūkstančius kilome trų, todėl rudenėjant susidaro ambro zijos žiedadulkių pernašų. Daugiame čiai tyrimai rodo, kad didelius atstu mus nukeliauja ne tik ambrozijų, bet ir pušų, beržų ar alksnių žiedadulkės. Lietuvoje pavasarį, bent 2–3 savaites iki prasidedant vietinių alksnių žydė jimui, jų žiedadulkių jau sklando ore. Iš Lenkijos, Vokietijos ar kitų piečiau Lietuvos esančių teritorijų atneštų

Vidutinis žiedadulkių krūvis

01-01

01-31

03-02

04-01

05-01

05-31

06-30

07-30

08-29

09-28

10-28

11-27

1 pav. Vėjadulkių augalų žiedadulkių vidutinis krūvis Lietuvoje, apskaičiuotas pagal 2005– 2019 m. aerobiologinius duomenis apie ore pasklidusių žiedadulkių koncentraciją 62

12-27

Alergeninių žiedadulkių tyrimai

2 pav. Kietinės ambrozijos žiedynai

žiedadulkių koncentracija ore kartais būna gana didelė, pasiekia įsijautrini mui būdingą ribą ir kartu paankstina alergijos sezono pradžią. Kaip žiedadulkės atkeliauja iš kitų šalių? Vidutinis pagrindinės žiedadulkių masės sklidimo aukštis virš paklotinio paviršiaus dar nėra pakankamai ištir tas. Dažnai laikoma, kad žiedadulkės keliauja tolimus atstumus kartu su oro dalelėmis, taigi jų kelius galima nusta tyti oro dalelių trajektorijos tyrimo metodais. Tačiau oro dalelės per kelias paras gali ne tik nukeliauti tūkstan čius kilometrų, bet ir pakilti iki tropo pauzės bei vėl leistis iki pat paviršiaus žemyn. Be to, jos gali būti išplautos iš atmosferos įvairaus intensyvumo kritulių, kauptis po sulaikančiais atmosferos sluoksniais. Vis dėlto didžiausia keliaujančių žieda dulkių koncentracija yra panašesnė į

vertikalų drėgmės pasiskirstymą, kai drėgmės (vandens garų) kiekis spar čiai mažėja tolstant nuo šaltinio, t. y. paviršiaus. Todėl ir maksimali per nešamų žiedadulkių koncentracija turėtų apsiriboti paribio sluoksniu. Šis meteorologinis parametras yra labiau oro mases nei konkrečios vie tos drėgnumą indikuojantis rodiklis ir įgauna maksimalias reikšmes drėgnų tropinių oro masių buvimo vietose. Ir atvirkščiai, minimalios šio parametro reikšmės vasarą būdingos sausoms ir vėsioms poliarinėms oro masėms. 2011 m. vasaros pabaigoje Lietu voje surinktuose oro mėginiuose buvo aptikta išskirtinai didelė (∼140 žiedadulkių kubiniame metre oro) ambrozijų žiedadulkių koncentracija. Mokslininkai mano, kad tuo metu pagrindinė ambrozijų žiedadulkių masė Lietuvą pasiekė kartu su grei tai judančia šilta ir drėgna tropinės kilmės oro mase, kuri buvo užfiksuota 2011 m. rugpjūčio 27 d. judanti nuo

Viduržemio jūros per Alpes Baltijos regiono link. Klimato kaita didina žiedadulkių koncentraciją Vietinių augalų žydėjimas ir žieda dulkių išbarstymo intensyvumas pri klauso nuo meteorologinių sąlygų. Anksti pavasarį pražystantys auga lai (ypač alksniai ir lazdynai) jautriai reaguoja į besikeičiančią oro tem peratūrą, o vėliau žydintiems reikš mingesniu veiksniu tampa drėgmės sąlygos. Keičiantis klimatui, augalai reaguoja į aplinkos pokyčius ir gali pakeisti vystymosi ypatumus. Pavyz džiui, išanalizavus daugiamečius oru pernešamų žiedadulkių stebėjimų duomenis iš 17 šalių, nustatytas kas metinis žiedadulkių barstymo ankstė jimas (beveik viena para anksčiau nei prieš metus). Kitas tyrimas, apiman tis daugiau nei 30 metų skirtinguose geografiniuose regionuose surinktus duomenis, parodė reikšmingą alksnių 63

Alergeninių žiedadulkių tyrimai Ąžuolo žiedynai

Kaip rodo tyrimai dėl rinovirusinės infekcijos, žiedadulkės gali netiesiogiai paveikti jautrumą SARS-CoV-2.

ir lazdynų žiedadulkių koncentracijos specifinėms sąlygoms, ore esančios didėjimą dėl klimato kaitos nulemtų žiedadulkės plyšta atpalaiduodamos pokyčių. Lietuvoje per 15 metų surinkti alergenus, jie patenka į žmogaus kvė aerobiologiniai duomenys rodo žymų pavimo takus ir sukelia astmos prie alksnių ir lazdynų žiedadulkių pagau puolius. Kintant klimatui ir dažnėjant sėjimą Vilniuje, nors Klaipėdoje ir Šiau ekstremalioms oro sąlygoms, baimi liuose žiedadulkių koncentracijos ore namasi, kad perkūnijų sukeltų astmos poslinkiai išlieka maži. Alergeniniu priepuolių dažnės. Vertinant žolių požiūriu reikšmingiausių vasarą žydin žiedadulkių projekcinį poveikį sveika čių miglinių šeimos ir kiečių genties tai ateityje, yra apskaičiuota, kad jei augalų žiedadulkių koncentracija ore CO2 atmosferoje lygis padvigubėtų, mažesnė nei prieš dešimtmetį. Tikė žolių žiedadulkių alergijos sezono tina, kad sumažėjimas gali būti susijęs „sunkumas“ padidėtų iki 60 proc. su urbanizuotų teritorijų želdynų prie Ne tik klimatiniai ar meteorologiniai žiūra, įskaitant laiku vykdomą teritori veiksniai lemia žiedadulkių elgseną jos šienavimą. atmosferoje. Ne mažiau svarbi ir Lietuvoje mažai analizuojama tema oro tarša. Žinoma, kad regionuose, yra oru sklindančių miglinių augalų kuriuose yra didelė oro tarša, oro ter žiedadulkių poveikis sveikatai, ypač šalų dalelės gali pernešti pakitusius astmos priepuolių padažnėjimams, oro alergenus, o žiedadulkės savo perkūnijos metu. Daugiausia tokių ruožtu ne tik perneša alergenus, bet tyrimų atlikta Australijoje, Italijoje, ir teršalų daleles. Lietuvoje atliktais Didžiojoje Britanijoje, kur deklaruo tyrimais nustatytas ryšys tarp beržų, jama, kad astma smarkiai paūmėja po alksnių, lazdynų, miglinių žiedadulkių perkūnijos miglinių augalų žydėjimo koncentracijos ore ir ozono bei kietųjų laikotarpiu. Perkūnijų metu, susidarius dalelių. Rezultatai rodo, kad vienu

Žiedadulkės gali paveikti jautrumą koronavirusui

analizė parodė, kad, alergizuojančių žiedadulkių koncentracijai ore pasie kus 100 žiedadulkių kubiniame metre oro, sergamumas COVID-19 liga augo vidutiniškai 4 proc.

Jautrumas vėjadulkių augalų žieda Asmeninė alergijos simptomų dulkių išskiriamiems baltymams ar prognozė alerginė reakcija yra imuninės siste mos atsakas į dirgiklį. Organizmo ato Mokslo erdvėje dažnai diskutuo veiksmis, padedantis „išstumti“ žieda jama, kaip žiedadulkių alergijos pro dulkes, sukelia tokius alergijos požy gnozes pritaikyti skirtingu jautrumu mius kaip čiaudulys, kosulys, sloga žiedadulkėms pasižymintiems asme arba užsikimšusi nosis, akių niežė nims, t. y. prognozę sudaryti kiekvie jimas, paraudimas arba ašarojimas, nam asmeniui individualiai. Anksčiau gerklės, burnos, nosies ir ausų niežu visa prieinama alergijos žiedadulkėms lys ar net kvapo praradimas. Jei žie prognozė buvo teikiama atsižvelgiant dadulkių poveikis nėra sumažinamas, į vidutinį nuo alerginio rinito kenčiantį reakcijos stiprėja sukeldamos smilki Lietuvos gyventoją, be galimybės nių ar kaktos maudimą, galvos ar ausų suasmeninti žiedadulkių prognozę. skausmą ir perauga į nuovargį. Alergi Vilniaus universiteto Šiaulių akade jos pažeistiems žmonėms pablogėja mijos ir užsienio mokslininkų koman miego kokybė, sunku atlikti kasdieninę dai sukūrus nemokamą asmeninės veiklą, įskaitant mokymosi ar darbo alergijos simptomų prognozės sis užduotis ir laisvalaikio užsiėmimus. temą (angl. Personal Alergy SympKaip rodo tyrimai dėl rinovirusinės toms Forecasting System, PASYFO), infekcijos, žiedadulkės gali netiesiogiai visi Lietuvos gyventojai gali gauti indi paveikti jautrumą SARS-CoV-2, pavyz vidualią, tik jiems tinkančią alergijos džiui, sutrikdydamos nosies ar bron rizikos prognozę. Labai svarbu, norint chų epitelio barjero funkciją arba anti gauti asmeninę informaciją, pildyti virusinį imunitetą. 31 pasaulio šalyje „Žiedadulkių dienoraštį“, kurį galima (įskaitant Lietuvą) surinktų duomenų rasti PASYFO mobiliojoje programėlėje.

Nepildant šio dienoraščio, asmeninės alergijos simptomų prognozės gauti neįmanoma. Simptomų prognozės modelis sujungia žiedadulkių kon centracijos ore, oro kokybės, meteo rologinius duomenis ir asmens alergi jos simptomų raiškos įrašus ir apskai čiuoja tikėtiną alergijos riziką. Iki šiol tai yra vienintelis veikiantis persona lizuoto alergijos rizikos įrankio, skirto žiedadulkėms jautriems asmenims, pavyzdys.

Alergeninių žiedadulkių tyrimai

metu žmogaus organizmą gali veikti ir žiedadulkės, ir oro teršalai.

Tyrimo metodika tobulinama bepiločiais orlaiviais Šiuo metu mokslininkų turimos žinios apie biologinės kilmės dalelių elgseną ore yra grindžiamos fragmentiškais tyrimų duomenimis, kurie renkami pasitelkiant įvairius antžeminius būdus ar stacionarius paaukštinimus – inžinerinės infrastruktūros objektus. Siekiant patobulinti matavimo duo menų ir surenkamos informacijos kiekį, tokiuose tyrimuose galėtų būti nau dojami fiksuoto sparno tipo bepiločiai orlaiviai. Esminis jų privalumas – auto matizuoto skrydžio galimybės pagal iš anksto sudarytą skrydžio planą apimant daugybę tyrimams aktualių priežemio atmosferos horizontų.

3 pav. Beržų (nuotrauka kairėje) ir ambrozijų (dešinėje) žiedadulkės per optinį mikroskopą 65

Alergeninių žiedadulkių tyrimai 0

10k

20k

30k

40k

50k

4 pav. Biologinės kilmės dalelės, ore aptiktos automatiniu dalelių identifikavimo prietaisu, šviesos sklaidos atvaizdas. Duomenys iš Šiaulių aerobiologinės stotelės

Visi Lietuvos gyventojai gali gauti individualią, tik jiems tinkančią alergijos rizikos prognozę.

2021 m., pasitelkus fiksuoto sparno bepiločius orlaivius ir supaprastintos konstrukcijos bioaerozolių mėginiams surinkti skirtą įrenginį, 7 skirtinguose atmosferos aukščiuose buvo atlikti bandomieji tyrimai, kurie iš esmės ir padiktavo svarbiausius techninio pobūdžio pokyčius. Pagrindinė iden tifikuota problema buvo siejama su mažu žiedadulkių surinkimo įrenginio funkcionalumu (vienas skrydis – vie nas mėginys, o tai reikšmingai padi dina tyrimams būtino laiko sąnau das) ir bepiločių orlaivių skrydžių rizika, kuri didėja dėl dažnai pasikartojančių kilimų ir tūpimų. Tokia situacija paskatino mokslininkus imtis kurti įrenginį, kuris leistų vieno skrydžio metu surinkti bioaerozolio mėginius skirtinguose atmosferos aukščiuose nepriklausomai nuo vietos geografi nių sąlygų. Veikiantis tokio pobūdžio įrenginys sukurtų prielaidas naujo tipo tyri mams, kurie padėtų gauti trūkstamų žinių apie biologinės kilmės dalelių sklaidos tendencijas, skridimo tra jektorijas, plitimo kryptis, nusėdimo mechanizmus.

Sukurtos unikalios žiedadulkių bibliotekos Šiuo metu pasaulyje žiedadulkių sklai dos atmosferoje stebėjimai dažniau siai vykdomi taikant šeštajame praė jusio amžiaus dešimtmetyje sukurtą metodą, todėl duomenys nuo surin kimo momento vėluoja iki 10 dienų. Mėginiams paruošti, žiedadulkėms identifikuoti per mikroskopą (3 pav.), duomenims įvertinti ir apskaičiuoti rei kalingi skirtingo lygio specialistai ir didelės laiko sąnaudos, o tai neleidžia gauti operatyvios informacijos apie žiedadulkių koncentraciją. Tokia situ acija nebeatitinka poreikių, bet spren dimų iki šiol nerasta. Vilniaus universi teto mokslininkų, tyrinėjančių žieda dulkių elgseną atmosferoje, dėmesys sutelktas į novatoriškų metodų ir priemonių, leisiančių gauti operaty viam naudojimui tinkamus duomenis, kūrimą. Pakeitus matavimų paradigmą, ne tik patobulėtų visuomenei teikiama informacija, bet ir atsivertų galimybės panaudoti duomenis augalininkystės ir miškininkystės sektoriuose, kontroliuo jant invazinių rūšių plėtrą ekosistemose ar stebint klimato pokyčius.

25/01/2022, 10:26:17

Open Event JSON

25/01/2022, 10:26:09

25/01/2022, 10:26:02

Open Event JSON

Alergeninių žiedadulkių tyrimai

5 pav. Biologinės kilmės dalelės, ore aptiktos automatiniu dalelių identifikavimo prietaisu, šviesos sklaidos atvaizdas. Duomenys iš Šiaulių aerobiologinės stotelės

25/01/2022, 10:26:23

Neseniai rinkoje pasirodė detektoriai, kuriuos galima paruošti automatizuo tam biologinės kilmės dalelių identifi kavimui beveik realiuoju laiku. Prietaisų technologijos skirtingos – automatinis mikroskopavimas, lazerio indukuota fluorescencija (4 pav.), holografija (5 pav.), bet jų tikslumas ir žiedadulkių identifikavimo gebėjimai – vis dar mokslinių diskusijų objektas. Ne mažiau svarbu gaunamą informaciją susieti su įrankiais, kurie leistų visuomenei pasi naudoti naujausia informacija. Vilniaus universiteto mokslininkų atlie kamų tyrimų rezultatai leido sukurti unikalias žiedadulkių bibliotekas, tarptautiniu mastu naudojamus dale lių identifikavimo algoritmus, vykdyti gautų duomenų patikrą ir verifikaciją. Šiuo metu Vilniuje ir Šiauliuose įrengtais automatiniais biologinės kilmės dalelių identifikavimo prietaisais yra tiriamos ne tik oro kilmės žiedadulkės, bet ir kitos atmosferos bioaerozolio dalelės. Operatyvi informacija apie žiedadul kių kiekį ore laisvai prieinama visuome nei tinklalapyje https://miestoplauciai. vilnius.lt/ziedadulkes/. Straipsnio nuotraukų autorė L. Šukienė

Aerobiologai greta naujai įrengto automatinio žiedadulkių atpažinimo prietaiso. Iš jo Vilniaus gyventojus pasiekia informacija apie žiedadulkių koncentraciją ore realiuoju laiku 67

EKONOMIKA

Ekonomikos skatinimas skolintais pinigais: ar pavyks? Prof. Diana Cibulskienė Prof. Mindaugas Butkus

Doc. Lina Garšvienė Doc. Janina Šeputienė

Vilniaus universiteto Šiaulių akademija

Dar Didžiosios depresijos laikais ekonomistas Johnas Maynardas Keynesas tvirtino, kad nuosmukio metu valstybės išlaidas reikia didinti, taip skatinant paklausą, o kartu ir šalies ekonomikos augimą. Be to, dėl vadinamojo multi plikavimo efekto galima tikėtis, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) padidės daugiau, nei padidėjo valstybės išlaidos. Tačiau nuosmukio metu valstybės iš mokesčių surenkamos pajamos mažėja, todėl, norint padidinti valstybės išlaidas, neretai tenka skolintis.  Tiek 2008–2009 m. pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė, tiek pastaroji dėl COVID-19 pandemijos susida riusi krizė pasižymi beprecedenčiu valstybės skolos augimu, todėl tiek poli tiniu, tiek akademiniu lygmeniu didėja susirūpinimas dėl valstybės skolos poveikio ekonomikos augimui. Teoriniai argumentai ir mokslininkų atliktų empirinių tyrimų rezultatai nepateikia vieno aiškaus atsakymo.

Ekonomika

Po 2008–2009 m. pasaulinės krizės vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad valstybės skolinimasis gali paskatinti ekonomiką, bet tik iki tam tikro skolos lygio.

Ekonomikos nuosmukio metu – trys pasirinkimai

tai reiškia, kad padidėja prekių ir pas laugų paklausa. Didėjanti paklausa paskatina gamybos augimą, kartu ir gyventojų pajamų didėjimą, todėl efektas persiduoda ir į kitas paklausos dedamąsias, pasireiškia vadinamasis multiplikacinis efektas, t. y. pradeda didėti namų ūkių vartojimo išlaidos ir įmonių investicijos. Multiplikacinio efekto esmė yra ta, kad šalies BVP padidėja daugiau, nei padidėjo vals tybės išlaidos. Augant BVP, į biudžetą surenkama daugiau mokesčių, kuriuos galima panaudoti skolai grąžinti, taigi ilguoju laikotarpiu valstybės išlaidų didinimo padarinys gali būti ne skolos padidėjimas, o sumažėjimas.

Po 2008–2009 m. pasaulinės kri zės vis dažniau pasigirsta nuomo nių, kad valstybės skolinimasis gali paskatinti ekonomiką, bet tik iki tam tikro skolos lygio, kuris matuojamas kaip valstybės skolos ir šalies BVP pro centinis santykis, o jei skola ir toliau auga, ji pradeda stabdyti ekonomi kos plėtrą. Tačiau nėra vieno atsa kymo į klausimą, koks yra tas valsty bės skolos dydis, vadinamasis lūžio taškas, kurį viršijus teigiamas skolos poveikis ekonomikos augimui pasikei čia į neigiamą. Mokslininkai sutaria, kad kiekvienai šaliai lūžio taškas yra skirtingas ir gali priklausyti nuo įvai rių veiksnių, tad jiems tirti pastaruoju Valstybės skola gali ir stabdyti metu skiriama daug dėmesio. Valsty ekonomiką bės skola skatina ekonomiką, tačiau Be teigiamo poveikio, valstybės skola tuo pačiu metu pasireiškia ir neigiami gali turėti ir neigiamą šalutinį poveikį – šalutiniai poveikiai, todėl svarbu imti stabdyti ekonomikos plėtrą. Vie išskirti sąlygas, kurios nulemia, kuris nas iš argumentų – pinigai turi savo efektas bus stipresnis (1 pav.). „kainą“, t. y. norėdami pasiskolinti Pagrindinis teigiamo skolos povei mokame tam tikro dydžio palūkanas. kio ekonomikai argumentas sie Kuo daugiau atsiras norinčiųjų skolin jamas su J. M. Keyneso požiūriu, tis, tuo didesnė bus skolinimosi kaina. kad ekonomikos skatinimas skola Taigi valstybės skolinimasis padidina finansuojamomis valstybės išlaido palūkanų normą, todėl mažiau sko mis lemia aukštesnį skolos lygį, tačiau linasi ir perka tiek namų ūkiai, tiek kartu didina vidaus paklausą ir BVP įmonės – tai reiškia vartojimo išlaidų, augimą. Jeigu valstybei nepakanka investicijų, o kartu ir šalies BVP suma lėšų savo funkcijoms atlikti, ji turi žėjimą. Maža to, palūkanų norma gali kelis pasirinkimus: sumažinti išlai išaugti ne tik dėl to, kad išaugo pinigų das, padidinti savo pajamas (tai reiš paklausa, bet ir dėl to, kad didėjančią kia mokesčių didinimą) arba skolintis. valstybės skolą investuotojai gali pri Išlaidų mažinimas ir mokesčių didini imti kaip šalies rizikos ženklą, todėl už mas stabdo ekonomiką, todėl nuos tą riziką reikalauja didesnių palūkanų. mukio sąlygomis skolinimasis atrodo geresnis pasirinkimas. Valstybės skola išauga, išleidžiama daugiau, o 70

Kitas neigiamas skolinimosi poveikis siejamas su padidėjusiu gyventojų taupymu. Šis argumentas paremtas

Davido Ricardo idėja, kad valstybės biudžeto deficitas neskatina ekonomi kos, nes gyventojai numato, jog išau gusią valstybės skolą ateityje reikės grąžinti, o tai reiškia didesnius mokes čius, todėl jau dabar pradeda ruoš tis mokesčių padidinimui – daugiau taupo, mažiau vartoja ir taip sumažina paklausą bei ekonomikos augimą. Nors ši idėja vertinama prieštaringai ir daž nai nepatvirtinama mokslinių tyrimų rezultatais, ateityje numatomas mokesčių didinimas siejamas su nei giamu skolos poveikiu dar ir dėl įtakos verslo investicijoms. Tikėdamiesi dides nių mokesčių ateityje verslininkai savo ilgalaikes investicijas gali nukreipti į kitas, mažiau įsiskolinusias šalis. Šalies tarptautinės prekybos apim tys taip pat gali nulemti, ar valstybei skolintomis lėšomis pavyks paskatinti ekonomiką, ar, priešingai, ji bus stab doma. Valstybė padidina savo išlaidas ir paskatina paklausą, tačiau labai svarbu, kuri paklausa didėja labiau – šalies prekėms ar užsienio prekėms? Importas mažina šalies BVP, todėl daug importuojančioms šalims tiki mybė, kad šalies skola paskatins eko nomikos augimą, mažėja. Kadangi auganti valstybės skola tuo pačiu metu ekonomikos augimą ir ska tina, ir stabdo, galutinis rezultatas pri klauso nuo to, kuris poveikis – teigia mas ar neigiamas – yra stipresnis. Mokslininkai aiškinasi, kada yra saugu skolintis daugiau Vilniaus universiteto Šiaulių akade mijos ekonomistai šiuo metu atlieka valstybės skolos poveikio ekonomi kos augimui tyrimą, kuriuo ir siekia

Ekonomika

Nepakanka lėšų (biudžeto deficitas)

Valstybė pasiskolina (didėja valstybės skola)

Neigiamas poveikis

Teigiamas poveikis

Didėja valstybės išlaidos (nuperkama daugiau prekių ir paslaugų)

Didėja palūkanų norma (skolinimosi kaina)

Didėja gyventojų taupymas

Mažėja vartojimas ir investicijos

Didėja paklausa

Didėja importas

1 pav. Teigiamas ir neigiamas valstybės skolos poveikis ekonomikos augimui. Sudaryta autorių

Auga šalies BVP

Mažėja paklausa

Surenkama daugiau pajamų į biudžetą (mokesčiai)

Mažėja šalies BVP

Ekonomika

Jeigu valstybei nepakanka lėšų savo funkcijoms atlikti, ji turi kelis pasirinkimus: sumažinti išlaidas, padidinti savo pajamas arba skolintis.

išsiaiškinti sąlygas, kada valstybės gali skolintis daugiau, nekeldamos pavojaus ekonomikos plėtrai. Dau giausia dėmesio skiriama multipli kaciniam efektui, nes su juo sieja mas ekonomiką skatinantis poveikis, t. y. tikimasi, kad padidėjusios vals tybės išlaidos padidins ir namų ūkių vartojimą, ir įmonių investicijas. Šio efekto dydį ekonomistai įvertina skai čiuodami išlaidų multiplikatorių. Tarkime, jei išlaidų multiplikatorius yra 2, tai valstybės išlaidų padidėjimas 10 mln. eurų šalies BVP padidins 20 mln. eurų. Nors multiplikatoriaus formulę galima rasti kiekviename makroe konomikos vadovėlyje, praktikoje jo dydį apskaičiuoti yra labai sudėtinga, todėl vyriausybės negali iš anksto sužinoti, koks bus padidėjusių valsty bės išlaidų, o kartu ir išaugusios sko los poveikis šalies ekonomikos augi mui. Tačiau pasinaudojus multiplika toriaus formule galima prognozuoti, kada teigiamas poveikis gali būti sti presnis. Jau buvo minėta, kad tikimasi, jog padidinus valstybės išlaidas kartu didės vartojimas ir investicijos. Tačiau kyla klausimas: kiek didės? Poveikis vartojimui priklauso nuo to, kaip namų ūkiai elgiasi su padidėju siomis pajamomis – ar jas išleidžia, ar skiria taupymui. Kokią dalį papildomai gautų pajamų namų ūkiai skiria varto jimo išlaidoms, apibūdina ribinis polin kis vartoti. Kuo šis rodiklis didesnis, t. y. didesnė pajamų dalis išleidžiama, tuo didesnis multiplikatorius, o kartu ir teigiamas skolos poveikis ekonomikai. Kitas multiplikatorių didinantis rodi klis – ribinis polinkis investuoti, kurio 72

didesnė reikšmė atitinkamai parodo, kad didesnė dalis papildomai gautų pajamų naudojama investavimo tiks lais, o tai taip pat teigiamai veikia ekonomiką. Taigi galima tikėtis, kad ekonomiką pavyks paskatinti, jei gyventojai linkę daugiau vartoti ir investuoti. Dideli mokesčiai ir importas mažina tei giamą, o kartu stiprina neigiamą sko los poveikį ekonomikai. Tarkime, vals tybė padidino savo išlaidas, padidėjo paklausa ir gyventojų pajamos. Kuo didesni bus mokesčiai, tuo mažiau savo pajamų gyventojai galės skirti vartojimui ar investavimui, taigi mul tiplikacinis efektas silpnės. Problemų sukelia ir importas. Pavyzdžiui, jeigu padidėjusias pajamas Lietuvos gyven tojai išleidžia pirkdami prekes, paga mintas Lenkijoje ar Vokietijoje, tokios vartojimo išlaidos Lietuvos BVP ne padidina, o sumažina. Skolos poveikis ekonomikos augimui – menkas Į Šiaulių akademijos ekonomistų atliekamą tyrimą buvo įtrauktos viso pasaulio šalys, o tyrimo 1996–2019 m. laikotarpis suskirstytas į 1, 5 ir 10 metų intervalus, siekiant ištirti trumpalaikį, vidutinį ir ilgalaikį ryšį tarp valstybės skolos ir ekonomikos augimo. Rezultatai rodo, kad valstybės sko los poveikis ekonomikos augimui priklauso nuo vartojimo, investi cijų, mokesčių, skolos lygio ir institu cijų efektyvumo (kokybės). Rezulta tai atitinka kitų tyrėjų gautus rezul tatus ir liudija silpną (neigiamą arba

teigiamą) valstybės skolos poveikį ekonomikos augimui. Teigiamas valstybės skolos poveikis labiau tikėtinas tose šalyse, kuriose didesnis išlaidų multiplikatoriaus dydis. Tai reiškia, kad didesnė vals tybės skola (išreiškiama skolos ir BVP santykiu) nebūtinai kenkia ekonomi kos augimui, jei privataus vartojimo ir investicijų dalis BVP yra didelė, o mokesčių pajamų ir BVP santykis yra mažas. Šalyse, kuriose vartojimo lygis yra aukštas (per 57 proc. BVP), valsty bės skolos padidėjimas 1 proc. padi dintų ekonomikos augimą maždaug 0,037 proc., o poveikis būtų tiesiog nežymiai reikšmingas. Žemas varto jimo lygis lemia neigiamą, bet nereikš mingą poveikį ekonomikos augimui. Tyrimo rezultatai patvirtina prie laidą, kad teigiamas skolos poveikis yra mažai tikėtinas, jei privatus var tojimas yra mažas. Tačiau jei pagal D. Ricardo ekvivalentiškumo hipotezę valstybės išlaidų šokas nesumažina vartojimo, tuomet to nepakanka, kad būtų užtikrintas teigiamas valstybės skolos poveikis ekonomikos augimui. Didelis investicijų lygis (daugiau nei 24,3 proc. BVP) siejamas su reikš mingu teigiamu valstybės skolos poveikiu ekonomikos augimui – skolos padidėjimas 1 proc. lemtų apie 0,013 proc. spartesnį ekonomikos augimą. Priešingai, žemas investicijų lygis lemia neigiamą skolos ir ekonomikos augimo ryšį. Valstybės skolos ir BVP santykio padidėjimas 1 proc. šalyse, kuriose investicijų lygis yra mažes nis nei 24,3 proc. BVP, ekonomikos augimą sulėtintų apie 0,052 proc. Tai

Maži mokesčiai (žemesnis nei 16,5 proc. BVP mokesčių pajamų ribi nis lygis) yra susiję su teigiamu, bet nežymiu skolos poveikiu ekonomi kos augimui. Tuo tarpu aukštesnė mokesčių našta augimui trukdo – valstybės skolos lygio padidėjimas 1 proc. šalyse, kurių mokestinės paja mos viršija 16,5 proc. BVP, pristab dytų ekonomikos augimą apie 0,003 proc. Remiantis išlaidų multiplikato riaus efektu, žemas mokesčių ir BVP santykis siejasi su teigiamu valsty bės skolos poveikiu visuminei paklau sai. Kita vertus, tai gali būti siejama ir su šešėline ekonomika, kuri mažina mokestines pajamas ir didina valsty bės skolą. Tyrimas atskleidė sąlygas, nuo kurių priklauso valstybės skolos

poveikis ekonomikos augimui. Patvir tinta prielaida, kad tvaraus valstybės skolos augimo poveikis gali skirtis pri klausomai nuo išlaidų multiplikato riaus dydžio. Galima teigti, kad skola gali skatinti ekonomikos augimą, jei makroekonominiai rodikliai (vartoji mas, investicijos, mokesčiai ir importo dalis BVP) lemia didesnį išlaidų multi plikatoriaus lygį šalyje. Šalys, turin čios aukštą išlaidų multiplikatoriaus lygį, gali skolintis daugiau ir išlai kyti ekonomikos augimą. Priešingai, šalyse, kuriose išlaidų multiplikato rius mažesnis, santykinai žemas sko los lygis jau turi neigiamą poveikį eko nomikos augimui. Skolinimosi poveikį ekonomikai lemia ir neapibrėžtumo lygis Šiaulių akademijos ekonomistai nustatė, kad neapibrėžtumo lygis taip pat gali būti vienas iš veiksnių, lemiančių skirtingą valstybės skolos poveikį ekonomikos augimui. Didelis skolos lygis didina neapibrėžtumą, dėl kurio gali padidėti skolinimosi išlaidos

ir sulėtėti ekonomikos augimas. Tačiau nėra sutarimo, kokį skolos lygį inves tuotojai laiko „dideliu“ ir pradeda rei kalauti aukštesnių palūkanų, t. y. rizi kos premijos.

Ekonomika

rodo, kad didėjanti valstybės skola lemia pinigų paklausos augimą ir padidina palūkanų normą, o tai savo ruožtu sukelia privačių investicijų išstūmimo efektą. Šio tyrimo rezultatai patvirtina kitų tyrimų išvadas, rodan čias neigiamą valstybės skolos padi dėjimo poveikį investicijoms ir ekono mikos augimui.

Be skolos lygio, neapibrėžtumo lygį gali padidinti ir daugelis kitų veiksnių: institucinė aplinka, makroekonomi nės sąlygos, finansų sektoriaus sta bilumas. Tyrimo rezultatai rodo, kad didelė skola gali teigiamai paveikti ekonomikos augimą, jei investuoto jai nemano, kad skola yra rizikinga, ir nereikalauja rizikos premijos. Tačiau net ir labai mažas skolos lygis trukdys gamybos augimui, jei neapibrėžtumo lygis yra didelis. Vilniaus universiteto Šiaulių akademi jos mokslininkų atlikto tyrimo rezul tatai atitinka tyrimų kryptį, patvirti nančią apverstos U formos skolos ir augimo ryšį. Todėl fiskalinės politikos formuotojams rekomenduojama ste bėti vartojimo, investicijų ir mokesčių, kaip BVP dalies, dinamiką, siekiant prognozuoti valstybės išlaidų, nau dojant skolintas lėšas, efektyvumą.

BIOMEDICININĖ FIZIKA

Pažangūs netiesinės mikroskopijos vaizdinimo metodai – biomedicininei ir vėžio diagnostikai Dr. Agnė Kalnaitytė Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centras

Pažangios optinės mikroskopijos technologijos išgyvena renesansą, viršy damos erdvinės skiriamosios gebos ribą, nulemtą šviesos bangų difrakcijos, ir suteikdamos galimybę neinvaziniu būdu vaizdinti sudėtingos struktūros giliuosius audinius realiu laiku. Svarbūs mikroskopijos pasiekimai įgyven dinami pasitelkus būtent netiesines šviesos sąveikas su medžiaga, o polia rimetrinė netiesinė mikroskopija laikoma universalia vaizdinimo priemone, leidžiančia be papildomų žymeklių ir neardant mėginio ištirti fiziopatologi nius procesus gyvuose bandiniuose išskiriant tarpląstelines erdvines struk tūras, o tai savo ruožtu leidžia ištirti daugelio ląstelių funkcijų mechanizmus.

foto

Biomedicininė fizika

Siekiant Lietuvoje sukurti ir išplėtoti naujausias netiesinės mikroskopijos vaizdinimo technologijas, pritaikomas biomedicinos poreikiams, taip pat ir vėžio diagnostikai, dirbama kartu su Toronto universitetu Kanadoje. Šio bendradarbiavimo rezultatas – Vil niaus universiteto Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centro Biofotonikos laboratorijoje sukurtas originalaus daugiamodžio netiesinio poliarizaci nio mikroskopo prototipas, kurio gali mybės išbandomos kartu su Naciona linio vėžio instituto Biomedicininės fizi kos laboratorijos mokslininkais.

Netiesinės mikroskopijos privalumai Dar XX a. pirmoje pusėje Nobelio pre mijos laureatė Maria Goeppert Mayer teoriškai parodė, kad vykstant elek troniniam šuoliui iš pradinės į suža dintą molekulės būseną vienu metu gali būti sugeriamas ne tik vienas didesnės energijos, bet ir du ar dau giau mažesnės energijos fotonų. Dau giafotonė sugertis audinyje gali suža dinti ir fluorescenciją – nepusiaus vyrąjį savąjį švytėjimą, kuris nyksta spontaniškai išspinduliuojant fotonus ir sužadintoms molekulėms grįžtant į

Daugiamodžio netiesinio poliarizacinio mikroskopo prototipas Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centro Biofotonikos grupės laboratorijoje 76

Be to, netiesinė mikroskopija, paly ginti su kitais panašiais tyrimų meto dais, suteikia galimybę formuoti tri mačius vaizdus nepažeidžiant šviesa viso bandinio. Daugiafotoniams netiesiniams reiškiniams būdinga netiesinė priklausomybė nuo žadi nimo spinduliuotės intensyvumo – tai reiškia, kad padvigubinę intensy vumą gausime keturis kartus didesnį netiesinį optinį atsaką. Taigi šie pro cesai pasireikš tik ten, kur bus viršytas slenkstinis fotonų tankis, pavyzdžiui, objektyvo židinio taške, o visur kitur intensyvumas bus nepakankamas, todėl netiesinis signalas bus gauna mas tik iš labai mažo bandinio tūrio. Be to, diagnostinis vaizdinimas švie saus lauko mikroskopu formuojant tri mačius vaizdus trunka ilgiau nei netie siniu mikroskopu, nes tam reikalingas didesnis bandinių kiekis ir specialus jų paruošimas, pvz., itin ploni audinių pjūviai, kuriuos padaryti techniškai sudėtingiau. Ką naujo parodo harmonikų generacijos? Netiesinis optinis mikroskopas gali būti modifikuotas vaizdinimui para leliai su keliais netiesiniais vaizdiniais kontrastais. Pagrindinis žadinantis šviesos signalas yra tam tikro dažnio, tačiau, jam sąveikaujant su netiesinė mis savybėmis pasižyminčiu bandiniu,

registruojamame signale atsiranda ir kitos dedamosios, kurių dažnis yra pagrindinio signalo dažnio kartoti nis. Tai vadinamosios signalo harmo nikos. Daugelis biologinių struktūrų, veikiamų didelio intensyvumo femto sekundinio lazerio spinduliuote, pasi žymi ne tik daugiafotonio žadinimo fluorescencija, bet ir harmonikų gene racijos efektais, pasireiškiančiais kaip netiesinė sklaida ir nesukeliančiais medžiagos sužadinimo. Antrosios harmonikos generacijos (SHG) atveju du to paties dažnio fotonai netiesi nės sąveikos su medžiaga metu gene ruoja vieną dvigubai didesnio dažnio fotoną, pavyzdžiui, žadinant bandinį neregima infraraudonąja spindu liuote, galima registruoti žalios spal vos signalą. SHG sąveika pasireiš kia necentrosimetrinėse medžiagose, tokiose kaip kolagenai, randami jun giamuosiuose audiniuose ir epitelinio audinio pamatinėje membranoje, ar miozinas raumenyse. Trečiosios har monikos generacijos (THG) metu, kaip ir SHG atveju, keli to paties daž nio fotonai reaguodami su medžiaga generuoja vieną suminio dažnio fotoną, tačiau šiuo atveju audinys turi pasižymėti jau trečios eilės netie siniu jautriu. Dažniausiai THG signa las atsiranda tose bandinių vietose, kuriose susikerta skirtingų lūžio rodi klių terpės.

Biomedicininė fizika

pradinę energijos būseną. Dėl dau giafotoniams reiškiniams sužadinti reikalingo didelio spinduliuotės inten syvumo eksperimentiniai matavimai buvo pademonstruoti tik sukūrus laze rines technologijas, o plačiau pradėti taikyti atsiradus ultraspartiesiems lazeriams. Nuo tada pradėta plė toti ir netiesinė mikroskopija. Vienas pagrindinių jos pranašumų prieš kla sikinę optinę šviesaus lauko ar kon fokalinę mikroskopiją (ypač tiriant biologinės kilmės bandinius, gyvus audinius) yra tas, kad žadinimui gali būti naudojama ne pažaidas sukelti galinti didesnės energijos ultravio letinė, o saugesnė didesnio bangos ilgio infraraudonoji spinduliuotė, kuri yra mažiau išsklaidoma ir sugeriama biologiniuose audiniuose, dėl to gali giliau į juos įsiskverbti.

Netiesinė mikroskopija suteikia galimybę formuoti trimačius vaizdus nepažeidžiant šviesa viso bandinio.

Kadangi vienu metu gali pasireikšti ir keli netiesiniai procesai, registruo jant svarbu juos atskirti ir identifikuoti. Tai padaryti galima keičiant optinių filtrų parametrus, derinant žadinimo bangos ilgius arba, kaip šiuo metu technologiškai patogiausia, naudo jant daugiakanalę registraciją, t. y. daugiafotonę fluorescenciją nukrei piant į vieną, o SHG ar THG signa lus – į kitus kanalus. Audinius žadinant poliarizuota šviesa, kurioje pasireiškia skirtingas elektrinio lauko stiprio vek toriaus (arba magnetinio lauko stiprio vektoriaus) pokytis įvairiomis kryp timis plokštumoje, statmenoje ban gos sklidimo krypčiai, gauname har monikų generuojamo signalo poliari zaciją, kuri priklauso nuo medžiagos erdvinės molekulinės struktūros ir molekulių konformacinių poky čių. Todėl programiškai apdorojant 77

Biomedicininė fizika

netiesiniu poliarizaciniu mikroskopu gautus vaizdus apskaičiuojami para metrai, pagal kuriuos, taikant teori nius sąryšius, galima nustatyti mode linę audinių struktūrą ir jos pokyčius. Fizikų indėlis į vėžio diagnostiką Biomedicininėje diagnostikoje audi nių fluorescenciją (autofluorescenciją), nulemtą natūralių, jau audiniuose esančių fluorescuojančių gamtinių pigmentų (chromoforų), sudėtinga analizuoti dėl to, kad didelėje fluo rescuojančių molekulių sankaupoje sunku identifikuoti tam tikrų moleku lių grupių fluorescenciją. Todėl skir tingoms ląstelių grupėms ar ląstelių sudedamosioms dalims vaizdinti nau dojami iš išorės į biologinę struktūrą įvesti chromoforai ar papildomi žyme kliai (fluorescenciniai dažai), kurie yra susintetinami pritaikant juos pasirink tiems žinomos charakteristikos audi niams, tad selektyviai kaupiasi atski rose ląstelių organelėse, ar aktyvuo jami dėl funkcinių audinių pakitimų. Taigi fluorescencinėje analizėje nau dojant žymeklius ar kitaip apdoro jant bandinius galima padidinti audi nio struktūrinių elementų kontrastą, o kartu ir histopatologinių tyrimų tikslumą. Patologų auksiniu dažymo standartu vėžio diagnostikoje laikomas audinių pjūvių dažymas standartiniais histo logijoje naudojamais dažais – hema toksilinu ir eozinu, kurie suteikia spal vinį kontrastą ląstelės branduoliams, citoplazmai ir tarpląsteliniam užpil dui ir išryškina struktūrinius audi nių pokyčius. Šiuo metodu dažy tiems audinių pjūviams vaizdinti, pri taikius THG vaizdinį kontrastą, taip pat gerai išskiriami ląstelių branduo liai ir kai kurios jungiamojo audinio struktūros. Natūralus harmonoforas kolagenas netiesiniuose mikroskopi jos tyrimuose pats tampa natūraliu audinių žymekliu (1 pav.), nuo kurio išsidėstymo ir orientacijos priklauso matuojama signalo poliarizacija, o ši pakinta vėžiniuose audiniuose. Todėl lyginant iš vaizduose gaunamų para metrų nustatytus kolageno kiekius, jo struktūrinį homogeniškumą, skai dulų orientacijas ir kryptis sveikuose

ir navikiniuose audiniuose galima nustatyti vėžinius audinių pakitimus. Taip pat šie požymiai gali būti nau dingi siekiant nustatyti ribas tarp sveiko ir vėžinio audinio. Kolageni nis apvalkalas aplink skirtingus vėži nius audinius gali tapti prognostiniu veiksniu, vertinant audinių gebėjimą metastazuoti. Jeigu kolageninį apval kalą sudarančios skaidulos apgau bia vėžinius audinius, jos tarsi sufor muoja naviką izoliuojantį „barjerą“, tačiau kolageno radialinis išsidėsty mas nuo vėžinio darinio centro gali reikšti padidėjusią riziką vėžinėms ląs telėms plisti už naviko ribų. Kolageno vaizdinimo diagnostinė vertė ypač išauga atliekant poliarimetrinius matavimus. Taigi, į netiesinį optinį mikroskopą įdiegus poliarimetrinio vaizdinimo galimybes, SHG režimas gali atskleisti tarpląstelinės terpės pokyčius, THG vaizdinis kontrastas gali charakterizuoti vėžines ląsteles, o daugiafotonio žadinimo sukelta fluo rescencija – padėti nustatyti fiziolo ginę audinių būseną. Todėl daugia modė netiesinė mikroskopija gali būti naudojama įvairių žmogaus bei eks perimentinių gyvūnų vėžinių audinių diagnostiniuose tyrimuose. Naujų vėžio diagnostikos metodų paieškos Gal nedaug kam žinoma, bet netie sinės poliarimetrinės mikroskopi jos technologijas vėžio diagnostikai vienas pirmųjų pradėjo taikyti Vil niaus universiteto absolventas fizi kas prof. Virginijus Barzda. Jis su savo komanda Toronto universitete Kanadoje pirmieji pasaulyje parodė, kad netiesiniais mikroskopais galima vaizdinti patologinius audinių pjūvius, pažymėtus būtent minėtais hematok silino ir eozino dažais, o jų atlikti tyri mai įnešė svarų technologinį ir teorinį indėlį analizuojant struktūrinius audi nių pokyčius, svarbius diagnostiniu klinikiniu požiūriu, ir nustatė dėsnin gumus, pagal kuriuos galima įvertinti skirtingų audinių vėžinius pakitimus ir jų išplitimo ribas. Šiuo metu profeso rius dirba Vilniaus universiteto Laze rinių tyrimų centre, vadovauja Lietu vos mokslo tarybos finansuojamam

Kolageninis apvalkalas aplink skirtingus vėžinius audinius gali tapti prognostiniu veiksniu, vertinant audinių gebėjimą metastazuoti.

Biomedicininė fizika

1 pav. Daugiamodžiu netiesiniu poliarizaciniu mikroskopu gauti vaizdai. Viršuje: žiurkės uodegos sausgyslės pjūvio vaizdas (a – antrosios harmonikos generacija, b – trečiosios harmonikos generacija, c – abu signalai viename vaizde). Kolagenų baltymai žali, o ląstelių branduoliai ir fascijos mėlyni. Apačioje: žmogaus širdies laidžioji sistema (d – antrosios harmonikos generacija, e – trečiosios harmonikos generacija, f – abu signalai viename vaizde)

projektui ir dalijasi savo patirtimi ir žiniomis su kitais universiteto mokslininkais. Bendro darbo vaisius – Vilniaus uni versiteto Fizikos fakultete sukons truotas ir vis naujas pritaikymo sri tis atrandantis originalaus dau giamodžio netiesinio poliarizacinio mikroskopo prototipas. Atliekant tyri mus šiuo mikroskopu, vėžio metas tazių kilmės mechanizmai Valstybi niame patologijos centre paruoš tuose bandiniuose gali būti vertinami nustatant tarpląstelinio užpildo struktūrą audinyje ir ją susiejant su

vėžinių ląstelių lokalizacija ir išpli timu. Skirtingos strategijos išban domos siekiant kontroliuoti užpildo persitvarkymą ir taip mažinti metas tazių tikimybę. Sukurti nauji trima tės netiesinės poliarimetrijos mata vimo metodai kartu su nauja vaizdų analizės programine įranga, tikimasi, ateityje pagelbės tiriant audinius ir diagnozuojant vėžį ne tik mokslinėse laboratorijose, bet ir klinikose. Tai – nauja netiesinės mikroskopijos tai kymų kryptis, galinti palengvinti ope racijas ir padėti greičiau aptikti navi kus audiniuose.

Tyrimas remiamas pagal 2019– 2022 m. Lietuvos mokslo tarybos projekto „Poliarimetrinė netiesinė mikroskopija biomedicininiams tyri mams ir vėžio diagnostikai“ (Nr. 01.2.2LMT-K-718-02-0016) veiklą „Moksli ninkų iš užsienio pritraukimas vykdyti mokslinius tyrimus“. Šį projektą įgy vendinantys mokslininkai prisideda prie naujausių mikroskopijos vaizdi nimo technologijų ir naujų vėžio apti kimo metodų, skirtų klinikinei patolo gijai, plėtojimo Lietuvoje.

BLOKŲ GRANDINĖS TECHNOLOGIJA

Kodėl blokų grandinės technologijos projektai taip dažnai žlunga? Prof. Vladislav V. Fomin Dr. Dovilė Balevičienė Vilniaus universiteto Kauno fakultetas

Blokų grandinės (angl. blockchain) technologija yra viena labiausiai aptari nėjamų inovacijų informacinių technologijų (IT) srityje per pastarąjį dešimt metį. Vis daugiau startuolių ir įmonių svarsto apie projektus, susijusius su blokų grandinės technologija, arba jau komercializuoja blokų grandinės sprendimus įvairiose verslo ar viešojo sektoriaus srityse. Tačiau 2019 m. „Forbes“ ir „Gartner“ tyrimai rodo, kad, nepaisant didelių investicijų ir susidomėjimo šia technologija, daugiau kaip 90 proc. blokų grandinės projektų yra nesėkmingi. Tai beveik dukart daugiau už nesėkmes diegiant tradicinius IT sprendimus. Kuo skiriasi blokų grandinės technolo gija nuo kitų IT ir kodėl jos plėtra yra tokia problemiška?

Blokų grandinės technologija

Blokų grandinės technologija – kas tai?

Nepaisant didelių investicijų ir susidomėjimo šia technologija, daugiau kaip 90 proc. blokų grandinės projektų yra nesėkmingi.

Remiantis tradicinėmis IT mes galime suprasti centralizuoto valdymo sis temas – vienas tinklo mazgas (angl. nodes) atlieka pagrindines skaičia vimo ir duomenų saugojimo funkcijas. Duomenys saugomi duomenų bazėje, kuri leidžia greitai išsaugoti didelius duomenų kiekius, organizuoti greitą duomenų paiešką arba redagavimą. Pvz., JAV telekomunikacijų gigantas AT&T turi vieną didžiausių duomenų bazių – beveik 2 trilijonus įrašų. Popu liariausias duomenų bazių modelis – reliacinė duomenų bazė – buvo sukur tas 1970 m. Pagrindinis centralizuotų IT sprendimų reikalavimas – sistemos (ir duomenų) kontrolę atlieka vienintelis operato rius (angl. entity), kuris atsakingas už duomenų autentiškumą, saugojimą ir kitas funkcijas. Taikant tokias tradici nes technologijas veikia mums visiems gerai pažįstamos paslaugų sistemos: „Google“ paieška, „YouTube“ vaizdo talpykla, „Facebook“ arba „Insta gram“ socialiniai tinklai, „Sodros“ duomenų bazė, Vilniaus universiteto „Moodle“ (e. mokymų) sistema ir pan. Tradiciniai IT sprendimai yra dešim tmečiais patikrintos technologijos, o specialistams rengti yra sukurta gau sybė mokomosios medžiagos, kursų, sertifikatų. Blokų grandinė – tai skaitmeninė duo menų bazė. Kaip ir tradicinėje duo menų bazėje, blokų grandinėje gali būti saugomi bet kokie duomenys: pir kimo ir pardavimo informacija, nuo savybės teisės, vertybiniai popieriai, asmens duomenų įrašai, oro sąlygų arba lėktuvų judėjimo duomenys ir t. t. Duomenų įrašai saugomi duo menų blokuose, kurie yra tarpusa vyje sujungti į vientisą duomenų blokų grandinę. Pasitelkiant tradicinių duo menų bazių sprendimus visi duomenys saugomi viename centriniame serve ryje, o blokų grandinės technologijos atveju identiškos duomenų bazės kopi jos saugomos (paskirstytos) kiekvie name tinklo mazge (1 pav.). Kai prie blokų grandinės prijungiamas naujas duomenų blokas, šiame bloke esantys duomenys negali būti ištrinti

arba pakeisti. Todėl blokų grandinės technologijos yra laikomos ganėti nai saugiomis (apsaugotomis nuo neteisėtų / neautorizuotų pakeitimų). Norint pakeisti informaciją, saugomą duomenų blokuose, reikėtų įsilaužti į visus tinklo kompiuterius ir tuo pačiu metu padaryti identiškus pakeitimus visose saugomose duomenų kopijose. Kas trukdo išnaudoti blokų grandinės technologijų potencialą? Yra daugybė priežasčių, kodėl blokų grandinės technologijos projektai patiria nesėkmes. Be technologinių iššūkių, reikia įveikti su žmogiškuoju veiksniu ar kitais aspektais susiju sius iššūkius, kad būtų galima iki galo išnaudoti blokų grandinės potencialą. Daugelis naujų technologijų į rinką ateina pamažu – visų pirma išauga susidomėjimas technologija, daug diskutuojama apie jos potencialą ir susikuriami dideli lūkesčiai, prade dami pirmieji tobulinimo ir diegimo projektai. Tačiau pirmosios kartos technologijos labai retai gali paten kinti kilusius lūkesčius. Finansinių konsultacijų įmonės „Deloi tte“ duomenimis, tik 8 proc. blokų grandinės technologijų projektų iš 86 000 „Github“ platformoje buvo sėkmingi. Iš Ilinojaus blokų grandinės iniciatyvoje pateiktų 200 projektų šiuo metu belikę tik keli. Europos Komisi jos Jungtinių tyrimų centras pristatė septynių bandomųjų blokų grandinės projektų ataskaitą, kurioje skelbiama, kad apie pusė bandomųjų projektų buvo sustabdyti prieš pereinant prie didelio masto naudojimo. Todėl žvelg dami į įvairius duomenis, susijusius su pirmaisiais blokų grandinės projek tais, galime matyti, kad daugelis pro jektų nebuvo sėkmingi ir sunkiai galėjo patenkinti turėtus aukštus lūkesčius. Blokų grandinės technologijos pro jektams gali būti pritaikyta Abra hamo Maslow citata: „Jeigu vienin telis įrankis, kurį turite, yra plaktu kas, bet kuri problema jums atrodys kaip vinis.“ Daug startuolių ir kitų įmonių susidomėjo šia technologija ir norėjo ją įdiegti savo veikloje. Tech nologijų diegimas įmonėje yra susijęs

Blokų grandinės technologija

1 pav. Centralizuotas (kairėje) ir paskirstytas (dešinėje) tinklo organizavimo tipas

su problemų / uždavinių sprendimu, todėl visų pirma turi būti išanalizuo jama problema ir galimi jos spren dimo būdai, o tada vienas iš pasirinktų sprendimų gali būti blokų grandinės technologija. Tačiau šiuo atveju daž nai pirmiau būna pasirenkama tech nologija ir tik tada ieškoma būdų, kaip ją panaudoti, neatsižvelgiant į blokų grandinės ypatumus. Dažnai vyrauja klaidinga nuomonė, kad įdiegus naujas technologijas verslo modelis ir procesai išliks nepa kitę. Ji dažniausiai susiformuoja dėl žinių apie blokų grandinės technolo gijas trūkumo. 2019 m. atlikto „For bes“ tyrimo duomenimis, 92,5 proc. blokų grandinės technologijų projektų patiria nesėkmę dėl to, kad pritrūksta žinių ir supratimo apie technologijas.

Ir šis žinių trūkumas labiau būdingas vadybininkams, projektų vadovams, produktų savininkams. Todėl diegiant blokų grandinės technologijas reikia tarpdisciplininių žinių apie technolo giją, jos įtaką verslo procesams, kiber netinį saugumą ir t. t. Mokslininkai ir pramonės atstovai sutaria, kad būtent vadybininkų žinios, įgūdžiai ir įsitrau kimas diegiant IT sprendimus lemia projektų sėkmę, tačiau ši auksinė tai syklė pamirštama plėtojant blokų grandinės technologijų projektus.

Blokų grandinės atveju dažnai pirmiau būna pasirenkama technologija ir tik tada ieškoma būdų, kaip ją panaudoti.

Kokių žinių ir kompetencijų reikia? Ne visai tikslu būtų teigti, kad auk sinės taisyklės apie žinias ir įgū džius diegiant IT projektus nesilaiky mas yra pagrindinė blokų grandinės 83

Blokų grandinės technologija

technologijų projektų komandų pro blema. Kadangi šios technologijos vis dar yra naujos ir greitai besivys tančios, kadangi jos apima daugybę organizacinių sprendimų, dar nėra aiškiai suprasta ir apibrėžta, kokių būtent žinių ir įgūdžių reikia norint sėkmingai įgyvendinti blokų grandi nės projektą. Tačiau žvelgiant į didelį nesėkmingų projektų skaičių ir anali zuojant jų nesėkmės priežastis aiškėja, kad blokų grandinės technologijoms diegti reikalingos tarpdisciplininės ir visapusiškos technologijų, vadybos, teisės ir kitų sričių žinios. Todėl Vilniaus, Tartu (Estija), Kopenhagos (Danija) ir Dortmundo (Vokietija) techninio uni versitetų mokslininkai, įgyvendin dami „BlockNet“ projektą, sukūrė blokų grandinės technologijų mokymų kursą ir sudarė šios srities specialis tui reikalingų specifinių kompetencijų sąvadą – tai blokų grandinės funkcijų ir galimybių suvokimas, pasitikėjimo vadybos (angl. trust management) ir išmaniųjų kontraktų (angl. smart contracts) žinios, įvairių blokų gran dinės modelių, schemų ir sprendimų vertinimas, blokų grandinės techno logijų plėtojimo gebėjimai, įstatymų ir kitų teisės aktų, reguliuojančių blokų grandinės technologijų panaudojimą, išmanymas ir t. t. Kur Lietuvoje išmokti blokų grandinės technologijų? Darbuotojų ir ekspertų, turinčių žinių ir įgūdžių blokų grandinės technolo gijų srityje, paklausa yra labai didelė ir nuolat auga. Šiandien blokų gran dinės technologijos daugiausia tai komos finansų sektoriuje. Kitų sekto rių, valdžios institucijų, akademinės bendruomenės ir plačiosios visuome nės susidomėjimas šia technologija taip pat yra didelis, nes blokų gran dinės technologija – radikaliai nau jas būdas registruoti ir paskirstyti informaciją. Lietuvoje pirmieji mokymai apie blokų grandinės technologiją pradėti 2019 m. suaugusiųjų programavimo mokykloje, kiek vėliau dėstyti pavie niai studijų dalykai keliuose mūsų šalies universitetuose.

Vilniaus universiteto Kauno fakultete, kaip ir kituose trijuose užsienio univer sitetuose partneriuose, taip pat buvo parengti „BlockNet“ tarpdalykiniai blokų grandinės technologijų mokymo kursai, vykdomi tiek nuotoliniu, tiek kontaktiniu būdu. Jais siekiama stu dentams ir plačiajai visuomenei suteikti gilesnių žinių apie pažan giausias blokų grandinės technologi jas, jų plėtojimą, saugumo principus ir pritaikymą šiuolaikinėje verslo aplin koje. Šiuose kursuose į blokų grandi nės technologijas žvelgiama įvairiais aspektais: verslo vystymo, logistikos, kibernetinio saugumo ir kompiuterių sistemų inžinerijos. Keturių šalių universitetų mokslininkų parengtas naujasis kursas buvo išbandytas ir Kauno fakultete vyk domoje finansų technologijų (angl. FinTech) magistrantūros progra moje. Studentai įgijo žinių apie blokų grandinės technologijas ir jų taikymo technologinius bei vadybinius aspek tus. Dortmundo techninio universiteto kursai buvo išbandomi kaip „Logisti kos“ modulio dalis, nes blokų grandi nės technologijos tampa vis svarbes nės siekiant palengvinti informacijos srautus logistikos ir tiekimo grandi nėse. Kopenhagos universitete stu dentai mokėsi kurti blokų grandinės programas, o Tartu universitete kur sas buvo išbandomas IT saugumo pro gramoje, kur studentai įgijo žinių apie blokų grandinės informacijos sau gumo aspektus. Šiuo metu „BlockNet“ kursus išbandė 172 unikalūs vartotojai, jie atliko dau giau kaip 42 tūkst. veiklų. Prisijungti prie „BlockNet“ kursų galima Vilniaus universiteto atvirų mokymų platfor moje: https://atviri.emokymai.vu.lt.

„Forbes“ tyrimo duomenimis, 92,5 proc. blokų grandinės technologijų projektų patiria nesėkmę dėl žinių ir supratimo apie technologijas trūkumo.

KOMENTARAS

Ar lietuviai suvartoja daug vaistų? Indrė Trečiokienė Doc. Kristina Garuolienė Prof. Jolanta Gulbinovič Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, kasmet suvartojama vis daugiau vaistų. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, 2020 m. mūsų šalyje 1000 gyventojų per dieną teko 6,8 proc. daugiau vaisto nusta tytų vidutinių terapinių dienos dozių (angl. Defined daily dose, DDD) nei 2019 m. (1 pav.). Dažniausiai buvo vartojami širdies ir kraujagyslių sistemą, nervų sistemą, virškinimo traktą ir metabolizmą veikiantys vaistai. Kodėl vaistų suvartojimas visame pasaulyje didėja? Ar tikrai suvartojame per daug vaistų? Kaip galima įvertinti, ar pakankamai vaistų vartojame? Į šiuos klausimus gali atsakyti vaistų suvartojimo tyrimai, kurie Europoje vykdomi nuo XX a. septintojo dešimtmečio.

Komentaras

Dažniausiai buvo vartojami širdies ir kraujagyslių sistemą, nervų sistemą, virškinimo traktą ir metabolizmą veikiantys vaistai.

973

2012

1014

2013

Antibiotikų suvartojimas Lietuvos ligoninėse – didžiausias Europos Sąjungoje

bet ir tai, kokie antibiotikai pasiren kami ir kaip jie vartojami įvairiose situacijose.

Lietuvoje vaistų suvartojimo tyri mai pradėti 1990 m. Pirmieji tyrimai analizavo didmeninius duomenis, t. y. vaistų kiekius, parduotus vaisti nėms. Žinoma, pagal tokius duome nis apskaičiuotas vaistų suvartojimas gali būti didesnis negu realus pacientų suvartotas vaistų kiekis. Tačiau net ir tokie duomenys gali parodyti vaistų vartojimo tendencijas. Pirmieji tyrimai parodė, kad antihipertenzinių vaistų ir antibiotikų suvartojimas Lietuvoje labai skyrėsi nuo vaistų suvartojimo Šiaurės šalyse 1986 ir 1989 m. (J. Gul binovič, 1994).

Antibiotikų suvartojimo ir bakterijų atsparumo duomenys Europos Sąjun goje yra nuolat stebimi ir analizuojami jau antrą dešimtmetį. Lietuvoje šie duomenys taip pat reguliariai renkami.

Vėliau Lietuvos ir Švedijos moks lininkų atliktas tyrimas palygino antibiotikų suvartojimą ir bakterijų atsparumą antibiotikams Vilniaus ir Hudingės universiteto ligoninėse 1997 m. Tuo metu Lietuvoje tik plė tėsi farmacinė rinka, gerėjo supra timas apie racionalų vaistų ir anti biotikų vartojimą, todėl buvo labai svarbu suprasti esamą padėtį, kad galima būtų numatyti, ką ir kaip rei kia keisti. Tyrimo rezultatai parodė, kad nors Lietuvoje antibiotikų suvar tota mažiau, tačiau bakterijų atspa rumas buvo didesnis. Tai reiškia, kad bakterijų atsparumui svarbus ne tik bendras suvartotų antibiotikų kiekis,

1049

1047

1055

2014

2015

2016

Įvertintas kūdikių gydymas antibiotikais Pastaraisiais metais vaistų suvarto jimo tyrimai neapsiriboja tik suvar toto vaistų kiekio nustatymu. Ieš koma būdų ir metodų, kaip susieti vaistų suvartojimą su sveikatos rodi kliais, pvz., sergamumu ar miršta mumu, mikroorganizmų atsparumu antibiotikams ir kt. Jie taip pat nau dojami įvairių intervencijų, kuriomis siekiama pakeisti vaistų skyrimo įpro čius, efektyvumui įvertinti.

1089

1106

2017

2018

1 pav. Vaistų suvartojimas Lietuvoje (DDD 1000 gyventojų per dieną). Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos 2012–2020 m. duomenys 88

Lietuvos antibiotikų suvartojimas ambulatorinėje praktikoje 2020 m., palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, buvo vidutinis, maždaug 2 kartus mažesnis negu Graikijoje, bet dvigubai didesnis negu Austrijoje (2 pav.). Tačiau tais pačiais 2020 m. antibiotikų suvartojimas Lietuvos ligoninėse buvo didžiausias Europos Sąjungoje, beveik 3 kartus didesnis negu Nyderlanduose ir 1,7 karto virši jantis Europos šalių vidurkį.

1178

2019

1259

2020

Komentaras

Austrija Nyderlandai Estija Slovėnija Švedija Vokietija Suomija Vengrija Latvija Lietuva ES / EEE Belgija Bulgarija Rumunija Graikija 0

DDD 1000 gyventojų per dieną Penicilinai (J01C) Kiti beta-laktaminiai antibakteriniai preparatai (J01D) Tetraciklinai (J01A) Makrolidai, linkozamidai ir streptograminai (J01F)

Kvinolonai (J01M) Sulfonamidai ir trimetoprimas (J01E) Kiti antibakteriniai preparatai (J01X) Kitos grupės (J01B, J01G, J01R)

2 pav. Antibakterinių vaistų suvartojimas ambulatorinėje praktikoje ES šalyse 2020 m. Adaptuota iš Antimik robinių medžiagų suvartojimo Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse 2020 m. metinės epidemiologinės ataskaitos

Vaistų suvartojimo tyrimai gali būti pasitelkiami ir gydymo vaistais koky bei įvertinti. Žinoma, kokybės kri terijai turi būti nustatyti iš anksto ir gydytojai su jais turėtų būti supažin dinti. Dažnai kokybės kriterijumi pasi renkama paskirto gydymo atitiktis gydymo gairėms.

duomenys rodo, kad dažniausiai buvo skiriami plataus antibakterinio veikimo spektro antibiotikai savaime praeinančioms virusinėms infekci joms gydyti (3 pav.). Rezultatai taip pat parodė didelį antibiotikų skyrimo kūdikiams skirtumą įvairiose apskri tyse (4 pav.).

Antibiotikų skyrimo kokybei mūsų šalyje įvertinti 2011 m. buvo atlik tas tyrimas. Jo metu buvo vertintas kūdikių gydymas antibiotikais Lie tuvos apskrityse, įskaitant paskirtus vaistus ir skyrimo indikacijas. Gauti

Alytaus apskrityje antibiotikų kūdi kiams buvo paskirta daugiausia (tris kartus daugiau nei Kauno apskrityje). Įvertinę šią situaciją Higienos insti tuto mokslininkai organizavo dau gybę mokslinių konferencijų, seminarų

2020 m. antibiotikų suvartojimas Lietuvos ligoninėse 1,7 karto viršijo Europos šalių vidurkį.

Komentaras

40 000

30 000

Ūminis bronchitas

20 000

Ūminis faringitas Ūminis nazofaringitas (peršalimas) Ūminis tonzilitas 10 000

Ūminis laringitas ir tracheitas Ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija, nepatikslinta Kitos diagnozės Iš viso

0 2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

3 pav. Kūdikių gydymo antibiotikais indikacijos 2003–2011 m. K. Garuolienė, 2012

Alytaus apskrities gydytojams ir kitiems sveikatos priežiūros specialis tams. Šio tyrimo duomenys taip pat buvo skelbti viešose medikų konferen cijose, įtraukti į racionalaus antibiotikų vartojimo mokymus. Būtent dėl tokių intervencijų antibiotikų kūdikiams kas met skiriama mažiau. 2020 m. pakar tojus tyrimą nustatyta, kad 1000 kūdi kių buvo skirta vidutiniškai nuo 205 iki 585 antibiotikų gydymo kursų. Tai yra beveik 3 kartus mažiau negu prieš 10 metų. Nesilaikome vaistų vartojimo rekomendacijų Vaistų suvartojimo tyrimai leidžia įvertinti, ar gydymas paskirtas atsi žvelgiant į galiojančias gydymo gai res. Gydant lėtines ligas labai svarbu, kad pacientai vaistus vartotų nuolat ir 90

nenutrauktų jų vartoti sveikatos būklei pagerėjus. 2020 m. Vilniaus universiteto Medici nos fakulteto Biomedicinos mokslų ins tituto Farmacijos centre atlikto tyrimo, vertinančio gydymo antihipertenzi niais vaistais tęstinumą, rezultatai rodo, kad daugiau kaip pusė naujai pradėtų gydyti pacientų vaistus var toja trumpiau negu metus (I. Trečio kienė, 2022). Šis tyrimo metu išaiškė jęs faktas iš dalies galėtų paaiškinti, kodėl, nepaisant didėjančio antihiper tenzinių vaistų suvartojimo, Lietuvoje išlieka didelis mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Kodėl vaistų suvartojimas didėja? Lietuva nėra šalis, kurioje vaistų yra suvartojama daugiausia, jei vertiname bendrą visų vaistų grupių suvartojimą.

Komentaras

2000

1600

Alytaus

1200

Tauragės Telšių Panevėžio Šiaulių Klaipėdos

800

Marijampolės Lietuvos Respublikos Utenos Vilniaus 400 2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

4 pav. Gydymo kursų antibiotikais (receptų) skaičius, tenkantis tūkstančiui tais metais gimusių kūdikių, skirtingose apskrityse. K. Garuolienė, 2012

Kaip ir kitose šalyse, bendras suvar tojamų vaistų kiekis didėja dėl geres nės ir ankstyvesnės ligų diagnostikos, profilaktikos, didesnio vaistų prieina mumo, gydymo rekomendacijų laiky mosi, sparčiai senstančios visuome nės ir kitų priežasčių. Šios tendencijos turi įtakos ir bendrų šalies sveikatos rodiklių gerėjimui. 2015–2019 m. gyve nimo trukmė Lietuvoje augo sparčiau siai, palyginti su kitomis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organi zacijos šalimis. Vis dėlto atskirų vaistų grupių suvarto jimo įvairiose šalyse palyginimai rodo tam tikrus skirtumus. Pavyzdžiui, Lie tuvoje benzodiazepinų grupės vaistų yra suvartojama kelis kartus daugiau negu kitose šalyse, o antidepresantų suvartojimo rodikliai mažiausi. Tai netinkamo, gydymo rekomendacijų

neatitinkančio vaistų skyrimo pavyz dys. Lygindami širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti skiriamų vaistų rodiklius su kitų šalių rodikliais, taip pat paste bime panašias tendencijas. Priežastys, kodėl suvartojama daug nerekomen duotinų vaistų, dažniausiai yra susiju sios su ligų gydymo rekomendacijų ar galiojančių gydymo gairių, ar paskirto gydymo režimo nesilaikymu. Vaistų suvartojimo tyrimais analizuo jamos vaistų suvartojimo tendencijos ir įvertinamas gydymas vaistais. Šie tyrimai gali padėti koreguoti vaistų skyrimo įpročius, racionaliau vartoti vaistus ir gerinti pacientų sveikatos rodiklius.

Bendras suvartojamų vaistų kiekis didėja dėl geresnės ir ankstyvesnės ligų diagnostikos, profilaktikos, vaistų prieinamumo, gydymo rekomendacijų laikymosi, sparčiai senstančios visuomenės.

BALTARUSIŲ PASAKOJIMŲ TYRIMAS

Vilija Navickaitė: Baltarusijos žmones žeidžia kalbos apie nepavykusią revoliuciją Paulius Vijeikis Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentas

Praėjusiais metais, reaguodama į sąjūdį, prasidėjusį po suklastotų prezi dento rinkimų Baltarusijoje, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute susibūrė Baltarusijos tyrimų grupė. Įvairias poli tikos mokslų disciplinas jungianti mokslininkų komanda atlieka tyrimus, kuriais siekiama geriau suprasti, kas paskatino beprecedentį baltarusių visuomenės pasipriešinimą autoritariniam režimui, tiria šio proceso eigą ir padarinius. 2021 m. rudenį Baltarusijos tyrimų grupės mokslininkai, aktyviai talkinami instituto studentų ir alumnų, pradėjo rinkti baltarusių, pabėgusių į Lietuvą nuo persekiojimo tėvynėje, istorijas. Apie šiuos interviu pasakoja grupės tyrėja, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantė Vilija Navickaitė.

Baltarusių pasakojimų tyrimas

Informantai – įvairūs režimo represuoti žmonės

žmones toks požiūris žeidė“, – tvirtina V. Navickaitė.

Į tyrėjų kvietimą pasidalyti savo isto rijomis atsiliepė labai įvairių profesijų Baltarusijos piliečiai – darbininkai, informacinių technologijų, kultūros ar kūrybinių industrijų sektorių atstovai. Šie skirtingoms socialinėms-ekono minėms klasėms ir skirtingo amžiaus grupėms priklausantys žmonės įvai riais būdais buvo įsitraukę į 2020 m. įvykius Baltarusijoje.

Daug kas Baltarusijoje mano, kad jų kova tik prasidėjo ir tebesitęsia – tuo linkusi tikėti ir mokslininkė: „Juk jeigu pagalvosime apie Ukrainą, tai nuo 2004 iki 2014 m. – nuo Oranži Vis dėlto nėra aišku, ar būtent tai nės revoliucijos iki Maidano – praėjo yra pagrindinė motyvacija kalbėti daug laiko, kol įvyko svarbių pokyčių, su tyrėjais. Žmones esą labai moty pakeitusių įsigalėjusią tvarką. Baltaru vuoja noras, kad kalbos apie Baltaru siai ir baltarusės galbūt ir abejoja, kad siją nenusloptų, kad toliau sklistų žinia greitu laiku vėl įvyks tokio masto pro apie tai, kas įvyko. Norima prisidėti testai kaip 2020 m. vasarą po suklas prie to, kad istorija neišnyktų, nebūtų totų prezidento rinkimų, bet tikrai užmiršta, nes tai asmeniškai svarbu. negalvoja, kad kova yra baigta ir kad „Tam tikra prasme daugelio jų gyve tie, kas šiuo metu gyvena emigracijoje, nime tuo metu juk įvyko lūžis. Ne viena niekada nebegrįš namo.“ Juk paga ir ne vienas iš jų prieš 2020 m. vasaros liau esąs ir supratimas, kad protes įvykius buvo visiškai apolitiški, nesido tavo ne keli šimtai, net ne keli tūkstan mėjo ir nebuvo aktyviai įsitraukę į vals čiai žmonių, o reikšminga Baltarusijos tybės gyvenimą, nepriklausė jokioms visuomenės dalis, kuri dabar gali bijoti politinėms ar nevyriausybinėms orga ir nedrįsti išeiti į gatves, bet ji niekur nizacijoms. Staiga, prasidėjus Baltaru nedingo, ji liko Baltarusijoje. sijos prezidento rinkiminei kampanijai, viskas pasikeitė.“

Pasak V. Navickaitės, visi jos kalbinti žmonės patyrė represijas, daugelis buvo sulaikyti, vėliau persekiojami ar stebimi režimo jėgos struktūrų: „Daug jų kalėjo – dažniausiai dešimt parų, kai kas netgi kelis kartus po dešimt parų. Kai kurie informantai ne tik daly vavo protestuose, bet ir aktyviai įsi traukė į vietinių bendruomenių kūrimą, aktyvių piliečių ar kaimynų mobiliza vimą bendroms kultūrinėms ar kitoms veikloms. Prieš juos dažnu atveju pra dėtos administracinės ar net baudžia mosios bylos Baltarusijoje.“ Baltarusijos žmonės netiki, kad revoliucija pralaimėta Mokslininkės teigimu, tyrėjų renkami liudijimai, atsižvelgiant į pašnekovų pageidavimus, gali būti anonimi zuoti. „Vis dėlto nemažai žmonių yra pasirengę viešai kalbėti apie Balta rusijos protestus, ne tik labai atvirai pasakoti apie tai, kaip matė įvykius ir į juos įsitraukė, bet ir dalytis skaudžio mis asmeninėmis patirtimis, patirtų represijų keliamais jausmais ir minti mis, kilusiomis sulaikymo / įkalinimo įstaigose ar grįžus iš jų.“ Vilniaus universiteto tyrėja pabrė žia, kad daugelis kalbintų baltaru sių mato didelę prasmę skleisti žinią apie tai, kas atsitiko jų šalyje, prisi dėti prie tebevykstančios Baltarusijos kovos už permainas. „Svarbu tai, kad niekas iš kalbintų baltarusių nemano, jog revoliucija buvo pralaimėta, jog viskas baigėsi nesėkme. Pavyzdžiui, kai 2021 m. spalio 7–8 d. institute vykusioje tarptautinėje konferen cijoje kažkas iškėlė klausimą apie tai, kas bus toliau, po šios „nepa vykusios“ revoliucijos – Baltarusijos 94

Protestų dalyviai išgyvena daugybę emocijų Paklausta, ar baltarusių egzilio žmo nės nejaučia baimės atviraudami su mokslininkais, ypač turint galvoje, kad Aleksandro Lukašenkos režimas kai kuriais atvejais susidoroja su opo zicionieriais net jiems išvykus, tyrėja tvirtina: „Tie, kurių šeimos nariai vis dar Baltarusijoje, yra atsargesni. Jie paprastai nenori, kad būtų atskleista jų tapatybė, arba sutinka, kad ji būtų atskleista tik po kurio laiko. Vis dėlto kai kurie kalba labai drąsiai, neslėp dami vardų, ir nori atvirai pasakoti apie savo patirtį. Tai gali lemti įvairios priežastys – galbūt visa šeima jau Lie tuvoje ar kitur, kur saugu, galbūt yra didelis noras, kad visi režimo padaryti nusikaltimai būtų viešinami, kad tai nebūtų pamiršta.“ V. Navickaitė teigia pastebinti, kad jos kalbinti Baltarusijos žmonės patyrė ir vis dar patiria daugybę jausmų, kurių dalis dar nėra visiškai išgyventi: „Būna, kad pašnekovas ar pašnekovė susi graudina, širsta ar susigėsta pokal bių metu. Nesu psichologė, bet atrodo, jog tai, ką mūsų informantai patyrė, buvo tikrai labai stipri emocinė patir tis. Žinau, kad yra iniciatyvų, kurios

išvykusiems iš šalies padeda psicho logiškai išgyventi išvažiavimą, kai kaltės jausmas dažnai tikrai didžiu lis ir susipynęs su kitais jausmais bei sunkumais, keliamais priverstinės emigracijos.“

Baltarusių pasakojimai liudija, kad dalyvavimas protesto akcijose mobi lizuoja, pripildo adrenalino, eufori jos, pasididžiavimo. Žmonės pasijuto įgalinti ir suprato, kad jų balsas svar bus, kad norinčiųjų permainų iš tikrųjų yra dauguma. „Baltarusiai pasijautė esantys tauta, atsirado stiprus pasi didžiavimas ir kitų jausmų, kurie anks čiau nebuvo aiškiai išreikšti arba išvis nepažinti. Daug baltarusių kalba apie tai, kad pagaliau apie Baltarusiją išgirdo visas pasaulis, nors anksčiau ji pasauliui buvo niekas“, – pasakoja Vilniaus universiteto doktorantė. Pagrindinis interviu tikslas – užfiksuoti sakytinę istoriją Baltarusijos tyrimų grupės taikomas metodas apibūdintinas kaip naraty viniai, pusiau struktūruoti kokybiniai interviu. V. Navickaitės teigimu, paš nekovus kalbinantis žmogus pradžioje prašo pasidalyti prisiminimais apie tai, kas įvyko 2020 m. vasarą, pas kui užduoda patikslinančius klausimus apie protestus. Daugiausia gilinamasi į laikotarpį nuo 2020 m. pradžios iki asmens pasitraukimo į Lietuvą. „Iš esmės mus domina tiesiog istorija – jų istorija, sakytinė istorija. Tyrimo

Tyrimo idėją įkvėpė mintis, kad moksli ninkai galėtų padėti Baltarusijos istoriją užfiksuoti ir išsaugoti dabarčiai ir atei čiai. Sakytinės istorijos tyrimų Tarptau tinių santykių ir politikos mokslų insti tuto mokslininkai yra atlikę ir daugiau – pavyzdžiui, surinkti pasakojimai apie Lietuvos Sąjūdį. „Siekiant užfiksuoti, kas įvyko 2020 m. vasarą Baltarusijoje, geriau pradėti rinkti pasakojimus ne po dvidešimties metų, o dabar, kol vis kas yra šviežia, gyva, kol tai dar nevirto tik heroizuojančiomis istorijomis. Svar biausia išsiaiškinti, kaip žmonės matė įvykius, kaip jautėsi, ką išgyveno tuo metu“, – sako V. Navickaitė. Interviu suteiks gausių duomenų įvairiems tyrimams Įrašyti pasakojimai kaip duomenys bus naudojami daugelio krypčių Vil niaus universiteto politikos moksli ninkų. Jie iš savo perspektyvų, rem damiesi surinkta medžiaga, atliks tyri mus ir bandys sustruktūruoti istorinę atmintį. Pačią V. Navickaitę labiau siai domina įsitraukimas į protestus ir atsitraukimas iš jų. „Įdomu, kas nutiko, kad žmonės įsitraukė, taip pat ir tai, kas nutiko, kad vėliau jie vis dėlto nusprendė atsitraukti. Atsitraukimas nebūtinai įvyko tada, kai informan tai išvažiavo iš Baltarusijos. Tai galėjo įvykti ir anksčiau. Man svarbu suprasti lūžio taškus ir prisijungimo prie pro testų motyvus, lemtingus faktorius.“ Tuo tarpu kiti Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto tyrėjai, pasak doktorantės, labiau gilinasi į informaci nio karo / propagandos mechanizmus, veikusius Baltarusijos protestų metu, žiniasklaidos vaidmenį. Dar kitiems įdomūs identiteto, nacionalinių sim bolių klausimai. Vis dėlto duomenų potencialas dar didesnis: „Mokslininkai, kurie dirba su demokratizacijos proce sais arba tyrinėja tarptautinę politiką, Europos Sąjungos ir Rusijos santykius, dvišalius santykius ar panašiai, interviu tekstuose taip pat gali rasti daug įdo mios medžiagos tyrimams. Tad tikėtina,

kad vėliau atsiras ir kitų sričių tyrėjų, nagrinėsiančių surinktus duomenis, nes interviu labai tiršti, juose palie čiama itin daug įvairių aspektų – tiek pilietinės, politinės santvarkos suvoki mas, pilietiškumo tema, tiek santykiai su naujuoju politiniu Baltarusijos elitu ir kt. Nemažai ir sociologams įdomios medžiagos apie visuomenės sąrangą, apie socialinius vaidmenis Lukašen kos represinio aparato sukonstruotame valstybės ir visuomeniniame gyve nime“, – tvirtina mokslininkė. Baltarusiai, kaip teigia V. Navickaitė, noriai pasakoja, yra linkę dalytis pri siminimais ir nuomonėmis ne tik apie protestus, bet ir apie gyvenimą Bal tarusijoje prieš 2020 m. vasarą. „Kiek man teko daryti interviu, jie truko ne trumpiau negu dvi su puse valandos ir, tiesą sakant, dar galėjo tęstis valandų valandas. Žmonės nori išsipasakoti, turi kuo pasidalyti. Bepasakodami jie ir jos atvirai ir nuoširdžiai svarsto, pri simena, kaip matė Baltarusijos pro testus, ką tuo metu išgyveno. Žinoma, visuomet pabrėžiame, kad nepriva loma pasakoti to, ko nenorima. Jeigu po interviu žmogus pajunta papasa koję kažką, kuo vis dėlto nenori daly tis, visada turi teisę prašyti, kad nuro dytas interviu vietas panaikintume.“

Baltarusių kovą vienija permainų siekis Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto tyrėja teigia, kad aps kritai baltarusiai kovoja už permainas šalyje. Visuomenė nebenori gyventi taip, kaip gyvena valdant Lukašenkai. Protestų metu skambėjo ne vienas su tuo susijęs reikalavimas – už taikius pokyčius, už laisvus teisingus rinkimus, už tai, kad Lukašenkos nebeliktų. Kita vertus, apibrėžti, kas yra tas senasis gyvenimas, kurį norima keisti, kokie elementai yra nepriimtini, o kurie vis dėlto galėtų išlikti, Baltarusi jos žmonėms šiuo metu nėra labai len gva. „Nėra visiškai aišku ir kaip atro dytų gyvenimas po permainų, kas turima galvoje, kai sakoma „norime gyventi kitaip“. Tam, ko gero, reikia atskirų procesų šios tautos viduje, kurių metu būtų įvardyti tikslai ir

kryptys, kuriomis baltarusiai ir bal tarusės nori judėti ir matyti savo šalį judant“, – svarsto doktorantė. Pasak jos, kalbinti pavieniai žmonės apie tai turi labai skirtingas nuomo nes. „Vieni labiau mato prasmę Bal tarusijai judėti Europos Sąjungos ver tybių ir gyvenimo būdo link, kiti visiš kai to nemato ir nori išlikti neutralūs, nesijungdami nei prie Nepriklausomų Valstybių Sandraugos, nei prie Euro pos Sąjungos. Galima pastebėti, kad nėra aiškaus bendro supratimo apie ateities Baltarusiją.“

Baltarusių pasakojimų tyrimas

tikslas – užfiksuoti, neprarasti to, kas nutiko 2020 m. vasarą Baltarusijoje ir kaip tuos įvykius matė ir išgyveno jų dalyviai ir dalyvės“, – paaiškina tyrėja.

Žmonės tiki, kad Baltarusija bus laisva Vis dėlto visi kalbintieji vieningai suta ria, kad pagrindinis jų reikalavimas – jog Lukašenka pasitrauktų ir Baltaru sijoje įvyktų laisvi rinkimai, kai žmo nės iš tiesų galėtų rinktis. V. Navickaitė pasakoja, kad pokalbių metu dažnai akcentuotas noras būti išgirstiems, turėti galimybę patiems spręsti dėl tolesnio gyvenimo: „Per 2020 m. Bal tarusijos protestus buvo matyti dau gybė šūkių, pasisakančių prieš režimo smurtą, už laisvus ir teisingus rinkimus. Juk viskas ir prasidėjo nuo to, kad pre zidento rinkimų procesas turėjo dau gybę pažeidimų ir buvo klastojamas nuo pat pradžios: sulaikomi ar nere gistruojami kandidatai, nepriklau somi stebėtojai neįleidžiami į apylin kes, apribota rinkimų veikla ir panašiai. Galiausiai netrukus po Baltarusijos prezidento rinkimų režimas sudegino biuletenius, kad nebūtų galima jų perskaičiuoti.“ Baltarusiai tiki, kad jiems pavyko pra dėti visai naują etapą jų pačių ir jų valstybės gyvenime. Daugelis kalbin tųjų protestų nuslopimą mato ne kaip nesėkmę, o kaip proceso dalį judant taip norimų ir tokių svarbių poky čių valstybėje link. „Visi sutaria, kad 2020-ieji atnešė ir daugybę skaudžių patirčių, bet niekas neketina nuleisti rankų ar prarasti vilties, jog vieną dieną Baltarusija bus laisva valstybė, kur kiekvieno balsas bus svarbus ir gir dimas“, – apibendrina Vilniaus univer siteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto tyrėja V. Navickaitė. 95

SPECTRUM, 2022 kovas, Nr. 1 (35) Žurnalą leidžia Vilniaus universiteto Komunikacijos ir rinkodaros skyrius Turinio redaktorė Liudmila Januškevičienė Kalbos redaktorė Ilma Dunderienė Dizainerė Ramybė Glinskytė Fotografas Justinas Auškelis Iliustratorė Reda Tomingas Viršelyje vaizduojami makrofagai – ypatingi žmogaus organizmo gynėjai, sau gantys jį nuo bakterijų ir kitų patogenų Redos Tomingas iliustracija Adresas: SPECTRUM, Vilniaus universitetas, Komunikacijos ir rinkodaros skyrius, Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius Tel. (8 5) 236 6053, http://naujienos.vu.lt/spectrum Dėl publikacijų žurnale kreiptis el. paštu spectrum@cr.vu.lt Leidinys platinamas nemokamai Spausdino UAB „Spaudos praktika“ Tiražas 1000 egz. ISSN 1822-0347 © VILNIAUS UNIVERSITETAS, 2022 Platinant šio leidinio informaciją nuoroda į SPECTRUM būtina