hinc iturad. astra 1989 m. Kovo 3 d. Penktadienis Kaina 2 kap.
Vilniaus Universiteto savaitraštis LE1D2IAMAS NUO 1950 M.
BALANDŽIO 15 D.
Nr. 5 (1462)
ŠEŠIOS GINČŲ DIENOS Kokiu pagrindu turėtų būti kuriama Lietuvos studentų federacija. Dvi nuomonės Vasario 20 d. puikiuose Ni dos poilsio namuose „Auksinės kopos" (jie priklauso VLKJS CK, ir Lietuvos žmonėms prieinami tik žiemą) susirinko beveik pen kiasdešimt visų Respublikos au kštųjų mokyklų (išskyrus Kauno kunigų seminariją) studentų — Sąjūdžio, profsąjungos, komjau nimo atstovų. Praktiškai stip riausios intelektualinės ir orga nizacinės studentų pajėgos at vyko ne kvėpuoti anksti bun dančios pavasariui Nerijos oru, o aptarti savų problemų. Šešių dienų susitikimas vyko kaip so cialinio valdymo žaidimo „Lietu vos studentas" turas, kurio tema oficialiai skambėjo: „Respubli kos aukštųjų mokyklų studentų visuomeninių organizacijų pag rindinės kryptys šiuolaikiniu laikotarpiu". Čia reikėtų pridur ti, kad socialinio valdymo žaidi mai laikomi ypač progresyvia socialinių problemų sprendimo ir vadovų ruošimo forma, kuri Lie tuvoje naudojama neseniai ir gana siauroje sferoje. Gal nebū tų per daug nekuklu pasigirti, kad septyni žaidime dalyvavę VU studentai grojo pirmu smui
ku. Darbas keliose grupėse, ple nariniai posėdžiai (jų aptarimas kasdien truko 8—10 valandų) nekalbant apie „neplanuotus" naktinius pokalbius. Man bene įdomiausia pasiro dė kelias dienas užsitęsusi dis kusija tarp „Nepriklausomųjų" grupės ir komjaunimo atstovų, susibūrusių į dvi „Avangardo" grupeles. Tartum vieningai bu vo prieita nuomonės, kad norint tiksliau išsiaiškinti dabartinę komjaunimo vietą tarp kitų or ganizacijų, LLKJS turi būtinai pateikti konkrečią savo ideolo gijos ir veiklos platformą, o ne vien deklaruoti bendruosius de mokratijos principus, būdingus visoms normalioms organizaci joms. Nepriklausomieji kalbėjo, kad kol kas LLKJS padėtis ga na problemiška: senoji progra ma .yra kritikuojama, jos nesi laikoma, o naujoji bus patvirtin ta artėjančiame suvažiavime. Taigi pastatai, etatai, organai yra, o organizacija lyg ir neeg zistuoja, nes vieni jos nariai Kal ba apie privatinę nuosavybę, o kiti apie internacionalizmą „įprasta" reikšme. Nežiūrint ašt
rių ginčų, dauguma pritarė tam, kad juos džiugintų nepriklauso mas nei nuo VLKJS, nei tiesio giai nuo LKP Lietuvos komjau nimas, turintis aiškią koncepciją, kuri savaime reikštų narių skai čiaus susireguliavimą. Beje, LLKJS pagrindinių nuostatų kū rimui „nepriklausomieji" paau kojo dali savo laiko ir pateikė konkrečius rezultatus, to nesuge bėjo padaryti „avangardai". Ne mažesnių ginčų sukėlė ir kuria mos Lietuvos studentų federaci jos (sąjungos, asociacijos) įsta tai. kuriuos pateikė respublikos studentų koordinacinės tarybos atstovai. Buvo svarstomi įvairūs alternaįyviniai tokios organiza cijos (ar tik organo) sukūrimo (sudarymo) variantai. Čia pateik siu savo požiūrį, palaikytą „ne priklausomųjų". Remdamasis tuo, kad kokiu keliu bebūtų su daryta studentu respublikinė at stovybė, ji neturės moralinės teisės atstovauti visiems studen tams, nes, geriausiu atveju (re miantis Nidoje pareikštomis min timis), tik 50% studentų šiandien yra linkę dalyvauti visuomeni niame gyvenime. Kitų 50% atsto
vavimai — mėginimas vėl kalbėti „visų, liaudies vardu". Be to, ar reikia atstovauti studentui, ku riam visiškai nerūpi nei visuo menės mokslų pertvarkymas, nei tarptautinių studentų ryšių klau simai, nei kitos problemos. To kio studento interesus visiškai patenkina „stipendijų nešioto jas" bei prodekanas. Aktyvioji studentų dalis yra vienokiu ar kitokiu būdu susivienijusi į po litines, sportines, kultūrines or ganizacijas, klubus, draugijas, korporacijas, dalyvauja Sąjū džio grupėse ar kituose nefor maliuose junginiuose. Jie ir tu rėtų, kaip konkrečių, bendrų in teresų pagrindu susikūrusių stu dentų grupių išrinkti atstovai, su daryti aukštosios mokyklos, ati tinkamai Lietuvos studentų par lamentą. Jo politinės nuostatos atitiktų didžiumos aktyviųjų stu dentu politines nuostatas. Kal bėti apie depolitizuotą organą nėra prasmės — argi karinio, medicinos, visuomenės mokslu klausimai — ne politiniai? Galu gale mūsų profsąjungos, skel biančios, kad jos yra nepoliti
nės organizacijos, gana jautriai reaguoja į partijos plenumų nu tarimus. Siūlymuose aukščiausią jį studentus atstovaujantį orga ną sudaryti daugiapakope rinki mų sistema, pradedant akademi nėmis grupėmis, matau didelę grėsmę kad, vyraujant pasyvu mo dvasiai daugelyje akademi nių grupių, konjunktūrinė srovė neišneštų i piramidės viršūnę tamsiųjų jėgų statytinių, nustum dama į gilumą tikruosius kovo tojus už studentų interesus,, ne visada dėl savo plačių užmojų patinkančius snūduriuojančiai akademinių grupių daugumai. .. Taigi, diskusijų buvo įdomių ir įvairių, apie jas dar užsimin sime įvairiomis progomis. Belie ka paminėti, kad bendravome su Nidos vidurinės mokyklos etno grafiniu ansambliu, su naujai į Neriją paskirtu jaunu ir šauniu kunigu, matėme rūdijančias Juodkrantės pliaže plaukiojan čios natfos gręžimo stoties plat formas. . .
Be abejo, problema, kokiu pa grindu turėtų būti kuriama stu dentų savivalda fakultetuose, aukštojoje mokykloje ir net pati federacija, labai svarbi. P. Su bačius siūlo tai daryti poliltplu pagrindu, t. y. studentų savival dos organą formuoti visuomeni nių organizacijų pagrindu. Ats tovaujama būtų veikiančioms organizacijoms priklausomai nuo jų skaitlingumo ir t. t. Norėčiau paprieštarauti tokiai sampratai
(tai dariau ir susitikimo metu . Studentų savivaldos organo, tar kim seniūnų (studentų) tarybos formavimas remiantis studentų priklausymu kokiai nors orga nizacijai (partijai) iš esmės yra klaidingas, netinkantis studentiš kam gyvenimui. Jis veda tik j studentų skaidymą ir skilimą. Taip Įvyko 1939 metais Lietuvo je. Jei mes norime sukurti vie ningą studentišką savivaldos or ganą, turime ieškoti, kas mus
jungia, ir šiuo pagrindu vieny tis. Toks pagrindas yra — ir.es visi esame studentai, todėl Stu dentų tarybos formavimas turėtų būti grindžiamas tik atstovavi mu nuo mažiausios mūsų akade minio gyvenimo ląstelės — gru pės. Sis principas visiškai nenei gia studentų nuomonių, pažiūrų, įsitikinimų Įvairovės, visa tai lieka. Tačiau vertėtų prisiminti, kad į aukštąją mokyklą ateina me pirmiausia studijuoti, o ne
politikuoti. Ttk tokiu būdu su formuotas savivaldos organas su gebės atspindėti, išreikšti mūsų, kaip studentų, o ne kažkokių or ganizacijų narių, interesus. Diskusija šiuo klausimu būti na. Todėl visus, norinčius kriti kuoti, nesutikti ar prisidėti at kuriant Lietuvoje studentų fede raciją, kviesčiau rašyti besiku riančio respublikinio studentų laikraščio redakcijai: Vilnius,
232001. A/d 1071 „Lietuvos stu dentas" (pirmąjĮ numerį jau tu rėjote matyti) arba tiesiog skam binti Vygaudui Ušackui (76 94 41, TF), man (46 35 91 — namų), Rimvydui Paleckiui (63 54 41 — namų).
* Rektorato posėdyje vasa rio 27 d. sudaryta komisija, (pirminipkas — prof. R. Pavilionis), kuri svarsto rudens talkų kolū kiuose klausimą. Artimiausiu metu studentų profsąjunga or ganizuos masinę sociologinę stu dentų apklausą, su kurios rezul
tatais bus supažindinti Agropromo vadovai. Teikite pasiūlymus. * Mokslinėje Taryboje svars tyti filosofijos ir sociologijos fakulteto steigimo klausimai. Fakultetas atveria duris š. m. rugsėjo pirmąją. Jame bus fi losofijos, sociologijos ir psicho
logijos specialybės. Tarybos nu tarimą skaitykite kitame nr. Prorektorius J. Vaitkus refera vo apie šiais metais Universite te įvyksiančias mokslines kon ferencijas. Prorektorius I. Žeberskis pa
Paulius SUBAČIUS Sąjūdžio VU tarybos narys
Osvaldas MARKEVIČIUS Lietuvos aukštųjų mokyklų koordinacinės tarybos narys
siūlė padaryti kai kuriuos pakei Nuspręsta plenumo medžiagą na timus vakarinio ir neakivaizdinio grinėti fakultetų, katedrų ir pa dalinių partinių organizacijų su skyrių veikloje. * Kovo 1 d. VU partinio ko sirinkimuose. miteto posėdyje doc. P. Gilys * VU Rektoriui, prof. J. Kubi padarė pranešimą apie LKP CK liui suteiktas Latvijos universite XVII plenumą. Diskutuota apie VU partinio komiteto veiklą. to Garbės daktaro vardas.
Lietuviai studentai susirinko Maskvoje Vasario 11—12 d. įvyko Lie tuvos diena Maskvos Universite te ir Lietuvos jaunimo, besimo kančio už Respublikos ribų, su sitikimas. PIRMOJI DIENA Važiavau kartu su lietuvių jaunimo bendrijos „Lituanica" Vilniaus grupės delegacija. Mas kvoje mus ir tuo pačiu trauki niu atvykusius Sąjūdžio Seimo tarybos narius sutiko renginio organizatoriai. Prisiregistravę senąjame Lietuvos atstovybės pastate nuvykome j centrinius Universiteto rūmus. Kyštelime budinčiam milici ninkui leidimus. ir jau viduje. Tarp sunkių skliautų skambėjo lietuviška šneka. . . Kultūros rū mų salė pilnėjo, daugėjo rusiš kai kalbančių žmonių. Šalia sce nos — renginio organizatorių, lie tuvių jaunimo Maskvoje bendri jos „Atžalynas“, emblema trys ąžuolo lapai, padabinti tau tinėmis spalvomis. Scenon užlipęs Lietuvos TSR liaudies švietimo ministras H. Zabulis su surimtėjusią audito rija pasidalino prisiminimais apie savo jaunystę kai mokėsi
aspirantūroje tarp šių sienų, pa linkėjo susirinkusiems įdomiai, naudingai praleisti laiką. Po to žiūrėjome Lietuvos ki no studijos filmus „Nojaus 'ar ka“. „V^iava iš plytų (A. Saka lausko šūviai“) ir „Išniekinta žemė“ Plojimais buvo sutikti scenon pakilę Sąjūdžio lyderiai - V. Lan dsbergis. V. Čepaitis. K. Anta navičius IK. Uoka, G. Jefremovas ir Kultūros fondo atstovai C. Kudaba. V. Gaidamavičius V. Čepaitis apibūdino dabarti nę situaciją Lietuvoje, supažin dino su Sąjūdžio istorija, pris tatė savo kolegas. Ilgėliau prie miikrofono užtruko V. Landsber gis. kuris kalbėjo apie mums seniai žinomus ir suprantamus dalykus, stebinusius ar net šo kiravusius kai kuriuos salėje sėdėjusius maskviečius. „Jei sugebėsime lietuviams Lietuvoje teisingai papasakoti apie demokratinius judėjimus už Respublikos ribų, ir jei kiti TSRS gyventojai gaus iš musų išsamia informaciją apie Lietu vą. mes savo užduotį būsime įvykdę". — pristatė G. Jefremo-
vas naujai pasirodžiusį laikraštį „Soglasi je“. „Nežinau pasakos, kurioje vi si žvėrys išliptų iš duobės vie nu metu. Pirma vienas, paskui — kitas. . . Tai ir yra mūsų .ke lias“, — taip pailiustravo savo kalbą apie ekonominį savaran kiškumą K. Antanavičius, susi laukęs bene didžiausio dėmesio. „Studentas — ne vergas, kurį galime pasiųsti dirbti, kur no rime. Jis privalo būti laisvas, turėti pasirinkimo teisę“, to kiais žodžiais baigė savo pasisa kymą V. Gaidamavičius. O scenon vis plaukė rašteliai su klausimais. Į dalį buvo atsa kyta, kitus dėl laiko stokos bu vo pasiūlyta aptarti asmeniškai. Kartu su „Ratilio“ sugiedoję „Lietuva brangi“. įsiliejome i vestibiulyje vykusios liaudiškos vakaronės sūkurį. Net pakraš čiuose stūksančioms kolonoms, regis, buvo sunku nustovėti vie toje. armonikai ir smuikams griežiant suktinį... ANTROJI DIENA Sekmadienio rytas. Vestibiu lis virtęs konferencijų sale. Ant pusračiu sustatytų kėdžių su
sėdo Maskvoje, Leningrade, Ta line, Tartu ir Pskove studijuojan tys lietuviai, svečiai. Sugiedamas studentų himnas „Gaudeamus“, ir į priekį išeina „Atžaly no" prezidentas Justas Dvario nas: — Dauguma esame panašaus likimo. Atsidūrę toli nuo Tė vynės, kiekvienas esame Lietu vos dalis. Nepamirškime, kad atstovaujame jai. .. Pacituota Vydūno mintis „žmo gus gyvas tiek, kiek gyva Tė vynė jame“ čia susirinkusiems buvo anaiptol ne vien gražūs žodžiai, tai jų išgyventa tiesa. Pasiūlius atsisakyti plojimų ir rimtų veidų, susitikimas pa gyvėjo. Delegacijų atstovai kal bėjo apie savas problemas, ieš kodami, ko nors bendro kitų miestų lietuvių veikloje. Lenin grado „Balticumo“ klubo prezi dentas Rolandas Kazlauskas pa siūlė organizuoti bendrus rengi nius. Greitai jie visus pakvies pas save j svečius. Leningrado lietuvių kultūros draugijos ats tovą labiausiai jaudino. kaip gauti lietuvišką spauda ir kaip atgaivinti dar prieš 40 metų
lietuvių, latvių ir estų sudarytą „Balticumą“. Tartu „Vyčio" klu bo atstovas pasakojo, kad pas juos buvo išryškėjusios susve timėjimo, sumaterialėjimo ten dencijos. Reikėjo kažko vieni jančio, suburiančio, todėl ir atgaivino klubą. Papasakojo ir apie Estijos lietuvių draugiją, įsikūrusią sausio 14 dieną. Lie tuvių jaunimo bendrijos „Litu anica“ Vilniaus tarybos narys Romas Trumpa supažindino su šios neseniai įsisteigusios orga nizacijos tikslais ir artimiausiais renginiais — balandžio mėnesį numatomas socialistinių šalių lietuvių jaunimo susitikimas, o liepos 15 d. įvyks pasaulio lie tuvių jaunimo suvažiavimas. Lietuvos TSR liaudies švieti mo ministrui H. Zabuliui, netru kus atvykusiam kartu su LTSR liaudies švietimo ministeri jos aukštųjų mokyklų val dybos viršininku Č. Meda li nsku bei LTSR Ministrų Tarybos atstovu Maskvoje S. Jaruševičium, įteikiami ant popieriaus lapo išguldyti studen tų pageidavimai. Siūloma dukart nukelta i 2-psl.)