Docento J. Žėruolio šešiasdešimtmetis
Teisės fakulteto tarybos iš kilmingame posėdyje buvo atžymėta doc. Jono Žėruolio 60 metų amžiaus sukaktis. Doc. J. Žėruolis gimė 1907 m. kovo 25 d. Rygoje, gele žinkelio darbininkų lietuvių šeimoje. Prasidėjus pirma jam pasauliniam karui, Žė ruolių šeima evakuavosi į Rusijos gilumą ir apsigyve no Oriole. 1919 m. mirė J. Žėruolio tėvas. Seimai pate
kus į nepaprastai sunkias sąlygas, J. Žėruolis 1919— 1921 m. praleido vaikų na muose. 1921 m. kartu su mo tina grįžo į Lietuvą. Čia, dirbdamas iš senelių pavel dėtame kelių hektarų ūkely je, kartu mokėsi Ukmergės gimnazijoje ir 1926 m. ją baigė. Tais pačiais metais įstojo į Kauno universiteto Teisės fakultetą ir 1934 m. įgijo diplomuoto teisininko vardą. Bestudijuodamas dir bo eiliniu tarnautoju Kauno miesto savivaldybėje ir iš sa vo nedidelio uždarbio išlaikė motiną bei jauneniuosius se serį ir brolį. Iš Tarybų šalies parsivež tosios Spalio revoliucijos idė jos paliko neišdildomą pėd saką tolesniame jo gyveni me. Studijuodamas Universi tete, J. žėruolis dalyvauja pažangiajam studentų judė jime, o nuo 1937 m., pradė
jęs dirbti teisininko darbą Ukmergėje, užmezga ryšį su pogrindiniu komunistiniu ju dėjimu, aktyviai dalyvauja Raudonosios pagalbos orga nizacijos veikloje. Nuvertus fašistinę diktatū rą, 1940 m. rugpiūčio mėn. Liaudies vyriausybė J. Žė ruolį paskyrė Šiaulių apy gardos prokuroru. Jis šiose pareigose atliko nemažą dar bą. kuriant socialistinio tei sėtumo pagrindus Lietuvoje. Netrukus Lietuvos TSR Aukš čiausiosios Tarybos sesija jį išrinko LTSR Aukščiausiojo Teismo nariu. Šias pareigas J. Žėruolis ėjo iki pat Di džiojo Tėvynės karo pra džios. J. Žėruolis nesuspėjo evakuotis į Tarybų Sąjun gos gilumą. Kurį laiką slaps tėsi, o 1941 m. pabaigoje gavo teisę verstis privačia advokato praktika. Kartu ak tyviai įsijungė į Juozo Vito
vadovaujamą antifašistinę organizaciją. 1943 m. hitle rininkams ją susekus, J. žė ruolis buvo areštuotas ir ka linamas, tačiau, nesant prieš jį įrodymų, buvo paleistas. Po to jis užmezgė ryšius su tarybiniais partizanais ir su ginklu rankose dalyvavo va duojant iš okupantų Vilnių. Išvadavus iš hitlerinės okupacijos didžiąją Lietuvos dalį, J. žėruolis kurį laiką dirbo Lietuvos TSR Aukš čiausiame Teisme, o nuo 1944 m. pabaigos perėjo dirbti į Vilniaus Valstybinio V. Kap suko v. universiteto Teisės fakultetą. Nuo 1948 m. yra šio fakulteto Civilinės teisės ir proceso katedros vedėjas. 1959—1962 metais buvo Tei sės fakulteto dekanas. J. žėruolis 1959 m. apgy nė kandidatinę disertaciją ir jam suteiktas teisės mokslų kandidato mokslinis laipsnis,
o 1961 m. — docento moks linis vardas. Šiuo metu doc. J. žėruolis baigia rašyti dak taro disertaciją. Yra parašęs nemaža mokslinių darbų, ku rių dalis paskelbta ir sąjun ginėje spaudoje. Doc. J. žėruolis turi dide lių nuopelnų kaip dėstytojas ir auklėtojas. Buvę ir dabar tiniai studentai-teisininkai pažįsta doc. J. žėruolį kaip gilų savo dėstomųjų dalykų žinovą, puikų ir reiklų dės tytoją, kartu nuoširdų vyres nįjį draugą ir patarėją, pa siruošusį visada padėti. Doc. J. žėruolis palaiko glaudų ryšį su teisine prak tika. 1944—1945 m.m. dirbo arbitru Valstybiniame arbit raže, po to ilgą laiką buvo advokatas, o 1947—1949 me tais — Lietuvos TSR Advo katų kolegijos prezidiumo pirmininkas. Nuolat daly vauja Lietuvos TSR Aukš
čiausiojo Teismo darbe kaip liaudies tarėjas. Aktyviai da lyvauja, ruošiant svarbesnių įstatyminių aktų projektus. Vadovavo Lietuvos TSR Ci vilinio kodekso projekto ruo šimui. Kartu doc. J. žėruolis dir ba didžiulį visuomeninį dar bą Universiteto partinėje ir profsąjunginėje organizacijo se, „Žinijos“ draugijoje. Yra neetatinis LKP CK lektorius. Doc. J. žėruolis turi didelį autoritetą Teisės fakulteto studentų bei dėstytojų ir vi sos respublikos teisininkų tarpe. Už žymius nuopelnus mokslinėje, pedagogineje ir visuomeninėje srityse doc. J. Žėruolis turi daug vyriausy binių apdovanojimų. 1965 m. jam suteiktas respublikos nusipelniusio teisininko gar bės vardas. Šešiasdešimtmečio proga linkime doc. J. žėruoliui stiprios sveikatos, dar dau gelio kūrybingų mokslo, pe dagoginio darbo ir visuome ninės veiklos metų, laimės asmeniniame gyvenime. Doc. A. 2IURLYS
VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
1967 m. i
TUDENTAS VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTUOS, KOMU U MIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
|
kovo mėn.
29 d. i TREČIADIENIS | | i Nr. 9 (595) :
Eina nuo 1950 m.
■
Kaina 2 kap.
Vaikinai su raudonais raiščiais RAĖJUSIŲ metų rudenį TSKP Centro Komiteto ir TSRS Ministrų Tary bos nutarimuose bei liepos mėn. 26 d. Įsake keliamas uždavinys — likviduoti chu liganizmą, kaip reiškinį. Nemažą indėlį į viešosios tvarkos apsaugą, kovą su an tivisuomeniniais elementais įneša ir Universiteto draugo vininkai. Jų eilėse šiuo metu — apie 600 studentų. VVU Partijos komiteto nutarimu draugovės veikloje dalyvauja taip pat 96 aspirantai, dėsty tojai ir docentai. Jų tarpe to kie autoritetingi pedagogai, kaip docentai Levinskas, Kar velis, vyr. dėstytojai Šileris, Rasimavičius, Nekrašas ir ki ti. Universiteto draugovė iš auklėjo puikius aktyvistusstudentus. Iš jų pažymėtini teisininkai Rėgalas, Cibulskas, Urmonas, Macaitis, Baguška, I Grėbliauskas, ekonomistai Talijūnas ir CiuprinSkas, gamti ninkas Markauskas, fizikai Zaiborskis ir Meškauskas, ma tematikas Sutkaitis, medikai Ramašauskas ir Žiburkus, I chemikas Mušinskis filologas indrašiūnas ir eilė kitų. Šta bo nariai Cibulskas, MickeviIčius ir Rėgalas už aktyvią i veiklą liaudies draugovėje apdovanoti Aukštojo ir spejcialiojo vidurinio mokslo mi nistro Garbės raštais. Pagrindinis liaudies drau govės atliekamas darbas — E’atruliavimas gatvėse pagal <nino rajono pirmojo mikroajono štabo grafiką. Univerpiteto draugovininkai vien ■1966/67 m. m. rudens semestye budėjo apie 50 vakarų. Kiekvieną vakarą patruliavi mui išskiriama 10—11 stuįentų-draugovininkų. Kartu |u studentais patruliuoja ir fėstytojai-draugovininkai. Ge tai pareigas atliko Medicinos, Matematikos - mechanikos, Chemijos fakultetų draugovi1 inkai. Kiek blogiau patrulia
P
H. VALUKONIS VVU liaudies draugovės štabo viršininkas vo ekonomistai. Ekonomikos fakulteto dėstytojai Sokolovas, Savaniauskas ir Cereška neįvykdė partinio biuro įpa reigojimo — todėl vie ną vakarą budėjimas buvo sužlugdytas. Universiteto draugovinin kai (teisininkai) šefuoja Le nino rajono milicijos skyriaus vaikų kambarį, o taip paf vaikų klubus prie Lenino ra jono namų valdybų. Draugo vininkai padeda Vilniaus m. DŽDT Vykdomajam komitetui tikrinti, kaip vykdomas jo nutarimas ,,Dėl nepilnamečių buvimo gatvėse". Masiniuose reiduose dalyvauja iki 100 draugovininkų. Prie Universiteto liaudies draugovės štabo sudarytos keturios operatyvinės grupės: dvi— kriminalinės paieškos, dirbančios kartu su milicijos darbuotojais, dvi — darbui benrdabučiuose. Pirmąjį pus metį neblogai dirbo operaty vinė grupė, vadovaujama Baguškos. Šiuo metu pradėjo veikti operatyvinė grupė, ku riai vadovauja Cibulskas. Operatyvinių grupių nariai sulaikė dešimtis pažeidėjų. Visuose bendrabučiuose šiuo metu sudaryti ir veikia draugovininkų postai. Šešta dienio ir sekmadienio vaka rais šių postų nariai budi su studentais. Tokie postai suda ryti todėl, kad vien bendra bučių Tarybos nesugeba veiksmingai kovoti su bendra bučių taisyklių pažeidimais. Bendrabučiais domisi taip pat operatyvinės grupės, kurioms vadovauja Grėbliauskas ir Vaitiekūnas. Operatyvinės grupės vykdo reguliarius rei dus po bendrabučius ir išaiš kina dar pasitaikančius gir tuokliavimo, vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo atvejus. Tokių atvejų, deja, dar ne
trūksta. Kaip bebūtų keista, bet daugiausia prasižengimų išaiškinta naujajame Univer siteto bendrabutyje (kamba riai 214, 229, 312, 325, 416, 425 ir kiti) — dažnai čia gir tuokliaujama. Bendrabučiui Nr. 6 nenusileidžia Tauras. Šiame bendrabutyje vieno reido metu net trijuose mer ginų kambariuose buvo atim tos kortos, o septyniuose (taip pat merginų!) rasti tuš ti arba pilni svaiginamųjų gėrimų buteliai. Ne visada reikiamą pavyzdį rodo dėstytojai, kurie gyve na bendrabutyje. Plačiai nu skambėjo ekonomisto Termi no pavardė — šis ,,dėstyto jas" girtuokliavo bendrabu tyje, sukėlė muštynes. Milici jos skyriuje pabuvojo Eko nomikos fakulteto darbuotojai S. Venskus, Baliuką, Vyt. Mackevičius. Kalbant apie tvarką bend rabučiuose, norisi pastebėti, kad dažnai neprincipingai el giasi kai kurie bendrabučių tarybų nariai. Apie tai rašo ma Grėbliausko ir Talijūno straipsnyje. Čia norėčiau pa teikti dar vieną faktą: štabe yra jau du raportai apie kai kuriuos bendrabučio Nr. 4 ta rybos narius, pažeidžiančius vidaus tvarkos taisykles. Pasi taiko panašių kuriozų ir bendrabutyje Nr. 3. Yra išleistas specialus Rek toriaus įsakymas, kuriame liečiami draugovės veiklos klausimai. Draugovės raportai betarpiškai perduodami Rek toratui. Draugovininkų patru liavimą kontroliuoja fakultetų dekanai ir partinių organiza cijų sekretoriai. Ne kartą mikrorajono štabe lankėsi Chemijos fakulteto dekanas doc. E. Ramanauskas, šio fa kulteto partinės organizacijos sekretorius G. Bajoras, daug
dėmesio skiria draugovei VVU Partijos komitetas, ypač sekretorius P. Kūris ir komi teto narys V. Vilenskis. Be tarpiškai draugovės darbo klausimais domisi Teisės fa kulteto dekanas doc. S. Vansevičius, šio fakulteto partinis ir komjaunimo biurai, Mate matikos ir mechanikos ir Gamtos fakultetų partinių biurų sekretoriai Girdžius ir Masiulis. Universiteto vadovybė, vi suomeninės organizacijos pa deda liaudies draugovėms vykdyti auklėj amąj [-profilak tinį darbą. Beveik visuose fakultetuose įvyko susitikimai su Viešosios tvarkos apsaugos ministerijos darbuotojais. Pa sidalinti patyrimu gruodžio mėnesį Universitete rinkosi respublikos aukštųjų mokyk lų draugovininkai. Su drau govės aktyvu tariamasi dau geliu aktualių studentiško gy venimo klausimų. Nors draugovininkai atlie ka didelį darbą bendrabu čiuose, tačiau jie nedalyvau ja bendrabučių paskirstyme. Draugovės štabui nepraneša ma, kokių priemonių buvo imtasi pažeidėjų atžvilgiu, štabo nutarimai ir pasiūlymai dažnai ignoruojami. Draugo vininkai nesusilaukia nei ma terialinės, nei moralinės pa ramos, o kartais jie netgi nu kenčia, ypač — skirstant sti pendijas ir bendrabučius. Neišspręstas ir pagrindinis organizacinis klausimas — visų draugovininkų įtrauki mas į aktyvią veiklą. Dar ge rokai šlubuoja tvarka poilsio vakarų, ypač organizuojamų Aktų salėje (štabo posėdyje jau priimtas nutarimas — nu kreipti į Aktų salę operaty vines grupes), metu. Tačiau mūsų aktyvas stipius, pirmieji — ir gana sėk mingi — žingsniai žengti. Mi nėtos anksčiau kliūtys ir trū kumai — įveikiami.
1966 m. derlius Kiekvienais metais į bendrą respublikos spaudos pro dukcijos fondą gana svarią dalį įneša ir Universiteto mokslo darbuotojai. Brandus yra ir 1966 metų leidinių derlius: išleista vadovėlių aukštosioms mokykloms, mono grafijų, mokslinių konferencijų darbų, mokymo priemo nių studentams-neakivaizdininkams, mokslo populiarių veikalų Ir straipsnių, skirtų įvairaus pasiruošimo skaity tojui. Nedideliame straipsnyje neįmanoma apžvelgti visų 1966 m. Universiteto darbuotojų leidinių, jie bus suregist ruoti VVU Mokslinės bibliotekos bibliografijos skyriuje. Informuosiu tik apie svarbesnius veikalus, esančius VVU Mokslinėje bibliotekoje. Istorijos mokslų daktoro K. NAVICKO knygoje TARYBŲ SĄJUNGOS VAIDMUO, GINANT LIETUVĄ NUU IMPERIALISTINĖS AGRESIJOS 1920 — 1940 METAIS“ nuo sekliai nagrinėjama Lietuvos užsienio politika beveik nuo pat buržuazinės Lietuvos valstybės susidarymo. Autorius, remdamasis gausia archyvine medžiaga (LKP veiklos nagrinėjamu laikotarpiu dokumentai, buržuazinės Lietuvos užsienio reikalų ministerijos. Ministrų Tarybos, valstybės saugumo departamento, kariuomenės štabo, kariuomenės teismo ir kt. fondai), dokumentų rinkiniais, kai kurių bu vusių buržuazinės Lietuvos vyriausybinių veikėjų atsimi nimais įtikinamai parodo, kas iš tiesų gynė Lietuvos valstybingumą bei jos nepriklausomybę. Pastaroji knyga — tai deramas atkirtis tarptautinio imperializmo apologetams, kurie tebeklastoja ir šmeižia tiek Tarybų Sąjungos taikią užsienio politiką apskritai, tiek jos santykius su Lietuva ir kitomis Pabaltijo respub likomis tada, kai jose viešpatavo buržuazinė santvarka. Tai atkirtis taip pat lietuviškiesiems buržuaziniams nacio nalistams, kurie, radę prieglobstį JAV ir kitose kapita listinėse šalyse, šiurkščiausiai klastoja lietuvių tautos is toriją. Leidinio gale pridedama pavardžių rodyklė padės skai tytojui susirasti medžiagos apie kiekvieną knygoje apta riamą asmenį. Minint Tarybų Lietuvos valstybingumo pirmąjį dvidešimtpenkmetį, praverstų pažinti netolimą praeitį, kad lengviau būtų suvokti dabartį ir numatyti šviesią ateitį. Atskirų monografijų apie Lietuvos TSR valstybingumo vystymąsi nėra. Pagrindinis šaltinis yra įvairiuose archy vuose sukaupti dokumentai, ,,Lietuvos TSR istorijos Šalti nių“ III ir IV tomai, taip pat valstybinės valdžios ir val dymo organų normatyviniai aktai. Docento K D O M A Š EVIČIAUS veikalas „TARYBINIO VALSTYBINGUMO VYS TYMASIS LIETUVOJE“ yra pirmasis mėginimas nušviesti tarybinio valstybingumo vystymąsi respublikoje nuo 1918 — 1919 n.etų iki šių dienų. Tarp klausimų, kuriais kiekvienas žmogus privalo Siek tiek nusimanyti, yra ir žmogaus kilmės klausimas: kada, kaip ir kodėl atsiskyrė žmonių šeima nuo senovinių bež džionių ir ėmė gyventi pagal savotišką gyvenimo būdą, kurio pagrinde gludi darbas? Kodėl dabar neišsivysto žmonės iš beždžionės? Šis klausimas liečiamas mokykloje, nuolat nagrinėjamas periodinėje spaudoje. Į šį klausimą Medicinos fakulteto docentas S. P A V I L O N I S ir G. ČESNYS bando atsakyti nedidelės apimties knygutėje „KODĖL DABAR IŠ BEŽDŽIONĖS NEIŠSIVYSTO ŽMOGUS". Vaizduodami tikrovę, rašytojai negali nepaliesti tokio reiškinio, kaip religija. Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto dėstytojų kolektyvas išleido rinkinį „RAŠYTOJAI IR RELIGIJA“, kuris minimu aspektu anali zuoja įvairius lietuvių, rusų ir užsienio literatūrų reiš kinius. Dėmesio centre — lietuvių literatūra. Stengtasi paliesti visus svarbesniuosius rašytinės lietuvių literatū ros vystymosi laikotarpius. Medžiaga iš rusų ir užsienio literatūrų istorijos savotiškai papildo ir praplečia pano ramą, kurią atveria paskiri ekskursai j lietuvių litera tūros istoriją. Sukaupta medžiaga, kurios nemaža dalis pirmą kartą įvedama į mokslinę apyvartą, bus naudinga visiems, kurie domisi grožinės literatūros bei literatūros kritikos istorija, ieško atsakymo į literatūros raidos ir kovos prieš religiją keliamus klausimus, dirba ar ruo šiasi dirbti kasdieninį praktinį mūsų liaudies masių ir augančios kartos švietimo bei kultūrinimo darbą. Orien tuotis nagrinėjamų autorių rate padeda knygos gale pridedama pavardžių rodyklė. Ekonominėje literatūroje, ypač lietuvių kalba, pagrin dinių gamybinių fondų analizės metodikos klausimai ne pakankamai plačiai nušviesti. Tą spragą bent iš dalies užpildys ekonomikos mokslų kandidato J. G O L D B L ATO knyga „PRAMONĖS įMONIŲ PAGRINDINIAI FONDAI IR JŲ PANAUDOJIMO ANALIZĖ“. Ji susideda iš trijų sky rių. Pirmajame skyriuje apibudinama pagrindinių gamy binių fondų, kaip ekonominės kategorijos, turinys, jų au gimas, sudėtis, šakinė struktūra, fizinis ir moralinis nu sidėvėjimas, amortizacijos atskaitymai. Antrajame skyriu je kalbama apie šių fondų naudojimo gerinimo reiKšmę, analizės uždavinius, šaltinius ir rodiklius, pateikiama ana lizės metodika. Aktyviausios pagrindinių gamybinių fondų dalies — technologinių įrengimų naudojimo analizei skiriamas tre čiasis skyrius. Knyga naudinga studentams ekonomistams, pramones įmonių darbuotojams, taip pat kitiems asmenims, studi juojantiems konkrečiąją ekonomiką. Pastaruoju laikotarpiu, ryšium su Tarybų Sąjunqos Komunistų partijos programoje iškeltais uždaviniais žymiai sumažinti Tr likviduoti sergamumą infekcinėmis ligomis, musų gydytojams tenka labai atsakinga pareiga toliau gerinti infekcinių ligų diagnostiką, gydymą ir profilak tiką. Suprantama, kokią didelę reikšmę, ruošiant jaunus specialistus, turi mokymo priemonės gimtąja kalba. Ilqa(NUKELTA į ANTRĄ PUSLAPI)