J VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖS!
Siame
UrM’VBIIBS
scciDencfts
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1982 m. gruodžio 24 d.,
SESIJA • SESIJA • SESIJA
Ruošiasi istorikai Paskaitų lankymas prieš sesiją — kiekvienam stu dentui aktualus dalykas. Ar verta šiuo metu rengti sus tiprinto lankomumo savaites? Jei per semestrą, kuris buvo retas svečias, tai jau prieš sesiją to pasakyti negalima. Taigi, sustiprinto lankymo savaitės semestro gale rodo MAK-o atsilikimą nuo studentų gyvenimo. Kitaip dirb ti ruošiasi IF MAK-as. Jo pirmininką IV kurso istoriką Kęstutį Vitkauską ir paprašėme atsakyti į keletą klausi mų. Visų pirma, supažindinkite su savo MAK-o nariais. — MAK-ą sudaro ketvirto kurso istorikai: už lankymą atsakingas S. Senulis, už socialistinį lenktyniavimą —V. Smetanaitė, už darbą su pirmakursiais — G. Cerniūtė, už sienlaikraštį — A. Palionis. Gali daug kas paprieštarauti vienos specialybės ir vieno kurso dominavimui. Tačiau tokiu būdu mes galime operatyviau dirbti. Nereikia vie niems kitų ieškoti. Kai visi viename kurse, ir susitarti daug lengviau. Daug padeda mums ir atskirų specialybių MAK-ų pirmininkai. Būtų galima paminėti III kurso psichologijos
Universiteto
Jaunųjų
SS“ maoS®'““ kultete taryba nuo 1980 metų organizuoja paskai. tų ciklus, skirtus jauniesiems dėstytojams, stažuotojams, aspirantams. Paskaitų skaityti kviečiami žymūs fakulteto, Lietučių kalbos ir literatūros institutn mokslininkai. Paskaitose nagrinėjamos aktualios kalbotyros problemos, supažindinama su šiuolaikinėmis lingvistikos
penktadienis
specialybės MAK-o pirmininkę R. Pranckevičiūtę. Ji daž nai dalyvauja fakulteto MAK-o reiduose. Prieš sesiją Jūs nesiruošiate rengti sustiprinto lan kymo savaitės. Jūs turite savitą paskaitų lankymo tikrini mo būdą? — Devyniems studentams pareikšti Rektoriaus papeiki mai, keturiems — nuimtos stipendijos. Nekaip lanko žur nalistai. Paskutinio MAK-o posėdžio metu buvo užsiminta, kad grupių žurnalus reikėtų laikyti ant dėstytojų stalo. Ar tai pasiteisina? — Seniūnai tokiu būdu negali sudėti netikrų pliusų, ir atėję MAK-o nariai gali greičiau patikrinti. Kol kas dar negalime girtis šios iniciatyvos rezultatais. Kiek lankėmės grupėse, dar to nepastebėjome. Tam trukdo pavėlavimai, o iš dalies ir seniūnai nori nepažymėti draugų. Reikia pasakyti, kad per šį semestrą ir keletas seniūnų gavo de kano papeikimus. Jeigu jau pats seniūnas retas svečias paskaitose ir žurnalas keliauja per visus grupės studentus, tai jau apie naujas iniciatyvas, gerinant paskaitų lankymą, apie tikrus ir netikrus pliusus kalbos nė būt’, negal’. Lankymas buvo ir dar ilgai bus viena opiausių proble mų. Kiekvienas nori turėti savo teises, savo požiūrį į pas kaitas. Tai nedraudžiama. Reikia, kad tai neviršytų vi suotinių teisių ir pažiūrų. Alma MOSTEIKAITŽ
FILOLOGIJOS FAKULTETO mokslininkų taryboje kryptimis bei metodais, aiškinama, kaip formųluoti ir verifikuoti mokslines hipotezes. Paskaitų ciklus lanko nuo 15 iki 25 žmonių. Fakulteto jaunieji mokslininkai (daugiausia litua. nistai) aktyviai dalyvauja ir respublikos aukštųių mokyklų bei MA Lietuvių kalbos ir literatūros instituto jaunųjų kalbininkų
Nr. 39(1218)
JAUNŲJŲ
teoriniame seminare, vykstančiame kiekvieną mė nesį. Čia jaunieji skaito patys pranešimus, diskutuoja, kviečiasi žymius lingvistus, filosofus, mokslo istorijos specialistus. Seminarui vadovauja en‘uziastingas jaunųjų mokslininku globėjas doc. A. Girdenis. Paskaitos ir seminarai stimuliuoja mokslinę mintį, formuoja akty
vią mokslininko asmeny bę, plečia akiratį, aspiran tams padeda pasirengei specialybės kandidatinio minimumo egzaminui. Su aktyvėjo fakulteto jaunųjų mokslininku dalyvavimas vietinėse. respublikinėse bei sąjunginėse konferen cijose. Visas jaunųjų moksli ninkų tarybos iniciatyvas remia ir skatina fakulteto dekanatas, visuomeninės organizacijos. B. STUNDŽIA
Ar įmanoma išmokti užsienio kalbą? Tikriausiai neatsirastų studento, kuris nenorėtų gerai mokėti užsienio kal bos, kuris nenorėtų ang liškai skaityti E. Heming vėjų ar vokiškai Gėtę. O kur dar populiarūs tarp merginų madų žurnalai prancūzų, vokiečių ar len kų kalbomis?. . Tačiau daugeliui pasa kymas „studentas-poliglotas", manau, kol kas suke lia šypseną. Kodėl iki šiol kai kurie studentai kreivai žiūri į užsienio kalbų pratybas, dėstytojus, kodėl kai Ku rie šalinami iš Universi teto vien todėl, kad nega vo užsienio kalbos įskaitos? Gal labai sunku mokytis, dideli krūviai ir „kieti“ dėstytojai? Ką patarti tiems, kurie paskaitos ar įskaitos laukia kaip... pa saulio pabaigos? Štai pa-
čių studentų mintys apie užsienio kalbos studijavi mą: „Dėstytojas reikalauja iš kiekvieno pagal sugebė jimus. Paskaitai ruošiuosi maždaug 2 — 2,5 vai. Pa skaitos patinka, dažnai pakalbam su dėstytoju apie įdomius dalykus, o tai ska tina mokytis kiek galima geriau". (III k. lituanistė) „Jaučiu, kad padariau didelę pažangą. Netingiu padirbėti savarankiškai. Dėkoju dėstytojui už reik lumą." (IV* k. istorikas) O štai anglų kalbos dėstytojos Z. Bareikytės min tys: „Studentai gali įsisavin ti jiems pateikiamą medžiagą nesunkiai, juolab kad visuomet dėstytojas orientuojasi į vidutinį stu dentą. I,II kursų studen tams užsienio kalba netu rėtų sudaryti didelių sun kumų, nes pirmame ir ant rame kurse kartojama tai, apie ką buvo kalbėta mo kykloje. O užsienio kalbų dėstytojai niekuomet ne sistengia „sukirsti" to stu dento, kuris tikrai dirba,
sąžiningai lanko paskai tas". Iš pokalbio su dėstytoja paaiškėjo dar keletas svar besnių klausimų, i ku riuos reiktų atkreipti dė mesį. Pirma, tai užsienio kalbos dėstytojų kaita kui sė (tai dar pasitaiko). Pra sideda įvairiausi nesusipra timai, studentų pretenzijos naujam dėstytojui, girdi, buvęs dėstytojas to ir a.io nereikalavo, o apie tai net nekalbėdavom.. . Dės tytojas, kuris dėsto nuo pat pirmo kurso, puikiai žino kiekvieno studento galimybes, todėl neaiškumų nebūna neį per užsiėmi mus, nei per įskaitas. Antra, tai eksperimento taikymas stojantiesiems į filologijos specialybes. Abi turientas pirmąjį egzamri ną išlaiko labai gerai, įsto ja, o vėliau paaiškėja, kad jo gabumai užsienio kal bai lygūs nuliui... Apskri tai, dauguma studentų iš vidurinės mokyklos, atsi neša skurdų užsienio kli bos žinių bagažą. Svarbu ir tai, kaip stu dentas lanko pratybas.
Užsienio kalbos pralybcs — tai ne istorija, ne ma tematika, kur datas ir for mules galima mintinai iš mokti. Kalbos per vakarą neišmoksi, o skolas likvi duoti ne taip jau lengva. Kaip suprasti, pavyzdžiui, neseniai pašalinto iš Uni versiteto FilF studento V. MAZŪROS elgesį, kai lis per mokslo metus užsienio kalbos užsiėmimuose pa sirodė tik 15 kartų (iš 70)? O paskaitų įdomumas ir įvairumas priklausys nuo grupės. Jei grupė gerai pasiruošia, kodėl dėstytojui neatsinešus įdo mesnės literatūros, žurna lų, kodėl nepakalbėjus to mis temomis, kurių nėra vadovėlyje? Bet jei gru pėje tik du, trys žmonės supranta tai, ką dėstyto jas aiškina per pratybas . ką tuomet daryt pačiair dėstytojui?.. Tad nepieškim užsie.ric kalbos dėstytojo portrete vien juodomis spalvomis Tik darbštumu pasiekia mas tobulumas ir geri įe zultatai. Romas PODERYS
Kaina 2 kap.
numeryje:
i f
„SMD ŽINIOS" — TAIP PAVADINTAS MŪSŲ LAIKRAŠČIO PRIEDAS, KURI PRADĖJO LEISTI UNIVERSITETO STUDENTŲ MOKSLINIO. DARBO TARYBA. SKAITYKITE 3—4 PSL.
1
i
PENKIASDEŠIMT DEVINTOJI
SAVAITĖ:
MASKVAI
MASKVOS UNIVERSITETAS: Istorija, skaičiai, faktai 1755.1.21 — išleistas įsa kymas dėl Maskvos univer siteto įsteigimo pagal pro jektą, parengtą M. Lomo nosovo. Universitete trys fa kultetai: filosofijos, teisės, medicinosUniversitete mokėsi -64 delkabristąi. Tarp jų.— Bestuževas, Riuminas1, Trubeckojus, Muravjovas, Turge nevas ir kiti. 1835 m. — patvirtintas nau jas universiteto statutas. 1851 m. — Filosofijos fakųltetas reorganizuojamas į du fakultetus: istorijos-filo logijos ir fizikos-matemati kos. 1905 m. — Nemažai uni versiteto studentų dalyvauja revoliucijoje. Leninas pa vadina Maskvos universi tetą revoliucingu. 1917 m. lapkričio 7 — Didžioji Spalio revoliucija. Didelis vaidmuo čia teko Maskvos auklėtiniams: V. Nevškiui, M. Saveljevui. 1928 m. — M. Kalininas universiteto Komunistinio vardo auditorijoje skaito pranešimą „Apie kultūrinę revoliuciją". 1929 m. — Su chemijos fakulteto įkūrimu prasideda nauja, Maskvos universi teto plėtimosi epocha. Stei giami biologijos, mechanikoš-matematikos, ekonomikos, geografijos, geologijos fa kultetai. 1940 m. Universitetas apdovanotas Lenino ordinu ir suteiktas M. Lomonosovo vardas. Rūsčiais Didžiojo Tėvynės karo metais Tarybinės Ar mijos gretose kovėsi virš 5000 Universiteto profeso rių, dėstytojų, studentų, dar buotojų. Devyniems Maskvos uni versiteto auklėtiniams su teiktas Tarybų Sąjungos Didvyrio vardas. 1952 m.— įsteigtas žurna listikos fakultetas. 1954 m. — Universitetas ajldovanotas Darbo raudonosios vėliavos ordinu. . ( 1956 m. — Universiteto profesoriui akademikui N. Semianovui, pirmajam tary-, biniam mokslininkui, paskirta Nobelio premija.
1966 m. — pradeda veikti psichologijos fakultetas. 1972 m. — rytų kalbų ins titutas reorganizuotas j Azi jos ir Afrikos institutą. - 1980 m. — Universitetas apdovanotas Spalio revoliu cijos ardinu. -,u'• X
X
X
<
. ■
28 tūkstančiai' Universite to studentų ir 4,5 tūkstančio aspirantų yra daugiau nei 70 Tarybų šalies tautų ats tovai. Jie mokosi 17-oje fakultetų. Universitete dirba apie. 3,5 tūkstančio profesorių ir dėstytojų. Per savo gyvavimo metus Universitetas parengė per 180 tūkstančių specialistų; iš jų 140 tūkstančių tarybų valdžios metais. XXX
Tvirta draugystė ir mokslo ryšiai sieja Maskvoą uni versitetą su mūsų Alma Ma ter.. i Pagalbos ranką maskvie čiai mums ištiesė sunkiais pokario metais, kai stigo mo. kymo priemonių, vadovėlių. Kej 19,48-aisiais mūsų Univer sitete buvo įkurtas aspirantū ros skyrius, tais pačiais me tais į Maskvos universitetą išvyko keli Vilniaus univer siteto 'absolventai. O 1955aisiais Maskvos universitetas padovanojo naujausius labo ratorijų įrengimus beveik už pusę milijono rublių. Šiandien mūsų Alma Mater tikriausiai nerasim nė vienos katedros ar laboratorijos, kurioje nesidarbuotų buvęs Maskvos universiteto auklėtinis. Keli Alma Mater Vilnemsis dėstytojai šiuo metu sėkmingai dirba mokslinį ir pedago ginį darbą Maskvos univer sitete — politinės ekonomi jos drr. prof. J. Malininas, fi. lologas dr. prof. V. Kulešovas. Kiekvienais metais būreli gabių ir atkaklių studentų tęsti studijų palydime į Maskvą, į M. Lomonosovo universitetą. Kone kasmet į Vilnių sugrįžta gausus bū rys baigusiųjų studijas ar as pirantūrą.