visu Saliu
bi I
tumntaš VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
į
1955 m. kovo 3 d., ketvirtadienis
I I GRUPĖS GARBĖ ■ Universiteto studentų tarpe kartais galima išgirsti tokį ookalbį: — Girdėjau, vakar kažkas ten pas jus triukšmą sukėlė? H — Gerai nežinau, bet. . . teisininkai greičiausiai. p ? Ne geresnės nuomonės Istorijos-filologijos fakulteto proa dekanas drg. Valkūnas apie žurnalistus. Ir jei kviečiamas studentas pasiaiškinti dėl paskaitų praleidimo, prodekanas visų pirma klausia: — Tamsta žurnalistas? Panašių kolektyvinių apibendrinimų universiteto gyve nime galima sutikti gana daug. Visuose fakultetuose yra Iš skiriamos geros ir blogos grupės. Dėstytojų kolektyvas, kaip taisyklė, jau po keletos paskaitų susidaro nuomonę į apie vieną ar kitą grupę bei atskirus jos studentus. Grupės garbė yra kolektyvus dalykas, o ją teršia atski ri individai. Grupės kolektyvas ne toks jau didelis. Reikia tik mokėti jį sucementuoti pirmosiomis mokslo dienomis, gerai pažinti kiekvieną grupės narį, išstudijuoti visas ge rąsias ir blogąsias Jo puses, žinoti kuo kiekvienas užsiima už universiteto sienų, kokią ten turi draugiją. Reikia pa daryti grupės gyvenimą įdomų visiems jos nariams. Šiam . tikslui pasiekti turime visas galimybes. Vilnius — turtin gas meno ir kultūros centras. Daug įdomių istorinių vieto vių, gausybė įvairių kultūros ir meno paminklų, nepapras tas Vilniaus apylinkių gamtos turtingumas įgalina visais metų laikais turėti turiningus grupių darbo planus. B Kai kurie grupių biurai mano, kad draugiškumui gru pėje ugdyti užtenka darbo plane įrašyti: „susirinkimas draugiškumo tema". Tokiame susirinkime dažnai ne vienas nesiskundžia, kad jam iš viso nuobodu grupėje. Pasitaiko ir tokių draugų, kurie laiko save grupėje neprilygstamais ši tobulumu ir išsiauklėjimu, laiko save virš koiektyvo. Štai Ekonomikos fak. I k. studentas R. Jancevičlus, vos peržen gęs universiteto slenkstį, nusprendė „studentauti". Jo su manymams palanki dirva susidarė universiteto saviveikli ninkų tarpe. Grupė nematė ir nežinojo, kad Jancevičius išgeria, nesidomėjo, kodėl jis praieidinėja paskaitas. Niekas grupėje giliau ,nepasidomėjo, kodėl Jancevičius blo gai laikė pirmąją egzaminų sesiją. Pagaliau, iki šio.ei g,upė jo nesudraudė už įžūlų elgesį su dėstytojais ir draugais. Reikia suprasti, kad tokie ir panašūs studentai nedaro gru pei garbės, jie žemina grupės, viso universiteto vardą. V Daugelyje akademinių grupių beveik visi studentai — komjaunuoliai. Žymiai išaugo komjaunimo grupių auklėja irtasis vaidmuo. Siekiant paskatinti grupių iniciatyvą, jos 3|buvo prilygintos pirminėms komjaunimo organizacijoms, . sudaryti grupių biurai. Tačiau dar pasitaiko faktų, kada nusikaltusius studentus bandoma teisinti. Antro kurso fizi kų grupėje šių mokslo metų pradžioje buvo visu aštrumu -1 iškeltas komjaunuolės Venskajos klausimas. Universitete dažnai kalbama apie tai, jog buitis neatskiriama nuo pod litikos, jog reikia domėtis studento buitiniu gyvenimu Ir t. t. Ir štai — mergina, kurią kambario draugėms reikia Įversti valyti kambarį, sutvarkyti savo spintelę! Anksčiau ji buvo kelis kartus svarstyta už apsileidimą ir netvarkin gumą buityje, už politinį atsilikimą. Sį kartą studentės ii Venskajos byloje buvo eilė vagiliavimo faktų Čiurlionio 23b bendrabutyje. Kruopščiai juos išnagrinėjus, buvo įro ,|dyta Venskajos kaltė. Grupė nusprendė duoti griežtą pa1 peikimą su paskutiniu įspėjimu. Fakulteto komjaunime 1 biuras patvirtino šią bausmę. Tačiau, kaip bebūtų keista. e| tokio elgesio svarstymas nebuvo privestas iki galo. Dažnai J dar pasitaiko asmenų, kurie į reikalą žiūri iš formalios pu Įsės, daugiau gilindamiesi į bylas, o ne į reikalą. PamirštaIma, kad bausmė yra auklėjimo priemonė. Šitokiais popie elniais sprendimais yra griaunamas žemesniųjų organizacij< s grandžių autoritetas. "W Kiekviena akademinė gru pė, visų pirma, turi būti kolęktyvas, o kolektyvas tai — glaudi, vieninga šeima, tu rlnti didžiulę auklėjamąją reikšmę. Grupei, kaip ir bet ku rjam žmonių kolektyvui, būdingas vienas tikslas. Mūsų studentiškos grupės tikslas —- gerai įsisavinti visas mums telkiamas žinias, tinkamai pasiruošti darbui pasirinktoje specialybėje. Tačiau nereikia pamiršti, kad tinkamai pasi ruošti gyvenimui, tai dar nereiškia tik gerai žinoti specia lybės dalykus, bet reikia ir buityje tapti pavyzdžiu kitiems. Satelsinti aukštosios mokslo įstaigos auklėtinio vardą.
V Saviveikla rinkimų dieną Anksti prasidėjo vasario 27 diena mūsų universiteto saviveiklininkams. Daugelis iš jų kėlėsi dar prieš auštant, pirmieji ėjo prie urnų, pir mieji atliko pareigą Tėvynei.
9 valandą ryto prie Tauro bendrabučio durų rinkosi liaudies dainų ir šoklų an samblio dalyviai. Apsnigto mis, šventiškai pasipuošusio mis Vilniaus gatvėmis jie nu vyko į svečius pas 102 rin kiminės apylinkės rinkėjus — lietuviškojo dalinio kariustankistus. Svetingai, su džiaugsmu priėmė saviveikli ninkus šaunieji Tarybinės Ar mijos kariai. Koncertas prasideda. Nedi delėj scenoj susispietusius ansambliečius kariai sutinka karštais plojimais. Scenoje skamba graži, suprantama, artima kiekvienam daina, taip vikriai sukasi šokėjų poros, kad nenoromis skleidžiasi šypsena karių veiduose, links mai spindi akys.
Pusiaudienis Vilniaus Pio nierių rūmuose. Daugumas čia balsuojančių 56 rinkimi nės apylinkės rinkėjų jau se niai atidavė savo balsus už pasiūlytuosius kandidatus, o jų tarpe ir už universiteto rektorių profesorių Bučą. Pro praviras Aktų salės duris prasiveržia linksmos dainos posmai. . . Tai štai ko laukė rinkėjai — kiekvienam įdomu pasiklausyti šefų-stu dentų koncerto. Trijų fakultetų jungtinis saviveiklininkų brigados kon certas vyksta su pasisekimu. Visi — ir maži Ir dideli, at sidėję klausėsi dainų, meni nio skaitymo, stebėjo besisu kančias šokėjų poras. Progra ma pasibaigė, žiūrovai pa tenkinti ir dėkingi skirstosi į namus, laimingi jaučiasi ir studentai, pralinksminę rin kėjus. ' J. Bložė
91
i;
Vasario 27-ąją universiteto kolektyvas vieningai balsavo už komunistų ir nepartinių bloką RINKIMŲ DIENA > > > > > > ! > > C > > C S ( < > ( ( z < S > c Į ? < > C > ? ( > t ( > f s > < C z < S ž < $ < ;< ■> A •> ? A ■> ? A -> 7 \ > < > ? :< 5 <
Vilnius rin kimų išvaka rėse lyg Ir pa jaunėjo. Su tikdamas visaliaudinę šventę, jis paslpuošė šimtų elektros lempučių šviesa, raudonomis vėliavomis, plakatais. Gatvėse visur jaučiama šventinė nuotaika. Ryškioje elektros šviesoje skendi ir Liepos 21-osios bendrabučio vestibiulis. Virš durų užrašas: „Rlnkiminė apylinkė Nr. 11". VėPrie urnos Istorijos - filologijos >> jas lengvai plazdena vėlla- fak. studentai drg. drg. Budrys (II h vas. Apylinkė k.) ir Kvedaras (I k.). Jau. pilnai pasiruošusi su- ėjo ir Istorijos-filologijos ss tikti rinkėjus. fakulteto I kurso studen- >> Nekantriai lauktoji die- tas mokslo pirmūnas Kve- « na pagaliau atėjo. Vasario daras. Jam šiandien ypa- V 27-osios rytas buvo ramus tingai didelė šventė — >> ir šaltas. į rinkiminę apy- balsuoja pirmą kartą. Kve- « linkę pamažu ima rinktis daras puikiai supranta, kad ss žmonės: darbininkai, tar- tik Tarybų valdžios dėka <7 nautojai, studentai, moks- galės baigti aukštąjį moks- << lelvial. Sloje apylinkėje lą, kad balsuoja už dar SS balsuoja ir visi Liepos gražesnę savo ateitį. Jis $ 21-osios bendrabučio gy- atvažiavo į Vilnių ne ,,stu- >> ventojai. Pasigirsta skam dentauti", o tapti geru ir ?? būs Maskvos radijo slgna- sąžiningu specialistu, pa- SS lai. Didingai ir iškllmin- sisemti kuo daugiau žinių, >> gal nuaidi Kremliaus ku- todėl ir mokosi tik labai « rantų dūžiai. gerai. SS Rinkiminės apylinkės Vieni iš pirmųjų balsuo- >> Nr. 11 balsavimo komisl- ja I kurso studentai Slie- « jos pirmininkas drg. Jur- sorlūnas, Urbonavičius, SS Jevas atidaro duris, kvles- antrakursiai Arnašlus, Ja- >> damas rinkėjus: kaltis, IV kurso studentas << SS — Pirmi atėjote, tai Petkevičius. 11 vai. gretimoje salėje >> pirmi ir pasinaudokite savo garbinga TSRS piliečio pasigirsta akordeono muzi- << ka. Tai saviveiklininkai SS pareiga. Prašom! Koncertuoja >> Prie gyvose gėlėse pa- atvažiavo. skendusios urnos pirmasis Ryšių klubo meninės savi- « <s prieina baltais plaukais ir veiklos kolektyvas. barzdotas senukas. Pro jo Gyva bendrabutyje buvo % ūsus matosi nežymi šypse- visą dieną ir vakare. Bend- >> na, ranka neramiai nulel- rabučlo gyventojai ir mies- << džia biuletenius. Aiškiai to darbo žmonės iškllmln- SS matyti, kad senelis jaudi- gal atšventė šią visaliau- >> inasi. 6 jaudina Jį džiaugs- dinę šventę. << mas, kad į bendrą kovą Rinkimai pademonstravo SS dėl visos tarybinės liau- augančią mūsų liaudies ?< dies laimės įdėta ir jo ma- vienybę, atsidavimą partl- << žytė darbo dalis. jai ir vyriausybei. Tarybl- $ — Aš dabar esu pensi nė liaudis pasitiki savo ninkas, — pasakoja senu kandidatais, ji tvirta kaip kas V. Vasilevskis, — man niekada. Balsuodama už Jau 68 metai, o prieš tai komunistų ir nepartinių aš dirbau telegrafe. bloko kandidatus, ji balsa Vienas po kito nenu vo už gražesnę ateitį, už trūkstama srovele ateina tolesnį mūsų šalies sukles prie urnos kiti rinkėjai. tėjimą. Šeštą valandą balsuoti atF. Pažusis
★ Prie urnos-pirmą kartą Keletą dienų prieš rinkimus į Lietuvos TSR Aukščiausią ją Tarybą ir vietines Darbo žmonių deputatų tarybas aš. parėjusi iš paskaitų, radau ant stalo pakvietimą dalyvau ti juose. Kiek įvairiausių minčių man sukėlė tas atvi rutės dydžio lapelis!
Tik šiais metais man suka ko 18 metų. Iš karto neleng va buvo apsiprasti su minti mi, kad štai ir tu drauge su visa tarybine liaudimi bal suosi už komunistų ir nepar tinių bloko kandidatus, galė si rinkti liaudies atstovus — geriausius Jos sūnus ir dūk ras. Juk dalyvaudama rinki muose, aš galėsiu pareikšti savo dėkingumą brangiai par tljai Ir vyriausybei už tai. kad ji suteikė man teisę mo kytis aukštojoje mokykloje. Ir ne vien tik už tai. Mes, tarybiniai jaunuoliai, dėkingi esame už tai, jog kiekviena me žingsnyje jaučiame tėviš ką partijos rūpinimąsi. Mums atviri visi keliat j mokslą, į darbą. Susijaudinusi ėjau prie ur nos. Visur aplinkui mačiau šventiškus, džiugius veidus. Vienas po kito su biuletenių lapeliais rankose ėjo prie ur nos darbininkai, mokytojai, geležinkelininkai, studentai, Džiugi buvo mintis, kad ir mano biuletenis gulės šalia biuletenių šių žmonių, savo pasiaukojančiu darbu stlprinančių mūsų Tėvynės galią, kovojančių dėl kuo greitesnio komunizmo pastatymo. Nepastebimai prabėgs stu dijų metai, o tada ir aš savo darbu galėsiu įrodyti beribį dėkingumą tarybinei liaudžiai, partijai ir vyriausybei, prisi dėti prie kūrybinio mūsų liaudies darbo komunistinės visuomenės sukūrimo vardan.
M. Cegelskytė, Ist.-filolog. fak. I k. žurnalistė
=======================================^^
TSKP CK SAUSIO PLENUMO NUTARIMAI— KOVINĖ VEIKSMŲ PROGRAMA
TSKP CK sausio Plenumas apsvarstė drg. N. S. Chruš čiovo pranešimą dėl gyvuli ninkystės produktų gamybos padidinimo ir šiuo klausimu priėmė svarbios reikšmės nu tarimą, kuris dar kartą ryš kiai liudija apie nenuilstamą partijos ir mūsų vyriausybės rūpinimąsi tarybinės liaudies gerovės kėlimu. Plenumas pažymėjo, kad Tarybų Sąjungos Komunistų partija, vadovaudamasi didžio jo Lenino mokymu apie viso keriopą stambiosios mašininės pramonės išvystymą ir šalies elektrifikavimą, laiko kaip anksčiau taip ir dabar savo svarbiausiuoju • uždaviniu to Apsvarstė egzaminų sesijos liau kelti sunkiąją industriją, kuri sudaro tvirtą viso mūsų rezultatus tėvynės liaudies ūkio ir jos kurso žurnalistai atvira- dentų, kurie praleidinėjo pa- nenugalimo gynybinio pajė nu komjaunimo susirinkime skaitąs, pro pirštus žiūrėjo į gumo pagrindą, nenukrypsta ap varstė žiemos sesijos re- pasiruošimą egzaminams. Iš mo mūsų šalies darbo žmo tokių pažymėtini V. Petraus nių gerovės kilimo šaltinį. zultatus. ■ Pranešimą padarė grupės kas, E. Kozlovskis, R. Krip- Nepaliaujamo sunkiosios in dustrijos augimo pagrindu komjaunimo pirminės organi tavlčius ir kt. Išstoję drg. drg. Povilėnas. vystosi lengvoji, maisto ir ki zacijos sekretorius Sarmaltytos pramonės šakos, stambu Ji nurodė, kad eilė stu- ir kiti kritikavo Petrauską. Untu. kaip Povilėnas, Sargu- Kozlovskį ir kitus už paskai sis socialistinis žemės ūkis. Realizuojant šiuo pagrindu eVolskytė ir kt., gerai tų praleidinėjimą, lengva bū 1953 metų TSKP CK rugsėv:no dėstomąją medžiagą, rlišką požiūrį į mokslą. Susirinkimas priėmė nuta jo Plenumo nutarimu^ žemės i pasiruošė egzaminams, ■darbas nenuėjo veltui: eg rimą lankomumui pagerinti,/ ūkyje per palyginti trumpą zaminus išlaikė vien labai įpareigojo kritikuotus draugus laiką jau įvyko stambūs pa kitimai. Išaugo MTS, kolūkių bėrais pažymiais. Ištaisyti darytas klaidas. ir tarybinių ūkių aprūpinimas R. Kriptavičius Tačiau buvo ir tokių stu-
I
UZ ATVIRUS KELIUS J MOKSLĄ
o
'-■•1
s,
v
prietarai, vienykitesi
technika, sustiprėjo ir pagau sėjo žemės ūkio kadrai, at liktas didelis darbas įsisavi nant dirvonines ir plėšinines žemes, padidėjo žemės ūkio gamybos produktyvumas. Par tijos ir vyriausybės prleiiio nlų vykdymo ir bendros mies to ir kaimo darbo žmonių kovos už tolesnį žemės ūkio pakilimą išdavoje mūsų šalis 1954 metais gavo grūdų, bulvių, daržovių, mėsos, svies to ir kitų produktų daugiau, negu 1953 metais, nepaisant to, kad dėl sausros pereitais metais bendras žemes ūkio produktų surinkimas smarkiai sumažėjo Ukrainos pietuose ir Pavolgės rajonuose. Tam tikri teigiami rezultatai žemės ūkyje ir gyvulininkystės sri tyje per šį laiką buvo pa siekti ir mūsų respublikoje. Tačiau tuo, kas pasiekta, pasitenkinti negalima. TSKP CK sausio Plenumas nurodė, kad nenukrypstamo liaudies ūkio ir darbo žmonių gero vės kėlimo interesai primyg tinai reikalauja padidinti grūdų, bulvių, daržovių, techninlų kultūrų ir gyvulininkystės produktų gamybą. TSKP CK Plenumas numatė plačią programą tolesnei kovai už sėkmingą ūkinių uždavinių iš sprendimą.
Savo nutarimuose Plenu sų TSRS tautų, tame skaičiu mas Iškėlė šalies partinėms je ir Lietuvos TSR darbo organizacijoms bei darbo žmonių, programa. Neseniai žmonėms kovinį uždavinį: Vilniuje įvyko mūsų respub per artimiausius penkerius- likos partinio aktyvo susirin šešerius metus du—du su kimas. Susirinkimas apsvars viršum karto padidinti pa tė TSKP CK sausio Plenumo grindinių gyvulininkystės pro nutarimus Ir ryšium su tuo duktų gamybą. Remdamasis respublikos partinės organi tuo, kad gyvulininkystei pa zacljos uždavinius, numatytus kelti lemiamą sąlygą sudaro sėkmingam Plenumo nutarimų grūdų gamybos padidinimas, įgyvendinimui. Plenumas taip pat numatė Partijos CK Plenumo iš kitą svarbiausią uždavinį: per keltų uždavinių išsprendimas minėtą laiką pakelti bendrąjį įgalins pilnutinai užtikrinti grūdų surinkimą ne mažiau mūsų šalies gyventojų vis la kaip 10 milijardų pūdų per biau augančių reikmių maisto metu^. produktams Ir pramonės reik Iškeldamas šluos didžiuo mių žaliavai patenkinimą, pa sius liaudies ūkio pakėlimo tarnaus tolesniam darbininkų uždavinius. Plenumas nurodė ir valstiečių klasių sąjungos ir konkrečias priemones, ku stiprinimui, bus didelis indė rias reikia įvykdyti, kad mi lis į komunizmo statybą. nėti uždaviniai tikrai būtų VVU-to dėstytojų ir studen išspręsti. Tai — derlingumo tų kolektyvo uždavinys — Visuose plotuose pakėlimas, išstudijuoti TSKP CK sausio nuostolių nuimant derlių su Plenumo nutarimus ir respub mažinimas, naujų dirvonų ir likos partinio aktyvo numa plėšinių įsisavinimas, kukurū- tytas priemones Plenumo nu zos pasėlių ir žymus pašarų tarimų sėkmingam įgyvendi gamybos išplėtimas, platus nimui mūsų respublikoje, ak mechanizavlmas daug darbo tyviai prisidėti prie partijos reikalaujančių procesų gyvu iškeltų didžiųjų uždavinių iš lininkystėje, siloso įrenginių sprendimo, išaiškinti kolūkie ir gyvulininkystės patalpų čiams Plenumo nutarimų statyba, žymus partinių, tary reikšmę, padėti jiems page binių ir žemės ūkio organų rinti darbą žemės ūkyje ir vadovavimo kolūkiams, MTS gyvulininkystės srityje, su ir tarybiniams ūkiams lygio stiprinti pagalbą universiteto pakėlimas, masinio-politinio šefuojamo rajono kolūkiams. darbo kaime pagerinimas li kt. K. Navickas Partijos CK sausio Plenu Marksizmo-leninizmo mo iškeltoji programa yra vikatedros vedėjas