VISŲ ŠAUŲ KOLETAM, VIENYKITtSI
0/o
O
TUDENTAŠ ■y
w
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, RECTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nf. 9 (1907
1955 m. kovo mėn. 31
d., ketvirtadienis
Prieš šabloniškumą komjaunimo darbo planavime
Kaina 20 kaD.
Įdomus susitikimas
^Akademiniam chorui 10
1944 m. lapkričio šeš blnlame universitete. ta diena. Pirmųjų poka Maždaug prieš du metus Koncertuoja negausus iš Amerikos sugrįžo į Lietuvą rinių mokslo metų atida Akademinio choro ko žymus užsienio lietuvių demo rymas Vilniaus Valstylektyvas. . . kratinio judėjimo dalyvis, ak tyvus visuomenininkas, žurna listas A. Vaivutskas. S. m. kovo mėn. 17 dieną .drg. Vai vutskas atsilankė į svečius pas Istorijos-filologijos fakul teto studentus. Gausiai susi rinkusiems fakulteto dėstyto jams Ir studentams svečias Įdomiai papasakojo apie lie tuvių emigrantų gyvenimą užsienyje. A. Vaivutskas apie 30 me tų Išgyveno įvairiose Lotynų Amerikos šalyse, kaip pavyz-. džiui, Brazilijoje, Urugvajuje ir kitur, turėjo progos gerai pažinti lietuvių Ir kitų tautų emigrantų gyvenimo sąlygas ,,laimės" šalyje. Jam teko stebėti augantį liaudies pasipriešinimą kapi Nuotraukoje: VVU Akademinis choras talistų priespaudai, kurio aki vaizdus pasireiškimas buvo plačiai nuskambėjęs Luiso Karioso Presteso žygis per Brazilijos miestus ir kaimus. Z.aurlos vyriausybės policinės priemonės nepajėgia sustab Gausus švediškai nuslte’- per savo gyvavimo laikotarpį dyti revoliucinio darbo žmo kušlo jaunimo būrys sekma- smarkiai išaugo, pakilo peda’ ' ’kadrų ' politinio, ................... nių sąmoningumo augimo, jų dienį užpildė universiteto goglnlų teori kovos prieš demokratinių lais Aktų salę. nio ir praktinio paruošimo ly vių užgniaužimą. Pedagoginio instituto vado gis, kad institutas tapo pilna Užsienyje gyveną lietuviai vybė ir visuomeninės organi verčių tarybinių mokytojų susidomėję stebi Tarybų Lie zacijos surengė Instituto dės kalve. tuvos darbo žmonių gyveni tytojų ir studentų susitikimą Instituto auklėtiniai — mą, laimėjimus, su kuriais su universiteto studentais. VU lauš VII vidurinės mo juos supažl .dina pažangūs Vietas prezidiume užima kyklos mokytoja Kučiūnaltė Amerikos lietuvių laikraščiai ir kt. savo pasisakymuose ra Instituto ir universiteto vado gino studentus stropiau ir są „Laisvė", „Vienybė“. Daugelis em.grantų Ilgisi vai, visuomeninių organizaci žiningiau dirbti, neapsiriboti paliktos tėvynės, svajoja su jų atstovai, dėstytojai, stu vien specialybės žinojimu, grįžti į laisvą nuo skurdo ir dar Institute Įsigyti vlsuomepriespaudos Tarybų Lietuvą. dentai. Įžanginį pranešimą padarė nlnlo-organlzaclnlo darbo Įgū A. Vaivutskas papasakojo apie Jam asmeniškai pažįsta instituto komjaunimo komite džius. mus demokratinį Gilės, poetą to sekretorius Špokevičius. Po oficialiosios dalies sekė Pab'.o Nerudą Ir pažangų už sienio lietuvių rašytoją Kajų Savo pranešime drg. Špoke turiningas Instituto meninės Mlzarą, atsakė į pateiktus j vičius pažymėjo, kad Valsty saviveiklos koncertas. klausimus. J. Bložė i binis Pedagoginis Institutas R. Dačinskas
Sla data prasidėjo 11- « go ir kruopštaus darbo, >) laimėjimų ir pralaimėjl- « mų kelias. Tačiau, jei SS pralaimėti teko vieną- <? kitą kartą ir tik rim- << tiems varžovams, tai lai- >> mėjimai žymiai didesni. << Jau nuo 1946 m. Dal- SS nų šventės universiteto ?? Akademinis choras atsi- v> stoja stipriausių respub- >> likoje saviveiklos kolek- « tyvų priešakyje. Choras SS savo darnia daina tam- ?? pa aktyviu statančio ir SS kuriančio tarybinio gyvenlmo dalyviu. Jo re- << pertuaras palydi klek- SS vieną talkios tarybinės « liaudies laimėjimą, jo SS daina mobilizuoja prie ?? traktorių ir knygų, Ss „Talkininkų maršu” ve- >> da atstatyti mieląją Tė- « vynę. S$ Akademinis choras & įsigijo populiarumą sos- SS tlnės koncertų salėse, SS kelis kartus koncertavo <s broliškųjų respublikų SS universitetuose (Minske, >? Rygoje, Tartu). Per de- << šlmtĮ savo gyvavimo me- ?< tų choras eilę kartų ap- >> dovanotas LLKJS CK, SS Respublikos Profsąjun- « gų Centro Tarybos, S< LTSR Meno valdybos Ir « Liaudies Kūrybos Namų SS Garbės Ir pagyrimo raš- « tais. ss Nuo 1948 m. Pr. SU- SS žlo vadovaujamas. Aka- >> demlnis choras tapo ma- s\ slšklauslu universiteto << saviveiklos kolektyvu. »
1825—1835 m. m. Charkovo un.vers.tete alrbo, praaėjęs savo mokslinę ir peaagogHię veik.ą VLnluje, prof. Ignas Danilavičius, paskeroęs čia ei lę šaitimų Lietuvos ir Lietu vos teisės istorijai. Lietuvos prijungimas prie i reikšmę jo, kaip žymaus tėvySavo ruožtu Charkovo uni Rusljos turėjo sprendžiamą [ nlnio mokslo centro, demokra versitetas davė Vilniui žymų tinės Rusijos tautų kultūros įtaką tolimesniam Vilniaus filologą ir Istoriką prof. Joną ugdytojo, susiformavime. universiteto vystymuisi. LooOjką (1786—1061), kuris Vilniaus universitetas davė XVIII a. pabaigoje, panaiki čia propagavo .savo mokytojo nus jėzuitų or„eną, buvo pra tėvyniniam mokslui ir demo i CharKovo universitete Jono dėti pertvarkymai vienintelės kratinei kultūrai svarbią pa j Ryžskio palaikomas Lomonotuo laiku Lietuvos aukštosios žangią teisėje Istorinę mokyk I sovo pažiūras į retoriką, or mokyklos struktūroje, moky lą, stambų istoriką Ir visuo ganizavo etnografinės medžiamo ir moksliniame darbe, ta meninį veikėją Lelevelį, įžy I gos rinkimą. čiau jie susilaukė grubaus mų filologą Grodeką, gamti Ypač išsiplėtė ryšiai tarp feodalų kišimosi ir trukdymų. ninkus Sniadeckius, mediką 1773 m- buvo Įkurta Vilniaus Franką, menininką Rustemą; Vilniaus ir Charkovo univer observatorija, bet dar 1782 m. čia aukštai buvo pastatyta sitetų nuo 1825 metų pra džios. Vilniaus universiteto Jos būtlnlauslems Įrengimams orientalistika. profesoriai Lelevelis ir Onace įsigyti reikėjo 30000 zlotų, Vilniaus universitetas palai kurie iš Žečpospolitos vyriau kė plačius ryšius su Rusijos vičius daug rūpinosi tinkamu sybės nebuvo gauti. Nuo 1782 Mokslų akademija. Jų plėtimu Charkovo universiteto biblio m. prof. Jonas Sniadeckis ban ypač rūpinosi prof. Grodekas, tekos sutvarkymu. Jų iniciaty dė Iškovoti aukštajai mokyk kuriam direktoriaujant univer va Vilniaus universitetas pa lai spaustuvę, bet jo visos pa siteto biblioteka 1805 m. ga dovanojo daug knygų, suda stangos nuėjo veltui. Aukšta vo 62 vertingas knygas iš Ru riusių pagrindą Charkovo uni versiteto mokslinei bibliote jai mokyklai dažnai tekdavo sijos Mokslų akademijos. nukentėti ir nuo feodalinės ka Mokslų akademija rūpinosi kai. Už šitą dovaną, nepaisant riuomenės sauvalės, apie ką |I palaikyti atskiras universiteto to, kad carinė valdžia už pa užsimena įžymusis astronomas įstaigas, vystyti Jų darbą ir po žangias pažiūras ir visuomeni prof. M. Počobutas savo 1792. universiteto uždarymo. 1833 nę veiklą jau buvo pašalinusi Lelevelį iš Vilniaus universi VI. 4 laiške rektoriui. m. ji perėmė savo žinion as teto, jis 1829. X. 19 gavo Dailės muziejų, o vakare lšRusijos sąlygomis universi tronomijos observatoriją, ku universiteto padėkos klausyti Blelazaroi operetę tetas, naudojąsls pagal statutą rioje dirbęs astronomas M. Gu- Charkovo ,.Auksinės marios”. i autonomija, buvo apsaugotas sevas vienas Iš pirmųjų pasau laišką. Vilniaus universiteto slenoDailės muziejuje visų mūsų nuo feodalų sauvalės Ir galė- lyje organizavo saulės dėmių I se subrendo ir išaugo Įžymus dėmesį dėmesĮ patraukė Kinų taikotalko- _jo pilnutinai išvystyti savo fotografavimą. mosios dailės paroda, o taip I darbą. Irstant feodallnei-bauVilniaus universitetas glau | orientalistas Kazanės unlverpat dailininko Petravičiaus J džlavlnei santvarkai, aštrėjant džiai bendradarbiaudavo su [ slteto prof. J. Kovalevskls darbų paroda. i klasių kovai universiteto dar-1 1805 m. įkurtu Charkovo unl- (1800—1878), vienas iš tėvyVakare visi susitikome teat- bas vyko priešakinės rusų vivi- ' versltetu. Charkove buvo Iš- ! ilnės mongolistikos kūrėjų. re, o po operetės išskubėjome suomenlnės minties, priešakį- leistas Vilniaus universiteto Eilė universiteto profesonamo, kupini naujų Įspūdžių, nlo visuomeninio Judėjimo Įta- prof. Jono Sniadeckio pareng- ; -lų, kaip Lelevelis ir kiti, pri A. Kerevlčiūtė koje, kas turėjo sprendžiamą i tas fizinės geografijos kursas. klausė besikuriančioms Rusi-
jos mokslinėms draugijoms, vystė jų darbą. Ryšiai su kitomis Rusijos aukštojo mokslo įstaigomis nenutrūko ir po Vilniaus uni versiteto uždarymo. Peterburge dirbo žymus Vilniaus universiteto orienta listas Senkovskis, sukūręs čia labai svarbią tėvyninei orien talistikai savo mokyklą. Dar nuo 1828 m. čia buvo Onace vičius, rašęs Rusijos Mokslų akademijos pavedimu Lietuvos istoriją. 1840 m-, panaikinus po uni versiteto uždarymo paliktoje medicinos-chirurgijos akademi> e pirmuosius kursus, lietu vis medikas Sievrukas 1840 —1853 m. m. dirbo Maskvos universiteto anatomijos profe soriumi, o J. Mianovskis 1840 —1860 metais Peterburgo me dicinos chirurgijos akademijo je dėstė fiziologiją. Kazanės universitete chirurgijos profe sorium dirbo Sockackis (1809 — 1871). Ukrainos universitetuose dirbo Sakinas, 1834—1845 m. m. dėstęs Charkove astro nomiją, žymiojo menininko Rustemo padėjėjas Klembovskls 1831 —1839 m. m. dėstė Kijeve ir 1839—1844 m. m. Charkove meną. Tarybinis1 Vilniaus universi tetas šiandien toliau tęsia ge riausias savo tradicijas, akty viai prisideda prie tarybinio mokslo vystymo, kovoja už komunizmo sukūrimą mūsų šalyje. Z. Kondratas
Didelis ir gražus yra mūsų universiteto studentų kolek tyvas. Jo sudėtinėmis dalimis, pagrindiniais vienetais yra fakultetų Įvairių specialybių akademinių grupių kolektyvai. Juose pradeda studento Ir jaunojo specialisto kelią tūks tančiai jaunuolių, atėjusių iš Įvairių vidurinių mokyklų. Ja me išauga nauji gabūs tarybiniai fiz.kal, chemikai, filolo gai, ekonomistai Ir kiti specialistai. Viena iš pagrindinių auklėjamųjų jėgų yra pirminė kom jaunimo organizacija — priešakinis studentų būrys. Iš vi so universitete yra 115 pirminių komjaunimo organizacijų. Kiekvienos jų gyvenimas turi savo specifiką, esminius sa vumus, kuriuos apsprendžia tai, kokią specialybę — geo logiją, lietuvių kalbą ir literatūrą, chemiją ar mediciną stu dijuoja jos studentai. Kiekviena jų turi savo darbo planą. Šiuose darbo planuose atsispindi rūpinimasis politiniu-idėjiniu studentų auklėjimu, giliu žinių Įsisavinimu, turiningu grupės studentų kolektyvo poilsio organizavimu. Yra pir minių komjaunimo organizacijų darbo planų, iš kurių ma tyti, kad politinis-kultūrinis studentų auklėjimas yra parem tas pasirinktos specialybės žinių gilinimu, ugdymu meilės šiai specialybei. Tačiau tokių pirminių komjaunimo organizacijų darbo planų, kurie išreikštų tos ar kitos studentų specialybės kolektyvo specifiką, yra nedaug. Pagrindinei universiteto pirminių komjaunimo organizacijų darbo planų daugumai būdingas vienas bruožas — šabloniškumas. To pačio fakul teto vieno kurso pirminės komjaunimo organizacijos darbo planas iš esmės nieko nesiskiria nuo kito kurso ir kitos specialybės pirminės komjaunimo organizacijos darbo pla no. Pvz., Istorijos-filologijos fakulteto I kurso istorijos spe cialybės komjaunimo organizacijos (sekretorius drg. Sllesoriūnas) darbo planą be jokio vargo galima padaryti IV kur so lituanistų komjaunimo organizacijos (sekretorius drg. Zabotka) darbo planu ir atvirkščiai. Tuo tarpu, šių kolektyvų specialybės skirtingos, skirtingas studentų išsilavinimas. Vi sa tai turi atsispindėti ir jų darbo planuose. I kurso kom jaunimo organizacija turi rūpintis savo narių mokymu dirb ti universAete, supažindinimu jų su pasirinkta specialybe. IV kurse politinį-idėjinį auklėjamąjį darbą reikia pajungti agitacijai už studentų dalyvavimą moksliniuose būreliuose, už specialybės įgytų žinių plėtimą, savistovų kūrybinį dar bą, savos nuomonės ugdymui. Tuo tarpu šių grupių pla nuose randame tas pačias temas, numatytas atviriems kom jaunimo organizacijos susirinkimams, ekskursijas į tuos pa čius objektus, kolektyvinius tų pačių kinofilmų, teatrų ap lankymus ir aptarimus. Dar keisčiau, kai vienodos priemonės sudaro skirtingų fakultetų bet kurio kurso bei specialybės pirminės komjau nimo organizacijos darbo planą. Sunku surasti tokį numa tytų priemonių planą, kuriame ryškiai matytųsi, jog čia yra fizikų, o ne teisininkų, chemikų, o ne filologų pirmi nės komjaunimo organizacijos darbo planas. Tai rodo, kad minėti darbo planai sustatomi formaliai, vien dėl to, kad reikalauja fakulteto komjaunimo biuras, kad šiuos planus dažnai sustatlnėja vieni pirminių organi zacijų sekretoriai. Jie nesvarstomi bendrame grupės susi rinkime, ir todėl numatytos priemonės neišplaukia iš dau gumos kolektyvo narių pageidavimų. Nei Gamtos, nei Eko nomikos fakultetų pirminių komjaunimo organizacijų darbo planuose nenumatomi susitikimai su žymesniais geologais, ekonomistais. Nesvarstomos grožinės literatūros knygos bei klnofilmai, surišti su šiomis specialybėmis, neorganizuoja mos kitos specialybei artimos priemonės. O tuo kaip tik la biausiai ir domisi studentai. Tai padėtų jiems ne tik plės ti savo polltinį-kultūrinį akiratį, bet ir kauti! specialybės žinias. Štai kodėl dauguma planuojamų priemonių neįvyk domos. Jos nesudomina studentų, kadangi jie jaučia, kad tai organizuojama formaliai, kad iš jų negaus to, ką galėtų gauti. Dar vis mažai stengiamasi, kad studentų politinisidėjinls auklėjimas, laisvalaikių panaudojimas būtų nukreip tas į tos profesijos žinių gilinimą. Fakultetų pirminių komjaunimo organizacijų darbo pla nų šabloniškumas rodo, kad yra nemaža formalizmo fakul tetų komjaunimo biurų vadovavime. Fakultetų komjaunimo biurų sekretoriai ir nariai per mažai stengiasi pajungti pir minių komjaunimo organizacijų veiklą gerų specialistų ruo šimui. Reikia pasiekti, kad kiekvienos pirminės komjaunimo organizacijos darbo plane ryškiai atsispindėtų jos gyveni mo ir s'udijuojamos specialybės specifika, kad numatyti planai būtų įvykdomi. ♦
Ekskursija į Kaimą Kovo 20 d. Kultūros klu bas suorganizavo ekskursiją į Kauną. Nors buvo šaltokas sekmadienio rytas, tačiau dai nos, juokas, Žiežmariuose Iš gerta stiklinė arbatos neleido mūsų ekskursantams sustingti. Kauno Politechnikos Institute mus nuoširdžiai priėmė an sambliečiai, besiruošią Išvykti j kolūkĮ. Laiko buvo nedaug todėl nusprendėme aplankyti
1
Vilniaus Valstybinio universiteto rėk toratas ir visuomeninės organizacijos sveikina Vilniaus Valstybinio Pedagoginio instituto profesorius, dėstytojus ir studentus dešimtmečio proga
\!
Pedagoginio instituto dešimtmetis
u
Vilniaus universiteto ryšiai su Husuos aukštojo mokslo įstaigomis X1X a.