VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖS!
YUoENTAS VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTUOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 5 (591)
1967 M. KOVO MĖN. 1 D. TREČIADIENIS
Kaina 2 kap. EINA NUO 1950 METŲ.
lis studentų auklėjimas varbiausia studentų
S
komunistinio auklėjimo grandis — mokymo procesas, kuris formuoja bu mą specialistą, jo asmeny bę. Todėl mokymo procesas i nri būti tobulai organizuo tas, giliai moksliškai pagrįs tas ir idėjiškai kryptingas. Mokomasis darbas apibendri na gyvenimo procesus ir iš aiškina mokslinius praktinės veiklos pagrindus. Mokslas yra žmonių viešpatavimo gamtoje ir visuomenėje įran kis, kartu jis veikia intelek tualinį ir net moralinį bei estetinį žmonių formavimąsi. Sparčiai vystantis mokslui, kiekviena atskila mokslinių inių sistema ruošia žmogų veikti palyginti siauroje sri tyje, tačiau kiekvienas žmo gus siekia suvokti pasaulio vi sumą. Universitete tai, visų pirma, pasiekiama dėstant Vi suomenines disciplinas, mark sizmo-leninizmo teoriją, todėl visuomeniniai mokslai vaidi na ypač svarbų vaidmenį, for muojant komunistinę studen tų pasaulėžiūrą. Ypač tai lie čia komunistinės visuomenės žmogaus auklėjimą, moksli nės pasaulėžiūros formavimo, komunistinės moralės skiepi jimo, kovos su buržuaziniu nacionalizmu ir bendrai su buržuazine ideologija proble mas. Didelę reikšmę, formuojant mokslinę pasaulėžiūrą, turi gamtos bei tikslieji mokslai. Neteisinga galvoti, kad šių mokslų studijos turi teikti stu dentui tik pozityvias žinias, kurios savaime auklėja juos. Tik tada, kai mokslas nu kreiptas komunistinio auklė jimo kryptimi, gamtos ir tiksliųjų mokslų žinios for muoja studento pažiūras ir intelektą, ugdo aktyvų komu nizmo statytoją, nesitaikstantį su buržuazine ideologija bet kurioje srityje. Rektoratas ir Partijos ko mitetas pastaruoju metu daug dėmesio skiria mokymo pro ceso tobulinimui. Komunisti nio studentų auklėjimo mo kymo procese problemos įvai riais aspektais ne kartą buvo svarstomos Universiteto Ta ryboje, Partijos komitete, jos svarstomos ir fakultetų Tary bose bei partinėse organiza cijose. Nemažai dirbama auk lėjant studentus ne mokymo procese. Šiais mokslo metais Universiteto Tarybos ir Parti jos komiteto posėdyje buvo kalbėta apie komunistinį stu dentų auklėjimą Chemijos fa kultete, apie moralinį studen tų auklėjimą, nemažas darbas dirbamas internacionalinio studentų auklėjimo srityje. Aš čia negaliu suminėti viso to darbo, kuris yra atlieka mas. Aptardami studentų auk lėjimo klausimus, turime kon statuoti du dalykus: pirma, savo akademiniu jaunimu iš esmės skųstis negalime. Jis darbštus, aktyvus, visuome niškas, jam netrūksta opti mizmo. Su kokia pakilia nuotaika jaunimas vyksta j komjau-
Prof. J. KUBILIUS Universiteto rektorius
nimo organizuojamas studen tų vasaros darbo ir poilsio stovyklas. Neseniai mes su rinkome žinias apie studentų visuomeninę veiklą. Pasirodo, kad iš 5292 dieninio skyriaus studentų visuomeninėje veik loje nedalyvauja, neturi vi suomeninių įpareigojimų 578 studentai, t. y. apie 11%. Tai, pasakysiu, neblogai. Antra, didžiuodamiesi geromis auklė tinių ypatybėmis, turime pri pažinti, kad įvairių ydų irgi netrūksta, nors su jomis grumiamės kasdien. Kai kurių studentų pažiūros ir elgesys negali mūsų nejaudinti. POLITINIS STUDENTŲ SU BRENDIMAS. Kai klausaisi studento kalbos iš tribūnos ar seminariniame užsiėmime, tai atrodo, kad jis teisingai supranta objektyviosios tikro vės, visuomenės gyvenimo reiškinius ir juos teisingai vertina. Tačiau individualūs, atviri, nuoširdūs pokalbiai su studentais parodo, kad dalis studentų nedaug politiškai iš prusę, nesugeba vertinti vi suomeninių reiškinių iš kla sinių pozicijų, o tai veda į revoliucinio ir politinio bud rumo praradimą, į apolitiškumą bei politinį indiferentiš kumą. Deja, tokių politinių indiferentų studentų tarpe yra ne taip jau mažai. STUDENTŲ PAŽIŪRA Į DARBĄ, MEILĖ DARBUI, PASIRINKTAI SPECIALYBEI. Kai mes kalbame apie stu dento pažiūrą į darbą, jo mei lę pasirinktai specialybei, pro fesijai, tai, tur būt, visų pir ma turime galvoje jo pažiūrą į studijas, jo mokymąsi. Ir bendrai, žmogus stengiasi ži noti neišmatuojamai daugiau, negu jam reikia kasdieninia me darbe. Tokia žmogaus prigimtis. Įsisavindamas kul tūros lobius, jis pertvarko vi są savo gyvenimą. Žinios rei kalingos ne tik todėl, kad be jų negalima dirbti, bet ir to dėl, kad žmogus — naujo pasaulio kūrėjas, — taip j sa vo mokymąsi privalo žiūrėti kiekvienas aukštosios mokyk los studentas. O kaip iš tik rųjų yra? Į šį klausimą iš dalies atsako praėjusi egza minų sesija. Šiais metais vi sus žiemos egzaminus (aš kal bu apie dieninio skyriaus stu dentus) išlaikė 81% turėjusių laikyti. Iš jų labai gerai — 8,5%, labai gerai ir gerai — 24,2% gavo dvejetus — 13,2%. Dar buvo neatėjusių į egzaminus be pateisinamų priežasčių. Iš viso pilnai eg zaminų sesijos neišlaikė 19%. Rezultatai blogesni, negu pra ėjusiais metais (14,8%). Įvai riai galima komentuoti šį fak tą, bet vienaip ar kitaip tai rodo, kad dalis mūsų studen tų dirba nepakankamai rim tai. STUDENTŲ PAŽIŪRA Į ASMENINĘ IR SOCIALISTI-
NĘ NUOSAVYBĘ. Vis dar studentų tarpe pasitaiko va gysčių — niekaip negalime likviduoti šios blogybės. O kaip yra su socialistinio tur tu tausojimu? Pakanka pažvelgti į mūsų auditorijas, net į naująsias, į bendrabučius, kad akivaiz džiai įsitikintume, kaip nesau gomas inventorius, netaupoma elektros energija, vanduo. Dar labai dažnai studentai neatsiskaito su bibliotekomis, negrąžina saviveiklos, sporti nio ir bendrabučių invento riaus. Pažiūrėkime, kaip da bar atrodo bibliotekos fon dai. Daugelio knygų likę tik viršeliai. Jei studentai griežtai kovoja su asmeninio turto vagystėmis, tai gana abejingi, kada nesaugomas ar gadinamas socialistinis tur tas. O juk socialistinės nuo savybės tausojimas, reiškiąs asmenybės rūpinimąsi visuo menės interesais, yra labai svarbus komunizmo reikalavi mas. Kalininas rašė: „Visuo meninės nuosavybės tausoji mas — komunistinis bruožas". STUDENTŲ ELGESYS BUI TYJE. Studentų tarpe dar pa sitaiko girtavimų, amoralumo, chuliganizmo ir kitų negero vių. 1966 m. keliasdešimt Universiteto studentų pateko į Vilniaus miesto blaivyklą. Neretai tokius pranešimus mes gauname ir iš rajonų, kur studentai praleidžia atos togas. Daliai studentų neįdo mūs poilsio vakarai be išgėri mų. O toliau? Dažniau siai abipusis palaidumas. Su studentų amoralumo faktais mums tenka susidurti ne taip jau retai. Kalbantis su tokiais studentais, svarstant juos, iš ryškėja ir jų pažiūros. Pasiro do, kad tokie studentai mano, kad galima pažeidinėti san tuokinę ištikimybę, tokie stu dentai į santykius su kitos lyties asmenimis neretai žiūri tik kaip į lytinio potraukio patenkinimą, nejausdami jo kio tarpusavio dvasinio, mo ralinio ryšio bei atsakomy bės už savo poelgį. Toks stu dentas smunka morališkai, tikroji meilė jam pasidaro nebepasiekiama, jis jos ir ne besiekia. Aš paliečiau tik kai ku riuos opius studentų pažiūrų, elgesio bei etikos klausimus. Mūsų studentai apskritai nėra kokie nors moraliniai luo šiai, jų paslydimai dažniausiai būna epizodinio pobūdžio. Jaunystei būdingas energijos perteklius, žavėjimasis visu tuo, kas drąsu ir triukšminga, ir tereikia labai nedaug, kad gausi energija siūbtelėtų ne pageidaujama linkme. Tačiau, jeigu epizodiniams nusižen gimams neužkirsime kelio, ne nukreipsime energijos reikia ma linkme, tie nusižengimai gali peraugti į kur kas rim tesnius. Žinoma, tai nelengva padaryti. Ypač sunku įtraukti į sveiką studentišką gyveni-
(NUKELTA į 3 psl.)
J. Girdvainio nuotraukoje: kandidatas į LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputa tus, Universiteto rektorius fizikos-matematikos m. dr. profesorius Jonas KUBILIUS.
Paminėjo Armijos dieną Praėjusį sekmadienį Uni versiteto Aktų salėje įvyko iškilmingas Tarybinės Armi jos 49-ųjų metinių minėji mas. Universiteto dėstytojas pa pulkininkis V. Ragauskas apžvelgė šlovingą Tarybinės Armijos kelią nuo jos įsikū rimo dienų — pirmųjų mū-
šių prie Narvos ir Pskovo 1918 m. — iki šių dienų. — Vadovaujantys musų Ginkluotųjų Pajėgų kadrai, apginkluoti priešakinėmis marksizmo-leninizmo žinio mis, kariniu mokslu, sugeba sėkmingai spręsti bet kokius kovinius uždavinius šiuolai kinio karo sąlygomis. Tary-
Geologijos I auditorijoje Gruodžio 25 d. Geologijos pirmoje auditorijoje Įvyko vakaras, skirias Tarybinės Aimijos ir Karinio Jūrų Lai vyno 49-osioms metinėms pa žymėti. Vakare dalyvavo Vilniaus karinės radiotechnikos mo kyklos, kurią šefuoja Gam tos fakultetas, kursantai, Uni versiteto dėstytojas A. Grin bergas, Gamtos fakulteto LDAALR pirmininkas dėstyto jas A. Smilgevičius. Fakuiteto komjaunimo or ganizacijos vardu svečius pasveikino J. Šutkutė. Mer ginos Įteikė gyvų gėlių. Didžiojo Tėvynės karo da lyvis A. Grinbergas pasidali no savo atsiminimais, papasa kojo apie Tarybinės Armijos pergales, dešimtimis pavyz džių iliustravo tarybinių ka rių heroj izmą.
Karinės radiotechnikos mo kyklos atstovas leitenantas V. D. Riabinas pasidalino mintimis apie šiandieninę tarptautinę padėtį. Z. MASKELIUNAITĖ
biniai kariai, pasiaukojantys savo Tėvynės patriotai, — neįveikiama jėga, — pažy mėjo pranešėjas. Musų Universiteto LDAALR organizacija 1966 metais Vil niaus miesto aukštųjų mo kyklų tarpe pasiekė geriausiu darbo rezultatų. Vakaro me tu LDAALR Universiteto or ganizacijai buvo įteikta LDAALR miesto komiteto pereinamoji Raudonoji vėlia va. Iškilmingame minėjime dalyvavo ir svečiai iš VDR Greifsvaldo Universiteto. Vo kiečių studentų vardu kalbė jo Volfgangas Laurencas. Vakaro pabaigoje koncer tavo Vilniaus miesto įgulos saviveiklininkai. MOŠŲ inf.
<X>0<XX>C<>0<X^XkaXXXX»^<><>>XK>00<XxX><X><><X><><>00<><>0<^
Komjaunimo organizacija yra vienas iš geriausių partinės organizacijos pagal bininkų jos veikloje. Nuo ryšio tarp partinės organiza cijos ir komjaunimo pri klauso auklėjamojo-mokomojo darbo sėkmė. Matematikos ir mechanikos fakulteto partinė organizaci ja, siekdama pagerinti kom jaunimo organizacijos darbą, pasiūlė išrinkti į komjauni mo komitetą tris partijos na rius. Vienas iš jų buvo iš rinktas sekretoriumi. Reikia pasakyti, kad tai pasiteisino: iš esmės pagerėjo komjauni mo komiteto darbas, principingiau sprendžiami komjau nuoliškos veiklos ir draus mės klausimai, pagyvėjo dar
bas grupėse, darbo planai tapo konkretesni, reguliariau išleidžiama sieninė spauda. Sutinkant Didžiosios Spalio Socialistinės revoliucijos 50metį, kartu su komjaunimo, profsąjungos organizacijomis sudarytas priemonių planas, kuris yra vykdomas. Nuolatinis partinės organi zacijos dėmesys yra skiria mas studentų mokymuisi, sa varankiškam darbui, tiriami studentų poreikiai, jų kultūri nis gyvenimas. Partinė organizacija ir to liau sieks gerinti komjauni me organizacijos veiklą, kelti jos darbo efektyvumą ir ko vingumą. Vyr. dėst. P. GIRDŽIUS