us musų miestas Prie troleibusų žiedo Antakalnyje susirinko ke li šimtai mūsų studentų ir, susirikiavę j gretas, pa traukė Nemenčinės pusėn, paskui — dešiniau, pa žliugusiu kaimo vieškeliu, kur bus studentų mieste lis. Studentus ir dėstytojus sveikina rektorius prof. dr. J. Kubilius, skaitoma legenda apie Universiteto įkūrimą. Žodis suteikiamas staty bininkams. Jų kalba trum pa drūta: jie sėda į ekska vatorių ir Iškabina plrmuosius kaušus įšalusios žemės. { pagalbą atskuba kastuvai. Skamba studentiškos dainos, juokas. Kad statybininkams geriau ei tųsi darbas, studentai jiems įteikia butelį kefyro ir riestainį. Pagal seną se ną tradiciją, pradėjus di delę statybą, reikėdavo dievams auką duoti. Daž niausiai būdavo aukojama jauna mergelė. Bet kur čia duosi studentę! Užteks die vams ir balandžių. Tai vis „Fakto" išdaigos. Jie ilgai nagrinėja opią problemą: kas pirmieji apsigyvens Universiteto miestelyje? Graži gamta vilioja filolo gus, bet miestelio pionie riais bus ekonomistai. Praeis heleri metai ir čia išaugs studentų mies telis. K. MINDAUGAS
►
ŠALTŲ PROLETARAI, V/ENYKlTESi
aĮnv-Z/<
UDENTAS VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 8 (631)
1968 M. KOVO MĖN. 20 D. TREČIADIENIS
Buvome Maskvoje Kelionės tikslas buvo susi pažinti su vedančiosiomis ša lies genetikos laboratorijomis, o taip pat kultūriniu Maskvos gyvenimu. Svetingai priėmė TSRS MA
Tuoj padėsime kertinį akmenį.
Ruošiasi
studentų šventei
Ž „Dievams" auka paruošta. v
RAUGYSTĖS meri dianai pasiekė ir mūsų Universitetą. Ketvirtadienio rytą Rusi jos Federacijos vyriausy binė delegacija, vadovau jama RTFSR Ministrų Ta rybos pirmininko pava duotojo V. Kočemasovo, buvo mūsų aukštosios mo kyklos dėstytojų ir stu dentų svečiu. Centrinių rūmų kieme broliškosios Rusijos pa siuntinius pasitiko Univer siteto vadovai. Tautiniais drabužiais pasipuošę lie tuvaitės garbingus svečius apdovanojo gyvų gėlių puokštėmis. Apie seniausio šalies Universiteto veiklą, apie lietuviškosios inteligenti jos kadrų ruošimą ir moks linės minties pažangą sve čiams papasakojo rekto rius prof. J. Kubilius. Po kalbyje dalyvavo Spaudos komiteto prie RTFSR Mi nistrų Tarybos pirminin kas I. Smirnovas, LKP CK sekretorius V. Charazovas, LTSR Ministrų Tarybos Pirmininko pavaduotoja L. Diržinskaitė, respublikos
D
a
R. KVIETKAUSKO nuotr.
Šią vasarą Vilniuje vyks IV tarprespublikinė studentų dainų šventė. Nors iki stu dentų dainų šventės dar to loka, tačiau Universiteto aka deminiame chore pasiruoši mo įkarštis. Mokomasi šven tės repertuarinės dainos. Neseniai Valstybinėje fil harmonijoje įvyko peržiūra. Musų akademinis choras at liko keturias dainas: ..Taip mums širdys prisakė“^, ..Leni nas su mumis", „Ant Nemu no kranto“ ir studentų himną „Gaudeamus igitur“. Vertini mo komisija gerai įvertino studentų dainų atlikimą. Tai pasiekta didelio darbo dėka. Beveik 150 studentų didelę laisvalaikio dalį pra leidžia repeticijose. Akademi nio choro vadovas ir dirigen tas P. Sližys daug prakaito išlieja, kad daina būtų dar nesnė. Stiprinant drausmę, ne snaudžia ii' choro valdyba. Dažnai organizuojami pasita rimai, posėdžiai, kurių metu nagrinėjami drausmės, lan komumo ir kitokie klausi mai. K. STASENAS
DRAUGYSTĖS ŠVENTĖ TĘSIASI Aukštojo ir specialiojo vi durinio mokslo ministras H. Zabulis ir kiti atsakingi partiniai ir vyriausybiniai darbuotojai. Svečiai apžiūrėjo Smug levičiaus salę, kurioje eksponuojami senieji lei diniai.
Kovo 13 diena. Universiteto Aktų salė — pilnutėlė. Or kestras groja iškilmingus mar šus. Pas mus atvyko brangūs svečiai — RTFSR meno ir kul tūros dekados dalyviai, poetai Aleksandras Jašinas ir Ramilis Chakimovas. Susitikime su studentais dalyvauja ir mūsų poetai J. Vaičiūnaitė, J. Mar cinkevičius, A. Venclova, Eug. Matuzevičius. Prie mikrofono prieina aukštas, ūsuotas vyriškis, sa vo išvaizda šiek tiek prime nantis M. Gorkį, — TSRS Valstybinės pr emijos laurea tas A. Jašinas. Poetas kalba apie savo simpatiją Lietuvai, lietuviams. Įdėmiai klausosi studentai jo posmų. Nuoširdūs
ir geri jo eilėraščiai „Apie berželius", „Mano mielas rū pestis"; „Paauglio metai". — Aš manau, kad pasauly je nėra kitos tokios poezijos, kuri prilygtų rusų poezijai, — sako A. Venclova. — Si tauta davė tokius poetinio žodžio
milžinus, kaip A. Puškinas, M. Lermontovas, A. Blokas, A. Achmatova. Jis šiltu žo džiu mini rusų poetus M. Svetlovą, N. Tichonovą, su kuriais jį siejo ir sieja drau giški ryšiai. Jis skaito A. Puš kino, M. Svetlovo, T. Tichono-
Bendrosios genetikos instituto bendradarbiai. Čia sužinojo me apie natūralaus radiacijos fono poveikį į chromosomų struktūrą bei subchromatidinių aberacijų kilmę, veikiant cheminėms medžiagogs ir kt. Teko pabuvoti TSRS MMA Psichiatrijos instituto citogenetikos laboratorijoje, kuriai vadovauja prof. A. Prokofjeva-Belgovskaja. O biologijos m. dr. prof. V. P. Efroimsonas savo paskaitoje nurodė, kad žmogaus ląstelėje pa
Kaina 2 kap. EINA NUO 1950 METŲ.
skutiniais apskaičiavimais yra apie 6.000.000 genų, o pa veldimų ligų — keliasdešimt tūkstančių. Taikant neigiamo sios (negatyvinės) eugenikos metodus, galima užkirsti smarkų paveldimų ligų pliti mą. Tačiau tai atlikt.! turi aukštos kvalifikacijos geneti kos specialistai. Molekulinės biologijos in stitute prof. A. Krivickis pa pasakojo apie pasiekimus fagų genetikoje ir cheminėje mutagenezėje. Ypač didelį įspūdį pad irė Maskvos Valstybinio Lenino ordino Lomonosovo universi teto centriniai rūmai, Biolo gijos fakulteto laboratorijos ir auditorijos. Aplankėme Kremliaus Suva žiavimų rūmų teatrą, Didįjį, Muzikinį, Operetės teatrus, VLOLP ir kt. Išvyka visi labai patenkinti.
K. VAIDAS
Geologų ginčai Šiais metais Gamtos fakul teto geologijos būrelis nu sprendė naujai organizuoti savo veiklą. Sunkiai supran tamas, specifiškas paskaitas pakeitė įdomiomis, populia riomis, kurios keltų geologi jos, gamtos apsaugos naujau sias problemas. Būrelis agi tuoja studentus dirbti moksli nį darbą požeminių vandenų apsaugos tema. Mums vado vauti sutiko hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos kated ros vedėjas doc. A. Kondratas. Kita aktuali problema — tai Gedimino, Kreivojo, Beke šo kalnų, Kauno marių pa krančių piliakalnių likimas. Čia darbuosis inžinerinės geologijos specialistai ir mū sų studentai su vadovu dėst. P. Masiuliu.
Kita geologijos būrelio pa kraipa — tai diskusijos. Ima mi tokie bendri klausimai, kaip žemės kilmė, žemynų dreifas. Jei pirmą sykį sun kiai rezgėsi pokalbis apie mūsų planetos gimimą, tai kontinentų „plaukiojimas“ su kėlė gyvą ir aštrią diskusiją, kurioje aktyviai dalyvavo ir dėstytojai, į jas įsijungė kitos specialybės atstovai — biolo gai. Be abejo, mūsų ginčai dar primityvoki, tačiau juose aštrėja protas, sutvirtėja nuo monė, išmokstama teisingai ir aiškiai reikšti mintis, orien tuotis klausimų ir problemų sraute.
vų eilėraščių vertimus. Ramilis Chakimovas — baškiriį poetas. Jo krašte gi mė poetas ir karžygys Salavatas Julajevas. Jis kalba apie mūsų lakštingalą Salomėją Nerį, kuri karo metais pri siglaudė Baškirijoje, Ufoje. O carizmo metais Salovatas Ju lajevas buvo kalinamas Pa baltijyje. Šiems poetams skir tas R. Chakimovo eilėraštis „Salomėja ir Salovatas". Tai
vienas paskutiniųjų poeto ei lėraščių, parašytas jau trauki nyje, pakeliui į Vilnių. Štai kokius linkėjimus perdavė R. Chakimovas mūsų studentams„Aš laimingas, kad Lietuvoje pirmą kartą savo eilėraščius skaitau seniausiame mūsų ša lies Universitete. Ačiū jums! Visoms merginoms linkiu tapti tokiomis nuostabiomis ir ty romis, kaip Salomėja Neris, o vaikinams atkakliems ir vy riškiems, kaip Montvila. Labai šiltai buvo sutiktas ir mūsų poetas J. Marcinke vičius. „Yra toks puikus rusų poetas A. Mežirovas, sako jis. Gaila, kad jis serga ir nega lėjo čia atvykti". J. Marcin kevičius skaito A. Mežirovo eilėraščių vertimus. Karas. Septyniolikmetis Aleksandras išeina į frontą. Skaudūs pir mieji pralaimėjimai. Apie tai byloja jo eilėraštis „Artileri ja pliekia į mus". Poetai Eug. Matuzevičius ir J. Vaičiūnaitė skaitė Anos Achmatovos ir VI. Lugovskojaus eilėraščių vertimus bei naujausius savo eilėraščius. Gyvų gėlių puokštėmis, Uni versiteto ženkleliais apdova nojo studentai svečius. Vėl skamba maršas. Poezijos va karas baigėsi. Bet poezija li ko. Ilgam liko. J. KUNČINAS
Poetai A. Venclova, J. Marcinkevičius, A. Jašinas ir Eug. Matuzevičius su studentais. M. KURAIČIO nuotr.
V. BALTRŪNAS III k. geologas