VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖS!
1967 m. kovo mėn 15 d
TREČIADIENIS Nr. 7 (593) Eina nuo 1950 m.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNfVERSITETO REKTORATO. partijos, komjaunimo ir profsąjungos komitetų organas
Kaina 2 kap.
MOKSLINIŲ TYRIMŲ PERSPEKTYVOS G M tyrimai aukštosiose mokyklose pastaraisiais metais žy miai suintensyvėjo ir dabar bendrame mokslinių tyrimų fronte užima gana žymią vie tą. Turėdama pakankamai ge rų kvalifikuotų specialistų, aukštoji mokykla pajėgi spręsti sudėtingas teorines problemas ir praktinius liau dies ūkio klausimus. Ypač platų užmojį įgavo moksliniai tyrimai pagal ūkines sutartis su įmonėmis, organizacijomis, vaidybomis, ministerijomis. Šiuo metu aukštąją mokyklą laikyti tik mokymo įstaiga būtų neteisinga. Tą patį gali ma pasakyti ir apie mūsų Universitetą. Universiteto mokslininkų glaudus bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis yra vykdomas ūkinių sutarčių forma. Užsakovų geografija gana plati. Didžiausia dai is užsakovų yra Vilniaus mieste, tačiau kai kurie jų užsakymų objektai kartais būna išsidėstę įvairiose respublikos vietovėse. Yra užsakymų iš Kauno, Panevėžio, Klaipėdos, Kaliningrado, Leningrado, Kazanės, Astrachanės ir t. t. 1967 m. sausio 1 d. Universi teto mokslinio tyrimo sekto riuje, kuris organizuoja moks linius tyrimus pagal ūkines sutartis, užregistruota 98 su tartys. Praėjusiais 1966 m. baigti darbai pagal 43 sutar tis. Iš viso atlikta darbų 316 tūkst. rublių. Toli gražu Universiteto galimybės šioje srityje neišsemtos. Mokslinio tyrimo sektorius, pradėjęs sa vo veiklą 1965 m. rugsėjo mėnesį, žengia dar tiktai pir muosius žingsnius. 1965 m. ūkinių sutarčių buvo atlikta tik 159. 362 rub. sumai.
J. MIKUČION1S Moksl. tyrimo sekt, viršininkas
oksliniai
Draugystė su Tartu Universitetu Iki traukinio „Talinas— Minskas" išvykimo laikrodis skaičiavo minutes. Prieš trejetą mėnesių šio je pačioje vietoje, panašiam rate nuskambėjo iš Estijos atvežtas sveikinimas „Tere Vilnius!" O šį vakarą jis su skambės jau kita kalba — lietuviška: „Sveikas Tartu!" Netrukus Universiteto Isto rijos ir filologijos fakulteto II kurso istorikų žvilgsniai pro traukinio langus jau ma tavo pavasario skriaudžiamo sniego storį, Lietuvos, Latvi jos laukuos. Ne kiekvieną atvykusį Esti jon sutinka išskėstomis ran komis, bet mūsų jau laukė Tartu džiugūs ir pažįstami Universiteto istorikų veidai. Prieš akis Universitetas, miesto pasididžiavimas. Tiesa, jis ne toks didelis ir puošnus, be praėjusių šimtmečių ap daro, nuskriaustas kelių gaiš ių ir įgijęs šių dienų antspau dą, bet nepraradęs mokslo šventovės dvasios. Taip ir norėjosi pasėdėti erdviose au ditorijose su darbščiais šei mininkais. Jame mokosi 6 tūkstančiai studentų. Mūsų godžių akių dar lau kė turtingos bibliotekos, anti kinių skulptūrų muziejus ir neišvaikščiotas savotiškas Tartu miestas, su velnio ir angelų tiltais, ant kurių žmo nės kadaise ėjo semtis stipry bės. Tokiu būdu estai mū šiuose išvengdavo pražūties; pasakojama, kad ne vien tik tėvynės oras juos gelbėdavo, bet ir priešui pavojingos siauros Talino senamiesčių gatvės, su specialiais išėjimais pro miesto gynybinę sieną. Ir šiandien ji stovi rami, kaip
keletą amžių atgal, aukštai virš Rotušės bokšto sukasi mažasis Tomas — miesto ra mybės sargas. Niekas nepasakys, kad es tai nesvetingi, tai paneigtų gerą mūsų nuotaiką, kurią iš sivežėme iš Tartu ir Talino. Ją papildė ir šaunios gidės Si rijos noras parodyti viską, kas tik įmanoma per tokį trumpą laiką, net tada, kai nebeklau augiausia sutarčių so kojos. 1966 m. vykdė Gamtos Mūsų draugystė su Tartu (19), Fizikos (12), ChemiUniversiteto studentais dar jos (12), Ekonomikos (11) ir labiau sustiprėjo. A. STRIAUKAITE Medicinos (6) fakultetai. Nuo
D
fizikos ir spektroskopijos (2 sut.) katedrose. Puslaidininkių fizikos ka tedros puslaidininkių labora torijoje, vadovaujant doc. J. Viščiakui, tiriami fotoladdūs sluoksniai, elektrografinių sluoksnių užkirovimo ir fotoiškrovimo kinetikos klausi mai, kuriamas fotoliniuotės tipo elektrinis keitiklis. Vyr. inžinieriaus V. Gaidelio va dovaujama grupė pagal sutar tį su J. Janonio v. popieriaus fabriku tiria elektrografinio popieriaus pagerinimo ir tech nologijos atpiginimo galimy bes. Radiofizikos katedros vyr. dėstytojas V. Valiukėnas pa gal sutartį su Vilniaus Kon stravimo biuriu nustatys me talinių, rezistinių ir dielektri nių plonų sluoksnių kom pleksinio dielektrinio pralai dumo dažnuminę priklauso mybę. Vyr. dėst. E. Garška Vilniaus dažymo aparatūrų gamyklai konstruoja signali zacijos sistemas. Spektrinės analizės meto dai vis plačiau naudojami gamyboje: jie pasižymi grei tumu, spektrinei metalų ana lizei nereikia jokių chemika lų, todėl ji žymiai pigesnė už cheminę, be to, spektrinei analizei užtenka miligramų analizuojamos medžiagos, ją galima atlikti, negadinant gaminio. Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedra -siūlė pagal ūkiskaitines sutar tis įrengti gamyklose spekt rines laboratorij as, parengti spektrinių analizių metodus, apmokyti gamyklų darbuotojus, tirti spektrinių analizių ekonominius efektus. Doc. H. Jonaičiui vadovaujant, bus fakulteto darbai reguliuojama spektroskopinė ūkines sutartis aparatūra, parengiami spek* koncentruojasi puslaidi troskopinės analizės metodai ninkių fizikos (5 sut.), radio ir apmokomas laborantas Pa fizikos (5 sut.) ir bendrosios nevėžio Lietkabelio gamyklai.
1966 m. pradžios Medicinos fakultete baigtos 5 sutartys, Gamtos — 14, Chemijos — 8, Fizikos — 7 ir Ekonomikos fakultete — 4 sutartys. Įdomius tyrimus atlieka med. m. kand. A. Aušrūno vadovaujama grupė. Jos jė gomis buvo vykdomos 5 su tartys (iš 6 visame Medicinos fakultete). Ši grupė tiria dar bo sąlygas (triukšmą, vibraci ją, apšvietimą, šiluminę ra diaciją, oro užteršimą, judėji mą, santykinę drėgmę) ir nu mato priemones joms page rinti. Tokie tyrimai atlikti mokymo-gamybos Vilniaus kombinate, Elektros suvirini mo aparatų, Šlifavimo staklių, Elektros skaitiklių gamyklo se. Tokio pat pobūdžio sutar tis sudaryta su Vito kailių pramonės įmonių susivieniji mu. Galima drąsiai tikėtis, kad tekius tyrimus prašys at likti dar ne viena įmonė, or ganizacija. Mokslininkų su rinkti duomenys apie darbo sąlygas ir jų pasiūlymai, pa tarimai padės kelti darbo kul tūrą, gerinti darbo žmonių sveikatą, o tuo pačiu ir darbo našumą. Reikėtų pažymėti širdieslaboratorijos kraujagyslių vyr. inžinieriaus V. Mitriko sukurtą aparatą dainininko kvėpavimo mechanizmui ir balso parametrams matuoti. Šis aparatas, pagamintas pa gal Valstybinės konservatori jos užsakymą, yra įdomi nau jovė, kuri gali sudominti vo kalistų auklėtojus — konser vatorijų, muzikos mokyklų dėstytojus — ne tik musų respublikoje, bet ir už jos ri bų.
^<><><>^<>^<><><>^<><><><>^<><><>^<><><><><><><><><><><^<^^
Kovo 19 dieną—rinkimai! Gyva prieššventinėmis dienomis rinkiminės apy linkės Nr. 3 agitpunkte, įsikūrusiame VVU centri niuose rūmuose. Vyksta paskutiniai agitatorių, ku rių tarpe daug ir Univer siteto dėstytojų bei stu dentų, pasitarimai, kandi datų į deputatus susitiki mai su rinkėjais. Rinkiminei apylinkei Nr. 3, kuriai vadovau,a mūsų Universiteto docentas S. Žeiva, priklauso dalis J. Janonio rinkiminės apy gardos. šios apygardos darbo žmonės vieningai kandidatu į Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatus iškėlė Universi teto rektorių prof. dr. J. KUBILIŲ. Džiugu, kad toks didelis pasitikėjimas pareikštas musų gerbia mam rektoriui. Visoje ša lyje ir užsienyje žinomas J. Kubiliaus, respublikos Mokslų akademijos tikro jo nario, LTSR MA Fizi kos-matematikos instituto matematikos sektoriaus vadovo, profesoriaus, fizi kos-matematikos mokslų
daktaro, vardas ir darbai. Už nuopelnus Tarybų vals tybei J. Kubilius apdova notas Lenino ir Darbo Raudonosios Vėliavos or dinais. Dėstytojų ir studentų gerbiamas prof. M. GREGORAUSKAS, Ekonomikos fakulteto dekanas. Jis pa siūlytas kandidatu į Vil niaus miesto DZDT tary bos deputatus 6-oje rinki minėje apygardoje. Už Klasikinės filologijos ka tedros docentę J. TIJUNEI YTĘ balsuos 7-os ir už Ekonomikos fakulteto vyr. dėstytoją A. DAUKŠĄ — 11-os rinkiminės apygar dos rinkėjai. Šie dėstyto jai iškelti kandidatais Į Vilniaus miesto DŽD tary bos deputatus. KOVO 19 — RINKIMAI! VIENINGAI ATIDUOSIME BALSUS Už GERIAUSIUS RESPUBLIKOS ŽMONES! MOŠŲ INF. V. DARGUŽIO nuotrau koje: vyr. dėstytojas pa pulkininkis V. Ragauskas agitpunkte su agitatoriais tikslina rinkėjų sąrašus.
AMTOS fakultete dau giausia sutarčių tenka hidrologijos ir inžineri nės geologijos katedrai. Šios katedros mokslininkai dau giausia tiria įvairių geologi nių epochų darinius, statybi nių aikštelių gruntą. Doc. P. Vaitiekūnas atliko Pietų Pa baltijo molingų uolienų litografinius tyrimus Naftos žval gybos ekspedicijai, vyr. dėst. A. Žiedelis tiria Nemuno slė nio fizinius geologinius pro cesus pagal sutartį su Hidro logijos ekspedicija, staž. V. Zutelis atlieka inžineriniusgeologinius statybinių aikšte lių tyrinėjimus Mėsos ir pieno pramonės ministerijos proj ekta vimo — konstravimo biurui. Sėkmingai dirba šios katedros docentai J. Paškevi čius, A. Kondratas, V. Kotovič, Z. Petrulis. Augalų ir gyvulių augimo stimuliatorių laboratorijoje doc. J. Pečiulis tiria raciona laus pieno išrūgų panaudoji mo galimybes (sutartis su Kauno pieno kombinatu), P. Bruzgulis ieško stimuliatorių, kuirie pakeltų vaistinių auga lų derlingumą. Fizinės geografijos ir kar tografijos katedros docentai C. Kudaba ir V. Ščemeliovas talkininkauja Gamtos apsau gos komitetui, sudarinėdami Ignalinos ir Aukštadvario landšaftinių draustinių techniinius-ekonominius duome nis. HEMIJOS fakultete doc A. Levinskas ir doc. V. Kaikaris tiria įvairius metalų dangų klausimus, doc. R. Pajėda J. Janonio popieriaius fabrikui tyrė elektrai laidžias celiuliozines medžia gas. Daug pasidarbavo doc. V. Daukšas, sintetindamas or ganines medžiagas — tetrametiletilendiaminą, dioksibehzoinę rūgštį, įvairiems moks linio tyrimo institutams. į
C
(NUKELTA į 4 psl.)