VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIEN Y RITĖSI
Jauniausias respublikoje
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 9 (632)
1968 M. KOVO MĖN. 27 D. TREČIADIENIS
Kaina 2 kap. EINA NUO 1950 METŲ.
STUDENTŲ POLITINIS AUKLĖJIMAS Svarbiausia studentų politi nio, ir, apskritai, komunisti nio auklėjimo grandis yra mokymo procesas, kuris for muoja būsimų specialistą, jo asmenybę. Didelio ir kruopš taus darbo dėka Universitete dabar yra didžiulė armija aukštos kvalifikacijos dėsty tojų. Lygiagrečiai su dėstyto jų mokslinės kvalifikacijos kėlimu rektoratas ir partinė organizacija rūpinasi jų idėji nio lygio kėlimu. Tačiau ma žai nuveikta aukštosios mo kyklos pedagogikos srityje. Si problema šiandien itin aktua li. Mokymo planų ir progra mų mokslinė analizė, dėstymo metodų ir formų efektyvu mas — tai klausimai, kuriuos reikia nedelsiant spręsti. Mo kymo proceso auklėjamasis poveikis priklauso ne vien tik nuo dėstytojų mokslinės kva lifikacijos, idėjinio lygio ir pedagoginio meistriškumo kė limo, bet ir nuo šio proceso organizavimo. Idėjinis-politi nis auklėjimas neakivaizdinia me ir vakariniame skyriuose beveik ištisai paremtas mo kymo procesu. Todėl kated ros, dekanatai, fakultetų Ta rybos, partiniai biurai ypatin gą dėmesį turėtų kreipti į tai, kad šiose grupėse paskaitos, seminarai, pratybos būtų pra vedamos itin aukštu politiniu lygiu. Dabar į tai kreipiamas nepakankamas dėmesys, sten giamasi pasiteisinti laiko sto ka ar tuo, kad šių skyrių studentai labiau subrendę už stacionare besimokančius. To kio požiūrio toleruoti negali ma! Didelį dėmesį mes skiriame visuomeninių disciplinų dės tymui ir studijavimui. Pasku tiniu laiku žymiai išaugo ir sustiprėjo šių mokslų kated ros. Tačiau yra ir silpnų vie tų. Vienas iš svarbiausių šių mokslų studijavimo trūkumų tas, kad studentai ne visada tinkamai įsisavina mokslinį mąstymo metodą, praktiškai sunkiai suvokia visuomeninio gyvenimo dėsnius, neišmoksta giliai moksliškai analizuoti ir nagrinėti savo teiginius. Dėstant vsuomenines discipli nas, dar ne visai įveiktas su paprastintas visuomeninių reiškinių (tiek socializmo, tiek kapitalizmo) aiškinimas, nere tai buržuazinės koncepcijos, kapitalistinis gyvenimo būdas demaskuojami deklaratyviai. Šių disciplinų idėjinis povei kis studentams dažnai menkė ja ir dėl to, kad, jas dėstant, ne visuomet pakankamai atsi žvelgiama į studentų specialy bę bei nuotaikas. Šie visuo meninių katedrų pedagoginio darbo trūkumai iš dalies pa aiškinami tuo, kad dėstytojai nepakankamai arba pavėluotai informuojami apie svarbius politinius bei ekonominius įvykius ir faktus. Visuomeniniams mokslams priklauso milžiniškas vaidmuo politiniame studentų auklėji me. Tačiau koks tobulas jų dėstymas bebūtų, vien tik tuo neįmanoma paruošti idė
jiškų, teoriškai apsišvietusių, savo visuomeninę pareigą įsi sąmoninusių specialistų. Nuo šių problemų sprendimo netu ri likti nuošaly ir kitų discip linų dėstytojai. Specialiųjų disciplinų dsėtytojų poveikis savo studentams didelis ne tik todėl, kad jie daugiau už kitus bendrauja su studentais, bet ir todėl, kad iš jų, savo būsimos profesijos specialistų, studentai ima pavyzdį. Mes kovojame už mokymo proceso ryšį su gyvenimu, siekiame galutinai įveikti mo kymo atotrūkį nuo auklėjimo. Ir čia pastebimi teigiami pos linkiai. Dėstytojai jau nebe kalba, kad, sakysim, fizika pati savaime komunistiškai auklėjanti studentą arba kad tiksliųjų mokslų dėstytojų uždavinys esąs mokyti stu dentą, o jį auklėti privalą vi suomeninių disciplinų dėsty tojai. Tačiau dar daugelis gamtos ir tiksliųjų mokslų dėstytojų turį padirbėti, kad ir jų paskaitos darytų reikia mą idėjinį poveikį, skatintų studentus giliau studijuoti marksizmo-leninizmo teoriją. Studentų mokslinė pasaulė žiūra formuojasi visų discip linų dėstymo metu, studentus veikia įvairūs dėstytojai. To dėl labai svarbu, kad dėsty tojų darbas būtų suderintas, kad kiekvienas dėstytojas aiš kiai žinotų, kokį vaidmenį jo dėstymas atlieka studento mokslinės pasaulėžiūros for mavime. Tai labai svarbu ir todėl, kad studentai dažnai linkę į siaurus praktinius da lykus, nepakankamai vertina teorines disciplinas arba tuos dalykus, kurie neturi aiškaus praktino pritaikymo. Pagrindi nė kovos prieš tokius reiški nius priemonė — viso moky mo proceso tobulinimas ir tarpkatedrinių ryšių nustaty mas. Svarbią vietą politinio auk lėjimo sistemoje užima ren giniai, pravedami ne moky mo proceso metu. Darbo už auditorijos ribų reikšmę ga lima būtų nusakyti maždaug šitaip: jeigu studentai, studi juodami visuomeninius ir spe cialiuosius mokslus, įgyja teo rinius mokslinės pasaulėžiūros ir politinių įsitikinimų pagrin dus, tai dalyvaudami visuo meniniame darbe, jie praktiš kai panaudoja tas žinias. įgy tosios žinios šiuo atveju pasi reiškia kaip aktyvi pasaulė žiūra, gyva varomoji jėga. Veiksminga politinio ir sa varankiško mokslinio darbo įgūdžių diegimo forma — Studentų mokslinė draugija. Tačiau dažnai SMD būrelių atliekami darbai yra siauros problematikos, neturi teorinės ir praktinės reikšmės. Kated ros dar silpnai įtraukia SMD narius į katedros mokslinio tyrimo problemų nagrinėjimą. Faktiškai beveik neveikia filosofijos būrelis. Atrodo, bū tų tikslinga visuomeninių ka tedrų būrelius organizuoti tiesiog kai kuriuose fakulte tuose atskirai.
Svarbią vietą mūsų darbe užima specialisto auklėjimas tautų draugystės dvasia. Sun ku intemacionališkai auklėti jaunimą tik abstrakčiais pasa kojimais apie tautų draugys tę. Čia svarbu sudaryt, to kias sąlygas, kad įvairių tau tų studentai galėtų betarpiš kai bendrauti pačiame Uni versitete, kur mokosi dauge lio tautų atstovai, tiek ir už jo ribų. Šioje srityje nemažą vaidmenį atlieka komjaunimo komitetas ir prie jo veikiąs Internacionalinis klubas. Tra diciniais tapo šio klubo ren giniai: TSRS tautų draugystės savaitė, Jaunimo solidarumo prieš kolonializmą diena, Tarptautinė studentų diena ir kt. Reikia pažymėti, kad iki šiol buvo intensyviai dirbama klubo viduje. Atėjo laikas klubo veiklą perkelti į atski rus fakultetus: pritraukiant didesnį studentų skaičių, spe cializuojant bendradarbiavimo kryptis. Svarbų darbą, auklėjant studentus karine-patriotine dvasia, atlieka Universiteto LDAADR organizacija, orga nizuodama masines priemo nes. Deja, kai kurios kated ros ir dekanatai vis dar ne pakankamai vykdo Universi teto partijos komiteto 1966 m. kovo 9 d. nutarimą, įpareigo jantį juos aktyviai panaudoti mokymo procesą kariniampatriotiniam auklėj imui. Atitinkamą darbą dirba ir Fi zinio auklėjimo katedra. Sporto ir turistų klubai, auklė dami studentus patriotizmo, internacionalizmo ir kolekty vizmo dvasia. Bet šių klubų darbas dažnai turi grynai or ganizacinį pobūdį. To nepa kanka. Fizinio lavinimo ka tedrai reikia sustiprinti dėsty tojų darbo metodikos, auklė jamojo užsiėmimų poveikio nagrinėjimą. Nemaža problemų kyla ir estetinio auklėjimo srityje, nes dar nepavyko pasiekti, kad estetinis auklėjimas apim tų visus mūsų studentus, kad jie pastoviai keltų bendrą kul tūrinį lygį, buities ir elgesio kultūrą, vystytų estetinį sko nį. Taip pat svarbus uždavi nys — geriau panaudoti este tinį auklėjimą bendram ideo loginiam darbui, asmenybės formavimui. Komjaunimo organizacijai vadovaujant, susilormavo įdo mios, politiniu atžvilgiu turi ningos studentų tradicijos. Fakultetų partiniai biurai ne turi apsiriboti vien tik kom jaunimo organizacijų darbo svarstymu, darbo planų ko regavimu, o privalo įpareigoti atskirus komunistus, kad jie nuolat domėtųsi ir komjauni mo grupių darbu. Iškelti faktai ir problemos rodo, kad politinis auklėjama sis darbas aktualus ne tik studentų, bet ir dėstytojų tar pe. V. NEKRAŠAS Universiteto Partijos komiteto sekretorius
Visi sukruto sveikinti disertantą. O didelis jau nimo būrys darniai užtrau kė senąjį studentų himną. Ne dažnai išvysi tokį pa sveikinimą — tai Universi teto akademinis choras at ėjo į savo kolektyvo narioveterano Antano Bandzaičio disertacijos gynimą. Kovo 18 dieną Antanas Bandzaitis apgynė fizikosmatematikos mokslų dak taro laipsnį. Dabar šis Uni versiteto docentas, akade miko A. Jucio mokinys, — jauniausias mokslų dak taras respublikoje, jam vos 30 metų. A. Bandzaitis vidurinę mokyklą baigė Vilniuje 1955 m. ir tais pačiais me tais įstojo į Vilniaus Vals tybinio universiteto Fizi kos ir matematikos fakul tetą. Nuo pirmųjų studijų dienų jis rimtai atsiduoda studijoms, įsijungia į mokslinę veiklą. Antanas neskirsto mokslų į būtinus ir šalutinius, kai vieniems reikia paaukoti ir laisvalai kį, o į antrus — galima nu moti ranka. Visi dalykai jam buvo vienodai svar būs, ir po kiekvieno egza mino jo įskaitų knygutėje sušvytėdavo dar vienas penketas. 1960-ieji. Antanas baigia Universitetą su pagyrimu ir paskiriamas dirbti į res publikos Mokslų akademi ją. Prof. A. Juciui pradė jus dirbti mūsų aukštojoje mokykloje, čia pereipa ir A. Bandzaitis. 1963 m. A. Bandzaitis sėkmingai apgynė fizikosmatematikos mokslų kan
UZK Mūsų Universitete jau yra (lys žurnalistikos specialybės kursai. Tai kelios dešimtys busimųjų spaudos ir radijo darbuotojų. Siekdami užmegsti glaudesnius ryšius, jie nu tilę susiburti į Universiteto Žurnalistų klubą. Praeitą penktadienį Istorijos ir filolo guos fakulteto didžiojoje au ditorijoje įvyko steigiamasis susirinkimas. Žurnalistikos katedros vyr. dėstytojas J. Bulota pasidali jo mintimis apie būsimo klu bo veiklą, davė naudingų pa tarimų. kiekvieną penktadienį 20 vai. klubo nariai rinksis į 92 auditoriją, diskutuos, kalbėsis su Įdomiais žmonėmis, svars tys savo kūrybinius bandy mus. Be to, numatyta įsteigti kai kurių žurnalistikos žanrų sekcijas, kuriose studentai dirbs vadovaujami patyrusių respublikos žurnalistų. klubas taip pat dirbs moks linį darbą. Kiubo prezidente išrinkta II kurso žurnalistė Gražina Iliržietytė. A. DAUGIRDAS
didato laipsnio disertaciją. Jo darbus spausdina šalies ir užsienio leidiniai, jis dalyvauja mokslinėse kon ferencijose ir simpoziu muose kvantinės teorijos klausimais. Jo moksliniais ieškojimais domisi pasau lio mokslininkai. Dar nepraėjo aštuoneri metai nuo Universiteto
baigimo, o A. Bandzaitis jau parašė ir apgynė fizi kos-matematikos mokslų daktaro laipsnio disertaci ją „Tolesnis kvantmechaninės judėjimo kiekio mo mento teorijos vystymas ir jos taikymas atomo spekt rams skaičiuoti". D. KURKLIETIS K. TURONIS
Paminėjo M. Gorkį Mūsų respublikoje, kaip ir visoje šalyje, vyksta daug li teratūrinių susitikimų, moksli nių konferencijų, skirtų 100osioms M. Gorkio gimimo metinėms. Praėjusį ketvirtadienį mūsų Universiteto Kolonų salėje Įvyko literatūrinis vakaras, kuriame prisiminimais, apie
savo susitikimus su Maksimu Gorkiu pasidalijo docentas P. Užkalnis. Dėstytojai ir stu dentai šiltai sutiko Rusų dra mos teatro artistes RTFSR n. a L. Perfiljevą ir V. Zemskają, kurios skaitė ištraukas iš Gorkio kūrinių. T. FRIDMANAS IFF studentas
„Šekspyriškos dvasios žmogus — taip lietuvių rašytoją, fi losofą, kultūros veikėją Vilių Storostą — Vydūną pavadino įžymus VDR kalbininkas prof. V. Falkenhanas. Iš primiršimo vėl sugrįžta Į mūsų literatūrą Vydūno dra miniai kūriniai — „Amžinoji ugnis", „Probočių šešėliai" ir „Pasaulio gaisras", jaudina jo kilnios, žmogiškos idėjos. Praėjusį penktadienį Kolo nų salėje Įvyko Vydūno šim tųjų gimimo metinių minėji mas. Susirinkusiems respublikos sostinės aukštųjų mokyklų
studentams, dėstytojams, vi suomenės atstovams apie Vy dūno patriotizmą papasakojo akademikas istorijos m. dr. prof. J. Jurginis. Rašytojo dramaturiją apibūdino doc. P. Česnulevičiūtė. Apie Vy dūno savitą filosofiją, turėju sią didelę įtaką jo grožinei kūrybai, kalbėjo Lietuvos draugystės ir kultūrinių ry šių su užsienio šalimis drau gijos Indijos sekcijos pirmi ninko pavaduotojas J. Trin kūnas. Prisiminimais apie Vydūną, kaip savitą rašytoją ir įdomią asmenybę, pasidalijo jo buvę pažįstami — doc. V. Indra šius, poetas Salys Semerys (Smerauskas), šiaulietė J. Nai nienė, mokytojas iš Aluntos M. Šeduikis. Vakare-minėjime dalyvavo liaudies poetas T. Tilvytis, LTSR n. a. šiaulietė P. Pinkauskaitė ir daugybė kitų svečių, spaudos atstovų. Teatrinės studijos studentai paskaitė Ištraukas iš Vydūno kūrinių, suvaidino scenas iš jo tragedijos „Pasaulio gais ras". M. KURAIČIO nuotrauko je: Vydūno minėjimą pradeda Lietuvių literatūros katedros dėstytoja N. Bukelienė.