SPAUDA — MUSŲ GYVENIMO VEIDRODIS! ★
visu Saliu proletarai, vienykitės t
★
V'
Štai jie — pirmieji
Nr. 7(318) 1959 m. vasario 28 d., šeštadienis Kaina 20 kap. PARTINIO BIURO. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
metų rudenį suka ks 10 metų nuo žur ŠIŲnalistikos specialybės
I studentų-žurnalistų laida po paskutinio valstybinio egzamino. Iš kairės: S. Vaintraubas, B. Raguotis, B. Kazlauskaitė, H. Zienavičius, A. Rukšėnaltė, A. Kar mazinas, L. Litvaitytė, R. Budrys, vyr. dėst. J. Karo sas, M. Juodka, E. Krušinskaitė, vyr. dės. J. Bulota, G. Bračlenė, H. Paluševičius, S. Makauskas ir M. Liubeckis.
įsteigimo musų Universitete. Per šį laiko tarpą jau dau gumas Vilniaus respublikinių laikraščių informacinės tarny bos, radijo ir televizijos dar buotojų yra įgiję žurnalistų diplomus ir sėkmingai dirba jiems- patikėtame darbe, vis daugiau ir daugiau galima sutikti ir miestų bei rajonų laikraščių redakcijose mūsų katedros auklėtinių. Nebetoli jau tas laikas, kai visi res publikos spaudos darbuotojai turės aukštąjį mokslą. Tuo tarpu buržuazijai val dant Lietuvą, laikraštininkai neturėjo jokių galimybių kei ti savo kvalifikacijas gimta jame krašte, tik retas kuris, kūnu ir dvasia visiškai parsi davęs fašistiniam režimui, ga lėjo išvykti į užsienį studijuo ti savo specialybės.
Interviu su pačiu savim
1951 m. III k. studentų žurnalistų grupė ekskursi jos į ,,Spindulio’’ spaustuvę metu. H. Paluševlčlaus nuotr.
Laukiame dar geriau paruoštų darbuotoj ų
Neilgai tegyg. Zimanas straipsnius. Šie vuoja Vilniaus „Tiesos” vyr. redaktorius draugai sėkmin Valstybinio uni gai dirba, aug versiteto žurnalistikos katedra, dami kaip žurnalistai. bet ji nuveikė jau nemaža auklė „Tiesos“ redakcija linki Vil jant lietuviškus tarybinius žur niaus Valstybinio universiteto nalistinius kairus. Respubli žurnalistikos katedrai vis labiau kiniuose laikraščiuose ir leidyk tobulinti savo darbą, išleisti vis lose, rajoninėje spaudoje ir radi daugiau ir geriau parengti savo jo bei televizijos redakcijose, — auklėtinius garbingam tarybinio visur galima rasti darbuotojų, iš žurnalisto darbui. Mums, praktiniams darbuoto augintų žurnalistikos katedroje. Jau nemaža yra leidinių, ku jams, atrodo, kad katedrai reikia rių redakcijose Vilniaus Valsty ypač kreipti dėmesį į praktiką, binio universiteto auklėtiniai su kad katedros auklėtiniai, atėję į daro pagrindinį branduolį, o dau redakcijas, iš karto galėtų įsi gelis jų vadovauja redakcijoms. jungti į darbą kaip pilnaverčiai „Tiesoje“ dirba didelis būrys darbuotojai. Ar nevertėtų taip pat kated žurnalistų, įgijusių žurnalisto rai apsvarstyti klausimą, kad stu specialybę Vilniaus Valstybinia dentai žurnalistai, dar besimoky me universitete. Jų tarpe yra dami, įsigytų tam tikrus pagrin įvairių darbuotojų, bet iš viso dus savo būsimai siauresnei spe „Tiesos“ redakcija yra dėkinga cialybei. Juk baigę jie dirbs ne katedrai, nes kaip tik katedra kaip šiaip sau žurnalistai, o vie padėjo redakcijai sukomplektuoti ni daugiau domėsis žemės ūkiu, kadrus. kiti pramone, treti meno ir lite Tokie katedros auklėtiniai, ratūros klausimais. Ar nebūtų kaip drg. drg. Balsys, Akstinas, tikslinga jau Universitete studen Raguotis, Mikuckas, Keršys, Jan tams šiek tiek giliau pasirengti kauskas, Kėzys, Kadžiulis, savo darbo profiliui ateityje? Šarpis, Barysas, Šinkūnaitė ir Mūsų respublikos laikraščiai kiti draugai dirba didelį darbą ir žurnalai, kurių skaičius vis la „Tiesos“ redakcijoje. Daugelio biau auga, laukia iš katedros vis jų vardai jau gerai žinomi ir daugiau ir dar geriau paruoštų Skaitytojui, kuris vertina jų darbuotojų,
Tokia jau mūsų, žurnalis tų, dalia. Važinėjam po Lie tuvą skersai ir išilgai, lanko mės Įmonėse, kolūkiuose, su tinkam ten šimtus puikių, įdomių žmonių, rašom apie juos, jų darbą, laimėjimus. O štai apie save rašyti niekad netenka (neskaitant priedų prie pareiškimo-autobiograf ijos, ir kadrų įskaitos lapo). Taigi, draugai, tur būt, atlei site, jei šiame „kūrinyje” ne rasite nieko įdomaus ir nau jo. Neturiu patyrimo autobio grafiniame žanre, o. be to, ir rašyti dar beveik nėra ko — praėjo vos dveji metai, kai atsisveikinau su Jūsų au ditorijomis. Ką dirbu? Tą patį, ką ir visi mano „plunksnos bro liai” Rašau, organizuoju me džiagą, redaguoju, fotogra fuoju. Kaip sekasi? Įvairiai. Vie ną kartą medžiaga išeina geresnė, kitą — prastesnė. Tačiau visada, sėsdamas ra šyti apybraižėlę, reportažą, vaizdelį, laužau galvą, ieško damas naujo priėjimo, ne skaityto pas ką kitą ir ne rašyto paties. Ir visuomet galvoju, kad štai šita medžia ga tai tikrai bus geriausia iŠ visų, kurias parašiau anks čiau. Draugai, o ir redakto riai sako, kad kol sieksiu to, tol kaip žurnalistas auksiu ir nesensiu. O aptingti ir apker pėti — žurnalistui baisiausia liga. Stengiuos Ja nesusirgti. Ką man davė Universite tas? Studijuodami mes dažnai piktindavomės, jog esame ap krauti daugybe nereikalingų, nieko bendro su specialybe neturinčių disciplinų. Tačiau dabar įsitikinau, kad žurna listui nereikalingų disciplinų nėra. Jis kasdien savo darbe susiduria su daugybe klausi mų. O kaip gėda kur nors komandiruotėje sutikti žmo gų, kuris besikalbėdamas įsi tikina, jog tu nežinai Jį do minančio klausimo. Taigi, mes dėkingi Univer sitetui už visapusiškas ži nias. Tačiau už kai ką mes ir pykstame ant jo. Kiekvienas mūsų dienų žurnalistas (tu riu galvoje rašantį žurnalis tą, o ne tuos, kurie Jais va dinasi tik dėl to, Jog taip užvardinti diplome) privalo ne tik gera! rašyti, bet ly giai taip pat gerai mokėti fotografuoti, rašyti mašinėle ir net pats vairuoti mašiną ar motociklą. Gaila, bet Uni versitete to neišmokome. Ką gi, tenka išmokti dabar. Štai, draugai, Jums drau giškas buvusio studento pa tarimas: reikalaukite iš Uni versiteto to, ko nedavė mums. Svarbiausias patari mas: mokykitės ne tik audi torijose, ne tik iš knygų, bet ir iš gyvenimo ir kasdien. Jei jau kartą pasirinkote šią ne lengvą specialybę, tai nuolat atsiminkite, kad jūs esate žurnalistai jau dabar.
Z. SERAPINAS ELTOS korespondentas
t. y. per 41 metus. Didelį šuolį pirmyn numatyta pasiek ti žemės ūkyje, keliant kul tūrą Ir liaudies gerovę. Ir Sudarytos palankios sąly nepaisant tokių gigantiškų gos žurnalistikos specialybei darbų, tokių negirdėtų žmoni septynmečio įsigyti dar nereiškia, kad jos Istorijoje kiekvienas, baigęs ją jau plane nužymėtų tempų, tary taps tikru laikraštininku, nes biniai žmonės jau dabar ryž tik galima pamokyti, bet ne tasi įvykdyti šį planą pirma išmokyti žmogų kūrybiškai laiko, per penkerius metus. dirbti, rašyti, būti geru re Kitaip ir būti negali. Kosmo so užvaldymo gadynėje ne porteriu, apybraižininku, fel galima pasikliauti ikišiolinlais jetonistu ar fotokoresponden tempais. Šioje didžioje kovo tu. Studentul-žurnalistul pri je už laiką būti priešakinėse valu turėti, kaip įprastai sa tarybinės visuomenės pozici koma, „gyslelę” laikraštiniam jose yra nepaprastai garbin darbui. Be tos „gyslelės” nuo ga ir kilni pareiga. Komunis lat kunkuliuojantis spaudos tų partija patikėjo spaudos sūkurys ne šiandien, tai ry darbuotojams savo Išmėgintą, toj nugramzdins Į dugną. toliausiai šaudantį ginklą — Besiruo Tai, pagaliau, aiškiausiai pa laikraščius, radiją. tvirtina ir mūsų gyvenimo šiantis savarankiškam darbui, studentas-žurnalistas niekuo praktika. Mes turime jau nemaža met negali užmiršti, jog jam Universiteto auklėtinių žurna teks dirbti atsakingame vi listų, kurių vardai plačiai ži suomeninio darbo bare, kuris nomi mūsų skaitytojams iš reikalauja, visų pirma, tvirto „Tiesos”, „Komjaunimo tie apsišarvavimo marksizmo-le sos”, „Valstiečių laikraščio", ninizmo mokslu, plačios eru miestų ir rajonų laikraščių, dicijos, gilaus gyvenimo paži iš daugelio mūsų žurnalų pus nimo. Publicistinė aistra, žur lapių bei skilčių. O kiti, kaip nalistinis meistriškumas tary tas mūsų Nemunėlis, tykiai, binėje spaudoje nėra įmano mi be partinio požiūrio į gy tykiai plaukia. -yURNALISTO vieta — venimą ir jo reiškinius, be / Ųai priešakinės tarybi kovos prieš praeities atgyve nės visuomenės pozici nas, trukdančias žengti komujos. O būti jose nėra lengva, nistinėn visuomenėm Iš kitos nes mūsų visuomenė milžino pusės, ir visa žurnalisto elg žingsniais žengia į priekį. sena, jo buitis negali skirtis Per septynmeti, kaip nu nuo aukšto tarybinės spaudos skambėjo partijos XXI suva pašaukimo, kurį suteikė jai žiavimo tribūnoje, bus paga Komunistų partija. minta tiek pramoninės pro Didysis Leninas, užpildydadukcijos, kiek jos buvo pa mas anketas, visuomet į gaminta per visą Tarybų ša klausimą — „Užsiėmimas”, lies gyvavimo laiko tarpą, parašydavo: „žurnalistas”. J. Karosas žurnalistikos katedros vedėjas
Žurnalistai keliauja per pasaulį
Cheopso piramidė
D. SNIUKO nuotr.
UNIVERSITETAS NURODO KELIĄ, 0 VAIKŠČIOTI PATYS MOKYKIMĖS
Žurnalisto vieta— priešakinėse pozicijose