Visų šalių proletarai, vienykitės!
7/a) o
O ,
^STUDENTAS VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORA TO. PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 7—8 (517—518) Eina nuo 1950 m. ■ r__________________
1965 m. balandžio mėn. 1 d., KETVIRTADIENIS
Kaina 4 kap.
Tavęs laukia Universitetas Vilniaus Universitetas yra seniausia Tarybų Sąjungoje aukštoji mokykla, įkurta 1579 m., turinti daug nuopelnų Lie tuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir kitų kaimyninių kraštų kul tūrai, daug įnešusi į pasauli nio mokslo lobyną. Universitete profesoriavo pirmojo lietuvių kalbos žodyno autorius K. Sirvydas, žymiausias XVIII a. lietuvių architektas L. Stuoka-Gucevi čius, garsūs biologai Z. ZillBūrin, būrin, draugai,rjuk mes viena šeima. beras, B. Jundzilas, G. Forste* Foto J. GIRDVAINIO rls, istorikas ir geografas J. Lelevelis, mokslininkai enciIEBBE6 ES E B3SS1IB BBBBBBBBBB klopedistal broliai Sniadeckiai ir daugelis kitų, plačiai žino mų mokslo pasaulyje. Univer siteto auklėtinių tarpe matome žymius lenkų ir lietuvių rašy tojus A. Mickevičių, J. Slovackį, S. Daukantą, J. Kra ševskį, S. Stanevičių, istori ką T. Narbutą ir kt. Čia yra mokęsis tapybos ir garsusis ukrainiečių poetas T. Ševčen pati didžiausia upė išteka upeliu. Pats didžiausias darbas ka. prasideda nuo pirmų pėdsakų dar neištirtoje žemėje, nuo pirmo Universiteto istorijos pusla įlaktuko dūžio. Ir kas nesvajoja apie pirmą palapinę taigoje, >irmą laužą ir pirmą akmenį, mestą i vandenį, užtvenkiant piai negali lygintis su tuo 3 Įpę. Tequ ne visiems teko laimė bratske, Magnitkoje, Komsoklestėjimu, kuris prasidėjo ta nolske prie Amūro, Ust-llimske palikti akmenį su išdidžiu rybiniais metais. Užgydęs sun ižrašu „Mes čia buvome pirmieji44. Tegu. Bet jaunystė nebus > Ikrą komjaunuoliška, romantiška jaunystė be stiprių minčių, kias karo ir okupacijos žaiz vajonių. O jos gimsta ten, kur prasideda jaunystė-mokyklos das, Universitetas be paliovos uole ir bręsta čia, pas mus, palinkus vakarais prie brėžinių progresavo visomis kryptimis, 5 rba fizikų, chemikų laboratorijose. Kad svajonės, kurias Jūs uoselėjote dar mokyklos suole ir labiausiai šiuo metu, nekant turtėjo, tobulėjo. Šiuo metu rai laukdami paskutinio skambučio, virstų tikrove, visų pirma Jis turi apie 10 000 studentų, eikia daug dirbti — mokytis. Jeigu jūs tvirtai pasirinkote avo būsimą specialybę, atėjus į mūsų Universitetą, jums nebus arba 10 kartų daugiau negu unlu. Kas nežino Istorijos ir filologijos fakulteto komjaunimo pirmaisiais pokario metais. rqanizacijos sekretorės Gemos Jurkūnaitės, Teisės fakulteto III Tas skaičius kasmet didėja. urso studento komjaunuolio-aktyvisto Mindaugo Lošio, Ekono mikos fakulteto II k. studento Antano Skrupskelio ir daugelio Šiemet į Universitetą bus pri itų. Tai mūsų geriausi komjaunuoliai, kurie mokosi tik labai imta 2265 pirmakursiai: 1000 erai, aktyviai dalyvauja visuomeniniame bei sportiniame Unlį stacionarinį, 400 į vakarinį ersiteto gyvenime. ir 865 į neakivaizdinį skyrių. Nors mūsų komjaunimo organizacijos pagrindinis uždavinys - kova už gerą mokymąsi, už aukštos kvalifikacijos specialisŠiais metais priimama 255 4 IŠįaruošimą, bet mes norėtume nors trumpai šiame straipsžmonėmis daugiau negu per yje papasakoti apie mūsų studentišką — tikrą komjaunuolis* a nai. draugystę. Bendras tikslas, siekimai, sunkumai, ieškojimai jartina įvairių charakterių žmones, o ypač jaunus, pilnus komMūsų senajame Universitete unuoliškos energijos ir noro žmones, kurie stengiasi padaryti dirbančios mokslo jėgos yra ažką gero, nepaprasto.. . į Tačiau mūsų draugystė nesibaigia vien auditorijose, bendrapuikios. Tuos, kurie studi Jčiuose. Draugystės ryšiai sieja mus beveik su visų Sąjungos juos Fizikos ir matemati jkštųjų mokyklų komjaunuoliais, su liaudies demokratinių šakos fakultete, mokys profe 4 jaunimu, ir, pagaliau, su tolimos Afrikos, laisvės salos — Ku>s, su Lotynų Amerikos jaunimu. Jau vien tik šiais mokslo soriai Z. Žemaitis. P. Slavė etais pas mus pabuvojo jaunimo delegacijos iš VDR, Vengrijos, nas, P. Brazdžiūnas, A. Ju Jbcs, Urugvajaus, Birmos, Ceilono, Kongo, Togo, Kipro ir kt. cys. žymus puslaidininkiu spe Mūsų nusipelnęs Dainų ir šokių liaudies ansamblis, veteranų 'oras, estradinis orkestras lietuviškomis dainomis ir šokiais ne cialistas doc. J. Viščakas, ‘rtą džiugino įvairių Sąjungos miestų jaunimą. O šiuo metu Gamtos fakultete — profeso ūsų ansambliečiai ruošiasi išvykai i Bulgarijos LDR. riai J. Dagys, S. Jankauskas, Graži mūsų Universiteto komjaunimo organizacijos tradicija darbo ir poilsio stovyklos. Mūsų komjaunuoliai vasarą drauge A. Minkevičius, P. Snarskis, ' kolūkiečiais — statybininkais deda plytą prie plytos. Medicinos fakultete — profe Baigiant norėtųsi priminti gerus Lenininės premijos laureasoriai M. Marcinkevičius, P. žurnalisto V. Peskovo žodžius, kari pats didžiausias darbas asideda nuo plytos pamate. Mokykitės, skaitykit, studijuoK<<. Norkūnas, medicinos mokslų rbkite ir... svajokite. daktarai L .Laucevičius, A. Atvykite pas mus, į senąjį Universitetą, kur Jūsų laukia Marcinkevičius, J. Lelis, Che yelė linksma ir draugiška studentų šeima, kur plačiai iŠ* •eibė sparnus nerami komjaunuoliška jaunystė. mijos fakultete — prof. K. Daukšas, Ekonomikos fakulte V. ŠERMUKŠNIS. Komjaunimo komiteto sekretorius te — prof. Dz. Budrys, J. BuA. ULCINSKAITš, Komjaunimo komiteto narys
okykitės, studijuokite, irbkite ir... svajokite
Prof. dr. J. KUBILIUS Universiteto rektorius čas, Ekonomikos mokslų dak tarai M. Gregorauskas ir A. Žilėnas, Istorijos ir filologijos fakultete — prof. J. Žiugžda, filol. m. dr. J. Lebedys ir dau gelis kitų. Jau vien tos pavar dės rodo, kad studijos bus rim tos ir vaisingos. Studijos Uiversitete (lot. universitetas „visuma, ištisumas“) yra platesnės ap imties, todėl platesnis ir įgy jamos specialybės profilis. Pa vyzdžiui. Universitetą baigę fizikai, matematikai, chemikai, biologai, geografai, istorikai, lituanistai Ir kiti yra parengia mi įvairesniam darbui, negu tų specialybių absolventai, baigę pedagoginius institutus. Šiais metais Universitetas gali pasigirti ir statybomis. Atrodo, ilgi būsimujų mokslo metų pradžios bus baigtas sta tyti naujas Fizikos ir matema tikos fakulteto rūmu korpusas, kuris labai palengvins fakul teto darbą, tuo pačiu padary damas jį žymiai našesnį. Sta tomas naujas 400 vietų bend rabutis su didele valgykla. O netolimoje ateityje numatoma Valakampių rajone pradėti sta tyti ir naują modernišką Uni versiteto miestelį. Universitetas stengiasi su daryti studentams tokias są lygas, kad jie galėtu sėkmin gai mokytis ir kultūringai ilsė tis. Mokydamiesi jie naudoja si Universiteto turimais įrengi mais, laboratorijomis, jiems rengiamos mokomosios ir ga mybinės ekskursijos, negaili ma konsultacijų. Aukštesniųjų kursų studentai atlieka ilgą gamybinę ir pedagoginę prak tiką, kurios metu įsigyja rei
kalingus specialybės darbo įgūdžius. Neakivaizdininkams periferijoje įsteigta keliolika konsultacijos punktų, kur skai tomos paskaitos, konsultuoja ma, galima laikyti egzaminus ir įskaitas. Universiteto Moks linė biblioteka, turinti 2 mln. 200 tūkstančių knygų, pajėgi aprūpinti studentus studijoms reikalinga literatūra. Žymi dalis stacionarlninkų gyvena bendrabučiuose, kur yra aprūpinti visu reikalinga inventoriumi ir patalyne. Se sijų metu bendrabučiuose ap gyvendinama ir nemaža neaki vaizdininkų. Kalp jau minėta, dabar statomas dar vienas bendrabutis, tad ateityje stu dentų buitinės sąlygos dar la biau pagerės. Absoliuti daugu ma stacionarininku gauna valstybines stipendijas. Gy vendami Vilniuje — respubli kos kultūros centre, jie turi daug progų pamatyti gražių spektaklių, pasiklausyti ’ res publikos, TSRS ir užsienio me no meistrų koncertų, pasižiū rėti įdomių sporto varžybų. Bet Universiteto studentai ne vien kitų talentais gėrisi — jie ir patys yra neblogi, meno Ir sporto meistrai. Universite to liaudies dainų ir šokių ansanmblis žinomas toli už Lie tuvos ribų. Šiemet 25 metų sukaktį švenčia kitas saviveik los kolektyvas — akademi nis choras. Vis labiau populia rėja teatro studija ir pūčiamųjų instrumentų orkestras. Uni versiteto sportininkai yra ne vienų respublikinių, sąjungi nių ir tarptautinių varžybų nu galėtojai. Visi šie kolektyvai tikisi, kad jūs, būslmiejl drau gai pirmakursiai, aktyviai įsi jungsite į jų veiklą. Universitetas pasirengęs su tikti naująją pamainą — 1965 —1966 m. m. pirmakursius. Išspausdinome stojamųjų eg zaminų programas. Iš patyru sių dėstytojų sudarysime egza minų ir priėmimo komisijas. Daugeli egzaminai, žinoma, šiek tiek gąsdina, juo labiau, kad jie ne paprasti, o konkur siniai. Tačiau bijoti nėra ko, nes per egzaminus jokio „ka pojimo“ nebus. Žinoma, nepa kankamai pasirengusių į Uni versitetą mes nepriimsime, bet tie, kas stropiai pasimokys, nesunkiai įveiks ne tik egza minus, bet ir konkursą.