VU mokslo populiarinimo žurnalas SPECTRUM, nr. 36

SPECTRUM V I L N I A U S U N I V E R S I T E T O M O K S LO P O P U L I A R I N I M O Ž U R N A L A S 2 ( 3 6 ) / 2 0 2 2

Žmogaus evoliucija: kaip atrodysime ateityje?

p. 2

Holodomoras: kaip Stalinas marino badu Ukrainą, o Putinas stengiasi tai pakartoti

p. 8

Kiek potencialių gyvenimo metų praranda Lietuvos gyventojai dėl psichikos sveikatos?

p. 26

Kuri karta drabužius perka tvariausiai?

Turinys

2

Holodomoras: kaip Stalinas marino badu Ukrainą, o Putinas stengiasi tai pakartoti

8

Kiek potencialių gyvenimo metų praranda Lietuvos gyventojai dėl psichikos sveikatos?

14

Virusinės nanostruktūros – universalus įrankis vakcinoms kurti

20

Žmogaus evoliucija ir kūno pokyčiai – kaip atrodysime ateityje?

26

Kuri karta drabužius perka tvariausiai?

32

Rusijos informacinis karas Lotynų Amerikoje: kokie naratyvai populiariausi?

38

Vaikų vėžys Lietuvoje – diagnozuoti sunku, bet išgyvena 80 proc. pacientų

46

Miškingumo didinimas Lietuvoje: kas trukdo pasiekti užsibrėžtą tikslą?

54

Septyni iš dešimties Lietuvos paauglių yra susidūrę su smurtu – daugiausia psichologiniu

60

Kaip nėščiosios mityba veikia vaisiaus nervų sistemos vystymąsi?

66

Biologiniai jutikliai – nuo vaistų testavimo iki elektros srovės generavimo

70

Neuromarketingo tyrimai leidžia pažvelgti į vartotojų pasąmoningai priimamus sprendimus

76

Ateities vizija: po 30 metų dirbsime perpus mažiau, socialinės teisės bus tokios pat svarbios kaip ir pilietinės

82

Vertimo cenzūra sovietmečiu: kaip tirti, ką praradome?

88

Ateities mokytojų asistentai – robotai humanoidai ir dirbtinis intelektas

HOLODOMORO TYRIMAI

Holodomoras: kaip Stalinas marino badu Ukrainą, o Putinas stengiasi tai pakartoti Julija Šakytė-Sarapė Vilniaus universitetas

Vienas iš baisiausių nusikaltimų žmoniškumui buvo komunistų diktatoriaus Josifo Stalino sukeltas badas Ukrainoje XX a. ketvirtajame dešimtmetyje, žinomas kaip Holodomoras. Beveik po šimtmečio kitas Rusijos autokratas bando pakartoti istoriją.

Pasak Kijevo nacionalinio Taraso Ševčenkos universiteto doktorantės istorikės Tetianos Boriak, kuri prasidėjus karui Ukrainoje atvyko į Lietuvą ir tęsia savo doktorantūros tyrimus Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, Putinas efektyviai kuria Holodomorą 2.0, tačiau šį kartą tai veikia ne tik Ukrainą, bet ir visą pasaulį.

Holodomoro tyrimai

Badas tapo ginklu, kuris buvo naudojamas Sovietų Sąjungos dar XX amžiuje ir yra naudojamas šiuo metu.

Tyliosios ukrainiečių žudynės

reikšmę. Ji tampa dar svarbesnė tyrinėjant totalitarinius režimus.

negimusių vaikų. Badas buvo sukeltas turtingose g ​​ rūdus auginančiose pietų Ukrainos provincijose, kuriose gyveno maždaug trečdalis iš 26 milijonų šalies piliečių. Tai paveikė ir kaimo, ir miesto gyventojus. Dauguma aukų buvo ukrainiečiai.

„Totalitarinė valstybė bandė kontroliuoti ne tik įvykius ir žmonių gyvenimus, bet ir atmintį. Tam jie naikino rašytinius archyvus, duodami žodinius nurodymus, kurių niekur nebuvo įmanoma užfiksuoti. Taigi, jei bandy- Grūdų rekvizavimo politika ir eksporsite tyrinėti Holodomorą naudoda- tas, neatsižvelgiant į badaujančius miesi oficialia dokumentacija, paju- ukrainiečius šalyje, buvo Didžiojo site, kad kažkas 1932 m. pabaigoje bado ir vėliau sukeltų badų priežasnutiko ne taip. Galima buvo tik pasa- tys. Tokiais veiksmais buvo siekiama kyti, kad žmonės badavo, bet prie- kovoti su Ukrainos sukilimais prieš „Dabartinis badas gali paveikti milijo- žastys nebuvo aiškios. Oficialiai buvo sovietų valdžią. nus žmonių. Matome, kad badas tapo uždrausta kalbėti apie badą. Pavyz- „1922 m. Leninas, tik spaudžiamas ginklu, kuris buvo naudojamas Sovietų džiui, mano senelis buvo nubaustas tarptautinės bendruomenės, priSąjungos dar XX amžiuje ir yra naudo- dešimčia metų kalėjimo koncentraci- pažino, kad badas tęsiasi, nors jamas šiuo metu. Grūdų blokavimas jos stovyklose už badmečio paminė- žmonės jau mirdavo daugiau nei Ukrainos sandėliuose – tai Kremliaus jimą“, – pasakoja T. Boriak. metus, – pasakoja T. Boriak. – Pasibaibandymas atšaukti pasaulio jiems tai- Nuo devintojo dešimtmečio pabai- gus pirmajam badui ir nuslopinus bet komas sankcijas ir grįžti į „civilizuotą gos Holodomoro tyrinėjimai smarkiai kokį pasipriešinimą, sovietų valstybė pasaulį“, – sako T. Boriak. pasikeitė. T. Boriak teigia, kad ledus paskelbė naująją ekonominę politiką, Tačiau norėdami geriau suprasti, kas žodinėje šio įvykio istorijoje pralaužė prieštaraujančią komunistinei ideolovyksta šiandien, turime atsigręžti į pirmasis Ukrainos komunistų partijos gijai. Vis dėlto tai buvo būtina norint istoriją, o tiksliau – prisiminti tylias sekretorius Volodymyras Ščerbyckis, išgyventi.“ prieš šimtmetį įvykusias ukrainiečių kuris 1987 m. gruodžio 25 d. pripažino „Tai buvo laikas, kai Ukrainos valstiečiai priverstinio bado praėjusio amžiaus labai praturtėjo, tačiau sovietų režižudynes – Holodomorą. ketvirtajame dešimtmetyje faktą. mui tai buvo tik priverstinis žingsnis Dvi Ukrainos vėliavos spalvos – mėlyna ir geltona – simbolizuoja mėlyną dangų ir šalies kviečių laukus.

Grūdai Sovietų Sąjungai tapo ginklu, kuris yra naudojamas ir šiandieninės Rusijos. Kremliaus vykdoma Ukrainos uostų blokada jau pakėlė pasaulines maisto kainas ir gresia katastrofišku maisto stygiumi kai kuriuose pasaulio kraštuose, taip pat ir Ukrainoje.

atgal“, – aiškina istorikė.

Žodinės istorijos svarba Holodomoras – tai 1932–1933 m. sovietų Ukrainoje sukeltas badas, pražudęs milijonus ukrainiečių. Daugiau kaip dvi dešimtys pasaulio valstybių šį badmetį pripažino genocidu, kurį vykdė diktatorius, norėjęs išlaikyti Ukrainą savo kontrolėje.

Dar gerokai prieš tai, kai mokslininkai atkreipė dėmesį į 1932–1933 m. badą Ukrainoje, jį išgyvenusieji pradėjo pasakoti istorijas, kas jiems atsitiko Stalino laikais. Iš tiesų žodinė istorija – pirminis T. Boriak tyrinėjimų šaltinis – šiandien istorikams turi didžiulę 4

Badas kaip ginklas kovoje su sukilimais 1932–1933-ųjų badas nebuvo pirmasis, kurį patyrė Ukraina. Po 1917 m. Ukrainos revoliucijos, pralaimėjusi nepriklausomybės karus, šalis tapo Sovietų Sąjungos, o jos vakarinė dalis – Lenkijos valstybės dalimi. Nepaisant to, T. Boriak teigimu, ukrainiečių pažabojimo klausimas tebebuvo aktualus.

Kam Stalinui reikėjo kolūkių? „Sovietų lyderiai buvo apsėsti komunistinės revoliucijos idėjos, siekė atnešti komunizmą visam pasauliui“, – primena mokslininkė. Kad ir ką Stalinas būtų daręs, jo galvoje kirbėjo ši įkyri mintis. Be to, tuo metu Ukraina gyventojų skaičiumi buvo antra pagal dydį Sovietų Sąjungos respublika. Ji turėjo didžiulius žmogiškuosius išteklius.

Pirmasis iš trijų badų sovietų Ukrainoje „Kai Leninas užkariavo Ukrainą, atvikilo 1921–1923 m. Jis kainavo 900 000 rai pasakė, kad Rusija be ukrainieukrainiečių gyvybių ir maždaug 1 mln. tiško cukraus, grūdų ir kitų atsargų

Holodomoro tyrimai

Kai Leninas užkariavo Ukrainą, atvirai pasakė, kad Rusija be ukrainietiško cukraus, grūdų ir kitų atsargų neišgyvens.

neišgyvens“, – pasakoja istorikė T. Boriak.

Kaip teigia ukrainiečių istorikė, Stalinas baiminosi (ar bent jau taip sprendžiama iš tiriamų dokumentų), kad ukrainiečiai, esantys Lenkijos teritorijoje, rengs sukilimus. Dėl šių nuogąstavimų totalitarinio režimo lyderis paskelbė priverstinės industrializacijos politiką. Tačiau neoficialiai tai buvo militarizacijos politika. „Jo tikslas buvo užkariauti pasaulį.

Kad tai padarytų, reikėjo pagaminti daug karinės ginkluotės. Tačiau žmonėms buvo skelbiama, kad tai industrializacijos politika. Tais metais buvo vykdoma ir priverstinė kolektyvizacija. Kam Stalinui prireikė kolūkių?

Tam, kad būtų lengviau išvilioti grūdus – nereikėtų prekiauti su valstiečiais, nereikėtų švaistyti pinigų ir pan.“, – aiškina T. Boriak.

Tačiau ši politika sulaukė pasipriešinimo. Ketvirtajame dešimtmetyje Sovietų Sąjungoje įvyko daugiau nei 12 tūkstančių didelių organizuotų

sukilimų. Ukrainoje jų buvo daugiau „Situacija Ukrainoje kelia nerimą, ypač nei keturi tūkstančiai. Įdomu tai, kad ideologiniu požiūriu“, – rašė jis. Jis trečdalis visų Sovietų Sąjungos suki- niršo ant Ukrainos komunistų partilimų įvyko Ukrainoje. jos. Tuo metu partija buvo orientuota į „Tai iš tiesų buvo dideli sukilimų mas- savarankiškumą ir nepriklausomybę – jie turėjo savo viziją, kaip turėtų vystytai“, – sako T. Boriak. tis Ukraina kaip Sovietų Sąjungos dalis. Ši vizija nebuvo tokia pati kaip Stalino.

Baimė prarasti Ukrainos kontrolę Jis išreiškė nepasitenkinimą saugumo Prieš Holodomorą taip pat buvo ste- tarnybomis. Tada padarė išvadą: jei bėtinai daug Ukrainos valstiečių pasi- situacija ir toliau rutuliosis ta pačia priešinimo. 1932 m. pirmąjį pusmetį kryptimi, jie gali prarasti Ukrainą. Ir tai Ukrainoje kolūkius paliko daugiau nei jis kartoja keletą kartų: „Galime pra41 tūkst. valstiečių ūkių. Stalinas tai rasti Ukrainą, jei nesiimsime veiksmų.“ vertino kaip grėsmę.

Po kelių mėnesių prasidėjo Holodomoras“, – apie laišką pasakoja T. Boriak.

XXI a. pirmojo dešimtmečio pradžioje Rusijos istorikai paskelbė svarbius dokumentus, padėjusius suprasti Holodomoro priežastis. Šie dokumentai – tai susirašinėjimas su Stalino kolega Lazariu Kaganovičiumi.

1932 m. vasarą Stalinas buvo Sočyje.

Vadinasi, Kaganovičius buvo atsakingas už valdžios palaikymą Sovietų Sąjungoje. 1932 m. rugpjūčio 11 d. Stalinas parašė laišką būtent jam, vienam iš pagrindinių savo bendražygių.

Atminimo ženklai padeda susidoroti su traumomis Kasmet ketvirtąjį lapkričio šeštadienį Ukrainoje minima Nacionalinė Holodomoro ir pilietinių represijų aukų atminimo diena. Kai kurie istorikai teigia, kad Holodomoro metu žuvo maždaug 3,9 milijono gyventojų. Kiti sako, kad skaičius daug didesnis. Holodomoro 5

Holodomoro tyrimai atminimo diena, anot T. Boriak, yra „Akivaizdžiausias Holodomoro pada- atsirado jau devintojo dešimtmečio galingas įrankis, padedantis susido- rinys – tradicinės valstiečių kultūros pabaigoje. roti su traumos padariniais. Tačiau sunaikinimas. Būta įvairių signalų, Istorikės manymu, viktimizacija – tai yra trauma, kuri yra palikusi gilią kad ukrainiečių kalba yra pavojinga. kelias į niekur. Anot jos, ukrainiečiai ilgalaikę žaizdą 44 milijonų ukrainiečių Taigi ukrainiečių kalba valdžios buvo turi atminti aukas, bet judėti į priekį: priskirta „tamsiems kvailiems valstie- „Viktimizacija nėra tinkamas tautos tautai ir kurią tenka patirti dar kartą. čiams“. Sovietų režimas labai daug kūrimo kelias. Manau, kad Ukrainos „Tai, kad žmonės matė, kaip miršta jų dirbo, kad įtikintų, jog sovietų intelek- visuomenė jau susitvarkė su tomis artimieji, tėvai ar vaikai, ir negalėjo tualai kalba rusiškai, nes ta kalba ir traumomis iš dalies dėl to, kad galiaupagerbti jų atminimo, buvo traumuo- kultūra esančios aukštesnės. Dabar siai įamžino bado aukų atminimą ir jantis įvykis“, – sako T. Boriak. Anot vėl apie tai iš naujo diskutuojama“, – turėjo galimybę gedėti prie jų paminjos, istorikai sutaria, kad tai, kas įvyko, aiškina Ukrainos istorijos tyrėja. klų. Bet dabar Ukrainos valstybę ir vadinama Stokholmo sindromu. Šis Ji pabrėžia, kad, kalbant apie traumas, visuomenę vėl iš naujo traumuoja iš sindromas – tai nesąmoningai žmojaučiamas ir viktimizacijos jausmas, esmės ta pati imperija.“ nių naudojamas tvarkymosi su žmo- kuris buvo labai stiprus šio amžiaus gaus sukeltomis traumomis mecha- pirmąjį dešimtmetį, kai Ukrainos parnizmas. Ukrainos situacijoje tai buvo lamentas priėmė įstatymą dėl Holo- Holodomoras 2.0? rusų peršamas ir ukrainiečių priimtas domoro (2006 m.). To dešimtmečio Tuo tarpu Vladimiras Putinas, Stalino nevisavertiškumo jausmas. Istorikai viduryje, kai vyko intensyvi kampa- gerbėjas (dabartinėje Rusijoje vaditeigia, kad tai turėjo įtakos Ukrainos nija už teisę žinoti istoriją, buvo pasta- namas „veiksmingu vadovu“), labai visuomenės atomizacijai ir padidino tyta daug paminklų bado aukoms. stengėsi reabilituoti šį žinomiausią nepasitikėjimą bet kokiais autoritetais. Tuo tarpu pirmieji jų atminimo ženklai lyderį Rusijos istorijoje. Blokuodamas 6

Kas nepasikeitė, tai Rusijos valstybės požiūris į Ukrainą.“ Stalinas bandė „išspręsti“ Ukrainos suverenumo klausimą surežisuodamas badą. Taip pat ir šiandieninė Rusija neigia Ukrainos teisę egzistuoti ir atmeta ukrainiečių teisę į savo kalbą, į savo kultūrą bei istoriją. Tai, ką matome, yra bandymas „išspręsti“ Ukrainos suvereniteto klausimą dar kartą.

Iki liepos mėnesio Ukrainos sandėliuose buvo užblokuota beveik 22 mln. tonų grūdų. Be to, rusai vogė grūdus iš okupuotų Ukrainos regionų ir bandė „Jei norime sustabdyti karą, Rusijos juos parduoti kaip „rusiškus grūdus“. valstybė turi pagaliau patvirtinti, kad Ukrainos jūrų uostų blokada nėra mūsų kalba egzistuoja ir mūsų žemės vienintelis ekonominis kovos būdas – negalima užkariauti. Mes norime rusai tyčia degina Ukrainos grūdų lau- gyventi savo žemėje. Bet jie kėsinasi į kus taip, kad užgesinti liepsnos būtų ją ir į mūsų maistą. Grūdai ir maistas neįmanoma. tapo ginklu“, – apibendrina T. Boriak. „Pagrindinis skirtumas tarp Rusijos bandymų pavogti grūdus dabar ir XX amžiuje yra tas, kad pasaulis yra atviresnis ir skaitmenizuotas, – sako T. Boriak. – Nors tai naudinga viešumo požiūriu, problemos neišsprendžia.

Holodomoro tyrimai

Ukrainos uostus ir neleisdamas išplaukti laivams su grūdais, jis efektyviai projektuoja Holodomorą 2.0, tačiau šį kartą tai turi pasaulinį poveikį. Ukrainos importo stabdymas didina maisto kainas, o šalis, jau susiduriančias su maisto trūkumu, verčia badauti.

Blokuodamas Ukrainos uostus ir neleisdamas išplaukti laivams su grūdais, jis efektyviai projektuoja Holodomorą 2.0, tačiau šį kartą tai turi pasaulinį poveikį.

7

PSICHIKOS SVEIKATA

Kiek potencialių gyvenimo metų praranda Lietuvos gyventojai dėl psichikos sveikatos?

Amanda Jurevičiūtė Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas

Gera psichikos sveikata yra vienas svarbiausių visaverčio ir ilgamečio gyvenimo veiksnių, o jos pablogėjimas sukelia sunkias ligas, tokias kaip šizofrenija, depresija ir pan. Sveikatos politikoje pastaruosius 20 metų psichikos sveikatai skiriama daugiau dėmesio nei įprastai ir pradedama suprasti, kad ji nė kiek ne mažiau svarbi už fizinę sveikatą. Žvelgiant į mirtingumo dėl blogos psichikos sveikatos sukeliamų ligų duomenis Lietuvoje, nepastebima jų gausumo, tačiau, Vilniaus universiteto mokslininkų doc. Daumanto Stumbrio ir prof. Dainiaus Pūro teigimu, šie duomenys neatspindi tikrosios padėties. Todėl mokslininkai, norėdami išsiaiškinti realią situaciją, atliko tyrimą, kuriuo pabandė įvertinti demografinius nuostolius, kylančius dėl prastos psichikos sveikatos plačiąja prasme.

8

9

Psichikos sveikata

Psichikos problemos sprendžiamos savižala Medicinos fakulteto profesoriaus D. Pūro teigimu, dėl psichikos sutrikimų patiriami nuostoliai yra didesni nei dėl fizinių, kadangi psichikos sutrikimai dažnai užklumpa ne tik vyresnio, bet ir vidutinio amžiaus žmones, vaikus, paauglius ir jaunimą.

Vienas iš pagrindinių Lietuvos gyventojų mirtingumo modelio ypatumų – didelis mirtingumas dėl su psichikos sveikata susijusių mirties priežasčių: savižudybių, psichikos sutrikimų, mirčių dėl alkoholio vartojimo ir kitų išorinių mirties priežasčių.

Patiriamą psichosocialinį stresą ir psichologinius sunkumus dalis Lietuvos gyventojų yra linkę spręsti su alkoholio „pagalba“. „Psichikos sveikata, ypač Lietuvoje, dažnai susijusi su alkoholio vartojimu. Nors pastaruoju metu situacija gerėja, mes vis dar susiduriame su labai dideliu mirtingumu dėl alkoholio vartojimo, todėl patiriame

10

didelių demografinių nuostolių“, – teigia Filosofijos fakulteto docentas D. Stumbrys.

Su alkoholio vartojimo problemomis dažniausiai susiduria vidutinio amžiaus žmonių grupė, kurią sudaro darbingi ir vaikų turintys arba galintys susilaukti žmonės. Sociologo teigimu, žmonės nežino, kaip efektyviai spręsti savo psichikos problemas arba nuslopinti kylančią įtampą, stresą. Alkoholis, kuris yra gana lengvai prieinama priemonė, laikinai padedanti pamiršti apie problemas, sumažina patiriamą įtampą.

Savižudybių rodikliai Lietuvoje jau kelis dešimtmečius yra vieni didžiausių pasaulyje. Didžiausia savižudybių rizika – tarp 40–60 metų amžiaus gyventojų, kurie gimė ir augo sovietmečiu ir jaunystėje patyrė perėjimą iš totalitarinės į demokratinę valstybę. Nors savižudybių aukomis dažniau tampa vyrai, tačiau Lietuva pasižymi vienu didžiausių moterų savižudybių rodiklių visoje Europoje.

Vienas iš pagrindinių Lietuvos gyventojų mirtingumo modelio ypatumų – didelis mirtingumas dėl su psichikos sveikata susijusių mirties priežasčių.

4,3 %

4,7 %

Psichikos sveikata

0,5 %

7,9 %

Vyrai 0,7 % 1,5 %

3,9 %

4,0 %

Moterys 0

Išorinės priežastys

5

10

Alkoholis ir narkotikai

15

Savižudybės

20

Psichikos sutrikimai

Lietuvos vyrų ir moterų prarastų potencialių gyvenimo metų dėl su psichikos sveikata susijusių mirties priežasčių dalis

„Nusižudžius jaunai moteriai demografinė našta ir nuostoliai traktuojami kaip dar didesni, nes mažėja ne tik gyventojų skaičius, bet ir potencialūs gimstamumo rodikliai“, – pabrėžia doc. D. Stumbrys.

Potencialių gyvenimo metų praradimas Tyrimo metu buvo apskaičiuota demografinė našta, kurią atneša mirtys, susijusios su psichikos sveikata. Mokslininkai nustatė, kiek prarandama potencialių gyvenimo metų, kuriuos, gavęs tinkamą pagalbą, žmogus galėjo nugyventi. Buvo apskaičiuota prarasta potencialių gyvenimo metų dalis ne tik žmogui nusižudžius, mirus nuo alkoholio ar psichikos ir elgesio sutrikimų, bet ir dėl išorinių priežasčių (1 pav.).

Išorinės mirties priežastys taip pat buvo įtrauktos į tyrimą, nes didelė dalis jų siejama su psichikos sveikata, aukštu psichosocialinio streso lygiu visuomenėje, alkoholio vartojimu. Svarbu pažymėti, kad ne visos išorinės mirties priežastys yra susijusios su psichikos sveikata. Vis dėlto anksčiau Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad net 56,8 proc. mirčių nuo išorinių priežasčių buvo susijusios su alkoholio

vartojimu. Skrodimų duomenimis, 72,4 proc. asmenų, kurie užspringo, 66,7 proc. asmenų, kurie sušalo, ir 58,8 proc. asmenų, kurie pasikorė, kraujyje rasta alkoholio. Bendra dėl psichikos ir elgesio sutrikimų prarastų potencialių gyvenimo metų dalis sudarė tik 0,5 % tarp vyrų ir 0,7 % tarp moterų. Kur kas daugiau potencialių gyvenimo metų buvo prarasta dėl kitų su psichikos sveikata susijusių mirties priežasčių. Dėl savižudybių Lietuvos vyrai prarado 4,3 %, o moterys – 1,5 % visų prarastų potencialių gyvenimo metų. Dėl alkoholio ir narkotikų vartojimo Lietuvos vyrai prarado 4,7 %, o moterys – 3,9 % visų prarastų potencialių gyvenimo metų.

Net 56,8 proc. mirčių nuo išorinių priežasčių buvo susijusios su alkoholio vartojimu.

Tarp rizikos grupių – vieniši, mažiau išsilavinę Nors su psichikos sveikatos sunkumais gali susidurti bet kuris asmuo, su didesne savižudybių rizika susiduria žemesnio socialinio-ekonominio sluoksnio, vieniši, gyvenantys atskirtyje, žemesnio išsilavinimo žmonės.

Pasak doc. D. Stumbrio, norint kuo efektyviau sumažinti psichikos sveikatos problemas, dėl kurių žmonės miršta ir taip didina prarastų potencialių gyvenimo metų rodiklius bei mažina vidutinės tikėtinos gyvenimo 11

Psichikos sveikata trukmės rodiklius, daugiausia dėmesio reikėtų skirti būtent šiai rizikos grupei. „Žinant tikslinę auditoriją taikomos prevencinės priemonės pasieks didžiausius teigiamus rezultatus. Be to, jeigu nukreipsime tam tikras priemones į jaunesnio ar vidutinio amžiaus gyventojų grupes, tikėtina, kad ne tik tose grupėse sumažinsime mirtingumą arba praradimus dėl psichikos sveikatos, bet ir ateityje turėsime mažesnius vyresnių amžiaus grupių mirtingumo rodiklius“, – sako Vilniaus universiteto sociologas.

Mokslininkų teigimu, norint sumažinti prastos psichikos sveikatos problemą ir jos padarinius, naudingiausia būtų didinti psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą, mokslinių duomenų rinkimą ir tyrimų šia tema vykdymą, mažinti asmenų su psichikos 12

sutrikimais stigmatizaciją ir alkoholio prieinamumą.

Pasak psichiatro prof. D. Pūro, vienas svarbiausių, bet sunkiausiai įgyvendinamų tikslų yra sveikatos sistemos modernizavimas ir jos pakeitimas iš biomedicininio modelio, kai žmonių psichikos sveikatą bandoma gydyti tik vaistais ir atskyrimu nuo visuomenės, į visuomeninį, tarpusavio santykių modelį, kai apie patiriamas problemas ir sunkumus išsipasakojama aplinkiniams, šeimos nariams, psichologams, psichiatrams.

Lietuvoje mažėja vyrų mirtingumas dėl svaigalų vartojimo Vilniaus universiteto mokslininkai palygino vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės duomenis visose trijose

Baltijos šalyse, nes jos yra panašios savo istorine, ekonomine, politine, demografine raida. Estijoje vidutinės gyvenimo trukmės rodiklis yra keleriais metais didesnis nei Lietuvoje ir Latvijoje, o šių dviejų šalių rodikliai yra panašūs.

Nuo 2007 m. iki pandemijos pradžios vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės rodikliai Baltijos šalyse augo, o dėl savižudybių prarastų potencialių gyvenimo metų skaičius mažėjo.

Prof. D. Pūras, diskutuojant apie vyrų norą gerinti savo psichikos sveikatą, įžvelgia paradoksą: vyrų kreipimosi pagalbos į specialistus skaičiui augant, manoma, kad šio tipo problemų daugėja, tačiau, profesoriaus teigimu, jų visuomet tiek buvo.

Būtent Lietuvoje 2020 m. prasidėjęs pandeminis laikotarpis leido žmonėms

Norima atsikratyti smurto kultūros

narių, tiek tarp politikos formuotojų.

Svarbiausia, prof. D. Pūro teigimu, susidūrus su nesunkiomis psichologinėmis problemomis medikamentinį gydymą keisti psichologine ar psichoterapine pagalba ir kurti bei išlaikyti sveikus tarpusavio santykius.

Pastaraisiais metais mūsų visuomenėje yra jaučiamas noras atsikratyti egzistuojančios smurto kultūros, kuri prasideda nuo vaikystėje patiriamo „auklėjamojo“ smurto ir tęsiasi mokykloje bei darbe, kai jaučiamas ir demonstruojamas galios ir valdžios pranašumas, klesti patyčios.

Dėl alkoholio ir narkotikų vartojimo Lietuvos vyrai prarado 4,7 %, o moterys – 3,9 % visų prarastų potencialių gyvenimo metų.

Psichikos sveikata

suprasti, kad psichikos problemų gali turėti ne tik išskirtiniai žmonės, bet ir jų draugai, vaikai, šeimos nariai ir jie patys.

„Pradedant nuo moksleivių ir baigiant iniciatyvių Lietuvos piliečių grupių judėjimais, pastebimas didžiulis pokytis savižudybių ir patyčių prevencijos srityje. Noras atsikratyti smurto kultūros paskatino daugelį gerų iniciatyvų, pavyzdžiui, „Vaikų liniją“, „Tėvų liniją“, – sako profesorius.

Noro gerinti ir prižiūrėti savo psichikos sveikatą esama tiek tarp visuomenės

Vilties linija (suaugusiems)

Vaikų linija

Pagalbos moterims linija

Paskambinus bendruoju numeriu 1809, jums bus suteikta nemokama emocinė pagalba

Silver Line (senjorams)

Jaunimo linija 13

BIOMOKSLAI

Virusinės nanostruktūros – universalus įrankis vakcinoms kurti Eglė Krištopaitytė Vilniaus universitetas

Virusinėmis nanostruktūromis paremtos vakcinos yra pranašesnės už įprastas „klasikines“ vakcinas dėl savo saugumo ir itin švelnaus šalutinio poveikio. Nors kol kas tokių patvirtintų vakcinų nėra daug, jas tikimasi panaudoti pasaulyje itin paplitusios ir pavojingos hospitalinės bakterijos Acinetobacter baumannii prevencijai, teigia Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkės doc. Julija Armalytė, dr. Aliona Avižinienė ir dr. Rasa Petraitytė-Burneikienė.

14

15

Biomokslai

Virusinės nanostruktūros – virusų pavienių baltymų spontaniškai suformuotos erdvinės struktūros. Jas galima išgauti atskirai sintetinant tikrų virusų baltymus, pavyzdžiui, bakterijose, mielėse ar kitose baltymų raiškos sistemose, pasakoja dr.

A. Avižinienė.

jų pritaikymas moksle gali būti padidinamas prie nanostruktūrų paviršiaus papildomai prijungiant patogenų baltymus ar jų dalis, prieš kuriuos norima sukurti vakciną. Taigi pavieniai baltymai ar jų dalys, pateikti ant nanostruktūrų paviršiaus, taip pat tampa imunogeniški“, – sako dr. A. Avižinienė.

sukuriamas stipresnis imuninis atsakas, negu būtų sukurtas prieš atskirą baltymą“, – sako Gyvybės mokslų centro docentė.

Pranašesnės vakcinos

Pasak dr. A. Avižinienės, virusinėmis „Kai susintetinama daug virusinių bal- Pasak dr. R. Petraitytės-Burneikienės, nanostruktūromis paremtos vakcinos tymų, jie spontaniškai vienas su kitu virusinėje nanostruktūroje galima yra pranašesnės už daug metų nausąveikaudami gali suformuoti erdvi- daug kartų pakartoti prie jų prijungtą dojamas įprastas vakcinas, nes su pastarosiomis į organizmą suleidžiami nes nanostruktūras. Dažniausiai savo peptidą. inaktyvuoti arba susilpninti virusai. morfologija (išvaizda) jos primena „Tokie peptidai yra tvarkingai išsidėstę natyvų virusą“, – teigia ji. „Visada išlieka tikimybė, kad ruošiant erdvėje tam tikru atstumu, kuris imuvakciną virusas bus nevisiškai susilMokslininkė pabrėžia, kad virusinė ninei sistemai palengvina darbą, nes pnintas ar nevisiškai inaktyvuotas. nanostruktūra nėra tolygi virusui, nes ji yra pratusi prie tvarkingų struktūrų, Nors tokios vakcinos yra efektyvios, nanostruktūroje nėra genetinės viruso pavyzdžiui, kaip prieš virusą aktyvuoti tačiau nėra visai saugios, nes susilmedžiagos, todėl į organizmą patekusavo atsaką“, – tvirtina mokslininkė. pnintas virusas gali tapti virulentiškas sios tokios nanostruktūros, skirtingai nei virusai, negali sukelti infekcijos ir Doc. J. Armalytė pažymi, kad vien arba vakcinos paruošimo metu viruso patogenų baltymus taip pat būtų cheminis inaktyvinimas gali būti įvykyra saugios. galima naudoti kaip vakciną. dytas ne iki galo. Tuo tarpu vakcinos, „Patekusios į organizmą, jos sukelia imuninį atsaką, nes yra pana- „Tačiau uždėjus juos ant viruso imu- paremtos virusinėmis nanostruktūrošios į virusą ir jas sudarantys balty- ninė sistema reaguoja geriau. Pavie- mis, yra laikomos saugiomis ir efektymai tvarkingai pasikartoja struktūros nis baltymas gali būti imuninės siste- viomis“, – sako ji. paviršiuje. Nors nemodifikuotos virusi- mos nepastebėtas, o pateiktas ant Doc. J. Armalytės teigimu, per nės nanostruktūros gali būti ir jau yra virusinės nanostruktūros jis geriau COVID-19 pandemiją naudotų naudojamos vakcinoms kurti, tačiau atpažįstamas kaip „priešas“. Taip RNR vakcinų dažnai bijoma, nes su

Mielių ląstelėse susintetintos virusinės nanostruktūros. Elektroniniu mikroskopu mėginiai padidinti 56 000 ir 110 000 kartų. Alionos Avižinienės ir Rasos Petraitytės-Burneikienės nuotr.

16

Biomokslai

jomis į organizmą patenka genetinė medžiaga. Vis dėlto tikimybė, kad tai galėtų neigiamai paveikti žmogų, yra labai maža. O nanovirusinių struktūrų vakcinose genetinės medžiagos nėra – tik baltymas, kuris niekaip negali paveikti žmogaus genomo.

Dr. R. Petraitytė-Burneikienė sako, kad RNR vakcinos daugumai žmonių sukėlė šalutinių poveikių, pavyzdžiui, karščiavimą. Tuo tarpu baltyminės vakcinos šalutinis poveikis paprastai tėra skausmas dūrio vietoje.

Anot dr. A. Avižinienės, pasaulyje susidomėjimas virusinėmis nanostruktūromis yra didelis, tačiau šiuo metu tokių Pasaulio sveikatos organizacijos patvirtintų vakcinų – vos kelios, įskaitant vakcinas nuo žmogaus papilomos viruso, hepatito B viruso, maliarijos ir Kinijoje naudojamą vakciną nuo hepatito E viruso.

Antibiotikams atsparus patogenas Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkės vykdo tyrimą, kuriuo bandoma išsiaiškinti, ar virusinėmis nanostruktūromis paremtos vakcinos galėtų apsaugoti nuo bakterijos Acinetobacter baumannii.

Tai – oportunistinis patogenas, puolantis nusilpusią imuninę sistemą turinčius asmenis, sako doc. J. Armalytė. Kartu tai yra ir hospitalinis patogenas, užpuolantis ligoninėje gulinčius žmones. Jis neatsinešamas iš aplinkos, bet juo galima užsikrėsti nuo kateterio, prisilietus prie ligonio paliestų užuolaidų ir pan. Ši bakterija problemiška ir tuo, kad sunkiai „žūsta“ – priešingai nei dauguma kitų bakterijų, A. baumannii labai ilgai neišdžiūsta ore.

Patekusi į nusilpusio žmogaus organizmą, ši bakterija dažniausiai sukelia plaučių uždegimą ir jo komplikacijas ar net sepsį – kraujo užkrėtimą. Patekus į ligoninę dėl vienos priežasties, mirties priežastimi gali tapti A. baumannii bakterija.

Baltyminės vakcinos šalutinis poveikis paprastai tėra skausmas dūrio vietoje.

„Todėl ji yra ypač pavojinga lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms, kurie atsigula į ligoninę. Šis patogenas yra labai atsparus antibiotikams, o nerandant tinkamų antibiotikų, žmonių su 17

Biomokslai

nusilpusia imunine sistema gydymas tampa dar sudėtingesnis. Tokiu atveju alternatyva antibiotikams gali tapti vakcinos“, – sako mokslininkė.

Patekus į ligoninę dėl vienos priežasties, mirties priežastimi gali tapti A. baumannii bakterija.

Ji priduria, kad vakcinuoti sergantį ir Ankstesnių Gyvybės mokslų cenjau ligoninėje esantį asmenį gali būti tro Biomokslų insituto laboratorijoje sudėtinga. Tačiau jei žmogus žino, kad atliktų tyrimų metu dr. Jūratė Skernišjam ligoninėje bus atliekamos nuola- kytė ieškojo įvairių A. baumannii baltinės procedūros, jis galėtų nuspręsti tymų, lemiančių bakterijos gebėjimą skiepytis iš anksto ir taip apsisaugoti kolonizuoti žmogaus organizmą. nuo hospitalinių infekcijų. „Jūratė rado baltymą adheziną, atsakingą už bakterijos prilipimą prie paviršių.

Pasirodo, kad jis yra labai Lietuvoje bakterija A. baumannii konservatyvus, aptinkamas visose plačiai paplitusi A. baumannii bakterijos variacijose.

Dr. A. Avižinienė pažymi, kad 2017 m.

Kuriant vakcinas naudingi paviršiniai Pasaulio sveikatos organizacija įvarbaltymai, kad imuninė sistema greidijo A. baumannii patogeną kaip vieną tai atpažintų ir sunaikintų bakteriją. pavojingiausių žmogaus sveikatai. O Todėl tyrimams buvo paimtas pavir2019 m. Europos šalyse atliktas tyrišinio adhezino baltymo fragmentas. mas parodė, kad Lietuva yra tarp septynių šalių, kuriose šios bakteri- Tyrimų metu dr. J. Skerniškytė nustatė, jos paplitimas yra didžiausias ir siekia kad šis fragmentas pelėms suteikia dalinį atsparumą infekcijai – 60 proc. endeminį lygį. pelių sugebėjo išgyventi. Tačiau tai Doc. J. Armalytės teigimu, sunku nėra 100 proc., todėl stengiamės pasakyti, kodėl ši bakterija Lietuvoje tobulinti šio baltymo gabalėlį: imti yra taip plačiai paplitusi. Tai galėjo įvairius jo fragmentus ir eksponuoti nulemti nepakankamai griežtai reguant virusinių dalelių. Tikimės, kad taip liuojamas antibiotikų išdavimas. Kai jie susidarys stipresnis imunitetas ir visos išrašomi be rimtos priežasties ar žmopelės sugebės išgyventi infekciją“, – nės nebaigia vartojimo kurso, antibiopasakoja doc. J. Armalytė. tikams atsparios bakterijos įsitvirtina Mokslininkės teigimu, dalis pelių jau kūne, gali įsitvirtinti ir populiacijoje. buvo imunizuotos ir joms susidarė „Jei ši bakterija įsitvirtina ligoninėje, imunitetas. Preliminarūs tyrimai rodo, gali būti labai sunku ją išnaikinti. Liekad vakcinacija padeda joms išgytuvos medikai į problemą žiūri itin rimventi infekciją. tai, stebi A. baumannii plitimą, imasi labai griežtos dezinfekcijos. Tačiau jei ligoninės yra perpildytos, bakterijos plitimo neįmanoma suvaldyti“, – priduria ji.

Mokslininkė tvirtina, kad labai svarbu antibiotikus vartoti atsakingai, pavyzdžiui, negydyti jais gerklės skausmo: „Kol yra tikimybė, kad tai – virusas, antibiotikai visiškai neturi prasmės. Jei žmogus yra sveikas, jis gali sau leisti nevartoti antibiotikų.“ Kuriama vakcina nuo pavojingos bakterijos Vilniaus universiteto mokslininkės vykdo Lietuvos nacionalinės mokslo programos „Sveikas senėjimas“ tyrimą „Vakcinos prieš hospitalinį patogeną

18

Acinetobacter baumannii kūrimas“, kurio metu bando pagaminti saugią vakciną panaudodamos tam tikrus A. baumannii patogeno baltymus.

Biomokslai

A. baumannii bakterijos. Ginos Beinoravičiūtės nuotr.

19

ŽMOGAUS EVOLIUCIJA

Žmogaus evoliucija ir kūno pokyčiai – kaip atrodysime ateityje?

Gretė Gerulaitytė Vilniaus universitetas

Žmogaus evoliucija dažnai byloja apie individo prisitaikymą prie gyvenamosios aplinkos sąlygų siekiant išlikti, o įvairios ateities prognozės leidžia numatyti, kaip žmogaus kūnas keisis toliau. Netolimos ateities pokyčius mokslininkai jau gali aiškiai matyti, o vėlesni pokyčiai vis dar kelia daug klausimų. Ar žmogus liks gyventi Žemėje, o gal persikels į Marsą? Galbūt grįšime į vandenynus, o gal leisimės į požemius dėl Žemės paviršių sukausčiusios branduolinės žiemos? Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininko dr. Andrejaus Suchomlinovo, dėl, tikėtina, besikeičiančios žmogaus gyvenamosios aplinkos keisis ir žmogaus kūno, plaukų spalva, ūgis ir svoris, adaptuosis vidaus ir išorės organai.

20

21

Žmogaus evoliucija

Evoliucijos metu mažės ir žmogaus žandikaulis, ir dantų skaičius, dėl to turėtų keistis ir veido proporcijos.

Mažės žydraakių ir šviesiaplaukių

kūdikių, vaikų maistas“, – pasakoja mokslininkas.

palaikai. Šių netiesioginių dabartinio žmogaus protėvių ūgio vidurkis buvo 100–120 cm. Vis dėlto vienas iš pastaruoju metu nuolat augančių rodiklių yra kūno masės indeksas (KMI).

Pasak dr. A. Suchomlinovo, dėl žmogaus organizme esančių recesyvinių Svarbų vaidmenį ateityje vaidins ir bei dominuojančių genų ir intensyviai nuolat progresuojanti genų inžinerija, vykstančių globalizacijos procesų arti- tačiau šioje srityje kyla daugybė etinių miausi žmogaus kūno pokyčiai bus klausimų, į kuriuos dar reikia atsakyti: „Įdomu tai, kad KMI ribos teoriškai nėra. matomi jau po 50–100 metų. Domi- „Skiepai suteikia galimybę išvengti ligų, Kai kuriose šalyse, kur antsvoris smarnuojantys tamsesnės odos, rudų akių bet jei bus galima pasirinkti vaiko akių, kiai paplitęs, KMI vidurkis viršija 30, ir tamsesnių garbanotų plaukų genai plaukų spalvą, ateitį sunkiai galėsime kai norma yra iki 25. Manome, kad šis lems šių fiziologinių savybių viršenybę. prognozuoti. Kas nutinka, kai galima augimas gali tęstis ir toliau ne tik dėl Bet nei žydros akys, nei lygūs ar švie- pasirinkti lytį, iš dalies matėme Kini- epigenetinių ir kitokių veiksnių, bet ir joje, kai buvo vykdoma vieno vaiko dėl to, kad niekada anksčiau nebuvo sūs plaukai visiškai neišnyks. politika. Tai lėmė dažnesnius abortų galimybių gauti daug kalorijų labai „Žydra akių spalva ateityje bus retesnė, atvejus laukiantis mergaitės ir pasirin- paprastu būdu. Nutukimas tarp žmones genas, nulemiantis mėlyną akies kimą gimdyti, jei laukiamasi berniuko. gaus protėvių buvo itin retas, jis atsirainelės spalvą, nėra dominuojanĮvyko didžiulis kelių kartų poslinkis į rado tik kai išsiskyrė aukštuomenės tis. Evoliucijos metu mažės ir žmovyriškos lyties dominavimą, kuris nėra sluoksniai“, – sako Medicinos fakulgaus žandikaulis, ir dantų skaičius, naudingas nei žmonijai, nei valstybei.“ teto mokslininkas. dėl to turėtų keistis ir veido proporciKalbant apie kūno masę, kuriai didelę jos. Tačiau šiems virsmams reikės jau įtaką turi žmogaus mityba, galimos kelių dešimčių tūstančių metų“, – sako Žmogaus ūgis ir svoris – smarkiai kintantys rodikliai įvairios variacijos: kaip žmogaus mokslininkas.

Kalbė damas apie dantis dr. Nors kai kurie evoliuciniai žmogaus kūnas ir organizmas ilgainiui galėtų A. Suchomlinovas teigia, kad jau kūno pokyčiai, kaip jau minėtas žan- pasikeisti, jei mūsų mityba nepakistų, dabar protiniai dantys yra nereika- dikaulio mažėjimas, dar vyksta, kiti kol arba priešingai – jeigu įsigalėtų šiuo lingi ir ateityje išnyks pirmieji. Keičiasi kas yra sustoję. Vienas tokių – ūgis: metu vis populiarėjantis veganų, vegeir iltinių dantų forma, jie tapo pana- „Žmogus ėmė labai sparčiai augti tarų ar žaliavalgių gyvenimo būdas. šūs į kandžius, nes vykstant evoliuci- XX a. pirmoje pusėje, o Vakarų pasau- Pirmuoju atveju dėl vis labiau apdojai pasikeitė jų funkcija. Tačiau dau- lyje šis augimas jau kelis dešimtme- rojamo maisto ir tobulėjančios pramogelį kitų pokyčių tiksliai įvardyti sunku, čius yra sustojęs. Todėl, nors mūsų nės po dešimčių tūkstančių metų, tikėnes juos lemia gyvenimo aplinkybės. tėvai yra aukštesni už mūsų senelius, tina, žmogaus virškinamasis traktas „Jei įsivaizduotume, kad niekas aplin- o mes aukštesni už tėvus, mūsų vaikai sutrumpėtų. koje nesikeis, ateityje neišvengtume įvairių mutacijų. Nors šis žodis dažnai turi neigiamą reikšmę, mutacija yra vienas iš būdų organizmui prisitaikyti.

Pavyzdžiui, labai svarbi prieš maždaug 10 tūkst. metų įvykusi atsitiktinė laktozės toleravimo mutacija. Būtent dėl jos didelė dalis Europos gyventojų gali vartoti pieno produktus visą gyvenimą, nors gamtoje tai visiška anomalija – pienas yra tik žinduolių 22

greičiausiai nebus aukštesni už mus. „O jeigu darytume prielaidą, kad visi Dabar manoma, kad priėjome tam žmonės atsisakys mėsos ir žuvies, virštikrą ūgio ribą.“ kinamasis traktas turėtų tapti ilgesnis, kadangi augalinėms medžiaTačiau, anot dr. A. Suchomlinovo, žmogoms įsisavinti reikia daugiau laiko. gaus ūgis nėra dėsningai ar proporcinNors mėsos pramonė yra kenksminga gai evoliucijos metu besikeitęs rodiklis.

Pavyzdžiui, geležies amžiaus žmonės aplinkai, tačiau būtent mėsos varbuvo aukštesni nei viduramžių gyven- tojimas tapo pradiniu žmogaus evotojai. Yra ir išskirtinių pavyzdžių, tokių liucijos postūmiu, nes dėl to mažėjo kaip prieš kelis dešimtmečius Indone- ir žandikaulis, ir kramtomieji rauzijoje, Floreso saloje, atrasti žmonių menys, keitėsi kaukolės forma, taigi

Žmogaus evoliucija

Dėl atsitiktinės laktozės toleravimo mutacijos didelė dalis Europos gyventojų gali vartoti pieno produktus visą gyvenimą, nors gamtoje tai visiška anomalija.

greičiau didėjo kaukolės talpa, leidusi augti ir smegenims (1 pav.)“, – sako dr. A. Suchomlinovas.

Apendiksas – svarbus imuninis organas

organizme nėra, nors kartais manoma ir kitaip: „Gal prieš 50 metų manyta, kad apendiksas yra rudimentas. Todėl astronautams prieš skrydžius į kosmosą ar Arkties ekspedicijų dalyviams juos išoperuodavo iš anksto. Bet dabar žinoma, kad tai svarbus imuninis organas. Kaip ir uodegikaulis – uodegos liekana, kuri yra stuburo dalis, labai svarbi dubens funkcijoms.“

Nors tam tikri požymiai žmogaus raidoje nunyko, pavyzdžiui, didelis kūno plaukuotumas, tam tikros fiziologinės reakcijos liko. Viena tokių – žąsies Įvairių nuomonių esama ne tik dėl evooda vadinamas refleksas, kai baimės liucijos metu įvykusių, bet ir dėl ateiar streso atveju maži lygieji raume- tyje laukiančių pokyčių. Pavyzdžiui, nys odoje pakelia kūno plaukelius: „Ši manoma, kad daug laiko su išmaniaireakcija būdinga ir kitiems gyvūnams, siais telefonais praleidžiančių žmopavyzdžiui, katėms – jos pasišiaušia, nių pirštai deformuosis, taps ilgesni. atrodo didesnės, o tai iškilus pavojui Tačiau dr. A. Suchomlinovas pabrėžia, padeda apsiginti. Tačiau mums tai kad tokiems pokyčiams reikia kur kas nebereikalinga rudimentinė reakcija.“ daugiau laiko, o daugumai jų moksliDaug tokių rudimentų (savo pirminę nio pagrindimo, bent jau kol kas, nėra. funkciją evoliucijos metu praradusių „Manau, kad išmanusis telefonas bus organų), anot mokslininko, žmogaus vienos ar dviejų kartų naudojama

technologija. Jos vystosi labai sparčiai ir vargu ar po tūkstantmečių, kurių prireiktų žmogaus rankų pirštams pasikeisti, mes vis dar naudosime tokius pačius įrenginius. Taip pat ir tokie dalykai kaip ausų spenelių nunykimas, plėvės tarp pirštų – tik spėlionės, nes viskas priklausys nuo to, kur žmogus gyvens. Ar persikelsim gyventi į vandenyną, ar į Marsą, ar po branduolinio karo gyvensime visai kitokiomis sąlygomis, o gal bus labai aukšta temperatūra dėl klimato atšilimo“, – svarsto mokslininkas.

Marsiečiai – nauja žmonių rūšis?

Apie Marso planetą, kaip žmonių gyvenamosios vietos alternatyvą ateityje, svarstoma gana intensyviai. Dėl ten atliekamų mokslinių tyrimų ir kitų vykdomų kosmoso misijų jau žinoma, kad 23

Žmogaus evoliucija

per 6–9 mėn. trukmės kelionę į Marsą Marse Saulės aktyvumas kur kas žmogaus kūnas pasikeistų. Per tiek didesnis, o dėl retos atmosferos saulės laiko gali susilpnėti širdis, atsiranda šviesai sugerti nebeužteks pigmento didesnė kraujo krešulių tikimybė, plo- melanino, tą funkciją atliks ir karatinėja ir retėja kaulai, mažėja raumeni- noidai – pigmentas, kurio gausu mornis audinys. Be to, žmogus kosmose kose, lemiantis oranžinę odos spalvą. paauga – per metus esant nesvarumo „Daug klausimų kyla ir dėl žmogaus būsenos kosminėje stotyje ūgis padi- mitybos Marse, kuri taip pat turi įtakos dėja apie 5 cm. organizmui, kūno pokyčiams. Tačiau „Pirmas Marso kolonizacijos etapas bet kokiu atveju greičiausiai Žemės vyktų žmonėms persikėlus gyventi į žmonės kontakto su Marso žmonėpožeminius bunkerius, todėl iki išli- mis ateityje nebeturėtų – vyrautų pant į Marso paviršių žmogaus ūgis skirtingos ligos, bakterijos“, – svarsto mažėtų, o išlipus – didėtų, nes gravi- dr. A. Suchomlinovas. tacija Marse kur kas silpnesnė. Tačiau į planetos paviršių žmogus išliptų ne Mokslinė fantastika ir galima anksčiau nei po šimto tūkstančių realybė metų – kai įvyks planuojamas Marso planetos formavimas. Todėl kyla klau- Kalbant apie tolimesnę ateitį, visais simas, ar tie žmonės Marso paviršiuje laikais buvo bandoma nuspėti įvaivis dar bus tokie kaip mes“, – svarsto rius galimus jos scenarijus. Mokslinėje fantastikoje svarstoma ir apie ateities dr. A. Suchomlinovas.

Mokslininko teigimu, jeigu dalis žmo- žmogaus gyvenamąją vietą. Yra teonių liktų gyventi Žemėje, o dalis išsi- rijų, kad, norėdami persikelti į labai keltų į Marsą, ilgainiui atsirastų tiek tolimą planetą už Saulės sistemos skirtumų, kad jie tarpusavyje kryž- ribų, žmonės dešimtis ar net šimtus mintis nebegalėtų. Kaip ir žmogus tūkstančių metų gyventų kosminiame su beždžione – turime tą patį protėvį, laive. Tačiau šiam skrydžiui pasiruošti bet esame per daug skirtingi, kad būtina gerai išplėtota genų inžinerija.

Žmogus kosmose paauga – per metus esant nesvarumo būsenos kosminėje stotyje ūgis padidėja apie 5 cm.

galėtume tarpusavyje kryžmintis. Tai „Galvojant ne apie fantastinius, o apie reiškia, kad egzistuotų dvi skirtingos mokslinius dalykus, keliami klausižmonių rūšys. Tie skirtumai, manoma, mai dėl radiacijos, kurios dozė tokio būtų ir fiziniai – be didesnio ūgio, mar- ilgo skrydžio metu būtų didžiulė. Tam siečių oda greičiausiai būtų tamsesnė reikėtų veiksmingų DNR taisymo ir turėtų oranžinį atspalvį. Kadangi mechanizmų, puikių fiziologinių

Australopithecus

Prieš 2–3 milijonus metų

Homo erectus

Prieš 750 000 metų

1 pav. Žmogaus kaukolės evoliucija. Shutterstock nuotr.

24

Homo sapiens neanderthalensis

Homo sapiens

Prieš 100 000– 400 000 metų

Prieš 40 000 metų iki dabar

Žmogaus evoliucija

rodiklių. Manoma, kad tokios kelionės metu, kai laive gims vis naujos žmonių kartos, Žemė galiausiai taps mitu – kaip mūsų dabar suvokiamas rojus, o Žemėje likę žmonės – kaip Ieva ir Adomas, tarsi protėviai, nes laivo gyventojai nebus matę mūsų planetos“, – pasakoja dr. A. Suchomlinovas.

Kitas ateities scenarijus – grįžimas į vandenyną. Kaip ir kadaise iš sausumos į vandenį grįžusių žinduolių, žmogaus galūnių kaulai ir kūno proporcijos turėtų gerokai pasikeisti: „Kaip atrodytume, reikėtų žiūrėti į vandens žinduolius – delfinus, banginius. Jų galūnių kaulai – visai kaip mūsų, tik kitokių proporcijų. Mūsų kūnas taip pat turėtų būti aptakesnis, panėšėti į sferą.“ Dar vienas galimas scenarijus – gyvenimas žemėje po branduolinio karo. „Teko skaityti, kad net įvykus tokiam karui, kai panaudojama visa turima pasaulio ginkluotė, maža dalis žmonių vis tiek išgyventų. Žinoma, būtų

labai ilga branduolinė žiema, smarkiai pasikeistų klimatas – įvyktų atšalimas, ištiktų badas. Žmogaus kūnas prisitaikytų prie išteklių trūkumo ir susitrauktų. Dėl aukštos radiacijos tikėtinas didelis kiekis mutacijų, kurios, jei suteiktų pranašumo, būtų perduotos ateities kartoms“, – sako dr. A. Suchomlinovas.

Egzistuoja ir daugiau galimų ateities scenarijų – kad žmonės išsiskirs į dvi rūšis, kurių viena gyvens žemės paviršiuje, kita – po žeme (nors tai nėra rimta teorija). Galbūt, žmonėms išnykus ar persikėlus į kitą planetą, per keletą milijonų metų iš beždžionių išsivystys nauji žmonės: „Nors visuose scenarijuose yra kažkiek potencialo, šių įvykių trukmė – be galo didelis laiko tarpas, todėl kuriuo keliu žmonija nueis, šiandien atsakyti negalime.

Tačiau tokia proto mankšta su fantastikos elementais – įdomus ir naudingas būdas mokslininkams atsikvėpti.“ 25

TVARUMAS

Kuri karta drabužius perka tvariausiai?

Dr. Danguolė Oželienė Vilniaus universiteto Verslo mokykla

Pagal rūbą sutinkame, pagal protą palydime, sako patarlė. Drabužiai ne tik saugo žmogaus kūną nuo aplinkos poveikio, bet ir yra saviraiškos priemonė, įvaizdžio dalis, socialinį statusą atspindintis elementas. Jie išreiškia žmogaus charakterį, polinkius, atskleidžia nuotaiką.

Mados industrija yra svarbi pasaulio ekonomikos dalis – jos vertė viršija 2,5 trilijono JAV dolerių, joje dirba daugiau nei 75 milijonai žmonių. Pastaraisiais dešimtmečiais šis sektorius smarkiai augo – 2000–2014 m. drabužių gamyba padvigubėjo. Nors 2014 m. žmonės pirko 60 proc. daugiau drabužių nei 2000 m., tačiau juos dėvėjo dvigubai trumpiau.

26

27

Tvarumas

Nors 2014 m. žmonės pirko 60 proc. daugiau drabužių nei 2000 m., tačiau juos dėvėjo dvigubai trumpiau.

85 proc. tekstilės gaminių išmetami nepanaudoti Mados industrija yra viena taršiausių ir didelį neigiamą poveikį aplinkai darančių sričių. 2019 m. Europos aplinkos agentūros duomenimis, tekstilės vartojimas ir mados industrija yra pripažintos ketvirtąja labiausiai aplinką teršiančia gyvenimo būdo sritimi Europos Sąjungoje po energijos vartojimo namų ūkiuose, transporto ir maisto vartojimo. Mados industrija sukuria 10 proc. pasaulio anglies dioksido emisijos. 20 proc. pramoninių nuotekų taršos visame pasaulyje sudaro drabužių gamybos procese susidarę teršalai, o tai yra daugiau nei visi tarptautiniai skrydžiai ir jūrų laivyba kartu sudėjus (Ženevos aplinkos tinklas, 2021). Tarša susidaro ne tik gamyboje, bet ir namų ūkiuose.

Skalbiant kai kurių rūšių drabužius į vandens telkinius patenka nemažai mikroplastiko, kuris kenkia vandenynų bioįvairovei. Be to, 2018 m. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos duomenimis, kasmet 85 proc. visų tekstilės gaminių išmetami į sąvartynus ar sudeginami kaip nepanaudoti ar neparduoti drabužiai.

Mados industrija kelia ir socialinių joje dirbančių žmonių problemų: tai sveikatos problemos, vaikų darbas, mažas darbo užmokestis. Šiame sektoriuje daugiausia dirba moterys, dažnai jos būna priverstos dirbti ilgas darbo valandas moderniosios vergovės sąlygomis, kai pažeidžiamos žmogaus teisės, nesilaikoma darbo saugos reikalavimų.

Augantis žmonių skaičius reikalauja spartinti drabužių gamybą. Norime pirkti gražius, kokybiškus drabužius pigiai, perkame juos dažnai ir nebūtinai esant poreikiui, dažniau tiesiog 28

nuotaikai pagerinti, drabužių pirkimas tampa malonia laisvalaikio leidimo forma. Intensyvų drabužių vartojimą paskatino greitosios mados industrija, nuolaidų siekiantis vartotojas ir patogus bei greitas apsipirkimas elektroninėse parduotuvėse.

Pandemijos metu mažėjo išlaidos drabužiams Naujų drabužių pirkimą skatina ir išorinė aplinka. Gyvename perteklinio vartojimo amžiuje, ir tai ypač akivaizdu mados industrijoje. „Greitosios mados“ reklaminės kampanijos skatina vartotojus nuolat pirkti naujus drabužius. Naujos kolekcijos į rinką patenka vis sparčiau, daugelis jų – už itin žemą kainą. Kita vertus, rinkodara ir baimė ką nors praleisti skatina vartotojus, ypač Z kartos, nuolat ieškoti naujų prekių ir dažniau pirkti. Įpročių keitimas yra ilgas procesas. Londono universiteto koledžo psichologė dr. Phillippa Lally teigia, kad naujas įprotis susiformuoja per 18–254 dienas, t. y. vidutiniškai per 66 dienas – du mėnesius.

Tačiau pandemija paveikė mados industriją ir vartotojų drabužių pirkimo elgseną per labai trumpą laiką. Judėjimo ribojimai pakeitė vartotojų įpročius ir kasdienę rutiną. Įvedus griežtus judėjimo ribojimus ir uždarius fizines parduotuves, nebeliko galimybės savaitgalius leisti prekybos centruose, dalyvauti renginiuose, susitikti su draugais. Per COVID-19 ribojimus vartotojai gerokai sumažino savo išlaidas drabužiams ir greitai pripažino drabužius, avalynę ir mados aksesuarus ne pirmo būtinumo vartojimo prekėmis.

Pandemijos metu jie rinkosi patogią ir minimalistinę aprangą ir buvo linkę labiau nei anksčiau mokėti daugiau už

tvariai pagamintus drabužius. Be to, atsirado ir vadinamasis slob chic stilius, kai vartotojai pradėjo „puošti“ tik viršutinę kūno dalį, kuri buvo matoma kompiuterio ekrane per pokalbius ar susitikimus.

Tvaru – pirkti dėvėtus arba kokybiškus drabužius Vienas iš darnaus vystymosi tikslų yra tvari gamyba ir vartojimas. Kadangi mados vertės grandinės yra globalios, o ši industrija daro didelį poveikį Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimui, svarbu skatinti tvarią madą. Pastaraisiais metais verslas ir vartotojai vis daugiau galvoja apie biologinės įvairovės nykimą, klimato kaitą ir savo atsakomybę keisti aplinką.

Todėl tvarumas tapo bene dažniausiai vartojama sąvoka, net savotiškai madingu dalyku. Siekdamos būti konkurencingos rinkoje, maisto, gyvenimo būdo ir mados industrijos įmonės ėmė keisti gamybą ir produktus, kad atitiktų vartotojų poreikius.

Tvarūs drabužiai – tai drabužiai, kurie kuriami, gaminami, parduodami, dėvimi aplinkai nekenksmingais būdais. Tvarus drabužis yra pagamintas iš organinių medžiagų (medvilnės, lino, vilnos, šilko, bambuko, kanapių ir kt.), gamybos procese naudojami biologiškai suyrantys dažai, balikliai ir kitos cheminės medžiagos, atsinaujinantys energijos ištekliai, siekiama mažinti vandens suvartojimą. Jei drabužis nebedėvimas, jis turi būti lengvai perdirbamas, t. y. nenukeliauti į sąvartyną, arba lengvai suyrantis.

Gaminant tvarius drabužius siekiama mažinti atliekų kiekį, atsisakyti plastikinių pakuočių, o vietoje jų naudoti perdirbtas arba biologiškai skaidžias pakavimo medžiagas. Tvaru yra ir

Pastebėta, kad po COVID-19 pandemijos vartotojai ėmė geriau suvokti tvarumą ir greitosios mados poveikį aplinkai, todėl mažiau drabužių pirko greitosios mados prekių ženklų parduotuvėse. Be to, vartotojai buvo labiau motyvuoti dažniau nei prieš pandemiją peržiūrėti jau turimus drabužius, vienų atsisakyti ar padovanoti, kitus atnaujinti, persiūti ar kitaip sumodeliuoti ir prikelti antram gyvenimui.

Kojinės iš plastiko butelių Pasauliui vis garsiau kalbant apie klimato kaitą, tvarumas tampa daugelio mados įmonių veiklos pagrindu.

Pirko iš dėvėtų drabužių parduotuvių

8

Keitėsi drabužiais su šeimos nariais, kitomis moterimis naudodamosi platformomis

Įvairūs mados prekių ženklai, įmonės ir dizaineriai deda daug pastangų, kad taptų tvaresni. Daugelis žinomų prekių ženklų, tokių kaip „Gucci“, „Dolce & Gabanna“, „Hermes“, „Armani“ ir „Versace“ (lėtoji mada), „Zara“, „H&M Group“, „Mango“, „Alcott“, „Pull & Bear“, „Promod“ ir „Topshop“ (greitoji mada), „Nike Inc“, „Adidas“ ir „Puma SE“, pasirašė Mados paktą, kuriuo patvirtino savo įsipareigojimą iki 2050 m. pasiekti nulines anglies dioksido emisijas, iki 2030 m. vartoti 100 proc. atsinaujinančią energiją, atsisakyti plastiko ir panaikinti mikroplastiko taršą. Įmonės ėmėsi pokyčių, kad, taikydamos tvarią praktiką, užtikrintų trigubą rezultatą (Planet, People, Profit – planeta, žmonės, pelnas).

Tai reiškia pokyčius, susijusius ne tik su gamyba, ženklinimu ir pakavimu ar galutiniu produktu, bet ir su darbo

31

8

Pirko drabužius iš perdirbtų medžiagų arba tokių, kurios bus perdirbtos

7

Persiuvo savo dėvėtus drabužius

25

9

12

16

16

32

0

10

30

50

60

Niekada

Beveik niekada

Kartais

Dažniausiai

Dažnai

Labai dažnai

8

11

6

9

9

10

23

40

13

14

19

42

20

6

19

11

13

22

55

5

6

38

Naudojosi nuomos arba skolinimosi platformomis Pirko drabužius, kurie buvo pagaminti tvariu būdu

Siekdami labiau tausoti aplinką, didieji mažmenininkai perėjo prie popierinių maišelių, skirtų apsipirkti parduotuvėse, ir plastiko neturinčių dėžučių, skirtų apsipirkti internetu, o kai kurios bendrovės skatina naudoti tik ekologiškus maišelius. „H&M grupė“ netgi įdiegė galimybę internetu užsakymus gavusiems klientams popierines pakuotes grąžinti į „H&M“ parduotuves, kad jos būtų perdirbtos. Kompanija „Zara“ įsipareigoja iki 2025 m. naudoti 100 proc. tvarią ir (arba) perdirbtą medvilnę, liną. Džinsus gaminanti „Levi's“ kompanija ėmėsi 80 proc. sumažinti vandens naudojimą ir 25 proc. sumažino išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Be to, ši kompanija pristatė naują Water

21

13

18

sąlygomis gamyklose, mažmeninės prekybos parduotuvėse, komunikacija su vartotojais po pirkimo.

70

4

6

13

10

80

Tvarumas

pirkti dėvėtus ar kokybiškus ir brangesnius drabužius, tinkamai juos prižiūrėti, kad jie tarnautų kaip galima ilgiau.

2 11

7

90

2

100

Retai

1 pav. Tvarių būdų įsigyti drabužius naudojimo dažnis (procentais). Sudarė straipsnio autorė 29

Tvarumas

Less džinsų kolekciją, kad vartotojai galėtų rinktis ir puoštis tvariai pagamintais džinsais.

Tvarios praktikos pavyzdžių galima rasti ir Lietuvoje. Prekės ženklas „Ūkai“ gamina kojines iš plastiko butelių ir perdirbtos medvilnės. Startuolis „The Knotty Ones“ įdarbina moteris iš mažų miestelių ir kaimiškų vietovių megzti madingus megztinius, kurių 95 proc. yra parduodami užsienio rinkose.

Atliktas skirtingų kartų drabužių vartojimo tyrimas Siekdama išsiaiškinti Lietuvos moterų ir merginų sprendimus renkantis ir perkant tvarius drabužius, 2021 m. lapkričio – 2022 m. birželio mėnesiais Vilniaus universiteto Verslo mokyklos mokslininkė dr. Danguolė Oželienė atliko kiekybinį tyrimą.

Apklausoje dalyvavo 422 respondentės – 1945–2005 m. gimusios moterys, kaip tikslinė auditorija pasirinktos todėl, kad jos dažniausiai perka drabužius bei aksesuarus ne tik sau, bet ir savo vaikams ar partneriams.

Tyrime dalyvavo 94 respondentės, gimusios 1945–1964 m. (baby boomer kar ta), 133 gimusios 1965–1980 m. (X karta), 89 gimusios 1981–1994 m. (Y karta) ir 106 gimusios 1995–2005 m. (Z karta). 45 proc. respondenčių yra įgijusios magistro laipsnį, 20 proc. – vidurinį išsilavinimą, 15 proc. – bakalauro laipsnį, 12 proc. – daktaro laipsnį ir 8 proc. – profesinio bakalauro laipsnį. Pagal socialinį-ekonominį statusą 60 proc. respondenčių yra samdomos darbuotojos, 24 proc. – studentės, 7 proc. – savarankiškai dirbančios ir tiek pat senjorių, 1,2 proc. – namų šeimininkės, 0,5 proc. – ieškančios darbo ir 0,7 proc. – išėjusios vaiko priežiūros atostogų. 93 proc. visų apklaustųjų gyvena mieste, 7 proc. – kaime.

Savo žinias apie drabužių gamybos ir vartojimo poveikį aplinkai (skalėje nuo 1 – žinau labai nedaug iki 7 – žinau labai daug) daugiausia (27 proc.) respondenčių įvertino 5 balais. Analizuojant duomenis pagal kartas, daugiausia žinių yra įgijusios X kartos (gim.

1965–1980 m.) atstovės.

Pusei respondenčių tvarumas – svarbus Iš tyrimo paaiškėjo, kad 33 proc. respondenčių drabužius perka mažesnėse parduotuvėse ir butikuose, esančiuose netoli gyvenamosios ar darbo vietos, arba mažesnėse elektroninėse parduotuvėse, kurios nėra plačiai žinomos. Jose yra palyginti pastovus ir pakankamas kokybiškų prekių pasirinkimas. Ypač tai būdinga baby boomer kartai. 25 proc. respondenčių (ypač X kartos) drabužius perka dėvėtų drabužių parduotuvėse, turguose ir (arba) interneto platformose.

Drabužiai yra bazinės kokybės, juos anksčiau dėvėjo kas nors kitas arba jie yra visiškai nauji ir nedėvėti, tačiau priklauso ankstesnių metų kolekcijoms ir todėl siūlomi už mažesnę kainą.

23 proc. (Z karta) prioritetą teikia didiesiems drabužių prekybos tinklams, dažnai keičiantiems asortimentą. Dizainas yra svarbus, kokybė – įvairi, o medžiagos kilmė nėra pagrindinis veiksnys. Juose apsiperkančios moterys dažnai išeina iš parduotuvės su daugybe drabužių,

1995–2005 (Z karta)

1981–1994 (Y karta)

1965–1980 (X karta)

1945–1964 (baby boomer karta) 0

10

10 %

20 %

20

30 %

30

40

50

60

> 30 %

2 pav. Pasirengimas mokėti daugiau už tvarų drabužį (procentais). Sudarė straipsnio autorė 30

70

Nors beveik pusei (46 proc.) respondenčių svarbu, kad drabužiai nekenktų aplinkai, tačiau priimdamos sprendimą įsigyti naujų drabužių į galimą savo veiksmų poveikį aplinkai atsižvelgia tik 17 proc. apklaustųjų.

Iš tyrimo rezultatų galima matyti, kad 42 proc. respondenčių tvarius drabužius perka kartais, o 9 proc. – dažnai ir labai dažnai. Dėvėtų drabužių parduotuvėse dažnai ir labai dažnai perka 26 proc. tyrimo dalyvių. Drabužių skolinimosi ar nuomos paslaugomis niekada arba beveik niekada nesinaudojo 64 proc. respondenčių (1 pav.).

Tvarumas labiausiai rūpi X kartai 26 proc. apklaustųjų nurodė, kad turi pakankamai finansinių išteklių ir galėtų rinktis tvarius drabužius, 35 proc. yra pasiryžusios pirkti šiuos

Tekstilės vartojimas ir mados industrija yra pripažintos ketvirtąja labiausiai aplinką teršiančia gyvenimo būdo sritimi Europos Sąjungoje.

drabužius, o ne įprastus. Tačiau dauguma atsakiusiųjų už drabužį, sertifikuotą kaip tvarų, mokėtų ne daugiau kaip 10 proc. (43 proc. X ir Z kartos) ar 20 proc. (40 proc. baby boomer ir Z kartos), o daugiau negu 30 proc. pasiryžusios mokėti tik 4 proc. (daugiausia X kartos) respondenčių (2 pav.).

28 proc. respondenčių, ypač X kartos, pirkdamos drabužius kreipia dėmesį, kad jie būtų tvarūs.

Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad visų kartų moterys nurodė ketinančios pirkti tvarius drabužius, tačiau faktinė elgsena rodo, kad tvariausiai drabužius dėvi X karta, turinti pakankamai žinių ir finansinių galimybių, taip pat baby boomer karta (3 pav.). Labiausiai susirūpinusi mados industrijos poveikiu aplinkai yra Z karta, tačiau šis rūpestis kukliai atsispindi priimant praktinius sprendimus dėl drabužių pirkimo.

Tvarumas

kuriuos dėvi tik kelis kartus arba nedėvi niekada.

40

35

30

25

20

15

10

5

0 1 1945–1964 (baby boomer karta)

2

3 1965–1980 (X karta)

4

5 1981–1994 (Y karta)

6

7 1995–2005 (Z karta)

3 pav. Tvarių drabužių pirkimo dažnis (procentais). Sudarė straipsnio autorė 31

INFORMACINIS KARAS

Rusijos informacinis karas Lotynų Amerikoje: kokie naratyvai populiariausi?

Dr. Ieva Giedraitytė Benas Putrimas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas

Beveik kas sykį suprastėjus santykiams su Vakarais, dažniausiai su JAV, Rusijos atstovai paskelbia aktyvinantys santykius su valstybėmis, esančiomis JAV kaimynystėje – Lotynų Amerikoje. Ne išimtis ir 2022-ieji, kai dar tik kaistant situacijai Ukrainos pasienyje pasigirdo kalbų, kad Rusija neatmeta galimybės įkurti karines bazes tradicinėse Rusijos partnerėse Kuboje ir Venesueloje.

Nors daugelis Lotynų Amerikos valstybių į Rusiją žiūri atsargiai, tačiau regione šios šalies politiniai ir kariniai viražai sulaukia daugiau palaikymo nei Vakaruose. Dauguma Lotynų Amerikos valstybių palaikė Jungtinių Tautų (JT) rezoliuciją ir pasmerkė Rusiją dėl karo Ukrainoje, bet didžiosios regiono valstybės Meksika ir Brazilija susilaikė balsuojant dėl Rusijos pašalinimo iš JT Žmogaus teisių tarybos. Regione, norinčiame diversifikuoti savo prekybinius ryšius, spręsti socialines problemas ir atsigauti po COVID-19 pandemijos, sankcijos Rusijai sulaukia dar mažiau palaikymo. Taigi Rusijai Lotynų Amerika yra puiki vieta pademonstruoti quid pro quo (paslauga už paslaugą) principą. Jei Rytų Europa myli JAV, kodėl Lotynų Amerikos valstybės negalėtų mylėti Rusijos?

32

33

Informacinis karas

„Russia Today“ – vienas populiariausių naujienų apie Ukrainą šaltinių

Vakarų šalims nusprendus blokuoti Rusijos žiniasklaidą, ypatingą svarbą informaciniame kare įgijo ir šios valstybės atstovybių tinklas.

34

Rusija neturi didelių ekonominių svertų savo įtakai Lotynų Amerikoje didinti, bet jos informaciniai kanalai, įsteigti regione, plečiami labai sparčiai ir efektyviai. Rusijos informacinės priemonės „Russia Today (RT) Español“ ir „Sputnik Mundo“, Rusijos diplomatinių atstovybių ir jai prijaučiančių politikų, akademikų, nuomonės formuotojų ir netikrų interneto vartotojų tinklas smarkiai prisideda prie to, kaip Lotynų Amerikos gyventojai mato globalią politiką. „RT Español“, įkurtas 2009 m., šiuo metu yra vienas populiariausių naujienų apie Ukrainą šaltinių – būtent šios informacinės priemonės kuriama informacija apie karą Ukrainoje itin dažnai dalijamasi socialiniuose tinkluose. „RT Español“ turi daugiau nei 18 mln. sekėjų Facebook'e – beveik penkis kartus daugiau nei anglakalbė versija. Vakarų žiniasklaidos kanalai ispanų kalba taip pat atsilieka – CNN turi apie 15 mln., BBC apie 7 mln., „Deutche Welle“ apie 3 mln. sekėjų.

Twitter'yje RT ir „Sputnik“ negali pasigirti itin dideliu sekėjų skaičiumi, tačiau jų kuriama informacija intensyviai dalijasi tiek tikri interneto vartotojai, tiek trolių fabrikų darbuotojai. Prie šių didelių („oficialių“) informacijos priemonių reikia pridėti ir mažas „nepriklausomas“ naujienų kūrėjų paskyras, tokias kaip „Donbass Media“. Vien situacijai Donbase „nušviesti“ (arba, kaip pateikiama paskyros aprašyme, „sulaužyti informacinę Donbaso blokadą“) skirta ispanakalbė Twitter'io paskyra itin aktyviai pasakoja apie ukrainiečių nusikaltimus civiliams ir Rusijos Federacijos karių humanitarinę veiklą.

Tik 2022 m. vasarį sukurta paskyra jau paskelbė daugiau nei 800 žinučių ir turi beveik 32 tūkstančius sekėjų.

Tiesa – neaišku, kiek iš jų tikrų, nes patiktukų, komentarų ir pasidalijimų skaičiai yra nedideli.

Vakarų šalims nusprendus blokuoti Rusijos žiniasklaidą, ypatingą svarbą informaciniame kare įgijo ir šios valstybės atstovybių tinklas. Ambasados dalijasi RT informacija, pateikia originalią medžiagą ar dalijasi kitų

ambasadų žinutėmis. Jų sekėjų tinklas – itin didelis. Pavyzdžiui, Rusijos ambasados Meksikoje paskyrą seka beveik 62 000 sekėjų (perpus mažiau nei JAV ambasados paskyrą, bet dvigubai daugiau nei Kinijos ir trigubai daugiau nei Ispanijos). Rusijos ambasada Ispanijoje turi beveik 33 tūkstančius sekėjų (palyginimui – JAV ambasada turi 43 tūkstančius). Diplomatinių atstovybių kuriama informacija gausiai dalijamasi – pavyzdžiui, žinute apie tai, kad krizė Ukrainoje prasidėjo daug anksčiau nei prieš 4 dienas ir kad 2014 m. Odesoje Ukrainos nacionalistai sudegino 48 žmones ir niekas nebuvo nubaustas, buvo pasidalyta daugiau nei 4000 kartų, ji sulaukė beveik 7000 patiktukų.

Informacinis karas

Vienas pirmųjų aiškinimų vadinamajai „specialiajai operacijai“ pateisinti buvo „Vakarų kaltės“ naratyvas.

Prie egzistuojančių oficialių informacijos šaltinių reikia pridėti ir itin didelį netikrų paskyrų aktyvumą. Pavyzdžiui, Youtube'o paskyra „Ricardo Meruano“ vardu, besinaudojanti žinomo Čilės komiko Ricardo Meruano nuotrauka ir iki 2020 m. tik protarpiais besidalijusi muzikiniais vaizdo įrašais, 2022 m. balandį pratrūko nesustabdomu prorusiškos informacijos apie Ukrainą srautu.

Kalti visi, bet ne Rusija Visi šie informacijos sklaidos šaltiniai dalijasi vieni kitų sukurtomis žinutėmis ar perspausdina oficialius Rusijos užsienio reikalų ministerijos ir politikų pranešimus. Nors žinučių daug, galima išskirti kelis platesnius teminius naratyvus, kuriuos Rusija siekia įteigti Lotynų Amerikos visuomenėms: „Vakarų kaltės“, „Ukrainos kaltės“, „rusofobijos“ ir „Vakarų veidmainystės“. Šis skirstymas nėra griežtas, be to, naratyvai nebūtinai yra susiję vienas su kitu. Tačiau jie vienas kitą papildo, taip kurdami nepasitikėjimą Ukraina bei jos partneriais ir pateikdami Rusiją kaip tikrąją Vakarų auką.

Vienas pirmųjų aiškinimų vadinamajai „specialiajai operacijai“ pateisinti buvo „Vakarų kaltės“ naratyvas, t. y. žinutės apie „agresyvią NATO plėtrą“, amžiną „Vakarų imperializmą“ ir Ukrainą kaip Vakarų marionetę. NATO plėtra buvo vienas anksčiausiai pasirodžiusių 35

Informacinis karas

Dezinformacijos kampanijos yra daug veiksmingesnės, kai jų esmė yra galinga tiesa ir kai ta tiesa naudojama diskusijoms nukreipti.

karinės intervencijos aiškinimų. Viena populiariausių RT politinės satyros laidų ispanų kalba jau mėnesį iki invazijos aktyviai aiškino apie „raudonąsias Rusijos linijas“. Nuo pat karo pradžios įvairios Rusijos ambasados Lotynų Amerikoje periodiškai dalijosi trumpomis dažniausiai Sergejaus Lavrovo žinutėmis apie tai, kad karo tikslas – neleisti Vakarams (arba JAV) sukurti vienpolio pasaulio ar sustabdyti JAV dominavimą. Šis „Vakarų kaltės“ naratyvas dažniausiai apskritai ignoravo Ukrainą. Pavyzdžiui, tik prasidėjus karui Rusijos ambasada Meksikoje pasidalijo S. Lavrovo žinute apie tai, kad Rusija bandė derėtis su Vakarais, tačiau sulaukė tik „melo ir apgavysčių“. Dažnai kalbėdama apie konfliktą Rusijos žiniasklaida pabrėždavo JAV paramą ar JAV imperialistinius kėslus.

Žinutėse – ukrainiečių ir nacių sąsajos Kartais šis naratyvas apie Rusijos ir Vakarų susidūrimą įgyja ir istorinę dimensiją, kai karas Ukrainoje pateikiamas kaip Antrojo pasaulinio ar Šaltojo karo tęsinys. Dažniausiai taip nutinka naratyvą taikant Lotynų Amerikos kairiesiems – tokiais atvejais Rusija pateikiama kaip Sovietų Sąjungos, kovojančios su imperialistiniais Vakarais, tąsa. Ryškiausiu šio naratyvo simboliu tapo vieno vaizdo įrašo senolė, pasitikusi ukrainiečių kareivius su SSRS vėliava. Rusija efektyviai išnaudojo šios moters įvaizdį – „Z Babushka“ tapo tikra pasipriešinimo ikona. Vaizdo įrašas ir su juo susiję paveikslėliai itin aktyviai 36

plito internete su prierašais, skatinan- (ir Rytų Europos apskritai) visuomenė. čiais kovoti ir likti išdidiems užkariau- Tam ypač aktyviai pasitelkiami realūs tojų akivaizdoje. Kita istorinė detalė, užsienio studentų iš Afrikos ar Vidukurią dažnai išnaudoja Rusijos prie- rio Rytų vargai Ukrainos ir Lenkijos monės, yra nacių įvaizdis. Tiek oficia- pasienyje, Rytų Europos nenoras priliose šios šalies diplomatų paskyrose, imti pabėgėlius iš Vidurio Rytų ir jų tiek nišiniuose TikTok'o ar Youtube'o diskriminacija. vaizdo įrašuose Vakarai kaltinami rėmę nacius ir nacionalistus, infiltruotus į Ukrainos politines ir karines struk- Rusijos kanalų ribojimas – tūras, finansavę karines ar cheminio galimybių netekimas? ginklo laboratorijas ir drauge su Ukrai- Dar vieną naratyvą, kuris tapo nos nacionalistais siekę, kad ši šalis itin svarbus Vakarų vyriausybėms taptų placdarmu kovai su Rusija. Taip nusprendus uždrausti Rusijos inforVakarų kaltės naratyvas pinamas ir macijos priemones, galima pavadinti siejamas su kitu, pabrėžiančiu Ukrai- „istorinės rusofobijos“. Tiek Rusijos nos kaltę. atstovybės, tiek jos finansuojamos Pastarasis naratyvas susideda iš informacijos priemonės ir troliai itin keleto kaltinimų. Dar neprasidėjus aktyviai dalijosi žinutėmis apie persekarui, Rusijos ambasada Meksikoje kiojamus rusakalbius, naikinamą Rusipasidalijo žinute apie tai, kad dėl jos kultūrą, Vakarų karą su viskuo, kas įtampos Rusijos ir Ukrainos pasienyje rusiška. Pabrėžiama, kad uždraudus kalta pastaroji, nes nesilaikė Minsko Rusijos žiniasklaidą Vakarų gyventojai susitarimų. Be Minsko susitarimų nesi- netenka galimybės išgirsti Rusijos įvylaikymo, dažnai minimi ir Ukrainos kių versijos. Itin įdomiu tokio naratyvo karių nusikaltimai civiliams Donecko sklaidos atveju galima laikyti buvuregione. Įdomu tai, kad Rusijos kalti- sią „RT Español“ portalo redaktoriaus nimai Ukrainai itin dažnai it veidro- pavaduotoją ir populiarios Lotynų dis atspindi kaltinimus, mestus jos Amerikoje politinės satyros laidos kariams – po informacijos apie Bučos vedėją Inną Afinogenovą. Tik prasidėžudynes paviešinimo internete pra- jus karui, ji griežtai pasmerkė RT ir kitų dėjo plisti vaizdai apie Ukrainos karių Rusijos žiniasklaidos kanalų ribojimą. nusikaltimus, nustatytus Rusijos „išva- Vėliau dingo iš eterio ir po daugiau duotose“ teritorijose. „Nepriklausomi“ nei mėnesio tylos pasirodė jau nuožurnalistai itin noriai dalijasi informa- savame Youtube'o kanale. Kalbėdama cija apie Rusijos karius sveikinančius iš Ispanijos ji teigė nenorinti palaikyti vietinius gyventojus. jokio karo, kuriame žūsta civiliai, todėl Viena nuosekliausiai perduodamų palikusi RT ir Rusiją. Kartu ji patarė žinučių yra ukrainiečių ir nacių netikėti tuo, kad Ukraina yra nekalta sąsaja – naciais vadinama Ukrai- auka, pareiškė negalinti pasakyti, ar nos vyriausybė ir jos kariuomenė, tei- RT skelbė propagandą, ar ne, tačiau giama, kad antisemitizmu ir naciona- patvirtino, kad propaganda užsiima lizmu yra persisėmusi visa Ukrainos visa Vakarų žiniasklaida. Vaizdo įrašo

Paskutinis ryškesnis naratyvas, kurį galima išskirti, yra „Vakarų hipokritiškumo“ naratyvas, glaudžiai susijęs su vadinamuoju whataboutism'u.

Paminėjus Ukrainą išsyk primenamos kitos Vakarų intervencijos, pirmiausia Irako ir Afganistano karai, ar Europos atsakas į pabėgėlių krizę. Svarbu tai, kad primenama nesiekiant suprasti nė vieno iš šių konfliktų. Tokio lyginimo tikslas – pasakyti, kad JAV yra tikrasis pasaulio užkariautojas, ir pateikti Rusijos veiksmus kaip priešinimąsi šio hegemono priespaudai. Tam itin dažnai naudotas NATO operacijos Jugoslavijoje pavyzdys. Itin išpopuliarėjo serbų režisieriaus Emiro Kusturicos pasisakymai – jis tvirtina, kad dabartinis konfliktas dėl Ukrainos iš esmės

yra 1999 m. NATO įvykdyto Jugoslavijos bombardavimo padarinys, ir kaltina Vakarus besitęsiančia rusofobija ir panieka tarptautinei teisei. Rusijos ambasados Lotynų Amerikoje dalijosi Belgrado bombardavimus išgyvenusios žurnalistės istorija, lygindamos jos patirtį su Donbaso gyventojų išgyvenimais.

Kodėl pasirinkti tokie naratyvai?

Rusijos pasirinkti naratyvai ir jų susipynimai nėra atsitiktiniai – jie atliepia Lotynų Amerikos ir apskritai vadinamųjų Globaliųjų pietų valstybių skaudulius. Įtempti santykiai su JAV, mėginimas pasitraukti iš jos šešėlio ir noras kurti tarptautinę sistemą, kurioje JAV ir kitų buvusių kolonijinių galių vaidmuo būtų apribotas, skatina ieškoti alternatyvų. Kalbėdama Lotynų Amerikai Rusija dažniausiai švelnina savo imperialistinį toną, pabrėžia realius Vakarų valstybių veidmainiškumo atvejus ir primena tamsiausius santykių su JAV epizodus. Be to, efektyviai užkabinamas egzistuojantis nepasitikėjimas dažnai oligarchų rankose esančia žiniasklaida. Galiausiai skirtingi naratyvai taikomi kairiųjų (antiimperializmas) ir dešiniųjų (nacionalizmas, stipri ranka, Rusijos / Putino kaip vyriškos, mačistinės galios įvaizdis) pažiūrų

informacijos gavėjams. Taigi kuriantieji šias žinutes itin gerai išmano tikslinę auditoriją ir žino, kokio poveikio galima tikėtis.

Sunku įvertinti, ar Rusijos pastangos yra sėkmingos, ar ne. Vis dėlto augantis RT populiarumas rodo, kad jos bent jau žadina smalsumą. Kaip teigia Londone įsikūrusio tyrimų centro „Demos“ Socialinės žiniasklaidos analizės centro direktorius Carlas Milleris, „dezinformacijos kampanijos yra daug veiksmingesnės, kai jų esmė yra galinga tiesa ir kai ta tiesa naudojama diskusijoms nukreipti. Tikrovė yra tokia, kad daugelyje pasaulio vietų antipatija Vakarams yra gili, o simpatijos Rusijai – realios.“ Pasak analitiko, tokiomis aplinkybėmis informacinės įtakos operacijos dažnai būna veiksmingos. Taigi, nors negalima sakyti, kad Lotynų Amerika myli Rusiją, pastaroji tikrai skiria dėmesio jai rašomiems meilės laiškams.

Informacinis karas

pabaigoje Inna priminė savo klausytojams, kad rusų kanalų draudimas atima iš jų galimybę geriau suprasti Rusijos įvykių versiją. Šiuo metu I. Afinogenova jau rado darbą Ispanijoje, kur bendradarbiauja kuriant politinės satyros laidą ir rašo dienraštyje „Publico“. Nors ji pareiškė daugiau nebekomentuosianti Rusijos ir Ukrainos karo, itin aktyviai dalijasi žinutėmis apie „neteisingą“ Rusijos žiniasklaidos draudimą ir persekiojimą, istorinius Ukrainos nusikaltimus ar kainą, kurią Europa turės sumokėti už Rusijos boikotą.

37

VAIKŲ VĖŽYS

Vaikų vėžys Lietuvoje – diagnozuoti sunku, bet išgyvena 80 proc. pacientų Aušra Čebatoriūtė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas

Suaugusiems ir vaikams diagnozuojamos onkologinės ligos skiriasi tuo, kad vaikų ligai atsirasti išoriniai veiksniai turi labai mažai įtakos. Tad šiuo atveju nėra galimybės užbėgti ligai už akių, imtis tam tikrų prevencinių priemonių, kurios užkirstų kelią vėžiui.

Tačiau, kaip sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centro vadovė prof. Jelena Rascon, nors kasmet diagnozuojama apie 80 naujų vaikų onkologinių susirgimų, didžiąją dalį jų pavyksta pagydyti.

38

39

Vaikų vėžys

Kodėl vaikai suserga vėžiu?

Pasak prof. J. Rascon, onkologinio proceso atsiradimą lemia organizme vykstančios genų mutacijos: „Vaikai dažniausiai serga leukemija (kraujo vėžiu). Ji sudaro apie trečdalį–ketvirtadalį visų atvejų Lietuvoje ir yra gydoma tik Santaros klinikose. Taip pat dažnai aptinkami centrinės nervų sistemos (CNS) navikai, piktybiniai simpatinės nervų sistemos navikai.

Dažniau vaikų vėžys vystosi iš primityvių ląstelių, kurios atsiranda vaikui vystantis, formuojantis dar iki jo gimimo. Tačiau kur jų ieškoti – niekas nežino. Jeigu vaiko organizme tam tikra ląstelė tampa piktybinė, sveika imuninė sistema turi ją atpažinti kaip svetimą ir sunaikinti. Jeigu tai

neįvyksta, tuomet pradeda formuotis onkologinis procesas.

Mokslininkės teigimu, didesnė rizika susirgti onkologine liga yra susijusi ir su paveldimo vėžio sindromu bei kitais sindromais. Pavyzdžiui, Dauno sindromu sergantis vaikas turi 20 kartų didesnę tikimybę susirgti leukemija. Be to, vaikų onkologinę ligą nėra lengva atpažinti. Taip yra todėl, kad, pavyzdžiui, CNS navikai pasireiškia tokiais simptomais kaip galvos skausmas, pykinimas ar vėmimas.

Taigi gydytojai visų pirma įtaria, kad negalavimų priežastis yra susijusi su nervų sistemos ar virškinamojo trakto pažeidimais, ir tik tuomet, kai šie įtarimai nepasitvirtina, ima įtarti piktybinę patologiją. Juo labiau kad, pavyzdžiui,

Vaikai dažniausiai serga leukemija (kraujo vėžiu).

Ji sudaro apie trečdalį– ketvirtadalį visų atvejų Lietuvoje.

Prof. Jelena Rascon 40

CNS navikų atveju liga progresuoja lėtai, todėl tikroji diagnozė kai kada gali išaiškėti tik po kelių mėnesių.

Tikimasi pažangią imunoterapiją taikyti ir Lietuvoje Prieš 14 metų įkurtas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centras šiandien yra neabejotinas lyderis tiek Lietuvoje, tiek Baltijos šalyse. Jis ne tik laikomas lygiaverčiu partneriu tų Europos valstybių, kurios mokslinius vaikų onkologijos tyrimus atlieka jau daugiau nei 50 metų, bet ir lenkia kai kuriuos kitus vaikų onkologijos centrus savo kompetencija, aktyvumu ir laboratorinėmis galimybėmis. Prof. J. Rascon teigimu,

Vaikų vėžys

Bandome išsiaiškinti, kaip galėtume pritaikyti kuo mažiau toksišką gydymą, kuris leistų pacientams ateityje mokytis, neturėti atminties problemų, nesusidurti su iššūkiais susilaukiant vaikų.

Vaikų onkohematologijos centre tai- sukibimą su piktybinėmis ląstelėkomi diagnostikos ir gydymo būdai mis ir organizmo imuninė sistema nėra išskirtiniai, jie tokie pat kaip ir ligos likutį sunaikina“, – pasakoja kitose Europos Sąjungos šalyse. Tiki- prof. J. Rascon. Tai nėra panacėja, masi, kad ateityje centras turės gali- bet būtent šia kryptimi judama iešmybę onkologinėmis ligomis ser- kant onkologinių ligų gydymo būdų. gančius vaikus gydyti naudodamas Imunoterapija Lietuvoje nėra taikoma, pažangiausią imunoterapiją ir skirda- todėl pacientai, kuriems gali padėti mas genetiškai modifikuotus T limfo- šis gydymo būdas, siunčiami į užsienį. citus. Šis gydymo metodas taikomas „Galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje, tiems pacientams, kuriems atsinau- kaip Europos Sąjungos valstybėje, jina leukemija. „Iš paciento paimama pacientui yra užtikrinamas gydymo kraujo. Pasitelkiant genų inžineriją, į išlaidų padengimas kitose ES valstyjame esančias imunines ląsteles – lim- bėse tuo atveju, jei toks gydymo metofocitus – yra inkorporuojamas recep- das pas mus nėra taikomas. Pirmą torius, gebantis atpažinti piktybines kartą vadinamajai ląstelių terapijai ląsteles, kurių nepavyksta sunaikinti mūsų centro pacientą į Oslą išsiunchemoterapijos, transplantacijos tėme 2021-aisiais“, – pasakoja pašnemetu ar kitais būdais. Jis palengvina kovė ir priduria, kad tuo tarpu į Vilnių 41

Vaikų vėžys

atvyksta tokie pacientai iš Latvijos, Kasmet vaikams diagnozuojama apie kuriems reikalinga kraujodaros kamie- 80 naujų onkologinės ligos atvejų, ninių ląstelių transplantacija. Šiuo dažnai labai skirtingų. Pasak Vaikų metu Latvijos vaikams Lietuvoje atlie- onkohematologijos centro vadovės, kama iki ketvirtadalio visų kraujoda- siekiant parinkti tinkamą gydymo ros kamieninių ląstelių transplanta- metodą, reikia surinkti pakankamą cijų. Tai reiškia, kad kolegoms kaimy- panašių atvejų imtį, o gydant retas ninėje valstybėje, kurioje šis gydymo ligas, tai padaryti įmanoma tik valstymetodas netaikomas, Vilniaus univer- bėms bendradarbiaujant tarpusavyje. siteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų „Mūsų centras bendradarbiavimą su onkohematologijos centras yra tapęs Skandinavijos valstybėmis leukemija sergančių vaikų gydymo srityje prapastoviu ir patikimu partneriu. dėjo daugiau nei prieš 15 metų ir tai padėjo pasiekti proveržį. Šiandien Mažėja gimstamumas, bet ne toks bendradarbiavimas leidžia įgyvėžio atvejų vendinti gydymo vienovę ir užtikrinti, „Manęs dažnai klausia: onkologi- kad vaikas, sergantis vėžiu, Vilniuje nių ligų atvejų tarp vaikų daugėja ar bus gydomas taip pat kaip Stokholme, mažėja? Nors vaikų vėžio atvejų mąžta, Kopenhagoje ar Osle. Atliekame tuos bet tai susiję ir su drastiškai mažėjan- pačius tyrimus, skiriame tokį pat čiu vaikų skaičiumi Lietuvoje. Kitaip gydymą“, – tikina mokslininkė. tariant, sergamumas išlieka panašus, tačiau diagnozuojamų atvejų skaičius mažėja proporcingai mąžtančiam vaikų skaičiui šalyje“, – sako prof. J. Rascon.

Jos teigimu, visi vaikai, kuriems yra diagnozuota onkologinė liga, yra anonimiškai įtraukiami į bendrą Šiaurės šalių mokslinę duomenų bazę, kurioje vyksta nuolatinė duomenų pokyčių

analizė. „Joje visi vaikų onkohematologijos centrai yra po padidinamuoju stiklu. Tai tarsi griežta kokybės kontrolė. Jeigu, pavyzdžiui, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas milimetras į vieną ar kitą pusę nėra kontroliuojamas, priklausymas minėtai Šiaurės šalių grupei šiuos milimetrus padaro matomus, o jų korekcija lemia pažangą“, – sako prof. J. Rascon ir priduria, kad mokslinio bendradarbiavimo nauda atsispindi konkrečiose situacijose, kai gydytojai išsaugoja vaiko gyvybę. Jei tebebūtume to paties akademinio lygio, kuris vyravo prieš 15 metų, šiandien gydytojai galbūt to padaryti nebūtų pajėgūs.

Panašios pažangos gydant vaikų solidinius navikus (ne kraujo vėžį) tikimasi įgyvendinant „Horizon 2020“ programos finansuojamą projektą „Vaikų, sergančių solidiniais navikais, išgyvenamumo pagerinimas per mokslinį bendradarbiavimą ir mokymąsi“. Jo metu, bendradarbiaudami su Europos vaikų onkologijos srities mokslo

Kasmet vaikams diagnozuojama apie 80 naujų onkologinės ligos atvejų.

42

Vaikų vėžys

lyderiais, Lietuvos mokslininkai turi unikalią galimybę užmegzti ryšius, pasisemti naujovių ir tapti pažangiausių tarptautinių mokslinių iniciatyvų dalyviais.

Išgyvena 80 proc. vėžiu sergančių vaikų „Aktyviai įsitraukę į tarptautines mokslines iniciatyvas vaikų kraujo vėžio srityje, tikimės, kad ateityje tapsime tokių tarptautinių grupių nariais, kurios leis efektyviau gydyti smegenų, inkstų, kaulų ir kitus navikus. Tačiau klinikinio mokslo plėtojimas – didžiulis, daugybę laiko užimantis biurokratinis darbas: klinikiniai tyrimai ir gydymas yra griežtai reglamentuoti įvairių teisės aktų, todėl reikia gauti daugybę leidimų, pereiti daug aprobacijos procedūrų. Juo labiau kad tokia mokslinė veikla yra gydytojų vykdoma laisvu nuo darbo metu ir dažnai nėra apmokama“, – sako prof. J. Rascon. Tačiau mokslininkai pastangų negaili, o viso

to padarinys – pagerėję gydymo rezultatai ir išgelbėtos vaikų gyvybės.

vaikų, sergančių onkologinėmis ligomis, išgyvenamumo kreivę gali prireikti laukti ištisus dešimtmečius.

Nors Lietuva – maža šalis, kurioje ta pačia vėžio rūšimi sergančių mažųjų Mokslininkės teigimu, vienas iš svarpacientų būna mažai, dirbti didžiulį biausių Vaikų onkohematologijos cenbiurokratinį darbą verta ir dėl vieno tro tikslų – padaryti vaikams taikomą onkologine liga sergančio vaiko. „Šiuo gydymą kuo mažiau kenksmingą: metu Lietuvoje onkologinėmis ligo- „Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 700 mis sergančių vaikų išgyvenamu- žmonių, kuriems vaikystėje teko įveikti mas siekia 80 proc. Kitais 20 proc. onkologinę ligą, jų amžiaus vidurkis – atvejų nesame pajėgūs padėti. Viena apie 27 metus. Turime užtikrinti, kad iš priežasčių – onkologinės ligos tolimesnis pasveikusių vaikų gyveniatsinaujinimas, išsivystantis antras mas būtų kokybiškas. Pavyzdžiui, šiuo navikas“, – sako prof. J. Rascon. metu mūsų vykdomi moksliniai tyriVis dėlto pašnekovė prisipažįsta mai remiasi anksčiau atliktų tyrimų tikinti, kad ateityje bus atrastos nau- gerąja patirtimi. Bandome išsiaiškinti, jos gydymo formos, kurios leis dar kaip galėtume pritaikyti kuo mažiau tiksliau orientuotis į personalizuotą toksišką gydymą, kuris leistų paciengydymą, išsamų konkretaus paci- tams ateityje mokytis, neturėti atminento naviko ištyrimą. „Tokia gydymo ties problemų, nesusidurti su iššūkiais galimybė leistų pasiekti 90 proc. ar susilaukiant vaikų.“ net 100 proc. išgyvenamumą“, – teigia Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centro vadovė ir priduria, kad Straipsnyje panaudotos Vilniaus ši pažanga vyksta lėtai. Todėl besiti- universiteto Medicinos fakulteto kintiems pamatyti aukštyn kylančią nuotraukos.

43

Vilniaus universiteto leidykla rekomenduoja Žemė. Motina.

Duona Irena Smetonienė, Marius Smetona, Kristina Rutkovska Tai jau trečioji Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto mokslininkų monografija, besiremianti J. Bartminskio ir jo mokinių Liubline sukurtos etnolingvistinės mokyklos metodologija. Visos trys sąvokos yra susipynusios. Duona yra susijusi ir su žeme, ir su motina: žemė globoja grūdą, vėliau daigą, nokina javus, tačiau be motinos jie nevirsta duona – ši garbė ir privilegija skirta tik moteriai motinai. Štai kodėl monografiją autoriai pavadino „Žemė. Motina.

Duona“. Skaitant nuosekliai matyti, kad vienos sąvokos analizė reikalauja tyrimo nuo pradžios iki pabaigos, tada kitas konceptas pratęsia pirmojo mintį.

Filosofija ir žmogiškumas Algis Mickūnas, Žilvinas Svigaris Viena iš knygos filosofinių užduočių – atverti techniškų bei funkcinių diskursų slepiamą neišvengiamą žmogaus arche. Pamiršę žmogaus arche, šiuolaikiniai „filosofai“ neberanda paties žmogaus, jie kalba tik apie jo funkcijas arba geidulius. Žmogus atsidūrė pavojingose sankryžose tarp retorinių įvaizdžių ir pagundos gyventi vien dėl malonumo akimirkos. Žmogus ne tik stokoja darnos, jis prarado atsakomybę sau ir savo pasauliui.

Knygoje parodoma, kad žmogus neatsiejamas nuo savo aplinkos, kurią naikindamas naikina save. Knygoje keliamas ir ugdymo transformavimo klausimas, kuris padėtų grąžinti žmogui prasmingą mąstymą ir patį žmogiškumą.

44

Atsargiai – propaganda Mantas Martišius Monografijoje siekiama nustatyti ir aptarti propagandos sklaidos procesą bei pagrindinius jo veikėjus. Plačiame kontekste pažvelgiama į propagandą ir masinės komunikacijos vaidmenį. Siekiama sistemingai parodyti, kodėl yra propaganda, kas lemia jos įtakingumą, aptarti svarbiausius propagandos apibrėžimus ir formas, pristatyti propagandos proceso veikėjus ir aplinkybes, kuriomis propaganda skleidžiama, pažvelgti, kaip ir kodėl propaganda užvaldoma informacinė erdvė, galiausiai visa tai padaryti platesniame masinės komunikacijos priemonių ir socialinių tinklų kontekste.

Aiškinamasis geografijos terminų žodynas Sudarė Paulius Kavaliauskas, Dovilė Krupickaitė, Genovaitė Kynė Tai pirmasis tokios didelės apimties įvairių geografijos sričių terminų žodynas lietuvių kalba. Iki šiol tokio išsamaus, lietuvių kalbos reikalavimus atitinkančio ir atitikmenis anglų, vokiečių ir rusų kalbomis pateikiančio geografijos terminų žodyno nebuvo. Į jį sudėti 3405 svarbiausi ir dažniausiai vartojami geografijos šakų terminai, atitinkantys dabartinį šio mokslo sistemos lygį. Žodynas išsiskiria savo sistemine sandara pagal svarbiausias geografijos sritis, suteikiančia jam specifinę edukologinę paskirtį.

Anagnorisė antikinėje dramoje. Dieviška – savuosius atpažint...

Jovita Dikmonienė Anagnorisė antikinėje literatūroje yra personažo nežinojimo pakeitimas žinojimu. Ji yra veiksnys, skatinantis tam tikrą herojų veiklą, suteikiantis jai kryptingumo, nulemiantis jų veiklos tikslą.

Knygoje analizuojama, kaip antikinėse dramose panaudojama anagnorisė, aptariamos Aristotelio „Poetikos“ vertimo problemos, susijusios su atpažinimo rūšių apibrėžčių interpretacija, aprašomi ir lyginami ne tik Aristotelio „Poetikoje“ pateikti atpažinimo pavyzdžiai, bet ir kitos atpažinimų rūšys, taikytos Aischilo, Sofoklio, Euripido, Senekos tragedijose, Menandro, Plauto ir Terencijaus komedijose. Ši tema Lietuvoje išsamiai tyrinėjama pirmą kartą.

Kinematografas, kino kronikos ir kitos istorijos Lietuvoje iki 1915 Juozapas Blažiūnas Tai knyga apie pirmuosius kino teatrus, tuo metu vadintus kinematografais, jų atsiradimą Lietuvoje, istorines ir politines kino gyvavimo aplinkybes, tuo metu vyravusią kino filmų tematiką bei pirmąsias kino kronikas Lietuvoje iki 1915 m.

Besidomintys kino istorija čia ras daug faktų ir datų, pavadinimų ir vietovių, istorijų ir gyvenimo, kinematografų ir pasakojimų, technikos ir mokslo, žmonių ir nespalvotų vaizdų, ugnies ir celiulioido kvapo.

Klasikinės japonų literatūros antologija Dalia Švambarytė Ši knyga – tai japonų raštijos panorama nuo seniausių laikų iki XX a. vidurio. Kiekvienas į antologiją įtrauktas kūrinys pristatomas trumpu straipsniu ir papildomas išsamiais komentarais. Kadangi orientuojamasi ne tik į plačiąją auditoriją, bet ir į būsimuosius vertėjus japonologus, knygoje galima rasti klasikinės japonų gramatikos santrauką, terminų sąvadą, žodyninių straipsnelių, kitų priedų. Visi tekstai versti iš originalo kalbos, didžioji dauguma lietuviškai publikuojami pirmą kartą.

Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje Parengė Paulius Bagočiūnas, Virginija Galvanauskaitė, Valentina Karpova-Čelkienė, Inga Liepaitė Šiuo leidiniu siekiama apibendrinti 2015–2021 m. vykdytą projektą, kurio metu aplankyti 38 Lietuvos miestai ir miesteliai.

Leidinyje pateikiami visų jų bendruomenėms renginiuose eksponuotų ir pristatytų kultūros ir mokslo paveldo objektų sąrašai. Jį papildo vertingiausių Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomo regionų kultūros paveldo vertybių iliustracijos, renginių akimirkas atspindinčios nuotraukos. Publikuojami įvadiniai straipsniai ir pagal dalies kviestinių pranešėjų renginiuose perskaitytus pranešimus parengti mokslo populiarinamieji straipsniai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies sistemiškumo iššūkiai Gintaras Švedas, Jonas Prapiestis, Andželika Vosyliūtė, Darius Prapiestis Monografijoje pateikiamas kompleksinis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies sistemiškumo (vientisumo, suderinamumo ir nuoseklumo) vertinimas. Ištyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Specialiąją dalį, baudžiamąją teisėkūrą, Lietuvos baudžiamosios teisės doktrinos vertinimus ir pasiūlymus, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir kitų teismų jurisprudencijos taikant baudžiamuosius įstatymus tendencijas, taip pat tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės, tarptautinių teismų ir teisminių institucijų jurisprudencijos įtaką Lietuvos baudžiamosios teisės specialiosios dalies institutams, padaroma išvada, kad būtina rengti naują Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies redakciją.

Algirdas Julius Greimas. Pokalbiai Sudarė Arūnas Sverdiolas Ši knyga – tai Algirdo Juliaus Greimo interviu rinkinys. Joje publikuojami interviu, pirmą kartą surinkti iš mokslinės ir populiariosios periodikos, radijo laidų bei kitų garso įrašų, parengti jų vertimai iš 6 kalbų. Pokalbiuose su A. J. Greimu atsiskleidžia platus jo mokslinių, kultūrinių ir visuomeninių interesų bei darbų spektras – nuo dabartinės lietuvių kultūros ir kultūros istorijos iki jo sukurtos ir pasaulyje paplitusios Paryžiaus semiotikos mokyklos teorinių principų bei mitologijos tyrimų, taip pat visų šių dalykų dinamika nuo 1956 iki 1990 m. Knyga atveria plačią ir vientisą A. J. Greimo gyvenimo, intelektinės autobiografijos ir visuomeninių, kultūrinių interesų panoramą.

Knygas įsigyti galima knygynas.vu.lt ir mūsų partnerių knygynuose („Akademinė knyga“, „Eureka!“, „Versmė“, humanitas.lt, patogupirkti.lt, knygos.lt, vaga.lt, mintis.eu ir kt.).

Vilniaus universiteto leidykla 45

MIŠKŲ APSAUGA

Miškingumo didinimas Lietuvoje: kas trukdo pasiekti užsibrėžtą tikslą?

Julija Šakytė-Sarapė Vilniaus universitetas

Miškai palaiko mūsų pasaulio pusiausvyrą. Vykstant planetos fotosintezei jie iš atmosferos paima anglies dioksidą ir išskiria deguonį. Jie suteikia buveines daugybei augalų ir gyvūnų rūšių. Lietuvoje miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų, tenkinantis ekologines, ekonomines ir socialines visuomenės reikmes, o klimato kaitos akivaizdoje – galbūt ir šansas išsigelbėti. Tačiau tinkama Lietuvos miškų ir juose esančių gamtinių vertybių apsauga nėra užtikrinama. Nepasiekti numatyti miškingumo tikslai, daugėja pažeistų medžių, vėluojama nustatyti buveinių apsaugai svarbias teritorijas, parodė Valstybės kontrolės atliktas auditas.

Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas ir Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis sako, kad Lietuvoje turime gerai prižiūrimus miškus, tačiau didelė problema – prastai įgyvendinama aplinkosaugos politika.

46

47

Miškų apsauga

Siekiant užtikrinti ekologinę pusiausvyrą ir mažinti anglies dioksido kiekį, 2030 m. šalies miškingumas turi siekti 35 proc.

Lietuvoje miškingumas didėja Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje miško žemė užėmė 18–20 proc. šalies ploto, šiandien – 33,7 proc. Vadinasi, minimu laikotarpiu Lietuvos miškų plotai padidėjo 700–800 tūkst. hektarų.

Aplinkos apsaugos strategijoje numatyta, kad, siekiant užtikrinti ekologinę pusiausvyrą ir mažinti anglies dioksido kiekį, 2030 m. šalies miškingumas turi siekti 35 proc., arba 2286 tūkst. hektarų. Tačiau Valstybės kontrolės atlikto audito metu nustatyta, kad per 2016–2020 m. jis didėjo vidutiniškai vos 0,04 proc., arba 3 tūkst. hektarų, per metus. Jeigu miškingumas ir toliau didės tokiais tempais, išsikeltas tikslas bus pasiektas tik 2047-aisiais. „Mes, pagal visus ambicingus politikų šūkius, siekius ir pagal rengiamą Nacionalinį miškų susitarimą, norime miškų plotą dar padidinti – nuo 35 iki 40 proc. iki 2050-ųjų. Tai reiškia, kad pernai, šiemet ir kitais metais turime įveisti ne mažiau kaip po 8 tūkst. hektarų naujų miškų“, – sako Vilniaus universiteto mokslininkas doc. A. Gaižutis.

paskirties tikslinėje žemėje yra pri- įveisiant mišką nereikėtų mokėti šios skaičiuojama apie 50 tūkst. hektarų. žemės paskirties keitimo įmokos“, – Tai yra didžiuliai plotai. Iš jų apie 16 sako doc. A. Gaižutis. tūkst. hektarų jau yra vyresni kaip 20 metų, tačiau iki šiol nėra įteisinti ir įrašyti į Miškų valstybės kadastrą kaip Aplinkosaugos įgyvendinimo miškas, nors tai padaryti priklauso šešėliai pagal Lietuvos Respublikos miškų įsta- Miškai su savo išskirtine gamtine sistymą. Nacionalinė žemės tarnyba ir tema sudaro daugelio sausumoje ransavivaldybės skiria savininkams bau- damų augalų ir gyvūnų buveines. Tam, das ir didesnius mokesčius už „blogą kad šios buveinės ir jose esanti bioloagrarinę būklę“ ir „apleistą žemę“, ginė įvairovė būtų išsaugota ateities kadangi formaliai tie plotai – žemės kartoms, įsteigtas vientisas Europos ūkio paskirties, nors auga savaiminiai saugomų teritorijų ekologinis tinklas miškai. Tokiu atveju baudžiama ir ver- „Natura 2000“. Į jį įtraukiamos saugočiama juos iškirsti. Nors, kita vertus, mos, nykstančios, pažeidžiamos, retos tokie medžiai dažnai patenka į sau- arba turinčios išskirtinai Europos regigomų kategoriją. Tada aplinkosau- onui būdingų bruožų augalų ir gyvūnų gininkai baudžia žemės savininkus, rūšys bei jų buveinės. Lietuvoje į šį jeigu šie nesutvarko formalumų prieš tinklą įtraukta tik 26 proc. numatyto išvalydami plotus nuo savaiminukų“, – miško buveinių ploto, o papildomai turėtų būti įtraukta dar per 100 tūkst. pasakoja doc. A. Gaižutis.

Mokslininkas nepalankiai vertina ini- hektarų saugotinų miško buveinių. ciatyvas reformuojant žemės valdymą ir naudojimą. Esą Žemės ūkio ministerija siūlė mechanizmą – jeigu savivaldybėje keičiamas daugiau nei 1 proc. žemės ūkio paskirties žemės, reikalinga sumokėti visą tos žemės rinkos kainą kaip įmoką į valstybės biudžetą.

Aplinkos ministerijos ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos darbą įgyvendinant „Natura 2000“ tikslus neseniai ištyrė Valstybės kontrolė.

Atliktas auditas parodė, kad nepadarytų darbų tikrai nemažai. Net 93,8 proc. Aplinkos ministerijos nustatytų teritorijų apsaugos tikslų yra abstraktūs, o ir jų įgyvendinimo stebėsena nėra vykdoma. Taip gali būti prarandamos retos, nykstančios ar pažeidžiamos paukščių, gyvūnų, augalų ar buveinių rūšys.

Prie miškingumo tikslų įgyvendinimo prisideda ir natūrali miškų plėtra. Lietuvoje yra 15,5 tūkst. hektarų medžių savaiminukų, kurių vidutinis amžius „Jeigu žemės savininkas nuspręstų siekia daugiau kaip 20 metų. Juos įveisti mišką ir jeigu jo plotas nepabūtina laiku įtraukti į Miškų valsty- tektų į tą vieną procentą keičiamų – bės kadastrą kaip miško plotą, kad vadinasi, jis turėtų pirmiausia valstyjis būtų tinkamai prižiūrimas, apsau- bei susimokėti visą tos žemės rinkos gotas ir kad tokio miško kirtimas būtų kainą, patirti išlaidų įveisiant mišką, ribojamas. o kartu dar ir prižiūrint jį. Todėl tokios „Tai rodo ne blogą rūpinimąsi miš„Vis dar mažinami savaime užaugusių iniciatyvos tikrai nėra motyvuojan- kais, bet žlugusią aplinkosaugos doc. miškų žemės ūkio paskirties žemėse čios. Gerai, kad Seimas įsiklausė politiką“, – komentuoja A. Gaižutis. plotai. Kad suprastume problemos į išsakomas pastabas ir numatė mastą – Aplinkos ir Žemės ūkio minis- 2022 m. birželio 30 d. patvirtintame Pasak Vilniaus universiteto moksliterijų specialistai ne kartą yra prasi- naujos redakcijos Lietuvos Respu- ninko, Lietuvoje kurta saugomų teritarę, jog miškų naudmenų žemės ūkio blikos žemės įstatyme išimtį, kad torijų sistema yra labai savita ir paini, 48

teritorijose dažnai netgi didesni nei nacionalinėse saugomose teritorijose)“, – aiškina doc. A. Gaižutis.

Ar visoje teritorijoje reikalingi natūralaus vystymosi eksperimentai?

Kas yra kraštovaizdis? Mokslininko „Galbūt dėl to visuomenei pateikiant teigimu, tai – žmogaus veiklos per saugomų teritorijų statistiką yra teišimtmečius suformuotas landšaftas, giama, kad „ypač saugomų“ teritokuris iki šiol dažnai buvo vertinamas rijų sistema užima per 1,2 mln. hekvadovaujantis principu „gražu“ arba tarų, t. y. apie 18 proc. šalies ploto. O „negražu“. Steigiant Lietuvoje sauvisos kitos pagal Saugomų teritorijų gomų teritorijų sistemą buvo laikoįstatymą įsteigtos teritorijos „pamirš- masi požiūrio, kad įprasta ūkinė veitamos“? Beje, dar vienas paradok- kla, įskaitant medžiapjūtę, nedarko sas, kad Lietuvoje ES svarbos „Natura kraštovaizdžio. Juk todėl į steigiamas 2000“ teritorijų statusas formaliai yra saugomas teritorijas buvo įtraukti žemesnis už nacionalinių saugomų didžiuliai masyvai ūkinių miškų ir tvirteritorijų. Jos traktuojamos kaip sau- tinta, kad ūkininkavimas nuo to juose gomos teritorijos tik tuo atveju, jei nepasikeis. Tačiau, pasak doc. A. Gaipatenka į jau esamas nacionalines žučio, per pastarąjį dešimtmetį įvyko saugomas teritorijas (nors suvar- drastiškas aplinkosaugininkų požiūžymai ir apribojimai „Natura 2000“ rio pasikeitimas – nuo šiol laikomasi

nuostatos, kad vykdoma miškininkystės veikla kenkia kraštovaizdžiui. Vis dėlto, anot jo, tvarus miškininkavimas yra ne problema, o daugelio problemų sprendimas – tiek aplinkosaugoje, tiek mažinant klimato kaitos poveikį.

Miškų apsauga

neatitinka Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos nustatytų kriterijų saugomoms teritorijoms. Anot jo, turima saugomų teritorijų sistema daugiausia skirta ne gamtinių vertybių, bet kultūrinių ir kraštovaizdžio vertybių apsaugai. Šiek tiek panašią sistemą turi tik Jungtinė Karalystė.

„Milijonus metų gamta gyvena su žmogumi. Augalai ir gyvūnai prisitaikė prie žmogaus veiklos. Pavyzdžiui, gandrai kuriasi prie sodybų. Jiems reikia maitinimosi erdvės, kurios jie neprižiūrimoje teritorijoje ar tankiame miške neras. Tuo tarpu plėšrieji paukščiai kuriasi greta kirtaviečių, nes ten atsiveria plotai, kuriuose jie gali medžioti“, – pavyzdžius vardija mokslininkas.

Doc. A. Gaižučio teigimu, buveinių apsaugai svarbioms teritorijoms nustatyti nekonkretūs, neaiškūs, neišmatuojami apsaugos tikslai (tai pabrėžė Valstybės kontrolės atlikta analizė) liudija, kad iki šiol aplinkosauga buvo orientuota į kvadratinių

49

Lietuvos miškingumo didėjimas pagal apskritis

2011 m.

Telšių apskr.

2021 m.

Šiaulių apskr.

Panevėžio apskr.

36,1 % 36,7 %

28,2 % 28,8 %

27,5 % 28,1 %

Utenos apskr.

34,1 % 35,1 %

26,4 % 26,5 % 33,0 % 33,2 %

Klaipėdos apskr.

Tauragės apskr.

29,6 % 29,8 %

43,7 % 44,4 %

21,7 % 22,0 %

Vilniaus apskr.

Marijampolės apskr.

Kauno apskr.

49,1 % 49,5 %

Alytaus apskr.

50 Šaltinis: Valstybinė miškų tarnyba

Miškų apsauga Lietuvoje miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų, tenkinantis ekologines, ekonomines ir socialines visuomenės reikmes. O klimato kaitos akistatoje miškai tampa tik dar reikšmingesni. Tačiau tinkama Lietuvos miškų ir juose esančių gamtinių vertybių apsauga nėra užtikrinama.

941 mln. Eur

266,7 tūkst.

93,8 proc.

2016–2020 m. skirta miškams ir saugomoms teritorijoms, neįskaitant privačių miško savininkų lėšų miškų priežiūrai.

ha inventorizuota natūralių miško buveinių, kurios užima 12,6 proc. Lietuvos miškų.

buveinių apsaugai svarbių teritorijų nustatyti nekonkretūs, neaiškūs, neišmatuojami apsaugos tikslai.

Lietuvos miškingumas 665 „Natura 2000“ teritorijos yra atrinktos Lietuvoje: 580 svarbios buveinių ir rūšių apsaugai ir 85 paukščių apsaugos saugomos teritorijos.

pastarąjį šimtmetį didėjo - nuo 19,7 proc. 1948 m. iki 33,8 proc.

2022 m.

18 mln. t anglies dioksido kasmet absorbuojama vien tik stiebų medienoje, realios absorbcijos apimtys medžių šakose, šaknyse ir kt. yra daug didesnės.

CO2

Minkštieji lapuočiai 41 %*

Spygliuočiai 56 %*

Kietieji lapuočiai 3 %*

*Medynų ploto dalis pagal medžių rūšis.

Nauji miškų pažeidimai 2020 m.

11,7 tūkst. ha plote

kt. veiksniai) 49 %

Ligos 13 %

51

Sklypinės ir nacionalinės miškų inventorizacijos duomenys, Valstybinė miškų tarnyba, Aukščiausioji audito institucija, Aplinkos ministerija

Miškų apsauga

Net 93,8 proc. Aplinkos ministerijos nustatytų teritorijų apsaugos tikslų yra abstraktūs, o ir jų įgyvendinimo stebėsena nėra vykdoma.

kilometrų, o ne į gamtinių vertybių apsaugą. Kad pamatytume, kokie padariniai galimi gamtinių procesų savieigai ilgesnį laiką paliktuose miškinguose plotuose, mokslininkas siūlo nuvykti, pavyzdžiui, į Dubravos rezervatinę apyrubę Kauno rajone.

pažymi Valstybės kontrolė.

Doc. A. Gaižutis pasakoja, kad ūkiniuose miškuose ligotą ar kenkėjų užpultą medį stengiamasi pašalinti, kol ten nesusidarė židinys ir neišplito į didesnę teritoriją. Taip išsaugomi sveiki greta esantys medžiai, ugdomi atsparesni išoriniams poveikiams miškai.

daro didelę žalą miškui. Mokslininko teigimu, atskirose Lietuvos miškų teritorijose kanopinių gyvūnų yra 5–6 kartus daugiau, negu leidžia tų teritorijų natūralus gamtinis talpumas.

Taip atsitiko dėl pakitusių medžioklės sąlygų ir taisyklių. Daugelyje vietovių nebeįmanoma atkurti naujų miškų, nes žvėrys tiesiog juos nugraužia.

Briedžiai, elniai nuėda jaunų medelių ūglius, nulaupo žievę, o medeliai per žaizdas vėliau užsikrečia grybinėmis augalų ligomis.

„Ten jau pusę amžiaus nenaudojamas buvęs išskirtinis, brandus, labai geros kokybės pušynas su eglių prie- „Natūraliai atsikuriančiame miško maiša. Dabar ten yra šabakštynas, plote užsisėja keliasdešimt tūkstankur dominuoja lazdynai. Taip atsitiko čių vienetų medelių hektare, iš jų, iki todėl, kad spygliuočius užpuolė kini- medynas pasiekia brandą, išlieka apie varpos, medžiai žuvo, jų niekas nepri- 800–1200 didesnių medžių. Miškinin- „Užsikrėtusių ir pažeistų medžių mūsų žiūrėjo. Tokius natūralaus vystymosi kystės mokslas sako: paimk medį, kol šalies miškuose padaugėjo kone iki eksperimentų rezultatus turime rezer- jis dar nežuvo, ir ką nors naudinga ketvirtadalio – tai yra didelė provatuose, jų galime turėti ir daugiau. su juo padaryk, atverdamas greta blema, nes gamta išsibalansuoja“, – Bet ar to tikrai nori Lietuvos visuomenė augantiems šiek tiek erdvės“, – aiš- sako doc. A. Gaižutis. visoje teritorijoje? – klausia miškų eks- kina docentas. pertas. – Jei nėra galimybių nuvykti į Punios šilas – pavyzdys to, kas Gaisras – būdas išsaugoti gamtos Dubravos rezervatinę apyrubę, vilnie- nutinka, kai nesilaikoma „miškininįvairovę? čiai gali nesunkiai pamatyti skirtumą kystės dėsnių“, teigia doc. A. Gaižutis. tarp žmogaus prižiūrimo Vingio parko Pasak jo, šilas buvo įsteigtas kaip sau- Siekiant išsaugoti gamtinę įvairovę, ir sostinės ribose esančių netvarkomų goma teritorija pačių miškininkų inici- jau kurį laiką visame pasaulyje aplinkraštovaizdžio draustinių miškų.“ atyva pirmiausia dėl to, kad ten auga kosaugininkų iniciatyva pasitelkiami labai vertingi pušies ir eglės genetiniai valdomi miškų gaisrai. Šis metodas medynai. Tačiau tam, kad šie unikalūs sulaukė aplinkosaugininkų dėmesio Kodėl ligotus ir pažeistus medžius miškai išsilaikytų toje pat natūralioje ir Lietuvoje. svarbu laiku pašalinti? augavietėje, juos reikia atnaujinti, nes, Pasak Vilniaus universiteto docento, Pagal idealų scenarijų, siekiant pavyzdžiui, šviesiamėgės pušys po pavyzdžiui, Danijoje įgyvendinamos apsaugoti miškus ir juose esančią susivėrusiomis senųjų medžių lajomis mūsų požiūriu keistos aplinkosaubiologinę įvairovę, miško valdyto- ir esant storai miško paklotei sunkiai ginės iniciatyvos, kai ištisi anksčiau jas turi laiku pastebėti pažeidimą, o atsikuria savaime. Tad arba žmogus žmogaus įveisti miškų plotai yra iškerValstybinė miškų tarnyba – nustatyti turi įsikišti, arba tektų neapibrėžtai tami ir sudeginami, o kitur medžiai net pažeidimo priežastis, įvertinti masi- laukti, kol audros ar gaisrai atsitikti- sprogdinami imituojant žaibo pažeinio išplitimo židinių susidarymo riziką, nai atvers erdvę jaunuolynui įsitvirtinti. dimus, ir tai laikoma veiksmingu būdu sukurti didesnę biologinę įvairovę. rekomenduoti profilaktines ar naikinamąsias priemones. Numatyta, kad Žaibo sukelti miškų gaisrai daugelį Medžius pažeidžia ir gyvūnai pažeistų medžių skaičius 2020 m. metų buvo toks natūralus ir dažnai neturėtų viršyti 16 proc., tačiau per Antras pavyzdys, anot doc. A. Gaižu- pasitaikantis gamtos reiškinys, kad penkerius metus miško ligų, kenkėjų čio – elninių žvėrių gausa miškuose, kai kurios gyvūnų rūšys prie jų priar kitų veiksnių pažeistų medžių skai- kuri galbūt džiugina gyventojus savo sitaikė ir ugnis pasidarė reikalinga čius padidėjo beveik ketvirtadaliu – grožiu, tačiau mažai kalbama apie tai, dalies šių rūšių išlikimui. Pavyzdžiui, pasiekė 23,1 proc., atliktame audite kad per didelės gyvūnų populiacijos dėl gaisrų susiformavę atviri viržynų 52

Miškų apsauga

plotai reikalingi tokiems paukščiams kaip tetervinai ar kurtiniai. Valstybėms pradėjus aktyviai įgyvendinti gaisrų prevenciją miškuose, daliai gyvūnų ir augalų rūšių iškilo pavojus išnykti. Todėl užsienio šalių gamtotvarkoje jau kelis dešimtmečius naudojamas savaiminis gaisrų imitacijos metodas – vadinamieji kontroliuojamieji gaisrai.

Kontroliuojamajam deginimui kruopščiai ruošiamasi: parenkamas plotas, laukiama tinkamų oro sąlygų, o pats deginimas vykdomas gamtai miegant, t. y. šaltuoju metų laiku, kol nėra sniego.

Seniems medžiams klimato kaita – pražūtinga Nors dar yra kur pasitempti siekiant išsaugoti tiek Lietuvos miškus, tiek turtingą bioįvairovę juose, doc. A. Gaižutis yra įsitikinęs – 2050-aisiais gyvensime žalioje, švarioje ir gražioje Lietuvoje. Vis dėlto, anot mokslininko, kokius ir kokios kokybės miškus turėsime, labai priklausys ir nuo visuomenės savimonės.

Tiesa, jo teigimu, mūsų šalį tikrai privers keistis karas Ukrainoje, kadangi keičiasi pasaulio prekybos srautai: „Mes Lietuvoje, be 7 milijonų kietmetrių žaliavinės medienos, kurią pasigaminame patys, dar apie 3–3,5 milijono kietmetrių kasmet įsiveždavome iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos. Tai yra didelis kiekis. Turime pradėti racionaliau naudoti savo išteklius, pavyzdžiui, apsirūpindami biokuru.“ Keistis privers ir klimato kaita, kuri šiuo metu yra spartesnė, todėl prie jos nespėja prisitaikyti seni medžiai.

Pasak docento, jam teko susipažinti su suomių atliktu tyrimu, kuris parodė, kad, pavyzdžiui, jaunos eglės, besiformuodamos dabartinėmis sąlygomis, yra pakankamai atsparios klimato kaitos poveikiui, nes paprasčiau prie jo prisitaiko. Tačiau brandiems medžiams pasikeitęs klimatas dažnai būna pražūtingas. Taigi mums reikia sudaryti sąlygas miškams atsinaujinti – ir natūraliai, ir sodinant tas rūšis, kurios yra atsparesnės, geriau prisitaiko prie klimato kaitos.

Per penkerius metus miško ligų, kenkėjų ar kitų veiksnių pažeistų medžių skaičius padidėjo beveik ketvirtadaliu.

53

PAAUGLIŲ STRESO TYRIMAS

Septyni iš dešimties Lietuvos paauglių yra susidūrę su smurtu – daugiausia psichologiniu Liudmila Januškevičienė Vilniaus universitetas

71 proc. 12–16 metų amžiaus Lietuvos paauglių per savo gyvenimą patyrė bent vienos rūšies smurtą. Beveik pusė apklaustųjų nurodė, kad patyrė psichologinę prievartą, kas trečias paauglys patyrė fizinę prievartą, kas penktas – nepriežiūrą – atskleidė didelės apimties tęstinis streso ir atsparumo paauglystėje tyrimas, kurį prieš trejus metus pradėjo vykdyti Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro mokslininkės dr. Paulina Želvienė ir dokt. Ieva Daniūnaitė.

Rezultatai ne tik parodė didelį prievartos paplitimą tarp Lietuvos paauglių, bet ir patvirtino ankstesnių tyrimų duomenis, kad smurtas yra viena iš labiausiai traumuojančių patirčių per visą gyvenimą. Jis daro didelę įtaką vaiko psichosocialiniam vystymuisi, psichikos sveikatai, o padarinių sunkumas priklauso nuo patirtos prievartos stiprumo ir kiekio.

54

55

Paauglių streso tyrimas

Dažniausiai patiriama psichologinė prievarta Psichotraumotologijos centro mokslininkės, vykdančios trauminių patirčių ir potrauminio streso tyrimus, pastebėjo, kad vaikų ir paauglių tyrimų šioje srityje tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje yra labai nedaug. Dažniau nagrinėjamos jau suaugusių žmonių trauminės patirtys, o apie vaikų psichologinę savijautą ir jų patiriamas traumas duomenų labai trūksta.

Vaikystėje patirtas smurtas du kartus padidina riziką susirgti depresija paauglystės ar ankstyvosios suaugystės laikotarpiu.

„Tyrinėti paauglių psichologinę sveikatą ir trauminę patirtį labai svarbu, nes iš ankstesnių tyrimų aišku, kad suaugusių žmonių psichosocialinės problemos yra susijusios su jų ankstyvąja traumine patirtimi. Kuo anksčiau pastebimi vaikų patiriami sunkumai, tuo tikslingiau galima imtis prevencinių priemonių“, – sako dokt.

I. Daniūnaitė.

Nepriežiūra susijusi su tėvų nuostatomis Nemaža dalis mūsų šalies paauglių (22,7 proc.) pažymėjo patiriantys nepriežiūrą – tai reiškia, kad jų pagrindiniai baziniai poreikiai (drabužių, maisto, rūpinimosi) yra nepatenkinti gana ilgą laikotarpį. Pavyzdžiui, maždaug vienas iš dešimties paauglių dažnai namuose jautėsi bevertis (13,2 proc.) arba nemylimas (9,7 proc.).

Paprastai nepriežiūra yra neatsiejama Viename pirmųjų paauglių streso psichologinio ar kitokio smurto prieš ir jo poveikio tyrimų Lietuvoje daly- vaikus dalis. Dažnai ji būna tapativavo beveik 1300 paauglių. Psicholo- nama su skurdu, tačiau, pasak dokt. gių tikslas visų pirma buvo suprasti, I. Daniūnaitės, tokios sąsajos nėra kokia yra šalies paauglių psicholo- teisingos. Psichologė pabrėžia, kad ginė savijauta, su kokiomis nepalan- nepriežiūros problema labiausiai susikiomis patirtimis jie susiduria ir kaip jusi su tėvų socialinių įgūdžių stoka, jų šios patirtys gali paveikti jų sveikatą, nuostatomis ir supratimu apie vaikų psichologinį atsparumą ir potrauminio priežiūrą ir santykius su vaikais. streso reakcijas. „Paprastai, jei tėvai skiria vaikams „Gauti duomenys kelia susirūpinimą, mažiau laiko, kažko dėl jų nepadaro, bet kartu atveria platesnį vaizdą apie bet dėl to yra susirūpinę ir stengiasi tą tai, kaip paaugliai jaučiasi ir kokių trūkumą kompensuoti bei kitaip elgpatirčių turi. 71 proc. tyrimo dalyvių tis, tai nelaikoma nepriežiūra. Neprienurodė, kad yra patyrę kokios nors žiūra laikomas toks tęstinis suaugurūšies smurtą ar turėję kitą trauminę siojo, atsakingo už vaiką, elgesys, patirtį. Daugiausia – beveik pusė res- kai jis nepasirūpina vaiko baziniais pondentų nurodė patyrę psicholo- poreikiais: vaikas dažnai būna alkaginę prievartą, daugiau kaip 30 proc. nas, neturi ką apsirengti pagal sezoną, yra patyrę fizinę prievartą ir tiek pat nenuvedamas pas gydytojus, kai yra susidūrę su netinkamu seksuali- serga ar turi sutrikimą“, – paaiškina niu elgesiu internete (1 pav.)“, – tyrimo dokt. I. Daniūnaitė. duomenis pristato doktorantė.

Pasak mokslininkių, šis tyrimas išskirtinis ir tuo, kad tai vienas pirmųjų tyrimų pasaulyje, paremtų naujausia Pasaulio sveikatos organizacijos patvirtinta Tarptautinės ligų klasifikacijos (11 leidimo) versija, kuri apima atnaujintą potrauminio streso sutrikimo (PTSS) ir naują kompleksinio potrauminio streso sutrikimo (KPTSS) diagnozę.

Tyrimo metu surinkti duomenys leido

56

patvirtinti, kad naujos diagnostinės kategorijos yra tinkamos ir reikalingos paauglių, išgyvenusių trauminius įvykius, psichologinei būsenai apibūdinti.

Atliktas tyrimas padėjo kurti naujus potrauminio streso matavimo instrumentus ir leis tikslingiau planuoti bei diegti pagalbos būdus, tinkamus vaikams ir paaugliams.

Nesirūpinimas vaiko pagrindiniais poreikiais gali turėti poveikį vaiko saugumo, savivertės jausmui, jam gali būti sunku pasitikėti kitais žmonėmis ir pačiu savimi, kreiptis pagalbos į kitus.

Doc. P. Želvienė pabrėžia, kad, kalbant apie vaikus ir paauglius, tarpasmeninės traumos, tokios kaip fizinis, psichologinis ar seksualinis smurtas, juos paveikia labiausiai ir sudaro didžiausią riziką patirti įvairių

Didžiausi sunkumai – patyrus daug ir įvairaus smurto

patyrusia grupe, didesnių psichologinių sunkumų turėjo ir tie paaugliai, kurie buvo susidūrę su bendraamžių ar suaugusiųjų seksualiniu smurtu.

Tačiau net ir rečiau patiriamas smurtas reikšmingai siejosi su psichosocialiniais sunkumais.

alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis riziką, gali lemti su mokymusi susijusius sunkumus, padidina riziką smurtauti ar tapti smurto auka ateityje.

Visuomenės lygmeniu smurtas prieš vaikus taip pat turi ilgalaikių ir brangiai valstybei kainuojančių padarinių, tokių kaip padidėjusios sveikatos priežiūros išlaidos, žmonių socialinės gerovės, produktyvumo, darbingumo sumažėjimas. Pavyzdžiui, Jungtinių Valstijų mokslininkai apskaičiavo, kad su smurto padariniais siejamos išlaidos siekia 428 milijardus dolerių kasmet.

Mokslininkės paauglių patirtį tyrė pasitelkusios novatorišką metodą – „Tai, ką ir kokiu mastu patiriame vaikyslatentinių klasių analizę ir tiriamuo- tėje, didina priklausomybių, polinkio į sius, kurie nurodė patyrę bent vienos depresiją, nerimo sutrikimų, akaderūšies smurtą, suskirstė į keturias gru- minių sunkumų, didesnio agresyvumo, pes pagal patiriamos prievartos kiekį nusikalstamumo, destruktyvaus ir ir stiprumą. Pirmoji ir didžiausia grupė savižudiško elgesio, žemesnės gyve(69,3 proc.) buvo tokių, kurie patyrė nimo kokybės ir socialinio funkcionaįvairių rūšių, bet nedidelį kiekį smurto. vimo riziką“, – galimus padarinius varAntroji grupė (16,9 proc.) – patyrę dija doc. P. Želvienė. daug netinkamo seksualinio elge- Kad smurtas prieš vaikus yra susiTraumos skirtingos, bet sutrikimų sio iš bendraamžių ir internete. Tre- jęs su įvairiais sveikatos sutrikdyrizika panaši čioji – patyrę seksualinę suaugusiųjų mais, patvirtina ir Pasaulio sveikatos prievartą (6,7 proc.). Ketvirtoji grupė organizacijos surinkti duomenys. Jie Šis tyrimas ne tik atskleidė mūsų šalies tyrimo dalyvių (7,1 proc.) buvo patyrę rodo, kad vaikystėje patirtas smur- paauglių trauminių patirčių mastą, daug įvairių rūšių smurto. tas du kartus padidina riziką susirgti bet ir leido rezultatus palyginti su situTyrėjos nustatė, kad paauglių, kurie depresija paauglystės ar ankstyvosios acija tokiose šalyse kaip Norvegija ir patyrė daug rūšių ir stipraus smurto, suaugystės laikotarpiu. Be to, patir- Japonija, kuriose paaugliai atsakė į psichologiniai sunkumai buvo tas smurtas padidina tikimybę išsivys- panašius klausimus apie traumines didžiausi – jiems kilo daugiausia tyti nerimo ir valgymo sutrikimams, du patirtis. elgesio, emocinių, dėmesio sukau- kartus sustiprina bandymų nusižudyti „Lietuvoje paaugliai nurodė turinpimo, socialinių ryšių kūrimo sunkumų. riziką, gali sukelti potrauminio streso tys daugiau trauminių patirčių ir jos Taip pat, palyginti su mažiau smurto sutrikimą, didina piktnaudžiavimo buvo daugiau tarpasmeninės, tuo

17,10 %

9,90 %

Seksualinė bendraamžių prievarta

Seksualinė suaugusiųjų prievarta

Paauglių streso tyrimas

psichologinių sunkumų tiek paauglystėje, tiek suaugus.

34,60 %

47 %

Fizinė prievarta

Smurtas

Psichologinė prievarta

31,80 % 22,70 % Nepriežiūra

Seksualinė prievarta internete

1 pav. Smurto patyrimo paplitimas tarp 12–16 metų amžiaus Lietuvos paauglių. Sudarė P. Želvienė ir I. Daniūnaitė, 2021 m.

57

Paauglių streso tyrimas

Jungtinių Valstijų mokslininkai paskaičiavo, kad su smurto padariniais siejamos išlaidos siekia 428 milijardus dolerių kasmet.

tarpu Norvegijos jaunimas daugiau kenčia nuo terorizmo išpuolių paliktų traumų, tarp Japonijos paauglių dažniau pasitaiko dėl gamtinių katastrofų patiriamų psichologinių sunkumų. Bet lyginant lietuvių ir japonų psichikos sveikatos rezultatus buvo aptikta ir panašumų, pavyzdžiui, rizika patirti potrauminio streso sutrikimą tarp abiejų šalių paauglių buvo labai panaši“, – išvadas apibendrina doc. P. Želvienė.

Pasak jos, nuo rudens planuojama tęsti Lietuvos jaunuolių tyrimą. Jo metu bus tiriami prieš trejus metus pirmojo etapo tyrime dalyvavusių paauglių, dabar jau įžengusių į jauno suaugusiojo amžiaus tarpsnį, savijauta.

58

Mokslininkės analizuos, kokia yra paauglių, kurie anksčiau nurodė turėję daugiau smurtinių patirčių, psichologinė savijauta po kelerių metų, kokias rizikas ir padarinius jie patiria.

Pandemija neigiamai paveikė ne visus

dėl mokymosi apribojimų ir santykių su bendraamžiais, minėjo neigiamą COVID-19 pandemijos poveikį psichikos sveikatai, mokymuisi, draugystei ir šeimos santykiams. Svarbu suprasti, kaip su pandemija susiję veiksniai gali paveikti jaunus žmones, kadangi jau ankstesniais tyrimais buvo nustatyta, jog anksčiau patirti psichologiniai sunkumai, prievartos istorija, gyvenimas mažas pajamas gaunančioje ar žemą išsilavinimą turinčioje šeimoje, priklausymas etninei mažumai, netinkami santykiai šeimoje ir mokykloje gali padidinti psichologinių sunkumų pandemijos metu riziką.

Mokslininkės turėjo progą įvertinti ir COVID-19 pandemijos bei su ja susijusių ribojimų poveikį Lietuvos paauglių psichosocialiniam funkcionavimui. Nuotoliniu būdu per karantiną apklausus 331 paauglį, paaiškėjo, kad daugumai pandemijos metu kilo didesnių psichologinių sun- „Nors atliekant tyrimą buvo nustatykumų. Paaugliai smarkiai nerimavo tas reikšmingas neigiamas COVID-19

Nepakantumas smurtui turi tapti visuotine norma

ir Lietuvoje, vyko daug diskusijų, tačiau priėmus įstatymą labai smarkiai sumažėjo sukrėsto kūdikio sindromo (papurtymo) atvejų. Sistemingai atlikti tyrimai atskleidė, kad keitėsi ir tėvų požiūris į vaikų auklėjimą.

95 proc. jaunų tėvų Švedijoje teigia, kad bet koks smurtas prieš vaikus yra nepriimtinas. Šie pokyčiai šalyje vyko 40–50 metų. Mes tokį įstatymą priėmėme tik 2017-aisiais“, – primena doc.

P. Želvienė.

Paauglių streso tyrimaas

pandemijos poveikis daugumos (70 proc.) tyrime dalyvavusių paauglių emocinei savijautai, lėmęs nerimo padidėjimą, dėmesio sukaupimo problemas, elgesio bei socialinio bendravimo sunkumus, tačiau buvo ir tokia grupė paauglių (9,7 proc.), kurių bendravimo su bendraamžiais problemos sumažėjo ir jie kaip tik pandemijos metu turėjo daugiau prosocialaus bendravimo. Tai rodo, kad daliai paauglių pandemija padėjo atsitraukti nuo jiems stresą keliančių situacijų“, – pasakoja dokt. I. Daniūnaitė.

Dokt. I. Daniūnaitė priduria, kad svarbus yra ir įvairaus lygio švietimas, ir kuo didesnis pagalbos prieinamumas. Svarbu, kad žmonės būtų aktyvūs saugodami savo vaikus, nes vaikai su žalingu elgesiu gali susidurti tiek namuose, tiek bet kurioje kitoje aplinkoje. Jei tėvai ir vaikai bus labiau apsišvietę, vaikai rečiau paklius į tokias situacijas ir geriau žinos, kaip jose elgtis.

Kaip apsaugoti jaunus žmones nuo trauminių, smurtinių patirčių, kad jie galėtų gyventi visavertiškesnį ir sveikesnį psichosocialinį gyvenimą ateityje? Tai turėtų rūpėti artimiausiai juos supančiai aplinkai, bet kartu ir tapti „Kai visuomenės nuomonė yra tokia, prioritetiniu klausimu valstybei. kad negalima skriausti kito, mažesnio, „Visų pirma, svarbu užtikrinti pro- silpnesnio, kad reikia kalbėtis pagarbleminės situacijos stebėjimą, duo- biai, ieškoti kitų auklėjimo būdų, tai menų, kaip situacija keičiasi metams vis daugiau žmonių suklūsta ir atkreibėgant, kokie iššūkiai mūsų laukia, pia dėmesį į tai, kaip jie elgiasi su savo rinkimą. Taip pat svarbus ir šalies tei- vaikais. Svarbi ir nuostata, kad jaustis sinės sistemos reguliavimas. Švedija blogai ir kreiptis pagalbos į psicholodar 1979 m. priėmė įstatymą, drau- gus yra visiškai normalu“, – įsitikinusi džiantį smurtą prieš vaikus. Ten, kaip psichologė dokt. I. Daniūnaitė.

Daliai paauglių pandemija padėjo atsitraukti nuo jiems stresą keliančių situacijų.

59

BIOMEDICINA

Kaip nėščiosios mityba veikia vaisiaus nervų sistemos vystymąsi? Žiedūnė Kiznytė Vilniaus universitetas

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Neurobiologijos ir biofizikos katedros mokslininkės dr. Urtės Neniškytės doktorantė Gintarė Urbonaitė kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto doktorante gydytoja Guoda Laurinavičiūte ir Edinburgo universiteto doktorante Agne Knyzeliene aiškinasi, kokią įtaką palikuonių nervų sistemos vystymuisi turi netinkama motinos mityba.

Pasak G. Urbonaitės, daug riebalų turinti besilaukiančios moters dieta ir šios dietos sukeltas sisteminis uždegimas bei žarnyno mikrobiotos pasikeitimas gali turėti įtakos jos palikuonių neurovystymuisi ir būti susiję su tokiomis ligomis kaip autizmo spektro sindromas, šizofrenija, depresija, dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas (ADHD), glaukoma ir kitomis.

60

61

Biomedicina

Vertinami ir labai ankstyvi neurovystymosi pokyčiai Siekiant nustatyti motinos riebaus maisto dietos poveikį jos palikuonių smegenų vystymuisi, buvo atlikti įvairiapusiški ikiklinikiniai tyrimai. Tam mokslininkės pasitelkė ne tik didelės skyros smegenų audinių vaizdinimo bei visų smegenų skenavimo metodus, bet ir ultragarsinių vokalizacijų analizės sistemą. „Ultragarsinių vokalizacijų metodu galima įvertinti labai ankstyvus neurovystymosi pokyčius, kurie ateityje

gali lemti emocijų ir socialumo sutri- mokslininkės gali pasinaudoti Edinkimus. Ultragarsinės vokalizacijos – burgo universitete. tai žmogui negirdimi graužikų sklei- „Mūsų vykdomas tyrimas apie motidžiami garsai. Manoma, kad pakitęs nos riebios mitybos poveikį palikuonių kūdikių verksmo pobūdis gali būti sie- neurovystymuisi apima tiek gamtos jamas su smegenų vystymosi sutriki- mokslų, tiek transliacinės medicinos mais. Naudodami šį metodą pastebė- sritį, todėl jame dalyvauja gydytoja jome, kad motinos riebi mityba turėjo oftalmologė Guoda Laurinavičiūtė, didesnę įtaką vyriškos lyties pelių pali- kuri prisideda prie akių tinklainių kuoniams. Šie peliukai skleidė mažiau tyrimo. Edinburgo universiteto moksvokalizacijų“, − pasakoja G. Urbonaitė. lininkė Agnė Knyzelienė yra atsakinga Itin smulkiems ir sunkiai pastebi- už smegenų skenavimą ir uždegimo miems smegenų pokyčiams tirti procesų įvertinimą, o aš tiriu elgseną reikalinga specifinė įranga, kuria ir žarnyno mikrobiotą bei jos pokyčių

Jeigu rasime pokyčių pelių akių audiniuose ir juos pavyks susieti su smegenų pokyčiais, tai leis daryti prielaidą, kad smegenis galima tirti naudojant akių tinklainę.

62

Biomedicina

įtaką palikuonių neurovystymuisi“, − „Šio tyrimo metu Edinburge buvo tyrėjų komandą pristato G. Urbonaitė. sukurtas ir optimizuotas pelių MRT smegenų skenavimo protokolas. Gauti vaizdai leis pamatyti subtilius smeMotinos mityba skirtingų lyčių genų dalių dydžio pokyčius, įvertinti, palikuonius veikia nevienodai kaip tam tikros smegenų dalys yra Kaip pasakoja G. Urbonaitė, pradė- susijusios, ar nėra prarasti ryšiai tarp jus ikiklinikinius pelių patelių tyrimus atskirų smegenų dalių“, − pasakoja joms buvo taikoma riebalų gausi dieta G. Urbonaitė. ir po to įvertintas jų metabolinis statu- Pirmieji skenuotų smegenų vaizdai sas. Tirta, ar įvyko svorio pakitimų, ar atskleidė smegenų regionų dydžio išsivystė gliukozės ir insulino toleran- skirtumus tarp lyčių. Šiuo metu cija. Paskui pelės buvo suporuotos ir tęsiama analizė ir nekantriai laukiama tolesni tyrimai atliekami jau su pelių rezultatų. Mokslininkės sieks nustapalikuoniais, kuriems buvo taikoma tyti, ar motinos riebi mityba gali lemti įprasta dieta. palikuonių smegenų dydžio ar jų ryšių

Tirdami pateles priešingai – pastebėjome sumažėjusį aktyvumą ir kartotinį elgesį, kuris gali būti siejamas su depresinių požymių turinčiu elgesiu.

Labai įdomu, kaip šie elgsenos skirtumai gali būti susiję su smegenų pokyčiais“, − teigia G. Urbonaitė.

Smegenų tyrimuose naudojama ir akių tinklainė Ankstesni moksliniai tyrimai rodė pokyčius pelių, kurioms buvo taikoma riebalų gausi dieta, akyse, bet nėra žinoma, ar tai gali turėti poveikį palikuoniams ir jų tinklainei. Būtent tai dabar atliekamo tyrimo metu bando išsiaiškinti Vilniaus universiteto doktorantė oftalmologė G. Laurinavičiūtė.

Dalis surinktų smegenų audinių buvo pokyčius ir kaip skiriasi galimi pakititiriami imunohistocheminiais meto- mai tarp skirtingų lyčių. dais, vertinamas jų neurouždegimas „Prieš tai atlikti elgsenos testai parodė ir ląstelių morfologija. Kita dalis sme- aiškius nuo lyties priklausomus skir- „Yra žinoma, kad graužikų, kuriems genų audinių buvo paruošti magne- tumus, pavyzdžiui, motinai pritai- buvo taikoma daug riebalų turinti tinio rezonanso tomografijos (MRT) kius daug riebalų turinčią dietą dieta, akių tinklainėje padidėja uždeskenavimui ir išsiųsti į Edinburgo uni- buvo nustatytas padidėjęs tik vyriš- gimas, atsiranda fotoreceptorių pažeiversitetą, kur juos toliau tyrė šio uni- kos lyties palikuonių judrumas, kurį dimų, lipidų sankaupų ir kitų pakitimų, versiteto mokslininkė A. Knyzelienė. galima įvardyti kaip hiperaktyvumą. kurie gali būti siejami su akių ligomis,

63

Biomedicina

Jeigu dėl riebaus maisto dietos pasikeičia besilaukiančios motinos mikrobiota, tai gali turėti įtakos ir palikuonių neurovystymuisi.

pavyzdžiui, glaukoma“, – teigia Gyvybės mokslų centro doktorantė.

Mokslininkės siekia įgyti naujų žinių ir įžvalgų, kad ateityje akių tinklainės tyrimus būtų galima panaudoti kaip neinvazinį būdą smegenims tirti. Akys yra centrinės nervų sistemos dalis ir pasižymi panašiomis kaip ir smegenų struktūromis. Be to, tinklainės vaizdinimas jau dabar gali būti atliekamas neinvaziniais metodais, tokiais kaip optinė koherentinė tomografija (OCT). „Jeigu rasime pokyčių pelių akių audiniuose ir juos pavyks susieti su smegenų pokyčiais, tai leis daryti prielaidą, kad smegenis galima tirti naudojant akių tinklainę. Kaip žinome, žmonių smegenų tyrimus atlikti labai sunku, nes negalime paimti 64

smegenų audinių, tad tai prisidėtų prie nemenko proveržio smegenų tyrimuose“, − pasakoja G. Urbonaitė.

Mitybos pokyčiai lemia procesus smegenyse

dietos pasikeičia besilaukiančios motinos mikrobiota, tai gali turėti įtakos ir palikuonių neurovystymuisi ar net būti siejama su tokiomis ligomis kaip autizmo spektro sindromas, šizofrenija, depresija, dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas (ADHD) ir kitomis“, − pasakoja tyrėja.

G. Urbonaitė kartu su studentais atliko žarnyno mikrobiotos tyrimus − Mokslininkės nustatė, kad dėl motiišskyrė bakterijų genetinę medžiagą nos riebaus maisto dietos pasikeičia ir atliko ribosomų 16S RNR sekoskaitą. palikuonių žarnyno mikrobiota, o tai Yra žinoma, kad žarnyne gyvenančios gali skatinti uždegiminės aplinkos bakterijos sąveikauja su smegenimis susidarymą. per autonominę nervų sistemą (pavyz- „Bakterijos sintetina medžiagas, tokias džiui, nervą klajoklį), imuninę sistemą, kaip trumposios riebalų rūgštys (angl. bakterinius metabolitus ar neuroak- short-chain fatty acids, SCFA), kurių tyvias molekules. Vienas iš veiksnių, sumažėjimas prenatalinio vystymosi galinčių keisti žarnyno mikrobiotą, metu gali būti siejamas su neurovysyra dieta. „Jeigu dėl riebaus maisto tymosi sutrikimais. Be to, tokia dieta

Biomedicina

didina žarnų sienelių ir placentos lai- prebiotikais, tokiais kaip skaidulinės mityba gali sutrikdyti palikuonių nervų dumą, todėl tiek motinos kūne, tiek medžiagos, kurios sukuria aplinką, tin- sistemos vystymąsi. vaisiuje gali padaugėti uždegimi- kamą gerosioms bakterijoms daugin- ,,Mes siekiame sujungti įvairių sričių nių citokinų ar endotoksinų lipopo- tis žarnyne. ir kompetencijų mokslininkų žinias ir lisasharidų (LPS), lemiančių uždegi- „Anksčiau atlikti moksliniai tyrimai su pritaikyti naujausius tyrimų metodus minę aplinką vystymosi metu“, − teigia pelėmis parodė, kad vienas iš moti- tam, kad galėtume visapusiškai įverG. Urbonaitė. nos riebios mitybos padarinių pali- tinti motinos mitybos įtaką jos palikuoniams – padidėjęs jų hiperakty- kuoniams. Tikimės, kad šio tyrimo vumas. Tad nustačius žarnyno mikro- rezultatai prisidės prie naujų smeVienas riebaus maisto vartojimo padarinių – hiperaktyvumas biotos pokyčius būtų galima pelėms genų tyrimų ir bus naudingi kuriant skirti probiotikus ar prebiotikus ir tirti, naujus gydymo metodus, kuriuos Palikuoniai gali ir tiesiogiai paveldėti ar keičiasi jų elgsena“, − pasakoja bus galima taikyti tiek nėštumo metu, pakitusią žarnyno mikrobiotą, kuri G. Urbonaitė. dažniausiai pasižymi bakterijų įvaitiek jau gimusiems vaikams“, − sako rovės sumažėjimu ir jų kiekio disba- Žmonės, taip pat ir reprodukcinio G. Urbonaitė. lansu. Pasak mokslininkės, sumažėju- amžiaus moterys, kasmet vartoja vis sias palikuonių naudingąsias bakte- daugiau riebaus maisto, todėl tikimasi, rijas galima atkurti dietą praturtinant kad šio tyrimo rezultatai suteiks dautiek probiotinėmis bakterijomis, tiek giau žinių apie tai, kaip motinos riebi Straipsnyje panaudotos Gyvybės mokslų centro mokslininkių archyvo nuotraukos.

Anksčiau atlikti moksliniai tyrimai su pelėmis parodė, kad vienas iš motinos riebios mitybos padarinių palikuoniams – padidėjęs jų hiperaktyvumas.

65

BIOLOGINIAI JUTIKLIAI

Biologiniai jutikliai – nuo vaistų testavimo iki elektros srovės generavimo Dr. Inga Gabriūnaitė Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakultetas

Biologiniai jutikliai yra dažniausiai visai nepastebimi prietaisai, kurie naudojami, pavyzdžiui, nustatant gliukozės kiekį kraujyje, aptinkant įvairias širdies ir kraujagyslių ligas ar onkologinius susirgimus. Todėl nenuostabu, kad susidomėjimas šia sritimi per pastaruosius 10 metų smarkiai išaugo.

Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto chemikai taip pat prisideda prie biologinių jutiklių tyrinėjimo ieškodami pažangių būdų, kaip juos taikant aptikti toksinus ir šitaip diagnozuoti bakterijų sukeliamas ligas.

66

67

Biologiniai jutikliai

Vilniaus universiteto chemikų suformuotos membranos savo savybėmis mažai kuo nusileidžia ant auksinių paviršių suformuotoms membranoms ir netgi pranoksta jas stabilumu.

Technologija biologinėms medžiagoms nustatyti Biologinius jutiklius galima apibūdinti kaip prietaisus, skirtus kiekybiniam arba kokybiniam biologinės medžiagos nustatymui – analitei. Tai gali būti bet kokia biologinė struktūra (pavyzdžiui, baltymas, antigenas, mikroorganizmas ar kt.). Tiriant tokias biologinės kilmės analites labai svarbu, kad jos neprarastų savo aktyvumo. Todėl, siekdami atsižvelgti ir į kuriamo jutiklio struktūrą bei jo sudedamąsias dalis, mokslininkai dažnai renkasi kurti visiškai biologiškai suderinamas sistemas. Tokios sistemos pavyzdys yra dvisluoksnė fosfolipidinė membrana, imituojanti ląstelės plazminės membranos struktūrą.

Pagrindinė ląstelės plazminės membranos sudedamoji dalis yra fosfolipidai, tačiau joje taip pat yra ir įvairių baltymų, cholesterolio ir glikolipidų.

Fosfolipidai – tai dipolinės medžiagos, turinčios hidrofilines (vandenį „mylinčias“) galvutes ir hidrofobines (vandens „bijančias“) uodegas. Dėl tokios molekulinės struktūros fosfolipidai vandenyje išsidėsto į dvisluoksnę sferinę struktūrą taip, kad hidrofilinės galvos būna atsuktos į vandenį, o hidrofobinės uodegos – į sferos vidų, sudarydamos vienasluoksnę micelę arba daugiasluoksnę vezikulę (liposomą) (1 pav.).

Vienas tokių mums gerai pažįstamų pavyzdžių yra kosmetikos pramonėje naudojamas micelinis vanduo. Jis labai gerai surenka įvairius nešvarumus nuo paviršių. Šie sferiniai dariniai – micelės yra pasklidusios vandeninėje terpėje, o jų centre yra 68

Dr. Inga Gabriūnaitė

riebalinė terpė, į kurią lengvai įsiterpia riebalinės kilmės nešvarumai. Tad micelinis vanduo „surenka“ ant veido esančius nešvarumus, kuriuos yra sunku nuplauti tiesiog vandeniu, o tokį veikimo principą galima pritaikyti ne tik riebalinės kilmės, bet ir kitoms medžiagoms aptikti.

Už atradimą – prestižinis apdovanojimas Dar 1962 m. mokslininkas Paulas Muelleris su bendradarbiais

parodė, kad plazminės membranos struktūrą (juodoji lipidinė membrana, angl. black lipid membrane) galima ertmėje suformuoti in vitro 10 mm2, ir ištyrė jos elektrines savybes.

Vėliau, 9-ajame dešimtmetyje, siekiant sukurti praktiškesnes membranas, buvo ištirti ir aprašyti savitvarkiai monosluoksniai – dariniai iš organinių molekulių, prikimbantys prie kieto paviršiaus ir ant jo suformuojantys tvarkingą sluoksnį. Dėl labai plačių pritaikymo galimybių modifikuojant paviršius ir kuriant biologinius jutiklius

Savitvarkiai monosluoksniai mokslui yra svarbūs tuo, kad galima keisti jų sudėtį ir suformuoti mišrų savitvarkį monosluoksnį iš ilgesnių ir trumpesnių molekulių. Parinkus monosluoksnio sudėtį taip, kad ilgagrandės molekulės išsidėstytų ant paviršiaus tolygiai ir pakankamai retai, jie panaudojami kaip inkarai ir suformuojamas prikabintas fosfolipidinis dvisluoksnis (2 pav.). Tokios sandaros membrana yra tinkama imobilizuoti įvairius membraninius baltymus, kurie išlaiko visą savo funkcionalumą ir nepraranda natūralių savybių. Daugelis jos funkcijų veikia taip pat, kaip ir gyvose ląstelėse, taigi laboratorijoje imituojamas gyvos ląstelės veikimas ir ji yra pritaikoma įvairiausiems tyrimams atlikti.

Siekiama sukurti jutiklį virusams nustatyti Apskritai kurdami tokias paviršiuje prikabintas membranas mokslininkai gali tyrinėti ląstelių plazmines membranas, o dėl to ir pačių ląstelių veiklą ir atsakyti į klausimus, kaip keičiant membranos sudėtį galima keisti jos funkcijas. Be to, ištyrus suformuotą paviršiuje prikabintą membraną, galima ją pritaikyti formuojant sistemas, jungiančias biologinės ir ne biologinės kilmės medžiagas. Tai leidžia sukurti sistemas, veikiančias panašiai kaip ir gyvojoje gamtoje randamos sistemos, ir jas geriau pritaikyti žmonių poreikiams tenkinti.

Vienas iš tokio pritaikymo pavydžių – dirbtinio augalo lapo suformavimas ant elektrodo: jis gebėtų surinkti saulės energiją ir ją paversti elektros energija, kurią jau būtų galima panaudoti, pavyzdžiui, ja įkrauti išmaniuosius laikrodžius. Kitas pavyzdys – miniatiūrizuotų žmogaus organų sistemų kūrimas nedidelio ploto (iki kelių cm2) mikrokanalų sistemose. Šios sistemos padeda tirti įvairių vaistų poveikį žmogaus organizmui, neatliekant bandymų su žmonėmis arba gyvūnais.

Be to, Vilniaus universiteto chemikai, pasitelkdami taip suformuotus biologinius jutiklius savo tyrimams, ieško būdų, kaip nustatyti bakterijų arba vabzdžių ir roplių nuoduose esančius toksinus, kurie, patekę į žmogaus ar kito gyvūno organizmą, prisitvirtina prie ląstelių plazminės membranos ir suformuoja porą, taip pažeisdami ląstelės gyvybines funkcijas, tad ląstelė žūsta. Kadangi toksinas membraną pažeidžia fiziškai, galima užfiksuoti membranos laidumo pakitimus naudojant elektrinio laidumo matavimo metodus.

Svarbu ir tai, ant kokio paviršiaus formuojamos fosfolipidinės membranos. Vilniaus universiteto mokslininkams pavyko pasiekti, kad jos būtų formuojamos ant metalinių ar metalo oksidinių paviršių, tokių kaip alavo oksidas, titanas ar aliuminis. Iki šiol daugelis atliktų eksperimentų patvirtino ant auksinio paviršiaus kuriamų biologinių jutiklių jautrumą, tačiau auksas dėl savo kainos yra ne visada paranki medžiaga. Vilniaus universiteto chemikų suformuotos membranos savo savybėmis mažai kuo nusileidžia ant auksinių paviršių suformuotoms membranoms ir netgi pranoksta jas stabilumu, o atliekant tyrimus jos buvo sėkmingai panaudotos toksinui, išskiriamam stafilokokinės infekcijos metu, ir toksinams, randamiems vabzdžių arba gyvačių nuoduose, nustatyti. Be to, minėti metalai yra pigesni už auksą, todėl yra daug patrauklesni siekiant komercinio pritaikymo.

Papildomas metalo oksidinių paviršių privalumas yra tas, kad juos galima pagaminti kaip skaidrius elektrodus.

Taigi tokias sistemas būtų galima pritaikyti ne tik biologiniams jutikliams formuoti, bet ir kuriant šviesos energiją sugeriančias sistemas, generuojančias elektros srovę. Remdamiesi savo tyrimų rezultatais, Vilniaus universiteto chemikai toliau ieškos kitų membranos pritaikymo būdų, pavyzdžiui, bandys išsiaiškinti, kaip suformuoti biologiškai suderinamą fermentinį kuro elementą arba imunojutiklį, skirtą SARS-CoV-2 ar kitiems virusams nustatyti.

Miniatiūrizuotų organų sistemos padeda tirti įvairių vaistų poveikį žmogaus organizmui, neatliekant bandymų su žmonėmis arba gyvūnais.

Biologiniai jutikliai

šio atradimo bendraautoriai Jacobas Sagivas, Ralphas G. Nuzzo, Davidas L. Allara ir George‘as M. Whitesidesas 2022 m. buvo apdovanoti prestižine Kavli premija.

1 pav. Vezikulės (liposomos) modelis (kairėje) ir micelės modelis (dešinėje). Azucena Gonzalez Gomez, Zeinab Hosseinidoust, „Liposomes for Antibiotic Encapsulation and Delivery“, ACS Infectious Diseases, 2020, Nr. 6 (5), p. 896–908

2 pav. Duncan J. McGillivray, Gintaras Valincius, David J. Vanderah, Wilma Febo-Ayala, John T. Woodward, Frank Heinrich, John J. Kasianowicz, Mathias Lösche, „Molecularscale Structural and Functional Characterization of Sparsely Tethered Bilayer Lipid Membranes“, Biointerphases, 2007, Nr. 2, p. 21–33 69

NEUROMARKETINGAS

Neuromarketingo tyrimai leidžia pažvelgti į vartotojų pasąmoningai priimamus sprendimus Indrė Razbadauskaitė-Venskė Vilniaus universiteto Verslo mokykla

Žmogus per dieną sąmoningai ir pasąmoningai užfiksuoja apie 6000– 10 000 marketingo stimulų. Rinkos ir vartotojų tyrimų įmonės „Statista“ duomenimis, 2021 m. vidutinis žmogus Europoje praleido 108 minutes, arba 6480 sekundžių, per dieną naršydamas socialiniuose kanaluose. Įdomus faktas, kad mūsų nykštys kasdien „nukeliauja“ 388,8 metro telefono ekrane. Per metus nykštys gali „nukeliauti“ 141,912 kilometro – tai prilygsta maždaug 3,4 maratono distancijos.

Visi šie skaičiai tik dar kartelį primena, kad gyvename perteklinės informacijos eroje, kai vartotojai yra nuolat bombarduojami reklaminėmis žinutėmis apie prekinius ženklus. Vartotojų dėmesio išlaikymas, geresnis jų sprendimų priėmimo suvokimas ir įdomus aktualaus turinio pateikimas tampa iššūkiu planuojant kasdienius marketingo veiksmus.

70

71

Neuromarketingas

Neuromarketingo tyrimai pasiekia pasąmoningos informacijos, o tradiciniai tyrimai – sąmoningos informacijos sluoksnį.

1 pav. Pažinčių programėlės „Hinge“ taikytos antireklamos taktikos pavyzdys. Businessinsider nuotr.

Reklamai naudojama antireklamos taktika Kai kurie verslai, stengdamiesi išsiskirti ir kuo įdomiau pateikti informaciją apie savo produktą ar paslaugą, naudoja antireklamos (angl. anti-advertising) taktikas, kurios primena atvirkštinės psichologijos žinutes. Pavyzdžiui, pažinčių programėlė „Hinge“ skelbė, kad ją galima ištrinti. Programėlė, pasak jos reklamuotojų, yra būdas padėti surasti gyvenimo meilę ir akivaizdu, kad tam tikru momentu ją surasite, tad šios paslaugos tiesiog nebereikės (1 pav.).

Antireklaminė kampanija „Kitas lygis“ (angl. Another level) teigė, kad reklama be logotipo – kitas lygis. Ši „Doritos“ kampanijos idėja buvo pagrįsta tuo, kad Z kartai nepatinka įkyrus priminimas apie prekės ženklus. Tai buvo įmanoma įgyvendinti, nes kampanija reklamoje naudojo stiprias prekės ženklo asociacijas, tarp jų ir trikampius – prekės ženklo formos – traškučius (2 pav.). Ši forma ir vartojami raktažodžiai yra prekės ženklo sukurtos atminties struktūros.

Ir nors atsisakyti logotipo daugelio 72

prekių ženklų reklamose nėra rekomenduojama, šis pavyzdys parodo, kad svarbu pirmiausia galvoti apie auditoriją ir apie tai, kaip ji nori bendrauti su prekės ženklais ir kokiais būdais su ja galima sukurti stipresnį emocinį ryšį.

Rinkoje galėjome pastebėti ir dar įdomesnių sprendimų, padedančių apskritai išvengti reklamos, pavyzdžiui, pasirodė specialūs akiniai (angl. IRL glasses), kurie blokuoja nereikalingą informaciją ir visus ekranus su ja.

Galiausiai, kad ir kiek kovotumėme su reklamomis ir didėjančiu informacijos srautu, vis dėlto turime sugrįžti prie vartotojo elgsenos pagrindų, iš kurių kyla neuromarketingo tyrimų poreikis ir auganti būtinybė marketingo specialistams dar geriau suprasti vartotojo pasirinkimus.

Kodėl sunku ištirti vartotojų elgseną?

Neuromarketingas nėra labai nauja marketingo šaka. 2002 m. neuromarketingo terminą pristatė olandų rinkodaros profesorius Ale'as Smidtsas,

tačiau šios srities tyrimų galima rasti ir anksčiau. Didžiosios įmonės pradėjo naudoti neuromarketingo įrankius dar 1990 m. Vieną pirmųjų neuromarketingo eksperimentų 2003 m. atliko neurologijos profesorius Readas Montague, panaudodamas funkcinį magnetinį rezonansą. Šis tyrimas buvo 1975 m. atlikto aklo eksperimento, kurio metu dalyviai vertino „Pepsi“ ir „Coca-Cola“ skonį, tęsinys.

Tyrimas parodė, kad skirtingos smegenų dalys aktyvuojamos priklausomai nuo to, ar tiriamieji žino, kokį prekės ženklą vartoja, ar ne.

Deja, tradicinės marketingo tyrimų priemonės nepajėgia atskleisti visų svarbių įžvalgų apie vartotojo elgesį, kadangi daugelis sprendimų priėmimo etapų vyksta vartotojo pasąmonėje. Tai patvirtina Harvardo profesorius Geraldas Zaltmanas, kuris teigia, kad „95 proc. pirkimo motyvų kyla pasąmoningai“. Naudojant tradicines apklausos metodikas dalyvio atsakymai gali būti neobjektyvūs arba iškreipti – sąmoningai ar nesąmoningai – dėl stereotipų, kognityvinių paklaidų, emocijų, socialinių ir

Neuromarketingas

2 pav. Aromatizuotų tortilijų traškučių prekės ženklas „Doritos“ savo antireklamos kampanijoje „Kitas lygis“ atsisakė logotipo naudojimo. Businessinsider nuotr.

kiekvienos patirties ir paaiškinti,

sprendimus, daugelis vartotojų porei-

kodėl perkame. Nors žmonijos evo-

kių, norų ir lūkesčių kyla nesąmonin-

liucija, kalbant apie ekonomikos sritį,

gai arba pasąmoningai, todėl juos

prasideda nuo Homo economicus

sunku išsakyti žodžiais. Neuromoks-

moralinių normų įtakos arba tiesiog dėl to, kad jis arba ji nepajėgia išreikšti savo minčių, jausmų ir papasakoti apie tai, kas motyvuoja apsispręsti dėl pirkimo.

sampratos – visapusiškai raciona-

las įrodė, kad Homo economicus teo-

Be to, svarbu pabrėžti, kad mes, kaip vartotojai, negalime racionalizuoti

laus, viską žinančio, išmintingo pir-

rija priimant pirkimo sprendimus iš

kėjo, kuris ilgainiui priima naudingus

tikrųjų yra neteisinga, nes vartotojus

Elektroencefalografija (EEG) Metodai, registruojantys smegenų fiziologinį aktyvumą (centrinės nervų sistemos, CNS)

Magnetoencefalografija (MEG) Nekintamos būsenos topografija (SST) Funkcinio magnetinio rezonanso tyrimai (fMRI) Pozitronų emisijos tomografija (PET)

Neuromoksliniai metodai

Metodai, registruojantys kitą fiziologinį aktyvumą (periferinės nervų sistemos, PNS)

Elektrokardiograma (EGG) Galvaninis odos atsakas (GSR) Veido elektromiografija (FEMG) Veido nuskaitymas / kodavimas (FC)

Žvilgsnio sekimas (ET) Kiti elgesio ir elgesio registravimo būdai

Netiesioginio atsako testas (IRT) Srauto sekimas – vidaus padėties nustatymo metodai

3 pav. Reklamos tyrimuose taikomi neuromoksliniai metodai. Sudarė autorė pagal www.bitbrain.com informaciją 73

Neuromarketingas

Informacijos apdorojimas

Reikšmės ir emocinės vertės nustatymas

Neuromarketingo tyrimai (EEG, biosensoriai, žvilgsnio sekimo technologija, netiesioginio atsako testai)

Analizė

Veiksmas

Tradicinės rinkodaros tyrimai (interviu, focus grupės, apklausos)

Stebėsenos tyrimai (etnografija, procesų stebėsena, didieji duomenys)

4 pav. Vartotojo sprendimų priėmimas. Sudarė autorė pagal www.bitbrain.com informaciją

veikia ir emocijos. Tad atsirado kitas terminas – Homer economicus, kuris teigia, kad mes – neracionalūs, nežinantys ir kartais tikrai mažai galvojantys apie ateitį. Visa tai turint omenyje, ieškoma būdų, kaip būtų galima geriau suprasti vartotojų motyvaciją, emocijas ir sprendimų priėmimą. Neuromarketingas ir jo įrankiai yra vienas iš atsakymų.

Vienas dažniausiai praktikoje naudojamų įrankių yra žvilgsnio sekimo technologija, kuri leidžia matuoti bei registruoti akių judesius ir nagrinėti „karščio ir fokuso žemėlapius“ (angl. heat and focus maps). Žvilgsnio technologija sparčiai tobulėja ir prisitaiko prie kiek įmanoma natūralesnių vartotojo patirčių – mobiliųjų ekranų bei kitų įrenginių. Pavyzdžiui, tyrimų dalyviai gali vaikščioti pro parduotuvės lentynas dėvėdami akinius, kuriais sekama, kur ir kiek laiko žiūri vartotojas matydamas tam tikrus produktus.

Kitas įrankis – veido kodavimas, kuris leidžia matuoti ir registruoti valingus ir nevalingus veido raumenų judesius nenaudojant jutiklių. Taikoma ir galvanometrijos technologija, kuri įvertina galvaninį atsaką arba odos prakaitavimą. Šiuo metodu matuojami ir registruojami nedideli odos laidumo reakcijos pokyčiai. Galiausiai naudojama 74

elektroencefalografija (EEG), kuri suteikia vertingos informacijos apie smegenų veiklą. Universaliu elektroencefalografu galima išmatuoti emocinį valentingumą (jei stimulas suvokiamas kaip teigiamas arba neigiamas), įsiminimo tikimybę, dėmesio laipsnį ir įsitraukimą (asmeninį aktualumą). Funkcinis magnetinis rezonansas (fMRI) matuoja ir atvaizduoja smegenų veiklą, aptikdamas pokyčius, susijusius su kraujotaka. Apskritai neuromarketingo tyrimų spektras apima tyrimus nuo etikečių ir pakuočių dizaino vertinimo, vaizdo ir spaudos reklamų testavimo iki prekių išdėstymo lentynose ir vartotojo kelionės prekybos centruose (3 pav.).

taip, kaip elgiasi. Tai padaryti padeda supaprastintas žmogaus elgesio modelis, kuris pereina visas fiziologines fazes ir procesus, susijusius su konkrečiu veiksmu, pavyzdžiui, pirkimu. Vartotojo veiksmus neuromarketingą tiriantys mokslininkai skirsto į tris fazes: nesąmoningą, sąmoningą ir stebimąją. Nesąmoningoje fazėje mes iš pradžių apdorojame ir filtruojame informaciją, kilusią iš mūsų pojūčių, o po to automatiškai ją įvertiname, kad nustatytumėme jos reikšmę ar emocinę vertę. Sąmoningoje fazėje stimulą vertiname vidiniu racionaliu dialogu: kodėl man patinka šis produktas?

Paskutiniame etape priimame sprendimą ir pagal jį veikiame (4 pav.).

Neuromarketingo tyrimai papildo tradicinius

Svarbūs maži triukai produkto pakuotėse

Dažnai diskutuojama, ar neuromarketingo tyrimai gali atstoti tradicinius rinkos tyrimus. Šiuo klausimu nusistovėjo tvirta nuomonė, kad jie abu vienas kitą papildo, nes pasiekia skirtingus vartotojo informacijos sluoksnius: neuromarketingo tyrimai – pasąmoningos informacijos, o tradiciniai tyrimai – sąmoningos informacijos sluoksnį.

Vienas iš populiariausių praktiškai pritaikytų žvilgsnio sekimo tyrimų yra susijęs su sauskelnių reklama, kurioje pavaizduotas kūdikis, žvelgiantis tiesiai į vartotoją. Tyrimas parodė, kad kūdikio žvilgsnis prikausto vartotojo dėmesį ir šalia esantis tekstas lieka nepastebimas. Tyrėjai nukreipė kūdikio veidą į tekstinę dalį ir taip buvo pasiektas norimas rezultatas. Vartotojo dėmesys buvo sutelktas į tekstą, ten pat, kur žiūrėjo ir kūdikis. Garsiai

Norėdami geriau suprasti šį teiginį, turime žinoti, kodėl vartotojai elgiasi

Net ir maža detalė, pavyzdžiui, kur žiūri herojus ant sausų pusryčių dribsnių pakelio, yra labai svarbi. Kornelio universiteto tyrimas, apėmęs 65 dribsnių pakuotes, atskleidė, kad vaikams parduodamų dribsnių dėžučių veikėjų žvilgsnis krypsta žemyn (jie žiūri į vaikus), o skirtose suaugusiems jie žiūri beveik tiesiai į priekį (5 pav.). Neuromarketingo metodai taip pat sėkmingai gali būti taikomi ir el. prekyboje.

Dažniausiai jie remiasi pagrindiniais žmogaus psichologijos dėsniais ir praktikoje pastebimais įtakos principais, pvz., ribota pasiūla, socialiniu patvirtinimu ir kt.

Neuromarketingo tyrimai atskleidžia vis platesnį jo įrankių pritaikomumą.

Kasmet leidžiamoje knygoje „Neuromarketing Year Book“ galime rasti tyrimų, kurie apima muzikos, UX, videožaidimų, nuotolinio mokymosi, alkoholinių gėrimų, viešų kampanijų (pvz., Getting Britain Back on the Bus) ir spalvų psichologijos reklamas.

Daugiau kalbama ir apie tai, kad neuromarketingo įrankiai gali padėti suprasti, ką skirtingos gyventojų grupės galvoja apie tvarumą ir kaip

įgyvendina tvarumo iniciatyvas savo kasdienėse veiklose.

Neuromarketingo iššūkiai – etika ir patikimumas

integruojami su dirbtiniu intelektu, kai kurie tampa vis mobilesni ir draugiškesni vartotojui) ir darosi lengviau prieinami kiekvienam verslui, tačiau tebelieka duomenų interpretavimo ir subjektyvaus rezultatų vertinimo klaidų tikimybė.

Vienas aktualiausių iššūkių, kylančių neuromarketingo tyrimuose – etikos „Žiūriu, kaip toli mokslas pažengė per klausimas dėl vartotojų apsaugos. pastaruosius 15 metų, ir stebiuosi, – Dažnai literatūroje galima aptikti sako Stanfordo universiteto psichoskambių frazių, kad neuromarketingas logijos ir neuromokslų profesorius manipuliuoja vartotojais ir visus mus Brianas Knutsonas. – Mes nuėjome pavers „zombiais“ arba atskleis, kur taip toli taip greitai. Ir tikrai jauyra mygtukas „pirkti“ mūsų smege- čiu, kad mes tik braižome paviršių. nyse. Todėl svarbu, kad neuromarke- Tikiu, kad neuromarketingas keisis tingo tyrimai būtų atliekami skaidriai, ir prisitaikys prie etikos reikalavimų, o procesai teisiškai kontroliuojami. tačiau vis dėlto mums, marketingo Tyrėjai turėtų informuoti vartotojus specialistams, išliks poreikis kuo apie tyrimo tikslą ir apie tai, kokie geriau suprasti savo tikslines auditoduomenys bus renkami. Yra nuomonių, rijas, jų motyvacijas ir pasąmoninius kad neuromarketingas neturėtų būti sprendimo priėmimo procesus. Ir nuo naudojamas politinėse kampanijose, to mes toli nepabėgsime.“ propagandos tyrimuose ar kituose visuomenei jautriuose kontekstuose.

Neuromarketingas

nuskambėjo ir „Lays“ produkto tyrimas, kuris atskleidė, kad matinė pakuotė, palyginti su blizgia, vartotojui yra priimtinesnė, suteikia daugiau pozityvo, mažiau erzina.

Kita kliūtis, su kuria neuromarketingas susidūrė bėgant metams, yra jo efektyvumas. Dažnai eksperimentus atlieka įmonės, kurioms trūksta resursų arba žinių, kaip interpretuoti gautą informaciją. Verslas ne itin noriai dalijasi tyrimų metodikomis, tad šią informaciją dar sunkiau pasiekti.

Nors technologiškai neuromarketingo įrankiai sparčiai tobulėja (kai kurie

5 pav. Neuromarketinge svarbu net ir tai, kur žiūri herojus ant sausų pusryčių dribsnių pakelio. lockhaven.edu nuotr.

75

KOMENTARAS

Ateities vizija: po 30 metų dirbsime perpus mažiau, socialinės teisės bus tokios pat svarbios kaip ir pilietinės Doc. Jekaterina Navickė Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas

Prognozės yra nelabai dėkinga sritis, nes paprastai remiasi praeities duomenų projektavimu į ateitį, todėl yra netikslios, dažnai ir neišsipildo.

Tačiau žvelgiant į dabartinius socialinės politikos iššūkius matomos dvi svarbios tendencijos, kurios per ateinančius keletą dešimtmečių galėtų smarkiai pakeisti Lietuvos socialinės apsaugos sistemą. Jeigu išsipildys palankiausios demografinės ir technologinės plėtros prognozės, galbūt jau po 30 metų visi dirbsime tik 20 val. per savaitę, socialinės teisės bus tokios pat įprastos kaip ir politinės ar pilietinės, o vyriausybė ir darbdaviai daugiau investuos į žmogų – pagrindinį šalies turtą. Vis dėlto norint įgyvendinti šią viziją reikėtų įveikti Lietuvai svarbius iššūkius.

76

77

Komentaras

Nebus kam dirbti Pirmas Lietuvos laukiantis iššūkis – tai mažėjanti Lietuvos populiacija. Mūsų šalyje demografinė kreivė ypač smarkiai ėmė ristis žemyn nuo 2000 m. (nuo 3,5 mln. gyventojų iki mažiau nei 2,8 mln. 2022 m.) dėl mažėjančio gimstamumo, didėjančio mirtingumo ir didelių emigracijos apimčių. 2020 m. įvykusio mirčių dėl COVID-19 pandemijos šuolio nekompensavo nei padidėjusi imigracija, nei sumažėjusi emigracija iš šalies. O reproduktyvaus amžiaus moteriai tenkantis vidutinis vaikų skaičius mūsų šalyje tesiekia 1,48 vaiko.

Atsižvelgiant į šias demografines tendencijas ir 2019 m. „Eurostat“ duomenis, prognozuojama, kad Lietuvoje po 30 metų gyvens apie 2,1 mln. gyventojų. Socialinėje politikoje demografinis klausimas aktualus tuo, kad mums svarbu, ar bus kam dirbti, t. y. koks bus darbingo amžiaus žmonių santykis su išlaikomo amžiaus žmonėmis (vaikais ir senyvo amžiaus žmonėmis), nes šiuo metu mūsų socialinės apsaugos sistema daugiausia remiasi

įmokomis iš darbo – mūsų įmokomis „Sodrai“. Iš jų mokamos pensijos, kitos socialinės išmokos.

Prognozuojama, kad 2050 m. vos 600 tūkst. produktyviausio amžiaus (25–49 metų) gyventojų turės išlaikyti likusią – vaikų ir senyvo amžiaus žmonių – visuomenės dalį. Todėl gan akivaizdu, kad tokia sistema, kuri yra paremta įmokomis iš darbo, sugrius, neveiks arba labai sunkiai veiks, jei nebus pakankamai dirbančiųjų.

Tačiau socialinės apsaugos finansavimo šaltiniai ir apskritai nepakankamas socialinės srities finansavimas mūsų šalyje yra ne ateities problema, o liga, nuo kurios mes nepasveikstame nuo nepriklausomybės atkūrimo laikų iki pat šių dienų.

Ar nebus darbo?

Kitas, galima sakyti, priešingas mūsų laukiantis iššūkis – daug žmonių gali likti be darbo dėl automatizacijos, robotizacijos ir technologinės plėtros.

Lietuvoje darbo klausimas yra ypač

jautrus dar ir dėl to, kad neseniai perėjome iš visiško užimtumo visuomenės, kur dirbo visi. Todėl galvoti, kad nemaža žmonių dalis galbūt nedirbs, yra truputį baisu. Šiuo metu nyksta ir toliau nyks įvairūs darbai – iš pradžių buvo manoma, kad robotai žmones pakeis elementariuose, rutininiuose, techniniuose darbuose, bet dabar jau kalbama, kad dirbtiniu intelektu bus galima pakeisti net ir medicinos, akademinį personalą. Ši tendencija išsiplės taip, kad turbūt nebeliks tokio sektoriaus, kurio ji nepalies.

Manoma, kad per ateinančius 15–20 metų dėl sparčios technologinės pažangos pasaulyje nebeliks nuo 2 iki 5 milijardų darbo vietų. Technologijų paskatintas nedarbas, atrodo, yra neišvengiamas. Bent jau pereinamuoju laikotarpiu, kai nemažai darbo jėgos daliai reikės persikvalifikuoti tam, kad įsitvirtintų technologiškai pažangesnėse, didesnę pridėtinę vertę kuriančiose darbo vietose. Tik kyla klausimas: iš ko tuo metu gyvens

Atsižvelgiant į 2019 m. „Eurostat“ duomenis, prognozuojama, kad Lietuvoje po 30 metų gyvens apie 2,1 mln. gyventojų.

78

Komentaras

žmonės? Net jei ta maža dalis žmonių, kurie dirbs, bus labai produktyvūs ir gaus didžiules algas, vis tiek tikėtina, kad šalyje dėl technologinės pažangos gali atsirasti didesnis nedarbas nei dabar, dar labiau aštrės pajamų ir turto nelygybės bei skurdo klausimai.

Ir tam reikėtų ruoštis.

Vienas galimų sprendimų – darbo perskirstymas Akivaizdu, jog ateityje dėl vis mažėjančios Lietuvos ir technologinių pokyčių teks persvarstyti ir pertvarkyti šalies socialinės apsaugos sistemą taip, kad žmonės turėtų iš ko gyventi, kad galėtume užtikrinti jų gerovę. Ypač tuo laikotarpiu, kai reikės persikvalifikuoti, norint koja kojon žengti su sparčiai tobulėjančiomis technologijomis. Problemą būtų galima išspręsti pasitelkus perskirstymo principą. Kadangi problema kyla dėl darbo, tai darbus ir reikėtų perskirstyti.

Ekonomistai jau XIX a. pradžioje, pastebėję augančio produktyvumo ir nuosekliai mažėjančio darbo valandų

skaičiaus per savaitę tendencijas, pasakė, kad esant tokiam produktyvumui žmonės XXI a. pradžioje dirbs po 15 val. per savaitę. Bet mes kaip dirbome 40 val. per savaitę, taip ir dirbame. Tačiau jei sakome, kad darbų mažės, tai gal žmonėms ateityje reikės tiesiog mažiau dirbti? Gal pasitelkę naujausias technologijas galėsime dirbti 20 val. per savaitę, o pagaminti tiek pat? Trumpinant darbo savaitę atsiras daugiau darbo vietų. Be to, dirbant mažiau atsirastų daugiau laiko, o tai galėtų padėti išvengti perdegimo darbe, siekti geresnės psichologinės ir fizinės sveikatos, šeimos politikos, savirealizacijos ir aukštesnės gyvenimo kokybės.

Socialinės teisės prilygs politinėms Automatizacijos ir robotizacijos paplitimas darbovietėse gali lemti ne tik didėjantį nedarbą, bet ir didesnį skurdą, socialinę ir ekonominę nelygybę visuomenėje, todėl gali tekti perskirstyti ne tik darbus, bet ir valstybės

turimus išteklius vis didesniam skaičiui žmonių.

Kodėl kalbame būtent apie perskirstymą? Indijos ekonomistas ir filosofas Amartya Senas, parašęs daug knygų apie socialinį teisingumą, skurdą, nedarbą, badą, išplėtojęs socialinio pasirinkimo teoriją (už kurią gavo Nobelio premiją), yra pasakęs, kad kraštutinis skurdas – badas – niekada nebuvo maisto trūkumo problema, tai buvo ir yra maisto paskirstymo problema. Mūsų visuomenės jau dabar pagamina pakankamai maisto, bet pasaulyje vis dar kyla maisto krizės.

Taigi klausimas yra tai, kaip maistas ir kiti resursai yra paskirstomi. Tas pats principas galioja ir fiskalinei politikai, ir vakcinacijos politikai, ir darbo politikai.

Idėja, kad valstybė kiekvienam piliečiui turi garantuoti minimalias universalias bazines pajamas – tam tikrą pinigų sumą, kurią besąlygiškai kas mėnesį išmokėtų visiems savo piliečiams – nėra nauja. Vakarų pasaulyje ją aktyviai imta svarstyti pokariu. Geriausiai žinomas to laikotarpio 79

Komentaras

Sistema, kuri yra paremta įmokomis iš darbo, sugrius, neveiks arba labai sunkiai veiks, jei nebus pakankamai dirbančiųjų.

veikalas, kur iškeliama ir pagrindžiama socialinių teisių idėja, yra 1949 m. britų sociologo Thomo Humphrey Marshallo esė „Pilietybė ir socialinė klasė“. Bazinės pajamos reiškia, kad šalies gyventojai visą gyvenimą šiuos pinigus gautų nepriklausomai nuo jų uždarbio, tad bazinės pajamos būtų mokamos ir nedirbantiems gyventojams. Be to, jų dydis turėtų leisti žmogui oriai pragyventi.

Iškovojome pirmosios kartos pilietines ir politines teises, o antrosios kartos teisės bus socialinės. Tačiau kalbos apie minimalias bazines pajamas dar daug kam kelia nuostabą. Galbūt mus tai stebina taip pat, kaip anksčiau stebino ir politinės teisės, pavyzdžiui, moterų balsavimo teisė? Galbūt tai yra tik evoliucinės raidos procesas, kuris pamažu taps visiškai įprastas?

80

Kiek tam prireiks metų, sunku pasakyti, bet akivaizdu, kad toks laikas dar tikrai neatėjo. Jeigu dabartinį Lietuvos socialinei apsaugai finansuoti skirtą biudžetą išmokėtume bazinėmis pajamomis, tai kiekvienam žmogui tektų apie 100 eurų per mėnesį, bet neliktų jokių kitų išmokų ar pensijų. Vargu ar su tokia suma kas nors galėtų oriai pragyventi.

Investuosime į žmogų – didžiausią šalies turtą

eksperimentą, kurio tikslas – išsiaiškinti bazinių pajamų poveikį užimtumui ir žmonių gerovei. Per dvejų metų laikotarpį pavyko nustatyti teigiamą poveikį žmonių gerovei ir nebuvo nustatytas neigiamas poveikis užimtumui. Tyrėjai mano, kad tokiam rezultatui įtakos turėjo tai, kad dalis žmonių, gavusių bazines pajamas, nepradėjo aktyviau negu kontrolinė eksperimento grupė iš karto ieškotis darbo, bet intensyviau mokėsi. Todėl tikėtina, kad ilgesnėje perspektyvoje jų įsidarbinimo galimybės bus geresnės.

Vis dėlto įvairios šalys, aktyviai eksperimentuodamos su bazinių pajamų idėja, tai mato kaip svarbų socialinės apsaugos modernizavimo ir investavimo į žmogų mechanizmą.

2017 m. Suomija pradėjo vykdyti plataus masto bazinių pajamų

Ateityje turbūt ir mes sparčiau judėsime socialinių teisių idėjos link, o socialinė apsauga bus paremta mintimi, jog esame pakankamai produktyvūs ir turtingi, kad galėtume užtikrinti kiekvienam piliečiui orų pragyvenimą ar bent jau minimalius gyvenimo

Komentaras

standartus. Ir kartu nesame tokie turtingi, kad galėtume švaistyti pagrindinį mūsų turtą – žmogiškąjį kapitalą.

Lietuva jau žengė žingsnį link tokių bazinių visuotinių pensijų, kokias turi Skandinavijos šalys. Tai buvo padaryta 2018–2019 m. bazinės dalies pensijų finansavimą perkėlus iš „Sodros“ biudžeto į bendrą valstybės biudžetą.

Tuomet apie pusę pensijų sumos pradėta finansuoti ne tik iš darbo įmokų, bet ir kitais mokesčiais iš bendro biudžeto. Tais pačiais metais Lietuvoje įvesti nepriklausomai nuo šeimos pajamų mokami vaiko pinigai taip pat yra tam tikra universalių bazinių pajamų vaikams forma, kuri jau leido sumažinti vaikų skurdo lygį šalyje.

Tikėtina, kad po 30–50 metų į socialinę apsaugą pradėsime žiūrėti panašiai kaip į sveikatos apsaugą ar švietimą, t. y. ne kaip į neproduktyvias išlaidas, bet kaip į investiciją į žmogų, kuris mažėjant populiacijai turėtų tapti pagrindiniu mūsų turtu.

Efektyviai perskirstę darbus ir resursus, pasukę mokesčių sistemą nuo darbo apmokestinimo prie turto, kapitalo, pelno apmokestinimo, sumažinę šešėlinės veiklos apimtis, įvedę progresyvesnę mokesčių sistemą, turėsime iš ko daugiau investuoti į žmogiškąjį kapitalą – Lietuvos piliečius.

Iškovojome pirmosios kartos pilietines ir politines teises, o antrosios kartos teisės bus socialinės.

81

VERTIMO CENZŪRA

Vertimo cenzūra sovietmečiu: kaip tirti, ką praradome?

Prof. Nijolė Maskaliūnienė Ingrida Tatolytė Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų institutas

Terminas „cenzūra“ jau pats savaime kelia neigiamas asociacijas kaip tam tikrų dalykų draudimas, dažnai prievartinis, pažeidžiantis žmogaus teises.

Vis dėlto nėra šalies, kurioje neveiktų tam tikri apribojimai, draudimai ar saugikliai, skirti užtikrinti vadinamąjį viešąjį interesą, apsaugoti visuomenės narių jausmus, įsitikinimus, tradicijas, įprastą gyvenimo būdą.

Tačiau kuo tų draudimų daugiau, tuo sunkiau atskirti, kada išties siekiama apsaugoti viešąjį interesą, o kur prasideda manipuliavimas ir sąmoningas nuomonės formavimas, kitaip tariant, valstybės aparato panaudojimas ideologiniams tikslams pasiekti. Būtent tokio tipo cenzūra, kai ją vykdo pati valstybė, joje steigiamos specialios institucijos, kurių užduotis – stebėti, tikrinti, vertinti ir leisti ar drausti bet kokio tipo informacijos sklaidos kanalus, pradedant kasdiene žiniasklaida ir baigiant originaliosios ir verstinės literatūros leidyba ir jos pateikimu, domina sovietmečio kultūros lauką tiriančius Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto mokslininkus.

82

83

Vertimo cenzūra

Cenzūra neatsiejama nuo totalitarinės valstybės Kartais tam tikrus draudimus demokratinėse valstybėse sunku įvardyti kaip cenzūrą. Tarkime, reikalavimas vaikams skirtose publikacijose neaprašinėti smurtinių scenų, nevartoti siaubo leksikos ar keiksmų arba televizijos reportažuose įspėti, jog „kai kurios scenos gali šokiruoti“, visuomenei gali atrodyti visai pagrįstas ir priimtinas, nors iš tiesų tai taip pat laikytina cenzūra.

Tačiau totalitarinėse valstybėse cenzūra paprastai būna ypač glaudžiai susijusi su ideologija, kad ir kokia ideologija jose vyrautų. Ne vienas tyrėjas pažymi, kad ir labai skirtingo tipo diktatūrose, kurių ideologija nėra panaši, netgi priešinga, cenzūros praktika iš esmės nesiskiria: pavyzdžiui, Sovietų Sąjungos totalitarinės valstybės cenzūra palygintina su Ispanijos Francisco Franco ar Italijos Benito Mussolini režimais, o Čekoslovakijos socialistinės sistemos cenzūros praktika – su cenzūra Portugalijos António de Oliveiros Salazaro diktatūroje. Visose totalitarinėse valstybėse cenzūra pirmiausia įvedama kaip laikina priemonė: tvarkai atkurti po didelių permainų, vykstant karui ar netrukus po jo, jaunai darbininkų ir

valstiečių valstybei ginti nuo vidaus ir išorės priešų po revoliucinio perversmo.

Būtent šiuo argumentu grindžiamas ir Lenino 1917 m. dekretas, skelbiantis, kad sovietinę valstybę būtina apsaugoti, todėl „laikinai“ įvedama spaudos cenzūra. Kaip žinome, dekretas niekada nebuvo atšauktas, taigi cenzūra yra teisiškai pagrįsta, vadinasi, teisinga. Šiai valstybės politikai įgyvendinti įsteigiamos atitinkamos institucijos: pvz., cenzūros valdybos Portugalijoje, Vyriausioji literatūros ir leidyklų valdyba „Glavlit“ Sovietų Sąjungoje ir kitos.

Kaip teigia čekų tyrėjas Jaroslavas Špirkas, liūdnai pagarsėjęs Portugalijos diktatoriaus Salazaro teiginys, kad „politiniu požiūriu egzistuoja tik tai, ką visuomenė žino egzistuojant“, aiškiai suponuoja, kad dalis informacijos visuomenei turėtų būti atitinkamai pateikiama (paprastai tuo rūpinasi propagandos tarnybos), o kita dalis – nuo jos nuslepiama (tai cenzūros tarnybų darbas). Todėl vykdant cenzūros tyrimus, ypač siekiant išsiaiškinti jos poveikį šalies kultūrai, reikia turėti galvoje ir tiriamuoju laikotarpiu vyravusias politines nuostatas, nes būtent jos daugiausia lemia, kas paklius į cenzūrą vykdančių institucijų dėmesio lauką kaip nepriimtina ir

Vilniaus universiteto bibliotekos archyvo nuotr.

84

slėptina nuo visuomenės.

Per 30 atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metų sovietinei cenzūrai Lietuvoje jau skirta nemažai darbų. Atlikti įvairūs tyrimai apie jos poveikį originaliajai literatūrai, teatrui, kinui, dailei ir fotografijos menui, tačiau į šių tyrimų lauką ilgai nepateko vertimai iš užsienio kalbų. Pirmiausia dėl to, kad nustatyti vertimų cenzūros faktą gana sunku. Be specialaus tyrimo archyvuose, sovietmečiu išleistos verstinės literatūros bibliografijos analizės, pagaliau be originalo ir vertimo tekstų palyginimo tai apskritai neįmanoma.

Draudžiamų autorių sąraše – per 400 kūrėjų Vertimų cenzūros tipologija gana sudėtinga, nes cenzūrą galime suprasti plačiau ir siauriau. Vis dėlto vertimų cenzūros tyrimuose dažniausiai kalbama apie prevencinę, represinę ir autocenzūrą kaip dažniausiai praktikuojamas užsienio literatūros vertimų cenzūros formas. Prevencinė cenzūra – tai išankstinė priimtinų (paprastai vadintų „rekomenduojamais“) autorių ir jų kūrinių atranka.

Būtent ji lemia tai, kad vertimų cenzūrą sovietmečiu taip sunku įrodyti.

Pavyzdžiui, Daniele Monticelli rašo,

Spaudos metraštis: Lietuvos TSR valstybinės bibliografijos organas, 1960, Nr. 9, rugsėjis. Ėjo kartą per mėnesį. Rengė Lietuvos TSR knygų rūmai. Leido Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Saugomas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Nuotrauka iš projekto „Vertimas ir cenzūra sovietinės ideologijos sąlygomis“ tyrimų archyvo

E. Hemingvėjus, Atsisveikinimas su ginklais, Nobelio premijos laureatų serija, vertė G. Bekerytė ir R. Lankauskas, redaktorius Vyt. Petrauskas, Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1962.

Knygos viršelis. Knyga saugoma Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Nuotrauka iš projekto „Vertimas ir cenzūra sovietinės ideologijos sąlygomis“ tyrimų archyvo

kad Estijoje sovietmečiu draudžiamų autorių sąraše buvo per 400 kūrėjų.

Tikėtina, kad tiek pat autorių drausta ir Lietuvoje – būtent šis, o ne cenzūruotų knygų skaičius rodo, kad cenzūra buvo labai griežta.

8 grupes: 1) autoriai disidentai, emigrantai (pvz., Josifas Brodskis, Vladimiras Nabokovas); 2) antikomunistinių darbų autoriai (pvz., Arthuras Koestleris, George'as Orwellas; 3) Vakarų šalyse gyvenę socialistai, vėliau pakeitę savo pažiūras (pvz., André Bretonas, André Gide'as); 4) autoriai, smerkę sovietinę politiką dėl žmogaus teisių ir pan. (pvz., Güntheris Grassas); 5) katalikai arba mistikai (Georges'as Bernanosas, Paulis Claudelis); 6) nihilistų, reakcionierių ar supermodernistų reputaciją turintys autoriai (Franzas Kafka, Virginia Woolf); 7) rašytojai, susiję su ekstremistiniais dešiniaisiais judėjimais (Ezra Poundas, Giovanni Papini); 8) seksualinėmis temomis rašę rašytojai (Georges'as Bataille'is, D. H. Lawrence'as).

Represinė cenzūra, t. y. viso išleistos knygos tiražo išėmimas iš prekybos, buvo taikoma gana retai dėl ekonominių priežasčių. Žinodamos „žaidimo taisykles“, leidyklos stengėsi apsidrausti ir leido tik priimtinas knygas, kad nepatirtų nemenkų finansinių nuostolių. Galiausiai autocenzūra – tai vertėjo ar redaktoriaus savikontrolė iš baimės ar kitų paskatų, nesant tiesioginio institucinio spaudimo. Mat visa sistema veikė taip, kad žmogus pats save kontroliuotų vien iš nuojautos, kas yra ar nėra priimtina.

Tomas Venclova dar 1979 m. pateikė savo įžvalgas, kokių autorių kūriniai Sovietų Sąjungoje buvo neleidžiami (tad ir neverčiami). Jis išskyrė

Tai gana tikslus apibūdinimas, bet ir šią klasifikaciją reikėtų vertinti atsargiai, nes archyvų ir fondų medžiaga rodo, kad draudimai leisti kai kuriuos autorius vėliau būdavo panaikinami,

Vertimo cenzūra

Net ir labai skirtingo tipo diktatūrose, kurių ideologija nėra panaši, netgi priešinga, cenzūros praktika iš esmės nesiskiria.

vienų autorių kūryba drausta visa, kitų – tik atskiri kūriniai. Net ir draustų autorių vienas kitas kūrinys kartais būdavo išverčiamas ir pasiekdavo skaitytojus. Žinoma, tokiu atveju būdavo atrenkamas priimtiniausias kūrinys, dažnai ne pats reikšmingiausias rašytojo biografijoje, ir formuojama skaitytojų nuomonė, nesutampanti su autoriaus reputacija Vakaruose. Kita vertus, sistemos kritikai negalėjo sakyti, kad autorius uždraustas, jei bent vienas kūrinys išverstas.

Leidžiamo autoriaus recepciją dažnai formavo ir knygose spausdinti lydimieji straipsniai (vadinamieji „žaibolaidžiai“): jie piršo autoriaus įvaizdį, rodė, kas kūrinyje priimtina ir kaip tai vertintina. Bet kaip juos priimdavo skaitytojai ir kiek jie iš tiesų formavo skaitytoją, duomenų nėra. Galimas dalykas, kad išsilavinę, knygų skaitę žmonės gebėjo įvertinti kūrinyje keliamas idėjas taip, kaip buvo numatęs jos autorius, net ir be papildomo „paaiškinimo“. Bet jie 85

Vertimo cenzūra

galėjo tai daryti tik tiek, kiek jiems leisdavo parinktas kūrinys.

Koks turinys buvo priimtinas?

Iš neverstinų autorių sąrašo galime spręsti, koks turinys Sovietų Sąjungoje buvo nepageidaujamas. Galime išskirti bent tris stambias temines grupes. Pirmąją grupę sudarytų politinės cenzūros atvejai. Pažymėtina, kad politinė cenzūra taikyta ir sovietinei nomenklatūrai visiškai priimtiniems autoriams, pavyzdžiui, Ernestui Hemingway’ui. Visi jo kūriniai buvo išversti į rusų ir kitų sovietinių respublikų kalbas, analizuojami mokyklose, bet „Kam skambina varpai“ 1972 m. vertime nerasime ištraukų su Ispanijos komunistų partijos kritika, apie jos pirmininkę Dolores Ibárruri – didelę Maskvos kolegų bičiulę, apie rusų

karininko meilužę ir kitų. Tokios temos buvo tiesiog nepriimtinos. Jei knyga leidžiama, cenzūruojant politiškai nepriimtinos teksto vietos paprastai iškarpomos.

Kitą grupę sudarė religiniai tekstai ar jų intarpai, kurie buvo adaptuojami ar taip pat iškarpomi. Bene garsiausias religinės cenzūros atvejis – Harriet Beecher Stowe knygos „Dėdės Tomo trobelė“ vertimas. Biblija ir religiniai motyvai šioje knygoje reiškia labai daug, tačiau ji iškarpyta tiek, kad tikroji knygos prasmė visiškai ištrinta, belikęs turinio atpasakojimas, akcentuojant sovietmečiu labai priimtiną juodaodžių išnaudojimo JAV temą. Todėl ypač apmaudu, kad net ir nepriklausomoje Lietuvoje iš naujo leidžiama ir tiražuojama ta pati cenzūruota knygos versija, o

Bene garsiausias religinės cenzūros atvejis – Harriet Beecher Stowe knygos „Dėdės Tomo trobelė“ vertimas. Knyga iškarpyta tiek, kad tikroji jos prasmė visiškai ištrinta.

Draudžiamų autorių sąrašas. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos specialieji fondai.

Nuotrauka iš projekto „Vertimas ir cenzūra sovietinės ideologijos sąlygomis“ tyrimų archyvo.

86

visõs originalios knygos vertimo vis dar neturime.

Toks pats likimas ištiko ir Danielio Defoe „Robinzoną Kruzą“, religinių intarpų neliko Hanso Christiano Anderseno pasakų vertimuose ir kitose vaikams skirtose knygose, nes Bažnyčią atskyrus nuo valstybės Biblija ir bibliniai siužetai sovietiniam žmogui buvo užginti. Turint galvoje, kad didžioji Vakarų literatūros ir meno apskritai dalis grindžiama bibliniais siužetais, visa skaitytojų karta buvo pasmerkta verstinės literatūros nesuprasti arba neteisingai interpretuoti jos turinį.

Seksualinėmis temomis rašiusių rašytojų cenzūra priskirtina vadinamajai moralinei cenzūrai. Vieni autoriai dėl skandalingo kūrinių turinio buvo apskritai draudžiami, kitus verčiant buvo naudojamos dvi taktikos: arba švelninama leksika, vartojami eufemizmai, neutralūs posakiai, arba atviresnės scenos apskritai neverčiamos, praleidžiamos. Toje pačioje knygoje galima aptikti abi taktikas, bet dažniau būdavo švelninama. Taip elgiasi Kurto Vonneguto „Čempionų pusryčių“ vertėjas Povilas Gasiulis, Jacko Kerouaco „Kelyje“ išvertusi Irena Balčiūnienė. Pavyzdžių labai daug, o polemika, kaip elgtis su šokiruojančiu turiniu verčiant, tęsiasi ir dabar.

nedaug. Dažnai tokius taisymus sunku atskirti nuo įprasto redagavimo. Galimas dalykas, kai kur neteisingai išversta dėl nepakankamo kalbos mokėjimo ir informacijos šaltinių trūkumo (interneto juk nebuvo), todėl gali kilti mintis, kad vertimai apskritai nebuvo cenzūruojami. Net apklausiami kai kurie vertėjai teigia, kad jų vertimų niekas necenzūravo ir nedavė nurodymų, kaip ką versti.

Toks vertinimas – viena priežasčių, kodėl atlikti vertimų cenzūros analizę sudėtinga: susiformavusi mūsų kolektyvinė atmintis, mums sakanti, kad cenzūra buvo, kartais kontrastuoja su individualiais prisiminimais, kurie gali skirtis dar ir dėl to, kad cenzūra vyko keliomis pakopomis ir skaitytojams buvo nematoma. Dažnai ji būdavo nematoma ir vertėjui, kuris kuo sąžiningiausiai vertė jam skirtą versti kūrinį, neturėjo jo iškarpyti ar kaip kitaip pakeisti, nes tai jau būdavo padaryta ankstesniame etape, pavyzdžiui, atrenkant autorių ir kūrinį arba vertimui pateikiant Maskvoje išleistą jau kupiūruotą originalą.

Dažnai cenzūra buvo nematoma net vertėjui

Skaitant įvairių kultūros lauko dalyvių prisiminimus į akis krinta dar viena detalė – jie keičiasi tolstant vertinamajam laikotarpiui: nepriklausomybės pradžioje paskelbti prisiminimai ir vertinimai atrodo objektyvesni, kritiškesni, vėliau apie tuos pačius dalykus jau rašoma kiek kitaip. Net ir archyvų bei fondų medžiaga taip pat yra nepilna ir galutinių atsakymų nepateikia.

Net ir peržiūrėjus dalį archyvinės medžiagos, tiesioginio išbraukymo ar kitokių vertimo cenzūros apraiškų, priešingai nei nagrinėjant originaliąją lietuvių autorių leidybą, randama

Autocenzūros atvejus apskritai sunku nustatyti, apie juos galima tik svarstyti. Nes, pirma, jie galėjo rodyti tam tikrą internalizuotą ideologiją ir internalizuotą cenzūrą; bet sykiu vertėjai,

Vertimo cenzūra

Dažnai cenzūra būdavo nematoma ir vertėjui, kuris neturėjo kūrinio iškarpyti ar kaip kitaip pakeisti, nes tai jau būdavo padaryta ankstesniame etape.

kaip ir autoriai, galėjo daryti tam tikrus sprendimus dėl to, kad manė, jog jų pasirinkimas atitinka kultūros normas, jų individualius moralinius įsitikinimus, skonį ir t. t. Tad tie individualūs sprendimai remiasi visu rinkiniu įvairiausių vertybių ir įsitikinimų, todėl autocenzūrą dėl valstybinės cenzūros sunku atskirti nuo autocenzūros dėl kitų sociokultūrinių veiksnių. Galime tik konstatuoti patį šiandien nepriimtino keitimo vertime faktą, bet ne jo priežastį.

Vykdant tyrimą griaunami ir kai kurie mitai. Vienas jų – kad verstiniai kūriniai pirmiausia būdavo išleidžiami Maskvoje ir tik tada juos buvo galima versti į kitų sovietinių respublikų kalbas. Yra ne vienas atvejis, kai knyga buvo pirmiau išversta Lietuvoje ar Estijoje ir tik vėliau sąjunginėse leidyklose (pvz., J. Kerouaco „Kelyje, M. Yourcenar „Adriano memurai“, S. Alegrios „Pasaulis platus ir svetimas“). Pasitaiko ir priešingų atvejų, kai knyga, išversta kitose Sovietų Sąjungos leidyklose, neleidžiama Lietuvoje (pvz., E. M. Remarque’o „Juodasis obeliskas“). Todėl akivaizdu, kad vertimų cenzūros laukas visoje Sovietų Sąjungoje nebuvo visiškai tolygus – skirtingais laikotarpiais atskirose respublikose buvo elgiamasi skirtingai.

Kitas mitas – kad dauguma knygų buvo verčiamos per tarpinę – rusų – kalbą. Mūsų parengta bibliografinė sovietmečio vertimų rodyklė rodo, kad didžioji vertimų iš Vakarų kalbų dalis – vertimai iš originalo, o vertimai per tarpinę kalbą – nebūtinai iš rusų kalbos. Dalis knygų mus pasiekė kaip vertimai iš lenkų ir net prancūzų kalbos.

87

ROBOTIZACIJA

Ateities mokytojų asistentai – robotai humanoidai ir dirbtinis intelektas Linas Aidokas Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutas

Šiandien dauguma vis dar įsivaizduoja robotus kaip neintelektualias, gremėzdiškas mašinas, esančias kažkur gamyklose, kur žmogaus akys jų nemato. Tačiau situacija nuolat keičiasi. Robotika, kaip daugiadalykė sritis, dėl technologinės pažangos sparčiai tobulėja. Pingančios skaitmeninės kameros, integruoti elektronikos grandynai ir elektronikos elementai, spartesnis interneto ryšys, vis mažėjantys ir tobulėjantys jutikliai – visa tai lemia, kad robotai tampa mažesni, spartesni, pigesni ir protingesni.

Naujausi mokslo ir technologijų pasiekimai dirbtinio intelekto srityje leido robotams geriau pažinti juos supančią aplinką, greičiau ir efektyviau priimti sprendimus naudojantis dirbtiniu intelektu. Dėl technologijų robotai žingsnis po žingsnio palieka gamyklų zonas ir veržiasi į mūsų visų kasdienį gyvenimą. Jau ir šiandien galime pamatyti daugybę bandymų įdarbinti robotus aptarnavimo sektoriuje: kavinėse, prekybos centruose, bankuose, medicinos įstaigose ir kitur.

88

89

Robotizacija

Modernus mokymosi scenarijus Panašu, kad dabar yra tinkamas laikas spartesnei robotizacijai. Dėl globalios pandemijos daugelis įmonių patiria milžinišką darbuotojų trūkumą. Jau ir dabar kai kuriose įmonėse robotai yra nepakeičiami pagalbininkai sandėliuose, pakuojant ir pristatant prekes. Robotus siekiama apmokyti dirbti kurjeriais ir pristatyti prekes įprastiniais būdais. Tą jau daro robotai artimoje Lietuvos kaimynystėje – Estijoje.

Jau bandome šiuos pagalbininkus pasitelkti ir švietimo srityje. „Jeigu šiandien mokysime moksleivius taip, kaip mokėme juos vakar, iš jų pavogsime rytojų“, – sakė amerikietis Johnas Dewey dar 1944-aisiais. Šiandieninis modernus mokymosi scenarijus galėtų atrodytų taip: Rasa mokosi informatikos kartu su savo asmeniniu robotu Ozobot. Kartu su Ozobot

ji keliauja mokyklos koridoriais ir taip bežaisdama išmoksta programavimo pagrindų. Ozobot yra robotukas, sukurtas pagelbėti moksleiviams mokytis įvairių dalykų: nuo matematikos iki menų. Tuo tarpu Jonas eina į lietuvių kalbos pamokas ir mokosi sąveikauti su robotu Pepper, kuris yra humanoidas ir labai primena žmogų: jis turi dvi rankas, veidą, žmogaus figūrą ir visas yra sukurtas taip, kad atrodytų kaip mielas ir draugiškas žmogus. Pepper Jonui dėsto Antano Smetonos laikų Lietuvos istoriją. Jis kalba be jokio akcento ir pakartoja tas vietas, kurių Jonas nesuprato.

Pats robotas gali mokyti ir daugiau dalykų, kalbėti daugiau kaip 27 kalbomis, geba atpažinti Jono nuotaiką ir emocijas, be to, tuo pat metu gali dirbti ir su kitais moksleiviais.

Vienas naujausių mokymo ir mokymosi technologijų pasiekimų yra

„SoftBank Robotics“ robotas Pepper, dirbantis „Pegaso“ knygyne Vilniuje 90

Jeigu šiandien mokysime moksleivius taip, kaip mokėme juos vakar, iš jų pavogsime rytojų.

Robotizacija

Robotai gali padėti sukurti tokią mokymosi aplinką, kurioje moksleiviai yra įsitraukę ir susidomėję naudojamomis robotikos technologijomis.

Robotas Telenoid (socialinis robotas, skirtas bendrauti), Hiroshi Ishiguro laboratorija, Japonija

robotų integravimas į švietimo įstaigas. Jau dabar nemažai mokyklų pasaulyje (pvz., Japonijoje, Amerikoje, Korėjoje, Vokietijoje, Prancūzijoje) atlieka įvairiausius bandymus integruodamos robotus į mokymo procesus. Mokymo įstaigų misija yra teikti moksleiviams naujų žinių ir kelti jų kompetencijas vis labiau skaitmenėjančiame pasaulyje. Todėl robotika bus viena iš varomųjų pažangos jėgų ir jos reikšmė kasdieniame gyvenime taps vis didesnė. Dėl šios priežasties svarbu moksleivius ruošti ir mokyti, kaip gyventi šiandienos ir ateities aplinkoje su robotais. Be to, jau dabar pasirodo mokslinių straipsnių, kuriuose pristatomi robotikos mokymo privalumai – įvairiausio amžiaus moksleiviai, besimokantys kartu su robotais, įsitraukia ir susidomi techniniais dalykais, kurie jų nedomino iki

tol. Robotai gali padėti sukurti tokią mokymosi aplinką, kurioje moksleiviai yra įsitraukę ir susidomėję naudojamomis robotikos technologijomis.

Moksleivis gali kontroliuoti mokymosi tempą Pastarojo meto pažanga nuotolinio mokymosi srityje leidžia moksleiviams mokytis savarankiškiau. Užuot mokęsi tik klasėje su mokytoju, vis daugiau moksleivių gali mokytis nuotoliniu būdu skaitmeninėje erdvėje. Mokydamiesi savarankiškiau patys moksleiviai gali kontroliuoti mokymosi intensyvumą ir tempą.

Tačiau nuotoliniu būdu besimokantiems vaikams dažnai trūksta motyvacijos, sąveikos su kitais žmonėmis, jie jaučiasi izoliuoti. Tokio savarankiško nuotolinio mokymosi sėkmės ar

dalyko užbaigimo tikimybė gali būti labai maža, kartais siekia vos 5 proc. Šias problemas jau netolimoje ateityje galėtų padėti išspręsti edukaciniai robotai. Robotika turi milžinišką potencialą pakeisti švietimo sritį ir daryti įtaką moksleivių mokymosi procesui. Kai kuriose šalyse edukaciniai robotai padeda mokytojams mokyti programavimo, dirbti naudojantis robotais ir kartu su jais, įkvėpti ir motyvuoti moksleivius, mokyti spręsti iškilusias problemas ir paskatinti savarankišką mokymąsi. Edukaciniai robotai jau dabar tam tikrą pamokos ar paskaitos dalį gali perimti iš mokytojų, o tai suteikia mokytojams daugiau laisvės, jie turi daugiau galimybių konsultuoti moksleivius individualiai ar duoti asmeninių patarimų sprendžiant uždavinius. Toks robotų pritaikymas, kai žmonės nėra pakeičiami robotais, 91

Robotizacija

bet robotai tampa naujaisiais žmonių asistentais, yra būtina ir neišvengiama visuomenės skaitmenizavimo dalis. Nors mokytojo ir roboto vaidmenys mokymo procese pasikeis, mokytojai bus reikalingi ir ateityje.

Pirmasis socialinis robotas sukurtas prieš 14 metų Edukaciniai robotai – tai visi robotai, kurie gali būti naudojami mokymosi procese. Atsižvelgiant į sąveiką su žmonėmis, jie skirstomi į įrankius ir socialinius agentus. Robotai įrankiai yra skirti mokyti moksleivius techninių ir programavimo dalykų. Šiai robotų kategorijai priskiriami ir plačiausiai pritaikomi LEGO robotai arba „Microbit“ robotai. Yra keletas ir sudėtingesnių robotų platformų, kurios techninėmis galimybėmis lenkia LEGO robotus. Tokios yra „Arduino“ arba „Raspberry Pi“ pagrindu kuriamų robotų platformos. Šios platformos

yra skirtos mokyti moksleivius robotikos ir programavimo, nors gali būti naudojamos ir mokant kitų dalykų.

Socialiniams agentams priskiriami robotai, kurie mokymosi procese yra bendradarbiai. Jie pagelbėja sąveikaudami socialiai – verbaliai ir neverbaliai – ir gali būti panaudojami mokant kelių dalykų vienu metu. Tokie robotai yra „SoftBank Robotics“ robotas NAO V6 arba profesoriaus Hiroshi Ishiguro robotai Geminoid.

Apie 2008 m. „Aldebaran Robotics“ (dabar „SoftBank Robotics“) sukūrė pirmą visiškai integruotą robotą humanoidą NAO. Nuo to laiko robotai daugiau nebėra tik detalių, blokelių ir jutiklių rinkiniai, bet iškart funkcionuojantys visiškai surinkti ir darbui paruošti robotai. Labai greitai tai tapo mokslininkų standartine platforma naudojant robotus švietimo srityje.

Nors NAO pritaikytas mokyti robotikos, jis labai sėkmingai gali vaikus

mokyti ir, pavyzdžiui, užsienio kalbos.

Apie 2014-uosius buvo išleistas patobulintas NAO pagrindu sukurtas robotas Pepper. Jis gali atpažinti žmogaus emocijas, turi integruotą planšetę ir gali sąveikauti su keletu žmonių tuo pačiu metu.

Socialiniai robotai – kantrūs dėstytojai Socialiniai robotai galėtų būti efektyviai pritaikomi ir dėstymui. Tai būtų naudingiausiai, bet ir sudėtingiausiai švietimo srityje pritaikomi socialiniai robotai. Robotas dėstytojas gali skirti individualų dėmesį studentui ir imituoti dėstytojo funkcijas. Jis gali padėti besimokantiems, kurie atsilieka nuo grupės, arba netgi duoti sudėtingesnes užduotis ypač gabiems vaikams, kad netrikdytų visos klasės ar kurso mokymosi tempo. Robotai pasižymi begaline kantrybe ir niekada nekritikuoja mokinio ar studento, o

Dabartinė technologinė pažanga nėra pakankama, kad robotas galėtų patenkinamai dirbti pakeisdamas mokytoją klasėje.

Robotas HIL-4 (socialinis robotas, pritaikytas dėstyti), Hiroshi Ishiguro laboratorija, Japonija 92

Robotizacija

Robotas Erica (socialinis robotas, viena iš funkcijų – dėstyti), Hiroshi Ishiguro laboratorija, Japonija

tai galėtų padėti jam nejausti nerimo ir baimės klaidingai atsakyti į užduodamus klausimus.

Robotas dėstytojas gali prisitaikyti prie besimokančiojo, jų sąveika gali tęstis ir už klasės ribų. Taigi robotas gali tapti ne tik moksleivio mokytoju, bet ir draugu, o tai gali pagerinti jo mokymosi rezultatus. Tačiau nėra taip lengva socialinius robotus plačiai pritaikyti dėstytojų ar mokytojų darbui atlikti. Pagrindinės problemos yra privatumo įstatymai, negalėjimas užtikrinti klasės drausmės ir technologiniai trūkumai.

Sukurti labai gerą robotą dėstytoją yra ypač sudėtinga. Daugelis mokslininkų tyrimų patvirtino hipotezę, kad robotą sukūrus kuo panašesnį į žmogų – jam suteikus žmogui būdingą elgseną ir išvaizdą – besimokančiojo rezultatai nebūtinai pagerėja, o žmogiškas elgesys klasėje gali netgi trukdyti robotui dirbti savo darbą. Socialinė elgsena turi būti pasitelkiama saikingai ir tik tada, kai tai padeda atlikti roboto mokymo funkcijas. Pavyzdžiui, gestai ir kalba gali būti labai efektyvūs

socialiniai ženklai, tačiau panaudoti netinkamu laiku išblaško klausytoją arba gali netgi perteikti skirtingą žinią.

Kas paprasta žmogui – robotui sudėtinga Nors daug vilčių yra dedama į galimybes socialinius robotus pritaikyti švietimo srityje, mes vis dar esame labai ankstyvoje stadijoje. Dabartinė technologinė pažanga nėra pakankama, kad robotas galėtų patenkinamai dirbti pakeisdamas mokytoją klasėje. Netgi esant proveržiui dirbtinio intelekto srityje, šiuolaikiniams kompiuteriams ir robotams vis tobulėjant ir geriau atpažįstant kalbą, žmonių emocijas, priimant vis geresnius sprendimus ir tobulėjant kitose srityse, kurios reikalingos socialiniams robotams veikti autonomiškai, robotai ir kompiuteriai vis dar negali susidoroti su užduotimis, kurias žmonės puikiausiai geba atlikti. Moraveko paradoksas vis dar galioja ir šiandien: bet kas, kas atrodo sudėtinga atlikti žmonėms, yra lengva atlikti mašinai ir bet kas, kas atrodo sudėtinga mašinai, yra

labai paprasta atlikti žmogui. Galima sukonstruoti robotus, kurie žais šachmatais daug geriau nei patys geriausi pasaulio šachmatininkai, tačiau iki šiol neįmanoma sukonstruoti roboto, kuris suprastų sakinius geriau nei dvejų metų vaikas.

Nėra įprasta įsivaizduoti, kad robotai kada nors galės pakeisti mokytojus, tačiau to ir nesiekiama. Mokytojai dažnai gali išmokyti daug daugiau nei robotas. Robotas gali išdėstyti siaurą temą, perimti tam tikrus techninius veiksmus ir įvertinti moksleivių gebėjimus, tačiau jis yra bejėgis susivokti, kas vyksta aplink jį. Be to, robotas negali reaguoti į įvairius socialinius iššūkius, tokius kaip muštynės, patyčios ar įtampa tarp moksleivių.

Mokytojai išmano šiuos dalykus ir, skirtingai nuo robotų, gali reaguoti į įvairius socialinius scenarijus klasėje. Šiuo metu robotai mokymo procese negali pasiūlyti to, ką gali pasiūlyti mokytojas.

Straipsnyje panaudotos autoriaus nuotraukos.

93

SPECTRUM, 2022 rugsėjis, Nr. 2 (36) Žurnalą leidžia Vilniaus universiteto Komunikacijos ir rinkodaros skyrius Turinio redaktorė Liudmila Januškevičienė Kalbos redaktorė Ilma Dunderienė Dizaineris Tadas Razmas Iliustratorė Skaistė Mičiulytė-Bukienė Viršelyje vaizduojamas žmogaus lipdymas iš molio – evoliucijos metu atsirandantys kūno pokyčiai. Skaistės Mičiulytės-Bukienės iliustracija Adresas: SPECTRUM, Vilniaus universitetas, Komunikacijos ir rinkodaros skyrius, Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius Tel. (8 5) 236 6053, http://naujienos.vu.lt/spectrum Dėl publikacijų žurnale kreiptis el. paštu spectrum@cr.vu.lt Leidinys platinamas nemokamai Spausdino uždaroji dizaino ir leidybos akcinė bendrovė „KOPA“ Tiražas 1000 egz. ISSN 1822-0347 © VILNIAUS UNIVERSITETAS, 2022 Platinant šio leidinio informaciją nuoroda į SPECTRUM būtina