Cc\RVl3IDir> sctroencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
tJ
..
1975 m. gruodžio 26 d.
VVU
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Kr. 42 (942)
GERBIAMIEJI DRAUGAI!
isiais * pelais! SĖKMĖS IR LAIMĖS 1976-aisiais!
b, rA
a M-
iel
ir ,u
atnešė .: žimo— tai [raketos startas, nuo kurio pa greičio priklauso artėjančios [orbitos aukštis ir skrydžio |- nė. Aišku, jauno moksliInii.ko pagreitis — tai vertė f mokslinių atradimų, ku|ne įvykdyti, kol rankas -mik lios ir galva šviesi. I 1961 m. anglų mokslininkas P Mičelas iškėlė drąsią minfj kad biologinės membranos Lieka procesą, kuiris iki šiol lieka chemikų sintetikų svaIc.ie, — elektros energiją tiesiogiai transformuoja į cheminės jungties energiją, kuri turi kauptis adenozinkrifosfato molekulėje. Si fanidėja, sudaranti nau|įo, iki tai nenumatyto ener gijos apykaitos gyvuose or ganizmuose mechanizmo pa gundą, vėliau buvo įrodyta
bandymuose su augalų ir gy vulių ląstelių membranų struktūromis. Liko neišspręs tas klausimas, ar šis dėsnin gumas liečia bakterijų ląste lių membraną? Ar jis univer salus gyvojoje gamtoje? Ir štai šių metų spalio mė nesį tarptautiniame žurnale
riai — -biologijos kandidatas Leonas Grinius, aspirantė Bronė Griniuvienė ir diplo mantė Regina Slušnytė. Skaitome „TSRS Mokslų Akademijos Darbų" rugsėjo mėnesio numerį ir prieš mus atsiveria dar viena gyvosios gamtas paslaptis. Minėtos kax
kinguose ežeruose, tam tiks lui naudoja pigmentą rodopsiną, kuris iki šiol buvo ži nomas kaip šviesas energijos akceptorius regėjimo procese. Galim-a drąsiai tvirtinti, kad šis eksperimentinis faktas bus pateiktas bi-oc-hemijos vadovėliniose — aprašy-
realybė
Fantastinės idėjos ,,FEBS Letters" pasirodė ilgai ir nekantriai laukta žinia: elektros lauko energija bak terijų ląstelės membranos sis temoje yra panaudojama aidenozintrifosfato sintezei, be tarpiškai transformuojasi į cheminę energijos formą. Šio dairbo autoriai — Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto Biochemijos ir biofizikos ka tedros jauni eksperimentato-
Baigiasi 1975 metai, TSKP vadovau jamos tarybinės liaudies didžiulių pasiekimų metai. Šie metai dar labiau išgarsino Tarybų šalį pasaulio darbo žmonių akyse kaip šalį, kovojančią už žmonijos laimę, už socialinį pro gresą, už tautų laisvę ir nepriklauso mybę, už tvirtą taiką žemėje. 1975 metai buvo Tarybų šalies di džiulių ekonominių ir kultūrinių pa siekimų metai. Sudėtinė šių pasieki mų dalis yra ir mūsų senosios Alma Mater, mūsų profesorių ir dėstytojų, mūsų studentų ir viso darbuotojų ko lektyvo atkaklaus darbo rezultatai. Naujuosius, 1976-uosius, metus ta rybinė liaudis sutinka su dideliais laimėjimais ir su dar didesniu politiniu-idėjiniu, visuomeniniu, gamybiniu bei kultūriniu pakilimu, nes 1976-ieji yra TSKP XXV suvažiavimo, kuris priims naują Tarybų šalies vystymosi 1976—1980 m. programą, metai. Vil niaus Darbo Raudonosios Vėliavos or-
tedros asistentas, biologijos kandidatas Jurgis Kadziaus kas, bendradarbiaudamas su Maskvos universiteto bioenergeti-kais, įrodė, kad šviesos energiją gyvieji organizmai gali „pagauti" ir panaudoti savo energetinėje apykaitoje ne vien tik chlorofilo, auga lų žaliojo pigmento, pagalba. Pasirodo, kad halofilinės bakterijos, augančios drus-
tas ilki šiol nežinomos šviesos en-ergi-jos akumuliacijos gyvoje gamtoje procesais, kai nedalyvauja chlorofilas. Norisi pažymėti, kad J. Kadziauskas sėkmingai išlai kė JAV ibioener-getikų (kankurenciiją: tuo metu, kai jis šį pavasarį, gindamas kandi datinę disertaciją, pranešė sa vo davinius, jo atradimą pa tvirtinantys rezultatai buvo
NEUŽMIRŠTAMI METAI
Lygiuojamės į Pergalės vėliavą Vasarą dirbau studen tų statybinio būrio Aly tuje komisaru. Vieną die ną girdžiu — man teks važiuoti fotografuotis prie Pergalės, vėliavos. Iš kar to nepatikėjau savo ausi mis: 'rodos, ne toks jau pasižymėjęs esu, — pasa kė Algirdas Valkauskas, II k. matematikas, vos iš girdęs klausimą apie la biausiai įsimintiną metų įvykį. — Į Maskvą važia vau jau ne pirmą kartą,
onooiį
dino V. Kapsuko universiteto rekto ratas, partinė ir visuomeninės organi zacijos yra tvirtai Įsitikinusios, kad universiteto darbuotojų ir studentų kolektyvas 1976 metais žengs dar vieną platų žingsnį, ruošiant kvalifi kuotus pedagogus aukštajai ir viduri nei mokyklai, specialistus mokslo įstaigoms, visuomeninei gamybai ir kultūrai, specialistus, gerai įvaldžiu sius marksizmo leninizmo teoriją bei specialybės teorines žinias, mokslinių tyrimų metodiką ir techniką, visuomeninio-politlnio darbo metodiką. REKTORATAS PARTIJOS KOMITETAS KOMJAUNIMO KOMITETAS DARBUOTOJŲ PROFSĄJUNGOS KOMITETAS STUDENTŲ PROFSĄJUNGOS KOMITETAS
paskelbti „JAV Mokslų Aka demijos Darbuose". -Prieš 5—6 metus L. Gri nius ir J. Kadziauskas kartu su šių eilučių autoriumi, stu dijuodami Maskvos -universi tete, pirmą kartą išbandė sa vo jėgas bioenergetikos sri tyje. Išlydėdamas juos į Lie tuvą, aš -buvau tikras, kad šie jaunuoliai pratęs -moksli nes paieškas Vilniuje. Tokias viltis turėjo ir VU pedago gai, siųsdami juos studijoms į Maskvą. Matome, kad šios viltys pasiteisino. Noriu palinkėti, kad atei nančiais, 1976, metais šio jauno eksperimentatorių ko lektyvo mokslinis, .kosminis", pagreitis, susidūrus su naujomis -biologinėmis problemo mis, nemažėtų. A. JASAITIS Biochemijos ir biofizikos katedros dėstytojas, biologijos daktaras
Nemirtingas tarybinių žmonių, rūsčiais karo metais ap gynusių šalies laisvę ir nepriklausomybę, išlaisvinusių pa saulį iš fašizmo maro, žygdarbis. Aukščiausiu moralinio tvirtumo, idėjinės ištikimybės, narsumo ir didvyriškumo matu lieka jis, kurio brangiausia relikvija — Pergalės vė liava. Šiemet darbo, mokslo, kovinės parengties pirmūnams buvo suteikta garbinga teisė nusifotografuoti prie šios ta rybinės liaudies šventenybės. Šią teisę pelnė ir universi teto komjaunimo organizacijos atstovai: S. Imbrasas (bu vęs komjaunimo komiteto sekretorius), MMF V k. stud. Z. Kryžius ir II k. stud. A. Valkauskas (nuotraukoje ant roje eilėje pirmas iš dešinės), lituanistė absolventė R. Bagvllaitė.
tačiau viskas buvo nauja. Neužmirštama kelionė vie tomis, susijusiomis su Le nino vardu, — Kremlius, Gorkos.. . Paskui — vi sam gyvenimui — akimir kos prie Pergalės vėlia vos Tėvynės karo muzie juje. .. Ne vienas įsi vaizdavome plevėsuojan čią ją virš Reichstago. Su pagarba žiūrėjome į kovi nės šlovės medaliais ir or dinais tviskančius karo veteranus ir supratome,
kad negalėsime užmiršti šio momento. Jis bus aks tinas naujiems geriems darbams. Šiemet mane iš rinko fakulteto komjauni mo biuro pavaduotoju ideologiniam darbui. Sten giuosi neapvilti pasitikėji mo ir dirbti kuo geriau. Komjaunimo organizacijos veikla dalbar nukreipta deramai sutikti partijos XXV suvažiavimą. Tikiuo si, kad lenktyniavime bū sime ne paskutiniai!