Visų šalių proletarai, vienykitės!
CaRž/BOS scaDencas
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS Eina nuo 1950 metų • 1970 m. gruodžio 18 d. • Nr. 41 (739) • Kaina 2 kp.
Drqsūs jaunųjų mokslininkų žingsniai Šiemet gruodžio pradžioje Universitete vyko 1970/71 m. m. respublikinė studentų mokslinių darbų apžiūra. Iš viso buvo pristatyta 448 dar bai. Daugiausia darbų pateikė Universitetas — 298. Kaune veikusioje apžiūroje dalyvavo du mūsų universiteto fakulte tai — Medicinos ir Chemijos. Chemikai pateikė 24, o medi kai 17 darbų. Taigi Universi tetas iš viso pateikė 339 dar bus. Si statistika rodo, kad stu dentų mokslinės draugijos veikla neabejotinai išaugo kiekybiškai ir kokybiškai, su stiprėjo organizaciniu atžvil giu. Respublikinė studentų moks linių darbų apžiūros komisija (pirmininkas prof. dr. J. Ku bilius) ypač aukštai įvertino WU III k. matematiko V. Mackevičiaus mokslinį darbą „Apie Markovo su perkaino jimu optimalų sustabdymą" (vadovas e. prof. p. B. Grige lionis). Gauti rezultatai origi nalūs, darbas spausdinamas žurnale „Lietuvos matemati kos rinkinys". Chemijos sek cijoje pirmoji vieta paskirta Universiteto IV k. studentui S. Amaliui už darbą „Elektro cheminis eteratinių lydalų ty rimas" (vadovas doc. A. Levinskas). Šiuo darbu studentas S. Amalius užsirekomendavo kaip sumanus tyrinėtojas ir gabus eksperimentatorius. La
bai įdomius ir vertingus teo riniu ir praktiniu požiūriu re zultatus gavo geologijos spec. V k. studentas V. Baltrūnas, nuo trečio kurso tyrinėjantis Lietuvos landoverio geologiją. Pirmos vietos paskirtos dar šiems Universiteto studen tams: IV k. fizikei R. Jašinskaitei, V k. biologui K. Žu kui, V k. geografui R. Žvirb liui, IV k. ekonomistei A. Vaitkevičiūtei, V k. ekono mistei T. Balčiūnienei, V k. is torikui S. Šileikai, V k. litua nistui J. Varanauskui, IV k. lituanistei O. Snabaitytei, IV k. teisininkui K. Pėtnyčiai. (Kursai žymimi pagal per nykščius mokslo metus.) Suvedus apžiūros rezulta tus, galima konstatuoti, kad vis rečiau pasitaiko referatyvinio pobūdžio darbų, kad žy miai išsiplėtė nagrinėjamų klausimų ratas. Dabar jaunieji mokslininkai tiria rimtas, šiuo laikines problemas, pavyz džiui, Gamtos fakulteto stu dentai drąsiai gilinasi į ląste lės paslaptis, tyrinėja biolo giškai aktyvių medžiagų po veikį organizmui, padeda sintetikams-chemikams surasti efektyvius priešvėžinius pre paratus. Respublikinės studentų mokslinių darbų apžiūros nu galėtojų 1971 m. balandžio mėn. laukia rimtas jėgų iš bandymas — visasąjunginė apžiūra. Mūsų inf.
apie tikrąją organizacinio dar bo padėtį. O padėtis abiejuose fakulte tuose tikrai skirtinga. Netgi darbo organizavimas supran tamas įvairiai. Pavyzdžiui, ma tematikai posėdžiauja kas dvi savaites, posėdyje svarstomi keli klausimai. Vienas jų būna diskusinis, reikalaujantis giles nio pasiruošimo, kitas — in formacinio pobūdžio. Baigia mas posėdis einamaisiais rei kalais. Žodžiu, viskas daroma tvarkingai. Filologai irgi ren kasi kas savaitę, tą pačią die ną, tuo pačiu laiku. Tai gerai. O toliau? Filologai svarsto vieną dalyką. Klausimai būna įvairūs: vieni — diskusiniai, kiti — informaciniai. Štai vie nas jų — „Pasiruošimas Spalio švenčių demonstracijai". Keis tokai skamba. Juk tai organi zacinio sektoriaus darbas! Ko mitetui vertėtų išklausyti tik informaciją apie tai. Skirtingai svarstomas gru pių darbas minėtų fakultetų komitetuose. Matematikai svarstė šį semestrą keturias grupes, filologai — tiek pat. Tik matematikai į posėdžius grupes kviečia po vieną ir jų darbą nagrinėja nuodugniai. Filologai surenka po kelias. Šiuo atveju vargu ar galima
9 Gruodžio 24 dieną j ilgą turistinę kelionę iš vyksta VVU komjaunimo komiteto sekretorius J. Ka rosas. Kartu su Tarybų ša lies jaunimo organizacijų darbuotojų grupe jis ap lankys Filipinus, Naująją Zelandiją, Indoneziją ir Australiją. Mūsų inf. ® Trečiadienį į Univer sitetą atvyko Lotynų Ame rikos šalių jaunuolių, kurie studijuoja Maskvos aukš tosiose mokyklose. Šian dien jie susitinka dalyki niam pokalbiui su mūsų komjaunimo organizacijos aktyvistais. Vakare kavi nėje įvyks draugystės va karas. Jj ruošia interklubiečiai kartu su konserva torijos studentais. A. JUODUPIS
• Trečiadienį VVU komjaunimo komiteto biu ras svarstė rusų kalbos ir literatūros specialybės I k. komjaunimo organizacijos darbą. Be kita ko, biuras atkrei pė rusistų dėmesį į tai, kad jų pirminė organizaci ja per mažai rūpinasi aka deminiais klausimais. A. ŽEMAITIS
• Eiliniame literatų bū relio susirinkime dalyvavo draugai iš Dailės instituto. Literatai vieni kitiems pa pasakojo apie tradicijas, pasidalijo sumanymais. Su sitikimo metu eiles skaitė mūsų literatai, o taip pat ir svečiai — A. Mačiulytė, J. Daniliauskas, A. Olbutas. Kolegoms buvo pasiū'yta dalyvauti tradiciniame literatūriniame konkurse, o taip pat susitarta dėl bend rų renginių.
M. KURAIČIO nuotraukose matome tuos, kurie atidžiai seka studentų mokslinę veik lą, padeda jiems patyrusia sa vo ranka. Apačioje — (iš kai rės) doc. J. Mackevičius, doc. E. Jasinskienė, VVU SMD ta rybos pirmininkas A. Adomai tis, VVPI docentė A. Vaitie kūnienė.
Viršuje — (iš kairės) VVPI prorektorius prof. P. Buckus, VVPI SMD tarybos pirminin kė T. Treinytė, VVPI docen tas J. Riškus, dr. A. Stražas, Universiteto profesorius S. Jankauskas.
KELI ŽODŽIAI APIE „LAKSTYMĄ“ Apie organizacinio darbo svarbą tur būt, nereikia ir aiškinti. Grupių, specialybių, fakultetų ir Universiteto kom jaunimo komiteto ruošiami renginiai, posėdžiai, netgi ir darbo planavimas prasideda nuo organizacinio darbo. Tai gi, negalima galvoti, kad šis darbas — tai tik „lakstymas kaip galvą pametus". Sunku pritaikyti kriterijus šiam darbui. Jeigu renginys gerai pavyko, vadinasi, tam buvo gerai pasiruošta. O kiek pastangų reikėjo padėti, atne šė tas darbas pasitenkinimą ar kančias, — tai pamirštama, ar net nekreipiama į tai dėmesio. Šį kartą pakalbėkime apie organizacinio darbo kitą pu sę. Neseniai teko dalyvauti komisijoje, kuri ruošė VVU komjaunimo komiteto posė džiui medžiagą apie organiza cinį darbą Filologijos bei Ma tematikos ir mechanikos fa kultetuose. Žiūrėjome komite tų darbo planų tvarką, komi teto viso darbo organizavimą, grupių dokumentaciją. Kaip šie darbai atliekami, kokia darbo tvarka — toks buvo mūsų patikrinimo kriterijus. Nors tai dar ne viskas, kuo remiantis, būtų galima spręsti
Nuo penktadienio
teisingai įvertinti grupės dar bą, išgirsti kiekvieno kom jaunuolio nuomonę, sužinoti, kaip komiteto poveikį jaučia eiliniai komjaunuoliai. Jeigu svarstytume taip, kaip mate matikai, turėtume nemažą nau dą — geriau pažintume realią padėtį grupėse. Taip pat praktikuotina gru pės aktyvo informacija kom jaunimo komitetui apie darbą grupėje. Ji padeda išsiaiškinti darbo būklę. Ir dar. Filologams nederėtų darbo planuose palikti kalbos klaidų, kaip antai: „Bendradar biauti su sienine spauda", „Kas savaitę ruošti katedrų vedėjų, kuratorių ir seniūnų susitikimus tikslu reguliuoti lankomumą" ir pan. Matema tikai tiksliau ir konkrečiau formuluoja dienotvarkę ir kt. Daugiau netvarkos yra po sėdžių protokoluose. Ir vieni, ir kiti nenori išskirti nutari mo, padrikai dėsto pasisakan čiųjų mintis. Matematikai net gi pareiškė, kad jie savo svarstvmo metu negali priim ti plataus nutarimo. To ir ne reikalaujama. Betgi sprendi mai yra priimami, belieka juos užrašyti, nurodyti įvyk dymo laiką, atsakingus. Tai reikalinga darbo kontrolei.
p. plEtaite
ORGANIZACINIO DARBO SUNKUMAI
pat ugdomi savarankiško dar bo įgūdžiai. Apie tai Filologi jos fak. komjaunimo komite tas primiršo.
Na, o grupėse padėtis netgi „įdomi". Filologai atneša į ko mitetą įvairiausio formato dar bo planus, vieni — su parašais kiti — be. Planuojama dar įvairiau. Pvz., lietuvių k. ir lit. spec. V kurso planas su darytas taip: užplanuota trys susitikimai ir ekskursija po Vilnių. Nejaugi toks skurdus grupės darbo turinys? Daugiausia kuriozų pasitai ko grupių darbo ataskaitose ir protokoluose. Štai vienas ant rakursis (filologas) užprotoko lavo: „Pakalbėjome apie šį bei tą. Paminėjome V. Kudirkos mirimo metines ir dar kai ką. Viskas". II k. germanistų ataskaitinio-rinkiminio susirinki mo protokolas savo forma daugiau panašus į pakvitavi mą- kiek komjaunuolių daly vavo, kas ataskaitą skaitė, kas eis į konferenciją. .. Kodėl taip yra? Matyt, ne kreipiamas dėmesys. Kad tik atstumus nuo savęs bėdą. Ak tyvą reikėtų mokyti dar ir kruopštumo, reikėtų mokyti rašyti dokumentus. Pagaliau tai bendražmogiškos savybės, įgūdžiai, kurie turėtų būti bū dingi kiekvienam, baigusiam aukštąjį mokslą. Organizaciniame darbe taip
Palyginus šiuos du fakulte tus matosi, kad matematikai visa galva aukštesni (čia ne maža sekretoriaus J. Bagdono ir organizacinio sektoriaus va dovės A. Bučaitės triūso). Taip, o gal net daugiau, jeigu yra netvarkos, turėtų dirbti vi si fakultetai. Matematikų tvarka šiame darbe turė jo įtakos ir kitiems darbams. Pavyzdžiui, spaudos prenume ravime buvo panaudota jau nusistovėjusi organizacinio darbo tvarka. Čia kuo dau giau savarankiškumo suteikia ma grupei. Grupės skatina mos: skelbiamas konkursas. Šis darbas atidžiai kontroliuo jamas, todėl matematikai ge rai prenumeravo spaudą (112 proc.). Visų fakultetų komjaunimo komitetai, grupės privalo ap galvoti organizacinį darbą. Nuo jo sėkmės daug kas pri klauso. Tinkamai sutvarkę šį darbą, mažesnėmis fizinėmis pastangomis galėsime daugiau padaryti. Liks laiko kūrybi niam darbui, mažiau reikės „lakstyti". K. ČERNIAUSKAS VVU komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas
• Nauja ekspozicija pa kvietė lankytojus į Univer siteto mokslo muziejų. Čia atidaryta penkiolikos dai lininkų ekslibrisų paroda. Daugelis šių autorių da lyvavo Universiteto biblio tekos jubiliejiniame eks librisų konkurse, kai kurių darbai buvo gerai įver tinti parodose Lenkijoje, Italijoje ir Vengrijoje. Nau jojoje ekspozicijoje galima susipažinti su ekslibrisistų kongrese Budapešte premi juotu V. Kisarauko darbu, klasikiniais A. Kučo, pla taus pripažinimo susilau kusiais S. Kisarauskienės, V. Jucio, P. Repšio, R. Gibavičiaus, A. Čepausko, A. Švažo ir kitų dailininkų darbais. Įvairia technika atlikti kūrinėliai daugiau sia skirti atskirų asmenų bibliotekoms, keletas — visuomeninėms bibliote koms bei atskiriems įvy kiams pažymėti.
V. BOGUŠIS (S Panevėžys jau tapo mūsų studentiškų išvykų Meka. Tai vis per tą „Mil tinio teatrą". Sekmadienį į Panevėžį buvo išvykusi 30ties istorikų grupė. Jie žiū rėjo F. Diurenmato pjesę „Frankas V". S. BUCHAVECKAS
iki pnktatag