visų
Salių proletarai, "vienykitEsi
1969 m. KOVO 21
d.
Nr. 9(669)
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS
NUO PENKTADIENIO• •• # Medicinos fakulteto ir Vilniaus m. terapeutų ir kardiologų mokslinės draugijos jungtiniame po sėdyje buvo paminėtos il gamečio Hospitalinės te rapijos katedros darbuo tojo, med. m. kand. doc. S. Markovičiaus septy niasdešimtosios gimimo metinės. Apie jubiliato gyveni mą papasakojo Hospitali nės terapijos katedros ve dėjas profesorius L. Lau cevičius. LTSR Aukščiau siosios Tarybos Prezidiu mo įsaką dėl LTSR nusi pelniusio gydytojo vardo suteikimo doc. S. Markovlčiul perskaitė prorekto rius doc. J. Grigonis. Posėdis Įvyko pirmadienj Vilniaus klinikinės ligoni nės auditorijoje. G. KRIAUCIUNAITĖ
# Šeštadienį ankstų rytą į Šilutę išvažiuoja „Faktas“. Kartu su juo — keli studentų profkomiteto nariai. Po agitmenlnės brigados koncerto vietos moksleiviams, mūsų stu dentai supažindins abitu rientus su universitetu, papasakos apie specialy bes. V. DARGUŽIS (I l Tarybų Lietuvą at vyksta beveik 400 Lenki jos turistų grupė. Kovo 25 dieną jie Aktų salėje dalyvaus draugystės va kare. Mūsų inf. # Neįprastai prasidėjo praėjęs sekmadienis medi kų bendrabutyje. 8 vai. ryto nuskardeno trimitas, kviesdamas į rinkimus. Netrukus būrys bendra bučio gyventojų kartu su
bendrabučio tarybos pir mininku R. Kriūka pa traukė j Medicinos fakul teto rūmus, kur vyko rin kimai. Iki 10 vai. ryto jau beveik visi bendrabutiečiai buvo balsavę. O bendrabučio gyven tojai V k. studentai D. Butkutė, A. Kriūka, antra kursė P. Grabauskaitė jau 6 vai. ryto buvo rin kiminėje būstinėje. Jie pirmieji šioje rinkiminėje apylinkėje nuleido biule tenius į urną. R. MATUZAS C Šiandien įvyks jau nojo lektoriaus mokyklos užsiėmimas. Apie „Retori kos pagrindines proble mas" jauniesiems dėstyto jams, aspirantams ir stu dentams pasakos medici nos m. dr. J. Markulis. Mūsų inf.
H Šiandieninė medici nos kryptis — profilakti ka. Vis didesnis dėmesys kreipiamas į sanitariniohigieninio profilio gydy tojų ruošimą. Apie šios specialybės gydytojų dar bo uždavinius pirmadienį Medicinos fakultete papa sakojo LTSR vyriausias sanitarijos gydytojas, sveikatos apsaugos mi nistro pavaduotojas drg. Songaila. Pokalbis buvo labai naudingas studentams. G. LUKŠYTĖ
A Į Leningradą, į mokslinę studentų konfe renciją išvyko keturios Filologijos fakulteto rusų kalbos ir literatūros spe cialybės studentės. Ten jos skaitys savo praneši mus kalbos klausimais. Mūsų inf.
• Praėjusį penktadienį mūsų universitete viešėjo Lenkijos Liaudies Respublikos trisdešimties studentų grupė. Jaunimas iš Sopoto aukštosios ekonomikos mo kyklos ir Gdansko medicinos akademijos susipažino su universitetu, o vakare studentų kavinėje susitiko su mūsų internacionalinio klubo nariais. šiandien mūsų kolegos iš Lenkijos vieši Maskvoje, jau pabuvoję ir Leningrade. M. KURAIČIO nuotraukoje: grupė Lenkijos studen tų kavinėje.
Kovo 15-osios vakare Aktų salė buvo pilnutėlė. Minėjo me Dekreto dėl Vilniaus uni versiteto atkūrimo paskelbi mo penkiasdešimtmetį. Susi rinkimą atidarė prorektorius mokslo reikalams doc. J. Gri gonis. įžanginėje kalboje prorektorius trumpai apibūdi no tą kelią, kurį praėjo mūsų universitetas nuo 1579 iki šių dienų, ir suteikė žodį Mate matikos ir mechanikos fakul teto profesoriui Z. Žemaičiui. Profesorius pasidalijo savo prisiminimais apie V. Mickevičių-Kapsuką, papasakojo, kokiomis sąlygomis buvo at kuriamas mūsų universitetas. Dar 1918 metais tuometinė Lietuvos buržuazijos vyriau sybė, visuomenės- spaudžia ma, buvo numačiusi atidaryti Vilniuje universitetą. Bet kal bos taip ir liko kalbomis. Tik 1919 metais, kada pradėjo gyvuoti jauna Tarybų Lietu va, ryžtingų V. MickevičiausKapsuko pastangų dėka buvo priimtas Dekretas dėl univer siteto atkūrimo. Vyriausybė paskyrė lėšas, jau greit turė jo būti atidarytos auditorijų durys, bet buržuazinės Lenki jos kariuomenė okupavo Vil nių. Ir vėl Lietuva paliko be aukštosios mokyklos. 1920 metų sausio 27 dieną Kaune kai kurių pažangių inteligentų, kurių tarpe — ir mūsų profesorius Z. Žemaitis, buvo suorganizuoti aukštieji kursai, turėję 600 klausytojų. Buržuazinės vyriausybės kabi neto nariai nematė reikalo ne tik kad atvykti į kursų atida rymą, bet net nepasveikino su tokiu svarbiu įvykiu Lietu vos kultūriniame gyvenime. Aukštųjų kursų išlaikymui pirmaisiais metais nebuvo skirta jokių lėšų. Žodžiu, kur sai gyvavo mokslininkų ir norinčio mokytis jaunimo en tuziazmo dėka. Ir tik po dvejų metų, 1922 metų vasario mėnesį, minėtų jų kursų pagrindu buvo įkur
IKI PENKTADIENIO
tas Kauno Vytauto Didžiojo universitetas. Štai keletas skaičių: stipendijomis tuomet buvo aprūpinama tik 4 proc. studentų, o nuo mokesčių už mokymąsi buvo atleista tik 20 proc. Universiteto studentų skaičius svyravo nuo 4 iki 4,5 tūkst. Bet jau 1933 metais spaudoje buvo rašoma apie inteligentų perteklių Lietuvo je. Negalima sakyti, kad taip buvo rašoma iš blogos valios. Tuo metu nemaža dalis uni versiteto absolventų negalėda vo įsidarbinti. Baigei mokslus ir gyvenk kaip nori! — Aš norėčiau, kad mūsų akademinis jaunimas supras tų, kaip gyvenam šiandien, kokias sąlygas turim. Norė čiau priminti, kad jeigu da bar būtų buržuazinė valdžia, tai, ko gero, tik 20 proc. Lie tuvos jaunimo galėtų mokytis,
— baigė prof. Z. Žemaitis. Nuaidėjo aplodismentai, o tribūnoje jau Fizikos fakul teto dekanas V.Kybartas. Docentas skaito VLŪPP direk toriaus įsakymą. LTSR Aukš tojo ir specialiojo mokslo mi nistro pavaduotojas doc. A. Žukauskas įteikia VLUPP pir mojo laipsnio diplomą už pasiekimus moksliniame ti riamajame darbe Vilniaus Valstybiniam universitetui, Garbės diplomą — doc. A. Širvaičiui, aukso medalį — j. m. d. A. Ališauskui, vyr. inžinieriui S. Sakalauskui. VLUPP sidabro ir bronzos me daliais apdovanojami dar ke letas universiteto dėstytojų ir darbuotojų. Dėstytojus ir studentus sveikina drg. A. Žukauskas, linki tolimesnių pergalių moksle. Susirinkimas baigiasi.
ateina į aukštąją mokyklą tam, kad mokytųsi. Kai kurie studentai užmiršta pagrindinį savo tikslą. Tempia nuo sesi jos iki sesijos, šiaip taip gau na diplomą. Vėliau paaiškėja, kad ne visi, baigusieji aukštą ją mokyklą, yra geri specia listai ir visuomenininkai. Ko dėl? Mokymosi procese iškyla daugybė problemų, kurias reikia teisingai suprasti ir
Ir prisimeni prieš kelias dienas paskelbtą TSRS Aukš čiausiosios Tarybos Prezidiu mo įsaką dėl Socialistinio Darbo Didvyrio vardo sutei kimo mūsų rektoriui akade mikui, fizikos ir matematikos mokslų daktarui prof. J. Ku biliui. Ar begali būti geresnis universiteto įvertinimas? Prisimeni visoje Sąjungoje ir pasaulyje žinomus mūsų profesorius ir daktarus, jau nus mokslų kandidatus, kaip chemikę I. Dembinskienę, li tuanistą A. Girdenį ir kt., drąsiais žingsniais atėjusius į didįjį mokslą, prisimeni 14 tūkst. specialistų — buvusius mūsų absolventus, dabar dir bančius įvairiose liaudies ūkio srityse, ir negali su džiaugsmu nepasakyti: ►— Vivat academia! A. DARGŪNAS
Iškilmingo minėjimo metu Aktų salėje.
Kovo 12 dieną profsąjunqų rūmuose vyko Vilniaus miesto aukštųjų mokyklų komjaunimo aktyvo pasitarimas-seminaras apie fakultetinės komjaunimo orųanizacijos darbą. Dalyviai išklausė LLKJS Vilniaus miesto komi teto sekretorės A. Mockutės pranešimą apie aukštosios mokyklos fakultetinės komjaunimo orqanizacijos uždavi nius ruošiantis sutikti V. Lenino 100-ąsias qimimo meti nes, aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos visuomeninių mokslų skyriaus vedėjo A. Lazausko prane šimą apie aukštųjų mokyklų komjaunimo orqanizacijos už davinius ruošiant jaunuosius specialistus ir pranešimą ideoloqiniais klausimais. Įspūdžiais iš kelionės po Jordaniją —Siriją —Libaną pa sidalijo VVU komjaunimo komiteto sekretorius A. Skrupskelis. Toliau komjaunimo aktyvas tęsė darbą akademinio darbo, internacionalinio auklėjimo ir kitose sekcijose.
tudentas
LAIKRAŠTIS
DŽIAUGSMAS
Paruošto recepto nėra
S
• ••
KOMITETŲ
išspręsti. Pasidalinti savo mintimis, pasiginčyti kovo 12 dieną į universiteto kavinę susirinko Vilniaus miesto aukštųjų mokyklų komjauni mo aktyvistai, atsakingi už akademinį darbą fakultetuose, SMD fakultetų pirmininkai. Komjaunimo aktyvistams rūpi, kaip pagerinti mokslo rezultatus, sustiprinti akade minę grupę. Paruošto recepto tam nėra... — Kiekviename mūsų fa
kultete yra akademinis sek torius, — pasakoja universi teto komjaunimo komiteto narė R. Valiukaitė. Sektorių nariai palaiko glaudų ryšį su dekanatais, profsąjunga, svarsto nepažangius studen tus, priima nutarimus. Tačiau dar pasitaiko atvejų, kai nu tarimai ir lieka nutarimais — mažai apie juos žino studen tai, kartais jie neįvykdomi. Ne paslaptis, jog dar kai ku riose grupėse didelę įtaką tu ri ne pirmūnai, o blogai besi moką, nedrausmingi studen tai. Todėl grupėje susifor muoja pakantumo nuotaika skolininkams, drausmės lau žytojams. Universitete jau tapo tra dicija ruošti tėvų dieną. Ši diena primena studentams, jog jie turi jausti atsakomy bę prieš tėvus, visuomenę. Geras studento mokymasis — tai toli gražu ne vien jo as
meninis reikalas, tai visų rei kalas. Reikia ir toliau remtis jų pagalba. Ne vienas stu dentas pesimistiškai žiūri į paskaitų lankymą. Pasidomė jus, — sako R. Valiukaitė, — matosi, jog tas studentas, ku ris lanko paskaitas, gerai mo kosi. Kiekviename fakultete yra sieninė spauda, bet ji nepa naudojama pagal jos galimy bes. Dažnai medžiaga . keičia ma kas du ar net . daugiau mėnesių, būna pasenuęi. Mes užmiršome, jog spauda yra aštrus ginklas kovoje prieš negeroves. Pratęsdamas R. Valiukaitės mintį, VVU komjaunimo ko miteto sekretorius A. Skrupskelis iškelia akademinės gru pės sustiprinimo klausimą. — Reikia, jog pati ' grupė pajėgtų susidoroti su esamais trūkumais. Juk kiekvienoje grupėje yra gerų . studentų, tik reikia juos mokėti sutelkti — tai yra svarbi komjaunimo aktyvisto pareiga. Mūsuose stipendija studentui skiriama (Nukelta j 2 psl.)