3 Tarybinis studentas
Saulės grąžos šventė Pasakojimas apie tai, kaip mūsų protėviai sutikdavo ir švęsdavo Naujuosius metus. XXX Mūsų protėvių šventės buvo tvirtai susietos su Sau lės keliu. Kasmet po gruo džio 21 dienos, kai saulė pasiekia žiemos solsticijos taš kų, jos kelias vėl ima ilgė ti. Mūsų protėviai jautė ŠĮ gamtos pasikeitimą. Ir nors žiemos speigai dar prieš akis, diena eina ilgyn. To dėl saulės grąžos diena — džiaugsmingas įvykis, kupi nas gamtos atgimimo vil ties. Saulės sugrjžtant buvo pradedama laukti lapkričio .30 dieną, o gruodžio pabai goje buvo atliekamos iš kilmingos apeigos, kurios trukdavo iki sausio 6 die nos. Šventvakarių metu (dvi savaites) buvo dirbama tik dieną, po saulėlydžio darbai baigiami. Tada — dainos, šo kiai, žaidimai.. . Prieš sau lėgrįžos šventę stengdavosi baigti svarbesnius darbus. Namuose visi švarindavosi ir ruošdavosi saulvakariui. Apsitriūsę nusimaudydavo pirty je. Prie šventinio stalo žmo nės turėję būti švarūs, be blogų mindų ir darbų. Todėl susipykusieji stengdavosi su sitaikyti, dovanodavo vieni kitiems skriaudas. Be to, žmonės ugnin mesdavo bala nas, kaip blogio, nesėkmės, nerimo simbolį, Ir jį sude gindavo. Taip ugnyje gim davo nauja. Žmonės tikė jo, kad kaip sutiksi ir pralei si Naujuosius metus, taip gyvensi ateinančius. Žiemos šventė — namų
šventė. Saulvakarį susirink davo visa šeima ir artimie ji. Stalą užtiesdavo balta staltiese, po kuria padėdavo šieno. Užtekėjus Aušrinei, visi šventiškai nusiteikę sės davo prie stalo. Prieš pra dedant valgyti atsistodavo. Šeimininkas pasakydavo šven tinius žodžius, o po to visi vieni kitiems palinkėdavo sveikatos, laimės, gero der liaus, daug gyvulių, tikėda mi, kad tai išsipildysią. Tėvas pirmiausia dalindavo duoną („Saulėgrįžos kepalą"). Prieš pradedant valgyti visi ger davo alų iš vieno indo, kiek vienas nuliedamas po lašą vėlėms ir dievams — taip pagerbdavo mirusius ir šven tuosius. Vėliau valgydavo kučią, pagamintą iš seniau sių augintų javų — kviečių, miežių, rugių, žirnių, pupų ir kt., sumaišytų su mieši mu (medumi saldintas van duo). Tai žadėjo sotumą, gyvulių derlumą saviems na mams. Žiloje senovėje gaminda vo 13 patiekalų, kas simbo lizavo 13 mėnesių metus, skaičiuojamus pagal Mėnulį. Pradėjus metų laiką skai čiuoti pagal Saulę ir atsi radus 12 mėnesių metams, pradėta gaminti 12 patiekalų. Saulvakary burdavo ateitį: norėdavo sužinoti derlių, o taip pat savo asmeninį gy venimą. (prasti per šventes vedybiniai būrimai. Po Saulvakario keldavosi anksti rytą, padengdavo iš vakarių stalą. Saulės — Ka lėdų dieną žmonės būda vo rimtai nusiteikę, nieko nedirbdavo. Jie burdavo atei nančių metų įvykius, spė
davo orą ir kt. Šventės reikš mę praplėsdavo kaimynų lan kymas. (domus paprotys, iš likęs iki XX amžiaus, vaikš čioti pakiemiais persirengus Kalėdų seniu arba Kalėda, ir linkėti gero derliaus (Kalėda — Saulės Įasmeninimas). Kalėdos — prosenovinė ag rarinė šventė, jų pavadini mas žinomas daugeliui indo europiečių tautų. Lietuviškų ..kalėdų“ pavadinimas atitin ka slavų „koliada". Pagal vie ną aiškinimą tai — kaladė, t. y. kaladės deginimo papro tys. Kaladė arba Blukis (žem., latv.) vežiojamas ar tempia mas iš kiemo j kiemą ir ga lop deginamas. Žodis „kalė da" vedamas Ir iš romėnų žodžio „calare" — Iššaukti. Senovės Romoje vyriausias žynys iššaukdavo Mėnulio mėnesio pirmąją dieną. Ka lėdomis buvo vadinama pir moji Mėnulio dekada. Kalėdų diena buvo laiko ma Saulės ir augmenijos dievo gimimo diena. Krikš čionybė šią dieną paskelbė Kristaus gimimo diena Per Saulės grįžimo šven tes žmonės giedodavo Iš se novės likusias giesmes su
„RATILIO" JUBILIEJUSailIlIlIlIBIffllIlIlIlIlIBIIIIIilIHI^
Svajonei reikia kelio Paklauskime bet kurį Uni versiteto studentą: „Ar gir dėjote „Ratilio“ dainuojant?“ „Kur gi ne.'. .“, — nustebtų ne vienas. šiandien tai — vienas popoliariausių, koncertuose dau giausia klausytojų susilau kiantis VU ansamblis. Laukiama ir jaudinanti folklorinio ansamblio „Rati lio“ premjera vyko šį rude nį Jaunimo teatro salėje. Naujoji programa .Atajoja svoteliai“ — jubiliejinė — penkiolikos ansamblio gyva vimo metų programa. Ši premjera — vestuvės, etnografinių Lietuvos sričių papročiai. Pirmą kartą an samblio programoje skam bėjo Suvalkijos liaudies dai nos, žaidimas. Įsimintinas „suolo vadavimas“ iš netikrų vestuvininkų. Jaudinančios Dzūkijos mergvakario raudos, vaini kėlio pynimas jaunajai. žemaičių atkaklumas, už sispyrimas atsispindi studen tų pasakotose istorijose, mei lės dainose. Aukštaičiai dainavo piršly bų sutartines. Mergvakario žaidimas „Uošvela judrava“, jaunųjų sutikimas žiūrovui dovanojo Jaudinančias aki mirkas. Smagu priekyje įsitaisiu siam žiūrovui: visos ves tuvių linksmybės — kaip ant delno buvo matyti. Vestuvių svočia ranka pasiekiamus žiū rovus „karvojumi“ vaišino. .. Ir nespėjo smalsuolis žiūro vas nė apsidairyti, o vakaro šeimininkai jau dainuoja
sveteliai namo“... XXX Universitetas. 1968 metai. Į repeticiją prie kolonų sa lės renkasi dvidešimties stu dentų būrelis. Kaip pava dinti šį kolektyvą? Etno grafinis ansamblis... Ansambliu pavadinti jį dar ir nedrąsu. Tai bus ateity. Ansamblio vadovei — re žisierei — VU akademinio choro chormeisterei Aldonai Ragevičienei idėja sukurti folklorinį ansamblį kilo cho re. Taigi, 1968 metų gruodžio viduryje VU etnografinis ansambliukas ruošiasi prem jerai. Pirmaisiais jo nariais buvo anykštietė Rima Dedėlaitė, uteniškė Irena Vetekytė, alytiškė Lina Cižiūtė, telšietis Stasys Kavaliauskas. Senolių pamirštą žaidi mą, netrypiamą liaudies šokį į rampos šviesą išvedė kūrybingas studentų kolek tyvas. .. .0! kiek mūsų liaudyje sakmių apie raganas, laui mes ir aitvarus. Buvo mūs pirkiose smagios vakaronės. Ir pas dzūkus, žemaičius, aukštaičius.
„Namo,
Scenoje' — ne kas kita, o atgimusi lietuvių tautosaka. Puikūs pasakoriai, šnekantys keliomis tarmėmis, ir tie tikri, senoviniai Lietuvos kaimo vakarai vėl scenoje... XXX 1969-aisiais gegužės vidury renkasi tie, kas nori pamatyti liaudies meno entuziastus. Premjera „Prieš vestuves — po vestuvių“. Prieš žiū rovo akis — margių mar kiausia drabužių paletė, o ausiai — tarmių įvairumas. Scenoje — ne kas kita, o tie laikai, kai žmonės gyve no pirkia prie pirkios. XXX Po ilgokos pertraukos VU Didžioji aula nesutalpina atėjusių į premjerą „Tur gus prasideda“. 1974-ųjų pa vasarį, vėl premjera — „Viešės“. Ansamblis Jau gar sėja kaip kelių Lietuvos et nografinių sričių (aukštaičių, žemaičių ir dzūkų dainų pa grindiniais dainavimo būdais: antifoninju (pakaitiniu), poli foniniu (vienbalsiu) ir daugia balsiu (homofoniniu). Vado vės Laimos Burkšaitienės dėka ansamblis pavergia klausytojus nuoširdumu, gy vai ir nuotaikingai perteik damas Lietuvos smičių folk lorą. 1977-ųjų vieną šeštadie nio vakarą vėl visi laukė naujo ansamblio pasirodymo „Paukščiai lietuvių tautosa koje“. Ilgai nerimauta, ar už teks dainų, pasakojimų, žai dimų apie paukščius? O paukščių choras Ilgai ulbė jo klausytojo širdyje... Pirmus metus tuomet an
„KARTAIS MANO SIELA TROKŠTA SAULĖS, JĄ ATSTOJA SPINDULIUOJANTIS ŽMOGUS.“ Atkelta iš 1 psl.
poetų eilėraščius montažą. Deklamuojant kiekvienas rankoje laikėm po žvakutę. Padeklamavę posmelį, ją už degdavome ir nunešdavome į aukurą. Ir taip iš mažų liepsnelių įsižiebė didelė šviesa ir šiluma. Panašiai gi-
mė ir mūsų kolektyvas. Juk didelį laužą daug sunkiau užgesinti negu vos vos ru senančią ugnį. Jums gal atrodys, kad trečiakursiai gyvi tik rengi niais. Oi, ne! Pernai mokslo metais ši akademinė grupė pagal mokymąsi tarp dabar tinių trečiakursių buvo ge-
riaušia. Na, o šiemetinius rezultatus parodys žiemos sesija. Grupė , _gali pasigirti ir tuo, kad neturėjo pažangu mo aritmetinio vidurkio žemesnio negu keturi. Draugai džiaugiasi D. Blažulionio, R. Kadyšiūtės, I. Rūkaitės ir kitų studentų
priedainiu „Lėliu Kalėda", „Leliumal", Alellum Kalė da", „Aladumai ladum" Ir 1.1. Kalėdų giesmėse minimi žydintys medžiai, simboli zuoją gyvybę, aukštinama mergina — busimoji motina ir kt. Saulės sugrįžimo apeigos baigdavosi kalėdojimu — vaikščiojimu užsidėjilš įvai rias kaukes — gyvulių, žvė rių, keistų žmonių. Šventė je dalyvaudavo Saulė. Tarpušvenčluose nešiojo po lau kus Ir kaimus Saulės atvaiz dą — buvo tikima, kad ji išvaiko piktąsias dvasias. Švenčiantieji žaisdavo įvai rius žaidimus, kad geriau spiestų bitės, kad būtų der lingesni sodai ir laukai, kad gyvuliai būtų sveiki ir 1.1. Lietuvoje išlikęs archaiškas paprotys per kūčias prie stalo kampo statyti eglės šaką, jos šakomis išpuošti namų duris iš lauko. Eglė, simbo lizuojanti gyvybės medį, tiki ma, atnešdavo į namus lai mę, džiaugsmą, turtą ir 1.1. Eglutės puošimas obuoliais, riešutais bei degančiomis žva kutėmis nebuvo atsitiktinis. Riešutai, obuoliai simboliza vo vaisingumą. Žvakučių deginimas siejamas su pro tėvių vėlių atminimu, o ugnis turinti apsaugoti šei mą nuo blogybių. Čia pateikėme tik bendruo sius Žiemos švenčių bruožus. Būta daug (vairių papročių. Matome, kaip mūsų pro tėviai juto gamtą, stebėjo ją — iš čia jų apeigos, bū rimai, mįslės, dainos ir kt. Žinodami tradicijas, užčiuopę jų atsiradimo šaknis, galė sime geriau jas suprasti ir įvertinti, o taip pat giliau suvoksime nūdienos mūsų švenčių prasmę. Parengė Raimonda RAVA1TYTĖ
AR VISADA SAUSIO 1-ĄJĄ DIENĄ PRASIDĖDAVO NAUJIEJI Kiekvienais metais sausio 1 dieną mes palydime Se nuosius ir sutinkame Naujuo sius metus. Ar visada ši die na buvo Naujųjų metų pra džia? Žvilgtelėjus ne į tokią Jau žilą praeitį, pasaulyje rasi me daug datų, kuriomis pra sidėdavo Naujieji metai. Iš pradžių galima pagalvoti, kad visos datos pasirinktos visiška) atsitiktinai. Kas gi nulėmė metų pradžią? Įsigili nus galima pastebėti, jog visos datos susijusios su ast ronominiais bei visuomeni niais reiškiniais. Dauguma Laoso tautelių Naujuosius metus švenčia su doroję laukų derlių arba prieš sėją. Tad Naujų metų pradžią daugiausia nulem davo gamtinės sąlygos. Vien tik Indijoje Naujieji metai sutinkami bent 10 kar tų per metus. Cla didelę Įta ką turi Indijos daugiatautiškumas. O senovės Romoje bei Ru sijoje iki XIV a. Naujieji buvo švenčiami kovo 1-ąją. Ši data siejama su pirma pavasario mėnulio pilnatimi. Kovo 25-ąją Naujuosius metus sutikdavo Romoje, Anglijoje, Vokietijoje, Ispa nijoje ir kt. šalyse. Romos imperijos laikais buvo pla čiai Įsigalėjęs frlgų dievo Ačio kultas, o kaip tik šią dieną Atls „prisikeldavo" naujam gyvenimui. Kiek vė liau dievo Ačio „prisikėli mas" buvo pakeistas Jėzaus Kristaus „įsikūnijimu". Ne reikia pamiršti, kad kovo 20—21 dienomis prasideda pavasario lygiadienis, vadi nasi tada prasideda astrono-
sambliui vadovavo Zita Kel-ryžtingas, su polėkiais. Kad mickaitė. mokėtų vesti vakarones mo — Labai gėriuosi šių kyklose, kad galėtų išmokyti žmonių energija, jų entu valkus liaudies dainų, — ziazmu. kalbėjo vadovė. — Jauną žmogų gali įver — Aš už jaunatvišką mak tinti ekspedicijose, — pasa simalizmą, norą kuo daugiau koja Z. Kelmickaltė. — Matai, pasiekti. Kad kolektyve atėjęs kaip jis sugeba iš žmogaus naujas žmogus būtų viso atrinkti programai tinkančią didelio būrio nariu. Galbūt dainą, mokėjimą bendrauti dabar per daug rūpinamės su žmonėmis. savimi, mokame tik patys — Svarbiausia, kad kiek linksminti pasirodymu sceno vienas ansamblietis būtų je? — Štai kas jaudina Z.
„Ratilio“
premjera.
K.
Driskiaus
sėkmingomis studijomis. Jie visuomenininkai ir pir mūnai. Nemaža dalis dalyvauja SMD. J. Rutkauskas paruo šė pranešimą „Silkinių audi nių vartojimo derinimas, pa naudojant žėrinio išlydžio plazmą", Juozo darbas gerai įvertintas. , ,. Aktyviai SMD veikloje pasireiškė V. Pini gyte ir S. Staknevičiūtė. Jos darbas „Lietuvos TSR mineraliniai vandenys" Universiteto SMD konferencijos metu buvo įvertintas antrąja vieta. Lekia Gruodis nesustabdo-
minls pavasaris. Panašiai ga lime paaiškinti ir kitas su tinkamas datas: rugsėjo 1-oji — derliaus sudorojimo me tas. Rusijoje šis kalendorius buvo naudojamas nuo 1483 m. iki 1700 m. Rugsėjo 1, kaip Naujieji metai, XV am žiuje buvo žinomi ir Lietu voje. Gruodžio 25 dieną t. p. dažnai sutinkama kaip nauja metinė data. Šios datos lai kydavosi bevelk visos Euro pos tautos. Galbūt ši diena astrono miškai labiausiai tiktų Nau jųjų metų pradžiai, nes gruo džio 22 dieną Saulė toliau siai nukrypsta nuo dangaus sferos pusiaujo plokštumos. Tai astronominės žiemos pradžia. O kada gi sausio 1-oji ta po Naujųjų metų pradžia? Šią dieną pirmasis gan sa votišku sprendimu (vertino Romos imperatorius Julius Cezaris. Cezario pasirinkimą sąlygojo paprotys — būtent sausio mėnesį savo pareigas pradėdavo eiti naujai išrink tieji konsulai. Lotyniškai sausio mėnesio pavadinimas — Januarijus. Tai dviveidis senovės italų kelių ir kelio nių bei romėnų durų bei vartų (laiko) dievas, kuris vienu veidu stebėjo praeitį, o antrą buvo nukreipęs ateitin. Gerokai vėliau plačiau šią datą įteisino popiežiui Gri galius XIII 1582-ųjų metų kovo 1-osios bule. Tiesa, dar prieš minėtą bulę ši die na sutinkama Ispanijoje nuo 1556 m., Danijoje ir Šėfedijoje nuo 1559, Prancūzijoje nuo 1565 metų.' Vytautas MUSTEIKIS
Kelmickaitę. XXX Daug ansambliečių baigė studijas. Vieni ir dabar ne gali skirtis su ansambliu, ki ti, Išvažiavę dirbti į rajonus, ten subūrė etnografinius an samblius. Panevėžio rajone, Smilgiuo se, buvęs ansamblietis A. Plitnikas turi mokinių etno grafinį ansamblį. R. Vildžiū nienė — Klaipėdos fakultetų Nukelta į 4 psl.
nuotr.
mom žiemos rogėm. Čia ir sesija vėl ant slenksčio, Prekybininkų laukia ' penki egzaminai. — Truputį neramu, kaip ir prieš kiekvieną sesiją, — sako trečiakursiai, — la biausiai bijom prekybos eko nomikos. Bet tikimės, kad bus gerai. Egzaminams ruo šiamės visi kartu. Taip ge riau įsimename, išsiaiškina me sunkesnius dalykus. Įdomiai gyvena trečiakur siai. Visko nė neišsakysi: kiek čia sportininkų, turistų, Palikus prekių mokslo trečiakursius, pamažu žings-
niuoju į bendrabutį. Nors šaltukas kanda skruostus, žnybia į ausis, bet man ge ra. Gera, kai žmonės supran ta vienas kitą. Kai visai ne-> pažįstamam būry po kelių, minučių pasijunti tartum bū tum to paties kolektyvo na rys. Mintyse, vis prisimenu Dai vos Romaškaitės pacituotus V. Reimerio žodžius: -.„Kar tais mano siela trokšta sau lės, ją atstoja spinduliuojan tis žmogus". Aldona SKAISGIRYTĖ, „T.S." neetatinė korespondentė