Page 1

VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!

4 Tarybinė Armija

1967 m.

>kyL

vasario mėn.

’eni *ny£ s k, 'sid, iOC, v M: <elb 4 s ėl | nei t qer teH t n tn Ur įerr nurr te< ■am; nurr 'ėl ia ibsir 4 p; s n ( džia j celia ndie spul baig 3 a SO r rakt < eiyje | •s.

LIO

lėkdrg. :ėvo

iliai fak. /ICiliui

aną

Toriai ktak peros letru nentų amos

kovo lalan INOS

LĖTI" ktak iki 3 s qa io 23 II a

UBAS

■■i JA italus, tele

i LKP ii

lel992

TflRVBU SALIAI

22 d. TREČIADIENIS

Nr. 4 (590) Eina nuo 1950 m.

VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNrVERSfTETO REKTORATO. PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS

Kaina 2 kap.

Taikykime programuotą mokymą!

Kiekvienais metais vasa* rio 23 d. mūsų liaudis paĮ žymi puikią datą — Tary(binės Armijos ir Karimo Jūrų Laivyno gimtadienį. ’ Kiekvienos metinės at(skleidžia naują istorijos puslapį, kur rašomi vis nauji mūsų Tėvynės gynė­ jų pasiekimai. Tarybiniai kariai bud­ riai saugo musų socialisti­ nę Tėvynę. Visą savo valią ir energiją jie atiduoda tam, kad įsisavintų naują 'techniką, dar aukščiau pa■ keltų mūsų Ginkluotųjų j Pajėgų kovinį lygį. Kiekj vieną dieną musų kari­ niuose daliniuose plečiaj si socialistinis lenktyniaį vimas. Kariai stengiasi įvykdyti uždavinius, ku­ riuos TSKP XXIII suva­ žiavimas iškėlė Ginkluoto­ sioms Pajėqoms. Daugėja kovinės ir politinės pa­ rengties pirmūnų. Dabartinė tarybinių žmonių karta neša estafe­ tę, kurią ji perėmė iš Pi­ lietinio ir Didžiojo Tėvy­ nės karo frontų didvyrių. Ji didžiuojasi savo parei­ ga ginti socialistinę Tėvy­ nę, didžiuojasi savo pri­ klausomumu Tarybinei Ar­ mijai, kurios įkūrėju bu­ vo Didysis Leninas. Dar 1918 metais, kreipdamasis ' į raudonarmiečius, V. I. Leninas sakė: „Jums skir­ ta didelė qarbė su ginklu rankose ginti šventas idė­ jas. ..“ Tarybiniai kariai šventai vykdė ir vykdo vado nurodymus. Didysis Tėvynės karas buvo sunkus išbandymas, tekęs mūsų šalies ir Ar­ mijos daliai. Tarptautinio imperializmo pagimdytas vokiškasis fašizmas, pa­ vergęs Vakarų Europos šalis, puolė mūsų šalį. 1418 dienų ir >naktų tesėsi žūtbūtinė mūsų ša­ lies kova su fašizmu. Šio­ je kovoje tarybinė liaudis parodė masinį didvyrišku­ mą. Pasireiškė čia ir mū­ sų socialistinės santvar­ kos pranašumas ir didžio­ ji tautų draugystė. Tarybiniai kariai ne tik didvyriškai kovojo už my­ limos Tėvynės garbę ir ne­ priklausomybę, bet ir už tas šventas idėjas, kurias ginti ragino Leninas. Mūsų Ginkluotosiomis Pajėgomis nuo pat jų įkū­ rimo dienos rūpinasi Ko­ munistų partija. Partija davė pagrindą naujai ka­ rinei oroanizacijai, auklė­ jo ir grūdino Armiją. Tarybinė Armija ir Ka­ rinis Jūrų Laivynas praė’lo didelį ir šaunų kelią. Tą kelią su pagarba mini Europos tautos. Tarybinė liaudis ramiai kuria savo ateitį. Ji žino, kad los darbą ir poilsį šventai saugo tarybinės Ginkluotosios Pajėųos, vi­ suomet pasiruošusios kirs­ ti mirtiną smūgį taikos ir rlaisvės priešams. R. KAZLAUSKAS

L

PRAĖJUSIĄ SAVAITĘ susirinkę studentai ir dės­ tytojai vieningai pasiūlė kan­ didatu j LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatus VVU rek­ torių prof. J. Kubilių. Susi­ rinkime kalbėjusieji trumpai apibūdino prof. J. Kubiliaus atliktus darbus ir nuopelnus mūsų tarybiniam Universite­ tui.

Tobulinant gerų specialistų paruošimą, šalia iki šiol nau­ dojamų klasikinių mokymo formų (paskaita, seminarai, pratybos), naudinga panaudoti ir naują formą — programuo­ tą mokymą. Žinoma, tada, kai ši nauja mokymo forma gali duoti geresnius rezultatus, ne­ gu kitos. Programuoto mokymo pra­ dininkai norėjo rasti būdą, kuris atitiktų tokius reikala­ vimus: 1) užtikrintų mokymo nuoseklumą, 2) besimokanti visą laiką išlaikytų aktyviu ir padėtų jam ne tik suvokti mokomąją medžiagą, bet ir operuoti ja, 3) leistų pereiti prie naujos medžiagos, tik ge­ rai įsisavinus ankstyvesnę medžiagą, 4) pateiktų moko­ mąją medžiagą nedidelėmis atitinkamai sutvarkytomis do­ zėmis, 5) kad besimokąs būtų įsitikinęs savo žinių teisingu­ mu, — o tam reikalingas grįž­ tamasis ryšys, nuolatinis savo žinių tikrinimas. Atskiri auto­ riai nurodo ir kitus nemažiau svarbius naujos mokymo for­ mos principus. Dabartiniu metu, kalbant apie programuotą mokymą, ypatingai pabrėžiama, kad tai yra savarankiško mokymosi priemonė, padedanti efekty­ viai įsisavinti žinias. Čia nu-

J. LAPĖ Programuoto mokymo komisijos pirmininkas

matoma panaudoti specialiai sudarytas programas, kur mo­ komoji medžiaga ne tik su­ skirstyta į porcijas, bet ir su­ tvarkyta, atsižvelgiant į daly­ ko logiką ir besimokančiojo psichinius ypatumus (moky­ mo algoritmai). Šis būdas lei­ džia individualizuoti mokymo procesą, kiekvienas žengia į priekį pagal savo sugebėji­ mus. Taip pat besimokantieji

Mokslinė informacija bei įgytų žinių kontrolė gali būti vykdoma tiek panaudojant specialias technines priemo­ nes — mokymo bei kontrolės mašinas, tiek ir be jų. Svarbiausioji ir sunkiausiai realizuojamoji programuoto mokymo dalis yra mokomo­

nuolatos pasitikrina, ar tei­ singai suprato išeitą temą. Taigi programuotą mokymą galima apibūdinti kaip moky­ mą, panaudojant tokias prie­ mones, kurios leidžia savaran­ kiškai ir efektyviai mokytis, nuolatos pasitikrinant savo žinių teisingumą ir tik būti­ nais atvejais kreipiantis pa­ galbos į dėstytoją.

sios medžiagos suprogramavimas, t. y. jos suskirstymas į skyrius ir, svarbiausia, moky­ mo algoritmų sudarymas. Čia viskas turi būti sudaryta taip, kad besimokantis ne tik įsi­ mintų faktus, bet, mąstyda­ mas, t. y. lygindamas, anali­ zuodamas mokomąją medžia­

gą, pats prieitų reikiamas iš­ vadas. Atsižvelgiant į moko­ mosios medžiagos programa­ vimo sunkumus, pirmiausia pradedama nuo programuotos kontrolės taikymo mokymo procese. Programuota kontro­ lė leidžia mažai sugaištant laiko preliminariai patikrinti besimokančiojo žinias. Prog­ ramuotai kontrolei sudarytą uždavinių ar klausimų sistemą vėliau galima panaudoti savi­ kontrolei, mokantis iš prog­ ramuotų priemonių. Mūsų Universitete žengti pirmieji žingsniai, taikant šį mokymo būdą. Giliau su juo susipažinus, bus galima tiks­ liau pasakyti, kokius atskirus klausimus dėstant skirtingose disciplinose, programuotas mokymas yra efektyvesnis už kitus metodus ir labiau taiky­ tinas. Šiame numeryje mes papra­ šėme draugus, besidominčius šia mokymo forma, pasidalinti savo mintimis, nurodant šio mokymo privalumus, o taip pat ir sunkumus, su kuriais susiduriama, taikant šią mo­ kymo formą. Manome, kad keliamos mintys padės geriau suprasti šią mokymo formą bei galimybę ją panaudoti mokymo procese.

Konkursai Didžiojo Spalio 50-me-, čiui pažymėti Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko v. universiteto jubiliejinė ko­ misija skelbia LITERATŪ­ RINĮ KONKURSĄ geriau­ siam apsakymui, eilėraš­ čiui, apybraižai, dramos kūriniui parašyti. Tematika gali būti įvai­ ri: Tarybų va'džios laimė­ jimai, tarybinis patriotiz­ mas, tautų draugystė, dar­ bininkų, kolūkiečių, stu­ dentijos gyvenimas (moks­ las, darbo ir poilsio sto­ vyklos ir kt.), moralės ir etikos klausimai. Numatytos 6 premijos: VIENA PIRMOJI — 40 rublių. DVI ANTROSIOS PO 25 rublius. TRYS TREČIOSIOS PO 15 rublių. Konkurse gali dalyvauti visi Universiteto studen­ tai. Kūriniai konkursui pateikiami lietuvių arba rusų kalbomis. Konkurso terminas iki 1967 m. spalio mėn. 1 dienos. Konkursui kūrinius paįsirašyti slapyvardžiu ir pristatyti i Lietuvių lite1 ratūros katedra. (V VU, (Centriniai Rūmai). Pavar­ dė nurodoma atskirame ' užklijuotame voke.

Lietuviu ir rusu litera-1 tūros būreliai ruošia KŪ­ RYBINĮ ALMANACHA, skirtą Tarybų valdžios penkiasdešimtmečiui pa­ žymėti. A’manache gali daly­ vauti visi Universiteto studentai. Priimami visų žanrų kū­ rimai ir kritikos straips­ niai. Pageidautina, kad lite­ ratūrinė medžiaga at­ spindėtų musų Jaunimo siekimus, idealus, Jo pasau'ėžiurą, kad butų ižvelaiamos jo moralinio brend;mo tendencijos, Jo santykiai su vyresniąja karta ir kt. Konkurso terminas — iki 1967 metų birželio mėn. 1 dienos. Kūriniai pristatomi Į Lietuvių literatūros ka­ tedrą. JUBILIEJINĖ KOMISIJA


2 psl

TARYBINIS STUDENTAS

1967 m. vasario mėn. 22 J

Nebūkime abejingi savo organizacijai

JiŪLO**' Per tą komiteto posėdį la­ bai daug ginčijomės: apie komjaunimo uždavinius, apie darbo formas, apie jų povei­ kį. Apie tai kalbame dažnai. Juk visi mes kuo nuoširdžiau­ siai norime, kad komjaunimo organizacija būtų viso stu­ dentų gyvenimo centru. Per tą posėdį man kilo mintis, kuri ir atsakė į mums visiems seniai neduodantį ramybės klausima — kaip čia yra su tuo abejingumu ir pasyvumu. Ir tą mintį many sužadino vieno komjaunimo darbuotojo atsakymas į mano klausimą apie šiuolaikinį komjaunimo, kaip avangardinio jaunimo būrio, vaidmenį. „Apie tai

MEDIUMO DIENAI J Vargu ar rasim studentą, kuris nebūtų girdėjęs apie dainą, kuri paprastai dainuo­ jama lotyniškai ir prasideda žodžiais „Gaudeamus igitur". Toji sena tradicinė studentų daina, studentiškos jaunystės ir studentiškos brolybės sim­ bolis, skamba visuose pasau­ lio kraštuose. Ją dainuoja stu­ dijuojantis jaunimas įvairiau­ siomis progomis, ją užtrau­ kia ir vyresnio amžiaus žmo­ nės, prisimindami savo jau­ nystę, studentiškus metus. Ten, kur studentiškos tradici­ jos ypač stiprios, studentų himnas „Gaudeamus igitur" skamba ir studentų pokyliuo­ se, ir jų demonstracijose nuo įstojimo į Universitetą ligi atsisveikinimo su juo. Dauge­ lyje aukštųjų mokyklų užsie­ nyje „Gaudeamus igitur" dai­ na prasideda mokslo metai. Kam teko dalyvauti Mask­ vos Universiteto 200 metų su­ kaktuvėse 1955 metais, tas galėjo pasigėrėti „Gaudeamus igitur" daina, kurią atliko to Universiteto akademinis cho­ ras. Kai kas iš vyresniųjų ne­ galėjo susilaikyti, neprijun­ gęs savo balso, tačiau jau­ noji karta tik klausėsi, nes žodžių nežinojo. Taip dažnai būna ir su Lietuvos studen­ tais. Kas nors iš žinančių už­ trauks pirmąjį posmą, kurį su entuziazmu palaiko daugelis, bet toliau nežino žodžių. Tad, manau, bus įdomu su­ sipažinti su tos senos studen­ tų dainos originalo tekstu, jos lietuvišku vertimu ir kilimo istorija. Lotyniškai daina skamba taip: Gaudeamus igitur, ____ luvenes dum sum is! Post iucundam iuventutem, Pots molestam senectutem Nos habebit hunus.

buvo aiškiai pasakyta pasku­ tiniojo VLKJS suvažiavimo dokumentuose ir aš nieko ne­ galiu pridurti", — atsakė ta­ da jis. Vadinasi, jam doku­ mentas, nutarimas kažkas ne­ komentuojamo. Prisiminiau, kad dažnai komjaunimo kon­ ferencijose, įvairiose diskusi­ jose kalbame apie studentųkomjaunuolių ryšį su kom­ jaunimo organizacija, apie vadinamąjį pasyvumą, akty­ vumo sumažėjimą. Siame gin­ če paprastai iškyla dvi nuo­ monės: vieni tvirtina, kad aktyvumas nesumažėjęs ir pa­ teikia eilę pavyzdžių, kurie rodo, kad Universitete yra gausus komjaunimo aktyvo būrys, kuris gerai mokosi, ak­ tyvus visuomeniniame gyve­ nime. Kiti tvirtina, kad, lygi­ nant su ankstyvesniais metais, apie kuriuos dažnai pasakoja buvę studentai, aktyvumo mažiau ir daugiau abejingu­ mo. Vaizdumo ir aiškumo dė­ lei vadinkime šitų dviejų nuo­ monių atstovus „optimistais" ir „pesimistais". „Optimistai",

be kita ko tvirtina, kad mes savais filosofavimais ir išve­ džiojimais patys gimdą pasy­ vumą, ir įagina dirbti bei ma­ žiau šnekėti. „Baikime šnekė­ ti apie šiukšles, o imkime šluoti!" Atseit, tą faktą už­ mirškim ir dirbkim. „Pesimis­ tas" šiek tiek atsargesnis. Jam norisi ieškoti šio fakto egzis­ tavimo priežasčių, jam atro­ do, kad abejingumą gimdo mūsų pačių nedėmesingumas žmonėms, didžiulis maštabiškumas ir t. t. Sunku matyt, būtų įtikinti vienus ar kitus jų nuomonės klaidingumu. To ir nesiimsime. Bet kai kurios mintys, kurias man sukėlė ne­ seniai vykęs komiteto posėdy ginčas, atrodo, šiek tiek pa­ aiškina padėtį. Jau pačių nuomonių apie „aktyvą" ir „pasyvą" atsira­ dimas rodo, kad kažkurioj mūsų komjaunimo gyvenimo ląstelėj kažkas yra. Mums dar neaišku, kas, bet šis signalas, matyt, neturi būti atmestas kaip nereikšmingas. O su juo mes kartais susiduriame —

čia, žiūrėk, į minėjimą stu­ dentai nesusirinko, čia kitą kokį renginį ignoruoja ir t. t. Panašūs faktai yra. Su tuo tu­ ri sutikti visi. Ir sutinka. Bet jų egzistavimo priežastis aiš­ kina skirtingai: „optimistams" tai ne kas kita kaip abejingu­ mo pasireiškimas (nes greta visuomeniniame gyvenime ne­ dalyvaujančių yra ir daly­ vaujančių). „Pesimistams" tai — mūsų kartos kitoniškumas, jos ramumas (nes revoliuci­ nių lozungų laikai jau pasi­ baigė). Ir vieni, ir kiti, ma­ tyt, yra teisūs. Bet iš kitos pusės žiūrint, nei vieni, nei kiti nenurodo tikrųjų mūsų komjaunimo organizacijoje pasireiškiančio pasyvumo, ne­ veiklumo priežasčių. Mat, tiek abejingumas, tiek ir „ki­ toniškumas" yra, mano nuo­ mone, kitų, gilesnių dalykų pasekmės, ir šių dalykų, kaip galutinių priežasčių, nurody­ mas, kartu kviečiant kovoti su jomis, dar nepasako da­ lyko esmes. Ir, žinoma, kova su taip suprastom „priežastim"

Gaudeamiis Viename Jenos miesto 1776 metų rankraštyje yra išlikęs „Gaudeamus..." tekstas senąja redakcija. Jame nėra šeštojo posmo, o paskutinis posmas skamba taip:

Vivat et respublica Et gui illam regit! Vivat nostra civitas, Maecenatum Caritas, Quae nos hic proteglt! Pereat tristitia, Pereant osores! Pereat diabolus, Quivis ąntiburchius Atgue irrisores!

Dainos lietuviško vertimo neteko matyti. Jos motyvais poetas Vienažindys yra para­ šęs dainą „Linksminkimės, pakol jauni esam". Tad pa­ mėginau „Gaudeamus igitur" sulietuvinti ir galiu pateikti tokį tekstą: Būkim visada linksmi. Kol Jauni Ir žvalūs, Nes po taip džiuqios jaunatvės. Neišvengiamos senatvės Po žeme bus qalas

Kurqi tie, kurie prieš mus žemėje gyveno? Neieškosim danquje, Praqare ir uqnyje Tų, kas negyvena.

Mūsų amžius trumpas taip, Trumpos mūsų dienos. Greitai atskuba mirtis Ir praryja nebūtis — To sulauks kiekvienas Sveika, akademija! Profesoriai, sveiki! Sveiki tie. kas su mumis Darbštumu, išmintimi Užduotis įveikia. Sveikiname merginas Mielas, ir padorias! Sveikos, visos moterys, Laimės, grožio sūkurys. Darbščios, kuklios, doros.

Būk sveika, respublika, Jos visi vadovai! Sveikiname miestą mūs, Jo niliečius pagarbius, Teklesti gerovė!

Teprasmenga liūdesys, Pyktis, melas, skurdas! Tad šalin velniai visi. Kam baisi diena šviesi, Trenksim žemėn burtus!

Čia ne pažodinis vertimas, tad jis kiek skiriasi nuo ori­ ginalo, tačiau esmę atitinka. Negaliu tikinti, kad nėra bu­ Ūbi sunt, qui ante nos vę „Gaudeamus igitur" lietu­ In mundo fuere? viškų vertimų. Gal jų atsiras Vadite ad superos, ir keletas. Būtų įdomu, jei Transite ad inferos, Ubj iam fuere. kas pasistengtų suieškoti. Kalbant apie „Gaudeamus Vita nostra brevis ėst, Brevi finietur; igitur" istoriją, reikia pasaky­ Venit mors vefociter, ti, kad dainos tekstas dabar­ Rapit nos atrociter. tine redakcija pirmą kartą Nemini parcetur. buvo išspausdintas 1781 m. Vivat academla! vokiečių rašytojo Kindlebeno Vivant professores! rinkinyje Vivat membrum guodlibet! studentiškų dainų Vivant membra quaelibet! („Studentenlieder"). Pats Kind­ Semper sint in flore! lebenas pažymi, kad jis bu­ vęs priverstas tekstą kiek pa­ Vivant omnes viraines, Graciles. formosae! keisti, išmesti kelias su Uni­ Vivant et mulieres, versiteto nuostatais nesuderi­ Tenerae, amabiles, namas eilutes. Bonae, laboriosae!

Pereat trifolium, Pereant philistri, Lictor atque famuli, Lictor atgue famuli. Nobis odiosi!

Lietuviškai tai reiškia: „Šalin dobilą, šalin filisterius, šalin liktorius ir tarnus, kurių mes neapkenčiame." Prieš ką nukreiptas tas posmas? Mūsų laikais filisteriais vadiname tipiškus miesčionis, ribotus, banalius, reakcinių pažiūrų žmones. Viduramžiais filisteriais vadindavo visus, kurie nepriklausė studentų visuomenei. Tarp studentų ir „filisterių" dažnai kildavo muštynės. Liktorius viduramžiais buvo Universite­ to valdininkas, kuris su tarnų (famuli) pagalba nuramindavo „nepaklusnius" studentus. Lik­ torius ir tarnai buvo kaip ir vidujinė Universiteto policija. Savo dainoje studentai pa­ vadino filisterius, liktorius ir tarnus trilapiu dobilu. Tur būt, tą posmą, kuriame reiškiama neapykanta polici­ jai, Kindlebenas ir pertaisė, o šeštąjį posmą (Vivat et respublica...) sukūrė pats, norė­ damas suteikti dainai patrio­ tinį pobūdį. Verta pažymėti, kad bur­ žuazinėje Lietuvoje policija dažnai vaikydavo studentų ruošiamas demonstracijas. To­ dėl pažangieji studentai ne­ kęsdavo policijos ir atitinka­ mą posmą dainuodavo taip: Po velniais policiją, Po velniais Smetoną...

Dainos „Gaudeamus igitur" branduolys ir pirmieji keturi posmai, kaip spėjama, atsira­ do ankstyvaisiais viduram­ žiais. Esama pagrindo many­ ti, kad pirmieji dainą sukūrė Sorbonos (Paryžiaus) Univer­ siteto studentai XIII amžiuje. Viename to šimtmečio pran­ cūziškame rankraštyje yra iš­ likę antrasis ir trečiasis pos­ mai. Klausimas: „Ūbi sunt...?“ — „Kur liko senų laikų di­ dieji vyrai?" — labai dažnai sutinkamas viduramžių daino­ se. Taip pat šūkiu „Gaudea­ mus..." prasideda daugelis tų laikų dainų. Apie dainos se­ ną kilmę liudija ir viduram­ žiais pamėgtas metras: sep-

daugeliu atvejų primena ko­ vą su vėjo malūnais. Abejingumas, pasyvumas, visuomeninio veiklumo suma­ žėjimas, mano nuomone, yra tam tikro mūsų, kaip kom­ jaunimo vadovų, ne visai ge­ rai suprantamo ir vedamo komjaunimo darbo pasekmė. Šią mintį man ir pakišo jau minėtas komjaunimo vadovo pasisakymas per aną posėdį. Kaip gi mes matuojame, pa­ gal ką skirstome komjaunuo­ lius į pasyvius ir aktyvius? Gana dažnai pagal pačių su­ sidarytą modelį, remiantis kažkokiu idealizuotu (ar iš praeities, ar iš ateities) komjaunuolio paveikslu. Tas studentas, kuris daugiau ar ma­ žiau priartėja prie to mode­ lio — aktyvus, kuris ne — pasyvus. Aktyviam būdingi apytikriai tokie formalūs po­ žymiai: geras mokymasis, da­ lyvavimas būrely, ansambly, chore, veikla liaudies drau­ govėje, profsąjunginėj ar komjaunimo organizacijoj, jo pasisakymų susirinkimų, semi-

narų metu, pilietiškas pobį dis ir pan. Šitoks komjaunuo­ lių skirstymas, matyt, ne visai teisingas tuo požiūriu, kaj aktyvaus komjaunuolio mo­ delis sudaromas remiantis ne esamomis nūdienio studento bėdomis ir rūpesčiais, jo gy. venimu, o įnešamas kažkur iš šalies. Tuomet ir gauname labai liūdną šiuolaikinio kom­ jaunimo vaizdą. Bet iš tiesų juk taip nėra. Studentai (visi’ turi rūpesčius, savo siekimus, interesus, turi šiandieninį sa­ vo gyvenimą. Ir jei mes gero komjaunuolio modelį sudary­ sime šiandieninio gyvenimo pagrindu, vaizdas bus gana optimistiškas. Kitaip sakant, savo darbe mes turime remtis komjaunuolių interesais, jų gyvenimo bėdomis. Komjaunimas, kaip organizacija, tar­ nauja komjaunuoliams, yra jų organizacija. Vadinasi, mes negalime jos padaryti lyg ir kažkokia primesta, šalia stovinčia, sau komjaunuolius pajungiančia. Mūsų visa veikla turi būti šiandieniška, gyveni mišką, o ne formali, para diška. Ir mūsų požiūris į kom jaunimą — turi būti požiūris į mūsų pačių organizaciją. Tuomet, man atrodo, taip grės­ mingai nekabos vadinamoji „pasyvo" problema. Nebūkim abejingi savo organizacijai ir vis daugiau galvokim apie dainavo „Gaudeamus...", nes jątoji daina jam buvo artima savo linksmumu, laisvamaniš­ JIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIUIII’. ku, bažnytinei moralei prie­ šingu pobūdžiu. Tiek apie dainos žodžius O muziką pagal šią dainą parašė XV amžiaus olandų kompozitorius Žanas Okehemas (ar Okenheimas). Kom­ pozitorius P. Čaikovskis pri­ taikė dainos melodiją keturbalsiui vyrų chorui su for­ E Tiek filosofinių disclpll-: tepijonu. Enų dėstymas, tiek Įvairios: „Gaudeamus igitur" yra :musų visuomeninių orqa-; nlzacijų renqiamos disku-; mūsų studentų chorų reper­ ■= sijos, tiek siaurame stu-: tuaruose. Tarptautinėse jau­ Edentų rate vykstą ginčai: Erodo, kad tarp studentų: nimo draugystės šventėse mū­ nemažai besidominčių; sų studentai drauge su kitų EE yra filosofiniais klausimais.; šalių jaunimu dainuoja tą E Per seminarus bei įvairius; ^disputus, naqrinė'ant filo-E studentų draugystės himną. problematiką, dalis: J. PALEMONAS tsofinę Ę studentų būna qana akty-:

igitur

tynpėdžių ir šešiapėdžių chorėjų derinys. Ketvirtasis posmas, kaip atrodo, sukurtas ne vėliau kaip XVI amžiuje, nes tiktai tuomet Universiteto dėstyto­ jus pradėjo vadinti profeso­ riais. Anksčiau jie buvo „doctores", „magistri". Kas buvo tos dainos auto­ rius arba autoriai? Greičiau­ siai, tai kolektyvinis kūrinys, sukurtas „klajojančių" stu­ dentų, kurie keliaudavo iš miesto į miestą ir kurdavo linksmas, išdaigiškas dainas. „Gaudeamus igitur", prie­ šingai viduramžių tamsumui, priešingai katalikų bažnyčiai, kuri skelbė asketizmą, garbi­ na gyvenimą, jaunystę, moks­ lą. Studijuojantis jaunimas

»00<X>0<X><X>0<XXKX>0<XXXi<>XXXXX>0<X>C<>0000<X><XXX^

Neseniai antro bendrabučio gyventojai aptarė, kaip geriau organizuoti lalsvalaikį k sudarė darbo planą antrajam pusmečiui. Tarybos pirmininkas A. Kruglinskas, kalbėdamas apie mūsų bendrabučio kultūrinius renginius, tikrai turėjo ką pasakyti. Visi buvo patenkinti vakaru mūsų Universiteto kavinė­ je. Susitikome su rašytojais Alf. Maldoniu ir E. Ignatavi­ čium. Neužmirštamą įspūdį paliko ekskursija po Vilniaus Do­ minikonų požemius. Niekas nepasakė, kad veltui praėjo sekmadienis, priešingai — visi pasijuto kažkuo turtin­ gesni. Bemaž visą pusmetį vyko atkakli kova prie šaškių len­ tų. Dabar nugalėtojai jau aiškūs. Tai 21 kambario gyven­ toja Skėbaltė ir St. Karaliūnas (35 kamb.). Įdomi ir tur būt, būtina kova vyko dėl geriausio kam­ bario vardo. Kadangi bendrabutyje yra kambarių, kuriuo­ se gyvena po 4—6 žmones, ir kambarių — po 8—12 žmo­ nių, tai ir lenktyniavimas vyko dviem grupėmis. Mažųjų kambarių tarpe geriausiu kambariu tvarkingumo ir švaros atžvilgiu pripažintas 6 kambarys (jis ir toliau laikosi pir­ moje viettoje), o didžiųjų — 22 kamb. Gana Įdomus bendrabučio metraštis. Tai keliaujanti per visus kambarius knyga „Studentiško gyvenimo nuotrupos") ir kaupianti savyje visų gyventojų pasisakymus, linkėji­ mus. Ir eilėmis, ir proza ir piešiniais įamžina save toje knygoje bendrabučio gyventojai. Įdomių dalykų užplanavome ir šiam pusmečiui. Jau or­ ganizuotai aplankėme dailės muziejų, turime bilietus į amerikiečių filmą „Spartakas", kurį aptarsime. Artimiausiu laiku nutarėme pasikviesti lektorių ir pravesti paskaitą tarptautiniais klausimais. Užplanavome Universiteto kavi­ nėje suruošti susitikimus su Jaunojo žiūrovo teatro akto­ riais, revoliucinių kovų dalyviais, su aktore Beatriče Grincevičiūte. Pavasarį aplankysime Trakus. Nepamiršome ir savo bendrabučio — daug reikia padirbėti, tvarkant ap­ linką. Nes „tavo antrieji namai — bendrabutis. Ir nors jis senas ir nepatrauklus, tačiau koks brangus ir artimas tau", — (rašė bendrabučio metraštyje 7 kambario gyven­ tojai. J. KACINAUSKAITE antro bendrabučio gyventoja

STEIGIAMAS

FILOSOFIJOS BŪRELIS

Evūs, ginčijasi, plačiai ope-: Eruodami Į seminarų pla-i ■nūs neįeinančia literatūros; E medžiaga. E Kad besidomintys filoso-; ■ finlais klausimais įvairių; : fakultetų ir specialybių: : studentai, turį tam polin-: Ekiu ir gabumų, galėtų pil- E :niau bei sėkmingiau gilin-E :tis filosofinėn problemati-; E kon, suvokti mokslinės; j metodologijos esmę ir tuo; ;pačiu sėkmingiau studijuo-Ę :ti savo specialybės daly-: : kus, ugdyti nuoseklų: : mokslini mąstymą. nrie: E Universiteto Filosofijos ka- E Etedros ir steigiamas MOKS-: ELINIS FILOSOFIJOS BŪ-: ERELIS. ; : Būrelyje, vadovaujant: :filosofijos dėstytojams, bus E : nagrinėjamos aktualios f i-E iiosofinės problemos, ren-E ;qiamos filosofinės diskusi-; : jos ir pan. Savo jėgomis; ; būrelio nariai tokias dis-: Ekusiias bei disputus rengs; : ne tik būrelio, bet ir viso: : Universiteto mastu. : Aktyvūs būrelio nariai,: E nepriklausomai nuo jų fa- E ; kulteto ir studijuojamo E : dalyko, vadovaujami Filo-E ; Sofijos katedros dėstytojų,; galės rašyti seminarinius, ; ; kursinius ir net diplomi-: ; nius darbus iš jų studi-: :juo'amos filosofinės dis-: : ciplinos. Greta bendro filosofinio ; ; lavinimosi, būrelio nariai; ; per visą buvimo būrelyje ; ; laiką galės gilintis Į vie-; ; ną iš filosofinių proble-: ;mų, turėdami pastovų: ; dėstytoįą-vadovą iš Filoso-; : fijos katedros. Visus, kurie pageidautų ; ■dalyvauti filosofijos bū-; : relio veikloje, prašome; ; pranešti saviems filosofi-E ; jos dėstytojams, o šios; ; disciplinos neturinčiuo-; : sius — paskambinti Į: ;Universiteto Filosofuos ka-: :‘edrą telefonu 2-27-09 ar-i : ba ateiti į susirinkimą,■ : kuris įvyks antradieni E ; (vasario mėn. 28 d.) 18; ; vai. (C. R., II a. 57 kamb.) : FILOSOFIJOS KATEDRA : 'iiillllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllli

Į J

į

I I

Į f! Į


TARYBINIS STUDENTAS '*^*^»*^***<**/*^**/*/*^*/*/*/*^*/**/**/

1967 m. vasario mėn. 22

Dažnai visuomeninių moks­ lų dėstytojai teigia, kad prog­ ramuoto mokymo metodą ne­ galima taikyti marksizmo-le­ ninizmo disciplinų dėstyme. Jie remiasi tuo, kad progra­ muotas mokymas yra dar eksperimentinėje stadijoje, kad jis nepakankamai tobulas ir turi trūkumų. Vienas pag­ rindinių jo trūkumų yra tai, kad neracionaliai sprendžia­ mas žinių savikontrolės ir kontrolės klausimas. Vienas iš pagrindinių me­ todų įsisavinamų žinių savi­ kontrolei ir kontrolei (grįžta­ majam ryšiui) tirti yra klau­ simų ir atsakymų metodas, kurį pasiūlė amerikietis N. A. Krauderis (N. A. Crowder). Metodo esmė ta, kad po in­ formacijos dozės pateikiamas klausimas ir čia pat duodami į jį keli (dažniausiai keturi ar penki) atsakymai, iš kurių tik­ tai vienas pilnai teisingas, o likusieji dalinai arba visiškai neteisingi. Besimokančiojo už­ davinys — atrinkti iš jų teisingiausiąjį. Pvz.: „Kokį skaičių gausime pa­ keldami 23? 1. — 6; 2. —5; 3. —8; 4. —4; 5. —9". Čia iš penkių atsakymų tik­ tai vienas (trečias) yra tei­ singas, o likusieji keturi — neteisingi, o taip pat ir nerei­ kalingi.

VISUOMENINIŲ MOKSLŲ ATEITIS Pateikiant neteisingus ir nereikalingus atsakymus, nors jie parenkami remiantis taip vadinamosis „tipinėmis klai­ domis", tam tikru laipsniu klaidinamas besimokantysis, neekonomiškai naudojamas popierius, programuotojo dar­ bas ir besimokančiojo laikas. Tokia nereikalinga informaci­ ja sudaro nemažą programuo­ tos priemonės dalį. Didesnis pavojus, kad neteisingi atsa­ kymai gali įstrigti į besimo­ kančiojo atmintį, kyla, mo­ kymo — kontrolinėmis prog­ ramomis tikrinant įsisavintas žinias, tada, kai atsakymai iš­ reikšti ne skaičiais, o formu­ lėmis arba tekstu ir nėra pa­ aiškinimo į neteisingus atsa­ kymus. Jeigu paruoštume TSKP is­ torijos kursui kontrolinę prog­ ramą, tai vienas jos elementas būtų toks: „KURIS NACIJOS APIBRĖŽIMAS YRA MARKSISTINIS? 1. Nacija yra gentinis žmo­ nių bendrumas, susiformavęs dar gentinėje santvarkoje, kuris išreiškiamas bendra kalba ir bendru nacionaliniu charakteriu; 2. Nacija yra rasinis žmo­ nių bendrumas, išreiškiantis vienodą odos spalvą, bendrą

J. PETRUŠKEVIČIUS TSKP Istorijos katedros kalbą ir nacionalinį charakte­ ri; 3. Nacija yra valstybinis žmonių bendrumas, susidaręs irstant gentinei santvarkai ir atsirandant privatinei nuo­ savybei ir valstybei; 4. Nacija yra istoriškai su­ siformavęs žmonių bendru­ mas, išreiškiantis ekonominio bendravimo, teritorijos, kal­ bos ir dvasinio veido bendru­ mą, pasireiškianti nacionali­ niu charakteriu ir nacionali­ ne kultūra'*.

Čia marksistinis yra pasku­ tinis (4) nacijos apibrėžimas, o kiti apibrėžimai nemarksistiniai; jie panašūs į buržuazi­ nes narodnikų ir austrų so­ cialdemokratų O. Bauerio ir K. Renerio teorijas. Taigi, tokio pobūdžio prog­ rama kontroliuoj ant žinias, neužtikrina grįžtamojo ryšio studentui, iš tikrųjų atsiranda pavojus, kad į atmintį gali įstrigti neteisinga informaci­ ja. Tačiau taip pat neteisinga teigti, kad tokia žinių savi­ kontrolės ir kontrolės forma yra visiškai nepritaikytina mokymo procese. Ji tinka tik tokiems klausimams, kuriems atsakyti būtinas didesnis at-

aspirantas

sakymų skaičius. Pavyzdžiui,: „Kuri trupmena mažiausia? >/2 '/< ‘/s '/? ar Čia norint nustatyti ma­ žiausią trupmeną, reikalingos ir kitos palyginimui. Todėl panašaus pobūdžio medžiagai tokia savikontrolės ir kontro­ lės forma pilnai tinka. Tačiau panašių klausimų, kuriems tiktų tokia savikontroles ir kontrolės forma, yra labai mažai. Ypač mažai tokių klausimų yra marksizmo-leni­ nizmo disciplinose. Naudo­ jant šią formą patikrinimui ar pasitikrinimui iš bet kurio dalyko, gaunamas dirbtinu­ mas. Disciplinos medžiagai turi būti parinkta (ar surasta) Įsisavinamų žinių kontrolės ir savikontrolės forma, o ne at­ virkščiai. Viena pagrindinių įvairių disciplinų dėstytojų, kurie taiko programuotą mo­ kymą, klaidų yra ta, kad jie įvairią medžiagą įspraudžia į vieną ir tą pačią programavi­ mo formą. Kiekviena disciplina, jos dėstymas turi ir savus, speci­ finius reikalavimus bei uždavi­ nius, kurie reikalauja ir ati-

Tobulinkime naujus vadovėlius Man atrodo, kad kai kurie programuoto mokymo ele­ mentai ne tik gali, bet ir turėtų būti panaudoti, tobu­ linant aukštajai mokyklai skirtus vadovėlius ir kitas panašias priemones. Sustip­ rinti savarankišką studentų darbą, kai trūksta vadovėlių aplamai, o ypač vadovėlių su programuoto mokymo ele­ mentais, sunku. Kaip suprantame vadovėlį su programuoto mokymo ele­ mentais? Vienas iš progra­ muoto mokymo metodikos principų reikalauja, kad stu­ dentui (mokiniui), susipaži­ nusiam su kuriuo nors teo­ riniu klausimu, tuoj pat bū­ tų pateikiami praktinio pobū­ džio klausimai ir uždaviniai. Jei studentas į tokius prakti­ nius klausimus sugeba atsa­ kyti, vadinasi, jis moka, jis sugeba teoriją sieti su prak­ tika. Tai viena. Antra, prog­ ramuoto mokymo metodas sudaro sąlygas pačiam stu­ dentui pasitikrinti, ar jis mo­ ka teoriją sieti su praktika, ar moka praktiškai spręsti pateiktus klausimus, uždavi­ nius. Šie metodiniai princi­ pai įvairiausiais būdais esti įgyvendinami programuoto mokymo vadovėliuose. To-

P. GAILIŪNAS Lietuvių k. katedros vyr. dėstytojas kius vadovėlius sukurti, ži­ noma, labai sunku. Leng­ viau būtų paprastiems vado­ vėliams panaudoti kai ku­ riuos programuoto mokymo elementus, būtent: 1) po stam­ besniųjų studentams skiria­ mo vadovėlio skyrių duoti eilę klausimų ir uždavinių, 2) nurodyti puslapį, para­ grafą ar poskyrio eilės nume­ rį, pagal kurį galima pasi­ tikrinti klausimo bei užda­ vinio atsakymo teisingumą. Praktinio pobūdžio klausi­ mai ir uždaviniai — labai svarbi vadovėlio dalis. Kaip žinome, tiksliųjų mokslų teo­ rija visuomet tikrinama už­ daviniais: sprendžiame al­ gebros, geometrijos, fizikos uždavinius. Ko vertos stu­ dento teorinės žinios iš al­ gebros, geometrijos ir t.t., jei jis nemoka spręsti užda­ vinių? Toks klausimas žymiu mastu tinka ir humanitari­ nėms disciplinoms. Ko ver­ tos studento žinios iš kalbo­ tyros, literatūros, pedagogi­ kos ir pan., jei studentas dėsto įvairias teorijas, bet negali išspręsti paprasto praktinio klausimo, uždavi-

nio? Jei humanitarinių discipli­ nų vadovėliuose būtų įdėta tokių praktinio pobūdžio klausimų ir uždavinių, kurie atspindėtų esminius vadovė­ lio dalykus, studentas, mėgindamas atsakyti į klau­ simus ir spręsti uždavinius, aiškiai patirtų, kaip jis mo­ ka vadovėlio skaitytą skyrių ar ir visą vadovėlį. Juk da­ bar, kai studentas mokosi iš paprasto vadovėlio (jame klausimų, uždavinių nėra), jam stačiai sunku susivokti, kaip moka. Be abejo, minima klausi­ mų ir uždavinių sistema va­ dovėliuose sukuriama taip pat nelengvai, tačiau tai jau daug lengvesnis darbas, kaip parengti visą programuoto mokymo vadovėlį. Jau vien klausimų bei už­ davinių buvimas labai page­ rintų vadovėlius, jų praktinę vertę. Būtų, žinoma, dar ge­ riau, kad klausimų bei už­ davinių gale tam tikra for­ ma (atvira ar kiek šifruota) studentas būtų orientuojamas

Apklausta 30 studentų per 25 min. Sioje žiemos sesijoje die­ ninio sk. II k. ir vakarinio sk. III k. anglistai ir germa­ nistai (viso apie 200 stud.) laikė germanų filologijos Įva­ do įskaitą programuotos ap­ klausos būdu. Kursui skirta 32 vai. (vie­ nas semestras po vieną savai­ tinę paskaitą). Iš visų kurso skyrių buvo atrinkta 50 pagrindinių klau­ simų ir sudaryti 5 variantai. Kiekvienas studentas gaudavo lapą su 10 klausimų ir 4 at­ sakymais kiekvienam klausi­ mui. Iš 4 atsakymų reikėjo išrinkti vieną teisingą atsaky­ mą. Studentai sužymėdavo atsa­ kymus Į perfokortą per 5— 10 min. (retais, beveik visada „beviltiškais" atvejais tai už­ trukdavo iki 15 min.). Dėsty­ tojui, uždėjus ant perfokortos atitinkamu šifru pažymėtą šab­ loną, belikdavo tik suskai-

A. LAUČKA Anglų kalbos katedros vedėjas

čiuoti teisingus atsakymus. Tokiu būdu 25—30 studentų žinias galima preliminariai patikrinti per 20—25 min. Studentas, surinkęs mažiau kaip 7 taškus iš 10 galimų, toliau nebeklausinėj amas ir privalo kartoti medžiagą. Tokio pobūdžio programuo­ ta apklausa, bent esant da­ bartiniam patyrimui, negali pilnai pakeisti tradicinio eg­ zaminavimo būdo. Surinkęs nemažiau kaip 7 taškus, stu­ dentas toliau laiko (skaitą ar egzaminą įprastine tvarka — atsakinėja j dėstytojo klau­ simus žodžiu iš tų kurso da­ lių, kurių negalima įtraukti Į programą. Tokia įskaita trun­ ka neilgiau kaip 10 min. Taigi, programuota apklau-

sa padeda; 1) objektyviau vertinti stu­ dento žinias: kartais ir prity­ rusiam dėstytojui sunku nu­ spręsti, ar studentas žino da­ lyką nors minimaliam Įverti­ nimui. Be to, perfokortos ne­ paprašysi, kad ji dar paklau­ sinėtų, nes, esą, kursą žinąs, tik klausimai pasitaikė neži­ nomi Ir pan.; 2) plačiau (nors ir paviršu­ tiniškai) patikrinti visų kurso temų (t. y. tų temų, kurias galima užprogramuoti) Įsisa­ vinimą; 3) maždaug dvigubai sutau­ pyti dėstytojo laiką Įskaitos ar egzamino metu (tiesa, pa­ čiai programai sudaryti ir tikslinti reikia daug laiko); 4) Išsamiau patikrinti, ku­ rios kurso dalys blogiau Įsisa­ vintos, atitinkamai savikrltiškiau (vertinti dėstymą, per­ galvoti atskirų temų išdėsty­ mą ir pan.

į teisingus atsakymus, kaip galima tiksliau nurodant, kur tie atsakymai ieškotini pačiame vadovėlyje arba ki­ toje knygoje. Tai padaryti ne taip sunku tuo atveju, kai vadovėlio medžiaga išdėsto­ ma trumpais paragrafais. Pa­ vyzdžiui, labai patogu duoti įvairių klausimų ir uždavi­ nių, nurodyti ir tikslius jų atsakymus, mokant lietuvių kalbos skyrybos, jei vadovė­ lyje skyrybos taisyklės yra pateiktos atskiru sąrašu, kur kiekviena taisyklė pažymėta eilės numeriu. Gaila, šio ne­ sunkiai įgyvendinamo pato­ bulinimo tuo tarpu sintaksės vadovėliuose nėra. Leidžiant naujus vadovė­ lius ar kartojant esamus jų leidimus, reikėtų labai rim­ tai pagalvoti apie jų tobuli­ nimą programuoto mokymo elementais, — nors ir tais, apie kuriuos čia kalbėta.

tinkamos programavimo for­ mos. TSKP istorijos dėstymo aukštojoje mokykloje pagrin­ diniai uždaviniai reikalauja, kad pagrindinai būtų progra­ muojama teorinė partijos is­ torijos kurso medžiaga, pir­ miniai jos šaltiniai (marksiz­ mo-leninizmo klasikų veikalai, partiniai dokumentai). Savo ruožtu, aukštesnei mokymo pakopai būtinai tokie moky­ mo kontrolinių programų klau­ simai, kurie reikalautų pla­ tesnio ir gilesnio atsakymo, teorinių apibendrinimų, o ne tik trumpo atsakymo „taip" ar „ne", kaip kad dabar yra daugumoje mokymo progra­ mų. Laikantis šių reikalavimų ir panaudojant atrankinį princi­ pą, klausimas „Socialistinės revoliucijos ir socializmo sta­ tybos svarbiausieji bendrieji dėsningumai" kontrolinei programai galėtų būti su­ programuotas taip: I. Kokie yra socialistinės revoliucijos ir socializmo statybos svarbiausieji dėsnin­ gumai, būdingi visoms ša­ lims, stojančioms i socializmo statybos kelią. II. Kokie socialistinės re­ voliucijos ir socializmo sta tybos bruožai saviti, būdingi tik atskiroms šalims, stoju­ sioms į socializmo statybos kelią. 1. Darbininkų klasės, ku­ rias branduolys yra marksistinė-len'ninė partija, vadova­ vimas darbo žmonių masėms, vienokia ar kitokia forma vykdant proletarinę revoliu­ ciją ir įvedant vienos ar ki­ tos formos proletariato dikta­ tūrą. 2. Darbininkų klasės są­ junga su pagrindine valstieti­ jos mase ir su kitais darbo žmonių sluoksniais. 3. Pilietinis karas po to, kai darbininkų klasė paima valdžią į savo rankas. 4. Tarybos kaip politinė proletariato diktatūros for­ ma. 5. Kapitalistinės nuosavy­ bės likvidavimas ir visuome­ ninės pagrindinių gamybos priemonių nuosavybės įvedi­ mas.

KONTROLINIS

3 psl

6. „Karinio komunizmo“ po­ litika. 7. Laipsniškas socialistinis žemės ūkio pertvarkymas. 8 Planingas liaudies ūkio vystymas. 9. Socialistinės revoliucijos įvykdymas ideologijoje ir kul; tūroje ir gausios socializmui atsidavusios inteligentijos su­ kūrimas. 10. Vienpartiškumo sistema socializmo ir komunizmo sta­ tybos laikotarpiu. 11. Nacionalinės priespau­ dos likvidavimas ir tautų ly­ giateisiškumo ir jų broliškos draugystės nustatymas. 12. Socializmo laimėjimų gynimas nuo užsienio ir vi­ daus priešų pasikėsinimo. 13. Liaudies demokratija kaip politinė proletariato dik­ tatūros forma. 14. Daugpartiškumo siste­ ma socializmo statybos laiko­ tarpiu, joje vadovaujantį vaidmenį vaidinant Komunis­ tų partijai. Pastaba. Kiekvienas atsa­ kymas priklauso tik vienam klausimui.

Klausimo medžiaga suprog­ ramuota remiantis šiais pa­ grindiniais principais: 1) su­ grupuoti du klausimai, kurie nesuskaldyti į smulkesnius klausimus, ir pateikti lapo kairėje pusėje įišsp. šv. nonparėliu); 2) atsakymai abiems klausimams suskaidyti ir pa­ teikti lapo dešineje pusėje (išsp. j. nonpareliu) taip, kad, nežinant medžiagos, mecha­ niškai juos nebūtų įmanoma atrinkti. Grupuoti galima ne tiktai du, bet tris, keturis ir dau­ giau klausimų. Tačiau gru­ puoti didesnį klausimų skai­ čių nepatartina, nes tada su­ dėtingiau naudotis programa. Studento uždavinys — iš­ rinkti kiekvienam grupės klausimui atskirai priklausan­ čius atsakymus ii jų numerius surašyti kontrolinio lapelio langeliuose, kurių tam tikras skaičius skirtas kiekvienam klausimui. Norint išvengti „pasakinėj imo", klausimui skirtų langelių skaičius turi būti didesnis, negu jam pri­ klauso atsakymų. Kontrolinis lapelis šiai kontrolinės prog­ ramos daliai toks: (NUKELTA | 4 psl.)

LAPELIS

Fakulte las......... ,kursai..., gr. Pavardė.......... ................ ^vardas. Neteistngų atsakymų slcaačius. |v«rlininwi,______ _ ___________

01

mi

PIRMIEJI ŽINGSNIAI Programuoto rusų kalbos mokymo priemonių mūsų ša­ lyje iki šiol yra paruošta la­ bai nedaug. Mūsų Universite­ te, tiksliau, Rusų k. katedro­ je šioje srityje yra daromi vos pirmieji žingsniai. šių mokslo metų pirmaja­ me pusmetyje man teko at­ likti keletą eksperimentų su studentais programuoto mo­ kymo metodu. Šiuo klausimu ir norėčiau čia pasidalinti sa­ vo mintimis. Eksperimentinio darbo tikslas buvo ne tik supažin­ dinti studentus su progra­ muoto mokymo praktine pu­ se, bet ir patikrinti, kurios būtent programuoto mokymo metodinės priemonės bei tų priemonių formos labiausiai tinka rusų k. praktiniam kur­ sui arba rusų k. rašybai įsi­ savinti. Programuoto mokymo eks­ perimentinis darbas studentų grupėse buvo atliekamas tri­ mis būdais: 1) perforacinių kortelių, 2) algoritmų ir 3) mokomųjų mašinų metodu. Perforacinių kortelių taiky­ mas mokymo procese patvir­ tino daugelio programavimo problemų tyrinėtojų teiginį, jog šis mokymo modelis labai padeda kelti besimokančiųjų aktyvumą, tiksliai ir oblektyvial minimaliu laiku tikrinti mokomojo darbo rezultatus. Be to, atliktieji bandymai pa­ rodė, jog sėkmingesniam dar­ bui tikslinga yra naudoti įvairiausių tipų perfokorteles. Deja, savo darbe aš pa­ naudojau vos keletą perfokoitelių variantų (vieni jų paruošti Universiteto mastu, o kitus man teko pačiai su­

V. STAŠAITIENĖ Rusų k. katedros vyr. dėstytoja

galvoti ir pagaminti). Šia pro­ ga noriu pareikšti pageidavi­ mą, kad Universiteto mastu butų ruošiama mūsų darbui kuo įvairiausių perforacinių kortelių veriantų (labai rei­ kalingos ir perfoplanšetės). Atlikus eksperimentus, ga­ lima padaryti išvadą, jog perforacinių kortelių meto­ dus mokymo proceso metu labiausiai tinka praeitos mo­ komosios medžiagos įtvirtini­ mui bei pakartojimui. Darbas mokomojo algorit­ mo metodu. Susidariau ke­ lioms rusų kalbos rašybos tai­ syklėms algoritmus taip va­ dinamų linijinės ir šakotosios programų principais. Šie al­ goritmai buvo duodami stu­ dentams savarankiškam dar­ bui namuose. Eksperimento išdava — daug vertingesnis bei efektyvesnis medžiagos įsisavinimo prasme yra algo­ ritmas, sudarytas šakotosios programos principu. Malonu pažymėti, iog dirbti savaran­ kiškai pagal algoritmus norą pareikšdavo kaip tik silpnesinieji, atsiliekantieji studentai. Sis faktas rodo, kad studen­ tai mėgsta dirbti savarankiš­ kai, tik reikia jiems sudaryti tam tikras sąlygas, padėti jiems. Eksperimentai, pravesti su studentais prie mokomųjų ma­ šinų, taip pat parodė dideli darbo efektyvumą. Studentai dirbo su nepaprastai dideliu susidomėjimu ir uolumu. Ta­ čiau paaiškėjo ir kai kurie

trūkumai, kuriuos reikėtų pašalinti. Sėkmingam darbui prie mašinų užtikrinti yra būtinai reikalingas mašinų ka­ binete laborantas, kuris nuo­ lat tikrintų ir reguliuotų ma­ šinas. Laborantas turėtų prieš kiekvieną užsiėmimą pagal dėstytojo nurodymą mašinas sukoduoti. Būtų gera, kad ateityje mūsų Universitete butų ir kito tipo mokomųjų mašinų, sukonstruotų kito­ kiais principais. Tai paįvai­ rintu bei praturtintų mūsų darbo su mašinomis metodiką. Reikia pažymėti, joq darbas mokomųjų mašinų pagalba teigiamas tiek metodiniu (su­ sitaupo daug laiko užsiėmimo metui, tiek psichologiniu (mo­ komoji medžiaga tvirčiau įsi­ menama) atžvilgiais. Taiqi, susidaro įspūdis, jog visi čia suminėtieji progra­ muoto mokymo modeliai visiš­ kai tinka sėkmingam darbui su studentais rusų kalbos ra­ šybos mokymo atžvilgiu, šis darbas, taikliai suderintas su tradicinės mokymo metodikos budais, tikrai qali būti re­ zultatyvus ir naudingas.

Tačiau atlikti eksperimen­ tai parodė ir tai, joq darbui programuoto mokymo metodu mano turėta pernelyg mažai atitinkamai pritaikytos moko­ mosios medžiagos bei prie­ monių. šiai spragai užpildyti yra būtina paruošti rusų k. rašybos programavimo prie­ monę. Toks darbas mūsų ka­ tedroje jau pradėtas. Be šių eilučių autorės, jį ruošia vyr, dėst. N. Chorošilova ir vyr. lab. S. Daunytė.


PERFOKORTŲ PAGALBAI Svečiai iš Vokietijos Tikrinti žinias iš užsienio 3. Kodėl pasitaikė atvejų, A. SURNAITĖ kalbų dėstymo metodikos kai surinkusieji minimumą Anglų k. kat. vyr. kurso mėginau perfokortų pa­ taškų, žodžiu negalėjo pasi­ dėstytoja galba dėl sekančių priežas­ sakyti vienu iš dviejų pa­ čių: teiktų klausimų? a) metodikos kursą klausė «»* Pirmais dviem klausimais 60 su viršum studentų, todėl skiriama atsakyti į dešimt buvo kalbėta su kai kuriais maniau, kad toks tikrinimas klausimų. To pilnai užteko. studentais. Atrodo, kad pa­ sutaupys laiko. studentų per­ žangesniems studentams pir­ b) kadangi šiais metais stu­ Nemaža dalis todėl, sugrąžidavo 5—7 mą kartą nepavyko dentai laikė tik įskaitą iš me­ fokortas min. anksčiau. Po pirmo ir nes jiems šita tikrinimo for­ todikos (anksčiau jie gaudavo antro patikrinimo tiktai maž­ ma buvo nauja, jie reikiamai klausimą iš šio kurso valsty­ daug 50% laikančiųjų įskaitą neįsiskaitė klausimų arba at­ binio egzamino metu), tad atsakė į reikiamą skaičių (7) sakymų (pastarieji buvo daž­ norėjau, kad jų žinios būtų klausimų. įdomu, kad pirmą niausiai sudaryti taip, kad kuo tiksliau įvertintos, nepavykus, studentai vienas Iš 4 teisingai atsakė į c) seminarų metu tiktai da­ kartą klausimą, kiti — tiktai dali­ antrą kartą ėjo mėginti už lis studentų buvo aktyvūs bei ar dviejų. Toliau jie nai teisingai). dirbo sistemingai. Tikėjausi, dienos Antrą kartą atėjo laikyti nebepasirodė beveik iki sesi ­ kad perfokortos bešališkai jos pabaigos. įskaitos po trumpos pertrau­ parodys, kurie tikrai gerai kos tie, kurie manė, kad per­ Nesėkmingiausiai laikė tie, įsisavino kursą. kaip tik silpnai ruošė fokortos yra tarsi loterija: o Kadangi žinių tikrinimui kurie gal šį kartą pavyks? nesiruošė semi­ perfokortomis ... _______ si arba visai programas Tie atvejai, kai surinkusie­ Iš sistemingiau dir­ ruošiau Krauderio principu, narams. tiktai 6% pirmą kartą ji minimumą taškų silpnai nemaniau vien jomis remtis, busių nepavyko atsakyti Į reikiamą atsakinėjo žodžiu, rodo, įvertindama studentų žinias. minimumą programos yra nevisai klausimų. Tie studentai, kurie atsakė į Siekiant patikrinti, ar per­ slngal sudarytos. ne mažiau kaip septynis iš fokortos nemeiuoja, keletą Aišku, iš pirmo ir gana dešimties klausimų perfokor­ studentų, surinkusių tik tai skubotai paruošto bandymo tų pagalba, gavo po du pa­ 6 taškus, patikrinau žodžiu ir jokių rimtų išvadų negalima ______ pildomus klausimus, Į kuriuos jie atsakinėjo silpnai. Pasi­ padaryti. Peršasi tiktai tokios atsakyti turėjo po trumpo taikė ir du priešingi atvejai, netvirtos prielaidos: pasiruošimo. k ai studentai, surinkę mini­ a) perfokortinis žinių tikri­ Kaip vyko tikrinimas? Išda­ mumą taškų, negalėjo parody­ nimas yra neįprastas studen­ linus perfokortas, trumpai ti tvirtų žinių vienu iš dvie ­ tams, todėl, siekiant laiko buvo paaiškinama, kaip su žodžiu pateiktų klausimų. taupymo rezultatų objek­ jomis elgtis, po to kiekvienas jų studentai, kurie tik iš ket­ tyvumo, bei reikėtų perfokortas gaudavo programą. Visas Gi virto karto surinko minimu ­ taikyti seminarų ar koliokkursas stambiais bruožais bu­ mą taškų, po to žodžiu atsa... JAV — didžiausių kontviumų metu, vo sutalpintas Į 6 programas kinėjo nesąmoningai iškal(A, B. C. D, E, F), kurių kiek­ tais sakiniais. griežtal ir rastų. kraštas. Šalia ilgiausių b) perfokortos „ _______ „ viena turėjo 10 klausimų, ir dalimi teisingai paro- pasaulyje tiltų ir aukščiausių Iš to, kas pasakyta, gali didesne kiekvieną klausimą sekė 4 do, ar studentas turi bendrą I danooraižin skurdas neapytikri dalyko supratimą, .angoraižių skurdas, neatsakymai. Patogu turėti dau­ kilti tokie klausimai: giau programų, nes tada ga­ c) perfokortos nesutaupo I darbas. Kiekvienas amerikie1. Kadėl pasitaikė sistemin­ lima suoluose po du sėdin­ giau dirbusių studentų tarpe dėstytojo laiko, kadangi I tis turi toli žvelgti į ateiti, tiems pateikti skirtingas nesugebėjusių iš karto atsa­ programų paruošimas reika- Į taupyti senatvei, nes Ameriprogramas; be to silpniau pa­ kyti į minimumą klausimų? lauja ilgo ir kruopštaus dar- . . ... siruošusį galima tikrinti kelis 2. Kodėl studentai pradžio­ bo, daug kartinio jų taisymo, koje niekas nieko veltui nekartus, visada duodant naują je iš eilės du kartus atėjo tačiau taupo nervus — ma- I duoda. Studentai moka už programą. laikyti įskaitos, o po to įskai­ žiau kartų reikia girdėti ne- mokslą ir egzaminus, serganPenkiolika minučių buvo tą atidėjo? teisingus atsakymus. tleji _ už |if?onin*c

Įdomi kelionė

Visuomeninių mokslų ateitis (TĘSINYS iš 3 psl.) Norint užpildytą kontrolinį lapelį patikrinti ir sužinoti studento žinias, reikalingas „raktas". „Raktas" — tai la­ pelis su tokiu langelių skai­ čiumi ir jų dydžiu, koksai yra kontroliniame lapelyje.

„Rakto" langeliuose surašomi teisingų atsakymų numeriai. Pridėdamas tokį raktą prie užpildyto kontrolinio lapelio, dėstytojas mato, kaip studen­ tas atsakė į klausimą. Šiai programos daliai „rak­ tas" toks:

„R AK TAS |V£ftTINIM0 normos; kai neteisingų otsoįynių 0-1- lab. gerai; koi neteisingų atsakymų 2-3- gerai) kai neteisingų atsakymų patenkia.; kai neteisingų atsakymų 6ir daugiau-neputenkin

Praėjusiame semestre Uni­ versitete atliktas eksperimen­ tas rodo, kad pagal tokią for­ mą galima programuoti di­ delę TSKP istorijos kurso me­ džiagos dalį, o, kas svarbiau­ sia, — ir teorinius klausimus bei pirminius šaltinius. Žino­ ma, šią formą, nors ir ribotai, galima panaudoti programuo­ jant politinės ekonomijos, vi-

suotinės ir TSRS istorijos, mokslinio komunizmo ir kitų kursų medžiagą. Naudojant šią programa­ vimo lormą, išvengiama klai­ dinančių ir nereikalingų at­ sakymų. Čia visi atsakymai teisingi ir reikalingi. Be to, atsakant į kiekvieną klausimą, nepakanka pateikti tik vieną tiumpą atsakymą, o reikia su-

... Amerikiečiai nepaprastai darbštūs žmonės, jų laikas suskirstytas ne dienom, o minutėm. ... Karas Vietname — nelaimė amerikiečių tautai, dau­ gelis jo nemėgsta, vadina „Džonsono karu". Net reak­ cingas Amerikos lietuvių laikraštis antraštėmis prane­ šė: „Džonsonas grįžo iš Viet­ namo — taikos neparvežė". ... Knyga — nepakeičia­ mas tarybinių žmonių drau­ gas. Visai kitoks vaizdas

rinkti į vieningą loginę visu­ mą eilę išskaidytų teiginių, t. y. reikia pateikti išsamų at­ sakymą. O tai atitinka dėsty­ mo aukštojoje mokykloje me­ todikos reikalavimus. Naudojant šią programavi­ mo formą, galima paruošti mokymo-kontrolines progra­ mas koliokviumams, įskai­ toms, patikrinti, kaip studen­ tai pasiruošę seminarui, kaip jie suprato paskaitą. Savo ruožtu, programuota kontrolė leidžia per trumpą laiką pa­ tikrinti grupes ir didesnio skaičiaus studentų žinias, žy­ 1967 m. vasario 9 d. Įvyko miai sutaupyti dėstytojo lai- LDAALR Vilniaus m. Vll-ojl konferencija. Ji išnagrinėjo miesto vican.ia^lju organizacijų ----1963-1967 L ■ ■ ... ----- Taigi, programuotos kontro- m. m. atliktą darbą. lės įvairiais aspektais panau-Į Konferencija priėmė išsadojimas mokymo procese už-| P11U,nutar1n’ą’ kuriame nu. . 7 *.. . , . įbrėžtos tolimesnes diaugiatikrina sistemingą žinių kont- Į pusiškos draugijos veiklos rolę ir savikontrolę, t. y. pa-I pagerinimo gairės, stovų grįžtamąjį ryšį tarp dės­ į Konferencijos delegatai pri­ ėmė socialistinius įsipareigo­ tytojo ir studento. O tai, sa­ jimus 1967 metams ir pakvie----- r LDAALR Vilniaus vo ruožtu, įgalina geriau vai-1 I miesto organizacijos narius dyti mokymo procesą, pasiek­ siekti naujų laimėjimų drau­ veikloje. ti tvirtesnių žinių ir aukštes­ gijos Konferencija suvedė LDAALR miesto aukštųjų mo­ nio mokslo pažangumo. kyklų organizacijų darbo re­ zultatus. Jos darbe buvo pa­ brėžta, kad pagerėjo darbas Pedagoginiame institute ir Vilniaus Valstybiniame V. Kapsuko universitete. Paste­ bėsime, kad abi šios aukšto­ sios mokyklos lenktyniavo tul suklydus, mašina rašo tarpusavyje. LDAALR miesto komiteto blogą pažymį, tačiau tuoj pat nurodo, kur buvo klysta; stu­ komisija, patikrinusi šių or­ dentui pasirinkus teisingą at­ ganizacijų darbą, nutarė, kad

Už pirmąją vietą

Tartu ir Maskvoje Neseniai lankiausi Tartu Universiteto Medicinos fakul­ tete ir Maskvos Siečenovo v. medicinos institute. Domė­ jausi programuoto mokymo metodika. Estai, kaip ir mes, dar tik mėgina Įvesti programuotos kontrolės pradmenis. Kai ku­ rios teorinės medicinos ka­ tedros, kaip Sporto, Medici­ nos, Fiziologijos, šį metodą naudoja gana sėkmingai net egzaminuose, tačiau kliniki­ nės katedros į jį žiūri skep­ tiškai. Gal ne todėl, kad kli­ nikinių disciplinų dėstyme būtų visai neįmanoma naudoti programuotą kontrolę, bet greičiau todėl, kad vykusiai sudaryti kontrolinių klausimų kompleksą joms daug sun­ kiau, — reikia daug darbo, laiko ir patyrimo. neEstai daugiau domisi ir mašininėmis mokymo laikontrolės priemonėmis, kydami tai pereinamuoju etamašininį apmokymą. pu į Universitete plačiai Tartu naudojamos ________ 3 kortelės su slenkančiu perforuotu šabolnu. . . Studentų savikontrolei estų pedagogai sukūrė daug perforuotos plokštelės va­ riantų. Vieną labiausiai vy­ kusį jau masiškai gamina Ta­ lino plastmasių gamykla. Perforuotomis plokštelėmis žadama aprūpinti net visas vidurines mokyklas. Maskvos Siečenovo v. medi­ cinos instituto teorinės ka­ tedros turi puikiai Įrengtus

programuoto mokymo kabine­ tus, daug įvairaus tipo moky­ mo mašinų. Lankiausi Fiziolo­ gijos katedroje, kurios vedėjas prof. šidlovskis — tikras programuoto mokymo entu­ ziastas. šiais metais turėtų iš­ eiti Jo ir bendradarbių prog­ ramuotas fiziologijos vadovė­ lis. Katedroje naudojama jų pačių modifikuota „Egzami­ natoriaus“ tipo mašina, vei­ kianti trijų kadrų principu. Kontrolinis klausimas ekrane būna 3 min., per kurias stu­ dentas galvoja atsakymą. Po to mašina pateikia tris atsa­ kymus, iš kurių vienas teisin­ gas. Studentui leidžiama rink­ tis atsakymą tik 30 sek., po kurių ekrane užsidega teisin­ gas atsakymas. Sis principas labiau pedagogiškas: studen-

STUDENTŲ ŽINIAI! Yra gauti bilietai į Rūstį dramos teatro spektaklį „Madrido plienas" kovo 6 dienai 19 vai. Bilietų kaina nuo 50 kap. Iki 1 rub. Bilie­ tus galima nusipirkti Kultūros klube. Norintieji pamatyti spek­ taklį „Teismo kronika" Rusų dramos teatre, kreipiasi į Kultūros klubą. LTSR Akademiniame dra-

Amerikoje, — knygynų ma­ žai, knygos brangios. Vienas inžinierius paklaustas, ar skaito knygas, nustebo — jis juk ne rašytojas ar žurna­ listas, tad kam jam knygos... Ilgai tą šeštadienio vakarą klausėsi Universiteto studen­ tai pasakojimo apie nepapras­ tai sudėtingą amerikiečių gy­ venimą. Įspūdžiais iš kelionės dalijosi Gamtos fakulteto de­ kanas Česlovas Kudaba, su TSRS Aukštųjų mokyklų dar­ buotojų delegacija lankęsis JAV. Paskui visi drauge pa­ klaidžiojo siauromis ir triukš­ mingomis Niujorko gatvėmis, vaikščiojo milžiniškų reklamų nušviestu Brodvėjumi — C. Kudaba supažindino su spal­ votomis nuotraukomis, kurias parsivežė iš Amerikos. R. VANAGAS

sakymą, yra galimybė patiks­ linti jo formuluotę. Prof. šidlovskio nuomone, neverta pradėti mašininį mo­ kymą, neturint pakankamai techninio personalo. Vien Fi­ ziologijos katedroje mašinas prižiūri inžinierius ir techni­ kas. Tokie etatai yra ir kito­ se katedrose. Klinikinės katedros kaip ir pas mus nenoriai įveda prog­ ramuotos kontrolės elementus. Tik Rentgenologijos katedro­ je sėkmingai suprogramuota kurso dalis ir mašinos naudo­ jamos diferencinei susirgimų diagnostikai įsisavinti. G. ČESNYS

mos teatre vasario 27 d. 19 vai. Įvyks Konservatorijos studentų, vykstančių Į Bulga­ riją, koncertas. Bilietus (po 50 ir 80 kap.) galima gauti Kultūros klube.

Mokslinei bibliotekai reika­ lingas darbuotojas, mokantis vairuoti motorolerį. KREIPTIS — Universitetto g. 3, tel. 2-63-87.

mūsų Universiteto kolektyvas 1966 metais pasiekė geriau­ sių darbo rezultatų. Tokiu būdu LDAALR Universiteto organizacija iškovojo I-ąją vietą miesto aukštųjų mokyk­ lų tarpe. LDAALR miesto komitetas apdovanojo mūsų organizaciją Garbės raštu ir LDAALR miesto komiteto pe­ reinamąja Raudonąja vėliava. LDAALR Universiteto komi­ tetas sveikina draugijos na­ rius garbingo apdovanojimo proga ir kviečia juos dar ak­ tyviau dalyvauti organizacijos veikloje ir išlaikyti Pereina­ mąją vėliavą 1967 metais. 1966 metais lapkričio 12 d. įvykusioje LDAALR Universi­ teto organizacijos konferen­ cijoje buvo priimti socialisti­ niai įsipareigojimai. Tegu prisiimtų įsipareigojimų įvyk­ dymas bus mūsų dovana įžymiąja! datai — 50-osioms Tarybų valdžios metinėms. B. BLAŽYS VVU LDAALR komiteto pirmininkas

AČIŪ JUMS, STUDENTAI! Aš esu sena, ligos pri­

spausta kaimo moteris. At­ važiavau gydytis iš Pasva­ lio į Vilniaus Respublikinę kraujo perpylimo stotį. Vil­ nių pasiekiau jau vėlų va­ karą. /š nežinojau į kurią net pusę eiti. Pamačiau jau­ ną merginą. Norėjau jos tik paklausti, kaip surasti gele­ žinkelio stotį: joje norėjau pernakvoti. Mergina manęs niekur nebepaleido, sakė vi­ sur padėsianti. Ji nusivedė mane į bendrabutį. Man da­ vė lovą, pavalgydino visi studentai, o kitos dienos ry­ tą su taksi mane nuvežė į ligoninę. Man, senai moteriai, labai džiugu, kad tarybinis Uni­ versitetas augina tokius pui­ kius studentus. Noriu tarti nuoširdžiausią ačiū tai pui­ kiai merginai — MF VI k. studentei Zitai Ulevičiūtei. Su pagarba A. ZIAUNIENĖ

EKONOMISTAS...

iff

Čempionas

Neseniai Istorijos ir filolo­ gijos fakultete vyko stalo te­ niso varžybos. Finalinių kovų metu j sporto salę pasižiūrėti atėjo ir pora ekonomistų. Pa­ galiau neiškentę prisijungia prie finalistų. Ir ką jūs mano­ te? Vytautas Lubauskas tapo rinkėjų kampelyje, agitacinė IFF stalo teniso čempionu. medžiaga, televizijos laidos, A. TAMAŠAUSKAS susijusios su rinkimine agi­ tacija, vilioja atėjusiuosius. STUDENTŲ DĖMESIUI! Pasikeitė Studentų profkoRinkėjų klube apstu rinkė­ jų, agitatorių. Visi susirūpinę miteto buhalterio darbo valan­ artėjančiais rinkimais. Verda dos: Pirmadieni Ir penktadieni darbas. — Darbo daug, nes agita­ 15—18 vai. toriai yra numatę nemaža Antradienį, trečiadienj, ketvir­ priemonių: rinkėjų susitiki- tadieni 17—20 vai. SeštadienĮ 15—16 vai. mus su kandidatais, temativakarus nius-saviveiklinius Tarptautinės Moters dienos ir kovo 19-osios proga, — paste­ REDAKCINE kolegija bėjo rinkiminės apylinkės pirmininkas V. Ragauskas. — Redakcijos adresas: Vilnius, Daug mums padeda VVU stu­ Universiteto g-vė Nr. 3, tele­ dentai A. Develtovas, G. Apy- fonas 2-58-84. Spausdina LKP nis, R. Valandis bei aspirantė CK laikraščių ir žurnalų lei­ A. Neneškytė. dyklos spaustuvė. A. UŽA M. BIEKŠA LV 01749 Užs. Nr. 1181

RINKĖJŲ KLUBE Rinkiminės apylinkės Nr. 3 rinkėjų klubas, įsikūręs Cent­ riniuose Universiteto rūmuo­ se, pradėjo veiklą. Daugiau kaip 100 agitatorių aiškina ir pasakoja rinkėjams apie rin­ kimų sistemą mūsų šalyje, apie Tarybas — mūsų val­ džios organus, apie liaudies resūkio pasiekimus mūsų publikoje ir apie socialistinj teisėtumą, kalbasi tarptautinėmis temomis. Apylinkėje Nr. 3 yra šešios rinkiminės apygardos. Rinkėjų klubas neapsiriboja vien aiškinamuoju darbu, rin­ kėjų sąrašų patikslinimu, bet ir skatina savarankišką domė­ jimąsi rinkimais. Rinkėjų klubo durys atviros norintiems plačiau susipažinti su agitacine, rinkimine kam­ panija Puikiai įrengti stendai

Pagaliau atvyko laukti svečiai iš VDR Greifsvaldo Universiteto, šiai studentų grupelei atstovauja Lais­ vojo Vokiečių Jaunimo Są­ jungos Universiteto orga­ nizacijos sekretorius, da­ bar dirbantis mokykloje, Hans-Jurgen Fišer, 2-asis sekretorius Volfgangas Laurencas ir kiti. Grupės vertėja — Slavistikos ins­ tituto IV k. studentė Susana Vaigert. Per šias viešnagės die­ nas svečiai susipažino su mūsų Universitetu, apžiū­ rėjo senąjį Vilnių, linksmai praleido vakarą Universi­ teto kavinėje. I. DA GIO nuotraukoje — svečiai prie naujojo bendrabučio kalbasi su mūsų komjaunimo komi­ teto sekretoriumi P. VAIT­ KEVIČIUMI ir Studentų profkomiteto pirmininku VYT. SVIDERSKIU.

Profile for Vilniaus universitetas

Tarybinis Studentas, 1967 m. vasario 22 d. Nr. 4 (590)  

Vilniaus universiteto laikraštis. Archyvinė medžiaga

Tarybinis Studentas, 1967 m. vasario 22 d. Nr. 4 (590)  

Vilniaus universiteto laikraštis. Archyvinė medžiaga

Profile for vu_lt
Advertisement