X.
VISLI SALIU PROLETARAI. VIENYKITĖS! '•t
o
cik
smc ipi Bm su'
Patobulinta rentgeno lempa Fizikos katedros rentge-
o
Nr. 8 11891
Ketvirtadienis,
O
RESPUBLIKOS
1955 m.
AUKŠTOSIOSE
kovo mėn.
ka
24 d.
>ūt.
iy-. pr irs >In.
Iki /ta ak be:
♦ į
MOKYKLOSE
Kaina 20 kap.
■\
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, RECTORATO,
i
4
KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
nografijos laboratorijos asis tentas A. Dapkevičlus šiuo metu intensyviai vysto savlmokslinį darbą tema „Di delio intensyvumo rentgeno lempa struktūrinei anall zei”. Dirbdamas šį darbą autorius suprojektavo ir pa sigamino didelio intensyvu mo rentgeno lempą medžia gų struktūrinės analizės rei kalui. Ši aštraus fokuso rentgeno lempa skiriasi nuo ligi šiol žinomų to tipo lempų savo katodo kon strukcija ir ypač kaitinimo siūlelio įtaisymu.
I
„Už tarybinį mokslą”
-
Tinkamai pasiruošti mokslinei konferencijai
V
I Mokslinis-tiriamasis darbas yra viena iš svarbiausių ir įdomiausių mūsų studijų universitete dalis. Studentų moks linis darbas padeda gilinti žinias pasirinktoje specialybėje, šio darbo procese formuojasi materialistinė pasaulėžiūra. ji tu- Studentai, atlikdami savarankiškus tyrimus Įvairiose moks lo srityse, mokosi kūrybiškai taikyti marksistlnę-lenininę ' ši I St U I teoriją. Kasmet vykstančios studentų mokslinės konferencijos su sumuoja studentų mokslinio-tiriamojo darbo rezultatus, pa rodo, kas buvo pasiekta. Eilė katedrų ir dėstytojų visus metus kruopščiai dirbo ir gerai pasiruošė artėjančiai mokslinei konferencijai. Gerai pasiruošęs šią konferenciją sutinka Gamtos moks lų fakulteto kolektyvas. Beveik visi darbai yra rašyti bū reliuose, Įvairūs savo tematika ir turi nemažos praktinės į1' reikšmės. Dauguma darbų remiasi partijos ir vyriausybės °'Inutarimais. Štai ketvirto kurso biologijos specialybės stu‘ dentas Grigelis, vadovaujamas biologijos mokslų kandidato Gašlūno, paruošė darbą tema „Lietuvos TSR gėlųjų vande nų dėlių fauna”. Šiame darbe išnagrinėta veikla eilės želu mės ūkio kenkėjų ir kova su jais. Kolektyvinį darbą tema ' Į Į,Erozinių griovių ir raguvų tinklo tankumas paupiniuose Lietuvos ruožuose” baigia ruošti IV k. studentė Bukauskaitė ir III k. studentės Kairytė ir Pieslekaitė. ViLt Neblogai konferencijai pasiruošė ir Medicinos fakulteįI,, tas. Gerai dirbo fakultetinės terapijos būrelis. Šio būrelio lia nariai Sakalinskas, Kaupelytė ir Narijauskaitė, vadovauja nii mi prof. Kairiūkščio, paruošė originalų, didelės reikšmės ai darbą tema „Kai kurie kraujo ir temperatūros kitimo ro dikliai gydant neobendritą”. Mokslinei konferencijai darbus ttc pateiks taip pat akušerijos-ginekologijos, nervinių ligų ir ni kt. būreliai. Tačiau likusiuose fakultetuose, kaip Istorijos-filologijos, Fizikos-matematikos, Teisės, visus metus Į moksllnį-tiriamąui ji darbą nebuvo kreipiamas rimtas dėmesys. Šiuose fakulte tuose darbas būreliuose buvo pradėtas labai vėlai, per vi sus metus nebuvo skaitomi referatai, beveik neįvykdavo bu telių susirinkimai. Eilė būrelių egzistuoja tiktai popieriuje ir iki šios dienos. SMD tarybos, fakultetų katedros nesugebėjo užtikrinti nuoseklaus būrelių darbo. Istorijos-filologijos fakultete visa eilė katedrų dar nepristatė darbų. Mokslinių darbų stokojama tieK Flzikos-matematikos, tiek Istorijos-filologijos fakultetuose, Pateikti daugiausia kursiniai ir diplominiai darbai. Pavyzdžiui, fizi kos sekcija duoda 9 darbus, iš kurių 6 yra diplominiai. To kia pat padėtis yra ir matematikos sekcijoj. Darbų patiekta nedaug, bet kokią atranką padaryti sunku. Geram pasiruo šimui trukdo ir tai, jog eilė dėstytojų neatsakingai dirba su studentais. Štai, dialektlnio-istorinio materializmo katedros vedėjas doc. Stepanovas, nepasitaręs su Istorijos-filologijos fakulteto studentu drg. Repšiu, dekanate pareiškė, jog šis studentas mokslinėje konferencijoje skaitys savo darbą. Sis ii eilė panašių faktų rodo, jog kai kurie dėstytojai pro Įpirštus žiūri į studentų mokslinį-tiriamąjį darbą. mažai jiems padeda.
H Lenkų rašytojų vakaras Šeštadienį pradedantieji len kų rašytojai surengė vakarą, skirtą Paryžiaus Komunos die nai paminėti. Pranešimų apie Paryžiaus Komunos idėjų atsispindėjimą literatūroje ir keletą to meto rašytojų kūi inių vertimų skai tė VVPI studentas Gajevskis. Naujausieji žlžllevskio, Sa vickio, Karrvacklo kūriniai, kuriuos Jie perskaitė vakaro dalyviams, skirti tautų drau gystei, taikai, dabartiniams Prancūzijos kovotojams už lais vę. Panašūs vakarai padėtų augti musų universiteto jau niesiems literatams, kurie Į pirmąjį susitikimą su savo draugais lenkais kažkodėl ne atsilankė. J. Šinkūnaitė
V
Būrelis atgyja Lietuvių literatūros kabine te susispietusi grupė studentų.
Antro kurso lituanistas Juškaitls skaito savo eilėraščius. Draugai atsidėję klausosi pos mų Maskvai, apie jaunystę ir meilę, iš kurių Išplaukia gilus apibendrinimas. Literatai Kašauskas, Dautar tas ir kiti aKtyviai reiškia sa vo nuomones apie jaunojo poe to kūrybą, nurodo trūkumus, apibendrina pasiektus lalmėjimus. Reikia tikėtis, kad greitu laiku būrelis suburs dar negausias literatų gretas ir per keletą metų išaugins jaunųjų rašytojų-krltikų grupę. A. Lukša
Poetas
i
pas
i kurso žurnalistai susitiko su 2-ojo Visasąjunginio rašy tojų suvažiavimo dalyviu poe tu A. Jonynu. Rašytojas papa sakojo savo Įspūdžius iš suva žiavimo, išaiškino pagrindines literatūros problemas, dėl ku rių išsivystė diskusijos, išryš kino pagrindines gaires, duo tas rašytojams suvažiavime. Viena iš jų, kalba poetas, — teisingas gyvenimo vaizdavi mas. Susidomėję klausėmės pa sakojimo apie užsienio rašyto jų pažiūrą į tarybinę literatū rą. Poetui A. Jonynui patelkė me daug klausimų. Mes išsi aiškinome, kaip atsirado bekonfllktlškumo teorija literatū roje ir kokios Jos pasekmės, 1 nfllkto reikšmę literatūros kūrinyje, kaip turi bendradar biauti rašytojas ir kritikas ir Įvairius kitus klausimus. Išgir-
i j
G
studentus dome rašytojo nuomonę apie naujausius Dovydaičio, Venc lovos, Lacio ir kitų rašytojų kūrinius. Pradedančiuosius poetus do mino, kaip rašytojas kuria ei lėraščius, ką šiuo metu Jis ra šo. A. Jonynas papasakojo mums ir apie tolesnius savo kūrybos planus. šiuo metu poetas dirba karo ir taikos te ma. Šia tema A. Jonynas ruo šia spaudai ciklą eilėraščių. Poetas pažymėjo, kad grei tai mes susilauksime naujų kū rinių iš rašytojų Valsiūnienės, Marcinkevičiaus, vaizduojan čių studentijos ir jaunimo gyvenimą. Rašytojas pažadėjo ir toliau palaikyti su mumis rySius, padėti pradedantiems poetams.
E. Sarmaitytė
r u p ė s susirinkime
Š. m. kovo 17 d. I kurso biblio tekininkai pravedė atvirą komjaunimo susirinkimą. Pir muoju dienotvarįkės klausimu buvo ‘išnagrinėta TSKP CK sausio Plenu’mo nutarimas ir jo reikšmė mūsų ša'lles žemės ūkiui. I Antrasis dieno’ tvarkūs klausimas J— studentų pa skaitų lankomu mas. šiuo klausi>mu pasisakė visa eilė draugų. Išsto-
Atviras komjau jimai parodė, kad tokie draugai, kaip nimo susirinkimas Naikelytė ir kiti, nutarė dar glau be pateisinamos džiau susiburti į priežasties pralei- kolektyvą ir padė dlnėja paskaitas. ti mokytis atsllleDaug buvo kalbė kantiems drauta ir marksizmo- gams, įrodytl leninizmo semina jiems, kad savarų klausimu. Mark rankiškas knygų sizmo seminarai skaitymas, geras praeina blankiai, paskaitų lankymas nes dauguma stu yra kiekvieno stu dentų, kaip Šarū dento garbės rei nas, Stumburevi- kalas ir pareiga. člūtė, ateina į se O. Stabingytė minarą nepasiruo Istorijos-filogljos šę. fak. I k. stud.
DIPLOMINIAI DARBAI Teisės mokslų fakulteto de kanatas, katedros ir visuome Apie žmogaus grožį ninės organizacijos šiuo metu ypatingą dėmesį yra atkreipu Į „Kas sudaro žmogaus gro grupės studentų Petkevičiūtės, sios į tai, kad savo laiku bu žį?” — tokia tema praėjusį Lapinskaitės, Budrio ir kitų tų baigti įašyti kursiniai ir šeštadienį (III. 19) organizavo pranešimas apie tikrąjį žmo diplominiai darbai. i susirinkimą Istorijos-filologijos gaus grožį. Po to išsivystė gy Šiomis dienomis baigė rašy fakulteto lietuvių kalbos ir li vos diskusijos, kurių metu su ti diplominius darbus drg. drg. teratūros spec. II kurso stu sirinkimo dalyviai pasidalino K. Karašauskas, J. Jakutis, B. dentai. Susirinkime buvo iš savo nuomonėmis. Bareikienė ir kt. diplomantai. klausytas kolektyviai paruoštas J. Bložė
U
Mokslinis-tiriamasis darbas mūsų universitete dar yra gerokai apleistas. Nedirbamas beveik joks darbas su jau J. BAUŽYTE nesniojo kurso studentais. Visuomeninių organizacijų akty x . ... j vas drauge SMD Taryba turėtų pirmuose kursuose organi zuoti pasikalbėjimus, kuriuose dėstytojai ar vyresniųjų kur sų studentai papasakotų plačiau apie busimąją specialybę, Vėjas sukūriais neša sau plėšia jo palto skvernus, vis nušviestų mokslinių būrelių darbą. Be to, dėstytojai, kated sus šiugždančius lapus, bloš lietaus lašai krenta rų vedėjai turėtų papasakoti studentams apie moksllnį-ti- kia juos į nuogą gatvės grin tankesni už aplkaklės, riamąjį darbą, apie tai, kokioje srityje gali užsiiminėti stu- dinį, įnirtingai taršo šalnų nieko nejaučia. bet Vytautas x deniai. Tai patrauktų daugiau studentų prie mokslinio pakąstoje vejoje. Dideli sod Po poros valandų nuvar !darbo. rūs vand-ms lašai teškia į gęs, sulytas jis grįžta namo Tolesnio studentų mokslinio darbo pagerinimas priklau veidą. Vytautas,' pakėlęs ap ir, susiėmęs rankomis galvą, so, visų pirma, nuo dalykinio vadovavimo Iš katedrų ir dės siausto aptkaklę, greitai per ilgai sėdi prie stalo. iu li tytojų pusės. Mes turime daug būrelių, kur gero vadova bėga gatvę ir įeina į Gamtos — Aš nebe studentas. Ne. ai vimo dėka studentai atlieka vertingus tiriamuosius darbus, faKulteto lūmus. Smarkus vė O ką gi pasakys tėvai? Si gauna savarankiško mokslinio reikšmė, darbo įgūdžius. Reikia 11 būtų aiškinama konferencijos jos darbų eiga,plačiau vie- jo gūsnys triukšmingai už mintis nukrato Vytautą. Jis būrelių pobūdis. darbo patyrimą. nųpaskleisti ar kitų šių pranešimų Komjaunimo komitetas ir trenkia paskui jį duris. Vy pasijunta toks nelaimingas, i; Dabar, SMD artinantis reikia kad studentams universiteto tarybakonferencijai, turi siekti, kad konferencija būtų tautas užkopia laiptais į ant vienišas. Kambaryje kaip ty rą aukštą ir, lyg įbestas, sur čia nieko, nėra. Slopi tyla sle gerai organizuota ir turėtų praktinę reikšmę. stoja. Prie durų kabančiame gia jį kaip niekad. Vytautas jis pastebi savo pa atsistoja ir ima skubiai vaikš KONFERENCIJOS IŠVAKARĖSE / skelbime vardę. čioti po kambarį. . .Už nuolatinį užsiėmimų Negrįžtamai prabėgo dveji ĮLamtos mokslų fakultete mą „Kai kurių kompleksinių nelankymą išbraukti iš stu Vytauto studijų metai. Ką gi siu lentų mokslinė konferencija klimatinių rodiklių '‘ . .......į ryšys su dentų skaičiaus Krlstutį Vy jie atnešė jam? Bereikalingas tautą ir Juntulą Algimantą". blaškymasis, nuolatiniai išgė iemet dirbs trijose sekcijose augalų vystymusi”. Vytautas prieina arčiau ir rimai, visiškas abejingumas biologijos, geologijos ir Konferencijoje su mokslo- dar kartą skubiai perbėga specialybei — štai praėjusių ge grafljos mokslų. Sekcijose studentiškų dienų gija. O numatyta perskaityti 18 pra- tiriamaisiais darbais dalyvaus akimis skelbimą. Nejaugi!? — Išbraukti iš studentų draugai? Turėjo Vytautas ir ( ne imu. Ypač vertingi yra bio- 36 studentai. 4 darbai, nagrinėjantiejl Fakulteto moksliniai būre skaičiaus?! — netiki savo draugą Algį Juntulą, išgėri įvairius žemės ūkio klausimus. liai metų bėgyje palaikė ry akimis Vytautas. — Negali mų draugą. Jis taip pat pa šalinamas iš universiteto. u.rso studentė L. Jūnokai- šius su kitų aukštųjų mokyk būti... Jis skaito trečią, ketvirtą, —- Gyvenimas trumpas, — įė tiria mikroelementų Boro ir lų studentais. Dalyvauti konfe ■Io.ibdeno poveikį į daugia rencijoje jie kviečia svečius iš penktą . kai tą ir vis nenori ti sakydavo jis. —- Džiaukimės, gerkim, kol jauni. . . mečių pašarinių žolių medžia broliškųjų respublikų ir iš ki kėti. — Išbraukti, išbraukti, — Vytautas neatsispirdavo. gų apykaitą ir derlių. To pa tų respublikos aukštųjų mo automatiškai kartoja jis. — Vis dažniau ir dažniau jis ties kurso studentės A. Sols- kyklų. Už paskaitų nelankymą. . . praleisdavo paskaitas, vis blo „ , ,ir A- Boguševičiūtė naDaugumas darbų yra baigia įtūžęs Vytautas nuplėšia įsa giau ruošėsi egzaminams. 1,'rjiėja dirvožemio įelektrinl’rt|o įtaką į augalų vystymąsi. mi. Kai kurių darbų tezės yra kymą ir ilgai laiko jį ranko Pirmame kurse marksizmo-le je, nežino lamas, ką daryti. ninizmo pagrindų įsiskolini geografijos specialybės IV spausdinamos fakulteto SMD — Reiškia išbrauktas, reiš mas, antrame — TSRS geolo \u|s° studentas A. Bagdonas biuletenyje. kia aš nebe studentas, — gijos istorijos. . . Ko|terencljai ruošia pranešiA. Gaigalas šrnėkšl balsios mintys. Vėjas Vytautas dar ir dabar gir
Vytautas ištesep pažadą...
(Kauno Politechnikos Institutas)
1 O o 1952 m. Gegužės 1-ąją išėjo pirmasis „Tarybinio studento numeris. Nuo pir mojo numerio pasirodymo jau praėjo beveik trys me tai, ir šiandien išleidžiame šimtąjį numerį. Šie metai laikraščio gyvenime nėra didelis laiko tarpas. Išleisdama 100 numerį, redakcija užtikrina laikraš čio skaitytojus. Instituto dėstytojų ir studentų ko lektyvą iš pagrindų pagerin ti savo darbą, siekti talpi namos medžiagos bolševiki nio kovingumo ir veiksmin gumo, viso to, kas padary tų „Tarybinį studentą” tik ru aukštosios tarybinės mo kyklos organu. „Tarybinis Studentas” (Vilniaus Valstybinis Pedagoginis Institutas) J I DOVANOS IŠVYKSTANTIEMS Į PLĖŠINIUS Šimtai tarybinių jaunuo lių ir merginų, atsiliepdami į patriotinį maskviečių ra ginimą, pareiškė norą vyk ti įsisavinti naujų žemių. Komjaunimo organizaci jos iniciatyva agronomijos fakulteto studentai nutarė pasiųsti dovaną išvykstan tiems į plėšinlnes žemes. Fakulteto studentai nutarė iš savo santaupų nupirkti radijo aparatą, knygų bib liotekėlę ir daug kitų kultūrinlo-bultlnio aptarnavimo priemonių. Be to, busimieji agronomai noriai atiduoda dalį turimos žemės ūkio ir kitos literatūros, prašydami pasiųsti ją atkakliems dir vonuojančių žemių šturmuotojams. Daug vertingų ir gerų dovanų rengia siųsti į plėšinines žemes mechanizaci jos, miškų ūkio ir kitų fa kultetų studentai. „Žemės ūkio specialistas” (LTSR Ž. U. A.)
di aštrius draugų žodžius. iš čia, negirdėti aiškių sekre Jie svarstė Jį ir ne vieną toriaus žodžių, bet jis privers tas klausyti. — Na, gerai, Vytautai, — draugais. pagaliau sutinka Kondratas.— — Kokią teisę jie turi kiš Aš pakalbėsiu su dekanu. Bet tis į mano asmeninius reika jeigu tu vėl mėginsi apgauti lus. Atsirado geradėjal, — komjaunimo organizaciją. . . pykdavo jis, kai jam imdavo Daug karčių žodžių jis iš prikaišioti apsileidimą. girsta ir iš dekano lūpų. Po Dabar Vytautas supranta, ilgų prašymų dekanas sutinka kad draugai buvo teisūs. priimti atgal Vytautą, bet ne — Bet nejaugi jau vėlu, į trečią, o į antrąjį kursą. viskas žuvo? O ne, nereikia Juk jūs nieko neišmoko pasiduoti, bet kovoti, kovoti te — per praeitus metus, — ta iki galo. da pasakė jis. — Liksite Iš Vytautas pasiryžta: jis eis naujo kartoti kursą. pas kurso komjaunimo orga . . .Vytautas vėl sėdi uni nizacijos sekretorių, gal pa versiteto suole. Už lango skaid dės. žiemos diena, deimantinė . . . Vytautas neramiai lū ri adatėlėmis žvilga šerkš kuriuoja prie auditorijos. mis nas. Kondratas dažnai jį kritikuo Vytautas stengiasi gerai su davo susirinkimuose, biure, vokti, ką kalba dėstytojas, bet o dabar reikia jo prašyti. jo mintys retkarčiais vėl grįžta Kokia gėda! . . . Pasirodžius prie Neries. Žinoma, mineralų sekretoriui duryse, Vytautas sudėtis įdomus dalykas, bet nedrąsiai žengia prie jo. — Atleisk, kad tave su ten maloniau, ir Vytautui trukdysiu, bet man reikia. .. sunkiai sekasi save nugalėti. Greit, lyg vydami vienas reikia būtinai su tavimi pasi kalbėti. Vytautas nedrįsta kitą, krinta kalendoriaus lape pažvelgti Kondratul į akis, ir liai. Vytautas gerai lanko pa tarsi jaučia pašalpų jo žvilgs skaitas, mokosi ir egzaminus Išlaiko labai gerai. Bet jis ne nį. — Padėk man grįžti į uni randa to, ko tikėjosi Iš geolo versitetą. Buk geras. Aš pri gijos mokslo: sausos paskaitos Ir viskas. O mokytis turi — žadu, daugiau to nebus. .. — O kurgi tavo ankstesni juk jis prižadėjo. pažadai? Jię visi nuėjo vė Artinasi vasara, II kurso jais. Tu nesidomėjai specia geologai džiūgauja. Šiais me lybe, neklausei draugų. . . tais Jie atliks praktiką šalies Vytautui sunku klausyti ši pietuose, Krymo pusiasalyje. tų priekaištų. Norėtųsi bėgti (Nukelta į 2 psl.)
S®