VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
4 Tarybinė Armija
1967 m.
>kyL
vasario mėn.
’eni *ny£ s k, 'sid, iOC, v M: <elb 4 s ėl | nei t qer teH t n tn Ur įerr nurr te< ■am; nurr 'ėl ia ibsir 4 p; s n ( džia j celia ndie spul baig 3 a SO r rakt < eiyje | •s.
LIO
lėkdrg. :ėvo
iliai fak. /ICiliui
aną
Toriai ktak peros letru nentų amos
kovo lalan INOS
LĖTI" ktak iki 3 s qa io 23 II a
UBAS
■■i JA italus, tele
i LKP ii
lel992
TflRVBU SALIAI
22 d. TREČIADIENIS
Nr. 4 (590) Eina nuo 1950 m.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNrVERSfTETO REKTORATO. PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Kaina 2 kap.
Taikykime programuotą mokymą!
Kiekvienais metais vasa* rio 23 d. mūsų liaudis paĮ žymi puikią datą — Tary(binės Armijos ir Karimo Jūrų Laivyno gimtadienį. ’ Kiekvienos metinės at(skleidžia naują istorijos puslapį, kur rašomi vis nauji mūsų Tėvynės gynė jų pasiekimai. Tarybiniai kariai bud riai saugo musų socialisti nę Tėvynę. Visą savo valią ir energiją jie atiduoda tam, kad įsisavintų naują 'techniką, dar aukščiau pa■ keltų mūsų Ginkluotųjų j Pajėgų kovinį lygį. Kiekj vieną dieną musų kari niuose daliniuose plečiaj si socialistinis lenktyniaį vimas. Kariai stengiasi įvykdyti uždavinius, ku riuos TSKP XXIII suva žiavimas iškėlė Ginkluoto sioms Pajėqoms. Daugėja kovinės ir politinės pa rengties pirmūnų. Dabartinė tarybinių žmonių karta neša estafe tę, kurią ji perėmė iš Pi lietinio ir Didžiojo Tėvy nės karo frontų didvyrių. Ji didžiuojasi savo parei ga ginti socialistinę Tėvy nę, didžiuojasi savo pri klausomumu Tarybinei Ar mijai, kurios įkūrėju bu vo Didysis Leninas. Dar 1918 metais, kreipdamasis ' į raudonarmiečius, V. I. Leninas sakė: „Jums skir ta didelė qarbė su ginklu rankose ginti šventas idė jas. ..“ Tarybiniai kariai šventai vykdė ir vykdo vado nurodymus. Didysis Tėvynės karas buvo sunkus išbandymas, tekęs mūsų šalies ir Ar mijos daliai. Tarptautinio imperializmo pagimdytas vokiškasis fašizmas, pa vergęs Vakarų Europos šalis, puolė mūsų šalį. 1418 dienų ir >naktų tesėsi žūtbūtinė mūsų ša lies kova su fašizmu. Šio je kovoje tarybinė liaudis parodė masinį didvyrišku mą. Pasireiškė čia ir mū sų socialistinės santvar kos pranašumas ir didžio ji tautų draugystė. Tarybiniai kariai ne tik didvyriškai kovojo už my limos Tėvynės garbę ir ne priklausomybę, bet ir už tas šventas idėjas, kurias ginti ragino Leninas. Mūsų Ginkluotosiomis Pajėgomis nuo pat jų įkū rimo dienos rūpinasi Ko munistų partija. Partija davė pagrindą naujai ka rinei oroanizacijai, auklė jo ir grūdino Armiją. Tarybinė Armija ir Ka rinis Jūrų Laivynas praė’lo didelį ir šaunų kelią. Tą kelią su pagarba mini Europos tautos. Tarybinė liaudis ramiai kuria savo ateitį. Ji žino, kad los darbą ir poilsį šventai saugo tarybinės Ginkluotosios Pajėųos, vi suomet pasiruošusios kirs ti mirtiną smūgį taikos ir rlaisvės priešams. R. KAZLAUSKAS
L
PRAĖJUSIĄ SAVAITĘ susirinkę studentai ir dės tytojai vieningai pasiūlė kan didatu j LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatus VVU rek torių prof. J. Kubilių. Susi rinkime kalbėjusieji trumpai apibūdino prof. J. Kubiliaus atliktus darbus ir nuopelnus mūsų tarybiniam Universite tui.
Tobulinant gerų specialistų paruošimą, šalia iki šiol nau dojamų klasikinių mokymo formų (paskaita, seminarai, pratybos), naudinga panaudoti ir naują formą — programuo tą mokymą. Žinoma, tada, kai ši nauja mokymo forma gali duoti geresnius rezultatus, ne gu kitos. Programuoto mokymo pra dininkai norėjo rasti būdą, kuris atitiktų tokius reikala vimus: 1) užtikrintų mokymo nuoseklumą, 2) besimokanti visą laiką išlaikytų aktyviu ir padėtų jam ne tik suvokti mokomąją medžiagą, bet ir operuoti ja, 3) leistų pereiti prie naujos medžiagos, tik ge rai įsisavinus ankstyvesnę medžiagą, 4) pateiktų moko mąją medžiagą nedidelėmis atitinkamai sutvarkytomis do zėmis, 5) kad besimokąs būtų įsitikinęs savo žinių teisingu mu, — o tam reikalingas grįž tamasis ryšys, nuolatinis savo žinių tikrinimas. Atskiri auto riai nurodo ir kitus nemažiau svarbius naujos mokymo for mos principus. Dabartiniu metu, kalbant apie programuotą mokymą, ypatingai pabrėžiama, kad tai yra savarankiško mokymosi priemonė, padedanti efekty viai įsisavinti žinias. Čia nu-
J. LAPĖ Programuoto mokymo komisijos pirmininkas
matoma panaudoti specialiai sudarytas programas, kur mo komoji medžiaga ne tik su skirstyta į porcijas, bet ir su tvarkyta, atsižvelgiant į daly ko logiką ir besimokančiojo psichinius ypatumus (moky mo algoritmai). Šis būdas lei džia individualizuoti mokymo procesą, kiekvienas žengia į priekį pagal savo sugebėji mus. Taip pat besimokantieji
Mokslinė informacija bei įgytų žinių kontrolė gali būti vykdoma tiek panaudojant specialias technines priemo nes — mokymo bei kontrolės mašinas, tiek ir be jų. Svarbiausioji ir sunkiausiai realizuojamoji programuoto mokymo dalis yra mokomo
nuolatos pasitikrina, ar tei singai suprato išeitą temą. Taigi programuotą mokymą galima apibūdinti kaip moky mą, panaudojant tokias prie mones, kurios leidžia savaran kiškai ir efektyviai mokytis, nuolatos pasitikrinant savo žinių teisingumą ir tik būti nais atvejais kreipiantis pa galbos į dėstytoją.
sios medžiagos suprogramavimas, t. y. jos suskirstymas į skyrius ir, svarbiausia, moky mo algoritmų sudarymas. Čia viskas turi būti sudaryta taip, kad besimokantis ne tik įsi mintų faktus, bet, mąstyda mas, t. y. lygindamas, anali zuodamas mokomąją medžia
gą, pats prieitų reikiamas iš vadas. Atsižvelgiant į moko mosios medžiagos programa vimo sunkumus, pirmiausia pradedama nuo programuotos kontrolės taikymo mokymo procese. Programuota kontro lė leidžia mažai sugaištant laiko preliminariai patikrinti besimokančiojo žinias. Prog ramuotai kontrolei sudarytą uždavinių ar klausimų sistemą vėliau galima panaudoti savi kontrolei, mokantis iš prog ramuotų priemonių. Mūsų Universitete žengti pirmieji žingsniai, taikant šį mokymo būdą. Giliau su juo susipažinus, bus galima tiks liau pasakyti, kokius atskirus klausimus dėstant skirtingose disciplinose, programuotas mokymas yra efektyvesnis už kitus metodus ir labiau taiky tinas. Šiame numeryje mes papra šėme draugus, besidominčius šia mokymo forma, pasidalinti savo mintimis, nurodant šio mokymo privalumus, o taip pat ir sunkumus, su kuriais susiduriama, taikant šią mo kymo formą. Manome, kad keliamos mintys padės geriau suprasti šią mokymo formą bei galimybę ją panaudoti mokymo procese.
Konkursai Didžiojo Spalio 50-me-, čiui pažymėti Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko v. universiteto jubiliejinė ko misija skelbia LITERATŪ RINĮ KONKURSĄ geriau siam apsakymui, eilėraš čiui, apybraižai, dramos kūriniui parašyti. Tematika gali būti įvai ri: Tarybų va'džios laimė jimai, tarybinis patriotiz mas, tautų draugystė, dar bininkų, kolūkiečių, stu dentijos gyvenimas (moks las, darbo ir poilsio sto vyklos ir kt.), moralės ir etikos klausimai. Numatytos 6 premijos: VIENA PIRMOJI — 40 rublių. DVI ANTROSIOS PO 25 rublius. TRYS TREČIOSIOS PO 15 rublių. Konkurse gali dalyvauti visi Universiteto studen tai. Kūriniai konkursui pateikiami lietuvių arba rusų kalbomis. Konkurso terminas iki 1967 m. spalio mėn. 1 dienos. Konkursui kūrinius paįsirašyti slapyvardžiu ir pristatyti i Lietuvių lite1 ratūros katedra. (V VU, (Centriniai Rūmai). Pavar dė nurodoma atskirame ' užklijuotame voke.
Lietuviu ir rusu litera-1 tūros būreliai ruošia KŪ RYBINĮ ALMANACHA, skirtą Tarybų valdžios penkiasdešimtmečiui pa žymėti. A’manache gali daly vauti visi Universiteto studentai. Priimami visų žanrų kū rimai ir kritikos straips niai. Pageidautina, kad lite ratūrinė medžiaga at spindėtų musų Jaunimo siekimus, idealus, Jo pasau'ėžiurą, kad butų ižvelaiamos jo moralinio brend;mo tendencijos, Jo santykiai su vyresniąja karta ir kt. Konkurso terminas — iki 1967 metų birželio mėn. 1 dienos. Kūriniai pristatomi Į Lietuvių literatūros ka tedrą. JUBILIEJINĖ KOMISIJA