uam/Binis scuoencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
1974 m. gruodžio 20 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Nr. 40 (899)
ARTĖJA ŽIEMOS EGZAMINAI — MUSŲ DARBO ATASKAITA. GERAI JIEMS PASIRUOŠKIME IR GERAI IŠLAIKYKIME!
Ar
nedrebi, pirmakursi?
Visi egzaminai baisūs, ir kokia palaima, kai juos išlai kai. Jei tu tik pirmakursis, sesija atrodo dar didesnis siaubas. Nenuostabu, kad ne vieno pirmakursio chemiko akyse galėjai išskaityti susi domėjimą ir nebylų klausimą: ,,Kas čia? Kas dalija recep tus, kaip išlaikyti egzaminą?", kai skelbimas juos pakvietė j atvirą komjaunimo susirin kimą „Kaip pasiruošti pirma jai sesijai". (Beje, tokie susi rinkimai dabar vyksta visuose
PATARTAM
Tikram studentui (ne veltė džiui) reikalingas tam tikras subrendimas tiek auklėjimuisi, tiek lavinimuisi, tiek sa varankiškam darbui. Juk jis ne mokosi, o studijuoja, kuo iš esmės skiriasi nuo viduri nės mokyklos mokinio. Stu dento subrendimas studijoms pirmiausia pasireiškia jo sugebėjimu savarankiškai dirbti: mokėti planuoti savo darbą, savarankiškai dirbti be kasdieninės kontrolės ir prievartos iš šalies, mokėti aktyviai klausytis paskaitų, sugebėti dalyvauti seminaruo se, kiekvienu atveju susirasti knygą ir dirbti su ja. * * * * Praktika rodo, kad didelė dalis atėjusių į pirmą kursą studentų nesugeba produkty viai dirbti su knyga. Pirmiausia būtina išsiaiš kinti: 1) kuriam tikslui ir nuo ko pradėti skaityti, 2) kaip rasti medžiagą duotu klausimu gausioje literatūro je. Skaitymas bus efektyvus tik tada, kada jis bus siste mingas, kada naujos žinios bus tam tikru požiūriu gru puojamos, papildomos ir pa-
DRAUGŲ PORTRETAI
Lenino stipendininkų sąraše — žinoma pavardė: Kęstutis Urba, II kurso lituanistas. Ne taip dažnai, ir ne taip paprastai tuoj po dviejų se sijų vakarykščiam fuksui skiriama garbinga stipendija. Kurso vadovė doc. A. Laigonaitė apie Kęstutį pasakoja: — Ką ir bekalbėti — šau nus vaikinas. Autoritetas. Tokių kaip jis dėka kurse su sikuria maloni, draugiška at mosfera. Aktyvus. Tas akty vumas mane net gąsdina tru putėlį. Ar ilgai tęsis.
fakultetuose.) Prigužėjo pilna Didžioji chemijos auditorija ne tik pirmakursių, bet ir antrakur sių, trečiakursių, matėsi ir diplomantų. Jie atėjo pasi klausyti gerų patarimų, o gal pasižiūrėti į „fuksus", kam jie tikę, kaip studijuoja. Gerų patarimų tikrai ne trūko. Juos dosniai dalijo fa kulteto prodekanas doc. F. Jankauskas, doc. I. Finkelšteinaitė. Jie papasakojo, kaip svar-
bu, norint sėkmingai studijuo ti, savarankiškas darbas, kaip susigaudyti vadovėliuose ir žinynuose, nepaklysti infor macijos sraute ir sėkmingai išlaikyti egzaminus. Prodekanas F. Jankauskas supažindino susirinkusius su egzaminų ir įskaitų laikymo tvarka. Studentiškų patarimų, kaip sėkmingai studijuoti, ne pašykštėjo R. Bernotas. Reikia tikėtis, kad po šio susirinkimo, kurį surengė ChF komjaunimo biuras, ne vienam pirmakursiui sesija pasidarys ne tokia baisi, ir jie sėkmingai įveiks pirmąjį ban dymą.
Dviese su knyga tikrinamos savomis žiniomis ir patirtimi. Knygas reikia skaityti pa gal aiškų teminį planą, susiskirsčius pagrindinę temą potemėmis. Vieną potemę bai gę, nuosekliai pereiname prie kitos. Norint sau tokį planą susidaryti, jau reikia turėti bendrą supratimą apie visą darbą, o tai iš pradžių ne taip lengva. Orientuotis padeda paskaitos, atitinkamo dalyko programos ir nurodytos prie programos literatūros išstudi javimas, dėstytojo konsulta cijos. Tačiau reikėtų stengtis savarankiško darbo planą su sidaryti pačįam. Toks planas bus lankstesnis, jį bus galima racionaliau keisti bedirbant. Skaitomą literatūrą suskirs tame į dvi pagrindines gru pes: 1) literatūra bendrajam akiračiui plėsti ir 2) literatū ra, susijusi su specialybe. Pir mosios grupės literatūra plati ir įvairi. Čia griežtas planin gumas nebūtinas ir net ne įmanomas. Antrosios grupės literatūros skaitymas turi bū ti griežtas, planingas, temi nis. Jis taip pat nevienodas: daug priklauso nuo skaitymo tikslo, nuo skaitomo teksto
pobūdžio ir sudėtingumo, nuo jo mokslinės reikšmės. Gali būti IŠTISINIS skaity mas, jeigu orientacinis paro do, kad toks skaitymas reika lingas. Čia jau skaitome, iš skirdami pagrindinę autoriaus mintį, apgalvodami išvadas, bendrą perskaityto veikalo planą, pasižymėdami vietas, į kurias reikės atkreipti dė mesį, kai skaitysime pakarto tinai, arba kurias reikės išsi rašyti. Pagaliau PAKARTOTINIS, lėtas, apgalvotas skaitymas. Jo tikslas — išsiaiškinti kiek vieną mintį ir jos pagrindimą atskirai, taip pat visų teigi nių bei įrodymų sistemą. Vei kalas studijuojamas jau dali mis — giliai ir visapusiškai. Prie sunkesnių klausimų kar tais grįžtama keletą sykių, lyginama su kitais šaltiniais, tikslinama pagal enciklopedi jų tipo žodynus. Čia papras tai daromi įvairių tipų užra šai. Svarbu įprasti sistemingai dirbti bibliotekoje. Nuo I kurso studentui bū tina mokėti naudotis katalo gais: alfabetiniais, sistemi(N ūkeita Į 2 psl.)
Ką pasakė išminčius O aš Kęstutį pažįstu se niai, dar nuo mokyklinių li teratų konkursų laikų. Aly tus, Šiauliai, bendros nerimo, laukimo minutės, prizai, dau gybė gerų prisiminimų. Vie nuolikta klasė. Vėl problema — bus medalis ar ne? Ir dar viena, nemažiau svarbi — kas toliau? Teatras traukia jau seniai: svajota, galvota ir... pradėtos lietuvių kalbos ir literatūros studijos Universi tete. — Ar nesigaili, Kęstuti? Nenusivylei studijom?
— Ne. O į literatūrą aš ir atėjau per teatrą, dailųjį skaitymą. Svajonės. .. Žinau, jų neišsižadėjai. Tra dicija tęsiama. Universiteto dailiojo skaitymo konkurse iškovota trečioji vieta sako daug ką. O teatras? Jis liko geru draugu. Šiemet draugai patikėjo atsakingas dramos studijos pirmininko pareigas. — Ką galėčiau pasakyt apie Urbą? — susimąsto teat ro vyr. režisierius V. Limantas. — Nieko daug, nes pa žįstu jį tik vienerius metus.
— Geriausia eik j musų bendrabučio skaityklą, — pa tarė man Medicinos fakulteto komjaunimo biure, — ten po paskaitų, pavakary, taip ir susirenka visa „puokštė“ stropiausių, beartėjančios se sijos neužmirštančių. Nemelavo. Kone virš visų stalų — Į knygas palinkusios galvos. Tik antrakursė Vida Lingevičiutė (nuotr. viduryje), gru pės proforgė, sakėsi rečiau čion teužsukanti, labiau pa pratusi fakulteto skaitykloj, o visi kiti — ilgas valandas prasėdi čia. Nuotraukoje matome (apa čioje) trečiakursius fakulteto komjaunimo biuro sekreto riaus pavaduotoją Rimvaldą Brogą, III kurso seniūną Pra ną Žiūką, dainų ir šokių liaudies ansamblio šokėją Ed mundą Vitkų; (viršuje) Vy tautą Roką — bendrabučio tarybos narį, antrojo aukšto (beje, jame ir skaitykla) se niūną. Visos šios jų pareigos neužgožia pačios svarbiau sios — gerai mokytis.
Sąžiningas, pareigingas, darbš tus. Turi lakią vaizduotę ir režisūrinių gabumų. Jau pir mame kurse savarankiškai paruošė sceninį etiudą „Ran das". Debiutas, reikia pripa žinti, sėkmingas. — O kaip mokslai? — Nieko nepaprasto čia nėra, — atsako Kęstutis. — Tiesiog nuo pirmos klasės mokiausi gerai, tai ir neįsi vaizduoju, kad galima kitaip. Tenka prie knygų pasėdėt, neišsiginsi, ypač „paspau džiant" tas disciplinas, kurios sunkiau sekasi. Labiausiai pa tinkanti disciplina? Specialy bės dalykai. Žinai, matemati kos pasiilgau.. . Su ja susi
Stropiausi - skaitykloje S. RAZIONO
duriu tik tiek, kiek reikia iš skirstyti dienos laiką. Ir skirsto: tiek paskaitoms, tiek teatro studijai, dar kny gai, dar koncertui, naujam spektakliui. Ne tokia jau pa prasta matematika. O aš atsi menu tave dar dainuojantį ir grojantį akordeonu, ir nedi deliame draugų būrely eiles skaitantį... Ir kas tave trau kia prie žmonių, kuo tu juos paperki, — draugų tau nieka da netrūko. Tikriausiai pa prastumu, betarpiškumu, nuo širdumu. Ir nė trupučio po zos, nors labai dažnai di džiuojamės, tapę „kiemo čempionais". — Ar neišpuiksi dabar?
F0T0REP0RTA2AS
Kaip pasijutai, tapęs Leni no stipendininku? — Nustebau. Netikėjau. Man atrodo, kad per anksti. Juk aš nieko ypatingo. . . O, žinai, mama apsidžiaugė ir sesutė. Ir mokykloj džiaugia si. Gal būt, labiausiai — se nas literatūros mokytojas. Smagu. . . O vis dėlto, kur raktas? Kaip tapti Lenino stipendinin ku? Kas svarbiausia? —„Rūpinkis minutėmis, o valandos pasirūpins savimi", — seno išminčiaus žodžiais atsako Kęstutis. V. VASILIAUSKAITE