VISŲ SALIU PROLETARAI, VIENYKITĖS!
1967 m
kovo mėn 8d
TREČIADIENIS Eina nuo 1950 m.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTUOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Tokios
V. JAKŠTO pieš.
Nedaug jų pas mus. Skir tingos jos savo amžiumi, po lėkiais ir veržlumu, o panašios tuo, kad savo gražiausius me tus, savo energiją ir sugebė jimus atiduoda fakultetui bei Universitetui, nuoširdžiai auk lėdamos mūsų studentiškąjį jaunimą. Kiekviena, ateidama į fakulteto kolektyvą, atsine šė daugiau ar mažiau sudėtin gą autobiografiją, didesnę ar mažesnę gyvenimo patirtį ir nenumaldomą troškimą dirbti. Sunki buvo Politinės eko-
mylime ir didžiuojamės! iversitete daug kam žibs vienas Gamtos fakulo bruožas — Jame dirba Įokosi daug moterų,. Gal ii< i gamtos mokslų sspecikad Jie patraukia moii [aičiai rodo, kad Gamtos uiteto personalo tarpe vy|r moterys pasiskirstę ik lygiomis: iš 125 per lo narių — 62 vyrai ir poterys. Tačiau, imant mokslo darbuotojus, n it]Tkis kitoks: 39 profesorių dėstytojų kolektyve yra tik moterų, iš jų aštuonios mokslų kandidatai, atskirose specialybėse bei eprose moterų skaičius ha žymiai svyroja. šiuo atlqiu išsiskiria Hidrogeoloos ir inžinerinės geologijos tepra, kurioje nėra nei nts moters. Po vieną moų| atstovę dirba Geologijos mineralogijos katedroje ir fizikos laboratorijoje. Ir fiilkščiai, Botanikos katedjelyra tik vienas vyras — tepros vedėjas. Paminėtina i įįartografijos laboratorija, ribje darbuojasi 18 moterų 3 vyrai. Fakultete iš vyresniųjų tarlurime ir moterų ,,kajie ię“ _ tai doc. M. Natke[atė-lvanauskienė. Šis varFjmūsų docentei, nors ofiilipis dokumentais ir ne tvirtintas, buvo suteiktas -no jubiliejaus proga. Iš c. M. Ivanauskienės visi qaba pasimokyti, kaip reikia ‘bti. Darbštumas, žinoma, rtu su dideliu įžvalgumu nė kūrybingą ir vaisingą > mokslinį-tiriamąjį darbą, kolektyvinį veikalą „Lie/os TSR fizinė geografija. dalis*4 ji apdovanota respjikine premija. Jos atlikti hetiškai — sistematiniai srbascum ir Celsia genčių raminimas), floristiškai — tematiniai (Lietuvos TSR 'piniai) ir geobotaniniai j kurių didesniųjų LietujrSR upių slėnių pievos) >ai pristatyti gynimui iro laipsniui įgyti. Šią diciją docentė gins balan4 d. Daug nusipelnė ji, ant bei redaguojant vei„Lietuvos TSR flora“, sakingą botanikos sodo los postą užima asist. A. įskienė. Jos sugebėjimų iciatyvos dėka mūsų boos sodas žinomas ne tik ■įblikoje, bet ir už jos riDrg. A. Lučinskienė, tonikos sode išaugintas es keletą metų eksponavo lūdies ūkio pasiekimų pafoje, už pasiektus laimėji’S vystant gėlininkystę, a apdovanota Didžiuoju sitro medaliu, o šiais metais nuopelnus, ruošiant speilistus, ir aktyvų dalyvavi3 visuomeniniame darbe RS Aukščiausiosios Tary•s Prezidiumo (saku apdo rota medaliu „Už pasižy mimą darbe“. ^prs ir mažiau atsakingą, •t [taip pat labai reikalingą nelengvą darbą atlieka ir kalbinio personalo motes- Iš jų paminėtina Zoologis (katedros vyr. labor. B. nnienė. Tai katedros „akis“. Vasada suspėja laiku ir paruošti paskaitoms laboratoriniams darbams, bl
Biolog. m. k. I. ŠARKINIENE GAMTOS FAK. PRODEKANE
mergaitės. Iš labai gerai be simokančių ir aktyviai dir bančių visuomeninį darbą gamtininkių paminėtinos: bio tik logijos spec. II k. stud. “B. kuriuos čia dirba ne G. Gamtos, bet i r Medicinos fa- Viesulaitė ir V k. stud. kulteto studentai, tvarko ka- Bobeiytė, biofizikos spec. III k. tedros turtą, o be to, akty k. stud. A. Ylekytė ir V Lopataitė, geografijos viai dalyvauja ir visuomeni G. niame darbe, rūpinasi fakul spec. III k. stud. M. Jankaus kaitė, hidrogeologijos ir in teto darbuotojų vaikais. Mūsų fakulteto studentų žinierinės geologijos spec. IV tarpe moterų-mergaičių trigu k. stud. A. Kees (latvių-estų bai daugiau, negu vyrų. Tie gr.) ir V. Šliogerytė. Savo nuoširdų darbą Gam sa, pastaraisiais metais vyrų kiek padaugėjo, bet vis tik tos fakulteto moterys skiria Didžiosios Spalio socialistinės dar ir šiuo metu jų palyginti nedaug. Po žiemos egzaminų revoliucijos 50-jų metinių ju biliejui. sesijos iš 36 pirmūnų 29 yra
Kaina 2 kap.
fakulteto moterys E. doc. p. K. VAlSTARIENE EKONOMIKOS FAK. PRODEKANE nomijos katedros docentės S.riuos teko išvaikščioti branGINAITES jaunystė. Karas giajai ' ' ’ "S. Ginaitei .......... partizanų užklupo septyniolikmetę; ką keliais? Partizaninis darbas tik baigusią vidurinę mokyk ir veikla pogrindinėje komlą S. Ginaitę Kaune. Sara jaunimo organizacijoje buvo kartu su tėvais pateko į Kau atžymėti vyriausybiniais apno getą. Ir tie metai, tie dve dovanojimais. Pasibaigė kaji metai, praleisti žiaurioje ras.. . Šautuvą pakeitė kasžmogaus orumo trypimo ir tuvas: reikėjo padėti kuo tyčiojimosi atmosferoje, pali greičiau atstatyti sugriautą ko gilų pėdsaką šios drąsios Vilnių ,o pilną pavojų gyve ir taurios moters gyvenime. nimą partizanų būry pakeitė Dar tais pačiais 1941 m. Kau darbas Švietimo liaudies ko no gete ji palaidojo pažemini misariate ir studijos Ekono mų iškankintą tėvą. Motiną mikos fakultete. fašistai išvežė į Vokietiją. Jau studijuodama EF vy Ten, žiauraus koncentracijos resniuose kursuose, S. Ginaitė stovyklų režimo palaužta, ji dirbo Politinės ekonomijos ir mirė. Būdama Kauno m. katedroje laborante. 1949 m. pogrindinės komjaunimo or baigusi Universitetą, ji pradė ganizacijos nare, Sara užmez jo dirbti Valstybinėje kon gė ryšius su partizanais ir servatorijoje, o vėliau Vaka 1943 m. pabėgo iš Kauno ge riniame marksizmo-leninizmo to ir aktyviai įsijungė į parti universitete dėstytoja. S. Gi zaninį judėjimą Lietuvoje, naitė sėkmingai dirbo ir priklausė partizanų būriui mokslinį darbą. 1959 m. bai gusi aspirantūrą Leningrade, „Mirtis okupantams". ten pat sėkmingai apgynė suskaičiuos tas neramias kandidatinę disertaciją. Doc tizaniškas nemigo naktis, S. Ginaitė Politinės ekonomiišmatuos tuos kilometrus,
jos katedroje dirba nuo 1960 m. Turėdama didelę gyvenimo patirtį, ji puikiai skai to paskaitas, intensyviai dirba mokslinį darbą ir netrukus pirmoji iš respubli kos moterų-ekonomisčių gins daktarės disertaciją. Mes gėrimės ir didžiuojamės ko muniste docente S. Ginaitė. Doc. J. BORLIKAITtS jau nystė irgi nelepino. Karo audros devyniolikmetę Jelizavetą, ką tik baigusią Kauno Valstybinę IV-ąją gimnaziją, nubloškė į Tarybų Sąjungos gilumą. Cia, Gorkio, Frunzės srityse, o vėliau — įtemptas ir Maskvoje pasiaukojantis darbas, tėvynės ilgesys ir troškimas kuo greičiau pamatyti ją laisvą. 1942 m. J. Boreikaitė mokosi komjaunimo dar buotojų kursuose, kuriuos baigusi, dirba korektore fron to laikraštyje „Už Tarybų Lietuvą". 1944 m. išvaduotoji Lietu va pasitiko savo sūnus ir dukras. Už šaunų darbą Di džiojo Tėvynes karo metu J. Boreikaitė turi nemaža vyriausybinių apdovanojimų Jelizaveta dirbo Kauno m. LLKJS komitete. 1946 m. pradėjo studijuoti Ekonomi kos fakultete. Studijų metais J. Boreikaitė buvo pirmoji ir moksle, ir visuomeniniame gyvenime, aktyviai pasireiš kė SMD veikloje, buvo pir mąja atsakinga „Tarybinio Studento" redaktore. Kaip gabi studentė, ji buvo pa likta dirbti Politinės ekono mijos katedroje dėstytoja. Man džiugu rašyti apie doc J. Boreikaitę dėl to, kad ji mano dėstytoja, man teko (NUKELTA I 4 psl.)
BRANGIOSIOS DRAUGĖS! Universiteto Rek toratas ir visuome ninės organizacijos nuoširdžiai sveikina Jus Tarptautinės moters dienos pro ga ir linki jums sėk mės moksle, jūsų kasdieniniame dar be, geros sveikatos ir laimės jūsų asme niniame gyvenime.
Džiaugsminga Kovo 8-oji ir Gamtos fak. antrakursei biologei AUKSEI RUZGYTEI.
I. DAGIO nuotrauka
MIELOS MERGINOS! Nuoširdžiai svei kiname Jus Tarptau tinės moters die nos proga, Jubilie jiniais Tarybų val džios metais linki me daug laimės, džiaugsmo, sėkmės moksle ir visuome ninėje veikloje. Giedrios pavasa riškos nuotaikos! VVU komjaunimo komitetas