Skip to main content

Tarybinis Studentas, 1970 m. gruodžio 18 d. Nr. 41 (739)

Page 1

Visų šalių proletarai, vienykitės!

CaRž/BOS scaDencas

VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS Eina nuo 1950 metų • 1970 m. gruodžio 18 d. • Nr. 41 (739) • Kaina 2 kp.

Drqsūs jaunųjų mokslininkų žingsniai Šiemet gruodžio pradžioje Universitete vyko 1970/71 m. m. respublikinė studentų mokslinių darbų apžiūra. Iš viso buvo pristatyta 448 dar­ bai. Daugiausia darbų pateikė Universitetas — 298. Kaune veikusioje apžiūroje dalyvavo du mūsų universiteto fakulte­ tai — Medicinos ir Chemijos. Chemikai pateikė 24, o medi­ kai 17 darbų. Taigi Universi­ tetas iš viso pateikė 339 dar­ bus. Si statistika rodo, kad stu­ dentų mokslinės draugijos veikla neabejotinai išaugo kiekybiškai ir kokybiškai, su­ stiprėjo organizaciniu atžvil­ giu. Respublikinė studentų moks­ linių darbų apžiūros komisija (pirmininkas prof. dr. J. Ku­ bilius) ypač aukštai įvertino WU III k. matematiko V. Mackevičiaus mokslinį darbą „Apie Markovo su perkaino­ jimu optimalų sustabdymą" (vadovas e. prof. p. B. Grige­ lionis). Gauti rezultatai origi­ nalūs, darbas spausdinamas žurnale „Lietuvos matemati­ kos rinkinys". Chemijos sek­ cijoje pirmoji vieta paskirta Universiteto IV k. studentui S. Amaliui už darbą „Elektro­ cheminis eteratinių lydalų ty­ rimas" (vadovas doc. A. Levinskas). Šiuo darbu studentas S. Amalius užsirekomendavo kaip sumanus tyrinėtojas ir gabus eksperimentatorius. La­

bai įdomius ir vertingus teo­ riniu ir praktiniu požiūriu re­ zultatus gavo geologijos spec. V k. studentas V. Baltrūnas, nuo trečio kurso tyrinėjantis Lietuvos landoverio geologiją. Pirmos vietos paskirtos dar šiems Universiteto studen­ tams: IV k. fizikei R. Jašinskaitei, V k. biologui K. Žu­ kui, V k. geografui R. Žvirb­ liui, IV k. ekonomistei A. Vaitkevičiūtei, V k. ekono­ mistei T. Balčiūnienei, V k. is­ torikui S. Šileikai, V k. litua­ nistui J. Varanauskui, IV k. lituanistei O. Snabaitytei, IV k. teisininkui K. Pėtnyčiai. (Kursai žymimi pagal per­ nykščius mokslo metus.) Suvedus apžiūros rezulta­ tus, galima konstatuoti, kad vis rečiau pasitaiko referatyvinio pobūdžio darbų, kad žy­ miai išsiplėtė nagrinėjamų klausimų ratas. Dabar jaunieji mokslininkai tiria rimtas, šiuo­ laikines problemas, pavyz­ džiui, Gamtos fakulteto stu­ dentai drąsiai gilinasi į ląste­ lės paslaptis, tyrinėja biolo­ giškai aktyvių medžiagų po­ veikį organizmui, padeda sintetikams-chemikams surasti efektyvius priešvėžinius pre­ paratus. Respublikinės studentų mokslinių darbų apžiūros nu­ galėtojų 1971 m. balandžio mėn. laukia rimtas jėgų iš­ bandymas — visasąjunginė apžiūra. Mūsų inf.

apie tikrąją organizacinio dar­ bo padėtį. O padėtis abiejuose fakulte­ tuose tikrai skirtinga. Netgi darbo organizavimas supran­ tamas įvairiai. Pavyzdžiui, ma­ tematikai posėdžiauja kas dvi savaites, posėdyje svarstomi keli klausimai. Vienas jų būna diskusinis, reikalaujantis giles­ nio pasiruošimo, kitas — in­ formacinio pobūdžio. Baigia­ mas posėdis einamaisiais rei­ kalais. Žodžiu, viskas daroma tvarkingai. Filologai irgi ren­ kasi kas savaitę, tą pačią die­ ną, tuo pačiu laiku. Tai gerai. O toliau? Filologai svarsto vieną dalyką. Klausimai būna įvairūs: vieni — diskusiniai, kiti — informaciniai. Štai vie­ nas jų — „Pasiruošimas Spalio švenčių demonstracijai". Keis­ tokai skamba. Juk tai organi­ zacinio sektoriaus darbas! Ko­ mitetui vertėtų išklausyti tik informaciją apie tai. Skirtingai svarstomas gru­ pių darbas minėtų fakultetų komitetuose. Matematikai svarstė šį semestrą keturias grupes, filologai — tiek pat. Tik matematikai į posėdžius grupes kviečia po vieną ir jų darbą nagrinėja nuodugniai. Filologai surenka po kelias. Šiuo atveju vargu ar galima

9 Gruodžio 24 dieną j ilgą turistinę kelionę iš­ vyksta VVU komjaunimo komiteto sekretorius J. Ka­ rosas. Kartu su Tarybų ša­ lies jaunimo organizacijų darbuotojų grupe jis ap­ lankys Filipinus, Naująją Zelandiją, Indoneziją ir Australiją. Mūsų inf. ® Trečiadienį į Univer­ sitetą atvyko Lotynų Ame­ rikos šalių jaunuolių, kurie studijuoja Maskvos aukš­ tosiose mokyklose. Šian­ dien jie susitinka dalyki­ niam pokalbiui su mūsų komjaunimo organizacijos aktyvistais. Vakare kavi­ nėje įvyks draugystės va­ karas. Jj ruošia interklubiečiai kartu su konserva­ torijos studentais. A. JUODUPIS

• Trečiadienį VVU komjaunimo komiteto biu­ ras svarstė rusų kalbos ir literatūros specialybės I k. komjaunimo organizacijos darbą. Be kita ko, biuras atkrei­ pė rusistų dėmesį į tai, kad jų pirminė organizaci­ ja per mažai rūpinasi aka­ deminiais klausimais. A. ŽEMAITIS

• Eiliniame literatų bū­ relio susirinkime dalyvavo draugai iš Dailės instituto. Literatai vieni kitiems pa­ pasakojo apie tradicijas, pasidalijo sumanymais. Su­ sitikimo metu eiles skaitė mūsų literatai, o taip pat ir svečiai — A. Mačiulytė, J. Daniliauskas, A. Olbutas. Kolegoms buvo pasiū'yta dalyvauti tradiciniame literatūriniame konkurse, o taip pat susitarta dėl bend­ rų renginių.

M. KURAIČIO nuotraukose matome tuos, kurie atidžiai seka studentų mokslinę veik­ lą, padeda jiems patyrusia sa­ vo ranka. Apačioje — (iš kai­ rės) doc. J. Mackevičius, doc. E. Jasinskienė, VVU SMD ta­ rybos pirmininkas A. Adomai­ tis, VVPI docentė A. Vaitie­ kūnienė.

Viršuje — (iš kairės) VVPI prorektorius prof. P. Buckus, VVPI SMD tarybos pirminin­ kė T. Treinytė, VVPI docen­ tas J. Riškus, dr. A. Stražas, Universiteto profesorius S. Jankauskas.

KELI ŽODŽIAI APIE „LAKSTYMĄ“ Apie organizacinio darbo svarbą tur būt, nereikia ir aiškinti. Grupių, specialybių, fakultetų ir Universiteto kom­ jaunimo komiteto ruošiami renginiai, posėdžiai, netgi ir darbo planavimas prasideda nuo organizacinio darbo. Tai­ gi, negalima galvoti, kad šis darbas — tai tik „lakstymas kaip galvą pametus". Sunku pritaikyti kriterijus šiam darbui. Jeigu renginys gerai pavyko, vadinasi, tam buvo gerai pasiruošta. O kiek pastangų reikėjo padėti, atne­ šė tas darbas pasitenkinimą ar kančias, — tai pamirštama, ar net nekreipiama į tai dėmesio. Šį kartą pakalbėkime apie organizacinio darbo kitą pu­ sę. Neseniai teko dalyvauti komisijoje, kuri ruošė VVU komjaunimo komiteto posė­ džiui medžiagą apie organiza­ cinį darbą Filologijos bei Ma­ tematikos ir mechanikos fa­ kultetuose. Žiūrėjome komite­ tų darbo planų tvarką, komi­ teto viso darbo organizavimą, grupių dokumentaciją. Kaip šie darbai atliekami, kokia darbo tvarka — toks buvo mūsų patikrinimo kriterijus. Nors tai dar ne viskas, kuo remiantis, būtų galima spręsti

Nuo penktadienio

teisingai įvertinti grupės dar­ bą, išgirsti kiekvieno kom­ jaunuolio nuomonę, sužinoti, kaip komiteto poveikį jaučia eiliniai komjaunuoliai. Jeigu svarstytume taip, kaip mate­ matikai, turėtume nemažą nau dą — geriau pažintume realią padėtį grupėse. Taip pat praktikuotina gru­ pės aktyvo informacija kom­ jaunimo komitetui apie darbą grupėje. Ji padeda išsiaiškinti darbo būklę. Ir dar. Filologams nederėtų darbo planuose palikti kalbos klaidų, kaip antai: „Bendradar biauti su sienine spauda", „Kas savaitę ruošti katedrų vedėjų, kuratorių ir seniūnų susitikimus tikslu reguliuoti lankomumą" ir pan. Matema­ tikai tiksliau ir konkrečiau formuluoja dienotvarkę ir kt. Daugiau netvarkos yra po­ sėdžių protokoluose. Ir vieni, ir kiti nenori išskirti nutari­ mo, padrikai dėsto pasisakan­ čiųjų mintis. Matematikai net­ gi pareiškė, kad jie savo svarstvmo metu negali priim­ ti plataus nutarimo. To ir ne­ reikalaujama. Betgi sprendi­ mai yra priimami, belieka juos užrašyti, nurodyti įvyk­ dymo laiką, atsakingus. Tai reikalinga darbo kontrolei.

p. plEtaite

ORGANIZACINIO DARBO SUNKUMAI

pat ugdomi savarankiško dar­ bo įgūdžiai. Apie tai Filologi­ jos fak. komjaunimo komite­ tas primiršo.

Na, o grupėse padėtis netgi „įdomi". Filologai atneša į ko­ mitetą įvairiausio formato dar­ bo planus, vieni — su parašais kiti — be. Planuojama dar įvairiau. Pvz., lietuvių k. ir lit. spec. V kurso planas su­ darytas taip: užplanuota trys susitikimai ir ekskursija po Vilnių. Nejaugi toks skurdus grupės darbo turinys? Daugiausia kuriozų pasitai­ ko grupių darbo ataskaitose ir protokoluose. Štai vienas ant­ rakursis (filologas) užprotoko­ lavo: „Pakalbėjome apie šį bei tą. Paminėjome V. Kudirkos mirimo metines ir dar kai ką. Viskas". II k. germanistų ataskaitinio-rinkiminio susirinki­ mo protokolas savo forma daugiau panašus į pakvitavi­ mą- kiek komjaunuolių daly­ vavo, kas ataskaitą skaitė, kas eis į konferenciją. .. Kodėl taip yra? Matyt, ne­ kreipiamas dėmesys. Kad tik atstumus nuo savęs bėdą. Ak­ tyvą reikėtų mokyti dar ir kruopštumo, reikėtų mokyti rašyti dokumentus. Pagaliau tai bendražmogiškos savybės, įgūdžiai, kurie turėtų būti bū­ dingi kiekvienam, baigusiam aukštąjį mokslą. Organizaciniame darbe taip

Palyginus šiuos du fakulte­ tus matosi, kad matematikai visa galva aukštesni (čia ne­ maža sekretoriaus J. Bagdono ir organizacinio sektoriaus va­ dovės A. Bučaitės triūso). Taip, o gal net daugiau, jeigu yra netvarkos, turėtų dirbti vi­ si fakultetai. Matematikų tvarka šiame darbe turė­ jo įtakos ir kitiems darbams. Pavyzdžiui, spaudos prenume­ ravime buvo panaudota jau nusistovėjusi organizacinio darbo tvarka. Čia kuo dau­ giau savarankiškumo suteikia­ ma grupei. Grupės skatina­ mos: skelbiamas konkursas. Šis darbas atidžiai kontroliuo­ jamas, todėl matematikai ge­ rai prenumeravo spaudą (112 proc.). Visų fakultetų komjaunimo komitetai, grupės privalo ap­ galvoti organizacinį darbą. Nuo jo sėkmės daug kas pri­ klauso. Tinkamai sutvarkę šį darbą, mažesnėmis fizinėmis pastangomis galėsime daugiau padaryti. Liks laiko kūrybi­ niam darbui, mažiau reikės „lakstyti". K. ČERNIAUSKAS VVU komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas

• Nauja ekspozicija pa­ kvietė lankytojus į Univer­ siteto mokslo muziejų. Čia atidaryta penkiolikos dai­ lininkų ekslibrisų paroda. Daugelis šių autorių da­ lyvavo Universiteto biblio­ tekos jubiliejiniame eks­ librisų konkurse, kai kurių darbai buvo gerai įver­ tinti parodose Lenkijoje, Italijoje ir Vengrijoje. Nau­ jojoje ekspozicijoje galima susipažinti su ekslibrisistų kongrese Budapešte premi­ juotu V. Kisarauko darbu, klasikiniais A. Kučo, pla­ taus pripažinimo susilau­ kusiais S. Kisarauskienės, V. Jucio, P. Repšio, R. Gibavičiaus, A. Čepausko, A. Švažo ir kitų dailininkų darbais. Įvairia technika atlikti kūrinėliai daugiau­ sia skirti atskirų asmenų bibliotekoms, keletas — visuomeninėms bibliote­ koms bei atskiriems įvy­ kiams pažymėti.

V. BOGUŠIS (S Panevėžys jau tapo mūsų studentiškų išvykų Meka. Tai vis per tą „Mil­ tinio teatrą". Sekmadienį į Panevėžį buvo išvykusi 30ties istorikų grupė. Jie žiū­ rėjo F. Diurenmato pjesę „Frankas V". S. BUCHAVECKAS

iki pnktatag


2

p4.

TARYBINIS STUDENTAS

Kas negaus diplomo

ProbiematLškasis penketukas

Vidurdienį prekybos ekonomikos egzaminą bu­ vo išlaikę tik keletas Pre­ kybos fakulteto ketvirtakursių. Tačiau be trejetų. — Ką jūs! Tai visi mū­ sų „asai", — pasakoja mer­ ginos, — o kai nueisim mes, atsiras ir trejetų, ir dvejetų... Tačiau tuo metu atsaki­ nėjo Eleonora Bernadišiūtė (nuotr. dešinėje). Ir šį kartą Į merginos studijų knygelę dėstytojas parašė ketvertą. Štai susimąstė kita mer­ gaitė (nuotr. apačioje) — prekybos ekonomikos eg­ zaminas nelengvas. Ir eg­ zaminatoriai — doc. A. Pa­ juodis (dešinėje) ir vyr. dėst. B. Cereška — reik­ lūs. Nieko nepadarysi — tai specialybės egzaminas.

Metai iš metų ekonomikos fakultetuose dalis diplomantų nesugeba gauti diplomų kartu su savo bendrakursiais. Neiš­ laikytas valstybinis egzami­ nas, neleistas ginti diplominis darbas, — ir tenka žmogui se­ kančiais metais pavasarį vėl susitikinėti su dėstytojais, vėl prisėsti prie knygų. Šitų ne­ laimių priežastys akivaizdžios: ekonomistai mokosi toli gra­ žu ne taip, kaip reikalauja­ ma. Štai Prekybos fakulteto pre­ kybos ekonomikos specialy­ bės diplomantai praėjusios sa­ vaitės pabaigoje išlaikė pas­ kutinį sesijos egzaminą. Ne­ patenkinamai įvertintos devy­ niolikos (iš trisdešimties žmo­ nių grupės!) diplomantų ži­ nios. Vien tik paskutinį egza, miną turės perlaikyti trylika žmonių. Mat, net septyni žmo­ nės, kaip pasakojo patys ketvirtakursiai, negavo teisės lai­ kyti egzaminų. Kodėl gi? Pa­ sirodo, neatsiskaitė už kursi­ nius darbus. .. Matot, koks studentų požiū-: ris į tiesioginę savo pareigą — mokymąsi. Antrakursis ar trečiakursis dar gali, „leisti" sau tokią „prabangą". Prieš akis dar keli mokslo metai, ir jis tikisi kaip nors atsigrieb­ ti. Bet neišlaikyti paskutinių egzaminų diplomantams?! Ap­ sileidimas. Ilr tai per švelnus žodis. Panaši padėtis ir kituo­ se ekonomikos fakultetuose. Kai kurie finansininkai taip: pat prisigraibė dvejetų. Artėja valstybiniai egzami­ nai. Ir nežinia, kaip baigsis jie ekonomistams. Matyt, ir Pasiūlymas: pirmū­ šiais metais ne visi ekonomi­ nams — siaura ir gili kos fakultetų diplomantai specializacija gaus diplomus.

ATSILIKIMO PRIEŽAS­ TIS — MAŽAI MOKOMA­

SI PER VISĄ SEMESTRĄ.

V. DARGUŽIS

Skolininkų bus mažiau Į duris jau beldžiasi se­ sija. Iš kiekvieno ji parei­ kalaus tvirtų ir gilių žinių, ryžto ir atkaklumo. Apie tai, kaip jai ruošiamasi Teisės fakultete, kaip dir­ ba akademinė fakulteto komisija, katedros, kaip sekasi studentams, papa­ sakojo fakulteto akademi­ nės komisijos pirmininkas doc. S. Vansevičius. — Mūsų akademinės komisijos darbo sfera la­ bai plati, — pasakoja do­ centas. — Komisijoje da­ lyvauja kuratoriai, kiek­ vienai katedrai paskirtas kursas, tai įgalina į akade­ minį darbą įtraukti ir ka­ tedras. Mūsų uždaviniai — nustatyti studentų ap­ krovimą po paskaitų, tik­ rinti ne tik studentų ruoši­ mąsi koliokviumams ir se­ minarams, bet ir tai, kaip juos organizuoja katedros. Akademinė komisija seka, kaip rašomi kursiniai, dip­ lominiai darbai, prisideda prie mokymo proceso to­ bulinimo, kovoja už aka­ deminę drausmę. Akademinė komisija glaudžiai bendradarbiauja su partine ir komjaunimo organizacija. Kartu' apsvarstomi darbo planai,

ieškoma teisingų sprendi­ mų. Aktuali skolininkų prob­ lema. Po pavasario sesijos fakultete jų buvo 33, pir­ makursių — 17. Doc. S. Vansevičiaus nuomone, pirmakursių nepažangumo priežastys dvejopos. Pir­ ma, studentai iš vidurinių mokyklų ateina su nepa­ kankamu bendrų visuomeninių-politinių žinių ba­ gažu, todėl jiems sunku studijuoti bendras teisines teorines ir teisines istori­ nes disciplinas. Antroji priežastis — ne­ pakankamai dirbama per semestrą. Pirmam kursui sunkiai sekasi valstybės ir teisės teorija, nes šiai dis­ ciplinai studijuoti reikalin­ gos žinios iš politinės eko­ nomijos ir dialektinio ma­ terializmo. Tuo tarpu pa­ gal mokymo programą šie dalykai dėstomi vėliau. Vyresniuose kursuose sko­ lininkų skaičius mažėja. Štai antrame kurse jų šį­ met buvo 7, trečiame — 8 ir ketvirtame tik 1. Iki Spalio švenčių fakultete visos skolos buvo likvi­ duotos. Tuo negali pasi­ girti kiti fakultetai. Pasku­ tiniaisiais būti „garbė" te­

bę, abu sąžiningi, gabūs ii darbštūs. Abu trečiakursiai, Gražus, skambus vardas — pagal privalomąją specializa­ pirmūnas, tariamas su tam tik­ ciją — kalbininkai. Pirmojo ra pagarba. Ir visiškai supran­ kurso egzaminus abu laikė tama: juk tuo vardu vadinami vien penketais, nes sąžiningai žmonės, įsisavinę dėstomuo­ lankė ir konspektavo visas sius dalykus tik labai gerai ir paskaitas, atidžiai studijavo i gerai. Gabūs plius darbštūs programų rekomenduojamą Iižmonės. Tam, kad per kele­ teratūrą. Pirmasis studentas tą metų labai gerai įsisavintum toks liko ligi šiolei, tad ir da­ keliolika ar keliasdešimt (!) bar, praėjus pusei studijų, jo skirtingų kursų, nepakanka studijų knygelėj nerasi ne tik nei vien gabumų, nei vien trejeto, bet netgi ketverto. Di­ darbštumo. Dar daugiau — tai džiausią laiko dalį jis pralei­ žmonės, sugebą savo vaisingą džia skaitykloje, visuomeninių darbą, savo pilnavertę studiji­ pareigų neturi (nes laiko ir nę veiklą organizuoti labai taip maža). Tiesa, jis dalyvau­ kryptingai ir lanksčiai, labai ja kalbos būrely, atlieka kai proporcingai paskirstyti dėme­ kuriuos pavedimus, pasisako sį visiems dėstomiems daly­ susirinkimų metu. Antrasis gi — seniai nebe „pirmūnas". kams. Tačiau sandūra tarp dėsto­ Jau nuo antro kurso, po trijų mosios medžiagos (kartu pa­ semestrų, rimtai susidomėjo ėmus) didžiulės apimties ir fonetikos dalykais. Rašo dide­ „labai gero“ tos medžiagos lį darbą „Vakarų žemaičių įsisavinimo automatiškai krei­ balsių sistemos istorija", dir­ pia minėtą proporciją link ba, nuolat konsultuojasi su sa­ primityvios lygiavos visų dės­ vo moksliniu vadovu. Skaito tomųjų dalykų atžvilgiu. daug veikalų iš istorinės fo­ Kaip priešingybė, kaip at­ netikos, istorinės gramatikos, svara tokiai pažiūrai, mano kalbotyros, kurių nėra jokiose supratimu, turėtų būti sąmo­ programose. Lanko fakultaty­ ninga specializacija vienoje vinius graikų kalbos užsiėmi­ kurioje srity jau nuo žemes­ mus, savarankiškai mokosi nių kursų. Griežta ir siaura anglų kalbos (privaloma už­ specializacija —- tai viena be­ sienio kalba jam — prancū­ ne iš būtiniausių sąlygų kely­ zų, kuria skaito beveik lais­ je į tikrąjį, didįjį mokslą. Bet vai, be žodyno). Tačiau sesi­ vis dėlto studijų metais daž­ jos egzaminus išlaikė tik taip: niausiai pasitenkinama priva­ psichologija — 3, mokslinio lomąja, pernelyg plačia ir ne­ ateizmo pagrindai — 3, rusų konkrečia specializacija, o tik­ literatūros istorija — 5, isto­ roji specializacija atidedama rinis materializmas — 4. aspirantūros laikams. Gal Jis apsileido (tai rodo ir tre­ tai kažkuria prasme ir tei­ jetukai). Tačiau tai tik regi­ singa, nes vidurinėje mokyk­ mybė. Abu studentai dirbo loje gautas išsilavinimas — daug ir nuoširdžiai, nors vie­ DIPLOMAN TAI, tikrai neperaukščiausias, o ki­ nas — pirmūnas, o antras — ARTĖJA VALSTY­ ta vertus, kuo aukštesnis kurso našta (kartais gauna ir bendras išsilavinimas, tuo tik dvejetų). Abu juos minės ne BINIAI! geriau. Pastarojo interesais, viename susirinkime, tik vie­ matyt, ir atsisakoma siauros ną girs, o kitą — peiks. Peiks ir gilios specializacijos, nes už nepažangumą. Čia šitame toji, kokiu laipsniu yra spe­ primityviame ir kiek ideali­ cializacija, tokiu pat laipsniu LENINO CTH>ENDTNINKAI prieštarauja bendrajam lavi­ zuotame pavyzdyje susiduria­ me su dar viena svarbia prob­ nimui, vykdoma būtent jo lema — sustabarėjusią ne­ sąskaita. Jei dabartinė padėtis, lanksčia studento darbo verti­ tas savotiškas vidurkis tarp nimo sistema. Pažymys pažy­ specializacijos ir visapusiško miu, tačiau už jo ribų lieka lavinimo nekelia abejonių tais labai daug. Nei savarankiškos atvejais, kai omeny turimas studijos, nei darbas mokslinės taipogi „vidutinis dydis" — draugijos sekcijoje, nei fakul­ visa studentų masė, tai tų abe­ tatyvinių užsiėmimų metu at­ jonių ima rastis, kai galvoja­ liekamas darbas pažymiu ne­ me apie pirmūnus. Juk jie vertinamas, nors būtent jis studentijos elitas, žmonės, ku­ yra realusis rodiklis tikrosios rių sugebėjimai ir galimybės specializacijos atveju. Ir jam patikrinti studijų praktikoje. įvertinti neretai reikėtų ne Tad ir reikia gerai pagalvoti, vieno, o keleto penketų. Kita ar ne naudingiau būtų ir vertus, nedaroma jokio skirtu­ mokslui ir visuomenei, ir, pa­ mo tarp pagrindinių specialy­ galiau, patiems žmonėms, jei­ bės dalykų ir nieko bendro su gu tos geros ir rezultatyvios specialybe neturinčių discipli­ išgalės iš esmės būtų nukreip­ nų, — viskas vertinama ta pa­ tos viena, siaura ir konkrečia čia penkių balų sistema, ir pa­ linkme, o ne proporcingai iš­ žymys turi tą pačią galią. skaidomos visiems dėsto­ „5" yra,, 5", ar jie gauti iš miems dalykams. Pasiekimai, istorinės gramatikos, ar iš fi­ moksliniai laimėjimai tuo at­ zinio lavinimo. Lygiai taip pat veju, atrodo, būtų kur kas di­ „2" yra „2“. Jie lemia stipen­ desni, akivaizdesni ir visuo­ diją, užmokestį už studento meniškai reikšmingesni, negu darbą, jie apsprendžia kurso „labai geras" visų dalykų ži­ vietą fakultete, fakulteto — nojimas. Ir vargu ar pagrįsti Universitete, Universiteto — J. GLDONYTĖ būkštavimai, jog, atseit, nu- respublikos aukštųjų mokyklų Studijuoja Prekybos fakul­ kentėsiąs bendrasis išsilavini­ tarpe. .. Tai nėra lengvai tete prekių mokslus, trečia­ mas: gili ir išsami mokslinė išsprendžiama problema. kursė. Aštuoniolikos Univer­ veikla siauroj srity (bent jau (Sistema 0—1—2, įvesta per­ siteto studentų, šiais metais humanitarinio profilio moks­ nai, vargu ar gelbsti padėtį). gaunančių V. Lenino vardinę luose) gilina ir bendrąsias ži­ Tačiau galvoti reikėtų ir apie stipendiją, sąraše matome ir nias, įgalina išsamiau susipa­ tuos dalykus. Ar kartais ne Janinos pavardę. Tai ne tik žinti su visuotiniu mokslinio čia slypi pradmenys „moky­ garbė, bet ir didelis įpareigo­ mąstymo lygiu bei kultūra. mosi dėl mokymosi", „moky­ jimas. Įpareigojimas savo ži­ Ir vis dėlto vargu ar atsi­ mosi pažymiui"? Ar ne čia niomis, gyvenimu lygiuotis Į rastų bent vienas studentas gimsta siekimas kovoti ne už tą žmogų, kurio vardu pava­ pirmūnas, kuris šiandien su­ žinias, ne už mokslo gilumas, dinta tavo gaunama stipendi­ tiktų tuos lyg ir pasiūlymus bet už pažymį. Ne už labai ja. Tai be abejo, sunku — gy­ priimti praktikoje. Kodėl? gerą to ar kito dalyko įsisa­ venti tarp žmonių ir būti vinimą, o už penketą, atrody­ jiems pavyzdžiu. Reikia tikė­ II. tų, patį gražiausią studento tis, kad Janina, sulaukusi to­ laimėjimą. kio didelio savo žinių ir veik­ Imkim, pavyzdžiui, du stu­ P. SKIRMANTAS los įvertinimo, išliks visada dentus lituanistus. Abu jie są­ IV k. lituanistas tokia, kokia yra. moningai pasirinkę specialy-

I.

ko V. Juozauskui, D. Ingaunytei, A. Šutinui, Prieš sesiją fakultete ruošiami gamybiniai pasi­ tarimai, akademiniai va­ karai. Skolininkams pade­ da pirmūnai. Neblogai vyksta akademinis darbas grupėse. Kiekviename kur­ se dirba akademinis sekto­ rius. Komjaunimo biuras svarsto studentus, pasy­ vius seminarų, koliokviu­ mų metu. — Fakultete pavasario sesijos vidurkis buvo 3,64, — tęsia doc. S. Van­ sevičius. — Ateinančią se­ siją tikimės geresnių re­ zultatų, mažiau skolininkų, nes šiemet pirmas kursas paskaitas lanko neblogai. Reikėtų padaryti atitinka­ mas išvadas P. Skrabuliui, V. Zedeliui, D. Ingaunytei, Ž. Jančaitytei, be pateisi­ namos priežasties praleidusiems daugiau 20 aka­ deminių valandų. Fakultete leidžiamas sienlaikraštis „Mūsų ži­ nios". Jame daug* kandžių žodžių atsiliekančių jų ad­ resu. Gal ir tai privers juos pasitempti. Reikia tikėtis, kad ateinanti sesija teisi­ ninkams tikrai bus sėk­ minga. G. GRABALIAUSKAITE


fARTBINTS STUDENTAS

3 psl.

Ginklas gyvenimo kovoje I Nors Leninas nebuvo ling- Užsienio listas, tačiau šiuolaikinei Į-gvistikai aktualūs jo teigi­ mai apie kalbos visuomeninę prigimtį, kalbos ir mąstymo kšį; apie žodžio apibendrilančią funkciją, nacionalinių Laibų susidarymą ir išsivys­ tymą. I Leninas užsienio kalbas lai,,ginklu gyvenimo kovoje” Ir nuo pat vaikystės visą gy­ li: urną jų mokėsi, išnaudodaĮnas net menkiausią galimybę, p dėka Leninas gerai mokė­ ki vokiečių, prancūzų, anglų, lėnąsias — lotynų ir graikų L kalbas, skaitė lenkiškai, Itališkai, suprato čekiškai, Švediškai. Jo darbų, paskelbtų kinam rinktinių raštų leidi­ nyje, šaltiniai apima 1600 su liršum knygų, brošiūrų, ttraipsnių, periodinių leidinių, kleistų daugiau kaip dešimčia kairių kalbų. „Užsienio kal­ bų mokėjimas nepaprastai Svarbus darbininkų klasės intei nacionaliniam solidarumui.

kalbų mokėjimas proletariato solidarumui sun­ kiai įvertinamas". Tai Lenino žodžiai, apibūdinantys kalbų mokėjimo tikslą. Leninui daug kartų teko da­ lyvauti tarptautiniuose suva­ žiavimuose, mitinguose, susi­ rinkimuose, kur jis labai daž­ nai kalbėdavo vokiečių ir prancūzų kalbomis. II Kominterno dalyviai pa­ sakoja, kaip savo poleminiuo­ se pasisakymuose Leninas laisvai pereidavo nuo vokie­ čių prie prancūzų kalbos, tuo sukeldamas klausytojų susiža­ vėjimą. Pokalbio pradžioje Leninas paklausdavo, kokia kalba pa­ rankiausia jo pašnekovui. Tie­ sa, jis nepamiršdavo kukliai pridurti, kad silpnai mokąs užsienio kalbas. Tačiau čia būdavo tiktai didžiausias kuk­ lumo pasireiškimas. Kalbas Leninas mokėjo puikiai: tai liudija kalbėję su juo užsie­ niečiai.

LENINAS IR UŽSIENIO KALBOS

Leninas yra parašęs dau­ giau kaip 20 darbų užsienio kalbomis, tačiau tie daviniai dar nėra tikslūs. Pilnam rink­ tinių raštų leidiny randame apie 200 laiškų, pastabų, tele­ gramų, radiogramų viena ar kita užsienio kalba. Leninas labai dažnai susirašinėdavo su užsienio draugais jų gim­ tąja kalba. Jo laiškams bei straipsniams, rašytiems užsie­ nio kalbomis, (kaip ir vie­ šiems pasisakymams) būdingas griežtas gramatinių normų lai­ kymasis, sugebėjimas laisvai naudotis įvairiomis stilistinė­ mis priemonėmis, minties aiš­ kumas, lakoniškumas, nuosek­ lus turinio išdėstymas, didelis kalbos raiškumas. Dar jaunystėje Leninas pra­ dėjo skaityti originalią lite­ ratūrą užsienio kalbomis ir ją sistemingai skaitė visą gyve­ nimą. Be savo asmeninės bib­ liotekos Leninas naudojosi stambiausių Europos bibliote­ kų knygomis. N. Krupskaja

rašo: „V. Leninas mokėjo už­ sienio kalbas ir perskaitė daugybę knygų užsienio kal­ bomis. O jei nebūtų skaitęs knygų, nebūtų skaitęs užsie­ nio laikraščių ir žurnalų, tai nebūtų galėjęs dirbti to dar­ bo, kurį dirbo, nebūtų įgijęs tų žinių, kuriomis jis buvo taip puikiai apsiginklavęs". Dažnai keisdamas gyvena­ mąją vietą, Leninas vertinda­ vo kiekvieną naują vietovę pirmiausia pagal tai, 'kokia ten būdavo bbilioteka. „Nėra geros bibliotekos, tai minusas. Be knygos — sunku", — rašo Leninas Gorkiui. „Kai dėl už­ sienio laikraščių ir knygų bib­ liotekose, — rašo jis seseriai, — mes čia gerai įsikūrėme". Užsienio kalbų mokėjimas leido Leninui labai anksti iš­ studijuoti K. Markso, F. En­ gelso veikalus, nes į rusų kal­ bą mažai kas buvo išversta. Gyvendamas Samaroje, Leni­ nas išvertė iš vokiečių kalbos į rusų kalbą Markso ir Engel­

Šiandien—praktikantas, ryto j—mokyto jas ■ — Sveiki, vaikai, sėskitės! Ims šiandien budi? I — Tamsta mokytoja, klasėĮe nėra.. . 1 Taip prasideda Filologijos lak V k. stud. I. Sklepovič lliitir. nuotr.) darbo diena. ■Įpratome, kad studentui diena (prasidėtų auditorijoje arba (bibliotekos skaitykloje. Taip Iš tikrųjų ir yra. Tik ne penkItakursiams rusistams. DiploI mantai jau antras mėnuo atI lieka priešdiplominę praktiką I įvairiose Vilniaus mokyklose. Ilki jos pabaigos liko suskailiiuotos dienos, todėl jau ga­ ilimą kalbėti apie rezultatus. I Iš pradžių praktikantai tik įsėdėjo ir ištempę ausis klau­ psi, kaip veda pamokas priI tyrę pedagogai. Tik po to, kai praktikantai susipažino su „savo" klase, tik po rūpestin­ go pasiruošimo buvo galima pradėti savarankišką darbą. Štai ką pasakoja studentės iusistės, atliekančios praktiką 1 Černiachovskio IV vid. mo­ kykloje: Irina Sklepovič: O, tos pir­ mos pamokos! Įėjau Į klasę ir iš karto viską pamiršau. Pa­ miršau, ko mokiausi Universi­ tete, net tai, ką specialiai pa­ ruošiau šitai pamokai. Gal­ voje sukosi šimtai problemųsėstis už stalo ar stovėti prieš klasę, stovėti vietoje, ar vaikš

Skaitytojų

paštas Kas tolina žmones?

l

Skausmas ir džiaugsmas, ėos dvi priešingybės palieka tykiausią pėdsaką žmogaus Syvenime. Tačiau jis susideda •e vjen iš to. Prisipažinkim atvirai, juk mes — smulkme’H vergai... Keista — kodėl Onutė ir Simą visą laiką kartu? Praėjo Su pusketvirto mėnesio, o jos it paskaitose susiglaudę, ir į skaityklą kartu eina, į paro­ das. Du žmonės, rodos, atrado 'ienas kitą. Gal jos visam gy'enimui liks artimiausiomis draugėmis. Bet ir mūsų kurse, ir kitur fra tokių, kurie klaidžioja •no Reginos prie Dalios, nuo

so „Komunistų partijos mani­ festą". Šito vertimo rankraštis dingo. Rašydamas knygą „Kapita­ lizmo išsivystymas Rusijoje", Leninas rėmėsi 600 pavadini­ mų leidiniais. Pusė literatūros buvo užsienio kalbomis. Ge­ nialiame filosofiniame veikale „Materializmas ir empiriokri­ ticizmas" Leninas rėmėsi dau­ giau kaip 300 šaltinių, dau­ giausia vokiečių, prancūzų, anglų kalbomis. Leninas skaitė ne tik socia­ linę-ekonominę literatūrą už­ sienio kalbomis, jis taip pat mėgo skaityti ir grožinę lite­ ratūrą, sekė literatūrines nau­ jienas. Ištrėmime Sibire jis turėjo su savimi „Faustą" ir Heinės eilėraščių tomelį vo­ kiečių kalba. Su įdomumu skaitė A. Gerhardą, V. Hugo. Tiems darbams, kurie nebuvo išversti į rusų kalbą, Leninas rašydavo recenzijas arba jiems paskirdavo specialius straipsnius. Asmeninėje V. Lenino bib­ liotekoje buvo apie 9000 to­ mų. Be knygų rusų kalba yra literatūros 19 pasaulio kalbų.

Pagal V. Lenino bibliotekos Kremliuje sudarytą katalogą sukaupta apie 1000 knygų prancūzų, anglų, vokiečių, italų, ispanų, lenkų, švedų, bulgarų, suomių ir kitomis kalbomis. Gorkuose, kur pas­ kutinius gyvenimo metus pra­ leido Leninas, saugoma lite­ ratūra, kuria jis naudojosi tuo metu: daug knygų, 32-iejų pa­ vadinimų laikraščiai, 137 pa­ vadinimų žurnalai vokiečių, prancūzų ir anglų kalbomis. Laisvai mokėdamas pagrin­ dines Europos kalbas, Leninas daug jėgų ir dėmesio skyrė vertimui, jo redagavimui. Ypač svarbiu dalyku jis laikė politinės literatūros vertimą. Tie praktiniai tikslai, ku­ riuos kėlė Leninas, raginda­ mas mokytis užsienio kalbų, pilnai save pateisino. Tai, kad Leninas mokėjo daugelį kal­ bų, turėjo reikšmės visai jo revoliucinei, teorinei veiklai. Sėkmingai įsisavinti užsienio kalbas ir jas praktiškai pri­ taikyti — lenininis pavyzdys, pavyzdys, kuriuo vertėtų sek­ ti. V. BILIUKEVlClENĖ

SKIRIAMA TSKP XXIV SUVAŽIAVIMUI

Fotokonkursas

čioti. Pirmą kartą labai sun­ ku. . . Žana Morozovą: Sunku ir baisu. Kada įeini į klasę ir pamatai į tave nukreiptas de­ šimtis porų vaikiškų akių, pa­ miršti viską pasaulyje, neži­ nai, ką sakyti, neprisimeni, kas parašyta tavo konspekte. O juk kiekviena pamokos mi­ nutė turi būti griežtai supla­ nuota — negalima pamokos pradėti anksčiau ir baigti vė­ liau. .. Praėjo pusantro mėnesio. Dienos nusinešė pirmąsias jau­ dinimosi akimirkas, pirmąjį nusivylimą ir pirmąją sėkmę. Jau toli liko daug savarankiš­ kų pamokų, daug valandų, praleistų su vaikais. Irina: Dabar visai kas kita — jau taip nebesijaudinam, kaip per pirmą pamoką. La­ biau pasitikim savo jėgomis. Žana: Mokytojo darbas — ne saldi duona. Bet išmokyti vaiką rašyti, skaityti, galvoti — kas gali būti dėkingesnio? Pedagoginės praktikos metu mes įsigijome tuos būtinus įgūdžius, kurie pravers mūsų būsima jame darbe, mokyklo­ je. O busimasis darbas jau ne už kalnų. Netrukus penkta­ Naujais mokslo metais šian­ be praktikanto, o mokytojo kursiai laikys savo paskutinę dieniniai praktikantai — ryt­ darbo diena. Prasidės ji visada sesiją. Ir diplomo gynimas dienos mokytojai — ateis į vienodai: „Sveiki, vaikai!" nebetoli. mokyklas. Ir prasidės jau ne­ T. FRIDMANAS

TIKSLAS IR UŽDAVINIAI Fotokonkurso, skirto TSKI XXIV suvažiavimo garbei, tikslas — vystyti ir skatinti fotografijos meną Universite te, fotografijoje atspindėti mū­ sų universiteto suklestėjimą, aboratorijų rimtį, studentiš­ kas šventes, sesijos įtampą ir t. t. SĄLYGOS IR LAIKAS. Nuo­ traukos turi būti 18X24 cm formato, ant gliancinio.popie­ riaus. Nuotraukų skaičius ne­ ribojamas. Nuotraukas prista­ tyti į Studentų profkomitetą iki 1971.111.27. Neturintieji darbo sąlygų gali kreiptis į fotoklubo laboratoriją. VERTINIMAS IR APDOVA­ NOJIMAS. Nuotraukos bus vertinamos pagal jų meninįidėjinį lygį: atlikimo meistriš­ kumą, sugebėjimą teisingai atspindėti tikrovę, įvykius Geriausios nuotraukos bus eksponuojamos fotoparodoje. Premijos: viena pirmoji 30 rub. dvi antrosios po 20 rub. dvi trečiosios po 10 rub. VVU studentų profkomitetas, Universiteto fotoklubas

Antano prie Gintaro. Kodėl? Pasirodo, šie „klajūnai" ne­ moka tausoti bene pačio svar­ biausio draugystės priesako — draugo paslapties. Vienas, žiū­ rėk, patikėjo pačias gražiau­ sias savo svajones. O rytojaus dieną pasigirsta aidai. Pasiti­ kėjimas išmėtomas gabalais. Tokie „draugai" paprasčiau­ siai atstumia. Jiems į akis pa­ žiūrėti nesinori. O jie vaikšto, kalbasi su tavim, su kitais ir slapta stengiasi skaičiuoti kiekvienos muselės nutūpi­ mą, kad rytoj tai viešai pa­ skelbtų. Jie netenka autorite­ to: nei aš, nei kitas nenorės būti antrą kartą bandymo ob­ jektu. Yra ir kitokių — „visur spė­ jančių, viską žinančių". Jie savo galvas prikrauna viso­ kiausių gandų, žymių žmonių gyvenimo intymių detalių.. . Tiesa, pirmas minutes įdomu jų klausytis, bet paskui nusi­ bosta. Pradedi šnekėt, klausi­ nėt ir tu. Pasirodo, jie nežino

niai kontrolieriai vėl buvo „Tauro“ bufete. Sį kartą S. Besusparytė už paimtus mais­ to produktus pareikalavo net 14 kapeikų daugiau, negu rei­ kėjo. Manome, kad tai ne atsitik­ tinumas. Patikrinimo aktai perduoti Universiteto valgyk­ lų direkcijai. Buvo iš to pa­ darytos išvados ar ne, dar ne­ žinome. Manome, kad greitai tai žinos visi Universiteto stu­ dentai. Aplamai VVU valgyklų sa­ nitarinė būklė gerėja, studen­ tai aptarnaujami kultūringiau. Mūsų grupė nedidelė. Dir­ bame, ką galime ištaisome, daug ko ir nepastebime. No­ rėtume, kad studentai patys aktyviai dalyvautų šiame dar­ be, o apie pastebėtus trūku­ mus, nesklandumus praneštų bei turimus pasiūlymus pa­ teiktų VVU studentų profkomitetui. E. GIRDENIS

paprasčiausių dalykų. Noras būti dėmesio centre ir šitai pabrėžti išskiria juos. Bet jie — gyvenimo ironija — tampa kvailai juokingais. Aš nesa­ kau, kad reikia tylėti, tačiau „reklamuotis", dėtis visažiniu nėra reikalo. Už žmogų kalba jo darbas. Ar laimingi šie žmonės? . . Labai abejoju. Pusė bėdos, jei­ gu jie žinotų savo blogybę — jie jos nežino! B. GIRSKYTE

O bufetininkė „tebeklysta“... Greitai prabėgo studentiška vasara. Puikūs mamų patie­ kalai, studentiškose išvykose ir stovyklose pačių gaminami valgiai trumpam leido už­ miršti mūsų valgyklas, bufe­ tus. Tur būt, neklysime, jei pasakysime, kad nelabai mes išsiilgome studentiškų valgyk­ lų.

Nuo pat rugsėjo pradžios VVU studentų profkomiteto visuomeniniai kontrolieriai kruopščiai tikrina valgyklas ir bufetus, padeda gerinti jų darbą, išaiškina nesąžiningas bufetininkes. Štai 1970 m. lapkričio 28 d. buvo tikrinamas „Tauro" bu­ fetas. Bufetininkė S. Besusparytė pabrangino maisto svėrinį 8 kapeikom. Įspėjome bu­ fetininkę. Ji pradėjo nuolan­ kiai prašyti, kad į patikrini­ mo aktą tai nebūtų rašoma, žadėjo atsilyginti... Kai patik­ rinome bufeto sanitarinę būk­ lę (ji tikrai negera: maisto produktai laikomi netvarkin­ gai, darbo vieta nešvari, žuvis ir kiti greitai gendantys pro­ duktai laikomi ne šaldytuve), S. Besusparytė pareikalavo dar kartą persverti mūsų paimtus tikrinimui produktus. Pasiro­ do, žuvies porciją ji jau spė­ jo net padvigubinti (vietoje 105 g atsirado 210 g)l Lapkričio 29 d. visuomeni­

NUOSTATAI

TĘSIAME POKALBĮ „KAS TRUKDO „IŠŠOKTI" " AUKŠČIAU?.."

KAI TRŪKSTA SEI­ MININKO Geriausi Universiteto spor­ tininkai žinomi už respubli­ kos ribų. Mes pelnytai di­ džiuojamės jų pasiektais re­ zultatais, svarstome, pergyve­ name dėl jų nesėkmių. Svarbu — rezultatai. O kur ir kokiomis sąlygomis treniruo­ jasi sportininkai, niekam gal­ vos neskauda. Pažvelkime, kad ir į Čiur­ lionio gatvėje esančias sporto sales, rūbines, dušus... Žinote, tokio apsileidimo dar neteko matyti. Aš pats esu lengvaat­ letis, todėl man geriausiai ži­ noma visa ši netvarka. Dau­ gelis stebi sportininkus tele­ vizoriaus ekrane, tačiau ne­ galvoja apie jų treniruotes lauke, kurios vyksta ir vėly­ vą rudenį, ir žiemą. O sugrį­ žus juos pasitinka... apleista patalpa — rūbinė. Dušuose dažnai nebūna karšto van­ dens. Labiausiai dėl šito ken­ čia ėjikai. Tris valandas iš­ buvęs lauke, šaltame ore, su­ prakaitavęs, pavargęs, kas nenorės palįsti po karštu van­ deniu? O jo nėra.. Anksčiau girdėjosi balsų, teigiančių, jog santechnikas atostogauja. Dabar ir jie nu­ tilo. O ką ir besakyti, jeigu Vilniaus Valstybiniame uni­ versitete nėra kuo pripūsti kamuolių... Nenustebkite! Fizinio auklė­ jimo katedra gali pateikti ir daugiau kuriozų. Vienu metu krepšininkėms, lengvaatle­ čiams ir irkluotojams ji pa­ siūlo vieną vienintelį krepši­ nio kamuolį! Galima, tur būt, paklausti: ar įmanoma tokio­ mis sąlygomis treniruotis? Tikriausiai ne. Juo labiau, kad uždarytos durys, vedan­ čios iš rūbinės į mažąją spor­ to salę. Kodėl? Niekas nežino. Kabo spyna ir tiek. Štai ir prisieina įkaitusiems sporti­ ninkams bėgti per šaltą orą iš vienos salės į kitą. Čia ne tik slogą, bet ir plaučių už­ degimą galima gauti. O spy­ na vis kabo. . . Po šitiek pavyzdžių, matyt, galima paklausti: kas rūpinasi Universiteto sportininkais?

R. TARAILA


Atėjo eilė ir man

Budžiu...

RIEŠ savaitę, gruodžio 10 dieną, Valstybinės filharmonijos salėje bu­ vo apdovanoti geriausieji res­ publikos meno kolektyvai. Universiteto dainų ir šokių

P

ansamblis prie pi savo titulų pridėjo dar vieną vii — jis pripažintas geriausiu saviveikliniu kolektyvu sostinėje. Jam įteiktas Vilniaus miesto vykdomojo komiteto pereinamasis

SVEIKAM KONE SVEIKA SIELA

Nepersišaldykime Lėtiniai nespecifiniai plau­ čių susirgimai ypač paplitę šio amžiaus miestuose. Žymią sergančiųjų dalį sudaro aka­ deminis jaunimas. Linkę pasi­ kartoti, šie susirgimai ilgai­ niui vis daugiau pakenkia kvėpavimo ir net kraujotakos sistemoms, trukdo individui aktyviai dalyvauti kūrybinia­ me darbe. Dažniausiai sutinkamas lėti­ nis bronchitas ir lėtinė pneu­ monija, plaučių uždegimai, pūliniai. Jais serga asmenys, turintys polinkį gripui arba viršutinių kvėpavimo takų ka­ tarui. Jų paplitimą akademinių miestelių gyventojų tarpe są­ lygoja: a. lengvas užkrečiamumas respiratoriniu keliu; b. beveik visuotinas žmonių imlumas infekciniam agentui; c. nepatvarus imunitetas persirgus; d. ilgas ir pastovus kontak­ tas laboratorijose bei audito­ rijose su apsikrėtusiais ir ser­ gančiais asmenimis. Bet kurios gripo epidemijos arba pandemijos metu ma­ žiausiai serga asmenys, nuo­ lat būną gryname ore, užsi­ grūdinę ir tvirtai besilaiką in­ dividualios higienos principų. Jei gripu susirgo keli žmonės grupėje, jie turi nešioti leng­ vas marlines kaukes, Susirgūsį kelioms dienoms galima izoliuoti. Slogos metu sekreto iš kvėpavimo takų nereikia pūsti už­ ėmus abi šnerves, nes pakilęs oro spaudimas nosiaryklėje lengvina infekcijos išplitimą j gilesnius kvėpavimo siste­ mos segmentus; užkratas pa­ tenka į bronchus, plaučius, vi­ dinę ausį. Sausas varginąs ko­ sulys dėl gerklės arba ryklės uždegimo žymiai blogina kvė­ pavimo funkciją, o tuo pačiu ir bronchų apsivalimą nuo už­ krato bei gleivių. Likusi bron­ chuose infekcija būna alergi­ nės infekcinės astmos priežas­ timi. Tokį kosulį reikia slo­ pinti vaistais ir giliu taisyklin­ gu kvėpavimu. Katarą arba net trachėjos ir bronchų už­ degimą gydyti būtina teisin­ gai antibakteriniais vaistais ir būtinai pasitarti su gydytoju. Netinkamai gydantis antibio­ tikais ir sulfanilamidais, liga dažnai užsitęsia arba pereina į lėtinę formą. Mikroklimatas turi didelės

reikšmės. Rudenį ir pavasarį, kai temperatūra dažniau svy­ ruoja ir kai nepastovi santy­ kinė drėgmė, žmonės dažniau peršąlą ir suserga. Šiluma, šaltis ir drėgmė vei­ kia ne tik mūsų odą, privers­ dami ją prisitaikyti, bet ir vi­ dinius gynybinius organizmo refleksus. Persišaldžius, reflektorįškai kinta kvėpavimo aparato gleivinės būklė, pla­ tėja vartai bakterinei infekci­ jai. Žiemą ir pavasarį maiste, ypač nerūpestingai maitinan­ tis, ima trūkti pilnaverčių baltymų bei vitaminų, dėl to organizmo atsparumas taip pat mažėja. Ypač svarbu, kad maiste būtų pakankamai vita­ minų A, B ir C. Reikia vengti alkoholio, nes, išsiskiriant al­ koholiui pro kvėpavimo takų gleivinę, ji labai nukenčia, kuriam-ne-kuriam laikui ne­ tenka atsparumo. Rūkymas dažniausiai suke­ lia lėtinį bronchitą. Tabako dūmuose yra įvairių nuodin­ gai veikiančių medžiagų. 1. Nikotinas, sieros bei ciano-rodanido junginiai, išsiski­ rią rūkymo metu, sutrikdo kvėpavimo takų vegetacinę įnervaciją ir, išsiskiriant ka­ techolaminams, keičia gleivi­ nės būklę; 2. Tabako dūmuose esą ang­ lies oksido junginiai trikdo hemoglobino kontaktą su de­ guonimi, todėl laipsniškai blo­ gėja kvėpavimo funkcija; 3. Dūmuose ir tabako aero­ zolyje esančios akroleininės medžiagos bei amoniakas dir­ gina kvėpavimo takų gleivinę, sutrikdo gynybinę virpamojo epitelio veiklą; 4. Tabako dūmuose yra to­ kių medžiagų, kurios gali su­ kelti kvėpavimo sistemos au­ dinių piktybinius auglius. Ypač žalinga rūkyti dažniau nei 5—6 kartus per dieną. Kai cigaretė ar papirosas įnirtin­ gai surūkomi iki galo, tuomet į kvėpavimo takus patenka daugiau minėtų medžiagų. Neužmirškime — susirgti nesunku, išgyti sunkiau. V. CAPKEVlClUS Medicinos fakulteto asistentas, Respublikinės Vilniaus klinikinės ligoninės pulmonologinio kabineto vedėjas

Mokėmės ir tinginiavome, dainavome ir šokome, ir ne­ pastebėjome, kad jau ant pat nosies sesija. Laikykis, fukse! Visas jėgas mečiau mokslui, 'tai ir dabar mo... tfu, norė'au sakyti mokausi. Budžiu. Ruošiuosi rytdienos seminarui. Prigąsdino dėstytuvas, sako nuo ašarų bus tamsu. Ką gi, kauslmės tamsoje... Palauk, o j kokią bibliją aš čia pra­ dėjau rašyti? „Tauro" bendra­ bučio budėjimo žurnalas?! Okei! Čia jau tokia vieta, kur rašalo gali negailėti. Pavarty­ prizas. Ansamblis apdovanotas kim knygą, įsitikinsime. diplomu. 0—4 vai. Budi Gliožerytė • R. SAVICKO nuotraukoje: Aušra iš 322 kamb. Labai no­ koncertuoja WU ansamblle- riu miego.. . A-u-u. Leidimų prašau, bet niekas jų nerodo. člai. Sugrįžo dvi ir du iš „Astorijos" labai garsiai kalbėdami ir gražiai dainuodami. Netil­ džiau. Tegul dainuoja... Tik perspėjau, kad negadintų vi­ suomeninio turto. .. .O šiaip viskas ramu. Gir­ džiu, kaip murma kažką per miegus 318 kamb. gyventojai. O Algirdas 315 šaukia sap­ nuodamas kažkokią Janiną. Janina, Jane, na, kam tu ka­ muoji vaikiną? . . O Zenonas B. iš 308 dar ne­ grįžo. Jau, matyt, ir nebegrįš, nes aš užrakinu duris.

Priimama „Tarybinio stu­ dento" prenumerata 1971 m. sausio—kovo mėnesiams. Kai­ na 3 mėnesiams — 24 kap. Užsiprenumeruoti laikraštį gaima studentų profsąjungos komitete pirmadieniais ir penktadieniais nuo 11 iki 13 valandos, antradieniais, tre­ čiadieniais, ketvirtadieniais nuo 15 iki 17 vai.

ROMANAS „CIVILIZACIJOS IŠNIEKINTOJAS". PENK­ TASIS LAIŠKAS, KURIAME ATPASAKOJAMI BAISUS VI­ DURNAKČIO ĮVYKIAI „TAURO" BENDRABUTYJE.

tai nenusiminkit ir nieko ne­ bijokit. Kada kokia nors įtar­ tina ypata suklebens „Tauro" ~ duris, jūs tik spirkit koja j šiukšlinyką, po stalu besipuikuojantį, bematant atlėks extra-lux-portatyvininkų gildi­ ja su dailiai nuaugsiu TF eunuoliu priešaky ir visus tuos neklaužadas nutemps į VVU aukščiausius komitetus ar dar kokias vardais pavar­ dėm nežymėtas instancijas.

442 kmb. 21—1 vai. Budėjimo metu nieko ypatingo neįvyko, jeigu ne vienas mažas nema­ lonumas. Atnešė skubią tele­ gramą kažkokiam Jurgelioniui, ir dabar galvą suku, kaip ją įteikti, nes ryt iš ryto — pasikalbėjimas. Aplaksčiau vi­ sus aukštus, bet veltui. Tokios pavardės neradau. O būtų ge­ rai, jei būtų sąrašas, kuriame būtų nurodoma, kas ir kokia­ me kambaryje gyvena.

.. .Įvairiais tonais ir pusto­ niais kartas nuo karto su­ trinksi įvairiuose aukštuose durys. Ir dėl ko tų garsų ne­ girdėt dieną. Cha, ir tie skel­ bimai siūbuoja. Gal kokia pik­ ta dvasia mane seka? O že­ miškieji, kurie išdūmojot bu­ dėjimą naktį. Jūs tai kasdien tvarkingai pagal grafiką gulat. ..

Drg. Budintys Prašome laikytis tvarkos. Neliekite savo jausmų, nes čia yra dokumentas, o ne gy­ venimo dienoraštis. Rašyti trumpai ir aiškiai. Bendr. Taryba

Šie du net nepasirašė. Ir gerai padarė, o tai paskui Formalizmas vėl užgniauž­ kentėti gautų. tas: Aš, Vida Viltrakytė, iš 418 kmb. budėjau 20—24. Pri­ ėmiau viską, ką paliko. Pali­ kau beveik viską, ką pri­ ėmiau. Nei gaisro, nei tvano nebuvo. 197O.X. 10 Budėk, kad geras, jei nė vienas tipas nesiteikia paro­ dyti leidimo arba praėjęs laiptų viršuj parodo kažką saujoj ir šauna toliau. Reiktų stalą taip pastatyti, kad jokio tarpo neliktų, o kelią pro oastalę palikt policininkams saugot. Novatorova Klava, 443.

X.21. 4—8 Gavelis Alvydas — 333 Budėjimo metu stengiausi neužmigti ir išsaugoti budin­ čiajam patikėtą turtą, kas man, rodos, pavyko padaryti. Naktis šilta, rami, tik labai aistringai kniaukia katinas.

Aš irgi už tai, kad rašyt. Rašyt daug ir iš širdies. Per Tiesa, knygos pradžioje ta­ mėnesį prirašyt tą storą kny­ ryba nurodė, kaip rašyti ir ką gą! Jau ir taip per daug susirašyti. Betgi tai pasityčiojimas iaikom. Anksčiau net su ark­ iš gyvo žmogaus: kas budi, liu po „Taurą" jodinėdavo. O kada, kokie raktai ir doku­ dabar... Tuoj ir nusispiaui mentai palikti, kas budėjo — neleis, kur nori. parašas, kas priėmė budėjimą Šiaip taip išvargau. Na, ir — parašas. O gali žmogus pa­ išsekino tos valandos! Tuo rašyti tai, ką nori? Gali. Ir ra­ Geras pasiūlymas. Bus kitų? lengviau atlikti paskutinę cešo: Yra! remoniją — pasirašyti. Ką ir darau — .. .jeigu jums, prietėliai, X.13. — velnio tuzinas!!! t Budėjo Krisikaitytė Nijolė teks kada nors naktį budėti, Nikodemas FUKSAS

Traukia toliai mėlyni kalnų • •• Po visų organizacinių rei­ kalų susėdome prie žemėla­ pių pasvajoti apie ateitį. Šį kartą kalbos sukosi apie ar­ žygius. tėjančius žiemos Krapštėme pakaušius, galvo­ jome, kaip suderinti labai kuklias klubo galimybes su dideliais norais, Prisiminėm praeitus metus, nepamirštamus žygius slidėmis. Lietuvos kalneliais ir... vaizdinguose Karpatuose, tolimajame Urale bei atšiauriuose Kolos pusia­ salio kalnuose. Vėl pakvipo sūriu žygeivišku prakaitu, gaiviais tolimų kalnų vėjais, kaitraus laužo dūmais... Kaž­ kas ištraukė sulankstytą, pieš­ tuko galeliu rašytą žygio die­ noraštį. Viskas, kas buvo iš­ gyventa prieš metus, dabar vėl gyvai iškilo mūsų akyse... Mūsų grupė bųyo labai ma­ ža: penki žmonės. Jane, Nijo­ lė ir Jonas — III k. geogra­ fai, diplomantė Dana ir aš, iš „nežygeiviško" Istorijos fa­ kulteto. Keliavom pietų Uralo vakariniu šlaitu, netoli Magnitogorsko. Žygis truko 14 dienų su šešiom nakvynėm žiemos sąlygomis palapinėje. Mūsų tikslas buvo įkopti į Jaman-Tau ir Šolomo viršū­ nes. Kaip mums sekėsi? Štai nedidelė kelionės dienoraščio mozaika: „Išlipom Viazovajos stoty­ je. Uralas pasitiko geru oru. Kol kas sekasi: iš karto pa­ taikėm į autobusą, kuris mus atvežė į Kotov-Ivanovską, o ten iš karto pakliuvom į

Atsirado! Atkirtį tokiems! Aha, štai ir prierašas: Betrūksta antspaudo. Pasipiktinęs gyventojas.

„siauruką", kuris atgabeno mus j Samodurovką. Ir vis­ kas. Toliau jokių transporto priemonių. Iki artimiausio kaimo 16 kilometrų. Jį pasie­ kėme visai sutemus. Kaime­ lyje, be mūsų, daug studentų iš Maskvos, Gorkio, Sverdlovsko ir dar iš kažkur. Visi traukia į Jaman-Tau. Sausio 29. Šiandien išsiveržėme iš civilizacijos gniaužtų ir visą dieną žygiavome tarp abiejų kalnagūbrių. Vasario 1. Atrodo, pasuko­ me ne ta kryptim. Pagal pla­ ną šiandien turėjom pasiekti Jaman-Tau, bet jo vis nėra. Vakare baisiai nepavyko. Pir­ ma — pavėlavom su stovyk­ los darbais, neįkūrėm laužo. Nupiovėm tokią .sausą“ pušį, kad palapinėje visai sustiro­ me. Naktį teko su žvake eiti sausų šakų.. . Vasario 2. Nutarėm grįžti atgal. Pražygiavom apie 35 kilometrus, o Jaman-Tau ne­ sirodo. Nuotaika biauri. Atgal eiti lengva savo pramintomis vėžėmis. Susitinkam aštuonių vyrų grupę iš Maskvos. Jie traukė į Jaman-Tau mūsų vė­ žėmis. Pavydim jiems. Vaka­ re žiūrim, ateina keturi žmo­ nės. Taip pat maskviečiai. Ieško kažkokios trobelės. Be palapinės, be atsarginių sli­ džių. Priglaudėm juos. Prie šiltos krosnelės jie suprato, kokiam „žygiui" ruošėsi... Vasario 4. Šiandien įkopėm į Šolomo viršūnę. Dar sykį pamatėm toli dunksantį Ja-

man-Tau kalną. Bet koks mė­ lynas dangus, koks skaidrus oras! Kokie gražūs medžiai, tarsi pasakoje. Ypač patiko kelionė žemyn. Vasario 5. Paskutinė diena kalnuose. Nuotaika kaip vi­ suomet kelionių metu. Kaž­ kur pasąmonėje neaiškus ne­ kantrumas, smalsumo virpu­ lys- lyg ir gailestis, kad žygis baigėsi, lyg ir džiaugsmas, kad greit vėl būsime namuo­ se. .. Pakeliui į Viazovajos stotį susitikom du vyrukus iš Sverdlovsko. Jie papasakojo, kad ta aštuonių maskviečių grupė taip pat nepasiekė Ja­ man-Tau, nes nuėjo mūsų vė­ žėm ir pramovė pro šalį. Tai­ gi, Jaman-Tau tikrai užburtas kalnas! Pasiekėm stotį, ir po pus­ antros valandos traukinys Magnitogorskas—Maskva jau liūliavo mus šiltam, ramiam miegui. Kelionė baigėsi. Parsivežėm aibes įspūdžių, keletą Uralo granito gabalėlių..." Turistų klubas kviečia vi­ sus kelionių mėgėjus. Jeigu norite gerai praleisti žiemos atostogas, pailsėti po sunkios sesijos ir mėgstate slides — prašom kiekvieną ketvirtadie­ nį 21 vai. i UTK (Čiurlionio 21, Sporto katedra). Registruo­ jama žygiams į Uralą, Karpa­ tus ir Kolą. Grupės aprūpina­ mos būtinu inventorium. Tad paskubėkit, laukiam visų! E. STANKEVIČIUS*

REDAKTORIUS ALGIS KUSTA

KVIECIAME DAINORĖLIUSt

Universiteto vietos komiteas organizuoja darbuotojų ir dėstytojų mišrų chorą. Dainos mylėtojus prašom ’ki š. m. gruodžio 25 d. užsi­ rašyti Estetinio lavinimo kaedroje (nuo 15 iki 21 vai., ei. 3-30-11). Pirmasis susirinkimas Įvyks š. m. gruodžio 29 d. 18 vai. 30 min. Centrinių rūmų Aulo­ je. Organizacinis komitetas

0 CSJ2J/BIDIS sccioencav REDAKCIJOS ADRESAS: Vilnius, MTP-3, Universite­ to g. 3. Telefonas 2-58-84. Telefonas spaustuvėje (ketvir­ tadieniais) 2-98-15. Tiražas 3800 egz. Užs. Nr. 4995 LV 13763


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Tarybinis Studentas, 1970 m. gruodžio 18 d. Nr. 41 (739) by Vilniaus universitetas - Issuu