GERBIAMIEJI v/SŲ Salių proletarai,
DRAUGAI!
vienykitės:
Baigiasi 1978 didingo darbo, naujų planų, naujo entuziazmo ir puikių per galių metai. Tai buvo Ta rybų šalies pasiekimų me tai. Jie ženklūs garbingais jubiliejais. LKP — 60 ir Tarybų valdžios įkūrimo Lietuvoie 60-metis, naujo sios TSRS Konstitucijos metinės įkvėpė mus nau jiems laimėjimams, išgar sino tarybine liaudį nasaulio darbo žmonių akyse kaip liaudį kovojančią už žmonijos laimę, už socia 1978 m. gruodžio 29 d. linį progresą, už tvirtą tai VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS ką žemėje. Nr. 40 (1065). Sudėtinė šių pasiekimų EINA NUO 1950 METŲ KAINA 2 KAP. dalis yra ir mūsų senosios Almae Matris, mūsų profe sorių, dėstytojų ir studen tų bei viso darbuotojų ko lektyvo atkaklaus darbo rezultatai. Naujuosius, 1979-uosius metus sutinkame su dide liu politiniu-idėjiniu, visuomeniniu-gamybiniu bei kultūriniu pakilimu. Naujiems mokslo, studi jų laimėjimams, naujiems darbams mus sutelkia ir garbingas mūsų Almae Matris 400 metų jubilie jus. Vilniaus darbo rau V. Kapsuko donosios vėliavos ordino V. Kapsuko universiteto universiteto 400 re.ktoratas, partinė ir kitos metų jubiliejui visuomeninės organizaci jos yra tvirtai įsitikinu ISTORIJOS FAKULTETAS sios, kad Universiteto darbuotojų ir studentų ko Gruodžio 14 d. vyko LKP lektyvas jvykdys visus įkūrimo 60-mečio ir pirmo partijos ir vyriausybės ke sios proletarinės revoliucijos liamus uždavinius, dera Lietuvojei 60-mečio minėj ibuvo surengta mas. Ta proga | mai sutiks savo 400 melų studentų mokslinė konferencisukaktį. Tarptautinių ja. Ją surengė i Su Naujaisiais metais! Istorijos mokslinis santykių Daug džiaugsmo, sėkmės būrelis. gerų darbų 1979-taisiais metais! PREKYBOS FAKULTETAS REKTORATAS V aukšte išleistas foto PARTINIS KOMITETAS stendas „Mūsų fakulteto isto KOMJAUNIMO rija", kurią sudaro trys skvKOMITETAS rial. Viename skyriuje pateik DARBUOTOJŲ. tos nuotraukos iš ankstesnių PROFSĄJUNGOS absolventų laidų, kituose KOMITETAS vaizduojama šiandiena. STUDENTŲ VII aukšte Įrengta Prekių PROFSĄJUNGOS mokslo katedros istoriją vaizKOMITETAS duojanti ekspozicija.
CAUVBIDIS
scuoencas
LAIŠKAS
„TARYBINIAM
STUDENTUI" IŠ KUBOS
Kubos respublikai - 20 Prieš dvidešimt metu per galingas sukilėliu kariuome nės maršas, kuriam vadova vo Kubos revoliucijos vadas Fidelis Kastro, pasibaigė vi siška liaudies pergale. šios armijos būriai sutriuškino vvriausvbės kariuomene ir nuvertė supuvusi diktatorių režimą. Iš šalies Nauiuiu Metu nakti pabėgo kruvinasis diktato rius Batistą Pirmoji 1959 metu diena tapo Kubos re voliucijos pergalės diena Ir tuo pačiu Vakaru ousrutulvie buvo įkurdinta pirmoji socia listinė valstybė. Nuo to laiko oraėio dvide šimt metu. Tai nedidelis lai kotarpis šalies gvvenime. Respublikai per ii teko patir ti nemaža sunkumu ir išmė ginimu. Tačiau. Kubos komu nistu partijai vadovaujant, šalvie sėkmingai buvo su triuškinti kontrrevoliuciios židiniai ir atremta imperialis tinė agresija Plaia Hirone. šalvie ivvko esminiai sociali niai ekonominiai pertvarky mai. šiais pakitimais šiandien didžiuoiasl kiekvienas kubie tis. iie pastebimi visose gy venimo sritvse. Kiekvieno besilankančio Kuboje dėmėsi visu pirma Patraukia nuostabiai gražios no revoliuciios pastatytos mokyklos. Jos vra Kubos pa sididžiavimas. Šios srities darbo rezultatai akivaizdūs, iki revoliuciios respublikoje buvo 1 milijonas beraščiu 1.2 milijono mažaraščiu ir B0o tūkstančiu vaiku visiškai nelankė mokvklos. šiandien bendrojo lavinimo mokyklose mokosi 3 milijonai 330 tūks tančiu valku. Vidurinėse mo kyklose jaunimas mokosi 12
metu. Iš iu nradinėie — 6 metus, vidurinėje — 3 metus ir priešuniversitarlioie — 3 metus. Nemaža mokvklu pa statyta kaime. Tai ištisi kompleksai, susidedantvs iš mokvmo korpusu, bendrabu čiu. sporto Įrenginiu Papras tai prie mokvklos esti 250 ha žemės. Jaunimas čia gvvena. mokosi ir dirba. Pusė moki niu kasdien rvta eina i audi torijas. kabinetus ir mokosi, kita dalis dirba laukuose. Po Pietų pertraukos pamainos keičiasi. Čia pat esančiuose žemės plotuose auginamos citrusinės kultūros, ananasai Plvti kavos plantacijos. Moks leiviai nemokamai aprūpina mi maistu, drabužiais, knygo mis ir mokvmo priemonėmis. Specialiu viduriniu mokvk lu per dvidešimtmeti padidė to daugiau kaip 10 kartu. Dabartiniu metu šalvie veikia 573 šio tipo mokslo ištaigos ir iose mokosi net 196.9 tūkstančiai studentu. Studen tu skaičius aukštosiose mo kyklose išaugo nuo 15 iki 139.0 tūkstančio. Respublikoie šiandien mokosi kas tre čias gvventoias. Anksčiau atsilikusi agrari nė šalis, kur siautėio badas, narkomanija, viešpatavo ne darbas. neraštingumas ir ki tos negerovės, šiandien tapo valstybe, kurioie sparčiai ir užtikrintai vvstosi nacionali nė ekonomika. Per dvidešimt metu elektros energiios gamvba padidėto 3.2 karto Plieno išlvdvmas — 10 kar tu mašinų gamybos orodukciia — 3.7 karto, radiio im tuvu gamyba — 10 kartu, šaldytuvu — 5.3 karto, ce mento — anie 4 kartus. Nukelta i 4 psl.
Sesija... Paskutinę dieną prieš egzaminą užsikemša skaityklos, iš bibliotekų iš graibstomos užsilikusios kn> ■ gos. Ir kai ties jomis palinks ta besistengią nors minimumą žinių išspausti studentai, ne jučia susimąsto ir dėstytojas. Kodėl taip, kieno čia kaitė? „Tai amžinas klausimas, am žinas atsakymas“, — pradeda pokalbį Gamtos fakultelo Geografijos ir kartografijos katedros vyr. dėst. I k. kura torė V. Suchockaja. Pirmakursiai, atėję į aukš tąją mokyklą, įspėjami, kad sesijai reikia ruoštis nuo rugsėjo pirmos. Kokias klai das, nesugebėjimo studijuoti priežastis pastebite? J auditoriją pirmakursis at eina dar lydimas nuolatinių mokytojo nurodymų. To tikisi
Su Naujaisiais metais sveikina Medicinos lakuiteto II kurso studentas A. BUNIKIS ir siunčia ke lis piešinius.
Kai raketos padangėje švystels, Palinkėki™ studentams balsu: Būkit narsūs tarsi aktyvistai, Pirmą kartą aplankę fuksus.
„Sudaiginti" norą studijoms ir įstojęs. Jis neturi patyrimo ir todėl pirmą semestrą leidžla labai laisvai, „šaltakrau jiškai", kažko tikėdamasis. Pirmakursis mano, jog įstoji mas Į Universitetą savaime Išsprendžia problemą, jis gali ilsėtis. Norą sistemingai stu dijuoti susilpnina ir pirmakur sių išvažiavimas dirbti j kol ūkius. Gal geriau pirmaisiais metais palikti juos prie kny gų. .. Tik semestro pabaigo je susigriebia, kad nesuspėjo pradėti studijuoti. Tiesa, at likti laboratoriniai darbai,
Į .
pasisakyta per vieną kitą seminarą, bet teorinis kursas dar neruoštas. Kas, jūsų nuomone, turi di džiausią reikšmę sėkmingonls studijoms? Didelis noras sužinoti, plėsti savo akiratį. O to noro nematyti. Pirmakursiui turi padėti dėstytojas. Jis turi „sudaiginti" norą studijuoti. Kai yra noro, studentas pats pamato studijavimo kryptin gumą. Nuo tokių, kurie į aukštąją mokyklą atėjo tik Nukelta į 4 psl.
Taip pat — naujas foto stendas „Mūsų žinios — Unlversiteto 400 metų jubilie jui*', kuriame patelktos nuo traukos iš materialinio-tech ninio aprūpinimo specialybės studentų studijų ir gamybi nės praktikos.
VU BIBLIOTEKA Sudaryti ir patvirtinti kil nojamos ir stacionarinės paro dos tematiniai-ekspoziciniai planai. Architektas S. Masalskis suprojektavo, Dailės kombi nato medžio cechas jau pa gamino stendus, skirtus kil nojamos parodos eksponavi mui. Gruodžio 21 d. Universiteto jubiliejinės komisijos pa rodų sekcijoje buvo aptarti kilnojamosios parodos stendų projektai iki (1803 nr.). Dalyvavo rektorius, LKP CK ir Dailės kombinato atstovai.