v/sų
Salių
proletarai, vienykitės!
cam/Bos
ŠIAME
NUMERYJE: •K KAIP SEKASI, PIRMAKURSI?
>!• RENGINIAI, SKIRTI UNIVERSITETO 400-MEC1UI VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1977 m. gruodžio 23 d. Nr. 40 (1024)
EINA NUO 1950 METŲ
DARBO METAI Mokymo sėkmę lemia ir studentų kontingentas, ir darbas su juo nuo pirmų dienų. Kaip padedama pirmakursiams adaptuotis naujoje aplinkoje!
Pirmam kursui visada skiriami geri, patyrę kuratoriai, to kie, kaip doc. E. Finkelšteinaitė, vyr. dėst. L. Bunikienė, vyr. dėst. Urbonas. Darbas su pirmakursiais vyksta visą se mestrą. Jiems skaitomas įvado j specialybę kursas. „Fuksus" šefuoja ir komjaunimo biuras. I semestro pabaigoje grupėse vyksta susirinkimai akademiniais klausimais. Kura toriai, dėstytojai kalba apie pirmoje sesijoje dažniausiai pasitaikančus sunkumus, studentų klaidas. Vyresnių kursų studentai dalinasi patirtimi. Ką galėtumėte pasakyti apie studentų savarankišką dar bą, ar duodami jo įgūdžiai!
Kokios, Jūsų nuomone, tys!
pagrindinės
atsilikimo priežas
| ■
Į
• "j
■
PRIPRASTI NELENGVA
Pokalbis su Chemijos fakulteto dekanu doc. A. LEVINSKU
Studentams chemikams savarankiško darbo netrūksta, daug laiko tenka dirbti laboratorijose. Pirmame kurse dar bai nėra sudėtingi, bet jų metu kaip tik ir formuojasi stu dentų praktinio darbo jgūdžiei. Bibliotekoje vyksta įvadi niai seminarai: studentai sužino, kaip naudotis bibliotekos paslaugomis.
*KAINA 2 KAP.
JAUNŲJŲ LITERATŲ BALSAS
Artėja žiemos
egzaminų
sesija — mūsų
darbo
ataskaita.
Blogiausia, kad studentai nesistemingai dirba, praleidinėja paskaitas. Dažniausiai tai paprasčiausias apsileidimas, tingėjimas. Paskaitų lankymą kontroliuojame per seniūnus. Yra sudarytas grafikas, kada ir kurio kurso seniūnas priva lo atnešti žurnalus į dekanatą. Kiekvienos grupės žurnalas vieną kartą per savaitę yra patikrinamas, informuojami dės tytojai ir kuratoriai.
Niekad negalvojam, kad adaptacijos periodas pirma kursiui bus toks ilgas. Jau iš pirmų dienų pajutome, kad čia nebe mokykla, tegu iš įpratimo dar laukdavome skambučio, skelbiančio paskaitų pradžią ir pabaigą. Tai teko pamiršti. Net posakį pamėgome: „Čia tau, drauguži, ne mokykla". Neįprastas dalykas: niekas griežtai netikri no, kaip lankom paskaitas. Pajutome atsakomybę: tavimi pasitiki, taigi privalai neprarasti to pasitikėjimo. O tiek viliojančių dalykų: Sporto rūmai, Paveikslų galerija, kino teatrai... Ne vienam pirmakursiui sunku atsispirti pa gundai: o gal neiti į paskaitą, gal geriau pažiūrėsiu naują filmą? Ruošdamiesi paskaitoms, supratom, kad žinių, kurias gavome mokykloje, neužteks, neužteks ir to, ką mums iš dėsto. Čia jau svarbiausia — savarankiškas darbas. Teko sau kartoti ir kartoti: tu turi nebe mokytis, o studijuoti. Ir tai ne viskas. Koks tu studentas, jei nedalyvauji Uni versiteto visuomeninėje veikloje? Iškilo dar vienas klausi mas: kaip suspėti? Teko griežtai suskirstyti laiką, kiekvie na minutė tapo brangi. Po truputį apsipratome. Daug padėjo vyresnieji draugai. Komjaunimo biuro nariai ateina į susirinkimus, paaiškina vieną ar kitą dalyką. Pirmasis mūsų, pirmakursių, išbandymas buvo kontrolinė sesija. Kas prisirinko daug „nuliukų", tam teks pasispaus ti. Jau čia mes patys kalti. Ir atsakyti patiems tenka. Ir dabar, ir per egzaminus. R. MORKDNAS FILE rusų k. ir lit. spec. I k. studentas
Sakykit, ar studentai turi geras darbo sąlygas!
Mūsų fakultete bendrabučio reikalais rūpinasi asist. Skadauskas. Didelių nusiskundimų dėl darbo bendrabutyje są lygų nėra. Fakultete turime biblioteką ir skaityklą. Organi nės chemijos katedros dėka studentams leidžiama naudo tis moksliniais fondais. Tai gerai — studentai išmoksta dirb ti savarankiškai, naudotis referatiniais žurnalais, nors, antra vertus, nukenčia veikalai, turintys ne tik mokslinę, bet jau ir istorinę vertę. Ar dekanatas palaiko ryšius su kitų fakultetų mis!
katedro
Tų katedrų dėstytojai informuoja dekanatą, kaip studen tai lanko paskaitas, ruošiasi pratyboms. Turime rūpesčių dėl užsienio kalbų studijavimo. Labai blogai lanko ir ruo šiasi IV kurso vokiečių kalbos grupė. Kas naujo fakulteto mokymo procese!
Naujos yra mokymo programos. Dabar mūsų visi studen tai nukreipiami j pedagoginį profilį. Pagal seną mokymo programą dirba tik V kursas. Kitais metais, rudenį, diplo mantai jau turės dviejų mėnesių pedagoginę praktiką mo kyklose. Kokia artėjančios sesijos prognozė, ko Jūs norėtumėt pa linkėti Chemijos fakulteto studentams!
Atrodo, sesija turėtų būti laikoma neblogai, nors įtakos turėjo talkos, pasivyti nėra lengva. Linkiu visiems sėkmingai išlaikyti egzaminus. Kuo ma žiau skolųl Kalbėjosi „TS" korespondentų posto narė ChF IV k. stud. V. PAUKŠTYTĖ
Svarbus eilinis žinių patikrinimas Ketvirtame kurse sesija — ne naujiena, jau spėjom primiršti pirmosios įspūdžius, bet vis vien jaudiniesi: kiekviena turi savų nepakartoj anių bruožų. Kaip kruta ketvirtakursiai sesijos išvakarėse? Kunsinių dalbų rašymas, darbas mokomosiose ir probleminėse laboratorijose, paskaitos, susitikimai diskusijų klube... Darbų daug, ir studijuoti tikrai nelengva, bet nenuleidžiam galvos, mėgstam sakyti: „Mūsų nedaug, bet mes fizikai". Per trejus metus išklausė-
mokyklų vadovai pasi rašė darbo planą 1978 —1980 metams. Iškilmingame akte dalyvavo mūsų univer siteto rektorius prof. dr. J. Kubilius, svečiai iš Greifsvaldo — rek torius prof. dr. V. Imigas ir partinio komite to sekretorius prof. R. Breueris (nuotraukoje iš kairės į dešinę), mū sų universiteto parti nio komiteto sekreto rius doc. K. Poškus, prorektoriai doc. J. Gri gonis ir doc. B. Suda-
Fizikos mokslas vis daugiau specializuojasi, daugėja jo sprendžiamų problemų. Kai kurios jų nagrinėjamos probleminėse laboratorijose. Jo se studentai pradeda dirbti jau nuo antro kurso. Šis darbas yra visapusiškai skatinamas, nes fakultetas ruošia daugiausia eksperimentatorius, o geras tapsi tik turėdamas tam tikrus praktinio darbo įgūdžius. Ir patiems studentams Įdomu dirbti tokiose laboratorijose. Pavyzdžiui, puslaidininkių probleminės laboratorijos tyrinėja didelės varžos puslaidinin
M. ŽILINSKAJA FF MAK pirmininkė
WBffiiiHmiinnifflffiii!HtiininiiiuiiNiiiin»iiiHiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiii4inniiiiiimiinniniiniiHniiiiinnim]nHnniiiiiiuniiinnnuniuiiininHiiniflHniiu
BENDRŲ SIEKIMŲ PROGRAMA Praėjusią savaitę Universitetas sulaukė garbingų svečių — pas mus atvyko Greifsvaldo (VDR) universi teto rektorius prof. dr. V. Imigas ir partinio komiteto sekretorius prof. R. Breueris. Jau dešimt metų bendradarbiauja Vil niaus ir Greifsvaldo universitetai. Kūrybi nio darbo, bendrų sie kimų programa bus vykdoma ir ateity. Gruodžio 14 d. rekto rate abiejų aukštųjų
me pagrindines teorines disciplinas, būtinas visų specializacijų studentams. Ketvirtame kurse daugiausia laiko skiriama specialiosioms disciplinoms, kurios, pasak pačių studentų, yra kur kas įdomesnės ir mokytis jas tiesiog smagu. Mokomosiose laboratorijosė studentai atlieka darbus, kurių tikslas yra supažindinti ketvirtakursius su tais elementariais mokslo tiriamojo darbo metodais, be kurių fizikas, kaip savo srities specialistas, negali apsieiti tolimesniame darbe.
kius. Tokių tyrimų perspek tyvos yra labai viliojančios — dirbtinė akis, dirbtinis in telektas. .. Kursiniai darbai, kuriuos rašo fizikai' septintame se mestre, yra savotiškas api bendrinimas to darbo, kuris buvo nuveiktas, įsisavinant specialybės dalykus ir dir bant probleminėse laboratori jose. Kartu jau pradedama ruoštis diplominiams dar bams. Ateinanti sesija bus eilinis žinių patikrinimas ir, aišku, ketvirtakursiai pasistengs iš laikyti ją kuo geriau, juk tam yra visos būtinos prie laidos.
vičius, darbuotojų prof sąjungos komiteto pir mininkas doc. I. Žeberskis, partinio komi teto sekretoriaus pava duotojas doc. V. Gobis.
V. NAUJIKO nuotr.