TEGYVUOJA TARYBINĖ MOTERIS -KOMUNIZMO STATYTOJA! VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITE®
7zdo
o
<9
d
TUDENTAS TO,
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORA PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 4 (514)
1965 m. kovo mėn. 4 a., KETVIRTADIENI^
Eina nuo 1950 m.
Kaina 2 kap.
Dabarties ir ateities kūrėja
Moterų suvažiavimas man paliko dide lį įspūdį, — pasakoja moterų suvažiavi mo dalyvė, TSKP istorijos katedros vyr. iėst. MIRA BORDONAITĖ. — Į šuva žiavlmą susirinko įvairių profesijų atsto vės — geriausios gamybininkės, vlsuomenininkės, mokslininkės, menininkės. . . Susirinko pasidžiaugti laimėjimais, aptar ti iškylančių klausimų, pasidalinti rūpes niais. GIRAICIO nuotr
Moteris, kovodama už savo teises, nuėjo sudėtingą kelią. Ji galėjo stebėti visuomeni nį gyvenimą, tačiau dalyvauti jame buvo už drausta. Bet moteris stengėsi išsilaisvinti iš tradici nių rėmų. Prieš 54 metus Tarptautinėje mo terų — socialisčių konferencijoje buvo pri imtas nutarimas — kasmet pažymėti kovo 8 dieną, kaip tradicinę visų šalių moterų soli darumo dieną. Tai buvo iššūkis nusistovėju siam moters beteisiškumui, pradžia kelio, atvedusio į visišką moters išlaisvinimą. Didžioji Spalio socialistinė revoliucija bu vo didelis lūžis ’/a pasaulio dalies moterų gyvenime. Vladimiras Iljičius Leninas rašė, kad „iš tų įstatymų, kurie moterį laikė pa jungtą, Tarybų respublikoje neliko akmens ant akmens“. Moteris įsiliejo į naująjį gyve nimą, tapo jo kūrėju. Ji — ir karys, ji — ir komunizmo statytoja. Zojos Kosmodemjanskajos, Marytės Melnikaitės ir daugelio kitų moterų vardai aukso raidėmis įrašyti į mūsų šalies istoriją. Sun kiais pokario metais plačiai nuskambėjo ne tik Onos Sukackienės vardas. .. O klek ne užrašytų kasdieninio moters didvyriškumo pavyzdžių! Šiandien mūsų moteriai nesvetima jokia specialybė: moteris — inžinierius, moteris — mokslininkas, moTeris gydytoja, moteris — kosmonautė, — visa tai tapo mūsų gyvenimo tikrove.
Mūsų moterys dalyvauja ir šalies valdyme: 3 su puse šimto moterų yra TSRS Aukščiau siosios Tarybos, daugiau kaip 2000 moterų — sąjunginių ir autonominių respublikų Aukščiausiųjų Tarybų, daugiau kaip 500.000 moterų — vietinių Darbo žmonių deputatų tarybų deputatės. Moterį mes sutinkame visuose kasdieninio darbo baruose. Mūsų liaudies laimėjimai, ku riant komunistinę visuomenę, neatskiriami nuo tarybinių moterų aktyvios, pasiaukojan čios veiklos. Mūsų pramonėje dirba daugiau kaip 45 moterų, apie 95.000 moterų dirba mokslinį darbą, daugiau kaip milijonas mo terų yra apdovanotos ordinais ir medaliais, pustrečio tūkstančio moterų — Socialistinio Darbo Didvyriai, bevel šimtas — Tarybų Sąjungos Didvyriai. O kokiais žodžiais kalbėti apie moterį — motiną, kuri, neatsitraukdama nuo gamybos ir visuomeninio gyvenimo, auklėja naująją kartą? Minint Tarptautinę moters dieną, norisi pakartoti moterims skirtus Tarybų Sąjungos Komunistų partijos Centro Komiteto kreipi mosi žodžius: „Šlovė tarybinei moteriai — komunizmo statytojai, liepsningai patriotei, nenuilstančiai darbininkei, pasiaukojančiai kovotojai už kilnų talkos visame žemės ru tulyje reikalą“. S. VAIDINAUSKAITĖ, U-to moksl. bibliotekos direktorė
^BBBBBBBBBBBBBBBBBBBBB 1SISIII
| SAVO JAUNYSTĘ SUGRĮŽĘ... SCENOJE — MERGINŲ TERCETAS
BŪRIN, BŪRIN, DRAUGAI, JUK MES VIENA SEIMĄ, TENUSKAMBA PLAČIAI STUDENTIŠKA DAINA! Praėjusį šeštadienį Universiteto Ak tų salėje į sceną susirinko senieji dainos mylėtojai, studentai, kurie prieš keliolika metų baigė Universitete studi jas. Klausytojus pavergė linksma stu dentiška daina. Senesnis Universiteto dėstytojas susimąsto ir atpažįsta buvu sius studentus. Jis man ir papasakojo. Va, Vaidotas Kariones, eilę metų bu vęs choro valdybos pirmininku, dabar dirba Liaudies meno rūmuose. Ten — Jonas Palaikis. Jis kartu su Zina Čepaite lankydavo repeticijas, aktyvūs buvo. Da bar jie sukūrė šeimą. O šis, kraštutinis
viršuje, Antanas Juršėnas, dabar dirba direktoriaus pavaduotoju „Žalgirio'' stak lių gamykloje. O kas negirdėjo per ra diją atliekamų trijulės dainų. Tai Ant. Cesnavičius, G. Česnys ir J. Burbulevičius. Buvusi aistringa dainos mėgėja Z. Dzingaitė dabar dirba archyvo val dyboje vyr. moksline bendradarbe... Ir dar daug kitų, kuriuos daina tebe lydi ir dabar, šį vakarą jie laikomi ve teranais, juos šį vakarą labiausiai ger bia už atneštą j Alma Mafer rūmus tradicinį dainos patosą, šventinį jaus mą.
Čiurlionio „Siuntė mane močiutė", Abariaus „Dėdės Jono polka", Bramso „Sudie", italų „Žiedelis", „Lopšinė", „Tyluma", ar latvių liaudies „Klipu, klepu" salėje suskambėjo jaunai Ir iš didžiai. Ar tik ne choro vadovui LTSR nusipel niusiam artistui Vyt. Cetkauskui reikia dėkoti už parodytą iniciatyvą dar pra ėjusiais metais, studentų liaudies an sambliui besiruošiant festivaliui. — Pradžia buvo sunki, — pokalbyje po koncerto pasakė vadovas. — Reper tuarą sudarė klasikinės, lietuvių ir
kitų tautų liaudies dainos. Buvę studentai per savaitę po du kartus susi rinkdavo į repeticijas. Džiugu, kad žiū rovai taip šiltai įvertino veteranų choro pasirodymą... Scenoje liejosi daina, o aplodismentai ne kartą priversdavo ją Ir pakartoti. Pas kui gyvų gėlių puokštės, ir vėl, dirigen tu mostelėjus, suskamba tradicinė daina „Būrin, būrin, draugail" Daina, studen tiška daina, nuaidėjo per visą Aktų salę. J. GIRDVAINIS (Nuotraukos autoriaus)