<
visų Saliu Mtous/TARAi. vnNYKireai
CAl’VBI r)l s
DAUG i
DŽIAUGSMO SĖKMĖS.
GERŲ
DARBŲ 1978-AISIAIS METAIS!
1977 m. gruodžio 30 d. Nr. 41 (1025)
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
*KAINA 2 KAP.
Tėvynė žengia į naujus metus. Su pasitikėjimu žvelgiam į rytdieną, su pasididžiavimu menam praėjusias didžių dar bų ir entuziazmo dienas. Raudonų šilkų bangom nuvilnijo Didžiojo Spalio 60-melis. Jo išvakarėse priimta nauja TSRS Konstitucija — koncentruotas visos Tarybų valstybės raidos per šešiasdešimt metų rezultatas, komunistinės visuomenės kūrimo manifes tas. Naujiems darbams skatina ir įkvepia didinga Tarybų Są jungos Komunistų partijos veikla, nenuilstamas rūpinimasis žmogaus gerove, jo kūrybinių ir fizinių galių klestėjimu. Kuo sąžiningiau savo indėliu prisidėti prie visos tarybinės liaudies kuriamojo darbo stengiasi ir Vilniaus Darbo rau donosios vėliavos ordino V. Kapsuko universiteto kolektyvas. Kremliaus kurantai skelbia naujus Revoliucijos metus, kviečia į tolesnio Tėvynės klestėjimo viršūnes. Linkime mūsų profesoriams, dėstytojams, mokslo personalui, darbuotojams, studentams kuo geriausios kloties, lai mės ir sveikatos Naujaisiais, 1978-a.siais, metais, (vykdyki me partijos ir vyriausybės mums keliamus uždavinius, gar bingai sutikime savo Alma mater 400-metį. Tegu visus rratus Jus lydi kūrybinga nuotaika ir sėkmė visuose Jūsų dar buose! Su Naujaisiais metais, su nauja laime, su naujais pasieki mais, brangūs draugai! REKTORATAS PARTIJOS KOMITETAS KOMJAUNIMO KOMITETAS, DARBUOTOJŲ PROFSĄJUNGOS KOMITETAS STUDENTŲ PROFSĄJUNGOS KOMITETAS
Dešimtmečio etapai Kaip ir kasmet, susitikome su gerais bičiuliais ir kolego mis iš Baltarusijos universite to Teisės fakulteto — Vals tybinės teisės ir tarybų dar bo katedros dėstytojais. Dar nespėjo išblėsti šilti mūsų tradicinio susitikimo Mins ke įspūdžiai, o mes — vėl kartu, šį kartą Vilniuje, TF Valstybinės teisės katedroje. Sį kartą bendrame abiejų ka tedrų pasėdyje buvo nutarta apsvarstyti vieną, bet svar bų klausimą: dieninio sky
Taip pavadintas partijos Universiteto komiteto sekre toriaus K, Poškaus straipsnis išspausdintas „Komunisto“ žurnalo 12-ame numeryje. Autorius pasakoja apie stu dentų dorovinio auklėjimo patyrimą mūsų aukštojoje mo kykloje. To auklėjimo turinys — formuoti studentų tarybinį patriotizmą ir socialistinį in ternacionalizmą, kolektyvizmą ir humanizmą, socialistinę pažiūrą j darbą ir savo būsi mą profesiją, į visuomeninę nuosavybę, ugdyti drausmin gumą ir organizuotumą, vi suomeninį pareigingumą ir t. t. Tačiau, suprantama, stu dentas gyvena ne izoliuotai nuo pasitaikančių neigiamų įtakų. Todėl Universiteto do roviniame auklėjime svarbią vietą užima ir tokios priemo nės, kurios padeda įveikti as menybės savybes, svetimas ta rybinės visuomenės prigim čiai, — rašo doc. K. Poškus. Straipsnyje pabrėžiama, kad dorovinis auklėjimas yra kom pleksinis procesas, reikalaująs daugelio pastangų, laiko.
riaus valstybinės teisės spe cializacijos mokomoji ir ga mybinė praktika. Turėjo ką papasakoti mūsų svečiai — katedros vedėjas prof. A. Golovka, docentai E. Tagunovas, A. Kramnikas ir kiti. Iš girdome daug naudingų min čių ir pasiūlymų, kaip tobu linti vadovavimo praktikoms metodiką. Valstybinės teisės speciali zacija mūsų fakultete įsteig ta įtik prieš ketverius metus, pernai išleidome pirmąją jos
I
laidą (15 žmonių grupė), bet mūsų katedros dėstytojai ir gi turėjo ką papasakoti. Pa tirtis Todo, kad labai naudin gi pastovūs katedros ryšiai su praktikos bazėmis. Tai įgalina užtikrinti praktikų ir jų planavimo ritmingumą ir savalaikiškumą, gerinti meto dinį vadovavimą joms, ieško ti naujų, optimalių praktikas organizavimo ir atlikimo for mų. Tokie .ryšiai aktyvina ir stiprina kūrybinius kontaktus, įgalina optimaliau teoriją sieti su praktika, tobulinti speakursų programas ir pan. Patirtis taip pat parodė, kad tikslinga katedroje paskirti
dėstytojus, atsakingus už va dovavimą studentų praktikai tam tikrose bazėse, t. y. tikslinga dėstytojų — prak tikos vadovų — tam tikra specializacija. Sis posėdis su kolegomis iš broliškos Baltarusijos — be ne populiariausia, tačiau ne vienintelė dviejų aukštųjų mokyklų teisės fakultetų gi miningų katedrų kūrybinio bendradarbiavimo formų. bendradarbiavimo, kuris štai atmatavo dešimties metų at karpą. O mintis bendradar biauti kilo... Lvove, kur mokslinėje konferencijoje su sitikę katedrų vedėjai nutarė
užmegzti kūrybinius kontak UNIVERSITETO tus. Apie jų sėkmę byloja TARYBOJE Minske ir Vilniuje organi Antradienį įvykusiame zuotų mokslinių konferenci Tarybos pasėdyje buvo jų pranešimai, bendri moks aptartas Fizinio auklėjimo linių straipsnių rinkiniai, di katedros darbas. sertacinių darbų recenzijos ir Tikrinimo komisijos atsiliepimai. Šių bendradar vardu kalbėjęs doc. A. biavimo formų arsenalas ne Vidugiris bei katedros ve seniai pasipildė dar viena: dėjas V. Bimba apžvelgė mūsų katedros dėstytojo A. svarbiausias sparto ir fi Pumpučio disertacinio darbo zinės kultūras veiklos vadovu sutiko būti prof. A. kryptis Universitete, ka Golovka. tedros organizacinį darbą, mūsų sportininkų pasieki A. KATKUS mus .nagrinėjo pasitai kančius trūkumus. TF Valsty binės teisės Diskusijose kalbėjo MF katedros dėstytoĮas dekanas prof. S. Povilo nis, GF dekanas doc. R. Tarvydas, Lietuvių litera tūros katedros vedėjas doc. V. Areška ir kl. Taryba priėmė atitinka mą nutarimą toliau ge rinti fizinį studentų auklėjiiną.
ROVINIS AUKLĖJIMAS AUKŠTOJOJE MOKYKLOJE
Visi gerai prisimename Įra šėme ir „Terybiniame studen te") kelių plrmekursių pava sarį padarytus chuliganiškus antivisuomeninius nusikaiti mus, už kuriuos jie buvo pa šalinti iš Universiteto. Partinė organizacija ir kom jaunimas, aiškindami kolekty vuose šių nusikaltimų prie žastis ir kelius jiems ateityje eliminuoti, padarė išvadą, kad šie jaunuoliai turėjo silpnus dorovinius įsitikinimus. Jie puikiai žinojo, kad mūsų el gesio normos neleidžia apsvaigusiems nuo alkoholio švaistytis ,po gatves, gadinti visuomeninį turtą ir tyčiotis iš mūsų visuomenės. Žinojo, bet nefurėjo išsiugdę pagar bos, dėkingumo, džiaugsmo, kurių pagrindu formuojasi mo ralinės normos, neturėjo ir tokio jausmo, kaip sąžines graužimas, kuris stabdo žmo gaus netinkamus poelgius, skatina valios jėgas, reguliuo ja kontrolę. Nefurėjo jie do
rovinių įgūdžių bei įpročių, taip pat dorovinių įsitikinimų, be kurių neįmanoma objekty viai vertinti savo ir kitų elge sį. Todėl kai kurie šių stu dentų, nors patys ir nebuvo aktyvūs, darant nusikaltimą, nė piršto nepajudino, kad sustabdytų aktyviuosius. Atkreipia dėmesį dar vienas laktas: tuos nusikaltimus pa darė pirmakursiai. Tai rodo, kad į Universitetą ateina jau nuoliai su didelėmis dorovi nio auklėjimo spragomis, ku rias paliko ir mokykla, ir šei ma. Jie ir kiti veiksniai tam pa negatyviomis prielaidomis Universiteto studentų dorovi niam auklėjimui. Tačiau, kaip pabrėžia autorius, kasdieni niame darbe labiausiai iūpi dorovinio auklėjimo organiza vimas ir vykdymas Universi tete, mūsų pačių darbo spra gos ir nesklandumai. Formuojant marksistinę-lenininę pasaulėžiūrą, dorovinius įgūdžius ir įpročius, taip pat
ugdant dorovinius jausmus ir valią, akademinėje grupėje svarbiausias vaidmuo tenka kuratoriui, kurio verkiai koor dinuoti ir nukreipti Universi tete organizuojami seminarai, pasitarimai, susirinkimai, svars tomas jų darbas Universiteto taryboje, partiniame komitete, biuruose. Didelę pagarbą ir studentų meilę pelnė nemaža geriausių Universiteto peda gogų, sumaniai dirbančių aka deminių grupių kuratoriais. Tai docentai Ignas Žeberskis, Emilija Kondiurina, Antanas Adomaitis ir daugelis kitų. Tačiau, — pastebi autorius, — daug sunkumų turime su pirmakursių adaptacija. Tai ypač išryškėja tada, kai va karykštis mokinys, kurį iki šiol kiekviename žingsnyje globojo mokytojas, ima gy venti savo galva. Iki šiol do rai jis veikė pagal kitų as menų įsakymą, o Universitete dažniausiai jam tenka pereiti prie autonominio valios akty
vumo, prie veiklos pagal sa varankiškus sprendimus bei įsitikinimus, kurie turi būti, bet, deja, dažnai nebūna tei singi. Kuratoriai daug pa stangų deda, kad pirmakursių socialinė, psichologinė ir pe dagoginė adaptacija būtų sklandesnė. Dorovinio auklėji mo ir pirmakursių kuratorių darbo svarstymas partinėje organizacijoje parodė, kad kai kurie Universiteto dėstytojai turi nesveiką, nihilistinį nusi statymą kuratorių pareigoms, apskritai neigia jų būtinumą aukštojoje mokykloje arba perdėtai sumažina jų reikš mę. Tokios nuotaikos labai trukdo gerinti kuratorių dar bą, o tuo pačiu ir dorovinį auklėjimą kai kuriuose Uni versiteto fakultetuose. Universitete, siekiant for muoti studentų tvirtą marksistinę-lenininę pasaulėžiūrą, la bai daug rūpinamasi mokymo
(Nukelta į 4 psl.)
S. CERNIAUSKAITt