Page 1

rara/einis suuoenuas Visu šalių proletarai, vienykitės!

I J. Rugienius—

VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUN GOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS 1 Eina nuo 1950 metų

1970 m. vasario mėn. 13 d.

O

Nr. 4 (702)

Kaina 2 kp.

Respublikinė istorikų konferencija Plenariniame posėdyje bu­ V. Lenino idėjų įgyvendiSnimo Tarybų Lietuvoje prob- vo išklausyti Universiteto j lemai nušviesti buvo skirta TSKP istorijos katedros doc. I respublikinė aukštųjų mokyk- A. Beržinskaitės pranešimas į lų istorikų mokslinė konferen- „Mokslas, išreiškiąs pagrindi­ I cija, kuri įvyko vasario mėn. nius šiuolaikinės epochos po­ | 5 d. Universiteto Kolonų salė- • reikius", Valstybinio inžine­ Įje. Jos organizatoriai — Lie- rinės statybos instituto TSKP Į tuvos TSR Aukštojo ir spe- istorijos katedros doc. S. No' cialiojo vidurinio mokslo mi- reikienės pranešimas „Tary­ Į nisterija bei Universiteto binė istoriografija apie inteli­ | TSKP istorijos katedra. gentijos dalyvavimą kovoje Konferenciją aukštųjų mo­ už V. Lenino idėjų įgyvendi­ kyklų dėstytojai — istorikai nimą Lietuvoje (1920— 1940 skyrė V. Lenino gimimo 100- m.)“ ir Vilniaus Aukštosios osioms metinėms paminėti. partinės mokyklos doc. S. Konferenciją, kurioje daly­ Atamuko pranešimas „V. vavo daugiau kaip šimtas Leninas apie kadrų ugdymą iš aukštųjų mokyklų dėstytojų, darbininkų ir Lietuvos KP įžanginiu žodžiu atidarė Lie­ veikla". tuvos TSR Aukštojo ir spec. Po plenarinio posėdžio dar­ vidurinio mokslo ministras H. bas vyko keturiose sekcijose. Zabulis. Pirmojoj sekcijoj, kuriai va-

DVEJŲ METŲ DARBO REZULTATAI ASARIO 4 d. įvykusio­ je LTSR „Žinijos" draugijos Universiteto organizacijos ataskaitinėjerinkiminėje konferencijoje buvo suvesti dvejų metų darbo rezultatai. Valdybos pirmininko doc. J. Grigonio ataskaitoje pažymėta: Uni­ versiteto organizacija vienija 445 draugijos narius: 49 yra mokslo daktarai ir profeso­ riai, 212 — mokslo kandida­ tai ir docentai. „Žinijos" draugijos Univer­ siteto organizacijos nariai — tai aukštai kvalifikuoti moks­ lo bei politinių žinių skleidė­ jai. Visoje respublikoje yra žinomi lektoriai: akademikas prof. dr. J. Kubilius, prof. K. Daukšas, doc. J. Grigonis, doc. C. Kudaba, doc. J. Rep­ šys, doc. P. Užkalnis, vyr dėst. P. Pečiūra ir kt. 1968 m. Universiteto lekto­ riai perskaitė apie 1300 pa­ skaitų, 1969 m. — 1796 pa­ skaitas: 1070 Vilniuje, 726 kituose respublikos miestuo­ se ir rajonuose. 1968 m. į respublikos miestus ir rajonus buvo komandiruota paskai­ toms skaityti 86 draugijos na­ riai, 1969 m. — 150. 1969 m. Univeisiteto draugijos organi­ zacija surengė 12 grupinių lektorių išvykų į rajonus. Su žodiniu žurnalu „Pasau­ lis ir žmogus" grupė lektorių pabuvojo Šilalės ir Mažeikių rajonuose. Įdomiai praėjo V. Lenino jubiliejui skirti moks­ lininkų susitikimai su Kėdai­ nių, Joniškio ir Radviliškio rajonų gyventojais. Ekonomikos, Gamtos, Che­ mijos fakultetų dėstytojų gru­ pės lankėsi Šilalės, Skuodo ir N. Akmenės rajonuose. Sutikdami V. Lenino 100ąsias gimimo metines, Uni-

V

dovavo Vilniaus Valstybinio pedagoginio instituto doc. A. Stražas, buvo nagrinėjamos bendros teorinio pobūdžio temos, susijusios su V. Lenino veikla. Antroji, kurios pirmi­ ninkas buvo Valstybinio inži­ nerinės statybos instituto doc. A. Marcelis, nagrinėjo Lietu­ vos KP kovą už lenininių idė­ jų įgyvendinimą iki 1940 me­ tų. Kauno politechnikos insti­ tuto doc. P. Aksamitas vado­ vavo trečiai sekcijai, praneši­ mų tematika — socializmo statyba Lietuvoje. Ideologinio darbo, kultūrinės statybos klausimus nagrinėjo ketvirto­ ji sekcija, kuriai ‘ vadovavo Valstybinės konservatorijos doc. P. Girdzijauskienė. (Sekcijose konferencijos da­ lyviai išklausė beveik 40 pra-

nešimų kuriuose pranešėjai nagrinėjo aktualiausius Lie­ tuvos TSR istorijos klausimus, susietus su V. Lenino idėjų įgyvendinimu. Įdomios medžiagos apie Lietuvos ir Vokietijos komunistų lenininio solidarumo tradicijas pateikė Vilniaus Valstybinio pedagoginio insti­ tuto doc. J. Mickevičius. Šia­ me pranešime buvo išnagri­ nėtas Lietuvos ir Vokietijos komunistų bendradarbiavimas iki antrojo pasaulinio karo. Šio bendradarbiavimo tradici­ jos ypač aktualios šiandien, kada tarp Lietuvos TSR ir Vokietijos Demokratinės Res­ publikos studentų užsimezgė stipri draugystė. Įdomius pranešimus iš Lie­ tuvos komjaunimo organiza-

TUDENTŲ atostogos — tai darbų metas Inter| nacionalinio klubo na­ riams. Kaip tik per atostogas ir atvažiuoja svetelių iš įvai­ jantys įvairias specialybes. riausių šalies vietų ir užsie­ Svečiai suruošė kelis kon­ nio šalių. Kiekvienas svečias certus vienoje iš Vilniaus ga­ — tai rūpestis, tačiau inter- myklų, vakarinėje mokyklo­ klubiečiai nesiskundžia. Šitas je ir, žinoma, draugystės va­ kare, kuris įvyko Universite­ rūpestis jiems malonus. Angliste Ina Kvedaravičiū­ to kavinėje. Pastarasis drau­ tė, lituanistė Laima Drazdaus- gystės ir nuoširdumo vaka­ kaitė, medikė Rima Paulaus­ ras dar labiau suartino sve­ kaitė prieš kelias dienas iš­ čius ir šeimininkus. Svečiai iš Kijevo pasakojo, lydėjo grupę Kijevo studentų namo. Tai vaikinai ir mergi­ kad jiems patiko Vilnius, jo paminklai, archinos iš Kipro, Dominikos res­ istoriniai publikos, Afganistano, Viet­ tektūra ir žmonės —malonūs, namo, Alžyro ir kitų šalių, svetingi. Išvykstant svečių grupės Kijevo universitete studijuo-

S

versiteto draugijos nariai įsi­ pareigojo dar aktyviau įsi­ jungti į mokslinių bei politi­ nių žinių skleidimą, plėsti V. Lenino teorinio palikimo ir jo idėjų įgyvendinimo pro­ pagandą. 50 su viršum lekto­ rių paruošė jubiliejui skirtas paskaitas ir jas skaito visuo­ menei. Didelio susidomėjimo susilaukė temos „V. Leninas — vadas, mokytojas, žmogus" (doc. I. Lempertas), „Socia­ lizmas — V. Lenino idėjų įsi­ kūnijimas" (doc. " ~ V. Germanas), „Lenininiai užsienio politikos principai ir šiuolai­ kinės tarptautinio gyvenimo problemos" (doc. A. Bulota). Universiteto draugijos na­ riai aktyviai dalyvauja res­ Gerbia Istorijos fakulteto publikinės draugijos valdy­ studentai dėstytoją P. Dundu­ bos jubiliejiniuose renginiuo­ lienę. Ji daugelio etnografi­ se: teorinėse konferencijose, nių ekspędicljų vadovė, puiki seminaruose. Paskutiniuoju pedagogė.'* Žinomas jos “V3F metu visa eilė lektorių iš­ das ir tarp mokslininkų. Isto­ vyksta j respublikos miestus ir rijos mokslų daktarė, e. prof. rajonus TSKP CK Tezėms, pareigas P. Dundulienė daug skirtoms V. Lenino 100- pasidarbavo etnografijos osioms gimimo metinėms, aiš­ mokslo labui. kinti. Universiteto draugijos na­ riai dalyvauja liaudies uni­ versitetų veikloje, o Teisės fak. dėstytojai šefuoja Teisi­ nių žinių fakultetą prie parti­ jos Vilniaus m. Lenino raj. Kaip jau anksčiau rašėme, komiteto. Kapsuko, Širvintų, Švenčionių Be paskaitų skaitymo be­ rajonuose mūsų aukštoji motarpiškai auditorijoje, draugi­ Įkykla ruošia Visasąjunginio jos nariai panaudoja ir kitas agitžygio, skirto V. Lenino propagandos formas. 1969 m. gimimo 100-osioms metinėms, jis paruošė 192 pasisakymus studentų agitacinio ir masinio per radiją ir televiziją, pa­ kultūrinio darbo renginius. skelbė 258 mokslo populiari­ Rytoj į Kapsuko raj. S. Nė­ nimo straipsnius spaudoje. ries ir „Pirmyn" kolūkius, į Daugiau kaip 50 narių ak­ Kalvarijos, Ignalinos, Kazlų tyviai dalyvauja mokslinės Rūdos vidurines mokyklas iš­ metodinės tarybos darbe: doc. vyksta mūsų Universiteto re­ E. Cižiūnaitė, prof. J. Dagys, prezentantai: „Žinijos" drau­ doc A Gučas, doc. M. Krikš- gijos lektoriai doc. A. Bulo­ ta, prof. K. Daukšas, doc. J. Nukelta i 2 psl.-

ELTA PRANEŠA:

cijos istorijos skaitė Šiaulių K. Preikšo pedagoginio insti­ tuto vyr. dėst. A. Lukoševi­ čienė ir Lietuvos Valstybinės konservatorijos vyr. dėst. A. Pakėnienė. Respublikos aukštųjų mo­ kyklų dėstytojų pranešimus, skaitytus šioje konferencijoje, numatoma atspausdinti arti­ miausiuose Aukštųjų mokyklų Mokslo darbuose. VI. GOBIS TSKP istorijos katedros vyr. dėstytojas

MALONUS RŪPESTIS vadovas pasakė: „Mes esame labai sujaudinti jūsų priėmi­ mo ir rūpinimosi mumis vi­ sos viešnagės metu. Visos grupės vardu aš nuoširdžiai dėkoju studentams — mūsų šefams.1 Studentai, kurie aukoja sa­ vo laisvas valandas ir netgi dienas tam, kad būtų paten­ kinti kiti, kurie kovoja ne tik dėl Interklubo, bet ir dėl Universiteto garbės, iš tiesų nusipelno didelės padėkos.

mokslų daktaras Originalų platinos-vandenilio metodą įgimtų šir’dies ydų diagnozavimui sukūrė Vilniaus universi­ teto Hospitalinės terapij os katedros docentas Juozas Rugienius. Bendradarbiau­ damas su Chemijos ir cheminės technologijos instituto elektrochemikais, mokslininkas sukonstravo naujo tipo zondą, kurio pagalba galima gauti in­ formaciją iš trijų širdies ertmių, sudarė formulę, pagal kurią galima opera­ tyviai apdoroti šią infor­ maciją ir gauti atsakymą apie ligonio būklę, opera­ cijos tikslingumą: *■ • Naujuoju metodu jau ištirta apie 800 ligonių Vil­ niaus klinikinėje ligoninė­ je ir apie 300 — Kaune, juo domisi specialistai iš kitų respublikų. , TSRS Sveikatos apsaugos minis­ terijos nutarimu J> Rugieniaus sukonstruotas zon­ das bus pradėtas masiškai gaminti ir taikyti visose šalies gydymo įstaigose. Savo tyrimus įgimtų šir­ dies ydų diagnostikos sri­ tyje J. Rugienius apibend­ rino daktaro disertacijoje, kurią pirmadienį apgynė Eksperimentinės ir kliniki­ nės medicinos, instituto mokslinėje taryboje. Di­ sertanto moksliniai kon­ sultantai — profesoriai L. Laucevičius ir A. Marcin­ kevičius.

MASKVOJE

Šiandien iš šalies sostinės grį­ žo faktiečiai, ten praleidę žiemos atostogas. Studentai aplankė įžymiausias Maskvos vietas, o vakarais žiūrėjo Ta­ gankos teatre eksperimenti­ nius spektaklius (tai ir buvo pagrindinis „Fakto" kelionės V. KVIETKAUSKAS tikslas).

Istorikės jubiliejus Vakar Kolonų salėje Uni­ versiteto LTSR, TSRS ir Vi­ suotinės istorijos katedrų iš­ kilmingame posėdy buvo pa­ minėta Lietuvos TSR istori­ jos katedroje e. profesorės pa­ reigas, istorijos m. dr. Pranės Dundulienės 60-ties metų su­ kaktis. Musų inf.

KULTŪROS DIENŲ PRADŽIA Balkevičius, doc. P. Kūris ir kt., saviveikliniai kolektyvai „Faktas", etnografinis an­ samblis, Teatrinės studijos studentai. Sekmadienį dideli studentų susitikimai įvyks Kapsuke su moksleiviais ir miesto visuo­ mene. Kapsuko rajono darbinin­ kams, kolūkiečiams ir inteli­ gentijai bus pademonstruoti Universiteto pasiekimai Tary­ bų Lietuvoje, abiturientai ga­ lės geriau susipažinti su savo busimąja specialybe.

pirmūnai laimutė

SERVAITĖ

Antro kurso angliste. Filologijos komjaunimo komiteto narė, atsakinga už akademinį darbą. ' : , Praėjo trys sesijos, atnešę Laimutei puikiai Išlaikytų egzaminų džiaugsmą. Ši sesija jai taip pat buvo' sėkminga — vien penketai. Už aktyvią visuomeninę veiklą ir gerą mokymąsi fakulteto dekanatas pasiūlė Laimutei paskirti var­ dinę P. Cvirkos stipendiją. <■> -■ s Alf. BUCKAUš nuotr.


2 psi.

TARYBINIS STUDENTAS

Su V. Leninu asmeniškai buvo pažįstami daugelis Lie­ tuvos žymių revoliucinio ju­ dėjimo dalyvių, Lietuvos Komunistų partijos organiza­ torių bei kūrėjų. Pokalbiai bei susirašinėjimas su pasau­ lio proletariato vadu padėjo jiems giliau suprasti klasių kovą, organizuoti ją bei nu­ kreipti teisinga linkme. V. Le-

Leninas ir Lietuvos revoliucionieriai

nino veikalai buvo ta teorinė dirva, kurioįe augo ir brendo Lietuvos revoliucionierių gre­ tos.

LENINO PAŽINTIS SU DIDŽIULIAIS

narna, bet ir gausiai platinama 1912—1914 m. Leninas, gy­ Vilniuje, Kaune ir kituose Lie­ vendamas Krokuvoje, PoroniJau pirmuoju revoliucinės tuvos miestuose. ne, Zakopanėje, susipažįsta Į veiklos laikotarpiu V. Leni­ su lietuviais socialdemokra­ nas palaikė ryšius su Vil­ KAPSUKAS IR ANGARIETIS tais — tuomet Krokuvoje vei­ niaus socialdemokratais. 1894 kusio Lietuvos socialdemokra­ 1905—1907 m. revoliucijos tų partijos Užsienio biuro na­ m. jis perdavė Vilniaus so­ cialdemokratams savo veikalą laikotarpiu V. Mickevičius- riais. Iš jų Leninas sužino apie „Kas yra „liaudies draugai" Kapsukas savo pažiūromis lietuvių socialdemokratų nuo­ ir kaip jie kariauja prieš so­ priartėjo prie bolševikų par­ taikas, kalbasi įvairiais revo­ cialdemokratus?". Teigiamai tijos. V. Kapsukas ir Z. Anga- liucinio judėjimo klausimais. vertino ir kartu pareiškė kri­ rietis tampa aktyvjais mark­ V. Leninas ir N. Krupskaja tinių pastabų dėl vilniečių so­ sizmo-leninizmo mokslo popu­ bičiuliavosi su Serafiną ir cialdemokratų išleistos brošiū­ liarintojais. JAV gyveną lie­ Antanu Didžiuliais. Didžiulių tuviai socialdemokratai dar adresu Krokuvoje Leninas ros „Apie agitaciją". Didžiulę reikšmę Lietuvos prieš pirmąjį pasaulinį karą gaudavo dalį jam siunčiamos revoliucinio judėjimo plėto- išleido keletą Z. Angariečio korespondencijos. S. Didžiu­ jimuisi turėjo 1895 metų rug­ brošiūrų, nagrinėjančių kai lienę stebino nepaprastas ko­ sėjo 7 d. V. Lenino apsilan­ kuriuos marksistinės filosofi­ respondencijos Leninui gausu­ kymas Vilniuje ir susitikimas jos klausimus. mas, jo platūs ryšiai. „Man at­ Redaguodamas 1915—1916 rodė, — rašo ji atsiminimuo­ su vietiniais marksistais. Ug­ dant revoliucinio judėjimo m. Škotijoje leidžiamus laik­ se, — kad jis susirašinėja su „Socialdemokratą", visu pasauliu — tiek daug Lietuvoje organizatorius bei raščius dalyvius, teigiamą vaidmenį „Rankpelnį", 1916—1917 m. gaudavo įvairių laikraščių, suvaidino lenininė „Iskra", Jungtinėse Amerikos Valsti­ knygų, laiškų". Vieną 1914 prie kurios gabenimo iš už­ jose — „Kovą” ir „Naująją m. balandžio mėn. dieną Di­ sienio visą laiką daug prisidė­ Gadynę", V. Kapsukas popu­ džiulių bute įvyko lietuvių so­ jo Vilniaus revoliuciniai so­ liarino Lenino ir bolševikų cialdemokratų pasitarimas na­ cialdemokratai. „Iskra”, V. Le­ partijos pažiūras imperialisti­ cionaliniu klausimu, kuriame nino raštai ir kita marksistinė nio karo, taikos ir revoliuci­ dalyvavo A. Didžiulis, P. Bliūdžius, R. Rasikas, P. Mažylis. literatūra buvo ne tik gabe- jos klausimais. SU SOCIALDEMOKRATAIS

DVEJŲ METŲ

DARBO REZULTATAI Atkelta Iš 1 psl.

topaitis, prof. M. Lola, prof. K. Navickas, doc. J. Pauliukonis, doc. V. Ščemeliovas, doc. J. Žėruolis ir kiti. 1969 m. mūsų organizaci­ jos nariai paruošė ir išleido 47 pavadinimų tekstus „Į pa­ galbą lektoriui", 94 nariai da­ lyvavo išleidžiamos medžia­ gos rezenzavime. Didelė gru­ pė dėstytojų ruošė V. Leni­ no jubiliejui skirtų paskaitų tekstus; vyr. dėstytoja M. Bordonaitė, e- doc. p. J. Dob­ rovolskis, doc. I. Lempertas, doc. J, Laiko, doc. Z. Rulis, e. doc. p. S. Stačiokas, e. doc. p. J. Mackevičius ir kiti. Ruošiant ir pravedant zo­ ninius seminarus lektoriams, skaitantiems paskaitas lenini­ ne tematika, aktyviai dalyva­ vo vyr. dėst. P. Bernotavičius, doc. A. Beržinskaitė, doc. S. Čepulienė, doc. M. Damidavičius, doc. V. Germanas ir kiti'. Vykdant LTSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministro 1966 m. spalio 17 d. įsakymą, Universitete buvo įkurta Jaunojo lektoriaus mo­ kykla. Mokyklos uždavinys — paruošti lektorius iš vyres­ niųjų kursų studentų tarpo. Išklausius bendrąją progra­ mos dalį, šiuq metu užsiėmi­ mai vyksta sekcijose: litera­ tūros ir meno (vadovė — vyr. dėst. E Jakaitienė), chemijos (vadovas — prof. K. Daukšas), gamtos (vadovai — doc. P. Bluzmanas ir doc. V. Ščeme­ liovas), fizikos (vadovas — vyr. dėst. A. Juodviršis), tarp­ tautinių santykių (vadovas —• doc. P. Kūris). Visos mokyklos darbui vadovaują e. prof. p. J. Markulis. NIVERSITETO draugi­ jos valdyba už aktyvų dalyvavimą draugijos veikloje pareiškė padėką doc. A. BeržinskaitėL doc. S. Če­ pulienei, doc. B. Genzeliui, doc. A. Gučui, doc. R. Jurevi­

U

čiui, doc. P. Kadzijauskui, doc. I. Lemepertui, doc. A. Liakui, doc. J. Pauliukoniui, doc. J. Repšiui, doc. K. Rickevičiūtei, e. doc. p. S. Sta­ čiokui. LTSR „Žinijos" drau­ gijos valdybos pirmininko pa­ vaduotojas A. Sinkevičius pa­ dėkojo už aktyvią mūsų orga­ nizacijos veiklą propaguojant mokslo žinias ir įteikė LTSR „Žinijos" draugijos valdybos prezidiumo Padėkos raštus doc. P. Bluzmanui, doc. A. Bulotai, doc. E. Cižiunaitei, prof. J. Dagiui, prof. K. Dauk­ šui, doc. V. Germanui, doc M. Finkelšteinaitei, doc. H Jonaičiui, doc. C. Kudabai, prof. M. Lolai.prof. K. Navic­ kui, vyr. dėst. P. Pečiūrai, doc. V. Ščemeliovui, doc. P. Užkalniui, vyr. dėst. V. Žit­ kevičiui. T.

AVIŽEN

Konferencija išrinko naują Universiteto draugijos valdy­ bą: 1. T. AVIŽEN — valdybos ats. sekretorė 2. doc. A. BERŽINSKAITĖ — valdybos prezidiumo narė 3. V. BOGUŠIS 4. doc. A. BULOTA — val­ dybos pirmininko pavaduoto­ jas 5. doc. P. ČESNULEVIČIŪTĖ 6. doc. B. GENZELIS 7. doc. J. GRIGONIS — val­ dybos pirmininkas 8. doc. M. FINKELŠTEINAITĖ — valdybos prezidiumo narė 9. vyr. dėst. H. JASIONAS 10. vyr. dėst. R. KAZLAUS­ KAS 11. doc. A. LIAKAS 12. e. prof. p. J. MARKULIS — valdybos prezidiumo narys 13. doc. I. MISEVIČIUS 14. doc. R. MIRONAS 15. vyr. dėst. P. PEČIO RA — valdybos prezidiumo narys 16. doc. V. RANCELIS 17. e. doc. p. S. STAČIOKAS 18. doc. J. TAMOŠIŪNAS 19. doc. J. VAITKUS 20. e. doc. p. K. VYŠNIAUS­ KAS.

Leninas jame papasakojo apie bolševikų programą nacionali­ niu klausimu. Didžiulių padedamas, su Leninu betarpiškus ryšius už­ mezgė pabėgęs iš Sibiro iš­ tremties V. Kapsukas. Tiesio­ ginėje Lenino įtakoje V. Kap­ sukas galutinai įsitikino, kad tikriems revoliucionieriams nepakeliui su II Internaciona­ lo oportunistais. V. Kapsukas Lenino pasiūlymu parengė straipsnį apie Lietuvos social­ demokratijos revoliuciją vie­ nam legaliam bolševikiniam žurnalui, tačiau žurnalas buvo uždraustas, ir straipsnis nepa­ sirodė. Leninas kvietė V. Kap­ suką bendradarbiauti „Pravdoje", bet tam sutrukdė ka­ ras. Su Leninu pirmojo pasauli­ nio karo pradžioje Austrijo­ je ir Šveicarijoje buvo susi­ tikęs P. Eidukevičius. Spalio socialistinės revoliu­ cijos, kuriai vadovavo Leni­ nas, audrose grūdinosi didžiu­ lis Lietuvos revoliucionierių būrys. Dauguma jų 1918—1919 metais tapo aktyviais kovoto­ jais už Tarybų valdžią Lietu­ voje.

LENINAS IR LIETUVA

1918 m. gruodžio 22 d. Le­ nino pasirašytas dekretas apie Tarybų Lietuvos nepriklauso­ mybės pripažinimą parodė, kad Tarybų Rusija gerbia ma­ žųjų tautų suverenumą. Siame istoriniame posūkyje Lietuva jautė visokeriopą Tarybų Ru­ sijos vyriausybės ir paties Le­ nino paramą. Lenino patarimai bei kritinės pastabos padėjo jaunai Lietuvos Komunistų partijai nustatyti teisingą veiklos kryptį, taisyti klaidas. 1919 m. gegužės mėn. įvyko Lenino pokalbis su V. Kapsu­ ku agrariniu klausimu, kuria­ me Leninas patarė nors dalį dvarininkų žemės išdalinti valstiečiams, vyti iš dvarų dvarininkus. Apie tai, kokią įtaką, nustatant teisingą LKP politiką agrariniu klausimu turėjo šis pokalbis, vėliau ne kartą yra rašęs V. Kapsukas. Lenino vardas brangus kiek­ vienam kovotojui už šviesią Lietuvos ateitį. Todėl jau pirmieji Lietuvos Komunistų partijos kūrėjai stengėsi nu­ šviesti Lenino ryšį su Lietuvos revoliuciniu judėjimu. Leni­ nui mirus, V. Kapsukas „Ko­ muniste" buvo pradėjęs apy­ braižą „Leninas ir LKP", ta­ čiau jos nebaigė. Šią spragą nuolat užpildo Tarybų Lietu­ vos istorikai. Tai jų dovana V. Lenino gimimo 100-osioms metinėms. G. JUKNIENE Istorijos mokslų kandidatė

Apie mūsų mokslininkų ry­ šius 1970 m. su užsienio šalių aukštosiomis mokyklomis pa­ sakoja prorektorius doc. J. Grigonis ir aspirantūros sky­ to dekanas doc. V. Kybartas riaus vedėjas A. Gardžiulis. Šiais metais Graifsvaldo susipažins su lenkų kolegų (VDR) universitetas nori at­ moksline veikla, pirmą kartą siųsti savo darbuotojus, kurie sociologinėmis problemomis nuodugniau susipažintų su Lenkijos Liaudies Respubliko­ prof. A. Marcinkevičiaus ko­ je domėsis doc. J. Damidavilektyvo daromomis širdies ir čius. Taip pat numatomos ir kai vyksta stažuotis ir skaity­ kraujagyslių operacijomis. O šių dviejų universitetų rekto­ ti paskaitų į įvairias šalis. z Vengrijos Liaudies Respubli­ mūsiškiams vokiečiai gali pa­ rių draugiškos viešnagės. Nuoširdi draugystė riša koje stažuojasi vyr. dėstytojas dėti hematologijos klausimais. Draugai iš VDR turi neblogą Vilniaus universiteto Fizikos G. Misevičius. Pernai iš Japo­ patirtį, todėl Universitetas ir CSR Pragos Karlo universi­ nijos po dešimties mėnesių numatė šiais metais pasiųsti į teto Fizikos ir matematikos stažavimosi sugrįžo chemikas Graifsvaldą anesteziologą D. fakultetų mokslininkus. Jau G. Bajoras. Jau treti metai Al­ Martinkų ir chirurgą G. Kavo- ketvirti metai vyksta vaisin­ žyre fiziką dėsto vyr. dėstyto­ gas bendradarbiavimas. Pra­ jas V. Valiukėnas. Į Jungtinę liūną. Į Vokietijos Demokratinę ėjusių metų pabaigoje Prago­ Arabų Respubliką ruošiasi iš­ Respubliką ruošiasi išvykti ję viešėjo Universiteto pro­ vykti fizikos-matematikos m. augalų fiziologijos specialistas rektorius mokymo reikalams kand. V. Paulauskas, į Mongo­ pTof. J. Dagys, filosofas doc. doc. B. Sudavičius. Susitarta, lijos Liaudies Respubliką — E. Meškauskas, gamtininkas kad šiais metais ir toliau ben­ biologijos m. kand. R. Žiliudoc. E. Cervinskas, fizikas dradarbiaus ne tik minėtų fa­ kas. Skaityti paskaitų į Suomi­ kultetų, bet ir kitų specialybių ją ruošiasi fizikos-matematikos doc. H. Jonaitis ir kiti. Numatomi tiki­ m. dr. A. Bandzaitis, numato­ Rimtą pagalbą suteikia mokslininkai. mybių teorijos specialisto doc. ma, kad prof. dr. A. Marcin­ draugai vokiečiai Filologijos A. Bikelio ir fiziko prof. dr. kevičius nuvykęs į Italiją, iš­ fakulteto vokiečių kalbos ir J. Viščako vizitai į Pragą. Ti­ mokslinio bendradar­ literatūros katedros studen­ kimasi, kad bendradarbiauti aiškins tams ir dėstytojams. Graifs­ pradės šių universitetų medi­ biavimo galimybes su Padu­ valdo universitete mūsų uni­ kai ir filosofai. Universitetas jos universitetu. Neretai už­ versiteto specialistams yra vi­ laukia Pragos matematiko sienio mokslininkai patys pa­ sos galimybės studijuoti vo­ prof. A. Šveco, puslaidininkių sisiūlo atvykti skaityti pa­ skaitų. Neseniai prorektorius kiečių kalbą ir literatūrą. Šiuo specialisto prof. E. doc. J. Grigonis gavo laišką metu VDR savo studijas tęsia fizikos ir kitų mokslininkų. iš Monrealio universiteto pro­ penkios mūsų studentės. Ten Kliero Čia buvo paminėtas tik tie­ fesoriaus D. Droilio, kuris no­ pat stažuojasi dėstytojai Ž. sioginis tarpmokyklinis bend­ rėtų atvykti į mūsų universi­ Dagytė ir J. Kilius. Be to, į Kiekvienais tetą. trimetę aspirantūrą išvyko ir radarbiavimas. metais Universiteto mokslininA. BUCKUS germanistas A. Zamackas. Su Krokuvos (LLR) Jogailos universiteto gamtininkų dar­ bais susipažins biofizikė doc. J. Gruodienė, savo paskaitas skaitys matematikas doc. P. Golokvosčius, Fizikos fakulte-

Bendradarbiavimas tęsiasi

4---------------------

Universiteto aspirantūros skyriuje visada gyva ir judru. Čia sužinosi, kas ruošiasi ap­ ginti disertaciją, kas išvyksta skaityti paskaitų arba tobulin­ tis į užsienį, čia sutiksi įvai­ rių pasaulio šalių mokslinin­ kus, atvykusius i mūsų uni­ versitetą. Aspirantūros sky­ riuje mūsų fotokoresponden­ tas A. DARGUNAS ir nufoto­ grafavo Varšuvos universite­ to dėstytoją Z. Sochackį, be­ sikalbantį su skyriaus vedėju A. Gardžiuliu (kairėje).

KONSULTUOJAME

KARINĖ ĮSKAITA „TSRS visuotinės karo prie­ volės įstatymas", priimtas TSRS Aukščiausiosios Tarybos trečiosios sesijos 1967 m. spa­ ly, nustato karinės įskaitos, tikrosios karo tarnybos ir bu­ vimo atsargoje tvarką. Deja, Įstatymo reikalavimų nesilaiko kai kurie studentai karo prievolininkai ir šaukia­ mieji. Tai galima paaiškinti „Visuotinės karo prievolės įstatymo" reikalavimų nežino­ jimu ir nesąžiningu karinės įskaitos taisyklių vykdymu, nors kiekvieno karo prievoli­ ninko ar šaukiamojo kariniam biliete arba prirašymo liudi­ jime yra ištrauka iš karinės įskaitos taisyklių. Kokie gi trūkumai dažniau­ siai pasitaiko? Tai, pirmiau­ sia, pakeitus gyvenamą vietą, laiku neįsirašoma kariniame komisariate į įskaitą, pameta­ mi dokumentai, laiku nepra­ nešama apie adreso pasikeiti­ mą ir kt. Karo prievolininkai arba šaukiamieji, kurie išvyksta į kitą vietovę ar rajoną nuolat ar laikinai gyventi, privalo išsirašyti iš karinės įskaitos. Atvykęs į naują gyvenamąją vietą ar mokytis, karo prie­ volininkas privalo rajono ka­ riniame komisariate įsirašyti į karinę įskaitą. Tam reikalin­ ga namų valdybai pateikti pasą ir karinį bilietą. Studen­ tai, neturintieji nuolatinės gyvenamosios vietos, atiduoda šiuos dokumentus atsakingam asmeniui fakultete, kad pri­ registravus Universitete ir įra­ šius į įskaitą rajono karinia­ me komisariate. Norint išsirašyti iš įskaitos ar įsirašyti į ją, reikia pačiam atvykti į karinį komisariatą. Karo prievolininkai ir šau­ kiamieji privalo pavyzdingai laikytis karinės įskaitos tai­ syklių, kurias nustato „Visuo­ tinės karo prievolės įstaty­ mas". Karo prievolininkai ir šau­ kiamieji už nustatytų karinės įskaitos taisyklių pažeidimą, už neatvykimą pagal šaukimą į karinį komisariatą be svar­ bių priežasčių, už karinių bi­ lietų (specialių liudijimų) pa­ metimą, už nesavalaikį prane­ šimą įskaitos organui apie gy­ venamosios vietos adreso pa­ keitimą baudžiami bauda iki 20 rub., kurią administracine tvarka uždeda Karinis komi­ sariatas. Karinis komisaras ga­ li, užuot uždėjęs pabaudą, įspėti pažeidėją. P. VALIS


3 psl.

TARYBINIS STUDENTAS

PIRMOJI SESIJA

Štai praėjo dar viena sesija. Kaip ir kiekvie­ nais metais — vieniems sunkesnė, kitiems leng­ vesnė. Šiandien vėl triukšminga fakultetų auditorijoje, vėl prasi­ dėjo paskaitos. Apie tai, kaip vyko

fakultetuose žiemos se­ sija, šiandien mūsų laik­ raštyje pradeda pasako­ ti prorektorius mokymo reikalams doc. B. Sudavlčius bei Matematikos ir mechanikos fakulteto prodekanas V. Merkys. Alf. BUCKAUS nuotr.

SESIJA MATEMATIKOS IR MECHANIKOS FAKULTETE

Matematikos ir mechanikos Fizikos Chemijos Gamtos Medicinos Istorijos Filoloqijos Ekonomikos Teisės Iš viso:

arba labai gerais pažymiais. Šioje grupėje net septyni studentai gavo po tris ir dau­ giau dvejetų. Tai V. Adomai­ tis, D. Bingelytė, L. Liaudanskas, A. Malažinskaitė, I. Vitkovskij ir kt. Penki šios gru­ pės studentai gavo po du dvejetus ir 9 — po vieną. Pa­ naši padėtis šeštoje grupėje. Čia keturi studentai gavo po tris dvejetus — G. Foliūtė, J. Radzevičius, G. Šiaulytė, A. Kaminskas, tiek pat po du dvejetus ir septyni po vieną. Šie liūdni skaičiai rodo, kad šiose grupėse, visų pirma, nesimokoma sistemingai. Ki­ ta priežastis — tai silpnas kontingentas. Negeresni rezultatai ir II kurse. Jame yra 51 skolinin­ kas ir tik 13 išlaikė sesiją ge­ rais ir labai gerais pažymiais. Geriau išlaikė I ir II gamybi­ nės grupės ir labai silpnai V ir VI pedagoginės grupės. Pvz., I grupėje šeši studentai sesiją baigė gerais ir labai gerais pažymiais. Pažymėtini mokslo pirmūnai E. Gaigalas, P. Gudynas, T. Medaiskis, V. Šapiro. V ir VI grupėse di­ desnė pusė studentų yra sko­ lininkai. Pvz., penktoje iš 30 turime 18 skolininkų. Trečio kurso studentai lai­ kė gana sunkią sesiją — 5 eg­ zaminus. Kiek geriau egzami­ nus išlaikė šio kurso I, II ir V grupės ir labai silpnai III ir IV grupės. Šiame kurse daugiausia skolininkų — 58

8 15 26 56 50 29 63 38 17 302

Gavo ne ­

ir qerai; gerai

Labai gerai

Labai

5 10 2 4 17 9 21 10 2 80

52 20 3 4 24 20 47 125 10 306

Sesijos rezultatai mūsų ne­ džiugina. Juk be trejetų se­ siją baigė tik 382 studentai, t. y. 26,6 proc. I k. studentų. Aštuoniasdešimt studentų išlaikė visus egzaminus tik labai gerais pažymiais — tai matematikai S. Endriuška, K. Karčiauskas, A. Štaras, E. Tintavičius, filologai M. Strazdaitė, L. Jutelytė, A. Cepulytė, T. Galčina, istorikas I. Racevičius, bibliotekininkė R. Pilinkutė, psichologai D. Ulinskaitė, I. Grudinskis, biologės A. Mockutė, S. Tinovskytė ir kiti. Daugelis studentų neblogai išlaikė TSKP istorijos ir spe-

patenkinamus pažymius 19,7 proc. studentų, tai šiemet — atitinkamai 5,6, 21,0 ir 21,3 proc. studentų. Ypač silpnai išlaikė egza­ minus EF studentai. Šiame fakultete tik 13 procentų pir­ mo kurso studentų baigė eg­ zaminus be trejetų, 33,8 pro­ cento baigė sesiją su skolo­ mis! Šio fakulteto kai kurių specialybių egzaminų vidur­ kis nesudaro ir trijų balų. Pa­ vyzdžiui, finansų ir kredito bei materialinio-techninio aprūpi­ nimo specialybių studentų pa­ žangumo vidurkis 2,9. Blogai egzaminus laikė rusų

iš 128. Pvz., IV grupėje iš 30 studentų visus egzaminus iš­ laikė tik trys. Vienai studen­ tei egzaminai atidėti, o 26 — turi įsiskolinimus. Tai pirmau­ janti skolininkų skaičiumi grupė fakultete. Ne ką geres­ nė padėtis ir ketvirtoje grupė­ je. Reikia pastebėti, kad III kursas mokymosi srityje žen­ gė gerą žingsnį atgal. Pvz., pernai žiemos sesijoje tas pats kursas turėjo mažiausią tarp kursų skolininkų skai­ čių — 33, o šiemet turi dau­ giausia skolininkų visame fa­ kultete. Visų pirma, čia kalti patys studentai, kurie, turė­ dami nemažą patirtį studijose, taip lengvabūdiškai, nepasi­ ruošę sutiko sesiją. Dalis kal­ tės tenka prisiimti ir dekana­ tui bei katedroms, o ypač dėstytojams — šefams, kurie, matyt, trečiakursius paliko sa­ vieigai, pasitikėdami jų pačių sąmoningumu. Ketvirtame kurse padėtis šiek tiek geresnė, nors sko­ lininkų irgi netoli trečdalio. Ką gi fakultetas darė ir ką reikėtų dar padaryti, kad eg­ zaminų rezultatai būtų geres­ ni? Viena iš labai naudingų priemonių priversti studentus mokytis semestro metu yra koliokviumai. Šiemet jie buvo pravesti organizuotai pagal iš anksto sudarytą tvarkaraštį. Juose dalyvavo, galima saky­ ti, visi fakulteto studentai. Ta­ čiau, kaip pastebėjo savo ataskaitose kai kurie dėsty­

tojai, koliokviumų skaičius dar per mažas (kiekviename kurse per semestrą buvo du koliokviumai) ir ateityje jų skaičių teks padidinti. Nema­ žą ryšį pažangumas turi ir su paskaitų lankomumu. Ten, kur paskaitos lankomos ge­ rai, tvarkingai ir savarankiš­ kai atliekami namų darbai, ten rezultatai geresni. Nema­ žai daliai studentų vis dėlto vadovėliai be dėstytojo pa­ galbos dar yra „neįkandami". Fakulteto akademinė komisija kartu su dekanatu keletą kar­ tų svarstė paskaitų praleidinėtojus. Bet negaunantiems f stipendijų studentams nebuvo pritaikytos efektyvios, draus­ minančios priemonės. Čia, atrodo, žymiai daugiau galė­ tų talkininkauti komjaunimo organizacija. Norisi sustoti dar ties viena mintimi, kurią kelia savo ataskaitose ir eilė fakulteto dėstytojų. Didelis skirtumas tarp gamybinių ir pedagoginių grupių studentų jų pasiruošimo lygyje verčia pagalvoti apie tai, ar nereikė­ tų sunkesnių disciplinų pa­ skaitas pradėti skaityti dviem sriautais. Vieną sriautą turėtų sudaryti geriau pasiruošę stu­ dentai — daugiausia gamy­ bininkai, o kitą — silpniau pasiruošę, pagrindinai peda­ goginio profilio. Tai leistų sustiprinti gamybininkų pa­ ruošimo lygį. O pedagoginio profilio studentai galėtų ge­ riau įsisąvinti jiems labiau pritaikytą ir iš dalies supras­ tintą kursą. V. MERKYS MMF prodekanas

Atlyginimas už lengvabūdiškumą Iš 545 studentų, esančių I— IV kursuose, žiemos sesijos egzaminus privalėjo laikyti 526 studentai. Visus egzami­ nus išlaikė 333 studentai, o neišlaikė bent vieno egzamino arba neatvyko į egzaminus be pateisinamos priežasties 193. Išlaikiusieji sudaro 63 proc., o neišlaikiusieji — 37 proc. Pirmas kursas yra gausiau­ sias fakultete — jame mokosi 174 studentai. Deja, ne vi­ siems pirmakursiams pirmoji sesija atnešė džiaugsmą: 52 turi akademinius įsiskolini­ mus. Kur kas kuklesnis skai­ čius studentų, išlaikiusių se­ siją gerais ir labai gerais pa­ žymiais. Jų tik 18. Geriausiai egzaminų sesiją išlaikė pirmo kurso I, III ir VII grupės, o blogiausiai V ir VI grupės. Pvz., pirmoje grupėje tik 3 skolininkai, tuo tarpu gerais pažymiai baigė sesiją 6 žmo­ nės. Vien penketais visus egzaminus išlaikė: A. Šta­ ras, E. Fleišmanas, S. Šlozberg ir E. Tintavičius. Dar geresnė padėtis yra VII grupėje. Čia tik vienas skolininkas, o ge­ rais ir labai gerais pažymiais išlaikiusiųjų 9. E. Jasčinas, S. Murachina, J. Radčenko, J. Ivanov, A. Anapolskij visus egzaminus išlaikė penketais. Labai liūdni rezultatai yra V ir VI pirmo kurso grupėse. Pvz., V grupėje iš 26 stu­ dentų visus egzaminus išlaikė tik penki. Iš jų nėra nė vie­ no, kuris būtų išlaikęs gerais

170 122 74 109 156 135 222 370 78 1436

gerai

Fakultetas

P rivalėlo aikyti

Išlaikė visus dalykus

patenkina ­

cialybės dalykų egzaminus, o kitų fakultetų dėstytojų dės­ tomus kai kuriuos dalykus lai­ kė žymiai silpniau. Pavyz­ džiui, Ekonomikos fakulteto 79 studentai gavo dvejetus iš aukštosios matematikos, o Me­ dicinos fakulteto net 56 stu­ dentai nustatytu laiku neiš­ laikė fizikos įskaitos. Apie tai, turėtų pagalvoti ir šių discip­ linų dėstytojai. Apskritai, šių metų pirmo kurso egzaminų rezultatai yra blogesni už praėjusių mokslo metų žiemos sesijos rezulta­ tus. Pavyzdžiui, jeigu praėju­ sių mokslo metų žiemos sesi­ joje visus egzaminus išlaikė labai gerais pažymiais 6,9 proc., labai gerai ir gerai bei gerai — 21,9 proc., gavo ne­

mus p ažy ­ mius

Pirmo kurso studentams ši egzaminų sesija buvo pirmoji. Pagrįstai buvo galima gal­ voti, kad pirmakursiai ją iš­ laikys sėkmingai. Kodėl? Pir­ ma. Į Universitetą jie atėjo įveikę nemažą konkursinį bar­ jerą. Be to, per stojamuosius egzaminus pajuto aukštosios mokyklos egzaminų „skonį". Antra. Jie pasirinko mėgsta­ mą specialybę ir pasiryžę rimtai dirbti. Tie studentai, kurie suprato padarę klaidą, papuolę ne pagal „pašauki­ mą", paliko Universitetą. O tokių buvo trisdešimt septy­ ni. Trečia. Dekanatai, kated­ ros padėjo pirmakursiams adaptuotis, išmokti dirbti aukštojoje mokykloje. Buvo perskaitytas trumpas biblio­ grafijos pagrindų kursas, stu­ dentai supažindinti su sava­ rankiško darbo metodika. Pirmo kurso studentų egza­ minų rezultatus apibūdina ši lentelė:

kalbos ir literatūros specialy­ bės studentai. Kokios tokio žemo pažan­ gumo priežastys? Be abejo, didelę reikšmę tu­ ri konkursas. Kaip taisyklė, į tas specialybes, kuriose yra didesnis konkursas, patenka geriau pasiruošę studentai. Bet vien konkursu aiškinti blogo pažangumo priežastis (taip mėgina aiškinti kai kurie dės­ tytojai ir net katedrų vedė­ jai) būtų neteisinga. Pavyz­ džiui, į geologijos specialybę faktiškai nebuvo konkurso, o sesiją baigė pirmas kursas be dvejetų. Studentų pažangu­ mas, matyt, visų pirma pri­ klauso nuo dėstytojų darbo, nuo visos katedros darbo su studentais. Reikalaudami iš dėstytojų ir katedrų gerinti ir tobulinti darbą su pirmo kurso studen­ tais, mes siekiame, kad stu­ dentas būtų nuolat konsultuo­ jamas, o jeigu reikia, kad jis būtų priverčiamas dirbti. Mokytis turi studentas, o dės­ tytojas jam gali ir turi tik padėti. Reikia pasakyti, kad dalis pirmo kurso studentų „adap­ tuojasi" svetima tarybiniam studentui linkme. Atrodo, kad tokie studentai atėjo į Univer­ sitetą ne studijuoti, ne žinių semtis, o studentauti, įdo­ miai laiką praleisti miesčio­ niška prasme. Tokie studentai pažeidinėja akademinę draus­ mę, Universiteto tvarką. Teko pašalinti iš Universiteto pran­ cūzų k. ir lit. spec. studentą R. Lazdyną už elgesį, nesude­ rinamą su tarybinio studento vardu. S. Vaulinas (MF), J. Žilinskas (Fil. F) pašalinti iš bendrabučio. Vien rektoriaus įsakymu 33 pirmo kurso stu­ dentams pareikštos nuobaudos už įvairius prasižengimus. Dalis studentų dirba nesistemingai, praleidinėja paskai­ tas. Pirmo kurso studentai per semestrą praleido be pateisi­ namos priežasties 19.324 va­ landas užsiėmimų. Tai ir yra

viena svarbiausių žemo pa­ žangumo priežasčių. Dvejetų prisirinko ekonomistai P. Būd­ vytis, K. Bybartas, J. Scerinas, lituanistas V. Rašickas, istori­ kas A. Čepaitis, biologai V. Kaminskas, V. Šimkevičiūtė ir kt. Visi šie studentai blogai lankė ir užsiėmimus. Aukš­ čiau buvo minėta, kad blogai egzaminus išlaikė rusistai. Už­ tat jie užima „pirmą vietą" pagal užsiėmimų praleidimą. Šios specialybės studentas vi­ dutiniškai praleido be patei­ sinamos priežasties 23,3 vai. t. y. 4—5 kartus daugiau, ne­ gu Gamtos, Chemijos, Teisės fakultetų studentas. Taigi ir šios sesijos rezulta­ tai rodo, kad tie studentai ge­ riau išlaikė egzaminus, kurie lankė užsiėmimus. Todėl de­ kanatai, katedros turi griežtai kovoti už akademinės draus­ mės stiprinimą. Dėstytojai tu­ ri pasiekti, kad visi studentai lankytų užsiėmimus. Dėstyto­ jai tam turi pakankamai prie­ monių. Jie daugiau turi rem­ tis akademinės grupės akty­ vu: gruporgais, seniūnais. Rei­ kia manyti, kad dekanai ir komjaunimo organizacijos peržiūrės grupių aktyvo su­ dėtį. Seniūnais, gruporgais tu­ ri būti mokslo pirmūnai. Fakultetų tarybos, kated­ ros, komjaunimo organizaci­ jos svarstys egzaminų rezul­ tatus. Reikia visapusiškai iš­ nagrinėti žemo pažangumo priežastis: ypač atkreipti dė­ mesį į pirmą kursą, kadangi nuo to, kaip išmoks dirbti studentai pirmame kurse, daug priklausys jų studijų sėkmė ir vyresniuose kursuo­ se. Pirmo kurso studentus ši sesija daug ko išmokė. Tik reikia, kad studentai nekar­ totų klaidų ir rimtai dirbtų visą semestrą. Studentui pa­ vasario egzaminų sesija pra­ sidėjo vasario 9 dieną. B. SUDAVICIUS Prorektorius mokymo reikalams

TALKININKAUJA MOKSLEIVIAI Jau ne pirmi metai Filo­ logijos fakultetas palaiko glaudžius ryšius su Vil­ niaus A. Vienuolio viduri­ ne mokykla. Kiekvienais metais dalis studentų atlie­ ka joje pedagoginę prakti­ ką, o vyresniųjų klasių moksleiviai apsilanko Uni­ versitete.

Neseniai grupė mokinių vėl lankėsi mūsų Alma Mater. S j kartą jie talki­ ninkavo Mokslinės biblio­ tekos darbuotojams. M. KURAIČIO nuotrau­ koje matote A. Vienuolio vidurinės mokyklos moki­ nius, kraunančius knygas.


Draugystės universitetas Meridianų ir paralelių fone — penkių kontinentų atstovų figūros ir atversta knyga. Šis medalis pašvęstas iškilmin gam Tautų draugystės univer­ siteto atidarymui Maskvoit 1960 m. Afrika, Indija, Lotynų Amerlka... Tik iš vienos Indijos buvo atsiųsta daugiau kaip 30 tūkst. pareiškimų.

MARGAS STUDENTŲ PASAULIS

0 1920 M. SAUSIO 27 D. KAUNE VISUOMENĖS RŪPESČIU MIESTE AUKŠTOJI MOKYKLA Q DABAR KAUNE YRA 5

Po pirmojo pasaulinio karo Lietuva neteko Vilniaus, o tuo pačiu ir vienintelės savo aukš­ tosios mokyklos. Pažangioji visuomenė rūpinosi, kad lai­ kinojoje sostinėje Kaune bū­ tų atidaryta aukštoji mokykla. Prof. Z. Žemaitis pateikė vy­ riausybei memorandumą, ku­ riuo Įrodinėjo aukštosios mo­ kyklos įkūrimo būtinumą. Bur­ žuazinė vyriausybė atsisakė paremti. Tada organizuojama visuomeninė Aukštųjų mokslų draugija. Nesulaukusi valdžios pašalpos, draugija ima rinkti lėšas įvairiausiais būdais. Draugija nusprendžia įsteigti Aukštuosius kursus tuo tarpu kaip visuomenės mokyklą. Taip atėjo 1920 m. sausio 27-oji. „Jau šeštą valandą nedidžiulė švietimo ministerijos salė pilna žmonių... Jau po 7 vai. Aukštųjų kursų Taryba sėdasi prie ilgo žalio stalo. Publika nutyla. Iškilmes atida­ ro Kursų Tarybos vardu Z. Žemaitis: Atsirado ir pajėgų, ir gali­

BUVO ATIDARYTA PIRMOJI AUKŠTOSIOS MOKYKLOS

mybių, ir aukštoji mokykla susikūrė. Nors dabar dar be galo sunkūs laikai, tačiau mes drąsiai žiūrim į ateitį. Susi­ kūrė ugnelė, kuri apšvies ir parodys mūsų tautai kelią į geresnę ir šviesesnę ateitį. Nuo šios valandos paskelbiu Aukštuosius Kursus atidary­ tus". 1969 m. kovo 15 d., mūsų Aktų salėje minint Dekreto dėl Vilniaus universiteto at­ kūrimo paskelbimo penkiasde­ šimtmetį, profesorius Z. Že­ maitis prisiminė: — Buržuazinės vyriausybės kabineto nariai nematė reika­ lo ne tik kad atvykti į Kursų atidarymą, bet net nepasvei­ kino su tokiu svarbiu įvykiu Lietuvos kultūriniame gyveni­ me. Aukštųjų kursų išlaiky­ mui pirmaisiais metais nebu­ vo skirta jokių lėšų. Žodžiu, kursai gyvavo mokslininkų ir norinčio mokytis jaunimo en­ tuziazmo dėka. Ir tik po dvejų metų visuo­ menės spiriama buržuazinė vyriausybė minėtųjų kursų

Viršutinėje nuotraukoje: Aukštųjų mėjimo pavyzdžiai.

kursų

Cla išsipildys Kubos mergi­ nos Amelijos svajonė: tapti inžinierium-chemiku. — Man patinka rusų istori­ ja, — sako dvidešimtmetis ja­ ponas. — Aš noriu ją studi­ juoti, kad žinočiau mūsų tau­ tų suartėjimo kelius. Jie Įsigis specialybę ir iš­ moks draugauti. Jie išsiskirs­ tys po visą Žemės rutulį, bet draugystė pasiliks, ir tai yra laimingo ir ramaus gyvenimo žemėje laidas.

pagrindu nutarė atidaryti Kau­ no Vytauto Didžiojo universi­ tetą. Šiandien, minėdami Aukštų­ jų Kursų atidarymo penkias­ dešimtmetį, su gilia pagarba prisimename mūsų universi­ teto profesorių velionį Zigmų Žemaitį, pirmąjį Aukštųjų Kursų vadovą. Tauta nepa­ mirš žmogaus, kuris budėjo prie mažytės ugnelės, tarybi­ niais metais įsiliepsnojusios skaidria mokslo ir kultūros ugnimi. A. JUODUPIS

antspaudas, apatinėje: kursų studijų pažy !

PAMINKLAS STUDENTUIANTIFASlSTUI Pačiame Sofijos centre, ten kur prasideda Rusų bulvaras, priešais Klimento Ochridskio universiteto senuosiuos rūmus yra kuk­ lus memorialinis antkapis. Jis pastatytas toje vietoje, kur 1943 m. kovo 3 dieną studentų demonstracijos metų fašistų kulka pakirto veterinarijos-medicinos fa­ kulteto studentą M. Bojevą. Buvę studentų revoliuci­ nio judėjimo dalyviai nu­ tarė čia pastatyti studentui-antifašistui paminklą. Sudarytas specialus fon­ das, j kur lėšos plaukia iš visų aukštųjų šalies mo­ kyklų.

AUKSO MEDALIS ANT FRAKO Akademinis G. Dimitrovo choras prie Sofijos Stu­ dentų kultūros namų eg­ zistuoja jau 36 metus. Ja­ me dalyvauja studentės ir studentai iš visų Bulgarijos sostinės aukštųjų mokyk­ lų. Akademiniame chore kelią į didįjį meną pradėjo ištisa įžymių dainininkų plejada: pasauly garsus bosas B. Christovas, nusi­ pelnę artistai D. Uzunovas, N. Giuzelevas, M. Lilova ir kt. Vieni ateina, kiti išeina. Bet nesikeičia dirigentas, kuriam choras — ne tik jaunystė. Jo atmintyje — 2500 auklėtinių, daugiau kaip 2000 koncertų šalyje ir apie 200 — užsienyje. Vyriausias dirigentas,

1961 m. Tautų draugystės PRIMENAME universitetui buvo suteiktas Įžymaus Afrikos nacionalinioišslvaduojamoįo judėjimo vei­ kėjo, kongiečių tautos didvy­ rio Patrio Lumumbos vardas. Dabar šiame universitete mokosi apie 5000 studentų iš Neužmirškite, kad „TARYBI­ 85 pasaulio šalių. Tautų drau­ NIO STUDENTO" premijos gystės universitetas ruošia na­ .1 laukia Jūsų! cionalinius kadrus jaunoms Šių metų konkurso tikslas valstybėms. — kuo plačiau mūsų laikraš­ 1965 m. buvo palydėta pir­ tyje papasakoti apie tarybi­ moji specialistų laida. Per tą nei liaudžiai reikšmingų metų laiką paruošta beveik 3000 dienas, žmones ir Įvykius. specialistų. Geriausiems mūsų laikraš­ Vasario 6 d. tarybos ir čio talkinlkams skiriamos mokslo tarybos jungtiniame šios premijos: posėdyje buvo paminėtas Tau­ 1. Už geriausią medžiagą, tų draugystės universiteto de­ pasakojančią apie lenininių šimtmetis. idėjų Įgyvendinimą mūsų aukštojoje mokykloje — 40 rub. nusipelnęs artistas, dau­ 2. Aktyviausiems laikraščio gelio konkursų laureatas korespondentams — pirma premija — 35 rub. antra — A. Manolovas saugo „auk­ 20 trečia — 15 rub. sinę" choro kolekciją. Vy­ 3.rub. Už geriausius straipsnius riausybiniai apdovanojimai apie Universiteto komjauni­ — „Darbo Raudonosios mo organizacijos veiklą leni­ vėliavos" bei „Kirilo ir niniais metais — teisė daly­ Metodijaus" ordinai. Pa­ vauti darbo ir poilsio stovyk­ saulinių jaunimo festivalių loje užsienyje. Budapešte, Berlyne, Bu­ 4. Už geriausius proble­ straipsnius apie stu­ karešte, Maskvoje, Vieno­ minius dijas — kelionė į šalies aukš­ je aukso medaliai. Didysis tąją mokyklą. prizas „Auksinis Uelso 5. Jauniesiems literatams už drakonas", XXI Tarptauti­ geriausius grožinės literatū­ nio muzikos festivalio Lan- ros kūrinius ir kritikos golene (D. Britanija) du straipsnius bei mokslinius aukso ir sidabro medalis. darbus leninine tematika — Ir vis dėlto, kada jis išeina dvi premijos — vertingos do­ į sceną, jo frako kilpoje — vanos. 6. Geriausiam laikraščio vienas aukso medalis. Su platintojui — kelialapis i užrašu: „Maskva. VI Pa­ Universiteto vilą Palangoje. saulinis jaunimo ir studen­ Konkursui medžiagą siųsti iki š. m. balandžio 22 dienos. tų festivalis. 1957 m."

PREMIJOS

PO PALMIŲ STOGU

PRAKTIKA

Kiekvienam, kas važiuo­ ja centrine Kubos autostra­ da į rytus nuo KamaguėĮpusėjus žiemos atosto­ jaus miesto, į akis krinta goms, baigė gamybinę naujas užrašas: „Kamagu- praktiką Fizikos bei Mate­ ėjaus universitetinis cent­ matikos ir mechanikos fa­ ras". Iki šiol Kuboje buvo kultetų penktakursiai. Jie trys universitetai: Vakarui darbavosi Vilniaus ir kitų Havanoje, Centrinis Santa miestų įmonėse, skaičiavi­ Klare ir Pietų Santjago de mo centruose, Universiteto Kuboje. Dabar oficialiai katedrose. paskelbta apie naują aukš­ O šiomis dienomis į pe­ tąją mokyklą, kuri įsikū­ dagoginę praktiką išvyko rė buvusio dvaro „San- 'Filologijos fakulteto lietu­ Isidro" teritorijoje. Ir nors vių kalbos ir literatūros universitetas stokoja būti­ bei užsienio kalbų specia­ nų įrengimų, o studentų lybių studentai. Filologai auditorijos išdėstytos po keletą mėnesių dirbs Vil­ stogais iš palmių lapų, jo niaus bendro lavinimo būtinumas aiškus, nes Ku­ mokyklose. bos Komunistų partija ir Pirmadienį j Leningradą Revoliucinė vyriausybė susipažinti su miesto ar­ skiria didelį dėmesį Kama- chyvais išvyko dvylika IV gėjaus provincijos (ji Ku­ kurso istorikų. Po to stu­ boje vadinama ateities dentai keliaus lenininėmis provincija) vystymui. vietomis. Prie dviejų jau pradėju­ Mūsų inf. sių užsiėmimus fakultetųpedagogikos ir agronomi­ REDAKTORIUS jos — netrukus prisijungs ALGIS KUSTA veterinarijos ir gyvulinin­ kystės. „Komsomolskaja pravda" Nuoširdžiai užjaučiame Danutę ZAMARAVIČIOTĘ, mirus mylimam tėveliui. EF dai bo ekonomikos spec. II k. studentai

Gripo priešai ir draugai Gripas — ypač užkrečiamas susirgimas. Gripo virusai skiriasi nuo kitų ligų sukėlėjų viena, ypač įdomia savybe — įvairiais periodais stebimi vis kitokie sukėlėjai. Atskirų tipų virusai skiriasi vienas nuo kito eile biologi­ nių savybių. Pagrindinis skir­ tumas yra tas, kad atskiri ti­ pai, o iš dalies ir potipiai sudaro imunitetą (atsparumą) tik prieš save patį. Tai reiš­ kia, kad žmogus, persirgęs gripu, kurį sukėlė tipas A, vienerių—dvejų metų bėgyje įgauna atsparumą tik tipui A, bet, pavyzdžiui, tipui B jis atsparumo neturi ir gali juo apsikrėsti.

Mokslininkai iškėlė sau už­ davinį — dirbtinai, dar žmo­ gui nesusirgus, sudaryti gri­ pui imunitetą. Patyrimas ro­ do, kad tai pasiekiama skiepi­ jimais. Po skiepijimo organizme ima gamintis medžiagos, ku­ rios gali jungtis su virusu ir jį nukenksminti. Tokios me­ džiagos vadinamos antikūniais. Tampa atsparios viruso poveikiui ir viršutinių kvė­ pavimo takų ląstelės. Todėl paskiepyti asmenys rečiau serga gripu epidemijos metu, negu neskiepyti. Nereikia pamiršti ir tai, kad atsparumas visoms ligoms, o tuo pačiu ir gripui, žymia da­ limi priklauso ir nuo visos

žmogaus sveikatos. Štai kodėl viskas, kas stiprina organizmą, taip pat didina ir atsparumą gripui. Gripas — charakteringas viršutinių kvėpavimo takų susirgimas. Todėl didžiausias virusų kiekis iš ligonio or­ ganizmo išsiskiria tada, kai jis kalba, o ypač, kai kosti ar­ ba čiaudi. Čiaudint, virusais užkrėsti seilių ir gleivių lašeliai tykšta 2 m atstumu, o kosint — iki 3,5 m. Sveikas žmogus ligonio ap­ linkoje kartu su oru įkvepia ir seilių ar gleivių lašelius, užkrėstus virusais. Jeigu svei­ kas žmogus neturi imuniteto šiems virusams, tai jie, pate­

kę į nosies ertmės gleivinę, prisitvirtina ląstelių paviršiu­ je, įsiskverbia į jas ir daugina­ si. Liga prasideda po 24—48 valandų nuo užsikrėtimo. Pastebėjus pirmuosius susir­ gimo požymius, ligonį būtina paguldyti į lovą ir iškviesti į namus gydytoją. Laikantis lovos režimo, greičiau pa­ sveikstama ir neužkrečiami aplinkiniai, šeimos nariai, ko­ lektyvas. Ligonis privalo atitinkamai elgtis, kad neapkrėstų kitų. Kosėdamas ir čiaudėdamas jis privalo uždengti bumą ir nosį nosine. Jeigu ligonis skrepliuoja, būtina turėti spiaudyklę su dezinfekuojan­ čiu tirpalu. Ligonis turi

GYDYTOJO PATARIMAI Užsienio kalbų ir Užsie­ nio literatūroj katedrų ko­ lektyvai nuoširdžiai už­ jaučia Vokiečių filologijos katedros vyr. dėstytoją Iną MEIKSINAITĘ, jos my­ limai seseriai mirus.

vengti sveikintis paduodamas ranką, neturi bučiuotis. Ligo­ nio nereikėtų lankyti. Kad gripas mažiau plistų, būtina palaikyti švarą butuose, įstaigose, gamyklos ir pan. Kadangi dulkės apsaugo vi­ Mirus Fil. F V kurso rusus nuo saulės spindulių studentei-anqlistei Al­ poveikio, pratęsia jo gyvybin­ donai KAIRIENEI, Ang­ gumą aplinkoje, reikia daž­ lų filologijos katedra reiškia gilią užuojautą nai vėdinti patalpas, šluostyti jos vyrui ir tėveliams. dulkes. Būtina atsiminti, kad švara, higieniniai įgūdžiai, švarus REDAKCIJOS ADRESAS: oras, saulės spinduliai — stip­ rūs virusų ir bakterijų priešai, Vilnius, MTP-3, Universiteto o mūsų ištikimi draugai kovo­ g-vė Nr. 3. Telefonas 2-58-84. Telefonas spaustuvėje 2-54-21. jant su gripu. Rinko Ir spaudė LKP CK Lei­ Biologijos m. kand. dyklos spaustuvė Vilniuje. L. RATMANAITE LV 08176 Užs. Nr. 585

Profile for Vilniaus universitetas

Tarybinis Studentas, 1970 m. vasario 13 d. Nr. 4 (702)  

Vilniaus universiteto laikraštis. Archyvinė medžiaga

Tarybinis Studentas, 1970 m. vasario 13 d. Nr. 4 (702)  

Vilniaus universiteto laikraštis. Archyvinė medžiaga

Profile for vu_lt
Advertisement