LEIDŽIAMAS NUO 19.50 METŲ BALANDŽIO 15 D.
scu nencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
*
Nr. 38 (1377) GRUODŽIO 8 D.
PIRMADIENIS
KAINA 2 KAP.
iiihiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiniiiiiiiiiii
PASKUI JAU VISKAS KARTOSIS — Aš ir pats dar gerai neži nau, kaip naudotis visomis bib liotekos teikiamomis paslaugo mis, šypteli, kalbėdamas apie pirmakursių adaptaciją, teisės fa kulteto komjaunimo komiteto sekretorius trečiakursis Gintautas Bartkus. — Kai mokiausi pirma me kurse niekas mumis taip ne sirūpino, kaip kad globojami nuo praėjusių metų pirmakursiai. — Pernai visų fakultetų MAKa! Išplėtė ir sukonkretino vieną savo veiklos sferą — darbą su pirmakursiais. Aš pati buvau at sakinga už šj sektorių ir centri nėje mokymo-auklėjimo komisi joje, ir fakultete, — kalba penk takursė Rita Eudrlkytė — Dub liavosi pareigos, bet tat tik į naudą: tiek pati daugiau suži nodavau kaip, kas daroma kituo se fakultetuose, liek galėdavau kiliems pasakyti, kokie pas mus reikalai. 0 darbai ėjosi neblogai. Tei sės fakulteto mokyme-auklėjimo komisija praėjusiais metais pri pažinta pavyzdine. Ir tai, kas pa daryta, atspindi ne tik tie popie rių kalnai, kuriuos krovė ant sta lo Gintautas, bet ir rezultatai. Teko matyti komitetų spin tose popierių su niekam nereika linga, formalia dokumentacija, teito stebėtis, kam tiek laiko gaištama — popierių popierėlių perrašinėjimai... O Gintas at remdavo segtuvą — ir mačiau ne susirinkimų protokolus, atas kaitas ir nutarimus, o spalvotas kreives, diagramas. .. — Trečioji melo rūšis — sta tistika, — samprotauja Gintau tas. — Bet tik taip gali žinoti tikruosius grupės, kurso, net vie no žmogaus mokymosi, lankomu mo rezultatus, pamatai klaidas, randi dėsningumus, nustatai sllpriąsias ir stipriąsias darbo vietas. Pagaliau matai, ar tavo darbas tenueina perniek, ar turi kokj nors povelk)... Sekretoriauja Gintautas dar tik Pirm! metai, pernai jis pats bū ro MAK-o pirmininku, šiemet jo Metą užėmė ne mažiau energin gas Arūnas Šalkauskas. O toji toečloji melo rūšis stulpeliais Ir deivėmis parodė, kad plrmakurMal, kurie kiekvienais metais Prasčiausiai Išlaikydavo sesijos praminus, pernai buvo antri, o lankomumas pagerėjo net 41 Proc.... Aišku, lankomumas ne Msada lemia gerą mokymąsi, bet, kaip matom, ryšys tarp jų vis dėlto yra. .. — Kad pirmakursis lengviau -rpiuotųsi, reikia jam suteikti Maksimumą informacijos apie J'toką: kas yra paskaita, kas — dinaras, koliokviumas, kura torius, egzaminas, kaip parašyti Pareiškimą prašant atleisti nuo įkaltų, ko reikia bibliotekoje, k”r bendrabučio skaityklos raklas b 1.1., plius — lygiais pag rindais su vyresniųjų kursų stu mtais Įtraukti i visuomeninę ’elklą. "Ir — palaikyti nuoIatlnĮ su kuratoriais, — priduria
Rita. — Paprastai dėstytojai pa tys supranta, kad pirmakursiui paskaitą reikia skaityti kiek lė čiau, labiau akcentuojant daly kus, kuriuos reikia pasižymėti. Prieš sesiją rengiam pirmakur siams specialų susirinkimą, ku riame dar kartą paaiškinama, kas tai yra egzaminas ir kaip jį laikyti. Daug dėmesio skiriam visuo menintų disciplinų mokymuisi. Kalbam, tariamės su seniūnais, seminarus vedančiais dėstytojais, kaip studentai ruošiasi, atsakinė ja, kas aktyvus, kas — mažiau. Jei pirmakursis nuolat tyli se minarų metu, tada jau kalbamės su juo... — Tenka kartais kreiptis ir j pirmakursių tėvus, — Gintautas rodo laiško tėvams nuorašą. — Mergaitė negalėjo Išlaikyti už sienio kalbos Įskaitos. O dėsty toja sakė, kad ji ne tinginė, dir ba, bet paprasčiausiai — per mažas mokyklinių žinių bagažas. Reikia repetitoriaus. Ir čia padė ti tegalėjo tėvai. . . Kiekvieno studento garbės rei kalas — žinoti savo Alma Mater istoriją. Todėl pavasarĮ viso Universiteto mastu I kurso stu dentams rengiama viktorina šia tema. Pernai mūsų pirmakursiai užėmė I-ąją vietą. Nežinau, kaip atrodys šių me tų pirmas kursas pavasarį, bet dabar džiaugiamės tiek mes, tiek dėstytojai: darbštūs, gabūs ir la bai muzikalūs — pusė baigę mu zikos mokyklas. Na, o ką mano patys pirma kursiai apie save? Kalbuosi su Aldu Mačerniu, Arūnu Suminu ir Laimonu Šileriu. Aidas — gru pės komjaunimo organizacijos sekretoriaus pavaduotojas akade miniam darbui, Arūnas — orga nizaciniam. — Dabar liūdniau, nei rugsė jy, — nutaiso liūdną miną Aldas. Tada neslmokėm, o dabar — sesija artėja, dėstytojai gąsdina... — Kol neapšyli kaip reikiant kojų, kitą kartą — kol vos ne apsvyli, tol neperprantl studija vimo ir studentavimo, — Arū nas. — Kiek bebūtų duodama Informacijos, klek bebūtų ten pa sakojama ir aiškinama, bet jei savo kailiu nepatyrei — tai reiškia — ir nežinai. Kad ir dėstytojai: kol įpranti prie kiek vieno dėstymo manieros ir tai praeina pora paskaitų. — Saunų turim kuratorių, jis daug padeda, — Laimonas. — Puikiai valstybinės teisės teoriją dėsto doc. A. Griautas. Ir sudėtinga, ir nepaprastai įdo mu. — Gaila, kad kolūkyje nebu vom, — Aidas. — Geriau vienas kitą, grupę pažintume. Gru pės draugais džiaugiamės. Kol kas sutariam gerai, kol kas daug bendrų interesų. Tik vienas da lykas baugus: grupės didelės, studentų skaičius viršija priėmi mo skaičių, kai kam po sesijos teks atsisveikinti... — Žinot, kas geriausiai pade da apsiprasti Universitete? — Laimonas. — Ogi — vyresnieji bendrabučio kaimynai. Eini ir eini pas juos. Tai to klausi, tai ano. Jie viską žino, pasakys Ir apie dėstytojo įpročius, ir apie tai, į kokią paskaitą būtina eiti, Į kokią — ne.. — Daug reikalingo sužinojo me ir iš fakulteto komjaunimo komiteto sekretoriaus Gintauto Bartkaus, — Aldas. — Jis buvo atėjęs j pirmąjį akademinės grupės komjaunimo susirinkimą, (nukelta į 2 psl.)
UŽ SVEIKĄ GYVENIMO BODĄ
NE VIENADIENĖ AKCIJA Lapkričio 28 dieną Universite te įvyko konferencija — „Blai vybės socialinės tr biologinės prerogatyvos — kaip socialisti nio gyvenimo būdo norma: prob lemos, patyrimas, perspektyvos".
— Netiesa, kad alkoholinių gėrimų gaminimas neša valsty bei pelną, — kalbėjo doc. V. Kindurys, Universiteto tarpfakultetinės politinės ekonomijos ka-
Ar yra tekę būti sąjunginėje fizikų olimpiadoje! Ogi, žinot, — tai įdomu. Lenktynėsl Aštuoniems uždavinukams — tik 200 minu čių. „Vunderkindai" J. Aleksejevas ir M. Jeršovas per tiek laiko išsprendžia keturis. Tai daugiau sia. Žiuri ir neslepia — kuo ma žiau išspręsti, tuo geriau! T. y., štai taip lengviau rasti stipriau sią. Tokia pradžia universitetų fizi kos specialybės studentų sąjungi nės olimpiados „Studentas ir mokslinė-techninė pažanga", vy kusios šį rudenį Kišiniovo valsty biniame universitete. Antrasis etapas — sėdamės prie kompiuterių. 120 minučių ir 16 uždavinių. Kišlnlovą — smar kiai palietė neseniai buvęs žemės drebėjimas, tad veikia tik vįęna displėjų klasė, naudojama sena dialoginė sistema „Primuš". Nie ko, svarbiausia veikiai ESM iš sprendė du tavo uždavinius! Šaunu! Neišsprendė nė vieno! Niekis — lankyk mašininkių kur sus ir po metų galėsi progra muoti visus sprendimus. Trečiasis etapas — mokslinė konferencija — ne visai pavyko (į varžybų programą ji nebuvo Įtrauktai. Tai, kaip ir etapas prie
PROBLEMINIO MOKYMO KELIU Spartus mokslo, technikos, kul tūros vystymasis keičia visų pro fesijų specialistų darbo struktū rą, sistemingai atnaujina technonologinę bazę ir todėl nuolat sendina specialisto žinias, jo profesinį pasirengimą. Visa tai ve da prie to, kad iš bet kurios pro fesijos specialisto reikalaujama: 1) nuolat ugdyti protines galias, mąstymą, atmintį, dėmesį, valią, kryptingumą Ir kitus asmenybės bruožus bei savybes, 2) suge bėti greitai įvaldyti visa tai, kas naujo atsirado attinkamoje mok slo šakoje, t. y. sugebėti greitai ir lengvai adaptuotis prie nau jų mokslo pasiekimų, technikos ir technologijos reikalavimų, 3| būti pasiruošus visais atžvilgiais spręsti savo darbe naujus už davinius.
Be to, visete veiklos srityse šiandien reikalaujama žengti vis į aukštesnę pakopą. Mokslo Ir technikos spartus vystymasis rei(nukelta į 2 psl.)
tedros vedėjas. — Vienas rub lis, įdėtas į alkoholinių gėrimų gamybą, atneša 2—3 rublius nuostolių.. . Valstybinis degtinės monopolis buvo įvestas 1924 m., kai iškilo uždavinys: arba ver gauti kapitalizmui, arba įvesti šį monopolį. Leninas ir tais sun kiais šaliai metais tam prieštara vo, bet... biudžetas gavo pusę milijardo rublių, suaktyvėjo dar bo jėgos įtraukimas į gamybos
sferą — viena medalio pųgė. An troji — liūdnesnė: iš karto su mažėjo darbo našumas, didelė dalis užmokesčio buvo skiriama degtinei. Susidarė užburtas ratas: gamyba — realizacija. . . Ir štai, 8-to dešimtmečio pradžioje al koholį aktyviai vartojo 37 proc. darbingų vyrų (1925 m. — tik 11 proc...). Pats alkoholinių gė rimų gaminimo tikslas priešta rauja marksizmo-leninizmo teori jai: kur jau visapusiškai beišvystysi neblaivią asmenybę. . — Nuo 1985 m. birželio 1 d. įsigaliojo TSRS Aukščiausiosios (nukelta į 2 psl.)
KAIP RASTI STIPRIAUSIĄ kompiuterių, — naujovė, „pirma sis blynas". Iš visos šalies tik aštuonl pranešimai, iš jų trys — lietuvių. Jūratė Simutytė (III k.) susilaukė klausimų ir po konfe rencijos. O vienas Iš dalyvių — Donatas Žurauskas (III k.) — at važiavo būdamas jau poros ra cionalizacinių pasiūlymų autoriu mi. Visi trys etapai — tik per vie ną parą. Pertraukoje — koncer tas, knygos, miegas. Įdomu buvo patikrinti save, o svarbiausia —
įsigyti draugų: Gunarą Bogdaną, Adytą Jusupovą, Igorį Artmaną ir daug kitų. Juk Kišiniove svečiuo tasi bemaž savaitę. Rezultatai! R. Žemaitis (IV k.j — septintas, D. Žurauskas (III k.) — 24-tas. Kiek buvo dalyvių! Ogi nedaug — po tris iš kiek vienos respublikos, Maskvos ir Leningrado. Mūsų komandai va dovavo doc. J. Kaladė, štai ir viskas. Fizikų įspūdžius užrašė L. SANAUSKAS
Olimpiados dalyviai. Antras iš dešinės — R. Žemaitis, I. Simutytė, antras iš kairės — D. Žurauskas.
UNIVERSITETO KOMJAUNIMO KOMITETE Lapkričio 27 d. įvykusiame Universiteto komjaunimo komite to posėdyje buvo nagrinėjamas matematikos ir prekybos fakulte tų komjaunimo komitetų darbas, vadovaujant akademinių grupių komjaunimo organizacijoms. Jį apžvelgė V. Kažukauskas. G. Maniušis pateikė informaciją dėl nu tarimų vykdymo kontrolės, orga nizuojamos medicinos fakulteto komjaunimo komitete bei IV kur so 9 grupės komjaunimo organi zacijoje. į posėdį atvykęs VU gamtos apsaugos draugijos pirminin kas prof. R. Lekevičius, siūlė įkurti gamtos apsaugos draugi jas visuose fakultetuose. Buvo apsvarstytos personalinės bylos. Dauguma svarstytų studen tų buvo rasti vartojant alkoho linius gėrimus. Už elgesį, žemi nantį tarybinio studento vardą, nubausti: griežtu papeikimu su įrašymu į asmens įskaitos korte lę — EKFF IV k. stud. V. Milaševičiūtė, PF II k. stud. A. Kuni gėlis, III k. stud. Ž. Mažvilaitė, V. Macijauskaitė, N. Pečiulytė; papeikimus su įrašvmu Į asmens kortelę gavo — PF stud. R. Kar velis, FF V k. stud. I. Dirsė bu vo pašalintas iš VLKJS eilių.
Lolita ANDZIULEVIČIOTĖ
penkta —
š. m. lapkričio 10 d. 18.30 vai. istorijos fakultete, 31 auditorijo je įvyks isluiiko, archeologo, vi suomenės veikėjo Adomo Kirkovo 100-ųjų mirties metinių minė jimas. SMD Lietuvos TSR ir TSRS istorijos bei archeologijos būreliai
TEMINIS VAKARAS Karinėje katedroje jvyko temi nis vakaras: „Karas — imperia lizmo palydovas". Buvo perskai tytas pranešimas „Naikinimas, grobimas, agresija — imperializ mo politikos esmė". Vakaro da lyviai peržiūrėjo ištraukas iš do kumentinio filmo „Link taikos žvaigždyno". Vakaro metu kal bėjo Didžiojo Tėvynės karo da lyvis, atsargos papulkininkis P. Betik, studentas V. Pugačiauskas. Studentės J. Juknevičiūtė ir V. Rimkevičiūtė padainavo pat riotinių dainų. Prieš šj renginį buvo išleistas sieninis laikraštis „XXVII parti jos suvažiavimo svečiai apie imperializmą", bei fofostendas, skirtas geriausiems katedros stu dentams. Geriausiai besimokantiems V. Albrechtui, D. Šaltenytei, Ž. Ka čiukaitei, A. Sturkai buvo įteikti suvenyrai. „T. s." infor.