Įžymusis kalbininkas
SMAGU CHEMIKAMS VIENAME BŪRYJE. St. PUNTEŽIO nuotraukoje: (iš kairės): Ž. Kudžmauskaitė, D. Namajūnaitė, A. Gleiznys, V. Skominaitė ir V. Jasinskaitė. Paskaitos pasibaigė, dabir — ’ laboratoriją. iiiiiiiii iiiiiiiii imi i n 111 n i rn linu innniiiiiimiiiiniinniniiimmiiiiiiiiiuiuniinniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimiimiiiiiiiiiiiiniiiiniiiniiiiiii
Vargu ar rastume mūsų respublikoje rašto žmogų, kuris įiieko nebūtų girdėjęs apie lituanistikos veteraną, Lietuvos TSR Įllo#s/z{ Akademijos tikrąjį narį, nusipelniusį LTSR mokslo >ęifėją profesorių Juozą Balčikonį, sulaukusį šiandien 80 metų Imžiauš (g. 1885. III. 25). Jau pirmųjų klasių mokiniai žino Irofesoriaus oavardę iš jo gražiai išverstų pasakų, o aukštųjų mokyklų studentai filologai, lietuvių kalbos mokytojai bei dės tytojai, spaudos darbuotojai — iš jo leksikografinių darbų, orifinalių straipsnių kaibos praktikos klausimais, publicistinių raš tų. Daugiau kaip pusę šimtmečio J. Balčikonis vaisingai dar buojasi lietuvių kalbos ugdymo ir tyrinėjimu baruose, keli'isae|,’mf metų jis taip pat skyrė jaunajai kartai mokyti bei auklėti. Bene daugiausia J. Balčikonis yra nusipelnęs lietuvių leksi kografijai. Po K. Būgos mirties perėmęs didžiojo Lietuvių kal tos žodyno redagavimą, J. Balčikonis iš pat pradžios pasinėrė I šitą darbą. Kiekviena proga jis oats be atvangos rinko ir kit žodžiu ar raštu skatino rinkti gyvosios liaudies kalbos žo džius. „Žodžių rinkimas tai yra jo aistra. Be lapelių žodžiams u 'rašyti Balčikonio negalima net įsivaizduoti“, — taikliai yra įliarakterizavęs J. Balčikonį prieš 20 metų jo didelis bičiulis Iro/. J. Otrembskis. Bet reikia pasakyti, kad ta aistra nėra iš tiesusi ir dabar: ką iš pažįstamų ar savo mokinių sutikęs, jis lis klausia: „Kaip Tamstos tarmėj šis dalykas vadinasi?“, „Ar tegirdėjai tokio ir tokio žodžio?“ ir pan. I Sitpip aistringai pats rinkdamas žodžius ir kitus įtraukda mas į jų rinkimą, J. Balčikonis su savo talkininkais sukaupė Įdžiulį ir labai reikšmingą leksikos lobį: per nepilnus 24 di džiojo Lietuvių kalbos žodyno^ redagavimo metus (1930—1954) ■o žodyno kartoteka išaugo nuo 600.000 su viršum ligi 2 miįjonų lapelių (dabar jų jau yra žymiai daugiau). Tokios kar totekos pagrindu galima buvo ne liktai išleisti šešis didžiojo lietuvių kalbos žodyno tomus (A—K), kurių pirmuosius du, o Įip pat III tomo pirmą redakciją parengė J. Balčikonis, ne Idai rašyti tolimesnius, bet ir atlikti kitus svarbius UkUkofal/os bei toksikologijos darbus (pavyzdžiui, išleisti 1954 m. Da bartinės lietuvių kalbos žodyną, prie kurio sureaagavuno >rgi įaug yra prisidėjęs J. Balčikonis). I Nemaža nusipelnė J. Balčikonis taip pat lietuvių kaibos Taktikai, ypač rašomosios kalbos kultūrai. Jis surinko ir 1932— m. išleido penkiais tomais J. Jablonskio straipsnius, ra utus kalbos, rašybos, švietimo ir kitais klausimais. Tuo būdu ■ Balčikonis padarė prieinamą visiems J. Jablonskio palikimą. ■e to, kalbos praktikos klausimais ir jis pats yra labai daug ulbėjęs, rašęs, ypač po 1924 m., kai pradėjo dėstyti Kauno univirsitete bendrąjį lietuvių kalbos kursą. Antai, 1925 m. jis maudoje kritikavo ano meto puristus, kalusius nevykėlius nau■durus tarptautinių terminų vieloje, 1927 m. kėlė balsą dėl msirūpinimo gimtosios kalbos kultūra Kauno universitete. Daug laipsnių kalbos praktikos klausimais J. Balčikonis yra paskeibįs taip pat tarybinės santvarkos metais. I Prie lietuvių kalbos kultūros kėlimo, ypač rašomosios kal us turtinimo bei Kbulinimo daug yra prisidėję taip pat J. BalKonio pasakų ir grožinės literatūros vertimai. Versti grožinės literatūros kūrinius jis pradėjo dar būdamas studentas (1908 m. pasirodė jo išversta iš lenkų kalbos M. Baluckio komedija uųkso dievaičiai“) ir paskui jau nepaliovė jų vertęs. I Minėtini dar dideli J. Balčikonio nuopelnai lituanistų renunui. Per 30 su viršum savo pedagoginės veiklos metų viĄrinėje ir aukštojoje mokykloje jis yra išugdęs ne tik daug Utuvių kalbos 'mokytojų, bet ir lietuvių kalbos tyrinėtojų. Jo mokiniai buvo tokie lituanistai, kaip E. Mikalauskaite. J Pen us, K- Ulvydas, o taip pat jaunesnieji mokslininkai: V. Ambro ms, J. Kazlauskas, A. Sabaliauskas, V. Uroutis, Z. Zinkevičius I kt. i J. Balčikonis yra išvaręs platų ir įeikšmingą barą lietuvių ka[Ibos mokslo, švietimo ir kultūros srityse. Didžiai b-nginda1 jubiliato nuveiktą darbą, tarybiniai lituanistai linki jam ' H ug sveikatos ir dar ilgai ilgai su vis tokiu pat šviesiu protu Urbuotis lituanistikos srityje. J. PALIONIS
Darbo nuotaika, vis nauji ir nauji planai lydi III kurso che mikus. Apie Juos galima papa sakoti daug gero. Iš 30 grupės komjaunuolių nėra nė vieno kuris neturėtų jnareigoiimų. Grupės aktyvą su daro tokie rimti ir darbštus studentai, kaip V. Jasinskaitė, V, Skominaitė, A. Niunkaitė, R. Mikulevičiūtė. Daugeli grupės draugų fakultetas pažįsta kaip „fakultetinio masto“ veikėjus. Pvz., A. Gleiznys gerai žinomas kaip prefsą'ungos lyderis. Z. Prškutė — treti metai fakulteto kom'ptrimo biuro narys, R. Mi kulevičiūtė — bendrabučio Nr. 4 tarybos nirmininkė, G. Adamonytė ir G. Eimontaltė dir ba su paaugliu A. Sčerba. O kas nepažįsta mūsų Onutės (taip vadina ją kurso draugai) — ak tyvios „Tarybinio studento“ ko-
Geri žodžiai apie draugus respondentės, komjaunimo biuro nario! Studijuoja trečiakursiai rimtai Paskaitos, laboratoriniai darbai dar nevisiškai atsako j iškylan čius klausimus, todėl Jie g.liną žinias moksliniame būrelyje. Tarp kitko, mokslinio būrelio daugumą ir sudaro trečiakur siai. O merginos — tikros stebuk ladarės. Demonstruodamos „ste buklus“, jos pabuvojo ne tik Vil
niaus gamyklose, mokyklose, bet ir už miesto ribų. Poilsio dienas trečiakursiai dažnai praleidžia išvykose, gam toje. Kuo daugiau pamatyti, kuo giliau pažinti gamtos grožį — toks III kurso chemikų šūkis. Daug draugų turi trečiakur siai chemikai kitų respublikų miestuose. Jie svečiavosi pas_ sa vo kolegas Kijeve, Rygoje, Mins ke. O kiek šiltų padėkos žodžių už lietuvišką svetingumą gauna A. Gleiznys, J. Valinevičiūtė, B. Bulotaitė ir kiti grupės nariai iš įvairiausių šalies kampelių. Meilė pasirinkta^ specialybei, bendri planai ir rūpesčiai suce mentavo kolektyvą. O kai ko lektyvas geras — Jokios kliūtys nebaisios.
S. PAULAUSKAITĖ, CHF komj. org. sekretorius
VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYKITESI
TO.
VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORA PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
VILNIAUS
Nr. 6 (516)
^Eina nuo 1950 m.
1965 m. balandžio mėn. 1 d., KETVIRTADIENIS
Kaina 2 kap
Klaidų nevertėtų kartoti Fizikos ir matematikos fa Doc. A, RAUDELIŪNAS, gerais pažymiais — 84 stu kulteto dekanatas, katedros, FMF prodekanas dentai. Pavasario semestro visuomeninės organizacijos dė pradžioje fakultete buvo 213 jo daug pastangų studentų sa o skolininkų, dabar jų skaičius varankiškam darbui pagerinti, sumažėjo iki šimto. geriau pasiruošti žiemos egzaminų sesijai. Žiemos egzaminų sesijos rezultatai atrodo Pasiruošimo egzaminų sesijai klausimai bu taip: vo svarstyti katedrose, akademinėje komisi fizikai Kursas matematikai mechanikai joje, dekanate, komjaunimo komiteto posė I _ 3,27 3,34 3,28 džiuose, grupių susirinkimuose, fakulteto II 3,65 3,52 2,81 3,51 III 3,78 mokslinėje taryboje. Semestro metu buvo or 3,70 3,98 3,75 IV — 3,31 3,36 3,32 ganizuoti kolokvijumal, konsultacijos, kont V 3,92 4,05 — 3,97 roliniai ir namų darbai. Ypač daug dėmesio s.iirta 1 kurso studentams, kuriems buvo or Palyginus su praėjusių metų pavasario eg ganizuotas vidurinės mokyklos matematikos zaminų sesija, fakulteto pažangumo vidurkis yra mažesnis. To priežastis, visų pirma, yra kurso pakartojimas, matematikos pagrindų silpnas priėmimo kontingentas, antra — di pagilinimas. Reikia pasakyti, kad dėl silp delė dalis geriausių fakulteto studentų buvo nos komjaunimo komiteto kontrolės ne visi pašaukta būtinai tarnybai į Tarybinę Armi I kurso studentai šiuos užsiėmimus gerai lan kė ir jiems ruošėsi. Be to, su I kurso studen ją, o, be to, mūsų fakultete, kaip ir visur, reikalavimai metai iš metų didėja. tais buvo pravesta pasikalbėjimai apie dar bą su knyga. Akademinė komisija, dekana Gana silpnai egzaminų sesiją išlaikė I k. tas nuolat sekė paskaitą lankomumą. Nežiū fizikai. Iš 97 studentų net 32 studentai gavo rint visų pastangų, žiemos egzaminų sesijos po du ir daugiau dvejetų. Ypač silpnai stu rezultatai gana silpni, bendras fakuiteto pa dentai laikė analizinės geometrijos ir aukšto žangumo vidurkis — 3,48. Iš 634 studentų, sios algebros egzaminus. Geresnė padėtis yra turėjusių laikyti žiemos egzaminų sesiją, vi I k. matematikų, bet ir tai iš 124 studentų sus egzaminus išlaikė tik 421, neišlaikė vie — 14 turi po du ir daugiau dvejetų. Pirma no egzamino 107, likusieji neatvyko bent į me kurse susidarė tokia padėtis, kad dalis vieną egzaminą. Visus egzaminus labai ge studentų Išlaikė visus egzaminus, o dalis — rais pažymiais išlaikė 35, o gerais ir labai (Tęsinys 2 psl.)